Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl Europos Sąjungos agentūrų 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2014)0607) ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2014)0285, SWD(2014)0286),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąsias metines ataskaitas(1) dėl decentralizuotų agentūrų 2013 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(5), ypač į jo 110 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8‑0070/2015),

A.  kadangi šioje rezoliucijoje pateikiamos kiekvienai Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje nurodytai įstaigai skirtos horizontaliosios pastabos, pridedamos prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 110 straipsnį ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių V priedo 3 straipsnį;

B.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį gerokai išaugo agentūrų skaičius: 2000 m. jų buvo 3, o 2013 m. – 32;

1.  dar kartą atkreipia dėmesį į agentūrų vykdomų užduočių ir jų tiesioginio poveikio kasdieniam Sąjungos piliečių gyvenimui, taip pat agentūrų – ypač reguliavimo ir nepriklausomos informacijos rinkimo funkciją atliekančių agentūrų – savarankiškumo svarbą; primena, kad pagrindinė priežastis agentūroms kurti buvo tikslas atlikti nepriklausomus techninius arba mokslinius vertinimus; pažymi, kad decentralizuotų įstaigų vaidmuo – padėti Komisijai Sąjungos vardu įgyvendinti Sąjungos politikos priemones; ragina Komisiją ir Sąjungos agentūrų tinklą (toliau – tinklas) pagerinti savo komunikacijos politiką, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą agentūrų bendravimą su piliečiais, siekiant geriau supažindinti su šių įstaigų veikla ir laimėjimais;

2.  pripažįsta agentūrų vaidmenį remiant Sąjungos politiką; ragina plačiau pasinaudoti šia patirtimi ir pajėgumais atitinkamais Europos semestro politikos proceso etapais; pabrėžia agentūrų indėlį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

3.  pripažįsta, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje buvo įsteigta daug agentūrų, tačiau primena, kad šių agentūrų uždaviniai ir jų tiesioginė įtaka kasdieniam piliečių gyvenimui yra labai svarbūs; pabrėžia, kad visos naujos agentūros įsteigtos reaguojant į konkrečius poreikius; pabrėžia, kad kai kurios laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės agentūros yra operatyvinės ir kad jų biudžeto vykdymas taip pat priklauso nuo išorės veiksnių;

4.  laikosi nuomonės, jog diskusijos dėl agentūrų metinių darbo programų projektų ir daugiamečių strategijų atsakinguose komitetuose padeda užtikrinti, kad programos ir strategijos atspindėtų faktinius politinius prioritetus;

5.  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2013 m. atlikto metinio Europos Sąjungos agentūrų ir kitų įstaigų audito rezultatų suvestinę (toliau – Audito Rūmų suvestinė), kurioje pažymima, kad agentūrų biudžetas 2013 m. siekė apie 2 mlrd. EUR ir kad ši suma 25 proc. didesnė nei 2012 m. bei sudaro apie 1,4 proc. Sąjungos bendrojo biudžeto; pažymi, kad šį padidėjimą iš esmės lėmė naujai įsteigtos agentūros ir kai kurioms agentūroms skirtos naujos atsakomybės sritys; atsižvelgdamas į Audito Rūmų suvestinę pažymi, kad agentūrose įdarbinta apie 6 500 nuolatinių ir laikinųjų pareigūnų – tai 14 proc. visų Sąjungos pareigūnų, kuriuos įdarbinti leidžiama pagal Sąjungos bendrąjį biudžetą; be to, pažymi, kad agentūrose dirba apie 2 900 sutartininkų arba komandiruotų darbuotojų;

6.  primena, kad Sąjungai tenka didelė su agentūromis susijusi reputacijos rizika, nes jų veikla daro didelę įtaką politikai ir sprendimų priėmimui bei programų įgyvendinimui Sąjungos piliečiams gyvybiškai svarbiose srityse;

7.  pažymi, kad geriausio kainos ir kokybės santykio principas taikomas ir agentūroms, ir kad jos taip pat turi parodyti, jog jų veikla veiksminga, ir užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuota apie veiklos rezultatus; reikalauja, kad tinklas išsamiai informuotų biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie bendrų veiksmingumo vertinimo sistemų principų sistemos ir programų, daugiamečių ir metinių programavimo dokumentų, pagrindinių veiklos rodiklių ir ataskaitų teikimo bei vertinimo priemonių naudojimą ir pridėtinę vertę;

Bendras požiūris ir Komisijos veiksmų planas

8.  primena, kad 2012 m. liepos mėn. Parlamentas, Taryba ir Komisija patvirtino Bendrą požiūrį į decentralizuotas agentūras (toliau – Bendras požiūris), t. y. politinį susitarimą dėl agentūrų valdymo ateityje ir jų reformos; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija atsakinga už tolesnį šio susitarimo įgyvendinimą;

9.  teigiamai vertina Komisijos 2012 m. gruodžio mėn. parengtą veiksmų planą, susijusį su Bendro požiūrio į ES decentralizuotas agentūras įgyvendinimu (toliau – Veiksmų planas), ir ragina visas susijusias šalis toliau daryti pažangą įgyvendinant jame išdėstytas idėjas; pažymi, kad Komisija savo Veiksmų plane pateikė išsamias gaires, kaip įgyvendinti tolesnius su Bendru požiūriu susijusius veiksmus, ir išvardijo 90 problemų, kurias sprendžiant veiksmų turi imtis visi susiję veikėjai;

10.  atkreipia dėmesį į Komisijos bendro požiūrio įgyvendinimo pažangos ataskaitą, jos darbotvarkę 2013 m. ir vėlesniems metams, taip pat bendras Komisijos ir decentralizuotų agentūrų pastangas, kurios leido padaryti akivaizdžią pažangą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina agentūrų vidaus kontrolės funkcijų bei vidaus audito tarnybų modulių ir vaidmenų aiškų išdėstymą persvarstytame Finansiniame pagrindų reglamente(6), taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) parengtas agentūrų kovos su sukčiavimu strategijų gaires;

11.  atsižvelgdamas į tinklo informaciją pažymi, kad agentūros stipriai pažengė įgyvendindamos Bendrajame požiūryje numatytus veiksmus; taip pat pažymi, kad, remiantis tyrimu, kurį tinklas inicijavo tarp agentūrų vadovaudamasis Veiksmų planu, agentūroms svarbios veiklos, numatytos Veiksmų plane, įgyvendinimo rodiklis siekia 96 proc.;

12.  pažymi, kad Komisijos tarnybos parengė standartines nuostatas, apimančias reikiamas teisines nuostatas, siekdamos atsižvelgti į principus, dėl kurių susitarta Bendrajame požiūryje, taip pat kitas nuostatas, paprastai sudarančias dalį agentūros steigimo akto; patvirtina, kad šios standartinės nuostatos naudojamos kaip atskaitos taškas naujoms agentūroms kurti arba galiojantiems steigimo aktams persvarstyti;

13.  pažymi, kad Komisija, remdamasi agentūrų indėliu, parengė gaires, įskaitant standartines decentralizuotų agentūrų ir priimančiųjų valstybių narių susitarimų dėl būstinės nuostatas; susirūpinęs pažymi, kad 10 agentūrų iki šiol nėra sudariusios susitarimo dėl būstinės; ragina šias agentūras susitarimo dėl būstinės klausimą spręsti efektyviai ir pirmenybės tvarka, kad būtų sutaupyta lėšų ir padidintas veiksmingumas; reiškia susirūpinimą, kad dėl to gali būti daromas didelis poveikis agentūrų darbuotojams, ir ragina atitinkamas valstybes nares sudaryti minėtus susitarimus prieš prasidedant kitai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai;

14.  mano, kad reikia atlikti išsamų poveikio vertinimą, kuriuo būtų siekiama įvertinti, ar būtų tikslinga sujungti panašias funkcijas vykdančias agentūras, ne tik siekiant išvengti išteklių švaistymo, bet ir sudaryti kritinę masę, kad agentūros dirbtų iš tikrųjų efektyviai;

15.  konstatuoja, kad Komisija, naudodamasi tinklo teikiama informacija ir pasiūlymais, užtikrina agentūroms geresnę pagalbą – tiek bendro, tiek konkretaus pobūdžio rekomendacijų požiūriu; pažymi, kad, atsižvelgiant į ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, šie patobulinimai leido svarstyti galimas struktūrines priemones, reikalingas agentūrų veiklai racionalizuoti; pažymi, kad šios priemonės jau davė rezultatų, pvz., agentūros gali dalytis paslaugomis, ir ragina jas tęsti šias pastangas;

Biudžeto ir finansų valdymas

16.  pakartoja, kad metinio periodiškumo principas yra vienas iš trijų pagrindinių apskaitos principų (kiti du – vieningumas ir pusiausvyra) ir jis būtinas veiksmingam Sąjungos biudžeto įvykdymui užtikrinti; pažymi, kad decentralizuotos agentūros ne visada visapusiškai laikosi šio principo; ragina agentūras kuo labiau sumažinti su tuo susijusias klaidas;

17.  atsižvelgdamas į Audito Rūmų audito rezultatų suvestinę pažymi, kad į kitą laikotarpį perkeltų įsipareigotų asignavimų aukštas lygis vis dar išlieka dažniausiai pasitaikančia biudžeto ir finansų valdymo problema, kuri būdinga 24 agentūroms; pripažįsta, kad aukštas perkėlimų lygis prieštarauja biudžeto metinio periodiškumo principui;

18.  pažymi, kad septyniais atvejais Audito Rūmai vis dar nurodė aukštą perkėlimų panaikinimo lygį ankstesniais metais; pažymi, kad šie panaikinimai rodo, jog asignavimų perkėlimai buvo atlikti remiantis pervertintais poreikiais arba jie šiaip nebuvo pagrįsti; ragina agentūras padaryti viską, visų pirma geriau vykdyti biudžeto planavimo procesus, kad ateityje nereikėtų perkelti lėšų, visų pirma tose agentūrose, kurios panaikino ankstesnių metų perkėlimus;

19.  pripažįsta, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisija patvirtino naują finansinį pagrindų reglamentą, siekdama supaprastinti taisykles, taikomas agentūroms;

20.  pažymi, kad siekdama užtikrinti geresnį agentūrų parengtų dokumentų suderinamumą ir palyginamumą, Komisija bendradarbiauja su agentūromis rengiant gaires, skirtas finansinio programavimo dokumentui, kurį sudaro metinis ir daugiametis komponentas, taip pat konsoliduotosios metinės veiklos ataskaitos šablonas, pritaikytas prie reikalavimų, nurodytų finansiniame pagrindų reglamente;

21.  pažymi, kad finansiniame pagrindų reglamente nurodoma, jog konsoliduotoji metinė veiklos ataskaita turi būti kasmet iki liepos 1 d. išsiųsta Komisijai, Audito Rūmams ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai; joje surinkta informacija, pateikta MVA, vidaus ir išorės audito ataskaitose ir finansinėse ataskaitose, kurias buvo būtina pateikti pagal anksčiau galiojusį finansinių pagrindų reglamentą; pažymi, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo pranešimai pateikiami atskirai dėl savo ypatingo pobūdžio ir preliminarių ataskaitų adresatų;

22.  apgailestauja dėl to, kad Europos inovacijos ir technologijos instituto ir „Frontex“ atvejais Audito Rūmai ir šį kartą turėjo skelbti sąlygines nuomones dėl jų ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo; yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai pateikė daug (97) komentarų dėl 35 agentūrų; ragina tinklą užtikrinti, kad susijusios agentūros imtųsi visų reikiamų priemonių, kad būtų atsižvelgta į Audito Rūmų pastabas;

Agentūrų bendradarbiavimas: bendros paslaugos ir sąveika

23.  išreiškia abejonę dėl agentūrų geografinės padėties, nes dauguma jų yra toli nuo kitų Europos Sąjungos institucijų; laikosi nuomonės, kad geografinis atstumas nėra būtinas siekiant išsaugoti agentūrų nepriklausomumą, nes jis pats savaime negali apsaugoti nuo nepageidaujamo Komisijos ar valstybių narių kišimosi, tačiau visais atvejais susijęs su papildomomis kelionės išlaidomis, todėl sunkiau pasinaudoti sąveika, pvz., labiau centralizuotomis administracinėmis ir finansinėmis tarnybomis, kurių paslaugomis bendrai naudojasi visos arba daugelis agentūrų;

24.  pažymi, kad visos agentūros peržiūrėjo savo vidaus administracinius procesus, vadovaudamosi naujausiomis biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos rekomendacijomis; todėl pažymi, kad daugelyje agentūrų jau vykdomas nuolatinis proceso vertinimas, vadovaujantis ISO (ISO 9001) sertifikavimo reikalavimais ir auditu, kurį atlieka agentūrų kokybės ir vidaus audito skyriai; pripažįsta, kad kai kurios agentūros kreipėsi pagalbos į konsultantus, kurie padėjo atlikti agentūrų vidaus administravimo procesų vertinimą;

25.  pritaria faktui, kad Finansinių pagrindų reglamente nurodoma galimybė dalytis ar perduoti paslaugas, kai dėl to galima padidinti išlaidų veiksmingumą; dar kartą primena, kad agentūros jau ieško sąveikos, keičiasi geriausia patirtimi ir naudojasi viena kitos teikiamomis paslaugomis, siekdamos kuo taupiau naudoti išteklius; pripažįsta agentūrų bendradarbiavimo raidą ir mano, kad jis ateityje tik stiprės ir dėl to jos galės geriau įgyvendinti savo tikslus; pažymi, kad 82 proc. agentūrų pasirašė susitarimo memorandumus su kitomis agentūromis; ragina agentūras ir toliau plėtoti savo jau gerai išvystytą bendradarbiavimą ir dalytis paslaugomis; ragina agentūras aktyviai siekti tolesnio tarpusavio bendradarbiavimo, kad būtų galima padidinti jų darbo efektyvumą ir veiksmingumą;

26.  remdamasis agentūrų pateikta informacija pripažįsta, kad buvo sukurta internetinės komunikacijos priemonė, kuri tapo agentūrų informacijos, geriausios patirties ir žinių mainų platforma ir kurioje taip pat įtraukta bendrų paslaugų įvairiose srityse duomenų bazė ir nuorodos į naujas iniciatyvas; atkreipia dėmesį į tai, kad agentūrų tarpusavio bendradarbiavimas nuolat auga atitinkamose jų kompetencijos srityse ir kad netolimoje ateityje 65 proc. agentūrų tikisi parengti naujas iniciatyvas ir pasirašyti naujus susitarimo memorandumus su kitomis agentūromis;

Veiklos rezultatai

27.  palankiai vertina tai, kad susitarta dėl bendrų veiksmingo ir efektyvaus, į rezultatus orientuoto valdymo principų, taip pat bendrų veiksmingumo vertinimo sistemų gairių, daugiamečių ir metinių programavimo dokumentų ir ataskaitų teikimo bei vertinimo priemonių; pabrėžia, kad svarbu, jog tinklas taptų naujos tarpinstitucinės darbo grupės veiklos klausimu nariu ir kad būtų skatinamas bendras gero ir geresnio valdymo sampratos suvokimas; prašo, kad Audito Rūmai laiku pateiktų agentūrų veiklos ir rezultatų vertinimą, kad juo būtų galima pasinaudoti 2016 m. persvarstant daugiametę finansinę programą;

28.  teigiamai vertina tendenciją rengiant ataskaitą daugiau dėmesio skirti veiksmingumui ir pasiektiems rezultatams; prašo šiuo požiūriu toliau stiprinti ataskaitų teikimo sistemą, kad būtų padidinta demokratinė agentūrų atskaitomybė;

Žmogiškųjų išteklių valdymas

29.  pažymi, kad 2013 m. liepos mėn. Komisija patvirtino komunikatą(7), kuriuo siekiama parengti decentralizuotų agentūrų 2014–2020 m. žmogiškųjų ir finansinių išteklių programą, siekiant užtikrinti poreikių atitiktį suvaržymams, nurodytiems 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje;

30.  konstatuoja, vadovaudamasis tinklo teikiama informacija, kad daugelis agentūrų jau įvykdė (nors ir nelengvai) reikalavimą savo atitinkamuose daugiamečiuose personalo politikos planuose 5 proc. sumažinti personalą; apgailestauja, kad Komisija sukūrė papildomą 5 proc. etatų perskirstymo rezervą, tokiu būdu iš tikrųjų nustatydama papildomą agentūrų personalo planų sumažinimą ir taip peržengdama numatytą 5 procentų ribą;

31.  konstatuoja, vadovaudamasis tinklo teikiama informacija, kad kai kurios agentūros jau susiduria su dideliais sunkumais, kaip vykdyti jų įsipareigojimus, turint tokius ribotus išteklius; susirūpinęs pažymi, kad agentūroms bus sunku išlaikyti tą patį darbo kokybės lygį, jei toliau bus tęsiamas papildomas etatų mažinimas, nes Sąjunga vis didina joms pavedamų įsipareigojimų ir užduočių skaičių; ragina Komisiją persvarstyti savo planą, susijusį su papildomu etatų mažinimu, ir jį pritaikyti prie kiekvienos agentūros darbo krūvio ir išteklių poreikių;

32.  primena poziciją, kurios Parlamentas laikėsi per biudžeto procedūrą, kad darbuotojų, kurie finansuojami pramonės sektoriaus mokesčiais ir todėl nefinansuojami iš Sąjungos biudžeto, skaičius neturėtų būti kasmet mažinamas 1 proc., t. y. pagal Sąjungoje taikomą koeficientą; mano, kad Komisija turėtų skirtingai traktuoti agentūras, kurių pagrindinis finansavimo šaltinis – Sąjungos biudžetas, ir numatyti specifinę tvarką toms agentūroms, kurias daugiausia finansuoja pramonė, kurios įnašai turi būti proporcingi išlaidoms, kurias atitinkama agentūra patiria teikdama savo paslaugas;

33.  iš esmės mano, kad, be kita ko, turi būti pagerintos įdarbinimo procedūros, ypač jų skaidrumas;

34.  pažymi, kad tinklas susitarė sudaryti tarpagentūrinį tyrėjų rezervą, kad būtų galima atlikti drausminius tyrimus; pažymi, kad kandidatai, kuriuos paskiria agentūros, dalyvaus specialiuose šiam klausimui skirtuose mokymuose, kuriuos surengs Komisijos tyrimų ir drausmės tarnyba;

Tinklo bendradarbiavimas su Parlamentu

35.  yra patenkintas dėl tinklo bendradarbiavimo su atsakingu Parlamento komitetu ir atkreipia dėmesį į tai, kad agentūrų direktoriai, į kuriuos komitetas kreipėsi vykdydamas metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, buvo pasiekiami ir atviri; ragina tinklą ir atskiras agentūras toliau plėtoti ryšius ir bendradarbiavimą su Parlamentu neapsiribojant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra;

Interesų konfliktai ir skaidrumas

36.  pažymi, kad vykdydama veiksmų planą Komisija 2013 m. gruodžio mėn. paskelbė interesų konfliktų prevencijos ir valdymo ES decentralizuotose agentūrose gaires (toliau ‒ gairės); pažymi, kad į šias gaires įtrauktos nuostatos dėl valdybos narių, vykdomųjų direktorių, mokslinių komitetų ir kitų panašių organų ekspertų ir darbuotojų interesų deklaracijų paskelbimo; be to, pažymi, kad gairėse pateikiamos aiškios nuorodos į agentūrų priimtas politikos kryptis; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios agentūros, vadovaudamosi gairėmis, yra parengusios arba atnaujinusios savo politikos kryptis dėl interesų konfliktų prevencijos ir valdymo;

37.  pažymi, kad gairės agentūroms nėra teisiškai privalomos, ir ragina Komisiją išsiaiškinti, kaip būtų galima sudaryti labiau privalomus susitarimus su agentūromis siekiant didinti skaidrumą ir vengti interesų konfliktų;

38.  remdamasis agentūrų pateikta informacija, pripažįsta, kad svarbiausia ‒ Sąjungos piliečių pasitikėjimas ES institucijomis, agentūromis ir įstaigomis; pažymi, kad agentūros pradėjo taikyti ne vieną konkrečią priemonę siekdamos deramai spręsti faktinių ir numanomų interesų konfliktų rizikos problemą; pažymi, kad 88 proc. agentūrų jau priėmė atitinkamas interesų konfliktų prevencijos ir valdymo politikos kryptis, tuo tarpu likę 12 proc. šiuo metu vykdo šį procesą; pažymi, kad 81 proc. agentūrų politikos kryptyse atsižvelgia į deleguotuosius nacionalinius ekspertus ir išorės ir laikinuosius darbuotojus;

39.  tačiau pažymi, kad daugelis agentūrų vis dar susiduria su sunkumais įgyvendinant jų nepriklausomumo politiką, visų pirma susijusią su ekspertų grupių ir mokslinių grupių bei komitetų darbuotojais; rekomenduoja agentūroms šią problemą spręsti kartu su Komisija, kartu atsižvelgiant į Europos ombudsmeno rekomendacijas, kurios buvo pateiktos savo iniciatyva atlikus 2014 m. gegužės 12 d. pradėtą tyrimą (OI/6/2014/NF) ir perduotos Komisijai laiške dėl Komisijos ekspertų grupių sudarymo;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad 61 proc. agentūrų savo interneto svetainėse jau paskelbė valdybos narių, vadovų ir išorės bei vidaus ekspertų gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas; patvirtina, kad likusios agentūros sutiko skelbti tą pačią informaciją, kai bus priimtos persvarstytos politikos kryptys, ir tikisi, kad šios agentūros patvirtins persvarstytas politikos kryptis ir nedelsdamos paskelbs šią informaciją;

41.  pažymi, kad deleguotieji nacionaliniai ekspertai, išorės ir laikinieji darbuotojai nėra konkrečiai paminėti gairėse, ir kad visų pirma vadinamųjų nepriklausomų ekspertų atveju vis dar yra laisvės interpretacijoms: pvz., kalbant apie akademikus, kurie vykdo tyrimus atskirose bendrovėse arba verslo bendruomenėje apskritai; ragina tinklą šiomis aplinkybėmis užtikrinti labiau suderintą požiūrį; be kita ko, tai padėtų užkirsti kelią netiesioginiams interesų konfliktams;

42.  patvirtina, kad OLAF parengė agentūrų kovos su sukčiavimu strategijų gaires ir kad ji, jas rengdama, atsižvelgė į agentūrų pasiūlymus; pažymi, kad OLAF teikė agentūroms paramą siekdama joms padėti įgyvendinti šias gaires;

43.  ragina Audito Rūmus imtis tolesnių veiksmų, susijusių su jų Specialiąja ataskaita Nr. 15/2012 „Tam tikrų ES agentūrų interesų konfliktų valdymas“;

44.  ragina Komisiją reguliariai vykdyti agentūrų skaidrumo ir vientisumo vertinimus ir viešai paskelbti šių vertinimų rezultatus;

Matomumas

45.  apgailestauja dėl agentūrų matomumo ir demokratinės atskaitomybės trūkumo, nes jos dažniausiai nėra gerai žinomos visuomenei ir yra pažeidžiamos dėl specialių lobistų (ypač atstovaujančių didelėms įmonėms) daromo išorinio poveikio;

46.  patvirtina, kad 2014 m. beveik visos agentūros į savo interneto svetaines įtraukė pareiškimą, jog jos yra Sąjungos agentūros; ragina ir likusias agentūras nedelsiant įtraukti šį pareiškimą ir prašo užtikrinti, kad jos ir jų veikla būtų siejamos su Sąjunga;

47.  palankiai vertina kai kurių agentūrų iniciatyvą vykdant tam tikrų sričių politiką rengti viešas konsultacijas; ragina agentūras ir toliau taikyti šią praktiką;

48.  pažymi, kad, kalbant apie socialinę atskaitomybę, visos agentūrų pasirašytos sutartys dėl išorės paslaugų įpareigoja rangovus laikytis vietos darbo ir mokesčių įstatymų; patvirtina, kad agentūros taip pat ėmėsi tolesnių veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti socialinę atskaitomybę, arba imdamosi konkrečių socialinio pobūdžio užduočių, arba vykdydamos veiklą vietos bendruomenėse, kuriose jos įsikūrusios;

49.  visų pirma atkreipia dėmesį į šiuos veiksmus:

50.  pažymi, kad tik viena agentūra ‒ Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CdT) ‒ savo MVA paskelbė visomis Sąjungos oficialiomis kalbomis, o trys agentūros savo MVA santraukas verčia į 23 oficialias kalbas, išskyrus gėlų kalbą;

51.  atkreipia dėmesį į tai, kad CdT vadovaujant tinklas atliko agentūrų požiūrio į daugiakalbystę tyrimą; atkreipia dėmesį į tai, kad iš šio tyrimo matyti didžiulė dabartinių požiūrių į daugiakalbystę įvairovė, ir pažymi, kad, kadangi kiekviena agentūra turi skirtingą tikslinę auditoriją, jų suinteresuotųjų subjektų poreikiai skirtingi ir skiriasi jų biudžetai ir mastai, negali būti visoms agentūroms vienodai tinkamos kalbos politikos;

52.  vis dėlto pripažįsta, kad visos agentūros stengiasi savo interneto erdvėje taikyti daugiakalbystės praktiką ir siekia savo interneto svetainėse turėti bent vieną skyrių ar dokumentą, kuriame pagrindinė informacija apie agentūrą būtų teikiama visomis Sąjungos oficialiomis kalbomis; atkreipia dėmesį į tai, kad nors daugiakalbystės požiūris reikalauja nemažų finansinių išlaidų, reikia, kad agentūros nedelsiant imtųsi veiksmų šioje srityje;

53.  atkreipia dėmesį į tai, kad agentūrų veiklos rezultatai viešinami įtraukiant jų MVA į jų interneto svetaines; be to, pažymi, kad MVA dalyse pateikiami aprašymai, suprantamai paaiškinantys, kaip agentūrų biudžetuose panaudojamos Sąjungos lėšos; pažymi, kad dauguma agentūrų pateikia ataskaitas, susijusias su jų konkrečių užduočių poveikiu Sąjungos piliečiams ir paaiškinančias, kodėl agentūrų veikla yra svarbi;

54.  pažymi, kad daugelis agentūrų vis daugiau dėmesio skiria savo interneto svetainėms, deda daug pastangų matomumui didinti, ir palankiai vertina iniciatyvų požiūrį šiuo klausimu; taip pat ragina agentūras didinti matomumą pasitelkiant tokias priemones, kaip socialiniai tinklai, atvirų durų dienos, dalyvavimas mugėse ir panašias priemones, siekdamos užtikrinti, kad Europos gyventojai būtų skaidriu būdu informuojami apie agentūrų darbą;

Vidaus kontrolė

55.  pažymi, kad 10 agentūrų iš viso gavo 17 pastabų vidaus kontrolės klausimais, o tai rodo pažangą, palyginti su 2012 m., kai 22 agentūros gavo 34 pastabas šiais klausimais; pažymi, kad keturiais atvejais klausimai buvo susiję su vidaus kontrolės standartų įgyvendinimu: metų pabaigoje jie nebuvo priimti arba buvo priimti, bet tik iš dalies įgyvendinti, arba jų atžvilgiu buvo vykdomi taisomieji veiksmai; pažymi, kad pastabų dėl ilgalaikio turto valdymo ir dotacijų valdymo sumažėjo, palyginti su 2012 m.;

56.  atkreipia dėmesį į tai, kad Finansiniame pagrindų reglamente buvo dar patikslinti Komisijos vidaus audito tarnybos ir agentūrų vidaus audito struktūrų vaidmenys sudarius prielaidas geresniam jų veiklos koordinavimui, keitimuisi informacija ir bendrai sinergijai; pažymi, kad Finansinis pagrindų reglamentas sudaro agentūroms galimybes dalytis savo vidaus audito struktūromis, ir ragina jas, esant galimybei, tai daryti;

57.  ragina Audito Rūmus ir toliau didelį dėmesį skirti agentūrų patikimo finansų valdymo auditui, ypač turint mintyje ekonomiškumo, veiksmingumo ir našumo principus, kuriais vadovaudamosi agentūros naudojo asignavimus, kad vykdytų savo įsipareigojimus;

Savo veiklą finansuojančios agentūros

58.  primena, kad Sąjungos įstaigos, kurioms netaikomos bendrajame finansiniame reglamente nustatytos finansinės taisyklės, turėtų, jeigu įmanoma, dėl nuoseklumo nustatyti panašias taisykles(8); pabrėžia, kad kaip galima greičiau turėtų būti sprendžiamas esamų perviršių klausimas ir kad turėtų būti svarstoma pinigų perskyrimo į Sąjungos biudžetą galimybė; perduoda šį klausimą svarstyti tarpinstitucinei darbo grupei veiklos klausimais;

Kitos pastabos

59.  palankiai vertina agentūrų pastangas ekonominio veiksmingumo ir darbo aplinkos ekologiškumo klausimams spręsti; ragina agentūras toliau dėti pastangas ieškant ekonomiškai veiksmingų ir ekologiškų sprendimų darbo ir pastatų valdymo požiūriu ir aktyviau naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, pvz., rengti vaizdo konferencijas, siekiant sumažinti kelionių ir kitas išlaidas;

o
o   o

60.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją agentūroms, kurioms taikoma ši biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams bei pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL C 442, 2014 12 10. (2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (4) OL L 357, 2002 12 31, p. 72. (5) OL L 328, 2013 12 7, p. 42. (6) Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013. (7) COM(2013)0519. (8) Šiuo metu Bendrijos augalų veislių tarnyba (BAVT), įsteigta Anžė, ir Vidaus rinkos derinimo tarnyba (VRDT) Alikantėje.