Europos Parlamentas,

‒  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014)0398),

‒  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo galimybės pastatų sektoriuje“ (COM(2014)0445),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žaliasis MVĮ veiksmų planas. Kaip padėti aplinkosaugos iššūkius paversti verslo galimybėmis“ (COM(2014)0440),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080),

‒  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žaliųjų produktų bendrosios rinkos kūrimas. Informacijos apie produktų ir organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą kokybės gerinimas“ (COM(2013)0196),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ (COM(2012)0060),

‒  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011)0571),

‒  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (COM(2011)0021),

‒  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Ekologinės inovacijos: kurti darbo vietas ir skatinti augimą įgyvendinant aplinkos politiką“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos(2),

‒  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl efektyviai išteklius naudojančios Europos(3),

‒  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl veiksmingos Europos žaliavų strategijos(4),

‒  atsižvelgdamas į 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą,

–  atsižvelgdamas į ES darnaus vystymosi strategiją (2006 m.) ir į jos 2009 m. peržiūrą,

‒  atsižvelgdamas į Aplinkos tarybos 2014 m. spalio 28 d. išvadas „Europos semestro ir strategijos „Europa 2020“ žalinimas. Laikotarpio vidurio peržiūra“,

–  atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2015 m. Europos aplinkos būklės ir perspektyvų apibendrinamąją ataskaitą,

‒  atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvenciją,

‒  atsižvelgdamas į tvarios finansų sistemos kūrimo tyrimą, atliktą pagal Jungtinių Tautų aplinkos programą (angl. UNEP),

‒  atsižvelgdamas į UNEP tarptautinės išteklių darbo grupės išvadas dėl antropogeninės kilmės metalo srautų ir ciklų keliamų grėsmių ir iššūkių aplinkai (2013 m.),

‒  atsižvelgdamas į UNEP tarptautinės išteklių darbo grupės išvadas dėl gamtinių išteklių naudojimo ir poveikio aplinkai atsiejimo nuo ekonomikos augimo (2011 m.),

–  atsižvelgdamas į peticiją „Sustabdykite maisto švaistymą Europoje!“;

‒  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5),

‒  atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2015 m. vasario 12 d. nuomonę(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A8-0215/2015),

A.  kadangi netausus išteklių naudojimas yra pagrindinė įvairių grėsmių aplinkai, pvz., klimato kaitos, dykumėjimo, miškų naikinimo, biologinės įvairovės praradimo ir ekosistemų funkcijų silpnėjimo, priežastis; kadangi vykdant pasaulinę gamybą ir absorbuojant atliekas pasaulinės ekonomikos naudojamų išteklių kiekis atitinka 1,5 planetos išteklių kiekį ir kadangi manoma, kad iki 2030 m. šis skaičius pasieks dviejų planetų išteklių kiekį;

B.  kadangi Europos priklausomybė nuo importuotų išteklių didesnė nei bet kurio kito pasaulio regiono ir daugelis išteklių baigsis per santykinai trumpą laiką; kadangi Europos konkurencingumas gali būti smarkiai padidintas tuomet, jei naudodama išteklius ekonomika kurs didesnę pridėtinę vertę ir jei bus skatinamas tvarus žaliavų tiekimas iš Europos šaltinių; kadangi, be to, norint prisidėti prie žaliavų tiekimo saugumo užtikrinimo, reikėtų labiau plėtoti pramonės, atliekų tvarkymo sektoriaus ir mokslinių tyrimų atstovų partnerystes naujovių srityje, kad būtų padidintos pagrindinių žaliavų perdirbimo galimybės;

C.  kadangi perėjimas prie žiedinės ekonomikos daugiausia yra ekonominis klausimas, susijęs su tvaria prieiga prie žaliavų, Europos reindustrializacija ir tolesniu skaitmeninimu, naujų darbo vietų kūrimu ir iššūkiais klimato kaitos, energetikos nesaugumo ir ribotų išteklių klausimais; kadangi dėl to investicijos į žiedinę ekonomiką gali būti visiškai suderinamos su Komisijos darbo vietų, augimo ir konkurencingumo darbotvarke ir jos gali būti naudingos visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams;

D.  kadangi užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą taip pat būtina nuoseklumo sumetimais atsižvelgti į bendresnes tvarumo problemas, įskaitant aplinkos, etinius, ekonominius ir socialinius aspektus;

E.  kadangi 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslai ir galutiniai prioritetiniai veiksmai yra privalomi;

F.  kadangi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) aplinkos programoje nurodoma, kad savanoriškų strategijų aplinkosauginis efektyvumas dažnai yra abejotinas ir kad jų ekonominis veiksmingumas paprastai yra mažas(7);

G.  kadangi pereinant prie žiedinės ekonomikos reikalingi sisteminiai pokyčiai, kurie turės poveikio visiems vertės grandinės dalyviams, ir didelės naujovės technologijų srityje, įmonėse ir visos visuomenės gyvenime;

H.  kadangi piliečiai, mažosios įmonės ir vietos valdžios institucijos atlieka ypatingą vaidmenį užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą ir skatinant atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo;

I.  kadangi norint, kad žiedinė ekonomika tinkamai veiktų, reikalingos konkurencingos įmonės, ir kadangi pačios įmonės yra perėjimo prie žiedinės ekonomikos varomosios jėgos;

J.  kadangi svarbu, kad MVĮ būtų ES efektyvaus išteklių naudojimo strategijos pagrindas, nes jos sudaro 99 proc. ES įmonių ir jose dirba du trečdaliai darbo jėgos;

K.  kadangi plataus užmojo Europos žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniu sudaromos verslo galimybės, užtikrinama prieiga prie žaliavų, prailginamas jų našus naudojimas (taikant pakartotinį panaudojimą, pergaminimą, perdirbimą arba naudojant kaip atsargines dalis), garantuojami aukštos kokybės perdirbimo procesai, kai jos atsiduria gyvavimo ciklo pabaigoje, ir visi antriniai produktai ir atliekos laikomi vertingais išteklių srautais vėlesniam naudojimui;

L.  kadangi tvarus ir atsakingas pirminių žaliavų tiekimas yra gyvybiškai svarbus, kad būtų užtikrintas efektyvus išteklių naudojimas ir pasiekti žiedinės ekonomikos tikslai;

M.  kadangi būtina plėtoti antrinių žaliavų rinkas norint pasiekti efektyvaus išteklių naudojimo tikslus ir kurti žiedinę ekonomiką;

N.  kadangi Parlamentas ne kartą ragino Komisiją nustatyti rodiklius ir tikslus efektyvaus išteklių naudojimo klausimu;

O.  kadangi kuriant žiedinę ekonomiką pagrindinis vaidmuo tenka toksinių cheminių medžiagų šalinimui, kuriam šiuo metu esama saugesnių alternatyvų arba jos bus sukurtos laikantis galiojančių chemines medžiagas reglamentuojančių teisės aktų;

P.  kadangi iš Eurostato duomenų apie miesto atliekų tvarkymą 28 valstybių narių Europos Sąjungoje aiškiai matyti, kad ne visada yra vienodos sąlygos įgyvendinant atliekų politiką ir kad esamų teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas kelia didelių problemų;

Q.  kadangi vidutiniškai tik 40 proc. kietųjų atliekų panaudojama pakartotinai arba perdirbama, o visa kita vežama į sąvartynus arba deginama;

R.  kadangi gaminant ir naudojant žemės ūkio maisto produktus sunaudojama didelė dalis išteklių ir tai daro didelį poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai ir gerovei; kadangi būtina rasti tvarius sprendimus siekiant bendromis priemonėmis išspręsti neefektyvaus maisto išteklių naudojimo problemą;

S.  kadangi aplinkai žalingo poveikio turinčių subsidijų, įskaitant tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui, panaikinimas padėtų gerokai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kovoti su klimato kaita ir įdiegti žiedinę ekonomiką;

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014)0398); pritaria Komisijos pozicijai kurti ir atnaujinti žiedinę ekonomiką, sukurti politikos sistemą siekiant remti efektyvų išteklių naudojimą, nustatyti efektyvaus išteklių naudojimo tikslą, kaip nurodyta komunikate, ir nurodyti konkrečią politikos sistemą, siekiant padėti MVĮ paversti aplinkosaugos iššūkius tvaraus verslo galimybėmis aplinkosaugos požiūriu; pabrėžia, kad siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos reikalingos teisėkūros priemonės, ir ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pateikti plataus užmojo pasiūlymą dėl žiedinės ekonomikos, kaip nurodyta Komisijos 2015 m. darbo programoje;

2.  pabrėžia, kad sprendžiant išteklių trūkumo problemą reikia mažinti išteklių gavybą ir naudojimą, o ekonomikos augimas turi būti visiškai atsietas nuo gamtinių išteklių naudojimo; tai būtų sisteminis pokytis ir siekiant šio tikslo reikėtų atgaline tvarka numatyti būtinus atlikti veiksmus, žvelgiant iš tvarumo perspektyvos 2050 m., ir nedelsiant imtis veiksmų;

3.  pabrėžia, jog gamybos ir vartojimo sričių klausimai turi būti sprendžiami taip, kad būtų užtikrintas suderinamumas su bendresniais tvaraus vystymosi tikslais;

4.  primena, kad, nepaisant jau atliktų patobulinimų efektyvaus išteklių naudojimo srityje, nuolatinis gamybos augimas nustelbė šiuos efektyvumo laimėjimus; išteklių gavyba toliau drastiškai auga pasauliniu lygmeniu, taigi būtina nedelsiant sumažinti bendrą išteklių gavybą ir naudojimą siekiant išvengti atkryčio; primygtinai ragina Komisiją siūlyti atitinkamas priemones;

5.  primena, kad apskaičiuojant, kiek žaliavų suvartojama, turėtų būti atsižvelgiama į vandenį – ir kaip į gamybos procesuose naudojamą gamtinį išteklių, ir kaip į viešąją gėrybę, be to, jis turėtų būti naudojamas efektyviai;

6.  pabrėžia, kad pagerinus išteklių naudojimą taikant geresnio dizaino reikalavimus, taip pat priėmus atliekų teisės aktus, kuriais užtikrinama aukštesnė pozicija atliekų hierarchijoje (ir tokiu būdu skatinama atliekų prevencija, pakartotinis naudojimas, paruošimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimas), ES verslo įmonės, valdžios institucijos ir vartotojai galėtų sutaupyti apie 600 mlrd. EUR grynųjų lėšų arba 8 proc. metinės apyvartos; kartu bendras metinis išmetamas ŠESD kiekis sumažėtų 2–4 proc.; pabrėžia, kad 30 proc. padidinus išteklių našumą iki 2030 m. BVP galėtų padidėti beveik 1 proc. ir būtų sukurta 2 mln. papildomų tvarių darbo vietų(8); primena, kad efektyvus išteklių naudojimas yra 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetinis tikslas; programoje pabrėžiama būtinybė skatinti ekologiškai tvarių produktų ir paslaugų gamybą ir su jais susijusius vartotojų poreikius, pasitelkiant politiką, kuria skatinamas šių produktų prieinamumas, įperkamumas, funkcionalumas ir patrauklumas;

7.  yra įsitikinęs, kad siekiant gerinti išteklių naudojimo efektyvumą reikalingos teisinės ir ekonominės paskatos, išorės sąnaudų priskyrimas vidaus sąnaudoms ir tolesnis mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas, taip pat socialiniai ir gyvenimo būdo pokyčiai; pažymi, kad būtinos tam tikros priemonės įvairiais politiniais lygmenimis atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

8.  mano, kad visapusiškai įgyvendinant žiedinę ekonomiką reikia įtraukti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, regionus, miestus, vietos bendruomenes, MVĮ, NVO, pramonės atstovus, profesines sąjungas ir piliečius;

9.  ragina Komisiją įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas į žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio rengimo procesą;

10.  pabrėžia, kad visuomenės informuotumas, piliečių suvokimas ir dalyvavimas nepaprastai svarbūs norint sėkmingai pereiti prie žiedinės ekonomikos; pažymi, kad reikiamas dėmesys ir ištekliai turėtų būti skiriami švietimui ir informavimui, siekiant skatinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius, ir pabrėžia perėjimo prie išteklių naudojimo požiūriu efektyvios žiedinės ekonomikos naudą;

11.  pažymi, kad siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos būtina kvalifikuota darbo jėga ir kad švietimo ir mokymo srityje būtų atsižvelgta į ekologiškų gebėjimų poreikį;

12.  pabrėžia, kad ES jau pradėjo taikyti žiedinę ekonomiką labiau skatinančias ir jai palankesnes finansines priemones, pirmiausia programą „Horizontas 2020“ ir priemonę „Life+“, ir kad tinkamai naudojant šias priemones būtų galima padėti skatinti ekologines inovacijas ir pramonės ekologiją ES valstybėse narėse ir regionuose;

13.  pabrėžia, kad teisinis tikrumas ir ilgalaikis nuspėjamumas yra raktas į Europos strateginių investicijų fondo potencialo panaudojimą žiedinei ekonomikai vystyti, kad siekiant kurti tvarią ekonomiką būtų galima tikslingai pritraukti investicijų;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad perėjimas prie tvarios ir žiedinės ekonomikos turėtų apimti plataus užmojo aplinkosaugos tikslus ir griežtus socialinius reikalavimus, įskaitant deramo darbo, tinkamų ir saugių darbo sąlygų skatinimą (t. y., užtikrinti, kad darbuotojai darbo vietoje nepatirtų pavojingų medžiagų poveikio);

15.  pabrėžia, kad būtina nustatyti nuoseklesnę tvarios gamybos ir vartojimo teisinę sistemą, kuri apimtų visą gamybos ciklą pradedant tvaria žaliavos gavyba ir baigiant utilizavimu baigiantis gyvavimo ciklui;

Rodikliai ir tikslai

16.  pabrėžia, kad iki 2050 m. ES išteklių naudojimas turi būti tausus ir kad to siekiant reikia, inter alia, visiškai sumažinti išteklių naudojimą iki tvaraus lygio, remiantis patikimais suvartojamų išteklių skaičiavimais visoje tiekimo grandinėje, griežtai taikyti atliekų hierarchiją, įgyvendinti pakopinio išteklių naudojimo principą, pirmiausia sprendžiant biomasės naudojimo klausimą, užtikrinti atsakingą ir tvarų išteklių išgavimą, sukurti uždarąjį neatsinaujinančiųjų išteklių naudojimo ciklą, didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, atsižvelgiant į jų atsinaujinimo ribas, palaipsniui atsisakyti nuodingųjų medžiagų, ypač kurių saugesnės alternatyvos jau yra arba bus sukurtos vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais dėl cheminių medžiagų, siekiant užtikrinti, kad būtų vystomi netoksiškų medžiagų ciklai ir gerinama ekosistemų paslaugų kokybė;

17.   primena, kad Parlamentas dar 2012 m. ragino nustatyti aiškius, tvirtus ir apskaičiuojamus ekonominės veiklos rodiklius, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į klimato kaitą, biologinę įvairovę ir efektyvų išteklių naudojimą gyvavimo ciklo požiūriu, bei naudoti šiuos rodiklius kaip teisėkūros iniciatyvų ir konkrečių mažinimo tikslų pagrindą;

18.  primygtinai ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pasiūlyti vieną pagrindinį efektyvaus išteklių naudojimo, įskaitant ekosistemų funkcijas, rodiklį ir papildomų rodiklių rinkinį; atkreipia dėmesį į tai, kad šie suderinti rodikliai nuo 2018 m. turėtų būti teisiškai privalomi ir pagal juos ES, valstybių narių ir pramonės lygmenimis turėtų būti vertinamas išteklių naudojimas, įskaitant importą ir eksportą, atsižvelgiant į visą produktų ir paslaugų gyvavimo ciklą, ir jie turėtų būti pagrįsti išteklių naudojimo metodika ir pagal juos turėtų būti apskaičiuojamas žemės, vandens ir žaliavų naudojimas bei išmetamo anglies dioksido kiekis;

19.  primygtinai ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pasiūlyti tikslą iki 2030 m. 30 proc. palyginti su 2014 m. rodikliais padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ES lygmeniu, taip pat nustatyti atskirus tikslus kiekvienai valstybei narei; pabrėžia, kad, prieš įgyvendinant efektyvaus išteklių naudojimo tikslus, jie turi būti pagrįsti rodikliais;

20.  ragina Komisiją pasitelkiant tarptautines konvencijas skatinti taikyti efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius, kad būtų įmanomas ekonomikų tarpusavio palyginamumas ir vienodų sąlygų užtikrinimas, ir remti dialogą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;

21.  pabrėžia, kad šie rodikliai turėtų būti įtraukti į Europos semestrą ir visus poveikio vertinimus;

Produktų politika ir ekologinis projektavimas

22.  pabrėžia gerai apgalvotos produktų politikos, kurią įgyvendinant padidinamas numatomas produkto gyvavimo laikas, ilgaamžiškumas ir pakartotinio naudojimo bei perdirbimo galimybės, svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad gyvavimo ciklo metu produktui reikalingų išteklių kiekis, taip pat galimybė jį pataisyti, naudoti pakartotinai ir perdirbti iš esmės nustatoma jį projektuojant; ragina Komisiją įgyvendinant produktų politiką taikyti į gyvavimo ciklą orientuotą požiūrį, visų pirma nustatant suderintus produktų vertinimo poveikio aplinkai atžvilgiu metodus;

23.  todėl ragina Komisiją pateikti plataus užmojo darbo programą ir visapusiškai ir su užmoju įgyvendinti ekologinio projektavimo reikalavimus, numatytus dabartinės Ekologinio projektavimo direktyvos naujose ir atnaujintose įgyvendinimo priemonėse, pradedant nuo neatidėliotino jau parengtų priemonių įgyvendinimo;

24.  primygtinai ragina Komisiją remiantis poveikio vertinimu iki 2016 m. pabaigos pasiūlyti persvarstyti ekologinio projektavimo teisės aktus ir kitus susijusius produktų politikos teisės aktus ir persvarstant įtraukti šiuos svarbius pakeitimus: išplėsti ekologinio projektavimo reikalavimų taikymo sritį siekiant apimti visas pagrindinių produktų linijas, o ne tik su energija susijusius produktus; į privalomuosius produktų projektavimo reikalavimus palaipsniui įtraukti visus svarbius efektyvaus išteklių naudojimo elementus; pradėti taikyti privalomą produkto pasą, parengtą remiantis minėtaisiais reikalavimais įgyvendinti savikontrolę ir trečiųjų šalių vykdomą auditą siekiant užtikrinti, kad produktai atitiktų nurodytus standartus; taip pat apibrėžti horizontaliuosius reikalavimus dėl, inter alia, ilgaamžiškumo, pataisomumo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo;

25.   ragina Komisiją remiantis sąnaudų ir naudos analize įvertinti galimybę nustatyti mažiausią perdirbtų medžiagų kiekį naujuose produktuose ateityje persvarstant Ekologinio projektavimo direktyvą;

26.  ragina Komisiją parengti kovos su suplanuotu nusidėvėjimu priemones ir toliau rengti žiedinei ekonomikai skirtų produktų standartų rinkinį, kuris apimtų geresnių sąlygų atnaujinimui ir taisymui sudarymą ir efektyvų žaliavų, atsinaujinančiųjų išteklių ar perdirbtų medžiagų naudojimą produktuose;

27.  primena, kad prieinami standartizuoti ir moduliniai komponentai, planavimas, numatant išardymą, ilgalaikio vartojimo produktų projektavimas ir efektyvūs gamybos procesai sėkmingoje žiedinėje ekonomikoje vaidina svarbų vaidmenį; ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad produktai būtų ilgaamžiai ir juos būtų paprasta atnaujinti, pakartotinai naudoti, pritaikyti, pataisyti, perdirbti ir išmontuoti norint išgauti naujų išteklių ir kad jų dalys, kuriose yra pavojingųjų medžiagų būtų aiškiai nurodytos produkto vadove, kad prieš perdirbant būtų lengviau tas dalis atskirti;

28.  pažymi, kad itin svarbu didinti vartotojų informuotumą ir stiprinti jų aktyvų vaidmenį;

29.  ragina Komisiją pasiūlyti pratęsti ilgalaikio vartojimo prekėms taikomų minimalių garantijų trukmę, kad būtų pailgintas numatomas produkto gyvavimo laikas, ir patikslinti, kad pagal Direktyvą 1999/44/EB vartojimo prekių pardavėjai turėtų per pirmuosius dvejus teisinės garantijos metus ištirti defektus ir reikalauti iš vartotojų mokesčių, tik jei defektas atsirado dėl netinkamo naudojimo;

30.  ragina Komisiją pasiūlyti tinkamas priemones dėl atsarginių dalių pateikimo, kad būtų užtikrinta galimybė pataisyti produktus per jų gyvavimo laiką;

31.  ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA) skubiau imtis veiksmų siekiant labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas pakeisti kitomis ir apriboti medžiagas, kurios kelia nepriimtiną riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, taikant REACH reglamentą, ypač kaip būdą įvykdyti Septintojo aplinkos veiksmų plano reikalavimą kurti netoksinių medžiagų ciklus, kad perdirbtos atliekos būtų naudojamos kaip svarbus ir patikimas Sąjungos žaliavų šaltinis; todėl ragina Komisiją nedelsiant nutraukti vienašališką moratoriumą dėl ECHA rekomendacijų dėl labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų įtraukimo į REACH XIV priedą įgyvendinimo ir verčiau skubiai tas medžiagas įtraukti; pabrėžia, kad pagal atliekų hierarchiją prevencijai teikiama pirmenybė perdirbimo atžvilgiu ir kad, atsižvelgiant į tai, perdirbimas neturėtų pateisinti nuolatinio pavojingų likučių turinčių medžiagų naudojimo;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares skubiau imtis veiksmų siekiant pavojingąsias medžiagas pakeisti kitomis įgyvendinant Direktyvą 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo siekiant nustatyti netoksinių medžiagų ciklus;

33.  ragina valstybes nares vykdyti veiksmingą rinkos priežiūrą siekiant užtikrinti, kad tiek Europos, tiek importuoti produktai atitiktų produktų politikos ir ekologinio projektavimo reikalavimus; ragina valstybes nares, siekiant užtikrinti šią veiksmingą rinkos priežiūrą, nedelsiant toliau vykdyti teisėkūros procedūrą dėl rinkos priežiūros reglamento peržiūros; pažymi, kad tolesnis delsimas pakenktų įmonių ir piliečių interesams;

Siekiant įgyvendinti atliekų išvengimo strategiją

34.  atkreipia dėmesį į Komisijos tyrimą, iš kurio matyti, kad nustačius naujus tikslus atliekų srityje būtų sukurta 180 000 darbo vietų, Europa taptų konkurencingesnė ir sumažėtų brangiai kainuojančių ribotų išteklių poreikis(9); apgailestauja dėl to, kad teisėkūros pasiūlymas atliekų srityje buvo atšauktas(10), tačiau po Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso pranešimo per 2014 m. gruodžio plenarinę sesiją mato, kad yra galimybė, jog bus pateiktas dar platesnio užmojo žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinys;

35.  ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pateikti žadėtą pasiūlymą siekiant persvarstyti teisės aktus atliekų srityje apdairiai taikant atliekų tvarkymo hierarchiją ir įtraukti į jį punktus dėl:

36.  pabrėžia, kad Europos atliekų politikos tikslai ir pridėtinė vertė yra labai svarbūs ne tik teisinio tikrumo, nuspėjamumo ir vienodų sąlygų kūrimo bendrojoje rinkoje požiūriais, bet ir siekiant užtikrinti, kad būtų apsaugota ir gerinama visų ES piliečių gyvenamoji aplinka;

37.  ragina Komisiją visoms ES valstybėms narėms nustatyti vienodus tikslus, kad visoje ES būtų užtikrintas vienodai aukštas aplinkos apsaugos lygis ir nebūtų kenkiama bendrajai rinkai;

38.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai ir tinkamai įgyvendinami atliekų teisės aktai ir siekiama užsibrėžtų tikslų, ypač įskaitant atskiro surinkimo sistemų prievolę, ir kad valstybės narės didintų pastangas siekdamos esamų tikslų ir nustatytų priemones, padedančias joms parengti tinkamas sistemas, kad šie tikslai būtų pasiekti per numatytą laiką;

39.  pabrėžia, kad norint kuo geriau išnaudoti turimus atliekų tvarkymo pajėgumus ES, reikia geriau planuoti ir dalytis informacija siekiant išvengti perteklinių pajėgumų;

40.  ragina Komisiją toliau nagrinėti galimybę pasiūlyti išplėstinės gavybos sąvartynuose reguliavimo sistemą, kad būtų galima iš esamų sąvartynų išgauti ten esančias antrines žaliavas, ir tirti galimybę sukurti atliekų perdirbimo pramonei skirtą aplinkosaugos leidimų sistemą;

41.  ragina Komisiją užtikrinti daugiau skaidrumo ir geresnę kontrolę, kad atliekos nebūtų vežamos į šalis, kuriose taikomi žemesni nei ES aplinkos apsaugos ir socialiniai standartai;

42.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis dėti daugiau pastangų kovojant su nelegaliu atliekų po vartojimo eksportu;

43.  ragina Komisiją Atliekų pagrindų direktyvoje nustatyti nacionalinių atliekų prevencijos programų minimalius reikalavimus ir parengti tikslų bei rodiklių rinkinį, kuriuo vadovaujantis būtų galima palyginti atskirų valstybių narių veiklos rezultatus;

44.  ragina Komisiją spręsti konkrečias su atliekomis susijusias problemas ir imtis veiksmų, nurodytų Komisijos komunikate dėl žiedinės ekonomikos (COM(2014)0398); skatina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad būtų sutelktos ES lėšos siekiant integruoto atliekų tvarkymo tikslų, pvz., atskiro atliekų surinkimo ir perdirbimo infrastruktūros kūrimo;

45.  ragina Komisiją pasiūlyti tikslą iki 2025 m. sumažinti į jūrą išmestų šiukšlių kiekį 50 proc. palyginti su 2014 m. kiekiu;

46.  pabrėžia, kad būtina suformuluoti konkrečių svarbių metalų surinkimo ir perdirbimo tikslus atsižvelgiant į tai, kad jų atsargos vis labiau senka, ir siekiant sumažinti priklausomybę;

47.  ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pasiūlyti tikslus, priemones ir būdus, kad būtų galima veiksmingai spręsti maisto švaistymo problemą, taip pat nustatyti privalomus maisto atliekų mažinimo tikslus, kad gamybos, pardavimo ir (arba) platinimo, maitinimo ir (arba) apgyvendinimo paslaugų sektoriuose ir namų ūkiuose susidarančių maisto atliekų kiekis iki 2025 m. sumažėtų bent 30 proc.; ragina Komisiją skatinti valstybėse narėse kurti konvencijas, kuriose būtų siūloma, kad mažmeninės prekybos sektoriaus subjektai neparduotus produktus dalytų labdaros asociacijoms; ragina Komisiją, atliekant naujų susijusių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimą, įvertinti galimą jų poveikį maisto atliekoms;

Tvarūs pastatai

48.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo galimybės pastatų sektoriuje“ (COM(2014)0445); mano, kad būtina statybos strategija, pagrįsta veiksmų planu ir jo ilgalaikiais tikslais;

49.  ragina Komisiją pasiūlyti, jog pastatų sektoriuje būtų visiškai taikomi žiedinės ekonomikos principai, rodikliai ir reikalavimai, taip pat toliau plėtoti politikos sistemą efektyvaus išteklių naudojimo pastatuose klausimais, o tai apima rodiklių, standartų ir metodų bei kokybės reikalavimų, susijusių su žemės naudojimu ir miestų planavimu, architektūra, statybos inžinerija, konstravimu, priežiūra, pritaikymu, energijos vartojimo efektyvumu, renovacija, pakartotiniu panaudojimu ir perdirbimu, rengimą; pabrėžia, kad tvariems pastatams nustatomi rodikliai taip pat turėtų apimti žaliąją infrastruktūrą, pvz., žaliuosius stogus; pabrėžia, kad svarbu parengti visuotinę Europos pastatų viziją, nustatant aiškius, platus užmojo ilgalaikius ir vidutinės trukmės tikslus ir sukuriant šios vizijos įgyvendinimo planus;

50.  mano, kad į pastatų tvarumo vertinimą reikėtų įtraukti vidaus patalpų oro kokybės, gerovės ir naudotojų socialinių poreikių aspektus;

51.  ragina Komisiją pagal bendrųjų efektyvaus išteklių naudojimo rodiklių sistemą, naudojantis esamais standartais ir metodais ir laikantis aplinkos, ekonomikos ir socialinės srities atžvilgiu tvaraus požiūrio sukurti pastatų tvarumo per visą gyvavimo ciklą vertinimo rodiklius;

52.  prašo Komisiją nustatyti, ar geriausių prieinamų gamybos būdų principai ir standartai galėtų būti taikomi plačiau ir apimtų visas medžiagas ir visas pastato dalis, taip pat parengti pastato pasą, grindžiamą visu pastato gyvavimo ciklu;

53.  mano, jog atsižvelgiant į tai, kad jau dabar pastatyti pastatai, kurie 2050 m. sudarys 90 proc. užstatytos aplinkos, reikėtų nustatyti konkrečius reikalavimus ir paskatas, taikomus renovacijos darbų sektoriui, kad iki 2050 m. būtų pagerinti pastatų energetiniai rodikliai; ragina Komisiją sukurti ilgalaikę esamų pastatų renovacijos strategiją ir išplėsti nacionalinių renovacijos strategijų, nustatytų Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, vaidmenį;

54.  primygtinai ragina valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas tobulinti antrinį perdirbimą kuriant išrūšiuotų statybos pramonės atliekų surinkimo ir perdirbimo infrastruktūrą;

55.  ragina Komisiją ir valstybes nares išsiaiškinti galimybes, kurias teikia prieš griovimo darbus vykdomas auditas (pastato vertinimas prieš išmontavimą ar griovimą, kai aprašomos esamos medžiagos ir nustatoma, kurias dalis galima atskirti antriniam perdirbimui) ir vietoje atliekamas perdirbimui tinkamų medžiagų rūšiavimas (rūšiuojant vietoje antrinių žaliavų kokybė paprastai būna aukštesnė, negu rūšiavimą atliekant ne vietoje, ir tai darant galima sumažinti transporto poveikį aplinkai, pvz., smulkinant ir (arba) tankinant vietoje);

56.  pažymi, kad betonas yra viena dažniausiai naudojamų medžiagų statybų sektoriuje; ragina Komisiją įvertinti galimybes padidinti betono antrinį perdirbimą statybos sektoriuje, kaip šiuo metu yra daroma Vokietijoje ir Šveicarijoje;

Antrinių žaliavų rinkų plėtojimas

57.  ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis būtų siekiama paskatinti ir palengvinti kokybiškų antrinių žaliavų rinkų kūrimą ir antrinių žaliavų pakartotiniu naudojimu grindžiamo verslo kūrimą;

58.  mano, kad ilgalaikė ir nuspėjama politikos sistema padės paskatinti investicijas ir veiksmus, kurių reikia siekiant visiškai plėtoti ekologiškesnių technologijų rinkas ir skatinti tvarius verslo sprendimus; pabrėžia, kad efektyvaus išteklių naudojimo rodikliai ir tikslai, pagrįsti surinktais patikimais duomenimis, teiktų būtinas gaires viešojo ir privačiojo sektorių subjektams, priimantiems sprendimus dėl ekonomikos perorientavimo;

59.  pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija ir valstybės narės skatintų kurti pramonės simbiozės programas, kurias įgyvendinant būtų remiama pramonės pakartotinio naudojimo ir perdirbimo sinergija, o įmonėms, visų pirma MVĮ, būtų padedama suvokti, kaip jų energija, atliekos ir antriniai produktai gali tapti ištekliais kitiems; atkreipia dėmesį į kitas panašias sampratas, pvz., sampratą „nuo lopšio iki lopšio“ ir pramoninės ekologijos sampratą;

Kitos priemonės

60.  ragina Komisiją pasiūlyti viešųjų pirkimų procedūras, kurias vykdant pirmenybė būtų teikiama pakartotinai naudojamiems, pataisytiems, atgamintiems, atnaujintiems ir kitiems tvariems ir efektyviai išteklius naudojant pagamintiems produktams ir teikiamoms paslaugoms, o tuo atveju, jei jiems pirmenybė neteikiama, turėtų būti vadovaujamasi principu „laikykis arba paaiškink“;

61.  pabrėžia, kad reikia mokesčių sistemos, atitinkančios principą „teršėjas moka“, siunčiančios teisingus signalus investuojantiems į efektyvų išteklių naudojimą, gamybos procesų modernizavimą ir į labiau taisyti tinkamų bei ilgesnio vartojimo produktų gamybą; ragina valstybes nares, įgyvendinant Europos semestrą, siekti pažangos šioje srityje(11);

62.  primygtinai ragina Komisiją ištirti ir pasiūlyti su apmokestinimu susijusias priemones, pvz., sumažintą PVM perdirbtiems, pakartotinai naudojamiems ir efektyviai išteklius naudojant pagamintiems produktams;

63.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Žaliąjį MVĮ veiksmų planą;

64.  primygtinai ragina Komisiją parengti maisto medžiagomis skirtą politikos sistemą, kad būtų perdirbama daugiau šių medžiagų, būtų skatinamos su jomis susijusios inovacijos, gerinamos rinkos sąlygos ir tvarus jų naudojimas būtų skatinamas ES teisės aktais dėl trąšų, maisto, vandens ir atliekų;

65.  primygtinai ragina Komisiją per pirmąjį 2016 m. pusmetį pateikti tvariam maistui skirtą komunikatą, kurio pateikimas atidėtas keletą kartų nuo 2013 m.; pabrėžia, kad dėl to, jog gaminant ir vartojant maistą sunaudojama labai daug išteklių, komunikate reikėtų visapusiškai aptarti neefektyvaus išteklių naudojimo maisto grandinėje klausimą ir paskatinti plėtoti tvarią maisto politiką; ragina Komisiją įvertinti padidėjusį aplinkai nekenkiančių maisto pakuočių naudojimo mastą ir nustatyti, ar įmanoma maisto pakuotes palaipsniui keisti Europos standartus atitinkančiomis biologiškomis, biologiškai skaidžiomis ir kompostuojamomis medžiagomis;

66.  ragina Komisiją sukurti nuolatinę efektyvaus išteklių naudojimo platformą, įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, siekiant paskatinti taikyti naujausius mokslinių tyrimų duomenis, keistis gerąja patirtimi ir kurti naują pramonės sintezę ir pramonines ekosistemas ir sudaryti palankesnes sąlygas visa tai daryti;

67.  ragina Komisiją sukurti tarpsektorinę, bendrą generalinių direktoratų darbo grupę tvaraus finansavimo klausimais siekiant efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius įtraukti į integruotą ataskaitų teikimo ir apskaitos sistemą bendrovių lygmeniu tuo pat metu užtikrinant tam tikros verslo informacijos konfidencialumą; be to, ragina Komisiją patikrinti, kaip reikėtų atsižvelgti į riziką efektyviam išteklių naudojimui ir aplinkai, inter alia, nustatant bankų kredito reitingus ir bankams taikomus kapitalo reikalavimus, parengti visapusišką draudimo nuo aplinkai keliamo pavojaus sistemą ir nustatyti investiciniams produktams taikomus informacijos teikimo reikalavimus, atliekant tinkamą poveikio vertinimą; mano, kad Komisijai būtų naudingas bendradarbiavimas su UNEP jai atliekant „Tvarios finansų sistemos kūrimo tyrimą“ šiuo klausimu; ragina Komisiją išnagrinėti esamas savanoriškas iniciatyvas valstybėse narėse, kad būtų galima keistis geriausia patirtimi;

68.  kadangi tvarus ir atsakingas pirminių žaliavų išgavimas yra itin svarbus užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą ir siekiant žiedinės ekonomikos tikslų, ragina Komisiją peržiūrėti Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformos politikos rekomendacijas dėl tvaraus prioritetinių medžiagų ir produktų išgavimo standartų kūrimo; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas ir Taryba bendrai remia Komisijos pasiūlymus dėl atsakingo metalų ir mineralų išgavimo konflikto zonose;

69.  ragina Komisiją persvarstyti svarbiausių žaliavų apibrėžtį, labiau atsižvelgiant į poveikį ir grėsmes aplinkai, susijusias su jų gavyba ir perdirbimu, taip pat galimybes pakeisti jas antrinėmis žaliavomis;

70.  pabrėžia, kad bet koks ES finansavimas, įskaitant finansavimą, teikiamą pasitelkiant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), programą „Horizontas 2020“, sanglaudos fondus ir Europos investicijų banką, turi būti telkiamas siekiant skatinti efektyvų išteklių naudojimą, atsižvelgiant į atliekų hierarchiją, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares palaipsniui naikinti bet kokias žalingo poveikio aplinkai turinčias subsidijas, įskaitant subsidijas energijos gamybai iš biologiškai skaidžių pramoninių ir buitinių atliekų deginimo pagal Direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui;

71.  ragina skiriant finansavimą pagal ES Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME), programą „Horizontas 2020“ ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų daugiau dėmesio skirti tvariems, novatoriškiems ir išteklius tausojantiems sprendimams ir naujiems verslo modeliams (pvz., išperkamosios nuomos arba produktų paslaugų sistemų), produktų dizaino tobulinimui ir medžiagų vartojimo produktuose efektyvumo didinimui ir procesų našumui;

72.  atkreipia dėmesį į tai, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbios remiant perėjimą prie žiedinės ekonomikos Europoje ir kad būtina, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, remti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriuos vykdant galima pademonstruoti ir praktiškai išbandyti žiedinės ekonomikos ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą; pabrėžia, kad sykiu, laikantis sistemingo požiūrio, įgyvendinant šiuos projektus galima sudaryti palankesnes sąlygas parengti inovacijoms palankų ir lengviau įgyvendinamą reglamentą nustačius galimus reglamentavimo netikrumus, kliūtis ir (arba) spragas, kurios gali trukdyti plėtoti efektyviu išteklių naudojimu grindžiamus verslo modelius;

73.  prašo Komisiją visapusiškai naudotis skaitmeninės darbotvarkės ir informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis siekiant skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

74.  pabrėžia, kad ES ekonomika yra atvira – ji vykdo ir importo, ir eksporto veiklą pasaulinėje rinkoje; atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinio masto išteklių eikvojimo problemą reikia spręsti ir tarptautiniu lygiu; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti tarptautinės išteklių darbo grupės, veikiančios pagal Jungtinių Tautų aplinkos programą (UNEP), nagrinėjančios pasauliniu mastu itin svarbius išteklių klausimus ir ieškančios praktinių sprendimų, susijusių su politikos formavimu, pramone ir visuomene, darbą;

75.  ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų tarptautiniu lygmeniu siekiant pagerinti produktų atsekamumą;

76.  pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas gali mažinti ES energetinę priklausomybę ir energijos nepriteklių, dėl kurių poveikį patiria apie 125 mln. ES piliečių; atkreipia dėmesį į tai, kad energijos vartojimo efektyvumą verta laikyti atskiru energijos šaltiniu, kurio augimas gerokai prisideda prie ES pramonės plėtros, darbo vietų kūrimo ir žmonių sąskaitų už elektros energiją mažinimo;

77.  primygtinai ragina Komisiją patikrinti, ar esamais ir numatomais teisės aktais nesudaroma kliūčių žiedinei ekonomikai, esamiems inovatyviems verslo modeliams, ar netrukdoma rastis naujiems verslo modeliams, pvz., išperkamosios nuomos ir skolinimo (bendro vartojimo) ekonomikos, arba, ar nekyla institucinių kliūčių šioje srityje; primygtinai ragina Komisiją tobulinti tokius teisės aktus ir šalinti tokias kliūtis, jei to reikia; ragina Komisiją peržiūrėti susijusius teisės aktus siekiant pagerinti produktų aplinkosauginį veiksmingumą ir išteklių naudojimo efektyvumą per visą jų gyvavimo ciklą ir geriau suderinti esamas priemones ir išplėtoti lyderystės nuostatą;

78.  prašo Komisijos paaiškinti svarbius su žiedine ekonomika susijusius ES konkurencijos politikos aspektus, ypač pasirinkimą tarp slaptų susitarimų rinkoje rizikos ir būtinybės gamintojams ir jų tiekėjams glaudžiau bendradarbiauti;

79.  ragina Komisiją iki 2018 m. pateikti Parlamentui ataskaitą, kaip įgyvendinamos visos minėtos priemonės, ir pasiūlyti tolesnius veiksmus;

o
o   o

80.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0584. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0016. (3) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 59. (4) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 21. (5) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (6) OL C 140, 2015 4 28, p. 37. (7) EBPO aplinkos programa „Savanoriškos aplinkos apsaugos politikos strategijos“ (angl. „Voluntary approaches to environmental policy”), 2003. (8) 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatas „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014)0398). (9) 2014 m. liepos 2 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentas, kuriame pateikiama poveikio vertinimo, pridėto prie pasiūlymo dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos atliekų srities direktyvos santrauka (SWD(2014)0208). (10) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų, 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (COM(2014)0397). (11) Organizacija „Budget Europe“, „Konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos remiant Europos semestro procesą“, 6 psl. http://www.foes.de/pdf/2015-02-25_CSR%20Recommendations_FINAL.pdf.