Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos aplinkos politikos principus, išdėstytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnyje, ypač į principus, kad reikėtų imtis prevencijos veiksmų ir kad teršėjas turėtų mokėti,

–  atsižvelgdamas į Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvenciją (toliau – Barselonos konvencija) ir jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimą 2000/532/EB, keičiantį Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį(2) (Europos atliekų sąrašas),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimą 2014/955/ES, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2000/532/EB nuostatos dėl atliekų sąrašo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. Komisijos Vengrijai nusiųstą pagrįstą nuomonę, kurioje prašoma sugriežtinti aplinkosaugos standartus kitoje raudonojo šlamo saugykloje(4),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičiančią Direktyvą 2004/35/EB(5) (Kasybos pramonės atliekų tvarkymo direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2001/331/EB, pagal kurią nustatomi minimalūs aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijai(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Rekomendacijos 2001/331/EB, pagal kurią nustatomi minimalūs aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijai, persvarstymo(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“(8) (7-oji aplinkosaugos veiksmų programa),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)(9) (Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimą 2009/335/EB dėl finansinės garantijos nustatymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo techninių gairių(10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos galimybių studiją dėl ES lygmens pramoninių avarijų rizikos pasidalijimo priemonės koncepcijos(11),

–  atsižvelgdamas į pranešimą „Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos įgyvendinimo problemos ir kliūtys“ (galutinė ataskaita Europos Komisijos Aplinkos generaliniam direktoratui, 2013 m.),

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl patirties, įgytos per raudonojo šlamo katastrofą, praėjus penkeriems metams nuo avarijos Vengrijoje (O-000096/2015 – B8-0757/2015 ir O-000097/2015 – B8-0758/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2010 m. spalio 4 d. Vengrijoje sugriuvus atliekų saugyklai išsiliejo beveik 1 mln. kubinių metrų labai didelio šarmingumo raudonojo šlamo, kuris užtvindė keletą kaimų, dėl kurio žuvo 10 žmonių ir beveik 150 buvo sužeista ir kuris užteršė didžiulius žemės plotus, įskaitant keturias tinklo „Natura 2000“ teritorijas;

B.  kadangi pagal Tarybos direktyvą 91/689/EEB raudonasis šlamas minėtuose atliekų rezervuaruose buvo priskiriamas pavojingoms atliekoms;

C.  kadangi Komisijos sprendime 2014/955/ES aiškiai nurodoma, kad raudonasis šlamas turėtų būti priskiriamas pavojingoms atliekoms, jei neįrodyta priešingai; kadangi šis sprendimas taikomas nuo 2015 m. birželio 1 d.;

D.  kadangi esama rizikos, kad raudonasis šlamas anksčiau galėjo būti netinkamai priskirtas nepavojingoms atliekoms ir kitose valstybėse narėse, ir dėl to galėjo atsirasti netinkamai išduotų leidimų;

E.  kadangi raudonasis šlamas pagal Kasybos atliekų tvarkymo direktyvą, kurioje išdėstomi kasybos atliekų tvarkymo saugos reikalavimai, be kita ko, pagrįsti geriausiais prieinamais metodais, priskiriamas kasybos atliekoms;

F.  kadangi taip pat yra rimtų aplinkos užteršimo problemų dėl kitos kasybos veiklos (pvz., cianido naudojimas aukso kasyboje) arba dėl netinkamai tvarkomų pavojingų atliekų skirtingose valstybėse narėse;

G.  kadangi Rekomendacija 2001/331/EB siekiama sustiprinti atitiktį ir prisidėti prie nuoseklesnio ES aplinkos teisės įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo;

H.  kadangi savo 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje Parlamentas aplinkos teisės įgyvendinimą valstybėse narėse apibūdino kaip nevisišką ir nenuoseklų ir paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl aplinkosauginių tikrinimų iki 2009 m. pabaigos;

I.  kadangi 7-ojoje aplinkos apsaugos veiksmų programoje teigiama, kad su tikrinimais ir priežiūra susijusius reikalavimus ES pradės taikyti didesnei daliai aplinkos teisės aktų ir toliau plėtos paramos tikrinimui pajėgumus ES lygmeniu;

J.  kadangi Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva siekiama sukurti principu „teršėjas moka“ pagrįstą atsakomybės už aplinkos apsaugą sistemą ir joje numatoma, kad valstybės narės turi skatinti atitinkamus ekonominės ir finansinės veiklos vykdytojus kurti finansinių garantijų priemones ir rinkas; kadangi pagal 18 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad Komisija iki 2014 m. balandžio 30 d. pateiktų ataskaitą Parlamentui ir Tarybai, bet ji dar iki šiol nepateikta;

K.  kadangi 2013 m. Komisijai skirtoje ataskaitoje dėl Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos įgyvendinimo padaryta išvada, kad „perkėlus Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą į valstybių narių nacionalinę teisę buvo sudarytos ne vienodos sąlygos“, o „įvairių atsakomybės sistemų kratinys siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) visoje ES“;

L.  kadangi 2010 m. Komisija, reaguodama į raudonojo šlamo katastrofą, teigė, kad ji dar kartą apsvarstys suderintos privalomos finansinės garantijos nustatymą dar iki Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos peržiūros, numatytos 2014 m.;

1.  pažymi, kad 2010 m. raudonojo šlamo avarija buvo pati didžiausia pramoninė katastrofa Vengrijoje, ir šio tragiško įvykio penktųjų metinių proga prisimena avarijos aukas;

2.  pripažįsta, kad nacionalinės institucijos reagavimo į krizę etapu veikė sparčiai ir efektyviai, taip pat pripažįsta didžiules pilietinės visuomenės pastangas šios precedento neturinčios nelaimės metu;

3.  primena, kad dėl Vengrijos buvo panaudotas ES civilinės apsaugos mechanizmas ir į ją buvo išsiųsta Europos ekspertų grupė, įpareigota parengti rekomendacijas dėl, be kita ko, optimalių sprendimų šalinant ir švelninant padarinius;

4.  pažymi, kad raudonojo šlamo katastrofa gali būti susieta su prastu ES teisės aktų įgyvendinimu, nepakankamomis patikromis, atitinkamų ES teisės aktų spragomis ir saugyklos valdytojo veiklos rezultatais;

5.  yra sunerimęs dėl to, kad, atrodo, jog iš praeitų penkerių metų patirties praktiškai nebuvo pasimokyta, kadangi ir toliau netinkamai įgyvendinami atitinkami ES teisės aktai ir tarptautinės konvencijos, toliau netinkamai vykdomos patikros, o per tą laiką nebuvo užpildytos beveik jokios atitinkamų ES teisės aktų spragos;

6.  pripažįsta, kad ypatingą susirūpinimą kelia Kasybos pramonės atliekų tvarkymo direktyva ir Europos atliekų sąrašas;

7.  yra susirūpinęs dėl to, kad panašių vietų esama keliose valstybėse narėse; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų atlikti atitinkami tikrinimai;

8.  ragina visas valstybes nares, kurios turi raudonojo šlamo rezervuarus, kuo greičiau patikrinti, ar raudonasis šlamas tinkamai priskirtas pavojingoms atliekoms, ir pataisyti visus leidimus, kuriuose nurodyta neteisinga klasifikacija; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi veiksmų ir atitinkamai informuotų Komisiją, taip pat ragina Komisiją paskelbti ataskaitą apie valstybių narių atliktus veiksmus iki 2016 m. pabaigos;

9.  mano, kad labai svarbu daugiau dėmesio skirti nelaimių prevencijai, atsižvelgiant į tai, kad panašių ekologinių incidentų yra įvykę ir kitose valstybėse narėse;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti visapusišką visų atitinkamų ES teisės aktų ir visų atitinkamų tarptautinių konvencijų, susijusių ne tik su aliuminio gavyba ir aplinkosaugos požiūriu tinkamu raudonojo šlamo tvarkymu, bet ir su ekologišku pavojingų atliekų tvarkymu apskritai, įgyvendinimą ir tinkamą taikymą;

11.  pabrėžia, kad tvarkant kasybos atliekas reikia griežtai taikyti geriausius prieinamus metodus, ir ragina visiškai pereiti prie sausųjų atliekų šalinimo technologijų taikymo iki 2016 m. pabaigos, kartu užtikrinant, kad dėl to nebus užteršiamas oras ar vanduo;

12.  ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai prevencijos ir pavojingų atliekų tvarkymo srityje;

13.  ragina Komisiją parengti esamose kasyklose, kuriose įrengtos didelės atliekų saugyklos, atliekamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gaires;

14.  mano, kad efektyviai taršos prevencijai vykdyti reikalingos griežtos aplinkosauginių tikrinimų taisyklės ir atitinkami veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti jų taikymą;

15.  ragina valstybes nares sustiprinti savo nacionalines aplinkosauginio tikrinimo tarnybas, kad jos galėtų vykdyti skaidrią, reguliarią ir sistemingą pramonės objektų kontrolę, be kita ko, užtikrinant nepriklausomumą, suteikiant reikiamus išteklius ir apibrėžiant aiškias atsakomybės sritis bei skatinant glaudesnį bendradarbiavimą ir koordinuotus veiksmus;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti priežiūrą remiantis esamomis privalomomis ir neprivalomomis priemonėmis ir kartu vengiant nereikalingos administracinės naštos;

17.  dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl aplinkosauginių tikrinimų, kuriuo nebūtų sukurta papildoma finansinė našta pramonei;

18.  ragina Komisiją išplėsti valstybių narių vykdomiems tikrinimams taikomų privalomųjų kriterijų taikymą apimant daugiau ES aplinkosaugos teisės aktų ir plėtoti paramos aplinkosauginiam tikrinimui pajėgumus ES lygmeniu;

19.  yra sunerimęs, kad dėl reikšmingų atsakomybės sistemų skirtumų ES gali būti pakenkta bendriems standartams ir kai kurioms valstybėms narėms ir regionams gali kilti didesnė ekologinių katastrofų ir jų finansinių padarinių grėsmė;

20.  apgailestauja, kad Komisija dar nepateikė savo ataskaitos pagal Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą; ragina Komisiją tai padaryti iki 2015 m. pabaigos;

21.  ragina Komisiją užtikrinti, kad šiuo metu vykdomos Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos peržiūros metu pasiūlyme dėl peržiūros būtų visapusiškai atsižvelgta į principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą;

22.  ragina Komisiją ištirti, kaip Komisijos sprendimas 2009/335/EB įgyvendintas valstybėse narėse, ir patikrinti, ar esamoms finansinių garantijų priemonėms nustatytos ribos yra pakankamos; ragina Komisiją pasiūlyti suderintą privalomą finansinę garantiją;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ekologinių katastrofų padarinių šalinimo finansinių aspektų skaidrumą, įskaitant finansinių kompensacijų mokėjimą nukentėjusiesiems;

24.  ragina Komisiją parengti teisės akto pasiūlymą dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais laikantis 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos nuostatų; ragina Komisiją tai padaryti iki 2016 m. pabaigos;

25.  pabrėžia, kad svarbu į su pavojingų atliekų tvarkymu susijusių sprendimų priėmimo procesą ir į rizikos valdymo priemonių planavimą įtraukti vietos valdžios institucijas, piliečius ir pilietinę visuomenę;

26.  ragina atsakingas valdžios institucijas reguliariai informuoti visuomenę apie taršos padėtį ir galimą jos poveikį faunai ir florai bei vietos gyventojų sveikatai;

27.  prašo Komisijos visapusiškai laikantis principo „teršėjas moka“ toliau plėtoti ES lygmens pramoninių avarijų rizikos pasidalijimo priemonės koncepciją, siekiant padengti galimas išlaidas, viršijančias aukšto lygio privalomąsias finansines garantijas;

28.  mano, kad tokia specializuota ES veikianti pramoninių avarijų rizikos pasidalijimo priemonė taip pat turėtų apimti senos ekologinės naštos, kuri iki šiol kelia grėsmę visuomenei ir už kurią pagal galiojančią teisinę sistemą neįmanoma objektyviai nustatyti atsakingo asmens, kuris padengtų valymo išlaidas, ištaisymą;

29.  pabrėžia bendradarbiavimo ir solidarumo ES lygmeniu svarbą ištikus ekologinėms ir pramoninėms katastrofoms;

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams..

(1) OL L 377, 1991 12 31, p. 20. (2) OL L 226, 2000 9 6, p. 3. (3) OL L 370, 2014 12 30, p. 44. (4) Europos Komisija. Faktų suvestinė. Birželio mėn. pažeidimų rinkinys: pagrindiniai sprendimai http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-15-5162_en.htm (5) OL L 102, 2006 4 11, p. 15. (6) OL L 118, 2001 4 27, p. 41. (7) OL C 16 E, 2010 1 22, p. 67. (8) OL L 354, 2013 12 28, p. 171. (9) OL L 143, 2004 4 30, p. 56. (10) OL L 101, 2009 4 21, p. 25. (11) Studija, kuria siekiama ištirti fondo, iš kurio lėšų būtų dengiama atsakomybė už aplinkos apsaugą ir su pramoninėmis avarijomis susiję nuostoliai, įkūrimo galimybes. Galutinė ataskaita. Europos Komisija, Aplinkos GD, 2013 m. balandžio 17 d. http://ec.europa.eu/environment/archives/liability/eld/eldfund/pdf/Final%20report%20ELD%20Fund%20BIO%20for%20web2.pdf