Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 3 d. tuometinio Komisijos pirmininko pavaduotojo Olli Rehno laišką dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 5 straipsnio 1 dalies taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(8),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl trejeto (ECB, Komisijos ir TVF) vaidmens ir veiksmų euro zonos šalyse, kuriose taikomos programos, tyrimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl daugiapakopio valdymo Europos Sąjungoje konstitucinių problemų(10),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro(11),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės. Rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (laikotarpio vidurio ataskaita)”(12),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos valdymo peržiūra. Reglamentų (EB) Nr. 1173/2011, 1174/2011, 1175/2011, 1176/2011, 1177/2011, 472/2013 ir 473/2013 taikymo ataskaita“ (COM(2014)0905),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Maksimalus Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse leidžiamo lankstumo išnaudojimas“ (COM(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos pažangos ataskaitą (COM(2014)0473),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2014 m. birželio ir gruodžio mėn. susitikimų išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio mėn. vykusio euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Komisijos pirmininko Jean-Claude‘o Junckerio kalbą Europos Parlamente,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 22 d. ECB pirmininko Mario Draghi kalbą metiniame centrinių bankų simpoziume Jackson Hole,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. ECB specialųjį leidinį Nr. 157 „Fiskalinio ir makroekonominio disbalanso nustatymas. Neišnaudota sustiprintos ES valdymo sistemos sinergija“ (angl. The identification of fiscal and macroeconomic imbalances – unexploited synergies under the strengthened EU governance framework),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 9 d. EBPO socialinių, užimtumo ir migracijos reikalų darbo dokumentą Nr. 163 „Pajamų skirtumų tendencijos ir jų įtaka ekonomikos augimui“ (angl. Trends in income inequality and its impact on economic growth),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo mėn. TVF tarnybų diskusijų dokumentą „Siekiant euro zonos fiskalinės sąjungos“ (angl. Towards a fiscal union for the euro area),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 10 d. ECB valdančiosios tarybos pasiūlymus „Ekonomikos valdymo euro zonoje stiprinimas”,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 19 d. Bendrųjų reikalų (Sanglaudos) tarybos patvirtintas Tarybos išvadas dėl „Šeštosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos. Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos bei Konstitucinių reikalų komitetų nuomones (A8-0190/2015),

A.  kadangi euro zonoje ekonomikos valdymas, kuris buvo numatytas siekiant išvengti viešųjų finansų netvarumo ir koordinuoti fiskalinę politiką, pradėtas įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą (SAP), sudarytą iš dviejų paprastų taisyklių, kurių paskirtis – išvengti neigiamo poveikio visai ekonominei ir pinigų sąjungai (EPS);

B.  kadangi iš karto po euro įvedimo įgyvendinant šias taisykles atsirado nenoras tęsti fiskalinę konsolidaciją (angl. consolidation fatigue), kuris yra viena iš dabartinės krizės EPS priežasčių;

C.  kadangi 2005 m. įvykdžius pradinio SAP reformą padaryta nemažai patobulinimų ir padidintas lankstumas, bet nepakankamai atsižvelgta į vykdymo užtikrinimo nuostatų silpnumo ir koordinavimo problemas;

D.  kadangi, kai būta rizikos, kad keletas šalių neįvykdys savo skolos įsipareigojimų (tai būtų sukėlę krizės išplitimą visame pasaulyje ir depresiją), šios padėties buvo įmanoma išvengti sukuriant ad hoc mechanizmus, pavyzdžiui, Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) ir Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM);

E.  kadangi siekiant išvengti tokių krizių pasikartojimo ir krizės išplitimo per bankų sektorių į kitas šalis, buvo imtasi keleto priemonių (be kita ko, sukuriant bankų sąjungą ir Europos stabilumo mechanizmą (ESM), priimant geresnio ekonomikos valdymo teisės aktus (šešių ir dviejų dokumentų rinkinius) paketus, sudarant Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) ir sukuriant Europos semestrą), kurios turi būti vertinamos kaip vienos politikos dalys;

F.  kadangi, remiantis naujausiomis Komisijos pavasarinėmis prognozėmis, po dvejų iš eilės neigiamo ekonomikos augimo metų tikimasi, kad euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs, t. y. pamažu stiprėja ekonomikos atsigavimas ir jį reikia dar labiau sustiprinti, nes tebėra didelis neišnaudotas gamybos potencialas;

G.  kadangi net ir įgyvendinus programas išlieka labai dideli skirtumai tarp valstybių narių (skolos santykio, deficito santykio, nedarbo lygio, einamosios sąskaitos balanso ir socialinės apsaugos lygio atžvilgiu) ir tie skirtumai atspindi skirtingas krizės ištakas ir atskaitos taškus, taip pat skirtingus užmojus, poveikį ir nacionalinę atsakomybę įgyvendinant priemones, dėl kurių susitarė institucijos ir atitinkamos valstybės narės;

H.  kadangi nuo krizė pradžios investicijos euro zonoje sumažėjo 17 proc. ir vis dar neatsigauna; kadangi į ateitį orientuotų, ekonomikos augimą skatinančių investicijų stygius ir netvarus viešojo ir privačiojo sektorių skolos lygis yra nepakeliama našta ateities kartoms;

I.  kadangi šiuo metu priimamas Europos investicijų planas – svarbi pirmiausiai privačių skatinimo priemonė, kuria siekiama per ateinančius trejus metus sutelkti 315 mlrd. EUR naujų investicijų; kadangi, jei būtų pasiekti siūlomi finansiniai tikslai, šis planas yra tik vienas iš elementų, skirtų įveikti susidariusį investicijų trūkumą, taip pat įgyvendinti struktūrines reformas siekiant sukurti investuotojams palankią aplinką valstybėse narėse;

Esamos ekonomikos valdymo sistemos įvertinimas

1.  palankiai vertina 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos valdymo peržiūra”; mano, kad Komisijos vertinimas leidžia suprasti, kaip ir kokiu mastu naudotos ir įgyvendintos skirtingos priemonės ir procedūros;

2.  pabrėžia, kad ekonomikos valdymo sistemos dėmesio centras – perviršinio deficito ir skolos lygio bei perviršinio makroekonominio disbalanso prevencija, taip pat ekonominės politikos koordinavimas; todėl pabrėžia, kad pagrindinis peržiūros klausimas – ar naujoji ekonomikos valdymo sistema padidino EPS atsparumą, ypač galimybę išvengti valstybės narės skolos įsipareigojimų nevykdymo, kartu prisidedant prie valstybių narių ekonominės politikos glaudesnio koordinavimo ir konvergencijos ir užtikrinant aukšto lygio skaidrumą, patikimumą ir demokratinę atskaitomybę;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse padaryta pažanga sprendžiant skolos lygio problemą arba užbaigiant perviršinio deficito procedūrą;

4.  pritaria Komisijos analizės išvadoms, kad tam tikrose naujos sistemos dalyse buvo pasiekta rezultatų, tačiau galimybė daryti išvadas dėl reguliavimo nuostatų veiksmingumo esant įprastoms ekonomikos sąlygoms yra ribota;

5.  pripažįsta, kad šešių ir dviejų dokumentų rinkinių taikymo vertinimas šiame etape tebėra dalinis ir negali būti atskirtas nuo Europos semestro, SESV ir fiskalinio susitarimo;

6.  palankiai vertina tai, kad šešių ir dviejų dokumentų rinkiniuose išplėsta Stabilumo ir augimo pakto taikymo sritis – jis papildytas procedūromis, kuriomis siekiama makroekonominių disbalansų valstybių narių viduje ir tarp jų prevencijos ir korekcijos, taip pat pernelyg nesiremiant deficito kriterijumi skirti dėmesį tiek deficitui, tiek bendrai skolai, tokiu būdu bandant nustatyti ir spręsti galimas problemas ir kuo ankstesniame etape užkirsti kelią krizėms, tuo pat metu suteikiant lankstumo nuostatomis dėl struktūrinių reformų, investicijų ir nepalankių verslo ciklo sąlygų; primena, kad lankstumas negali kelti pavojaus pakto prevenciniam pobūdžiui;

7.  pabrėžia, kad, bandant įveikti makroekonominį disbalansą, svarbu remiantis suvestine ankstyvuoju etapu nustatyti makroekonominius disbalansus ir vykdyti tvarias struktūrines reformas;

8.  pabrėžia, kad pasitikėjimą didina tvariai nuoseklus ir teisingas šios sistemos įgyvendinimas visose valstybėse; ragina Komisiją ir Tarybą taikyti SAP pakeitimus pagal šešių ir dviejų dokumentų rinkinius ir laikytis jų principų, ypač dėl vykdymo užtikrinimo nuostatų;

9.  mano, kad, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį – trapų ekonomikos augimą ir didelį nedarbą, reikia imtis skubių, visapusiškų ir ryžtingų priemonių laikantis holistinės strategijos, grindžiamos ekonomikos augimui palankia fiskaline konsolidacija, struktūrinėmis reformomis ir investicijų skatinimu, siekiant atkurti tvarų augimą ir konkurencingumą, puoselėti inovacijas ir kovoti su nedarbu, kartu atsižvelgiant į tolesnės mažos infliacijos riziką arba galimą defliacinio spaudimo pavojų bei išliekančius makroekonominius disbalansus; pabrėžia, kad norint, jog ekonomikos valdymo sistema galėtų spręsti minėtas problemas, ji turi būti vienas iš pagrindinių šios holistinės strategijos elementų;

10.  pritaria Komisijos narės M. Thyssen pareiškimui, kad šalys, kuriose užtikrinama aukšta darbo vietų kokybė bei geresnė socialinė apsauga ir investuojama į žmogiškąjį kapitalą, yra atsparesnės ekonomikos krizėms; ragina Komisiją atsižvelgti į šią poziciją rengiant visas Europos semestro politikos ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia įgyvendinti ir tam tikrais atvejais pagerinti dabartinę ekonomikos valdymo sistemą, kad būtų pasiektas fiskalinis stabilumas, skatinamos tikros diskusijos siekiant įvertinti visą euro zoną, kurioje užtikrinama augimui palanki fiskalinė atsakomybė, gerinama euro zonos ekonominės konvergencijos perspektyva ir vienodomis sąlygomis visose valstybėse narėse sprendžiamos įvairios ekonominės ir fiskalinės problemos; primygtinai teigia, kad trūksta atsakomybės nacionaliniu lygmeniu ir nepakankamai dėmesio skiriama tarptautinei ekonominei perspektyvai ir tinkamam demokratinės atskaitomybės mechanizmui;

12.  pabrėžia, kad esant dabartinei padėčiai reikia didesnio ir įtraukaus ekonominio koordinavimo laikant euro zoną viena zona ir gerinant nacionalinę atsakomybę ir demokratinę atskaitomybę įgyvendinant taisykles (kad būtų susigrąžintas pasitikėjimas, skatinama valstybių narių konvergencija, gerinamas fiskalinis tvarumas, skatinamos tvarios struktūrinės reformos ir didinamos investicijos), taip pat reikia skubiai reaguoti siekiant ištaisyti akivaizdžiausias klaidas, pagerinti ekonomikos valdymo sistemos veiksmingumą ir per tinkamą laiką užtikrinti nuoseklų ir teisingą šios sistemos įgyvendinimą visose valstybėse;

13.  pabrėžia paprastų ir skaidrių ekonomikos valdymo procedūrų svarbą ir įspėja, kad dabartinės sistemos sudėtingumas ir atsakomybės ją įgyvendinant trūkumas daro neigiamą poveikį šios sistemos veiksmingumui ir galimybėms, kad ją priimtų nacionaliniai parlamentai, vietos valdžios institucijos, socialiniai partneriai ir valstybių narių gyventojai;

14.  pripažįsta, kad padaryta tam tikra pažanga diskutuojant dėl vidutinio laikotarpio tikslų, taip pat pastebėta didesnė euro zonos valstybių narių atsakomybė vykstant diskusijoms nacionaliniu lygmeniu, iš dalies dėl nacionalinių fiskalinių tarybų indėlio joms veikiant kaip nepriklausomoms tarnyboms, kurios stebi, kaip laikomasi fiskalinių taisyklių ir makroekonomių prognozių; ragina Komisiją pateikti sistemos struktūros ir valstybių narių nacionalinių fiskalinių tarybų veikimo apžvalgą ir pateikti rekomendacijų, kaip šios tarybos galėtų pagerinti atsakomybę nacionaliniu lygmeniu;

15.  mano, kad ekonomikos valdymo sistema yra pagrindinė politinė iniciatyva, kuria sustiprinami strategijos „Europa 2020“ tikslų ir pavyzdinių iniciatyvų, kuriomis siekiama visapusiškai įgyvendinti nepanaudotas bendrosios rinkos galimybes skatinant ekonomikos augimą, pagrindai; mano, kad išnaudodamos bendrosios rinkos teikiamas ekonomikos augimo galimybes valstybės narės galės lengviau įgyvendinti ekonomikos valdymo sistemos tikslus; be to, mano, kad pagrindiniai bendrosios rinkos dalyviai yra vartotojai ir verslo įmonės;

Kaip geriausia taikyti esamose taisyklėse leidžiamą lankstumą?

16.  pripažįsta, kad Stabilumo ir augimo paktas, kuris buvo priimtas siekiant užtikrinti ekonominėje ir pinigų sąjungoje dalyvaujančių valstybių narių fiskalinį tvarumą, prireikus leidžia valstybėms narėms vykdyti anticiklinę politiką ir suteikia fiskalinę laisvę, kad tinkamai veiktų automatinės stabilizavimo priemonės; pabrėžia, kad ne visos valstybės narės pasiekė perteklinę poziciją ekonomikos klestėjimo laikotarpiu ir kad kai kuriomis teisės aktuose esančiomis lankstumo išlygomis nebuvo visapusiškai pasinaudota anksčiau;

17.  palankiai vertina tai, kad savo aiškinamajame komunikate dėl lankstumo Komisija pripažįsta, jog esamų fiskalinių taisyklių aiškinimo būdas yra vienas iš elementų siekiant pašalinti investicijų ES trūkumą ir palengvinti ekonomikos augimą skatinančių, tvarių ir socialiniu požiūriu proporcingų struktūrinių reformų įgyvendinimą; pažymi, kad komunikate skaičiuojant deficitą neatsižvelgiama į aplinkybes, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikros investicijos gali pateisinti laikiną nukrypimą nuo atitinkamos valstybės narės vidutinio laikotarpio tikslo arba nuo koregavimo plano siekiant šio tikslo;

18.  remia visas Europos Komisijos siūlomas paskatas finansuoti naują Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), daugiausia teikiant finansinius nacionalinius įnašus į fondą, kuris finansiniu požiūriu būtų neutralus, kiek tai susiję su vidutinio laikotarpio tikslo siekimu ir reikalingomis biudžeto tikslinimo pastangomis nekeičiant šio tikslo pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę arba korekcinę dalį; pažymi, kad Komisija neketina pradėti perviršinio biudžeto procedūros, jei valstybės narės deficitas laikinai ir nedaug viršija 3 proc. deficito ribą tik dėl to, kad ji padarė papildomą įnašą į ESIF; pabrėžia didžiulę Stabilumo ir augimo pakto svarbą pasitikėjimo stiprinimui, kai reikia pritraukti užsienio investicijas; pabrėžia ESIF finansavimo papildomumo svarbą, kadangi iš ESIF finansuojami projektai jokiu būdu neturi tiesiog pakeisti jau suplanuotų investicijų ir kad grynosios investicijos dėl šio finansavimo turi padidėti;

19.  palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate siekiama patikslinti investicijų sąlygos taikymo sritis, laikinai leidžiant lanksčiai taikyti Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį, t. y. leidžiant laikinai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslų, jei dėl nukrypimo biudžeto deficitas neviršija 3 proc. pamatinės vertės ir tinkamų apsauginių apribojimų, kad ji tiktų valstybių narių investicijų programoms, ypač dėl išlaidų projektams pagal struktūrinę ir sanglaudos politiką, įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, transeuropinius tinklus ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę bei bendrą finansavimą pagal ESIF;

20.  mano, kad būtina struktūrinių reformų išlygos taikymo pagal prevencinę dalį ir struktūrinių reformų planų laikymosi pagal korekcinę dalį sąlyga yra oficialus reformos priėmimas nacionaliniame parlamente ir jos faktinis įgyvendinimas, nes taip užtikrinamas didesnis veiksmingumas ir atsakomybė; pabrėžia, kad visais reformos proceso etapais reikėtų visapusiškai įtraukti socialinius partnerius;

21.  ragina stiprinti Komisijos ir valstybių narių dialogą dėl tinkamiausių ir veiksmingiausių struktūrinių reformų turinio ir pobūdžio; šias reformas Komisija turėtų pasiūlyti konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurios būtų suderinamos su Sutartimi ir antrinės teisės aktais, kuriose būtų atsižvelgiama į sąnaudų ir naudos analizę, vertinimą rezultatų požiūriu ir laikotarpio įtaką ir kuriomis būtų prisidedama prie vidutinės trukmės tikslo siekimo;

22.  ragina nacionalinių parlamentų finansų komitetus sistemingai kviesti už ekonomikos valdymą atsakingus Europos Komisijos narius į viešas diskusijas ir pasitarimus prieš tvirtinant valstybių narių biudžetų projektus;

23.  mano, kad pagal nacionalines reformų programas vykdomos struktūrinės reformos turėtų duoti teigiamą ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę grąžą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais ir padidinti administracinių pajėgumų efektyvumą ir veiksmingumą;

24.  pažymi, kad dėl tos priežasties, jog kad komunikate galėjo būti paskatinta apibrėžti įvairiausius scenarijus, tačiau praleisti tą, kuris realiai įvyks, jame nekalbama apie „neįprastų įvykių“, kurių valstybės narės nekontroliuoja ir dėl kurių jos galėtų laikinai nesilaikyti koregavimo plano siekdamos vidutinio laikotarpio tikslų, pobūdį; pabrėžia, kad panašias problemas reikia spręsti panašiais būdais;

25.  ragina stiprinant Europos socialinį fondą ir Sanglaudos fondą užtikrinti didesnę ekonominę ir socialinę sanglaudą ir remti kovos su nedarbu ir skurdu priemones siekiant išsaugoti esamas ir kurti naujas darbo vietas, kuriose būtų užtikrinamos atitinkamos teisės;

26.  pabrėžia ekonomikos augimo spartinimo ir naujų darbo vietų, ypač jaunimui, kūrimo svarbą siekiant visuomenės pritarimo Europos ekonomikos valdymo sistemai,

27.  labai susirūpinęs pažymi, kad ilgalaikis nedarbas per krizę padvigubėjo; taip pat pažymi, kad šis padidėjimas tarp žemą kvalifikaciją turinčių darbuotojų buvo net didesnis; ragina Komisiją užtikrinti, kad į kovą su ilgalaikiu nedarbu būtų atsižvelgta nustatant Komisijos politiką ir rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

28.  mano, kad Sąjungos ekonominėje sistemoje reikėtų skirti ypatingą dėmesį didėjančiai nelygybei Europoje; mano, kad vienas geriausių būdų kovoti su šia didėjančia nelygybe yra dar labiau sustiprinti pastangas kurti daugiau kokybiškų darbo vietų Europoje;

Glaudesnis veiksmų koordinavimas, ekonominė konvergencija ir Europos semestro tobulinimas

29.  primygtinai ragina Komisiją visapusiškai taikyti Stabilumo ir augimo paktą ir užtikrinti teisingą jo įgyvendinimą atsižvelgiant į dviejų dokumentų ir šešių dokumentų rinkinius ir į komunikatą dėl lankstumo; mano, kad, kai reikia ir įmanoma, Europos semestras turėtų būti koordinuojamas ir stiprinamas laikantis galiojančių teisės aktų; pabrėžia, kad toks būsimas koordinavimas ir stiprinimas turėtų visais atvejais būti orientuojamas į stabilumą;

30.  mano, kad Komisijos komunikate paaiškinama, kokiais atvejais taikant galiojančius teisės aktus yra galimybių veikti lanksčiai; palankiai vertina bandymą suteikti daugiau aiškumo šioje sudėtingoje srityje ir tikisi, kad Komisija pasinaudos šia lankstumo galimybe, kuri numatyta galiojančiose taisyklėse, vadovaudamasi komunikatu, kartu užtikrindama ekonomikos valdymo sistemos nuspėjamumą, skaidrumą ir veiksmingumą;

31.  ragina Komisiją ir Tarybą aiškiau apibrėžti fiskalines ir makroekonomines sistemas, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų anksčiau ir nuosekliau aptarti susijusius klausimus, atsižvelgiant į Europos interesus, kurie užtikrinami šiomis sistemomis, į būtinybę didinti euro zonos valstybių narių konvergenciją, nacionalinių parlamentų dalyvavimą svarstant klausimus ir socialinių partnerių ar vietos institucijų vaidmenį prisiimant atsakomybę įgyvendinti tvarias ir socialiai subalansuotas struktūrines reformas;

32.  primygtinai reikalauja, kad metinė augimo apžvalga ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos būtų geriau įgyvendinamos ir kad būtų atsižvelgiama į biudžeto padėties vertinimą ir prognozes tiek visoje euro zonoje, tiek atskirose valstybėse narėse; siūlo, kad šis pagal Reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų numatytas bendras vertinimas prieš Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimą būtų pateiktas apsvarstyti Europos Parlamento plenarinės sesijos metu vykstančioje diskusijoje, dalyvaujant Tarybai, Euro grupės pirmininkui ir Komisijai, ir tinkamai įgyvendintas vykstant Europos semestro procesui;

33.  pripažįsta, kad Europos semestras tapo svarbiu reformų įgyvendinimo nacionaliniu ir ES lygmenimis užtikrinimo veiksniu, nes juo užtikrinamas ES ir valstybių narių atliekamas ekonomikos politikos koordinavimas; apgailestauja, kad trūksta atsakomybės, todėl konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos įgyvendinamos nepatenkinamai;

34.  mano, kad reikėtų koordinuoti ir stiprinti Europos semestrą nekeičiant esamos teisinės sistemos ir kad su semestru susijusius dokumentus reikėtų geriau koordinuoti, taip padidinant dėmesį, veiksmingumą ir atsakomybę, kad būtų galima siekti su geru ekonomikos valdymu susijusių Europos Sąjungos tikslų;

35.  prašo tais atvejais, kai svarbu, konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas labiau derinti su perviršinio deficito procedūros rekomendacijomis, taip siekiant užtikrinti fiskalinės pozicijos priežiūros ir ekonomikos politikos koordinavimo derėjimą;

36.  pritaria pagerintam procesui ES ir nacionaliniu lygmenimis rengiant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, reaguojant į jas, pritariant joms ir stebint, taip pat sudarant galimybę patikrinti jų faktinį įgyvendinimą ir jo kokybę;

37.  primena, kad siekdama atitinkamų teisės aktų Komisija, rengdama savo rekomendacijas, turi atsižvelgti taip pat į 2020 m. tikslus, ir patvirtina principą, pagal kurį „tikimasi, kad Taryba paprastai laikysis Komisijos rekomendacijų ir pasiūlymų arba viešai paaiškins savo poziciją“;

38.  yra susirūpinęs dėl skolos didėjimo šalyse, kurių skola jau ir taip yra didelė, o tai labai smarkiai prieštarauja 1/20 taisyklei dėl skolos mažinimo; prašo Komisijos paaiškinti, kaip ji ketina spręsti problemą dėl šio prieštaravimo ir užtikrinti, kad skolos santykis būtų sumažintas iki tvaraus lygio, atitinkančio Stabilumo ir augimo paktą;

39.  pritaria Komisijos trijų ramsčių strategijai (investicijos, fiskalinės taisyklės ir struktūrinės reformos), pateiktai 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje, ir prašo ją sukonkretinti konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose bendrai įvertinus biudžeto padėtį ir perspektyvas euro zonoje;

40.  pripažįsta, kad ES lygmeniu reikia atlikti nepriklausomą pliuralistinę valstybių narių ekonomikos perspektyvų analizę; primygtinai ragina toliau plėtoti Komisijos Vyriausiųjų ekonomikos analitikų skyrių siekiant teikti objektyvią, nepriklausomą ir skaidrią svarbių duomenų analizę, kurią reikėtų skelbti viešai ir kuri turėtų padėti puikiai pasiruošti pagrįstoms diskusijoms ir sprendimų priėmimui Komisijoje, Taryboje ir Europos Parlamente; prašo Vyriausiųjų ekonomikos analitikų skyriui laiku perduoti visus svarbius dokumentus, kad jis galėtų atlikti savo užduotis; pabrėžia, kad nacionalinės fiskalinės tarybos yra naudingos nacionaliniu ir ES lygmenimis, ir ragina įsteigti Europos tinklą;

41.  primena, kad makroekonominio disbalanso procedūros paskirtis – užkirsti kelią krizėms iš anksto nustačius žalingus makroekonominės pusiausvyros sutrikimus, objektyviai įvertinus pagrindinių makroekonominių rodiklių pokyčius; mano, kad makroekonominio disbalanso procedūrą reikia naudoti siekiant veiksmingai ir efektyviai įvertinti pagrindinių makroekonominių rodiklių pokyčius tiek deficitą, tiek perteklių turinčiose šalyse, visų pirma siekiant stiprinti konkurencingumą ir geriau atsižvelgti į visą euro zoną, įskaitant šalutinį poveikį; primena, kad makroekonominės priežiūros tikslas taip pat yra nustatyti šalis, kurios ateityje gali patirti pusiausvyros sutrikimų, ir to išvengti laiku pradedant tvarias ir socialiniu požiūriu subalansuotas struktūrines reformas, kai vis dar galima imtis veiksmų;

42.  pažymi, kad Komisija aiškiai skiria Stabilumo ir augimo pakto prevencines ir korekcines dalis dėl investicijų, leidžiant laikinai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslų arba pakoreguoti jų siekimo būdą, laikantis apsauginių apribojimų pagal prevencinę dalį; ragina Komisiją ir Tarybą šioje srityje nuosekliai siekti rezultatų, susijusių su teisėkūros institucijų pozicija dėl Europos strateginių investicijų fondo reglamento;

43.  prašo Komisijos, atliekant analizę ir vertinant ekonominę ir fiskalinę valstybių narių padėtį, apsvarstyti visus svarbius veiksnius, įskaitant tikrąjį augimą, infliaciją, ilgalaikes viešąsias investicijas ir nedarbo lygį, nedelsiant imantis spręsti problemą dėl investicijų trūkumo ES perkeliant išlaidas produktyviausioms, tvarų augimą užtikrinančioms ir darbo vietų skaičių didinančioms investicijoms;

44.  ragina Komisiją užtikrinti, kad metodai, kuriais atsižvelgiama į veiksmingus veiksmus pagal perviršinio deficito procedūrą, būtų grindžiami aiškiais, skaičiais išreiškiamais kokybiniais kriterijais;

45.  primygtinai teigia, kad dėmesys struktūriniam deficitui nuo 2005 m. Stabilumo ir augimo pakto reformos ir su 2011 m. reforma nustatytai išlaidų taisyklei, taip pat gamybos apimties atotrūkio, kurį sudėtinga apskaičiuoti, koncepcijai lemia neaiškumą, sudėtingumą ir erdvę lankstumui, todėl Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas paliktas savo nuožiūrai; baiminasi, kad skaičiuojant galimą augimą ir rezultatus, kurie yra pagrindas vertinant struktūrinį deficitą, ir kad dėl išlaidų taisyklės padaryta nemažai abejotinų prielaidų, dėl kurių buvo iš esmės peržiūrėtos Komisijos rudens ir pavasario prognozės, todėl atsiranda įvairių skaičiavimų ir skirtingų vertinimų, susijusių su Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimu;

46.  ragina Komisiją, stebint ir vertinant valstybių narių fiskalinę padėtį, apsvarstyti praktinį susitartų fiskalinių priemonių ir reformų poveikį; ragina Komisiją siekti nuspėjamo ir nuoseklaus politikos formavimo, pagrįsti analizę tikrais faktais ir patikimais duomenimis ir labai atsargiai ja remtis naudojantis koncepciniais skaičiavimais, pvz., apskaičiuotu galimu BVP augimu ir gamybos apimties atotrūkiu;

47.  pabrėžia ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo svarbą siekiant visuomenės pritarimo ekonomikos valdymo sistemai, todėl ragina Komisiją gerinti verslo aplinką Europoje, ypač daug dėmesio skiriant MVĮ, šalinant biurokratines kliūtis ir suteikiant galimybes gauti finansavimą; primena, kad šiuo atveju būtina teikti paramą MVĮ, kad jos taip pat galėtų patekti į ne ES šalių, pvz., JAV, Kanados, Kinijos ir Indijos, rinkas;

Demokratinė atskaitomybė ir laukiančios užduotys stiprinant ekonomikos valdymą

48.  mano, kad siekiant glaudesnės ir atsparesnės ekonominės ir pinigų sąjungos nedelsiant reikia sumažinti sudėtingumo lygį, padidinti atsakomybę ir skaidrumą, o ne tik, be jau esamų, kurti naujas taisykles; pabrėžia, kad ekonominės ir pinigų sąjungos srityje atsakomybe yra dalijamasi nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis, ypatingą dėmesį reikia skirti ekonominio valdymo derėjimui ir atskaitomybei tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmenimis; taip pat mano, kad pagrindinį vaidmenį turi atlikti institucijos, kurioms taikomi demokratinės atskaitomybės principai, ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti nepertraukiamą parlamentų dalyvavimą, o atsakomybę reikia priskirti tam lygmeniui, kuriame priimami arba įgyvendinami sprendimai;

49.  pripažįsta, kad, atsižvelgiant į esamą padėtį, ekonomikos valdymo sistema turi būti supaprastina, sustiprinta ir, kai reikia, pakoreguota bei užbaigta, kad ES ir euro zona galėtų įvykdyti konvergencijos, tvaraus augimo, visiško užimtumo, piliečių gerovės, konkurencingumo, patikimų ir tvarių viešųjų finansų, į ateitį nukreiptų, didelę socialinę ir ekonominę grąžą teikiančių ilgalaikių investicijų ir patikimumo tikslus;

50.  mano, kad parlamentų indėlis į ekonomikos politikos gaires yra svarbus visų demokratinių sistemų aspektas, o didesnis teisėtumas Europos Sąjungos lygmeniu gali būti užtikrinamas priimant konvergencijos gaires, kuriose būtų pateikiami tiksliniai prioritetai kitiems metams, taikant bendrą sprendimų priėmimo procedūrą, kurią reikėtų nustatyti kitą kartą atliekant Sutarties pakeitimus;

51.  primena Europos Parlamento rezoliucijas, kuriose nurodoma, kad Europos stabilumo mechanizmo ir Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos (vadinamasis fiskalinis susitarimas) sukūrimas nepaisant Sąjungos institucijų struktūros trukdo Sąjungos politinei integracijai, todėl reikalauja, kad Europos stabilumo mechanizmas ir fiskalinis susitarimas būtų visiškai integruoti į Bendrijos sistemą, įvertinus patirtį juos įgyvendinant pagal Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje 16 straipsnį, ir kad už jį būtų oficialiai atsiskaitoma Parlamentui;

52.  pakartoja savo prašymą sukurti sąlygas naujai teisės sistemai, skirtai būsimoms makroekonominėms koregavimo programoms, pakeisiančioms trejetą, siekiant padidinti skaidrumą ir atsakomybę už šias programas ir užtikrinti, kad visi ES sprendimai, jei įmanoma, būtų priimami vadovaujantis Bendrijos metodu; mano, kad naudojamo stabilumo mechanizmo pobūdis ir už jo naudojimą atsakingos institucijos pobūdis turėtų būti suderintas, sykiu pripažįstant, kad dėl to, kad finansinę pagalbą užtikrina euro zonos valstybės narės, jos turi teisę priimti sprendimus ją teikiant;

53.  prašo, kad siekiant užtikrinti deramą demokratinę atskaitomybę, iš naujo įvertinant Euro grupės sprendimų priėmimo procesą; palankiai vertina tai, kad Euro grupės pirmininkas nuolat dalyvauja ECON komiteto posėdžiuose, taip pat, kaip ir ECOFIN tarybos pirmininkas, taip padėdami užtikrinti panašų demokratinės atskaitomybės lygį;

54.  primena, kad dviejų teisės aktų ir šešių teisės aktų rinkiniai grindžiami sustiprintu nepriklausomo Komisijos nario, kuris turėtų užtikrinti, kad taisyklės būtų taikomos sąžiningai ir nediskriminuojant, vaidmeniu; mano, kad imantis tolesnių veiksmų, kuriais siekiama kurti ekonomikos valdymo institucinę struktūrą, pvz., stiprinant už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Komisijos nario vaidmenį arba kuriant Europos iždo tarnybą, turi būti paisoma įvairių institucijų įgaliojimų atskyrimo ir šie veiksmai turi būti susieti su tinkamomis priemonėmis, kuriomis būtų užtikrinama demokratinė atskaitomybė ir teisėtumas, įtraukiant Europos Parlamentą;

55.  primena, kad bankų sąjungos sukūrimas buvo politinis sprendimas siekiant išvengti finansų krizės atsinaujinimo, sustabdyti užburtą ratą tarp bankų ir vyriausybių bei kuo labiau sumažinti neigiamą šalutinį poveikį, kylantį dėl valstybių skolų krizės, ir kad toks pats sprendimas būtinas siekiant stipresnės ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS);

56.  prašo Komisijos pateikti plačių užmojų planą, kuriuo būtų siekiama sustiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą ir kuriame būtų atsižvelgiama į šioje rezoliucijoje pateiktus pasiūlymus, remiantis per euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą suteiktas įgaliojimais, patvirtintais Europos Vadovų Tarybos, t. y. „parengti tolesnius veiksmus, susijusius su geresniu ekonomikos valdymu euro zonoje“, taip pat remiantis ankstesne veikla, pvz., 2012 m. lapkričio 20 d. Parlamento rezoliucija „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“(13), Komisijos 2012 m. lapkričio 28 d. komunikatu „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas. Europos masto diskusijų pradžia“ (COM(2012)0777) ir 2012 m. gruodžio 5 d. galutine keturių pirmininkų ataskaita;

57.  ragina visus susijusius veikėjus, dalyvaujančius rengiant šiuos tolesnius EPS būtinus veiksmus, atsižvelgti į numatomą būsimą euro zonos plėtrą ir išnagrinėti visas galimybes siekiant plėtoti ir sustiprinti EPS, padidinti jos atsparumą ir pasitelkiant ją sudaryti palankesnes sąlygas augimui, darbo vietų kūrimui ir stabilumui, pvz.:

58.  prašo, kad tolesni galimi su EPS susiję veiksmai būtų rengiami remiantis 4+1 pirmininkų pozicija, įskaitant EP pirmininką, kuris turėtų būti kviečiamas į visus susitikimus ir visapusiškai informuojamas, be to, jam turėtų būti suteikta teisė dalyvauti diskusijose; pažymi, jog Komisijos pirmininkas nurodė, kad ketina naudotis Europos Parlamento pirmininko pasiūlymais savo svarstymuose rengiant keturių pirmininkų ataskaitas;

59.  prašo Pirmininką imtis ex-ante koordinuoti veiklą su frakcijų pirmininkais arba frakcijų ar Parlamento paskirtais konkrečiais Parlamento nariais, ir taip ruoštis atstovauti Parlamentui apibrėžiant šias būsimas užduotis, remiantis šia rezoliucija suteiktais įgaliojimais, be kita ko, sprendžiant keturių pirmininkų analitiniame pranešime „Pasirengimas tolesniems veiksmams, susijusiems su geresniu ekonomikos valdymu euro zonoje“ nurodytus klausimus;

o
o   o

60.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybos pirmininkams, Komisijai, Euro grupei, ECB ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 140, 2013 5 27, p. 1. (2) OL L 140, 2013 5 27, p. 11. (3) OL L 306, 2011 11 23, p. 12. (4) OL L 306, 2011 11 23, p. 33. (5) OL L 306, 2011 11 23, p. 1. (6) OL L 306, 2011 11 23, p. 41. (7) OL L 306, 2011 11 23, p. 25. (8) OL L 306, 2011 11 23, p. 8. (9) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0239. (10) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0598. (11) OL C 165 E, 2013 6 11, p. 24. (12) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 140. (13) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0430.