Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2015 m. kovo 12 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Pastarieji grupuotės „ISIS/Da'esh“ išpuoliai ir žmonių, ypač asirų, grobimai Artimuosiuose Rytuose
 Pietų Sudanas, taip pat pastarieji vaikų grobimo atvejai
 Tanzanija, ypač žemės grobimo klausimas
 Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymas ir demokratijos padėtis Rusijoje
 Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai metinė ataskaita Europos Parlamentui
 Metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politika šioje srityje
 ES ir Arabų Lygos valstybių ryšiai ir bendradarbiavimas kovojant su terorizmu
 Tausus paprastojo vilkešerio išteklių naudojimas
 28-oji Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesija
 Padėtis Venesueloje

Pastarieji grupuotės „ISIS/Da'esh“ išpuoliai ir žmonių, ypač asirų, grobimai Artimuosiuose Rytuose
PDF 237kWORD 81k
2015 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pastarųjų grupuotės „ISIS/Da'esh“ išpuolių ir žmonių, ypač asirų, grobimų Artimuosiuose Rytuose (2015/2599(RSP))
P8_TA(2015)0071RC-B8-0240/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) 18 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir tikėjimo pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. JT tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo,

–  atsižvelgdamas į EP ankstesnes rezoliucijas dėl Irako, Sirijos, Libijos ir Egipto, visų pirma į 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl naujausių smurto prieš krikščionis ir jų persekiojimo atvejų, ypač Maluloje (Sirija) ir Pešavare (Pakistanas), ir pastoriaus Saeedo Abedini (Iranas) atvejo(1), 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Irake bei Sirijoje ir IS agresijos, įskaitant mažumų persekiojimą(2), ir 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“(3),

–  atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl smurto ir krikščionių ir kitų bendruomenių persekiojimo Artimuosiuose Rytuose, ypač į jos 2015 m. vasario 16 d. pareiškimą dėl 21 egiptiečio kopto krikščionio nukirsdinimo,

–  atsižvelgdamas į bendrą Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Sirijai ir Irakui, taip pat grupuotės „ISIS/Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2015 m. vasario 25 d. pareiškimą, kuriame smerkiamas grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ įvykdytas daugiau nei 100 asirų pagrobimas,

–  atsižvelgdamas į JT Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos 2014 m. lapkričio 14 d. ataskaitą „Teroro valdžia. Gyvenimas Sirijoje valdant ISIL“,

–  atsižvelgdamas į metines ir tarpines JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi demokratijos skatinimas ir pagarba žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai bei bendras Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių santykių pagrindas,

B.  kadangi pagal tarptautines žmogaus teisių teisės normas ir ypač Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 18 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; kadangi ši teisė apima laisvę pakeisti religiją arba tikėjimą ir laisvę vienam ar kartu su kitais, viešai arba privačiai išpažinti savo religiją ar tikėjimą pamaldose, atliekant tikėjimo apeigas, užsiimant religine veikla ir mokant tikėjimo; kadangi JT žmogaus teisių komiteto nuomone, pagal religijos arba įsitikinimų laisvės principą užtikrinama visų tikėjimų, įskaitant teistinius, neteistinius ir ateistinius įsitikinimus, apsauga;

C.  kadangi Europos Sąjunga nuolat reiškė savo įsipareigojimą užtikrinti minties, sąžinės, religijos ar įsitikinimų laisves ir pabrėžė, kad vyriausybės privalo užtikrinti šias laisves visame pasaulyje,

D.  kadangi Jungtinės Tautos ir kitos tarptautinės organizacijos praneša apie plačiai paplitusius sunkius tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus, padarytus grupuotės „ISIS/Da'esh“ ir su ja susijusių grupuočių Sirijoje ir Irake, ypač etninių ir religinių mažumų atžvilgiu įvykdytus pažeidimus, įskaitant tikslines žudynes, priverstinius atvertimus į kitą tikėjimą, pagrobimus, moterų pardavinėjimą, moterų ir vaikų vergovę, vaikų verbavimą savižudiškiems susisprogdinimams, seksualinį ir fizinį išnaudojimą ir kankinimus; kadangi kyla didelis susirūpinimas dėl asmenų, tebesančių grupuotės „ISIS/Da'esh“ pajėgų kontroliuojamose teritorijose, nes jų beveik nepasiekia jokia tarptautinė humanitarinė pagalba;

E.  kadangi grupuotė „ISIS/Da'esh“ pradėjo vykdyti kampaniją siekdama ištrinti visus kitų religijų ir tikėjimų bendruomenių pėdsakus, taip pat tų religinių bendruomenių, kurių islamo aiškinimas yra kitoks, nei jos, žudynėmis ar išvarydama šioms bendruomenėms priklausančius asmenis ir niokodama jų šventas, istorines vietas ir artefaktus, įskaitant unikalų ir nepakeičiamą paveldą, kurį UNESCO pripažino pasaulio paveldo objektais ir apibūdino kaip šios organizacijos vykdomą kultūrinį valymą;

F.  kadangi kontroliuojamose teritorijose grupuotė „ISIS/Da'esh“ daro nepriimtiną ir neatitaisomą žalą tūkstančius metų gyvavusioms civilizacijoms; kadangi, visų pirma Irake ir Sirijoje, tačiau taip pat kitose didesnio Artimųjų Rytų regiono dalyje, krikščionių bendruomenės atsidūrusios tokioje padėtyje, kad kyla pavojus jų egzistavimui, o jei jos išnyktų, būtų prarasta didelė religinio paveldo dalis atitinkamose šalyse;

G.  kadangi grupuotės „ISIS/Da'esh“ taikinyje atsidūrę krikščionys, jazidai, turkmėnai, šiitai, šabakai, saabėjai, kakajai ir sunitai, kurie nepritaria jų islamo aiškinimui, taip pat kitos tautinės ir religinės mažumos, tačiau kai kurios iš šių bendruomenių jau buvo atsidūrę ekstremistų taikinyje anksčiau prieš grupuotės „ISIS/Da'esh“ įsivyravimą; kadangi įvairios ekstremistų ir džihadistų grupuotės jau daugelį metų tyčią taikėsi ypač į krikščionis, todėl daugiau kaip 70 proc. Irako krikščionių ir daugiau kaip 700 000 Sirijos krikščionių buvo priversti bėgti iš savo šalių;

H.  kadangi Irake 250 000 chaldėjų, asirų ir sirų sudaro atskirą tautinę ir religinę grupę ir manoma, kad iki 40 000 chaldėjų, asirų ir sirų gyveno Sirijoje prieš šalyje įsiliepsnojant pilietiniam karui 2011 m.;

I.  kadangi 2015 m. vasario 15 d. grupuotė „ISIS/Da'esh“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame rodoma, kaip Libijoje nukertamos galvos 21 Egipto koptų krikščioniui; kadangi koptai, iš nuskurdusių Egipto dalių atvykę darbuotojai, pagrobti Sirte, Libijoje;

J.  kadangi 2015 m. vasario 23 d. grupuotė „ISIS/Da'esh“ šalia Tell Tamerio pietiniame Khaburo upės krante šiaurės rytų Sirijoje pagrobė maždaug 220 asirų; kadangi tos pačios kampanijos metu ekstremistai taip pat sunaikino krikščionių nuosavybę ir šventas vietas; kadangi daugybė asirų žuvo per grupuotės IS puolimą; kadangi pranešama, kad grupuotė IS 2015 m. vasario mėn. paskelbė deklaraciją, kurioje reikalaujama, kad asirų kaimai Sirijos Hasakos provincijoje mokėtų ne musulmonams taikomą mokestį, kuris buvo renkamas pagal ankstyvojo islamo taisykles ir buvo panaikintas 1856 m. Osmanų imperijoje, verčiant pereiti į islamą, kitu atveju jie bus nužudomi; kadangi nuo 2015 m. kovo 9 d. pranešama apie grupuotės „ISIS/Da'esh“ rengiamus išpuolius prieš asirų krikščionių miestus Khaburo upės regione;

K.  kadangi nuo 2015 m. kovo 1 d. grupuotė „ISIS/Da'esh“ paleido kelias dešimtis asirų, daugiausia kūdikių ir vyresnio amžiaus žmonių, po derybų su genčių vadais, bet dauguma asirų vis dar laikomi nelaisvėje ir teroristai grasina juos nužudyti, jei koalicijos sprogdinimai nebus sustabdyti;

L.  kadangi pranešama, kad vykdydama dalį tyčinės kultūrinio ir religinio valymo politikos, grupuotė IS sunaikino daugiau kaip 100 bažnyčių Irake ir mažiausiai 6 bažnyčias Sirijoje, taip pat nemažai šiitų mečečių Irake; kadangi 2015 m. vasario mėn. grupuotės IS kovotojai sąmoningai skelbė, kaip naikina statulas ir kitus artefaktus Mosulo muziejuje, kurių amžius siekia senovės asirų ir akadų imperijų laikus; kadangi grupuotė IS vėliau sulygino senovės asirų Nimrudo miestą ir pranešama, kad visai neseniai sunaikino UNESCO pasaulio paveldo vietą Hatrą; kadangi pranešama, kad Sirijos režimas apšaudė bažnyčias, pvz., Homse 2012 m. ir Idlibe 2013 m.;

M.  kadangi grupuotė „ISIS/Da'esh“ ir toliau persekioja, žaloja ir žudo (kartais labai žiauriai ir neįsivaizduojamais būdais) tautinių ir religinių mažumų atstovus, žurnalistus, karo belaisvius, aktyvistus ir kitus asmenis; kadangi karo nusikaltimus ir kitus tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės pažeidimus ir toliau kasdien ir masiškai vykdo ir kitos konflikto šalys, įskaitant, visų pirma, dėl B. Assado režimo;

N.  Kadangi grupuotės „ISIS/Da'esh“ smurto ištakos yra salafizmas, visų pirma ekstremalių vahabitų islamo aiškinimas;

1.  yra šokiruotas ir nuliūdęs dėl grupuotės „ISIS/Da'esh“ ekstremistų smurtinių veiksmų prieš asirus Sirijoje bei koptus Libijoje ir kuo griežčiausiai juos smerkia; išreiškia savo solidarumą su aukų šeimomis ir asirų krikščionių bendruomene Sirijoje bei koptų krikščionių bendruomene Egipte, taip pat visomis kitomis grupėmis ir asmenimis, kurie patyrė grupuotės „ISIS/Da'esh“ smurtą;

2.  griežtai smerkia grupuotę „ISIS/Da'esh“ ir jos įvykdytus pasibaisėtinus žmogaus teisių pažeidimus, kurie pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto nuostatas prilygsta nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams ir kuriuos būtų galima vadinti genocidu; yra labai susirūpinęs dėl šios teroristų grupuotės tyčinių išpuolių prieš krikščionis, jazidus, turkmėnus, šiitus, šabakus, sabėjus, kakajus ir sunitus, kurie nesutinka su tuo, kaip jie aiškina islamą, kaip vieno iš bandymų naikinti visas religines mažumas jų kontroliuojamose teritorijose; pabrėžia, kad už šiuos nusikaltimus turi būti baudžiama ir už tai atsakingi asmenys turėtų būti perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui; atsižvelgdamas į tai primena neišspręstą ginkluotų sukilėlių įvykdyto vyskupų Yohannos Ibrahimo ir Paulo Yazigi pagrobimo Alepo provincijoje, Sirijoje, 2013 m. balandžio 22 d. klausimą;

3.  taip pat smerkia grupuotės „ISIS/Da'esh“ pastangas skleisti ekstremistinę totalitarinę ideologiją ir smurtą kitose regiono šalyse ir dar toliau;

4.  remia tarptautines pastangas kovojant su grupuote „ISIS/Da'esh“, įskaitant Jungtinių Valstijų koordinuojamus tarptautinės koalicijos karinius veiksmus, ir ragina ES valstybes nares, kurios to dar nepadarė, apsvarstyti būdus, kaip prisidėti prie šių pastangų, įskaitant grupuotės „ISIS/Da'esh“ užsienyje slaptai laikomų lėšų sekimą ir kelio tokiai veiklai užkirtimą;

5.  ragina tarptautinę koaliciją dėti daugiau pastangų siekiant išvengti mažumų atstovų grobimo, pavyzdžiui, šimtų asirų krikščionių grobimo Šiaurės Sirijoje; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti saugų prieglobstį chaldėjams /asirams / sirams ir kitiems asmenims, kuriems gresia pavojus Ninevijos lygumose, Irake, teritorijoje, kurioje daugelis etninių ir religinių mažumų anksčiau aktyviai ir taikiai gyveno kaimynystėje;

6.  primygtinai ragina ES ir valstybes nares imtis iniciatyvos ir prevencijos, siekiant išvengti grupuotės „ISIS/Da'esh“ plėtros šalyse ir regionuose už Irako ir Sirijos grėsmės; atsižvelgdamas į tai, yra ypač susirūpinęs dėl padėties Libijoje, visų pirma dėl to, kad ji geografiniu požiūriu yra arti ES ir konflikto zonų Afrikoje;

7.  ragina ES ir jos valstybes nares, taip pat NATO partneres spręsti tam tikrų šalių vaidmens sprendžiant šį konfliktą problemą, ypač tais atvejais, kai jie prisidėjo ar vis dar aktyviai ar pasyviai prisideda prie grupuotės „ISIS/Da'esh“ ir kitų ekstremistinių grupuočių pakilimo; atsižvelgdamas į tai, yra labai susirūpinęs, kad Persijos įlankos regiono šalių viešieji ir privatieji subjektai finansuoja vahabitų islamo aiškinimo sklaidą, ir ragina šias šalis užkirsti kelią tokiam finansavimui; be to, ragina šias šalis užkirsti kelią teroristinių organizacijų finansavimui iš jų teritorijų; ragina Turkiją atlikti teigiamą vaidmenį kovojant su grupuote „ISIS/Da'esh“ ir nedelsiant leisti krikščionių mažumoms ir kitiems persekiojamiems asmenims, bėgantiems iš Sirijos, kirsti Turkijos sieną ir ieškoti saugumo;

8.  ragina bendradarbiauti su naujai atsiradusiomis regioninėmis ir vietos pajėgomis, pvz., kurdų regionine valdžia Irake, kurdų grupėmis kitose vietovėse, pritaria, pavyzdžiui, Liaudies savigynos būrių (YPG) atliekamam vaidmeniui išlaisvinant Kobanio miestą, ragina bendradarbiauti su sirų karine taryba, taip pat vietos savivaldos subjektais regione, kuris prisiėmė daugiau įsipareigojimų ginant žmogaus teises ir demokratiją nei jų šalių vadovai; palankiai vertina, visų pirma, kurdų pešmergų pajėgų, kurios įdėjo tiek daug pastangų, kad apsaugotų nykstančias mažumas, drąsą;

9.  yra susirūpinęs dėl pranešimų apie tai, kad krikščionių mažumos negali patekti į regione esančias pabėgėlių stovyklas, kadangi jiems jose būtų pernelyg pavojinga; ragina ES užtikrinti, kad jos parama vystymuisi pasiektų visas mažumų grupes, kurios dėl konflikto buvo perkeltos; ragina ES naudotis patirtimi ir gerai įsitvirtinusiais vietos ir regionų bažnyčių tinklais, taip pat bažnyčių tarptautinėmis pagalbos organizacijomis, teikti finansinę ir kitokią paramą, siekiant užtikrinti, kad visos mažumų grupės galėtų pasinaudoti Europos pagalbos fondų teikiama apsauga ir parama;

10.  mano, kad būtina, jog Taryba ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) pradėtų bendradarbiauti su tarptautiniais ir regioniniais partneriais dėl veiksmų plano po grupuotės „ISIS/Da'esh“ išpuolių, atsižvelgiant į skubų poreikį užtikrinti kultūrų ir religijų dialogą ir susitaikymą;

11.  smerkia, kad grupuotė „ISIS/Da'esh“ naikina kultūros vietoves ir artefaktus Sirijoje bei Irake ir laiko tai išpuoliu prieš šių šalių visų gyventojų kultūros paveldą ir prieš žmoniškumą apskritai;

12.  primygtinai ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti su tarptautiniais ir vietos partneriais siekiant išsaugoti kuo daugiau asirų ir kito kultūrinio bei religinio paveldo grupuotės „ISIS/Da'esh“ okupuotose teritorijose; be to, primygtinai ragina Tarybą imtis veiksmų kovojant su neteisėta prekyba senovės artefaktais, rastais šiose teritorijose;

13.  patvirtina ir remia neatimamą visų Irake ir Sirijoje gyvenančių religinių ir etninių mažumų teisę oriai, lygiateisiškai ir saugiai gyventi savo istorinėse ir tradicinėse tėvų žemėse ir laisvai praktikuoti savo religiją; atsižvelgdamas į tai, ragina visas JT valstybes nares aiškiai pasisakyti prieš smurtą, visų pirma remti mažumų teises; mano, kad norint užbaigti krikščionių ir kitų regiono čiabuvių tautų kančias ir masinį išsikėlimą reikia, kad regiono politiniai ir religiniai lyderiai, remdami tolesnį čiabuvių tautų buvimą, padarytų aiškius ir vienareikšmiškus pareiškimus ir, prireikus, pabrėžtų, kad kaip šių valstybių piliečiai jie turi visas lygias teises;

14.  kategoriškai atmeta grupuotės „ISIS/Da'esh“ lyderių paskelbtą jos šiuo metu kontroliuojamose teritorijose įkurtą kalifatą ir laiko jį neteisėtu; pabrėžia, kad Islamo kalifato įkūrimas ir plėtra, taip pat kitų ekstremistų grupuočių veikla Artimuosiuose Rytuose, yra tiesioginė grėsmė regiono ir Europos šalių saugumui;

15.  patvirtina, kad yra įsipareigojęs gerbti minties, sąžinės ir religijos ar įsitikinimų laisves kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių, kurią užtikrina tarptautinės teisinės priemonės, kurias taikyti įsipareigojo daugelis pasaulio šalių ir kurios yra visuotinė vertybė;

16.  remia visas iniciatyvas, įskaitant ES, kurių tikslas – skatinti dialogą ir abipusę bendruomenių pagarbą; ragina visas religines institucijas skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvos kovojant su neapykanta ir smurtiniu bei ekstremistiniu radikalėjimu;

17.  primygtinai ragina ES laikantis žmogaus teisių toliau tirti kovos su terorizmu politikos strategijas, išskyrus jau esamas, ir toliau tęsti darbą su valstybėmis narėmis siekiant sustiprinti politikos strategijų, kuriomis kovojama su radikalėjimu ES teritorijoje, propaguojančiu neapykantą kurstančią kalbą ir smurto kurstymą, įgyvendinimą; be to, primygtinai ragina ES valstybes nares bendradarbiauti su JT Saugumo Taryba ir JT Generaline Asamblėja, kad būtų užkirstas kelias ekstremistų ir džihadistų ideologijai sklisti visame pasaulyje;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Nacionalinei Sirijos koalicijai, Irako vyriausybei ir parlamentui, Irako Kurdistano regioninei vyriausybei, Egipto Arabų Respublikos prezidentui, deputatų tarybai Tobruke, Libijoje, Libijos vyriausybei, Arabų valstybių lygai, JT Generaliniam Sekretoriui ir JT Žmogaus Teisių Tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0422.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0027.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0040.


Pietų Sudanas, taip pat pastarieji vaikų grobimo atvejai
PDF 235kWORD 79k
2015 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Pietų Sudano, įskaitant pastaruoju metu vykdomus vaikų grobimus (2015/2603(RSP))
P8_TA(2015)0072RC-B8-0241/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Pietų Sudano, ypač į 2014 m. sausio 16 d.(1) ir 2014 m. lapkričio 13 d.(2) rezoliucijas dėl padėties Pietų Sudane,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 2 d. prezidento Salvos Kiiro ir buvusio viceprezidento Rieko Macharo susitarimą dėl ugnies nutraukimo ir valdžios padalijimo, kuris buvo pasirašytas Adis Abeboje remiant Tarpvyriausybinei vystymo institucijai (IGAD),

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono 2015 m. vasario 3 d. pareiškimą dėl taikos derybų Pietų Sudane,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 10 d. IGAD ir JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą dėl humanitarinės krizės Pietų Sudane,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio mėn. Pietų Sudano Respublikos ir JT bendrą komunikatą dėl su konfliktais susijusio seksualinio smurto prevencijos,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 2155 (2014 m.) ir 2206 (2015 m.), kuriose padėtas pagrindas tikslinėms sankcijoms, skirtoms tiems, kurie trukdo įtvirtinti taiką Pietų Sudane,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 6 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl nepavykusio bandymo Pietų Sudano konflikto šalims pasiekti taikos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. buvo atnaujintas Pietų Sudano veiksmų planas, kuriuo siekiama nutraukti vaikų verbavimą ir naudojimą vyriausybės ginkluotose pajėgose bei kitus prieš vaikus nukreiptus pažeidimus,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos konvenciją dėl specifinių pabėgėlių problemų Afrikoje aspektų,

–  atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos vaiko teisių ir gerovės chartiją,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl visų rūšių moterų diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. priimtą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo, kurioje be kitų nepriimtino darbo rūšių minimas ir „priverstinis ir privalomas vaikų verbavimas siekiant juos naudoti ginkluotuose konfliktuose“,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. Sudano visuotinį taikos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2015 m. vasario 15 ir 16 d., Aukštutinio Nilo valstijos Wau Shilluk bendruomenėje kovotų grupuotė, kuriai, kaip įtariama, vadovauja Sudano liaudies išsivadavimo armijos vadas Johnson Oloni, pagrobė, patvirtintais duomenimis, 89 vaikus ir galimai dar šimtus vaikų; kadangi, anot liudininkų, ginkluoti kariai apsupo bendruomenę, apieškojo kiekvieną namą ir jėga išsivedė vyresnius kaip 12 metų amžiaus berniukus;

B.  kadangi 2013 m. gruodžio mėn. politiniai ginčiau Pietų Sudano vadovaujančioje partijoje, Sudano liaudies išsivadavimo judėjime, virto prezidentui S. Kiirui ištikimų pajėgų ir buvusiam viceprezidentui Riekui Macharui ištikimų pajėgų ginkluotu susidūrimu Džuboje;

C.  kadangi po to, kai 2013 m. gruodžio mėn. kilo vidaus ginkluotas konfliktas, maždaug 1,4 mln. žmonių buvo perkelti šalies viduje, 500 000 pabėgo į kaimynines šalis ir maždaug 12 000 vaikų buvo paimti tarnauti karinėse pajėgose ir grupuotėse; kadangi pranešama, kad tūkstančiai vaikų buvo nužudyta, išprievartauta, perkelta kitur ir tapo našlaičiais;

D.  kadangi nustatyta, kad 4 milijonams žmonių gresia maisto stygius, o JT nuolat įspėja apie tai, kad, jei kovos nesiliaus, humanitarinė krizė ir badas pasieks dar didesnį mastą; kadangi dėl medicininės priežiūros ir infrastruktūros trūkumo padėtis gali dar pablogėti;

E.  kadangi JT misija Pietų Sudano Respublikoje (UNMISS) šiuo metu pati yra priglaudusi daugiau kaip 100 000 šalies viduje perkeltų asmenų, ieškančių prieglobsčio nuo smurto, ir pati yra patyrusi užpuolimą;

F.  kadangi, JT duomenimis, daugiau kaip pusė gyventojų pabėgėlių stovyklose yra vaikai, kurie susiduria su didžiule grėsme saugumui, vystymuisi ir gerovei; kadangi Pietų Sudane kūdikių mirtingumas yra vienas didžiausių pasaulyje, o šios šalies švietimo rodikliai pasaulyje yra žemiausi; kadangi 400 000 vaikų dėl dabartinio konflikto paliko mokyklą;

G.  kadangi konflikto šalys puldinėjo civilius dėl tautybės ir numanomos politinės priklausomybės, yra įvykdžiusios seksualinės prievartos aktus, plačiai vykdė griaunamąją veiklą ir plėšė turtą;

H.  kadangi skirtingos konflikto Pietų Sudane šalys 2014 m. sausio 7 d. Adis Abeboje pradėjo derybas, remiant Tarpvyriausybinei vystymosi institucijai (IGAD); kadangi, nepaisant ankstesnių susitarimų dėl karo veiksmų nutraukimo, iš kurių paskutinis buvo 2015 m. vasario 2 d, Adis Abeboje pasirašytas susitarimas dėl ugnies nutraukimo, ir nuolatinių IGAD pastangų susiderėti dėl konflikto politinio sprendimo, kovos tęsėsi, joms būdingas visiškas tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės nepaisymas ir visiškas atsakomybės už konflikto metu padarytus nusikaltimus nebuvimas;

I.  kadangi vyriausybė ir sukilėliai iki IGAD nustatyto 2015 m. kovo 5 d. termino nepasiekė susitarimo dėl valdžios padalijimo ir kadangi taikos derybos užsitęsė neribotam laikui; kadangi IGAD vyriausiasis tarpininkas paskelbė, kad JT ir Afrikos Sąjunga (AS) dabar gali imtis tiesioginio vaidmens derybose;

J.  kadangi 2014 m. kovo mėn. AS įsteigė tyrimų komisiją, tačiau jos galutinė ataskaita dar nebuvo paskelbta, nors ji ir buvo pateikta AS komisijai 2014 m. spalio mėn.;

K.  kadangi sprendimas atidėti paskelbimą buvo sutiktas su plačiu nusivylimu ir laikomas kliūtimi užtikrinant atsakomybę ir nutraukiant nebaudžiamumą, o tokie veikėjai kaip JT generalinio sekretoriaus padėjėjas Ivan Simonovic, buvęs JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Navi Pillay ir žymūs Pietų Sudano pilietinės visuomenės organizacijų nariai išreiškė savo nusivylimą;

L.  kadangi 2015 m. kovo 3 d. JT Saugumo Taryba vienbalsiai patvirtino sistemą, pagal kurią bus taikomos sankcijos tiems, kurie yra atsakingi už tebesitęsiantį konfliktą arba taikos proceso stabdymą Pietų Sudane arba yra prie to prisidėję; kadangi sankcijos taip pat taikomos tiems, kurie puldinėjo civilius gyventojus arba ligonines, religines vietas ar vietas, kuriose civiliai gyventojai ieško prieglobsčio, ir verbavo ar naudojo vaikus ginkluotose pajėgose ar grupuotėse;

M.  kadangi, nepaisant to, kad šalies parlamentas balsavo už ratifikavimą, Pietų Sudanas iki šiol nėra prisijungęs nė prie vienos svarbios tarptautinės arba regioninės sutarties dėl žmogaus teisių, pvz., Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos, Afrikos Sąjungos konvencijos dėl specifinių pabėgėlių problemų Afrikoje aspektų, JT Vaiko teisių konvencijos, JT konvencijos prieš kankinimą ir JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

N.  kadangi pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą nacionalinių ginkluotųjų pajėgų ar ginkluotų grupuočių vykdomas jaunesnių kaip 15-os metų amžiaus vaikų ėmimas į karo tarnybą , verbavimas ar naudojimas karo veiksmuose yra karo nusikaltimas;

O.  kadangi Pietų Sudano parlamente buvo svarstomas įstatymo dėl nevyriausybinių organizacijų projektas, pagal kurį būtų apribota teisė į asociacijų laisvę, registracija taptų privaloma, NVO būtų uždrausta vykdyti veiklą nesiregistravus, o savanoriška veikla, vykdoma be registracijos pažymėjimo, būtų laikoma nusikaltimu;

P.  kadangi mokyklos, inter alia, ir toliau naudojamos karinėms reikmėms kaip laikino apsigyvenimo arba verbavimo patalpos; kadangi pranešama, kad 2015 m. vasario mėn. pabaigoje 30 mokyklų tebebuvo naudojama karinėms reikmėms;

Q.  kadangi be paramos teikėjų ir humanitarinės pagalbos Pietų Sudano ekonomika beveik visiškai priklauso nuo naftos sektoriaus: pajamos iš naftos eksporto sudaro daugiau kaip 70 proc. BVP ir maždaug 90 proc. valstybės pajamų; kadangi dėl iš naftos pramonės gaunamų pajamų kilo smurtiniai konfliktai;

R.  kadangi dėl tebesitęsiančio smurto Pietų Sudane humanitarinės pagalbos finansinė našta tapo nepakeliama: JT nustatė, kad 2015 m. reikalinga 1,81 mlrd. JAV dolerių vertės humanitarinė pagalba; kadangi JT paskelbė, jog padėtis Pietų Sudane yra 3-iojo lygio nepaprastoji padėtis – aukščiausio laipsnio humanitarinė krizė;

S.  kadangi ES ir jos valstybės narės, reaguodamos į humanitarinę krizę ir siekdamos patenkinti Pietų Sudano pabėgėlių regine poreikius, 2014 m. skyrė apie 300 milijonų EUR vertės humanitarinę pagalbą;

1.  yra labai susirūpinęs dėl prastėjančios saugumo ir humanitarinės padėties Pietų Sudane, dėl kurios gali būti destabilizuotas ištisas Rytų Afrikos regionas; ragina visas visas šalis nedelsiant nutraukti smurtą ir žmogaus teisių pažeidinėjimą, suformuoti pereinamąją nacionalinės vienybės vyriausybę ir užtikrinti galimybes teikti humanitarinę pagalbą; ragina konflikto šalis nustoti puldinėti švietimo ir visuomeninius pastatus ir nebenaudoti mokyklų karinėms reikmėms, įskaitant vaikų karių verbavimą; todėl primena, kad pritaria gairėms dėl mokyklų ir universitetų apsaugos nuo karinio naudojimo ginkluoto konflikto metu;

2.  reiškia didžiulį nusivylimą tuo, kad per daugiau kaip metus trunkančių derybų remiant IGAD nebuvo padaryta jokia didesnė pažanga; ragina visas konflikto šalis sudaryti susitarimą dėl valdžios padalijimo ir visapusiškai remia vykstantį derybų procesą, ragina besąlygiškai visiškai ir nedelsiant nutraukti ugnį, baigti visus karinius veiksmus ir nedelsiant liautis verbuoti ir mobilizuoti civilius gyventojus; ragina stengtis rasti būdų ilgalaikei taikai ir stabilumui užtikrinti; ragina vyriausybę ir sukilėlius geranoriškai dalyvauti besąlygiškose ir įtraukiose politinėse diskusijose siekiant sėkmingai užbaigti derybas; ragina tęsti AS ir IGAD pastangas skatinant įtraukų dialogą ir tarpininkavimą;

3.  ragina nedelsiant paleisti visus nuo konflikto pradžios 2013 m. gruodžio mėn. ginkluotųjų pajėgų užverbuotus vaikus ir užtikrinti jų saugų grįžimą; primena visoms konflikte dalyvaujančioms šalims, kad vaikų verbavimas ir naudojimas ginkluotose pajėgose ir grupuotėse yra sunkus tarptautinės teisės pažeidimas;

4.  ragina Sudano liaudies išsivadavimo armiją ir opozicijos pajėgas nuodugniai ir skaidriai patikrinti, ar jų gretose nėra likusių vaikų, ir nedelsiant, derinant su JT, parengti ir įgyvendinti veiksmų planą siekiant nutraukti sunkius vaikų teisių pažeidinėjimus;

5.  primena apie Pietų Sudano valdžios institucijų 2009 m. prisiimtą ir 2012 m. atnaujintą įsipareigojimą baigti verbuoti vaikus ir naudoti juos konflikte, paleisti visus vaikus, susijusius su vyriausybės saugumo pajėgomis, padėti susijungti ir reintegruotis jų šeimoms ir ištirti sunkių nusikaltimų prieš vaikus atvejus; apgailestauja dėl to, kad šio įsipareigojimo nebuvo visapusiškai laikomasi; ragina konflikto šalis visapusiškai įgyvendinti veiksmų plane nustatytas gaires;

6.  ragina Komisiją padėti sutelkti išteklius siekiant padėti, derinant veiksmus su JT specialiojo įgaliotinio vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais biuru, UNICEF ir kitomis agentūromis, užtikrinti ilgalaikę vaikų, užverbuotų į ginkluotąsias pajėgas ir nukentėjusių dėl konflikto, reintegraciją;

7.  tvirtina, kad reikia panaikinti atotrūkį tarp intervencijos į humanitarinę krizę ir ilgalaikio vystomojo bendradarbiavimo; ypač laikosi nuomonės, kad rengiant ilgalaikes vystymosi programas, skirtas nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusiems vaikams, dėmesys turi būti skiriamas, inter alia, vaikų apsaugos sistemoms, švietimui ir užimtumo sistemoms; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti didesnę humanitarinę paramą ir užtikrinti vietos ūkininkams ir gamintojams prieigą prie išteklių;

8.  ragina AS Taikos ir saugumo tarybą paskelbti AS tyrimų Pietų Sudane komisijos ataskaitą dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje šalyje ir nedelsiant atsižvelgti į joje pateiktas išvadas;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad ataskaitos paskelbimas yra itin svarbus žingsnis siekiant taikos ir susitaikymo; pripažįsta, kad visi Pietų Sudano žmonės turi teisę į tiesą ir teisingumą ir kad šimtai žiaurumų aukų ir liudininkų yra dėję didžiulių asmeninių pastangų siekdami bendradarbiauti su AS tyrimų Pietų Sudane komisija, jie dažnai prisiėmė asmeninę riziką smulkiai nupasakodami skausmingą patirtį, kad prisidėtų prie išsamesnio konflikto dokumentavimo;

10.  reikalauja, kad Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba aktyviai remtų tyrimų komisijos rekomendacijų, įskaitant rekomendacijas dėl galimo mišraus teismo, kuris užsiimtų su žvėriškumu susijusiomis bylomis, įsteigimo, įgyvendinimą, kaip yra pasiūlęs JT generalinis sekretorius;

11.  teigiamai vertina tai, kad buvo priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2206, pagal kurią tikslinės sankcijos bus tiesiogiai taikomos tiems, kad kurstė konfliktą, ir ragina nedelsiant ją įgyvendinti; pabrėžia, kad būtina regiono ir tarptautiniu lygmeniu taikyti visišką ginklų embargą siekiant sustabdyti ginklų tiekimą asmenims ir grupuotėms, kurios įvykdė sunkius žmogaus teisių pažeidimus, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, ir apsaugoti civilius gyventojus, kuriems yra kilusi didžiulė grėsmė;

12.  ragina Pietų Sudano vyriausybę atlikti skubius, nuodugnius, nešališkus ir nepriklausomus žmogaus teisių pažeidimų tyrimus siekiant persekioti ir patraukti atsakomybėn įtariamus padarius nusikaltimus pagal tarptautinę teisę ir sunkiai pažeidusius žmogaus teises, įskaitant vaikų grobimą ir verbavimą konflikto metu ir seksualinę prievartą prieš moteris ir vaikus, asmenis;

13.  primena IGAD 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolą, kuriame aiškiai teigiama, kad AS tyrimų Pietų Sudane komisijos nustatyti asmenys, padarę sunkius nusikaltimus, negalės būti pereinamosios vyriausybės nariais;

14.  ragina Pietų Sudano vyriausybę skubiai priimti teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos nusikaltimais bus laikomas vaikų verbavimas ir naudojimas, taikyti šiuos teisės aktus persekiojant nusikaltėlius, pagaliau imtis įgyvendinti tarptautinius susitarimus, įskaitant Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą, ir prisijungti prie Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto;

15.  ragina Pietų Sudano vyriausybę atsisakyti teisės aktų, pagal kuriuos būtų ribojami sektoriai, kuriuose NVO ir asociacijos galėtų vykdyti savo veiklą, nes tai smarkai kliudytų visuomenės vystymuisi ir humanitarinės pagalbos veiksmams;

16.  ragina Pietų Sudano vyriausybę vykdyti savo įsipareigojimą rūpintis savo žmonėmis ir skatinti tarptautinius paramos teikėjus didinti paramą teikiant pagalbą ir, atsižvelgdamas į poreikių mastą ir svarbą, ragina tarptautinę bendruomenę sušaukti naują tarptautinę paramos Pietų Sudanui teikėjų konferenciją, kai bus įvykdytos visos taikos sąlygos ir nustatytas tinkamo pajamų paskirstymo mechanizmas;

17.  ragina atsakingai valdyti Pietų Sudano gamtos išteklius siekiant užtikrinti, kad pajamos iš naftos nekurstytų konflikto; ragina derybų šalis į taikos derybas įtraukti skaidrumo ir visuomenės kontrolės naftos gavybos sektoriuje klausimą, kad būtų galima už šiuos išteklius gautas pajamas panaudoti tvariam šalies vystymuisi ir jos gyventojų pragyvenimo lygio kėlimui;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietų Sudano vyriausybei, Pietų Sudano žmogaus teisių komisarui, Pietų Sudano Nacionalinei Teisėkūros Asamblėjai, Afrikos Sąjungos institucijoms, Tarpvyriausybinei vystymosi institucijai, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0042.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0053.


Tanzanija, ypač žemės grobimo klausimas
PDF 232kWORD 73k
2015 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tanzanijos, visų pirma dėl žemės grobimo problemos (2015/2604(RSP))
P8_TA(2015)0073RC-B8-0242/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į G8 grupės 2013 m. Žemės skaidrumo iniciatyvą;

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos programą ir gaires dėl žemės politikos Afrikoje (angl. ALFPG), Afrikos Sąjungos dokumentą „Ganyklinės gyvulininkystės politikos programa. Ganykline gyvulininkyste užsiimančių bendruomenių gyvenimo, pragyvenimo šaltinių ir teisių užtikrinimas, apsauga ir gerinimas“ (dok. Nr. EX.CL/631 XVIII), kuris buvo priimtas per 2010 m. spalio mėn. Afrikos žemės ūkio ministrų konferenciją ir patvirtintas per 2011 m. sausio mėn. Adis Abeboje vykusią Vykdomosios tarybos 18-ąją eilinę sesiją, ir į Afrikos Sąjungos 2009 m. deklaraciją dėl žemės klausimų ir iššūkių Afrikoje,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Romos aukščiausiojo lygio susitikime dėl aprūpinimo maistu priimtą deklaraciją, Atsakingo investavimo į žemės ūkį principus, kuriais atsižvelgiama į teises, pragyvenimo šaltinius ir išteklius (angl. PRAI), ir į Maisto ir žemės ūkio organizacijos Savanoriškas atsakingo žemės ūkio struktūrų, žuvininkystės ir miškų valdymo gaires siekiant užtikrinti nacionalinį aprūpinimą maistu,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos, Afrikos plėtros banko ir Afrikos ekonomikos komisijos Didelės apimties žemės įsigijimu pagrįstų investicijų Afrikoje pagrindinius principus,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 11 d. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais Olivier De Schutterio pranešimą „Didelio masto žemės įsigijimas ir nuoma: pagrindiniai principai ir priemonės žmogaus teisių problemoms spręsti“,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), ypač į jos 1, 3 ir 7 tikslus,

–  atsižvelgdamas į JT 2014 m. pranešimą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

–  atsižvelgdamas į Rio de Žaneire (Brazilija) 2012 m. birželio 20–22 d. vykusios JT konferencijos darnaus vystymosi klausimais ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. Jungtinių Tautų žmonių gyvenviečių programos tyrimą „Saugių teisių į žemę užtikrinimas visiems“ ir į Jungtinių Tautų žmonių gyvenviečių programos vadovą „Kaip plėtoti skurstantiesiems palankią žemės politiką: procesas, gairės ir pamokos“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP) ir į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 1989 m. konvenciją (Nr. 169) dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. Kaimo žemės įstatymą Nr. 5 ir į 1982 m. Tanzanijos Jungtinės Respublikos Vietos valdžios įstatymą,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. ES žemės politikos gaires, kuriose pateikiami žemės politikos formavimo ir programavimo besivystančiose šalyse orientyrai,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 9 d. Komisijos pranešimą dėl naujos programos, kuriai paskirta 33 000 000 EUR suma ir kuria siekiama pagerinti žemės valdymą ir aprūpinimo maistu ir mitybos saugumą ūkininkaujančioms šeimoms ir pažeidžiamoms bendruomenėms Užsachario Afrikoje, įsteigimo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio mėn. AKR ir ES priimtą Jungtinę parlamento rezoliuciją dėl ganyklinės gyvulininkystės socialinio poveikio ir poveikio aplinkai AKR šalyse (ACP-EU/101.526/13/fin),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. tyrimą „Žemės grobimo poveikio žmogaus teisėms problemos sprendimas“, kurį užsakė Žmogaus teisių pakomitetis,

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi pagrindinės XXI a. problemos, susijusios su aprūpinimu maistu, energijos stygiumi, vandens trūkumu, miestų plėtra ir gyventojų skaičiaus didėjimu, blogėjančia aplinkos būkle, klimato kaita, gaivalinėmis nelaimėmis ir valstybių pažeidžiamumu, yra susijusios su žemės valdymo reikalais ir dėl to didėja poreikis teikti pirmenybę visapusiškai žemės reformai ir teisių į žemę užtikrinimui;

B.  kadangi Tanzanijos valdžios institucijos paskelbė, jog planuoja parduoti 1 500 kvadratinių kilometrų masajų žemių Vakarų Serengečio vietovėje privačiai Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsisteigusiai medžioklės ir safari bendrovei; kadangi šiam planui įgyvendinti prireiks iškeldinti 40 000 ganykline gyvulininkyste užsiimančių masajų žmonių;

C.  kadangi dėl tarptautinio spaudimo Tanzanijos prezidentas Jakaya Kikwete 2014 m. lapkričio mėn. pareiškė, jog atsisakė šio plano ir pasižadėjo niekada neversti masajų žmonių išsikelti iš protėvių žemių; kadangi, nepaisant šio pažado, tūkstančiai masajų buvo neteisėtai iškeldinti iš savo žemių; kadangi iš naujausių ataskaitų matyti, jog Tanzanijos valdžios institucijos sugriovė daugiau kaip 200 namų ir konfiskavo gyvulių, ir dėl to daugiau kaip 3 000 žmonių liko be pastogės;

D.  kadangi Tanzanijos masajai turi ilgą ginčų su Tanzanijos valdžios institucijomis dėl žemės nuosavybės eskalavimo istoriją, kuri prasidėjo 1992 m., kai užsienio kapitalo bendrovei „Ortello Business Corporation“ buvo suteiktos medžioklės teisės Loliondo laukinių gyvūnų kontrolės zonoje, kurioje gyvena ganykline gyvulininkyste užsiimantys masajai ir kuri teisiškai jiems priklauso;

E.  kadangi Ngorongoro apskrities masajų bendruomenės peticiją naudodamiesi internetine AVAAZ platforma pasirašė daugiau kaip 2 milijonai viso pasaulio žmonių;

F.  kadangi privatūs investuotojai ir vyriausybės rodo vis didesnį susidomėjimą didelio masto žemės ‒ daugiausia besivystančiose Afrikos šalyse, ypač Tanzanijoje ‒ įsigijimu arba ilgalaike nuoma maisto produktų ar energijos gamybos arba naudingųjų iškasenų gavybos tikslais;

G.  kadangi Tanzanija patyrė 2005‒2008 m. smarkai padidėjusį užsienio ir vietos subjektų susidomėjimą didelio masto biokuro plantacijų įsteigimu šioje šalyje, kai maždaug 640 000 hektarų žemės buvo skirta investuotojams, tokiu būdu iš valstiečių ir kaimo ūkių buvo atimta žemė ir pragyvenimo šaltiniai ir padidėjo maisto stygius;

H.  kadangi pasaulyje pagal paprotines normas valdoma apytiksliai 1,4 mlrd. hektarų žemės; kadangi čiabuvių galimybėms naudotis žeme suteikta konkreti apsauga pagal TDO konvenciją Nr. 169 ir JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių, o šios deklaracijos 10 straipsnyje čiabuviams garantuojama teisė nebūti prievarta iškeldintiems iš savo žemių ar teritorijų ir tai, kad joks perkėlimas negali vykti be čiabuvių neprievartinio, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo, ir perkėlimas vykdomas tik sudarius susitarimą dėl sąžiningo ir teisingo atlyginimo ir, kai įmanoma, numatant galimybę sugrįžti;

I.  kadangi pagal 2011 m. Tiranos deklaraciją didelio masto žemės įsigijimus galima apibrėžti kaip žemės grobimą, jeigu tinka vienas ar daugiau šių punktų: kai akivaizdžiai pažeidžiamos žmogaus teisės; kai nukentėjusios vietos bendruomenės perkeliamos be jų neprievartinio, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo; kai jie negrindžiami skaidriomis sutartimis ir kai yra įvertintas neigiamas socialinis, ekonominis poveikis ir poveikis aplinkai;

J.  kadangi, Afrikos plėtros banko duomenimis, 75 proc. Tanzanijos gyventojų yra smulkieji ūkininkai; kadangi ganykline gyvulininkyste užsiimančios bendruomenės gyvena gerai, paiso darnos su saugomomis gamtos teritorijomis ir sudaro apie 10 proc. Tanzanijos gyventojų, įskaitant masajus, tačiau ir toliau patiria didelių nuostolių, atsirandančių dėl žemės pardavimo, nes neturi atitinkamų žinių apie teisines ir praktines pasekmes, korumpuotą ir neteisėtą žemės skyrimą užsieniečiams ir valdžios institucijų žemės klasifikaciją į patikos žemes, rezervatus ar nacionalinius parkus;

K.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnyje pripažįstamos kiekvieno žmogaus teisės turėti nuosavybę vienam arba kartu su kitais, ir kad iš nieko negali būti savavališkai atimta jo nuosavybė;

L.  kadangi tarptautinės bendrovės, įskaitant Europos bendroves, atliko svarbų vaidmenį vykdant didelio masto žemės įsigijimus Tanzanijoje, o tarptautinės finansinės institucijos prisidėjo finansuojant didelio masto sandorius dėl žemės šalyje;

M.  kadangi Afrikos žemės politikos sistemoje ir gairėse raginama gerbti bendruomenių žmogaus teises, įskaitant paprotines teises į žemę ir su žeme susijusius išteklius;

N.  kadangi 2014 m. gegužės mėn. ES pradėjo naują programą, siekdama sustiprinti žemės valdymą ir padėti pagerinti šeimos ūkių narių ir pažeidžiamų bendruomenių Afrikos šalyse apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumą;

1.  griežtai smerkia neteisėtą vietinių kaimo bendruomenių perkėlimą, jų kaimų ir tradicinio gyvenimo būdo naikinimą, jų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant teisę į pakankamą maistą, teisę į vandenį ir teisę į tinkamą būstą;

2.  ypač smerkia veiksmus, kuriais nėra pripažįstamas paprotinės žemės naudojimo tvarkos, kuria remiantis asmenims ir bendruomenėms suteikiamos įstatyminės teisės, teisėtumas, ir ragina užkirsti kelią nuosavybės teisių atėmimui ir piktnaudžiavimui teisėmis į žemę, nes tai ypač paplitęs reiškinys Afrikos bendruomenėse;

3.  ragina Tanzanijos vyriausybę nedelsiant įgyvendinti Neprivalomas atsakingo valdymo gaires ir suteikti veiksmingą šiose gairėse įtvirtintą teisių nagrinėjimo teisme galimybę, laikytis pirmojo pagrindinio principo iš Didelės apimties žemės įsigijimu pagrįstų investicijų Afrikoje pagrindinių principų, pagal kurį turi būti paisoma bendruomenių žmogaus teisių ir paprotinių teisių į žemę ir prisidedama prie atsakingo žemės ir su žeme susijusių išteklių valdymo, laikantis teisinės valstybės principų, gerinti moterų teises į žemę, nes jos sudaro mažiausiai pusę žemės ūkyje ir prekyboje dirbančiųjų, tačiau jų galimybės įgyti nuosavybės teises ir gauti su tokiomis teisėmis susijusias paslaugas (pvz., galimybės gauti bankų paslaugas ir dalyvauti asociacijų veikloje) tebėra ribotos, kaip ir pažeidžiamų bendruomenių ir socialinių grupių, tokių kaip piemenų bendruomenės, teisės į žemę;

4.  ragina pradėti nepriklausomą ginčų dėl žemės Loliondo vietovėje tyrimą;

5.  primygtinai ragina Tanzanijos vyriausybę propaguoti žemės ūkio investicijų politiką, naudingą atitinkamų regionų vietos gyventojams, laikytis savo politikos socialinio ir aplinkosauginio poveikio vertinimų klausimu ir ją užtikrinti, įskaitant poveikio vietos maisto gamybai vertinimus, atliktinus prieš bet kokio investicijų projekto pradžią, ir tinkamai laikytis nuostatų dėl konsultacijų ir kompensacijų žemės nusavinimo atvejais;

6.  ypač primena, kad pagal tarptautinę teisę čiabuviams užtikrinta speciali jų teisių į žemę apsauga; pabrėžia, kaip nustatyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių, kad bet kokie žemėnaudos pasikeitimai turėtų vykti tik gavus neprievartinį, išankstinį ir informacija pagrįstą atitinkamų vietos bendruomenių sutikimą; primygtinai ragina, kad valstybės nustatytų veiksmingus bet kokių veiksmų, kuriais siekiama atimti iš čiabuvių tautų jų žemę, teritoriją ar išteklius arba kurie turi tokių padarinių, prevencijos ir kompensacijos mechanizmus;

7.  reiškia susirūpinimą dėl tikslios informacijos trūkumo ir informacijos apie tam tikras investicijas Tanzanijoje įslaptinimo; ragina Komisiją paskatinti valdžios institucijas užtikrinti, kad sandoriai dėl žemės būtų sudaromi viešai ir skaidriai ir kad būtų atsižvelgiama į migruojančius gyvulių augintojus ar piemenis;

8.  ragina Komisiją ypač aktyviai bendradarbiauti su Tanzanijos valdžios institucijomis, kad jos būtų aktyviai skatinamos taikant teisiškai privalomas ir kodifikuotas nuostatas pripažinti masajų teises, visų pirma susijusias su jų protėvių žeme, ir taip užtikrinti reikiamą teisinę apsaugą, kad būtų išvengta ginčų ateityje;

9.  pabrėžia, kad kaimo bendruomenių žemėnaudos užtikrinimas yra būtinas norint pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT); ragina ES stiprinti besivystančių šalių teismų pajėgumus veiksmingai užtikrinti nuosavybės teisės nuostatų laikymąsi ir spręsti ginčus dėl žemės, vadovaujantis visaapimančiu požiūriu, pagal kurį siekiama konsoliduoti teismų sistemas ir teisinę valstybę;

10.  primena, kad didelio masto projektai dažnai daro didelę žalą natūraliai gamtinei aplinkai, įskaitant miškų iškirtimą, biologinės įvairovės praradimą ir vandens taršą;

11.  prašo Komisijos užtikrinti, kad jos žemės politikos gairės būtų suderintos su Neprivalomomis atsakingo valdymo gairėmis, ir daugiau dėmesio skirti vystomojo bendradarbiavimo programoms, prekybos ir investicijų politikai ir dalyvavimui daugiašalių finansų įstaigų veikloje;

12.  pakartoja, kad žmogaus teisės ir žemės grobimą draudžiančios taisyklės turėtų būti integruotos į ES prekybos ir investicijų susitarimus, įskaitant bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą (BLS);

13.  pabrėžia, kad darant didelio masto žemės ūkio verslo investicijas ir įsigyjant žemę Tanzanijoje labai svarbu visiškas ES įmonių veiksmų ir finansinių įstaigų skaidrumas ir atskaitomybė, ir ragina įdiegti tvirtą ir veiksmingą ES mechanizmą šiems veiksmams stebėti;

14.  ragina Komisiją pateikti ataskaitą Parlamentui dėl išlaidų vystymosi programoms ir su žemės valdymu susijusio ES biudžeto, siekiant užtikrinti, kad vykdant tas programas būtų propaguojamos žmogaus teisės ir sprendžiamos su žemės grobimu susijusios problemos;

15.  pabrėžia, kad vykdant žemės politikos procesus turi būti iš tiesų pripažįstamas vietinių ir bendruomeninių žemės administracijos ir valdymo institucijų ir struktūrų vaidmuo, kaip pripažįstamos ir valstybės institucijos;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Afrikos Sąjungai ir Tanzanijos vyriausybei bei parlamentui.


Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymas ir demokratijos padėtis Rusijoje
PDF 232kWORD 79k
2015 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo ir demokratijos padėties Rusijoje (2015/2592(RSP))
P8_TA(2015)0074RC-B8-0239/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnius EP pranešimus ir rezoliucijas dėl Rusijos, visų pirma į 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnitskio byla(1), 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl įstatymo viršenybės Rusijoje(2) ir 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Rusija. Bolotnajos aikštės įvykiuose dalyvavusių demonstrantų nuteisimas“(3), 2014 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl NVO „Memorial“ (2009 m. Sacharovo premijos laimėtoja) uždarymo Rusijoje(4) ir 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Rusijos ir ypač Aleksejaus Navalno atvejo(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl Boriso Nemcovo nužudymo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 4 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą dėl toliau vykdomo Nadijos Savčenko kalinimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 3 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl atsisakymo leisti EP narei Sandrai Kalnietei atvykti į Rusijos Federacijos teritoriją,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 4 d. Rusijos Federacijos žmogaus teisių ombudsmeno Vladimiro Lukino pareiškimą dėl viešų demonstracijų Maskvoje ir veiksmų, kurių ėmėsi teisėsaugos tarnybos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į galiojantį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), nustatantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę, ir į sustabdytas derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Borisas Nemcovas, buvęs Rusijos Federacijos ministro pirmininko pavaduotojas ir Nižnij Novgorodo srities gubernatorius, iškilus posovietinės Rusijos visuomenės ir ekonomikos reformų aktyvistas ir vienas iš Rusijos liberalios ir demokratinės opozicijos lyderių, buvo nužudytas netoli Kremliaus likus dviem dienoms iki 2015 m. kovo 1 d. numatytos jo paties organizuotos demonstracijos prieš ekonominės krizės padarinius ir konfliktą Ukrainoje;

B.  kadangi keletą savaičių iki nužudymo Borisas Nemcovas tyrė Rusijos dalyvavimą Donbaso konflikte ir ketino paskelbti ataskaitą šia tema; kadangi dėl Boriso Nemcovo nužudymo suimti penki asmenys, tačiau dar nėra aišku, ar kuris nors iš jų iššovė mirtinus šūvius; kadangi Rusijos valdžios institucijos neleido kai kuriems Europos Parlamento nariams ir kai kurioms valstybinėms delegacijoms atvykti į Rusijos Federacijos teritoriją, taigi, neleido jiems dalyvauti Boriso Nemcovo laidotuvėse;

C.  kadangi Borisas Nemcovas aktyviai ragino siekti modernios, klestinčios, demokratiškos ir pasauliui atviros Rusijos Federacijos;

D.  kadangi Rusijos Federacija, pilnateisė Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ratifikavusi šalis, įsipareigojo laikytis visuotinių demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms principų;

E.  kadangi žmogaus teisių padėtis Rusijoje pastaraisiais metais vis prastėjo ir kadangi Rusijos valdžios institucijos priėmė kelis įstatymus, kuriuose įtvirtintos dviprasmiškos nuostatos, naudojamos siekiant dar labiau apriboti opozicijos ir pilietinės visuomenės veikėjų veiklą ir suvaržyti žodžio ir susirinkimų laisvę; kadangi Teisingumo ministerija pasinaudojo naujais įgaliojimais – įvardijo 42 organizacijas kaip „užsienio agentus“, įskaitant geriausius ekspertus ir didžiausią autoritetą turinčias šalies žmogaus teisių organizacijas, ir pasinaudojo biurokratiniais pretekstais mėgindama uždaryti kelias kitas organizacijas; kadangi 2015 m. sausio mėn. Valstybės Dūma ėmėsi pirmųjų veiksmų, kad patvirtintų naująjį įstatymą, pagal kurį bus draudžiama „nepageidaujamų“ užsienio organizacijų veikla;

F.  kadangi Parlamentas ne kartą reiškė susirūpinimą dėl demokratijos padėties Rusijoje ir dėl to, kad ji nuolat nesilaiko teisinės valstybės principų ir negerbia pagrindinių teisių; kadangi Rusijoje nesilaikoma teisinės valstybės principo, teisingo teismo proceso standartų, tinkamo proceso ir teisminių institucijų nepriklausomumo principų; kadangi paskutiniai prezidento ir Valstybės Dūmos rinkimai neatitiko ESBO standartų;

G.  kadangi keli pastaraisiais metais vykę teismo procesai ir nagrinėtos bylos, įskaitant A. Navalno, S. Magnitskio, M. Chodorkovskio ir A. Politkovskajos bylas, sukėlė abejonių dėl Rusijos Federacijos teisminių institucijų nešališkumo ir nepriklausomumo; kadangi šios didelio atgarsio sulaukusios bylos yra tik geriausiai už Rusijos ribų žinomi pavyzdžiai, parodantys Rusijos valstybės sisteminį įstatymų viršenybės principų nesilaikymą ir teisingumo savo piliečiams neužtikrinimą;

H.  kadangi vis labiau reikalinga vieninga, tvirta, nuosekli ir visapusiška ES politika Rusijos atžvilgiu, kurią remtų visos valstybės narės, teikdamos pagalbą, išreikšdamos paramą ir griežtą bei pagrįstą kritiką, paremtą visuotinėmis vertybėmis, kurių įsipareigojo laikytis tiek ES, tiek Rusija;

I.  kadangi ES ne kartą siūlė pagalbą ir ekspertines žinias Rusijai, pasinaudojant Partneryste siekiant modernizavimo, kad būtų stiprinama teisinė valstybė, vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai ir panaudojamas visas jos ekonomikos potencialas;

J.  kadangi 2015 m. vasario 19 d. Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas nuteistas penkiolikai parų kalėjimo už lankstinukų, informuojančių apie būsimą demonstraciją, dalinimą; kadangi 2014 m. gruodžio 30 d. teismas nuteisė jį 3,5 metų lygtine kalėjimo bausme, o jo brolį Olegą Navalną – 3,5 metų kalėjimo bausme;

K.  kadangi 2015 m. kovo 4 d. Maskvos teismas atmetė dar vieną Nadijos Savčenko skundą dėl neteisėto jos sulaikymo Rusijos Federacijos teritorijoje, kuriame ji nurodė, kad turi teisę į neliečiamybę kaip Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PACE) narė; kadangi 2015 m. kovo 4 d. Nadija Savčenko jau badavo 82 dienas ir kadangi po tokio ilgo laikotarpio jai gresia nepataisoma žala sveikatai arba mirtis;

L.  kadangi praėjo šeši mėnesiai nuo Estijos policijos pareigūno Estono Kohvero, kurį, pažeisdamos tarptautinę teisę, Rusijos saugumo tarnybos pagrobė Estijos teritorijoje pagrobimo; kadangi jis ir toliau neteisėtai laikomas Lefortovo kalėjime Maskvoje; kadangi jam nėra suteikiama tinkama teisinė pagalba, atimta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir jis buvo priverstas iškęsti nepagrįstą psichiatrinę patikrą, kurios detalės nėra žinomos;

M.  kadangi Europos demokratijos fondas atkreipia dėmesį į nuomonių įvairovės rusakalbėse žiniasklaidos priemonėse klausimą ir kadangi drauge su savo partneriais jis raginamas plėtoti naujas žiniasklaidos iniciatyvas;

N.  kadangi Lenkijos vyriausybės lėktuvo Tu-154, 2010 m. balandžio mėn. sudužusio per avariją netoli Smolensko, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas ir iškilūs politiniai, kariniai ir kultūros veikėjai, nuolaužos ir juodosios dėžės vis dar tebėra Rusijoje; kadangi Rusijos valdžios institucijos, nepaisydamos pakartotinių raginimų, atsisako grąžinti Lenkijai šio lėktuvo nuolaužas ir juodąsias dėžes;

1.  griežtai smerkia Boriso Nemcovo nužudymą – tai svarbiausia politinė žmogžudystė pastarųjų laikų Rusijos istorijoje: politikas nušautas netoli Kremliaus toje teritorijoje, kuri stebima vaizdo kameromis ir kurioje patruliuoja policijos ir saugumo tarnybų pareigūnai;

2.  reiškia pagarbą Borisui Nemcovui, iškiliam opozicijos lyderiui, Solidarumo politinio judėjimo įkūrėjui ir vadovui, vienam ryžtingiausių prezidento Vladimiro Putino ir karo Ukrainoje kritikų, paskyrusiam savo gyvenimą demokratiškesnei, klestinčiai, atvirai Rusijai ir tvirtiems partneriškiems Rusijos ryšiams su kaimyninėmis šalimis ir partnerėmis; reiškia gilią užuojautą Boriso Nemcovo šeimai ir draugams, opozicijos veikėjams ir Rusijos žmonėms; smerkia Rusijos vadovų sprendimą neleisti kai kuriems ES diplomatams ir valstybinėms delegacijoms dalyvauti jo laidotuvėse ir taip trukdyti ES mėginimui išreikšti pagarbą drąsiems Rusijos piliečiams, kovojantiems už visuotines vertybes;

3.  pažymi, kad jo nužudymas yra vienas iš vis daugėjančių neištirtų nužudymų politiniais sumetimais ir įtartinų mirčių, įvykusių Rusijoje nuo 1998 m., prie kurių, be kita ko, priskiriamos tiriamosios žurnalistikos atstovės Anos Politkovskajos, Jungtinėje Karalystėje nužudyto, kaip įtariama, Aleksandro Litvinenko, teisininko Stanislavo Markelovo, žurnalistės Anastasijos Baburovos, žmogaus teisių gynėjos Natalijos Estemirovos, teisininko Sergejaus Magnitskio, o dabar ir politiko Boriso Nemcovo, mirtys;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos valdžios institucijos paskelbė sulaikiusios penkis čečėnų kilmės įtariamuosius;

5.  ragina atlikti nepriklausomą tarptautinį šios žmogžudystės tyrimą; mano, kad ESBO, Europos Tarybos ir Jungtinių Tautų turimos priemonės padėtų užtikrinti nešališką ir sąžiningą tyrimą;

6.  prašo Tarybos, Komisijos ir valstybių narių, kad planuodamos būsimą politiką dėl Rusijos atsižvelgtų į tai, kad Rusijos valdžios institucijų sukurta politinė aplinka sudaro puikias sąlygas tokioms žmogžudystėms, prievartai ir spaudimui; yra labai susirūpinęs dėl pastaraisiais metais Rusijoje vis stiprėjančios neapykantos opozicijos aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams, mažumoms ir kaimyninėms tautoms ir dėl to, kad šią neapykantą, kuri yra politinės kultūros, atsiribojančios nuo demokratijos principų, dalis, kursto valstybinė propaganda ir oficiali žiniasklaida;

7.  ragina Rusijos Federacijos valdžios institucijas nutraukti gėdingą propagandą ir informacinį karą prieš kaimynines šalis, Vakarų pasaulį ir pačios Rusijos gyventojus, nes tokia propaganda paverčia Rusiją represine neapykantos ir baimės valstybe, kurioje nacionalistinė euforija grindžiama Krymo aneksija ir karo Ukrainoje eskalacija, pažeidžiamos Krymo totorių teisės ir Kremlius, pažeisdamas tarptautinę teisę, skatina ir provokuoja neapykantą ir kovas; smerkia naują karo propagandą, nukreiptą prieš demokratines ir fundamentines vertybes, kurios pateikiamos kaip svetimos Rusijos visuomenei; primena, kad tiek Europos Sąjunga, tiek Rusijos Federacija, pasirašiusios daug tarptautinių deklaracijų ir sutarčių, įsipareigojo ginti visuotines demokratines vertybes ir pagrindines teises; pabrėžia, kad politinės opozicijos jėgos yra labai svarbios siekiant užtikrinti nuolatinę diskusiją ir keitimąsi nuomonėmis bei idėjomis įgyvendinant politiką ir vykstant teisėkūros procesams Rusijoje;

8.  ragina Rusijos valdžios institucijas nutraukti bet kokį politinį ir teisminį spaudimą opozicijos lyderiams, pilietinės visuomenės atstovams ir nepriklausomai žiniasklaidai, represijas ir bauginimą, kad jie galėtų laisvai veikti, remiantis pagrindiniais Rusijos Konstitucijos principais;

9.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Rusija, būdama Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir ESBO narė, nesilaiko tarptautinių teisinių įsipareigojimų, nepaiso pagrindinių žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų; mano, kad Rusijos Federacija turėtų laikytis prisiimtų įsipareigojimų; apgailestauja dėl to, kad, kaip rodo pastarieji įvykiai, Rusija pasuko tokia kryptimi, kuri yra nesuderinama su veiksminga demokratija, kurioje gerbiama opozicija, teisinė valstybė ir nepriklausoma teismų sistema;

10.  labai apgailestauja dėl Rusijos valdžios institucijų negebėjimo reaguoti į tiek Rusijos Federacijos viduje, tiek tarptautinėje arenoje išreikštą kritiką dėl Užsienio agentų įstatymo ir dėl to, kad užuot reagavusios jos priėmė pakeitimus, kuriais dar labiau ribojamos nekomercinių organizacijų veiklos galimybės ir kurie yra iš esmės diskriminaciniai; primygtinai ragina Rusiją persvarstyti atitinkamus teisės aktus, kad būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir demokratinių laisvių srityje;

11.  teigiamai vertina 2015 m. sausio 28 d. Aukščiausiojo teismo sprendimą atmesti Teisingumo ministerijos ieškinį, kuriuo buvo prašoma uždaryti draugiją „Memorial“ remiantis kaltinimu organizacinės struktūros pažeidimais, ir ragina išbraukti kitas NVO iš „užsienio agentų“ sąrašo;

12.  ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti visus asmenis, pripažintus politiniais kaliniais;

13.  ragina Rusijos valdžios institucijas skubiai paleisti Ukrainos teritorijoje pagrobtą ir neteisėtai Rusijos kalėjime laikomą Nadiją Savčenko ir paisyti jos, kaip Ukrainos Aukščiausiosios Rados ir PACE narės, imuniteto; pabrėžia, kad Rusijai tenka atsakomybė už labai silpną jos sveikatą; reiškia didelį susirūpinimą dėl jos sveikatos būklės ir primygtinai ragina Rusijos teismines institucijas taikyti humanitarinės teisės nuostatas;

14.  smerkia Estijos policijos pareigūno Estono Kohvero pagrobimą Estijos teritorijoje ir išgabenimą į Rusiją; ragina nedelsiant jį paleisti ir leisti jam saugiai grįžti į Estiją;

15.  mano, kad Rusija tebėra svarbi pasaulinė veikėja ir kad tiek ES, tiek Rusijos strateginis interesas yra skubiai sumažinti įtampą ir atkurti ryšius diplomatinėmis ir tarpininkavimo priemonėmis, jeigu tai bus daroma tinkamai laikantis tarptautinės teisės ir ESBO įsipareigojimų;

16.  reiškia paramą Rusijos demokratinėms jėgoms, įsipareigojusioms siekti atviros visuomenės ir laikytis reformų darbotvarkės;

17.  primygtinai ragina Tarybą parengti bendrą politiką Rusijos klausimu, pagal kurią 28 ES valstybės narės ir ES institucijos būtų įpareigotos laikytis tvirtos bendros pozicijos dėl žmogaus teisių vaidmens plėtojant ES ir Rusijos santykius ir dėl būtinybės nutraukti žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvių slopinimą Rusijoje; mano, kad ES strategija turėtų būti siekiama priversti Rusiją visapusiškai paisyti ESBO principų ir motyvuoti Rusijos vadovus išvesti Rusiją iš politinio ir ekonominio savęs izoliavimo padėties;

18.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, pasitelkiant EIVT ir Komisiją, parengti aktyvesnę paramos rusakalbei pilietinei visuomenei Rusijoje ir okupuotame Kryme programą ir ieškoti naujų bendradarbiavimo su ja galimybių bei jas plėtoti, siekiant propaguoti demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės vertybes; ragina ES, atsižvelgiant į šiuo metu vykstantį ES finansinių priemonių programavimo etapą, padidinti savo finansinę pagalbą rusakalbei pilietinei visuomenei panaudojant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, padidinti pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos institucijų finansavimą ir įtraukti ES ir Rusijos pilietinės visuomenės forumą į partnerystės priemonę, siekiant užtikrinti tvarią ir patikimą ilgalaikę paramą;

19.  dar kartą reiškia susirūpinimą, išsakytą ankstesnėse rezoliucijose, dėl Rusijos valdžios institucijų nebendradarbiavimo su nepriklausomą ir tarptautinį MH17 skrydžio lėktuvo numušimo tyrimą vykdančiomis institucijomis; griežtai pabrėžia tai, kad amnestija pagal Minsko susitarimą negali būti taikoma už šį nusikaltimą atsakingiems asmenims ir kad jie negali turėti teisės į jokią amnestiją;

20.  ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant grąžinti Lenkijai jos vyriausybės lėktuvo Tu-154 nuolaužas ir visas juodąsias dėžes; pabrėžia, kad dėl didelės Rusijos teisminių institucijų priklausomybės nuo vadžios institucijų kenkiama bet kokiems nešališkiems ir sąžiningiems tyrimams;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 68 E, 2014 3 7, p. 13.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0284.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0253.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0039.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0006.


Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai metinė ataskaita Europos Parlamentui
PDF 346kWORD 142k
2015 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai metinės ataskaitos Europos Parlamentui (2014/2219(INI))
P8_TA(2015)0075A8-0039/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (12094/14),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos deklaraciją dėl politinės atskaitomybės,

–  atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini įsipareigojimus, prisiimtus 2014 m. spalio 6 d. per jos klausymą Užsienio reikalų komitete,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0039/2015),

Pakitusios politinės ir saugumo aplinkos aplinkybės

1.  atkreipia dėmesį į labai pablogėjusią saugumo aplinką aplink ES (ypač artimiausiose jos kaimyninėse šalyse), kurioje nuo Europos integracijos pradžios precedento neturinčiu mastu kyla grėsmė tarptautine teise pagrįstai sistemai ir Europos stabilumui bei saugumui; atkreipia dėmesį į tebevykstančią pasaulinės politinės sistemos transformaciją;

2.  yra susirūpinęs dėl to, kad iki šiol ES, taip pat dėl savo vidinės krizės, negalėjo pasinaudoti visomis galimybėmis savo politinei ir saugumo aplinkai suformuoti ir kad ES politikos krypčių politinio koordinavimo ir nuoseklumo stoka, taip pat finansiniai sunkumai papildomai varžo Europos įtaką pasaulyje ir jos gebėjimus tapti regiono ir pasaulio saugumo užtikrintoja, kuri padėtų išvengti konfliktų ir suvaldyti krizes;

3.  mano, kad ES užsienio ir saugumo politikos prioritetiniai uždaviniai yra:

   apsaugoti Europos vertybes ir interesus, taip pat įtvirtinti politinę ir teisinę sistemą Europoje, taip atkuriant ir užtikrinant taiką ir stabilumą,
   gerinti ES indėlį į jos valstybių narių teritorinę gynybą ir piliečių saugumą stiprinant jos gebėjimą apsiginti nuo pavojų, su kuriais ji susiduria, įskaitant terorizmą, prekybą ginklais, narkotikus ir prekybą žmonėmis;
   remti saugumą, demokratizaciją, teisinės valstybės principus ir ekonominį bei socialinį vystymąsi ES kaimyninėse šalyse,
   imtis lyderės vaidmens sprendžiant konfliktus, taip pat vykdant taikos palaikymo ir taikos stiprinimo veiklą pagal BSGP,
   kartu su partneriais stiprinti taisyklėmis grindžiamą, pliuralistinę pasaulinę politinę ir ekonominę sistemą, įskaitant pagarbą teisinės valstybės principui ir žmogaus teisėms, ir
   gerinti ES vidaus struktūras ir darbo metodus siekiant padidinti jos atsparumą ir sudaryti jai galimybę visapusiškai panaudoti savo, kaip pasaulinės veikėjos, potencialą;

ES, kaip patikima veikėja

4.  mano, kad plataus užmojo ir veiksminga ES užsienio politika turi būti pagrįsta bendra pagrindinių Europos interesų, vertybių ir tikslų plėtojant užsienio santykius vizija ir bendru visai ES kylančių grėsmių suvokimu; palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos įsipareigojimą, prisiimtą remiantis Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gruodžio mėn. susitikime nustatytais įgaliojimais, pirmenybės tvarka pradėti strateginių svarstymų dėl ES užsienio ir saugumo politikos procesą, kuriame dalyvautų daug įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant valstybes nares, Europos institucijas ir Europos visuomenę; tvirtina, kad siekiant reaguoti į naujas grėsmes ir iššūkius, šie svarstymai turėtų padėti parengti naują Europos saugumo strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į neseniai įvykusius geopolitinius pokyčius;

5.  pabrėžia valstybių narių ratifikuojant Europos Sąjungos sutartį prisiimtą įsipareigojimą aktyviai ir besąlygiškai remti Sąjungos išorės ir saugumo politiką, kaip reikalauja lojalumas ir savitarpio solidarumas, apibrėžti ES sutarties 24 straipsnio 3 dalyje;

6.  tvirtina, kad būtina stiprinti ir sujungti ES ir jos valstybių narių politinius, ekonominius, finansinius ir gynybos išteklius, siekiant kiek įmanoma padidinti ES įtaką pasaulyje, sukurti sąveikas ir užtikrinti taiką ir stabilumą Europoje bei jos kaimyninėse šalyse; pabrėžia, kad galima daug sutaupyti, jei valstybės narės labiau bendradarbiautų tarpusavyje užsienio ir saugumo politikos srityse;

7.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į bendrai sutartus strateginius prioritetus, reikia perorientuoti ir veiksmingiau panaudoti ES ir jos valstybių narių skiriamą išorės finansinę paramą; ragina ES imtis daugiau priemonių siekiant padidinti ES pagalbos matomumą, nuoseklumą ir veiksmingumą; mano, kad visas ES paramos sritis, nesvarbu, ar tai būtų vystymosi pagalba, pagalba ekstremaliosios situacijos atveju ar humanitarinė pagalba, reikėtų geriau koordinuoti; ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą finansinės paramos priežiūrą, kad būtų įsitikinta, jog tikslai yra įgyvendinti; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitas, kurios rodo, kad praeityje būta problemų; pabrėžia, kad turėtų būti padidinta vietoje teikiama parama pilietinei visuomenei ir NVO; ragina taikyti greitesnes ir mažiau biurokratines projektų tvirtinimo procedūras;

8.  skatina ES institucijas ir valstybes nares visapusiškai panaudoti Lisabonos sutarties priemonių rinkinį siekiant nuo iki šiol dažniausiai taikyto atsakomųjų veiksmų metodo pereiti prie iniciatyvios, nuoseklios ir strateginės ES užsienio ir saugumo politikos, pagrįstos bendromis vertybėmis ir įgyvendinamos atsižvelgiant į bendrus Europos interesus;

9.  mano, jog Taryba ir Komisija, valstybėms narėms aktyviai bendradarbiaujant, privalo užtikrinti, kad darni ir nuosekli būtų:

   ES vidaus ir užsienio politika, įskaitant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) ir kaimynystės, prekybos, vystymosi, humanitarinės pagalbos, teisingumo ir vidaus reikalų, energetikos, aplinkos, migracijos ir kt. sričių politiką;
   ES ir jos valstybių narių vykdoma politika;

10.  šiomis aplinkybėmis palankiai vertina naujosios Komisijos susiskirstymą į grupes, nes tai Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai suteikia galimybę koordinuoti visą susijusią Komisijos politiką, turinčią išorės aspektą; pritaria vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos pastangoms iki galo prisiimti Komisijos pirmininko pavaduotojos vaidmenį; tuo pat metu skatina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją teikti Tarybai iniciatyvas, kurios, pasitelkiant visą BUSP priemonių rinkinį ir ES išorės politiką, kilstelėtų bendrą iniciatyvią politiką virš mažiausio bendro vardiklio;

11.  primena, kad vidines EIVT struktūras reikia reformuoti, kad tarnyba turėtų galimybę padėti vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai atlikti jos užduotis ir sudarytų jai sąlygas gerinti strateginį planavimą ir koordinuoti politinius procesus Taryboje ir Komisijoje; pabrėžia būtinybę racionalizuoti EIVT vyriausiojo valdymo struktūrą ir paspartinti bei modernizuoti jos sprendimų priėmimo procesą; primena savo raginimą glaudžiau integruoti ES specialiuosius įgaliotinius į EIVT, įskaitant jų biudžeto perkėlimą iš BUSP veiklos biudžeto į EIVT biudžetą; šiuo atžvilgiu primygtinai ragina įvertinti šių specialiųjų įgaliotinių vaidmenį politiniu ir ekonomiškumo požiūriu;

12.  pakartoja savo raginimą stiprinti skirtingų ES lygmens stebėjimo ir reagavimo į krizes pajėgų bendradarbiavimą ir koordinavimą; be to, primygtinai ragina racionalizuoti esamas struktūras, kad neliktų besidubliuojančių pareigų, įskaitant ir persidengiančių pajėgumų sujungimą; mano, kad šiuose stebėjimo centruose dirbančių darbuotojų kalbos mokėjimo profiliai turi atitikti aktualiausiose krizių vietovėse vartojamas kalbas, ypač rusų ir arabų; ragina stiprinti bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija ES lygmens stebėjimo centruose ir atitinkamose valstybių narių tarnybose;

13.  ragina modernizuoti ES delegacijų tinklą taip, kad būtų atsižvelgta į ES užsienio politikos 21-ame amžiuje reikmes, taip pat pritaikyti darbuotojų skaičių ir patirtį; pavyzdžiui, mano, kad konflikto zonose, ypač valstybėse, kuriose vykdomos BSGP misijos, esančiose delegacijose visada turėtų būti po vieną saugumo ir gynybos ekspertą; prašo vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją stiprinti delegacijos vadovo valdžią visų darbuotojų atžvilgiu, neatsižvelgiant į tai, kurioje institucijoje jie dirba, ir supaprastinti delegacijų administracinius biudžetus siekiant nustatyti finansavimą iš vieno šaltinio; reikalauja, kad būtų patikslintos atsakomybės sritys; apgailestauja, kad dar ne visiškai išnaudojamos potencialios sąveikos ir masto ekonomika, kurios galimos stiprinant valstybių narių ambasadų ir ES delegacijų bendradarbiavimą; reikalauja, kad visais lygmenimis būtų užtikrinta tinkama iš valstybių narių komandiruotų darbuotojų ir ES pareigūnų pusiausvyra, kaip numatyta 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendime, kuriuo įsteigiama EIVT, ir pažymi, kad dabar ši pusiausvyra neišlaikoma, visų pirma, kai kalbama apie aukštesnio lygio pareigybes, kaip antai, Delegacijų vadovų pareigybes;

14.  yra susirūpinęs ES finansinių taisyklių lankstumo stoka, dėl kurios dažnai vėluoja ES lėšos veiklos išlaidoms padengti ir kyla papildomų kliūčių ES gebėjimui reaguoti į krizes; pabrėžia, kad reikia greičiau paskirstyti finansines lėšas, tačiau kartu atkreipia dėmesį į veiksmingos kontrolės reikalingumą siekiant išvengti lėšų pasisavinimo ir netinkamo naudojimo; ragina Komisiją 2015 m. parengti pasiūlymą dėl atitinkamo teisės akto reformos, taip pat sudarant galimybę krizių valdymui taikyti skubos tvarką, šiuo metu taikomą humanitarinei pagalbai, kartu užtikrinant, kad išlaidos reaguojant į krizes atitiktų ilgalaikius ES strateginius tikslus; yra labai susirūpinęs dėl to, kad trūksta mokėjimų dviem pagrindiniams ES biudžeto šaltiniams, susijusiems su krizių valdymu ir konfliktų prevencija, būtent BUSP ir priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos; yra įsitikinęs, kad esant dabartinei saugumo padėčiai Rytų ir Pietų Europoje, reikalinga sąveika ir papildomos lėšos, o ne dideli biudžeto apkarpymai;

15.  primena, kad ES veiksmų matomumas turi būti didinamas ir strateginio planavimo bei daugiašalių forumų lygmeniu, ir darbiniu lygmeniu vykdant BUSP arba bet kurias kitas išorės misijas;

16.  primena, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį ES privalo užtikrinti, kad jos užsienio politikos veiksmai būtų kuriami ir įgyvendinami siekiant konsoliduoti ir remti demokratiją, teisinės valstybės principą, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus, ir kad tai yra bendra ES ir valstybių narių atsakomybė; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją reguliariai teikti ataskaitas 21 straipsnio nuostatų laikymosi klausimu ir išnagrinėti priemones, kuriomis būtų galima pagerinti užsienio politikos darnumą, visų pirma žmogaus teisių ir tarptautinės teisės atžvilgiu; primena, kad užsienio politikos stebėjimas siekiant užtikrinti, kad laikomasi 21 straipsnio, turi būti vykdomas darniau ir griežčiau; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad partnerės laikytųsi įsipareigojimų dėl žmogaus teisių, kuriuos prisiėmė savo susitarimuose su ES, taip pat pabrėžia, kad esant poreikiui reikia naudoti šiose sutartyse įtvirtintas žmogaus teisių laikymosi sąlygas;

17.  pažymi išaugusį tarptautinės pagalbos poreikį remiant demokratiją ir stebint rinkimus; pripažįsta, kad šioje srityje ES gali atlikti svarbų vaidmenį remdama demokratinius procesus; todėl ragina nuosekliai stebėti, kaip vykdomos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos ir prašo paramos stiprinant politinių partijų gebėjimus;

18.  pabrėžia didžiulę bendros gynybos, kurią NATO užtikrina savo nariams, svarbą; ragina valstybes nares kuo skubiau gerinti savo gebėjimus prisidėti prie teritorijos gynimo, skirti daugiau išteklių ir visapusiškai taikyti telkimo ir dalijimosi metodiką, kad glaudžiau bendradarbiaudamos galėtų sukurti sąveikas; pabrėžia, kad visoms valstybėms narėms būtina užtikrinti tokio pat lygio saugumą, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnio 7 dalyje; pabrėžia, kad patikimos ES užsienio politikos poreikiai turi būti užtikrinami atitinkamais gynybos pajėgumais valstybėse narėse ir veiksminga bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP); mano, kad BSGP yra svarbi Europos gynybos ir saugumo dalis ir prie jos prisidedama daugeliu būdų, būtent skatinant sukurti Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę (EGPTB) ir bendradarbiauti gynybos pajėgumų vystymo srityje, ir tiesiogiai dalyvauti krizės apimtose vietovėse vykdant BSGP pilietines misijas ir karines operacijas; todėl pabrėžia, kad bendradarbiaujant su NATO būtina toliau stiprinti BSGP; primena, kad Europos Sąjunga yra NATO partnerė ir kad jų abiejų strategijos turi būti viena kitą papildančios; pabrėžia, kad svarbus ES ir partnerių, kaip antai JT, NATO, AS ir ESBO, bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje; palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos įsipareigojimą sprendžiant gynybos klausimus aktyviai dalyvauti, įskaitant pirmininkavimą Užsienio reikalų tarybos posėdžiams, kuriuose susitinka gynybos ministrai;

19.  remia toliau vykdomą EIVT priklausančių krizės valdymo struktūrų vykdomą peržiūrą; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją siekti, kad esamos struktūros veiktų daug efektyviau, ir kad jas pasitelkus būtų galima greičiau ir tinkamiau reaguoti į kylančias krizes, be kita ko, mažinant paralelių struktūrų skaičių; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją išlaikyti ir stiprinti specifinį požiūrį į civilinių konfliktų prevenciją ir krizių valdymą;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad kelių Lisabonos sutarties nuostatų, kaip antai ES sutarties 44 str. (pagal kurias leidžiama pavesti įgyvendinti BSGP misiją nedidelei valstybių narių grupei), 41 str. (dėl pradinio fondo), 46 str. (dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo), 42 str. 7 d. (dėl savitarpio pagalbos sąlygos) ir SESV 222 str. (dėl solidarumo sąlygos), teikiamomis galimybėmis vis dar nepasinaudota; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją aktyviai remti šias priemones ir jų įgyvendinimą, ir skatina valstybes nares jomis naudotis;

21.  palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gruodžio mėn. posėdį, ir ragina įgyvendinti priimtus sprendimus; laukia 2015 m. birželio mėn. vyksiančių diskusijų; ragina šiame aukščiausio lygio susitikime priimti plačių užmojų sprendimus, ypač:

   pradėti, remiantis ES strateginės sistemos peržiūra, strateginio tikslų ir prioritetų saugumo ir gynybos srityje svarstymo procesą, nustatyti reikiamus pajėgumus ir bendradarbiavimo gynybos srityje didinimo galimybes, kad būtų galima operatyviau reaguoti į Europos Sąjungos valstybėms kylančias grėsmes;
   stiprinti Europos gynybos agentūrą, užtikrinant jai reikiamus išteklius ir politinį impulsą, kad ji galėtų tinkamai atlikti savo vaidmenį koordinuoti ir skatinti bendradarbiavimą ginkluotės srityje;
   persvarstyti bendro karinių BSGP operacijų finansavimo mechanizmą ATHENA, siekiant dar labiau padidinti bendrą finansavimą BSGP karinių operacijų srityje, kad finansiniai svarstymai nevaržytų ES gebėjimo reaguoti į krizes, ir raginti valstybes nares skubiai kurti pajėgas būtinoms BSGP operacijoms bei užtikrinti sąžiningesnį naštos pasiskirstymą;
   stiprinti Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę, be kita ko, koordinuojant gynybos biudžetus, derinant reikalavimus, mažinant neveiksmingą išteklių panaudojimą ir kuriant sąveikas;
   spręsti esamas karinių operacijų planavimo ir vykdymo problemas, įskaitant nuolatinės karinės veiklos būstinės įsteigimą glaudžiai bendradarbiaujant su jau veikiančiu Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centru (angl. CPCC);
   didinti ES kovinių grupių veiksmingumą ir galimybę jas naudoti, be kita ko, pradedant taikyti modulinį metodą ir išplečiant bendrą finansavimą per mechanizmą ATHENA, ir būti pasirengus, kai tik reikia, dislokuoti kovines grupes per būsimų krizių valdymo operacijas;

22.  mano, kad naujausi teroristų išpuoliai ES šalyse parodo, jog tampa vis sudėtingiau atskirti vidaus ir išorės saugumo klausimus, ir ragina valstybes nares ir ES institucijas geriau koordinuoti savo pastangas šiose srityse; ragina valstybes nares sustiprinti dalijimąsi su saugumu susijusiais žvalgybos duomenimis, pasinaudojant esamomis koordinavimo galimybėmis Europos lygmeniu; ragina, kad ES santykiuose su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybėmis būtų sustiprintas bendradarbiavimas kovos su terorizmu klausimais, įskaitant mokymą ir pajėgumų stiprinimą saugumo sektoriuje, dalijimąsi informacija ir keitimąsi geriausia patirtimi; ragina ES ir jos valstybes nares dėti visas pastangas sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų užkirstas kelias terorizmui ir su juo kovojama, ir pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį dedant šias pastangas privalo atlikti JT;

23.  ragina numatyti pramoninius ir technologinius išteklius, reikalingus kibernetiniam saugumui gerinti, įskaitant bendros kibernetinio saugumo produktų rinkos skatinimą šiuo tikslu; pabrėžia, kad kibernetinę gynybą reikia įtraukti į išorės veiksmus ir BUSP, ir ragina kibernetinės gynybos srityje glaudžiau bendradarbiauti su NATO, siekiant sukurti kibernetines atgrasymo priemones, kad būtų efektyviai kovojama su per kibernetinę erdvę vykdomais išpuoliais ir jiems užkertamas kelias; primygtinai ragina valstybes nares, EIVT ir Komisiją sutelkti dėmesį į tai, kaip stiprinti susijusios infrastruktūros atsparumą; palankiai vertina ES kibernetinio saugumo strategiją; pabrėžia, kad būtina reikšmingai padidinti valstybių narių kibernetinės gynybos pajėgumus; ragina Europos gynybos agentūrą stiprinti valstybių narių koordinavimą kibernetinės gynybos srityje, taip pat ragina valstybes nares aprūpinti EGA ištekliais šiam tikslui pasiekti; ragina Komisiją atnaujinti dvigubos paskirties produktų reglamentą siekiant išvengti šių sistemų eksportavimo tiems, kas kenkia ES saugumui ir svarbiai infrastruktūrai, ir užkirsti kelią masinio sekimo technologijų eksportui į nedemokratinės ir autoritarinės santvarkos šalis; primena, kad svarbu išlaikyti laisvės skaitmeninėje erdvėje užtikrinimo ir saugumo pusiausvyrą;

24.  ragina atnaujinti ir suderinti ES požiūrį į migracijos politiką; primygtinai teigia, kad reikia, stiprinant bendradarbiavimą su tranzito ir migracijos srautų kilmės šalimis, naudojantis visomis politikos ir pagalbos priemonėmis, įskaitant vystymosi ir prekybos politikos sritis, humanitarinę pagalbą, konfliktų prevenciją, krizių valdymą, tuo pačiu stiprinant teisėtos migracijos būdus, panaikinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis; primena savo raginimą padidinti humanitarinę paramą šalims, kurios priima pabėgėlius, ir sustiprinti regionines apsaugos programas, įgyvendinamas kartu su kilmės vietai artimų regionų JTVPK; pabrėžia, kad migracijos valdymo klausimai turėtų būti įtraukti į ES išorės veiksmų programą ir jiems turėtų būti teikiama pirmenybė ES bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis rytuose ir pietuose; pabrėžia, kad turi būti išvengta žmonių aukų ES pasienyje;

25.  pažymi, kad energetika vis dažniau naudojama kaip užsienio politikos priemonė, ir primena, kad bendradarbiavimas energetikos srityje yra Europos integracijos pagrindas; pabrėžia, kad svarbu sukurti Europos energetikos sąjungą, kuri padidintų užsienio politikos ir energetikos politikos darną ir koordinavimą; pabrėžia, kad energetinis saugumas turėtų būti išsamaus požiūrio į ES išorės veiksmus dalis, ir mano, kad energetikos politika privalo atitikti kitų Sąjungos prioritetinių sričių politiką, įskaitant saugumo, užsienio ir kaimynystės, prekybos ir vystymo, taip pat jos žmogaus teisių gynimo politiką; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad būtina gerokai sumažinti priklausomybę nuo Rusijos ir rasti kitų energijos tiekimo šaltinių; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją ir Komisiją stebėti ir kontroliuoti ne ES subjektų valdomas infrastruktūras, t. y. valstybines įmones, nacionalinius bankus arba trečiųjų šalių nepriklausomus fondus, kurie skverbiasi į ES energetikos rinką ir trukdo ją įvairinti, taip pat branduolinės energijos sektoriuje; pabrėžia, kad ne ES energijos bendrovėms turi būti taikomos ES energijos rinkoje galiojančios konkurencijos taisyklės;

26.  palankiai vertina tai, kad įsteigtas pirmininko pavaduotojo, atsakingo už energetikos sąjungą, postas, taip pat palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos energetinio saugumo strategijos; ragina Komisiją ir valstybes nares intensyvinti bendradarbiavimą siekiant įgyvendinti šioje strategijoje išvardytus trumpalaikius ir ilgalaikius veiksmus; primygtinai teigia, kad reikia didinti ES užsienio politikos ir kitų išorės aspektą turinčių politikos sričių darną, pvz., energetikos politikos, ir tikisi, kad nauja Komisijos grupėmis paremta struktūra duos rezultatų šioje srityje; ragina imtis tolesnių veiksmų, kad energetinio saugumo tikslai atitiktų kitus ES siekiamus tikslus; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją nustatyti strateginius išorės energetikos politikos, įtrauktos į bendrosios užsienio politikos tikslus, prioritetus, ir sistemingiau naudoti užsienio politikos priemones energetinio saugumo srityse;

27.  mano, jog siekiant susidoroti su galimais energijos tiekimo sutrikimais reikėtų sukurti solidarumo mechanizmą; mano, kad reikia toliau kurti tarpusavyje sujungtą energetikos infrastruktūrą, o visos ES teritorijos turėtų būti integruotos į vieną bendrą visą ES apimantį energetikos tinklą; primena, kad reikėtų dėti daugiau pastangų ES energijos tiekimui įvairinti siekiant padidinti ES energetinę nepriklausomybę; mano, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimas ir energijos vartojimo efektyvumo gerinimas padės labai sustiprinti ES užsienio politikos veiksmų patikimumą; primena, kad būtina gerai veikianti energijos vidaus rinka ir kad Europos Sąjungos bendras interesas yra užtikrinti, jog tarptautinės energijos rinkos būtų pastovios, skaidrios ir grindžiamos tarptautinėmis taisyklėmis; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl visapusiškos kitų nei energijos išteklių tiekimo saugumo stiprinimo strategijos;

28.  palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini nusiteikimą bendradarbiauti su Parlamentu, siekiant didinti savo atskaitomybę šiai institucijai; primena, kad reikia sistemingai ir aktyviai konsultuotis su Parlamentu, ypač su jo Užsienio reikalų komitetu, prieš tvirtinant užsienio politikos strategijas ir BSGP įgaliojimus; ragina Tarybą užbaigti derybas su Parlamentu siekiant pakeisti 2002 m. tarpinstitucinį susitarimą dėl Europos Parlamento galimybės susipažinti su slapta Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje; yra įsipareigojęs stiprinti bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais, taip pat per tarpparlamentines konferencijas BUSP, BSGP ir COSAC klausimais, siekiant geriau pasirengti kontroliuoti atitinkamus išteklius;

Europos politinės ir teisinės tvarkos išlaikymas ir stiprinimas

29.  pabrėžia, kad reikia sutvirtinti ES ir stiprinti jos integracijos gebėjimus, o tai yra vienas iš Kopenhagos kriterijų; primena plėtros perspektyvas visoms šalims kandidatėms ir kitoms potencialioms kandidatėms vadovaujantis 2013 m. Salonikų deklaracija, remiantis Kopenhagos kriterijų atitiktimi, ir pritaria, kad būtų tęsiamos plėtros derybos; atsižvelgdamas į tai, pritaria Komisijos požiūriui, kuris apima pagrindines reformas teisinės valstybės, viešojo administravimo ir ekonomikos valdymo srityse plėtros proceso pradžioje; primena, kad dėl kiekvienos šalies bus sprendžiama pagal jos nuopelnus, ir mano, kad jei Komisija nusprendžia, jog šalies kandidatės teisės aktų derėjimo su ES acquis lygis yra patenkinamas, stojimo derybos turėtų būti pradedamos arba tęsiamos, nes tai būtina norint užtikrinti visos ES patikimumą; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su šalimis kandidatėmis užsienio politikos srityje, ir atkreipia dėmesį į jų politikos suderinimo su BUSP svarbą;

30.  mano, kad reikalinga visaapimanti politinė strategija, skirta Europos politinei ir teisinei sistemai atkurti, kaip nustatyta 1975 m. pagal Helsinkio baigiamąjį aktą, kuri būtų privaloma visoms Europos valstybėms, įskaitant Rusiją; pabrėžia, kad ši sistema grindžiama pagarba žmogaus teisėms, mažumų teisėms ir pagrindinėms laisvėms, suverenumui, nepriklausomybei ir teritoriniam valstybių vientisumui, taip pat ji grindžiama taikiu konfliktų sprendimu; mano, kad konstruktyvaus dialogo su Rusija ir kitomis kaimyninėmis ES šalimis dėl bendradarbiavimo siekiant stiprinti šią sistemą plėtojimas yra svarbus taikai ir stabilumui Europoje, jei Rusija laikysis tarptautinės teisės ir vykdys savo įsipareigojimus dėl Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos, įskaitant ir pasitraukimą iš Krymo;

31.  mano, kad reikalingas naujas nuopelnais, diferenciacija ir principu „daugiau už daugiau“ pagrįstas požiūris į ES santykius su jos rytinėmis kaimynėmis; mano, kad parama toms šalims, kurios nori priartėti prie ES, privalo būti vienas iš svarbiausių ES užsienio politikos prioritetų ir kad svarbus atsakymas į tai, kaip sulaikyti Rusijos užmačias jos kaimyninėse šalyse, yra investicijos į jų nepriklausomybę, suverenumą, ekonomikos plėtrą ir tolesnę demokratizaciją; yra įsipareigojęs vadovautis Europos perspektyva, skirta ES rytinėms kaimyninėms šalims Europoje, ir primena, kad vadovaudamosi ES sutarties 49 straipsniu jos, kaip ir bet kuri kita Europos valstybė, gali pateikti paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje, jei atitinka Kopenhagos kriterijus, vadovaujasi demokratijos principais, gerbia pagrindines laisves, žmogaus ir mažumų teises ir užtikrina teisinės valstybės principų laikymąsi;

32.  palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas ir susijusių šalių nacionaliniai parlamentai pasirašė ir ratifikavo asociacijos susitarimus, ir tai, kad jie buvo preliminariai įgyvendinti, įskaitant glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus su Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina, nes tai svarbus žingsnis šioms šalims siekiant konvergencijos su ES; laikosi nuomonės, kad suinteresuotos šalys asociacijos procesą turėtų naudoti demokratiniam valdymui modernizuoti, teisinei valstybei stiprinti, viešajam administravimui pertvarkyti ir ekonominėms bei struktūrinėms reformoms vykdyti, nes tai būtų didžiulis žingsnis šių šalių politinės, socialinės ir aplinkosauginės konvergencijos su ES link; ragina iš esmės padidinti ES politinę, finansinę ir techninę paramą šioms reformoms įgyvendinti; vis dėlto primygtinai reikalauja nustatyti griežtas sąlygas ir užtikrinti atskaitomybę už išleistas lėšas, taip pat pasiekti reikšmingos pažangos mažinant korupciją; džiaugiasi pagal tarptautines demokratines normas surengtais Parlamento rinkimais Ukrainoje 2014 m. gruodžio mėn. ir Moldovoje lapkričio mėn., jų organizavimu ir rezultatais;

33.  ragina glaudžiai bendradarbiauti su tomis Europos rytinėmis kaimyninėmis šalimis, kurios dar nėra sudariusios asociacijos susitarimų su ES arba kurios pageidauja gilinti ir stiprinti santykius pagal įvairias programas, be kita ko, remiant dvišalį bendradarbiavimą abipusių interesų srityse; vis dėlto primena, kad ES parama gali būti veiksminga tik tuo atveju, jei šalys partnerės, kurios turi laikytis įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, prisiima pakankamai atsakomybės ir gerbia Europos vertybes;

34.  primygtinai ragina Rusiją laikytis įsipareigojimų ir teisinių prievolių, įskaitant tas, kurios įtvirtintos JT chartijoje, Paryžiaus chartijoje, ESBO Helsinkio baigiamajame akte, Budapešto memorandume ir Rusijos ir Ukrainos draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartyje; griežtai smerkia tai, kad Rusija, vykdydama tiesioginę karinę agresiją ir hibridinį karą su Ukraina, pažeidė tarptautinę teisę, kad dėl šio karo jau žuvo tūkstančiai karių ir civilių gyventojų, buvo neteisėtai aneksuotas ir užimtas Krymas, o Gruzijos teritorijoje esančiose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje vykdyti panašūs veiksmai; pažymi nerimą keliantį padėties blogėjimą Kryme žmogaus teisių, žodžio laisvės ir spaudos laisvės srityse; ragina Rusiją sumažinti ir išvesti savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos ir atkurti prieš aneksiją buvusią padėtį; palankiai vertina pastangas 2015 m. vasario 12 d. pasiekti išsamų susitarimą Minske ir ragina nedelsiant visapusiškai jį įgyvendinti; 2014 m. lapkričio 2 d. prezidento ir parlamento rinkimus Donetske ir Luhanske laiko neteisėtais;

35.  pritaria ES reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą patvirtintoms sankcijoms ir pabrėžia, kad jos gali būti keičiamos ir atšaukiamos, atsižvelgiant visų pirma į Minsko susitarimo vykdymą, bet tai pat gali būti griežtinamos, jei Rusija ir toliau nesilaikys savo tarptautinių įsipareigojimų; ragina Europos Komisiją stebėti, kad jų įgyvendinimas būtų vienodas;

36.  pabrėžia, jog būtina, kad ES ir jos valstybės narės demonstruotų solidarumą ir Rusijos atžvilgiu laikytųsi bendros pozicijos; ragina šalis kandidates Rusijos atžvilgiu laikytis tokios pat užsienio politikos, kaip ir ES; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją teikti pirmenybę bendros ES strategijos dėl Rusijos, kuria siekiama užtikrinti Rusijos įsipareigojimą dėl taikos ir stabilumo Europoje, kūrimui, įskaitant besąlygišką pagarbą jos kaimyninių šalių suverenumui ir teritoriniam vientisumui; mano, kad abiem pusėms būtų naudingi geri Rusijos ir ES santykiai, pagrįsti pagarba tarptautinei teisei ir kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir tikisi, kad Rusija pasirinks būtent tokią raidą ir laikysis tarptautinės teisės;

37.  pabrėžia, kad būtinas darnus Europos požiūris į Rusijos ES ir už jos ribų vykdomas dezinformacijos kampanijas ir propagandinę veiklą: ragina EIVT ir Komisiją pateikti veiksmų planą su konkrečiomis priemonėmis, skirtomis kovai su Rusijos propaganda; ragina šiuo klausimu bendradarbiauti su NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centru;

38.  primygtinai ragina ES vadovus ir valstybes nares užtikrinti krikščionių ir kitų religinių ir etninių mažumų, susiduriančių su vis didėjančia diskriminacija ir persekiojimu ir patekusių į kryžminę ugnį, saugumą ir laisvę; ragina EIVT ir valstybes nares užtikrinti, kad į būsimus dvišalius susitarimus būtų įtraukti veiksmingi stebėjimo mechanizmai, kad būtų galima apsaugoti religinių mažumų žmogaus teises ir veiksmingai įgyvendinti ES gaires dėl religijos ir tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos;

Saugumo ir stabilizavimo pietinėse kaimyninėse šalyse rėmimas

39.  primygtinai atkreipia dėmesį į tai, kad būtina iš esmės persvarstyti ES politiką pietinių kaimyninių šalių atžvilgiu: jai turėtų būti skiriama pakankamai biudžeto išteklių, turėtų būti parengta ir įgyvendinta išsami strategija, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama ES priemonėms ir biudžeto ištekliams paramai, kuri būtų skiriama kurti veikiančioms ir įtraukioms valstybėms, gebančioms užtikrinti savo piliečių saugumą, remiančioms demokratiją, kovojančioms su religiniu ekstremizmu, gerbiančioms žmogaus teises, apsaugančioms religines ir etnines mažumas, stiprinančioms teisinę valstybę, nes tai svarbi išankstinė investicijų ir ekonominio vystymosi sąlyga; atkreipia dėmesį į neišnaudotą tarpvalstybinės prekybos šiame regione galimybę; reikalauja glaudžiau bendradarbiauti su susijusių šalių valdžios institucijomis valdant migracijos srautus ir tuo pat metu gerbti žmogaus teises ir laikytis tarptautinės teisės;

40.  pabrėžia, kad teikdama pagalbą ir paramą, ES turi užtikrinti sąlygų vykdymą, nes pagalbos programų ir paramos pilietinei visuomenei tvarumą galima užtikrinti tik aukščiausiu politiniu lygmeniu nustačius aiškias sąlygas;

41.  primygtinai teigia, kad pakeistas ES požiūris jos pietinių kaimyninių šalių atžvilgiu turėtų būti grindžiamas skirtingu požiūriu ir principu „daugiau už daugiau“, pagal kurį papildoma ES parama turėtų būti skiriama šalių partnerių vyriausybėms, kurios pasiryžusios siekti demokratijos ir daro apčiuopiamą pažangą, gerbia pagrindines laisves ir žmogaus teises, pvz., Tunisui, Jordanijai ir Marokui;

42.  apgailestauja dėl pastaruoju metu suprastėjusių ES ir Turkijos santykių ir ragina atnaujinti pastangas skatinti tvirtesnę partnerystę, kad būtų sprendžiamos bendros saugumo ir humanitarinės problemos Viduržemio jūros regiono pietuose; taip pat ragina Turkiją įgyvendinti reformas, visapusiškai atitinkančias žmogaus teisių standartus, įskaitant spaudos laisvę, demokratiją, lygybę ir teisinę valstybę;

43.  ragina ES vadovus, glaudžiai bendradarbiaujant su JAV ir įtraukiant pagrindines valstybes (pvz., Rusiją ir Kiniją), parengti strategiją, pagal kurią regioniniai subjektai (įskaitant Turkiją, Iraką, Izraelį, Jordaniją, Egiptą, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą, Iraną, Arabų lygą ir kurdų pajėgas) būtų skatinami susivienyti ir nutraukti kurstomus karus ir sustabdyti finansinę paramą fundamentalistams, taip pat parengti sprendimą dėl taikos ir stabilumo regione, ypač siekiant baigti karą Sirijoje ir Irake; pabrėžia, kad reikia išsaugoti Libijos teritorinį vientisumą ir nacionalinę vienybę, ir ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją suteikti impulsą aktyvesniam regioninių subjektų dalyvavimui tarpininkavimo ir konfliktų sprendimo veikloje glaudžiai bendradarbiaujant su JT; palankiai vertina vykstančias E3+3 derybas su Iranu ir tikisi, kad bus pasiektas abiem pusėms priimtinas susitarimas, kuriuo būtų užtikrinamas išimtinai taikingas Irano branduolinės programos pobūdis ir suteikiama ilgalaikė Irano visapusiškos integracijos į tarptautinę bendriją perspektyva; pritaria vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos bei visų taikos procesu Artimuosiuose Rytuose suinteresuotų šalių dalyvavimui ieškant visapusiško, konstruktyvaus ir tvaraus Artimųjų Rytų konflikto sprendimo, kuris būtų perspektyvus abiem šalims; pabrėžia, kad dėl nepakankamos pažangos siekiant rasti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą (paliekant 1967 m. nustatytas sienas) sprendimą Izraelio ir Palestinos konflikte tik toliau daugėja smurto ir kraujo praliejimo;

44.  palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos pareiškimą dėl biuro įsteigimo Irako Kurdistano Erbilio mieste ir primygtinai ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją kuo greičiau jį įsteigti; pabrėžia, kad tai suteiktų ES galimybę rinkti informaciją vietoje, pagerinti ES ir vietos subjektų ryšius, užtikrinti geresnį humanitarinių ir karinių atsakomųjų veiksmų vertinimą ir koordinavimą, taip pat padidinti ES matomumą regione;

45.  siūlo paskirti specialųjį patarėją, kad būtų įvertintas nuolatinės ES diplomatinės atstovybės įsteigimo Irane pagrįstumas;

46.  mano, kad džihadistų teroristų grupių, dalyvaujančių grupuotės „Islamo valstybė“ veikloje ar su ja susijusių, nusikalstama veikla ir žiaurus smurtas kelia didžiulę grėsmę platesniam Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regionui, Europai ir galbūt tarptautinei taikai ir stabilumui; pritaria pasaulinei koalicijai prieš grupuotę „Islamo valstybė“ ir jos pastangoms kovoti su šia grupuote karinėmis priemonėmis; palankiai vertina ES valstybių narių indėlį šioje srityje bei ragina glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiauti pasauliniu mastu vykdant dialogą ir siekiant bendro grėsmės įvertinimo; ragina padidinti ryžtingo reguliavimo pasaulio mastu spaudimą siekiant džihadistus atkirsti nuo iš naftos gaunamų pajamų ir pasaulio mastu taikyti griežtas sankcijas, kai vykdomi jiems naudingi finansiniai sandoriai; atkreipia dėmesį į tai, kad finansinius išteklius džihadistų grupuotėms teikia kai kurios arabų šalys ir kad ES turi pareikalauti nuoseklesnių veiksmų iš šių šalių; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skubiai sukliudyti džihadistams naudotis internetu verbavimo ir propagandos tikslais; pabrėžia, jog reikia stiprinti tarptautinį ir ES vidaus bendradarbiavimą, kuriuo visų pirma siekiama sukliudyti ekstremistams vykti į Siriją ir Iraką prisijungti prie džihado kovos, įskaitant investicijas į nacionalines radikalizacijos prevencijos ir deradikalizacijos programas valstybėse narėse; ragina valstybes nares teisiškai pagal savo nacionalines baudžiamosios teisės sistemas nustatyti būdus, kaip patraukti tuos grįžtančius europiečius kovotojus baudžiamojon atsakomybėn; primena, kad ES ir Turkija turi glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus;

47.  primygtinai ragina šio regiono šalis toliau ryžtingai kovoti su terorizmu ir susilaikyti nuo veiksmų, galinčių sukelti tarpusavio įtampą, trintį ar krizę, ar sudaryti papildomų problemų tarptautinei bendruomenei kovojant su grupuote „Islamo valstybė“;

48.  smerkia B. al Assado režimo taikomą žiaurų smurtą prieš Sirijos piliečius ir ragina griežčiau reikalauti Sirijoje tikrų politinių pokyčių, be kita ko, didinant paramą nuosaikiajai Sirijos opozicijai;

49.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje sričių Sąjungos išorės politika pietinių kaimyninių šalių atžvilgiu turi būti siejama ir su Afrika; mano, kad Afrika, ypač Sacharos ir Sahelio regionai, patiria strateginę grėsmę, ir ragina ES duoti tinkamą atsaką į šią grėsmę, įskaitant priemones ekonominio vystymosi, demokratijos, teisinės valstybės, švietimo ir saugumo srityse; pažymi, kad islamiškajam Magribui „Al Kaida“ (AQIM), Al-Mourabitoun – gimusios iš Vienybės ir džihado Vakarų Afrikoje judėjimo (MUJAO) ir Mokhtar Belmokhtaro Masked Men brigados sąjungos, ir „Boko Haram“ judėjimui priklausančių teroristų nusikalstama veikla nuolat aktyvėja; pabrėžia, kad būtina ES saugumo ir vystymosi Sahelio regione strategijoje išdėstytas rekomendacijas pritaikyti praktikoje, ir ragina Komisiją atlikti šios strategijos įvertinimą;

50.  pabrėžia Jordanijos ir Libano, kaip stabilių partnerių Artimuosiuose Rytuose, svarbą; primena, kad į šias dvi šalis plūsta vis daugiau pabėgėlių, o dėl to kyla didžiulių socialinių ir ekonominių sunkumų; giria kaimynines šalis už jų ilgalaikę pagalbą, teikiamą pabėgėliams iš Irako ir Sirijos; ragina ES vadovus imtis bendrų pastangų, įtraukiant regiono valstybes, ir labai padidinti humanitarinę pagalbą civiliams, nukentėjusiems dėl konflikto Sirijoje ir Irake ir dėl grupuotės „Islamo valstybė“ smurto, visų pirma siekiant remti pabėgėlius ir teikti tiesioginę finansinę paramą visoms regiono šalims, kurios juos priima, kad būtų galima paskatinti socialinę integraciją ir išvengti atskirties;

51.  primygtinai ragina ES užtikrinti, kad bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmu srityje būtų gerbiami teisinės valstybės principai ir visuotinės žmogaus teisės;

Bendradarbiavimu ir taisyklėmis grindžiamos pasaulio sistemos stiprinimas

52.  yra įsitikinęs, kad JAV – svarbiausia ES strateginė partnerė, ir ragina su ja glaudžiau ir vienodomis sąlygomis bendradarbiauti ES užsienio politikos klausimais, remiant tarptautinę teisę ir siekiant bendro požiūrio į iššūkius ES kaimynystėje ir visame pasaulyje; pabrėžia strateginį Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, kuri transatlantiniams partneriams suteikia galimybę nustatyti pasaulinius užimtumo, sveikatos, aplinkosaugos ir intelektinės nuosavybės standartus ir stiprinti pasaulinį valdymą, pobūdį; todėl ragina užtikrinti didesnį atvirumą ir skaidrumą derybose ir visoms suinteresuotosioms šalims dalyvaujant visose proceso stadijose; mano, kad Lotynų Amerika yra svarbi ES partnerė ir kad reikėtų plėtoti įvairius trišalio transatlantinio bendradarbiavimo aspektus;

53.  pabrėžia, kad reikia įsitraukti į strateginį bendradarbiavimą ir partnerystes su įvairiomis šalimis, turėti aiškią darbotvarkę ir persvarstyti dabartines strategines partnerystes atsižvelgiant į jų politikos poveikį;

54.  palankiai vertina 2014 m. rugsėjo mėn. Velse įvykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas ir ragina jas įgyvendinti; mano, kad reikėtų stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą ir geriau vykdyti NATO pažangios gynybos ir ES pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais planavimą ir koordinavimą siekiant išvengti dubliavimosi ir kuo geriau panaudoti turimus ribotus išteklius; pakartoja, kad turi būti gerbiama tų ES valstybių narių, kurios nėra NATO narės, saugumo politika;

55.  pabrėžia, kad, koordinuojant veiksmus su JAV, reikia parengti ES strategiją, kaip dalytis su Rusija, Kinija, Indija ir kitomis pagrindinėmis valstybėmis atsakomybe už taiką ir pasaulio politinės ir ekonominės sistemos stabilumą; pažymi, kad įgyvendinant šią strategiją svarbu stiprinti santykius su pagrindinėmis Azijos valstybėmis ir tokiomis regioninėmis organizacijomis, kaip ASEAN;

56.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją stiprinti ES užsienio politiką, nukreiptą į Aziją, ypač Kiniją ir Indiją; primygtinai ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją užtikrinti, kad dvišaliai aukščiausiojo lygio susitikimai su Kinija ir Indija būtų rengiami kasmet ir kad būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų;

57.  pabrėžia, kad taika ir stabilumas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, ypač Rytų ir Pietų Kinijos jūrų teritorijoje, yra labai svarbūs ES; primygtinai ragina visas susijusias šalis regione spręsti nesutarimus taikingai, laikantis tarptautinės teisės, ir bendradarbiauti tarpusavyje naudojant gamtos ir jūrų išteklius; rekomenduoja parengti ir pateikti Europos politiką, kuri būtų grindžiama parama aktyviai konfliktų prevencijai ir taikinga konfliktų sureguliavimo strategija; laikosi nuomonės, kad ES labai suinteresuota Rytų Azijos tolesniu augimu ir gerove; pabrėžia, kad reikia stiprinti ES ekonominę partnerystę su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis integraciniu būdu, kad būtų išlaikyta tvari taika, stabilumas ir gerovė; palankiai vertina tai, kad per pastaruosius šešerius metus buvo skatinama gerinti santykius abiejose Taivano sąsiaurio pusėse, ir ragina visas šalis imtis tolesnių priemonių siekiant paskatinti jų taikingą plėtojimą;

58.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją ir ES valstybes nares suteikti branduolinio nusiginklavimo ir ginklų kontrolės politikai, dėl kurios susitarta, naują stiprų postūmį; palankiai vertina būsimą JT Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūrą, kaip svarbų žingsnį siekiant užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, ir ragina valstybes nares derybose laikytis koordinuotos ir aktyvios pozicijos; palankiai vertina tai, kad įsigaliojo Sutartis dėl prekybos ginklais, ir ragina ją veiksmingai ir visapusiškai įgyvendinti; ragina įsteigti ES tarnybą, atsakingą už prekybą ginklais, kuri padėtų valstybėms narėms aiškinti normas, nustatytas ES bendrojoje pozicijoje dėl ginklų eksporto, ir užtikrinti, kad jų būtų nuosekliai ir griežtai laikomasi; pabrėžia, kad reikia atlikti tinkamesnes eksportuotų ginklų panaudojimo ex-post patikras;

59.  pareiškia, kad ES, kuri praeityje jau pasiekė gerų rezultatų kovodama su mirties bausme konkrečiais atvejais, turi prisiimti tvirtesnį įsipareigojimą; ragina institucijas ir ES valstybes nares sustiprinti savo įsipareigojimus ir politinę valią siekiant šio tikslo, kad pasaulyje būtų galutinai panaikinta mirties bausmė;

60.  dar karta patikina, kad būtina reformuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą (JT ST), kad ji geriau atspindėtų šių laikų tikrovę; primygtinai ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją skirti šiam klausimui pirmenybę ir pradėti diskusiją visoje Europoje dėl JT ST reformos; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ES turėtų būti suteikta visateisė narystė JT;

61.  pakartoja, kad ES turi imtis vadovaujamo vaidmens skatinant Romos statuto pasirašymą ir ratifikavimą visuotiniu mastu ir toliau stiprinti ir remti Tarptautinį baudžiamąjį teismą;

62.  primena tvirtą ES įsipareigojimą kovoti su nebaudžiamumu ir propaguoti Romos statuto, kuriuo įsteigiamas Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), visuotinumą; palankiai vertina tai, kad Palestina neseniai ratifikavo Romos statutą;

63.  ragina parengti nuoseklią su klimatu susijusio saugumo strategiją ES lygiu, kurioje būtų atsižvelgiama į strategines ir politines klimato kaitos pasekmes, suteikiant ES galimybę reaguoti ir pasirengti klimato kaitos keliamam geopolitiniam nestabilumui, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui su besivystančiomis šalimis ir labiausiai dėl klimato kaitos poveikio nukentėjusiomis šalimis; pripažįsta būsimo Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimu svarbą; ragina EIVT skirti pirmenybę diplomatinėms pastangoms dėl klimato kaitos tikslų, kad būtų užtikrinta parama stipriam ir išsamiam susitarimui; ragina surengti diskusijas dėl į ateitį orientuotos strategijos, skirtos klimato kaitos nulemtai migracijai nagrinėti;

64.  ragina ES ir valstybes nares teigiamai ir koordinuotai prisidėti prie sumanymo dėl vystymosi darbotvarkės po 2015 m. ir pažymi, kad vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant ES vadovaujančias pozicijas derybose; pabrėžia, kad naujoje programoje turėtų būti sprendžiamos struktūrinės skurdo, nelygybės ir smurto priežastys, stiprinant efektyvias, įtraukias ir demokratines institucijas, gerą valdymą ir teisinės valstybės principą;

o
o   o

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui, dabartiniam ESBO pirmininkui, ESBO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui, Europos Tarybos Ministrų komiteto pirmininkui ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui.


Metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politika šioje srityje
PDF 571kWORD 314k
2015 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2014/2216(INI))
P8_TA(2015)0076A8-0023/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas Jungtinių Tautų žmogaus teisių srities sutartis ir dokumentus,

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją ir savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl 25-ųjų šios konvencijos metinių(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją(2), Vystymosi po 2015 m. programą ir Generalinės Asamblėjos rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(3), kuriuos Užsienio reikalų taryba patvirtino 2012 m. birželio 25 d.,

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m., kurią Taryba patvirtino 2014 m. birželio 23 d.,

–  atsižvelgdamas į metinį pranešimą dėl pagrindinių BUSP aspektų ir esminių pasirinkimų 2013 m., kurią Taryba patvirtino 2014 m. liepos 22 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. metinę Europos Sąjungos vystymosi ir išorės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2013 m. ataskaitą (COM(2014)0501), patvirtintą 2014 m. rugpjūčio 13 d., ir į prie jos pridedamus dokumentus,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 23 d. Tarybos išvadas dėl dešimtųjų ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų metinių,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. EP rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių(5),

–  atsižvelgdamas į savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „ES prioritetai 25-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje“(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 2 d. savo rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 69-osios sesijos(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) sprendžiant problemas ir įveikiant sunkumus(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl agresijos nusikaltimų(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos siekiant demokratizacijos(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje(11),

–  atsižvelgdama į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos ir Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos bendrą komunikatą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl kankinimo panaikinimo pasaulyje(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, įgyvendinimo(14),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325, 1820, 1888, 1889 ir 1960 dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į ataskaitą dėl ES rodiklių, susijusių su visapusišku požiūriu į JT Saugumo Tarybos rezoliucijų Nr. 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą ES, kurią 2011 m. gegužės 13 d. patvirtino Taryba,

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai: įgyvendinant Jungtinių Tautų programą „Ginti, gerbti ir taisyti“, kuriam JT žmogaus teisių taryba pritarė savo 2011 m. birželio 16 d. rezoliucijoje Nr. 17/4,

–  atsižvelgdamas į JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų įgyvendinimo informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje vadovą, kurį Komisija paskelbė 2013 m. birželio 17 d.,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2014 m. birželio 26 d. rezoliuciją, kurioje raginama suformuoti atvirą tarpvyriausybinę darbo grupę jai suteikiant įgaliojimus parengti tarptautinį teisiškai privalomą teisės aktą siekiant reglamentuoti tarptautinių bendrovių ir kitų įmonių veiklą pagal tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatas,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(18),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas dėl dokumento „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m.(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai(20),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 5 d. bendrą Komisijos ir Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos komunikatą, pavadintą „Atsakingas naudingųjų iškasenų pirkimas iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų. Integruoto ES požiūrio formavimas“ (JOIN(2014)0008),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(21),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl ES visapusiško požiūrio,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. balandžio 18 d. rekomendaciją Tarybai dėl JT principo „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ (angl. R2P)(22),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0023/2015),

A.  kadangi ES sutarties 21 straipsniu ES dar tvirčiau įsipareigojo plėtoti bendrą užsienio ir saugumo politiką, grindžiamą demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais ir tarptautinės teisės ir teisingumo skatinimo principu, laikantis Jungtinių Tautų chartijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinėje teisėje nustatytus principus; kadangi pagal ES sutarties 6 straipsnį „Sąjunga prisijungia prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“;

B.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnyje numatyta, kad Sąjungos prekybos politika grindžiama Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais;

C.  kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui ir nedalumui, jų propagavimas ir apsauga – tai ES užsienio ir saugumo politikos pagrindas; kadangi nemažai autoritarinių režimų atkakliai ginčija žmogaus teisių visuotinumą, ypač daugiašaliuose forumuose;

D.  kadangi daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų vis dar gyvena nedemokratinių režimų šalyse ir kadangi pastaruosius kelerius metus laisvės pasaulyje nuolat mažėjo;

E.  kadangi demokratinę tvarką lemia ne tik rinkimų organizavimas, bet ir teisinės valstybės principų laikymasis, pagarba žodžio laisvei ir žmogaus teisėms, nepriklausomas teismų veikimas ir nešališkas administravimas;

F.  kadangi ES patikimumas išorės santykių srityje ir tarptautiniame lygmenyje padidės, jei bus didinamas jos vykdomos vidaus ir išorės politikos, susijusios su demokratija ir žmogaus teisėmis, nuoseklumas;

G.  kadangi naujoji Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja pareiškė, kad žmogaus teises ji laikys vienu svarbiausių savo veiklos prioritetų ir kad ji ketina visada jomis vadovautis palaikydama santykius su trečiosiomis šalimis; kadangi ji taip pat priminė ES įsipareigojimą propaguoti žmogaus teises visose užsienio santykių srityse, nedarant jokių išimčių; kadangi 2015 m. pradžioje į ES darbotvarkę bus įtrauktas naujojo ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje tvirtinimas ir ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimų pratęsimas;

H.  kadangi 2014 m. birželio 23 d. Taryba priėmė ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir joje aptarė veiklą pirmaisiais metais, kai nauja strateginė programa ir veiksmų planas žmogaus teisių srityje buvo įgyvendinami visus metus; kadangi 2013 metai taip pat buvo pirmieji metai, kai ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais savo naujuosius įgaliojimus vykdė visus metus; kadangi šias pareigas einantis asmuo turėtų padėti Sąjungai koordinuoti savo veiksmus tam, kad jos veikla visame pasaulyje skatinant pagarbą žmogaus teisėms, ypač moterų teisėms, būtų aiškesnė ir labiau matoma;

I.  kadangi ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir įvykiai pasibaigus joje nagrinėtam ataskaitiniam laikotarpiui yra akivaizdus didelės žmogiškosios žmogaus teisių nesilaikymo kainos priminimas; kadangi dėl žmogaus teisių nesilaikymo trečiosiose šalyse ES susiduria su neigiamais padariniais, nes nepaisant žmogaus teisių ir neužtikrinant pakankamo dalyvavimo teisėtame demokratiniame gyvenime atsiranda nestabilumas, žlunga valstybės, ištinka humanitarinės krizės ir kyla ginkluoti konfliktai – tai reiškiniai, į kuriuos ES privalo reaguoti;

J.  kadangi ES įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą, kurio pagrindas yra Jungtinės Tautos, yra neatsiejama Sąjungos išorės politikos dalis ir šis įsipareigojimas pagrįstas įsitikinimu, kad universaliosiomis taisyklėmis ir vertybėmis grindžiama daugiašalė sistema geriausiai tinka su globaliomis krizėmis, problemomis ir grėsmėmis susijusiems klausimams spręsti;

K.  kadangi ES ir jos valstybės narės nuo pat Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) įkūrimo buvo ištikimos jo sąjungininkės ir teikė jam finansinę, politinę, diplomatinę ir logistinę paramą, propaguodamos Romos statuto visuotinumą ir gindamos jo vientisumą siekiant didinti šio Teismo nepriklausomumą;

L.  kadangi 2014 m. liepos 17 d. rezoliucijoje Parlamentas priminė, kad tvirtai pritaria TBT Romos statuto Kampalos pakeitimų, įskaitant pakeitimus dėl agresijos nusikaltimo, patvirtinimui ir paragino visas ES valstybes nares šiuos pakeitimus ratifikuoti ir įtraukti į savo nacionalinius teisės aktus; kadangi priėmus pakeitimą dėl agresijos nusikaltimo bus tarptautiniu lygiu prisidėta prie teisinės valstybės principo įgyvendinimo ir prie tarptautinės taikos bei saugumo užtikrinimo, taip atgrasant nuo neteisėto jėgos panaudojimo, taigi aktyviai padedant užkirsti kelią šiems nusikaltimams ir kurti ilgalaikę taiką;

M.  kadangi per 59-ąją JT Moterų padėties komisijos sesiją, kuri turi vykti 2015 m. kovo 9–20 d. Niujorke, bus toliau svarstomi Pekino deklaracijoje ir veiksmų platformoje nagrinėti klausimai, taip pat šiuo metu kylančios problemos, kurios trukdo įgyvendinti šią deklaraciją ir užtikrinti lyčių lygybę bei suteikti daugiau galių moterims, taip pat galimybės užtikrinti lyčių lygybę ir suteikti daugiau galių moterims pagal Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) darbotvarkę, skirtą laikotarpiui po 2015 m.;

N.  kadangi visų vaikų nemokamas pradinis ugdymas yra 1989 m. JT vaiko teisių konvencijoje numatyta pagrindinė teisė; kadangi vaikų ir suaugusiųjų švietimas padeda mažinti skurdą, vaikų mirtingumą ir skatinti gerąją aplinkos apsaugos praktiką; kadangi galimybė visiems įgyti išsilavinimą yra neatsiejama nuo Tūkstantmečio vystymosi tikslo – skatinti lyčių lygybę, ypač atsižvelgiant į pradinės mokyklos baigimą; kadangi šis tikslas dar toli gražu nepasiektas;

O.  kadangi per karinius konfliktus vienos pažeidžiamiausių visuomenės grupių yra moterys ir vaikai, taip pat pabėgėlės moterys ir pabėgėliai vaikai, prieglobsčio prašytojai ir asmenys be pilietybės, ir kadangi labai padidėjo pavojus, gresiantis per humanitarines krizes perkeltoms paauglėms;

P.  kadangi jokios rūšies moterų diskriminacijos ir smurto prieš moteris, įskaitant seksualinį išnaudojimą, moterų lyties organų žalojimą, priverstinę santuoką, vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės, seksualinį moterų seksualinį išnaudojimą komerciniais tikslais ir smurtą šeimoje, negalima pateisinti remiantis jokiomis politinėmis, socialinėmis, religinėmis ar kultūrinėmis priežastimis arba liaudies ar genčių tradicijomis;

Q.  kadangi korupcija ir žmogaus teisių pažeidimai yra aiškiai tarpusavyje susiję; kadangi korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose skatina nelygybę ir diskriminaciją ir jas didina ir taip trukdo vienodomis sąlygomis naudotis pilietinėmis, politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis; kadangi įrodyta, kad korupcijos veiksmai dažnai susiję su žmogaus teisių pažeidimais, piktnaudžiavimu valdžia ir atskaitomybės trūkumu;

R.  kadangi visame pasaulyje vykdomi sunkūs darbo teisių ir profesinių sąjungų teisių pažeidimai, o bendrovių veiklos pobūdis daro didelį poveikį darbuotojų, bendruomenių ir vartotojų teisėms Europoje ir už jos ribų; kadangi pagal tarptautinius žmogaus teisių teisės aktus valstybės privalo saugoti žmogaus teises, užtikrinti, kad jų jurisdikcijoje veikiančios korporacijos, vykdydamos savo veiklą, nepažeistų žmogaus teisių, taip pat užtikrinti, kad nukentėjusieji galėtų naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis;

S.  kadangi verslo bendruomenė turėtų atlikti svarbų vaidmenį propaguodama žmogaus teises ir kadangi tokios jos pastangos labai pageidautinos ir viso pasaulio viešosios institucijos turėtų jas remti; kadangi viešasis ir privatusis sektoriai turėtų glaudžiai bendradarbiauti propaguodami žmogaus teises;

T.  kadangi trečiosios šalys dėl joms taikomos bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (BLS+) privalo laikytis tarptautinių žmogaus ir darbo teisių konvencijų nuostatų;

U.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 16 straipsnyje tvirtinama, kad moterys ir vyrai, sulaukę pilnametystės, turi teisę be jokių apribojimų dėl rasės, pilietybės ar religijos tuoktis ir kurti šeimą ir jie turi lygias teises sudarydami santuoką, gyvendami susituokę ir nutraukdami santuoką, ir kad santuoka sudaroma tik laisvu ir visišku ketinančių tuoktis asmenų sutikimu;

V.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 14 straipsnyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę kitose šalyse ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo; kadangi JT konvencijoje dėl pabėgėlių statuso aiškiai nurodoma, kad visi pabėgėliai turi teisę į ypatingą apsaugą ir kad nei viena valstybė negali išsiųsti pabėgėlio ar jo grąžinti į teritoriją, kurioje jis persekiojimas ar jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus;

W.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnyje pripažįstama minties, sąžinės ir religijos laisvė; kadangi su religijos ar tikėjimo laisve susijusių incidentų gerokai padaugėjo, nes, be kita ko, daugėja religinio pobūdžio konfliktų;

X.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę į „savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį“, pagal šį straipsnį motinoms ir vaikams turi būti suteikiama ypatinga globa ir parama, kuri apima ir sveikatos priežiūrą; kadangi JT vaiko teisių konvencijai sukanka 25 metai ir tai yra plačiausiai ratifikuota žmogaus teisių srities sutartis; kadangi JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 26/28 raginama per kitą JT Žmogaus teisių tarybos socialinio forumo posėdį aptarti vaistų prieinamumą, atsižvelgiant į kiekvieno asmens teisę būti geriausios galimos fizinės ir psichinės sveikatos; kadangi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įstatuose teigiama, kad būti geriausios galimos sveikatos yra viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių, nepriklausomai nuo jo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominių ar socialinių sąlygų;

Y.  kadangi dėl klimato kaitos padarinių, t. y. kylančios temperatūros ir jūros lygio ir ekstremalesnių oro sąlygų, daugės pasaulinio nestabilumo pavojų, taigi didės ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų grėsmė;

Z.  kadangi saugaus geriamo vandens ir sanitarinių priemonių prieinamumas yra žmogaus teisė, kylanti iš teisės į pakankamą gyvenimo lygį ir neatskiriamai susijusi su teise į geriausią galimą fizinę ir psichinę sveikatą ir su teise į gyvybę ir žmogaus orumą; kadangi maždaug 2,6 mlrd. žmonių – pusė besivystančių šalių gyventojų – neturi net elementaraus įrengto tualeto, o 1,1 mlrd. žmonių neturi prieigos prie jokio geriamo vandens;

AA.  kadangi šiame pranešime, rengiamame po to, kai Taryba patvirtina ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m., analizuojama būsima šios politikos srities ES veikla; kadangi Parlamentas savo rezoliucijose dėl ankstesnių metinių ataskaitų ir dėl ES žmogaus teisių strategijos peržiūros pabrėžė, kad reikia nuolat svarstyti praktiką, kurią Parlamentas taiko siekdamas į visą savo veiklą integruoti žmogaus teisių aspektą, imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į skubias rezoliucijas, kuriose smerkiami demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų pažeidimai, taip pat stebėti, ar laikomasi nuostatų dėl demokratijos ir žmogaus teisių, įtrauktų į visus ES su trečiosiomis šalimis sudarytus susitarimus;

Žmogaus teisių svarba ES išorės politikoje

1.  primena, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje tvirtinama, jog ES „daugiausia dėmesio savo veikloje skiria žmogui ir žmogaus orumui“;

2.  ragina visas ES institucijas ir valstybes nares ES santykiuose su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strateginius partnerius, taip pat visuose aukšto lygio pareiškimuose ir susitikimuose daugiausia dėmesio skirti žmogaus teisėms; pabrėžia, kad svarbu veiksmingai, nuosekliai ir darniai įgyvendinti ES žmogaus teisių politiką, laikantis aiškių ES sutarties 21 straipsnyje ir ES strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje nustatytų prievolių; giria Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją už tai, kad ji atvirai pareiškė savo tvirtą įsipareigojimą įgyvendinti šiuos principus;

3.  pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės laikytųsi bendros pozicijos remdamos žmogaus teisių nedalumą, neliečiamumą ir visuotinumą ir ypač ratifikuodamos visus tarptautinius JT patvirtintus žmogaus teisių dokumentus; ragina ES, laikantis Lisabonos sutarties 21 straipsnio, remti žmogaus teisių, įskaitant Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte įtvirtintas teises, nedalumo ir neliečiamumo principą; ragina ES, vedant politinius, žmogaus teisių dialogus ir prekybos derybas, toliau propaguoti visuotinius žmogaus teisių standartus ir remtis jais savo santykiuose su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis organizacijomis;

4.  palankiai vertina Komisijos sprendimą vykdant plėtros procesą didelį dėmesį skirti teisinei valstybei; primygtinai ragina ES visame plėtros procese atidžiai stebėti žmogaus teisių ir mažumoms priklausančių asmenų teisių apsaugos nuostatų įgyvendinimą;

5.  tačiau įspėja dėl neplanuotų padarinių, kurie kyla, kai žmogaus teisių sąrašas nuolat plečiamas ir į jį įtraukiami ideologiniu ar politiniu požiūriu ginčytini klausimai, nes taip galiausiai gali sumažėti bendras pritarimas pačiai žmogaus teisių visuotinumo ir nedalumo idėjai;

6.  nurodo, kad be dėmesio žmonių kančioms ES taip pat turėtų atkreipti dėmesį į materialiąją žmogaus teisių nesilaikymo kainą ir su tuo susijusias biudžeto išlaidas, nes nepagarba žmogaus teisėms ir nepakankamas dalyvavimas teisėtame demokratiniame gyvenime skatina nestabilumą, korupciją, valstybių žlugimą, humanitarines krizes ar ginkluotus konfliktus – reiškinius, kurie kenkia ES vystymosi politikos srityje dedamoms pastangoms ir į kuriuos ES ar jos valstybės narės privalo reaguoti vykdydamos užsienio ir saugumo politiką; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina nesenas ES pastangas žmogaus teisių pažeidimus įtraukti į krizių prevencijos srityje naudojamą išankstinio perspėjimo matricą; vis dėlto ragina imtis aktyvesnių prevencijos veiksmų ir ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Komisiją ir valstybes nares sukurti žmogaus teisių požiūriu pagrįstą krizių prevencijos priemonės dalį ir integruoti ją į ES visapusišką požiūrį į išorės konfliktus ir krizes, taip pat įtraukti ją į būsimą pataisytą Europos saugumo strategiją;

7.  mano, kad ES, įskaitant jos delegacijas, turėtų atpažinti ankstyvojo perspėjimo signalus, pavyzdžiui, atkreipti dėmesį į mažumų persekiojimą ir žmogaus teisių pažeidimus, iš kurių galima nuspėti, kad gali kilti konfliktai ir humanitarinės nelaimės; ragina ES nustatyti geriausią žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos pasibaigus nelaimėms ir konfliktams patirtį, ypač atsižvelgiant į neįgaliuosius, moteris, vaikus ir kitų pažeidžiamų grupių asmenis, teikiant duomenis ir imantis atitinkamų priemonių, atsižvelgiant į konkrečias neįgaliųjų ypatybes, turimus neįgaliesiems gresiančių nelaimių rizikos mažinimo planus, visų atitinkamų tarnybų darbuotojų mokymą ir turimus laikinus prieglobsčio centrus ir pagalbos nelaimės atveju vietas, didžiausią dėmesį skiriant žmogaus teisių klausimų integravimui į pagalbos, atkūrimo ir atstatymo veiksmus, kartu laikantis humanitarinių žmoniškumo, nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomumo principų ir poreikiais grindžiamo požiūrio į humanitarinę pagalbą;

8.  ragina ES užtikrinti per stabilumo priemonę, demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo finansavimo priemonę ir Europos demokratijos fondą teikiamų paramos galimybių sąveiką;

9.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad teroristai visame pasaulyje vis dažniau sunkiai pažeidžia žmogaus teises; atkreipia dėmesį į 2014 m. ataskaitą, kurioje teigiama, kad 2012–2013 m. teroristų veiklos padaugėjo 62 proc., o teroro aktai, sukėlę daugiau kaip 50 mirčių, buvo įvykdyti jau ne 15, o 24 šalyse; primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), išplitus teroristinei veiklai, geriau ir veiksmingiau bendradarbiauti su vyriausybėmis siekiant kovoti su visų formų terorizmu;

10.  pritaria, kad genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, taip pat rasizmo, ksenofobijos ar religinės neapykantos aktų neigimas yra aiškus žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimas ir savaime turėtų būti smerkiamas;

11.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją Federicą Mogherini ir ES valstybių užsienio reikalų ministrus į Užsienio reikalų tarybos darbotvarkę reguliariai įtraukti diskusijas apie ES pastangas siekti, kad būtų paleisti žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai, politiniai aktyvistai ir kiti asmenys, kurie taikiai naudojasi savo teisėmis;

ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje – ES žmogaus teisių ir demokratijos politikos srities ataskaitų rengimo priemonė

12.  palankiai vertina tai, kad Taryba patvirtino ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m.; ragina naująją Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją įsipareigoti ateityje dalyvauti dviejose ES žmogaus teisių ir demokratijos politikai skirtose metinėse diskusijose, kurios rengiamos per Parlamento plenarines sesijas, pristatyti ES ataskaitą ir aptarti Parlamento pranešimą;

13.  apgailestauja, kad Komisija nepateikė atsakymo raštu į anksčiau minėtą Parlamento rezoliuciją dėl ES metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m., ir mano, kad tokie atsakymai raštu yra itin svarbūs tarpinstituciniam bendradarbiavimui šioje srityje ir negali būti pakeisti diskusijomis plenarinėje sesijoje, nes per jas suteikiama mažiau laiko apsvarstyti ir sistemingai atsakyti į visus Parlamento iškeltus klausimus;

14.  gerai vertina EIVT ir Komisiją už parengtas išsamias ir aiškias veiksmų, kuriuos ES vykdė per ataskaitinį laikotarpį, ataskaitas; vis dėlto primena savo nuomonę, kad šalių ataskaitose reikėtų numatyti galimybę apžvelgti svarbiausias teigiamas ir neigiamas tendencijas ir įvertinti ES veiksmų veiksmingumą; pažymi, kad teikiant nuodugnesnes viešąsias ataskaitas, parengtas remiantis konkrečiais prioritetais ir rodikliais, nurodytais atskiroms šalims skirtose ES žmogaus teisių strategijose, kurios iki šiol yra konfidencialios, būtų užtikrinamas geresnis žmogaus teisių nuostatų įgyvendinimo ir ES politikos poveikio žmogaus teisėms vertinimo nuoseklumas;

15.  toliau laikosi nuomonės, kad ES institucijos turėtų kartu siekti gerinti metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje formą, kad ji būtų prieinama plačiajai visuomenei, išlaikant jos, kaip ES strateginės programos ir veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje įgyvendinimo ataskaitos, išsamumą; primena, jog yra pasirengęs aktyviai ir konstruktyviai bendradarbiauti su ES institucijomis rengiant būsimas ataskaitas; primena savo prašymą į metinę ataskaitą įtraukti skirsnį apie tai, kaip valstybės narės įgyvendina veiksmų planą;

ES strateginės programos ir veiksmų plano įgyvendinimas

16.  pakartoja, kad vertina 2012 m. Tarybos patvirtintą ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kadangi mano, kad tai svarbus novatoriškas politikos vystymosi etapas ir ES įsipareigojimo vykdyti Sutartyje nustatytą prievolę su žmogaus teisėmis susijusius klausimus įtraukti į visų „be išimties“ sričių ES išorės politiką patvirtinimas;

17.  primena, kad žmogaus teisės tapo svarbiausiu ES išorės veiksmų aspektu ir tikra jos tapatybės dalimi ES dvišaliuose, daugiašaliuose ir instituciniuose santykiuose;

18.  teigiamai vertina EIVT ir Komisijos pastangas teikti Parlamentui pirmojo ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje įgyvendinimo ataskaitą; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir EIVT įtraukti valstybes nares, Komisiją, Parlamentą, pilietinę visuomenę ir regionines bei tarptautines organizacijas į šio plano peržiūrą ir konsultuotis su jais, siekiant patvirtinti naują veiksmų planą, kuris įsigalios 2015 m. pradžioje; palankiai vertina diskusijas, kurių tikslas – naujame veiksmų plane geriau nustatyti uždavinių prioritetus ir siekti, kad ši Europos Sąjungos išorės politikos priemonė būtų suprantamesnė, veiksmingesnė ir nuoseklesnė, tačiau perspėja, kad neturėtų būti siaurinama veiksmų plano taikymo sritis ir mažinamas su žmogaus teisėmis susijusių klausimų įtraukimo į visų sričių ES politiką užmojis;

19.  ragina visus ES išorės politikos dalyvius būtinai prisiimti atsakomybę už ES išorės politiką žmogaus teisių srityje ir įvairias šioje srityje taikomas priemones ir užtikrinti, kad į žmogaus teises būtų atsižvelgiama visose srityse, be kita ko, organizuojant atitinkamiems pareigūnams skirtus nuolatinius mokymus žmogaus teisių klausimais;

20.  yra itin susirūpinęs dėl strateginėje programoje prisiimto įsipareigojimo ES santykiuose su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strateginius partnerius, daugiausia dėmesio skirti žmogaus teisėms įgyvendinimo; taigi ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir EIVT skirti itin daug dėmesio tam, kad šis įsipareigojimas būtų įgyvendintas ir užtikrinta, kad žmogaus teisių ir demokratijos klausimai būtų integruoti į ES santykius su strateginiais partneriais tokiomis svarbiomis aplinkybėmis, kaip aukščiausiojo lygio susitikimai ir Tarybos išvados; be to, rekomenduoja, kad sunkių žmogaus teisių pažeidimų atveju šalyje partnerėje, su kuria pasirašytas susitarimas, ES imtųsi griežtesnių veiksmų ir taikytų atitinkamas sankcijas, kaip nustatyta susitarimo nuostatose dėl žmogaus teisių, įskaitant galimą (laikiną) susitarimo galiojimo sustabdymą;

21.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją kartu su visais Komisijos nariais parengti programą, pagal kurią žmogaus teisės būtų integruojamos į įvairią ES veiklą, ypač į vystymosi, migracijos, aplinkos, užimtumo, interneto duomenų apsaugos, prekybos, investicijų, technologijų ir verslo sritis;

22.  teigiamai vertina tai, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja viešai pareiškė, jog reikia persvarstyti ES strategiją visų strateginių partnerių, įskaitant Kiniją ir Rusiją, atžvilgiu, ir ragina ją per savo kadenciją pirmenybę teikti žmogaus teisėms šiose šalyse, aiškiai nurodant, kad sunkūs žmogaus teisių pažeidimai kelia grėsmę ES ir jos strateginių partnerių dvišaliams santykiams;

ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimai

23.  pripažįsta pirmojo ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimų svarbą ir sveikina šiuo metu šias pareigas einantį asmenį už jo atliktą darbą; ragina ES specialųjį įgaliotinį gerinti ES matomumą ir jos dalyvavimą daugiašaliuose ir regioniniuose žmogaus teisių mechanizmuose (Jungtinėse Tautose, Europos Taryboje, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, Pietryčių Azijos valstybių asociacijoje, Afrikos Sąjungoje, Islamo bendradarbiavimo organizacijoje), propaguoti svarbiausius ES teminius prioritetus, įskaitant neseniai patvirtintose ES žmogaus teisių gairėse nustatytus prioritetus, siekti, kad pilietinė visuomenė visame pasaulyje įgytų daugiau galių, padėti gerinti ES žmogaus teisių politikos integravimą, darną, nuoseklumą ir veiksmingumą ir sukurti tinkamą tyliosios ir viešosios diplomatijos pusiausvyrą; pripažįsta, kad būtina padidinti ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigybių matomumą – jam turi būti suteikta teisė imtis iniciatyvos ir teisė viešai pareikšti nuomonę, o siekiant gero veiksmų koordinavimo jam turėtų padėti skirtingos ES institucijų tarnybos;

24.  ragina Tarybą patvirtinti bendrą principą, pagal kurį į būsimų už tam tikrą geografinę teritoriją atsakingų ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimus būtų sistemingai įtraukiamas bendradarbiavimas su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais;

25.  prašo išlaikyti ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigas, kad vėliau jos taptų nuolatinės, ir siekiant, kad šios pareigos būtų tinkamai vykdomos, suteikti atitinkamas priemones, be kita ko, naudoti viešosios diplomatijos priemones;

ES žmogaus teisių ir demokratijos politikos vidaus ir išorės aspektų darna

26.  pabrėžia, kad vykdant ES žmogaus teisių politiką turi būti nuosekliai laikomasi Sutartyje numatytų įsipareigojimų, užtikrinama vidaus ir išorės politikos priemonių darna ir vengiama taikyti dvigubus standartus; taigi ragina patvirtinti Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl žmogaus teisių aspektų, susijusių su strateginiais partneriais; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybėms narėms ir ES pareigūnams nustatyti bendrus būtinuosius susirūpinimą keliančių žmogaus teisių klausimų srities reikalavimus, kurių šie privalėtų laikytis savo santykiuose su strateginiais partneriais, nepamiršdami konkrečių kiekvienos šalies padėties aplinkybių;

27.  pabrėžia, kad nuoseklūs ES veiksmai trečiųjų šalių atžvilgiu yra jos patikimumo ir veiksmingumo sąlyga ir kad nesutarimai ir nenuoseklumas mažina jos veiksmų efektyvumą, todėl jos nuomonė apie žmogaus teises kartais lieka neišgirsta; primena, kad, nepaisant gausybės sunkumų, nuoseklumas vis dar yra prioritetinis išorės politikos klausimas ir visiems šios politikos dalyviams jų įgaliojimų laikotarpiu jis turi būti labai svarbus;

28.  be to, mano, jog svarbu, kad santykiuose su trečiosiomis šalimis ES nustatyti su žmogaus teisėmis susiję reikalavimai vienodai taikomi ir valstybėms narėms; taigi primena, kad Parlamentas tvirtina Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto parengtą metinę pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje ataskaitą;

29.  ragina EIVT gerinti žmogaus teisėms ginti skirtų ES lėšų valdymą, didinti jų kontrolę ir atskaitomybę už jas;

30.  atkreipia dėmesį į nemažus iššūkius, iškilusius Rusijai aneksavus Krymą, ir tebesitęsiančio dalyvavimo kariniuose veiksmuose rytinėse Ukrainos dalyse; pabrėžia, kad vykdydama šią agresijos politiką Rusija toliau artėja prie autoritarinio valdymo ir kartu šalyje blogėja žmogaus teisių padėtis; pabrėžia, kad Rusija dabar yra ES „strateginis iššūkis“ ir nebeatitinka strateginės partnerystės kriterijų;

31.  ragina ES veiksmingai spręsti vidines žmogaus teisių problemas, pvz., romų padėties, elgesio su pabėgėliais ir migrantais, lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) diskriminavimo, sulaikymo sąlygų, žiniasklaidos laisvės valstybėse narėse klausimus, kad būtų išlaikytas ES išorės politikos žmogaus teisių srityje patikimumas ir nuoseklumas; apgailestauja, kad romų mažuma ir toliau patiria diskriminaciją, rasizmą ir socialinę atskirtį ir Europos Sąjungoje, ir Vakarų Balkanų šalyse kandidatėse, taip pat Turkijoje; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad pagarba mažumų teisėms yra vienas iš pagrindinių uždavinių, nustatytų Komisijos 2014–2015 m. plėtros strategijoje;

ES žmogaus teisių politika

Atskiroms šalims skirtos žmogaus teisių strategijos ir ES delegacijų vaidmuo

32.  džiaugiasi, kad EIVT sėkmingai užbaigė pirmąjį atskiroms šalims skirtų žmogaus teisių strategijų, kuriose didelis dėmesys skiriamas ES delegacijų politinei atsakomybei, rengimo etapą; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad atskiroms šalims skirtų strategijų turinys nepakankamai skaidrus, ypač trūksta tinkamo Europos Parlamento informavimo, ir dar kartą ragina viešai atskleisti bent jau pagrindinius kiekvienos atskirai šaliai skirtos strategijos prioritetus ir Parlamentui suteikti galimybę atitinkamoje aplinkoje susipažinti su strategijomis, kad jis galėtų vykdyti tinkamą kontrolę; ragina EIVT patvirtinti rodiklius, pagal kuriuos būtų galima vertinti strategijų veiksmingumą, ir aiškiau nagrinėti klausimus atskiroms šalims skirtuose metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje skyriuose, kad jie taptų atskiroms šalims skirtų strategijų įgyvendinimo ataskaitomis; primena ES įsipareigojimą užtikrinti, kad į atskiroms šalims skirtas žmogaus teisių strategijas būtų atsižvelgiama visuose su trečiosiomis šalimis susijusios politikos formavimo lygmenyse, įskaitant žmogaus teisių ir politinius dialogus;

33.  pabrėžia, jog reikia, kad ES delegacijos parengtų metinę savo veiklos žmogaus teisių srityje ataskaitą;

34.  džiaugiasi, kad beveik užbaigtas kurti žmogaus teisių kontaktinių punktų ir ryšių su žmogaus teisių gynėjais palaikymo pareigūnų ES delegacijose tinklas; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir EIVT parengti aiškias veiklos gaires, aptariant jų vaidmenį delegacijose, kad būtų išnaudotos visos jų turimos galimybės, sukurti patikimi standartai ir išvengta nenuoseklumo ES delegacijose;

35.  ragina stiprinti valstybių narių diplomatinių tinklų ir ES delegacijų bendradarbiavimą pasaulyje siekiant prisidėti prie žmogaus teisių darbo grupių diskusijų trečiosiose šalyse;

36.  ragina EIVT užtikrinti, kad įkalintų žmogaus teisių gynėjų bylos būtų aptariamos per visus ES ir trečiųjų šalių atstovų aukšto lygio susitikimus, įskaitant bendradarbiavimo tarybos ir (arba) Asociacijos tarybos posėdžius; primygtinai teigia, kad į visas atskiroms ES ir trečiosioms šalims skirtas žmogaus teisių strategijas turėtų būti įtrauktas skirsnis apie įkalintus teisių gynėjus;

37.  primena įsipareigojimą žmogaus teises integruoti į visus ES poveikio vertinimus; primygtinai tvirtina, kad šis įsipareigojimas labai svarbus siekiant užtikrinti, kad ES laikytųsi žmogaus teisių, jas gintų ir sudarytų sąlygas jomis naudotis, ir kad jos išorės politikos priemonės ir veikla būtų parengtos ir įgyvendinamos taip, kad užsienyje būtų įtvirtintos žmogaus teisės; ragina ES, geriau konsultuojantis ir koordinuojant veiksmus su pilietine visuomene ir ES institucijomis, gerinti poveikio žmogaus teisėms vertinimų kokybę ir sistemiškumą;

Dialogas ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais

38.  dar kartą tvirtina, kad remia žmogaus teisėms skirtus dialogus, kurie yra ES žmogaus teisių politikos priemonė, jeigu jie patys savaime nėra tikslas, o tik priemonė konkretiems priešingos šalies įsipareigojimams ir rezultatams užtikrinti; pripažįsta, kad verta palaikyti dialogus konkrečiais žmogaus teisių klausimais, pirmiausia su tomis šalimis, kuriose yra didelių žmogaus teisių problemų; vis dėlto pabrėžia, kad tais atvejais, kai dialogai žmogaus teisių klausimais dėl priešingos šalies nenoro geranoriškai elgtis arba dėl nuoširdžių įsipareigojimų vykdyti reformas nebuvimo neduoda teigiamų rezultatų, ES turi padaryti aiškias politines išvadas ir daugiau dėmesio skirti viešajai diplomatijai, siekdama užtikrinti, kad nekiltų pavojus visuomenės pasitikėjimui ES žmogaus teisių politika; be to, įspėja, kad diskusijos žmogaus teisių klausimais neturėtų būti atskirtos nuo aukšto lygio politinių dialogų; primygtinai reikalauja, kad ES veiksmingai, atskaitingai ir skaidriai keltų klausimus dėl konkrečių žmogaus teisių gynėjų, kuriems kyla pavojus arba kurie yra įkalinti, taip pat dėl politinių kalinių; ragina sunkių žmogaus teisių pažeidimų atvejais šį klausimą kaip svarbiausią kelti per visų lygmenų politinį dialogą;

39.  primygtinai ragina EIVT parengti visapusišką peržiūros mechanizmą, kuris padėtų įvertinti, kodėl dialogais nepavyko pasiekti pastebimų, apčiuopiamų rezultatų; be to, ragina ES gerinti savo gaires siekiant padėti vertinti pažangą ir didinti dialogų veiksmingumą, taip padedant didelių problemų žmogaus teisių srityje turinčioms šalims priartėti prie tarptautinių žmogaus teisių standartų; atsižvelgdamas į nesugebėjimą per ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogą pasiekti pastebimų, apčiuopiamų rezultatų ir į pastaruosius įvykius Honkonge, primygtinai ragina ES persvarstyti savo žmogaus teisių strategiją ir patvirtinti darnesnį, vieningesnį ir labiau strateginį požiūrį į žmogaus teises;

40.  apgailestauja, kad dėl struktūrų, formų, periodiškumo, metodų įvairovės ir keitimosi duomenimis konfidencialumo nėra nei tikro tokių dialogų stebėjimo ir vertinimo mechanizmo, nei pažangos rodiklių; rekomenduoja patikslinti kiekvieno dialogo tikslus ir vertinti rezultatus konsultuojantis su Parlamentu;

41.  primygtinai ragina EIVT toliau bendradarbiauti su visomis šalimis, su kuriomis ji palaiko žmogaus teisių dialogus – prašyti atitinkamų valdžios institucijų prisiimti konkrečius įsipareigojimus ir reguliariai imtis veiksmų, kurių jos reikalavo per konsultacijas;

ES gairės dėl žmogaus teisių

42.  teigiamai vertina tai, kad per ataskaitinį 2013 m. laikotarpį Taryba patvirtino ES lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų žmogaus teisių gaires ir ES religijos ar tikėjimo laisvės gaires, o 2014 m. – ES saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime gaires;

43.  primena, kad dėl gairių tvirtinimo žmogaus teisių sistemoje neturi atsirasti selektyvumo principo, nes universalumo ir nedalumo principai turi likti svarbiausi; ragina Komisiją kartu su Parlamentu ir pilietinės visuomenės atstovais apibrėžti temų, kurioms taikomos tokios gairės, atrankos kriterijus ir taip atrankos procesą padaryti aiškesnį;

44.  ragina Komisiją papildyti gaires, jose nustatant tikslus, kriterijus, priemones, kalendorius, rodiklius, ir į jas įtraukti nuolatinio vertinimo reikalavimą, taip pat suderinti gairių turinį ir formą, kad gairės būtų aiškesnės; atsižvelgdamas į tai, primena, kad Parlamentas neseniai rekomendavo veiksmingai ir orientuojantis į rezultatus įgyvendinti gaires dėl kankinimo;

45.  ragina pilietinės visuomenės veikėjus daugiau dalyvauti rengiant, vertinant ir persvarstant gaires;

46.  primygtinai ragina EIVT ir Tarybą imtis tinkamų veiksmų, kad atskirose šalyse būtų įgyvendintos ir įvertintos ES gairės; ragina EIVT ir valstybes nares nuolat rengti mokymus EIVT ir ES delegacijų darbuotojams ir valstybių narių diplomatams ir nuolat jiems teikti informaciją siekiant užtikrinti, kad ES žmogaus teisių gairės darytų numatytą poveikį formuojant realią politiką konkrečiose šalyse;

ES demokratizacijos ir rinkimų paramos politika

47.  pabrėžia, kad demokratinę tvarką lemia ne tik rinkimų organizavimas, bet ir teisinės valstybės principų, žodžio laisvės, žmogaus teisių laikymasis, nepriklausomas teismų veikimas ir nešališkas administravimas; ragina Komisiją ir EIVT remti trečiosiose šalyse vykstančius demokratijos procesus; šiuo klausimu pabrėžia, kad svarbu imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į rinkimų stebėjimo misijų ataskaitas ir rekomendacijas ir įtraukti jas į atitinkamai šaliai skirtą ES paramos demokratijai veiksmų planą, taip pat pavesti vyriausiajam stebėtojui atlikti konkretų vaidmenį toliau stebint rekomendacijų įgyvendinimą – tai būtų visapusiškos Parlamento paramos demokratijai požiūrį atitinkantys veiksmai, atliekami padedant Parlamento nuolatiniams organams; pažymi, kad ES rinkimų stebėjimo misijos gali atlikti teigiamą vaidmenį siekiant užtikrinti ES, kaip partnerės, patikimumą;

48.  ragina ES dirbti toliau siekiant nustatyti geriausią šios srities patirtį, kad būtų remiami ir stiprinami demokratizacijos procesai; ragina rengti naujas politikos ir veiklos priemones, kurios būtų taikomos prioritetinėse šalyse, siekiant į ES požiūrį nuosekliai, lanksčiai ir patikimai integruoti žmogaus teisių ir paramos demokratijai priemones, įskaitant konfliktų prevencijos priemones ir tarpininkavimą;

49.  pabrėžia, kad politinius pokyčius ir demokratizaciją turi lydėti pagarba žmogaus teisėms, teisingumo, skaidrumo, atskaitomybės, susitaikymo, teisinės valstybės ir demokratinių institucijų steigimo skatinimas; ragina ES sistemingai remti laisvai ir sąžiningai išrinktus parlamentus; pabrėžia, kad reikia investuoti į vadovaujančių ir opozicijos partijų tarpusavio politinius dialogus;

50.  primena, kad po Arabų pavasario Europos Sąjunga iš naujo suformulavo kaimynystės politiką pietinių Viduržemio jūros regiono šalių atžvilgiu ir primygtinai pabrėžė pilietinės visuomenės vaidmenį ir principą „parama pagal pažangą“ siekiant plėtoti tvirtesnę partnerystę su savo kaimynėmis ir padėti jos vykdyti reformas ir pereiti prie demokratijos;

51.  mano, kad ES santykiai su visomis trečiosiomis šalimis turėtų būti grindžiami veiklos rezultatais grindžiamu požiūriu „parama pagal pažangą“ ir kad ES turėtų šalims partnerėms suteikti aukštesnio lygio statusą tik tuo atveju, jeigu akivaizdu, kad jose laikomasi žmogaus teisių ir demokratijos reikalavimų, ir nedvejodama sustabdyti šio statuso galiojimą, jeigu šių reikalavimų nebesilaikoma;

52.  ragina apie žmogaus teises, demokratiją ir ES programas informuoti veiksmingai naudojantis naujomis technologijomis ir žiniatinkliu, kad ši informacija būtų kuo prieinamesnė žmonėms visame pasaulyje;

53.  teigiamai vertina devynių ES delegacijų tam tikrose šalyse atliktą bandomąjį darbą, kuriuo siekiama nuoseklesnės paramos demokratijai ES išorės santykiuose ir kuris pradėtas vadovaujantis 2009 m. ir 2010 m. Tarybos išvadomis ir 2012 m. įtrauktas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje;

54.  reikalauja, kad Komisija ir EIVT geriau su Parlamentu koordinuotų savo veiksmus, susijusius su antrojo etapo bandomosiomis šalimis, siekdama užtikrinti, jog visos ES institucijos dalyvautų ir derintų savo turimas žinias siekiant toliau veiksmingai remti demokratiją trečiosiose šalyse;

55.  sveikina Europos demokratijos fondą už veiksmingą darbą siekiant demokratijos kaimyninėse šalyse ir pritaria, kad jo įgaliojimai būtų apdairiai išplėsti jo veiklą orientuojant ir į kitų demokratizacijos siekiančių šalių visuomenę; ragina valstybes nares, laikantis solidarumo ir įsipareigojimų, skirti fondo biudžetui pakankamai lėšų siekiant užtikrinti kuo lankstesnę ir veiksmingesnę paramą demokratinių permainų siekiantiems vietos veikėjams;

56.  pabrėžia, jog svarbu, kad didėtų moterų vaidmuo propaguojant žmogaus teises ir vykdant demokratines reformas, remiant konfliktų prevenciją ir gerinant politinį dalyvavimą ir atstovavimą; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad reikia atsižvelgti į ES rinkimų stebėjimo misijų ataskaitose pateiktas rekomendacijas dėl visapusiško ir lygiateisio moterų dalyvavimo rinkimų procese ir imtis tolesnių su tuo susijusių veiksmų;

57.  primena, kad plėtra buvo sėkmingiausias ES demokratizacijos laimėjimas, ir pabrėžia, kad derybos su Vakarų Balkanų šalimis tebėra pagrindinė priemonė siekiant padėti šioms šalims sukurti visavertę demokratinę visuomenę;

ES parama žmogaus teisių gynėjams

58.  palankiai vertina dešimtųjų ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų metinių proga priimtas Tarybos išvadas dėl žmogaus teisių gynėjų; be to, giria Komisiją, kad ji vis dažniau naudoja EDŽTRP lėšas teikdama skubią finansinę pagalbą žmogaus teisių gynėjams, kuriems gresia pavojus, ir ragina Komisiją toliau svarstyti, kokiais naujais būdais būtų galima juos remti; tuo pačiu primena Europos demokratijos fondo, kaip kovotojų už demokratiją, tinklaraštininkų ir žurnalistų visame pasaulyje skatinimo ir apsaugos priemonės, svarbą;

59.  apgailestauja, kad žmogaus teisių gynėjų persekiojimas ir atskirtis – vis dar plačiai paplitusi tendencija visame pasaulyje, ypač šalyse, nepritariančiose žmogaus teisių visuotinumui;

60.  ragina ES ypatingą dėmesį skirti įkalintiems žmogaus teisių gynėjams visame pasaulyje ir teigia, kad visa ES turi kartu imtis aktyvesnių veiksmų, kad šie asmenys būtų paleisti – be kitų strategijų vykdymo, įsteigti Europos Parlamento vidaus darbo grupę, kuri, glaudžiai bendradarbiaudama su pilietine visuomene, nuolat gautų naujausią informaciją apie visame pasaulyje įkalintus aktyvistus;

61.  primena savo raginimą EIVT toliau ginti NVO, žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės aktyvistus, žurnalistus ir advokatus didinant ES žmogaus teisių dialogų veiksmingumą ir propaguojant ES teminius prioritetus ir žmogaus teisių gaires; atsižvelgdamas į tai, ragina rengti kampanijas, per kurias būtų susisiekiama ir su tais žmogaus teisių gynėjais, kurie gyvena atokesniuose trečiųjų šalių regionuose, kad būtų padedama įgyvendinti ES politikos tikslus;

62.  ragina EIVT ir Komisiją užtikrinti, kad ES dotacijos ir kitos programos būtų prieinamos ne tik didelėms NVO, bet ir skiriamos vietos pajėgumams didinti; todėl primygtinai ragina sumažinti biurokratinę naštą, kartu išsaugant taikymo ir apskaitos procedūrų atskaitomybę, ir ragina atsižvelgti į vis didesnį spaudimą, kurį pilietinei visuomenei daro represiniai režimai; ragina pragmatiškiau vertinti perėjimo į demokratiją laikotarpiu gyvenančių šalių visuomenę, siekiant užtikrinti, kad būtų remiamos tinkamos organizacijos ir asmenys;

63.  reikalauja, kad EIVT ir ES delegacijos su žmogaus teisių gynėjais ir NVO užmegztų nuoširdų ir dalykinį politinį dialogą, siekdamos rasti geriausius jų veiklai palankios aplinkos užtikrinimo būdus; reikalauja, kad ES aktyviau vykdytų savo diplomatinę veiklą trečiosiose šalyse ir stiprintų žmogaus teisių kontaktinių punktų padėtį, siekdama integruoti žmogaus teisių klausimus į kasdienį politinį ES delegacijų darbą, nuolat primindama politinių kalinių pavardes, stebėdama teismo procesus ir lankydamasi kalėjimuose; pabrėžia, kad ES turi naudoti viešosios diplomatijos priemones, siekdama remti žmogaus teisių gynėjus, ir ragina paleisti įkalintus žmogaus teisių aktyvistus; primygtinai ragina, kad aukščiausio lygio ES atstovai, įskaitant Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Tarybos pirmininką, Komisijos narius, ES specialiuosius įgaliotinius ir valstybių narių vyriausybių pareigūnus, vykdami į šalis, kuriose pilietinė visuomenė patiria spaudimą, sistemingai susitiktų su žmogaus teisių gynėjais;

64.  ragina ES vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir ES užsienio reikalų ministrus surengti metinį Užsienio reikalų tarybos posėdį, kuriame būtų konkrečiai aptariamos ES pastangos siekti, kad būtų paleisti žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai, politiniai aktyvistai ir kiti asmenys, kurie taikiai naudojasi savo teisėmis, ypatingą dėmesį skiriant atvejams, į kuriuos atkreiptas dėmesys Parlamento rezoliucijose, susijusiose su diskusijomis dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų atvejų;

ES parama pasaulinėms ir daugiašalėms žmogaus teisių organizacijoms

65.  primena Parlamento ir jo Žmogaus teisių pakomitečio įsipareigojimą remti tvirtą daugiašalę žmogaus teisių sistemą, kurią globoja Jungtinės Tautos, įskaitant Generalinės Asamblėjos Trečiąjį komitetą, Žmogaus teisių tarybą ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą, ir atitinkamų JT specializuotųjų agentūrų, pvz., TDO, darbą, taip pat darbą, atliekamą pagal JT specialiąsias procedūras;

66.  primena, kokie svarbūs Europos Žmogaus Teisių Teismo priimti sprendimai ir jų įgyvendinimas atitinkamose šalyse, susijęs su žmogaus teisių, kaip pagrindinių vertybių ir principų, laikymusi ir įtvirtinimu;

67.  primena savo tvirtą nusiteikimą oficialiai įteisinti savo dalyvavimą JT Generalinės Asamblėjos sesijose, kaip išdėstyta 2013 m. vasario 7 d. EP rezoliucijoje dėl ES prioritetų Žmogaus teisių taryboje, ir mano, kad būtina ir toliau siųsti Europos Parlamento delegaciją į svarbias JT Žmogaus teisių tarybos ir JT Generalinės Asamblėjos sesijas, bei apgailestauja, kad 2014 m. ši praktika buvo nutraukta;

68.  primena, jog svarbu, kad ES aktyviai dalyvautų visuose JT žmogaus teisių mechanizmuose, visų pirma Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete ir Žmogaus teisių taryboje; ragina ES valstybes nares dalyvauti bendrai remiant rezoliucijas ir jas rengiant, aktyviai dalyvauti diskusijose ir interaktyviuose dialoguose, taip pat skelbti pareiškimus; tvirtai remia vis dažniau ES naudojamą tarpregioninių iniciatyvų praktiką;

69.  dar kartą pabrėžia, kad labai svarbu, jog EIVT, Komisija, Parlamentas ir valstybės narės veiksmingai koordinuotų savo veiklą ir bendradarbiautų žmogaus teisių klausimais; ragina EIVT, ypač per ES delegacijas Niujorke ir Ženevoje, didinti ES veiksmų nuoseklumą laiku ir iš esmės konsultuojantis, kad būtų pristatyta vieninga ES pozicija;

70.  primena Europos Sąjungos veiksmų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), jai rengiantis minėti savo 40-ąsias veiklos metines, svarbą; ragina stiprinti ES, ESBO ir Europos Tarybos ryšius;

71.  taip pat primena Europos Tarybos šioje srityje atlikto darbo svarbą ir tai, kad remiantis Sutartimis Europos Sąjungai būtina skubiai prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos;

72.  dar kartą tvirtina, kad norint užtikrinti nuoseklumą svarbu Niujorke ir Ženevoje per JT Generalines Asamblėjas, Trečiajame komitete ir Žmogaus teisių taryboje atliekamą darbą integruoti į atitinkamą vidaus ir išorės ES veiklą;

ES politika tarptautinės baudžiamosios teisenos srityje ir Tarptautinio baudžiamojo teismo atžvilgiu

73.  primena, kad visiškai palaiko Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) veiklą, padedančią panaikinti tarptautinei bendruomenei nerimą keliantį sunkiausius nusikaltimus įvykdžiusių nusikaltėlių nebaudžiamumą ir užtikrinti teisingumą nukentėjusiesiems nuo karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido; toliau budriai stebi bet kokius mėginimus pakenkti jo teisėtumui ir nepriklausomumui; primena jo svarbų vaidmenį dvejopame teisingumo ir susitaikinimo procese; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su Teismu ir jam teikti tvirtą diplomatinę ir politinę paramą dvišaliuose santykiuose ir visuose forumuose, įskaitant JT; reiškia susirūpinimą, kad keletas arešto orderių vis dar neįvykdyti; ragina ES, jos valstybes nares ir ES specialiuosius įgaliotinius aktyviai remti TBT, skatinti užtikrinti jo sprendimų vykdymą ir kovoti su nebaudžiamumu už Romos statute nurodytus nusikaltimus; mano, kad vis didesnis dalyvaujančių šalių skaičius yra svarbus pokytis stiprinant Teismo visuotinumą; palankiai vertina tai, kad 2013 m. vasario mėn. Dramblio Kaulo Krantas ratifikavo Romos statutą, bet apgailestauja, kad 2014 m. statuto neratifikavo nė viena valstybė; ragina ES ir jos valstybes nares labiau skatinti ratifikuoti Romos statutą ir jį įgyvendinti siekiant išplėsti pagal tarptautinę teisę nukentėjusiesiems nuo sunkių nusikaltimų numatytą teisę kreiptis į teismą; ragina ES valstybes nares – TBT Romos statuto šalis – suteikti TBT reikiamų išteklių, kad jis galėtų sąžiningai ir veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus; ragina ES toliau teikti paramą tarptautiniam baudžiamajam teisingumui ir TBT, be kita ko, remiant pilietinės visuomenės veikėjus pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę;

74.  primena raginimą sukurti ES specialiojo įgaliotinio tarptautinio teisingumo ir tarptautinės humanitarinės teisės klausimais pareigybę, kad šias pareigas atliekančių subjektų veikla būtų iškili ir susilauktų pelnyto matomumo – taip bus veiksmingai įgyvendinami ES planai, o įsipareigojimas kovoti su nebaudžiamumu bus integruotas į visus ES išorės veiksmus;

75.  apgailestauja, kad TBT Romos statutas vis dar neįtrauktas į naujo BLS reglamento konvencijų, kurias reikalaujama pasirašyti norint gauti BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalies statusą, sąrašą; pažymi, kad daugelis šalių, pageidaujančių gauti BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalies statusą, nėra pasirašiusios ar ratifikavusios Romos statuto; primena savo rekomendaciją įtraukti Romos statutą į būsimą konvencijų sąrašą;

76.  primena savo raginimą ES priimti bendrą poziciją agresijos nusikaltimo ir Kampalos pakeitimų klausimais ir ragina ES valstybes nares nedelsiant suderinti nacionalinius teisės aktus su Kampalos pakeitimų apibrėžtimis ir kitomis Romos statute numatytomis prievolėmis, kad būtų sudaryta galimybė vykdyti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą valstybėse narėse ir gerinamas bendradarbiavimas su Teismu;

77.  prieš 100-ąsias Armėnijos genocido metines ragina visas ES valstybes nares jį pripažinti ir ragina jas ir ES institucijas dar labiau prisidėti prie Armėnijos genocido pripažinimo;

78.  primygtinai ragina EIVT skleisti nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų ir smurto trečiosiose šalyse teisių, apsaugos ir paramos jiems gerąją patirtį ir su trečiosiomis šalimis keistis informacija apie kovos su korupcija priemones, nes korupcija dažnai yra kelias į nebaudžiamumą ir pagrindinė neteisingo elgesio su nukentėjusiaisiais priežastis;

ES kovos su mirties bausme veiksmai

79.  primena, kad visiškai nepritaria mirties bausmei, ir ragina ES ir jos valstybes nares toliau vykdyti labai svarbią mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje politiką; ragina EIVT budriai stebėti pokyčius visose pasaulio šalyse ir naudoti visas turimas poveikio priemones;

80.  be išlygų palaiko 2014 m. gruodžio mėn. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Mirties bausmės taikymo moratoriumas“(23);

81.  ragina ES viso pasaulio forumuose toliau bendradarbiauti ir naudoti diplomatijos priemones siekiant panaikinti mirties bausmę, kaip numatyta ES gairėse dėl mirties bausmės, ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiama kiekvieno asmens, kuriam gresia mirties bausmė, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nenaudojant kankinimų ir kito netinkamo elgesio, kuriuo išgaunami prisipažinimai;

82.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip pranešama, nuo 2012 m. iki 2013 m. pasaulyje įvykdyta daugiau mirties bausmių, nepaisant to, kad mirties bausmes vykdo vis mažiau šalių; ragina ES imtis tinkamų veiksmų, susijusių su tuo, kad Kinijoje ir Irane vis dar dažnai vykdoma mirties bausmė, 2013 m. vėl pradėta vykdyti mirties bausmė Indonezijoje, Kuveite, Nigerijoje ir Vietname, 2013 m. Irane, Saudo Arabijoje ir Jemene mirties bausmė įvykdyta nepilnamečiams, taip pat labai pagausėjo pranešimų apie įvykdytas mirties bausmes Irake ir Saudo Arabijoje;

83.  teigiamai vertina tai, kad Jungtinėse Valstijose atgaivinta diskusija apie atsitiktinį ir su klaidos galimybe susijusį mirties bausmės pobūdį, vykdoma kampanija, kuria siekiama sustabdyti mirties bausmės vykdymui naudojamų medžiagų srautą iš Europos į Jungtines Valstijas, o Merilendo valstijoje 2013 m. mirties bausmė panaikinta; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir EIVT susisiekti su JAV federaline vyriausybe ir valstijų vyriausybėmis siekiant pagreitinti mirties bausmės panaikinimą Jungtinėse Valstijose ir taip tarptautiniu mastu sustiprinti transatlantinį bendradarbiavimą patikimai įtvirtinant žmogaus teises, tarptautinį teisingumą ir demokratiją;

84.  ragina Komisiją naudotis nauju lankstumu, kurį šiuo metu suteikia Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė, ir išnagrinėti naujus kampanijos už mirties bausmės panaikinimą vykdymo būdus, taip pat remti veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią mirties bausmės nuosprendžių priėmimui ar jos vykdymui;

85.  pabrėžia, kad ES svarbu ir toliau stebėti sąlygas, kuriomis vykdoma mirties bausmė tose šalyse, kuriose mirties bausmė vis dar taikoma, ir remti teisines ir konstitucines reformas siekiant visiškai ir galutinai panaikinti mirties bausmę;

86.  primena savo tvirtą įsitikinimą, kad mirties bausmė, kaip teisės į asmens neliečiamybę ir žmogaus orumo pažeidimas, yra nesuderinama su žiauraus, nežmoniško ar žeminančio baudimo draudimu pagal tarptautinę teisę, ir ragina EIVT ir valstybes nares oficialiai pripažinti šį nesuderinamumą ir atitinkamai pritaikyti ES politiką dėl mirties bausmės; pabrėžia, kad atitinkamas ES gaires dėl mirties bausmės ir kankinimo reikia aiškinti kaip kompleksines;

ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ar baudimu veiksmai

87.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir EIVT, atsižvelgiant į tebegaunamus pranešimus apie pasaulyje plačiai paplitusią kankinimų ir smurto praktiką, dėti daugiau ES kovos su kankinimais ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ar baudimu pastangų; primena savo susirūpinimą, kad ES veiksmai šioje srityje tebėra nepakankami ir neatitinka jos įsipareigojimų pagal ES gaires dėl kankinimų; ragina ES labiau remti nacionalinių ir regioninių kankinimų prevencijos mechanizmų kūrimą ir stiprinimą; atkreipia dėmesį į 2014 m. sausio 14 d. Komisijos, reaguojant į 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją, pateiktą pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui (COM(2014)0001);

88.  primena, kad pagal TBT Romos statuto 7 ir 8 straipsnius sistemingas arba didelio masto kankinimas gali būti priskirtas prie karo nusikaltimų arba nusikalimų žmoniškumui; pabrėžia, kad pagal atsakomybės užtikrinti apsaugą principą tarptautinė bendruomenė privalo vykdyti jai paskirtus ypatingus įgaliojimus;

89.  ragina EIVT išsamiai išnagrinėti JT komiteto prieš kankinimą, pagal Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvų protokolą sukurto pakomitečio ir Europos Tarybos kankinimų prevencijos komiteto atskiroms šalims parengtas išvadas ir politiniuose dialoguose su atitinkamomis šalimis, taip pat viešuose pareiškimuose nuolat priminti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus; ragina EIVT, ypač ES delegacijas, ir valstybes nares, ypač jų ambasadas vietoje, gerinti ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu arba baudimu gairių įgyvendinimą; ragina valstybes nares didinti prekybos įrankiais, kurie gali būti panaudoti nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui arba kankinimams vykdyti, kontrolę, taip pat dvejopo naudojimo technologijų ir objektų prekybos kontrolę;

90.  pabrėžia, kad tokių pažeidžiamų grupių, kaip etninės, kalbinės ir religinės grupės, nariai sulaikymo vietose daug dažniau patiria kankinimą ir netinkamą elgesį, todėl tam turi būti skirtas ypatingas dėmesys;

91.  apgailestauja, kad Europos įmonės eksportuoja produktus ir ginklus, kurie gali būti naudojami kankinimams ir kitoms bausmėms vykdyti arba žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui, taip pat taikant represijas per protestus; atsižvelgdamas į tai, pritaria Reglamento (EB) Nr. 1236/2005 persvarstymui;

92.  primena, kaip svarbu taikyti veiksmingus tam tikrų vaistų, kurie gali būti naudojami mirties bausmei vykdyti, ir įrangos, kuri gali būti naudojama kankinimams, eksporto kontrolės mechanizmus; ragina Komisiją panaikinti likusias reglamento spragas įvedant visa apimančią galutinio naudojimo sąlygą, kuria būtų draudžiama eksportuoti vaistus, kurie gali būti naudojami kankinant ar vykdant mirties bausmę;

93.  ragina ES ir valstybes nares siekti, kad visos trečiosios šalys ratifikuotų 2006 m. gruodžio 20 d. Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo;

Žmogaus teisės ES prekybos susitarimuose ir kituose tarptautiniuose susitarimuose

94.  ragina ES užtikrinti, kad su trečiosiomis šalimis sudarytais prekybos susitarimais būtų skatinamas šių šalių ekonominis ir socialinis vystymasis ir užtikrinamas geras jų gamtos išteklių, ypač žemės ir vandens išteklių, valdymas; primena savo raginimą į ES tarptautinius susitarimus, įskaitant prekybos ir investicijų susitarimus, sudarytus ar planuojamus sudaryti su trečiosiomis šalimis, sistemingai įtraukti privalomas, vykdytinas ir neginčytinas nuostatas dėl žmogaus teisių ir ragina ankstyvuoju derybų dėl prekybos ir investicijų susitarimų etapu geriau konsultuotis su Europos Parlamentu, veiksmingai stebėti nuostatų dėl žmogaus teisių taikymą ir pranešti Parlamentui apie žmogaus teisių aspektus tokiuose susitarimuose;

95.  nurodo, kad prekybos politika padeda įgyvendinti pagrindinius ES tikslus ir kad pagal SESV 207 straipsnį ES prekybos politika vykdoma „vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais“; be to, nurodo, kad pagal ES sutarties 3 straipsnį Sąjunga privalo prisidėti „prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo“.

96.  ragina Europos Komisiją rengiant savo būsimą prekybos strategiją atsižvelgti į svarbų prekybos ir tarptautinių susitarimų vaidmenį propaguojant žmogaus teises tarptautinėje arenoje;

97.  pabrėžia, kad būtina, jog Europos Sąjunga toliau vykdytų daugiašalį bendradarbiavimą ir plėtotų daugiašalį dialogą žmogaus teisių klausimais, visų pirma su Pasaulio prekybos organizacija ir JT, siekdama sukurti daugiašalę prekybos sistemą, kuri padėtų laikytis žmogaus teisių;

98.  primena, kad BLS sukurta taip, kad pagal šią sistemą lengvatas gaunančios šalys turi laikytis tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose įtvirtintų principų ir pagrindinių darbo standartų, ir kad ši sistema apima specialų papildomų muitų tarifų lengvatų režimą, kuriuo siekiama skatinti ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti pagrindines tarptautines konvencijas žmogaus ir darbo teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo klausimais; primena, kad nesilaikant šių sąlygų gali būti sustabdytas tokio prekybos režimo taikymas; primena, kad svarbu nuolat stebėti ir vertinti kaip BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalys įgyvendina tarptautines konvencijas;

99.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo peržiūrėta BLS; nurodo, kad BLS+ toliau taikoma bendrojoje lengvatų sistemoje ir kad pagal ją reikalaujama, jog lengvatų pagal šią sistemą prašančios šalys įsipareigotų visapusiškai bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis tarptautinių žmogaus ir darbuotojų teisių konvencijų laikymosi srityje;

Verslas ir žmogaus teisės

100.  apgailestauja, kad vis dar trūksta kompleksinio požiūrio į tai, kaip bendrovės visame pasaulyje laikosi žmogaus teisių standartų, ir dėl to kai kurios valstybės ir įmonės gali šias taisykles apeiti; taigi pabrėžia, kad reikia patvirtinti įmonių socialinės atsakomybės taisykles; tvirtai remia JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų įgyvendinimą; visų pirma ragina Komisiją pradėti taikyti veiksmingas priemones, reikalingas JT specialiojo įgaliotinio verslo ir žmogaus teisių klausimais Johno Ruggie pasiūlytai programai „Ginti, gerbti ir taisyti“ įgyvendinti; primena, kad svarbu propaguoti įmonių socialinės atsakomybės principus, įskaitant tuos atvejus, kai įmonės vykdo veiklą už ES ribų, ir užtikrinti, kad šių principų būtų laikomasi visoje tiekimo grandinėje, ypač atsižvelgiant į prekybą nelegalia mediena, neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais ir prekybą konflikto zonose išgaunamomis naudingosiomis iškasenomis; yra įsitikinęs, kad Europos įmonės ir joms pavaldžios bendrovės arba subrangovai turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį visame pasaulyje skatinant ir skleidžiant geriausius tarptautinius standartus, susijusius su verslu ir žmogaus teisėmis;

101.  prašo, kad Komisija ir EIVT paragintų visame pasaulyje esančias ES delegacijas užmegzti ryšius su ES įmonėmis siekiant propaguoti pagarbą žmogaus teisėms ir užtikrinti, kad verslas ir žmogaus teisės, kaip svarbiausios temos, būtų įtraukti į vietose skelbiamus kvietimus teikti paraiškas Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės paramai gauti; prašo valstybių narių stebėti, kad įmonės, kurioms taikoma nacionalinė teisė, laikytųsi žmogaus teisių ir socialinių, sveikatos ir aplinkosaugos standartų, kurių laikytis jos privalo, kai steigiasi ar vykdo savo veiklą trečiojoje šalyje;

102.  atkreipia dėmesį į ES Įmonių socialinės atsakomybės strategiją 2011–2014 m., kurioje valstybės narės raginamos parengti nacionalinius JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų įgyvendinimo veiklos planus; primena savo raginimą Komisijai reguliariai teikti ataskaitas dėl JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų įgyvendinimo ES valstybėse narėse, taip pat dėl šių principų įtraukimo į nacionalinius veiklos planus; apgailestauja dėl to, kad Komisija daro nepakankamą pažangą reaguodama į Parlamento prašymą siūlyti teisės aktus, kuriais ES įmonės būtų įpareigotos užtikrinti, kad jų sandoriais nebūtų remiami konfliktų kaltininkai ir nebūtų prisidedama prie šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų;

103.  dar kartą tvirtina, kad Europos verslo subjektai turėtų stropiai ir tinkamai užtikrinti, kad jų veikloje būtų laikomasi žmogaus teisių, kad ir kur ji būtų vykdoma; pabrėžia, kad svarbu teikti tikslingas ataskaitas apie tai, kokį poveikį žmogaus teisėms, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai daro Europos finansų institucijų remiami projektai; primygtinai teigia, kad šios įstaigos privalo užtikrinti, jog jų veikla atitiktų ES sutarties 21 straipsnį, kuriame, be kita ko, nustatyta prievolė laikytis žmogaus teisių;

104.  pažymi, kad įmonės turėtų vertinti tai ne kaip sunkumą, o kaip galimybę kurti naujas verslo galimybes tuose regionuose, kuriuose labiausiai reikia tvarių ir atsakingų investicijų, ir kaip priemonę padėti įtvirtinti pagarbą žmogaus teisėms besivystančiose šalyse;

105.  ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad valstybėse narėse įsteigtos trečiųjų šalių piliečiams ar pačioms trečiosioms šalims priklausančios įmonės neremtų konfliktų kurstytojų ar sunkių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant modernias vergijos formas, pvz. prekybą žmonėmis ir jų įdarbinimą nepakenčiamomis sąlygomis, vykdytojų;

106.  ragina Komisiją ir EIVT aktyviai imtis iniciatyvos gerinti nuo žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su įmonių veikla už ES ribų, nukentėjusių asmenų galimybes kreiptis į teismą; be to, primygtinai reikalauja nustatyti veiksmingas teisines žmogaus teises pažeidžiančių bendrovių baudimo priemones ir užtikrinti, kad nuo tokių pažeidimų nukentėję asmenys galėtų pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;

107.  ragina ES įsitraukti į JT sistemoje prasidedančias diskusijas dėl teisiškai įpareigojančio tarptautinio dokumento verslo ir žmogaus teisių klausimais rengimo;

108.  primena keturis pagrindinius visuotinius darbo standartus, įtvirtintus TDO dokumentuose, t. y.: asociacijų laisvę ir teisę į kolektyvines derybas; visų formų priverstinio darbo, išnaudojimo ir vergijos panaikinimą; vaikų darbo panaikinimą; diskriminacijos užimtumo srityje panaikinimą;

109.  ypač primena, kad skubiai reikia užtikrinti asociacijų laisvę ir vykdyti kovą su visų formų represijomis, įskaitant profesinių sąjungų narių žmogžudystes;

110.  labai susirūpinęs pažymi, kad TDO duomenimis maždaug 21 milijonas vyrų, moterų ir vaikų pasaulyje patiria vergovę; pabrėžia, kad žmogaus teisių klausimus reikia spręsti visapusiškai ir nefragmentiškai, pabrėžiant tiek pilietines ir politines teises, tiek ekonomines, socialines, kultūrines teises ir teises aplinkos srityje, ir prisiimant tvirtus ir privalomus įsipareigojimus jų paisyti, kadangi be šių teisių vystymasis yra neįmanomas; pabrėžia, kad reikia šalinti pagrindines skurdo priežastis; atkreipia dėmesį į prievolę laikytis tarptautinių darbo standartų siekiant, kad būtų įvykdyta TDO deramo darbo darbotvarkė; mano, kad ES išorės santykiuose socialiniams klausimams turėtų būti skiriama daugiau dėmesio; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad ES neturi parengtos standartinės nuostatos dėl socialinės apsaugos formuluotės, kurią būtų galima įtraukti į visus išorės prekybos susitarimus; taigi ragina ES į visus savo užsienio prekybos susitarimus įtraukti pagrindinius TDO darbo standartus atitinkantį vystymosi skyrių ir nuostatą dėl socialinės apsaugos;

111.  pažymi, kad dėl blogėjančios saugumo padėties pasaulyje ir vis gilėjančios finansų krizės, prasidėjusios po 2008 m. finansų sistemos žlugimo, neturtingiausiose pasaulio šalyse padaugėjo vaikų darbo ir dėl to įmonės, kurios apsirūpina prekėmis besivystančiose šalyse, gali patirti teisinių padarinių ir gali būti pakenkta jų reputacijai; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir EIVT toliau propaguoti Tarptautinę programą dėl vaikų darbo panaikinimo, ypač besivystančiose šalyse, kuriose nepaprastai daug vaikų turi dirbti, kad papildytų šeimos pajamas;

ES veiksmai siekiant užtikrinti teisę į saviraiškos laisvę internete ir realiame gyvenime ir apriboti sekimo technologijų poveikį žmogaus teisėms

112.  pripažįsta, kad greita informacinių ir ryšių technologijų raida visame pasaulyje pakeitė naudojimosi saviraiškos laisve ir informacijos prieinamumo aplinką ir atnešė tiek didelių privalumų, tiek rimtų problemų; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad 2014 m. gegužės mėn. Taryba priėmė tam skirtas ES saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime gaires;

113.  primena, kad saviraiškos laisvė ir žiniasklaidos laisvė, nepriklausomumas bei pliuralizmas yra būtini tvarios demokratijos aspektai, padedantys kuo labiau padidinti pilietinės visuomenės dalyvavimą ir suteikti galių piliečiams, todėl yra nepakeičiami užtikrinant skaidrumą ir atskaitomybę visuomenės gyvenime;

114.  ragina aktyviau remti žiniasklaidos laisvę, apsaugoti nepriklausomus žurnalistus ir tinklaraščių kūrėjus, sumažinti skaitmeninę atskirtį ir palengvinti nevaržomą prieigą prie informacijos ir bendravimo ir necenzūruotą prieigą prie interneto (skaitmeninę laisvę);

115.  ragina ES ir jos valstybes nares atidžiau stebėti visus saviraiškos laisvės apribojimus, įskaitant agresyvų baudžiamųjų įstatymų dėl šmeižto ir kitų ribojančių teisės aktų, kriterijų ar apsunkinančių procedūrų naudojimą registruojant žurnalistus ar kitus su žiniasklaida susijusių profesijų atstovus ar steigiant žiniasklaidos subjektą, ir aiškiai bei skubiai šiuos apribojimus pasmerkti, taip pat imtis tvirtų iniciatyvų siekiant pagerinti visuotinės svarbos informacijos prieinamumą;

116.  smerkia visus skaitmeninių ryšių apribojimus, įskaitant interneto svetainių uždarymą, asmeninių prieigų blokavimą, kai šie veiksmai nukreipti prieš pilietinę visuomenę, pilietinių laisvių aktyvistus ir laisvą žiniasklaidą;

117.  reiškia susirūpinimą dėl stebėjimo, sekimo, cenzūravimo ir informacijos atrankos technologijų platinimo ir plitimo, kadangi jos kelia vis didesnį pavojų autokratinėse šalyse gyvenantiems žmogaus teisių ir demokratijos aktyvistams, taip pat iškyla nerimą keliančių klausimų, susijusių su teise į privatų gyvenimą demokratinėse šalyse, net kai šios technologijos naudojamos teisėtais tikslais, pvz., kovos su terorizmu, valstybės saugumo ir teisėsaugos tikslais;

118.  pripažįsta, kad Europoje veikia dideli įsilaužimo ir sekimo technologijų gamintojai, o šios technologijos gali būti naudojamos žmogaus teisėms pažeisti ir išpuoliams prieš Europos skaitmeninę infrastruktūrą vykdyti; ragina Komisiją persvarstyti Europos eksporto kontrolės sistemą siekiant užtikrinti, kad pavojinga technologija negalėtų pasinaudoti netinkami asmenys;

119.  teigiamai vertina 2013 m. birželio mėn. Komisijos paskelbtą JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų įgyvendinimo informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje vadovą; vis dėlto yra susirūpinęs dėl prekybos produktais ir paslaugomis, kurie skirti prieigai prie interneto blokuoti arba kuriuos naudojant galima vykdyti masinį sekimą ir stebėti interneto ir judriojo ryšio duomenų srautą, vykdyti paieškos rezultatų atranką arba įsiskverbti į privačius pokalbius; atkreipia dėmesį į 2014 m. balandžio 24 d. Komisijos komunikatą „Eksporto kontrolės politikos peržiūra. Saugumo ir konkurencingumo užtikrinimas kintančiame pasaulyje“ (COM(2014)0244), kuriame, be kita ko, pripažįstamos žmogaus teisių problemos, su kuriomis susiduriama eksportuojant tam tikras IRT; todėl ragina Komisiją apsvarstyti, kaip pagerinti šią padėtį siekiant priimti atnaujintas eksporto kontrolės gaires;

120.  ragina Komisiją toliau remti iniciatyvas, susijusias su skaitmeninio saugumo technologijų kūrimu ir platinimu, kad žmogaus teisių aktyvistai galėtų naudotis saugiomis duomenų rinkimo, registravimo ir saugojimo sistemomis ir kartu išvengtų represinių vyriausybių sekimo;

Pilietinės visuomenės ir susirinkimų ir asociacijų laisvės rėmimas ES

121.  reiškia rimtą susirūpinimą dėl to, kad daugelyje pasaulio šalių mažėja erdvės teisėtai pilietinės visuomenės veiklai; mano, kad laisva pilietinė visuomenė visose visuomenėse yra žmogaus teisių apsaugos ir paramos joms, taip pat visų demokratinių vertybių pagrindo dalis; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina visas ES programas, kuriomis siekiama mokyti jaunus trečiųjų šalių specialistus ir supaprastinti trečiųjų šalių piliečiams skirtas studentų mainų programas, nes jomis jaunimas skatinamas aktyviai dalyvauti kuriant demokratiją ir veiksmingai prisidėti prie pilietinės visuomenės vystymosi;

122.  ragina ES ir jos valstybes nares atidžiau stebėti visus susirinkimų ir asociacijų laisvės apribojimus, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų draudimus, agresyvų baudžiamųjų įstatymų dėl šmeižto ir kitų ribojančių teisės aktų naudojimą, pernelyg didelių registracijos ir ataskaitų teikimo reikalavimų nustatymą, pernelyg griežtų taisyklių dėl iš užsienio gaunamo finansavimo ar draudimų NVO užsiimti politine veikla ar palaikyti ryšius su asmenimis iš užsienio nustatymą ir aiškiai bei skubiai juos pasmerkti;

123.  ragina ES ir jos valstybes nares apie susirinkimų ir asociacijų laisvės pažeidimus kalbėti per kiekvieno lygmens politinį dialogą, įskaitant aukščiausio lygmens politinį dialogą, kai vykdant kitų formų dialogą, įskaitant žmogaus teisių dialogą, nepavyko pasiekti jokio konkretaus padėties vietoje pagerėjimo; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares per šiuos dialogus informuoti apie konkrečius nerimą keliančius atvejus, ypač apie visus atvejus, kai žmonės yra įkalinti vien už naudojimąsi savo teise rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas;

124.  ragina ES delegacijų ir valstybių narių ambasadų atstovus stebėti žmogaus teisių gynėjų ir visų vien už naudojimąsi savo teise rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas įkalintų asmenų bylų teisminį nagrinėjimą ir prireikus viešai pasmerkti teisės į teisingą bylos nagrinėjimą nesilaikymą;

125.  ragina ES būsimame ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje pirmenybę teikti pagarbai susirinkimų ir asociacijų laisvei ir šios laisvės propagavimui ir numatyti konkrečius šios srities veiksmus, nes susirinkimų ir asociacijų laisvė yra gyvybiškai svarbūs demokratijos ir atviros visuomenės elementai;

126.  dar kartą primena, kad pritaria tam, jog didžioji EDŽTRP lėšų dalis būtų skiriama paramai žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės veiksmams visame pasaulyje, ir pritaria, kad būtų sukurti teisinės gynybos fondai, kurių lėšomis būtų padedama persekiojamiems žurnalistams ir aktyvistams gauti advokatą ir užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą;

127.  pabrėžia, kaip svarbu, kad nacionalinės žmogaus teisių institucijos nacionaliniu lygmeniu stebėtų, kaip laikomasi žmogaus teisių, didintų informuotumą šiuo klausimu ir užtikrintų nukentėjusiesiems nuo pažeidimų galimybę ginti savo teises; ragina ES parengti Paryžiaus principus atitinkančią nacionalinių žmogaus teisių institucijų rėmimo politiką ir jai teikti pirmenybę išorės pagalbos srityje, ypač pagal Europos kaimynystės priemonę;

Minties, sąžinės ir religijos ar tikėjimo laisvė

128.  smerkia bet kokį smurtą ir diskriminaciją dėl ideologijos, religijos ar įsitikinimų, kaip nustatyta SESV 10 straipsnyje; reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat gaunamų pranešimų apie visame pasaulyje, įskaitant Artimuosius Rytus, vykdomus smurto veiksmus prieš religines mažumas ir šių mažumų diskriminaciją; pabrėžia, kad teisė į minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvę yra pagrindinė žmogaus teisė, susijusi su kitomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, apimanti teisę tikėti arba netikėti ir teisę išpažinti bet kokią religiją ar tikėjimą ar jo neišpažinti, taip pat teisę priimti, keisti pasirinktą tikėjimą, jo atsisakyti arba vėl prie jo sugrįžti, kaip įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnyje;

129.  ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad religinės mažumos būtų gerbiamos visame pasaulyje, ypač Artimuosiuose Rytuose, kur krikščionis, įskaitant katalikus, Armėnijos apaštalų bažnyčios narius, koptus ir jazidus, ir musulmonų mažumas persekioja grupuotė „Da'esh“ ir kitos teroristų grupuotės;

130.  griežtai smerkia įvairiose pasaulio šalyse įvykdytus išpuolius prieš krikščionis ir reiškia solidarumą su nukentėjusiųjų šeimomis; yra labai susirūpinęs, kad prieš krikščionių bendruomenes vis dažniau vykdomos represijos, jie patiria diskriminaciją, netoleranciją ir smurtinius išpuolius, ypač Afrikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose; be to, ragina vyriausybes patraukti visus atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn; yra labai susirūpinęs dėl dabartinės krikščionių padėties Šiaurės Korėjoje, Somalyje, Sirijoje, Irake, Afganistane, Saudo Arabijoje, Pakistane, Uzbekistane, Jemene, Nigerijoje ir daugelyje kitų šalių, kuriose krikščionys gyvena bijodami, kad juos nužudys, kankins, prievartaus, pagrobs, o jų bažnyčios bus apgadintos arba sunaikintos;

131.  reiškia didelį susirūpinimą dėl rohinjų musulmonų mažumai priklausančių asmenų padėties Mianmare (Birmoje) – jiems nesuteikiama Birmos pilietybė, jie susiduria su sistemingais žmogaus teisių pažeidimais ir persekiojimu; primena 2013 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl rohinjų musulmonų padėties(24);

132.  teigiamai vertina tai, kad ataskaitiniu 2013 m. laikotarpiu priimtos ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gairės, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose ir dvišaliuose santykiuose su trečiosiomis šalimis ypač daug dėmesio skirti šių gairių įgyvendinimui, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamai tikėjimo atsisakiusių asmenų padėčiai; giria naująją ES vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją už tai, kad ji pareiškė, jog religijos ar tikėjimo laisvė yra vienas iš žmogaus teisių srities prioritetų; ragina ES vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją įsitraukti į nuolatinį dialogą su NVO, religinėmis ar tikėjimo grupėmis ir religiniais lyderiais;

133.  teigiamai vertina ES įsipareigojimą teisę į religijos ar tikėjimo laisvę propaguoti tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose, įskaitant JT, ESBO, Europos Tarybą ir kitus regioninius mechanizmus; ragina ES toliau teikti JT Generalinei Asamblėjai metinę rezoliuciją dėl religijos ar tikėjimo laisvės ir remti JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus;

Moterų ir mergaičių teisės

134.  palankiai vertina tai, kad ES rėmė JT rezoliucijas lyčių klausimais, visų pirma rezoliucijas dėl smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimo, dėl moterų diskriminacijos ir dėl saviraiškos ir nuomonės laisvės vaidmens moterų įgalėjimo srityje, taip pat teigiamai vertina tai, kad ES pritarė JT pareiškimams dėl ankstyvų ir priverstinių santuokų ir dėl moterų lyties organų žalojimo;

135.  ragina ES aktyviai dalyvauti Moterų padėties komisijos 59-oje sesijoje ir toliau kovoti su visais bandymais trukdyti veikti Pekino veiksmų platformai, per kurią, be kita ko, siekiama užtikrinti galimybes naudotis švietimo ir sveikatos paslaugomis kaip pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos teisėmis;

136.  apgailestauja, kad iki šiol mergaičių ir moterų kūnai, visų pirma jų lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės, išlieka ideologinio mūšio objektu, ir ragina ES ir jos valstybes nares pripažinti neatimamas moterų ir mergaičių teises į kūno neliečiamumą ir savarankišką sprendimų priėmimą, ir, be kita ko, teisę savo noru naudotis šeimos planavimo paslaugomis, teisę į saugų ir teisėtą nėštumo nutraukimą, teisę nepatirti smurto, įskaitant moterų lytinių organų žalojimą, vaikų, ankstyvas ir priverstines santuokas ir išžaginimus santuokoje;

137.  dar kartą patvirtina, kad smerkia visų rūšių smurtą prieš moteris ir mergaites, visų pirma seksualinio smurto kaip karo ginklo naudojimą ir smurtą šeimoje; ragina visas valstybes, kurios yra Europos Tarybos narės, pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo; ragina pačią ES imtis veiksmų, kad būtų galima prisijungti prie konvencijos, siekiant užtikrinti ES vidaus ir išorės veiksmų kovojant su smurtu prieš moteris ir mergaites nuoseklumą;

138.  reiškia didelį susirūpinimą, kad vyriausybės dedasi nematančios nežmoniškų moterų lytinio išnaudojimo atvejų, kai tuo tarpu viena iš trijų moterų visame pasaulyje bent kartą gyvenime patiria smurtą; primygtinai ragina EIVT toliau plėtoti gerąją praktiką, kaip kovoti su moterų išžaginimais ir lytiniu smurtu prieš jas trečiosiose šalyse, siekiant pašalinti gilumines šios problemos priežastis;

139.  pabrėžia, jog svarbu, kad valdžios institucijos imtųsi rengti švietimo kampanijas, skirtas vyrams ir visų pirma jaunesniajai kartai, stengiantis užkirsti kelią visų tipų smurtui dėl lyties ir jį palaipsniui panaikinti; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad ir Europos Sąjungos, ir trečiųjų šalių sveikatos specialistai, policijos pareigūnai, prokurorai ir teisėjai būtų tinkamai apmokyti padėti smurto aukoms ir jas paremti;

140.  pabrėžia, kad smurtas dėl lyties, įskaitant žalingą įprastinę ir tradicinę praktiką, yra pagrindinių žmogaus teisių, visų pirma žmogaus orumo, teisės į gyvybę ir teisės į asmens neliečiamybę, pažeidimas;

141.  atkreipia dėmesį į tai, kad Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo yra svarbus ir privalomas tarptautinis dokumentas, todėl kuo daugiau šalių jį pasirašys, tuo labiau iš esmės bus padedama plėtoti integruotą politiką, skirtą aukoms apsaugoti ir jų įgalėjimui užtikrinti, taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui šioje srityje skatinti;

142.  ragina Tarybą įtraukti nėštumo nutraukimo dėl nepageidaujamos kūdikio lyties klausimą į ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites; ragina Komisiją ir Tarybą sukurti duomenų rinkimo būdus ir rodiklius, susijusius su šiuo reiškiniu, ir ragina EIVT atsižvelgti į šį klausimą plėtojant ir įgyvendinant atitinkamų šalių žmogaus teisių strategijas;

143.  pabrėžia informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijų svarbą bendruomenėse, kuriose praktikuojamas moterų lyties organų žalojimas, jaunų mergaičių seksualinis išnaudojimas, ankstyvos ir priverstinės santuokos, moterų žudymas ir kiti su lytimi susiję žmogaus teisių pažeidimai, taip pat pabrėžia, jog rengiant ir įgyvendinant šias kampanijas svarbu įtraukti žmogaus teisių gynėjus, jau kovojančius už tai, kad minėtųjų praktikų būtų atsisakyta; primena, kad vaikų santuokos, ankstyvos ir priverstinės santuokos ir minimalaus teisėto santuokos amžiaus netaikymas yra ne tik vaiko teisių pažeidimas, bet ir moterų įgalėjimo kliūtis;

144.  griežtai smerkia kaip karo taktiką naudojamą prieš moteris nukreiptą lytinę prievartą, taip pat tokius nusikaltimus kaip masinis prievartavimas, seksualinė vergovė, prievartinė prostitucija, įvairus persekiojimas lyties pagrindu, įskaitant moterų lytinių organų žalojimą, prekybą žmonėmis, sekso turizmą, ankstyvas ir priverstines santuokas, žudymą dėl garbės ir visų kitų formų panašaus sunkumo lytinę prievartą; atsižvelgdamas į tai, ir toliau yra labai susirūpinęs dėl padėties, pavyzdžiui, Afrikos Didžiųjų ežerų regione ir Sirijoje; remia padalinio „JT moterys“, JT specialiojo pranešėjo smurto prieš moteris, jo priežasčių ir padarinių klausimu ir JT specialiojo atstovo smurto dėl lyties konfliktų metu klausimais veiklą; teigiamai vertina tai, kad 2014 m. Sacharovo premija buvo skirta dr. Denisui Mukwege už jo iškilią kovą už mergaičių ir moterų, per ginkluotus konfliktus nukentėjusių nuo lytinio smurto, apsaugą;

145.  atkreipia dėmesį į tai, kad su lytimi susiję nusikaltimai ir seksualinis smurtas yra įtraukti į Romos statutą kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui arba laikomi genocido arba kankinimų sudėtine dalimi; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 2013 m. birželio 24 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2106 dėl seksualinio smurto prevencijos vykstant konfliktams, kurioje patvirtinama, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su nebaudžiamumu už seksualinius ir su lytimi susijusius nusikaltimus; ragina ES visapusiškai remti šių principų įgyvendinimą;

146.  taip pat primena ES įsipareigojimą žmogaus teisių ir lyties aspektus įtraukti į bendros saugumo ir gynybos politikos misijų veiklą atsižvelgiant į šioje srityje svarbias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo; ryšium su tuo dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares, kad jos, vykstant tvaraus susitaikymo procesui, remtų nuolatinį moterų dalyvavimą kaip esminę sudėtinę taikos procesų dalį, ir pripažįsta, kad lyčių lygybės aspektus būtina integruoti į konfliktų prevenciją, taikos palaikymo operacijas, humanitarinę pagalbą ir atstatymą po konfliktų, taip pat į perėjimo prie demokratijos procesą;

147.  mano, kad nepakankamas atstovavimas moterims priimant politinius sprendimus – tai klausimas, susijęs su pagrindinėmis teisėmis ir demokratija, vertybėmis, į kurias atsižvelgiant turėtų būti pabrėžtas vyriausybės sugebėjimas visą dėmesį skirti demokratijos kūrimo ir palaikymo procesams; teigiamai vertina teisės aktuose numatytas pariteto sistemas ir lyčių kvotas ir ragina kuo greičiau skatinti reikalingą teisėkūros procesą;

148.  ragina ES ir valstybes nares remti visapusišką moterų dalyvavimą priimant politinius ir ekonominius sprendimus, visų pirma vykstant taikos stiprinimo procesams, pereinant prie demokratijos ir sprendžiant konfliktus; ragina valstybes nares, Komisiją ir EIVT akcentuoti ekonominių ir politinių galių suteikimą moterims besivystančiose šalyse skatinant jų dalyvavimą versle ir įgyvendinant regioninius ir vietos plėtros projektus;

149.  pabrėžia, jog Europoje ir visame pasaulyje būtina užtikrinti, kad moterys taip pat kaip ir vyrai turėtų teisę į asmeninio pasirinkimo laisvę, nevaržomą jokių ideologinių, politinių ir religinių nuostatų;

Žmogaus teisės ir korupcija

150.  primena, kad korupcija yra žmogaus teisių pažeidimas ir kad ES tvirtino turinti kompetenciją JT konvencijai prieš korupciją pasirašyti;

151.  apgailestauja, kad iki šiol nesiimta tolesnių veiksmų reaguojant į Parlamento vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai pareikštą reikalavimą pristatyti ES kovos su korupcija veiksmų planą, kad būtų galima veiksmingai stebėti JT konvencijos prieš korupciją rekomendacijų, įskaitant sutarties šalių prievolę skelbti ir platinti informaciją apie korupciją, sukurti pranešimų apie pažeidimus kanalus ir tinkamą teisinę liudytojų apsaugos ir pilietinės visuomenės veiklos šioje srityje sistemą, vykdymą;

152.  ragina Europolą labiau plėtoti strateginę ir veiklos partnerystę su trečiosiomis šalimis siekiant veiksmingiau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu;

153.  ragina Komisiją sukurti naujoviškus finansinius mechanizmus, kuriuos naudojant būtų įgyvendinamos fiskalinės reformos ir gerinama kova su korupcija, neteisėtu kapitalo judėjimu ir mokesčių slėpimu; todėl ragina apsvarstyti galimybę vykdyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, derinti dotacijas ir paskolas ir padėti besivystančioms šalims geriau naudoti savo vidaus išteklius; atkreipia dėmesį į raginimus pradėti taikyti tarptautinį finansinių sandorių mokestį, kuris galėtų būti papildomas vystymosi finansavimo šaltinis, ir primena ES valstybėms narėms, kad jos jau susitarė šalies viduje įvesti finansinių sandorių mokestį ir įsipareigojo dalį iš jo gaunamų lėšų skirti globaliosioms viešosioms gėrybėms, įskaitant vystymąsi, finansuoti;

154.  pažymi, kad trečiosiose šalyse, kurios pasižymi silpnu valdymu ir gauna didelius paramos srautus, korupcijos lygis taip pat yra aukštesnis, ir dėl to nepasiekiamas numatytas paramos vystymuisi tikslas ir nepakankamai plėtojamos žmogaus teisės; ragina EIVT remti tas vystymosi programas, kuriose humanitarinė pagalba neatsiejama nuo skaidrumo, ir taip siekti, kad trečiosiose šalyse būtų propaguojamos žmogaus teisės;

155.  primena savo raginimą ES ir valstybėms narėms remti JT specialiojo pranešėjo finansinių nusikaltimų, korupcijos ir žmogaus teisių klausimais paskyrimą;

Prekyba žmonėmis

156.  smerkia neteisėtą prekybos žmonėmis ir prekybos žmonėmis siekiant išimti jų organus verslą, taip pat bet kokį kitą išnaudojamąjį verslą, susijusį su teisės į kūno neliečiamybę pažeidimais ir smurtu; pabrėžia, kad reikia kovoti su prekyba žmonėmis, kurios dauguma aukų yra moterys, išnaudojamos seksualiniais tikslais;

157.  ragina ES savo vidaus ir išorės politikoje pirmenybę teikti kovai su prekyba žmonėmis, ypatingą dėmesį skiriant nukentėjusiųjų apsaugai; ragina ES intensyviau vykdyti ir reguliariai persvarstyti savo veiksmus; pabrėžia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, siekiant keistis gerąja praktika ir sunaikinti tarptautinius prekybos žmonėmis tinklus, kurie taip pat naudojasi internetu kaip priemone naujoms aukoms rasti; primena, kad visos ES valstybės narės turi įgyvendinti Direktyvą 2011/36/ES ir 2012–2016 m. Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją;

Diskriminacija dėl priklausymo kastai

158.  smerkia toliau vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus prieš asmenis, patiriančius diskriminaciją dėl kastų hierarchijos ir dėl priklausymo kastai, įskaitant atsisakymą užtikrinti lygybę, galimybes naudotis teisės sistema ir gauti darbą, taip pat nuolatinę segregaciją ir su priklausymu kastai susijusias kliūtis užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir raidą; ragina ES patvirtinti politiką, kokia kryptimi vykdyti diskriminacijos dėl priklausymo kastai panaikinimo veiksmus, ir diskriminacijos dėl priklausymo kastai panaikinimo politikos tikslus įtraukti į savo naująjį veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje;

LGBTI teisės

159.  apgailestauja, kad 78 šalyse homoseksualumas laikomas nusikaltimu, dešimtyje iš jų už jį numatyta mirties bausmė (Saudo Arabijoje, Nigerijoje, Mauritanijoje, Sudane, Siera Leonėje, Jemene, Afganistane, Irane, Maldyvuose ir Brunėjuje), ir kad 20 šalių transseksualios tapatybės turėjimas vis dar laikomas nusikaltimu; griežtai smerkia tai, kad neseniai padaugėjo diskriminacinių teisės aktų, ir mano, kad smurto išpuolių ir veiksmų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės vykdytojai neturėtų likti nenubausti; ragina atidžiai stebėti padėtį Nigerijoje, Ugandoje, Malavyje, Indijoje ir Rusijoje, kur nauji teisės aktai ar neseni teisiniai pokyčiai kelia didelį pavojų seksualinių mažumų laisvei; dar kartą patvirtina, jog remia nuolatinę JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro veiklą kovojant su tokiais diskriminaciniais teisės aktais ir praktika ir apskritai JT veiklą šioje srityje;

160.  pritaria minčiai, kad EIVT turėtų teikti pirmenybę veiksmams šioje srityje ir ypatingą dėmesį skirti atvejams, kai lesbietėms, gėjams, biseksualiems, translyčiams ir interseksualiems asmenims (LGBTI) taikoma mirties bausmė ir (arba) jie kankinami, su jais netinkamai elgiamasi, pasmerkdama minėtą praktiką pagal ES gaires dėl mirties bausmės ir ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu arba baudimu gaires;

161.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. Taryba priėmė ES lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires; ragina EIVT ir Komisiją politiniuose ir žmogaus teisių dialoguose su trečiosiomis šalimis, taip pat daugiašaliuose forumuose kelti LGBTI asmenų teisių klausimą; pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija ir EIVT toliau keltų LGBTI asmenų teisių klausimą politiniuose ir žmogaus teisių dialoguose ir kad Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) lėšos būtų naudojamos LGBTI asmenų teises ginančioms organizacijoms remti suteikiant joms galimybių pasisakyti prieš homofobiškus ir transfobiškus įstatymus ir LGBTI asmenų diskriminaciją, didinant plačiosios visuomenės informuotumą apie kitokios seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės asmenų patiriamą diskriminaciją ir smurtą ir užtikrinant pagalbą, teikiamą kritinės situacijos atveju, įskaitant psichosocialinę ir medicininę pagalbą, tarpininkavimo ir reintegracijos pagalbą, asmenims, kuriems tokios pagalbos reikia;

162.  pažymi, kad vis daugiau viso pasaulio šalių (šiuo metu jų yra septyniolika) įteisina tos pačios lyties asmenų santuoką ar civilinę sąjungą; ragina ES institucijas ir valstybes nares toliau prisidėti prie tos pačios lyties asmenų santuokos ar civilinės sąjungos pripažinimo svarstymų, laikant tai politinių, socialinių ir žmogaus bei pilietinių teisių klausimu;

163.  ragina Komisiją ir Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) lytinės tapatybės sutrikimus išbraukti iš psichinių ir elgsenos sutrikimų sąrašo; ragina Komisiją sustiprinti pastangas nutraukti translyčių tapatybių patologizaciją; ragina valstybes užtikrinti greitas, prieinamas ir skaidrias lyčių pripažinimo procedūras, kurias taikant gerbiama apsisprendimo teisė;

164.  teigiamai vertina vis didesnę politinę paramą siekiui uždrausti sterilizaciją kaip teisinio lyties pripažinimo reikalavimą, kaip išdėstė JT specialusis pranešėjas kankinimų klausimais, ir pritaria požiūriui, kad tokie reikalavimai turėtų būti laikomi teisės į kūno neliečiamybę, lytinės bei reprodukcinės sveikatos ir teisių pažeidimu ir už juos turėtų būti persekiojama;

165.  teigiamai vertina tai, kad 2013 m. spalio mėn. panaikintas Moldovos įstatymas, pagal kurį draudžiama kitų nei su santuoka ar šeima susijusių santykių propaganda, ir ragina kitas regiono šalis pasekti Moldovos pavyzdžiu;

Nacionalinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės

166.  pabrėžia, kad nacionalinių mažumų bendruomenės turi ypatingų poreikių, todėl visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse turėtų būti skatinama visiška ir veiksminga nacionalinei mažumai priklausančių asmenų ir daugumai priklausančių asmenų lygybė;

Neįgaliųjų teisės

167.  palankiai vertina tai, kad buvo ratifikuota JT neįgaliųjų teisių konvencija; pakartoja, jog svarbu, kad konvenciją efektyviai įgyvendintų tiek valstybės narės, tiek ES institucijos, ir pabrėžia, kad visų pirma būtina visuotinio prieinamumo principą ir visų neįgaliųjų teisių aspektą įtikinamai įtraukti į visas atitinkamas ES politikos, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą, sritis, ir atkreipia dėmesį į šio klausimo privalomąjį pobūdį ir horizontalumą; pabrėžia, jog svarbu, kad ES bendradarbiautų su atitinkamomis tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis ir pilietine visuomene, visų pirma su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, siekiant užtikrinti, kad tarptautinėse vystymosi programose būtų atsižvelgiama į neįgaliųjų su prieinamumo galimybėmis susijusius poreikius;

168.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją toliau remti JT neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimą ir įgyvendinimą tose šalyse, kurios jos iki šiol dar neratifikavo arba neįgyvendino;

169.  ragina EIVT atkreipti ypatingą dėmesį į Neįgaliųjų teisių komiteto paskelbtas konkrečioms šalims skirtas pastabas bei rekomendacijas ir valstybių ataskaitas ir šiuos susirūpinimą keliančius klausimus sistemingai teikti svarstyti per politinius dialogus su atitinkamomis šalimis ir juos aptarti viešuose pareiškimuose; ragina Komisiją parengti ir suformuluoti ES pagrindinius principus, kuriais remiantis neįgalieji būtų skatinami naudotis visomis žmogaus teisėmis ir jos būtų ginamos, taip pat šiuo klausimu užtikrinti sistemingą ir darnią politiką, be kita ko, vedant dialogus ir derybas su trečiosiomis šalimis;

170.  prašo Komisiją ir EIVT paraginti visame pasaulyje esančias ES delegacijas užmegzti ryšius su pilietine visuomene siekiant skatinti galimybę neįgaliesiems veiksmingai naudotis žmogaus teisėmis;

Vaikų teisės

171.  primena raginimą Komisijai pasiūlyti plataus užmojo ir išsamią Vaiko teisių strategiją ir veiksmų planą kitiems penkeriems metams, kaip buvo prašoma minėtoje 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliucijoje dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių;

172.  teigiamai vertina ES bendradarbiavimą su UNICEF ir kitomis ginti vaikų teises įsipareigojusiomis organizacijomis ir NVO, nes vykdant šį bendradarbiavimą parengta vaikų teisių aspekto integravimo į vystomojo bendradarbiavimo politiką metodika ir pradėta remti pagrindinius TVT ir Vaiko apsaugos programas, siekiant užtikrinti vaikų teises, visų pirma pažeidžiamoje aplinkoje; ypač teigiamai vertina Vaiko teisių manifestą ir ragina daugiau Europos Parlamento narių ir nacionalinių parlamentų narių propaguoti manifestą ir tapti vaiko teisių gynėjais; teigiamai vertina tai, kad ES gautos Nobelio premijos lėšos panaudotos pagalbai vaikams konfliktinėse situacijose; primena, kad svarbu suteikti psichologinę pagalbą vaikams, kurie patyrė smurtinius įvykius arba nukentėjo nuo karo; pabrėžia, kad svarbu nuo konfliktų nukentėjusiems vaikams užtikrinti galimybę gauti išsilavinimą; palankiai vertina tai, kad 2013 m. spalio mėn. ES dalyvavo Brazilijoje surengtoje Trečiojoje pasaulinėje konferencijoje dėl vaikų darbo ir dalyvavo derybose dėl trišalės deklaracijos dėl vaikų darbo;

173.  pabrėžia, kad reikia kovoti su visų formų priverstiniu vaikų darbu ir vaikų išnaudojimu; ragina geriau įgyvendinti galiojančius nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, kuriais skatinama didinti informuotumą apie vaikų išnaudojimą darbo rinkoje;

174.  ragina Komisiją ir EIVT tęsti veiksmus, susijusius su vaiko teisėmis, ypatingą dėmesį skiriant prievartai prieš vaikus, įskaitant kankinimus, kadangi pastaruoju metu pranešama apie vaikų kankinimo ir kalinimo atvejus; ragina ypatingą dėmesį skirti priverstiniam vaikų darbui, vaikų skurdui ir netinkamai vaikų mitybai ir ryšium su tuo tikslams užtikrinti, kad pradinis ugdymas būtų visuotinis, sumažinti vaikų mirtingumą, vaikų santuokas ir žalingą praktiką ir užtikrinti į ginkluotas grupuotes įtrauktų vaikų nuginklavimą, reabilitaciją ir vėliau reintegraciją, taip pat į dialogų žmogaus teisių klausimais su atitinkamomis šalimis darbotvarkę įtraukti vaikų kaltinimo raganavimu problemą; pabrėžia, kad svarbu vaiko teisėms suteikti prioritetinį statusą ES išorės politikoje, vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos srityse, kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas ir pagerinta vaikų apsauga susiklosčius ekstremaliosioms situacijoms; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją kasmet pateikti Parlamentui ataskaitą, kokių rezultatų pasiekta įgyvendinant ES išorės veiksmus, kuriuos vykdant ypatingas dėmesys skiriamas vaikams; pabrėžia, kad vaikai ir paaugliai turėtų dirbti tik tokį darbą, kuris neturi poveikio jų sveikatai ir asmeniniam vystymuisi ar netrukdo mokytis; pabrėžia, kad svarbu vaikų teisėms suteikti prioritetinį statusą ES išorės politikoje;

175.  pažymi, kad Vaiko teisių konvencijoje raginama imtis teisėkūros, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių vaikų darbo srityje, pripažįstant, kad reikalingas daugelį aspektų apimantis požiūris; pažymi, jog siekiant, kad teisės aktai būtų veiksmingai taikomi, kartu su jais turėtų būti imamasi politinės intervencijos priemonių, užtikrinančių įvairias išsilavinimo ir profesinio mokymo alternatyvas, taip pat tuo pat metu turėtų būti teikiamos vaikams ir šeimoms naudingos socialinės apsaugos priemonės;

176.  ragina ES toliau skatinti palankią aplinką, kurioje būtų galima užkirsti kelią vaikų darbui ir jį panaikinti, taip pat skatinti socialinį dialogą ir suderintus viešojo ir privačiojo sektorių veiksmus, susijusius su vaikų darbo panaikinimu; pabrėžia, kad reikia teikti paramą ir ugdyti gebėjimus kovoti su vaikų darbu konfliktus patiriančiose ir patyrusiose šalyse;

177.  pakartoja, kad būtina dėti daugiau pastangų vykdant peržiūrėtą ES gairių dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų įgyvendinimo strategiją; ryšium su tuo ragina tinkamiau naudoti pagal stabilumo priemonę ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę gaunamas lėšas, siekiant išspręsti vaikų kareivių problemą; ragina ES toliau stiprinti bendradarbiavimą su JT specialiuoju įgaliotiniu nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusių vaikų klausimais, remiant susijusius veiksmų planus ir stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmus; ragina visas valstybes ratifikuoti JT vaiko teisių konvenciją, visų pirma jo trečiąjį fakultatyvinį protokolą, kuriuo remiantis vaikams suteikiama galimybė pateikti savo skundus JT vaiko teisių komitetui; ragina Komisiją, taip pat vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją ieškoti būdų, kaip ES galėtų vienašališkai prisijungti prie JT vaiko teisių konvencijos;

178.  pažymi, kad didelį nerimą kelia vaikų neprievalgis ir netinkama mityba besivystančiose šalyse; todėl teigiamai vertina neseniai per Antrąją tarptautinę mitybos konferenciją priimtą veiksmų planą, kuriame kaip pasaulinis tikslas numatyta 40 proc. visame pasaulyje sumažinti jaunesnių nei penkerių metų vaikų, kurių vystymasis yra sutrikęs dėl nepakankamos mitybos, skaičių;

179.  pakartoja, kad galimybė siekti išsilavinimo yra pagrindinė visų vaikų teisė, nustatyta 1989 m. Tarptautinės vaiko teisių konvencijos 28 straipsnyje; pabrėžia, kad visais savo veiksmais ES ir valstybės narės turi didinti vaikų galimybes gauti aukštos kokybės su sveikata susijusias ir sveikatos priežiūros paslaugas;

180.  apgailestauja, jog pasaulyje yra šalių, vengiančių pasirašyti JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir JT vaiko teisių konvenciją, kuriose pateikiamos išsamios gairės, kaip plėtoti įtraukią visuomenę, kad būtų apsaugoti neįgalūs vaikai;

181.  ragina ES ir valstybes nares vykdyti suderintą humanitarinės pagalbos ir vystymosi politiką siekiant kovoti su netinkama vaikų mityba;

Čiabuvių teisės

182.  susirūpinęs pažymi, kad čiabuviams gresia itin didelis pavojus patirti diskriminaciją ir kad jie yra itin pažeidžiami vykstant politiniams, ekonominiams, aplinkos ir darbo srities pokyčiams ir neramumams; pažymi, kad dauguma čiabuvių gyvena žemiau skurdo ribos ir turi nedaug arba neturi galimybių pasinaudoti atstovavimo, politinių sprendimų priėmimo ar teisingumo sistemomis; yra itin susirūpinęs dėl to, kad pranešama apie dažnus žemės grobimo, priverstinio perkėlimo ir žmogaus teisių pažeidimų atvejus, kurie yra ginkluoto konflikto pasekmė;

ES veikla migracijos ir pabėgėlių klausimais

183.  reiškia pasipiktinimą didžiuliu Viduržemio jūroje žūstančių žmonių skaičiumi, kuris, kaip apskaičiavo ir nurodo Tarptautinės migracijos organizacija savo ataskaitoje „Mirtinos kelionės“ (angl. „Fatal Journeys“), 2013 m. siekė 3 000, todėl ši jūra yra didžiausiu nelegalių migrantų mirčių skaičiumi pasižymintis regionas pasaulyje; yra itin susirūpinęs dėl pranešimų apie migrantų ir prieglobsčio prašytojų patiriamus žmogaus teisių pažeidimus jiems keliaujant į ES; ragina Sąjungą ir valstybes nares bendradarbiauti su JT, regioniniais organais, vyriausybėmis ir NVO, kad šios problemos būtų sprendžiamos; pabrėžia, kad Sąjungos lygmeniu reikia nedelsiant suformuoti intensyvesnę, labiau integruotą ir stipriau solidarumo principu pagrįstą politiką, kad būtų galima, laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės ir pagrindinių žmogaus orumo principų, nuosekliau spręsti skubius su migrantais, pabėgėliais ir prieglobsčio prašytojais susijusius klausimus, taip pat ragina ES užtikrinti bendrus veiksmingus priėmimo procedūrų standartus visoje Sąjungoje, kad būtų apsaugoti nelydimi nepilnamečiai ir pažeidžiamiausi asmenys; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją, už migraciją ir vidaus reikalus atsakingą Komisijos narį ir EIVT didinti valstybių narių bendradarbiavimą ir teisingą atsakomybės pasidalijimą, be kita ko, priimant ir perkeliant pabėgėlius ir teikiant paramą paieškos ir gelbėjimo tarnyboms, padedančioms nelaimę jūroje patyrusiems migrantams, bandantiems pasiekti ES krantus; ryšium su tuo primena, kad Europos ir tarptautiniuose vandenyse reikia laikytis negrąžinimo principo, kaip patvirtino Europos Žmogaus Teisių Teismas; primena, kad Komisija įsipareigojo plėtoti tinkamus teisėtos migracijos būdus; todėl ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti neseniai ES priimtą bendrą prieglobsčio dokumentų rinkinį ir bendrus migracijos teisės aktus, taip pat šiuo tikslu ragina įdiegti krizių valdymo mechanizmą, numatytą Dublino reglamento 33 straipsnyje (tai reikštų, kad numatomas ir aiškiai apibrėžtas valstybei narei tenkantis minimalus kontingentas), siekiant kuo greičiau užtikrinti krizės valdymo mechanizmo veikimą perskirstymo tikslais, kad būtų galima palengvinti labiausiai paveiktų valstybių narių, kuriose kvota akivaizdžiai viršijama, naštą; ragina valstybes nares dalyvauti pabėgėlių perkėlimo programose ir aktyviau rengti regionines apsaugos programas, skirtas labiau nukentėjusioms teritorijoms; pabrėžia, kad reikia šalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis; ragina EIVT ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti šalims, kuriose pradedamas prekybos žmonėmis ar neteisėto žmonių įvežimo procesas, ir šalims, per kurias ir į kurias vykstama; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją, taip pat valstybes nares tobulinti Sąjungos veiklos išorės aspektus ir šiuo tikslu bendradarbiauti su kilmės ir tranzito šalimis, įskaitant ES šalis partneres, visų pirma Viduržemio jūros regione, minėtus susirūpinimą keliančius klausimus sistemingai teikti svarstyti per politinius dialogus su atitinkamomis šalimis ir juos aptarti viešuose pareiškimuose, taip pat skatinti bendradarbiavimą su šiomis šalimis aukščiausiu lygmeniu, siekiant išardyti neteisėto migrantų gabenimo tinklus ir kovoti su neteisėtai iš prekybos žmonėmis ir neteisėto žmonių įvežimo besipelnančia mafija;

184.  mano, kad migrantų vaikai yra itin pažeidžiami, ypač kai jie yra nelydimi; primena, kad nelydimi vaikai yra visų pirma vaikai ir kad pagrindinis principas, kuriuo vadovaujantis imamasi veiksmų jų atžvilgiu, turi būti tas, kad taikomos ne imigracijos politikos priemonės, o užtikrinama vaiko apsauga, taigi turi būti laikomasi pagrindinio principo – svarbiausia atsižvelgti į vaiko interesus;

185.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją ir EIVT toliau remti JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, jos Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, taip pat Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais ratifikavimo procesą;

186.  ragina ES užtikrinti, kad derybos dėl visų bendradarbiavimo migracijos srityje ir readmisijos susitarimų su ES nepriklausančiomis valstybėmis ir šių susitarimų įgyvendinimas atitiktų tarptautinę žmogaus teisių teisę, pabėgėlių teisę ir tarptautinę jūrų teisę, ir prašo, kad prieš sudarant šiuos susitarimus būtų konsultuojamasi su Parlamentu; reikalauja užtikrinti didesnį skaidrumą derybose dėl šių susitarimų ir integruoti stebėsenos mechanizmus, kad būtų įvertintas bendradarbiavimo migracijos srityje su ES nepriklausančiomis valstybėmis ir sienų kontrolės priemonių, įskaitant agentūros FRONTEX ir Europos sienų stebėjimo sistemos EUROSUR veiklą, poveikis žmogaus teisėms; primygtinai pabrėžia, kad migracijos ir prieglobsčio srityje žmogaus teisėms turi tekti svarbus vaidmuo; todėl ragina, kad agentūros FRONTEX pagrindinių teisių pareigūnas ir Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) mokymų specialistai gautų atitinkamą finansavimą, kuris užtikrintų jiems galimybę vykdyti vertinimo ir stebėsenos veiklą ir pristatyti geriausią praktiką;

187.  ragina Komisiją nuolat atlikti ES ir jai nepriklausančiose valstybėse vykdomų savo migracijos ir sienų kontrolės programų vertinimą, kad būtų galima pasiūlyti patobulintas priemones, kaip užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, ir dalytis geriausia praktika;

188.  ragina EASO plėtoti partnerystę su trečiosiomis šalimis siekiant stiprinti tarptautinę prieglobsčio prašytojų apsaugą;

189.  palankiai vertina tai, kad pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms kriterijus įtrauktas į pagrindinių kriterijų sąrašą, į kurį atsižvelgiama pradedant derybas su trečiosiomis šalimis dėl susitarimų dėl vizų režimo išimties(25); ragina Komisiją taikyti šį naują kriterijų kaip svertą siekiant įtikinti trečiąsias šalis pritarti prasmingesniam dialogui žmogaus teisių tema svarbiu strateginiu ir ekonominiu lygmeniu vedant derybas dėl vizų;

190.  smerkia vis dažnesnę neteisėtos migracijos ES viduje kriminalizavimą, kai dėl to nukenčia susijusių asmenų žmogaus teisės; primygtinai ragina nedelsiant numatyti nuostatą dėl būtinų žmogaus teisių apsaugos priemonių, atskaitomybės ir vykdymo užtikrinimo mechanizmų sukūrimo;

191.  ragina Komisiją ir EIVT aktyviai dalyvauti diskusijose dėl sąvokos „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, galbūt šį terminą apibrėžiant teisiškai tarptautinėje teisėje ar teisiškai privalomame tarptautiniame susitarime;

192.  pripažįsta, kad pilietybės neturėjimas – tai didelė problema užtikrinant žmogaus teises; prašo Komisiją ir EIVT kovoti su pilietybės neturėjimo problema vykdant visus ES išorės veiksmus, visų pirma reaguojant į diskriminaciją lyties, religijos ar priklausymo mažumai pagrindu pagal teisės aktus dėl pilietybės, skatinant vaikų teisių į pilietybę užtikrinimą ir remiant JT pabėgėlių agentūros (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras) kampaniją, kurią vykdant siekiama, kad iki 2024 m. nebeliktų pilietybės neturinčių asmenų;

Žmogaus teisės ir vystymasis

193.  pabrėžia, kad norint mažinti skurdą ir nelygybę ir pasiekti TVT būtina užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės, įskaitant ekonomines, kultūrines, socialines teises ir teises aplinkos srityje, sudarytos galimybės gauti maisto, naudotis geru valdymu, demokratinėmis vertybėmis, taika, saugumu ir teisinga ir veiksminga teismų sistema; mano, kad žmogaus teisės privalo būti įtrauktos į visus laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės tikslus, uždavinius ir rodiklius; be to, pabrėžia, kad įgyvendinant minėtą darbotvarkę būtina remtis tvirtais skaidrumo ir atskaitomybės mechanizmais; tvirtina, kad įsipareigojimai valdymo ir žmogaus teisių srityse turi būti pamatuojami ir juos turi būti galima stebėti;

194.  primena, jog JT pripažino, kad be žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į vystymąsi negalima iki galo pasiekti vystymosi tikslų; ragina ES toliau likti budriai užtikrinant, kad žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės erdvės klausimas būtų aiškiai įtrauktas į diskusijas, vyksiančias pasiekus TVT;

195.  pabrėžia, kad itin didelis skurdas ir žmogaus teisių užtikrinimo stoka yra tarpusavyje susiję, ir atkreipia dėmesį į tai, jog siekiant kovoti su ypač dideliu skurdu reikia parengti su žmogaus teisėmis susijusių standartų ir kriterijų taikymo principų rinkinį;

196.  atkreipia dėmesį į tai, kad norint užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms svarbus politikos suderinamumas vystymosi labui; taigi primena, kad reikia veiksmingai patvirtinti gaires, poveikio vertinimus, stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmus, kad Sąjungos ir jos valstybių narių politikoje, visų pirma prekybos ir žemės ūkio politikos srityse, būtų iš tiesų užtikrinamas politikos suderinamumas vystymosi labui; mano, kad ES turėtų išlaikyti šios srities politinės lyderės vaidmenį; todėl ragina ES bendradarbiauti su įsipareigojusiomis šalimis partnerėmis ir kartu pradėti tarptautines iniciatyvas (pasitelkiant Jungtines Tautas, G 20 ir kt.) siekiant, kad būtų parengta universali politikos suderinamumo vystymosi labui darbotvarkė;

197.  ragina ES ir valstybes nares geriau koordinuoti savo vystymosi darbotvarkes vadovaujantis Lisabonos sutarties dvasia ir todėl formuojant Sąjungos išorės santykius pagrindinį dėmesį skirti vystymosi politikai siekiant, kad nacionaliniai prioritetai ir Europos darbotvarkės žmogaus teisių skatinimo srityje būtų geriau suderinti remiantis vystymosi aspektu ir atsižvelgiant į ES vystymosi politikoje įtvirtintus įvairialypius aspektus;

198.  ragina EIVT, koordinuojant vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai, užsienio ir saugumo politiką geriau susieti su vystymosi politika, kad būtų kuriama sąveika ir užtikrinamas darnus požiūris tam, kad, vykdant ES vystymosi politiką, būtų garantuotas visuotinis žmogaus teisių taikymas; be to, ragina ES daugiašaliuose forumuose geriau koordinuoti išorės veiksmus su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis, pvz., BRICS, kad būtų sprendžiami pasauliniai valdymo klausimai ir koordinuojant įvairių šalių vystymosi darbotvarkes būtų skatinama laikytis žmogaus teisių;

199.  primygtinai ragina ES veiksmingiau integruoti žmogaus teises ir demokratiją į visus vystomojo bendradarbiavimo aspektus ir užtikrinti, kad ES vystymosi programomis šalims partnerėms būtų padedama vykdyti tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus;

200.  pabrėžia, kad svarbu paramą vystymuisi susieti su patikimomis pastangomis vykdyti demokratizaciją;

201.  ragina Poveikio vertinimo valdybą, prižiūrint Komisijos pirmininkui, užtikrinti, kad kalbant apie ES vystomojo bendradarbiavimo projektus būtų atsižvelgiama į poveikį žmogaus teisių padėčiai ir atvirkščiai;

202.  pripažįsta, kad svarbu, jog NVO aktyviai dalyvautų rengiant, vykdant ir vertinant žmogaus teisių nuostatas, kad būtų pasiektas kuo platesnis pilietinės visuomenės dalyvavimas formuojant politiką ir užtikrinant, kad žmogaus teisių nuostatos būtų veiksmingos;

203.  teigiamai vertina naują ES pagalbos savanorių iniciatyvą, pagal kurią 2014–2020 m. maždaug 18 000 ES ir trečiųjų šalių gyventojų bus suteiktos galimybės visame pasaulyje dalyvauti humanitarinėse operacijose ten, kur skubiausiai reikia pagalbos, ir parodyti solidarumą padedant bendruomenėms, kurias ištiko gaivalinės ar žmogaus sukeltos nelaimės;

204.  ragina ES imti suderintų veiksmų sprendžiant žemės grobimo problemą ir šiuo tikslu skatinti nustatyti tinkamas apsaugos priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias tokiam grobimui atitinkamose šalyse, ir skatinti tose šalyse veikiančias ES bei kitas Europos įmones tokias priemones taikyti; pažymi, kad tai, jog kaimo ir miesto skurstantiems gyventojams nesuteikiama prieiga prie žemės ir gamtos išteklių, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pasaulyje esama bado ir skurdo, turinti poveikio vietos bendruomenių galimybėms naudotis savo žmogaus teisėmis, visų pirma teise į tinkamą maistą; ragina įvertinti ES prekybos politikos žemės grobimui daromą poveikį; palankiai vertina ES dalyvavimą rengiant pasaulines Neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires siekiant užtikrinti nacionalinį apsirūpinimo maistu saugumą (šios gairės buvo patvirtintos vadovaujant JT) ir ragina jas įgyventi ir patvirtinti privalomas žemės grobimo prevencijos gaires; visgi pabrėžia, kad reikia skubiai įtraukti žmogaus teisių ir skurdo mažinimo aspektus į sprendimų dėl investuotojų įsigyjamų arba ilgam laikotarpiui išsinuomojamų didelių žemės plotų priėmimo procesą; mano, kad ES atsakas į šią problemą yra svarbus požymis, kaip ES laikosi įsipareigojimo vystomojo bendradarbiavimo politikos srityje pereiti prie teisėmis pagrįstos strategijos, kaip numatyta Lisabonos sutartyje, nes pagal ją ES vystymosi politika dar labiau padėtų skatinti tvarų ekonominį, socialinį ir ekologinį besivystančių šalių vystymąsi siekiant pagrindinio tikslo – panaikinti skurdą pasaulyje; ragina ES, atsižvelgiant į JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais rekomendacijas, įsipareigoti iš esmės pradėti vadovautis žemės ūkio ekologijos principais kaip teisės į maistą užtikrinimo priemone;

205.  labai susirūpinęs pažymi, kad dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su išteklių gavyba, čiabuviams daroma ypatinga žala; ragina EIVT remti griežtas teisines sistemas ir iniciatyvas, skirtas kasybos ir kitų su ištekliais susijusių sektorių skaidrumui ir geram valdymui užtikrinti, pagal kurias būtų gerbiamas laisvas ir išankstinis vietos tautų, kurioms prieš tai buvo suteikta informacija, sutikimas ir JT deklaracija dėl čiabuvių tautų teisių;

206.  labai susirūpinęs pažymi, kad dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su aplinkos būklės blogėjimu, ypatinga žala daroma pažeidžiamoms grupėms, kadangi monokultūrų plantacijų, medienos ruošos ir infrastruktūros plėtra ir parama dujų ir naftos sektoriaus vystymuisi, biokurui, kasybos sektoriui ar didelėms hidroelektrinėms yra miškų nykimo ir alinimo priežastis; ragina Komisiją vykdyti 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą ir parengti išsamų miškų nykimo ir alinimo stabdymo ir tokio nykimo ir alinimo sukeliamų aplinkosauginių, socialinių ir žmogaus teisių srities padarinių šalinimo planą;

207.  primena, kad įgyvendinant plėtros, švietimo ir sveikatos programas padedama ne tik kovoti su skurdu, bet ir su tarptautiniu terorizmu; ragina ES rengti tolesnes strategijas atsižvelgiant į EIVT parengtą Sahelio saugumo ir vystymosi strategiją;

208.  pabrėžia, kad, nepaisant jau pasiektos pažangos gerinant geriamojo vandens prieinamumą ir sanitarines sąlygas, dar maždaug 2,6 mlrd. žmonių neturi tualeto, o 1,1 mlrd. žmonių negali gauti jokio geriamojo vandens; teigia, kad taip yra ne tik dėl išteklių, bet ir dėl politinės valios nebuvimo; todėl ragina vyriausybes užtikrinti galimybę gauti saugų geriamąjį vandenį ir sanitarines sąlygas, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir vaikams;

209.  ragina parengti su visuomenės sveikata, inovacijomis ir vaistų prieinamumo susijusius ilgalaikę politinę strategiją ir veiksmų planą, kuriuose, be kita ko, būtų išnagrinėtos naujos paskatų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai sistemos, kaip bendrais bruožais išdėstyta 2012 m. PSO ekspertų konsultacinės darbo grupės mokslinių tyrimų ir technologijų finansavimo ir koordinavimo klausimais, siekiant apsaugoti teisę į kiekvieno žmogaus sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį neskirstant pagal rasę, religiją, politinius įsitikinimus, ekonomines ar socialines sąlygas; pabrėžia, kad moterys ir mergaitės labiausiai nukenčia nuo ŽIV pandemijos ir savo bendruomenėse daugiausia dalyvauja pacientų priežiūroje;

Tarptautiniai kultūros ir sporto renginiai ir žmogaus teisės

210.  smerkia vis dažnesnę autoritarinių valstybių praktiką rengti didelius sporto ar kultūros renginius siekiant populiarinti savo tarptautinį teisėtumą ir kartu toliau riboti priešingą požiūrį šalies viduje; ragina ES ir valstybes nares užmegzti dialogą su nacionalinėmis sporto federacijomis, bendrovėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant aptarti, kaip jos dalyvaus tokiuose renginiuose, pvz. 2015 m. Baku vyksiančiose pirmosiose Europos žaidynėse ir 2018 m. Rusijoje vyksiančiose FIFA Pasaulio futbolo taurės rungtynėse; ragina parengti sportui ir žmogaus teisėms skirtą ES politikos sistemą ir atitinkamus įsipareigojimus įtraukti į būsimąjį veiksmų planą žmogaus teisių srityje;

211.  pakartoja, kad, atsižvelgiant į žmogaus teisių universalumą ir remiantis UNESCO konvencijomis kultūrinė įvairovė ir kultūros paveldas yra pasaulio paveldas ir kad tarptautinė bendruomenė turi pareigą bendradarbiauti jų apsaugos ir valorizacijos klausimais; mano, kad tyčinės kultūros ir meninio paveldo naikinimo formos, kurios šiuo pasireiškia Irake ir Sirijoje, turėtų būti patrauktos baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui;

Europos Parlamento veiklos, susijusios su žmogaus teisėmis, tobulinimas

212.  pakartoja, kad yra pasirengęs toliau tobulinti Parlamento procedūras, procesus ir struktūras ir užtikrinti, kad Parlamento veikloje ir politikoje didžiausias dėmesys būtų skiriamas žmogaus teisėms ir demokratijai; atkreipia dėmesį į ilgalaikį Parlamento įsipareigojimą remti žmogaus teises – jį liudija už minties laisvę teikiama Sacharovo premija; be to, mano, jog Darbo tvarkos taisyklėse nurodytoms Žmogaus teisių pakomitečio užduotims („užtikrinti Sąjungos išorės politikos ir žmogaus teisių politikos suderinamumą“) vykdyti būtinas veiksmingas bendradarbiavimas viso Parlamento lygmeniu ir žmogaus teisių aspekto integravimas į visas politikos sritis;

213.  ragina geriau įgyvendinti Europos Parlamento tarpparlamentinių delegacijų gaires žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo klausimais ir skatina Delegacijų pirmininkų sueigą bendradarbiaujant su Žmogaus teisių pakomitečiu peržiūrėti šias gaires; ryšium su tuo rekomenduoja per delegacijų vizitus į trečiąsias šalis sistemingiau ir skaidriau kelti žmogaus teisių klausimus, visų pirma Parlamento rezoliucijose nurodytais individualiais atvejais, taip pat Sacharovo premijos laureatų ir kandidatų jai gauti, kuriems kyla pavojus, atvejais, ir Žmogaus teisių pakomitečiui pranešti raštu (politiškai pagrįstais atvejais – specialiuose informaciniuose susitikimuose) apie taikytus veiksmus;

214.  pabrėžia, kad reikia toliau svarstyti tinkamiausius būdus, kaip kuo labiau padidinti Parlamento rezoliucijų dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo įtikinamumą, matomumą ir veiksmingumą, ir kad būtina tinkamai sinchronizuoti visų Europos institucijų ir Europos demokratijos fondo veiksmus ir tolesnes priemones; pirmiausia pabrėžia, kad institucijos turi imtis tolesnių veiksmų reaguodamos į Parlamento skubiais atvejais priimtose rezoliucijose keliamus klausimus;

215.  skatina diskutuoti dėl to, kad Parlamento turimos įvairios paramos žmogaus teisėms ir jų propagavimo priemonės būtų įtrauktos į bendrą strateginį dokumentą, kurį Parlamentas priimtų plenariniame posėdyje; ragina sukurti reguliariai atnaujinamą interneto svetainę, kurioje būtų išvardyti EP skubiais atvejais priimamose rezoliucijose nurodyti žmogaus teisių gynėjai, ir sudaryti EP vidaus darbo grupę, kuri sektų šių sąraše esančių žmogaus teisių gynėjų atvejus visame pasaulyje, skatindama į trečiąsias šalis vykstančias delegacijas su jais susitikti;

o
o   o

216.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 69-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES delegacijų vadovams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0070.
(2) A/RES/55/2.
(3) Tarybos dok. 11855/2012.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0575.
(5) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 69.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0252.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0259.
(8) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 115.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0013.
(10) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 165.
(11) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0274.
(12) A/RES/67/176.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0206.
(14) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 107.
(15) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101.
(16) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 107.
(17) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31.
(18) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 94.
(19) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0059.
(20) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0420.
(21) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0394.
(22) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0180.
(23) A/RES/69/186.
(24) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0286.
(25) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 509/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 149, 2014 5 20, p. 67).


ES ir Arabų Lygos valstybių ryšiai ir bendradarbiavimas kovojant su terorizmu
PDF 227kWORD 72k
2015 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Arabų Valstybių Lygos valstybių ryšių ir bendradarbiavimo kovojant su terorizmu (2015/2573(RSP))
P8_TA(2015)0077RC-B8-0215/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. priimtą rezoliuciją dėl teroristinių aktų keliamos grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui (Rezoliucija 2178 (2014)),

–  atsižvelgdamas į Rygos bendrą pareiškimą, padarytą po neoficialaus teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimo Rygoje 2015 m. sausio 29–30 d.,

–  atsižvelgdamas į ES ir Arabų Valstybių Lygos ryšių palaikymo biuro Maltoje veiklą, kuria siekiama sudaryti geresnes sąlygas Komisijos ir Arabų Lygos dialogui,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į deklaraciją, priimtą per 2014 m. birželio 10–11 d. vykusį trečiąjį Europos Sąjungos ir Arabų Valstybių Lygos valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į susitarimo memorandumą, kurį 2015 m. sausio 19 d. pasirašė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini ir Arabų Valstybių Lygos generalinis sekretorius Nabil El Araby, kurie atitinkamai atstovavo Europos Sąjungai ir Arabų Valstybių Lygai,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Tarybos priimtą Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl kovos su terorizmu, visų pirma į 2015 m. vasario 9 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 11 d. EP rezoliuciją dėl kovos su terorizmu priemonių(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 15 d. EP rezoliuciją dėl padėties Egipte(2),

–  atsižvelgdamas į ankstesnes EP rezoliucijas dėl Arabų Valstybių Lygos šalių,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini 2015 m. sausio 19 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi terorizmas ir smurtinis ekstremizmas yra pagrindinė saugumui ir laisvėms visame pasaulyje iškilusi grėsmė ir kadangi pagarba pagrindinėms teisėms yra esminė veiksmingos kovos su terorizmu politikos dalis;

B.  kadangi terorizmas kelia visuotinę grėsmę, su kuria būtina koordinuotai kovoti nacionalinių vyriausybių ir regioninių bei tarptautinių organizacijų lygmeniu; pabrėžia, kad tik pasaulinis aljansas gali su šia grėsme kovoti veiksmingai, visapusiškai laikantis tarptautinės teisės, paisant pagrindinių vertybių ir tarptautinių žmogaus teisių standartų;

C.  kadangi 2015 m. sausio 19 d. Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini ir Arabų Valstybių Lygos generalinis sekretorius Nabil El Araby pasirašė Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Arabų Valstybių Lygos generalinio sekretoriato susitarimo memorandumą;

D.  kadangi 2015 m. EIVT ir Arabų Valstybių Lygos generalinio sekretoriato susitarimo memorandumo turinys yra nepaskelbtas;

E.  kadangi ES ir Arabų Valstybių Lygos bendras interesas yra rasti ilgalaikius sprendimus, siekiant užtikrinti regiono taiką ir stabilumą; kadangi šiuo susitarimo memorandumu siekiama remti ir stiprinti ES valstybių narių ir Arabų Valstybių Lygos narių ryšius, taip siekiant gerinti jų veiklos struktūrą, keistis patirtimi ir stiprinti jų dialogą, kad būtų galima pasiekti bendrų tikslų tose srityse, kuriose yra bendrų interesų;

F.  kadangi reiškinys, kai kovotojai iš Europos vyksta į skirtingas vietas kovoti džihado kare, ir grėsmė saugumui, kurią jie ES gali kelti grįžę atgal, greičiausiai išliks ir ateinančiais metais; kadangi pranešama, kad apie tūkstančiai ES piliečių išvyko iš namų norėdami tapti užsienio kovotojais po to, kai Sirijoje, Irake ir Libijoje prasidėjo karas ir prasiveržė smurtas, taip sukeldami papildomų iššūkių ES piliečių saugumui; kadangi pastarojo meto teroristinius aktus Paryžiuje ir Kopenhagoje įvykdė ES piliečiai;

G.  kadangi teroristinė propaganda sparčiau plinta naudojantis internetu ir socialine žiniasklaida; kadangi kibernetinis terorizmas sudaro sąlygas teroristų grupėms užmegzti ir palaikyti ryšius be fizinių kliūčių, kurias sudaro valstybių sienos, – taip mažėja poreikis turėti bazes ar prieglaudos vietas konkrečiose šalyse;

H.  kadangi Arabų Valstybių Lygos valstybėse narėse sunkiai ir sistemingai pažeidinėjamos žmogaus teisės;

I.  kadangi pilietinės visuomenės organizacijos, kurios, ES nuomone, naudojasi savo visuotinėmis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, Arabų Valstybių Lygos narių vyriausybių vadinamos teroristinėmis organizacijomis; kadangi siekiant pateisinti griežtas priemones prieš opozicijos atstovus, pilietinę visuomenę ir žurnalistus vis dažniau prisidengiama kova su terorizmu ir nacionaliniu saugumu;

J.  kadangi ES išorės politika taip pat turi būti prisidedama prie kovos su terorizmo grėsme, kuri didėja tam tikrose ES kaimyninėse šalyse; kadangi kovai su terorizmu skirtas prevencijos strategijas reikėtų grįsti įvairialypiu požiūriu, kuriuo būtų tiesiogiai kovojama su išpuolių Sąjungos teritorijoje ruošimu, tačiau kuris taip pat apimtų būtinybę reaguoti į terorizmo priežastis;

K.  kadangi ES smerkia mirties bausmės taikymą ir žiaurios nežmoniškos bausmės taikymą visame pasaulyje, net ir nuteistiems dėl teroristinių aktų įvykdymo;

1.  reiškia gilų liūdesį dėl žmonių kančių ir žūčių, kurias lėmė teroristų išpuoliai, ir reiškia savo solidarumą su visų nekaltų aukų šeimomis;

2.  atkreipia dėmesį į grėsmę, kurią terorizmas kelia visoms šalims ir visiems žmonėms, neatsižvelgiant į jų etninę kilmę, religiją ar tikėjimą;

3.  prašo viešai paskelbti susitarimo memorandumo tekstą, kad jo turiniui būtų galima pritaikyti demokratinę ir teisminę priežiūrą;

4.  ragina Tarybą imtis veiksmų siekiant su visomis Arabų Valstybių Lygos valstybėmis narėmis nustatyti suderintą vienareikšmę terorizmo apibrėžtį;

5.  pabrėžia bendradarbiavimo humanitarinės pagalbos klausimais svarbą, keičiantis informacija apie krizinę padėtį; pabrėžia, kad svarbu tinkamai dalintis vertinimų rezultatais ir geriausia patirtimi, bendradarbiauti nustatant praktinius veiksmus, kurie padėtų užkirsti kelią grėsmei, įskaitant veiksmingesnę kovą su radikalizacija, verbavimu, teroristų ir užsienio kovotojų keliavimu, ir imtis priemonių dėl į išvykimo vietą grįžtančių kovotojų;

6.  pakartoja savo poziciją, kad kovojant su terorizmu būtina šalinti ne tik pasekmes, bet ir esminius radikalizacijos veiksnius, taip pat pabrėžia, kad reikia visapusiško tarpsektorinio požiūrio, kuriuo būtų užtikrinama, jog būtų įtraukta visų atitinkamų sričių politika, įskaitant įtraukumo kultūros skatinimo ir tolerancijos, pasiektos švietimu, įgyvendinant socialinę ir regioninę politiką, svarbą;

7.  pastebi, kad dabartinė terorizmo ES ir Arabų valstybėse grėsmė be daugelio priežasčių yra skatinama ir džihado kovotojų ekstremizmo; pritaria požiūriui, kad politika, kuria siekiama kovoti su radikalizacija ir terorizmu, negali būti veiksminga, jei ji nebus kuriama glaudžiai bendradarbiaujant su kilmės šalimis;

8.  ragina ES ir Arabų Valstybių Lygos valstybių narių valdžios institucijas laikytis kankinimų draudimo, kaip visų pirma įtvirtinta JT konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ir baudimą, kurią pasirašė ir ratifikavo didžioji šių valstybių dalis; pakartoja, kad prievarta ir kankinimais išgauti kaltės pripažinimai negalioja;

9.  pakartoja, kad reaguojant į terorizmo grėsmę būtina išlaikyti laisvės ir saugumo pusiausvyrą ir apsvarstyti visas priemones, kurių reikia imtis atsižvelgiant į tai, ar jos atitinka teisinės valstybės principus ir su pagrindinėmis teisėmis susijusius reikalavimus;

10.  apskritai teigiamai vertina ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą ir partnerystę siekiant kovoti su terorizmu; džiaugiasi, kad sukurtas ES ir Arabų Valstybių Lygos strateginis dialogas, kuris numato keitimąsi informacija politiniais ir saugumo klausimais, rengiant nuolatinius ES Politinio ir saugumo komiteto bei nuolatinių Arabų Valstybių Lygos atstovų susitikimus, taip pat palankiai vertina pažangą, padarytą ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo krizės metu srityje, ypač visapusišką Ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo krizės metu projekto įgyvendinimą;

11.  vis dėlto primena, kad jokiais atvejais negalima piktnaudžiauti kovos su terorizmu priemonėmis siekiant nuslopinti teisėtus nuomonių skirtumus arba pažeidžiant visuotines žmogaus teises; ragina ES į bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis sistemą įtraukti aiškius saugiklius siekiant užtikrinti, kad Sąjunga tiesiogiai arba netiesiogiai neremtų arba nepateisintų represijų prieš teisėtas organizacijas ir asmenis vardan kovos su terorizmu;

12.  pabrėžia, kad ES ir Arabų Valstybių Lygos užsienio reikalų ministrai taip pat susitarė toliau vykdyti veiklą, kad būtų visapusiškai įgyvendinta JT pasaulinė kovos su terorizmu strategija; teigiamai vertina tai, kad jie pritarė JT Kovos su terorizmu centro steigimui dviejų šventų islamo mečečių sergėtojų iniciatyva ir paprašė šį centrą paremti; taip pat teigiamai vertina tai, jog jie palankiai įvertino 2014 m. kovo mėn. Bagdade surengtą pirmą tarptautinę kovos su terorizmu konferenciją, kuri suteikė galimybę surengti diskusijas ir ieškoti tinkamų priemonių ir būdų tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti ir kovoti su terorizmu regioniniu lygmeniu;

13.  dar kartą primena apie ES ir Arabų Valstybių Lygos bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje svarbą, akcentuojant, kaip svarbu toliau skatinti žmogaus teises ir jų apsaugą, puoselėti visų asmenų žmogaus teises, įskaitant teisę į ekonominę ir socialinę raidą, žodžio laisvę ir religijos bei tikėjimo laisvę, tuo pat metu skatinant tolerancijos vertybes ir skirtingų religijų sambūvį, atsisakant atskirties, ekstremizmo bei neapykantos ir smurto kurstymo ir skleidimo;

14.  ragina Tarybą patvirtinti, ar buvo ES elgesio kodekso ginklų eksporto srityje pažeidimų, susijusių su represijomis;

15.  ragina ES, bendradarbiaujant su Arabų Valstybių Lyga, sukurti specialų mechanizmą, skirtą pažaboti prekybos ginklais reiškinį, ypač terorizmo, kaip reiškinio kilmės, šalyse arba šalyse, kuriose teroristai yra apmokomi; ragina ES atidžiai prižiūrėti, kaip vykdomas ginklų eksportas, ypač dvejopo naudojimo technologijų eksportą, kurios gali būti panaudotos teroristų; mano, kad itin svarbu kovoti su terorizmo finansavimu šią kovą koordinuojant su atitinkamais veikėjais, įskaitant Arabų Valstybių Lygą ir jos nares;

16.  mano, kad ES turi atsisakyti vyraujančio neryžtingumo, kuriuo pasižymėjo ankstesnis kovos su terorizmo srityje vykdomas bendradarbiavimas su kilmės, tranzito ir krypties šalimis, per kurias cirkuliuodavo užsienio kovotojai ir ištekliai jiems remti, įskaitant Arabų Valstybių Lygos valstybes nares;

17.  pabrėžia, kad išsamioje ES kovos su terorizmu priemonių strategijoje, pagrįstoje diplomatinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis, su vystymusi, konfliktų prevencija, taikos palaikymu ir krizių valdymu susijusiomis priemonėmis, taip pat reikia visiškai remtis jos užsienio ir vystymosi politikos sritimis, siekiant kovoti su skurdu, diskriminacija ir marginalizacija, duoti atkirtį korupcijai ir skatinti gerą valdymą, užkirsti kelią konfliktams bei juos spręsti, nes visa tai prisideda prie tam tikrų grupių ir visuomenės sektorių marginalizacijos, taigi, ekstremistų grupuočių propaganda jiems gali daryti didesnį poveikį;

18.  primena, tarptautinė bendruomenė įsipareigojo priimti priemones, kuriomis būtų užtikrinama pagarba visų asmenų žmonių teisėms ir teisinės valstybės principams, nes jos yra kovos su terorizmu pagrindas, tą pasiekus Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai rezoliucija 60/288 priėmus Pasaulinę kovos su terorizmu strategiją;

19.  primena valstybėms narėms ir ES įstaigoms, įskaitant Europolą ir Eurojustą, apie jų įpareigojimus pagal Pagrindinių teisių chartiją, tarptautinę žmogaus teisių teisę ir ES išorės politikos tikslus;

20.  pakartoja savo poziciją, kad religinių mažumų teisės neatskiriamai susijusios su pagarba kitoms pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, pvz., teisei į laisvę, saugumą, lyčių lygybę ir žodžio laisvę, ir ragina Arabų Valstybių Lygą, EIVT ir abiejų organizacijų valstybes nares saugoti religines mažumas arabų pasaulyje bei visapusiškai įgyvendinti ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0032.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0012.


Tausus paprastojo vilkešerio išteklių naudojimas
PDF 213kWORD 56k
2015 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tausaus paprastojo vilkešerio išteklių naudojimo (2015/2596(RSP))
P8_TA(2015)0078B8-0235/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi nepakanka mokslinės informacijos apie paprastojo vilkešerio išteklių būklę, visų pirma turimų duomenų apie tikslias paprastųjų vilkešerių buveinių ribas, migracijos kelius ir dauginimosi vietas;

B.  kadangi Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba išskiria keturis paprastojo vilkešerio išteklių tipus: Keltų jūros / Lamanšo sąsiaurio / pietinės Šiaurės jūros dalies, Biskajos įlankos, vakarinės Pirėnų pusiasalio priekrantės, Škotijos vakarinės dalies / Airijos;

C.  kadangi įvairūs tyrimai rodo, kad paprastojo vilkešerio išteklių būklė kelia nerimą nepaisant skubos priemonių, kurių anksčiau ėmėsi Komisija;

D.  kadangi dėl to, kad mirtingumas išlieka labai didelis ir paprastieji vilkešeriai vėlai bręsta ir lėtai auga, reikia daug laiko, kad jų populiacijos dydis būtų atkurtas;

E.  kadangi paprastasis vilkešeris yra taurioji žuvis, kurios poreikis žuvininkystės pramonėje dėl jos išskirtinės ekonominės vertės yra labai didelis;

F.  kadangi paprastuosius vilkešerius žvejoja daug laivų ir laivų dydžio, žvejybos sezonų ir naudojamos įrangos požiūriu tai yra heterogeninė žvejyba;

G.  kadangi mėgėjai žvejai šios žuvies sužvejoja daug ir tai sudaro mažiausiai ketvirtadalį sužvejojamo šios rūšies kiekio;

H.  kadangi 2013 m. gruodžio 11 d. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos(1) nurodoma, kad pasiektas ar išlaikomas toks šios žuvies išteklių lygis, kuris viršija didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

I.  kadangi paprastajam vilkešeriui netaikomi bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) apribojimai;

J.  kadangi Komisija ėmėsi skubos priemonių, pagal kurias draudžiama žvejoti paprastuosius vilkešerius pelaginiais tralais Keltų jūroje, Lamanšo sąsiauryje, Airijos jūroje ir pietinėje Šiaurės jūros dalyje iki 2015 m. balandžio 30 d.;

K.  kadangi nacionalinių valdymo priemonių, kurių imtasi iki šiol, nepakanka siekiant išsaugoti šią rūšį ir jomis nesprendžiamos dalijimosi ištekliais ir prieigos prie jų problemos;

L.  kadangi paprastojo vilkešerio išteklių naudojimas neršto metu turi būti ypač ribojamas, nes dėl jo akivaizdžiai lėčiau atsinaujina ištekliai ir užkertamas kelias jiems atsikurti;

M.  kadangi Airija paprastųjų vilkešerių žvejybą priskyrė žvejams mėgėjams;

N.  kadangi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas rekomenduoja mažinti paprastųjų vilkešerių mirtingumą dėl žvejybos maždaug 60 proc.;

O.  kadangi bendra patariamųjų komitetų darbo grupė paprastojo vilkešerio klausimais rekomenduoja europines valdymo priemones;

P.  kadangi tausus paprastojo vilkešerio išteklių naudojimas susijęs su politiniais sprendimais, kuriuos priimti turėtų visi atitinkami suinteresuotieji subjektai;

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti paprastojo vilkešerio išteklių būklę, jų buveinių ribas, rūšies migraciją ir tikslias dauginimosi vietas; ragina Komisiją ir valstybes nares naudotis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu, kuris už mokslinių duomenų rinkimą skiria didelį finansavimą;

2.  pabrėžia, kaip svarbu tiksliai įvertinti įvairios su paprastųjų vilkešerių žvejyba susijusios veiklos segmentą ir mėgėjų žvejybos procentinės dalies segmentą sužvejojamo šios rūšies kiekio atžvilgiu;

3.  mano, kad siekiant išsaugoti šią rūšį reikalingos priemonės veiklai, susijusiai su paprastojo vilkešerio ištekliais, valdyti Europos lygiu; be to, mano, kad taikant šias priemones reikėtų pakankamai atsižvelgti į mokslo žinias ir laikytis artumo valdymo bei regionavimo principų;

4.  ragina Komisiją pasiūlyti daugiametį valdymo planą dėl paprastojo vilkešerio, siekiant, kad jo ištekliai viršytų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį; pabrėžia, kad rengiant šį valdymo planą turi prisidėti profesionalūs ir mėgėjai žvejai, patariamosios tarybos;

5.  primena, kad daugiamečius valdymo planus reikėtų parengti laikantis bendro sprendimo procedūros;

6.  mano, kad norint sukurti daugiametį valdymo planą dėl paprastojo vilkešerio svarbu įvertinti skirtingas, komercinei žvejybai skirtas valdymo priemones, visų pirma nustatyti BLSK, ir būtinybę priimti moksliškai pagrįstą sprendimą dėl mažiausio leidžiamo iškrauti dydžio ir laikino žvejybos sustabdymo tam tikrose teritorijose, siekiant apsaugoti veisimosi vietas, taip pat įvertinti kitas technines priemones;

7.  pripažįsta problemas, kurių atsiras nustačius BLSK, ypač susijusias su anksčiau sugautų kiekių paskaičiavimu, kvotų skirstymu nacionaliniu lygmeniu tarp skirtingų veiklos rūšių ir sunkumu įtraukti mėgėjų žvejybą, tačiau atsižvelgiant į absoliučią būtinybę spręsti paprastojo vilkešerio išteklių būklės problemą reikia apsvarstyti tokią priemonę;

8.  mano, kad ES priemonės reikalingos mėgėjų žvejybai kaip kiekybiniai apribojimai, kurių pobūdį dar reikia apibrėžti;

9.  laikosi nuomonės, kad komercinės žvejybos ir mėgėjų žvejybos priemonės turi tarpusavyje derėti, siekiant išlaikyti išteklius, viršijančius didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, laikantis bendrosios žuvininkystės politikos tikslų;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.


28-oji Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesija
PDF 442kWORD 142k
2015 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje 2015 m. (2015/2572(RSP))
P8_TA(2015)0079RC-B8-0228/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, taip pat į JT žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvinius protokolus, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (JT Žmogaus teisių taryba),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. priimtą ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo skubias rezoliucijas šiais klausimais,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. metinę žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje ataskaitą ir į Europos Sąjungos politiką šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadas, susijusias su ES prioritetais JT žmogaus teisių forumuose,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 28-ąją JT Žmogaus teisių tarybos sesiją, kuri vyks 2015 m. kovo 2–27 d.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir apsauga yra dalis Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis bei vienas Europos vienybės ir nedalumo kertinių akmenų;

B.  kadangi žmogaus teisės visiems žmonėms yra prigimtinės – nesvarbu, kokia jų tautybė, rasė, lytis, etninė kilmė, religija ar bet kuris kitas statusas – ir kadangi pagarba šioms teisėms įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, taip pat vėlesnėse tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, deklaracijose ir rezoliucijose;

C.  kadangi visos žmogaus teisės – pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės ar kultūrinės – nedalomos, tarpusavyje susijusios ir viena nuo kitos priklausomos ir kadangi bet kurios iš šių teisių atėmimas tiesiogiai ir neigiamai paveiktų kitas;

D.  kadangi žmogaus teisių negerbimas ir teisėto demokratinio dalyvavimo nebuvimas veda į nestabilumą, valstybių žlugimą, humanitarines krizes ir ginkluotus konfliktus;

E.  kadangi Sąjungos veiksmai jai palaikant santykius su trečiosiomis valstybėmis grindžiami Lisabonos sutarties 21 straipsniu, kuriame patvirtinamas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas ir nedalumas bei įtvirtinta pagarba žmogiškajam orumui, lygybės ir solidarumo principams, taip pat Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės nuostatomis;

F.  kadangi visos valstybės privalo gerbti pagrindines savo gyventojų teises, imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šias teises gerbti nacionaliniu lygmeniu, ir bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu siekdamos panaikinti kliūtis žmogaus teisių užtikrinimui visose srityse;

G.  kadangi reguliariai rengiant Žmogaus teisių tarybos sesijas, skiriant specialiuosius pranešėjus, taikant visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir pagal specialiąsias procedūras įgaliojant asmenis su konkrečios šalies padėtimi susijusiems arba teminiams klausimams prisidedama prie žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo skatinimo ir pagarbos jiems užtikrinimo;

H.  kadangi kai kurios dabartinės Žmogaus teisių tarybos narės, deja, pripažintos vienomis didžiausių žmogaus teisių pažeidėjų, o jų rodikliai bendradarbiaujant su pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotais asmenimis ir laikantis ataskaitų teikimo pagal JT žmogaus teisių sutartis įsteigtiems organams reikalavimų yra prasti;

JT Žmogaus teisių taryba

1.  teigiamai vertina ES prioritetus, rengiantis 28-ajai reguliariajai JT Žmogaus teisių tarybos sesijai, apibrėžtus Tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadose;

2.  teigiamai vertina ambasadoriaus Joachimo Rückerio paskyrimą JT Žmogaus teisių tarybos pirmininku 2015 m. laikotarpiu;

3.  sveikina Zeidą Ra'adą Al Husseiną, paskirtą JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru, ir pakartoja kuo tvirčiausiai remiąs jo pastangas ir įgaliojimus;

4.  teigiamai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai F. Mogherini dalyvavimą JT Žmogaus teisių tarybos aukšto lygio sesijoje, kadangi tai teisingas tvirto ES įsipareigojimo daugiašalei žmogaus teisių sistemai ženklas;

5.  teigiamai vertina Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro JT Generalinei Asamblėjai pateiktą metinę ataskaitą, kuri apima laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. lapkričio mėn., ir pareiškia tvirtai remiąs Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklos nepriklausomumą ir principingumą; pabrėžia, jog svarbu saugoti šį nepriklausomumą siekiant užtikrinti, kad Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras galėtų tęsti savo darbą veiksmingai ir nešališkai; pakartoja, kad Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras turi gauti pakankamą finansavimą;

6.  primena, kad Europos Parlamentas ir jo Žmogaus teisių pakomitetis įsipareigoję remti tvirtą daugiašalę žmogaus teisių sistemą, globojamą Jungtinių Tautų, įskaitant Generalinės Asamblėjos Trečiąjį komitetą, JT žmogaus teisių tarybą ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą, ir susijusių specializuotų JT agentūrų, pvz., Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), darbą, taip pat darbą, kurį atlieka pagal JT specialiąsias procedūras įgalioti asmenys;

7.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) didinti ES veiksmų nuoseklumą laiku ir iš esmės konsultuojantis – pirmiausia įtraukiant ES delegacijas Niujorke ir Ženevoje – kad ES laikytųsi vieningos pozicijos; pakartoja, kad, siekiant užtikrinti nuoseklumą, svarbu integruoti Niujorke ir Ženevoje atliekamą darbą, susijusį su JT Generalinės Asamblėjos, Trečiojo komiteto ir JT Žmogaus teisių tarybos veikla, į atitinkamus ES vidaus ir išorės veiksmus;

8.  mano, kad nuolatinis žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos veikėjų bauginimas ir sulaikymas įvairiose JT Žmogaus teisių tarybos narėse verčia abejoti Žmogaus teisių tarybos patikimumu; pakartoja savo poziciją, kad JT Žmogaus teisių tarybos narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios puoselėja pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principui ir demokratijai ir kurios sutiko pratęsti nuolatinį kvietimą visiems pagal specialiąsias procedūras įgaliotiems asmenims, ir primygtinai ragina valstybes nares populiarinti ir priimti veiksmingo žmogaus teisių užtikrinimo kriterijus, kurie būtų taikomi bet kuriai naujai išrinktai JT Žmogaus teisių tarybos narei; primygtinai ragina valstybes nares skatinti skaidrius, atvirus ir konkurencingus JT Žmogaus teisių tarybos narių rinkimo procesus;

9.  pakartoja remiąs visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir vertinąs vertingą darbą, kuris atliekamas jį taikant, ir ragina nares aktyviai dalyvauti rengiant savo visuotinį periodinį vertinimą (taip pat ir įtraukiant pilietinę visuomenę), įsitraukti į interaktyvų dialogą per visuotinio periodinio vertinimo sesiją ir į diskusijas dėl visuotinio periodinio vertinimo rezultatų patvirtinimo, įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas atlikus visuotinį periodinį vertinimą, ir imtis konkrečių priemonių savo įsipareigojimams žmogaus teisių srityje stiprinti ir vykdyti;

10.  toliau nepritaria vadinamajam balsavimui blokais JT Žmogaus teisių taryboje; primygtinai ragina JT Žmogaus teisių tarybos valstybes nares visuomet balsuoti skaidriai;

11.  ragina ES ir jos valstybes nares toliau kelti visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijų klausimą per visus ES politinius dialogus su atitinkamomis valstybėmis, kad būtų rasti būdai padėti valstybėms įgyvendinti rekomendacijas;

12.  pakartoja remiąs pagal specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų veiklą ir nepriklausomą šių įgaliojimų turėtojų statusą, kuris jiems reikalingas savo funkcijoms visiškai nešališkai atlikti, ir ragina visas valstybes bendradarbiauti su šiais asmenimis, taip pat ragina valstybes nares informuoti apie atvejus, kai valstybės nebendradarbiavo su asmenimis, įgaliotais pagal specialiąsias procedūras;

13.  mano, kad svarbu į JT Žmogaus teisių tarybą ir kitas susijusias JT Generalinės Asamblėjos sesijas siųsti parlamentines delegacijas;

14.  apgailestauja dėl to, kad pilietinės visuomenės ir JT Žmogaus teisių tarybos sąveikos erdvė toliau siaurėja ir kad nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) siūloma mažiau galimybių kalbėti per šias sesijas; primygtinai ragina ES ir JT Žmogaus teisių tarybą užtikrinti, kad pilietinės visuomenės atstovai galėtų kuo labiau prisidėti prie 28-osios JT Žmogaus teisių tarybos sesijos darbo, taip pat prie visuotinio periodinio vertinimo proceso ir kitų JT žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmų, nebijodami, kad grįžus į tėvynę jiems bus taikomi atsakomieji veiksmai;

Pilietinės ir politinės teisės

15.  pakartoja, kad žodžio laisvė – kiekvienos laisvos demokratinės visuomenės kertinis akmuo – yra visų žmonių pagrindinė teisė; griežtai smerkia 2015 m. sausio mėn. Prancūzijoje įvykdytą 12 asmenų, įskaitant savaitraščio „Charlie Hebdo“ karikatūristus, ir 4 asmenų žydų maisto prekių parduotuvėje nužudymą, taip pat kino režisieriaus ir sinagogos sargybinio nužudymą Kopenhagoje, kuriuos įvykdžiusių teroristų taikinys buvo žodžio ir religijos laisvė;

16.  smerkia tai, kad ekstremistų ir džihadistų grupuotės visose valstybėse, pirmiausia Sirijoje, Irake, Libijoje, Mianmare, Nigerijoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, naudojasi religija, o jų veiksmai apima ginkluotus išpuolius ir sprogdinimus, savižudžių vykdomus sprogdinimus, pagrobimus ir kitus smurto aktus, kuriais terorizuojami gyventojai; laikosi nuomonės, kad, norint kovoti su terorizmu, būtina imtis veiksmų šalinant esmines jo priežastis, įskaitant socialinę atskirtį, politinę marginalizaciją ir nelygybę; ragina dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti religinėms mažumoms priklausančių asmenų teises; primygtinai ragina, kad vykdant visus kovos su terorizmu veiksmus būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laikomasi teisinės valstybės principų;

17.  reiškia susirūpinimą dėl visų susirinkimų ir asociacijų laisvei taikomų suvaržymų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijoms taikomus draudimus, agresyvų baudžiamųjų įstatymų dėl garbės ir orumo įžeidimo ir kitų ribojamųjų įstatymų taikymą, perteklinius registracijos ir atskaitomybės reikalavimus, pernelyg griežtas užsienio finansavimui taikomas taisykles, ir pakartoja, kad asociacijų ir taikių susirinkimų laisvė yra esminis žmogaus teisių aspektas;

18.  ragina visas vyriausybes skatinti ir remti pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat leisti jiems veikti be baimės, represijų ar bauginimo ir bendradarbiauti su JT Žmogaus teisių taryba taikant visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir užtikrinti, kad valstybės, atsakingos už susidorojimą su žmogaus teisių aktyvistais, turėtų prisiimti šią atsakomybę, ypač mirtino susidorojimo atvejais (pvz., su Kinijos žmogaus teisių aktyviste Cao Shunli susidorota dėl to, kad 2013 m. rugsėjo mėn. ji pabandė išskristi į Ženevoje vykusį JT Žmogaus teisių tarybos posėdį. 2014 m. kovo mėn. ji mirė);

19.  pakartoja smerkiąs mirties bausmės taikymą ir tvirtai remia mirties bausmės moratoriumo paskelbimą kaip žingsnį į jos panaikinimą;

20.  pakartoja, kad svarbu kovoti su kankinimu ir kitų formų netinkamu elgesiu, be to, svarbu tai, kad ES yra įsipareigojusi teikti prioritetą šiam klausimui – taip pat ir vaikų atveju – ir padėti dirbti JT specialiajam pranešėjui kankinimų klausimu; primygtinai ragina EIVT, Komisiją ir ES valstybes nares parodyti, kad jos bendrai įsipareigojusios užkirsti kelią kankinimo praktikai ir remti aukas, pirmiausia toliau dalyvaudamos – arba, kai taikytina, pradėdamos dalyvauti – JT savanoriško kankinimo aukų fondo ir specialaus fondo, įsteigto pagal Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinį protokolą, veikloje;

21.  reiškia susirūpinimą dėl nenutrūkstamos plačiai paplitusios migrantų, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius, diskriminacijos ir jų teisių pažeidimų; ragina ES ir valstybes nares remti JT specialiojo pranešėjo migrantų teisių klausimais darbą ir įgyvendinti jo rekomendacijas; ragina vyriausybes gerbti migrantų žmogaus teises ir prigimtinį orumą, užkirsti kelią savavališkiems suėmimams ir sulaikymams ir, siekiant išvengti pernelyg dažno nelegalių migrantų sulaikymo, peržiūrėti sulaikymo laiką ir taikyti sulaikymo alternatyvas; ragina vyriausybes bet visais atvejais laikytis negrąžinimo principo ir visapusiškai vykdyti savo tarptautinius teisinius įsipareigojimus, susijusius su migrantų išsiuntimo klausimu; jei valstybės narės dar nėra parengusios sistemų ir procedūrų, kuriomis būtų užtikrinama, kad įgyvendinant visas jų programas ir visoms jų institucijoms vykdant veiklą migracijos srityje būtų visapusiškai vykdomi jų įsipareigojimai tarptautinės žmogaus teisių teisės srityje, ragina jas tai padaryti;

22.  pritaria JT Žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo naujausiai ataskaitai ir išvadoms dėl šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų; ragina ES ir valstybes nares vykdyti specialiojo pranešėjo rekomendacijas įgyvendinant savo vidaus politiką, siekiant kovoti su rasinės, etninės neapykantos, taip pat neapykantos ksenofobijos pagrindu plitimu internetu ir socialinės žiniasklaidos tinklais, imantis reikiamų teisės priemonių ir visapusiškai gerbiant kitas pagrindines teises, pvz., žodžio ir nuomonės laisves;

23.  pripažįsta, kad greita informacinių ir ryšių technologijų raida visame pasaulyje pakeitė naudojimosi žodžio laisve aplinką ir atnešė tiek didelių privalumų, tiek rimtų problemų; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina Tarybos 2014 m. gegužės mėn. priimtas ES gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime ir smerkia visus skaitmeninės komunikacijos apribojimus, įskaitant tuos, kurių taikiniai yra pilietinės visuomenės veikėjai; pakartoja, kad ypatingą dėmesį būtina skirti žurnalistų ir tinklaraštininkų teisėms;

24.  ragina JT Žmogaus teisių tarybą tęsti diskusiją dėl teisės į privatumą ir šiuo tikslu paskirti JT specialųjį pranešėją teisės į privatumą klausimu, ypač atsižvelgiant į skaitmeninės komunikacijos problemą;

Socialinės ir ekonominės teisės

25.  pažymi, kad JT vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų nustatytas skurdo panaikinimo iki 2030 m. tikslas, kurio turi būti siekiama laikantis holistinio požiūrio į ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos klausimus; teigiamai vertina JT generalinio sekretoriaus apibendrinamąją ataskaitą, parengtą ruošiantis JT specialiam aukščiausiojo lygio susitikimui tvaraus vystymosi tikslų po 2015 m. darbotvarkės klausimu; pritaria JT generalinio sekretoriaus raginimams siekti skurdo panaikinimo vadovaujantis į žmonių poreikius ir teises orientuotu požiūriu;

26.  mano, kad, siekiant kovoti su skurdu, apskritai svarbu spręsti didėjančios kraštutinės nelygybės problemą, o konkrečiai – propaguoti socialines ir ekonomines teises palengvinant prieigą prie maisto, vandens, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų ir tinkamo būsto; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į aštrėjančią žemės grobimo problemą, kurią būtina spręsti;

27.  laikosi nuomonės, kad korupcija, mokesčių slėpimas, netinkamas viešųjų gėrybių valdymas ir atskaitomybės stoka skatina piliečių teisių pažeidinėjimą, kadangi netenkama lėšų, reikalingų investuoti į tokias nepaprastai svarbias viešąsias paslaugas, kaip švietimas, pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos ir kita socialinė infrastruktūra, taigi gyventojai pasmerkiami amžinam skurdui; primena, kad pagal Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą vyriausybės privalo gerbti savo piliečių teises užtikrindamos jiems pakankamus išteklius; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žmogaus teisių gynėjų, kurių darbas susijęs su ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių propagavimu, apsaugai;

28.  dar kartą primena, kad remia pasiūlymą sukurti JT specialiojo pranešėjo finansinių nusikaltimų, korupcijos ir žmogaus teisių klausimais pareigybę;

Verslas ir žmogaus teisės

29.  tvirtai remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų sklaidą ir įgyvendinimą ES ir už jos ribų ir pabrėžia, jog būtina imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užpildytos JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų veiksmingo įgyvendinimo spragos, įskaitant susijusią su galimybe kreiptis į teismą; teigiamai vertina iniciatyvą, susijusią su reglamentu, kuriuo sukuriama išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo sistema, skirta naudingosioms iškasenoms iš konfliktinių zonų atsakingai pirkti; ragina visus suinteresuotus veikėjus imtis aktyvaus vaidmens JT darbo grupės žmogaus teisių ir tarptautinių bendrovių bei kitų įmonių klausimu 11-oje sesijoje ir remti pastangas suderinti savo politiką su EBPO gairėmis tarptautinėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais; pakartoja savo prašymą Komisijai iki 2015 m. pabaigos pateikti ataskaitą, kaip ES valstybės narės įgyvendina JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;

30.  ragina ES delegacijas visame pasaulyje užmegzti ryšius su ES įmonėmis siekiant propaguoti pagarbą žmogaus teisėms ir užtikrinti, kad vietos kvietimuose teikti paraiškas vadovaujantis Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone verslui ir žmogaus teisėms būtų skiriamas ypatingas dėmesys;

31.  mano, kad verslas ir žmogaus teisės gali teikti tarpusavio paramą sukurdami naujas verslo galimybes regionuose, kuriuose labiausiai reikia tvarių ir atsakingų investicijų, ir bendrai prisidėdami prie pagarbos žmogaus teisėms besivystančiose šalyse;

32.  ragina ES ir valstybes nares įsitraukti į JT sistemoje prasidedančias diskusijas dėl teisiškai įpareigojančio tarptautinio dokumento verslo ir žmogaus teisių klausimais rengimo;

Moterų teisės

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti lyčių lygybę labai svarbi priemonė yra lyčių aspekto integravimas, apimantis politikos sričių reorganizavimą, tobulinimą, plėtojimą ir vertinimą, taip numatant, kad asmenys, atsakingi už politikos formavimą, lygių galimybių principą taikytų visose politikos srityse, visais lygiais ir visais etapais;

34.  ragina ES aktyviai dalyvauti Moterų padėties komisijos 59-oje sesijoje ir toliau kovoti su visais mėginimais trikdyti JT Pekino veiksmų platformos veiklą, kuri bus apžvelgta Ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais 20-ųjų metinių proga, be kita ko, galimybės įgyti išsilavinimą ir užsitikrinti sveikatos priežiūrą, kaip pagrindinių žmogaus teisių, taip pat lytinių ir reprodukcinių teisių aspektais;

35.  kritiškai vertina tai, kad, nors yra padaryta pažanga lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje, daugelyje valstybių tebegalioja diskriminacinio pobūdžio įstatymai, visų pirma šeimos ir nuosavybės įsigijimo srityse; pažymi, kad vis dar labai mažai moterų eina su sprendimų priėmimu susijusias pareigas ir kad smurtas prieš moteris tebėra labai paplitęs reiškinys, o galimybės siekti teisingumo tebėra ribotos, nors dėl smurto šeimoje kasdien miršta nemažai moterų; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse pastebimas regresas, visų pirma lytinių ir reprodukcinių teisių srityje;

36.  griežtai smerkia prieš moteris naudojamą seksualinį smurtą, įskaitant tokius nusikaltimus, kaip masinis prievartavimas, seksualinė vergovė, prievartinė prostitucija, įvairios rūšies persekiojimas dėl lyties, įskaitant moterų lytinių organų žalojimą, prekybą žmonėmis, ankstyvas ir priverstines santuokas, žudymą dėl garbės ir visų kitų rūšių panašaus sunkumo seksualinį smurtą, įskaitant atvejus, kai tokiais nusikaltimais naudojamasi kaip karo taktika; ragina ES ir visas jos valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo (Stambulo konvenciją);

37.  taip pat primena ES įsipareigojimą įtraukti žmogaus teisių ir lyties aspektus į bendros saugumo ir gynybos politikos misijų veiklą atsižvelgiant į svarbias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo; ryšium su tuo dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares vykstant tvaraus susitaikymo procesui remti sistemingą moterų dalyvavimą, kaip gyvybiškai svarbų taikos procesų komponentą, ir pripažinti, kad lyčių lygybės aspektus būtina integruoti į konfliktų prevencijos, taikos palaikymo operacijų, humanitarinės pagalbos ir atstatymo po konfliktų, taip pat į perėjimo prie demokratijos procesus;

38.  pabrėžia, kad moterų lytinių organų žalojimas yra kankinimo rūšis; pabrėžia, kad siekiant panaikinti moterų lyties organų žalojimą ES turi toliau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis; primena, kad valstybės narės, pagal kurių teisės aktus moterų lytinių organų žalojimas yra nusikalstama veika, sužinojusios, kad jų pilietėms buvo atlikta minėtoji procedūra, turi šiuos teisės aktus taikyti;

39.  palankiai vertina tai, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas seksualinius nusikaltimus ir nusikaltimus dėl lyties, įskaitant išžaginimą, seksualinius išpuolius ir žeminimą, laiko karo nusikaltimais ir rekomenduoja kitiems daryti tą patį;

Vaiko teisės

40.  reiškia susirūpinimą, kad, nepaisant pažangos, padarytos nuo 1989 m., kai buvo priimta Vaiko teisių konvencija, mažiausiai 58 mln. vaikų, visų pirma mergaičių, vaikų iš neturtingų šeimų, neįgalių vaikų ir konfliktų vietovėse gyvenančių vaikų, nelanko mokyklos ir daug vaikų tebeserga ligomis, kurių galima lengvai išvengti, o dar kiti dirba;

41.  ragina visas šalis įsipareigoti panaikinti itin nepriimtinų formų vaikų darbą, apibrėžtą Tarptautinės darbo konvencijos Nr. 182 3 straipsnyje, įskaitant vaikų vergiją, prekybą vaikais, prostituciją ir pavojingą darbą, kuris kenkia vaikų fizinei ir psichinei sveikatai;

42.  primena, kad viena iš pagrindinių valstybės pareigų – suteikti visiems vaikams prieigą prie švietimo užtikrinant daugiau galimybių, kuriant tinkamas įstaigas ir šalinant struktūrines pagrindinių kliūčių, stabdančių visuotinį pradinį ugdymą, priežastis, įskaitant mokyklos nebaigimo rodiklių mažinimą, nes tai tebėra pagrindinė visuotinio pradinio ugdymo kliūtis;

43.  ragina ES tinkamai finansuoti ginkluotuose konfliktuose dalyvavusių vaikų ir buvusių vaikų karių demobilizacijos ir reintegracijos programas; primena, kad tvirtai remia kampaniją „Vaikai, ne kareiviai“, kaip jau minėta per klausymą šia tema, surengtą Žmogaus teisių pakomitečio 2014 m. gruodžio 3 d.; teigiamai vertina JT specialiosios įgaliotinės vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais ir JT specialiosios įgaliotinės smurto prieš vaikus klausimais metines ataskaitas, pateiktas kartu su JT specialiosios įgaliotinės prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos klausimais ataskaita;

LGBTI asmenų teisės

44.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad pastaruoju metu padaugėjo diskriminacinių įstatymų, taip pat kad padažnėjo tokia praktika ir smurtiniai išpuoliai prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; ragina atidžiai stebėti LGBTI asmenų padėtį, be kita ko, Nigerijoje ir Gambijoje, nes dėl šiose šalyse neseniai priimtų prieš LGBTI asmenis nukreiptų įstatymų gresia pavojus seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų gyvybei; reiškia didelį susirūpinimą dėl žodžio ir susirinkimų laisvę ribojančių vadinamųjų kovos su propaganda įstatymų, priimtų, be kita ko, Europos žemyno šalyse; palankiai vertina 2014 m. rugsėjo 26 d. priimtą JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl kovos su smurtu ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; pakartoja, kad remia nenutrūkstamą Vyriausiojo komisaro darbą siekiant skatinti LGBTI asmenis naudotis visomis žmogaus teisėmis ir užtikrinti, kad jie galėtų tai daryti, pirmiausia rengiant pareiškimus, ataskaitas ir įgyvendinant kampaniją „Laisvi ir lygūs“ (angl. Free & Equal); ragina Vyriausiąjį komisarą toliau kovoti su diskriminaciniais įstatymais ir praktika;

Klimato kaita ir žmogaus teisės

45.  pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis pažeidžiamoms grupėms ir atskiriems asmenims yra didelis, ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse, pakrantės valstybėse ir žemumose esančiose salose, kurios dėl ekonominių išteklių stokos negali prisitaikyti prie didelių aplinkos pokyčių;

46.  susirūpinęs pažymi, kad su klimato kaita susiję incidentai visų pirma daro poveikį čiabuviams; todėl pažymi, kad dauguma čiabuvių gyvena žemiau skurdo ribos ir turi nedaug arba neturi galimybių pasinaudoti atstovavimo, politinių sprendimų priėmimo ar teisingumo sistemomis;

47.  palankiai vertina tai, kad JT Žmogaus teisių taryba pripažino, jog aplinkos pokyčiai turi neigiamą poveikį gyventojų pragyvenimo šaltiniams ir yra kliūtis siekiant užtikrinti pagrindines tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises; taigi primygtinai ragina susitarimus pasirašiusias šalis Paryžiuje vyksiančioje 2015 m. klimato kaitos konferencijoje priimti neatidėliotinas ir plataus užmojo klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones;

48.  ragina Komisiją ir EIVT aktyviai dalyvauti diskusijose dėl sąvokos „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant galimą šio termino apibrėžties nustatymą tarptautinėje teisėje ar teisiškai privalomame tarptautiniame susitarime;

Kova su nebaudžiamumu ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT)

49.  pakartoja, kad visiškai palaiko Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklą, kuria siekiama panaikinti tarptautinei bendruomenei nerimą keliantį sunkiausius nusikaltimus įvykdžiusių nusikaltėlių nebaudžiamumą ir užtikrinti teisingumą nukentėjusiesiems nuo karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido; toliau budriai stebi bet kokius mėginimus pakenkti Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklos teisėtumui ir nepriklausomumui; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir jam teikti tvirtą diplomatinę, politinę ir finansinę paramą, taip pat ir Jungtinėse Tautose; ragina ES, jos valstybes nares ir ES specialiuosius įgaliotinius aktyviai remti Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklą, skatinti užtikrinti jo sprendimų vykdymą ir remti kovą su nebaudžiamumu už Romos statute nurodytus nusikaltimus; palankiai vertina tai, kad 2015 m. sausio mėn. Palestinos Administracija ratifikavo Romos statutą;

Čiabuvių tautos

50.  ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares pritarti tam, kad būtų persvarstyti Institucinės ekspertų grupės čiabuvių tautų teisių klausimais įgaliojimai, atsižvelgiant į Pasaulinės čiabuvių tautų konferencijos baigiamąjį dokumentą (JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 69/2), kad būtų galima stebėti, vertinti ir gerinti Čiabuvių tautų teisių deklaracijos įgyvendinimą; primygtinai ragina ES valstybes nares reikalauti, kad visi pagal specialiąsias procedūras įgalioti asmenys atkreiptų dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria čiabuvių moterys ir mergaitės, ir nuolat apie šias problemas informuotų JT Žmogaus teisių tarybą; primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares aktyviai prisidėti, kad būtų parengtas sisteminis veiksmų planas dėl čiabuvių tautų, kaip reikalaujama JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. rugsėjo mėn. rezoliucijoje, ypač dėl reguliarių konsultacijų su čiabuvių tautomis vykstant šiam procesui;

Tarptautiniai kultūros ir sporto renginiai ir žmogaus teisės

51.  smerkia vis dažniau taikomą autoritarinių valstybių praktiką rengti didelius sporto ar kultūros renginius siekiant labiau įtvirtinti savo teisėtumą tarptautiniu mastu ir sykiu toliau varžyti opoziciją šalies viduje; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai kelti šį klausimą, taip pat JT Žmogaus teisių taryboje, ir užmegzti dialogą su nacionalinėmis sporto federacijomis, bendrovėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant aptarti praktinius jų dalyvavimo tokiuose renginiuose, įskaitant 2015 m. Baku vyksiančias pirmąsias Europos žaidynes ir 2018 m. Rusijoje bei 2022 m. Katare vyksiančias FIFA Pasaulio futbolo taurės varžybas, aspektus;

Bepiločiai orlaiviai ir autonominiai ginklai

52.  pakartoja savo raginimą Tarybai parengti ES bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, ypatingą reikšmę teikiant žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymuisi ir sprendžiant tokius klausimus kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kurie suteikia galimybę vykdyti atakas be žmogaus įsikišimo; primygtinai ragina įtraukti žmogaus teisių aspektą vykdant bet kokius dialogus su trečiosiomis valstybėmis kovos su terorizmu klausimais;

Žmogaus teisių aspekto integravimas ES

53.  ragina ES remti žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumą ir nedalomumą, kaip nustatyta Lisabonos sutarties 21 straipsnyje ir bendrosiose nuostatose dėl Sąjungos išorės veiksmų;

54.  ragina ES, valstybes nares, Komisiją ir EIVT žmogaus teises integruoti į visas išorės politikos, vykdomos trečiosiose šalyse, sritis; taip pat pabrėžia, kad įgyvendinant ES žmogaus teisių politiką reikia užtikrinti vidaus ir išorės politikos suderinamumą, kaip to reikalaujama pagal ES Sutartį, siekiant išvengti dvigubų standartų žmogaus teisių srityje;

55.  ragina ES laikytis teisėmis pagrįsto požiūrio ir pagarbą žmogaus teisėms integruoti į prekybos, investicijų, viešųjų paslaugų ir vystomojo bendradarbiavimo sritis, taip pat į bendrą saugumo ir gynybos politiką;

ES prioritetai sprendžiant problemas, susijusias su konkrečiomis šalimis

Ukraina

56.  reiškia gilų susirūpinimą dėl smurto ir ginkluoto konflikto rytinėje Ukrainos dalyje; tikisi, kad bus laikomasi susitarimo dėl ugnies nutraukimo, grindžiamo Minsko susitarimu; smerkia didelio masto žmogaus teisių pažeidimus, daromus vykstant konfliktui, ir neseniai vykusių kovų pasekmes; visiškai remia JT žmogaus teisių stebėjimo misiją ir ESBO specialiąją stebėjimo misiją Ukrainoje ir ragina pastarąją stiprinti; pabrėžia, kad yra labai susirūpinęs šalies viduje dėl ginkluoto konflikto pietryčių regionuose perkeltų asmenų likimu; smerkia neteisėtą Krymo aneksiją, atliktą Rusijai vykdant savo agresyvią ir ekspansionistinę politiką, kuri kelia grėsmę Ukrainos vienybei ir nepriklausomybei; pakartotinai reiškia susirūpinimą dėl diskriminacijos ir plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, nukreiptų prieš šio regiono vietos gyventojus, visų pirma Krymo totorius; ragina ES valstybes nares remti visas galimas pastangas JT lygmeniu siekiant kovoti su nebaudžiamumu ir atlikti nešališkus smurtinių įvykių ir žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su demonstracijų Maidano aikštėje malšinimu, neteisėta Krymo aneksija ir ginkluotu konfliktu rytinėje Ukrainos dalyje, tyrimus; ragina laikytis tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų ir principų, kad vykstant konfliktui būtų apsaugoti civiliai gyventojai;

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR)

57.  palankiai vertina ketinimą pratęsti specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR) klausimais įgaliojimus; be to, teigiamai vertina JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje JT Saugumo Taryba raginama imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti atskaitomybę, taip pat apsvarstyti galimybę Tarptautiniam baudžiamajam teismui perduoti klausimą dėl padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje; ragina Žmogaus teisių tarybą pakartoti savo raginimą dėl atskaitomybės, turint omenyje taip pat ir tuos asmenis, kurie atsakingi už nusikaltimus žmoniškumui, vykdomus remiantis aukščiausiu valstybės lygmeniu įtvirtinta politika; palankiai vertina tai, kad Korėjos Respublikoje steigiamas vietinis biuras, siekiant gerinti padėties stebėseną ir dokumentuoti įrodymus, kad būtų užtikrinta atskaitomybė, ir primygtinai ragina visas valstybes bendradarbiauti su šiuo biuru; ragina Žmogaus teisių tarybą dar įdėmiau stebėti padėtį Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje ir per būsimą Žmogaus teisių tarybos sesiją sušaukti oficialią komisiją, kuri atstovautų teisių pažeidimų aukoms;

Iranas

58.  palankiai vertina JT Žmogaus teisių tarybos 2014 m. kovo mėn. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje ir tai, kad pratęsti specialiojo pranešėjo įgaliojimai; ragina Iraną leisti JT specialiajam pranešėjui atvykti į šalį – tai būtų itin svarbus Irano pasirengimo imtis veiksmų siekiant pradėti dialogą žmogaus teisių klausimais rodiklis; pakartoja, jog smerkia tai, kad Irane taikoma mirties bausmė, taip pat nepilnamečiams, ir kad dažnai tokios bausmės vykdomos po teismo procesų, neatitinkančių minimalių tarptautinių teisingo bylos nagrinėjimo ir tinkamo proceso standartų; pakartoja savo susirūpinimą, kad daug tokių bausmių įvykdoma be teisingo bylos nagrinėjimo ir tinkamo proceso; pritaria pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų 2014 m. rugpjūčio mėn. pateiktam bendram pareiškimui, kuriame smerkiama pilietinės visuomenės veikėjų suėmimų ir jų nuteisimo atvejų banga Irane; ragina ES ir JT Žmogaus teisių tarybą toliau atidžiai stebėti sistemingai pažeidžiamas žmogaus teises ir užtikrinti, kad visais atvejais palaikant santykius su Irano vyriausybe žmogaus teisėms ir toliau būtų teikiama pirmenybė; ragina Irano valdžios institucijas laikytis tarptautinės teisės žmogaus teisių srityje, pagal kurią nepilnamečių nusikaltėlių egzekucijos yra tarptautinių būtiniausių standartų pažeidimas, ir nebevykdyti minėtųjų egzekucijų nepilnamečiams nusikaltėliams;

Mianmaras/Birma

59.  pritaria naujausiai JT specialiojo pranešėjo ataskaitai apie žmogaus teisių padėtį Mianmare; šioje ataskaitoje pripažįstama iki šiol padaryta pažanga ir nurodomi likę didžiausią susirūpinimą keliantys klausimai; ragina Mianmaro vyriausybę žmogaus teises, įskaitant mažumų teises, integruoti į šalies institucinę ir teisinę sistemą ir visas politikos sritis ir visapusiškai gerbti žodžio ir susirinkimų laisvę; išreiškia susirūpinimą dėl siūlomų teisės aktų dėl vadinamosios rasės ir religijos apsaugos, t. y. keturių įstatymų projektų dėl skirtingas religijas išpažįstančių asmenų santuokų, religijos keitimo, monogamijos ir demografinės kontrolės; ragina JT Žmogaus teisių tarybą pratęsti specialiojo pranešėjo įgaliojimus pagal 4 punktą, dar kartą išreikšti didelį susirūpinimą dėl rohinjų mažumos padėties (ją apsunkina tai, kad ši bendruomenė neturi teisinio statuso ir todėl vis dar patiria sisteminę diskriminaciją) Rachinų valstijoje, taip pat ragina atlikti visapusiškus, skaidrius ir nepriklausomus visų pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus prieš rohinjų mažumą tyrimus, sparčiau įsteigti vietinį Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro padalinį šalyje ir jam suteikti visus stebėjimo ir ataskaitų teikimo įgaliojimus; apgailestauja dėl išpuolių prieš civilius gyventojus Kačinų ir Šanų valstijose, saugumo pajėgų ginkluoto konflikto metu vykdomo seksualinio smurto, politinių kalinių egzistavimo, žmogaus teisių gynėjų, aktyvistų ir žiniasklaidos profesionalų persekiojimo, neteisminių egzekucijų, žemės konfiskavimo ir prieš religines ir etnines mažumas nukreiptų veiksmų; laikosi nuomonės, kad derybų dėl ES ir Mianmaro investicijų susitarimo klausimą derėtų svarstyti atidžiai, nes dėl užsienio investicijų šalyje gali padaugėti žmogaus teisių pažeidimų;

Baltarusija

60.  reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje; smerkia tris 2014 m. įvykdytus mirties nuosprendžius, žmogaus teisių gynėjų bauginimą, nepriklausomų žurnalistų persekiojimą, visų internetinių pranešimų cenzūrą ir pernelyg griežtus nevyriausybines organizacijas reglamentuojančius teisės aktus; ragina per 29-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją pratęsti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus ir ragina vyriausybę suteikti visapusišką prieigą pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotiems asmenims, įskaitant specialųjį pranešėją; ragina be jokių sąlygų išlaisvinti ir reabilituoti visus likusius politinius kalinius;

Bahreinas

61.  ne pirmą kartą reiškia savo susirūpinimą dėl opozicijos lyderiams, pilietinės visuomenės veikėjams ir aktyvistams Bahreine taikomų griežtų priemonių ir žmogaus teisių gynėjų bei politinės opozicijos aktyvistų padėties šalyje; ragina visus suinteresuotuosius subjektus Bahreine pradėti konstruktyvias ir įtraukias derybas, siekiant užtikrinti tikrą susitaikymą ir žmogaus teisių laikymąsi visose Bahreino bendruomenėse; ragina nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus sąžinės kalinius, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir taikius protestuotojus ir pritaria 2015 m. vasario 4 d. pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų bendram pareiškimui dėl pagrindinio politinės opozicijos atstovo sulaikymo ir po to įvykusių demonstracijų išvaikymo; ragina ES valstybes nares ir kitas JT Žmogaus teisių tarybos nares toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Bahreine, sutelkiant dėmesį į tai, kaip Bahreinas vykdo įsipareigojimus, prisiimtus per visuotinio periodinio vertinimo procesą, ir kaip įgyvendinamos Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos rekomendacijos, kurioms pritarė Bahreino karalius; apgailestauja dėl to, kad Bahreino vyriausybė daro nepakankamą pažangą bendradarbiaudama su JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru ir pagal specialiąsias procedūras įgaliotais JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro asmenimis, ir ragina ES valstybes nares siekti, kad kovo mėn. sesijoje būtų patvirtinta JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucija, kuria raginama, kad Bahreinas visapusiškai įgyvendintų įsipareigojimus, prisiimtus vykstant visuotinio periodinio vertinimo procesui, ir Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos rekomendacijas, be kita ko, susijusias su žmogaus teisių gynėjais, pagal kurias reikalaujama, kad JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras praneštų apie žmogaus teisių padėtį vietoje ir apie Bahreino padarytą bendradarbiavimo taikant JT žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus pažangą;

Egiptas

62.  teigiamai vertina 2014 m. lapkričio mėn. atliktą Egipto visuotinio periodinio vertinimo procesą ir tikisi, kad šis vertinimas bus patvirtintas ateinančioje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje; primygtinai ragina Egiptą nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus aktyvistus ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat asmenis, kurie kalinami dėl to, kad taikiai naudojosi savo teise į žodžio ir susirinkimų laisvę ir teise jungtis į asociacijas; be to, prašo Egipto vyriausybės priimti teisės aktus, kurie atitiktų tarptautinius standartus, ir apsaugoti Egipto Konstitucijoje įtvirtintą teisę jungtis į asociacijas, įskaitant teisę gauti ir skirti finansavimą, atšaukti 2013 m. lapkričio mėn. priimtą Protestų įstatymą ir priimti naują teisės aktą, kuriuo būtų garantuota susirinkimų laisvė; primygtinai ragina Egipto vyriausybę pradėti teisminį tyrimą siekiant nustatyti, kas įsakė vykdyti ir įvykdė neteisėtas žudynes, kai buvo malšinamos daugiausia taikios demonstracijos, kurios vyko nuo 2013 m. liepos 3 d., įskaitant 2013 m. rugpjūčio 14 d. Rabos ir Nahdos aikštėse vykusių demonstracijų išvaikymą, kai žuvo ne mažiau kaip 1 000 protestuotojų; primygtinai ragina Egiptą atlikti nepriklausomus, nešališkus ir veiksmingus visų žmogaus teisių pažeidimų, vykdytų nuo 2011 m., įskaitant su seksualiniu smurtu susijusius nusikaltimus, tyrimus ir užtikrinti, kad nusikaltimų vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn, o aukoms būtų suteikta atitinkama pagalba pagal tarptautinius standartus; ragina Egipto valdžios institucijas nedelsiant atšaukti visas mirties bausmes ir pavesti atlikti pakartotinį bylų nagrinėjimą, kuriuo būtų užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamą procesą, skubiai paskelbti moratoriumą dėl mirties bausmių ir jų vykdymo, nedelsiant paleisti visus sulaikytus žurnalistus bei žiniasklaidos darbuotojus ir užtikrinti teisę į informacijos ir žodžio laisvę, laikantis tarptautinių standartų; primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas suteikti leidimą JT specialiojo pranešėjo smurto prieš moteris klausimais vizitui, dėl kurio iš esmės susitarta, tačiau kuris vis dar neįvyko nuo 2014 m. pradžios, ir pakviesti visų pirma JT žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmų atstovus ir pagal atitinkamas JT procedūras įgaliotus asmenis, specialųjį pranešėją susirinkimų laisvės klausimais, specialųjį pranešėją kankinimo klausimais, specialųjį pranešėją žmogaus teisių kovojant su terorizmu klausimais ir specialųjį pranešėją teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais; ragina Egipto valdžios institucijas užtikrinti, kad nacionalinės teisės nuostatos atitiktų tarptautinės žmogaus teisių teisės standartus, nedelsiant anuliuoti įstatymą Nr. 136/2014 ir nutraukti civilių asmenų teisimą karo teismuose, taip pat atšaukti visus karo teismuose priimtus civiliams asmenims skirtus nuosprendžius ir nedelsiant pavesti atlikti pakartotinį bylų nagrinėjimą civiliniuose teismuose; ragina ES ir jos valstybes nares pritarti tvirtam pareiškimui šiais klausimais;

Malis

63.  teigiamai vertina JT nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Malyje klausimais veiklą ir ragina JT Žmogaus teisių tarybą pratęsti jo įgaliojimus; teigiamai vertina Malio vyriausybės pažangą, padarytą kai kuriose šalies dalyse atkuriant teismines institucijas ir tiriant 2012 m. įvykdytą 21 elitinio būrio karių kankinimą ir nužudymą, taip pat įsteigus Tiesos, teisingumo ir susitaikymo komisiją; tebėra susirūpinęs dėl blogėjančios saugumo padėties ir nuolatinio vaikų karių naudojimo ir verbavimo ir ragina Malio vyriausybę atlikti tyrimus ir patraukti atsakomybėn tuos kovojančių grupuočių narius, kurie per 2012‒2013 m. ginkluotą konfliktą įvykdė karo nusikaltimus; palankiai vertina visų Malio žmonių labui skirtą taikos susitarimą, nes jie pirmieji galės pajusti jo naudą po mėnesius trukusios nestabilumo ir nesaugumo padėties, tačiau apgailestauja dėl šiaurinės dalies sukilėlių reikalaujamo atidėjimo; ragina visas šalis pasekti Malio vyriausybės pavyzdžiu ir nedelsiant pasirašyti susitarimą, kurio įgyvendinimą stebės ES, ir užtikrinti, kad pagal būsimą taikos susitarimą būtų reikalaujama atskaitomybės, tiesą atskleidžiančios komisijos stiprinimo ir saugumo pajėgų narių patikimumo patikrinimo;

Pietų Sudanas

64.  ragina Afrikos Sąjungą paskelbti žmogaus teisių pažeidimų ir prievartos, kuriuos vykdė visos konflikto šalys Pietų Sudane, tyrimo komisijos ataskaitą ‒ tai būtų dar vienas žingsnis siekiant teisingumo nuo pat konflikto pradžios įvykdytų žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu; smerkia tai, kad 2015 m. vasario mėn. Wau Shilluk mieste buvo pagrobti maži vaikai siekiant juos paversti vaikais kariais; primygtinai ragina Žmogaus teisių tarybą priimti rezoliuciją, kurioje būtų pabrėžta, kad sąžiningi ir patikimi nusikaltimų tyrimai ir persekiojimas už juos pagal tarptautinę teisę yra svarbiausia sąlyga Pietų Sudanui siekiant nutraukti žiaurumus, kuriuos dar labiau pakursto nebaudžiamumas, todėl būtų raginama apsvarstyti galimybę sukurti mišrų teisminį mechanizmą, be to, Pietų Sudanas būtų primygtinai raginamas prisijungti prie Romos statuto, taip pat būtų raginama suteikti įgaliojimus specialiajam pranešėjui Pietų Sudano klausimais, siekiant padėti vykdyti sąžiningą ir patikimą persekiojimą ir platesnio masto atskaitomybės priemones tarptautinei bendruomenei remiant;

Šri Lanka

65.  atkreipia dėmesį į naujai išrinktos Šri Lankos vyriausybės pažadus ir ragina ją imtis konkrečių veiksmų, kad nuo dabar iki 2015 m. rugsėjo mėn. JT Žmogaus teisių tarybos 30-osios sesijos būtų užtikrinta atskaitomybė ir būtų vykdomi pažadai pagerinti žmogaus teisių padėtį šalyje ir užkirsti kelią regresui, be kita ko, vykdant patikimus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, taip pat imtis kitų veiksmų siekiant spręsti platesnę nebaudžiamumo ir žmogaus teisių pažeidimų problemą ir visapusiškai bendradarbiauti su JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru prisidedant prie jo atliekamo tarptautinio tyrimo, susijusio su Šri Lanka;

Sirija

66.  reiškia gilų susirūpinimą dėl dramatiško ir smurtinio konflikto ir humanitarinės krizės, susidariusios dėl visų pirma B. al Assado režimo, taip pat grupuotės „Islamo valstybė“ („Da'esh“) ir kitų ginkluotų grupuočių taikyto smurto prieš civilius gyventojus, visų pirma pažeidžiamas grupes, kaip antai moteris ir vaikus; reiškia susirūpinimą, kad grupuotė „Da'esh“ skleidžia savo ideologiją užsienyje; yra labai susirūpinęs dėl nuolatinių žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų Sirijoje, nes tai gali prilygti karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumu; primygtinai ragina visas šalis laikytis taikomos tarptautinės humanitarinės teisės, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai, gerbti jų žmogaus teises ir patenkinti būtiniausius jų poreikius; ragina visas JT valstybes nares aiškiai pasisakyti prieš smurtą (visų pirma remiant mažumų teises) ir sisteminį krikščionių persekiojimą; ragina nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus asmenis, kurie buvo savavališkai sulaikyti ar pagrobti, kai jie naudojosi žmogaus teisėmis ar dalyvavo taikioje politinėje veikloje; reikalauja, kad ES ir valstybės narės tvirtai pritartų JT tyrimų komisijos atskaitomybei ir jos įgaliojimų atnaujinimui;

Irakas

67.  reiškia gilų susirūpinimą dėl dramatiško ir smurtinio konflikto ir humanitarinės krizės Irake; pažymi, kad humanitarinė ir žmogaus teisių padėtis blogėja, nes grupuotė „Islamo valstybė“ („Da'esh“) ir kitos ginkluotos grupuotės vykdo grobimus ir masinius žudymus ir persekioja Irako etnines ir religines mažumas, įskaitant krikščionis;

Palestina ir Izraelis

68.  smerkia iš Gazos ruožo į Izraelį nukreiptas raketų atakas, kurias vykdo „Hamas“ ir kitos ginkluotos grupuotės, ir reiškia gilų susirūpinimą dėl humanitarinės krizės Gazoje; ragina ES ir valstybes nares viešu pareiškimu Žmogaus teisių taryboje išreikšti paramą JT tyrimų komisijai ir pasmerkti tai, jog Izraelio valdžios institucijos deramai nebendradarbiauja su JT tyrimų komisija ir neužtikrina jai prieigos; pabrėžia, kad teisingumas ir pagarba teisinės valstybės principui yra nepakeičiamas taikos pagrindas, ir pažymi, jog turi būti nutrauktas užsitęsęs visuotinis ir sistemingas nebaudžiamumas už tarptautinės teisės pažeidimus; teigiamai vertina tai, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroras pradėjo preliminarų padėties Palestinoje tyrimą; ragina ES visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro biuru; ragina ES grįžti prie JT Žmogaus teisių tarybos darbotvarkės 7 punkto, griežtai pasmerkti užsitęsusius tarptautinės teisės pažeidimus ir nepakankamą Tarptautinio baudžiamojo teismo patariamosios nuomonės įgyvendinimą ir pritarti JT tyrimų komisijos įgaliojimų atnaujinimui;

o
o   o

69.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 69-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui.


Padėtis Venesueloje
PDF 230kWORD 76k
2015 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Venesueloje (2015/2582(RSP))
P8_TA(2015)0080RC-B8-0236/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Venesueloje, ypač į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(1) ir 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl demokratinės opozicijos persekiojimo Venesueloje(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų už Europos Sąjungos ribų teisinio saugumo(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 23 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini pranešimus spaudai dėl Karakaso mero Antonio Ledezmos suėmimo ir padėties Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 26 d. JT generalinio sekretoriaus atstovo spaudai pareiškimą dėl padėties Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Pietų Amerikos tautų sąjungos (UNASUR) generalinio sekretoriaus ir buvusio Kolumbijos prezidento Ernesto Samperio pareiškimą dėl padėties Venesueloje ir 14-mečio moksleivio Kluiverto Roa žuties,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 24 d. Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos (IACHR) pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos Žmogaus teisių komisijos Savavališko įkalinimo darbo grupės 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuomonę,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 20 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimą dėl protestuotojų ir politikų suėmimo Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Venesuela yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Amnesty International“ 2015 m. vasario 25 d. paskelbtą 2014‒2015 m. ataskaitą „Žmogaus teisių padėtis pasaulyje“ ir į organizacijos „Human Rights Watch“ 2015 m. vasario 12 d. paskelbtą ataskaitą dėl Venesuelos „Nauja karinė vadovybė protestams malšinti“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2015 m. vasario 19 d. Antonio Ledezmą, dukart demokratiškai išrinktą Karakaso administracinio rajono merą ir vieną iš opozicijos lyderių, savavališkai suėmė gerai ginkluoti Bolivaro žvalgybos tarnybos (SEBIN) pareigūnai, net nepateikę arešto orderio ir jokių nusikaltimo įrodymų; kadangi suėmus Antonio Ledezmą jam buvo pateikti kaltinimai rengus sąmokslą ir būrus grupę nusikaltimams vykdyti (už šiuos nusikaltimus Venesueloje taikomos griežtos laisvės atėmimo bausmės) ir jis buvo įkalintas Ramo Verdės karo kalėjime;

B.  kadangi civilių kalinimas karo kalėjime nėra suderinamas su tarptautinėmis normomis; kadangi Venesuela yra įsipareigojusi užtikrinti visų žmonių, kuriems apribota laisvė, gyvybę ir saugumą ir humanišką elgesį su jais, taip pat užtikrinti taikomas tarptautines normas atitinkančias kalinimo sąlygas;

C.  kadangi prezidentas Nicolas Maduro per nacionalinį radiją ir televiziją paskelbė, jog užkirto kelią tariamam planui destabilizuoti jo vyriausybę įvykdant valstybės perversmą, po kurio valdymą būtų perėmęs Demokratinės vienybės biuras, nacionalinės asamblėjos nariai María Corina Machado ir Julio Borges bei Karakaso meras Antonio Ledezma; kadangi teigiama, jog šie opozicijos lyderiai taip pat susiję su planu nužudyti opozicijos lyderį Leopoldo Lópezą, kuris daugiau kaip metus kalinamas kariniame kalėjime; kadangi po suėmimo L. López patyrė fizinius ir psichologinius kankinimus ir buvo kalinamas vienutėje;

D.  kadangi prezidentas N. Maduro taip pat paskelbė apie keistus tariamus užsienio vykdomus sąmokslus, destabilizavimo planus ir ketinimus nužudyti – tai nacionalinė administracija skelbė ne kartą;

E.  kadangi praeityje demokratinės opozicijos lyderiai buvo dažnai be pagrindo kaltinami dalyvavę tariamuose planuose destabilizuoti valstybę ar įvykdyti jos perversmą; kadangi padaugėjo kalinamų opozicijos lyderių ir studentų, dalyvavusių 2014 m. protestuose, bauginimo ir blogo elgesio su jais atvejų; kadangi Leopoldo López, Daniel Ceballos ir kiti opozicijos politikai tebėra savavališkai kalinami, kadangi María Corina Machado buvo neteisėtai ir savavališkai pašalinta iš pareigų ir išvyta iš parlamento, ir kadangi Venesuelos vyriausybė grasina parlamento nariui Julio Borgesui panaikinti imunitetą;

F.  kadangi gali būti laikoma, jog pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kai asmeniui, kuriam pateikti baudžiamieji kaltinimai, be deramo pagrindo taikomas kardomasis kalinimas, nes tokiu atveju kalinimas tampa baudžiamąja, o ne atsargumo priemone;

G.  kadangi, vietos ir tarptautinių organizacijų duomenimis, praėjus vieniems metams po taikių demonstracijų 1 700 protestuotojų laukia teismo, daugiau kaip 69 tebelaikomi kalėjime, mažiausiai 40 žmonių buvo nužudyta per protestus, o jų žudikai dar vis nepatraukti atsakomybėn; kadangi policija, nacionalinės gvardijos nariai ir smurtaujančios ir nevaldomos ginkluotos vyriausybę remiančios grupuotės prieš protestuotojus naudojo nežabotą jėgą ir sistemingą prievartą;

H.  kadangi demokratinėje valstybėje politinės opozicijos lyderiai neturėtų būti kriminalizuojami, turėtų būti užtikrintas visų sektorių dalyvavimas politiniame šalies gyvenime ir užtikrinamos žmogaus teisės tiems, kurie save priskiria opozicijai, kaip 2015 m. vasario 24 d. pareiškė organizacija „Human Rights Watch“;

I.  kadangi Aukščiausiojo teismo nariai atvirai atmetė valdžių padalijimo principą, viešai pareiškė įsipareigoję vykdyti vyriausybės politinę darbotvarkę ir ne kartą priėmė sprendimus vyriausybės naudai, tokiu būdu pateisindami jos nesiskaitymą su žmogaus teisėmis; kadangi 2014 m. gruodžio mėn. vyriausybę palaikanti Nacionalinės Asamblėjos dauguma paprasta balsavusių narių dauguma paskyrė 12 naujų Auščiausiojo teismo narių po to, kai nepavyko surinkti dviejų trečdalių daugumos, kuriai surinkti būtų reikėję opozicijos pritarimo;

J.  kadangi pagal Gynybos ministerijos rezoliuciją Nr. 8610 kariškiams leidžiama naudoti šaunamuosius ginklus siekiant kontroliuoti viešus susibūrimus ir taikias demonstracijas; kadangi pagal Venesuelos Konstitucijos 68 straipsnį draudžiama naudoti šaunamuosius ginklus ir toksiškas medžiagas taikioms demonstracijoms kontroliuoti; kadangi pagal tarptautines normas karinių pajėgų naudojimas viešojo saugumo operacijose turėtų būti ribojamas;

K.  kadangi 2015 m. vasario 24 d. per demonstraciją dėl maisto ir vaistų trūkumo Tačiros valstijoje San Kristobalyje buvo nušautas 14-metis moksleivis Kluivert Roa; jis tapo pirmąja auka po to, kai buvo leista naudoti šaunamuosius ginklus tokiuose protestuose; kadangi 2015 m. vasario 25 d. Generalinė prokuratūra pareiškė, jog policijos pareigūnas, be kitų nusikaltimų, buvo apkaltintas ir tyčine žmogžudyste;

L.  kadangi žodžio laisvė ir teisė dalyvauti taikiose demonstracijose yra kertiniai demokratijos ramsčiai; kadangi lygybės ir teisingumo visiems negalima užtikrinti kiekvienam piliečiui neužtikrinus pagrindinių laisvių ir teisių; kadangi gauta daug pranešimų, patvirtinančių, jog žiniasklaidai vis dažniau taikoma cenzūra ir jos atstovai yra gąsdinami;

M.  kadangi Venesueloje yra didžiausios energijos atsargos visoje Lotynų Amerikoje; kadangi Venesuelos gyventojai kenčia nuo didelio pagrindinių prekių trūkumo, kadangi maisto kainos padvigubėjo ir prasidėjo maisto normavimas; kadangi valstybės nepajėgumas užtikrinti įstatymų vykdymo ir tvarkos, taip pat didėjantis politinis susiskaidymas privedė Venesuelą prie to, kad ji tapo viena pavojingiausių žmonėms šalių pasaulyje;

N.  kadangi įveikti šią sunkią krizę ir nugalėti sunkumus ateityje šiai šaliai gali padėti tik pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms ir konstruktyvus ir pagarbus dialogas, vykdomas vadovaujantis tolerancijos principu;

O.  kadangi buvo pradėtas vyriausybės ir opozicijos atstovų „Mesa de Diálogo“ (dialogas prie stalo), tačiau jis nutrauktas nepasiekus jokios pažangos;

P.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnyje nustatyta, jog Europos investicijos trečiosiose šalyse yra pagrindinis ES bendros prekybos politikos elementas ir todėl sudaro esminę jos išorės veiksmų politikos dalį, ir kadangi pagal Lisabonos sutartį tiesioginės užsienio investicijos (TUI) priskiriamos išimtinei ES kompetencijai, kaip nurodyta SESV 3 straipsnio 1 dalies e punkte ir 206 bei 207 straipsniuose;

Q.  kadangi Venesuelos vyriausybei tenka ypatinga atsakomybė laikytis teisinės valstybės principo ir tarptautinės teisės turint mintyje tai, kad ji nuo 2014 m. spalio 16 d. yra nenuolatinė JT Saugumo Tarybos narė;

1.  primena savo didžiulį susirūpinimą dėl blogėjančios padėties Venesueloje ir smerkia smurto naudojimą prieš demonstrantus; ragina Venesuelos valdžios institucijas, atsižvelgus į kelių JT organų ir tarptautinių organizacijų reikalavimus, nedelsiant paleisti Antonio Ledezmą, Leopoldo Lópezą, Danielį Ceballosą ir visus taikius protestuotojus, studentus ir opozicijos lyderius, savavališkai suimtus dėl to, kad naudojosi teise į žodžio laisvę ir pagrindinėmis teisėmis; ragina Venesuelos valdžios institucijas atsiimti nepagrįstus jiems pateiktus kaltinimus;

2.  ragina Venesuelos valdžios institucijas užtikrinti, kad Antonio Ledezmai, Leopoldo Lópezui, Danieliui Ceballosui ir visiems kitiems politiniams kaliniams būtų suteiktos jiems reikalingos medicinos paslaugos ir kad nedelsiant būtų užtikrinta nuolatinė galimybė asmeniškai susitikti su šeimos nariais ir jų pačių pasirinktais advokatais; yra labai susirūpinęs dėl blogėjančios kalinių būklės;

3.  ragina Venesuelos vyriausybę nutraukti demokratinės opozicijos politinį persekiojimą ir represijas, žodžio ir demonstracijų laisvės pažeidimus ir žiniasklaidos cenzūrą; primena valdžios institucijoms, kad opozicijos balsas yra būtina demokratinės visuomenės sąlyga;

4.  smerkia Kluiverto Roa ir kitų šešių studentų nužudymą ir reiškia užuojautą jų šeimoms; ragina vyriausybę atšaukti neseniai paskelbtą rezoliuciją Nr. 8610, pagal kurią, nepaisant Venesuelos Konstitucijos 68 straipsnio, saugumo pajėgoms leidžiama naudoti galbūt mirtį galinčią sukelti jėgą naudojant šaunamuosius ginklus ir kitus galbūt mirtinus ginklus pilietiniams protestams malšinti;

5.  ragina Venesuelos vyriausybę laikytis savo konstitucijos ir tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su teismų nepriklausomumu, teise į žodžio laisvę, asociacijas ir taikius susirinkimus ir politiniu pliuralizmu, kurie yra demokratijos pagrindas; ragina Venesuelos vyriausybę sudaryti sąlygas žmogaus teisių gynėjams ir nepriklausomoms nevyriausybinėms organizacijoms vykdyti savo teisėtą veiklą – propaguoti žmogaus teises ir demokratiją; pabrėžia, kad Venesuelos vyriausybei, kaip nenuolatinei JT Saugumo Tarybos narei, tenka ypatinga atsakomybė laikytis teisinės valstybės principo ir tarptautinės teisės;

6.  ragina Venesuelos vyriausybę užtikrinti, kad kaltinimai būtų skubiai ir nešališkai ištirti nepaliekant jokių nebaudžiamumo galimybių ir visiškai laikantis nekaltumo prezumpcijos principo ir užtikrinant teisingą teisinį procesą; primena, kad valdžių padalijimo principo laikymasis yra pagrindinė demokratinės santvarkos sąlyga ir kad teisingumo sistemos negalima naudoti kaip politinio ginklo; ragina Venesuelos valdžios institucijas užtikrinti visų šalies piliečių saugumą, nepaisant jų politinių pažiūrų ir priklausymo politinėms partijoms;

7.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl naujų protestų gali kilti daugiau smurto ir tik pagilėtų takoskyra tarp vyriausybės ir opozicijos, taip pat dar labiau paaštrėtų ir taip sudėtingi Venesueloje vykstantys politiniai įvykiai; ragina visų partijų ir Venesuelos visuomenės grupių atstovus ir toliau žodžiais bei veiksmais siekti ramybės; ragina nesiimti jokių veiksmų, dėl kurių galėtų susiformuoti įtampos ir padėties pablogėjimo atmosfera ir dėl kurių demokratinė opozicija būtų įvardijama kaip nelegali neteisėta ir (arba) būtų atšaukti rinkimai;

8.  yra susirūpinęs dėl to, kad rinkimų metais politinė opozicija tapo savavališkų suėmimų ir išpuolių auka ‒ dėl šios priežasties gali kilti abejonių dėl rinkimų proceso teisėtumo ir rezultatų;

9.  ragina Venesuelos valdžios institucijas, atsižvelgiant į būsimus parlamento rinkimus, pasinaudoti šiuo laikotarpiu siekiant užtikrinti įtraukų politinį procesą, kuris būtų pagrįstas sutarimu ir bendra atsakomybe, plėtojant tikrą nacionalinį dialogą, kuriame prasmingai dalyvautų visos demokratinės politinės jėgos ir būtų užtikrinamas demokratiškumas, teisinės valstybės principo laikymasis ir visapusiška pagarba žmogaus teisėms; be to, ragina abi šalis aptarti aktualiausias šalies problemas, kad būtų imtasi būtinų ekonominių ir valdymo reformų; ragina Venesuelos valdžios institucijas užtikrinti, kad vykdant visiškai įtraukų procesą būtų surengti laisvi ir sąžiningi parlamento rinkimai, kuriuose dalyvautų visi demokratiniai veikėjai; ragina visus politinius veikėjus tęsti savo politinę kovą nepažeidžiant konstitucinės tvarkos ir atlaikant bet kokį spaudimą aštrinti veiksmus;

10.  ragina Venesuelos regiono partnerius, kaip antai UNASUR ir Amerikos valstybių organizaciją, pradėti dialogą ir siekti konflikto šalių abipusio supratimo, taip pat užtikrinti visuomenės saugumą ir apsaugą kartu su galimybe grįžti į ramų ir normalų gyvenimą Venesueloje;

11.  ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę padaryti pareiškimus ir imtis priemonių siekiant tokiu sunkiu laikotarpiu parodyti solidarumą su Venesuelos gyventojais;

12.  ragina Komisiją ir Tarybą rasti ir priimti priemones, būtinas norint apsaugoti Europos interesus ir užtikrinti teisinį aiškumą Europos įmonėms Venesueloje;

13.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), ES delegaciją Venesueloje ir valstybių narių ambasadas šioje šalyje toliau atidžiai stebėti opozicijos lyderių bylų tyrimus ir teismo posėdžius; primena savo raginimą siųsti ad hoc Europos Parlamento delegaciją, kad ji įvertintų padėtį Venesueloje ir kuo greičiau surengtų dialogą su visų sektorių, dalyvaujančių konflikte, atstovais;

14.  primena prašymą vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai paraginti nedelsiant paleisti protestuotojus, kurie buvo savavališkai sulaikyti prasidėjus protestams;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei ir Nacionalinei asamblėjai, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0176.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0106.
(3) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 84.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika