2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kambodžos NVO ir profesinių sąjungų įstatymų projektų (2015/2756(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kambodžos,
– atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais 2015 m. birželio 22 d. pranešimą,
– atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių komiteto baigiamąsias išvadas 2015 m. balandžio 27 d. Kambodžos antroje periodinėje ataskaitoje,
– atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Kambodžoje klausimais 2014 m. rugpjūčio 15 d. pranešimą,
– atsižvelgdamas į įvairias tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas, visų pirma į Konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87) ir Konvenciją dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo (Nr. 98),
– atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdama į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į 1997 m. Europos Bendrijos ir Kambodžos Karalystės bendradarbiavimo susitarimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi gyvybinga Kambodžos pilietinė visuomenė, ypač aktyvistai teisių į žemę klausimais, profesinių sąjungų nariai, žurnalistai ir opozicinės partijos nariai, atliko svarbų taisomąjį vaidmenį;
B. kadangi 2015 m. birželio 5 d. Kambodžos vyriausybė patvirtino asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų įstatymo (toliau – SNVOĮ) projektą; kadangi 2015 m. birželio 16 d. įstatymo projektas nusiųstas svarstyti Kambodžos Nacionalinei asamblėjai;
C. kadangi ES yra didžiausia Kambodžos partnerė vystymo pagalbos srityje, kuri 2014–2020 m. laikotarpiui vėl skyrė 410 mln. EUR; kadangi ES remia nemažai Kambodžos nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir pilietinės visuomenės organizacijų vykdomų žmogaus teisių iniciatyvų, taip pat stebėjo nacionalinius ir bendruomenių lygmens rinkimus ir remia rinkimų procesą; kadangi Kambodža labai priklauso nuo vystymo pagalbos;
D. kadangi JT specialusis pranešėjas teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais pareiškė, jog Kambodžos pilietinė visuomenė nedalyvavo rengiant SNVOĮ projektą;
E. kadangi keletas gerai žinomų NVO atkreipė dėmesį į tai, kad SNVOĮ panašus į ankstesnes iniciatyvas, kurios vėliau buvo atsiimtos dėl vietinio ir tarptautinio pasipriešinimo, jog būtų priimtas įstatymas, pagal kurį būtų numatyti neteisėti susirinkimų ir saviraiškos laisvės suvaržymai ir sudarytos galimybės nepagrįstai nutraukti politiškai nepalankių NVO, taip pat samdančių žmogaus teisių gynėjus, veiklą arba atsisakyti jas registruoti;
F. kadangi saviraiškos laisvė nustatyta Kambodžos konstitucijos 41 straipsnyje, o teisė dalyvauti politiniame gyvenime – jos 35 straipsnyje;
G. kadangi teisė laisvai rinktis į taikius susirinkimus įtvirtinta Kambodžos konstitucijoje, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnyje ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 straipsnyje;
H. kadangi teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus nustatyta Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnyje ir kadangi asociacijų laisvė, užtikrinta pagal to paties pakto 22 straipsnį, labai svarbi, susijusi ir dažnai būtina tokiam dalyvavimui; kadangi skaidrumas ir atsiskaitomybė būtini veikiančios demokratijos elementai;
I. kadangi manoma, kad priėmus tokį įstatymą šalis netektų 600–700 mln. JAV dolerių, skirtų vystymo projektams; kadangi SNVOĮ nustatytų biudžeto suvaržymus, dėl kurių kiltų grėsmė tarptautinių NVO gebėjimams vykdyti ekonomiškai efektyvius projektus;
J. kadangi profesinių sąjungų įstatymo projektas pažeistų teisę jungtis į asociacijas ir griežtai ribotų nepriklausomų profesinių sąjungų, įskaitant veikiančias profesines sąjungas, teises; kadangi įstatymo projekte nustatytas nepagrįstas darbuotojų, kurie turi prisijungti prie profesinės sąjungos, kad ši galėtų būti registruota, skaičiaus (20 proc.) reikalavimas; kadangi įstatymo projektas Darbo ministerijos pareigūnams suteikia nevaržomus įgaliojimus pritarti streikams ir nemotyvuotai ir nesilaikant tinkamo proceso sustabdyti profesinės sąjungos registravimą; kadangi pagal įstatymo projektą dirbantieji namuose neturi teisės jungtis į profesines sąjungas, profesinių sąjungų lyderiams taikomas raštingumo reikalavimas, taigi diskriminuojamos moterys ir kitų valstybių piliečiai, draudžiami kontaktai su NVO ir nustatytos neveiksmingai mažos baudos darbdaviams, pažeidžiantiems darbo teisę;
K. kadangi nuo 2014 m. gegužės mėnesį vykusių konsultacijų, į kurias pakviestos darbo teisų grupės, Kambodžos valdžios institucijos nevykdė jokių viešų konsultacijų dėl vėlesnių teisės akto projekto redakcijų; kadangi iš nuolatinių vyriausybės pareigūnų pareiškimų žiniasklaidoje matyti, kad profesinių sąjungų įstatymas įsigalios 2015 m.;
L. kadangi Kambodžoje registruota apie 500 NVO, teikiančių pagalba tokiose srityse kaip žmogaus teisės, sveikatos apsauga, pilietinė visuomenė ir žemės ūkis;
M. kadangi 2015 m. birželio 16 d. Ministras pirmininkas Hun Sen susitikime su ES ambasadoriumi Kambodžai Jean-François Cautain’u pareiškė, kad Nacionalinė asamblėja planuoja vykdyti konsultacijas dėl NVO įstatymo projekto, ir išreiškė pageidavimą į šias konsultacijas įtraukti pilietinę visuomenę ir vystymo partneres;
2. ragina Kambodžos vyriausybę pripažinti teisėtą ir reikalingą pilietinės visuomenės, profesinių sąjungų ir politinės opozicijos vaidmenį prisidedant prie bendro Kambodžos ekonominio ir politinio vystymosi; primena, kad pilietinė visuomenė – vienas iš pagrindinių bet kokios šalies vystymosi ramsčių; pabrėžia, kad asociacijų ir NVO įstatymas turėtų sudaryti galimybes pilietinei visuomenei toliau prisidėti vystant Kambodžą;
3. ragina Kambodžos vyriausybę atsiimti profesinių sąjungų įstatymo projektą, viešai atskleisti dabartinį projektą ir konsultuotis su specialistais ir profesinių sąjungų nariais siekiant jį pakeisti, kad prieš vėl pateikiant svarstymui, jis atitiktų tarptautinę teisę ir TDO konvencijas, visų pirma į Konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87) ir Konvenciją dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo (Nr. 98);
4. pritaria JT specialiojo pranešėjo pareiškimui, kad tokie teisės aktai turėtų būti priimami tik vykdant visa apimantį dalyvavimo procesą, kuris būtų pakankamai integracinis ir užtikrintų visų suinteresuotųjų asmenų įsipareigojimus laikytis to teisės akto turinio;
5. prašo pilietinės visuomenės ir Kambodžos žmonių skirti pakankamai laiko bet kokių teisės aktų peržiūrai ir konsultacijoms dėl jų, kad būtų galima pateikti komentarus išrinktiesiems atstovams prieš jiems balsuojant dėl šių teisės aktų;
6. ragina, kad visuose teisės aktuose būtų gerbiamos tarptautiniu mastu pripažintos kalbos, asociacijų ir susirinkimų laisvės, kurias Kambodža įsipareigojo gerbti, ratifikuodama Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ir nebūtų netinkamai varžomos pilietinės visuomenės galimybės efektyviai ir laisvai veikti;
7. ragina Kambodžos vyriausybę toliau stiprinti demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms teisėms, visų pirma saviraiškos ir susirinkimų laisvei;
8. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai paremti raginimą atsiimti SNVOĮ projektą ir profesinių sąjungų įstatymo projektą ir nedelsiant šį klausimą iškelti Kambodžos vyriausybei;
9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos sekretoriatui, JT Žmogaus teisių tarybai ir Kambodžos Karalystės vyriausybei ir Nacionalinei asamblėjai.