Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 8 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir į savo 2013 m. sausio 17 d. poziciją dėl šio susitarimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos saugumo strategiją ir 2008 m. gruodžio 11 d. Europos Sąjungos Tarybos pareiškimą dėl gebėjimų stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės siekiant demokratijos ir bendros gerovės komisijos bendrą komunikatą (COM(2011)0200),

–  atsižvelgdamas į Dovilio partnerystę, kurią 2011 m. gegužės 21 d. Dovilyje vykusiame valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikime pradėjo Didysis aštuonetas (G8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos 2011 m. gegužės 25 d. bendrą komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos 2015 m. vasario 6 d. bendrą komunikatą dėl Sirijai ir Irakui, taip pat grupuotės „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos elementų (JOIN(2015)0002),

–  atsižvelgdamas į per trečią Europos Sąjungos ir Arabų Valstybių Lygos užsienio reikalų ministrų 2014 m. birželio 11 d. susitikimą Atėnuose priimtą deklaraciją ir į Europos išorės veiksmų tarnybos ir Arabų Valstybių Lygos generalinio sekretoriato 2015 m. sausio 19 d. Briuselyje pasirašytą susitarimo memorandumą,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. rugpjūčio 30 d. išvadas dėl Irako ir Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 15 d. Paryžiuje vykusios tarptautinės konferencijos taikos ir saugumo Irake klausimais išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 17 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 15 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos regioninės strategijos, skirtos Sirijai ir Irakui,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 9 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl kovos su terorizmu,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl ES požiūrio į Iraną(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliuciją „Pokyčių darbotvarkė: ES prekybos ir investicijų strategija Viduržemio jūros regiono pietuose po Arabų pavasario revoliucijų“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Saudo Arabijos, jos santykių su ES ir jos vaidmens Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Irake bei Sirijoje, grupuotės „Islamo valstybė“ agresijos ir mažumų persekiojimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl padėties Libijoje(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Arabų Valstybių Lygos valstybių ryšių ir bendradarbiavimo kovojant su terorizmu(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pastarųjų grupuotės ISIL / „Da'esh“ išpuolių ir žmonių, ypač asirų, grobimų Artimuosiuose Rytuose(11),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 23 d. Briuselyje įvykusio Libijos savivaldybių atstovų susitikimo, kurį sukvietė Jungtinių Tautų paramos misija Libijoje ir kurį organizavo Europos Sąjunga, išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 13 d. Barselonoje vykusį Ispanijos, Tarybai pirmininkaujančios Latvijos ir ES surengtą ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą, skirtą Europos kaimynystės politikos ateičiai aptarti,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 2139 (2014), 2165 (2014) ir 2191 (2014), pagal kurias JT ir jų partneriams leidžiama teikti tarpvalstybinę humanitarinę pagalbą ir pagalbą opozicijos kontroliuojamose zonose Sirijoje be valstybės sutikimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8–0193/2015),

A.  kadangi konfliktai Sirijoje, Irake, Jemene ir Libijoje ir didėjanti įtampa visame Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione yra pagrindiniai šio regiono destabilizavimo veiksniai; kadangi tarp Sahelio ir Artimųjų Rytų frontų yra sandūra kovojant su terorizmu ir šie frontai yra arti pažeidžiamos Somalio pusiasalio teritorijos; kadangi tokios padėties pasekmės viso regiono saugumui yra katastrofiškos, nes daro ilgalaikę žalą politinei ir ekonominei plėtrai, ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir demografinei sanglaudai regione; kadangi šių įvykių keliamas pavojus Europos saugumui, piliečiams ir jų interesams yra didelis; kadangi yra didelis civilių gyventojų aukų ir teroro aktų prieš civilius gyventojus skaičius; kadangi grubiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir humanitarinė teisė, ypač etninių ir religinių mažumų atžvilgiu; kadangi šių konfliktų sukelta sunki humanitarinė krizė lėmė didelio masto gyventojų perkėlimus ir itin sudėtingas gyvenimo sąlygas pabėgėliams ir juos priimančioms bendruomenėms; kadangi nuolat atsiranda sunkumų numatyti nuoseklią konfliktų sprendimo strategiją ir nustatyti teisėtą ir patikimą įtraukaus dialogo su įvairiomis susijusiomis šalimis pagrindą;

B.  kadangi, atsižvelgiant į sukilimų arabų šalyse pasekmes atitinkamoms šalims, susidariusią naują ir sudėtingą padėtį ir todėl atsiradusią būtinybę kovoti su grupuote ISIL ir kitomis teroristinėmis organizacijomis, reikia persvarstyti ES veiksmus Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione; kadangi reikia daryti didesnį spaudimą autoritariniams režimams, kad jie pradėtų įgyvendinti įtraukią politiką; kadangi regiono stabilizavimo tikslas yra ne tik saugumo klausimas, bet ir ekonominiai, politiniai ir socialiniai padariniai, dėl kurių reikia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės plėtotų strateginę visuotinę ir daugialypę politiką ir bendradarbiavimą su šio regiono veikėjais vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

C.  kadangi teroristinė organizacija ISIL / „Da'esh“ šiaurės Irake ir Sirijoje pradėjo sistemingas etninio valymo kampanijas ir etninių ir religinių mažumų atžvilgius vykdo karo nusikaltimus, įskaitant masinio susidorojimo žudynes ir grobimus; kadangi JT jau pranešė apie tikslines žudymus, priverstinį atvertimą į islamą, grobimus, prekybą moterimis, moterų ir vaikų pavergimą, vaikų verbavimą savižudiškų sprogdinimų tikslais, seksualinę prievartą ir fizinį smurtą bei kankinimą; kadangi grupuotė ISIL / „Da'esh“ yra nusitaikiusi į krikščionių, jazidų, turkmėnų, šabakų, kakajų, saabėjų ir šiitų bendruomenes, taip pat į daugybę arabų ir musulmonų sunitų;

D.  atsižvelgdamas į tai, kad Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika išgyvena su geopolitine padėtimi susijusį perversmą, kuris gali lemti esminius ir nenuspėjamus regiono pusiausvyros pokyčius; kadangi regione vis dažniau kyla politinio, etninio ir religinio pobūdžio krizės ir konfliktai, stiprėja sukarintos grupuotės ir susilpnėja ar žlunga kai kurios regiono valstybės ar režimai; kadangi šiomis aplinkybėmis yra daugybė žmogaus teisių pažeidimų; kadangi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalys ir tarptautinė bendruomenė, kovodamos su terorizmu ir remdamos įtraukią demokratinę reformą šiame regione, turi bendrų saugumo interesų;

E.  kadangi dėl konfliktų Irake ir Sirijoje, kaip ir dėl konflikto Jemene ir Libijoje, didėja įtampa regione ir tarptautinė įtampa; kadangi religinis ir etninis pagrindas naudojamas kaip priemonė siekiant su politika ir valdžia susijusių interesų; kadangi todėl kyla konfrontacijos tarp sunitų ir šiitų grėsmė, plintanti už tiesioginių geografinių ribų;

F.  kadangi Tunisas yra ryškiausias demokratizacijos po sukilimų arabų šalyse pavyzdys, tačiau jį paveikė grupuotės ISIL / „Da’esh“ 2015 m. kovo 18 d. teroristinis išpuolis, kuris primena, kad šio regiono šalims, ypač Tunisui, būtina stipri ir nuolatinė parama;

G.  kadangi, atsižvelgiant į 2008 m. ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites, moters teisių ir lyčių lygybės skatinimas turėtų būti svarbiausia ES ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regiono šalių politinių ir žmogaus teisių dialogo sudėtinė dalis; kadangi moterų dalyvavimas ir galių moterims suteikimas viešojoje, politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje srityse Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse yra pagrindinis stabilumo, taikos ir ekonominės gerovės stiprinimo ilguoju laikotarpiu veiksnys; kadangi galių moterims ir mergaitėms suteikimas per švietimą yra labai svarbus skatinant jų vaidmenį visose šiose srityse; kadangi moterų teises ir lyčių lygybę ginančios pilietinės visuomenės organizacijos gali atlikti svarbų vaidmenį suteikiant moterims galių Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse;

H.  kadangi valstybių narių įtaką regione labai nevienoda; kadangi būtina didinti Europos Sąjungos įtaką; kadangi ilgalaikis politinis ir ekonominis Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono stabilumas yra pagrindinis strateginis Sąjungos uždavinys; kadangi dėl šios priežasties Sąjunga turi atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant spręsti konfliktus ir užtikrinti demokratinį valdymą Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione;

I.  kadangi praeityje ES parama Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalims buvo pernelyg fragmentiška ir pernelyg lėtai pritaikoma prie šių šalių politinių ir ekonominių poreikių, todėl kilo grėsmė ES gebėjimui atlikti svarbų vaidmenį šiame regione;

J.  kadangi praeityje ES pagalba Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalims, visų pirma pagal Europos kaimynystės politiką (EKP), buvo labai dažnai teikiama taikant vienodą, prie savitumų nepritaikytą strateginį požiūrį, nebuvo tinkamai atsižvelgiama į šių šalių specifinę padėtį ir nebuvo nustatomi pilietinės visuomenės partneriai, kuriems reikalinga parama ir gebėjimų stiprinimo pagalba; kadangi demokratizacijos mėginimams, kurių imtasi po vadinamojo Arabų pavasario sukilimų, reikalinga aktyvi parama, pagrįsta struktūriniu ilgalaikiu požiūriu;

K.  atsižvelgdamas į tai, kad perversmai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione daro poveikį ES gebėjimui skatinti savo politines ir demokratines vertybes; kadangi tokie perversmai kenkia ES ekonominių santykių su atitinkamomis šalimis raidai ir galėtų sukelti grėsmę ES energetiniam saugumui;

L.  kadangi ES, priversta skubiai reaguoti į vieną po kitos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione prasidėjusias krizes, kurių, nepaisant tam tikrų ženklų, jai nepavyko numatyti, nesugebėjo išanalizuoti pagrindinių duomenų ar reaguoti į po 2011 m. arabų šalių sukilimų susidariusią sudėtingą padėtį, atsiradusius lūkesčius ir atsivėrusias perspektyvas; kadangi, visų pirma, ES nesugebėjo sureaguoti į būtinybę sukurti labai ilgalaikę strategiją, skirtą teisingam perėjimui prie demokratijos remti, ekonomikos plėtrai ir politiniam stabilumui užtikrinti; kadangi Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, vadovaudamasi 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos pateiktais nurodymais, pradėjo esminį strateginių svarstymų procesą; kadangi Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) pradėjo išsamių konsultacijų dėl Europos kaimynystės politikos (EKP) persvarstymo procesą; kadangi EIVT institucinė sąranga užtikrina galimybę atlikti kiekvienos šalies politinę ir strateginę analizę, kuri turėtų būti vienas iš pagrindinių veiksnių planuojant paramą regiono šalims, taip pat teikiamą įgyvendinant Europos kaimynystės politiką;

M.  kadangi tam, kad Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse galėtų atlikti teigiamo sverto vaidmenį, ES privalo gebėti pasiūlyti daugiau nei vien tik ekonominio bendradarbiavimo perspektyvą, būtent ji turėtų pasiūlyti didelio masto politinę ir strateginę partnerystę;

N.   kadangi per 2015 m. birželio 26–30 d. Tunise, Kuveite ir Jemene įvykdytus išpuolius, už kuriuos atsakomybę prisiėmė grupuotė „Da’esh“ / ISIL, 92 žmonės žuvo ir dar keli šimtai buvo sužeisti; kadangi tie išpuoliai dar kartą patvirtina, jog būtina veiksmingai spręsti saugumo problemas, ir rodo politinio stabilumo šiame regione stoką;

Grėsmių šalinimas ir saugumo padėtis

1.  ragina ES ir jos valstybes nares šalinti pagrindines sparčiai blogėjančios padėties Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione priežastis taikant visaapimantį ir plačių užmojų požiūrį; remia tarptautinę kampaniją prieš grupuotę ISIL / „Da'esh“ ir palankiai vertina koalicijos partnerių įsipareigojimą bendradarbiauti vadovaujantis bendra strategija; ypač palankiai vertina ES valstybių narių, kurios dalyvauja tarptautinėje koalicijoje prieš grupuotę ISIL prisidėdamos prie karinės intervencijos arba teikdamos logistinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą, veiksmus; vis dėlto ragina labiau sutelkti veiksmus visose srityse ir pabrėžia būtinybę imtis labiau koordinuotų veiksmų; pažymi, kad šie veiksmai galėtų būti koordinuojami prižiūrint ES, prireikus, kaip dalis bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) veiksmų, ir šiuo tikslu ragina ES sukurti pakankamai veiklos pajėgumų ir parengti iš tiesų bendrą Europos gynybą; vis dėlto pabrėžia, kad būtina rasti pritaikytą, politikos ir regionų skirtumais pagrįstą sprendimą kovos su ISIL / „Da’esh“, Al Nusra frontu ir kitomis teroristinėmis grupuotėmis klausimui spręsti; ragina ES imtis pagrindinio tarpininko regioniniame dialoge, į jį įtraukiant visus regiono suinteresuotuosius subjektus, įskaitant Arabų Valstybių Lygą, Saudo Arabiją, Egiptą, Turkiją ir Iraną, vaidmens; primena, kad siekiant šiame regione užtikrinti ilgalaikį stabilumą, labai svarbu patenkinti teisėtus vietos gyventojų poreikius, visų pirma išreikštus per 2011 m. arabų šalių sukilimus; atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą Arabų Valstybių Lygos pranešimą apie nuolatinio greitojo reagavimo padalinio, kuris itin daug dėmesio skirs kovai su grupuote ISIL ir kitomis besiformuojančiomis teroristinėmis grupuotėmis, suformavimą;

2.  pabrėžia nuolatinio ES politinio dalyvavimo aukščiausiu lygmeniu svarbą siekiant užtikrinti ilgalaikį strateginį politinį dialogą ir nuoširdžias bendras diskusijas su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalimis svarstant jų poreikių, siekiant regiono stabilumo, klausimą; pabrėžia, kad Europos Sąjunga bus veiksminga dalyvė tarptautinėje arenoje tik tuo atveju, jei sugebės išreikšti vieningą nuomonę; todėl ragina ES nedelsiant nustatyti iš tiesų bendrą užsienio politiką, kurią įgyvendinant glaudžiai koordinuojami vidaus ir išorės veiksmai; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir ES vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai dirbti kartu su ES valstybių narių užsienio reikalų ministrais ar regiono veikėjų pripažintais politikais siekiant užtikrinti, jai vadovaujant ir Sąjungos vardu, nuolatinį dialogą su šio regiono šalimis; primena, kad reikia nustatyti pagrindines šalis partneres ir jomis pasikliauti siekiant užtikrinti ilgalaikį politinį stabilumą ir saugumą;

3.  pabrėžia, kad svarbu ir būtina 2015 m. veiksmingai įgyvendinti šias iniciatyvas: remti gebėjimų stiprinimo projektus ir tokio pobūdžio veiklą Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse, kovoti su radikalizacija ir smurtiniu ekstremizmu, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, šalinti esminius veiksnius ir besitęsiančias krizes ir stiprinti partnerystę su pagrindinėmis šalimis, be kita ko, stiprinant politinį dialogą su Arabų Valstybių Lyga, Islamo bendradarbiavimo organizacija, Afrikos Sąjunga (AS) ir kitomis atitinkamomis regioninėmis koordinavimo struktūromis, kaip antai „G5 Sahel“;

4.  teigia, kad Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono stabilumas ir saugumas yra esminiai siekiant užtikrinti ES saugumą; primena, kad ISIL / „Da’esh“ ir kitos teroristinės organizacijos jau daug metų yra įsišaknijusios Irake ir Sirijoje ir siekia daryti poveikį regione; pažymi, kad grupuotės pergales lemia institucinės, demokratinės ir saugumo krizės šiose šalyse ir jų bendros sienos pralaidumas; pabrėžia, kad grupuotės ISIL / „Da’esh“ ir Al Nusra fronto verbavimo pajėgumą ir jų plėtimąsi skatina regioną apėmusi ekonominė, politinė, socialinė ir kultūrinė krizė; ragina Sąjungą kartu su arabų pasauliu įvertinti pagrindines radikalizacijos priežastis ir patvirtinti bendrą saugumo, demokratinio valdymo pajėgumų ugdymo, politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio vystymosi aspektais grindžiamą požiūrį, pagal kurį įtraukumas turėtų būti pagrindinis principas; mano, kad, kol nėra konkretaus ir ilgalaikio šių rimtų problemų sprendimo, bet kokie veiksmai siekiant neutralizuoti grupuotės ISIL / „Da’esh“ ir kitų teroristinių grupuočių keliamą grėsmę susidurs su vis didesniais ir nuolatiniais sunkumais;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES strategijai “Sirijai ir Irakui, taip pat ISIL / „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui spręsti skirtos ES regioninės strategijos elementai“ įgyvendinti skirta 1 mlrd. eurų, iš kurių 400 mln. eurų numatyta humanitarinei pagalbai; palankiai vertina pastangas pritaikyti ES humanitarinę pagalbą prie konkrečių poreikių, atsižvelgiant į lytį ir amžių; ragina ypatingą dėmesį skirti Jordanijai ir Libanui, nes į šias šalis persikelia daugiausia pabėgėlių, palyginti su jų gyventojų skaičiumi; pabrėžia, jog svarbu, kad šios dvi šalys sudarytų palankesnes sąlygas pabėgėliams saugiai pereiti į jų teritoriją ir laikytųsi negrąžinimo principo; taip pat primena pabėgėlių krizės pasekmes Irako Kurdistano regioninės vyriausybei (KRG); nerimauja, kad dėl didžiulio skurdo ir nepritekliaus pabėgėlių stovyklose jos gali tapti radikalizacijos židiniais; mano, kad ilgainiui šios stovyklos tampa destabilizuojančiais veiksniais priimančiosiose šalyse, todėl prašo surasti ilgalaikius sprendimus, kaip padėti pabėgėliams ir juos priimančiosioms šalims; ragina ES bendradarbiauti su kitais partneriais, būtent su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR) ir Jungtinių Tautų vaikų fondu (UNICEF), siekiant išspręsti nuolatines problemas pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų stovyklose Irake, Jordanijoje, Libane ir Turkijoje, ypač susijusias su nepakankamu jaunimo ir vaikų mokykliniu lavinimu; palankiai vertina tai, kad pagal naują strategiją ir priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, skiriama lėšų priimančiųjų šalių gyventojams; ragina visas ES valstybes nares padidinti savo įsipareigojimus, susijusius su pabėgėlių krize, numatant finansinių išteklių ir pažeidžiamiausių pabėgėlių perkėlimą;

6.  atkreipia dėmesį į nuolat didėjantį prieglobsčio prašymų iš Sirijos ir Irako skaičių ir ragina ES valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant priimti prieglobsčio prašytojus ir skubiai išnagrinėti nebaigtus svarstyti prieglobsčio prašymus;

7.  palankiai vertina tai, kad kai kurios Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono valstybės dalyvauja tarptautinėje koalicijoje prieš grupuotę ISIL / „Da'esh“; ragina jų vyriausybes ir tarptautinę bendruomenę padvigubinti pastangas siekiant užkirsti kelią tarptautinio terorizmo finansavimui ir karui Sirijoje ir Libijoje; dar kartą ragina visas šio regiono šalis sutrukdyti asmenims ir privačiojo ar viešojo sektorių subjektams finansuoti arba tarpininkauti finansuojant teroristines organizacijas ar Sirijos individualius asmenis ar įmones, susijusius su Sirijos vyriausybe, kuriems taikomos ES sankcijos, kurios turi būti gana griežtos; ragina jas dalyvauti regioninio bendradarbiavimo programose, skirtose kapitalo srautų stebėsenai vykdyti, pagal kurias pradedamas bendradarbiavimas su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (GCC), Arabų Valstybių Lyga, Islamo bendradarbiavimo organizacija ir ES institucijomis; pabrėžia, kad reikia skubiai pradėti taikyti veiksmingą sankcijų sistemą, suderintą su Arabų Valstybių Lyga, Islamo bendradarbiavimo organizacija ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, siekiant nutraukti tarptautinių subjektų finansavimą grupuotei ISIL / „Da’esh“ ir teroristinių organizacijų neteisėtai išgautos naftos komercializaciją; taip pat primena, kad reikia skubiai užtikrinti glaudesnį muitinės įstaigų bendradarbiavimą Turkijos, Irako ir Sirijos pasienyje, siekiant neleisti grupuotei ISIL / „Da'esh“ parduoti neteisėtai išgautą naftą;

8.  pabrėžia struktūrinio, strateginio ir ilgalaikio dialogo su Arabų Valstybių Lyga, Islamo bendradarbiavimo organizacija ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba svarbą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad 2014 m. birželio 11 d. Atėnuose buvo priimta deklaracija, o 2015 m. sausio mėn. – susitarimo memorandumas, ir ragina juos visapusiškai įgyvendinti; pabrėžia, kad itin svarbu reguliariai rengti ES ir Arabų Valstybių Lygos, Islamo bendradarbiavimo organizacijos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos aukščiausiojo lygio susitikimus; pabrėžia, kad Arabų Valstybių Lyga turės atlikti pagrindinį vaidmenį sprendžiant krizių klausimą; mano, kad šios krizės pabrėžia poreikį, kad Arabų Valstybių Lygos narės transformuotų šią organizaciją į visapusišką vykdomąjį organą, gebantį priimti privalomus sprendimus; atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos strateginį bendradarbiavimą; pabrėžia, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba gali daryti teigiamą politinę įtaką krizių ir konfliktų valdymui Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse;

9.  taip pat pabrėžia regioninių dialogų su Turkija ir Iranu svarbą; palankiai vertina neseniai ES3 + 3 ir Irano pasiektą susitarimą dėl Irano branduolinės programos ir tikisi, kad iki sutarto termino bus parengtas galutinis išsamus susitarimas; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares tuo atveju, jei bus pasiektas galutinis susitarimas branduolinės veiklos klausimu, surengti išsamias konsultacijas su Iranu ir tuo pat metu, belaukiant atitinkamų tarptautinių institucijų, įskaitant TATENA, patvirtinimo, užtikrinti, kad jis įsipareigotų neplatinti ginklų; šiuo tikslu primygtinai ragina ES aktyviai dalyvauti skatinant didesnį Irano ir Saudo Arabijos tarpusavio pasitikėjimą; pabrėžia būtinybę intensyvinti bendradarbiavimą su Turkija kovos su terorizmu srityje; teigia, kad Turkija, kaip NATO narė, gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su grupuote ISIL / „Da’esh“ ir stabilizuoti padėtį Irake ir Sirijoje; ragina Turkiją pašalinti tam tikrus dviprasmiškumus ir visapusiškai atlikti savo, kaip stabilizuojančios jėgos regione, vaidmenį veiksmingai kontroliuojant savo sienas su Sirija ir, bendradarbiaujant su ES, aktyviau kovojant su grupuote ISIL / „Da’esh“;

10.  ragina šio regiono šalis susilaikyti nuo terorizmo ir ginklų eksporto į kaimynines šalis, nes tai galėtų dar labiau destabilizuoti padėtį;

11.  primena, kad būtina sudaryti sąlygas Izraelio ir Palestinos Administracijos taikos deryboms atnaujinti siekiant tvaraus konflikto sprendimo, suteikiančio abiems šalims galimybę taikiai ir saugiai gyventi viena greta kitos ir pagrįsto 1967 m. nustatytomis sienomis, o Jeruzalė pagal tarptautinę teisę turėtų būti abiejų valstybių sostinė; dar kartą išreiškia didžiulį susirūpinimą dėl sparčiai blogėjančios humanitarinės padėties Gazos ruože; yra labai susirūpinę dėl Izraelio gyvenviečių politikos Vakarų Krante; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Izraelio ir Palestinos dialogas pateko į aklavietę ir kad tarp šių dviejų šalių didėja įtampa; ragina abi šalis, ES ir tarptautinę bendruomenę dėti daug ir patikimų pastangų šiam klausimui išspręsti; palankiai vertina ir remia Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės F. Mogherini ryžtą didinti ES įsitraukimą į Artimųjų Rytų taikos procesą ir būti šiame procese tarpininke; primygtinai ragina visas šalis susilaikyti nuo bet kokių galinčių padėtį pabloginti veiksmų – kurstymo, provokacijų, perteklinio jėgos naudojimo ar keršto; primena, kad visapusiškai remia 2002 m. Arabų taikos iniciatyvą ir ragina Arabų Valstybių Lygos šalis ir Izraelį ją įgyvendinti; pabrėžia, kad bet kokios diskusijos dėl taikos proceso atnaujinimo ir Gazos Ruožo administracinės ir politinės kontrolės, kurią vykdytų Palestinos Administracija, būtų kur kas veiksmingesnės, jei jose dalyvautų Arabų Valstybių Lyga; pažymi esminį Egipto vaidmenį pasiekiant galutinio ugnies nutraukimo 2014 m. vasarą vykusiame „Hamas“ ir Izraelio konflikte; prašo tarptautinius pagalbos teikėjus laikytis 2014 m. spalio mėn. vykusioje Kairo konferencijoje prisiimtų įsipareigojimų;

12.  visapusiškai remia konkrečius veiksmus, kuriuos ES turi vykdyti įgyvendindama stiprią BSGP, kuria siekiama skatinti Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių stabilumą ir saugumą; apgailestauja, kad regione vykdomų BSGP misijų ir operacijų (EUBAM Libya, EUPOL COPPS ir EUBAM Rafah) nepakanka ir jos atitrūkusios nuo saugumo problemų regione, ir ragina strategiškai įvertinti šią veiklą; pabrėžia, kad ES, įgyvendindama šį įsipareigojimą gerbti žmogaus teises ir teisinės valstybės principus, galėtų atlikti svarbų vaidmenį, teikdama konkrečią pagalbą, ugdydama specialius įgūdžius baudžiamojo teisingumo sistemos reformos, saugumo sektoriaus reformos, nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos, sienų kontrolės, kovos su terorizmu ir radikalizacija, ginklų, narkotikų kontrabandos ir žmonių gabenimo prevencijos srityse; ragina ypač daug dėmesio skirti Libijai; pabrėžia dialogo ir bendradarbiavimo su Arabų Valstybių Lyga ir Afrikos Sąjunga svarbą tam, kad valstybės partnerės galėtų ugdyti įgūdžius ir turėtų būtinų kovoti su ekstremizmu karinių ir žmogiškųjų išteklių;

13.  tvirtai nepritaria nepilotuojamų orlaivių naudojimui vykdant neteismines ir ekstrateritorines teroristine veikla įtariamų asmenų egzekucijas ir reikalauja uždrausti nepilotuojamų orlaivių naudojimą šiuo tikslu;

14.  ragina ES valstybių narių ir Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalių valdžios institucijas taikyti kankinimo draudimą, visų pirma įteisintą Jungtinių Tautų konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, kurią dauguma jų pasirašė ir ratifikavo; dar kartą pakartoja, kad kankinant išgauti prisipažinimai negalioja, ir smerkia tokią praktiką;

15.  ypač yra susirūpinęs dėl to, kad dėl įvairių politinių krizių regione sumažėjo valstybių narių žvalgybos pajėgumai; primena, kad itin svarbu skatinti geresnį ES valstybių narių ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje atsižvelgiant į žmogaus teises ir tarptautinę teisę; ragina šias šalis nuosekliai ir veiksmingai bendradarbiauti tarpusavyje, taip pat su Europolu ir Interpolu, siekiant padėti joms parengti reikiamas struktūras ir išteklius kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu srityse, įskaitant prekybą žmonėmis, diegiant integruotas gynybos sistemas, skirtas visų pirma apsaugoti kiekvieno individo žmogaus teises, jei jau yra taikomos atitinkamos žmogaus teisių apsaugos priemonės; atkreipia dėmesį į dialogą „5+5 “, kuriuo papildomi Sąjungos veiksmai Viduržemio jūros regione ir kuris padeda plėsti bendradarbiavimą saugumo srityje; pabrėžia, kad reikia įveikti vis dar esamus bendradarbiavimo su užsienio kovotojų kilmės, tranzito ir paskirties šalimis trūkumus; ragina ES valstybes nares suvienyti savo išteklius, stiprinti esamas priemones (FRONTEX, EUROSUR) ir sukurti Europos keleivio duomenų įrašą, siekiant pagerinti ES išorės sienų kontrolę; pabrėžia, kad reikėtų stiprinti aktyvų užsienio ir vidaus reikalų ministrų bendradarbiavimą, ypač susijusį su teismų ir policijos bendradarbiavimu ir keitimusi informacija;

16.  primena, kad reikia kuo greičiau rasti politinį Sirijos konflikto sprendimą; tvirtina, kad, siekiant išlaikyti šalies vienybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ilgalaikiam sprendimui rasti reikia, kad Sirija vadovautų įtraukiam procesui, kurio rezultatas būtų pereinamasis laikotarpis, remiantis 2012 m. birželio 30 d. Ženevos komunikatu ir vadovaujantis atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis; palankiai vertina Sirijos nacionalinės koalicijos pastangas išplėsti savo narystę ir imtis bendros veiklos su kitomis opozicijos grupėmis, įskaitant pastarąją bendrą veiklą su Nacionaliniu koordinavimo komitetu siekiant suformuoti opozicijos viziją, kaip turėtų vykti politinis pereinamasis procesas; pritaria JT specialiojo pasiuntinio Staffano de Mistura pastangoms siekiant sustabdyti ginkluotus konfliktus ir vėl pradėti politinį dialogą; pabrėžia, kad svarbu saugoti ir remti demokratinę Sirijos opoziciją; primena, kad būtina užtikrinti atskaitomybę už konflikto metu Basharo al-Assado režimo įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus;

17.  ragina, kad rengiant bet kokią iniciatyvą, kuria siekiama nutraukti kovas Sirijoje, būtų atsižvelgta į tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinių žmogaus teisių reikalavimus (pastarieji taikomi ir karo, ir taikos metu), taip pat į tarptautinę baudžiamąją teisę; ragina Europos Sąjungą daryti didesnį spaudimą B. Assado režimui, kad jis laikytųsi JT Saugumo Tarybos rezoliucijų 2139 (2014), 2165 (2014) ir 2191 (2014), ir dėti daugiau pastangų, kad humanitarinė pagalba pasiektų savo paskirties vietas, taip pat ir esančias Sirijos nuosaikiosios opozicijos kontroliuojamose zonose, ir padėti jai stiprinti gebėjimus; palankiai vertina per Kuveito III konferenciją prisiimtus įsipareigojimus ir ragina ES ir kitus tarptautinius paramos teikėjus vykdyti savo finansinius įsipareigojimus reaguojant į Sirijos krizę; pritaria Komisijos rekomendacijai skatinti administracijos ir viešųjų paslaugų atkūrimą nukentėjusiuose Sirijos regionuose ir skubiai ragina padėti atstatyti Kobanės miestą;

18.  yra labai susirūpinęs dėl ketverius metus blogėjančios Sirijos humanitarinės padėties; pažymi, kad galimybė teikti humanitarinę pagalbą mažėja dėl sąmoningo trukdymo ją teikti ir kad būtina nedelsiant pašalinti šiuos trukdymus; labai sunerimęs pažymi, kad per pastaruosius dvejus metus beveik dvigubai padaugėjo žmonių, gyvenančių pagalbos agentūroms sunkiai pasiekiamose arba nepasiekiamose vietovėse;

19.  pažymi, kad karo metu vykdomi moterų ir mergaičių išžaginimai yra patvirtinti dokumentais, visų pirma Sirijoje, Irake ir grupuotės „Da’esh“ kontroliuojamose teritorijose; ragina užtikrinti, kad ginkluoto konflikto metu išžaginimo aukomis tapusioms moterims ES finansuojamose humanitarinėse įstaigose būtų suteiktos visapusiškos lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugos, vadovaujantis tarptautine humanitarine teise, JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis ir Ženevos konvencijų bendru 3 straipsniu, pagal kurį garantuojama visa būtina medicininė priežiūra, kurios reikia sužeistiesiems ir sergantiems, nedarant jiems nepalankių skirtumų;

20.  pabrėžia, jog reikia, kad Irako vyriausybė skatintų politinės atsakomybės, valdžios ir pajamų už naftą įtraukaus pasidalijimo sistemą, kuri turėtų apimti visas religines ir etnines šalies bendruomenes ir ypač sunitų mažumas; prašo, kad ši pasidalijimo sistema būtų pagrindinė sąlyga įgyvendinant Europos Sąjungos ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą; ragina Irako vyriausybę nedelsiant suteikti apsaugą etninėms ir religinėms mažumoms, neleisti sukarintoms šiitų grupuotėms smurtauti prieš sunitų mažumas, taip pat ragina nuo grupuotės ISIL teroro pabėgusiems asmenims suteikti saugų prieglobstį ir būtinąją pagalbą; atkreipia dėmesį į Irako vyriausybės ir Kurdistano regioninės vyriausybės (KRG) pasiektą susitarimą ir ragina jį visiškai įgyvendinti, taip pat ragina Iraką visapusiškai gerbti KRG finansines teises, kaip numatyta Konstitucijoje; pabrėžia, kaip svarbu toliau stiprinti Bagdado ir Erbilio bendradarbiavimą siekiant saugumo ir ekonominės gerovės Irake ir regione, ir skatina tai daryti; ragina ES prisidėti prie Irako vyriausybės politinių, administracinių ir karinių gebėjimų stiprinimo, ypač siekiant įveikti dėl socialinės ir ekonomikos krizės ir nepakankamos žmogaus teisių apsaugos iškilusius iššūkius;

21.  yra įsitikinęs, kad, siekiant ilgalaikio saugumo nuo grupuotės ISIL ar kitų teroristinių grupuočių jau išlaisvintuose regionuose, reikia tuos regionus toliau stabilizuoti; pažymi, kad tai gali būti daroma teikiant humanitarinę pagalbą, vykdant išminavimo programas ir policijos reidus;

22.  labai smerkia 2015 m. kovo 18 d. Bardo muziejuje Tunise įvykdytą teroro aktą, už kurį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Da‘esh“; yra susirūpinęs dėl priėmimo į teroristų tinklus pajėgumų valstybėje, kuriai vadovauja nacionalinės vienybės vyriausybė, įskaitant nuosaikiųjų islamistų partiją „Ennahda“; taip pat yra susirūpinęs dėl pralaidžių Tuniso sienų su Libija, per kurias visų pirma vykdoma neteisėta prekyba narkotikais ir ginklais, ir palankiai vertina Tuniso ir ES bei jos valstybių narių vėliausią bendradarbiavimą šiuo klausimu; vis dar yra susirūpinęs dėl masinio pabėgėlių iš Libijos antplūdžio į Tunisą, kuris labai veikia šalies stabilumą, ir palankiai vertina tai, kad Tunisas priima pabėgėlius ir šiuo metu jau yra suteikęs prieglobstį daugiau kaip milijonui Libijos pabėgėlių; pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir Tunisas tęstų ir stiprintų bendradarbiavimą saugumo srityje, ypač įgyvendindami bendras saugumo programas; mano, kad Tuniso problemai būtina skirti daugiau paramos, prisiimant konkrečius ekonominius ir su investicijomis susijusius įsipareigojimus, siekiant remti trapų perėjimą prie demokratijos, suvokiant, kad visas regionas ir ES yra suinteresuoti, kad Tuniso bandymas pavyktų; primygtinai ragina Komisiją pabrėžti demokratizacijos svarbą ir po arabų šalių sukilimų išsiųsti simbolinę žinią – Tunise surengti ES bei Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių aukščiausiojo lygio susitikimą;

23.  yra labai susirūpinęs dėl blogėjančios saugumo ir humanitarinės padėties Libijoje; yra labai susirūpinęs dėl to, kad šalyje plinta teroristinės grupuotės, ypač grupuotė ISIL / „Da’esh“, kurios naudojasi politiniu vakuumu ir smurto eskalavimu; pabrėžia, kad svarbu imtis skubių priemonių ir siekiant apriboti ir pašalinti teroristinių organizacijų Libijos teritorijoje įtaką; yra sunerimęs dėl itin sunkios padėties pietinėje šalies dalyje, nes ji naudojama kaip organizuoto nusikalstamumo ir ginkluotų grupuočių platforma; pabrėžia, kad reikia išsaugoti Libijos teritorinį vientisumą ir nacionalinę vienybę, o tai galima pasiekti tik įgyvendinant politiką, kurioje dalyvauja visi aiškiai apibrėžti dalyviai; dar kartą patvirtina savo pritarimą JT vadovaujamoms deryboms, kurias vykdo JT generalinio sekretoriaus specialusis atstovas Bernardino Léon siekiant rasti suderintą sprendimą, kuris padėtų suformuoti vieningą Libijos vyriausybę; palankiai vertina Alžyro ir Maroko pastangas Libijos vidiniam dialogui skatinti; pabrėžia, kad ES jau pareiškė esanti pasirengusi nustatyti ribojamąsias priemones dialogo procesą apsunkinantiems subjektams, kaip nurodyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2174 (2014); pabrėžia, kad ES turėtų būti pasirengusi suteikti paramą Libijos institucijoms, kai tik bus pasiektas politinis sprendimas ir sudarytos paliaubos; pabrėžia, kad ES turėtų prisidėti prie nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos bei saugumo sektoriaus reformos iniciatyvų, kai tik bus inauguruota vieninga vyriausybė ir kai ji to paprašys; vis dėlto įspėja, kad politinių derybų patekimo į aklavietę ir sustiprėjusio ginkluoto konflikto atveju ES privalo būti pasirengusi prisidėti prie bet kokios pagal JT Saugumo Tarybos įgaliojimus vykdomos taikos palaikymo intervencijos;

24.  yra sunerimęs dėl blogėjančios saugumo padėties Jemene; pabrėžia, kad politinė krizė peraugo į saugumo ir humanitarinę krizę, kuri destabilizuoja padėtį visame Arabijos pusiasalyje ir taip pat visose Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse; remia JT pastangas atnaujinti derybas; pabrėžia, kad tik taikiomis pagrindinių politinių grupių derybomis pasiektu plačiu politiniu sutarimu, kai nejaučiama baimės, gali būti tvariai įveikta dabartinė krizė ir išsaugota šalies vienybė ir teritorinis vientisumas; ragina ES ir valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant padėti civiliams gyventojams ir įveikti krizę;

25.  griežtai smerkia išpuolius prieš Jemeno civilinę infrastruktūrą ir gyventojus, kurių metu nukentėjo daug asmenų ir labai pablogėjo jau ir taip prasta humanitarinė padėtis; ragina ES kartu su tarptautiniais ir regiono subjektais tarpininkauti, kad būtų nedelsiant paskelbtos paliaubos ir nutrauktas smurtas prieš civilius gyventojus; ragina, koordinuojant veiksmus su kitais tarptautiniais paramos teikėjais, skirti papildomų lėšų, kad būtų galima užkirsti kelią humanitarinei krizei ir suteikti būtiną pagalbą tiems, kuriems jos reikia;

26.  ragina Komisiją kartu su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalimis struktūriškai spręsti problemą, kurią kelia jaunimas, išvykstantis iš ES kovoti grupuotės ISIL / „Da'esh“ ir kitų teroristinių organizacijų pusėje Sirijoje ir Irake; ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant užkirsti kelią kovotojams išvykti iš savo teritorijos, kaip numatyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2170 (2014), ir parengti saugumo tarnyboms ir ES agentūroms bendrą džihadistų stebėsenos ir kontrolės strategiją; ragina bendradarbiauti ES ir tarptautiniu lygmeniu siekiant imtis tinkamų teisinių veiksmų prieš bet kurį asmenį, įtariamą prisidėjus prie teroro aktų, ir kitų prevencinių priemonių, kuriais siekiama nustatyti radikalizaciją ir ją sustabdyti; ragina valstybes nares aktyviau bendradarbiauti ir keistis informacija tarpusavyje bei su ES įstaigomis;

27.  pabrėžia, kaip svarbu, kad Egipto vyriausybė, kovodama su terorizmu, gerbtų pagrindines žmogaus teises ir politines laisves, nutrauktų sistemingus taikių protestuotojų bei aktyvistų areštus ir užtikrintų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą; pažymi, kad teigiamai vertintų mirties bausmės uždraudimą, kuris būtų taikomas neseniai mirties bausme nuteistiems politinių ir socialinių organizacijų nariams;

28.  teigiamai vertina 2015 m. kovo 23 d. pasiektą Egipto, Sudano ir Etiopijos preliminarų susitarimą dėl Nilo upės vagos; pabrėžia, kad siekiant visų dalyvaujančių šalių saugumo būtina bendrai susitarti dėl Nilo upės vandenų naudojimo; pabrėžia, kad ES turėtų būti pasirengusi palengvinti tolesnį visų suinteresuotųjų šalių dialogą, jei manoma, kad tai padės deryboms;

Bendros demokratijos ir žmogaus teisių strategijos stiprinimas

29.  yra įsitikinęs, kad demokratijos stoka yra viena iš pagrindinių politinio nestabilumo regione priežasčių ir kad žmogaus teisių ir pagrindinių demokratinių principų laikymasis yra tvirčiausia ilgalaikė apsauga nuo nuolatinio nestabilumo Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalyse; ragina ES ir jos valstybes nares nežiūrėti į Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regioną vien tik trumpalaikės grėsmės saugumui aspektu ir aktyviai ir nuosekliai remti šio regiono visuomenių demokratijos siekius; pabrėžia, jog, įgyvendinant visapusišką ir plačių užmojų požiūrį siekiant demokratijos, būtina imtis suderintų veiksmų tam, kad saugumo politika būtų susieta su žmogaus teisių srities politika, kuri yra vienas iš ES prioritetų; pabrėžia, kad svarbu gerinti ilgalaikį stabilumą Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione toliau teikiant ES paramą pilietinei visuomenei, visų pirma naudojantis Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone (EDŽTRP), Europos kaimynystės priemonės pilietinės visuomenės priemone, taip pat naujomis priemonėmis demokratijai remti, kaip antai Europos demokratijos fondas (EDF); ragina valstybes nares, iš solidarumo ir laikantis įsipareigojimų, skirti demokratijos fondo biudžetui pakankamai lėšų siekiant užtikrinti kuo lankstesnę ir veiksmingesnę paramą demokratinių permainų siekiantiems vietos veikėjams; ragina EIVT padvigubinti pastangas skleidžiant ir aiškinant Europos vertybes, pirmiausia palaikant reguliarius ryšius su institucijomis ir tuo pat metu su pilietinės visuomenės atstovais;

30.  palankiai vertina tai, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pradėjo išsamias konsultacijas dėl EKP peržiūros; ragina Komisiją, EIVT, Tarybą ir valstybes nares plėtoti veiksmingesnį ir naujoviškesnį politinį ir strateginį EKP aspektą; palankiai vertina ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą; primena, kad šis susitikimas buvo pirmasis užsienio reikalų ministrų susitikimas per septynerius metus; mano, kad ministrai turėtų susitikti kasmet; ragina EIVT ir Komisiją toliau skatinti demokratines reformas ir remti demokratinius veikėjus Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, visų pirma ES kaimyninėse šalyse; pabrėžia, kad skiriant EKP lėšas svarbu išlaikyti dabartinę lėšų paskirstymo pusiausvyrą; primena, kad šalims, kurios daro pažangą įgyvendindamos reformas ir vykdo Europos politiką, turėtų būti teikiama papildoma parama, ypatingą dėmesį skiriant Tunisui, ir pabrėžia, kad reikia skatinti moterų teises;

31.  ragina ES ir jos valstybes nares parengti specialią paramos ir reabilitacijos programą, skirtą moterims ir mergaitėms, patyrusioms seksualinį smurtą ir vergovę Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono konfliktų zonose, ypač Sirijoje ir Irake; ragina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalių vyriausybes, JT, ES ir atitinkamas NVO atsižvelgti į ypatingą pabėgėlių moterų ir mergaičių, ypač nuo savo šeimų atskirtų moterų ir mergaičių, pažeidžiamumą ir užtikrinti joms tinkamą apsaugą, taip pat dėti daugiau pastangų siekiant padėti seksualinę prievartą patyrusioms moterims ir mergaitėms, tuo pat metu taikant socialinės politikos priemones, kurios joms padėtų integruotis į visuomenę; ragina ginkluoto konflikto šalis laikytis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 (2000) nuostatų, taikyti moterų ir mergaičių apsaugos priemones, visų pirma apsaugoti jas nuo seksualinės prievartos, neteisėto gabenimo ir prekybos sekso paslaugomis, taip pat kovoti su nusikaltimų vykdytojų nebaudžiamumu; primygtinai ragina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalių vyriausybes pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, kuri yra galinga priemonė visapusiškai kovojant su smurtu prieš moteris ir mergaites, įskaitant smurtą šeimoje ir moters lyties organų žalojimą;

32.  pabrėžia, kad derybomis dėl asociacijos susitarimų suteikiama galimybė skatinti reformas; pabrėžia, kad reikėtų susieti visus tokių susitarimų aspektus, kad ES galėtų plėtoti savo ryšius visa apimančiu ir suderintu būdu; pabrėžia, kad į tokius susitarimus reikia įtraukti realias ir apčiuopiamas paskatas partneriams, kad reformų procesas taptų patrauklesnis, veiksmingas ir suprantamas civiliams gyventojams;

33.  pabrėžia, kad ES bei Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalys turi glaudžiau bendradarbiauti siekdamos tarpusavyje priimtinų ir bendrais interesais grindžiamų tikslų; pabrėžia ES pagalbos, skiriamos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalims, koordinavimo su kitais tarptautiniais pagalbos teikėjais privalumus; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip šį koordinavimą pagerinti, ir pabrėžia, kad pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju reikia koordinuoti su ilgalaike parama vystymuisi;

34.  tvirtai mano, kad vietos demokratijos vystymas ir veiksmingas vietos lygmens valdymas yra itin svarbūs siekiant stabilizuoti padėtį Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse, todėl ragina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse instituciniu lygmeniu įtvirtinti vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacijas ir stiprinti jų gebėjimus;

35.  smerkia regione toliau vykdomus teisės į religijos ar tikėjimo laisvę pažeidimus ir primena, kad ES šis klausimas yra svarbus; dar kartą nurodo, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių; todėl pabrėžia, kad reikia veiksmingai kovoti su visų formų diskriminacija prieš religines mažumas; ragina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių vyriausybes ginti religinį pliuralizmą; ragina Europos Sąjungą dėti daugiau pastangų propaguojant aktyvią religinių mažumų apsaugą ir suteikiant joms saugų prieglobstį; palankiai vertina tai, kad ataskaitiniu 2013 m. laikotarpiu priimtos ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairės, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose ir dvišaliuose santykiuose su trečiosiomis šalimis ypač daug dėmesio skirti šių gairių įgyvendinimui; ragina ES vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją dalyvauti nuolatiniame dialoge su NVO, religinėmis ar tikėjimo grupėmis ir religiniais lyderiais;

36.  yra įsitikinęs, kad bendradarbiavimas ir diplomatija kultūros srityje, taip pat akademinėje srityje ir dialogas religiniais klausimais yra būtini siekiant kovoti su terorizmu ir visų formų radikalizmu; pabrėžia, kad Europai, kaip ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionui, švietimas ir kritinio mąstymo ugdymas taip pat yra kovos su radikalizacija priemonė, ir todėl ragina ES ir jos valstybes nares pritarti šiose srityse būtinoms investicijoms; pabrėžia, kad itin svarbu skatinti kultūrinius ir akademinius mainus, įskaitant mainus tarp islamo atstovų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikos šalyse ir islamo religinių bendruomenių Europoje; ragina valstybes partneres dalyvauti ES kultūrinėse programose; ragina Europos Komisiją imtis veiksmų dėl Europos Parlamento pasiūlymo sukurti plačių užmojų Europos ir Viduržemio jūros regiono programą „Erasmus“, kuri skirtųsi nuo programos „Erasmus+“; ragina Komisiją artimiausiu metu ypatingą dėmesį skirti programoms „Erasmus +“, parengtoms pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims; ragina į mainų programas įtraukti taip pat dalyvius iš Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalių, kurios nėra Europos kaimynystės politikos narės;

37.  pabrėžia, kad visoms valstybėms narėms būtina parengti veiksmingą bendrą Europos atsaką į džihadistų propagandą ir vidinę radikalizaciją, atsižvelgiant į skaitmeninių priemonių, interneto ir socialinių tinklų naudojimą ir įtraukiant Europos vietos valdžios institucijas, taip pat bendradarbiaujant su ES piliečių, kurie turi tvirtus kultūrinius ryšius su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalimis, bendruomenėmis; mano, kad ši atsvara propagandai turėtų būti paremta bendrų vertybių skatinimu, grindžiamu žmogaus teisių visuotinumo idėja ir turėtų diskredituoti konflikto tarp religijų ar civilizacijų idėją; ragina Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) įdarbinti Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalių kalbas mokančių darbuotojų siekiant pagerinti komunikacijos veiksmingumą; pabrėžia, kad reikia skleisti pozityvią informaciją apie Europos Sąjungos ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių santykius ir bendradarbiavimą, pateikiant konkrečių pavyzdžių; pabrėžia, kad reikia pagerinti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių matomumą šiame regione;

38.  pažymi EKP teikiamas galimybes vykdyti kultūrinį ir įvairių religijų dialogą; pabrėžia ryšį tarp ES ir EKP šalių mainų ir bendradarbiavimo kultūros ir švietimo srityse ir atviros pilietinės visuomenės, demokratijos ir teisinės valstybės kūrimo ir stiprinimo bei pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių skatinimo;

39.  pabrėžia, kad svarbu plėtoti tiesioginį dialogą su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių pilietinėmis visuomenėmis siekiant geriau suprasti jų lūkesčius; pabrėžia, kad remia konsultavimąsi su pilietinės visuomenės organizacijomis ir naujomis kartomis ir jų stiprinimą įgyvendinant EKP; ypač pabrėžia, kad svarbu įtraukti šių šalių jaunimą į nuoširdžiais, atvirais ir lygiaverčiais santykiais paremtą dialogą; primena rinkimų stebėjimo misijų svarbą ir ragina Europos Parlamentą bei EIVT jas siųsti į visas šio regiono šalis, tų šalių vyriausybėms pakvietus, kai teisingų demokratinių rinkimų perspektyvos yra realios, taip pat užtikrinti, kad tokiomis misijomis nebūtų įteisinta surežisuota įvykių eiga; ragina nuolat stebėti, kaip atsižvelgiamą į šių misijų parengtas rekomendacijas;

40.  pabrėžia, kad būtina pabrėžti pagrindinį Viduržemio jūros sąjungos, kaip vienintelio dialogo Europos Sąjungos ir visų Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės forumo, kuris turėtų paskatinti investicijas į tvarų regiono socialinį ir ekonominį vystymąsi, vaidmenį; pažymi, kad Viduržemio jūros sąjunga pati turėtų gebėti sutelkti šiems projektams įgyvendinti reikalingų lėšų; pritaria ministrų susitikimų pasirinktai krypčiai; ragina plačiau informuoti apie susijusias programas ir veiksmus, įskaitant bendras rinkimų stebėjimo misijas ir bendras įvertinimo misijas, ir labiau bendradarbiauti su Europos Sąjunga; primena, kad svarbu suteikti naują postūmį Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinei asamblėjai ir atgaivinti jos politines ambicijas siekiant kartu įveikti su saugumu ir stabilumu Viduržemio jūros regione susijusius iššūkius tokiu būdu, kuris būtų priimtinas abiem pusėms;

41.  yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių pažeidimų, ypač įvykdytų prieš pažeidžiamas grupes Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse, kuriose vyksta konfliktai; mano, kad vaikai yra viena iš pažeidžiamiausių grupių, ir todėl primena, kad reikia dėti daugiau pastangų persvarstytai ES gairių dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų įgyvendinimo strategijai įgyvendinti; ragina ES toliau stiprinti bendradarbiavimą su JT specialiuoju įgaliotiniu nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusių vaikų klausimais, remiant susijusius veiksmų planus ir stebėsenos bei ataskaitų teikimo mechanizmus;

Bendradarbiavimo stiprinimas siekiant ekonominės plėtros

42.  nurodo, kad Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionas itin kenčia dėl skurdo ir nelygybės; yra įsitikinęs, kad norint pasiekti politinį stabilumą būtinas ekonominis ir socialinis vystymasis, derinamas su didesne demokratija ir teisingumu; yra susirūpinęs dėl jaunimo padėties ir mano, kad būtina jaunimui užtikrinti deramas ir teisėtas ateities perspektyvas; pabrėžia, kad Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse labai svarbu kovoti su korupcija siekiant ne tik pritraukti Europos investicijų ir sudaryti tvarios ekonominės plėtros sąlygas, bet ir spręsti saugumo problemas; pabrėžia, kad nustatytas skaidrumo, teisinės valstybės principų laikymosi ir kovos su terorizmu ryšys, taigi visus šiuos klausimus reikia spręsti kartu; ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares aktyviau bendradarbiauti kovojant su korupcija Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse – tai turėtų būti kovos su terorizmu prioritetas;

43.  mano, kad strateginiam ES ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių dialogui reikėtų suteikti papildomą impulsą aptarti tvariam ekonomikos vystymuisi, kuris padėtų pašalinti nelygybę ir sukurtų darbo vietų ir mokymosi galimybių, visų pirma jauniems žmonėms; pabrėžia, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalims patekti į bendrą ES rinką, nustatant visas būtinas apsaugos priemones; pabrėžia, kad svarbu skatinti Europos investicijas Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse, įskaitant į energetikos ir infrastruktūros projektus, siekiant strateginio tikslo – skatinti tvarų vystymąsi ir demokratinę atskaitomybę;

44.  primena, kad 2015 m. yra paskelbti Europos vystomojo bendradarbiavimo metais siekiant daugiau europiečių įkvėpti dalyvauti skurdo panaikinimo iniciatyvose visame pasaulyje, o tai sutampa su tarptautinės bendruomenės planais susitarti dėl darnaus vystymosi tikslų rinkinio; ragina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių visų lygmenų valdžios institucijas šių tikslų įgyvendinimui teikti pirmenybę;

45.  pabrėžia, kad intensyvesnis dialogas klausimais, susijusiais su energetika, Viduržemio jūros regione gali suteikti postūmį regioniniam bendradarbiavimui, skatinti regioninį stabilumą ir užtikrinti aplinkosauginį naudingumą; todėl siūlo ES aktyviau dalyvauti diplomatinėje veikloje energetikos srityje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, kaip apibrėžta energetikos sąjungos nuostatose; pabrėžia strateginę ir ekonominę energijos tiekimo ES pietinėms kaimyninėms šalims svarbą; palankiai vertina tai, kad įsteigta Europos ir Viduržemio jūros dujų platforma, ir patvirtina, kad reikia skatinti Europos ir Viduržemio jūros regiono tinklų jungtis dujų ir elektros energijos sektoriuose;

46.  remia akademinio ir profesinio mokymosi finansavimą siekiant Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse sukurti didelį profesinės kompetencijos rezervą; pažymi, kad profesiniam mokymui skirta ES apykaitinio judumo programa turėtų būti kiek įmanoma išplėsta į visas Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalis taikant lanksčias ir nuolat vystomas priemones, kaip antai judumo partnerystės;

47.  ragina ES patvirtinti, kad ji, naudodama visas turimas priemones, dalyvaus visuose regiono valstybių ekonominio vystymosi etapuose; primena, kad šios priemonės yra labai įvairios – nuo humanitarinės pagalbos iki visapusiškų ir išsamių laisvosios prekybos susitarimų ir yra skirtos ir krizei įveikti, ir stabilioms institucijoms sukurti;

48.  apgailestauja, kad reikia laukti mažiausiai vienerius metus tam, kad būtų galima skirti makrofinansinę pagalbą šalims, kurių finansinė padėtis yra labai pažeidžiama; ragina ES labai skubiai mobilizuoti lėšas arba jas nukreipti iš kitur; reikalauja sukurti naujas ES pagalbos procedūras, kurios būtų taikomos teikiant pagalbą naudojantis Europos Sąjungos išorės veiksmų finansinėmis priemonėmis ir teikiant makrofinansinę paramą; makrofinansinės paramos klausimu pabrėžia, kad ES reikia tinkamai įvertinti priemonių, kurių reikalaujama iš paramą gaunančių šalių, socialinį ir ekonominį poveikį ir jų poveikį žmogaus teisėms, siekiant užtikrinti, kad tokia parama nebūtų nestabilumo veiksnys, pvz., nesutrikdytų socialinių tarnybų darbo; ragina pagalbos teikėjus iš arabų šalių koordinuoti pagalbą su Arabų Valstybių Lyga ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, taip pat, kiek įmanoma, su Europos Sąjunga;

49.  ragina Europos investicijų banką (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) derinti savo investicijų strategijas su Viduržemio jūros sąjunga tam, kad būtų sukurta teigiama sąveika;

50.  ragina ES plėtoti partnerystes su šio regiono šalimis, kurios nėra tiesioginės jos kaimynės; pritaria, kad būtų sudaryta sutartis, kuria įsteigiama ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos laisvosios prekybos erdvė, tuo atveju, jei bus pasiektas abipusiai naudingas susitarimas, kuriuo ES būtų suteikta daugiau galimybių dalyvauti ir išlikti svertu regione, visų pirma atnaujinant derybas dėl naujos bendros veiksmų programos; primena, kad toks Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir ELPA susitarimas įsigaliojo 2014 m. liepos 1 d.

51.  skatina ES tęsti diskusijas dėl to, kad būtų pradėtos derybos dėl išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų su kai kuriomis regiono valstybėmis, remiantis Europos Sąjungos įsipareigojimais, prisiimtais pagal Dovilio partnerystę; primena, kad prekybos santykių plėtra yra ES išorės politikos dalis ir prisideda prie taikos, gerovės ir stabilumo tikslų įgyvendinimo;

52.  pabrėžia, kad Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių regioninė integracija sudarytų sąlygas stiprinti politinius ryšius ir skatintų prekybą ir plėtrą; ragina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalis įvairinti savo ekonomiką ir importą; pažymi, kad didžioji dauguma Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių prekybos vykdoma su šiam regionui nepriklausančiomis šalimis; apgailestauja dėl aklavietės, į kurią pateko ES, susijusios su Arabų Magribo sąjunga (AMS); ragina ES dėti visas pastangas diplomatiniu, politiniu ir finansiniu lygmenimis siekiant padėti Magribo šalims vykdyti regioninę integraciją pagal AMS arba geografiškai platesnius Agadiro susitarimus;

53.  palankiai vertina Užsienio reikalų tarybos paramą Investicijų pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse koordinavimo iniciatyvai (AMICI); pabrėžia iniciatyvų, kuriomis skatinami nuoseklūs ir efektyvūs Europos Sąjungos išorės veiksmai, svarbą;

54.  remia tolesnį bendradarbiavimą transporto sektoriuje, įskaitant vykdomą tvirčiau susiejant Europos Sąjungos ir šalių partnerių infrastruktūros tinklus siekiant palengvinti žmonių ir prekių judėjimą;

o
o   o

55.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES Regionų komitetui, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Arabų Valstybių Lygos ir Viduržemio jūros sąjungos generaliniams sekretoriams ir jų valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0023. (2) OL C 247 E, 2012 8 17, p. 1. (3) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 163. (4) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 26. (5) OL C 261 E, 2013 9 10, p. 21. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0207. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0027. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0010. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0040. (10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0077. (11) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0071.