2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (Marakešo sutartis), sudarymo Europos Sąjungos vardu (06040/2015 – C8-0077/2015 – 2015/0029(NLE) – 2015/2067(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06040/2015),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8–0077/2015),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl Dohos vystymosi darbotvarkės dabartinės padėties ir pasirengimo devintajai PPO ministrų konferencijai(1),
– atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl regioninės integracijos ir muitinių modernizavimo tvaraus vystymosi AKR šalyse tikslais bendradarbiaujant su ES(2),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė“(3),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio mėn. Indonezijoje vykusios 9-osios PPO ministrų konferencijos rezultatus ir joje pasiektą susitarimą dėl prekybos lengvinimo(4),
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 27 d. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Generalinės tarybos pareiškimą(5),
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario mėn. EBPO ataskaitą „PPO prekybos lengvinimo susitarimas. Galimas poveikis prekybos išlaidoms“,
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d.(6) teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo projekto,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0238/2015),
A. kadangi daugelis prekybos lengvinimo veiksmų visų pirma tenka nacionalinėms institucijoms, tačiau daugelyje sričių bendradarbiaujant daugiašaliu principu gali būti užtikrinta didesnė nauda ir sumažintos išlaidos;
B. kadangi norint, kad prekybos lengvinimo susitarimas (angl. TFA) įsigaliotų, jį turi ratifikuoti du trečdaliai PPO narių; kadangi ragina visas PPO nares užtikrinti, kad susitarimas įsigaliotų kuo greičiau ir visų pirma – prieš Nairobyje 2015 m. gruodžio mėn. vyksiančią 10-ąją PPO ministrų konferenciją;
C. kadangi kai kurios didelės besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, pvz., Kinija, Brazilija ir Indija, neprašys suteikti techninės paramos; kadangi tai reikėtų vertinti teigiamai, nes tai parodo, kad parama bus teikiama toms šalims, kurioms jos iš tikrųjų reikia;
D. kadangi ES imasi aktyvios veiklos siekdama užtikrinti skirtingų politikos sričių (prekybos, bendradarbiavimo, humanitarinės pagalbos ir t. t.) suderinamumą; kadangi šių sričių politika turėtų apimti įvairius sektorius ir būti vertinama remiantis poveikio tyrimais;
E. kadangi ES yra įsipareigojusi skatinti laisvą, sąžiningą ir atvirą prekybą, kuri būtų subalansuota ir naudinga visoms šalims; kadangi PPO yra įprasta sistema, kurioje toliau taikomi ir dar kartą patvirtinami šie principai;
F. kadangi ES ir jos valstybės narės yra didžiausios paramos teikėjos pasaulyje; kadangi finansinė parama prekybos lengvinimo susitarimui įgyvendinti yra priemonė pagal iniciatyvą „Pagalba prekybai“ ir neturėtų turėti poveikio daugiametės finansinės programos (DFP) daliai, kuri skirta oficialiai paramai vystymuisi (OPV);
1. teigiamai vertina 2013 m. gruodžio mėn. vykusios devintosios PPO ministrų konferencijos rezultatus, kurioje derybos tarp 160 PPO narių buvo baigtos pasiekus TFA; mano, kad TFA – tai nepaprastai svarbus įvykis, nes tai pirmasis daugiašalis susitarimas nuo PPO įsteigimo 1995 m. ir pagal jį bus sukurtas 161 PPO narių muitinių modernizavimo planas;
2. pabrėžia, kad ES ir toliau remia tai, kad visos PPO narės visapusiškai ir tiksliai įgyvendintų Balio priemonių rinkinio sprendimus, nes tai padėtų dėmesį sutelkti į sėkmingą derybų pagal Dohos vystymosi darbotvarkę (Dohos darbotvarkė) užbaigimą;
3. pripažįsta naudą, kurią įgyvendinus šį susitarimą gaus besivystančios šalys, atsižvelgiant į tai, kad jis prisidės prie palankesnės aplinkos įmonėms, ypač MVĮ, kūrimo; visų pirma pabrėžia, kad, remiantis vertinimais, pvz., EBPO vertinimu, visiškai įgyvendinus susitarimą turėtų būti 12,5 –17,5 % sumažintas neapibrėžtumas, susijęs su patekimo į rinką sąlygomis, ir prekybos išlaidos, taigi vartotojams būtų pasiūlytas didesnis ir pigesnių prekių asortimentas, o verslo įmonėms sudarytos sąlygos patekti į naujas rinkas ir pagerinti savo konkurencingumą, didinant veiksmingumą ir sumažinant nereikalingą biurokratizmą ir susijusias išlaidas;
4. pabrėžia, kad įgyvendinus šį susitarimą, visų pirma besivystančiose šalyse, bus suderintos ir supaprastintos su prekyba susijusios procedūros; pabrėžia, kad laikantis susitarimo galėtų būti plėtojamos galimybės plačiau naudoti novatoriškas technologijas ir elektronines sistemas, pvz., elektroninio mokėjimo sistemas, nacionalinius prekybos portalus ir vieno langelio principu veikiančius skyrius;
5. ragina visas PPO nares nedelsiant stengtis surasti sprendimą, kaip įgyvendinti Balio priemonių rinkinį visais jo aspektais, įskaitant prekybą iškreipiančių subsidijų mažinimą, kad iki 10-osios PPO ministrų konferencijos Dohos darbotvarkė būtų baigta įgyvendinti;
6. pabrėžia šio susitarimo svarbą vystymosi požiūriu, atsižvelgiant į tai, kad taikomas specialus ir diferencijuotas režimas, pagal kurį besivystančios ir mažiausiai išsivysčiusios šalys gali nuspręsti, kada įgyvendins įvairias nuostatas ir kurių nuostatų atžvilgiu reiks prašyti techninės paramos;
7. pabrėžia, kad nuo susitarimo įgyvendinimo lygio ir laikotarpio priklausys jo teikiama nauda; mano, kad visiškas ir sąžiningas susitarimo įgyvendinimas, atsižvelgiant į besivystančių šalių prioritetus ir joms svarbius klausimus Dohos vystymosi darbotvarkės srityje, bus naudingas visoms jį pasirašiusioms šalims;
8. pabrėžia, kad susitarime numatyta privalomų nuostatų ir neprivalomų gairių; ragina visas PPO nares daryti viską, kas įmanoma, siekiant įgyvendinti tiek privalomas nuostatas, tiek gaires, kad būtų galima kuo labiau sumažinti prekybos sąnaudas;
9. pripažįsta, kad daugelis pagal susitarimą nustatomų reikalavimų, ypač dėl skaidrumo ir automatizuoto atvykimo ir muitų mokėjimo, gali būti galinga kovos su korupcija pasienyje priemonė; ragina muitinės įstaigas glaudžiau bendradarbiauti ir pabrėžia, kad didesnis skaidrumas ne tik užtikrins efektyvesnę muitinės kontrolę, bet ir padės pasiekti aukštesnio lygio saugumą ir bus stipri paskata intensyvesnei prekybai;
10. visapusiškai remia ES iniciatyvą numatyti 400 mln. EUR siekiant penkerių metų laikotarpiu finansuoti prekybos lengvinimo reformas ir projektus, skirtus pavyzdžiui, besivystančių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių muitinių sistemų tobulinimui; primena, kad šis finansavimas, kuris daugiausia bus teikiamas skiriant asignavimus regionų ekonominei integracijai pagal regionines orientacines programas, yra daug platesnės ES iniciatyvos „Pagalba prekybai“ dalis (2013 m. ES subsidijos sudarė 3,5 mlrd. EUR) ir prašo reguliariai teikti informaciją šiuo klausimu Europos Parlamentui ir valstybėms narėms;
11. tačiau pabrėžia, kad teikiant šį finansavimą turėtų būti labai gerai koordinuojama su kitais finansavimą teikiančiais tarptautiniais paramos teikėjais, pvz., Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD), PPO ir Pasaulio banku; pabrėžia, kad reikėtų vengti dubliavimosi ir pernelyg didelės biurokratijos, nes jie gali atgrasyti pagalbos ieškančias šalis;
12. taip pat ragina glaudžiai bendradarbiauti su specialistų organizacijomis, pvz., Pasaulio muitinių organizacija, kurios kiekvienu konkrečiu atveju gali suteikti vertingų praktinių ir techninių ekspertinių žinių ir palengvinti vystymąsi bei stiprinti gebėjimus šioje srityje; pabrėžia, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys ypač galėtų visapusiškai pasinaudoti TFA teikiamomis prekybos galimybėmis;
13. pabrėžia, kad ES delegacijos visame pasaulyje galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį, nes jos gali bendradarbiauti su besivystančiomis ir mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis vietoje, ir prašo, kad šios delegacijos kuo aktyviau dalyvautų išmokant techninės paramos lėšas;
14. ragina Komisiją imtis visų įmanomų veiksmų siekiant remti besivystančias ir mažiausiai išsivysčiusias šalis joms vykdant savo įsipareigojimus, atsižvelgiant į tai, kad joms būtinas lankstumas susitarime numatytiems įsipareigojimams įgyvendinti; pabrėžia, kad pajėgumų stiprinimo finansavimas turėtų būti nukreiptas į gavėjus ir grindžiamas tikrų poreikių vertinimais;
15. rekomenduoja tarptautinėms organizacijoms ir besivystančių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių partnerėms glaudžiai bendradarbiauti įgyvendinant C kategorijos nuostatas ir taip užtikrinti jų kuo greitesnį įgyvendinimą;
16. pripažįsta, kad vis dar labai skiriasi išsivysčiusių ir besivystančių šalių pasienio procedūros ir kad dėl skurdžios infrastruktūros, neveiksmingo muitinių valdymo, korupcijos ir pernelyg didelio biurokratizmo lėtėja prekyba; pripažįsta, kad TFA ir vykdant prekybos liberalizavimo procesą siekiama to paties tikslo – sumažinti prekybos sąnaudas siekiant skatinti ekonominę veiklą;
17. primena, kad daugeliui besivystančių šalių prekybos lengvinimas bus pagrindinis naudos šaltinis vykdant Dohos vystymosi darbotvarkę; palankiai vertina išsamias nuostatas dėl besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims taikomo specialaus ir diferencijuoto režimo; siūlo, kad naujasis metodas, pagal kurį prisiimami įsipareigojimai ir jų įgyvendinimas planuojamas pagal šalių pajėgumus, būtų būsimiems susitarimams taikomas standartas;
18. pripažįsta, kad privačiojo sektoriaus ekspertinės žinios gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant taikyti prekybos lengvinimo priemones ir teikiant pagalbą ir paramą susitarimo įgyvendinimui besivystančiose šalyse; atkreipia dėmesį į JAV tarptautinės plėtros agentūros (angl. USAID) šiuo tikslu planuojamą iniciatyvą dėl viešojo ir privačiojo sektorių aljanso; ragina Komisiją skatinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą ir ištirti partnerysčių su Europos pramonės sektorių atstovais galimybes siekiant paremti susitarimo įgyvendinimą;
19. pripažįsta, kad prekybos lengvinimo reformų įgyvendinimas platesniu mastu naudingas vystymuisi; atsižvelgdamas į tai, pažymi svarbų vaidmenį, kurį muitai gali atlikti sudarant palankesnes sąlygas skubiam pagalbos nelaimės atveju siunčiamų siuntų judėjimui; pabrėžia, kad teikiant skubią humanitarinę pagalbą turėtų būti galima pasinaudoti supaprastintomis muitinio įforminimo procedūromis siekiant užtikrinti greitesnį tiekimą, be to, šiai pagalbai neturėtų būti taikomi muitai ir mokesčiai.
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Pasaulio prekybos organizacijai.
2015 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (COM(2015)0044).
Balio ministrų deklaracija (WT/MIN(13)DEC); Balio ministrų sprendimas dėl prekybos lengvinimo susitarimo (2013 m. gruodžio 11 d. WT/MIN(13)/36 arba WT/L/911). https://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/mc9_e/balipackage_e.htm