Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2238(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0204/2015

Pateikti tekstai :

A8-0204/2015

Debatai :

PV 07/07/2015 - 15
CRE 07/07/2015 - 15

Balsavimas :

PV 08/07/2015 - 4.13
CRE 08/07/2015 - 4.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0264

Priimti tekstai
PDF 475kWORD 156k
Trečiadienis, 2015 m. liepos 8 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Žaliojo užimtumo iniciatyva
P8_TA(2015)0264A8-0204/2015

2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą (2014/2238(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“ (COM(2014)0446),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žaliasis MVĮ veiksmų planas“ (COM(2014)0440),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014)0398),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Ekologiško augimo darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“ (SWD(2012)0092),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadas „Užimtumo politika siekiant konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio, efektyvaus išteklių naudojimo ir ekologiškos ekonomikos“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimą Nr. 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „Žaliasis MVĮ veiksmų planas ir žaliojo užimtumo iniciatyva“;

–  atsižvelgdamas į EBPO / Europos profesinio mokymo plėtros centro 2014 m. tyrimą „Ekologiškesni gebėjimai ir darbo vietos, EBPO žaliojo ekonomikos augimo tyrimai“ (angl. „Greener Skills and Jobs, OECD Green Growth Studies“),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. Europos užimtumo observatorijos apžvalgą „Žaliųjų darbo vietų skatinimas per visą krizės laikotarpį. Geriausios praktikos Europoje 2013 m. vadovas“ (angl. „Promoting green jobs throughout the crisis: a handbook of best practices in Europe 2013“),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos / Europos profesinio mokymo plėtros centro 2011 m. ataskaitą „Žaliosiose darbo vietose reikalingi gebėjimai. Bendras požiūris. Apibendrinamoji ataskaita, paremta 21 šalies tyrimais“ (angl. „Skills for green jobs: a global view: synthesis report based on 21 country studies“),

–  atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro 2010 m. ataskaitą „Žaliosiose darbo vietose reikalingi gebėjimai. Europos apibendrinamoji ataskaita“ (angl. „Skills for green jobs – European synthesis report“),

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitas: „Darbo santykiai ir tvarumas. Socialinių partnerių vaidmuo pereinant prie žaliosios ekonomikos“ (2011 m.), „Europos ekonomikos žalinimas. Valstybių narių ir socialinių partnerių reagavimas ir iniciatyvos“ (2009 m.) ir „ES pramonės žalinimas. Poveikio darbo vietų skaičiui ir kokybei numatymas ir valdymas“ (2013 m.);

–  atsižvelgdamas į EBPO programos CFE-LEED 2010 m. vasario 8 d. dokumentą „Žaliosios darbo vietos ir gebėjimai. Kovos su klimato kaita poveikis vietinei darbo rinkai“ (angl. „Green jobs and skills: the local labour market implications of addressing climate change“),

–  atsižvelgdamas į tai, kad Tarptautinė darbo organizacija (TDO) ir Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) žaliąją darbo vietą apibrėžia kaip bet kurią deramą darbo vietą, padedančią išsaugoti ir atkurti kokybišką aplinką, – nesvarbu, ar kalbama apie žemės ūkį, pramonę, paslaugas ar administravimą;

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Ekologinės inovacijos: kurti darbo vietas ir skatinti augimą įgyvendinant aplinkos politiką“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų pateiktas nuomones (A8-0204/2015),

A.  kadangi tokios pasaulinės tendencijos, kaip neefektyvus išteklių naudojimas, pernelyg didelė našta aplinkai ir klimato kaita, artėja prie ribos, kurią peržengus negalima išvengti negrįžtamo poveikio mūsų visuomenei ir natūraliai gamtinei aplinkai, o didėjanti socialinė atskirtis ir nelygybė yra iššūkis visuomenei;

B.  kadangi Europos aplinkos agentūros 2015 m. ataskaitoje pažymima, jog esamų priemonių, skirtų biologinės įvairovės apsaugos, iškastinio kuro naudojimo mažinimo, kovos su klimato kaita ir jos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkos kokybei mažinimo tikslams pasiekti, nepakanka;

C.  kadangi dėl nepakankamo nuoseklios politikos atsako siekiant kovoti su šiomis bendromis problemomis atsiranda rizika, kad liks nepanaudota didelė dalis tvarių darbo vietų kūrimo potencialo, atsirandančio pereinant prie žaliosios ir socialiniu požiūriu integracinės ekonomikos;

D.  kadangi logiška reakcija į šias grėsmes yra naujų sektorių kūrimasis, pokyčiai daugelyje sektorių ir kai kurių sektorių nykimas, pavyzdžiui, tų, kurie smarkiai teršia aplinką; kadangi svarbu daugiau dėmesio skirti inovacijoms ir taršos mažinimo metodams; kadangi, turint omenyje kai kuriuos nuosmukį patiriančius sektorius, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas darbo jėgos perkvalifikavimui ir įdarbinimui kitose srityse; kadangi investicijos šiose srityse (įskaitant antrinį perdirbimą, biologinę įvairovę, energijos vartojimo efektyvumą, oro kokybę ir visas atsinaujinančių išteklių energijos technologijas, kaip antai jūrinius atsinaujinančiuosius energijos išteklius), kurioms Komisijos žaliųjų darbo vietų darbotvarkėje teikiamas prioritetas, gali labai paskatinti darbo vietų kūrimą, taip pat retai apgyvendintose teritorijose;

E.  kadangi, remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, nuo 2000 iki 2011 m. ekologiškų prekių ir paslaugų sektorius išaugo daugiau kaip 50 proc., jame sukurta daugiau kaip 1,3 mln. darbo vietų, ir kadangi, Komisijos skaičiavimais, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ekonomika iki 2020 m. Europoje padės sukurti 20 mln. naujų darbo vietų; kadangi plataus užmojo ir nuosekli ES politika ir investicijos atsinaujinančiųjų energijos išteklių, miškų valdymo, tvaraus žemės ūkio ir dirvožemio apsaugos (siekiant užkirsti kelią hidrogeologiniam nestabilumui ir su juo kovoti) srityse gali labai paskatinti darbo vietų kūrimą;

F.  kadangi darnaus vystymosi tikslas yra įtvirtintas Lisabonos sutartyje, jo įgyvendinimas reiškia, kad aplinkos klausimai vertinami taip pat, kaip ir ekonominiai bei socialiniai klausimai;

G.  kadangi pažangios, tvarios ir integracinės ekonomikos skatinimo strategijoje „Europa 2020“ pripažįstamas lemiamas perėjimo prie žaliosios ir socialiniu požiūriu teisingos ekonomikos vaidmuo;

H.  kadangi darbo rinkos nelankstumas trukdo kurti darbo vietas, o konkurencinga ES darbo rinka gali prisidėti įgyvendinant strategijoje „Europa 2020“ nustatytus užimtumo tikslus;

I.  kadangi 2010 m. Kankūne vykusioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje ES ir jos valstybės narės įsipareigojo garantuoti tinkamą darbo jėgos perėjimą, užtikrinantį deramą darbą ir kokybiškas darbo vietas; kadangi tinkamas visų perėjimas prie ekologiškai tvarios ekonomikos turi būti gerai valdomas ir juo turėtų būti prisidedama prie tvaraus ir ilgalaikio užimtumo visiems (įskaitant labai kvalifikuoto darbo vietas, bet jomis neapsiribojant), socialinės įtraukties ir skurdo panaikinimo tikslo;

J.  kadangi penki tinkamo perėjimo ramsčiai apima: konsultacijas ir Sąjungos poziciją, investicijas į žaliąsias ir deramo darbo vietas, žaliuosius įgūdžius, pagarbą darbo ir žmogaus teisėms bei darbuotojų ir bendruomenių, kurie pirmieji įgyvendina perėjimą nuo didelio prie mažo anglies kiekio technologijų ekonomikos, socialinę apsaugą;

K.  kadangi būtina, jog pereinant prie šios ekonomikos aktyviai dalyvautų darbuotojai, siekiant padidinti jų sąmoningumą aplinkosaugos srityje, efektyvaus išteklių naudojimo poreikio suvokimą ir sumažinti žmogaus veiklos poveikį aplinkai;

L.  kadangi kurti žaliąsias darbo vietas trukdo gebėjimų trūkumas, atsiradęs dėl įvairių veiksnių, įskaitant su tvarumu susijusių mokymo programų nevienodumą, konkrečiuose sektoriuose nustatytus trūkumus, būtinus įgūdžius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) ir IT srityse turinčių studentų stygių ir vienos lyties koncentraciją kai kuriuose sektoriuose, taigi, neužtikrinamą lyčių lygybę;

M.  kadangi yra įrodymų, jog investicijos į energetiką ir efektyvų išteklių naudojimą, tiekimo grandinės kūrimas taikant aiškią pramonės strategiją, taip pat mokesčių naštos perkėlimas nuo darbo jėgos į kitus šaltinius turi teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui;

N.  kadangi ES konkuruoja pasaulinėje rinkoje, o įperkama energija, ES vidaus rinkos sukūrimas ir palankesnė investavimo aplinka turi lemiamą reikšmę tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui;

O.  kadangi kai kurių sektorių, pvz., pastatų renovacijos siekiant padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą, veikla gali būti vykdoma tik konkrečioje vietovėje ir negali būti perkelta į užsienį ar kitur;

P.  kadangi netikrumas dėl politinės krypties ir jos nepakankamas nuoseklumas bei aiškių tikslų neturėjimas trukdo investuoti, ugdyti gebėjimus ir plėtoti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP), taigi trukdo plėtoti užimtumo galimybes;

Q.  kadangi visuomenei geriau suvokus poreikio kurti žaliąją ekonomiką svarbą padidėtų užimtumo galimybės;

R.  kadangi aiškūs, pastovūs, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiai taršos mažinimo tikslai, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo ir taršos tikslus, gali būti svarbūs pokyčius skatinantys veiksniai ir kadangi ES reglamentavimas šiuo atžvilgiu taip pat atlieka svarbų vaidmenį; kadangi tikslinės investicijos (įskaitant tiekimo grandinių plėtojimą ES), suteikiančios galimybių kurti darbo vietas, turėtų būti grindžiamos aiškia politikos sistema ir ją atitikti;

S.  kadangi viešasis sektorius ir vietos bei regioninės valdžios institucijos gali atlikti pagrindinį vaidmenį sudarant palankias sąlygas perėjimui prie žaliosios ekonomikos ir kuriant įtraukiąsias darbo rinkas;

T.  kadangi tokiomis priemonėmis, kaip Ekologinis ženklas, Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS) ir žalieji viešieji pirkimai, prisidedama prie žaliųjų darbo vietų kūrimo;

U.  kadangi labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės yra vieni svarbiausių užimtumo ES šaltinių, jose dirba gerokai daugiau kaip 80 proc. visų darbuotojų ir joms teko vadovaujamas vaidmuo daugelyje žaliųjų sektorių, tačiau jos gali susidurti su tam tikrais sunkumais, kai reikia numatyti būsimus gebėjimų poreikius ir išnaudoti darbo vietų kūrimo potencialą;

V.  kadangi integruotos gairės yra vienas iš pagrindinių valstybių narių ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo aspektų ir konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų pagrindas ir kadangi jomis turėtų būti grindžiami strategijos „Europa 2020“ tikslai, ypač užimtumo srityje, be kita ko, skatinant kokybiškų darbo vietų kūrimą, įskaitant per žaliąjį užimtumą;

W.  kadangi tinkamos naujos žaliosios darbo vietos turi būti vienodai naudingos moterims ir turi būti įveiktos vadinamosios stiklo lubos;

X.  kadangi moterys neproporcingai nukenčia nuo krizių ir griežtos taupymo politikos, o žaliosios darbo vietos, kaip rodo patirtis, yra labiau atsparios krizėms nei kitos darbo vietos;

Y.  kadangi mažo anglies dioksido kiekio technologijų sektoriuose darbo našumas paprastai didesnis, o darbo užmokesčio dalis šiuose sektoriuose sumažėjo mažiau negu 15 kitų didžiausią anglies dioksido kiekį išmetančių pramonės šakų;

Z.  kadangi, remiantis Eurobarometro duomenimis apie žaliąsias darbo vietas MVĮ, matyti, jog energijos taupymas ir atliekų bei žaliavų kiekio mažinimas yra ekonomiškai efektyvios priemonės;

Žaliosios ekonomikos link. Galimybės darbo rinkai

1.  pabrėžia, kad pereinant prie tvarios visuomenės ir ekonomikos, įskaitant tvarius vartojimo ir gamybos modelius, gali atsirasti galimybių kurti naujas kokybiškas darbo vietas ir paversti esamas darbo vietas į žaliąsias praktiškai visuose sektoriuose ir visoje vertės grandinėje: pradedant moksliniais tyrimais ir baigiant gamyba, platinimu ir aptarnavimu, tiek naujuose žaliųjų aukštųjų technologijų sektoriuose, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energetikoje, tiek tradicinėse pramonės šakose, pavyzdžiui, gamybos ir statybos, žemės ūkio ir žuvininkystės, tiek paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, turizmo, maitinimo, transporto ir švietimo; kartu pabrėžia, kad investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą ne tik padeda kurti daug darbo vietų, bet dar prisideda prie Europos ekonomikos ir pramonės konkurencingumo išlaikymo ir Europos energetinės priklausomybės mažinimo;

2.  pabrėžia, kad du trečdaliai gamtos išteklių, įskaitant derlingą žemę, švarų vandenį ir orą, nyksta, o visuotinis atšilimas ir biologinės įvairovės mažėjimas artėja prie ribų, kurias peržengus neįmanoma išvengti negrįžtamo poveikio visuomenei ir gamtinei aplinkai;

3.  pažymi, kad nuolatinis ekonomikos augimas įmanomas tik atsižvelgiant į ribotus aplinkos išteklius; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad žalioji ekonomika ir žiedinė ekonomika gali pasiūlyti sprendimų aplinkai bei ekonomikai ir visuomenei apskritai;

4.  pabrėžia, kad visapusiškas aplinkos teisės aktų įgyvendinimas ir geresnis aplinkos aspektų integravimas bei skirtingų ES sektorinės politikos priemonių darna yra būtini, norint išnaudoti visas galimybes, susijusias su žaliąja ekonomika, taigi ir norint kurti žaliąsias darbo vietas;

5.  primena, kad savo 2015 m. ataskaitoje Europos aplinkos agentūra pažymi, jog esamų priemonių nepakanka tikslams, susijusiems su biologinės įvairovės apsauga, iškastinio kuro naudojimo mažinimu, kova su klimato kaita ir jos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkos kokybei prevencija, pasiekti;

6.  pažymi, kad perėjimas prie naujos sistemos atveria dideles galimybes kurti vietines neperkeliamas darbo vietas tiek srityse, kurių veiklos negalima perkelti, tiek krizės paveiktuose sektoriuose, pavyzdžiui, statybos sektoriuje; pažymi, kad esama ryškių požymių, jog, atsižvelgiant į visus aspektus, perėjimas prie žaliosios ekonomikos darys teigiamą poveikį užimtumui, nes tvariai ekonominei veiklai, pavyzdžiui, energijos taupymui ar ekologiniam ūkininkavimui, vykdyti reikia daugiau darbo išteklių negu jos pakeičiamai veiklai, be to, ji galėtų suteikti galimybių regionams patiems patenkinti daugiau savo poreikių;

7.  mano, kad turėtų būti patvirtinta sutarta „žaliųjų darbo vietų“ sąvokos apibrėžtis, grindžiama TDO ir Tarptautinės darbo statistikos specialistų konferencijos (angl. International Conference of Statisticians) pateikta apibrėžtimi;

Teisingas perėjimas prie naujosios sistemos ir kokybiškų bei tvarių darbo vietų kūrimas

8.  palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kad restruktūrizavimas turėtų būti grindžiamas socialinės atsakomybės principu, tačiau kartu pripažįsta, kad įmonėms būtina diegti naujoves ir keisti savo veiklos struktūrą;

9.  mano, kad labai svarbu suteikti mūsų esamai darbo jėgai tinkamų galimybių įgyti žiedinei ekonomikai reikalingų naujų gebėjimų, norint kuo daugiau išnaudoti visas žaliosios ekonomikos teikiamas galimybes kurti naujas darbo vietas;

10.  ragina valstybes nares skatinti politiką, susijusią su viešųjų pastatų saugumo užtikrinimu ir jų renovacijomis, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti energijos suvartojimą;

11.  ragina valstybes nares ir Komisiją, kai tinkama, įsipareigoti įgyvendinti teisingą perėjimo prie naujos sistemos veiksmų planą, siekiant plataus užmojo aplinkos politikos tikslų, kartu stiprinant šiuos aspektus: tinkama socialinė apsauga ir darbo užmokestis, ilgalaikės darbo vietos ir sveikos bei saugios darbo sąlygos, valdžios institucijų organizuojamos investicijos į švietimo, mokymo ir gebėjimų ugdymo programas, pagarba darbo teisėms ir darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais bei dalyvavimo teisių stiprinimas, susijęs su darnaus vystymosi klausimais, bei veiksmingas atstovavimas darbuotojams; ragina valstybes nares siekti šių tikslų;

12.  primena, kad persvarstytoje ES darbuotojų sveikatos ir saugos strategijoje atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į konkrečią raidą naujuose sektoriuose;

13.  pabrėžia, kad norint numatyti pokyčius užimtumo srityje reikia iniciatyvaus pertvarkymo valdymo, patobulinto su esamais ir būsimais darbo rinkos poreikiais susijusių aukštos kokybės duomenų rinkimo, aktyviau dalyvaujant Europos aukštojo mokslo įstaigoms, ir kad ilgalaikis planavimas būtinas siekiant užtikrinti veiksmingą perėjimą ir didesnį užimtumą; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį pereinant prie žalesnės ekonomikos švietimo, infrastruktūros, vietos įmonių rėmimo srityse, taip pat kuriant stabilias darbo vietas, kurioms taikomos kolektyvinės sutartys ir kitos priemonės, leidžiamos pagal nacionalinės teisės aktus; nurodo, kad socialinis dialogas yra vienas iš esminių pertvarkymo valdymo elementų; ragina Komisiją, valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas bei socialinius partnerius prisiimti atsakomybę ir stengtis drauge įveikti šį iššūkį, kartu laikantis subsidiarumo principo;

14.  pažymi, kad pastaraisiais metais socialinių partnerių vaidmuo pereinant prie žaliųjų darbo vietų laipsniškai didėjo, tačiau primena, kad reikia padaryti daugiau siekiant užtikrinti ilgalaikį ir tvarų socialinį dialogą, galintį padėti įveikti iššūkius, kylančius pereinant prie konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos;

15.  pabrėžia nacionalinių vyriausybių svarbą skatinant sektorinį socialinį dialogą, ypač naujai besiformuojančiose žaliosios pramonės šakose, ir užtikrinant MVĮ įtrauktį;

16.  pažymi, kad kai kurie regionai susiduria su daugiau problemų nei kiti dėl daug energijos ir išteklių naudojančių ir labai teršiančių pramonės šakų geografinės koncentracijos arba didesnio skurdo ar nedarbo; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, remiant Europos Sąjungai, bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir drauge įgyvendinti teisingo perėjimo prie naujos sistemos veiksmų planus, įskaitant solidarumo mechanizmus, taikomus socialiai teisingam žaliajam vietos ir regionų ekonomikos pertvarkymui, kartu remiant pokyčių paveiktas bendruomenes bei darbuotojus ir tokiu būdu mažinant nesaugumą dėl darbo vietų perkėlimo ir užtikrinant, kad būtų patenkinama naujų darbo gebėjimų paklausa;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad vietos valdžios institucijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį skatinant kurti darbo vietas žaliojoje ekonomikoje, taip pat daugiau deramo ir įtraukaus darbo vietų toliau išvardytais būdais:

   investuojant į žaliąją ekonomiką,
   išnaudojant viešojo pirkimo poveikį, o tai pasiekiama, be kita ko, į viešąjį pirkimą įtraukiant socialines ir aplinkosaugos sąlygas,
   steigiant partnerystes, be kita ko, su mokymo įstaigomis, siekiant geriau suderinti darbo gebėjimų pasiūlą ir paklausą vietos darbo rinkose,
   remiant tiek žaliąsias MVĮ, tiek jų žalinimą,
   rengiant įtraukaus žaliojo užimtumo programas, kuriomis užtikrinama, kad pažeidžiamos grupės taip pat turėtų naudos iš žaliojo augimo;

18.  atkreipia dėmesį į duomenis, kurie išryškina įmonių vadovų ryšių su darbuotojais svarbą, siekiant užtikrinti, kad jie pakankamai dalyvautų įgyvendinant pokyčius pasitelkiant socialinę partnerystę; rekomenduoja įtraukti profesinių sąjungų „žaliuosius atstovus“ į bendradarbiavimą su darbdaviais ekonomikos žalinimo stiprinimo ir tvarumo darbo vietose didinimo srityse; ragina valstybes nares teikti tikslinę paramą bendroms darbuotojų ir darbdavių iniciatyvoms pramonės šakų žalinimo srityje;

19.  mano, kad reikėtų rengti bandomuosius projektus, kuriais remiami kai kurie iš šių tikslų;

20.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą įgyvendinti tikslines darbo jėgos judumo programas pagal Užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI), skatinant darbo ieškančių asmenų judumą;

Gebėjimai žaliosioms darbo vietoms

21.  palankiai vertina gebėjimų ugdymo priemones ir Komisijos pasiūlytą gebėjimų poreikių prognozę; pabrėžia, kad gebėjimų ugdymas turėtų padėti skatinti ugdyti ekonomikoje plačiai naudojamus gebėjimus MTIM srityje; tačiau pabrėžia, kad reikia platesnio užmojo veiksmų ir investicijų; mano, kad, norint numatyti būsimus gebėjimų poreikius, reikia visais lygmenimis aktyviai įtraukti visus darbo rinkos suinteresuotuosius subjektus;

22.  ragina valstybes nares bendradarbiauti su Komisija siekiant įsteigti duomenų banką, kuriame būtų nurodyti su žaliąja ekonomika susiję mokymo kursai ir darbo pasiūlymai, siekiant pagerinti kokybę turimos informacijos, patarimų ir rekomendacijų dėl karjeros ir gebėjimų, reikalingų pasinaudoti užimtumo galimybėmis, kurias teikia ekonomikos žalinimas;

23.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų surinkti duomenys apie visus žaliuosius sektorius, įskaitant tuos, kurie šiuo metu apleisti, pavyzdžiui, apie viešojo transporto ir mažmeninės prekybos sektorius; prašo Komisijos, renkant duomenis apie visus žaliojo užimtumo sektorius ir padedant nacionaliniams statistikos biurams ir valstybinėms užimtumo tarnyboms (VUT) bei stiprinant kiekybinio modeliavimo priemonių naudojimą, atsižvelgti į lyčių lygybės aspektą;

24.  prašo Komisijos atsižvelgti į lyčių aspektą rengiant naujus duomenų rinkimo, suskirstymo ir analizės metodus, pavyzdžiui, naudojant ekonometrinės analizės įrankį FIDELIO arba bendradarbiaujant su Tarptautine darbo statistikos specialistų konferencija ir panašiais suinteresuotaisiais subjektais;

25.  pabrėžia, kad reikia skirti daugiau dėmesio gebėjimų trūkumo mažinimui skatinant gebėjimų ugdymą;

26.  ragina Komisiją padėti skatinti ugdyti gebėjimus ES lygmeniu atnaujinant kvalifikacijas ir atitinkamas švietimo ir mokymo programas;

27.  ragina Komisiją pabrėžti, kad reikia daugiau naudoti klasifikacijos sistemas, pavyzdžiui, ESCO, kurias galima taikyti siekiant nustatyti gebėjimų trūkumą;

28.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti geresnę švietimo sistemų ir naujai besiformuojančių žaliųjų darbo vietų sinergiją geriau derinant švietimo įstaigų ir darbdavių sąjungų bei kitų susijusių organizacijų veiklą;

29.  ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas drauge su socialiniais partneriais ir mokymo paslaugų teikėjais patvirtinti ir įgyvendinti gebėjimų ugdymo ir poreikių prognozavimo strategijas, kurių tikslas – gerinti bendruosius, sektorių ir konkrečiai profesijai reikalingus gebėjimus; be to, pabrėžia švietimo įstaigų, įmonių, socialinių partnerių ir valdžios institucijų partnerystės ir tarpusavio pasitikėjimo svarbą;

30.  pažymi, kad šiose strategijose turėtų būti pateiktas nuodugnus žaliųjų darbo vietų, kurios turi būti sukurtos, pobūdžio ir skaičiaus bei reikalingų gebėjimų ir žinių įvertinimas, suteikiantis galimybę prognozuoti ir nustatyti gebėjimų spragas ir tikslines profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programas, kurios nukreiptos į gebėjimų pasiūlos ir paklausos suderinimą siekiant didinti užimtumą; pabrėžia, kad į strategijos taikymo sritį reikia aktyviai įtraukti atleistus ir žemos kvalifikacijos darbuotojus, kuriems gresia pavojus būti išstumtiems iš darbo rinkos, ir užtikrinti, kad gebėjimų ugdymas šiems darbuotojams būtų tikslinis, prieinamas ir nemokamas;

31.  atkreipia dėmesį į tai, jog Europos profesinio mokymo plėtros centras (angl. CEDEFOP) teigia, kad pritaikyti mokymo programas, kuriose atsispindėtų aplinkosauginis sąmoningumas bei darnaus vystymosi ir veiklos efektyvumo supratimas, yra geriau nei siūlyti naujas mokymo programas;

32.  ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas į mokymo ir švietimo sistemas integruoti tvarų vystymąsi, su aplinkos apsauga susijusius įgūdžius ir gebėjimus, visų pirma stiprinant profesinio rengimo ir mokymo sistemas ir skatinant mokslinių tyrimų centrus kurti technologijas, projektus ir patentus ekologiškiems produktams, bendradarbiaujant su naujomis žaliosiomis įmonėmis; skatina mokslinių tyrimų centrus, įmonių tinklus ir specialistus keistis idėjomis; primena gebėjimų MTIM srityse svarbą ir poreikį užtikrinti, kad daugiau moterų studijuotų MTIM dalykus;

33.  ragina parengti plataus užmojo tvarių darbo vietų kūrimo strategiją, įskaitant gebėjimų pasiūlos ir paklausos neatitikties problemos sprendimą, ypatingą dėmesį skiriant tikslui patenkinti žalesnei ekonomikai reikalingų gebėjimų poreikį;

34.  primygtinai ragina valstybes nares pasinaudoti su šiuo sektoriaus vystymusi susijusiomis galimybėmis, parengti aukštos kvalifikacijos pameistrystės programas, kad jaunimui būtų suteiktos specializuotos žinios bei mokymas ir būtų prisidėta sprendžiant didelio jaunimo nedarbo problemą;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares pereinant prie žaliosios ekonomikos atsižvelgti į moterų ir mergaičių poreikius turėti geresnes mokymosi visą gyvenimą galimybes, ypač srityse, kuriose gali būti sukurta daug naujų žaliųjų darbo vietų, pvz., gamtos mokslų, mokslinių tyrimų, inžinerijos, skaitmeninės technologijos ir naujų technologijų srityse, siekiant sustiprinti moterų padėtį visuomenėje, panaikinti lyčių stereotipus ir suteikti darbo vietų, visapusiškai atitinkančių konkrečius moterų poreikius ir įgūdžius;

36.  ragina Komisiją, valstybes nares, regionines ir vietos valdžios institucijas sistemingai įtraukti lyčių lygybės perspektyvą visais lygmenimis apibrėžiant, įgyvendinant ir stebint žaliųjų darbo vietų kūrimo politiką, siekiant užtikrinti, kad būtų garantuojamos lygios galimybės, atsižvelgiant į žaliųjų darbo vietų kūrimo kaimo vietovėse problemas; ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas toliau stengtis sudaryti moterims galimybes visapusiškai dalyvauti formuojant politiką, priimant sprendimus ir įgyvendinant žaliojo užimtumo strategiją, kuri apimtų ekologiškus įgūdžius;

37.  prašo Komisijos pradėti viešąsias diskusijas ir propaguoti „švietimo tvarios plėtros srityje“ koncepciją, ypatingą dėmesį skiriant mergaičių ir moterų švietimui; ragina valstybes nares ir Komisiją remti politiką, pagal kurią būtų skatinamas aktyvesnis moterų dalyvavimas MTIM mokymo programose ir verslumas, ir susieti žaliųjų darbo vietų darbotvarkę su moterų įgalėjimo didinimu pasitelkiant švietimą; ragina parengti priemones, kuriomis skatinamas moterų dalyvavimas profesinio rengimo ir mokymo programose, taip pat mokymosi visą gyvenimą galimybės žaliuosiuose sektoriuose;

38.  ragina Komisiją priimti 2015–2020 m. ES lyčių lygybės strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ nustatytus užimtumo lygio tikslus;

39.  pabrėžia, kad valdžios institucijoms ir tarnyboms reikia imtis tikslinių veiksmų, į kuriuos būtų įtrauktos visos suinteresuotosios šalys darbo rinkoje, įskaitant darbdavių ir darbuotojų organizacijas, siekiant pašalinti gebėjimų trūkumą; ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas perengti mechanizmus darbuotojams už užimtumą atsakingose institucijose ir tarnybose mokyti siekiant integruoti žaliosiose darbo vietose reikalaujamus gebėjimus į darbo rinkos politikos sritis ir sukurti tokio mokymo poveikio vertinimo priemones; pabrėžia, jog yra svarbu, kad Europos švietimo įstaigos pritaikytų savo programas prie žaliosios ekonomikos ir darbo rinkos poreikių apskritai;

40.  ragina valstybes nares sukurti reglamentavimo aplinką, kuri skatintų inovacijas žaliosios ekonomikos srityje;

Politikos nuoseklumas siekiant visapusiškai išnaudoti tvarios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti tvarioms investicijoms skirtas plataus užmojo, ilgalaikes ir integruotąsias reglamentavimo fiskalines ir finansines sistemas ir skatinti inovacijas, tokiu būdu atveriant dėl šių pokyčių atsiradusias galimybes kurti darbo vietas; pabrėžia, kad politika turėtų būti formuojama pagal ilgalaikes perspektyvas, apimančias tikslus ir rodiklius, kuriais būtų vertinama siekiant tų tikslų padaryta pažanga;

42.  pabrėžia, kad svarbu koordinuoti visų Komisijos ir atitinkamų ministerijų padalinių veiklą nacionaliniu lygmeniu, siekiant sukurti pokyčiams palankią išsamią visos vyriausybės lygmens sistemą, gebančią skirti visą reikiamą dėmesį perėjimo pasiskirstymo poveikiui;

43.  pažymi, kad Žaliojo užimtumo iniciatyvos sėkmė arba nesėkmė priklauso nuo Komisijos nustatytų privalomų tikslų atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityje užmojo ir investicijų į atsinaujinančiosios energijos technologijas ir energijos vartojimo efektyvumo programas, dėl kurių valstybės narės įsipareigojo;

44.  pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės yra atsakingos už nuoseklios politikos, kuria būtų skatinama atsinaujinančiosios energijos gamyba ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas, laikymąsi siekiant paspartinti vietos ir regionų plėtrą ir kokybiškų vietinių darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad investicijos į atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą artimoje ateityje gali tapti pagrindiniu darbo vietų kūrimo šaltiniu Europoje;

45.  pažymi, kad teritorijų savarankiškumas energetikos srityje tebėra vienas iš ilgalaikių ES ekonomikos ir energetikos politikos tikslų; be to, teigia, kad reikia neabejotinai atsižvelgti į investicijų teritorinį aspektą, nes juo prisidedama įgyvendinant ES politikos tikslus teritorinės sanglaudos srityje, kuriais siekiama sujungti miestus ir kaimus;

46.  palankiai vertina Komisijos sprendimą įtraukti deramo darbo vietų klausimą į ES derybų įgaliojimus per Paryžiuje vyksiančią 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją, taip papildant 2010 m. Kankūno susitarimą ir paskesnes iniciatyvas; ragina Komisiją užtikrinti, kad tinkamo perėjimo darbotvarkė ir toliau būtų įtraukta į jos poziciją derybose;

47.  ragina ES ir valstybes nares nustatyti privalomus energijos taupymo ir vartojimo efektyvumo tikslus ir remti baltųjų sertifikatų sistemą kaip priemonę, kuria sudaromos palankesnės sąlygos su ES energijos taupymu susijusiems tikslams pasiekti; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ir vykdyti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir toliau laikytis savo įsipareigojimo pasiekti bent 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslus;

48.  remia ES įsipareigojimus atkakliai siekti teisingo visuotinio perėjimo prie įtraukios žaliosios ekonomikos bendradarbiaujant su kitais tarptautiniais partneriais;

49.  ragina valstybes nares visapusiškai paisyti naujų nuostatų, numatytų persvarstytuose ES teisės aktuose dėl viešųjų pirkimų, ir jas įgyvendinti, taip pat apsvarstyti, ar nustačius aplinkosauginius ir socialinius kriterijus viešųjų pirkimų politikoje būtų galima sukurti darbo vietų pereinant prie žalesnės ekonomikos; pabrėžia, kad būtų galima paaiškinti likusius teisinius neaiškumus, susijusius su socialinių ir aplinkosauginių sąlygų taikymu viešųjų pirkimų srityje;

50.  ragina Komisiją padėti atgaivinti remonto sektorių, nes tai paskatintų kurti naujas darbo vietas, kurios pagal savo pobūdį yra aplinką tausojančios;

51.  ragina valstybes nares paremti viešojo sektoriaus tarnybų indėlį į tinkamą perėjimą prie tvarios ekonomikos, pirmiausia imantis iniciatyvos ir užtikrinant, kad tokios paslaugos kaip, pvz., ryšių, energijos, transporto, atliekų tvarkymo ir vandentvarkos, būtų teikiamos paisant tvarumo principo;

52.  reiškia didelį nusivylimą, kad buvo atšauktas žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinys, kadangi įgyvendinus jo nuostatas vien ES atliekų tvarkymo srityje buvo tikimasi sukurti iki 180 000 darbo vietų; todėl ragina Komisiją, paisant valstybių narių kompetencijos sričių, vykdyti savo įsipareigojimą kuo greičiau pasiūlyti plataus užmojo atliekų teisės aktų, kuriais būtų siekiama mažinti atliekų kiekį, nustatyti naujus perdirbimo tikslus ir iš naujo nustatyti skaičiavimo kriterijus, taikomus iš tikrųjų perdirbtų medžiagų kiekiui;

53.  be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti kriterijus, siekiant suteikti paskatas tinkamą ir aplinką tausojantį atliekų tvarkymo ciklą naudojančioms įmonėms;

54.  pripažįsta, kad, siejant tvarią žemės ūkio gamybą su žemės ūkių biologinės įvairovės stebėsena ir apsauga, o vėliau su pažangiu žemės ūkio produktų žymėjimu nurodant jų poveikį aplinkai, siekiant skatinti tarp vartotojų biologinei įvairovei palankios produkcijos paklausą, atveriama didelių galimybių kurti žaliąsias darbo vietas ES kaimo vietovėse;

55.  pažymi, kad tvarus miškų valdymas suteikia realių galimybių kurti darbo vietas aktyviai prisidedant prie klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės saugojimo;

56.  ragina Komisiją naudotis ES semestru ir strategijos „Europa 2020“ peržiūra, siekiant remti žaliųjų darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją parengti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriomis būtų prisidedama prie didesnio užimtumo ir mažesnio ekologinio pėdsako; ragina atlikti išsamius ir nepriklausomus tyrimus, kokių išlaidų būtų patiriama ir kokios naudos būtų gaunama perkėlus mokesčių naštą (pvz., perėjus nuo darbo jėgos apmokestinimo prie aplinkosauginių mokesčių) ir laipsniškai iki 2020 m. atsisakius subsidijų;

57.  pabrėžia, kad tokios rekomendacijos galėtų apimti perėjimą nuo darbo jėgos prie kitų išteklių ir kad tokio mokesčių naštos perkėlimo tikslas turėtų būti keisti aplinką teršiančią elgseną, tačiau neturėtų turėti nepageidaujamų padarinių socialinės apsaugos sistemoms ar neproporcingai paveikti mažas pajamas gaunančių asmenų;

58.  ragina Komisiją ir valstybes nares palaipsniui atsisakyti tiesioginių ir netiesioginių subsidijų, kurios daro žalą aplinkai, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui ir kitas subsidijas; ragina Komisiją kurti modelius, kuriuos galėtų įgyvendinti valstybės narės, apmokestindamos ne darbo jėgą, o aplinkos taršą, ir atsižvelgti į prekių ir paslaugų poveikį aplinkai vadovaujantis principu „teršėjas moka“; ragina Komisiją paskelbti valstybėms narėms konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kuriomis gali būti prisidėta prie žaliojo užimtumo skatinimo ir ekologinio pėdsako mažinimo pastangų; be to, ragina Komisiją aktyviai integruoti su aplinka ir klimatu susijusius aspektus į Europos semestrą, kad būtų remiamas žaliųjų darbo vietų kūrimas;

59.  ragina valstybes nares pradėti taikyti tikslines subsidijas ir (arba) mokesčių lengvatas naujai kuriamoms bendrovėms ir labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios gamina produktus ir teikia paslaugas, turinčius didelę pridėtinę vertę aplinkai, taip pat mažinančius bendrą anglies dvideginio kiekį;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares parodyti didesnę darną ir sanglaudą savo politikoje ir aukščiausiu lygmeniu prisiimti didesnius politinius įsipareigojimus susijusiose srityse, pvz., finansinių sandorių mokesčio ir kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu;

61.  ragina Komisiją atnaujinti savo įsipareigojimą dėl strategijos „Europa 2020“ ir nedelsiant, vėliausiai iki 2015 m., paskelbti jos laikotarpio vidurio peržiūrą; ragina Komisiją dar kartą patvirtinti Europos semestro tikslus atsižvelgiant į makroekonominio disbalanso rezultatų suvestinę ir strategijos „Europa 2020“ peržiūrą; ragina Komisiją pasiūlyti platesnio masto socialinius ir aplinkosauginius 2030 ir 2050 m. tikslus; pabrėžia, kad kruopšti, metodologiškai pagrįsta ir bendrai atliekama žaliųjų darbo vietų stebėsena taip pat galėtų padėti valstybėms narėms įvertinti savo aplinkos ir darbo politikos veiksmingumą ir sustiprinti Europos lygmeniu parengtas priemones, padedančias stebėti pažangą ir kontroliuoti, kaip įgyvendinamos Užimtumo gairės pagal strategiją „Europa 2020“;

62.  atkreipia dėmesį į 2030 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje numatytas darbo vietų kūrimo galimybes ir vaidmenį, kurį ateityje atliks aplinkos teisės aktai siekiant ES ilgalaikių aplinkos apsaugos tikslų, kuriant darbo vietas ir skatinant ekologišką augimą;

63.  ragina Komisiją laikyti inovacijas Europos pramonės pagrindu ir parengti aktyvią strategiją siekiant užtikrinti, kad socialinis perėjimas būtų tinkamai valdomas ir jo nauda pasklistų po visą Europą; ragina Komisiją ir valstybes nares remti besiformuojančias naujas tiekimo grandines ir pramonės tinklus efektyvaus išteklių naudojimo, prekių ir paslaugų srityje ir šiuo tikslu įgyvendinti tvarią pramonės politiką ir rinkos pertvarkos iniciatyvas;

64.  pabrėžia, jog būtina, kad valstybės narės savo ekonomiką pritaikytų mažo anglies dioksido kiekio naudojimui ir efektyviam išteklių bei energijos vartojimui ateityje, kartu atsižvelgdamos į galimą darbo vietų perkėlimo ir anglies dioksido nutekėjimo riziką, kuri gresia dėl klimato politikos poveikio;

65.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti tarptautines pastangas sukurti visuotinę aplinkos politiką, kuri gali padėti sumažinti už ES ribų perkeliamos pramonės gamybos ir anglies dioksido nutekėjimo daromą žalą;

66.  ragina Komisiją kuo greičiau pristatyti savo pasiūlymą dėl ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformos, atsižvelgiant į poreikį apsaugoti pramonės šakas, kurioms gresia didelė vadinamojo anglies dioksido nutekėjimo rizika;

67.  ragina Komisiją atsižvelgti į žaliąsias darbo vietas įgyvendinant energetikos sąjungos nuostatas;

Investicijos į tvarų darbo vietų kūrimą

68.  pabrėžia, kad reikia taikyti tinkamą pasiūlos ir paklausos valdymo intervencijų derinį, kurį sudaro darbo vietų kūrimo derinimas su tinkančia aktyvia darbo rinkos politika, skirta skirtingų vietos darbo rinkų poreikiams tenkinti;

69.  ragina Komisiją ir valstybes nares, be kita ko, pasinaudojant Europos strateginių investicijų fondu, skatinti kokybiškas investicijas, kurios būtų naudingos visuomenei ir ekonomikai, pvz., investicijas į tvarias kokybiškas darbo vietas, lyčių lygybę, kokybišką švietimą ir inovacijas, padedančias skatinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir mažinti energijos nepriteklių; ragina Komisiją ir valstybes nares nukreipti investicijas į sritis, kuriose jos turėtų teigiamą poveikį darbo rinkai, siekiant sukurti tvarių ir visapusišką socialinę apsaugą užtikrinančių darbo vietų ir kovoti su nedarbu; pabrėžia, kad finansuojami projektai apčiuopiamai prisidės prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo; šiuo atžvilgiu pažymi, kad darbo vietų kūrimas žaliuosiuose sektoriuose išliko teigiamas per visą nuosmukio laikotarpį;

70.  pabrėžia tai, kad investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą gali būti skatinamas vietinių darbo vietų kūrimas ir vietos ekonominė plėtra bei mažinamas energijos nepriteklius, taip pat pabrėžia tai, kad vartojimo efektyvumo užtikrinimas pastatuose yra ekonomiškai efektyviausias būdas, suteikiantis ilgalaikių sprendimų energijos nepritekliui, kuris paveikia apytikriai 125 mln. Europos gyventojų, mažinti, ir yra svarbi efektyvesnio Europos energijos vartojimo užtikrinimo veiklos ir žaliųjų darbo vietų kūrimo dalis; pakartoja, kad šiuo aspektu taip pat itin svarbu užtikrinti pastatų saugumą; ragina Komisiją kuo greičiau pristatyti savo pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvą (angl. Smart Financing for Smart Buildings);

71.  rekomenduoja, kad tikslai, susiję su kova su klimato kaita, atsinaujinančiąja energija ir energijos vartojimo efektyvumu, būtų laikomi investicijų tikslais ir svarbiausiu politiniu veikimo principu;

72.  įspėja, kad nebūtų remiama veikla, daranti neigiamą poveikį aplinkai ir neigiamą socialinį poveikį, nes ja kenkiama politikos nuoseklumui, kuris yra būtinas siekiant kuo labiau išnaudoti žaliųjų darbo vietų teikiamas užimtumo didinimo galimybes;

73.  rekomenduoja, kad kokybiškos investicijos į pagrindines viešąsias paslaugas, pvz., ryšių, energijos tiekimo, transporto, atliekų tvarkymo ir vandentvarkos, būtų tikslinės siekiant paremti tvarias viešojo pirkimo procedūras ir žaliųjų įgūdžių įtraukimą;

74.  ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti galimybes pagal Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų ES finansavimo šaltinių teisinę sistemą, siekiant skatinti tvarius žaliojo užimtumo projektus ir užtikrinti, kad ES finansavimas ir finansinės priemonės būtų kuo lengviau prieinamos vietos valdžios institucijoms ir kad būtų nustatytos aiškios ir paprastos taisyklės bei pasiekiamos minimalios finansavimo ribos;

75.  ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą, kuri bus atlikta po 2016 m. rinkimų, kaip galimybę skatinti perėjimą prie žalesnės ekonomikos;

76.  pažymi, kad Europos socialinio fondo (ESF) parama skiriama siekiant padėti remti žaliosios ekonomikos ir užimtumo augimą ir ja nacionalinės vyriausybės ir atitinkamos nacionalinės tarnybos raginamos apsvarstyti galimybę aktyviau naudoti šį finansavimą siekiant skatinti ekonomiškai pagrįstų ir tvarių žaliųjų darbo vietų kūrimą;

77.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės padarė didelę pažangą žalindamos ekonomiką, ir ragina Sąjungą ir valstybes nares skatinti valstybes dalytis idėjomis, žiniomis, patirtimi ir geriausia praktika šioje srityje, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas prie šios ekonomikos;

78.  ragina valstybes nares ir privatųjį sektorių taikyti tokias priemones, kaip ekologinis projektavimas, ekologinis ženklas, Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS) ir žalieji viešieji pirkimai, kadangi jos gali paskatinti žaliąją ekonomiką ir taip prisidėti prie žaliųjų darbo vietų kūrimo; ragina Komisiją parengti orientavimo priemones siekiant sukurti palankias rinkos sąlygas, skirtas šioms neprivalomoms priemonėms visapusiškai patvirtinti;

79.  ragina valstybes nares didesnį dėmesį skirti aplinkos apsaugos vadybos bei aplinkosaugos audito sistemų, grindžiamų europiniu standartu (ISO 14000), įgyvendinimui;

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)

80.  pritaria Žaliojo MVĮ veiksmų plano tikslams ir į MVĮ orientuotiems veiksmams, įskaitant Europos efektyvaus išteklių naudojimo kompetencijos centro, teikiančio konsultacijas ir paramą MVĮ, siekiančioms pagerinti savo efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius, remiančio žaliąjį verslumą, išnaudojančio galimybes turėti ekologiškesnes vertės grandines ir suteikiančio palankias sąlygas žaliosioms MVĮ ir labai mažoms įmonėms patekti į rinką, įsteigimą; mano, kad informuotumo didinimo veikla ir techninė pagalba yra būtinos MVĮ, kad jos galėtų aktyviai dalyvauti žiedinėje ekonomikoje;

81.  primena, kad MVĮ turi didžiulį potencialą kurti darbo vietas, ypač jaunimui, ir propaguoti dvejopą profesinio mokymo ir pameistrystės programų sistemą;

82.  pripažįsta, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) galėtų sudaryti palankesnes sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms užsiimti veikla, susijusia su inovacijų diegimu aplinkos apsaugos ir socialinėje srityje plačiu mastu;

83.  pažymi, kad iš Eurobarometro tyrimo, susijusio su ekologiškomis darbo vietomis MVĮ, duomenų matyti, jog energijos taupymas ir atliekų ir naudojamų žaliavų kiekio mažinimas tapo naudingi ekonominiu požiūriu;

84.  ragina Komisiją skatinti naujus verslo modelius, pvz., kooperatines bendroves, siekiant didinti gamybos ir platinimo procesų veiksmingumą, diegti naujoviškus sprendimus, skirtus ištekliams taupyti, ir teikti daugiau tvarių gaminių ir paslaugų;

85.  pažymi, kad MVĮ gali prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tik tuo atveju, jei žalioji ekonomika taip pat suteiktų palankių skatinamųjų galimybių;

86.  ragina Komisiją užtikrinti, kad MVĮ skirtos žaliosios paskatos turėtų reikšmingą poveikį ten, kur jų labiausiai reikia;

87.  pažymi, kad MVĮ ir labai mažos įmonės yra pagrindiniai darbo vietų kūrimo Europoje veiksniai; pabrėžia, kad MVĮ ir labai mažos įmonės susiduria su ypatingais sunkumais išnaudodamos žaliojo perėjimo suteikiamas darbo vietų kūrimo galimybes, ypač susijusias su galimybėmis gauti finansavimą, mokymu ir gebėjimų spragų šalinimu; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis plataus užmojo veiksmų, siekiant teikti paramą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos kurti žaliąsias darbo vietas MVĮ ir labai mažose įmonėse, įskaitant tikslinę informaciją, informuotumo didinimą, techninę pagalbą, galimybes gauti finansavimą ir mokymo priemonių;

88.  pažymi, kad žalesnė vertės grandinė, apimanti perdirbimą, remontą, techninę priežiūrą, pakartotinį panaudojimą ir ekologinį projektavimą, gali suteikti daug verslo galimybių daugeliui MVĮ;

o
o   o

89.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0584.
(2) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 75.
(3) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 6.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika