Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6, 7 ir 21 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4, 16, 20, 67, 68, 70–72, 75, 82–87 ir 88 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 6, 7, 8 straipsnius, 10 straipsnio 1 dalį, 11, 12, 21, 47–50, 52 ir 53 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos žmogaus teisių teismo praktiką, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų Komiteto, žmogaus teisių komisaro ir Venecijos komisijos konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas ir pranešimus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015)0185),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Veiksminga Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija (COM(2010)0573) ir į Praktines gaires dėl atsižvelgimo į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose (SEC(2011)0567),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12, pagal kurį pripažinta negaliojančia 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 513/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/125/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl ES kovos su terorizmu politikos: svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.)(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES vidaus saugumo strategijos atnaujinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl kovos su terorizmu priemonių(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. plenarinio posėdžio diskusijas dėl Europos saugumo darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl Europos saugumo darbotvarkės (O-000064/2015 – B8-0566/2015 ir O-000065/2015 – B8-0567/2015),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pavojai Sąjungos vidaus saugumui tapo sudėtingesni, hibridiniai, asimetriniai, netradiciniai, tarptautiniai, sparčiai kintantys ir sunkiai nuspėjami bei viršija bet kurios pavienės valstybės narės pajėgumus, todėl labiau nei bet kada reikia nuoseklaus, visapusiško, daugialypio ir suderinto ES atsako, kurio metu būtų visiškai atsižvelgiama į pagarbą pagrindinėms teisėms;

B.  kadangi ES saugumo politikos rengimas yra bendros atsakomybės klausimas, o tam reikia, kad suderintomis ir suvienytomis visų valstybių narių, ES institucijų ir agentūrų, pilietinės visuomenės ir teisėsaugos institucijų pastangomis būtų siekiama bendrų tikslų ir jos būtų grindžiamos teisinės valstybės principu ir pagarba pagrindinėms teisėms; kadangi tam, kad būtų pasiekta geriausių rezultatų, konkretus šių bendrų tikslų ir prioritetų įgyvendinimas turėtų būti susietas su aiškiu užduočių paskirstymu ES ir nacionaliniu lygmeniu, remiantis subsidiarumo principu ir taikant griežtą ir veiksmingą parlamentinę ir teisminę priežiūrą;

C.  kadangi į ES sutarties 4 straipsnio 2 dalį įtraukta nacionalinio saugumo išimtimi negalima pasinaudoti siekiant nacionalinėms saugumo agentūroms sudaryti sąlygas pažeisti kitų valstybių narių interesus, įskaitant ekonominius interesus, jų piliečių ir gyventojų teises ir Europos Sąjungos bei apskritai trečiųjų šalių įstatymus ir politiką;

D.  kadangi turėtų būti atkreiptas dėmesys į poreikį pasimokyti iš daugelio po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių padarytų Europos ir visuotinių normų ir vertybių pažeidimų vidaus ir išorės saugumo bendradarbiavimo srityje;

E.  kadangi laisvė, saugumas ir teisingumas yra tikslai, kurių turėtų būti siekiama vienu metu; kadangi tam, kad būtų įtvirtinta laisvė ir teisingumas, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų įgyvendinant saugumo priemones visada reikėtų gerbti demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises ir turėtų būti taikoma tinkama demokratinė priežiūra ir atskaitomybė; kadangi Europos saugumo darbotvarkėje nepakankamai atsižvelgiama į teisingumo ir prevencijos aspektą;

F.  kadangi daugelį pagrindinių nusikalstamumo priežasčių, pvz., didėjančios nelygybės, skurdo, rasinio bei ksenofobinio smurto ir neapykantos nusikaltimų, negalima pašalinti vien tik saugumo priemonėmis, tačiau jas reikia svarstyti atsižvelgiant į platesnį politikos kontekstą, įskaitant patobulintą socialinę, užimtumo, švietimo, kultūros ir išorės politiką;

G.  kadangi didėjančios ekonominės ir socialinės nelygybės, kuri kelia grėsmę socialiniam paktui ir pagrindinių teisių ir piliečių laisvių veiksmingam užtikrinimui, laikotarpiu prevencijos aspektas Europos saugumo darbotvarkėje yra itin svarbus; kadangi svarbus tokių prevencijos politikos priemonių elementas turėtų būti kalėjimui alternatyvios priemonės ir reintegracijos priemonės, ypač atsižvelgiant į nedidelius pažeidimus;

H.  kadangi pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, numatytam prie Sutarčių pridėtame Protokole Nr. 36, Komisija ir Europos Teisingumo Teismas įgijo visus įgaliojimus, susijusius su buvusio trečiojo ramsčio teisės aktais, ir dėl to padidėjo demokratinė ir su pagrindinėmis teisėmis susijusi atskaitomybė dėl priemonių, kurios atlieka svarbų vaidmenį kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę;

I.  kadangi elektroniniai nusikaltimai ir nusikaltimai, kurių vykdymą palengvina elektroninės priemonės, turi įtakos ES piliečių saugumui, vidaus rinkai ir Europos Sąjungos intelektinei nuosavybei bei klestėjimui; kadangi, pavyzdžiui, kenksmingu programiniu kodu užkrėstų kompiuterių tinklai elektroninių nusikaltimų pavidalu daro poveikį milijonams kompiuterių ir tūkstančiams taikinių tuo pačiu metu;

J.  kadangi ribos tarp vidaus ir išorės saugumo vis labiau nyksta, o tam reikia geresnio valstybių narių bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo, taigi ir išsamaus ir įvairiapusio požiūrio;

K.  kadangi reikia skirti ypatingą dėmesį paramai visoms terorizmo ir nusikaltimų aukoms ir jų apsaugai visoje ES, kaip pagrindinei saugumo darbotvarkės daliai;

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos siūlomą 2015–2020 m. Europos saugumo darbotvarkę ir joje įtvirtintus prioritetus; mano, kad atsižvelgiant į problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria Europos Sąjunga, terorizmas, smurtinis ekstremizmas, tarpvalstybinis organizuotas nusikalstamumas ir elektroniniai nusikaltimai yra didžiausios grėsmės, kurioms pašalinti reikia suderintų veiksmų nacionaliniu, ES ir pasauliniu lygmenimis; atkreipia dėmesį į tai, kad darbotvarkės struktūra turėtų būti lanksti, kad būtų galima reaguoti į galimas naujas problemas ateityje;

2.  pakartoja, kad reikia toliau tirti ir šalinti pagrindines nusikalstamumo priežastis, įskaitant nelygybę, skurdą ir diskriminaciją; be to, pabrėžia, kad reikia užtikrinti pakankamai išteklių socialiniams darbuotojams, vietos ir nacionalinės policijos pareigūnams ir teisminių institucijų pareigūnams, kurių institucijų biudžetai buvo sumažinti tam tikrose valstybėse narėse;

3.  ragina rasti tinkamą prevencijos politikos ir represinių priemonių pusiausvyrą siekiant išsaugoti laisvę, saugumą ir teisingumą; pabrėžia, kad saugumo priemonės visada turėtų būti taikomos laikantis teisinės valstybės principų ir gerbiant pagrindines teises, pavyzdžiui, teisę į privatumą ir duomenų apsaugą, saviraiškos ir asociacijų laisvę ir teisę į tinkamą teismo procesą; todėl ragina Komisiją įgyvendinant Europos saugumo darbotvarkę deramai atsižvelgti į neseniai priimtą Teisingumo Teismo nutarimą dėl Duomenų saugojimo direktyvos (sprendimas sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12), kuriame reikalaujama, kad visos priemonės atitiktų proporcingumo, būtinumo ir teisėtumo principus ir į jas būtų įtrauktos atitinkamos atskaitingumo ir teisminio teisių gynimo apsaugos priemonės; ragina Komisiją visapusiškai įvertinti šio sprendimo poveikį visoms priemonėms, susijusioms su duomenų saugojimu teisėsaugos tikslais;

4.  primena, kad siekdama būti patikima veikėja skatinant pagrindines teises tiek ES, tiek ir už jos ribų, Europos Sąjunga savo saugumo politiką, kovą su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat savo partnerystę su trečiosiomis šalimis saugumo srityje turėtų grįsti visapusišku požiūriu, kuris apimtų visus veiksnius, dėl kurių žmonės įsitraukia į terorizmą ar organizuotą nusikalstamumą, taigi apimtų ekonominę ir socialinę politiką, plėtojamą ir įgyvendinamą visapusiškai gerbiant pagrindines teises ir vykdant teisminę ir demokratinę kontrolę ir išsamius vertinimus;

5.  palankiai vertina Komisijos pasirinkimą darbotvarkę grįsti visiško teisinės valstybės principų laikymosi ir pagarbos pagrindinėms teisėms principais, kurie turėtų būti užtikrinti taikant tinkamą teisminę priežiūrą; didesniu skaidrumu, atskaitomybe ir demokratine kontrole; geresniu galiojančių teisės aktų taikymu ir įgyvendinimu; bendresniu tarpžinybiniu ir tarpsektoriniu požiūriu; ir glaudesnėmis vidaus ir išorės aspektų saugumo sąsajomis; ragina Komisiją ir Tarybą įgyvendinant darbotvarkę griežtai laikytis šių principų; pažymi, kad Parlamentas, stebėdamas darbotvarkės įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skirs šiems principams;

6.  palankiai vertina tai, kad pagrindinėms teisėms darbotvarkėje skiriamas ypatingas dėmesys ir visų pirma Komisijos įsipareigojimą griežtai vertinti kiekvieną savo siūlomą saugumo priemonę ne tik tuo požiūriu, kokiu mastu bus pasiekti priemonės tikslai, bet ir dėl jos atitikties pagrindinėms teisėms; pabrėžia, kad Komisija į savo vertinimą privalo įtraukti visas atitinkamas įstaigas ir agentūras, ypač ES pagrindinių teisių agentūrą, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną, Europolą ir Eurojustą; prašo Komisijos pateikti visą informaciją ir dokumentus apie šį vertinimą siekiant, kad Parlamentas galėtų veiksmingai vykdyti demokratinę priežiūrą;

7.  atsižvelgdamas į tai primena griežtai smerkiantis priemones, apimančias platų ir sistemingą visa apimantį nekaltų žmonių asmens duomenų rinkimą, ypač atsižvelgiant į galimą didelį poveikį teisei į teisingą bylos nagrinėjimą, nediskriminavimą, privatumą ir duomenų apsaugą, spaudos laisvę, minties ir žodžio bei susirinkimų ir asociacijų laisvę, taip pat dėl didelių galimybių piktnaudžiauti surinkta informacija prieš politinius priešininkus; išreiškia rimtų abejonių dėl masinio sekimo priemonių naudingumo, nes naudojantis jomis dažnai per plačiai renkama informacija ir todėl sukuriama per daug klaidingų teigiamų ir neigiamų rezultatų; perspėja dėl masinio sekimo priemonių keliamo pavojaus neatsižvelgti į poreikį investuoti į galbūt pigesnes, veiksmingesnes ir mažiau intervencines teisėsaugos priemones;

8.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visuose su saugumu susijusiuose teisės aktuose būtų atsižvelgiama į svarbiausių vaiko interesų principą;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES neturi suderintos termino „nacionalinis saugumas“ apibrėžties ir dėl to esama neapibrėžtumo ES teisės aktuose, kuriuose yra nuorodų į terminą „nacionalinis saugumas“;

10.  mano, jog siekiant, kad piliečiai labiau pasitikėtų saugumo politika, ES institucijos ir agentūros, taip pat valstybės narės turėtų užtikrinti politikos formavimo ir įgyvendinimo proceso skaidrumą, atskaitomybę ir demokratinę kontrolę; palankiai vertina Komisijos ketinimą reguliariai teikti Parlamentui ir Tarybai naujausią informaciją apie tai, kaip įgyvendinama darbotvarkė; pakartoja savo ketinimą bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais reguliariai stebėti, ar darbotvarkė įgyvendinama tinkamai ir ar užtikrinama pažanga; susidomėjęs atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą įsteigti ES patariamąjį forumą saugumo klausimu; ragina šį forumą užtikrinti proporcingą visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atstovavimą ir laukia išsamesnės informacijos apie forumą, ypač susijusios su jo tiksliu vaidmeniu, užduotimis, sudėtimi ir galiomis ir Europos Parlamento bei nacionalinių parlamentų dalyvavimu jo veikloje;

11.  pabrėžia būtinybę tobulinti valstybių narių žvalgybos tarnybų demokratinę ir teisminę priežiūrą; pažymi, kad Parlamentas, Teisingumo Teismas ir Europos ombudsmenas neturi pakankamai galių, kad galėtų atlikti veiksmingą Europos saugumo politikos tikrinimą;

12.  ragina Komisiją ir Tarybą kuo skubiau parengti veiksmų planą (ar panašų mechanizmą), pagal kurį būtų užtikrintas veiksmingas ir operatyvinis darbotvarkės įgyvendinimas, pateikti jį Parlamentui, o tuomet per kitus šešis mėnesius pradėti jo įgyvendinimą; mano, kad požiūris, grindžiamas ES politikos ciklu (bendrų grėsmių ir pažeidžiamumo nustatymas bei įvertinimas, politinių prioritetų nustatymas ir strateginių ir veiklos planų parengimas, veiksmingas įgyvendinimas su aiškiais nurodymais, tvarkaraščiais ir rezultatais, taip pat vertinimas), turėtų užtikrinti būtiną darbotvarkės įgyvendinimo nuoseklumą ir tęstinumą su sąlyga, kad Parlamentas tinkamai dalyvauja nustatant politinius prioritetus ir strateginius tikslus; tikisi toliau diskutuoti šiais klausimais su Komisija ir Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatiniu komitetu (COSI);

13.  palankiai vertina pagrindinį darbotvarkės principą – saugumo srityje visapusiškai taikyti ir įgyvendinti esamas priemones prieš pasiūlant naujas; pakartoja, kad reikia greitesnio ir veiksmingesnio keitimosi atitinkamais duomenimis ir informacija, taikant tinkamas duomenų apsaugos ir privatumo apsaugos priemones; tačiau apgailestauja, kad, nepaisant nuolatinių Parlamento raginimų, vis dar neatliktas esamų ES priemonių veiksmingumo vertinimas, taip pat atsižvelgiant į naujas saugumo grėsmes, su kuriomis susiduria ES; mano, kad tokį vertinimą reikia atlikti tam, kad būtų užtikrinta, kad Europos saugumo politika būtų veiksminga, būtina, proporcinga, nuosekli ir išsami; ragina Komisiją pagal darbotvarkės įgyvendinimo veiksmų planą pateikti prioritetinę priemonę – minėtą esamų ES priemonių, išteklių ir finansavimo vidaus saugumo srityje veikimo vertinimą; dar kartą ragina Tarybą ir Komisiją, pasinaudojant SESV 70 straipsnyje išdėstyta procedūra, išsamiai įvertinti priemonių, priimtų vidaus saugumo srityje prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, įgyvendinimą;

14.  palankiai vertina tai, kad Komisija sutelkia dėmesį į sienų valdymą, kaip esminį tarpvalstybinio nusikalstamumo ir terorizmo prevencijos aspektą; pabrėžia, kad ES sienų saugumas turėtų būti stiprinamas atliekant sistemingas patikras naudojant esamas duomenų bazes, tokias kaip Šengeno informacinė sistema (SIS); teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą iki 2016 m. pradžios pateikti persvarstytą pasiūlymą dėl pažangiai valdomų sienų;

15.  pritaria Komisijos raginimui laikytis labiau sujungto, įvairias agentūras ir sektorius apimančio požiūrio ir pasiūlytoms priemonėms siekiant gerinti keitimąsi informacija ir geros praktikos pavyzdžiais, taip pat siekiant intensyvinti operatyvinį valstybių narių ir ES agentūrų bendradarbiavimą; pakartoja savo raginimą labiau naudotis esamomis priemonėmis ir duomenų bazėmis, pvz., Šengeno informacine sistema (SIS) ir Europos nuosprendžių registrų informacine sistema (ECRIS), taip pat jungtinėmis tyrimų grupėmis; ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant paspartinti vis dar nesudarytų darbo susitarimų tarp agentūrų sudarymą; apgailestaudamas pažymi, kad darbotvarkėje numatyta nepakankamai konkrečių priemonių, kuriomis būtų galima stiprinti jos teisingumo aspektą; ragina integruoti visus teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose aspektus ir toliau juos plėtoti, be kita ko, sustiprinant įtariamųjų ir kaltinamųjų, aukų ir liudininkų teises ir užtikrinant geresnį galiojančių ES tarpusavio pripažinimo priemonių įgyvendinimą;

16.  visiškai pritaria tam, kad Komisija teikia pirmenybę siekdama padėti valstybėms narėms labiau stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, visapusiškai naudotis esamomis keitimosi informacija priemonėmis ir skatinti tarpvalstybinį kompetentingų institucijų operatyvinį bendradarbiavimą; pabrėžia, kad toks tarpvalstybinis operatyvinis bendradarbiavimas, ypač pasienio regionuose, yra labai svarbus;

17.  ragina Komisiją greitai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų keičiamas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo(7), siekiant suderinti įspėjimo kriterijus ir nustatyti, kad įspėjimai apie terorizmu įtariamus ar už terorizmą nuteistus asmenis būtų privalomi;

18.  palankiai vertina Europos policijos registrų rodyklės sistemos (EPRIS) būtinumo ir galimos pridėtinės vertės vertinimą, apie kurį pranešė Komisija, siekiant palengvinti tarpvalstybinę prieigą prie informacijos, saugomos nacionaliniuose policijos įrašuose, ir visapusiškai remia valstybių narių grupės planuojamą pradėti bandomąjį projektą siekiant sukurti automatinės tarpvalstybinės paieškos nacionalinėse rodyklėse mechanizmus, remiantis sistema „yra atitiktis / nėra atitikties“; pabrėžia, kad tarpvalstybinė prieiga prie informacijos, ypač pasienio regionuose, yra labai svarbi;

19.  pabrėžia jungtinių tyrimų grupių svarbą siekiant tirti konkrečius tarpvalstybinio pobūdžio atvejus ir ragina valstybes nares reguliariau taikyti šią sėkmingą priemonę; ragina Komisiją parengti pasiūlymus dėl teisinės sistemos, pagal kurią būtų galima sukurti laikinas arba nuolatines jungtines tyrimų grupes, kurios spręstų su nuolat iškylančiomis grėsmėmis susijusias problemas, ypač pasienio regionuose, pvz., neteisėtos prekybos narkotikais, prekybos žmonėmis, taip pat motociklininkų gaujų problemas;

20.  apgailestauja dėl to, kad tokios priemonės kaip nusikalstamu būdu įgyto turto įšaldymas ir konfiskavimas netaikomos sistemingai visais tinkamais tarpvalstybiniais atvejais, ir ragina valstybes nares ir Komisiją dėti daugiau pastangų šioje srityje;

21.  pabrėžia, kad nacionalinėms žvalgybos agentūroms bendradarbiaujant tarpvalstybiniu lygmeniu matomi labai dideli demokratinės ir teisminės priežiūros skirtumai; reiškia susirūpinimą dėl to, kad demokratinei ir teisminei priežiūrai kyla didelių kliūčių dėl trečiosios šalies taisyklės dėl prieigos prie dokumentų;

22.  pažymi, kad riba tarp išorės ir vidaus saugumo vis labiau nyksta, todėl palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad saugumo politikos vidaus ir išorės aspektai būtų tvirtai susieti; ragina Komisiją ir valstybes nares reguliariai vertinti darbotvarkės poveikį ES išorės saugumo strategijai ir atvirkščiai, įskaitant įsipareigojimus gerbti ir propaguoti pagrindines laisves ir teises, demokratijos vertybes ir principus, nurodytus tarptautinėse konvencijose ir susitarimuose, kuriuos jos yra ratifikavusios arba pasirašiusios; pabrėžia poreikį toliau stiprinti darbotvarkės ir strategijos sąsajas, sinergiją ir didinti suderinamumą, ypač Europai susiduriant su naujomis, kompleksinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis, gerbiant Sąjungos vertybes ir pagrindines teises; ragina Komisiją nuolat pranešti Parlamentui apie visus tolesnius veiksmus, kuriais siekiama sukurti saugumo politikos vidaus ir išorės aspektų ir jos bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis saugumo srityje ryšį, kad Parlamentas galėtų pasinaudoti savo demokratinės kontrolės teise kartu su nacionaliniais parlamentais;

23.  pabrėžia vykdomos strateginės peržiūros, kuriai vadovauja vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja, kurią jai patikėjo 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba ir kurios rezultatas turėtų būti naujos Europos saugumo strategijos patvirtinimas, svarbą ir savalaikiškumą; plataus masto strategijoje, apimančioje užsienio ir saugumo politikos klausimus, turėtų būti nustatyti ir aprašyti ES interesai, prioritetai ir tikslai, esamos ir būsimos grėsmės, uždaviniai ir galimybės bei ES priemonės bei būdai šiuos tikslus pasiekti;

24.  ragina bendradarbiavimo susitarimuose dėl bendradarbiavimo saugumo srityje su trečiosiomis šalimis, ypač Šiaurės Afrikoje ir Persijos įlankos regione, numatyti labai tvirtas nuostatas dėl žmogaus teisių; ragina iš naujo apsvarstyti bendradarbiavimą su nedemokratinėmis šalimis, kuriose žmogaus teisių padėtis labai bloga;

25.  pabrėžia, kad labai svarbu šalinti pagrindines ginkluoto konflikto, ekstremizmo ir skurdo trečiosiose šalyse priežastis, nes dėl jų ES iškyla problemų saugumo srityje; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją / Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant remti įtraukias, pliuralistines ir gerai funkcionuojančias valstybes, kuriose veikia stipri ir gyvybinga pilietinė visuomenė, galinčias savo piliečiams užtikrinti laisvę, saugumą, teisingumą ir užimtumą;

26.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją/Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pateikti bendrosios pozicijos dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo projektą, kuris atitiktų 2014 m. vasario 27 d. Parlamento rezoliucijos dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo nuostatas(8);

27.  atkreipia dėmesį į Komisijos griežtą raginimą užbaigti darbą, susijusį su ES direktyvos dėl keleivio duomenų įrašo priėmimu; pakartoja, kad yra įsipareigojęs siekti užbaigti rengti šią direktyvą iki metų pabaigos; pabrėžia, kad pagal Direktyvą dėl keleivio duomenų įrašo turi būti gerbiamos pagrindinės teisės ir duomenų apsaugos standartai, įskaitant atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką, taip pat numatyta veiksminga ES lygmens priemonė; ragina Komisiją ir toliau remti šį procesą ir teikti visus atitinkamus papildomus elementus siekiant Direktyvos dėl keleivio duomenų įrašo būtinumo ir proporcingumo; prašo, kad ateityje rengiant kiekvieną pasiūlymą, kuriuo sukuriamos tokios saugumo srities priemonės kaip keleivio duomenų įrašas, sistemingai būtų įtraukiami valstybių narių keitimosi informacija ir bendradarbiavimo mechanizmai;

28.  pritaria Komisijai dėl didelės paramos priemonių, susijusių su mokymu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, svarbos ir svarbaus darbo, kurį šioje srityje atlieka Europos policijos koledžas (CEPOL); mano, kad teisėsaugos pareigūnams rengiami mokymai ir mainų programos yra nepaprastai svarbūs siekiant toliau puoselėti Europos teisėsaugos kultūrą ir gerąją praktiką šioje srityje; mano, kad reikia daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su saugumu, be kita ko, prevencijos srityje;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl greitai besikeičiančios saugumo padėties reikia numatyti lankstų požiūrį, grindžiamą gebėjimu prisitaikyti ir reaguoti, sukurti techninius pajėgumus ir nuolat persvarstyti prioritetinius veiksmus, numatytus darbotvarkėje; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad būtų galima pritaikyti SESV 222 straipsnį, pagal kurį reikalaujama, kad Europos Vadovų Taryba reguliariai vertintų Sąjungai iškylančias grėsmes, be kita ko, remdamasi esamais grėsmių vertinimais, kuriuos atliko valstybės narės ir Europolas, ir informuotų Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus apie rezultatus bei tolesnius veiksmus;

Terorizmas

30.  palankiai vertina darbotvarkėje įtvirtintas priemones, skirtas kovai su terorizmu, kovai su terorizmo finansavimu, kovai su grėsme, kylančia dėl to, kad ES piliečiai ir rezidentai vyksta į užsienį terorizmo tikslais (užsienio kovotojai) ir radikalėjimo prevencijai; atkreipia dėmesį į pasiūlytą naują Europos kovos su terorizmu centro, kuris bus įsteigtas prie Europolo, struktūrą ir ragina Komisiją išsamiau paaiškinti konkretų jo vaidmenį, užduotis, galias ir priežiūrą, visų pirma siekiant atitinkamu lygmeniu užtikrinti tinkamą vidaus demokratinę ir teisminę priežiūrą, taip pat atliekant šiuo metu vykdomą Europolo įgaliojimų svarstymą; pabrėžia, kad sustiprintas valstybių narių dalijimasis informacija yra labai svarbus kovojant su terorizmu ir kad tai turėtų būti daroma labiau struktūruotai;

31.  smerkia bet kokias analizes, kurios skatina painiavą tarp terorizmo, nesaugumo, islamo ir migrantų;

32.  atsižvelgdamas į neseniai Briuselyje, Paryžiuje, Kopenhagoje ir Sen Kanten Falavjė (Saint-Quentin-Fallavier) įvykdytus teroristinius išpuolius, primena, kad ES turi nedelsiant geriau įvertinti grėsmę ES saugumui ir sutelkti dėmesį į kovos su terorizmu neatidėliotinų prioritetų sritis: ES sienų saugumo stiprinimą, internetinės informacijos žymėjimo pajėgumų stiprinimą, kovą su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, taip pat nacionalinių teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų dalijimosi tarpusavyje informacija bei operatyvinio bendradarbiavimo gerinimą;

33.  primena, kad, kovojant su teroristų tinklais ir organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, itin svarbu sekti finansinius srautus ir juos nutraukti, įskaitant ir ne SWIFT finansinius srautus; palankiai vertina pastangas, kurių imamasi siekiant užtikrinti sąžiningą ir subalansuotą dalyvavimą Terorizmo finansavimo sekimo programoje (TFSP);

34.  pabrėžia, kad pačioje ES išugdytų teroristų grėsmė pasiekė naują pavojingą lygį nuo tada, kai islamo fundamentalistai užėmė teritorijas Sirijoje ir Irake ir pradėjo propagandos kampaniją visame pasaulyje, kad suvienytų savo pajėgas su džihadistais ir vykdytų išpuolius ES teritorijoje;

35.  pabrėžia, kad norint duoti atkirtį užsienio kovotojų ir, apskritai, terorizmo keliamai grėsmei reikia kovos su terorizmu strategijos, kuri būtų pagrįsta daugialypiu požiūriu, kuria būtų siekiama nuosekliai kovoti su tokiais veiksniais kaip radikalėjimas, plėtoti socialinę sanglaudą ir įtrauktį, sudaryti sąlygas reintegracijai skatinant politinę ir religinę toleranciją, nagrinėti internetu vykdomą kurstymą vykdyti teroristinius išpuolius ir duoti jam atkirtį, užkirsti kelią išvykimui norint prisijungti prie teroristinių organizacijų, neleisti verbuoti dalyvauti ir neleisti dalyvauti ginkluotuose konfliktuose ir šią veiklą apriboti, trukdyti teikti finansinę pagalbą teroristinėms organizacijoms ir pavieniams asmenims, kurie nori prie jų jungtis, prireikus užtikrinti griežtą baudžiamąjį persekiojimą ir teisėsaugos institucijoms suteikti tinkamas priemones, kad jos galėtų savo pareigas vykdyti visiškai gerbdamos pagrindines teises;

36.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti tikrą strategiją dėl Europos kovotojų, kurios dabar trūksta saugumo darbotvarkėje, ir ypač dėl tų, kurie grįžta iš konfliktų zonų ir nori pasitraukti iš juos užverbavusių teroristinių organizacijų bei rodo norą vėl integruotis į visuomenę; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas jaunų Europos kovotojų padėčiai;

37.  pakartoja, kad yra pasiryžęs vykdyti atvirus ir skaidrius tyrimus ir taip užtikrinti atskaitomybę už didelius pagrindinių teisių pažeidimus, padarytus prisidengiant kova su terorizmu, ypač atsižvelgiant į CŽV vykdytą kalinių gabenimą ir neteisėtą kalinimą Europos šalyse; ragina suteikti apsaugą tiems asmenims, kurie praneša apie šiuos pažeidimus, pvz., žurnalistams ir informatoriams;

Radikalėjimas

38.  pritaria, kad radikalėjimo prevencija turėtų būti ES prioritetas; apgailestauja, kad darbotvarkėje stinga priemonių, kuriomis būtų sprendžiamas radikalėjimo Europoje klausimas, ir ragina Komisiją imtis skubių ir visapusiškų veiksmų siekiant suintensyvinti priemones, skirtas radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencijai, užkertant kelią ekstremistinių ideologijų plitimui ir skatinant integravimą ir įtrauktį; ragina Komisiją sustiprinti Informacijos apie radikalizaciją tinklą, vienijantį visus atitinkamus veikėjus, kurie dalyvauja iniciatyvose, radikalėjimo problemos sprendžiamos vietos lygiu, ir paaiškinti, kokie yra naujai pasiūlyto Informacijos apie radikalizaciją tinklo kompetencijos centro įgaliojimai, užduotys ir veiklos sritys; rekomenduoja, kad jo struktūra taip pat apimtų vietos ir nacionaliniu lygmeniu sprendimus priimančius asmenis, kad būtų užtikrintas praktinis ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų parengtų rekomendacijų įgyvendinimas; ragina numatyti ryžtingesnes priemones, kuriomis būtų sprendžiama radikalėjimo internete ir interneto tinklapių ar socialinių tinklų naudojimo radikalių ideologijų skleidimui Europoje problema; palankiai vertina tai, kad Europole sukurtas Internetinės informacijos žymėjimo padalinys, kuris, bendradarbiaudamas su pramonės atstovais, padės valstybėms narėms nustatyti ir pašalinti smurtinį ekstremistinį turinį internete, ir ragina Komisiją skirti jo veiklai būtinų papildomų išteklių; apgailestauja, kad stinga konkrečių priemonių, kuriomis būtų stiprinamas interneto kaip informavimo ir sąmoningumo didinimo įrankio, nukreipto prieš radikalėjimą, vaidmuo, ir priemonių, kurios, visų pirma, būtų skirtos atsvaros prieš teroristinę propagandą turinio internete aktyviam platinimui, kad taip šiai propagandai būtų užkirstas kelias;

39.  pabrėžia, kad sėkminga saugumo politika turi kovoti su pagrindiniais ekstremizmo veiksniais, kaip antai radikalėjimu, netolerancija ir diskriminacija, skatinant politinį ir religinį pakantumą, plėtojant socialinę sanglaudą ir įtrauktį ir sudarant palankias sąlygas reintegracijai;

40.  mano, kad su finansine ir operatyvine Komisijos pagalba turėtų būti atlikti platūs moksliniai tyrimai ir parengtos konkrečios priemonės, kad veiksmingais ryšių kanalais būtų skatinamos mūsų bendros pakantumo, pliuralizmo, pagarbos žodžio ir sąžinės laisvei vertybės ir apskritai mūsų pagrindinės teisės ir jomis dalinamasi su Europos piliečiais; mano, kad darbotvarkėje taip pat turi būti akcentuojamas poreikis kvoti su neteisingomis nuostatomis apie religijas, visų pirma, islamą, nes pačios religijos nevaidina jokio vaidmens radikalėjimo ir terorizmo procese;

41.  reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu padažnėjusių neapykantos nusikaltimų, taip pat ir internete, prieš Europos piliečius; ragina valstybes nares apsaugoti savo piliečius nuo būsimų išpuolių ir užkirsti kelią neapykantos kurstymui ir bet kokiems netolerancijos dėl kilmės, tikėjimo ar religijos veiksmams, taip pat vykdant pedagoginį darbą su jaunimu ir skatinant įtraukų dialogą;

Organizuotas nusikalstamumas

42.  sutinka, kad prekyba žmonėmis yra reiškinys, kurį reikia efektyviau spręsti Europos lygmeniu; tačiau griežtai atmeta svarstymus apie bet kokius ryšius tarp nelegalios migracijos ir terorizmo; pažymi, kad dėl teisėtų būdų patekti į ES stygiaus su tikslu prašyti apsaugos nuolat atsiranda nelegalių būdų paklausa, todėl keliamas pavojus pažeidžiamiems migrantams, kuriems reikia tarptautinės apsaugos;

43.  pabrėžia organizuoto nusikalstamumo prekybos žmonėmis srityje rimtumą; atkreipia dėmesį į tai, kokio ekstremalaus lygio smurtą ir žiaurumą nusikaltėliai priverčia patirti šią itin pažeidžiamą grupę; palankiai vertina esamus teisės aktus ir sutinka su tuo, kad reikalinga laikotarpiui po 2016 m. skirta strategija, kurią įgyvendinant dalyvautų Europolas ir Eurojustas su savo specifinėmis žiniomis šioje srityje;

44.  pripažįsta, kad kova su organizuotu nusikalstamumu reikalauja ryžtingų Europos veiksmų; remia Komisijos pasiryžimą spręsti šią problemą; ragina Komisiją visų pirma sukurti tvirtą bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis, bet taip pat bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekiant užkirsti kelią neteisėtam migrantų gabenimui, kad nebeįvyktų naujų tragedijų Viduržemio jūroje;

45.  pabrėžia, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tarpvalstybinio organizuoto nusikalstamumo pokyčiams, atsižvelgiant į neteisėtą prekybą ginklais, prekybą žmonėmis ir neteisėtų narkotikų gamybą bei prekybą; su pasitenkinimu pažymi, kad darbotvarkėje pripažįstamas narkotikų problemos dinamiškas pobūdis, ypač jos ryšys su organizuotu nusikalstamumu, ir auganti grėsmė dėl rinkos inovacijų gaminant tiek naujus, tiek įprastinius narkotikus ir jais prekiaujant; pabrėžia, kad reikia skubiai priimti pasiūlytą dokumentų rinkinį dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir ragina Tarybą daryti pažangą šioje srityje;

46.  mano, kad be ES turimų kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu priemonių Europos saugumo darbotvarkėje turėtų būti įtraukti ir šių sunkių nusikaltimų aukų apsaugos mechanizmai, kad būtų užkirstas kelias tolimesnei viktimizacijai; pažymi, kad aukų apsauga turi būti laikoma svarbia kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu priemone, nes taip aiškiai parodoma nusikaltėliams, kad visuomenė nepasiduos smurtui ir visada apgins aukas ir jų orumą;

Elektroniniai nusikaltimai

47.  pabrėžia, kad teroristinės organizacijos ir organizuotos nusikalstamos grupuotės vis labiau naudojasi kibernetine erdve, kad galėtų lengviau vykdyti visų rūšių nusikaltimus, ir kad kibernetiniai nusikaltimai ir nusikaltimai, kurių vykdymą palengvina elektroninės priemonės, yra didžiausia grėsmė ES piliečiams ir ES ekonomikai; pažymi, kad skaitmeninėje epochoje dėl kibernetinio nusikalstamumo reikia naujo požiūrio į teisėsaugą ir teisminį bendradarbiavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad technologijų vystymasis sustiprina kibernetinio nusikalstamumo poveikio mastą ir greitį, ir todėl ragina Komisiją atlikti išsamią teisėsaugos ir teisminių institucijų galių ir šių institucijų teisinių ir techninių pajėgumų internete ir realiame gyvenime analizę, kad jos galėtų veiksmingai kovoti su kibernetiniu nusikalstamumu, nors taip pat pabrėžia, kad visos teisėsaugos priemonės turi griežtai atitikti pagrindines teises, būti būtinos ir proporcingos bei neprieštarauti ES ir nacionalinei teisei; ypač ragina Komisiją užtikrinti, kad teisė naudoti šifravimą išliktų nepaliesta visoje Europos Sąjungoje ir kad, nors visuomet galima perimti pranešimus policijos tyrimo arba teismo proceso tikslais gavus tinkamą teisminės institucijos leidimą, valstybės narės neįgyvendintų jokių priemonių, kuriomis pažeidžiama asmenų teisė naudoti šifravimą; prašo Komisiją suteikti Europolo Internetinės informacijos žymėjimo padaliniui papildomų išteklių, reikalingų jo veikimui, užuot vykdžius vidinius darbo vietų perskirstymus, įskaitant ir Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro (EC3), kuriam neturėtų stigti darbuotojų, darbuotojus;

48.  pabrėžia ypatingą mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą siekiant, kad ES neatsiliktų nuo kintančių saugumo poreikių; pabrėžia konkurencingos ES saugumo pramonės svarbą prisidedant prie ES nepriklausomumo saugumo srityje; pakartoja raginimą sustiprinti ES IT saugumo nepriklausomumą ir poreikį įvertinti galimybes naudoti ES pagamintus saugumo prietaisus bei paslaugas ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose ir teikiant viešąsias paslaugas;

49.  ragina Komisiją pradėti atitinkamą informavimo apie riziką, susijusią su sunkiais elektroniniais nusikaltimais, ir pasirengimo kampaniją, siekiant padidinti atsparumą kibernetiniams išpuoliams;

50.  teigiamai vertina ECS atliekamą darbą kovojant su sunkiais tarpvalstybiniais elektroniniais nusikaltimais ir nusikaltimais, kurių vykdymą palengvina elektroninės priemonės; pabrėžia, kad ECS tenka pagrindinis vaidmuo teikiant pagalbą valstybėms narėms, visų pirma kovoje su vaikų seksualiniu išnaudojimu; pakartoja, kad Komisija buvo skelbusi suteiksianti EC3 būtinų ekspertų ir biudžetą, kad paskatintų Europos bendradarbiavimą srityse, kurioms nebuvo skirta dėmesio nuo 2013 m., kai buvo sukurtas šis centras;

51.  ragina Komisiją atlikti išsamų esamų kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu internete priemonių vertinimą, nustatyti, ar reikia papildomų teisėkūros procedūra priimamų aktų, ir apsvarstyti, ar Europolas turi pakankamai ekspertų, išteklių ir darbuotojų, kad galėtų kovoti su šiuo baisiu nusikaltimu;

Finansavimas

52.  apgailestauja, kad Komisijos 2016 m. biudžeto projekte Europolo biudžeto padidinti numatyta tik apytiksliai 1,5 mln. EUR, tačiau šių išteklių neužtenka, kad jis galėtų, kaip numatyta darbotvarkėje, įsteigti Europos kovos su terorizmu centrą ir Internetinės informacijos žymėjimo padalinį;

53.  palankiai vertina Komisijos pirmininko pirmojo pavaduotojo Franso Timmermanso Europos Parlamente padarytą pareiškimą apie tai, kad Komisija suderins turimus finansinius išteklius su darbotvarkės prioritetais; šiuo aspektu dar kartą pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad atitinkamoms ES agentūroms būtų skirta atitinkamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių darbotvarkėje nustatytoms dabartinėms ir būsimoms užduotims atlikti; ketina atidžiai stebėti įgyvendinimą ir įvertinti būsimas Vidaus saugumo fondo reikmes ES ir nacionaliniu lygmenimis;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 150, 2014 5 20, p. 93. (2) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 45. (3) Priimtas tekstas, P7_TA(2014)0173. (4) Priimtas tekstas, P7_TA(2014)0230. (5) Priimtas tekstas, P8_TA(2014)0102. (6) Priimtas tekstas, P8_TA(2015)0032. (7) OL L 381, 2006 12 28, p. 4. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0172.