2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl apsaugos priemonių, numatytų Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos Respublikos susitarime (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0308 – C8-0011/2014 – 2014/0160(COD))

P8_TA(2015)0015 A8-0031/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0308),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0011/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0031/2014),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. vasario 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl apsaugos priemonių, numatytų Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos Respublikos susitarime (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/475.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (2) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių, kurių gali imtis Sąjunga remdamasi PPO ginčų sprendimo tarybos patvirtinta ataskaita antidempingo ir apsaugos nuo subsidijavimo klausimais (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0317 – C8-0017/2014 – 2014/0163(COD))

P8_TA(2015)0016 A8-0033/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0317),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0017/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0033/2014),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. vasario 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl priemonių, kurių gali imtis Sąjunga remdamasi PPO ginčų sprendimo tarybos patvirtinta ataskaita antidempingo ir apsaugos nuo subsidijavimo klausimais (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/476.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (2) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių, kurių gali imtis Sąjunga, atsižvelgdama į antidempingo ir subsidijų draudimo priemonių bei apsaugos priemonių bendrąjį poveikį (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0318 – C8-0016/2014 – 2014/0164(COD))

P8_TA(2015)0017 A8-0032/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0318),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0016/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  pasikonsultavęs su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0032/2014),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. vasario 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl priemonių, kurių gali imtis Sąjunga, atsižvelgdama į antidempingo ir subsidijų draudimo priemonių bei apsaugos priemonių bendrąjį poveikį (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/477.)

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrų importo taisyklių (kodifikuota versija) (COM(2014)0321 – C8-0012/2014 – 2014/0166(COD))

P8_TA(2015)0018 A8-0040/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0321),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0012/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0040/2014),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. vasario 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl bendrų importo taisyklių (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/478.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (2) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrų eksporto taisyklių (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0322 – C8-0013/2014 – 2014/0167(COD))

P8_TA(2015)0019 A8-0035/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0322),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0013/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0035/2014),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. vasario 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl bendrų eksporto taisyklių (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/479.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (2) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių pareiškimo siekiant Europos Sąjungos interesų dėl Gabono prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo (COM(2011)0904 – C8-0263/2014 – 2011/0441(NLE))

P8_TA(2015)0020 A8-0007/2015

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2011)0904),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0263/2014),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0007/2015),

1.  Pritaria pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo ir pritaria prisijungimo priėmimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Gabono vyriausybėms ir parlamentams.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių pareiškimo siekiant Europos Sąjungos interesų dėl Andoros prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo (COM(2011)0908 – C8-0264/2014 – 2011/0443(NLE))

P8_TA(2015)0021 A8-0004/2015

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2011)0908),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0264/2014),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0004/2015),

1.  pritaria pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo ir pritaria prisijungimo priėmimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Andoros vyriausybėms ir parlamentams.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių pareiškimo siekiant Europos Sąjungos interesų dėl Seišelių prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo (COM(2011)0909 – C8-0265/2014 – 2011/0444(NLE))

P8_TA(2015)0022 A8-0006/2015

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2011)0909),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0265/2014),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0006/2015),

1.  pritaria pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo ir pritaria prisijungimo priėmimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Seišelių vyriausybėms ir parlamentams.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių pareiškimo siekiant Europos Sąjungos interesų dėl Rusijos Federacijos prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo (COM(2011)0911 – C8-0266/2014 – 2011/0447(NLE))

P8_TA(2015)0023 A8-0008/2015

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2011)0911),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0266/2014),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0008/2015),

1.  pritaria pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo ir pritaria prisijungimo priėmimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Rusijos Federacijos vyriausybėms ir parlamentams.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių pareiškimo siekiant Europos Sąjungos interesų dėl Albanijos prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo (COM(2011)0912 – C8-0262/2014 – 2011/0448(NLE))

P8_TA(2015)0024 A8-0002/2015

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2011)0912),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0262/2014),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0002/2015),

1.  pritaria pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo ir pritaria prisijungimo priėmimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Albanijos vyriausybėms ir parlamentams.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių pareiškimo siekiant Europos Sąjungos interesų dėl Singapūro prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo (COM(2011)0915 – C8-0267/2014 – 2011/0450(NLE))

P8_TA(2015)0025 A8-0003/2015

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2011)0915),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0267/2014),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0003/2015),

1.  pritaria pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo ir pritaria prisijungimo priėmimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Singapūro vyriausybėms ir parlamentams.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių pareiškimo siekiant Europos Sąjungos interesų dėl Maroko prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo (COM(2011)0916 – C8-0268/2014 – 2011/0451(NLE))

P8_TA(2015)0026 A8-0005/2015

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2011)0916),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0268/2014),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0005/2015),

1.  pritaria pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo ir pritaria prisijungimo priėmimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Maroko vyriausybėms ir parlamentams.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių pareiškimo siekiant Europos Sąjungos interesų dėl Armėnijos prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo (COM(2011)0917 – C8-0269/2014 – 2011/0452(NLE))

P8_TA(2015)0027 A8-0009/2015

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2011)0917),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0269/2014),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0009/2015),

1.  pritaria pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo ir pritaria prisijungimo priėmimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Armėnijos vyriausybėms ir parlamentams.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento sprendimas dėl įgaliojimų patikrinimo (2014/2165(REG))

P8_TA(2015)0028 A8-0013/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1976 m. rugsėjo 20 d. Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo(2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvą 93/109/EB, nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. liepos 7 d. ir 2009 m. balandžio 30 d. sprendimus(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 3, 4 ir 11 straipsnius ir į I priedą,

–  atsižvelgdamas į oficialius kompetentingų valstybių narių valdžios institucijų pranešimus apie rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0013/2015),

A.  kadangi 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse tiksliai nurodomos pareigos, kurios nesuderinamos su Europos Parlamento nario pareigomis;

B.  kadangi pagal Darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnį ir I priedą Parlamento nariai privalo pateikti išsamią deklaraciją dėl savo profesinės veiklos ir bet kokių kitų atlyginamų pareigų arba veiklos;

C.  kadangi visos valstybės narės pranešė Parlamentui išrinktų narių pavardes, bet kai kurios dar nepateikė galinčių juos pakeisti asmenų, išvardytų eilės tvarka pagal gautų balsų skaičių, pavardžių sąrašo pagal Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 4 dalį, arba pavėlavo tokį sąrašą pateikti;

D.  kadangi kai kurios valstybės narės pateikė ne visų išrinktų narių sąrašą, o informaciją apie kai kuriuos narius pateikė vėliau;

E.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse pagal nacionalinius įstatymus nagrinėjami pateikti tam tikrų Europos Parlamento narių išrinkimo užginčijimai ir pasibaigus šioms procedūroms tų narių mandatas gali būti panaikintas;

F.  kadangi pagal 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 12 straipsnį numatyta, kad Parlamentas sprendžia visus ginčus dėl nario mandato teisėtumo tik tuo atveju, kai nesilaikoma minėtojo Akto nuostatų, o ne padaromi Akte minimi nacionaliniai rinkimų įstatymų pažeidimai;

G.  kadangi, siekdamas patikrinti savo narių įgaliojimus pagal 1976 m. Akto 12 straipsnį, Parlamentas turi atsižvelgti į valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų oficialiai paskelbtus rinkimų rezultatus ir neturi veiksmų laisvės šiuo požiūriu; kadangi vis dėlto šia nuostata nekliudoma Parlamentui prireikus pranešti apie galimus valstybių narių rinkimų įstatymų, kuriais grindžiami rezultatai, ir ES teisės aktų neatitikimo atvejus;

H.  kadangi tam tikrų valstybių narių piliečiams, kurie gyvena kitoje šalyje tam tikrą laiką, gali būti atimta teisė balsuoti savo buveinės valstybėje narėje (balsavimo teisės atėmimas, angl. disenfranchisement); kadangi kai kuriais atvejais tai taip pat gali reikšti teisės būti kandidatu atėmimą;

I.  kadangi JK rinkimų komisija pranešė, kad keletas kitų valstybių narių piliečių, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje, negalėjo pasinaudoti savo teise balsuoti per paskutinius Europos Parlamento rinkimus;

1.  skelbia galiojančiais Europos Parlamento narių, kurie išvardyti šio sprendimo priede, apie kurių išrinkimą pranešė kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos ir kurie pateikė raštiškas deklaracijas pagal 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Darbo tvarkos taisyklių I priedą, įgaliojimus, jei tam nebus prieštaraujama pagal valstybių narių, kuriose buvo užginčyti rinkimų rezultatai, kompetentingų valdžios institucijų sprendimus;

2.  pakartoja prašymą, išsakytą kompetentingoms valstybių narių valdžios institucijoms, nedelsiant pateikti jam ne tik išrinktų narių pavardes, bet ir galinčių juos pakeisti asmenų, išvardytų eilės tvarka pagal gautų balsų skaičių, pavardes;

3.  ragina kompetentingas valstybių narių valdžios institucijas nedelsiant užbaigti joms pateiktų ginčų nagrinėjimą ir pranešti Parlamentui apie rezultatus;

4.  mano, kad balsavimo teisės atėmimas prilygsta piliečių, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise Europos Sąjungoje (SESV 20 straipsnio 2 dalies a punktas), baudimui, nes jiems nesuteikiama teisė balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento rinkimuose jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje (SESV 20 straipsnio 2 dalies b punktas) ir pažeidžiamas tiesioginės visuotinės rinkimų teisės principas (ES sutarties 14 straipsnio 3 dalis ir 1976 m. Akto 1 straipsnio 3 dalis); mano, kad jokiomis aplinkybėmis balsavimo teisės atėmimas negali būti taikomas Europos Parlamento rinkimuose, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad jokioje valstybėje narėje nebūtų numatyta tokia galimybė;

5.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų supaprastinti registracijos formalumai, susiję su kitų valstybių narių piliečių dalyvavimu Europos Parlamento rinkimuose, nesvarbu, ar tai būtų rinkėjai ar kandidatai, ypač panaikinant nereikalingas administracines kliūtis, kad būtų galima veiksmingai pasinaudoti teisėmis pagal SESV 20 straipsnio 2 dalies a ir b punktus; prašo Komisijos užtikrinti, kad valstybių narių praktika atitiktų ES teisę;

6.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Komisijai ir kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms bei valstybių narių parlamentams.

PRIEDAS

Europos Parlamento narių, kurių įgaliojimai yra paskelbti galiojančiais, sąrašas

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Belgija (21 narys)

ANNEMANS Gerolf

ARENA Maria

ARIMONT Pascal

BAYET Hugues

BELET Ivo

DE BACKER Philippe

DEMESMAEKER Mark

DEPREZ Gérard

IDE Louis*

LAMBERTS Philippe

LOONES Sander**

MICHEL Louis

NEYTS-UYTTEBROECK Annemie***

RIES Frédérique

ROLIN Claude

STAES Bart

STEVENS Helga

TARABELLA Marc

THYSSEN Marianne****

VAN BREMPT Kathleen

VANDENKENDELAERE Tom*****

VAN OVERTVELDT Johan******

VERHOFSTADT Guy

(*) Louiso IDE įgaliojimai baigėsi 2014 m. gruodžio 19 d.

(**) 2014 m. spalio 14 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pateikė informaciją) Sandero LOONESO, kuris pakeitė Johaną VAN OVERTVELDTĄ, rinkimų įgaliojimai.

(***) Annemie NEYTS-UYTTEBROECK įgaliojimai baigėsi 2015 m. sausio 1 d.

(****) Marianne THYSSEN įgaliojimai baigėsi 2014 m. lapkričio 1 d.

(*****) 2014 m. lapkričio 6 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės institucijos pateikė informaciją) Tomo VANDENKENDELAERE, kuris pakeitė Marianne THYSSEN, rinkimų įgaliojimai.

(******) Johano VAN OVERTVELDTO įgaliojimai baigėsi 2014 m. spalio 11 d.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Bulgarija (17 narių)

ALI Nedzhmi

BAREKOV Nikolay

DONCHEV Tomislav*

DZHAMBAZKI Angel

GABRIEL Mariya

HYUSMENOVA Filiz Hakaeva

IOTOVA Iliana Malinova

KOVATCHEV Andrey

KYUCHYUK Ilhan

MALINOV Svetoslav Hristov

MIHAYLOVA Iskra

NEKOV Momchil

NOVAKOV Andrey **

PAUNOVA Eva

PIRINSKI Georgi

RADEV Emil

STANISHEV Sergey

URUTCHEV Vladimir

(*) Tomislavo DONCHEVO įgaliojimai baigėsi 2014 m. lapkričio 7 d.

(**) 2014 m. lapkričio 24 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pateikė informaciją) Andrey NOVAKOVO, kuris pakeitė Tomislavą DONCHEVĄ, rinkimų įgaliojimai.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Čekija (21 narys)

Charanzová Dita

Dlabajová Martina

Ježek Petr

Keller Jan

Konečná Kateřina

Mach Petr

Maštálka Jiří

Niedermayer Ludek

Poc Pavel

Poche Miroslav

Polčák Stanislav

Pospíšil Jiří

Ransdorf Miloslav

Sehnalová Olga

Šojdrová Michaela

Štětina Jaromír

Svoboda Pavel

Telička Pavel

Tošenovský Evžen

Zahradil Jan

Zdechovský Tomáš

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Danija (13 narių)

AUKEN Margrete

BENDTSEN Bendt

CHRISTENSEN Ole

DOHRMANN Jørn

KARI Rina Ronja

KARLSSON Rikke

KOFOD Jeppe

MESSERSCHMIDT Morten

PETERSEN Morten Helveg

ROHDE Jens

SCHALDEMOSE Christel

TØRNӔS Ulla

VISTISEN Anders Primdahl

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Vokietija (96 nariai)

ALBRECHT Jan Philipp

BALZ Burkhard

BÖGE Reimer

BROK Elmar

BUCHNER Klaus

BULLMANN Udo

BÜTIKOFER Reinhard

CASPARY Daniel

COLLIN-LANGEN Birgit

CRAMER Michael

DE MASI Fabio

DESS Albert

ECK Stefan

EHLER Christian

ERNST Cornelia

ERTUG Ismail

FERBER Markus

FLECKENSTEIN Knut

FLORENZ Karl-Heinz

GAHLER Michael

GEBHARDT Evelyne

GEIER Jens

GERICKE Arne

GIEGOLD Sven

GIESEKE Jens

GRÄSSLE Ingeborg

GROOTE Matthias

HÄNDEL Thomas

HARMS Rebecca

HÄUSLING Martin

HENKEL Hans-Olaf

HEUBUCH Maria

HOFFMANN Iris

HOHLMEIER Monika

JAHR Peter

KAMMEREVERT Petra

KAUFMANN Sylvia-Yvonne

KELLER Ska

KOCH Dieter-Lebrecht

KÖLMEL Bernd

KÖSTER Dietmar

KREHL Constanze Angela

KUHN Werner

LAMBSDORFF Alexander Graf

LANGE Bernd

LANGEN Werner

LEINEN Jo

LIESE Peter

LIETZ Arne

LINS Norbert

LOCHBIHLER Barbara

LÖSING Sabine

LUCKE Bernd

McALLISTER David

MANN Thomas

MEISSNER Gesine

MELIOR Susanne

MICHELS Martina

MÜLLER Ulrike

NEUSER Norbert

NIEBLER Angelika

NOICHL Maria

PIEPER Markus

PRETZELL Marcus

PREUSS Gabriele

QUISTHOUDT-ROWOHL Godelieve

REDA Julia

REINTKE Theresa

REUL Herbert

RODUST Ulrike

SCHOLZ Helmut

SCHULZ Martin

SCHULZE Sven

SCHUSTER Joachim

SCHWAB Andreas

SIMON Peter

SIPPEL Birgit

SOMMER Renate

SONNEBORN Martin

STARBATTY Joachim

STEINRUCK Jutta

von STORCH Beatrix

THEURER Michael

TREBESIUS Ulrike

TRÜPEL Helga

VERHEYEN Sabine

VOIGT Udo

VOSS Axel

WEBER Manfred

von WEIZSÄCKER Jakob

WERNER Martina

WESTPHAL Kerstin

WIELAND Rainer

WINKLER Hermann

ZELLER Joachim

ZIMMER Gabriele

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Estija (6 nariai)

ANSIP Andrus*

KALLAS Kaja

KELAM Tunne

LAURISTIN Marju

PAET Urmas**

TARAND Indrek

TOOM Yana

(*) Andruso ANSIPO įgaliojimai baigėsi 2014 m. lapkričio 1 d.

(**) 2014 m. lapkričio 3 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pateikė informaciją) Urmaso PAETO, kuris pakeitė Andrusą ANSIPĄ, rinkimų įgaliojimai.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Airija (11 narių)

BOYLAN Lynn

CARTY Matt

CHILDERS Nessa

CLUNE Deirdre

CROWLEY Brian

FLANAGAN Luke “Ming”

HARKIN Marian

HAYES Brian

KELLY Seán

McGUINNESS Mairead

NÍ RIADA Liadh

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Graikija (21 narys)

ANDROULAKIS Nikos

CHRYSOGONOS Konstantinos

EPITIDEIOS Georgios

FOUNTOULIS Lampros

GLEZOS Emmanouil

GRAMMATIKAKIS Giorgos

KAILI Eva

KATROUGALOS Georgios*

KEFALOGIANNIS Manolis

KUNEVA Kostadinka

KYRKOS Miltiadis

KYRTSOS Georgios

MARIAS Notis

PAPADAKIS Konstantinos

PAPADIMOULIS Dimitrios

SAKORAFA Sofia

SPYRAKI Maria

SYNADINOS Eleytherios

VOZEMBERG Elissavet

ZAGORAKIS Theodoros

ZARIANOPOULOS Sotirios

(*) Georgioso KATROUGALOSO įgaliojimai baigėsi 2015 m. sausio 27 d.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Ispanija (54 nariai)

AGUILERA GARCÍA Clara Eugenia

ALBIOL GUZMÁN Marina

ARIAS CAÑETE Miguel*

AYALA SENDER Inés

AYUSO Pilar

BECERRA BASTERRECHEA Beatriz

BILBAO BARANDICA Izaskun

BLANCO LÓPEZ José

CABEZÓN RUIZ Soledad

CALVET CHAMBON Enrique**

COUSO PERMUY Javier***

del CASTILLO VERA Pilar

de GRANDES PASCUAL Luis

DÍAZ DE MERA GARCÍA

CONSUEGRA Agustín

ECHENIQUE ROBBA Pablo

ESTARÀS FERRAGUT Rosa

FERNÁNDEZ ÁLVAREZ Jonás

FISAS AYXELÀ Santiago

GAMBÚS Francesc

GARCÍA PÉREZ Iratxe

GARDIAZABAL RUBIAL Eider

GIRAUTA VIDAL Juan Carlos

GONZÁLEZ PEÑAS Tania****

GONZÁLEZ PONS Esteban

GUERRERO SALOM Enrique

GUTIÉRREZ PRIETO Sergio

HERRANZ GARCÍA Esther

IGLESIAS TURRIÓN Pablo

ITURGAIZ Carlos*****

JÁUREGUI ATONDO Ramón

JIMÉNEZ-BECERRIL BARRIO Teresa

JIMÉNEZ VILLAREJO Carlos******

JUARISTI ABAUNZ Iosu Mirena

LOPE FONTAGNÉ Verónica

LÓPEZ AGUILAR Juan Fernando

LÓPEZ BERMEJO Paloma

LÓPEZ FERNÁNDEZ Javier

LÓPEZ-ISTÚRIZ WHITE Antonio

MARAGALL Ernest

MATO ADROVER Gabriel

MAURA BARANDIARÁN Fernando

MEYER Willy*******

MILLÁN MON Francisco José

NART Javier

PAGAZAURTUNDÚA RUIZ María Teresa

RODRIGUEZ-RUBIO VÁZQUEZ Maria Teresa

SÁNCHEZ CALDENTEY Lola

SEBASTIÀ TALAVERA Jordi

SENRA RODRÍGUEZ María Lidia

SOSA WAGNER Francisco********

TERRICABRAS Josep-Maria

TREMOSA i BALCELLS Ramon

URTASUN Ernest

VALCÁRCEL SISO Ramón Luis

VALENCIANO MARTÍNEZ-OROZCO Elena

VALLINA DE LA NOVAL Ángela Rosa

ZALBA BIDEGAIN Pablo

(*) Miguelio ARIASO CAÑETE įgaliojimai baigėsi 2014 m. lapkričio 1 d.

(**) 2014 m. lapkričio 20 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pateikė informaciją) Enrique CALVETO CHAMBONO, kuris pakeitė Francisco SOSĄ WAGNERĮ, rinkimų įgaliojimai.

(***) 2014 m. liepos 15 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pateikė informaciją) Javiero COUSO PERMUY, kuris pakeitė Willy MEYERĄ, rinkimų įgaliojimai.

(****) 2014 m. rugsėjo 11 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pateikė informaciją) Tanios GONZÁLEZ PEÑAS, kuri pakeitė Carlosą JIMÉNEZĄ VILLAREJO, rinkimų įgaliojimai.

(*****) 2014 m. lapkričio 6 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pateikė informaciją) Carloso ITURGAIZO, kuris pakeitė Miguelį ARIASĄ CAÑETE, rinkimų įgaliojimai.

(******) Carloso JIMÉNEZO VILLAREJO įgaliojimai baigėsi 2014 m. rugpjūčio 1 d.

(*******) Willy MEYERO įgaliojimai baigėsi 2014 m. liepos 10 d.

(********) Francisco SOSOS WAGNERO įgaliojimai baigėsi 2014 m. spalio 20 d.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Prancūzija (74 nariai)

ALIOT Louis

ALLIOT-MARIE Michèle

ANDRIEU Eric

ARNAUTU Marie-Christine

ARTHUIS Jean

BALAS Guillaume

BAY Nicolas

BERÈS Pervenche

BERGERON Joëlle

BILDE Dominique

BOUTONNET Marie-Christine

BOVÉ José

BRIOIS Steeve

CADEC Alain

CAVADA Jean-Marie

CHAUPRADE Aymeric

DANJEAN Arnaud

DANTIN Michel

DATI Rachida

DELAHAYE Angélique

DELLI Karima

DENANOT Jean-Paul

de SARNEZ Marielle

D’ORNANO Mireille

DURAND Pascal

FERRAND Edouard

GODDYN SYLVIE

GOLLNISCH Bruno

GOULARD Sylvie

GRIESBECK Nathalie

GROSSETÊTE Françoise

GUILLAUME Sylvie

HORTEFEUX Brice

JADOT Yannick

JALKH Jean-François

JOLY Eva

JOULAUD Marc

JUVIN Philippe

LAMASSOURE Alain

LAVRILLEUX Jérôme

LEBRETON Gilles

LE GRIP Constance

LE HYARIC Patrick

LE PEN Jean-Marie

LE PEN Marine

LOISEAU Philippe

MANSCOUR Louis-Joseph

MARTIN Dominique

MARTIN Edouard

MAUREL Emmanuel

MÉLENCHON Jean-Luc

MELIN Joelle

MONOT Bernard

MONTEL Sophie

MORANO Nadine

MORIN-CHARTIER Elisabeth

MUSELIER Renaud

OMARJEE Younous

PARGNEAUX Gilles

PEILLON Vincent

PHILIPPOT Florian

PONGA Maurice

PROUST Franck

REVAULT D’ALLONNES BONNEFOY Christine

RIQUET Dominique

RIVASI Michèle

ROCHEFORT Robert

ROZIÈRE Virginie

SAÏFI Tokia

SANDER Anne

SCHAFFHAUSER Jean-Luc

THOMAS Isabelle

TROSZCZYNSKI Mylène

VERGIAT Marie-Christine

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Italija (73 nariai)

ADINOLFI Isabella

AFFRONTE Marco

AGEA Laura

AIUTO Daniela

BEGHIN Tiziana

BENIFEI Brando Maria

BETTINI Goffredo Maria

BIZZOTTO Mara

BONAFÈ Simona

BORGHEZIO Mario

BORRELLI Davide

BRESSO Mercedes

BRIANO Renata

BUONANNO Gianluca

CAPUTO Nicola

CASTALDO Fabio Massimo

CESA Lorenzo

CHINNICI Caterina

CICU Salvatore

CIRIO Alberto

COFFERATI Sergio Gaetano

COMI Lara

CORRAO Ignazio

COSTA Silvia

COZZOLINO Andrea

D’AMATO Rosa

DANTI Nicola

DE CASTRO Paolo

DE MONTE Isabella

DORFMANN Herbert

EVI Eleonora

FERRARA Laura

FITTO Raffaele

FONTANA Lorenzo*

FORENZA Eleonora

GARDINI Elisabetta

GASBARRA Enrico

GENTILE Elena

GIUFFRIDA Michela

GUALTIERI Roberto

KYENGE Kashetu

LA VIA Giovanni

MALTESE Curzio

MARTUSCIELLO Fulvio

MATERA Barbara

MOI Giulia

MORETTI Alessandra**

MORGANO Luigi

MOSCA Alessia Maria

MUSSOLINI Alessandra

PANZERI Pier Antonio

PAOLUCCI Massimo

PATRICIELLO Aldo

PEDICINI Piernicola

PICIERNO Giuseppina

PITTELLA Gianni

POGLIESE Salvatore Domenico

SALINI Massimiliano

SALVINI Matteo

SASSOLI David-Maria

SCHLEIN Elena Ethel

SERNAGIOTTO Remo

SORU Renato

SPINELLI Barbara

TAJANI Antonio

TAMBURRANO Dario

TOIA Patrizia

TOSI Flavio***

TOTI Giovanni

VALLI Marco

VIOTTI Daniele

ZANNI Marco

ZANONATO Flavio

ZULLO Marco

(*) 2014 m. liepos 11 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pateikė informaciją) Lorenzo FONTANOS, kuris pakeitė Flavio TOSI, rinkimų įgaliojimai.

(**) Alessandros MORETTI įgaliojimai baigėsi 2015 m. vasario 2 d.

(***) Flavio TOSI įgaliojimai baigėsi 2014 m. liepos 9 d.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Kipras (6 nariai)

CHRISTOFOROU Lefteris*

HADJIGEORGIOU Takis

MAVRIDES Costas

PAPADAKIS Demetris

STYLIANIDES Christos**

SYLIKIOTIS Neoklis

THEOCHAROUS Eleni

(*)2014 m. lapkričio 3 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pateikė informaciją) Lefteriso CHRISTOFOROU, kuris pakeitė Christosą STYLIANIDESĄ, rinkimų įgaliojimai.

(**) Christoso STYLIANIDESO įgaliojimai baigėsi 2014 m. lapkričio 1 d.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Latvija (8 nariai)

DOMBROVSKIS Valdis*

GRIGULE Iveta

KALNIETE Sandra

KARIŅŠ Krišjānis

MAMIKINS Andrejs

PABRIKS Artis

VAIDERE Inese**

ŽDANOKA Tatjana

ZĪLE Roberts

(*) Valdžio DOMBROVSKIO įgaliojimai baigėsi 2014 m. lapkričio 1 d.

(**) 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pateikė informaciją) Inese VAIDERE, kuri pakeitė Valdį DOMBROVSKĮ, rinkimų įgaliojimai.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Lietuva (11 narių)

AUŠTREVIČIUS Petras

BALČYTIS Zigmantas

BLINKEVIČIŪTĖ Vilija

GUOGA Antanas

LANDSBERGIS Gabrielius

MAZURONIS Valentinas

PAKSAS Rolandas

ROPĖ Bronis

SAUDARGAS Algirdas

TOMAŠEVSKI Valdemar

USPASKICH Viktor

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Liuksemburgas (6 nariai)

BACH Georges

DELVAUX-STEHRES Mady

ENGEL Frank

GOERENS Charles

REDING Viviane

TURMES Claude

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Kroatija (11 narių)

BORZAN Biljana

JAKOVČIĆ Ivan

MALETIĆ Ivana

PETIR Marijana

PICULA Tonino

PLENKOVIĆ Andrej

RADOŠ Jozo

ŠKRLEC Davor

STIER Davor Ivo

ŠUICA Dubravka

TOMAŠIĆ Ruža

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Vengrija (21 narys)

BALCZÓ Zoltán

BOCSKOR Andrea

DELI Andor

DEUTSCH Tamás

ERDŐS Norbert

GÁL Kinga

GÁLL-PELCZ Ildikó

GYÜRK András

HÖLVÉNYI György

JÁVOR Benedek

KÓSA Ádám

KOVÁCS Béla

MESZERICS Tamás

MOLNÁR Csaba

MORVAI Krisztina

NIEDERMÜLLER Péter

SCHÖPFLIN György

SZÁJER József

SZANYI Tibor Jenő

TŐKÉS László

UJHELYI István

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Malta (6 nariai)

CASA David

COMODINI CACHIA Therese

DALLI Miriam

METSOLA Roberta

MIZZI Marlene

SANT Alfred

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Nyderlandai (26 nariai)

van BAALEN Johannes Cornelis

BELDER Bas

van de CAMP Wim

van DALEN Peter

EICKHOUT Bas

GERBRANDY Gerben-Jan

de GRAAFF Marcel

HAZEKAMP Antje Anna Helena

HUITEMA Jan

JANSEN Hans

de JONG Cornelis

JONGERIUS Agnes

de LANGE Esther

LENAERS Jeroen

MAEIJER Vicky

van MILTENBURG Matthijs

MINEUR Anne-Marie

van NIEUWENHUIZEN-WIJBENGA Cora

van NISTELROOIJ Lambert

PIRI Kati

SARGENTINI Judith

SCHAAKE Marietje

SCHREIJER-PIERIK Annie

STUGER Olaf

TANG Paul

in ‘t VELD Sophia

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Austrija (18 narių)

BECKER Heinz K.

FREUND Eugen

KADENBACH Karin

KAPPEL Barbara

KARAS Othmar

KÖSTINGER Elisabeth

LEICHTFRIED Jörg

LUNACEK Ulrike

MAYER Georg

MLINAR Angelika

OBERMAYR Franz

REGNER Evelyn

REIMON Michel

RÜBIG Paul

SCHMIDT Claudia

VANA Monika

VILIMSKY Harald

WEIDENHOLZER Josef

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Lenkija (51 narys)

BONI Michał

BUZEK Jerzy

CZARNECKI Ryszard

DUDA Andrzej Sebastian

FOTYGA Anna Elżbieta

GERINGER de OEDENBERG Lidia Joanna

GIEREK Adam

GOSIEWSKA Beata Barbara

GRÓBARCZYK Marek Józef

GRZYB Andrzej

HETMAN Krzysztof

HÜBNER Danuta Maria

IWASZKIEWICZ Robert Jarosław

JACKIEWICZ Dawid Bohdan

JAZŁOWIECKA Danuta

JUREK Marek

KALINOWSKI Jarosław

KARSKI Karol Adam

KORWIN-MIKKE Janusz Ryszard

KOZŁOWSKA-RAJEWICZ Agnieszka

KRASNODĘBSKI Zdzisław Marek

KUDRYCKA Barbara

KUŹMIUK Zbigniew Krzysztof

LEGUTKO Ryszard Antoni

LEWANDOWSKI Janusz

LIBERADZKI Bogusław

ŁUKACIJEWSKA Elżbieta Katarzyna

ŁYBACKA Krystyna

MARUSIK Michał

OLBRYCHT Jan

OŻÓG Stanisław

PIECHA Bolesław Grzegorz

PIOTROWSKI Mirosław

PITERA Julia

PLURA Marek Mirosław

PORĘBA Tomasz Piotr

ROSATI Dariusz

SARYUSZ-WOLSKI Jacek

SIEKIERSKI Czesław Adam

SZEJNFELD Adam

THUN UND HOHENSTEIN Róża Gräfin von

UJAZDOWSKI Kazimierz Michał

WAŁĘSA Jarosław Leszek

WENTA Bogdan Brunon

WIŚNIEWSKA Jadwiga

WOJCIECHOWSKI Janusz

ZDROJEWSKI Bogdan Andrzej

ZEMKE Janusz Władysław

ZŁOTOWSKI Kosma Tadeusz

ZWIEFKA Tadeusz

ŻÓŁTEK Stanisław Józef

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Portugalija (21 narys)

ASSIS Francisco

COELHO Carlos

FARIA José Inácio

FERNANDES José Manuel

FERREIRA Elisa

FERREIRA João

GOMES Ana

MARINHO E PINTO António

MATIAS Marisa

MELO Nuno

MONTEIRO DE AGUIAR Cláudia

RANGEL Paulo

RIBEIRO Sofia

RODRIGUES Liliana

RODRIGUES Maria João

RUAS Fernando

SERRÃO SANTOS Ricardo

SILVA PEREIRA Pedro

VIEGAS Miguel

ZORRINHO Carlos

ZUBER Inês Cristina

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Rumunija (32 nariai)

BOŞTINARU Victor

BUDA Daniel

BUŞOI Cristian Silviu

CREŢU Corina*

CRISTEA Andi-Lucian

DĂNCILĂ Vasilica Viorica

DIACONU Mircea

DRĂGHICI Damian

FRUNZULICĂ Doru-Claudian

GRAPINI Maria

HELLVIG Eduard-Raul

IVAN Cătălin Sorin

MACOVEI Monica Luisa

MĂNESCU Ramona Nicole

MARINESCU Marian-Jean

MOISĂ Ionel-Sorin

MUREȘAN Siegfried Vasile

NEGRESCU Victor

NICA Dan

NICOLAI Norica

PAŞCU Ioan Mircea

PAVEL Emilian**

PREDA Cristian Dan

REBEGA Constantin-Laurențiu

SÂRBU Daciana Octavia

SÓGOR Csaba

STOLOJAN Theodor Dumitru

TĂNĂSESCU Claudiu Ciprian

TAPARDEL Ana-Claudia

UNGUREANU Traian

VĂLEAN Adina-Ioana

WEBER Renate

WINKLER Iuliu

(*) Corinos CREȚU įgaliojimai baigėsi 2014 m. lapkričio 1 d.

(**) 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės institucijos pateikė informaciją) Emiliano PAVELO, kuris pakeitė Coriną CREȚU, rinkimų įgaliojimai.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Slovėnija (8 nariai)

BOGOVIČ Franc

FAJON Tanja

PETERLE Alojz

ŠOLTES Igor

ŠULIN Patricija

TOMC Romana

VAJGL Ivo

ZVER Milan

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Slovakija (13 narių)

CSÁKY Pál

FLAŠIKOVÁ BEŇOVÁ Monika

KUKAN Eduard

MAŇKA Vladimír

MIKOLÁŠIK Miroslav

NAGY József

SMOLKOVÁ Monika

ŠKRIPEK Branislav

ŠTEFANEC Ivan

SULÍK Richard

ZÁBORSKÁ Anna

ZALA Boris

ŽITŇANSKÁ Jana

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Suomija (13 narių)

HALLA-AHO Jussi

HAUTALA Heidi

JAAKONSAARI Liisa

JÄÄTTEENMÄKI Anneli

KUMPULA-NATRI Miapetra

KYLLÖNEN Merja

PIETIKÄINEN Sirpa

REHN Olli

SARVAMAA Petri

TERHO Sampo

TORVALDS Nils

VÄYRYNEN Paavo

VIRKKUNEN Henna

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Švedija (20 narių)

ADAKTUSSON Lars

ANDERSSON Max

BJÖRK Malin

CEBALLOS Bodil

CORAZZA BILDT Anna Maria

ENGSTRÖM Linnéa*

ERIKSSON Peter

FEDERLEY Fredrick

FJELLNER Christofer

GUTELAND Jytte

HEDH Anna

HÖKMARK Gunnar

LÖVIN Isabella**

LUDVIGSSON Olle

LUNDGREN Peter

NILSSON Jens

PAULSEN Marit

POST Soraya

ULVSKOG Marita

WIKSTRÖM Cecilia

WINBERG Kristina

(*) 2014 m. spalio 8 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pateikė informaciją) Linnéos ENGSTRÖM, kuri pakeitė Isabellą LÖVIN, rinkimų įgaliojimai.

(**) Isabellos LÖVIN įgaliojimai baigėsi 2014 m. spalio 3 d.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2014 m. liepos 1 d.)

Jungtinė Karalystė (73 nariai)

AGNEW John Stuart

AKER Tim

ANDERSON Lucy

ANDERSON Martina

ARNOTT Jonathan

ASHWORTH Richard

ATKINSON Janice

BASHIR Amjad

BATTEN Gerard

BEARDER Catherine

BOURS Louise

BRADBOURN Philip*

BRANNEN Paul

CAMPBELL BANNERMAN David

CARVER Jim

COBURN David

COLLINS Jane

CORBETT Richard

DANCE Seb

(The Earl of) DARTMOUTH William

DEVA Nirj

DODDS Anneliese

DODDS Diane

DUNCAN Ian

ETHERIDGE Bill

EVANS Jill

FARAGE Nigel

FINCH Raymond

FORD Vicky

FOSTER Jacqueline

FOX Ashley

GILL Nathan

GILL Neena

GIRLING Julie

GRIFFIN Theresa

HANNAN Daniel

HELMER Roger

HONEYBALL Mary

HOOKEM Mike

HOWITT Richard

HUDGHTON Ian

JAMES Diane

KAMALL Syed

KARIM Sajjad

KHAN Afzal

KIRKHOPE Timothy

KIRTON-DARLING Jude

LAMBERT Jean

LEWER Andrew

McAVAN Linda

McCLARKIN Emma

McINTYRE Anthea

MARTIN David

MOODY Clare

MORAES Claude

NICHOLSON James

NUTTALL Paul

O’FLYNN Patrick

PARKER Margot

REID Julia

SCOTT CATO Molly

SEYMOUR Jill

SIMON Sion

SMITH Alyn

STIHLER Catherine

SWINBURNE Kay

TANNOCK Charles

TAYLOR Keith

VAN ORDEN Geoffrey

VAUGHAN Derek

WARD Julie

WILLMOTT Glenis

WOOLFE Steven

(*) Philipo BRADBOURNO įgaliojimai baigėsi 2014 m. gruodžio 20 d.

(1) OL L 278, 1976 10 8, p. 5. (2) OL L 262, 2005 10 7, p. 1. (3) OL L 329, 1993 12 30, p. 34. (4) Sprendimas byloje Le Pen / Parlamentas, C-208/03, EU:C:2005:429 ir sprendimas sujungtose bylose Italija ir Donnici / Parlamentas, C-393/07 ir C-9/08, EU:C:2009:275.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl palankesnių sąlygų keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus sudarymo (COM(2014)0476 – C8-0113/2014 – 2014/0218(COD))

P8_TA(2015)0029 A8-0001/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0476),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0113/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0001/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. vasario 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/..., kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2015/413.)

(1) OL C 12, 2015 1 15, p. 115.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Europos Sąjungos ir Senegalo Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo sudarymo Europos Sąjungos vardu (12812/2014 – C8-0276/2014 – 2014/0238(NLE))

P8_TA(2015)0030 A8-0010/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12812/2014),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Senegalo Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo projektą (12830/2014),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0276/2014),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir to paties straipsnio 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A8-0010/2015),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  ragina Komisiją perduoti Parlamentui susitarimo 7 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto susitikimų protokolus ir išvadas, taip pat naujo protokolo 4 straipsnyje numatytą daugiametę sektoriaus programą;

3.  ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas Parlamento atstovams stebėtojų teisėmis dalyvauti jungtinio komiteto posėdžiuose;

4.  ragina Komisiją, prieš baigiant galioti dabartiniam susitarimui ir prasidedant deryboms dėl būsimo susitarimo, ex-post ataskaitos pavidalu atsiųsti Parlamentui ir Tarybai detalią informaciją apie susitarimo sąnaudas ir naudą;

5.  ragina Komisiją teikti Parlamentui metines susitarimo įgyvendinimo ataskaitas, ypač susijusias su susitarimo įgyvendinimo protokolo 4 straipsnyje numatyta daugiamete programa, taip pat išdėstyti, kaip naudojamos pagal susitarimą skiriamos lėšos;

6.  ragina Komisiją ir Tarybą, kad jos, neviršydamos atitinkamų savo įgaliojimų, nedelsiant ir išsamiai informuotų Parlamentą visais procedūrų, susijusių su protokolu ir jo atnaujinimu, etapais, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalyje;

7.   ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti vietos lygmens valdymo bei atskaitingumo skatinimui ir sudaryti palankesnes sąlygas teikti tinkamą informaciją visiems vietos subjektams, suinteresuotiems susitarimu ir jo įgyvendinimu;

8.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Senegalo Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų (2014/2997(RSP))

P8_TA(2015)0031 B8-0098/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2, 3, 4, 6, 7 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 2, 3, 4, 18 ir 19 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į susijusias JT žmogaus teisių priemones, visų pirma į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, 1984 m. gruodžio 10 d. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir į atitinkamus jos protokolus, taip pat į 2006 m. gruodžio 20 d. Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose Al-Nashiri prieš Lenkiją, Abu Zubaydah prieš Lietuvą, Husayn (Abu Zubaydah) prieš Lenkiją, El-Masri prieš buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Nasr ir Ghali prieš Italiją ir al-Nashiri prieš Rumuniją,

–  atsižvelgdamas į Italijos teismo sprendimą, pagal kurį 22 CŽV agentai, vienas „Air Force“ pilotas ir du Italijos agentai buvo pripažinti kaltais ir nuteisti kalėti dėl dalyvavimo pagrobiant Milano imamą Abu Omarą 2003 m.,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto Europos šalių panaudojimo gabenti kalinius ir juos neteisėtai kalinti, įpusėjus Laikinojo komiteto veiklai(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse. Tolesni veiksmai po EP Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti ataskaitos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse(4),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Valstijų Senato specialiojo žvalgybos komiteto tyrimą dėl Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalinimo ir tardymo programos ir įvairius jos panaudojimo būdus kankinant sulaikytuosius 2001–2006 m.,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Gvantanamo, iš kurių naujausia – 2013 m. gegužės 23 d. rezoliucija „Gvantanamas: kalinių bado streikas“(5),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės ir dėl Komisijos 2013 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitos (Liuksemburgas, 2014 m. birželio 5-6 d.),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl Pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.)(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 3 d. Komisijos ES kovos su korupcija ataskaitą (COM(2014)0038),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje(7),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo laikymasis sudaro esminę sėkmingos kovos su terorizmu politikos dalį;

B.  kadangi Parlamentas ne kartą pasmerkė CŽV vykdytą slapto kalinimo ir ypatingųjų perdavimų programą, kurią įgyvendinant daug kartų pažeistos žmogaus teisės, įskaitant kankinimą ir kitą nežmonišką ar žeminantį elgesį, grobimą, slaptą kalinimą, kalinimą be teismo ir negrąžinimo principo pažeidimus;

C.  kadangi nacionalinio saugumo ir kovos su terorizmu politikos sritims, nepaisant jų ypatingo pobūdžio, netaikoma atskaitomybės principo išimtis, ir turi būti baudžiama už tarptautinės teisės ir žmogaus teisės pažeidimus;

D.  kadangi, siekiant veiksmingai apsaugoti žmogaus teises ir skatinti jų paisyti įgyvendinant ES vidaus ir išorės politiką ir užtikrinti teisėtą ir veiksmingą saugumo politiką, kuri būtų grindžiama teisinės valstybės principu, būtina įdiegti atskaitomybės už ypatinguosius perdavimus, grobimus, neteisėtus slaptus kalinimus ir kankinimą procedūras;

E.  kadangi Parlamentas ne kartą ragino visapusiškai ištirti ES valstybių narių bendradarbiavimą su CŽV įgyvendinant slapto kalinimo ir ypatingųjų perdavimų programą;

F.  kadangi buvusios kadencijos Parlamentas savo minėtoje 2013 m. spalio 10 d. rezoliucijoje ragino esamos kadencijos Parlamentą toliau vykdyti ir įgyvendinti Laikinojo komiteto suteiktus įgaliojimus dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse, ir todėl užtikrinti, kad būtų laikomasi jo rekomendacijų, išnagrinėti naujus duomenis, kurių gali atsirasti, ir visapusiškai naudotis savo tyrimo teisėmis ir jas plėtoti;

G.  kadangi Senato specialiojo žvalgybos komiteto ataskaitoje atskleidžiama naujų, kaltinimams svarumo suteikiančių faktų, kad kai kurios valstybės narės, jų valdžios institucijos, saugumo ir žvalgybos tarnybų pareigūnai ir agentai prisidėjo prie CŽV vykdytos slapto kalinimo ir ypatingųjų perdavimų programos, kartais korumpuotais būdais – CŽV pervesdavo dideles pinigų sumas mainais už jų bendradarbiavimą;

H.  kadangi Senato specialiojo žvalgybos komiteto ataskaita paneigiami CŽV pareiškimai, kad kankinimai padėjo atskleisti informaciją, kurios negalėjo surinkti įprastais, nesmurtiniais tardymo metodais;

I.  kadangi nebaigta baudžiamoji byla (Nr. 150/09, iškelta centriniame teisme Nr. 5 (Juzgado Central No 5)) dėl kankinimų Gvantanamo įlankoje esančioje karinio jūrų laivyno bazėje toliau nagrinėjama Ispanijos Karalystės nacionaliniame teisme (Audiencia Nacional);

J.  kadangi JAV prezidentas B. Obama įsipareigojo iki 2010 m. sausio mėn. uždaryti Gvantanamo įlankoje esančią sulaikymo įstaigą, kurioje laikomi 122 sulaikytieji, kuriems oficialiai nepateikti baudžiamieji kaltinimai baudžiamajame teisme, įskaitant 54 asmenis, kuriems suteiktas oficialus leidimas juos paleisti;

K.  kadangi ES valstybių narių pagalba perkeliant kai kuriuos Gvantanamo įlankos kalėjimo kalinius buvo neskubi ir ribota;

1.  palankiai vertina Senato specialiojo žvalgybos komiteto sprendimą paskelbti savo ataskaitos apie Centrinės žvalgybos valdybos vykdytos kalinimo ir tardymo programą santrauką; skatina paskelbti visą ataskaitą jos per daug ir be reikalo neredaguojant;

2.  griežtai smerkia žiaurius tardymo metodus, būdingus šioms neteisėtoms kovos su terorizmu operacijoms, pabrėžia esminę JAV Senato išvadą, kad CŽV taikyti žiaurūs metodai nepadėjo gauti informacijos, kad būtų pavykę išvengti vėlesnių teroristinių išpuolių; primena, kad visiškai smerkia kankinimą;

3.  mano, kad vykdant CŽV programą vyravusi nebaudžiamumo atmosfera sudarė sąlygas toliau daryti pagrindinių teisių pažeidimus – tai vėliau parodė JAV nacionalinio saugumo agentūros ir įvairių ES valstybių narių slaptų tarnybų masinio sekimo programos;

4.  ragina JAV tirti gausius žmogaus teisių pažeidimus, kurių atsirado įgyvendinant CŽV vykdytas perdavimo ir slapto kalinimo programas, ir už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat bendradarbiauti gavus visus ES valstybių narių prašymus suteikti informacijos, ekstradicijos ar veiksmingų teisių gynimo priemonių nukentėjusiesiems prašymus, susijusius su CŽV programa;

5.  dar kartą paragina valstybes nares tirti kaltinimus, kad jų teritorijose būta slaptų kalėjimų, kuriuose žmonės buvo laikomi pagal CŽV programą, ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn į šią veiklą įsitraukusius asmenis, atsižvelgiant į visus paaiškėjusius naujus įrodymus;

6.  ragina valstybes nares visapusiškai ištirti neseniai pateiktus kaltinimus, kad jų teritorijoje būta neteisėto perdavimo, sulaikymo ir kankinimo atvejų, ir kaltuosius patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

7.  yra susirūpinęs dėl kliūčių, kurių kilo atliekant kai kurių valstybių narių dalyvavimo vykdant CŽV programą nacionalinius parlamentinius ir teisminius tyrimus, dėl piktnaudžiavimo valstybės paslaptimis ir netinkamos dokumentų klasifikacijos – dėl šios priežasties nutraukiamos baudžiamosios bylos ir žmogaus teisių pažeidėjai lieka de facto nenubausti;

8.  ragina nedelsiant paskelbti esamų tyrimų, susijusių su valstybių narių dalyvavimu CŽV programoje, visų pirma tyrimo, kuriam vadovauja J. Chilcot, išvadas;

9.  ragina priimti ES pagrindinių teisių vidaus strategiją ir ragina Komisiją pasiūlyti priimti tokią strategiją bei susijusį veiksmų planą;

10.  paveda savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, dalyvaujant Užsienio reikalų komitetui, ir visų pirma Žmogaus teisių pakomitečiui, atnaujinti tyrimą dėl „tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse“ ir per metus pateikti pranešimą plenariniame posėdyje:

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 833. (2) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 309. (3) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 1 (4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0418. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0231. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0173. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0230.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su terorizmu priemonių (2015/2530(RSP))

P8_TA(2015)0032 RC-B8-0122/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 6, 7 ir 21 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4, 16, 20, 67, 68, 70, 71, 72, 75, 82, 83, 84, 85, 86, 87 ir 88 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 6, 7, 8 straipsnius, 10 straipsnio 1dalį, 11, 12, 21, 47–50, 52 ir 53 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „Galutinė 2010–2014 m. ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2014)0365),

–  atsižvelgdamas į Europolo 2014 m. Ataskaitą dėl terorizmo padėties ir tendencijų ES,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. priimtą rezoliuciją dėl teroristinių aktų keliamos grėsmės taikai ir saugumui (Rezoliucija 2178 (2014)),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Tarybos priimtą Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl ES kovos su terorizmu politikos: svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 24 d. rekomendaciją Tarybai dėl asmenų skirstymo, ypač pagal etninę kilmę ir rasę, problemos, kovojant su terorizmu, teisėsaugos, imigracijos, muitinės ir pasienių kontrolės srityse(2)

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl antrosios ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitos(3),

–  atsižvelgdamas į Europolo 2014 m. Organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimo ataskaitą (angl. iOCTA),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Europolo ES sunkių nusikaltimų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimą (angl. SOCTA),

–  atsižvelgdamas į debatus dėl kovos su terorizmu priemonių 2015 m. sausio 28 d. plenarinėje sesijoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 29–30 d. Rygoje vykusį neoficialų Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES vidaus saugumo strategijos atnaujinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 11 d. vykusio neoficialaus Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 9 d. ir 2014 m. gruodžio 5 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 24 d. ES kovos su terorizmu koordinatoriaus ataskaitą Europos Vadovų Tarybai (15799/14),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. paskelbtą 2015 m. Komisijos darbo programą (COM(2014)0910),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. Komisijos komunikatą „Teroristinio radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencija. Stiprinamas ES atsakas“ (COM(2013)0941),

–  atsižvelgdamas į 29 straipsnio darbo grupės nuomonę dėl būtinumo ir proporcingumo sąvokų ir duomenų apsaugos reikalavimų taikymo teisėsaugos sektoriuje (Nuomonė 01/2014),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12 Digital Rights Ireland Ltd ir Seitlinger ir kiti, taip pat į Teisės tarnybos nuomonę dėl šio sprendimo išaiškinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi terorizmas ir smurtinis ekstremizmas kelia itin didelę grėsmę mūsų saugumui ir laisvei;

B.  kadangi pastarieji tragiški įvykiai Paryžiuje primena, kad Europos Sąjunga susiduria su nuolatine ir besivystančia teroristų grėsme; jie per pastarąjį dešimtmetį sudavė skaudžius smūgius ne vienai valstybei narei, išpuolius nukreipdami ne tik į žmones, bet ir į vertybes bei laisves, kuriomis Sąjunga pagrįsta;

C.  kadangi saugumas yra viena iš teisių, kurias užtikrina Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, o pagrindinės teisės, piliečių laisvės ir proporcionalumas esminiai sėkmingos kovos su terorizmu politikos elementai;

D.  kadangi kovai su terorizmu skirtos prevencijos strategijos turėtų būti pagrįstos įvairiapusiu požiūriu, skirtu kovoti tiesiogiai su išpuolių ES teritorijoje ruošimu, ir taip pat apimti poreikį reaguoti į terorizmo priežastis; kadangi terorizmas visam pasauliui kelia pavojų, kuriam reikia duoti atkirtį vietos, nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygmeniu siekiant sustiprinti piliečių saugumą, apginti pagrindines vertybes, t. y. laisvę, demokratiją ir žmogaus teises, ir laikytis tarptautinės teisės;

E.  kadangi keletas po 2001 m. rugsėjo 11-osios Europos teritorijoje įvykdytų žiaurių teroristinių išpuolių, iš kurių paskutinis – šių metų sausio mėn., smarkiai paveikė ES piliečių ir gyventojų saugumo jausmą; kadangi pastaraisiais metais saugumo padėtis Europoje labai pasikeitė dėl ES artimiausios kaimynystės šalyse kilusių naujų konfliktų ir perversmų, greitos naujųjų technologijų plėtros ir bauginančiai augančio radikalizmo, dėl kurio kyla smurtas ir atsiranda terorizmas tiek pačioje ES, tiek kaimyninėse valstybėse;

F.  kadangi teroristinė propaganda sparčiau plinta naudojantis internetu ir socialine žiniasklaida; kadangi kibernetinis terorizmas sudaro sąlygas teroristų grupėms užmegzti ir palaikyti ryšius be fizinių kliūčių, kurias sudaro valstybių sienos, – taip mažėja poreikis turėti bazes ar prieglaudos vietas konkrečiose šalyse;

G.  kadangi ES susiduria su didele ir vis augančia vadinamųjų užsienio kovotojų, t. y. asmenų, kurie vyksta į kitas nei jų gyvenimo ar pilietybės valstybes su tikslu vykdyti ar planuoti teroristinius aktus arba teroristų mokymo ar mokymosi, įskaitant su ginkluotais konfliktais susijusius mokymus, tikslais, grėsme; kadangi apytikriais skaičiavimais 3 500–5 000 ES piliečių paliko savo namus, norėdami tapti užsienio kovotojais po to, kai Sirijoje, Irake ir Libijoje prasidėjo karas ir smurtas, taip sukeldami didelių sunkumų ES piliečių saugumui;

1.  kuo griežčiausiai smerkia žiaurius išpuolius Paryžiuje ir pakartoja, kad reiškia gilią užuojautą Prancūzijos gyventojams ir aukų šeimoms ir vienijasi kovoje su terorizmu ir išpuoliu prieš mūsų demokratines vertybes bei laisves;

2.  griežtai ir kategoriškai smerkia visus teroristinius išpuolius, terorizmo skatinimą, tų, kurie dalyvauja teroristinėje veikloje, šlovinimą ir smurtinių ekstremistinių ideologijų propagavimą, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje tai vyksta ar yra propaguojama; pabrėžia, kad be saugumo nėra laisvės, o be laisvės nėra saugumo;

3.  susirūpinęs pastebi, kad sparčiai auga ES piliečių, kurie vyksta į konflikto zonas su tikslu prisijungti prie teroristinių organizacijų ir vėliau grįžta į ES teritoriją, skaičius; dėl jų ES vidaus saugumui ir ES piliečių gyvybėms kyla rizika; prašo Komisiją pasiūlyti aiškią ir bendrą ES užsienio kovotojų apibrėžtį, kad būtų sustiprintas teisinis tikrumas;

4.  pabrėžia, kad būtina sukurti daugiau specializuotų priemonių, skirtų kovoti su problema, kai ES piliečiai į užsienį išvyksta kovoti teroristinių organizacijų gretose; patvirtina, kad nors kai kuriais atvejais galima vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, tačiau siekiant užkirsti kelią radikalizacijai, dėl kurios kyla smurtinis ekstremizmas, europiečių ir kitų užsienio kovotojų keliavimui ir spręsti su grįžusiais asmenimis susijusius klausimus, reikėtų taikyti kitas priemones; ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti geriausios patirties pavyzdžius, pagrįstus sėkmingas šios srities strategijas, veiksmų planus ir programas sukūrusių valstybių narių geriausia patirtimi;

Kova su terorizmo ir radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinis ekstremizmas, priežastimis

5.  pabrėžia, kad norint duoti atkirtį užsienio kovotojų ir terorizmo bendrai keliamai grėsmei reikia kovos su terorizmu strategijos, kuri būtų pagrįsta daugialypiu požiūriu, kuriuo būtų siekiama nuosekliai kovoti su tokiais veiksniais kaip radikalizacija, dėl kurios kyla smurtinis ekstremizmas, plėtoti socialinę sanglaudą ir įtrauktį, politinę bei religinę toleranciją, vengti getų kūrimo, nagrinėti internetu vykdomą kurstymą vykdyti teroristinius išpuolius ir duoti jam atkirtį, užkirsti kelią išvykimui norint prisijungti prie teroristinių organizacijų, neleisti verbuoti dalyvauti ginkluotuose konfliktuose ir šią veiklą apriboti, trukdyti teikti finansinę pagalbą teroristinėms organizacijoms ir pavieniams asmenims prie jų jungtis, prireikus užtikrinti griežtą baudžiamąjį persekiojimą ir teisėsaugos institucijoms suteikti tinkamas priemones, kad jos galėtų savo pareigas vykdyti visiškai gerbdamos pagrindines teises;

6.  ragina valstybes nares investuoti į švietimo sistemas, kuriomis būtų siekiama reaguoti į radikalėjimo priežastis, įskaitant švietimo programas, skatinant integraciją, socialinę įtrauktį, dialogą, dalyvavimą, lygybę, toleranciją, skirtingų kultūrų ir religijų tarpusavio supratimą ir reabilitacijos programas;

7.  labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į radikalizmo skatinimo kalėjimuose klausimą ir ragina valstybes nares keistis šios srities gerąja patirtimi; prašo atkreipti ypatingą dėmesį į kalėjimų ir sulaikymo centrų sąlygas, atskiras priemones skiriant kovai su radikalėjimu šioje aplinkoje; ragina valstybes nares padaryti daugiau, kad būtų patobulintos kalėjimų administracinės sistemos siekiant lengviau nustatyti nuteistuosius, dalyvavusius rengiant teroristinius išpuolius, stebėti radikalizacijos procesą ir užkirsti jam kelią ir parengti konkrečias pasitraukimo, reabilitacijos ir deradikalizacijos programas;

8.  pabrėžia, kad reikia nedelsiant intensyviau vykdyti radikalizacijos prevenciją ir skatinti deradikalizacijos programas daugiau teisių suteikiant bendruomenėms ir pilietinei visuomenei ir bendraujant su jomis nacionaliniu bei vietos lygiu siekiant sustabdyti ekstremistinių ideologijų plitimą; ragina Komisiją sustiprinti ES informacijos apie radikalizaciją tinklą, kuriame dalyvauja visi subjektai, rengiantys kovos su radikalizacija kampanijas ir deradikalizacijos struktūras bei užsienio kovotojų grįžimo procesus, taip pat ragina tiesiogiai kovoti su ekstremistinėmis ideologijomis pasiūlant teigiamas alternatyvas;

9.  remia Europos kovos su teroristų propaganda, radikaliais tinklais ir verbavimo internete strategijos patvirtinimą; ši strategija būtų paremta tarpvyriausybiniu ir savanorišku pagrindu jau padėtomis pastangomis ir įgyvendintomis iniciatyvomis siekiant toliau keistis gerąja patirtimi ir veiksmingais metodais šioje srityje;

10.  ragina patvirtinti Tarybos rekomendaciją dėl nacionalinių strategijų, skirtų radikalėjimo, prevencijai; šioje rekomendacijoje būtų nagrinėjamos įvairios radikalėjimo priežastys ir valstybėms narėms teikiamos rekomendacijos dėl pasitraukimo, reabilitacijos ir deradikalizavimo programų rengimo;

Esamų teisėsaugos priemonių įgyvendinimas ir apžvalga

11.  ragina valstybes nares kuo tinkamiau išnaudoti ES lygiu veikiančias platformas, duomenų bazes ir įspėjimo sistemas, pavyzdžiui, Šengeno informacinę sistemą (SIS) ir Išankstinės informacijos apie keleivius sistemą (APIS);

12.  pabrėžia, kad laisvas judėjimas Šengeno erdvėje yra viena svarbiausių Europos Sąjungos laisvių, ir todėl atmeta pasiūlymus sustabdyti Šengeno sistemos veikimą ir ragina vietoj to valstybes nares sugriežtinti galiojančias taisykles, kurios apima galimybę laikinai nustatyti dokumentų tikrinimą ir tinkamiau naudotis SIS II sistema; pažymi, kad jau galima atlikti tikslingą asmenų tikrinimą jiems kertant išorės sienas;

13.  įsipareigoja dirbti, kad iki metų pabaigos būtų pabaigta ES direktyva dėl keleivio duomenų įrašo (PNR); todėl ragina Komisiją nustatyti Teisingumo Teismo sprendimo dėl Duomenų saugojimo direktyvos(5) pasekmes ir jo galimą poveikį ES PNR direktyvai; ragina Tarybą daryti pažangą duomenų apsaugos teisės aktų rinkinio srityje, kad trišaliai dialogai tiek dėl ES PNR direktyvos, tiek dėl duomenų apsaugos teisės aktų rinkinio galėtų vykti vienu metu; ragina Komisiją pakviesti nepriklausomus teisėsaugos, saugumo ir žvalgybos sričių ekspertus bei 29 straipsnio darbo grupės atstovus prisidėti nuomonėmis ir išdėstyti principus, atsižvelgiant į saugumo poreikius, dėl PNR reikalingumo ir proporcionalumo;

14.  ragina Komisiją nedelsiant ir vėliau reguliariai įvertinti šiuo metu taikomas priemones ir atlikti kovos su terorizmu srityje esančių trukumų vertinimus, o Europos Vadovų Taryba reguliariai vertina grėsmes, su kuriomis susiduria Sąjunga; ragina Komisiją ir Tarybą patvirtinti atnaujintą kovos su terorizmu programą, kurioje numatytas veiksmingas atsakas esamoms grėsmėms ir užtikrinamas veiksmingas saugumas tuo pačiu garantuojant teises ir laisves, kurios yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų;

15.  pabrėžia, kad svarbiausias kovos su terorizmu aspektas yra aukų ir jų artimųjų apsaugos ir paramos jiems politika; todėl ragina visas valstybes nares tinkamai įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai;

16.  mano, kad kova su neteisėta prekyba ginklais turėtų būti prioritetinė sritis ES kovojant su sunkių formų ir organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu; mano, kad visų pirma reikia stiprinti bendradarbiavimą keitimosi informacija priemonių ir draudžiamų ginklų atsekamumo ir sunaikinimo srityse; ragina Komisiją nedelsiant įvertinti galiojančias neteisėto šaunamųjų ginklų, sprogmenų ir ginklų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, gabenimo ES taisykles;

17.  palankiai vertina būsimą naujų teisės aktų dėl pinigų plovimo patvirtinimą Europos lygmeniu, nes taip visais lygiais bus žengtas svarbus žingsnis siekiant užtikrinti jų veiksmingumą, taigi užkirsti kelią svarbiam teroristinių organizacijų finansavimo šaltiniui;

18.  ragina valstybes nares, naudojantis turimomis ES priemonėmis, pvz., Europos nuosprendžių registrų informacine sistema (ECRIS), Europos arešto orderiu ir Europos tyrimo orderiu, vykdyti teisminį tarpusavio bendradarbiavimą;

ES vidaus saugumas, ES teisėsauga ir Agentūros pajėgumai

19.  ragina visas valstybes nares užkirsti kelią įtariamų terorizmu asmenų judėjimui sustiprinant išorės sienų kontrolę, sistemiškiau ir veiksmingiau tikrinant kelionės dokumentus, kovojant su neteisėta prekyba ginklais ir sukčiavimu asmens tapatybės srityje, taip pat nustatant rizikos sritis;

20.  susirūpinęs pažymi, kad teroristinės organizacijos vis plačiau naudoja internetą ir ryšių technologijas bendravimui, išpuoliams planuoti ir propagandai skleisti; prašo, kad interneto ir socialinės žiniasklaidos bendrovės bendradarbiautų su vyriausybėmis, teisėsaugos institucijomis ir pilietine visuomene, kad būtų kovojama su šia problema, kartu užtikrinant, kad visada būtų laikomasi bendrųjų žodžio laisvės ir privatumo principų; pabrėžia, kad priemonės, kuriomis kovos su terorizmu tikslais ribojamas naudojimasis duomenimis internete ir jų platinimas, turi būti būtinos ir proporcingos,

21.  pakartoja, kad duomenų rinkimas ir dalijimasis jais, taip pat vykdomas ir ES agentūrų, pvz., Europolo, turėtų būti vykdomi laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir grindžiami nuoseklia duomenų apsaugos sistema, pagal kurią ES lygmeniu būtų numatyti teisiškai privalomi asmens duomenų apsaugos standartai,

22.  primygtinai ragina valstybių narių teisėsaugos institucijas ir ES agentūras tarpusavyje labiau keistis informacija; taip pat pabrėžia, kad reikia patobulinti, sutvirtinti ir pagreitinti pasaulinį teisėsaugos institucijų dalijimąsi informacija; ragina valstybes nares ir trečiąsias šalis veiksmingiau bendradarbiauti vykdant operatyvinę veiklą naudojantis tokiomis jau esamomis vertingomis priemonėmis, kaip antai jungtinės tyrimų grupės, Terorizmo finansavimo sekimo programa ir keleivio duomenų įrašo (PNR) susitarimai, taip pat ir operatyviau bei efektyviau dalytis svarbiais duomenimis ir informacija, kuriems taikomi atitinkami duomenų apsaugos ir privatumo apsaugos reikalavimai;

23.  ragina Komisiją ir Tarybą, pasinaudojant SESV 70 straipsnyje numatyta procedūra, atlikti išsamų ES kovos su terorizmu ir susijusių priemonių vertinimą, visų pirma, susijusį su jų įgyvendinimu valstybių narių teisėje ir praktikoje ir tuo, kaip valstybės narės šioje srityje bendradarbiauja su ES agentūromis, ypač Europolu ir Eurojustu, taip pat įvertinti likusias spragas ir įtraukti šį vertinimo procesą į Europos saugumo darbotvarkę;

24.  pabrėžia, kad būtina, jog Europos Sąjungos agentūros ir nacionalinės teisėsaugos institucijos kovotų su pagrindiniais teroristinių organizacijų pajamų šaltiniais, įskaitant pinigų plovimą, prekybą žmonėmis ir neteisėtą prekybą ginklais; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti šios srities ES teisės aktus, kad būtų taikomas ES mastu suderintas požiūris; pažymi, kad valstybės narės Europolui ir Eurojustui perduoda tik 50 proc. savo turimos informacijos, susijusios su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

25.  ragina valstybes nares geriau išnaudoti ypatingus Europolo pajėgumus užtikrinant, kad jų nacionaliniai padaliniai teiktų Europolui tinkamą informaciją sistemingiau ir reguliariau; toliau remia pastangas Europole sukurti Europos kovos su terorizmu platformą siekiant kuo geriau išnaudoti jo veiklos, techninius ir keitimosi operatyvine informacija pajėgumus;

26.  pabrėžia, kad atnaujinant Pamatinį sprendimą 2008/919/TVR reikia siekti veiksmingesnio atsako ir baudžiamosios sistemos koordinavimo, kurį vykdytų Eurojustas, siekiant visoje ES suderinti su užsienio kovotojais susijusias nusikalstamas veikas, kad būtų nustatyta teisinė bazė ir palengvintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo spragų ir išspręsti praktines bei teisines problemas renkant įrodymus ir vertinant jų priimtinumą bylose dėl terorizmo;

27.  ragina užtikrinti griežtą demokratinę ir teisminę kovos su terorizmu politikos ir žvalgybos veiklos priežiūrą ES, vykdant nepriklausomą demokratinę priežiūrą, ir primygtinai teigia, kad bendradarbiavimas saugumo srityje turėtų griežtai atitikti tarptautinę teisę;

ES kovos su tarptautiniu terorizmu išorės strategijos priėmimas

28.  ragina ES aktyviai skatinti pasaulinę partnerytę kovojant su terorizmu ir artimai bendradarbiauti su regioniniais veikėjais, pavyzdžiui, Afrikos Sąjunga, Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba ir Arabų Lyga, ir ypač su šalimis, Sirijos ir Irako kaimynėmis, ir valstybėmis, kurias šis konfliktas stipriai paveikė, pvz., Jordanija, Libanu ir Turkija, taip pat su Jungtinėmis Tautomis, ypač su Kovos su terorizmu komitetu; atsižvelgdamas į tai, ragina vykdyti sustiprintą ES ir tų valstybių vystymosi ir saugumo ekspertų tarpusavio dialogą;

29.  pabrėžia, kad ES, jos valstybėms narėms ir šalims partnerėms reikia pagrįsti savo kovos su tarptautiniu terorizmu strategiją teisinės valstybės principais ir pagrindinių teisių laikymusi; be to, pabrėžia, kad Sąjungos kovos su tarptautiniu terorizmu išorės veiksmais pirmiausia turėtų būti siekiama užkirsti kelią terorizmui, su juo kovoti ir patraukti už jį baudžiamojon atsakomybėn;

30.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) patvirtinti ES kovos su tarptautiniu terorizmu išorės strategiją siekiant kovoti su tarptautinio terorizmo ištakomis ir į kitas politikos kryptis integruoti kovą su terorizmu; ragina Komisiją ir EIVT parengti bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmu srityje strategiją ir tuo pačiu užtikrinti, kad būtų gerbiami tarptautiniai žmogaus teisių standartai;

31.  ragina ES peržiūrėti savo pietų Viduržemio jūros strategiją (šiuo metu vykdant Europos kaimynystės politikos peržiūrą) ir didžiausią dėmesį skirti paramai toms šalims ir veikėjams, kurie iš tiesų įsipareigoję saugoti bendras vertybes ir vykdyti reformas;

32.  pabrėžia, kad veiksmų planuose ir ES ir jos partnerių politiniuose dialoguose reikia dėmesį sutelkti į radikalizacijos prevenciją ir kovą su ja, taip pat stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, naudojantis dabartinėmis programomis ir turimais pajėgumais, dirbant su pilietinės visuomenės veikėjais šalyse, kurioms svarbi kova su terorizmu ir internetu ir kitomis komunikacijos priemonėmis vykdoma radikalizmo propaganda;

33.  pabrėžia, kad išsamioje ES kovos su terorizmu priemonių strategijoje taip pat reikia visiškai remtis jos užsienio ir vystymosi politikos sritimis, siekiant kovoti su skurdu, diskriminacija ir išstūmimu į užribį, duoti atkirtį korupcijai ir skatinti gerą valdymą ir užkirsti kelią konfliktams bei juos spręsti, nes visa tai prisideda prie tam tikrų grupių ir visuomenės sektorių išstūmimo į užribį, taigi ekstremistų grupuočių propaganda jiems gali daryti didesnį poveikį;

o
o   o

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

(1) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 45. (2) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 119. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0384. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0102. (5) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2002/58/EB (OL L 105, 2006 4 13, p. 54).

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Interneto valdymo forumo įgaliojimų pratęsimo (2015/2526(RSP))

P8_TA(2015)0033 RC-B8-0099/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl informacinės visuomenės(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl antrojo Forumo dėl interneto valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Ženevoje priimtą Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais (WSIS) principų deklaraciją ir veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pasaulinės partnerystės informacinėje visuomenėje link: Ženevos principų įgyvendinimas“ (COM(2004)0480),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 18 d. patvirtintą Tuniso įsipareigojimą ir Informacinės visuomenės darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. Komisijos komunikatą po WSIS susitikimo (COM(2006)0181),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl tolesnių interneto valdymo etapų(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 24 d. daugiasubjekčio forumo „NETmundial“ pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Interneto politika ir valdymas. Europos vaidmuo formuojant būsimą interneto valdymą“ (COM(2014)0072),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 2–5 d. Stambule įvykusiame Interneto valdymo forumo susitikime dalyvavusios ES delegacijos bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Interneto valdymo forumo (IGF) tikslas – vykdyti Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacijos visuomenės klausimais suteiktą įgaliojimą rengti forumus, kuriuose vyktų demokratinis, skaidrus ir daugiasubjektis politinis dialogas;

B.  kadangi pagrindinis IGF vaidmuo ir funkcija – aptarti įvairius interneto valdymo klausimus ir, kai tikslinga, teikti rekomendacijas tarptautinei bendruomenei;

C.  kadangi 2010 m. gruodžio 20 d. JT Generalinė Asamblėja nusprendė pratęsti IGF įgaliojimus dar penkeriems metams;

D.  kadangi 2015 m. JT Generalinėje Asamblėjoje vyks diskusijos ir bus priimamas sprendimas dėl tolesnio IGF įgaliojimų pratęsimo;

E.  kadangi 2005 m. Parlamentas nusiuntė ad hoc delegaciją į WSIS ir nuo tada siunčia delegacijas į kiekvieną metinį IGF susitikimą;

F.  kadangi Parlamento siųstos ad hoc delegacijos, bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis ir Komisija, atliko labai svarbų vaidmenį propaguodamos europines vertybes ir bendraudamos su tuose renginiuose dalyvavusiomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir nacionalinių parlamentų atstovais;

G.  kadangi 2014 m. rugsėjo mėn. surengtame devintame IGF susitikime, kurio pagrindinė tema „Sustiprinkime daugiasubjektį interneto valdymą – sujunkime žemynus“, svarbiausi Europos Sąjungos prioritetai buvo šie: visame pasaulyje prieinamas internetas, interneto, kaip visuotinės, atviros ir visiems bendros priemonės, išlaikymas, nediskriminacinė prieiga prie žinių, didesnė atskaitomybė ir skaidrumas taikant daugiasubjekčio interneto valdymo modelį, valstybės kontroliuojamo interneto idėjos atmetimas ir pripažinimas, kad mūsų pagrindinės laisvės ir žmogaus teisės yra nesvarstytinos ir turi būti saugomos virtualiojoje erdvėje;

H.  kadangi 2014 m. lapkričio 27 d. ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrai patvirtino Tarybos išvadas, kuriose pabrėžiama suderintos Europos pozicijos interneto valdymo klausimu ir paramos, siekiant stiprinti IGF kaip daugiasubjektę platformą, svarba;

I.  kadangi 2014 m. kovo mėn. JAV Prekybos nacionalinių telekomunikacijų ir informacijos administravimo (NTIA) departamentas paskelbė ketinimą perduoti Interneto numerių skyrimo institucijos (IANA) priežiūros funkcijas pasaulinei daugiasubjektei bendruomenei anksčiau, nei 2015 m. rugsėjo mėn. baigs galioti dabartinė sutartis tarp NTIA ir Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacijos (ICANN); kadangi reikia laiku surasti subalansuotą šios pertvarkos sprendimą ir reikėtų sukurti tokią sistemą, kurios nebūtų galima užvaldyti ir kuria nebūtų galima manipuliuoti – taip turėtų būti toliau užtikrinamas stabilus internetas;

J.  kadangi 2014 m. balandžio mėn. vykusiame ad hoc pasauliniame daugiasubjekčio forumo „NETmundial“ susitikime interneto valdymo ateityje klausimais parengtas interneto valdymo principų rinkinys ir interneto ekosistemos vystymosi ateityje veiksmų planas;

K.  kadangi prognozuojama, kad su interneto ekonomika siejamas augimas ES bus beveik 11 proc., ir tikimasi, kad jos dalis BVP, 2010 m. buvusi 3,8 proc., 2016 m. išaugs iki 5,7 proc.;

L.  kadangi internetas yra bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindinis ramstis ir skatina, be kita ko, inovacijas, augimą, prekybą, demokratiją, kultūrų įvairovę ir žmogaus teises;

M.  kadangi atviro interneto aplinkoje visos teisės ir laisvės, suteikiamos žmonėms nevirtualiojoje erdvėje, turėtų būti taikomos ir virtualiojoje erdvėje;

1.  ragina JT Generalinę Asamblėją pratęsti IGF įgaliojimus, didinti jo išteklius ir stiprinti daugiasubjekčio interneto valdymo modelį;

2.  mano, kad IGF nebus priimta oficialių išvadų, tačiau Europos Sąjungos pareiga yra remti šį procesą ir didinti šių informacijos mainų įtaką politinėse diskusijose, kadangi forumas yra teigiamas ir konkretus interneto ateities formavimo kontekstas, pagrįstas daugiasubjektiškumo koncepcija;

3.  ragina valstybes nares ir atitinkamas ES institucijas įtraukti IGF klausimus į savo darbotvarkes ir toliau teikti finansinę paramą IGF ir jo sekretoriatui, prisidėti prie veiksmingos ir nepriklausomos organizacijos, pajėgios vykdyti savo įgaliojimus, plėtros ir prie interneto valdymo modelio vystymo;

4.  pabrėžia, kad Parlamentas turėtų ir toliau dalyvauti būsimuose IGF susitikimuose ir siųsti svariai įgaliotą delegaciją, kad veiksmingai prisidėtų prie ES pozicijos interneto valdymo klausimu suformulavimo drauge su valstybėmis narėmis ir Komisija;

5.  pabrėžia, kad reikia gerinti interneto prieigą visame pasaulyje; pažymi, kad IGF turėtų labiau įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus;

6.  pabrėžia, kad Parlamentas tvirtai įsipareigojęs remti daugiasubjekčio interneto valdymo modelį; ragina valstybes nares, Komisiją ir visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus toliau didinti šio modelio tvarumą – siekti, kad nacionalinio, regioninio ir tarptautinio lygmens subjektai ir procesai būtų įtraukesni, skaidresni ir atskaitingi;

7.  pabrėžia, kad svarbu visiškai globalizuoti pagrindines interneto funkcijas ir organizacijas; palankiai vertina 2014 m. kovo mėn. JAV vyriausybės pareikštą įsipareigojimą perduoti IANA funkcijų valdymą; pabrėžia visapusiškos ICANN atskaitomybės ir skaidrumo svarbą;

8.  pabrėžia, kad nustatyta tvirta galutinė data, iki kurios turi būti užbaigtos derybos dėl IANA funkcijų – ilgalaikio interneto stabilumo ir saugumo užtikrinimo sprendimo, nes 2015 m. rugsėjo mėn. nustos galioti dabartinė sutartis tarp ICANN ir JAV vyriausybės dėl vykdomos IANA funkcijų priežiūros;

9.  ragina valstybes nares ir Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų laiku sudarytas šis naujas susitarimas;

10.  ragina atitinkamas ES institucijas pasiūlyti, kad ES būtų pirmoji tarptautinė ICANN partnerė IANA funkcijų srityje, įskaitant vienodas teises su JAV ir kitomis valstybėmis tvirtinti įsipareigojimus, pagal kuriuos šiuo metu reglamentuojamos IANA paslaugos; mano, kad tai būtų labai svarbu siekiant užtikrinti visapusišką ICANN neutralumą;

11.  pabrėžia, kad jau dabar galima pasimokyti iš iki šiol IGF vykusių produktyvių diskusijų ir imtis veiksmų, ypač elektroninių komunikacijų reguliavimo aspektų ir duomenų apsaugos bei privatumo srityse; mano, kad reikia tolesnių diskusijų IGF su kibernetiniu saugumu ir kibernetiniais nusikaltimais susijusiais klausimais, pradedant sprendimais, kaip pagerinti ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą, ir baigiant atitinkamomis saugios komunikacijos priemonėmis, skirtomis pavieniams asmenims ir mažoms įmonėms, visų pirma, e. tapatybės patikros ir šifravimo įranga; pabrėžia, kad reikia užtikrinti atvirą ir nepriklausomą internetą, kaip visuotinę ir bendrą priemonę, nediskriminacinę prieigą prie žinių ateityje, remiantis suinteresuotųjų subjektų iniciatyvomis ir poreikiais, ir žodžio laisvę;

12.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu ir toliau dėti pastangas užtikrinti teisinę tinklo neutralumo apsaugą, nes tai būtina prielaida siekiant apsaugoti informacijos ir žodžio laisvę, paskatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, plėtojant inovacijas ir verslo galimybes, susijusias su internetu, ir propaguojant bei apsaugant kultūrų ir kalbų įvairovę;

13.  pabrėžia, kad pagrindinės laisvės ir žmogaus teisės yra nesvarstytinos ir turi būti saugomos tiek nevirtualiojoje, tiek virtualiojoje erdvėje; apgailestauja, kad kai kurios valstybės mėgina suvaržyti visuotinę savo piliečių prieigą prie interneto taikydamos cenzūrą ir kitus apribojimus; griežtai atmeta valstybės kontroliuojamo interneto idėją ir masinį interneto sekimą;

14.  pabrėžia virtualiosios erdvės teisių į privatumą ir naudotojo vykdomos savo asmens duomenų kontrolės ekonominę ir socialinę svarbą; mano, kad šios teisės yra esminės siekiant užtikrinti demokratiją, atvirą ir neutralų internetą ir vienodas sąlygas visoms įmonėms interneto tinkle;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybėms narėms ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 133 E, 2006 6 8, p. 140. (2) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 133. (3) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 80. (4) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 33.

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl perdirbtų maisto produktų sudėtyje esančios mėsos kilmės šalies ženklinimo (2014/2875(RSP))

P8_TA(2015)0034 B8-0097/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004(1) (Reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams), ypač jo 26 straipsnio 6 ir 7 dalis,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos ataskaitą dėl privalomo mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies arba kilmės vietos nurodymo (COM(2013)0755) ir palydimojo 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos tarnybų darbinio dokumento „Mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės ženklinimas. Vartotojų įpročiai. Galimų scenarijų įgyvendinimo galimybės ir poveikis“ (SWD(2013)0437),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1337/2013, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 taikymo taisyklės, susijusios su šviežios, atšaldytos ir užšaldytos kiaulienos, avienos, ožkienos ir paukštienos kilmės šalies arba kilmės vietos nuorodomis(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl minėtojo 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl maisto krizės, sukčiavimo maisto grandinėje ir jų kontrolės(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijai užduotą klausimą dėl perdirbtų maisto produktų sudėtyje esančios mėsos kilmės šalies ženklinimo (O-000091/2014 – B8–0101/2015),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 26 straipsnio 6 dalyje reikalaujama, kad Komisija ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 13 d. pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl privalomos mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies arba kilmės vietos nuorodos;

B.  kadangi minėtojo reglamento 26 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad ataskaitoje, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į vartotojo poreikį būti informuotam, privalomos kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodos pateikimo įgyvendinamumą ir tokių priemonių nustatymo išlaidų ir naudos analizę; kadangi toliau numatyta, kad kartu su ataskaita gali būti pateikti pasiūlymai iš dalies pakeisti atitinkamas ES teisės aktų nuostatas;

C.  kadangi 2013 m. gruodžio 17 d. Komisija atitinkamai paskelbė savo ataskaitą dėl privalomo mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies ar kilmės vietos nurodymo ir palydimąjį tarnybų darbinį dokumentą „Mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės ženklinimas. Vartotojų įpročiai. Galimų scenarijų įgyvendinimo galimybės ir poveikis“ ;

D.  kadangi nustatyta, kad, priklausomai nuo valstybės narės, 30–50 proc. bendro skerdienos kiekio perdirbama į mėsos produktų sudedamąsias dalis, daugiausia į smulkintą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos gaminius;

E.  kadangi Komisija dar turi pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų ir teigia, kad kitų atitinkamų veiksmų bus imamasi po diskusijų Parlamente ir Taryboje;

F.  kadangi, remiantis minėtąja Komisijos ataskaita dėl privalomo mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies arba kilmės vietos nurodymo, ES esamų atsekamumo sistemų nepakanka informacijai apie kilmės šalį per visą maisto grandinę perduoti;

G.  kadangi Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtina nurodyti visų kitų produktų kilmės šalį arba vietą, jei nepateikus tokių duomenų vartotojas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės šalies ar vietos, ypač tuo atveju, jeigu su maisto produktu teikiama informacija arba etiketė leistų daryti prielaidą, kad šio maisto produkto kilmės šalis ar vieta yra kita;

H.  kadangi poveikio vertinime, kuriuo remtasi Reglamente dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, nurodyta, kad mėsos kilmė ES vartotojams yra ypač svarbi(5);

I.  kadangi, remiantis 2013 m. Maisto grandinės vertinimo konsorciumo atlikta vartotojų apklausa, iš visų vertintų įvairių maisto produktų grupių daugiausiai pasisakyta už mėsos maisto produktų kilmės šalies ženklinimą; kadangi, tikslingiau išnagrinėjus įvairių perdirbtų mėsos maisto produktų rūšis, iš apklausos rezultatų paaiškėjo, kad daugiau kaip 90 proc. apklausoje dalyvavusių vartotojų svarbu, kad būtų nurodyta kilmės šalis;

1.  pažymi, kad jautienos ir jautienos gaminių kilmės nurodymas ES tapo privalomu reaguojant į galvijų spongiforminės encefalopatijos („BSE“) krizę(6), o ES jautienos ženklinimo taisyklės galioja jau nuo 2002 m. sausio 1 d.; pažymi, kad šie ženklinimo reikalavimai jau apima gimimo, auginimo ir skerdimo vietos nurodymą;

2.  mano, kad pirmiau minėti neperdirbtai jautienai ir jautienos gaminiams taikomi reikalavimai sustiprino vartotojų lūkesčius gauti informacijos ir apie kitų ES plačiai vartojamų šviežios mėsos rūšių ir perdirbtų maisto produktų sudėtyje esančios mėsos kilmę;

3.  pažymi, kad Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimą vartotojams 31 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad mėsos kilmė vartotojams yra ypač svarbi ir kad vartotojai tikisi būti tinkamai informuojami apie mėsos kilmės šalį; be to atkreipia dėmesį į tai, kad 31 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad nustatant privalomus ženklinimo reikalavimus turėtų būti atsižvelgiama į proporcingumo principą ir maisto tvarkymo subjektams bei vykdymą užtikrinančioms institucijoms tenkančią naštą;

4.  pabrėžia, kad 90 proc. įmonių, veikiančių mėsos perdirbimo sektoriuje, yra mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ); pabrėžia ypatingą MVĮ tenkantį vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas, jų svarbą kuriant konkurencingą Europos ekonomiką ir jų įsipareigojimą užtikrinti maisto saugą ir aukštą jo kokybę; mano, kad itin svarbu visiems šio sektoriaus subjektams užtikrinti vienodas veiklos sąlygas;

5.  dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl galimo sukčiavimo maisto produktų srityje poveikio maisto saugai, vartotojų sveikatai, vartotojų pasitikėjimui, maisto grandinės veikimui ir žemės ūkio produktų kainų stabilumui ir pabrėžia, kad svarbu prioritetine tvarka spręsti sukčiavimo maisto srityje problemą ir taip skubiai atkurti Europos vartotojų pasitikėjimą;

6.  mano, kad mėsos ir mėsos gaminių kilmės šalies arba vietos nurodymas savaime nepadės išvengti sukčiavimo, tačiau griežta atsekamumo sistema padeda nustatyti galimus pažeidimus ir kovoti su jais; pažymi, kad naujausi su maisto produktais susiję skandalingi įvykiai, įskaitant arklienos naudojimą vietoj jautienos, pademonstravo, kad vartotojai pageidauja griežtesnių atsekamumo ir informacijos teikimo taisyklių; pažymi, kad griežtesnės atsekamumo taisyklės taip pat suteiktų institucijoms galimybę veiksmingiau tirti sukčiavimo maisto srityje atvejus;

7.  pabrėžia, kad svarbu įvertinti perdirbtuose maisto produktuose kartu su jautiena ir kiauliena, aviena, ožkiena ir paukštiena naudojamos arklienos reikšmę, nes ji sudaro reikšmingą perdirbtuose maisto produktuose naudojamos mėsos dalį;

8.  toliau pabrėžia, kad pačios Komisijos ataskaitoje pripažįstama, jog daugiau kaip 90 proc. apklaustų vartotojų mano, kad mėsos kilmės nurodymas ant perdirbtų maisto produktų yra svarbus(7); pažymi, kad tai vienas iš kelių veiksnių, galinčių turėti įtakos vartotojų elgsenai;

9.  mano, kad mėsos, kuri naudojama kaip maisto produktų sudedamoji dalis, kilmės nurodymas padės užtikrinti geresnį atsekamumą maisto grandinėje, palaikyti stabilesnius mėsos tiekėjų ir perdirbėjų santykius ir maisto ūkio subjektams renkantis tiekėjus bei produktus skatins atlikti išsamesnį patikrinimą;

10.  mano, kad ženklinant maisto produktus turėtų būti atsižvelgiama į informacijos skaidrumą ir jos suprantamumą vartotojams, kartu suteikiant galimybę pasireikšti Europos įmonių ekonominiam gyvybingumui vartotojo perkamajai galiai priimtinomis sąlygomis;

11.  pažymi, kad, kalbant apie poveikį kainoms, Prancūzijos vartotojų organizacijos atlikto tyrimo rezultatai labai skiriasi nuo Komisijos ataskaitoje pateikiamų rezultatų apie su kilmės šalies nurodymo įvedimu susijusias sąnaudas; rekomenduoja toliau tirti šį klausimą siekiant susidaryti aiškesnį galimo poveikio kainoms vaizdą su sąlyga, kad toks tyrimas būtų atliekamas kartu su su vartotojų organizacijomis ir dėl jo nebūtų delsiama pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų;

12.  pažymi, kad nuo 2015 m. balandžio mėn. bus privaloma nurodyti neperdirbtos kiaulienos, avienos, ožkienos ir paukštienos kilmės šalį; į tai būtina atsižvelgti vertinant informacijos pateikimo apie šios rūšies mėsą, kai ji naudojama kaip sudedamoji dalis, kainą;

13.  pažymi, kad dabartinis savanoriškas informacijos apie kilmės šalį teikimas gali klaidinti vartotojus;

14.  ragina Komisiją peržiūrėti tokias savanoriškas kilmės šalies nurodymo sistemas ir pasiūlyti aiškias, nuosekliais, suderintas ir įgyvendinamas taisykles savanorišką kilmės šalies nurodymą pasirinkusiems gamintojams;

15.  toliau pažymi, kad, nors Komisijos ataskaitoje teigiama, jog ženklinimas, ar mėsa yra iš ES ar iš ne ES šaltinių, būtų gerokai pigesnė alternatyva, Europos vartotojų organizacijų asociacijos (BEUC), kuri apima kai kurias valstybes nares, atlikti tyrimai parodė, kad tai nebūtų vartotojams priimtinas variantas(8);

16.  laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų toliau tirti perdirbtų produktų sudėtyje esančios mėsos kilmės nurodymo praktiką, kuri jau gana plačiai paplito tarp kai kurių Europos mažmenininkų ir gamintojų, ir pranešti apie šio tyrimo rezultatus;

17.  dar kartą ragina Komisiją imtis visų reikiamų veiksmų, kad sukčiavimo maisto produktų srityje prevencija ir kova su juo taptų neatsiejama ES politikos dalimi, ir spręsti struktūrines problemas visoje maisto grandinėje, visų pirma didinant ir stiprinant kontrolę;

18.  ragina Komisiją priimti įgyvendinimo aktus dėl Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 26 straipsnio 3 dalies dėl pagrindinių sudedamųjų dalių kilmės šalies nurodymo, kai ji skiriasi nuo maisto produkto kilmės šalies, taikymo;

19.  ragina Komisiją pateikti su šia ataskaita susijusius pasiūlymus dėl teisės aktų, pagal kuriuos būtų privaloma nurodyti perdirbtų produktų sudėtyje esančios mėsos kilmę, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas visoje maisto grandinėje ir būtų geriau informuojami Europos Sąjungos vartotojai, tuo pat metu atsižvelgiant į poveikio vertinimus ir vengiant pernelyg didelių išlaidų ir administracinės naštos;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 304, 2011 11 22, p. 18. (2) OL L 335, 2013 12 14, p. 19. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0096. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0011. (5) Žr. prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams pridedamą 2008 m. sausio 30 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Poveikio vertinimo ataskaita apie bendrąsias maisto ženklinimo problemas“ (SEC(2008)0092). (6) 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 (OL L 204, 2000 8 11, p. 1). (7) COM(2013)0755, p. 7. (8) http://www.beuc.org/publications/2013-00043-01-e.pdf

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbo (2014/2154(INI))

P8_TA(2015)0035 A8-0012/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą(1) (Kotonu susitarimas), pirmą kartą iš dalies pakeistą 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge(2), antrą kartą – 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo antrą kartą iš dalies keičiamas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas ir 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pirmą kartą iš dalies pakeistas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas(4), sudarymo projekto,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos (JPA) darbo tvarkos taisykles, priimtas 2003 m. balandžio 3 d.(5) ir paskutinį kartą iš dalies pakeistas Adis Abeboje (Etiopija) 2013 m. lapkričio 27 d.(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 11 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos, susijusios su ES bendradarbiavimo su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis bei užjūrio šalimis ir teritorijomis finansavimu 2014–2020 m. (11-uoju Europos plėtros fondu), rengimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. EP sprendimą dėl aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo(10) ir 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą dėl aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2012 finansinių metų sąskaitų uždarymo(11), taip pat į 2014 m. balandžio 3 d. EP rezoliuciją su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį(12),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 27 d. JPA priimtas rezoliucijas: dėl teisinės valstybės principo laikymosi ir nešališkų ir nepriklausomų teisminių institucijų vaidmens; „Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimas ir trišalis bendradarbiavimas: AKR šalių galimybės ir uždaviniai“; dėl ganyklinės gyvulininkystės socialinio poveikio ir poveikio aplinkai AKR šalyse ir dėl saugumo Didžiųjų ežerų regione,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 19 d. JPA priimtas rezoliucijas: dėl karinių perversmų vėl keliamos grėsmės demokratijai ir politiniam stabilumui AKR valstybėse ir tarptautinės bendruomenės vaidmens; „Ekonominės partnerystės susitarimai. Tolesni veiksmai“; dėl sveikatos apsaugai skiriamų žmogiškųjų išteklių AKR šalyse; dėl padėties Gvinėjos Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. JPA priimtas rezoliucijas: „Politinė ir humanitarinė krizė Somalyje: Europos Sąjungos ir AKR šalių grupės uždaviniai“; dėl informacinėmis ir ryšių technologijomis paremto verslumo ir jo poveikio AKR šalių vystymuisi; dėl energijos tiekimo užtikrinimo svarbos siekiant tvarios ekonomikos plėtros ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 30 d. JPA priimtas rezoliucijas: dėl konflikto Libijoje politinio poveikio kaimyninėms AKR ir ES valstybėms; dėl kainų nestabilumo, pasaulinių žemės ūkio produktų rinkų veikimo ir jų poveikio aprūpinimui maistu AKR valstybėse; dėl kasybos socialinio poveikio ir poveikio aplinkai AKR valstybėse,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 19 d. Abudžoje (Nigerija) JPA Vakarų Afrikos regiono susitikime priimtą komunikatą(13),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 16 d. Santo Domingo (Dominikos Respublika) JPA Karibų jūros regiono susitikime priimtą komunikatą(14),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 20 d. Apijoje (Samoa) JPA Ramiojo vandenyno regiono susitikime priimtą komunikatą(15),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 24 d. Lusakoje (Zambija) JPA Pietų Afrikos regiono susitikime priimtą komunikatą(16),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 19 d. priimtą rinkimų stebėjimo misijose dalyvaujančių AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos narių elgesio kodeksą,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. JT Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje išdėstyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti skurdo panaikinimo uždaviniai,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A8-0012/2015),

A.  kadangi AKR ir ES JPA turi unikalų statusą – ji yra vienintelė daugiašalė tarpparlamentinė asamblėja, įsteigta pagal tarptautinį susitarimą (Kotonu susitarimą);

B.  kadangi JPA ilgainiui tapo tikra parlamentine asamblėja, kurioje galima atvirai ir nuoširdžiai diskutuoti svarbiausiais vystomojo bendradarbiavimo klausimais ir kuri labai prisideda plėtojant lygiateisę AKR šalių ir ES partnerystę;

C.  kadangi AKR valstybių grupės ir ES sudarytame Kotonu susitarime daugiausia dėmesio skiriama skurdo mažinimui ir jo panaikinimui; kadangi bendradarbiaujant taip pat turėtų būti siekiama prisidėti prie tvarios ekonomikos plėtros, nes tai yra ilgalaikės taikos ir saugumo, taip pat demokratinio ir politinio stabilumo AKR valstybėse pagrindas;

D.  kadangi 2013 m. siųstos faktų nustatymo misijos: į Malį – norint geriau suprasti nestabilią šalies padėtį, į Liberiją – norint prisidėti prie politinio dialogo, kaip numatyta Kotonu susitarimo 8 straipsnyje, į Haitį – norint patikrinti atstatymo ir politinę padėtį;

E.  kadangi patvirtinus rinkimų stebėjimo misijose dalyvaujančių asamblėjos narių elgesio kodeksą veikla suaktyvėjo ir tai didina JPA pridėtinę vertę, pvz., surengtos jungtinės JPA misijos į prezidento rinkimus Malyje ir į parlamento rinkimus bei antrąjį prezidento rinkimų turą Madagaskare;

F.  kadangi 2010 m. persvarsčius Kotonu partnerystės susitarimą sustiprintas JPA vaidmuo ir jos regioninė dimensija;

G.  kadangi turėtų būti užtikrintas visapusiškas JPA dalyvavimas politiniame dialoge, kuris vedamas laikantis Kotonu susitarimo 8 straipsnio;

H.  atsižvelgdamas į tai, kad svarbu skatinti nuolatinį išsamiais tyrimais grindžiamą neformalų dialogą su atitinkamais oficialiais ir neoficialiais įvairių kategorijų AKR ir ES veikėjais (jungtine parlamentine asamblėja, AKR ir ES taryba, AKR ir ES privačiojo sektoriaus atstovais ir pilietinės visuomenės atstovais) ir kitais veikėjais, kurie neturi tiesioginių su AKR ir ES susijusių interesų;

I.   kadangi 2003–2013 m. beveik visos Europoje vykstančios JPA sesijos buvo rengiamos Europos Sąjungos Tarybai rotacijos tvarka pirmininkaujančiose valstybėse narėse; kadangi rotacijos tvarka pirmininkaujančios valstybės narės privalo laikytis pagal Kotonu partnerystės susitarimą prisiimtų šios srities įsipareigojimų;

J.  atsižvelgdamas į tai, kad spartus BRICS šalių (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos) ir kitų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių augimas pasauliniu mastu ir AKR šalyse ir regionuose daro vis didesnę įtaką AKR grupei bei dabartinei AKR ir ES santykių padėčiai;

K.  kadangi, remiantis naujomis keliones reglamentuojančiomis taisyklėmis, kurias priėmė Europos Parlamento Biuras, akredituoti Parlamento narių padėjėjai nuo šiol negali padėti Parlamento nariams per JPA plenarines sesijas, ir tai daro didelę įtaką parlamentiniam darbui;

1.  teigiamai vertina tai, kad JPA, būdama viena iš jungtinių Kotonu susitarimo institucijų, Europos Parlamento ir AKR šalių parlamentų nariams toliau teikia galimybes vykdyti atvirą, demokratišką ir visapusišką dialogą šio susitarimo įgyvendinimo klausimais, įskaitant vystomojo bendradarbiavimo pagal EPF priežiūrą ir ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) sudarymą ir vykdymą; džiaugiasi tuo, kad JPA yra forumas, kuriame galima nuoširdžiai ir atvirai diskutuoti sunkiais ir ginčytinais klausimais; todėl ragina į būsimąjį susitarimą, pakeisiantį Kotonu susitarimą, įtraukti aiškią nuorodą dėl nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, kaip to daugybę kartų reikalavo Parlamentas;

2.  pabrėžia, kad reikia stiprinti politinį dialogą, ir atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į JPA vaidmenį skatinant ir ginant Kotonu susitarimo 9 straipsnyje išdėstytus principus, visų pirma teisinės valstybės ir gero valdymo principus;

3.  pabrėžia JPA sesijų rengimo rotacijos tvarka ES Tarybai pirmininkaujančiose valstybėse narėse pridėtinę vertę ir mano, kad tokia rotacija turėtų būti tęsiama ir ateityje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl nepalankių aplinkybių ES Tarybai pirmininkaujanti Airija nusprendė nerengti 25-osios JPA sesijos savo šalyje; giria Danijos vyriausybę dėl to, kad ji sutiko savo šalyje (Horsense) surengti 23-ąją sesiją, kuri buvo labai sėkminga ir per kurią Horseno gyventojai ir AKR delegatai užmezgė kultūrinius ir švietimo ryšius; apgailestauja dėl to, kad kai kurios ES valstybės narės, kurios rotacijos tvarka turės Tarybai pirmininkauti ateityje arba tikimasi, kad jos ateityje jai pirmininkaus, nėra pakankamai susidomėjusios galimybe surengti JPA sesijas savo šalyse; ragina visas rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančias ES valstybes nares aktyviau rengtis JPA sesijoms, jas geriau organizuoti ir svetingiau priimti savo šalyse;

4.  pabrėžia, kad JPA posėdžiai, įskaitant nuolatinių komitetų posėdžius, yra svarbūs, tačiau apgailestauja, kad dažnai posėdžiuose dalyvaudavo nevienodas skaičius narių iš ES ir AKR, ir yra susirūpinęs dėl to, kad posėdžiuose, ypač tuose, per kuriuos balsuojama, dalyvauja vis mažiau EP narių; pažymi, kad komandiruotėse, pvz., regioniniuose posėdžiuose, dalyvavo lygesnis skaičius narių ir tikisi, kad ateityje šiuo pavyzdžiu bus pasekta ir per Briuselyje vykstančius JPA posėdžius;

5.  primena kadenciją baigiančios Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti, kad per Asamblėjos sesijas ES Tarybai būtų atstovaujama ministrų lygiu, ir ragina būsimą Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją laikytis šio įsipareigojimo;

6.  primena, kad AKR ir ES taryba privalo Asamblėjai pateikti metinę Kotonu susitarimo įgyvendinimo ataskaitą, kuri turėtų apimti ne vien surengtų posėdžių ataskaitas, bet ir politinius, socialinius ir ekonominius bei poveikio aplinkai elementus;

7.  primena, kad pagal persvarstyto Kotonu susitarimo 14 straipsnį jungtinės institucijos turi stengtis užtikrinti koordinavimą, nuoseklumą ir papildomumą, taip pat veiksmingus abipusius informacijos mainus; mano, kad turint mintyje, jog Europos Parlamento pirmininkas kviečiamas dalyvauti Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose, abiems JPA pirmininkams turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti jungtinės AKR ir ES ministrų tarybos sesijose; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją toliau gerinti vykdomą bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad JPA būtų kviečiama dalyvauti kitame jungtinės ministrų tarybos posėdyje;

8.  pabrėžia itin svarbų AKR nacionalinių parlamentų, vietos valdžios institucijų ir nevalstybinių subjektų vaidmenį rengiant šalies ir regiono strategijos dokumentus ir stebint jų įgyvendinimą bei Europos plėtros fondo (EPF) panaudojimą; ragina Komisiją ir AKR vyriausybes užtikrinti, kad AKR šalių parlamentams būtų tinkamu laiku pateikta visa turima informacija, ir padėti jiems vykdyti demokratinę priežiūrą, visų pirma stiprinant jų gebėjimus;

9.  atkreipia dėmesį į Europos Parlamento Vystymosi komiteto darbo grupių darbą dėl priežiūros vertinant ir stebint AKR valstybių ir regionų programavimo dokumentus panaudojant 11-ąjį Europos plėtros fondą ir prašo parengti ataskaitų teikimo procedūrą, pagal kurią JPA nariai praneštų apie šio proceso rezultatus;

10.  džiaugiasi, kad JPA biuras pradėjo vykdyti ne vien administracinę veiklą ir kad posėdžių metu pasinaudojama proga aptarti abiem pusėms svarbius politinius klausimus; pavyzdžiui, į Briuselyje ir Adis Abeboje rengiamų posėdžių darbotvarkę įtraukta tema „AKR ir ES santykių ateitis po 2020 m.“; ragina ir toliau laikytis šios praktikos;

11.  ragina JPA biurą, rengiant Asamblėjos darbo programą ir pasirenkant jos nuolatinių komitetų rengiamas ataskaitas, laikytis labiau strateginės krypties, kad galėtų užtikrinti, jog šios ataskaitos būtų glaudžiai susijusios su JPA tikslais ir ypač prisidėtų prie derybų dėl vystymosi po 2015 m. programos ir ES ir AKR santykių ateities po 2020 m.;

12.  pakartotinai reiškia itin didelį susirūpinimą dėl blogėjančios politinės ir humanitarinės padėties, įskaitant dėl tokios padėties atsiradusius įvairaus lygio vidaus ir išorės padarinius, keliose AKR šalyse ir regionuose ir reiškia solidarumą su nukentėjusiais gyventojais; ragina JPA tęsti padėties krizės apimtose AKR šalyse stebėjimą, daugiau dėmesio skirti nestabilioje padėtyje esančioms valstybėms ir paraginti AKR ir ES valstybes koordinuotai kovoti su Ebolos viruso protrūkiu Vakarų Afrikoje;

13.  palankiai vertina tai, kad JPA vis labiau įgauna parlamentinį, taigi ir politinį, pobūdį ir tai, kad tuo pat metu jos nariai atlieka vis aktyvesnį vaidmenį, diskusijos tampa kokybiškesnės, o tai padeda JPA iš esmės prisidėti stiprinant AKR ir ES partnerystę; ragina JPA sustiprinti dialogą žmogaus teisių srityje vadovaujantis JT žmogaus teisių deklaracija ir Kotonu susitarimu, ir įtraukti šį dialogą į savo darbotvarkes kaip nuolatinį punktą;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad vyksta diskusijos dėl AKR ir ES santykių po 2020 m. ir AKR grupės ateities, ir pabrėžia vaidmens, kurį jose turėtų atlikti JPA, svarbą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia vykdyti visapusišką, sustiprintą jungtinę parlamentinę priežiūrą, nepaisant galutinio rezultato; todėl pabrėžia, kad į būsimąjį susitarimą, pakeisiantį Kotonu susitarimą, reikėtų įtraukti aiškią nuorodą dėl nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, kaip to daugybę kartų reikalavo Parlamentas;

15.  pakartotinai reiškia itin didelį susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose AKR valstybėse svarstomi ir priimami teisės aktai, kuriais nustatoma didesnė baudžiamoji atsakomybė už homoseksualumą; ragina JPA įtraukti šį klausimą į savo diskusijų darbotvarkę; ragina užtikrintai laikytis neginčytinų išlygų dėl žmogaus teisių ir taikyti sankcijas, jei nesilaikoma šių išlygų, inter alia, susijusių su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar tautinės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus, lytinės orientacijos, taip pat žmonių, užsikrėtusių ŽIV ir (arba) AIDS, diskriminacija;

16.  mano, kad baigus galioti Kotonu susitarimui prasidėsiančios diskusijos turėtų būti gera proga nuodugniai išnagrinėti esamo susitarimo privalumus ir trūkumus AKR valstybių tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi požiūriu; taip pat mano, kad būsimas AKR ir ES vystymasis ir ekonominis bendradarbiavimas, prekybos ir investicijų susitarimai turėtų būti vykdomi taip, kad nė vienos AKR valstybės padėtis nebūtų blogesnė;

17.  ragina JPA biurą JPA viduje paskirti du nuolatinius bendrus pranešėjus politikos suderinamumo vystymosi labui klausimais, kad jie kartu glaudžiai dirbtų su Europos Parlamento politikos suderinamumo vystymosi labui nuolatiniu pranešėju ir du kartus per metus rengtų persvarstyto Kotonu susitarimo 12 straipsnio įgyvendinimo ataskaitas;

18.  mano, kad kai vyksta JPA sesijos, turėtų būti rengiami posėdžiai ir su pilietinės visuomenės organizacijomis, veikiančiomis atitinkamose valstybėse; tuo būtų siekiama skatinti platesnę viziją ir pasinaudoti sukaupta patirtimi bei išnaudoti vykdomą veiklą, pabrėžiant geriausią patirtį, siekiant užmegzti dar glaudesnius ryšius su tomis organizacijomis;

19.  primygtinai ragina, kad sudarant EPS su AKR valstybėmis būtų siekiama vystymosi tikslų, kurie atspindėtų ir nacionalinius, ir regioninius interesus bei AKR valstybių gyventojų poreikius, kad būtų sumažintas skurdas, pasiekti TVT ir užtikrinta pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms, įskaitant socialines ir ekonomines teises, pvz., teisę į maistą arba teisę naudotis pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis;

20.  ragina ES ir AKR JPA laikytis bendro požiūrio apibrėžiant būsimą vystymosi programą po 2015 m.; ragina JPA narius įsitraukti į derybas siekiant nustatyti naujus tvaraus vystymosi tikslus;

21.  džiaugiasi, kad Kotonu partnerystės susitarime ir JPA darbo tvarkos taisyklėse numatyti regioniniai posėdžiai, surengti 2012 m. ir 2013 m., buvo sėkmingi; pripažįsta, kad per šiuos posėdžius iš tiesų suteiktos galimybės keistis nuomonėmis regioniniais klausimais, įskaitant konfliktų prevencijos ir sprendimo, regioninės integracijos ir bendradarbiavimo ir derybų dėl su PPO suderintų ekonominės partnerystės susitarimų klausimus; palankiai vertina sėkmingų posėdžių Nigerijoje, Dominikos Respublikoje, Samoa ir Zambijoje organizatorius;

22.  pabrėžia, kad JPA sesijų metu organizuojami praktiniai seminarai yra svarbūs, nes papildo plenarines diskusijas; ragina biurą, atsakingą už Asamblėjos rezoliucijų ir sprendimų įgyvendinimo eigos stebėseną, aktyviau atlikti savo vaidmenį ir kartu su atitinkamo nuolatinio komiteto pirmininku ir pranešėju stebėti jų įgyvendinimą;

23.  palankiai vertina tai, kad EP atstovaujantis JPA pirmininkas dalyvavo neoficialiuose ES valstybių vystymosi ministrų susitikimuose ir 7-ajame AKR valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime;

24.  ragina Komisiją ir toliau iš anksto pateikti atsakymus raštu į kiekvienos sesijos metu žodžiu užduodamus klausimus;

25.  ragina valstybes, kurios dar neratifikavo persvarstyto Kotonu susitarimo, tai padaryti;

26.  palankiai vertina Komisijos nario A. Piebalgso kryptingą dalyvavimą asamblėjos veikloje ir kokybišką indėlį į ją;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR tarybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, JPA biurui, Danijos, Surinamo, Airijos ir Etiopijos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3. (2) OL L 287, 2005 10 28, p. 4. (3) OL L 287, 2010 11 4, p. 3. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0273. (5) OL C 231, 2003 9 26, p. 68. (6) OL C 64, 2014 3 4, p. 38. (7) OL L 77, 2014 3 15, p. 44. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0571. (9) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0076. (10) OL L 266, 2014 9 5, p. 145. (11) OL L 266, 2014 9 5, p. 158. (12) OL L 266, 2014 9 5, p. 147. (13) APP 101.509. (14) APP 101.351. (15) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/acp/2012_samoa/pdf/apia_communique_fin_en.pdf (16) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/acp/2012_lusaka/pdf/lusaka_communique_final_en.pdf