Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2234(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0240/2015

Pateikti tekstai :

A8-0240/2015

Debatai :

PV 07/09/2015 - 25
CRE 07/09/2015 - 25

Balsavimas :

PV 08/09/2015 - 5.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0289

Priimti tekstai
PDF 276kWORD 101k
Antradienis, 2015 m. rugsėjo 8 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES finansinių interesų apsauga. Rezultatais grindžiamos bendros žemės ūkio politikos kontrolės sistemos kūrimas
P8_TA(2015)0289A8-0240/2015

2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga: rezultatais grindžiamos bendros žemės ūkio politikos kontrolės link“ (2014/2234(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Auditų Rūmų nuomonę Nr. 1/2012 dėl kai kurių pasiūlymų dėl reglamentų, susijusių su bendra žemės ūkio politika 2014–2020 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos Auditų Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl vieno bendro audito modelio,

–  atsižvelgdamas į Europos Auditų Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2013 „Dėl „vieno bendro audito“ ir Komisijos sanglaudos politikoje naudojamo nacionalinių audito institucijų darbo“,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato 2013 m. metinę veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0240/2015),

A.  kadangi po dviejų bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformų taisyklės tapo įvairesnės ir sudėtingesnės;

B.  kadangi dėl sudėtingesnių taisyklių daroma daugiau klaidų vietoje;

C.  kadangi BŽŪP tikslai turi būti pasiekti ir tuo pačiu metu norint veiksmingai įgyvendinti BŽŪP turi būti užtikrintas visų ES institucijų ir nacionalinių bei regioninių įstaigų savitarpio supratimas ir pasitikėjimas;

D.  kadangi norint pasiekti BŽŪP tikslus efektyvesnei ir veiksmingesnei BŽŪP reformai reikia supaprastinimo ir mažiau biurokratijos;

E.  kadangi valstybių narių sąnaudos kontrolei ir suinteresuotųjų subjektų ir ūkininkų konsultavimui dabar siekia 4 mlrd. EUR kasmet ir jų gali daugėti, o taip pat išaugti klaidų lygis, įgyvendinant naujausią BŽŪP reformą, ypač nustačius žalinimo priemones;

F.  kadangi po 2013 m. reformos radosi didelių pokyčių, susijusių su iš ūkininkų reikalaujamais duomenimis, kuriuos reikia pridėti prie paraiškų ir kuriais būtina pagrįsti prašymus, taip pat naujų reikalavimų, dėl kurių gali padidėti klaidų lygis pradiniu susipažinimo ir prisitaikymo etapu;

G.  kadangi svarbu, kad veiklos vykdytojams nebūtų trukdoma atliekant neproporcingai daug patikrų;

H.  kadangi BŽŪP tikslai turi būti pasiekti ir tuo pačiu metu norint veiksmingai įgyvendinti BŽŪP turi būti užtikrintas visų ES institucijų, nacionalinių ir regioninių įstaigų savitarpio supratimas ir pasitikėjimas;

I.  kadangi ūkininkai skatinami teikti paslaugas, pvz., kraštovaizdžio, žemės ūkio naudmenų biologinės įvairovės ir klimato stabilumo srityse, nors jos neturi rinkos vertės;

J.  kadangi valstybių narių sąnaudos kontrolei ir suinteresuotųjų subjektų ir ūkininkų konsultavimui dabar gali siekti 4 mlrd. EUR; pabrėžia, kad reikia kuo labiau sumažinti kontrolės sąnaudas ir jos biurokratinę naštą;

K.  kadangi rezultatais grindžiama kontrolė gali tapti naudinga metodika, tačiau reikia, jog administracinės įstaigos būtų stabilios ir taikytų galimybių suteikiantį metodą, kad būtų didinamas galutinių paramos gavėjų pasitikėjimas; vis dėlto primena, kad įvairių rūšių ir skirtingo masto ES žemės ūkio valdoms negali būti taikoma viena visiems vienoda sistema;

L.  kadangi žalinimo priemonėmis, pradėtomis taikyti po paskutinės bendros žemės ūkio politikos reformos, siekiama pagerinti žemės ūkio tvarumą taikant įvairias priemones, kaip antai:

   supaprastintas ir tikslingesnis kompleksinis paramos susiejimas;
   ekologiškumą skatinanti tiesioginė išmoka ir savanoriškos priemonės, naudingos aplinkai ir klimato kaitai kaimo plėtros srityje;

M.  kadangi Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas(1) nusprendė, kad yra būtina kai kurioms mokėjimo agentūroms pareikšti 51 išlygą;

1.  pritaria Europos Audito Rūmų nuomonei, kad bendros žemės ūkio politikos lėšų panaudojimo tvarka 2014–2020 m. laikotarpiu išlieka sudėtinga(2); vis dėlto primena, kad BŽŪP sudėtingumas priklauso nuo ūkininkavimo Europoje įvairovės ir kad dėl supaprastinimo neturi būti panaikintos priimtos priemonės;

2.  ragina užtikrinti mažiau biurokratinę BŽŪP siekiant sumažinti klaidų lygį ir nustatyti priemones, kurios sudarytų galimybes atskirti klaidas nuo sukčiavimo;

3.  pasinaudojant patikrinimų išvadomis ir atsižvelgiant į galimą sankcijų skyrimą, ragina skirti netyčinį neveikimą nuo sukčiavimo atvejų, nes dėl neveikimo mokesčių mokėtojai paprastai nepatiria finansinės žalos;

4.  ragina užtikrinti mažiau biurokratinę BŽŪP, kurią būtų galima paprastai įgyvendinti ir aiškiai suprasti, siekiant sumažinti klaidų lygį ir nustatyti priemones, kurios sudarytų galimybes atskirti klaidas nuo sukčiavimo, tuo pačiu metu užtikrinant, kad ūkininkai vis dar galėtų tiekti gyvybiškai svarbią maisto produkciją, kuri yra šios politikos pagrindas; mano, kad tolesnis BŽŪP sudėtingumo mažinimas ir jos veiklos racionalizavimas yra vienas iš pagrindinių dalykų siekiant pritraukti naujų žemės ūkio sektoriaus dalyvių ir išlaikyti juos bei jų įgūdžius tam, kad ateityje būtų užtikrintas ES žemės ūkio sektoriaus klestėjimas; šiuo požiūriu tikisi griežtų priemonių pagal geresnio reglamentavimo programą; palankiai vertina Komisijos sprendimą vienu mėnesiu pratęsti prašymų dėl tiesioginių išmokų pateikimo terminą ir mano, kad tai yra žingsnis siekiant sumažinti BŽŪP klaidų lygį;

5.  primygtinai ragina nacionalinėms institucijoms ir ūkininkams teikti aiškesnes konsultacijas siekiant sumažinti klaidų lygį;

6.  pritaria Komisijos iniciatyvai supaprastinti BŽŪP nedelsiant išnagrinėjant priemones, kurios gali būti greitai įgyvendintos, nes tai teiktų naudos ūkininkams, mokėjimo agentūroms, ES institucijoms ir mokesčių mokėtojams; taip pat ragina atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą pateikti pasiūlymų dėl pagrindinio teisės akto pakeitimų, kad būtų galima apsvarstyti kito finansavimo laikotarpio reformą;

7.  būgštauja, kad 2014–2020 m. laikotarpiu padidės Audito Rūmų nustatytas labiausiai tikėtinas klaidų lygis bendros žemės ūkio politikos tiesioginių išmokų srityje, visų pirma todėl, kad kita kompleksinės paramos sistema vis dar neužtikrinamas mažesnis šios politikos sudėtingumo, su kuriuo susiduria vadovaujančios institucijos arba paramos gavėjai ir kuris yra nereikalingas, lygis;

8.  primena, kad Parlamentas ir Audito Rūmai dažnai pabrėžė būtinybę užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp mažesnės administracinės naštos ir veiksmingos finansų kontrolės;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendros žemės ūkio politikos kontrolės išlaidos jau siekia 4 mlrd. EUR per metus ir yra susijusios su 50 mln. sandorių, kurių žemės ūkio biudžetas sudaro apie 58 mlrd. EUR;

10.  palankiai vertina tai, kad Komisija pirmenybę teikia naujai BŽŪP supaprastinimo procedūrai ir siūlo visų pirma supaprastinti tam tikrą deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų skaičių;

11.  primygtinai skatina gerinti tikrinimų kokybę ir nuoseklumą, o ne didinti valstybių narių, Komisijos ir Audito Rūmų žemės ūkio srityje vykdomų patikrinimų skaičių;

12.  taip pat pabrėžia, jog kontrolė – tai garantija, kad ES biudžeto lėšos, numatytos BŽŪP priemonėms finansuoti, būtų panaudotos tinkamai;

13.  primena, kad vieno bendro audito sistemos tikslas – sukurti bendrą audito grandinę nuo galutinių paramos gavėjų iki Europos Sąjungos institucijų;

14.  apgailestauja dėl to, kad vieno bendro audito sistema vis dar neveikia ir kad neišnaudojamos visos valstybių narių kontrolės sistemų veikimo galimybės; primena valstybėms narėms apie jų atsakomybę užtikrinti veiksmingą pirmo lygio kontrolę, kartu kuo labiau sumažinant ūkininkams tenkančią naštą, ir apie esamas galimybes lanksčiai organizuoti kontrolę;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti gaires, kaip būtų galima geriausiai panaudoti ir sujungti patikras, susijusias su BŽŪP, kad, kai tik įmanoma, atrinkti paramos gavėjai būtų tikrinami tik vieną kartą per metus;

16.  pabrėžia, kad pagal Europos Audito Rūmų 2013 finansinių metų metinę ataskaitą:

   a) jei nacionalinės valdžios institucijos būtų panaudojusios savo turimą informaciją klaidoms išvengti, joms aptikti ir ištaisyti bent jų dalį, labiausiai tikėtinas klaidų lygis tiesioginių išmokų srityje būtų 1,1 proc. mažesnis, taigi gana artimas 2 proc. reikšmingumo ribai(3);
   b) jeigu nacionalinės valdžios institucijos būtų panaudojusios visą turimą informaciją klaidoms išvengti, joms aptikti ir ištaisyti, labiausiai tikėtinas klaidų lygis būtų sumažintas iki 2 proc. kaimo plėtros srityje(4);

17.  apgailestauja dėl to, kad Komisijai teko ištaisyti ir padidinti 42 iš 68 mokėjimo agentūrų, kurių likutinis klaidų lygis viršija 2 %, pateiktą klaidų rodiklį, nepaisant to, kad beveik visas tiesioginių išmokų mokėjimo agentūras sertifikavo ir patvirtino sertifikavimo institucijos, ir nepaisant to, kad dėl 79 iš 82 mokėjimo agentūrų pateiktų patikinimo pareiškimų sertifikavimo įstaigos 2013 m. pateikė besąlyginę nuomonę;

18.  tikisi, kad sertifikavimo įstaigoms atliekant naujas užduotis, numatytas pagal Reglamentus (ES, Eurotomas) Nr. 966/2012 ir (ES) Nr. 1306/2013, pagerės valstybių narių perduodamų duomenų apie ES žemės ūkio fondų lėšų valdymą patikimumas;

19.  ragina Komisiją iš dalies pakeisti sertifikavimo įstaigoms skirtas gaires siekiant išsamiau tikrinti statistinių ataskaitų sudarymą;

20.  dar kartą prašo Komisijos parengti pasiūlymus siekiant numatyti sankcijas už suklastotas arba neteisingas mokėjimo agentūrų ataskaitas, kurie apimtų būtent šiuos tris aspektus: patikrų statistiką, mokėjimo agentūrų pareiškimus ir sertifikavimo įstaigų atliktą darbą; prašo Komisijai suteikti įgaliojimą atšaukti mokėjimo agentūrų akreditavimą sunkiais klaidingo faktų pateikimo atvejais;

21.  tikisi, kad Komisija nedelsdama visapusiškai pasinaudos BŽŪP supaprastinimo procesu, ypač sprendžiant dėl apsunkinančių ir sudėtingų taisyklių, reglamentuojančių kompleksinės paramos susiejimą ir žalinimą, nes jos galiausiai daro poveikį visos Europos ūkininkams;

22.  pritaria Komisijos iniciatyvai supaprastinti BŽŪP nedelsiant išnagrinėjant priemones, kurios gali būti greitai įgyvendintos, nes tai teiktų naudos ūkininkams, mokėjimo agentūroms, ES institucijoms ir mokesčių mokėtojams; taip pat ragina pateikti pasiūlymų dėl pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto dalinių pakeitimų; ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų dėl BŽŪP supaprastinimo, atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriaus suinteresuotųjų subjektų grįžtamąją informaciją;

23.  pasisako už vieno bendro audito sustiprinimą ir griežtesnį vykdymą koordinuojant įvairių institucijų vykdomą kontrolę ir ragina sumažinti dėl audito atsirandančią administracinę naštą, kad atsakingos įstaigos nesilankytų pas ūkininkus kelis kartus įvairiomis progomis arba tais pačiais metais Komisija ir Audito Rūmai pagal jokias taisykles ūkininkų netikrintų per dažnai ar daug kartų, dėl ko sumažėtų našta ūkininkams, nes būtų sumažintas patikrų skaičius; ragina sutelkti sertifikavimo įstaigų ir kitų valstybių narių įstaigų vykdomas audito ir kontrolės užduotis; pažymi, kad ūkininkams skirtose nacionalinių institucijų ir Komisijos rekomendacijose teikiami patarimai dėl BŽŪP įgyvendinimo dažnai prieštarauja Audito Rūmų naudojamiems vertinimo kriterijams ir dėl to skiriamos baudos, kurios yra neproporcingos ir netikėtos;

24.  pasisako už integruotą požiūrį atliekant kontrolę, t. y. visos kontrolės prievolės, jei įmanoma, turėtų būti atliekamos viename ūkyje tuo pačiu metu tam, kad vizitų vietoje skaičius būtų mažas ir būtų sumažintos su tuo susijusios institucijų ir ūkininkų išlaidos ir tam skiriamas laikas bei jiems tenkanti našta ir būtų racionalizuotas kontrolės procesas;

25.  primena Komisijai, kad riziką dėl netyčinių klaidų, atsirandančių dėl sudėtingų taisyklių, galiausiai tenka prisiimti paramos gavėjui; ragina parengti tinkamą, proporcingą ir veiksmingą sankcijų politiką šiam požiūriui paremti, pvz., vengimas du kartus taikyti sankciją už tą pačią klaidą pagal mokėjimo schemą ir kompleksinę paramą;

26.  mano, kad, siekiant užtikrinti sklandų projektų vykdymą, mokėjimai neturėtų būti nutraukiami nustačius nedideles ir (arba) korektūros klaidas;

27.  prašo, kad Komisija, valstybės narės ir Audito Rūmai toliau plėtotų rizika pagrįstas audito strategijas, paremtas visais atitinkamais duomenimis, įskaitant išankstinį geriausių ir (arba) blogiausių rezultatų pagal politikos sritis nustatymą;

28.  pabrėžia, kad turėtų būti parengti kriterijai, kuriuos taikant būtų galima apibrėžti, kurios valstybės narės yra pasiekusios geriausių, o kurios – blogiausių rezultatų;

29.  primena, kad daug valstybių narių kai kuriose politikos srityse galėtų būti laikomos pasiekusiomis blogiausių ES lėšų valdymo rezultatų;

30.  primygtinai reikalauja, kad kontrolės rezultatų apibrėžtis būtų grindžiama kontroliniu sąrašu ir visų pirma apimtų valstybių narių patikrų ir administracinių sistemų kokybę, t. y. valdymo ir sertifikavimo institucijų veiksmingumą, nuoseklumą ir patikimumą;

31.  mano, kad geriausių rezultatų kiekvienoje politikos srityje pasiekusioms valstybėms narėms reikėtų sumažinti Sąjungos kontrolės mastą;

32.  mano, kad rezultatais grindžiamos kontrolės plėtotė ir valdymas jokiu būdu neturėtų būti padidėjusio netikrumo ES aprūpinimo maistu užtikrinimo srityje šaltinis;

33.  ragina geriausių rezultatų pasiekusias valstybes nares dalytis savo patirtimi su valstybėmis narėmis, kurių rezultatai blogiausi;

34.  ragina Komisiją skatinti keistis geriausia patirtimi, siekiant užtikrinti kuo sklandesnę kontrolę ir kuo mažiau nepatogumų ūkininkams.

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos 59 straipsnio 5 dalį „valstybės narės užtikrina būtiniausią patikrų vietoje lygį, reikalingą veiksmingam rizikos valdymui užtikrinti, ir prireikus tą lygį padidina. Valstybės narės gali būtiniausią lygį sumažinti, jei valdymo ir kontrolės sistemos veikia tinkamai ir klaidų dažnumas yra priimtino lygio“;

36.  ragina Komisiją tiksliau apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 5 dalyje nurodytą priimtiną lygį ir šiuo klausimu pradėti dialogą su Parlamentu ir Europos Audito Rūmais;

37.  ragina valstybes nares toliau plėtoti e. valdžios iniciatyvas, kuriomis kaip vidutinės ir ilgalaikės trukmės tikslo siekiama sumažinti klaidų lygį vengiant klaidų paraiškų teikimo etapu; ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis Bendrųjų nuostatų reglamento 122 straipsnio 3 dalyje nurodytos datos siekiant pereiti prie e. sanglaudos teikiant paraiškas dėl projektų, juos valdant ir kontroliuojant; mano, kad siekiant užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui ir kovoti su juo būtina užtikrinti visišką duomenų skaidrumą ir prieinamumą; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad privaloma tvarka būtų skelbiami visų paramos gavėjų pateikti dokumentai;

38.  mano, kad kai visos kaimo vietovės bus aprūpintos sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu ir kai bus surengta didelė informuotumo didinimo ir mokymo juo naudotis kampanija, tai bus svarbi priemonė, sudarysianti visiems ūkininkams galimybių pasinaudoti naujausiomis su BŽŪP susijusių paraiškų ir prašymų teikimo sistemomis;

39.  ragina toliau stengtis mažinti paraiškų teikimo sistemų ir ūkininkams skirtų formų sudėtingumą ir pritaria tam, kad valstybės narės daugiau naudotųsi e. valdžios technologija iš anksto siekiant išvengti klaidų teikiant paraiškas, o tam reikia, kad paramos gavėjai turėtų prieigą prie plačiajuosčio interneto; ragina Komisiją sukurti programą, kuri padėtų šviesti vyresnio amžiaus ūkininkus; pabrėžia, kad reikia didelių investicijų į plačiajuosčius tinklus kaimo vietovėse ir ragina valstybes nares siekti skaitmeninti paraiškų teikimo procesą; primena, kad siekiant patikimai įgyvendinti e. valdžios technologijas valstybės narės privalo kurti, finansuoti ar bendrai finansuoti tokią technologiją;

40.  ragina valstybes nares įgyvendinti skaitmeninimo programas, susijusias su vyriausybės ir žemės ūkio valdų ryšiais, siekiant sudaryti vienintelę ūkio bylą, apimančią integruotą ir tuo pačiu metu vykdomą duomenų apie pasėlius valdymą; mano, kad šis supaprastinimas padėtų sujungti dalykus, kurie šiuo metu valdomi atskirai (pasėlių planus, atskirus draudimo planus ir žurnalus), nes ūkiai pateiktų vieną deklaraciją, kuria vėliau dalytųsi vyriausybės padaliniai, o tai leistų užtikrinti didesnį tų padalinių vykdomų patikrinimų veiksmingumą, taigi sumažėtų mokėjimo klaidų rizika ir būtų racionalizuota kontrolė;

41.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad naujosios BŽŪP įgyvendinimu besirūpinančios vyriausybės (regionų įstaigos) veiksmingai bendrautų ir bendradarbiautų siekdamos naudos ūkininkams, vietoje vykdantiems šią politiką;

42.  mano, kad ilguoju laikotarpiu būtų galima gauti labai daug naudos kuriant ir pradedant taikyti pramoninius internetu grindžiamus sprendimus ūkininkavimo ir kontrolės srityse, ypač atsižvelgiant į paramos gavėjams ir mokėjimo agentūroms skirtus integruotus sprendimus; tikisi, kad šie sprendimai turės teigiamą poveikį patikrinimų nuoseklumo, patikimumo ir išlaidų veiksmingumo požiūriais; primygtinai ragina Komisiją patvirtinti ir įgyvendinti bandomuosius projektus šioje srityje; primena, kad šis metodas priklauso nuo valstybės narės įsipareigojimo užtikrinti plačiajuostį ryšį visose ES kaimo vietovėse;

43.  ragina Komisiją bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Audito Rūmus, valstybes nares ir visas paramos gavėjų organizacijas, tačiau jais neapsiribojant, rengiant ilgalaikę strategiją, kurią taikant būtų siekiama atsižvelgti į su politika nesusijusius būdus, kuriais būtų užtikrinama, kad paramos gavėjų ir inspektorių našta daugiau nedidėtų įgyvendinus būsimas BŽŪP reformas ir iš dalies pakeistus pagrindinius aktus;

44.  ragina Komisiją laikytis galimybės kontroliuoti principo, kuris jau taikomas kaimo plėtros srityje pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnį rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis;

45.  ragina Komisiją spręsti klausimą, kaip sumažinti Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnyje nustatytą mažiausią lygį kontrolės, taikomos to paties reglamento110 straipsnyje nurodytose įvertinimo ataskaitose dėl BŽŪP stebėsenos ir vertinimo;

46.  ragina Komisiją parengti komunikatą dėl galimybės įdiegti rezultatais grindžiamas valdymo sistemas visose BŽŪP srityse, visų pirma kaimo plėtros investicijų srityje, tam, kad būtų galima pradėti diskusijas su visais suinteresuotaisiais subjektais siekiant nustatyti šį principą ES teisės aktuose;

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato 2013 m. metinė veiklos ataskaita
(2) Europos Auditų Rūmų nuomonė Nr. 1/2012 dėl tam tikrų pasiūlymų dėl reglamentų, susijusių su bendra žemės ūkio politika 2014–2020 m.
(3) Žr. Audito Rūmų 2013 m. metinės ataskaitos 3.8 punktą.
(4) Žr. Audito Rūmų 2013 m. metinės ataskaitos 4.8 punktą.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika