Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2235(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0222/2015

Pateikti tekstai :

A8-0222/2015

Debatai :

PV 09/09/2015 - 17
CRE 09/09/2015 - 17

Balsavimas :

PV 10/09/2015 - 8.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0321

Priimti tekstai
PDF 404kWORD 166k
Ketvirtadienis, 2015 m. rugsėjo 10 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje
P8_TA(2015)0321A8-0222/2015

2015 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“ (2014/2235(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2014 m. prioritetų įgyvendinimas“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl pradinio išankstinio finansavimo, skiriamo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiamoms veiksmų programoms, sumos padidinimo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/20135(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl jaunimo užimtumo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagarbos pagrindinei teisei laisvai judėti ES(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose nurodytą vieną iš prioritetų: padėti visiems asmenims tobulinti įgūdžius ir atskleisti jų gebėjimus bei suteikti galimybę pakeisti gyvenimą, remiant šiuolaikinei ekonomikai tinkamus įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo, darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos (COM(2014)0006,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl pagrindinių gebėjimų reikalingų mokymuisi visą gyvenimą (2006/962/EB)(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0222/2015),

A.  kadangi esama profesijų, kurioms skirtos darbo vietos lieka laisvos dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, tačiau jų skaičius valstybėse narėse labai skiriasi;

B.  kadangi, remiantis Komisija(8), iki 12,4 mln. žmonių neturi darbo ilgiau kaip metus, o iš jų 6 mln. – ilgiau kaip dvejus metus; kadangi ilgalaikis nedarbas turi neigiamą poveikį ekonomikos augimui ir socialinio aprūpinimo sistemų tvarumui ir gali tapti struktūrine problema;

C.  kadangi darbo rinkos nelankstumas, vidaus paklausos ir investicijų trūkumas daro neigiamą poveikį darbo vietų kūrimui, o konkurencinga ES darbo rinka, kurioje būtų atsižvelgiama į šiuos tris veiksnius, galėtų prisidėti prie strategijoje „Europa 2020“ nustatytų su užimtumu ir kova su skurdu bei socialine atskirtimi susijusių tikslų įgyvendinimo;

D.  kadangi žemos kvalifikacijos darbuotojų paklausa mažėja, o aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa smarkiai didėja; kadangi dėl šių ES darbo rinkos pokyčių būtina imtis veiksmų pritaikyti darbuotojų įgūdžius ir pirminį mokymą bei profesinį rengimą;

E.  kadangi 2012 m. vienas iš trijų Europoje dirbančių asmenų buvo per aukštos arba per žemos kvalifikacijos savo darbui(9) ir kadangi paprastai dauguma jaunimo yra formaliai per aukštos kvalifikacijos, nors jie taip pat labiau nei vyresni darbuotojai linkę dirbti mažiau jų įgūdžius atitinkančius darbus;

F.  kadangi tam tikruose tyrimuose teigiama, kad dėl gamybos automatizavimo atitinkama dalis esamų darbo vietų išnyks arba labai sumažės;

G.  kadangi aukštesnės kvalifikacijos ekonomikos siekis reiškia, kad per ateinančius penkerius metus daug daugiau verslo įmonių tikisi, jog padaugės darbo vietų, kurioms bus reikalingi lyderystės, vadovavimo ir aukštesnio lygio įgūdžiai;

H.  kadangi Europos darbuotojų judumas sudaro geresnes sąlygas jiems įsidarbinti ir gerinamas ES darbo rinkos konkurencingumas;

Ekonomikos krizė ir jos padariniai

1.  pažymi, kad dėl Europos ekonomikos ir finansų krizės ir jos nulemto ekonomikos sulėtėjimo daugelis valstybių narių susiduria su aukšto nedarbo lygio (ES-28 šalyse – 9,8 proc.) ir valstybės skolos, silpno ekonomikos augimo bei nepakankamų investicijų problemomis; atkreipia dėmesį į sumažintas viešąsias išlaidas; taip pat yra susirūpinęs, kad daugelyje valstybių narių jaunimo nedarbo lygis (ES-28 šalyse – 20,9 proc.) yra daug didesnis, o pagerėjimo ir mažesnio nedarbo lygio atvejai yra reti;

2.  mano, kad, siekiant paskatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir sukurti naujų darbo vietų, kuriomis būtų užtikrinamas kokybiškas ir tvarus užimtumas, reikia plataus užmojo ekonominės ir socialinės politikos ir darbo rinkos reformų; taip pat pabrėžia, kad reikia diegti ekonomiškai tvarias socialinio aprūpinimo sistemas, kurios, be kita ko, apimtų bedarbių kvalifikacijos kėlimą ir žmonių, kurie neturi kvalifikacijos arba turi labai žemą kvalifikaciją, įsidarbinimo galimybių didinimą, taip pat reikia paskatų ir galimybių dirbti;

Padėtis ES darbo rinkoje

3.  pažymi, kad net jei pasiūla darbo rinkoje tenkintų paklausą, vis dar gali būti kokybinių trūkumų, nes darbo ieškantys asmenys gali būti netinkami konkrečioms siūlomoms pareigoms dėl neatitinkančių sektoriaus, profesijos ar darbo įgūdžių reikalavimų;

4.  yra susirūpinęs dėl to, kad nedarbo lygis ES išlieka palyginti aukštas (2015 m. kovo mėn. duomenimis, nedarbo lygis ES-28 šalyse siekė 9,8 proc.) ir jis pastebimai sumažėjo tik keliose šalyse, ir atkreipia dėmesį į tai, kad tarp valstybių narių esama didelių skirtumų: mažiausias nedarbo lygis yra Vokietijoje ir Austrijoje (apie 5 proc.), o didžiausias – Graikijoje ir Ispanijoje (atitinkamai 26 ir 23 proc.(10)); kadangi dėl tokių didelių skirtumų didėja darbo rinkos susiskaidymo pavojus tiek valstybėse narėse, tiek tarp jų, o tai gali pakenkti ES ekonomikos stabilumui ir socialinei sanglaudai;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad vidutinis moterų užimtumo lygis ES yra daugiau nei 10 procentinių punktų žemesnis už vyrų užimtumo lygį, ir pabrėžia, kad strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžtas tikslas pasiekti 75 proc. užimtumą priklauso nuo moterų užimtumo lygio didinimo, visų pirma taikant darbo ir namų pareigų suderinimo programas;

6.  pažymi, kad jaunimo nedarbo lygis ES valstybėse narėse labai skiriasi, o kai kuriose iš jų 16–25 metų jaunimo nedarbo lygis viršija 50 proc.; pabrėžia, kad dėl didelio jaunimo nedarbo lygio ir dėl to, kad jis daro poveikį visai kartai, kyla pavojus kartų pusiausvyrai;

7.  pažymi, kad palyginti su vidutiniu ES užimtumo lygiu, neįgalių asmenų užimtumas vis dar yra 26 proc. mažesnis ir daugiau nei 50 proc. neįgalių asmenų neturi darbo;

8.  yra labai susirūpinęs dėl jaunimo nedarbo lygio Europoje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia dualinio mokymo, pvz., profesinio mokymo ir pameistrystės, svarbą stengiantis priderinti jaunimo įgūdžius prie darbo rinkos poreikių;

9.  pabrėžia, kad siekiant sukurti palankų investicijoms klimatą, yra būtini tokie elementai, kaip kvalifikuota darbo jėga, gebėjimas kurti naujoves, didėjanti perkamoji galia ir stabili socialinė ir ekonominė bei politinė aplinka;

10.  atkreipia dėmesį į aukštą ilgalaikio nedarbo lygį, įspėdamas, kad šią problemą būtina spręsti nedelsiant, nes ji yra sunkiai įveikiama;

11.  pažymi, kad Europos darbo rinka yra veikiama keleto svarbių iššūkių, įskaitant globalizaciją, senėjančią visuomenę, sparčius technologijų pokyčius, pvz., skaitmeninimą ir robotų panaudojimą, reikalingų gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktį, didėjančią aukštos kvalifikacijos darbo jėgos paklausą ir žemos kvalifikacijos darbo jėgos perteklių, dėl kurių atsiranda darbo užmokesčio poliarizacija;

12.  vis dėlto atkreipia dėmesį į Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) nurodytus pavojus, kad dėl mažos paklausos, kuri skatina aukštą nedarbo lygį, gali ilgam išlikti netinkamų įgūdžių ir įgūdžių trūkumo problema;

13.  pabrėžia, kad valstybėse narėse labai skiriasi laisvos darbo vietos, ir atžvelgdamas į tai pažymi, kad laisvos darbo vietos yra būtinas dinamiškos darbo rinkos, kurioje įgūdžiai atitinka darbus ir kurioje įmonėms ir darbuotojams sukuriamos progos ir galimybės, elementas, taip pat yra labai susirūpinęs dėl statiškos darbo rinkų padėties tam tikrose valstybėse narėse; todėl ragina nustatyti Europos lyginamąjį indeksą dėl laisvų darbo vietų valstybėse narėse; duomenis tokiam lyginamajam indeksui būtų galima rinkti kasmet vykdant darbo jėgos tyrimą ir jais turėtų būti vertinama bent jau: laisvų darbo vietų skaičius valstybėje narėje; vidutinė nedarbo trukmė;

14.  pabrėžia, kad, viena vertus, Europoje yra 24 mln. bedarbių, įskaitant 7,5 mln. nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių, bet, kita vertus, yra 2 mln. laisvų darbo vietų, ir kad Europos įmonės kenčia dėl didelio kvalifikuotų darbuotojų ir darbuotojų su pritaikomais įgūdžiais trūkumo;

15.  pažymi, jog nepaisant to, kad kai kuriose valstybėse narėse yra aukštas nedarbo lygis, o kitose yra laisvų darbo vietų, darbo jėgos judumas ES viduje dėl, be kita ko, nepašalintų kliūčių ir lyginant tarptautiniu mastu išlieka nedidelis (ES-27 šalyse – 0,29 proc.) – jis yra beveik 10 kartų mažesnis nei Jungtinėse Valstijose ir 5 kartus mažesnis nei Australijoje; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis 2013 m. duomenimis, 7 mln. ES piliečių gyvena arba dirba ne toje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie yra; taip pat primena, kad šiuo metu ES yra daugiau kaip 2 mln. laisvų darbo vietų; taigi pabrėžia poreikį užtikrinti sąžiningą darbuotojų judumą Sąjungoje, kad ši spraga būtų užpildyta;

16.  pažymi, kad ES darbo rinka gali padėti šalinti didelius nedarbo židinius, esančius įvairiuose Europos regionuose;

17.  mano, kad ES darbo rinka turi prisitaikyti prie įvairių Europos regionų kultūros, gamybos būdo ir verslo struktūros ir kad į jų skirtumus turi būti atsižvelgiama patvirtinant priemones, kuriomis užtikrinamas didesnis darbo rinkos lankstumas;

18.  primena, kad dėl ekonomikos nuosmukio asmenys, ieškodami darbo, susiduria su didesniais iššūkiais ir kad kartais jie turi priimti darbo, kuriam taikomi žemesni nei jų turimo išsilavinimo reikalavimai, pasiūlymus; pabrėžia, kad, siekiant tinkamomis priemonėmis mažinti pernelyg didelės kvalifikacijos paplitimą ES ekonomikoje, svarbu skatinti ekonomikos augimą kuriant aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas ir skatinti kurti darbo vietas sudarant palankesnes sąlygas investuoti į naujus sektorius;

Konkurencingos ES darbo rinkos skatinimas

19.  yra įsitikinęs, kad, siekiant sukurti konkurencingą ES darbo rinką, reikia plataus užmojo reformų, kuriomis būtų didinama įtrauktis, pažangus lankstumas, inovacijos ir judumas, didinama socialinio dialogo svarba, skatinama kurti daugiau darbo vietų, kuriomis užtikrinamas kokybiškas ir tvarus užimtumas, didinamas našumas ir prisidedama prie žmogiškojo kapitalo vystymo, atsižvelgiant į nuolat kintančią rinką ir gamybos būdus;

20.  pabrėžia poreikį dėti nuolatines pastangas suartinti švietimą, mokymą ir darbo rinkas ir dar kartą pakartoja, kad pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo strategija Europoje turėtų būti įgyvendinama vadovaujantis holistiniu požiūriu, kuriame būtų atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius ir remiamos pažeidžiamų asmenų grupės gerinant darbo sąlygas ir teikiant paskatas;

21.  pabrėžia, kad valstybinėms užimtumo tarnyboms tenka svarbus vaidmuo užtikrinant, kad grįžimas prie augančio užimtumo nebūtų pasiektas užpildant darbo vietas žemesnės nei reikia darbui kvalifikacijos darbuotojais;

22.  primena, kad su darbu susijusius teisės aktus reikia parengti taip, kad juos geriau suprastų darbuotojai ir darbdaviai, kad būtina panaikinti įsidarbinimo kliūtis, sudaryti palankias sąlygas įmonių ir darbuotojų teisiniam saugumui;

23.  pabrėžia, kad jaunimas, pereidamas nuo mokslo prie darbo, neretai susiduria su vis didesniais sunkumais, todėl paprastai yra mažiau apsaugotas nuo nedarbo ir, labiau tikėtina, kad dirba prastos kokybės darbo vietose arba mažų garantijų darbą;

24.  pabrėžia iniciatyvos parengti daugiakalbį Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorių (ESCO), kuriame 25 Europos Sąjungos kalbomis būtų nustatomi ir priskiriami kategorijoms ES darbo rinkai ir švietimui bei mokymui aktualūs įgūdžiai, gebėjimai, kvalifikacija ir profesijos, svarbą;

25.  pabrėžia žmogaus raidos, karjeros lankstumo ir asmeninio įsipareigojimo svarbą; primena, kad šiuo atžvilgiu pagrindinis veiksnys yra profesinis judumas ir kad reikia didelių investicijų, kad būtų galima aktyviai skatinti įsidarbinimo ir prisitaikymo galimybes ir išvengti atvejų, kai darbo neturintys asmenys praranda įgūdžius;

26.  pabrėžia, kad yra svarbios socialinės investicijos, kuriomis siekiama sukurti aktyvumą užtikrinančią valstybę, suteikiančią darbuotojams priemonių, kad jie galėtų lengvai prisitaikyti prie socialinių ir ekonominių sąlygų ir prie darbo rinkos poreikių;

27.  mano, kad tarptautiniu mastu konkurencinga įgūdžių bazė padės valstybėms narėms užimti vertingesnius pasaulio rinkos segmentus;

28.  pabrėžia, kad žiedinė ekonomika turi galimybių sukurti milijonus naujų darbo vietų visoje ES ir paskatinti tvarų bei integracinį augimą;

29.  primena darbuotojų judumo geografiniu požiūriu ir sektoriuose svarbą siekiant kurti konkurencingą darbo rinką ir pabrėžia, kad reikia mažinti administracines ir kalbines kliūtis, dėl kurių jis gali būti ribojamas, ir toliau kurti priemones judumui palengvinti, pvz., greitai pripažinti kitų valstybių narių formaliąsias, neformaliąsias ir savišvietos kvalifikacijas, Europos kvalifikacijų sandarą, Europos CV, Europos įgūdžių pasą, taip pat rengti specialius sektoriams pritaikytus kalbų kursus ir mokymus apie tarpkultūrinį bendravimą; ragina didinti informuotumą apie visos ES EURES darbo vietų portalą ir toliau jį tobulinti, visų pirma užtikrinant, kad bus parengta pakankamai EURES konsultantų, į kuriuos bus galima kreiptis ir kurie bus vienodai išsidėstę visoje teritorijoje, siekiant paversti EURES pagrindine ES darbo rinkos priemone; pabrėžia stipresnio nacionalinių valstybinių užimtumo tarnybų tarpusavio bendradarbiavimo ir būsimo privačiųjų užimtumo tarnybų ir kitų suinteresuotųjų subjektų įtraukimo į EURES tinklą svarbą; pabrėžia, kokios svarbios yra ES iniciatyvos, pavyzdžiui, ERASMUS+, Europos kvalifikacijų sandara, Europaso CV, Europos įgūdžių pasas, Europos darbo mobilumo portalas (EURES portalas), žinių sąjungos ir Europos pameistrystės aljansas, kuriomis siekiama skatinti judumą ir suteikti galimybių; ragina labiau populiarinti šias iniciatyvas, kad būtų pagerintas Europos darbo rinkos veikimas;

30.  pakartoja, kad Europoje reikia išnaudoti didelį moterų ekonominį potencialą ir kad būtina sukurti tinkamas sąlygas moterims kilti karjeros laiptais ir siekti aukštesnių pareigų įmonėse arba pradėti savo verslą; pabrėžia, kad būtina pašalinti moterų išsilavinimo ir jų dalyvavimo bei pozicijų darbo rinkoje atotrūkį; primena apie lyčių lygybės, įskaitant moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimą bei moterų užimtumo lygio didinimą, taip pat profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo politikos stiprinimą, svarbą siekiant strategijos „Europa 2020“ užimtumo tikslų;

31.  palankiai vertina teigiamus rezultatus, pasiektus bandomąja profesinio judumo programa „Tavo pirmasis EURES darbas“, kurią taikant galima veiksmingai pasiekti jaunimą ir sukurti pritaikytas paslaugas tiek darbo ieškantiems asmenims, tiek darbdaviams; pabrėžia teigiamą šalutinį šios programos ir EURES tarpusavio poveikį;

32.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia aktyvios darbo politikos, mokymosi visą gyvenimą ir gebėjimų prisitaikyti prie technologinių pokyčių didinimo svarbą; ragina valstybes nares didinti aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį ir veiksmingumą;

33.  mano, kad nuosekli ir išsami strategija, kuria siekiama sukurti veiksmingesnių ir visiems naudingų darbo organizavimo formų visapusiškai išnaudojant darbininkų žinių potencialą ir pagerinant jų darbo vietų kokybę, padėtų sustiprinti darbo rinkos atsparumą; siekiant stiprinti darbuotojų dalyvavimą kuriant inovacijas, remti darbininkų dalyvavimo ir įgūdžių pritaikymo gerinimą ir tokiu būdu pagerinti ir įmonių veiklos rezultatus, galėtų būti sukurta įtraukesnių ir daugiau galimybių suteikiančių darbo organizavimo formų;

34.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į prognozuojamus greitus darbo rinkos pokyčius, investicijos į švietimą ir mokymą reikalingos šiandienos jaunimui; pabrėžia, kad kvalifikacijos kėlimo politika turėtų būti skirta ne tik darbo rinkos poreikiams tenkinti, bet ir suteikti asmenims reikiamų universaliųjų įgūdžių, kad jie galėtų tobulėti kaip aktyvūs ir atsakingi piliečiai; ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti tai, kad švietimas ir mokymas nėra vien tik darbo rinkos priemonė ir nėra skirti būsimiems darbuotojams ugdyti – tai yra visų pirma pagrindinė teisė ir vertybė savaime;

Būsimų įgūdžių poreikių numatymas

35.  yra įsitikinęs, kad, siekiant numatyti būsimus įgūdžių poreikius, darbo rinkos suinteresuotieji subjektai, įskaitant darbdavių ir darbuotojų organizacijas, ir švietimo bei mokymo paslaugų teikėjai turi aktyviai dalyvauti visais lygmenimis, ypač kurdami, įgyvendindami ir vertindami profesinės kvalifikacijos programas, kurios užtikrintų veiksmingą perėjimą nuo formaliojo švietimo prie mokymosi dirbant;

36.  ragina geriau suprasti dabartinius ir būsimus įgūdžių poreikius ir stiprinti esamą ES įgūdžių panoramą, kad būtų galima geriau nustatyti įgūdžių spragas ir trūkumus, susijusius su konkrečiais sektoriais, profesijomis ir regionais, ir užtikrinti, kad informacija apie besikeičiančius įgūdžių poreikius būtų renkama, tvarkoma ir skleidžiama sprendimus priimantiems asmenims ir valdžios institucijoms, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams bei darbdaviams, taip siekiant veiksmingiau numatyti ateities tendencijas;

37.  mano, kad švietimas yra labai svarbi mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų varomoji jėga, suteikianti daugiau galimybių kurti darbo vietas aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose sektoriuose ir kartu didinanti ES ekonomikos konkurencingumą;

38.  pabrėžia labiau integruotos mokyklų, aukštojo mokslo įstaigų, įmonių ir kitų atitinkamų valdžios institucijų partnerystės ir pasitikėjimo svarbą siekiant įvertinti būsimus darbo poreikius, peržiūrėti ir įgyvendinti naujas profesinio mokymo programas ir skatinti valstybių narių ir regioninių bei vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi, be kita ko, stebint darbo rinkos disbalansą regioniniu ir vietos lygmeniu; primena, kad kartu yra būtina visų suinteresuotųjų šalių socialinė atsakomybė, taip pat jų dalyvavimas toliau tobulinant stebėsenos ir prognozavimo priemones;

39.  yra įsitikinęs, kad valstybės narės turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrindamos pakankamą gamtos mokslų ir matematikos mokytojų pasiūlą, kad jaunimas gautų žinių ir pasisemtų entuziazmo MTIM dalykams;

40.  pabrėžia, kaip svarbu nuo pat mažens mokykloje atsižvelgti į vaikų poreikius; rekomenduoja valstybėms narėms patvirtinti naujoviškas priemones, integruoti jas į mokymosi procesą mokykloje ir už jos ribų ir reformuoti ar atnaujinti mokyklos aplinką, mokymo metodus ir mokytojų gebėjimus; siūlo suderinti mokyklų mokymo programas valstybėse narėse ir įtraukti mokymo klasių vizitus į kitas šalis per mokslo metus, kad švietimas ankstyvuoju etapu nebūtų ribojamas tik veikla klasėje;

Tęstinio švietimo ir mokymo svarba visiems darbo rinkos subjektams

41.  primena, kad teisė į mokslą yra pagrindinė teisė, ir pabrėžia, kad reikia dėti pastangas kurti lankstesnį ir individualų požiūrį į asmens karjeros raidą ir mokymąsi visą gyvenimą bei mokymą asmeniui siekiant karjeros, ir pripažįsta viešųjų ir privačiųjų subjektų vaidmenį šioje srityje, kartu pripažindamas, kad patarimai ir konsultacijos, kuriose atsižvelgiama į individualius poreikius ir susitelkiama į individualių įgūdžių vertinimą ir stiprinimą, turi nuo pat pradžių būti pagrindinis švietimo ir įgūdžių politikos elementas;

42.  pripažįsta, kad svarbu skatinti mokymosi darbo vietoje pameistrystę kaip dar vieną įsidarbinimo būdą;

43.  pažymi, kad Europos visą gyvenimą trunkančio orientavimo politika turėjo didelės įtakos nacionalinei orientavimo politikai ir kad veiksmingam visą gyvenimą trunkančiam orientavimui reikalingos įvairiapusės programos visais lygmenimis;

44.  pažymi, kad jauni žmonės turi turėti įvairių galimybių ir kad tokių galimybių (stažuotės, profesinė praktika) apibrėžtis Europoje yra skirtinga;

45.  yra įsitikinęs, kad darbo neturinčių asmenų, ypač ilgalaikių bedarbių, mokymo ir kitos profesinės kvalifikacijos mokymo programos bei kvalifikacijos vertinimo programos turėtų būti siūlomos žmonėms, kad pagerintų jų galimybes darbo rinkoje, ir turėtų būti kuriamos ir įgyvendinamos glaudžiai bendradarbiaujant su darbdavių asociacijomis ir profesinėmis sąjungomis, organizacijomis, atstovaujančiomis bedarbiams, ir privačiomis bei valstybinėmis užimtumo tarnybomis, kad darbuotojų naujai įgyti įgūdžiai būtų geriau pritaikyti prie būsimų darbo rinkos poreikių; pabrėžia, kad reikia sukurti ir įgyvendinti specialias programas, kurios padėtų reintegruoti ilgalaikius bedarbius į darbo rinką;

46.  pabrėžia būtinybę Komisijai stiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvos nacionalinių įgyvendinimo planų ir veiksmingo jų panaudojimo vietoje stebėseną; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją parengti valstybėms narėms aiškias ir nedviprasmiškas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo ir kokybiško užimtumo;

47.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų atskleistas problemas ataskaitoje „Jauni bedarbiai Europoje: kliūtys įgyvendinant ES Jaunimo garantijų iniciatyvą“, visų pirma dėl bendro šios programos finansavimo tinkamumo, „kokybiško pasiūlymo“ apibrėžties ir dėl to, kaip Komisija stebi ir praneša apie rezultatus;

48.  primena, kad labai svarbu darbo ieškantiems asmenims suteikti pritaikytų rekomendacijų ir konsultacijų, paaiškinant, kaip ieškoti darbo ar ko toliau reikėtų mokytis siekiant užtikrinti, kad jų gebėjimai ir kompetencijos būtų perkeliami, pripažįstami ir patvirtinti vadinamajame kompetencijų pase, pvz., Europase, kuriame nurodomi formaliuoju, neformaliuoju mokymusi ir savišvieta įgyti gebėjimai ir kompetencijos, ir kad pagalbos darbo ieškantiems asmenims tikslas visų pirma turi būti jų įsidarbinimo galimybių optimizavimas;

49.  pabrėžia, kad būtina didinti darbo jėgos prisitaikymo galimybes siekiant išvengti darbo jėgos trūkumo ateityje; ragina valstybes nares šiam tikslui naudoti struktūrinius fondus, visų pirma Europos socialinį fondą;

50.  pabrėžia, kad teisė į švietimą ir mokymąsi yra ypač svarbi ilgalaikiams bedarbiams; primena, kad ilgalaikiams bedarbiams naudingiausias požiūris, kuriuo atsižvelgiama į konkrečius jų poreikius, o ne standartinės priemonės; pabrėžia, kad ilgalaikiai bedarbiai turi žinoti apie savo teisę į mokymą, kad jiems skirtose priemonėse turi būti atsižvelgiama į įsisavinimo galimybes ir kad mokymo poreikiai būtų prieinami ir derami, ir atitiktų tikruosius jų poreikius; primena, kad įvykdžius šias sąlygas ilgalaikiai bedarbiai galės pasinaudoti kvalifikacijos kėlimu kaip galimybe pagerinti savo darbo ir gyvenimo sąlygas;

51.  pabrėžia, kokia svarbi priemonė yra Jaunimo garantijų iniciatyva siekiant padėti jauniems žmonėms pereiti nuo mokyklos prie darbo ir įgyti išsilavinimą, įgūdžių ir patirties, kurių reikia kokybiškam darbui rasti, užsiimant pameistryste, mokomąja praktika ar tęsiant mokslus;

52.  pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti lygias galimybes ir galimybes įgyti išsilavinimą ir mokytis, visų pirma palankių sąlygų neturinčioms grupėms, ir teikti veiksmingą paramą, taip pat kovoti su socialine atskirtimi ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti darbą;

Švietimo ir užimtumo sąsajos stiprinimas

53.  pabrėžia, kad reikia stiprinti ir geriau orientuoti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, jog iki 2020 m. mokyklos nebaigimo rodiklis būtų ne didesnis kaip 10 proc., kaip susitarta strategijoje „Europa 2020“, atsižvelgiant į tai, kad mokyklos nebaigimo reiškinys yra ilgalaikė ES problema, daranti labai neigiamą poveikį atitinkamo jaunimo nedarbui ir socialinei integracijai;

54.  yra įsitikinęs, kad turėtų būti labiau atsižvelgiama į dualinį pameistryste grindžiamą profesinį mokymą ir kitas panašias mokymo darbo vietoje sistemas ir pirmenybė turėtų būti teikiama kokybei, vengiant akademinio šališkumo, nes tai sudaro palankias sąlygas integracijai į darbo rinką ir sklandesniam perėjimui nuo mokymosi prie darbo ir, kaip pasirodė, yra veiksminga skatinant jaunimo užimtumą;

55.  mano, kad šiandieninės profesinio mokymo sistemos yra tam tikrų istorinių ir kultūrinių jėgų rezultatas ir jas suformavo vyraujančios teisės normos, tradicijos, pedagogikos principai ir institucijų struktūros;

56.  atkreipia dėmesį į ypač nerimą keliančius duomenis dėl darbo neturinčių ir nesimokančių jaunuolių skaičiaus, kuris daugumoje valstybių narių viršija 10 proc.; pabrėžia tiesioginį didelio jaunimo nedarbo ir mokyklos nebaigimo ryšį; pabrėžia, kad skubiai nesiėmus ryžtingų veiksmų Europos ir nacionaliniu lygmeniu visa jaunų europiečių karta rizikuoja negauti pakankamo išsilavinimo ir nepatekti į darbo rinką, ir tai turės reikšmingų padarinių socialinei struktūrai, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir apskritai Europos ekonominio modelio tvarumui;

57.  pabrėžia, kad kiekviena nacionalinė profesinio mokymo sistema yra priemonė tam tikriems tikslams, kurie skirtingose valstybėse narėse gali skirtis, pasiekti ir todėl apie jas galima spręsti tik pagal rezultatus siekiant tų tikslų; pabrėžia, kad perkelti profesinio mokymo sistemą iš vienos valstybės narės į kitą galima tik tuo atveju, jei sąlygos atitinkamose valstybėse yra palyginamos arba gali būti pritaikytos;

58.  pabrėžia profesinio rengimo ir mokymo svarbą suteikiant jaunimui daugiau galimybių įsidarbinti ir sudarant sąlygas gauti profesinę kvalifikaciją; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti profesinio rengimo ir mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams užtikrinant, kad jie būtų neatsiejama švietimo sistemos dalis, ir atsižvelgiant į tai užtikrinti aukštus kvalifikacijos standartus ir kokybę;

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors ES yra du milijonai laisvų darbo vietų, taip pat yra daug per didelės kvalifikacijos darbo neturinčių jaunuolių, kurių įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių; taigi pabrėžia geresnės švietimo sistemų ir darbo rinkos sąveikos svarbą, įskaitant darbo vietos poveikį, stažuotes ir bendradarbiavimą su įmonėmis, siekiant skatinti ir žymiai padidinti užimtumo lygį ir kurti novatoriškus klasterius; pabrėžia, kad įmonės gali atlikti svarbų vaidmenį, dalyvaudamos savo valstybių narių švietimo sistemose; pabrėžia, kad siekiant pritaikyti visų lygių švietimo sistemas, įskaitant profesinio mokymo sistemą, prie dabartinių ir būsimų darbo rinkos poreikių reikia parengti išsamią ilgalaikę strategiją ir nedelsiant imtis atitinkamų priemonių;

60.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl Europos pameistrystės aljanso, kuria siekiama suburti valdžios institucijas, įmones, socialinius partnerius, profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjus, jaunimo atstovus ir kitus pagrindinius veikėjus, kad visoje Europoje būtų skatinamos pameistrystės programos ir iniciatyvos;

61.  pabrėžia itin svarbų dualinio švietimo ir mokymo programų, pagal kurias teorija derinama su praktiniu mokymu, vaidmenį, nes jos yra svarbiausias veiksnys ugdant darbo rinkos poreikius galinčius patenkinti įgūdžius ir gebėjimus, ir ragina valstybes nares šias programas integruoti į savo mokymo programas, taip suteikiant praktinę patirtį, kuri sudarytų galimybes sklandžiai pereiti iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką;

62.  pabrėžia, jog svarbu, kad profesinis orientavimas ir darbo patirtis būtų grindžiami vertinimu ir karjeros patarimais, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas individualiems įgūdžiams ir poreikiams ir kuriuos teikia aukštos kvalifikacijos užimtumo konsultantai ir savitarpio mokymosi konsultantai, siekiant užtikrinti, kad jaunimas turėtų tinkamą informaciją, gautų tinkamų patarimų ir konsultacijų, kad galėtų priimti aiškų sprendimą dėl karjeros;

63.  pabrėžia, kad švietimo ir mokymo įstaigos atlieka svarbų vaidmenį ugdant darbui susirasti būtinus studentų įgūdžius ir gebėjimus; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti visam mokymosi laikotarpiui skirtas aukštos kokybės tikslines profesinio orientavimo gaires, taip siekiant padėti jaunimui priimti teisingus sprendimus dėl savo išsilavinimo ir karjeros;

64.  pažymi, kad, siekiant sėkmingai įsidarbinti, svarbu priimti pagrįstus sprendimus, skatinti iniciatyvumą ir didinti motyvaciją bei ugdyti savimonę, kartu užtikrinant deramą paramą šiuo atžvilgiu; pabrėžia kokybiško įsidarbinimo, įskaitant perėjimą iš švietimo sistemos ir darbo rinką, iš vieno darbo į kitą darbą ir išėjimą į profesinės karjeros pertraukas bei grįžimą iš jų, svarbą;

65.  primena, kad investicijos į švietimą ir įgūdžių, kuriais patenkinami darbo rinkos ir visuomenės poreikiai, ugdymą yra nepaprastai svarbios siekiant augimo ir konkurencingumo, taip pat informuotumo apie ES, asmeninio tobulėjimo ir pasitikėjimo savimi; atkreipia dėmesį į tai, kad, norint ugdyti verslumą, reikia ugdyti universaliuosius įgūdžius, pavyzdžiui, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, komandinį darbą, iniciatyvumą, kurie padeda jaunimui tobulėti asmeninėje ir profesinėje srityse ir lengviau bei anksčiau įsilieti į darbo rinką; pabrėžia, kad tokios investicijos turėtų būti papildytos didesne Europos ir nacionalinių iniciatyvų, apimančių įvairius švietimo ir mokymo sektorius bei kitus susijusius sektorius, pvz., užimtumo, socialinės politikos, jaunimo politikos ir kultūros, sąveika ir glaudesniu bendradarbiavimu su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, pvz., socialiniais partneriais ir įmonėmis, kad mokymo programos nuolat atitiktų darbo rinkos poreikius;

66.  primena valstybių narių įsipareigojimą investuoti į aukštąjį mokslą ir, atsižvelgdamas į tai, ragina laipsniškai didinti visos Europos švietimo sistemos švietimo ir mokymo standartus; ragina valstybes nares pripažinti, kad švietimas yra būtina investicija, įsipareigoti investuoti į šį sektorių ne mažiau kaip 2 proc. BVP ir apsaugoti šį sektorių nuo išlaidų mažinimo; ragina Komisiją toliau stiprinti švietimo vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir susieti programos „Švietimas ir mokymas 2020“ bendruosius tikslus su strategijos „Europa 2020“ peržiūra;

67.  pabrėžia, kad, siekiant kovoti su ilgalaikiu nedarbu ir suteikti daugiau galimybių gauti kokybišką darbą, būtina visą gyvenimą investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir įgūdžius, visų pirma į esamos darbo jėgos ir nekvalifikuotų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą; ragina ES nustatyti aiškius tikslus, susijusius su mokymosi visą gyvenimą metodais, skirtais trūkstamiems įgūdžiams ugdyti, ir plėtoti vyresnio amžiaus darbuotojų, visų pirma vyresnių kaip 30 metų žemos kvalifikacijos darbuotojų ir mokyklos nebaigusių asmenų, švietimą ir mokymą komunikacijos, kalbų ir skaitmeninių įgūdžių srityse;

68.  pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos ir atskiri darbdaviai tinkamai finansuotų ir taikytų kokybiškas profesinės praktikos ir pameistrystės programas bei mokymą mokyklose; primena, kad šios programos turėtų atitikti būtiniausius socialinės apsaugos standartus;

69.  yra įsitikinęs, jog reikia, kad vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu valdžios institucijos ir darbdavių bei darbuotojų atstovai, įskaitant valstybines ir privačiąsias užimtumo tarnybas, taip pat švietimo ir mokymo įstaigos sudarytų glaudžias ir sistemines partnerystes, siekiant sukurti ilgalaikes strategijas atitinkamoms nacionalinėms darbo rinkoms ir rasti geriausių būdų gebėjimų neatitikties problemai spręsti visais aspektais, ir ragina valstybes nares remti tokį bendradarbiavimą;

70.  yra įsitikinęs, kad Jaunimo garantijų iniciatyva yra pirmasis žingsnis siekiant teisėmis grindžiamo požiūrio į jaunimo poreikius užimtumo atžvilgiu; primena darbdavių įsipareigojimą dalyvauti suteikiant jaunimui prieinamas profesinio mokymo programas ir kokybiškas stažuotes; pabrėžia, kad turi būti nepakenkta deramo darbo jaunimui kokybės aspektui ir kad dedant pastangas svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas darbo jėgos ir kitiems su darbo kokybe susijusiems standartams, pvz., darbo laikui, minimaliam darbo užmokesčiui, socialinei apsaugai ir sveikatai ir saugai darbe;

Darbo jėgos judumo skatinimas

71.  primena, kad šiuo metu Europos Sąjungoje yra daugiau kaip 2 mln. laisvų darbo vietų; pabrėžia, kad, siekiant ištaisyti šį trūkumą, reikia skatinti darbo jėgos judumą Sąjungoje, ir pakartoja programos „Erasmus+“ ir EURES svarbą šiuo atžvilgiu;

72.  primena, kad reikia sudaryti palankias sąlygas tarpvalstybinių darbuotojų judumui, suteikiant daugiau informacijos apie EURES tarpvalstybines partnerystes, kuriomis siekiama skatinti tarpvalstybinių darbuotojų judumą ir panaikinti su tuo susijusias kliūtis, suteikiant darbuotojams informacijos ir patarimų galimybių įsidarbinti ir gyvenimo bei darbo sąlygų abipus sienos klausimais; šiuo atžvilgiu EURES-T yra svarbi priemonė siekiant geriau valdyti galimus naujų darbo vietų kūrimo šaltinius ir sukurti geriau integruotą ES darbo rinką;

73.  primena, kad kvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių judumas yra vienas iš galimų būdų spręsti demografines problemas, darbo jėgos trūkumo ir gebėjimų neatitikties klausimus, taip pat mažinti protų nutekėjimo poveikį;

74.  pažymi, kad ES grindžiama laisvo darbuotojų judėjimo principu; ragina skatinti užsienio kalbų mokymąsi ir naudojimą siekiant padidinti judumą; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skatinti užsienio kalbų, visų pirma Europos kalbų, mokymąsi remiantis mokymosi visą gyvenimą sistema, kad būtų palengvintas darbuotojų judumas ir suteikta daugiau galimybių įsidarbinti;

Keitimasis geriausia patirtimi ES ir jos patvirtinimas

75.  pabrėžia, jog reikia, kad valstybės narės ir regioninės bei vietos valdžios institucijos keistųsi geriausia patirtimi ir ją patvirtintų, taip pat palygintų ir įvertintų jos efektyvumą, ypač dualinio ir profesinio mokymo, pameistrystės ir praktikos sistemų ir programų, neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų, mokymosi visą gyvenimą strategijų atžvilgiu, pripažįstant kiekvienos darbo rinkos ir švietimo sistemos ypatumus; atkreipia dėmesį į Europos mokymosi platformą kaip vieną iš svarbiausių priemonių siekiant vystyti Europos partnerystes ir keistis geriausia patirtimi pameistrystės srityje;

76.  pabrėžia, kad siekiant įgyti visur taikomus įgūdžius ir kvalifikacijas, ypač universaliuosius įgūdžius, pavyzdžiui, verslumo, IRT ir kalbų įgūdžius bei asmeninius gebėjimus, svarbų vaidmenį atlieka neformalusis mokymasis, savišvieta, savanoriavimas ir mokymasis visą gyvenimą; ragina ES pagerinti prieigą prie suaugusiųjų mokymosi ir antros galimybės mokytis; ragina darbdavius ir švietimo paslaugų teikėjus pripažinti ir patvirtinti neformalųjį mokymąsi ir savišvietą;

77.  pabrėžia, kad svarbu suteikti naują postūmį Bolonijos procesui pasinaudojant 2015 m. Jerevano ministrų konferencijoje pasiūlyta galimybe nedelsiant pradėti vykdyti naują ir pažangesnį bendradarbiavimą;

78.  mano, kad Komisija turėtų užtikrintų programos „Erasmus+“ ir visų joje numatytų priemonių, įskaitant sporto dalį, tinkamą įgyvendinimą; mano, kad būtina supaprastinti galimybes naudotis programa, kad ja galėtų pasinaudoti kuo daugiau piliečių ir organizacijų;

Piliečių verslumo skatinimas. MVĮ ir labai mažos įmonės

79.  yra įsitikinęs, kad, reikia gerinti lyderystę, finansų valdymą ir skatinti verslumo ugdymą nuo ankstyvo amžiaus, taip pat reikia palaikančių, plataus masto ir kokybiškų ikimokyklinių sistemų palankių sąlygų neturinčioms šeimoms, kad būtų išnaudotas jaunimo potencialas ir jie būtų pasirengę tapti ne tik darbuotojais, bet ir darbdaviais, galėtų pradėti naują verslą ir pasinaudotų naujomis rinkomis;

80.  palankiai vertina tokias programas kaip „Erasmus“ jauniems verslininkams, kuriomis siekiama padėti naujiems verslininkams įgyti svarbių įmonės valdymo įgūdžių, ir mano, jog tokios programos turėtų būti toliau skatinamos, siekiant užtikrinti, kad daugiau jaunų verslininkų gautų pagalbą, reikalingą verslui įsteigti ir sėkmingai jį vykdyti; yra įsitikinęs, kad reikėtų sukurti specialias paramos priemones jauniems verslininkams, kad jiems būtų lengviau gauti informaciją ir finansavimą, įskaitant vieno langelio principu veikiančias informavimo ir paramos paslaugas jaunimui esamose verslumo rėmimo organizacijose;

81.  mano, kad neformalusis švietimas, visų pirma jaunimo organizacijose, skatina kūrybingumą, iniciatyvumą ir atsakomybę už savo veiksmus ir gali padidinti jaunimo galimybes darbo rinkoje;

82.  pabrėžia būtinybę įtraukti verslumo ugdymo aspektus visais švietimo ir mokymo lygmenimis, nes jaunimo verslumo dvasios ugdymas ankstyvuoju etapu yra veiksmingas kovos su nedarbu, ypač su jaunimo nedarbu, būdas; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina akademines ir verslo bendruomenes vesti aktyvų dialogą ir bendradarbiauti siekiant parengti švietimo programas, kurios padėtų suteikti jaunimui reikiamų įgūdžių ir gebėjimų;

83.  ragina parengti į ateitį ir rezultatus orientuotą Europos įgūdžių strategiją, kuria remiantis būtų galima rengti nacionalines įgūdžių strategijas ir įtraukti jas į nacionalinius užimtumo planus, kartu pateikiant išsamias gaires užimtumo srities dokumentų rinkinyje pasiūlytiems sektorių veiksmų planams įgyvendinti;

84.  pabrėžia, kad reikalingos paramos ir paskatos priemonės veiklą pradedančioms įmonėms, MVĮ, labai mažoms įmonėms ir socialinės ekonomikos veikėjams, siekiant palengvinti jų steigimą ir veiklą, taip pat būtina įtvirtinti geresnio reglamentavimo principą ir juo vadovautis, ir palengvinti kvalifikuotos darbo jėgos samdymą bei darbuotojų mokymą; todėl pabrėžia, kad reikėtų perkelti mokesčių naštą nuo darbuotojų kitiems mokesčių šaltiniams, kurie turi mažesnį neigiamą poveikį užimtumui ir ekonomikos augimui, kartu užtikrinant pakankamą socialinę apsaugą;

85.  ragina valstybes nares mažinti mokesčių naštą darbo jėgai;

86.  primena, kad apie 99 proc. Europos įmonių yra MVĮ ir kad jos yra pagrindinis konkurencingos ES darbo rinkos kūrimo variklis; todėl pabrėžia, kad ES teisės aktus reikia grįsti principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“, siekiant panaikinti biurokratines kliūtis, su kuriomis susiduria MVĮ, ir sudaryti joms sąlygas visapusiškai išnaudoti savo darbo vietų kūrimo potencialą;

87.  yra įsitikinęs, kad verslininkai turėtų investuoti į mokymo ir pameistrystės programas, skirtas darbuotojams, ir kad šiam tikslui turėtų būti sukurtos ir, jei reikia, toliau plėtojamos skatinimo priemonės, nes taip jie galės plėstis ir kurti naujas darbo vietas; mano, kad sukūrus darbdavių tinklus MVĮ ir labai mažoms įmonėms galėtų būti palengvintos galimybės gauti reikiamus mokymus ir pagalbą;

Inovacijos ir skaitmeninimas. Nauji įgūdžiai ir darbo vietos

88.  pabrėžia inovacijų ir skaitmeninimo svarbą ekonomikos augimui, produktyvumui ir sąžiningesnei ir tvaresnei bei įtraukesnei visuomenei ir šiuo atžvilgiu pažymi, kad reikia perteikti žinias, kūrybingumą ir ugdyti reikiamus įgūdžius, taip pat skatinti darbuotojų ir būsimų darbuotojų bei darbdavių motyvaciją ir ryžtą, siekiant kurti inovatyvius, kūrybiškus ir skaitmeninius produktus ir paslaugas; pažymi, kad reikia panaikinti skaitmeninę atskirtį ir mokantis visą gyvenimą vystyti skaitmeninius įgūdžius, taip pat į mokymosi programas integruoti žinias apie naujas žiniasklaidos priemones ir naujas informacines technologijas; taip pat pabrėžia, kad reikia kurti naujoviškus mokymosi būdus ir sudaryti daugiau e. mokymosi ir nuotolinio mokymosi galimybių, pasitelkiant atviruosius švietimo išteklius, taip visiems sudarant vienodas galimybes gauti švietimą ir mokymą;

89.  pabrėžia, kad reikia nustatyti įvairias naujas pramonės šakas ir pagrindinius augimo sektorius, kuriuose valstybės narės turėtų skirti pagrindinį dėmesį savo įgūdžių bazės plėtojimui;

90.  atkreipia dėmesį į darbo vietų kūrimo galimybes, kurių būtų teikiama sukūrus bendrąją skaitmeninę rinką, sudarius energetikos sąjungą, kuriant darbo vietas naudojantis investicijomis į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei inovacijas, remiant socialinį verslumą ir socialinę ekonomiką, keliant darbuotojų kvalifikaciją sveikatos ir socialinės priežiūros sektoriuje ir plėtojant geresnius transporto tinklus;

91.  atkreipia dėmesį į naujausią tendenciją, kai įmonės grąžina gamybą ir paslaugas į ES, ir dėl to atsirandančias galimybes kurti darbo vietas, visų pirma jaunimui; mano, kad ES ūkiai turi unikalią galimybę paspartinti šią darbų grąžinimo tendenciją, užtikrindami, kad mūsų darbo jėgos įgūdžiai atitiktų verslo įmonių poreikius;

92.  pabrėžia MTIM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos) studijų svarbą ir atkreipia dėmesį į jų svarbą sudarant galimybes Europai atlikti svarbų vaidmenį pasaulyje skatinant technologijų raidą;

93.  remia Komisijos iniciatyvą bendradarbiaujant su trimis pirmininkaujančiomis valstybėmis narėmis remti verslumą Europoje ir vystyti pritaikomus įgūdžius visam gyvenimui;

94.  pabrėžia, kad ES trūksta gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių (MTIM) įgūdžių ir esama per daug socialinių mokslų absolventų; laikosi nuomonės, kad, siekiant įveikti kliūtis su MTIM susijusių darbo vietų ir studijų srityje, būtina imtis papildomų iniciatyvų Europos Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis; rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms imtis priemonių didinant MTIM dalykų patrauklumą ir vertę ir skatinti jaunimą, įskaitant moteris, imtis studijuoti MTIM dalykus;

95.  primena, kad XXI a. nėra nesuderinamas su tradicine praktine patirtimi, – stabilių ir neperkeliamų darbo vietų šaltiniu – kuria pagrįstas tam tikras skaičius Europos kompetencijos sričių; ragina remti šios tradicinės praktinės patirties išsaugojimą ir jos perdavimą naujoms kartoms pasitelkiant mokymą, kai įmanoma, derinant šią patirtį su nauja praktine patirtimi, taip pat skaitmeniniais įgūdžiais, kad būtų kuo labiau padidintas jos potencialas;

Priemonės jauniems ir vyresnio amžiaus darbuotojams bei neįgaliems darbuotojams

96.  pabrėžia, kad būtina ir svarbu teikti specialias priemones ir paramą darbdaviams, ypač MVĮ, siekiant padėti jiems padidinti kokybišką ir tvarų užimtumą, užtikrinti mokymą darbo vietoje ir suteikti galimybių siekti karjeros palankių sąlygų darbo rinkoje neturinčioms grupėms, pvz., jaunimui, vyresnio amžiaus darbuotojams, moterims, migrantams, neįgaliesiems ir ilgą laiką darbo neturintiems asmenims; pripažįsta valstybinių ir privačiųjų užimtumo tarnybų vaidmenį remiant konkurencingas darbo rinkas ir pritaria šiam vaidmeniui; dar kartą atkreipia dėmesį į darbdavių ir švietimo institucijų socialinės ir ekonominės atsakomybės visų darbuotojų ir visuomenės atžvilgiu svarbą; yra įsitikinęs, kad institucijos, atsakingos už švietimą ir mokymą, turėtų reikalauti užtikrinti tokią socialinę atsakomybę;

97.  pripažįsta, kad jaunimas patiria sunkumų bandydamas įsilieti į darbo rinką, primena, kad jiems svarbu gauti pirmąją darbo patirtį studijų metais, kad būtų įgyti įsidarbinimui reikalingi įgūdžiai ir perėjimas iš mokyklos į darbo rinką būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis; atkreipia dėmesį į jaunimo verslumo teikiamą potencialą, todėl ragina darbdavius ir valstybes nares prisiimti atsakomybę ir suteikti jaunimui galimybių įgyti tokios patirties, taip pat padėti jaunimui įgyti tinkamų įgūdžių; taip pat pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu yra svarbus mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimas, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares kurti palankesnes sąlygas verslui ir padėti jaunimui paversti jų idėjas sėkmingais verslo planais;

Pasiūlymai dėl politikos ir rekomendacijos

98.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas investuoti į inovatyvius ir daug žadančius naujus ekonomikos sektorius, kad būtų skatinama investuoti į ES siekiant didinti augimą ir naują, kokybišką, tvarų užimtumą, taip sukuriant sąžiningesnę, tvaresnę ir įtraukesnę visuomenę; taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės įgyvendintų ekonomines ir finansines priemones ir vykdytų darbo rinkos reformas, pagrįstas aiškiais, duomenimis pagrįstais ir išmatuojamais rodikliais, kurių efektyvumą galima įrodyti;

99.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbo rinkos reformomis būtų siekiama ne tik skatinti kurti kokybiškas darbo vietas, bet ir mažinti segmentaciją, didinti pažeidžiamų grupių įtrauktį į darbo rinką, skatinti lyčių lygybę, mažinti dirbančiųjų skurdą ir užtikrinti pakankamą socialinę apsaugą visiems darbuotojams, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis;

100.  ragina valstybes nares investuoti į ankstyvąjį ugdymą ir ankstyvą užsienio kalbų bei informacinių bei ryšių technologijų mokymą pradinėse mokyklose;

101.  ragina valstybes nares deramai atsižvelgti į automatizavimo svarbą, nes dėl jos gali sumenkti daugumos darbo vietų kiekybinė svarba, ir skirti savo mokymo programas bedarbiams, kad jie įgytų nerutininiams darbams reikalingų įgūdžių;

102.  ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas sužinoti apie geriausią patirtį ir pereiti nuo jos stebėjimo prie politinių veiksmų, kuriais būtų didinamas užimtumo lygis ir mažinamas skurdas ir nelygybė, ir imtis platesnio užmojo reformų, grindžiamų tos patirties pavyzdžiais; taip pat ragina valstybes nares palyginti ir įvertinti tokios patirties efektyvumą, užtikrinti tinkamą prisitaikymo galimybių ir saugumo pusiausvyrą darbuotojams ir įmonėms, ir atsižvelgti į darbo rinkų ir švietimo sistemų valstybėse narėse specifiką;

103.  ragina miestus ir regionus teikti dėmesį kokybiškam švietimui ir mokymui bei kovai su mokyklos nebaigimu ir jaunimo nedarbu, nes jauniems žmonėms skubiai reikia naujų galimybių, – todėl turėtų būti daroma viskas, kas įmanoma, jiems padėti;

104.  ragina valstybes nares plėtoti kolektyvinius metodus, pvz., darbdavių tinklus, siekiant padėti panaikinti kliūtis, kurios trukdo darbdaviams siekti platesnio užmojo tikslų dėl darbo jėgos tobulinimo;

105.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti socialines įmones, kurios galvoja apie savo atsakomybę aplinkos, vartotojų ir darbuotojų atžvilgiu;

106.  ragina valstybes nares, siekiant mažinti darbo užmokesčio skirtumus, įdiegti minimalų darbo užmokestį, pagrįstą kiekvienai valstybei narei taikomais ribiniais dydžiais, kad teisės aktais arba sutartimis būtų užtikrintos deramos pajamos, laikantis nacionalinės praktikos;

107.  ragina valstybes nares į savo švietimo programas ir mokymosi visą gyvenimą strategijas įtraukti lyderystės, vadybos, verslumo ugdymą ir finansinį švietimą, patarimus, kaip įsteigti įmonę, ir ryšių technologijas, ir teikti pirmenybę tolesniam profesinio rengimo ir mokymo programų plėtojimui, įskaitant Europos amatų stiprinimą, kartu atsižvelgiant į valstybių narių skirtumus darbo rinkoje ir švietimo sistemose, kad nebūtų visur taikomas vienodas požiūris;

108.  prašo Komisijos sukurti europinę įgūdžių, kurie yra bendri tam tikrai veiklai ir profesijai, pripažinimo ir patvirtinimo platformą, kuri apimtų ir savanorišku darbu įgytų įgūdžių pripažinimą;

109.  ragina valstybes nares įgyvendinti 2012 m. Tarybos rekomendaciją dėl formaliojo ir neformaliojo mokymosi rezultatų patvirtinimo, kaip būdo pripažinti gebėjimus, įgytus savišvietos būdu, visų pirma savanorių ir jaunimo sektoriuje, ir paremti mokymosi visą gyvenimą politiką;

110.  ragina valstybes nares remti glaudų ir sisteminį darbo rinkos suinteresuotųjų subjektų, įskaitant darbdavių ir darbuotojų organizacijas, mokymo įstaigas ir valstybines bei privačiąsias užimtumo tarnybas, bendradarbiavimą vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis, įskaitant lengvesnį jų tarpusavio bendravimą ir dalijimąsi informacija, siekiant puoselėti glaudesnius švietimo ir mokymo bei darbo vietos ryšius, geriau suderinti darbo rinkos paklausą ir pasiūlą ir numatyti bei planuoti būsimus įgūdžių ir kvalifikacijos darbo rinkoje poreikius;

111.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas teikti finansines ir ekonomines paskatas, kuriomis būtų remiamas dalyvavimas tęstinio švietimo ir mokymo programose, siekiant užtikrinti ateityje kvalifikuotą darbo jėgą; rekomenduoja, kad tokios paskatos būtų grindžiamos išmatuojamais ir duomenimis pagrįstais rodikliais, kurių efektyvumą galima įrodyti;

112.  ragina valstybes nares teikti tinkamą mokymą ir užtikrinti nuolatinį profesinį mokytojų ir švietimo įstaigų vadovų tobulinimą, siekiant padėti jiems naudotis tinkamiausiais mokymo metodais ir suteikti galimybę vystyti Europos jaunimui reikalingus XXI amžiaus įgūdžius ir gebėjimus; taip pat pabrėžia, kad svarbu suteikti mokytojams patirtimi pagrįstų praktinių žinių, apimančių praktiką ir teoriją, visų pirma apie naujas technologijas ir skaitmeninimą, kad jie galėtų perduoti šias žinias moksleiviams;

113.  ragina valstybes nares ir ES imtis skubių konkrečių veiksmų siekiant įgyvendinti politiką ir dabartinius teisės aktus dėl abipusio kvalifikacijų ir akademinių laipsnių pripažinimo visoje ES, kaip būdą skatinti sąžiningą darbuotojų judumą Europos Sąjungoje ir išspręsti darbuotojų trūkumo problemą;

114.  ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti prognozes dėl kintančių darbo rinkų, ypač atsižvelgiant į globalizacijos keliamus iššūkius, taip pat prognozes dėl darbų ir įgūdžių atskirose valstybėse narėse ir apskritai visuose sektoriuose;

o
o   o

115.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0038.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0394.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0110.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0010.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0037.
(6) OL C 398, 2012 12 22, p.1.
(7) OL L 394, 2006 12 30, p.10.
(8) Remiantis 2015 m. kovo mėn. Komisijos paskelbta užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalga.
(9) Europos Komisijos ataskaita „Užimtumo ir socialinės tendencijos Europoje“, 2013 m.
(10) Remiantis 2015 m. balandžio 13 d. Komisijos paskelbta užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalga.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika