Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi tikslų atviros darbo grupės 2014 m. liepos mėn. priimtą ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m.(1),

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinio ekspertų komiteto tvaraus vystymosi finansavimo klausimais 2014 m. rugpjūčio 8 d. priimtą ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. aukšto lygio politinio forumo tvaraus vystymosi klausimais ministrų deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2014 m. pranešimą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

–  atsižvelgdamas į Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės aukšto lygio susitikimo Meksike 2014 m. balandžio mėn. dokumento išvadas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP), Visuotinių pajėgų(2) ir Jungtinių Tautų konferencijos dėl būstų ir tvarios miestų plėtros (JT HABITAT) 2014 m. spalio 31 d. parengtą ataskaitą „Dialogas dėl laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės lokalizavimo“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymosi grupės (JTVG) 2014 m. ataskaitą „Įgyvendinant laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkę: nacionalinio ir vietos lygmenų galimybės“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) 2014 m. žmogaus socialinės raidos ataskaitą „Siekiant išlaikyti žmonijos pažangą: pažeidžiamumo mažinimas ir atsparumo didinimas“,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus apibendrinamąją ataskaitą dėl laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės;

–  atsižvelgdamas į JT ataskaitą „Lyčių lygybė: 2012 m. pažangos apžvalga“, kurioje vertinama pažanga, susijusi su lyčių lygybės aspektais siekiant aštuonių Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. įvykusios Jungtinių Tautų konferencijos aplinkos ir vystymosi klausimais išvadas ir į vėlesnės Rio de Žaneire (Brazilija) 2012 m. birželio 20–22 d. vykusios konferencijos tvaraus vystymosi klausimais ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į JT aukšto lygio pripažintų asmenų grupės 2013 m. gegužės mėn. ataskaitą dėl laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į JT sistemos darbo grupės JT laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės klausimais 2012 m. birželio mėn. ataskaitą JT Generaliniam Sekretoriui „Suvokti ateitį, kurios norime visiems“,

–  atsižvelgdamas į Stambulo 2011–2020 m. dešimtmečio veiksmų programą, skirtą mažiausiai išsivysčiusioms šalims,

–  atsižvelgdamas į deklaraciją ir veiksmų planą, priimtus 2011 m. gruodžio mėn. Pusane, Pietų Korėjoje, vykusiame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir žmogaus teises reglamentuojantį teisinį pagrindą,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir Akros veiksmų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 1986 m. Deklaraciją dėl teisės į vystymąsi,

–  atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi(3) ir ES elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatą „Didesnė šalių partnerių vietos valdžios institucijų autonomija siekiant geresnio valdymo ir konkretesnių vystymosi rezultatų“ (COM(2013)0280),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė. Europos dalyvavimas remiant tvarų vystymąsi“(5) ir į 2013 m. liepos 22 d. Tarybos išvadas dėl vystymosi procese dalyvaujančių vietos valdžios institucijų,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 7 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES „užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus“,

–  atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė“ (COM(2015)0044),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Deramas gyvenimas visiems. Nuo vizijos prie kolektyvinių veiksmų“ (COM(2014)0335),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Didesnis privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse“ (COM(2014)0263),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą ir priemonių rinkinį „Teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises, ES bendradarbiavimo vystymosi labui srityje (SWD(2014)0152),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 27 d. Komisijos komunikatą „Deramas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“ (COM(2013)0092),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ (COM(2012)0492),

–  atsižvelgdamas į Komisijos viešas konsultacijas formuojant ES poziciją „Siekiant parengti vystymosi po 2015 m. programą“, kurios buvo vedamos nuo 2012 m. birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d.,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą „Vietos valdžios institucijos – vystymosi proceso dalyvės“ (SEC(2008)2570),

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“(6),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 16 d. Europos vystymosi dienose paskelbtą Europos chartiją dėl vystomojo bendradarbiavimo vietos valdymui remti,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą „Vystymosi politikos darna“ (COM(2005)0134) ir į 2012 m. gegužės 14 d. įvykusio Užsienio reikalų tarybos 3166-ojo posėdžio išvadas „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 24 d. Regionų komiteto nuomonę „Deramas gyvenimas visiems. Nuo vizijos prie kolektyvinių veiksmų“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę „Didesnė šalių partnerių vietos valdžios institucijų autonomija siekiant geresnio valdymo ir konkretesnių vystymosi rezultatų“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 9 d. Regionų komiteto nuomonę „Pavasario dokumentų rinkinys. ES veiksmų planas Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti“,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 22 d. Regionų komiteto nuomonę „Vietos valdžios institucijos – vystymosi proceso dalyvės“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 2 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos vystymosi metų (2015)(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją „Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Programos po 2015 m. apibrėžimas“(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 19 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą, apimančio visas žmogaus teises,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi finansavimo po 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 20 d. bendrą AKR ir ES pareiškimą dėl vystymosi po 2015 m. darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A8-0232/2015),

A.  kadangi vietos valdžios institucijos, kaip svarbūs valstybiniai ir instituciniai subjektai vietos valdymo srityje, liaudies demokratijos atsiradimas ir tvari teritorinė plėtra remiantis vietos bendruomenės dalyvavimu ir jos demokratine išraiška atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant laikotarpio po 2015 m. tikslus;

B.  kadangi vietos valdžios institucijos vaidina pagrindinį vaidmenį nustatant, rengiant ir įgyvendinant vystymosi tikslus;

C.  kadangi vykdant laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę vietos valdžios institucijos atlieka glaudžios jungties tarp bendruomenės, nacionalinių ir pasaulinių tikslų vaidmenį;

D.  kadangi vietos valdžios institucijos vaidina pagrindinį vaidmenį apsaugant pažeidžiamas gyventojų grupes krizių ištiktose nestabiliose šalyse ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse;

E.  kadangi pagal naują visuotinę vystymosi programą sudaromos sąlygos užtikrinti plataus masto pilietinės visuomenės organizacijų, vietos valdžios institucijų ir nacionalinių parlamentų dalyvavimą; kadangi labai svarbu suteikti galias vietos valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms siekiant užtikrinti teisingą, skaidrų ir atskaitingą valdymą;

F.  kadangi ES yra tvirtai pasiryžusi remti vietos valdžios institucijas besivystančiose šalyse siekdama prisidėti prie skurdo mažinimo ir TVT įgyvendinimo, taip pat prie demokratinio valdymo integravimo vietos lygmeniu;

G.  kadangi subnacionalinio lygmens valdžios institucijų atstovai ir vietos valdžios institucijos prisidėjo prie JT Generalinės Asamblėjos Darnaus vystymosi tikslų atviros darbo grupės darbo, o Visuotinės pajėgos kartu su JTVP ir JT HABITAT vadovavo diskusijoms dėl „Laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės lokalizavimo“;

H.  kadangi JT Generalinio Sekretoriaus apibendrinamojoje ataskaitoje dėl laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės dar kartą patvirtinama, kad naujoji vystymosi darbotvarkė turi būti pokyčius skatinanti, universali, orientuota į žmones, grįsta žmogaus teisių ir teisinės valstybės principais; kadangi Generalinis Sekretorius ragina, kad novatoriškos partnerystės, įskaitant vietos valdžios institucijas, būtų pagrindiniai veikėjai įgyvendinsiantys šią darbotvarkę arčiausiu piliečiams lygmeniu;

I.  kadangi patys svarbiausi laikotarpio po 2015 m. visuotinės vystymosi darbotvarkės tikslai ir uždaviniai priklausys nuo vietos veiklos ir stiprių partnerysčių;

J.  kadangi numatoma, kad pasaulio gyventojų skaičius iki 2050 m. išaugs nuo maždaug 7 iki 9,3 mlrd., o didžiausias augimas numatomas besivystančiose šalyse, visų pirma miesto vietovėse; kadangi dėl pernelyg intensyvios urbanizacijos daroma žala visiems vystymosi tvarumo aspektams;

K.  kadangi dviem su puse milijardo naujų miesto vietovių gyventojų reikės prieigos prie švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų, reikės darbo, maisto, sanitarijos paslaugų, transporto, būstų ir elektros; kadangi tai kelia didelių problemų vietos ir regionų valdžios institucijoms ir savivaldybėms, kurios yra atsakingos už šių paslaugų teikimą;

L.  kadangi Rio de Žaneiro deklaracijoje prabrėžiama, kad čiabuvių tautos ir jų bendruomenės vaidina esminį vaidmenį valdant ir kuriant aplinką; kadangi vyriausybės turi pripažinti ir tinkamai remti jų tapatybę, kultūrą bei interesus ir sudaryti sąlygas joms veiksmingai dalyvauti įgyvendinant tvaraus vystymosi tikslus;

M.  kadangi skurdas mažinamas nevienodai ir tarp šalių bei jų viduje esantys skirtumai, kurie išaugo tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, yra didžiausias vystymosi srities iššūkis;

N.  kadangi smurtiniai konfliktai ir humanitarinės krizės ir toliau žlugdo pastangas vystymosi srityje; kadangi tokios pažeidžiamos grupės, kaip moterys, vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, labiau nukenčia nuo karinių konfliktų ir krizių, o vietos valdžios institucijos yra pagrindiniai aktyviausi veikėjai konfliktų prevencijos ir valdymo srityje;

O.  kadangi reikia dėti dar daugiau pastangų siekiant perpus sumažinti badaujančių žmonių skaičių, nes 162 mln. vaikų vis dar kenčia nuo netinkamos mitybos; kadangi paslėptas badas gali būti apibrėžtas kaip mikroelementų trūkumas, kuris gali padaryti negrįžtamą poveikį sveikatai ir turėti socialinių ir ekonominių padarinių, susijusių su sumažėjusiu žmonių produktyvumu;

P.  kadangi klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia pavojų skurdo mažinimui ir yra didžiulė vietos valdžios institucijų problema, nes daro poveikį visų pirma vietos bendruomenėms;

Q.  kadangi siekiant reaguoti į demografinį augimą pasaulio mastu reikia kurti daugiau naujų ir deramų darbo vietų; kadangi išsivysčiusių ir besivystančių šalių privačiajame sektoriuje sukuriama daugiausia darbo vietų, taigi jis gali būti nepaprastai svarbus partneris kovojant su skurdu;

R.  kadangi pagalbos reikšmė siekiant sumažinti skurdą ir toliau yra ypatinga ir ji yra akstinas pokyčiams besivystančiose šalyse; kadangi ji turi būti naudojama tikslingiau, kad būtų patenkinti labiausiai pažeidžiamų gyventojų poreikiai; kadangi vien pagalbos neužtenka, ir todėl reikia naujoviško finansavimo;

S.  kadangi tarptautinių, viešųjų ir privačiųjų finansų sutelkimas bus itin svarbus tvaraus vietos vystymosi skatinimui;

T.  kadangi ES ir jos valstybės narės, kaip didžiausios oficialios paramos vystymuisi teikėjos, bet ir svarbiausios politikos formuotojos ir decentralizuoto bendradarbiavimo dalyvės, turėtų ir toliau būti kito derybų etapo pagal JT sistemą varomoji jėga, visų pirma įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus;

U.  kadangi SESV 208 straipsnyje nurodoma, kad skurdo panaikinimas – tai pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas, ir nustatomas politikos suderinamumas vystymosi labui;

I.Vietos valdžios institucijos kaip vystymosi politikos subjektai ir Europos Sąjungos vaidmuo

1.  primena, kad Pusano partnerystė yra išplėstinis forumas naujiems vystymosi srities veikėjams, kaip antai vietos ir regionų veikėjams;

2.  pabrėžia, kad naujos gairės, nustatytos Komisijos komunikate dėl vietos valdžios institucijų ir jų kaip valstybės suinteresuotųjų šalių vaidmens pripažinimo, yra didelis žingsnis pirmyn siekiant įgyvendinti naująją Europos Sąjungos vystymosi darbotvarkę;

3.  pabrėžia būtinybę vadovautis šiomis naujomis gairėmis, kad būtų veiksmingai vykdoma Europos bendradarbiavimo veikla, tiek pagal 11-ąjį Europos plėtros fondą (EPF), tiek pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę;

4.  pabrėžia, kad strateginis planavimas nacionaliniu ir vietos lygmeniu yra labai svarbus skatinant ir integruojant tris pagrindinius vystymosi aspektus: socialinį, ekonominį ir aplinkos;

5.  palankiai vertina paramą, skirtą vietos valdžios institucijų pajėgumams stiprinti pagal vietos valdžios institucijų teminę eilutę, ypač paramą, skirtą vietos valdžios institucijų koordinavimo struktūroms stiprinti nacionaliniu, regioniniu ir ES masto lygmenimis, ir partnerystės ES lygmeniu sukūrimą;

6.  pripažįsta svarbų vietos valdžios institucijų vaidmenį besivystančiose šalyse; ragina sudaryti partnerystės susitarimus tarp ES valstybių narių vietos valdžios institucijų ir besivystančių šalių vietos valdžios institucijų tokiose srityse, kaip mokymas ir žmogiškieji gebėjimai, siekiant suteikti daugiau pranašumų, kaip antai geresnį aplinkos planavimą;

7.  mano, kad šios koordinavimo struktūros atlieka svarbų vaidmenį teikiant techninę ir metodinę paramą vietos gebėjimams plėtoti, sudarant palankesnes sąlygas keistis praktine patirtimi siekiant remti decentralizavimo procesą ir pagrindinių paslaugų teikimą; mano, kad jos taip pat yra tinkamas forumas politiniam dialogui plėtoti ir vietos valdžios institucijoms išklausyti visais valdžios lygmenimis;

8.   primygtinai ragina ES skatinti decentralizuotą bendradarbiavimą, kuris padėtų įgyvendinti vystymosi po 2015 m. programą; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę, kad decentralizacija taptų jos išorės pagalbos finansavimo priemonių, visų pirma vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) ir EPF, prioritetiniu finansinės pagalbos sektoriumi, ir dėti daugiau pastangų siekiant įtraukti vietos valdžios institucijas, kaip visateises dalyves, įgyvendinant 11-ąjį EPF šalyse partnerėse ir regionuose, taip pat sektorių bei biudžeto paramos atžvilgiu; ragina valstybes nares suteikti tinkamą vaidmenį vietos valdžios institucijoms įgyvendinant vystymosi programas ir koordinuoti jų veiklą kartu su Komisijos ir kitų valstybių narių veikla;

II.Politinis dialogas, finansinių išteklių telkimas ir ataskaitų teikimas

9.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti teisingesnį išteklių perkėlimą iš nacionalinio lygmens į subregionus, miestus ir savivaldybes;

10.  pabrėžia, kad prisidedant prie vykstančio decentralizacijos proceso būtina skatinti nacionalines vyriausybes perleisti dalį savo nacionalinio biudžeto išteklių regionų ir vietos valdžios institucijoms; todėl mano, kad didesnė parama turėtų būti skiriama vietos valdžios institucijų finansiniams ir biudžeto pajėgumams stiprinti, be kita ko, per jų asociacijas;

11.  mano, kad labai svarbu, jog dalis Europos paramos biudžetui būtų skiriama vietos valdžios institucijoms finansuoti;

12.  pabrėžia, kad vykdant Europos bendradarbiavimą svarbu pradėti tikrą politinį dialogą tarp vietos valdžios institucijų, kad būtų galima įvertinti esamą pažangą, sunkumus ir perspektyvas, siekiant didinti pagalbos veiksmingumą vietos lygmeniu;

13.  ragina plėtoti šį dialogą instituciniu lygmeniu, pasinaudojant esamomis koordinavimo struktūromis skirtingose bendradarbiavimo sistemose;

III.Vietos valdžios institucijų vaidmuo įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT). Įgyta patirtis

14.  pabrėžia, kad TVT atskleidė esminį vietos valdžios institucijų vaidmenį kovojant su skurdu ir teikiant bendruomenės paslaugas, kaip antai vandenį ir sanitariją, pirminę sveikatos priežiūrą ir švietimą;

15.  palankiai vertina decentralizuotų vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvų plitimą ir miestų tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmų taikymą;

16.  pabrėžia, kad reikia skirti papildomų išteklių decentralizuotos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti, kad jos galėtų teikti aukštos kokybės viešąsias paslaugas, užtikrinti lygias galimybes ir kurti socialinę sanglaudą;

17.  apgailestauja, kad TVT buvo nepakankamai atsižvelgta, koks svarbus vietos aspektas vystymosi atžvilgiu; apgailestauja dėl to, kad vystymosi programose nepakankamai atsižvelgiama į kultūros aspektą, kuris yra būtinas norint suprasti vietos kontekstą; ragina atsižvelgti į kultūros aspektą vietos, nacionalinėse ir tarptautinėse skurdo mažinimo strategijose;

18.  apgailestauja, kad dabartiniams TVT trūksta aiškumo visuotinius tikslus pritaikant prie nacionalinio ir vietos lygmens pokyčių;

IV.Laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės nustatymas. Iššūkiai ir galimybės

19.  mano, kad laikotarpio po 2015 m. proceso metu turėtų būti pateikta aiški „Rio+20“ išvadų, kuriose pripažįstamas vietos valdžios institucijų vaidmuo, įgyvendinimo vizija;

20.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti patikimus tikslus ir rodiklius, susijusius su darnaus vystymosi tikslais, kurie atitiktų aplinkybes, vietos gyventojų poreikius ir jais būtų atsižvelgiama į gyventojams nerimą keliančius klausimus; ragina ES stiprinti vietos valdžios institucijų vaidmenį ir atsižvelgti į jų patirtį įgyvendinant kitus darnaus vystymosi tikslu;

21.  ragina ES ir toliau skirti ypatingą dėmesį vietos valdžios institucijoms vystymosi planavimo, įgyvendinimo ir finansinės pagalbos teikimo srityje; pabrėžia, kad šiuo tikslu būtina užtikrinti iš tikrųjų dalyvavimu grindžiamą procesą, kuris būtų vykdomas ankstyvuoju vystymosi etapu, ir kad atsižvelgiant į tai, turi būti pripažinta ir stiprinama decentralizuota viešoji pagalba; pabrėžia, kad reikia užtikrinti aktyvesnį jų dalyvavimą rengiant vystymosi strategijas;

22.  ragina Sąjungą užtikrinti, kad vietos valdžios institucijos būtų geriau atstovaujamos tarptautinėse derybose dėl laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės priėmimo Tarptautinėje vystymosi finansavimo konferencijoje ir 21-ojoje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP 21);

23.  ragina ES ir toliau remti atskirą tikslą dėl miestų ir žmonių gyvenviečių;

V.Atnaujintos veiksmingos visuotinės partnerystės (su pilietinės visuomenės organizacijomis, privačiuoju sektoriumi ir t. t.) poreikis

24.  ragina ES prisidėti stiprinant įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančias partnerystes, lokalizuojant laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės įgyvendinimą;

25.  ragina aiškiai apibrėžti partnerių pareigas ir jas pasidalinti;

VI.Partnerystė su privačiuoju sektoriumi

26.  primena, kad viešasis sektorius yra esminis veiksnys kuriant ir įgyvendinant naują pasaulinę vystymosi darbotvarkę ir pabrėžia, kad siekiant veiksmingumo labai svarbu sutelkti viešąsias pajamas ir stiprinti fiskalinę sistemą, grindžiamą žmonių pajėgumu mokėti mokesčius ir tinkama grąža už skaidrų gamtinių išteklių naudojimą;

27.  pakartoja, kad būtina remti viduriniosios klasės iškilimą skatinant kurti privačias įmones, ypač jaunimo ir moterų;

28.  pabrėžia, kad svarbu daugiau galių suteikti vietos, labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms kuriant darbo vietas ir skatinant tvarų ir integracinį ekonomikos augimą, visų pirma pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių politiką;

29.  pakartoja, kad reikia įgyvendinti veiksmingus atskaitomybės mechanizmus ir apibrėžti privalomas socialinės ir aplinkos apsaugos garantijas;

VII.Partnerystė su pilietine visuomene

30.  mano, kad laikotarpio po 2015 m. visuotinė vystymosi darbotvarkė turi pakeisti pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį ir poveikį; mano, kad valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis sukurdamos nuolatinio dialogo mechanizmus, kurie turėtų būti pakankamai veiksmingi ir sulauktų teigiamų pilietinės visuomenės atsiliepimų;

VIII. Viešojo sektoriaus atskaitomybės ir gebėjimo stiprinimo rėmimas

31.  pabrėžia, kad vyriausybės turi būti atskaitingos tiek nacionaliniams, tiek tarptautinės bendruomenės suinteresuotiesiems subjektams;

32.  pabrėžia įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančio dialogo skaidrumo ir skatinimo svarbą stiprinant vietos kultūrų, čiabuvių tautų, migrantų ir mažumų dalyvavimą;

33.  mano, kad reikia dėti dideles pastangas, kad būtų sustiprinti vietos valdžios institucijų gebėjimai teikti viešąsias paslaugas;

34.  pabrėžia, kad svarbu propaguoti gerą valdymą vietos lygmeniu skatinant laikytis atskaitomybės, skaidrumo, dalyvavimo, gebėjimo reaguoti ir teisinės valstybės principų;

35.  ragina kurti vietos konsultacijų platformas ir taip prisidėti prie biudžeto planavimo;

36.  pabrėžia, kad reikia kuo skubiau reformuoti oficialių duomenų rinkimo tarnybas;

IX.Čiabuvių tautos ir vystymosi planavimas

37.  pabrėžia, kad čiabuvių tautos turėtų būti plačiai įtrauktos į vietos ir regionų vystymosi ir investavimo planų rengimą;

38.  ragina nacionalines vyriausybes ir vietos valdžios institucijas: a) sustiprinti vietos teisės aktus, kad būtų nustatytas tradicinės žemėvaldos susitarimų pripažinimas; b) bendradarbiaut su tradicinėmis valdžios institucijomis valdant gamtos išteklius; c) spręsti čiabuvių tautose egzistuojančius lyties ir kartų klausimus; d) išsaugoti čiabuvių žinias; e) stiprinti čiabuvių tautų gebėjimus dalyvauti vystymosi planavime;

X.Technologijų perdavimas

39.  pabrėžia, kad nacionalinės vyriausybės ir vietos valdžios institucijos turėtų sukurti technologijų perdavimui palankią aplinką;

40.  mano, kad toks bendradarbiavimas turėtų taip pat apimti ilgalaikes investicijas;

XI.Miestai ir žmonių gyvenvietės

41.  didžiuojasi Afrikos miestų susitelkimu bei atsidavimu rengiantis Jungtinių Tautų konferencijai dėl būstų ir tvarios miestų plėtros „Habitat III“; ragina Komisiją remti šiuos susitelkimo procesus ir įtraukti paramą tvarios urbanizacijos proceso valdymui į savo partnerystės planus;

42.  palankiai vertina Atviros darbo grupės sprendimą įtraukti atskirą tikslą dėl tvarios miestų plėtros;

43.  pabrėžia, kad svarbu taikyti teritorinį požiūrį sprendžiant tokius klausimus, kaip atliekų tvarkymas ir skurdas miestuose, nelygybės mažinimas, galių piliečiams suteikimas, įtrauki ir dalyvaujamoji demokratija, naujoviškos infrastruktūros kūrimas, paslaugų teikimas, žemės valdymas, miestų indėlis į pasaulio aplinkos pokyčius ir jų poveikis ekosistemoms, gaivalinių nelaimių rizikos ir energijos suvartojimo mažinimas ir kt.;

44.  pabrėžia, kad svarbu remti besivystančias ir mažiausiai išsivysčiusias šalis, taip pat teikiant finansinę ir techninę pagalbą;

XII.Geras valdymas ir kova su korupcija

45.  pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas, kuriuo siekiama kovoti su nelegaliais finansiniais srautais, turėtų būti paspartintas siekiant vietos ir tarptautinėms įmonėms mokesčių srityje užtikrinti vienodas sąlygas;

46.  pabrėžia, kad įgaliojimų decentralizavimas yra veiksmingas būdas siekiant kovoti su korupcija, įskaitant korupciją tarptautinėse bendrovėse, prisidėti prie viešojo administravimo modernizavimo ir atsižvelgti į žmonių poreikius vykdant ekonomines ir socialines reformas;

XIII. Išteklių telkimo stiprinimas

47.  pabrėžia, kad reikia ištirti kūrybingus ir teisingus finansavimo mechanizmus;

48.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu sutelkti nacionalinius išteklius vietos lygmeniu siekiant sėkmingai įgyvendinti laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę, nes tai yra svarbiausias veiksnys įgyvendinant tiek nacionalines, tiek vietos plėtros strategijas ir politiką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad nedelsiant būtina stiprinti šalių partnerių vietos valdžios institucijų pajėgumus komunalinių mokesčių ir biudžeto planavimo srityje; palankiai vertina laipsnišką vietos finansų centrų, kurie nusipelno didesnės paramos iš Europos Sąjungos, įvedimą;

49.  mano, kad siekiant gerinti bendruomenių gyvenimo sąlygas, ypač kaimo vietovėse, būtų veiksmingiau imtis veiksmų vietos lygmeniu ir kad vienas iš svarbių vietos ir nacionalinių valdžios institucijų uždavinių – skatinti laipsnišką neoficialaus sektoriaus reintegraciją neužkertant kelio inovacijoms;

50.  ragina Pasaulio banką ir tarptautines finansų įstaigas atnaujinti socialinės ir aplinkos apsaugos garantijų politiką;

51.  primena, kad vietos administracijos galėtų geriausiai kovoti su vis iškylančiomis įvairiomis krizėmis, bet dažnai joms stinga pajėgumų ir priemonių veiksmingai atsakai parengti;

52.  ragina Komisiją skatinti naujoviškų decentralizuoto bendradarbiavimo finansavimo šaltinių telkimą, įskaitant dotacijų ir paskolų derinimo priemones, kurios dar nebuvo pritaikytos konkretiems vietos valdžios institucijų poreikiams;

53.  todėl primygtinai ragina Europos Sąjungą didinti decentralizacijai skirtas lėšas, kurios yra būtinos vietos vystymuisi skatinti;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0059. (2) Vietos ir regionų valdžios institucijų visuotinės pajėgos Vystymosi po 2015 m. darbotvarkei rengiantis HABITAT III. (3) OL C 46, 2006 2 24, p. 1. (4) 2007 m. gegužės 15 d. Tarybos išvados 9558/07. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0432. (6) OL C 46, 2006 2 24, p. 1. (7) OL L 77, 2014 3 15, p. 44. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0269. (9) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0283.