Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 7 d.(1) ir 2009 m. sausio 15 d.(2) EP rezoliucijas dėl Srebrenicos,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Europos žmogaus teisių konvencijos ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatas, kuriomis pripažįstama kiekvieno asmens teisė į gyvybę, laisvę ir saugumą, taip pat į minties, sąžinės ir religijos laisvę,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, pasirašytą 2008 m. birželio 16 d. Liuksemburge ir įsigaliojusį 2015 m. birželio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 1993 m. gegužės 25 d. rezoliuciją 827, 2004 m. liepos 9 d. rezoliuciją 1551 ir 2004 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją 1575,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2015 m. liepos 11 d. minimos 20-osios Bosnijos karo metu Srebrenicoje ir jos apylinkėse įvykdyto genocido akto ir etninio valymo metinės, turėsiančios vėl priminti apie ekstremalių formų nacionalizmo ir netolerancijos visuomenėje pavojų, kuris dar labiau padidėja karo metu;

B.  kadangi 1995 m. liepos 11 d. Bosnijos Srebrenicos miestą, kuris JT Saugumo Tarybos 1993 m. balandžio 16 d. rezoliucijoje 819 buvo paskelbtas saugia zona, užėmė generolo Ratko Mladičiaus vadovaujamos ir tuometiniam Serbijos Respublikos prezidentui Radovanui Karadžičiui pavaldžios pajėgos;

C.  kadangi, pasidavus Srebrenicai, per kelias skerdynių dienas generolo Mladičiaus vadovaujamos Bosnijos serbų pajėgos ir sukarinti daliniai, įskaitant nereguliariąsias policijos pajėgas, išžudė daugiau kaip 8 tūkstančius musulmonų tikėjimo vyrų ir berniukų, ieškojusių saugios prieglaudos JT apsaugos pajėgų (UNPROFOR) saugomoje zonoje; kadangi beveik 30 000 moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių buvo prievarta ištremti vykdant masinę etninio valymo kampaniją, taigi, tai buvo didžiausias karo nusikaltimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos;

D.  kadangi tragiški Srebrenicos įvykiai gyvų išlikusių žmonių sąmonėje paliko gilius emocinius randus ir sukūrė ilgalaikių kliūčių, trukdančių siekti Bosnijos ir Hercegovinos etninių grupių politinio susitaikymo;

E.  kadangi Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai (ICTY) 2004 m. balandžio 19 d. sprendime apeliaciniame procese (Prokuroras v. Radislav Krstić, bylos Nr. IT-99-33) ir Tarptautinis Teisingumo Teismas 2007 m. vasario 27 d. sprendime byloje dėl Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį taikymo (Bosnija ir Hercegovina v. Serbiją ir Juodkalniją, 297 dalis, 127 psl.) Srebrenicos žudynes pripažino genocidu;

F.  kadangi Bosnijos serbų pajėgos Srebrenicos civilių gyventojų atžvilgiu įvykdė daugybę Ženevos konvencijos pažeidimų, įskaitant tūkstančių moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių deportaciją ir daugybės moterų prievartavimus;

G.  kadangi nepaisant pastangų, įdėtų mėginant surasti ir ekshumuoti masines ir pavienes kapavietes, vis dar nesurasta beveik 1 200 vyrų ir berniukų palaikų ir nenustatyta jų tapatybė;

H.  kadangi 1999 m. Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius savo ataskaitoje apie Srebrenicos žudynes paskelbė, kad JT nesugebėjo įvykdyti savo mandato, visų pirma apsaugant vadinamąsias saugias zonas, todėl taip pat prisiima kaltę;

I.  kadangi ES sukurta ant taikaus jos narių sugyvenimo ir nuoširdaus jų bendradarbiavimo pamato; kadangi vienas iš svarbiausių judėjimo už Europos integracijos procesą motyvų yra siekis Europoje užkirsti kelią karams ir nusikaltimams pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę;

J.  kadangi 2015 m. sausio 30 d. ICTY patvirtino nuosprendžius penkiems aukšto rango Bosnijos serbų armijos karininkams, pripažintiems kaltais dėl dalyvavimo 1995 m. Srebrenicos genocide; kadangi kai kurie iš kaltais pripažintų karininkų buvo tiesiogiai pavaldūs buvusiam Bosnijos serbų armijos vadui Ratko Mladičiui, kurio bylą dėl nusikaltimų, įskaitant genocidą, šiuo metu nagrinėja ICTY;

1.  pamini ir pagerbia visas buvusioje Jugoslavijoje vykusio karo metu vykdytų Srebrenicos genocido ir žiaurumų aukas; aukų šeimoms, kurių dauguma gyvena negavusios galutinio patvirtinimo apie jų artimųjų likimą, reiškia užuojautą ir vienybę su jomis;

2.  kuo griežčiausiai smerkia genocidą Srebrenicoje; iškilmingai pareiškia, kad tokie siaubingi nusikaltimai negali pasikartoti, ir tvirtina, kad padarys viską, ką gali, kad tokie veiksmai ateityje nebepasikartotų; nepritaria bet kokiam genocido neigimui, sureliatyvinimui ar neteisingam aiškinimui;

3.  pabrėžia, kad politiniai atstovai Bosnijoje ir Hercegovinoje turi pripažinti praeitį, kad būtų įmanoma kartu sėkmingai dirbti dėl geresnės ateities užtikrinimo visiems šalies piliečiams; pažymi svarbų kaimyninių šalių, religinių autoritetų, pilietinės visuomenės, meno, kultūros, žiniasklaidos ir švietimo sistemų vaidmenį šiame sudėtingame procese;

4.  pabrėžia, kad ICTY atliktas darbas yra svarbus ir kad reikia imtis visų reikalingų priemonių teismo procesams ir apeliaciniams procesams pagreitinti ir juos baigti nereikalingai nedelsiant; pakartoja, kad daugiau dėmesio reikia skirti nacionaliniu lygmeniu vykdomų procesų dėl karo nusikaltimų nagrinėjimui;

5.  pakartoja ES įsipareigojimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos ir visų Vakarų Balkanų šalių europinės perspektyvos ir tolesnio stojimo į ES proceso; mano, kad regioninis bendradarbiavimas ir Europos integracijos procesas yra geriausias būdas susitaikymui skatinti ir neapykantai bei susiskaldymui įveikti;

6.  primygtinai ragina plėtoti švietimo ir kultūros programas, kuriomis skatinamas tokių žiaurumų priežasčių suvokimas ir didinamas informuotumas apie būtinybę puoselėti taiką ir propaguoti žmogaus teises ir religinių grupių tarpusavio toleranciją; reiškia paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, pvz., Srebrenicos motinų asociacijai ir organizacijai „Žepos anklavai“, už jų labai svarbų vaidmenį didinant informuotumą ir klojant platesnį pagrindą visų šalies piliečių susitaikymui;

7.  apgailestauja, kad JT Saugumo Taryba, kuri visų pirma atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą, nesugebėjo priimti rezoliucijos, pažyminčios Srebrenicos genocidą; tai kelia ypatingai daug apgailestavimų, nes Tarptautinis Teisingumo Teismas, pagrindinė JT teisminė institucija, nustatė, kad Srebrenicoje įvykdyti nusikaltimai yra genocidas;

8.  ypač palankiai vertina Bosnijos ir Hercegovinos ministrų tarybos vieningai priimtą sprendimą liepos 11 d. paskelbti gedulo diena Bosnijoje ir Hercegovinoje;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Bosnijos ir Hercegovinos ir jos teritorinių vienetų vyriausybei ir parlamentui ir Vakarų Balkanų šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 468. (2) OL C 46 E, 2010 2 24, p. 111.