Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir į JTBKKK Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje, Danijoje, vykusią 15–ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 15) ir į penktąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 5), taip pat į Kopenhagos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 10 d. Kankūne, Meksikoje, vykusią 16–ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 16) ir į šeštąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 6), taip pat į Kankūno susitarimus,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. – gruodžio 9 d. Durbane (Pietų Afrika) vykusią 17–ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 17) ir į septintąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 7), ypač į sprendimus dėl Durbano efektyvesnių veiksmų platformos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 8 d. Dohoje, Katare, vykusią 18–ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 18) ir į aštuntąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 8), taip pat į Dohos susitarimą dėl klimato kaitos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 11–23 d. Varšuvoje, Lenkijoje, vykusią 19–ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 19) ir į devintąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 9), taip pat į tai, kad buvo sukurtas Varšuvos tarptautinis nuostolių ir žalos mechanizmas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 1–12 d. Limoje, Peru, vykusią 20–ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 20) ir į dešimtąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 10), taip pat į Limos raginimą imtis kovos su klimato kaita veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vyksiančias 21–ąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 21) ir vienuoliktąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. CMP 11),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (angl. COP 15)(1), į 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl COP 15 rezultatų(2), į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Kankūne (angl. COP 16)(3), į 2011 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Durbane (angl. COP 17)(4), į 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Dohoje, Katare (angl. COP 18)(5), į 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Varšuvoje, Lenkijoje (angl. COP 19)(6) ir į 2014 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Limoje, Peru (angl. COP 20)(7),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio mėn. ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos žaliąją knygą „2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2013)0169),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/101/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys(8),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“(9), į 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano(10) ir į 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl 2030 m. energetikos ir klimato politikos strategijos(11),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Paryžiaus protokolas. Kaip švelninsime klimato kaitą pasaulyje po 2020 m.?“ (COM(2015)0081) – energetikos sąjungos dokumentų rinkinio dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir jos lydimąjį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) apibendrinamąją ataskaitą „2014 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje“ ir į UNEP 2014 m. ataskaitą dėl atotrūkio prisitaikymo prie klimato kaitos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 7–8 d. Elmau pilyje Vokietijoje vykusio Didžiojo septyneto aukščiausiojo lygio susitikime priimtą vadovų deklaraciją „Galvokime apie ateitį. Veikime kartu“, kurioje pakartotas ketinimas laikytis įsipareigojimo iki 2050 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 40–70 proc., lyginant su 2010 m.; būtina užtikrinti, kad sumažinimo rodiklis būtų arčiau 70, o ne 40 proc.;

–  atsižvelgdamas į Pasaulio banko ataskaitas „Temperatūros mažinimas. Kodėl reikia vengti 4 C šiltesnio pasaulio“, „Temperatūros mažinimas. Ekstremalūs klimato reiškiniai, poveikis regionams ir atsparumo klausimas“ ir „Pažangūs pokyčiai klimato srityje. Klimato politikos nauda“,

–  atsižvelgdamas į Pasaulinės ekonomikos ir klimato komisijos ataskaitą „Geresnis ekonomikos augimas, geresnis klimatas. Naujosios klimato ekonomikos ataskaita“,

–  atsižvelgdamas į encikliką „Laudato si“,

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) penktąją vertinimo ataskaitą ir jos apibendrinamąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 6 d. Latvijos ir Europos Komisijos JTBKKK pateiktą dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomo nacionalinio indėlio,

–  atsižvelgdamas į Niujorko deklaraciją dėl miškų, priimtą 2014 m. rugsėjo mėn. vykusiame JT klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“ (COM(2008)0645),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23–24 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0275/2015),

A.  kadangi klimato kaita yra neišvengiama ir galbūt neatitaisoma visuotinė grėsmė žmonių bendruomenėms ir biosferai ir todėl šį klausimą privalo spręsti visos susitariančiosios šalys tarptautiniu lygmeniu;

B.  kadangi, remiantis 2014 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos penktojoje vertinimo ataskaitoje pateiktais moksliniais įrodymais, klimato sistemos atšilimas yra neabejotinas; klimato kaita vyksta ir žmogaus veikla yra pagrindinė nuo XX amžiaus vidurio stebimo atšilimo priežastis; plataus masto didelis klimato kaitos poveikis gamtai ir žmonėms jau akivaizdus visuose žemynuose ir vandenynuose;

C.  kadangi ES, laikydamasi Kioto protokolo, 1990–2013 m. laikotarpiu sumažino savo išmetamųjų teršalų kiekį 19 proc. ir padidino savo BVP daugiau kaip 45 proc.; kadangi pasaulio mastu išmetamas teršalų kiekis 1990–2013 m. laikotarpiu padidėjo daugiau nei 50 proc.;

D.  kadangi, remiantis naujausiais Nacionalinės vandenyno ir atmosferos administracijos (angl. NOAA) rezultatais, 2015 m. kovo mėn. pirmą kartą nuo matavimų pradžios kas mėnesį matuojama pasaulinė vidutinė anglies dioksido koncentracija atmosferoje viršijo 400 dalelių vienam milijonui;

E.  kadangi Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) 2014 m. ataskaitoje dėl atotrūkio prisitaikymo prie klimato kaitos srityje atkreipiamas dėmesys į didžiules neveikimo išlaidas ir daroma išvada, kad besivystančių šalių prisitaikymo prie klimato kaitos išlaidos iki 2050 m. išaugs ir du ar tris kartus viršys anksčiau numatytą 70–100 mlrd. JAV dolerių per metus sumą, o dėl to po 2020 m. atsiras didelis atotrūkis prisitaikymo finansavimo srityje, jeigu prisitaikymui nebus skirtas naujas papildomas finansavimas;

F.  kadangi kovos su klimato kaita finansavimo uždavinys glaudžiai susijęs su platesnio masto iššūkiais finansuoti tvarų pasaulinį vystymąsi;

G.  kadangi dėl klimato kaitos gali sustiprėti konkurencija dėl išteklių, pvz., maisto, vandens, ganyklų, ir nelabai tolimoje ateityje ji gali tapti svarbiausiu gyventojų persikėlimo ir šalies, ir tarpvalstybiniu mastu skatinimo veiksniu;

H.  kadangi 2012 m. gruodžio mėn. vykusioje Dohos klimato kaitos konferencijoje šalys priėmė Protokolo, kuriuo nustatomas antrasis įsipareigojimų pagal Kioto protokolą įgyvendinimo laikotarpis, prasidedantis 2013 m. sausio 1 d. ir pasibaigiantis 2020 m. gruodžio 31 d., pakeitimą, kuriuo įtraukiami teisiškai privalomi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai, naujos dujos (azoto trifluoridas), plataus užmojo mechanizmas, pagal kurį numatoma supaprastinta procedūra, suteikianti protokolą pasirašiusioms šalims galimybę koreguoti savo įsipareigojimus jų įgyvendinimo laikotarpiu siekiant didesnio užmojo tikslų, ir galiausiai nuostata, kuria automatiškai koreguojamas šalies tikslas užkirsti kelią tam, kad jos išmetamas teršalų kiekis 2013–2020 m. nepadidėtų ir neviršytų vidutinio jos išmetamų teršalų kiekio 2008–2010 m.;

I.  kadangi JTBKKK šalys 18-ojoje šalių konferencijoje (COP 18) nutarė (Sprendimas Nr. 23/CP.18) patvirtinti tikslą užtikrinti lyčių lygybę pagal Konvenciją ir Kioto protokolą įsteigtose institucijose, siekiant padidinti moterų dalyvavimą ir užtikrinti veiksmingesnę kovos su klimato kaita politiką, kurią įgyvendinant vienodai atsižvelgiama į moterų ir vyrų poreikius, ir stebėti pažangą siekiant lyčių lygybės tikslo toliau įgyvendinant klimato politiką, kurioje atsižvelgiama į lyčių aspektą;

J.  kadangi kova su klimato kaita negali būti laikoma kliūtimi kelyje į ekonomikos augimą, netgi priešingai: ji turėtų būti laikoma svertu, padėsiančiu pasiekti naujo ir tvaraus ekonomikos augimo ir užimtumo;

K.  kadangi ES iki šiol buvo viena iš svarbiausių veikėjų kovojant su klimato kaita ir išlaikys prisiimtą vaidmenį ruošiantis naujai tarptautinei konferencijai dėl klimato kaitos, kuri įvyks Paryžiuje, 2015 m. pabaigoje; reikalauja, kad šį vaidmenį prisiimtų ir kitos daug teršalų išmetančios šalys;

Būtinybė imtis skubių veiksmų pasauliniu lygmeniu

1.  pripažįsta klimato kaitos keliamų grėsmių ypatingą mastą ir rimtumą ir labai nerimauja dėl to, kad pasauliui itin sunkiai sekasi siekti tikslo, kad visuotinis atšilimas neviršytų 2 C, palyginti su priešindustrinio laikotarpio lygiu; ragina vyriausybes nedelsiant imtis privalomų ir konkrečių priemonių, kuriomis kovojama su klimato kaita ir siekiama 2015 m. Paryžiuje pasirašyti bendrą plataus užmojo ir teisiškai privalomą susitarimą, kad būtų pasiektas šis tikslas;

2.  pažymi, kad, remiantis IPCC penktosios vertinimo ataskaitos išvadomis, po 2011 m. turimas vadinamasis pasaulinis anglies dioksido biudžetas (jei išliktų tikimybė užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nekils daugiau nei 2 C, palyginti su priešindustrinio laikotarpio lygiu) yra 1 010 Gt CO2; pabrėžia, kad visos šalys turi prisidėti įgyvendinant šiuos tikslus ir kad delsiant imtis veiksmų padidės sąnaudos ir sumažės galimybių; pabrėžia Naujosios klimato ekonomikos ataskaitos „Geresnis ekonomikos augimas, geresnis klimatas“ išvadas, kad bet kokio dydžio pajamas gaunančios šalys turi galimybę kurti ilgalaikį ekonomikos augimą, kartu mažindamos didžiulį klimato kaitos keliamą pavojų; rekomenduoja užtikrinti, kad susitarimais ir konvencijomis būtų siekiama įtraukti narystės ES siekiančias šalis į ES programas klimato srityje;

3.  primena, kad pasiekus tikslą, jog temperatūra pasaulyje vidutiniškai nepadidėtų daugiau kaip 2°C, neužtikrinama, kad bus išvengta didelio neigiamo klimato poveikio; ragina šalių konferencijos dalyvius įvertinti galimybę siekti, kad temperatūra pasaulyje vidutiniškai nepadidėtų daugiau kaip 1,5 C;

4.  atkreipia dėmesį į IPCC penktojoje įvertinimo ataskaitoje pateiktas išvadas, kad net ir tuo atveju, jei pramoninės šalys visiškai liausis išmesti anglies dioksidą, tikslo, kad temperatūra nepadidėtų daugiau nei 2°C, įgyvendinimas nebus užtikrintas, jeigu naujų svarbių įsipareigojimų neprisiims besivystančios šalys;

5.  mano, kad labai svarbu, jog visos valstybės nedelsdamos pristatytų savo numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus veiksmus, kad būtų sukurta grandininė reakcija ir parodyta, kad visos valstybės juda ta pačia kryptimi, atsižvelgdamos į savo nacionalinę padėtį; mano, kad šie numatomi nacionaliniu lygmeniu nustatyti veiksmai taip pat gali apimti prisitaikymo veiksmus, nes daugelyje šalių jiems teikiama pirmenybė;

6.  pripažįsta, kad stabili klimato sistema yra labai svarbi aprūpinimo maistu saugumui, energijos gamybai, vandens tiekimui ir sanitarijai, infrastruktūrai ir biologinės įvairovės bei žemės ir jūrų ekosistemų išsaugojimui, taip pat taikai ir klestėjimui visame pasaulyje; primena, kad dėl klimato kaitos prarandama vis daugiau biologinės įvairovės; todėl palankiai vertina encikliką „Laudato si“;

7.  atkreipia dėmesį į Didžiojo septyneto įsipareigojimą siekti, kad pasaulio ekonomika per šį šimtmetį taptų nepriklausoma nuo iškastinio kuro, ir pertvarkyti energetikos sektorių iki 2050 m.; tačiau primena, kad nepriklausomybės nuo iškastino kuro reikia gerokai anksčiau, kad būtų paisoma mokslinių išvadų ir būtų reali galimybė užtikrinti, kad temperatūra nepadidės daugiau nei 2°C; ragina konvencijos šalis, turinčias galimybę tai padaryti, įgyvendinti nacionalinius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir strategiją ir šiuo tikslu teikti prioritetą laipsniškam deginant anglis išmetamų teršalų kiekio mažinimui, nes tai – taršiausias energijos šaltinis;

8.  pažymi, kad šalys, neturinčios būtinų pajėgumų, kad galėtų parengti savo nacionalinį indėlį, gali pasinaudoti paramos mechanizmais, kaip antai Pasaulio aplinkos fondu, JT vystymosi programa arba Pasauliniu kovos su klimato kaita aljansu, taip pat Europos parama;

Plataus užmojo, visuotinis, teisiškai privalomas susitarimas

9.  pabrėžia, kad 2015 m. protokolas, kai bus patvirtintas Paryžiuje, nuo pat pradžių turi būti teisiškai privalomas ir plataus užmojo ir juo turėtų būti siekiama iki 2050 m. ar šiek tiek vėliau laipsniškai mažinti pasaulyje išmetamą anglies dioksido kiekį, kad pasaulis galėtų laikytis ekonomiškai efektyvios taršos mažinimo trajektorijos, suderinamos su tikslu, kad temperatūra nepadidėtų daugiau nei 2°C, ir kad pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis kuo greičiau pasiektų didžiausią lygį; ragina ES bendradarbiauti su savo tarptautiniais partneriais siekiant šio tikslo ir rodyti gerosios praktikos pavyzdžius; pabrėžia, kad susitarimu turi būti pateikta aiški sistema, kuria skatinamos investicijos, o įmonės raginamos didesniu mastu veiksmingai mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį ir naudoti prisitaikymo technologijas;

10.  įspėja, kad nebūtų siekiama mažinti pasaulyje išmetamų teršalų kiekio tokiais būdais, kuriuos taikant iki 2050 m. ir vėliau būtų išmetamas didelis anglies dioksido kiekis, nes tai reikštų didelę riziką ir priklausymą nuo energijai imlių ir brangių CO2 pašalinimo iš atmosferos ir jo saugojimo technologijų; atsižvelgiant į kiekio viršijimo lygį, galimybė tokiais išmetamo teršalų kiekio mažinimo būdais išlaikyti klimato kaitą 2°C ribose priklauso nuo to, ar bus prieinama ir plačiu mastu naudojama biomasės energija taikant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas, ir nuo miškų želdinimo negalint užtikrinti, kad bus turima pakankamai žemės, taip pat nuo kitų nežinomų anglies dioksido pašalinimo technologijų, kurios dar turės būti išplėtotos, naudojimo;

11.  mano, kad teisiškai privalomas plataus užmojo tarptautinis susitarimas padėtų spręsti anglies dioksido nutekėjimo ir atitinkamų sektorių, visų pirma tų sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos, konkurencingumo problemas;

12.  mano, kad jei užmojai, susiję su bendru prieš Paryžiaus konferenciją pateiktų numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų veiksmų poveikiu, neatitiks būtino ŠESD kiekio mažinimo lygio, kurio reikia siekiant, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 C lyginant su priešindustriniu laikotarpiu, būtinai reikės parengti darbo programą, kuri bus pradedama įgyvendinti 2016 m., siekiant nustatyti papildomas mažinimo priemones; ragina numatyti išsamią peržiūrą, kuri būtų atliekama kas penkerius metus, kuria būtų užtikrinamas įgyvendinamo mechanizmo dinamiškumas ir kuri leistų padidinti užmojus, susijusius su įsipareigojimais sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis; ragina konvencijos šalis remti penkerių metų įsipareigojimų laikotarpius kaip tinkamiausią pasirinkimą siekiant išvengti nepakankamo veiksmų užmojo, padidinti politinę atsakomybę ir užtikrinti, kad būtų peržiūrimi tikslai ir kad moksliniu požiūriu jie būtų atitinkami arba pritaikyti prie naujos techninės pažangos, dėl kurios būtų galima sudaryti sąlygas platesniam užmojui;

13.  yra susirūpinęs dėl to, kad iki šiol pateiktų numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų veiksmų bendro poveikio pirminė analizė rodo, kad įgyvendinus dabartinius neperžiūrėtus numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus veiksmus vidutinė pasaulio temperatūra pakiltų 2,7–3,5°C; ragina susitariančias šalis 21-ojoje JTBKKK šalių konferencijoje Paryžiuje susitarti iki 2020 m. peržiūrėti dabartinius numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus veiksmus, kad jie derėtų su naujausiais moksliniais vertinimais ir pasauliniu anglies dioksido biudžetu, kurio būtų užtikrinama, kad pasaulio vidutinė temperatūra nepakiltų daugiau nei 2°C;

14.  ragina apskritai intensyviau įgyvendinti ES klimato politiką, nes ji padėtų aktyviau tęsti tarptautines diskusijas dėl klimato kaitos ir atitiktų viršutinę ES įsipareigojimo iki 2050 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ribą; pažymi, kad privalomas ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslas iki 2030 m. metų – ne mažiau kaip 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;' ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę prisiimti papildomų įsipareigojimų remiantis susitartu 2030 m. tikslu, įskaitant veiklą už ES ribų, siekiant suteikti pasauliui galimybę pasiekti tikslą, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2°C;

15.  primena savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją, kuria raginama siekti trijų privalomų tikslų: energijos vartojimo efektyvumo tikslo – 40 proc., atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslo – bent 30 proc. ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą – bent 40 proc.; dar kartą ragina Tarybą ir Komisiją priimti ir įgyvendinti, kaip 2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategijos dalį, daugialypį požiūrį, grindžiamą abipusiu stiprinimu, koordinuotais ir nuosekliais tikslais, siekiant sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą; pažymi, kad energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslai, kurių siekti ragina Parlamentas, padėtų daug labiau nei 40 proc. sumažinti ŠESD kiekį iki 2030 m.;

16.  pabrėžia, jog būtina 2015 m. susitarime nustatyti visoms susitariančiosioms šalims taikomą reikalavimų laikymosi režimą; pabrėžia, kad 2015 m. susitarimu, įtraukus į jį bendrą taisyklėmis grindžiamą tvarką, apimančią atsiskaitymo taisykles ir stebėjimą, ataskaitų teikimą ir tikrinimo priemones, turi būti skatinamas skaidrumas ir atskaitomybė; mano, kad skaidrumo ir atskaitomybės sistema turi būti vertinama laikantis pažangios konvergencijos požiūrio;

17.  pabrėžia, jog svarbu įgyvendinant veiksmus klimato srityje pagrindinį dėmesį skirti žmogaus teisėms, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad į Paryžiaus susitarimą būtų įtraukta nuostatų dėl klimato kaitos politikos žmogaus teisių aspekto ir teikti paramą skurdesnėms valstybėms, kurių pajėgumus apriboja klimato kaitos poveikis; primygtinai reikalauja gerbti vietos bendruomenių narių ir vietos gyventojų, kurie yra ypač neapsaugoti nuo neigiamo klimato kaitos poveikio, žmogaus teises;

18.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Paryžiaus susitarime būtų pripažįstama, kad pagarba žmogaus teisėms, jų apsauga ir skatinimas, apimantys, lyčių lygybę, visapusišką ir lygiateisį moterų dalyvavimą ir aktyvų tinkamo darbo jėgos perėjimo skatinimą kuriant deramo ir kokybiško darbo vietas visiems, yra būtina veiksmingų visuotinio masto veiksmų klimato srityje sąlyga;

Užmojai iki 2020 m. ir Kioto protokolas

19.  ypač pabrėžia, kad reikia skubiai daryti pažangą panaikinant milijardų tonų dydžio atotrūkį tarp mokslinių analizių ir konvencijos šalių laikotarpiui iki 2020 m. prisiimtų dabartinių įsipareigojimų; atkreipia dėmesį į svarbų kitų politikos priemonių, kurioms vykdyti turėtų būti dedamos kolektyvinės pastangos, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, reikšmingą energijos taupymą, atsinaujinančiąją energiją, veiksmingą išteklių naudojimą, laipsnišką hidrofluorangliavandenilių (HFC) kiekio mažinimą, tvarią gamybą ir vartojimą, laipsnišką subsidijų iškastiniam kurui panaikinimą, įskaitant anglimis kūrenamoms elektrinėms skirtų technologijų eksporto finansavimą, ir plataus masto anglies dioksido kainodaros reikšmės stiprinimą) vaidmenį panaikinant milijardų tonų dydžio skirtumą;

20.  pažymi, kad ES šiuo metu sėkmingai siekia 2020 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir atsinaujinančios energijos tikslinių rodiklių ir kad padaryta didelė pažanga mažinant energijos vartojimo intensyvumą – tai pasiekti padėjo efektyviau energiją vartojantys pastatai, gaminiai, pramoniniai procesai ir transporto priemonės, o Europos ekonomika nuo 1990 m. tuo pat metu išaugo 45 proc.; pabrėžia, kad „20–20–20“ tikslai, susiję su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, atsinaujinančiąja energija ir energijos taupymu, yra esminis šios pažangos variklis, padėjęs išlaikyti daugiau kaip 4,2 mln. darbo vietų įvairiuose ekologiškos pramonės sektoriuose(12), kurie nesustojo augti ekonomikos krizės metu;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti JTBKKK naujausias ES išmetamų ŠESD kiekio prognozes laikotarpiui iki 2020 m. ir paskelbti, kad ES viršys savo 2020 m. tikslą sumažinti išmetamų ŠESD kiekį bent 2 Gt;

22.  paaiškina, kad, nors antrasis Kioto protokole nustatytas įsipareigojimų laikotarpis bus ribotos trukmės, jis turėtų būti laikomas labai svarbiu tarpiniu etapu, todėl ragina konvencijos šalis, taip pat ES valstybes nares užbaigti ratifikavimo procesą kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau nei iki 2015 m. gruodžio mėn.; pažymi, kad Parlamentas atliko savo vaidmenį duodamas sutikimą ir kad pilietinės visuomenės įtraukimas ir skaidrumas yra būtini siekiant padėti suprasti derybas ir didinti visų konvencijos šalių tarpusavio pasitikėjimą prieš Paryžiaus konferenciją;

Sprendimų darbotvarkė

23.  ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su visais pilietinės visuomenės subjektais (įstaigomis, privačiuoju sektoriumi, NVO ir vietos bendruomenėmis), siekiant parengti iniciatyvas pagrindiniuose išmetamųjų teršalų mažinimo sektoriuose (energijos, technologijų, miestų, transporto), taip pat prisitaikymo ir atsparumo iniciatyvas, siekiant išspręsti prisitaikymo problemas, ypač susijusias su galimybe gauti vandens, aprūpinimo maistu saugumu ar rizikos prevencija; ragina visas vyriausybes ir visus pilietinės visuomenės subjektus remti ir stiprinti šią veiksmų darbotvarkę;

24.  pabrėžia, kad vis daugiau įvairių nevalstybinių subjektų imasi veiksmų siekdami sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tapti atsparesni klimato kaitai; todėl pabrėžia, jog svarbu, kad vyriausybės, verslo bendruomenė, miestai, regionai, tarptautinės organizacijos, pilietinės visuomenės ir akademinės įstaigos plėtotų dalykinį ir konstruktyvų dialogą, siekdamos sutelkti tvirtas visuotines pastangas sukurti mažą anglies dioksido kiekį išmetančias ir klimato kaitos poveikiui atsparias visuomenes; pabrėžia jų vaidmenį suteikiant postūmį veiklai prieš Paryžiaus konferenciją ir Limos ir Paryžiaus veiksmų darbotvarkei; todėl pažymi, kad Limos ir Paryžiaus veiksmų planu iniciatyvų kūrėjai raginami paspartinti savo darbus ir atvykti į Paryžiaus konferenciją pristatyti savo pirmųjų rezultatų;

25.  ragina sukurti priemones, kuriomis būtų sudarytos palankios sąlygos šiai sprendimų įvairovei, kaip antai inovatyvių pilietinės visuomenės projektų ženklinimui;

26.  pažymi, kad bioekonomika gali smarkiai prisidėti prie reindustrializacijos ir naujų darbo vietų kūrimo ES ir pasaulyje;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad pastangos kurti žiedinę ekonomiką gali reikšmingai prisidėti prie užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo, nes skatinama maisto švaistymo prevencija ir pakartotinis žaliavų naudojimas;

28.  primena konvencijos šalims ir pačiai JTO, kad individualūs veiksmai yra tokie pat svarbūs kaip vyriausybių ir institucijų veiksmai; todėl ragina dėti daugiau pastangų vykdant kampanijas arba imtis veiksmų didinant gyventojų informuotumą juos informuojant apie mažus ir didelius poelgius, kuriais prisidedama kovojant su klimato kaita išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse;

29.  taip pat ragina įmones prisiimti atsakomybę ir aktyviai vykdyti savo įsipareigojimus bei aktyviai remti susitarimą dėl klimato kaitos, įskaitant išankstinius veiksmus;

Visapusiškos visų sektorių pastangos

30.  džiaugiasi apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų (ATLPS) plėtojimu pasaulio mastu, apimančiu 17 apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų, kurios veikia keturiuose žemynuose, kurioms tenka 40 proc. pasaulio BVP ir kurios padeda mažinti pasaulyje išmetamų teršalų kiekį ekonomiškai efektyviu būdu; ragina Komisiją skatinti ES ATLPS ir kitų taršos leidimų prekybos sistemų sąsajas siekiant sukurti tarptautinius anglies dioksido rinkos mechanizmus, kad klimato srityje būtų išsikelti platesnio užmojo tikslai ir tuo pat metu, sudarant vienodas sąlygas, būtų padedama mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką; tačiau ragina Komisiją nustatyti apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad susiejus ES ATLPS ir kitas sistemas nebūtų pakenkta ES klimato tikslams ir ES ATLPS taikymo sričiai; ragina nustatyti šių mechanizmų sukūrimo taisykles, įskaitant apskaitos taisykles, ir užtikrinti, kad tarptautinės rinkos ir nacionalinių angies dioksido rinkų tarpusavio sąsajos nuolat papildomai prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo ir nepakenktų ES vidaus mažinimo tikslams;

31.  pabrėžia poreikį užtikrinti nuspėjamą reglamentavimo aplinką, kad investicijos būtų nukreipiamos į priemones, kuriomis siekiama mažinti ŠESD kiekį ir skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

32.  ragina priimti susitarimą, kuris visapusiškai apimtų sektorius ir išmetamuosius teršalus ir kuriame būtų nustatyti visos ekonomikos masto absoliutieji tikslai, derinami su turimomis leidžiamų išmesti teršalų kvotomis, kuriais turėtų būti užtikrinamas kuo didesnis užmojis; pabrėžia, kad atsižvelgiant į IPCC išvadas, žemės (žemės ūkio paskirties žemės, miško ir kitos paskirties žemės) naudojimas turi didelį rentabilų potencialą padėti sušvelninti klimato kaitą ir padidinti atsparumą ir kad reikia tolesnio tarptautinio bendradarbiavimo siekiant padidinti miškų ir šlapžemių anglies dioksido sekvestracijos potencialą; pabrėžia, kad susitarime turėtų būti nustatyta visapusiška išmetamųjų teršalų ir iš žemės pašalinamų medžiagų apskaitos sistema (angl. LULUCF); ypač pabrėžia, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmais skirstant žemę turi būti siekiama bendrų tikslų ir neturi būti kenkiama kitiems tvaraus vystymosi tikslams;

33.  pažymi, kad dėl miškų naikinimo ir alinimo pasaulyje išmetama 20 proc. ŠESD kiekio, ir pabrėžia miškų vaidmenį švelninant klimato kaitą ir būtinybę stiprinti miškų prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo jai pajėgumus; ragina ES siekti savo tikslo iki 2030 m. sustabdyti visuotinį miškų praradimą ir iki 2020 m. bent per pusę sumažinti atogrąžų miškų naikinimo mastą, palyginti su 2008 m. mastu; pabrėžia, kad įgyvendinus šiuos įsipareigojimus ir atkūrus 350 mln. hektarų miškų, kaip raginama padaryti Niujorko deklaracijoje dėl miškų, išmetamą anglies dioksido kiekį iki 2030 m. bus galima sumažinti 4,5–8,8 mlrd. tonų CO2 per metus; pabrėžia, kad jeigu nebus dedamos didelės naujos pastangos sušvelninti klimato kaitos poveikį didžiausią dėmesį skiriant atogrąžų miškų sektoriui (REDD+), pasiekti tikslą, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 C, veikiausiai bus neįmanoma; taip pat ragina ES padidinti tarptautinį miškų naikinimo besivystančiose šalyse masto mažinimo finansavimą;

34.  atkreipia dėmesį į esamo REDD+ klimato kaitos švelninimo mechanizmo veiksmingumą ir ragina ES valstybes nares įtraukti jį į visą klimato kaitos švelninimo veiklą; ragina ES valstybes nares steigti savanoriškas tarptautines klimato kaitos švelninimo partnerystės organizacijas su besivystančiomis šalimis, kurias ypač paveikė atogrąžų miškų naikinimas, siekiant teikti finansinę paramą arba techninę pagalbą miškų naikinimui sustabdyti įgyvendinant tvaraus žemės naudojimo politiką arba valdymo reformas; ragina Komisiją pasiūlyti griežtas priemones neteisėtai naikinant miškus pagamintų prekių importui į ES sustabdyti; pabrėžia verslo subjektų vaidmenį mažinant neteisėtai naikinant miškus pagamintų prekių paklausą;

35.  primena, kad transporto sektorius yra antras pagal dydį teršėjas išmetamomis ŠESD, ir atkakliai tvirtina, kad reikia įgyvendinti politiką, kuria siekiama sumažinti šio sektoriaus išmetamų teršalų kiekį; primena, kad JTBKKK šalys turi veiksmingai reguliuoti tarptautinės aviacijos ir laivybos teršalų išmetimą iki 2016 m. pabaigos, laikantis būtino tinkamumo ir skubumo reikalavimų; ragina visas konvencijos šalis siekti Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje ir Tarptautinėje jūrų organizacijoje parengti pasaulinės politikos programą, kuri suteiktų galimybę pateikti veiksmingą atsaką, ir imtis priemonių tinkamiems tikslams įgyvendinti iki 2016 m. pabaigos, kad būtų pasiekti būtini teršalų kiekio mažinimo tikslai atsižvelgiant į 2 C tikslą;

36.  ragina Komisiją COP 21 konferencijos šalims teikti paramą ir žinias joms nustatant savo nacionalinį indėlį ir kartu didinti informuotumą apie transporto sektoriaus vaidmenį priimant išsamias išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategijas;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad ir trumpalaikės, ir ilgalaikės transporto daromo poveikio klimato kaitos švelninimui strategijos būtinos siekiant aukštų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų;

38.  pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į ypatingą salų ir atokiausių regionų padėtį, siekiant užtikrinti, kad aplinkosauginis veiksmingumas visų pirma nedarytų poveikio mobilumui ir prieinamumui šiuose regionuose;

39.  mano, kad nesutelkus didesnio dėmesio į teršalų išmetimo mažinimą transporto sektoriuje bus neįmanoma pasiekti bendrų klimato tikslų, nes transportas yra vienintelis sektorius, kuriame ir toliau didėja išmetamų ŠESD kiekis (per 25 pastaruosius metus jis padidėjo 30 proc.); pabrėžia, kad tai bus galima pasiekti tik nustačius privalomus ŠESD mažinimo tikslus ir į rinką visiškai integravus atsinaujinančius energijos šaltinius, pritaikius technologiškai neutralų anglies dioksido mažinimo metodą ir labiau integravus transporto ir investicijų politiką, kuri apimtų perėjimą prie kitų rūšių transporto, technologinę pažangą ir būtinybės naudotis transportu mažinimą (pvz., taikant tvarią logistiką ir integruotą judumo valdymą);

40.  nurodo, kad daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose ir miesteliuose ir kad miesto transportas labai prisideda prie išmetamo ŠESD kiekio transporto sektoriuje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai didinti informuotumą apie tvaraus judumo mieste vaidmenį siekiant įgyvendinti klimato kaitos švelninimo tikslus; pabrėžia, kad atsakingai planuojant žemės naudojimą ir miesto teritorijose taikant tvarius transporto sprendimus veiksmingai prisidedama prie tikslo mažinti išmetamo CO2 kiekį;

41.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti gerą energijos rūšių derinį transporto sektoriuje ir tai galima pasiekti skatinant alternatyvias transporto priemones, varomas gamtinėmis dujomis ir biodujomis, ir naudojant visas politikos priemones, kuriomis būtų stiprinamos tvarios transporto rūšys, taip pat transporto elektrifikacija ir pažangių transporto sistemų naudojimas; pabrėžia, kad reikia skirti daug dėmesio geležinkeliams, tramvajams, elektriniams autobusams, elektromobiliams ir elektriniams dviračiams, apimti visą gyvavimo ciklo perspektyvą ir siekti visapusiškai išnaudoti atsinaujinančius elektros šaltinius; tvirtai ragina vietos viešojo transporto institucijas ir transporto veiklos vykdytojus pirmauti pradedant naudoti mažai anglies dioksido išmetančias transporto priemones ir technologijas;

42.  atkreipia dėmesį į didžiules galimybes sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį padidinant energijos vartojimo efektyvumą ir naudojant švarią energiją; mano, kad energijos vartojimo efektyvumo padidinimas visame pasaulyje yra pirmas žingsnis siekiant sumažinti su energija susijusių išmetamų teršalų kiekį ir prisidėti prie energijos nepritekliaus mažinimo;

43.  atkreipia dėmesį į rimtas neigiamas ir dažnai nepataisomas neveiklumo pasekmes, primindamas, kad klimato kaita daro poveikį visiems pasaulio regionams skirtingais, tačiau labai žalingais būdais, kurių pasekmės – migracijos srautai ir prarastos gyvybės, taip pat ekonominiai, ekologiniai ir socialiniai nuostoliai; pabrėžia, kad svarbu moksliniais įrodymais skatinti ilgalaikius politinius sprendimus ir kad užmojai turėtų būti grindžiami patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis; pabrėžia suderintų pasaulinių politinių ir finansinių pastangų vykdant mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijų veiklą švarios ir atsinaujinančiosios energijos technologijų taikymo ir energijos vartojimo efektyvumo srityje būtinybę, kad būtų pasiekti su klimato kaita susiję tikslai ir sudarytos palankios sąlygos augimui;

44.  ragina ES labiau stengtis reguliuoti visuotinį laipsnišką hidrofluorangliavandenilių kiekio mažinimą pagal Monrealio protokolą; primena, jog ES priėmė plataus užmojo teisės aktus, kad iki 2030 m. būtų 79 proc. sumažintas hidrofluorangliavandenilių kiekis, nes plačiai prieinamos klimatui žalos nedarančios alternatyvos ir jų galimybės privalo būti visapusiškai išnaudojamos; pažymi, kad laipsniškas hidrofluorangliavandenilių naudojimo panaikinimas yra viena iš lengvai įgyvendinamų klimato kaitos mažinimo priemonių ES ir už jos ribų, ir ragina ES aktyviai dalyvauti suteikiant geresnių galimybių tarptautiniu lygmeniu imtis su hidrofluorangliavandeniliais susijusių veiksmų;

Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos

45.  mano, kad intensyvesnis švarios energijos technologijų naudojimas ten, kur jų poveikis yra didžiausias, priklauso nuo didelių inovacinių pajėgumų tiek išsivysčiusiose, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse kūrimo ir palaikymo;

46.  atkreipia dėmesį į tai, kad skatinant inovacijas technologijų ir verslo modelių srityse gali būti skatinamas ekonomikos augimas ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas; pabrėžia, kad technologijos savaime nebus orientuotos į mažo anglies dioksido kiekį, tačiau reikės aiškių politinių signalų, be kita ko, reikės mažinti naujųjų technologijų ir verslo modelių kliūtis rinkoje bei reguliavimo sistemoje ir užtikrinti tikslingas viešąsias išlaidas; ragina valstybes nares didinti investicijas į viešuosius mokslinius tyrimus ir plėtrą energetikos sektoriuje, kad būtų padedama kurti naujos bangos efektyviai išteklius naudojančias mažo anglies dioksido kiekio technologijas;

47.  pripažįsta mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą kovojant su klimato kaita ir ragina konvencijos šalis dėti visas pastangas remiant tyrėjus ir skatinant naująsias technologijas, kurios gali padėti pasiekti mažinimo tikslus, kurie gali būti nustatyti, taip pat padėti įgyvendinti klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie jų priemones;

48.  ragina Komisiją geriau pasinaudoti tuo, kad trečiosios šalys gali laisvai dalyvauti programoje „Horizontas 2020“, ypač energetikos ir klimato kaitos srityse;

49.  mano, kad ES kosmoso politika ir investicijos į ją, įskaitant palydovų, kurie gali atlikti svarbų vaidmenį stebint pramonines avarijas, miškų nykimą, dykumėjimą ir kt., paleidimą ir bendradarbiavimą su trečiųjų šalių partneriais, gali atlikti labai svarbų vaidmenį stebint klimato kaitos poveikį pasaulyje ir kovojant su juo;

50.  pabrėžia, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų perduodama technologijas mažiausiai išsivysčiusioms šalims, tuo pačiu paisydama esamų intelektinės nuosavybės teisių;

51.  reikalauja visapusiškai pripažinti ir remti Klimato technologijų centro ir tinklo (CTCN) ir Technologijų vykdomojo komiteto vaidmenį sudarant palankias sąlygas technologijų plėtrai klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie jų srityje;

52.  teigiamai vertina pastangas plėtojant ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos departamento bendradarbiavimą, ypač mokslinių tyrimų su klimato kaita susijusių technologijų srityje klausimais; mano, kad esama didelių galimybių toliau plėtoti ES ir kitų stipriausios ekonomikos šalių bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje; pabrėžia, kad valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatai turėtų būti laisvai prieinami;

53.  nurodo, kad reikia apsvarstyti galimybes naudoti kosmoso pasiekimus įgyvendinant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, visų pirma stebint ir prižiūrint ŠESD išskyrimą; ragina Komisiją aktyviai prisidėti prie pasaulinės CO2 ir CH4 stebėsenos sistemos; ragina Komisiją remti pastangas parengti išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų savarankišką ir nepriklausomą ES matavimo sistemą remiantis programos „Copernicus“ misijomis ir jas papildant;

Su klimato kaita susijusių veiksmų finansavimas – kertinis Paryžiaus susitarimo akmuo

54.  mano, kad įgyvendinimo priemonėms, įskaitant veiksmų klimato kaitos srityje finansavimą, technologijų perdavimą ir gebėjimų stiprinimą, teks labai svarbus vaidmuo Paryžiaus konferencijoje siekiant susitarimo, ir todėl ragina ES ir kitas šalis parengti patikimą finansinį paketą, apimantį laikotarpius iki ir po 2020 m., kad būtų remiamos didesnės pastangos mažinti išmetamą ŠESD kiekį, apsaugoti miškus ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio; ragina į susitarimą įtraukti kovai su klimato kaita skirtą finansavimą kaip dinaminį elementą, kuris atspindi kintančias aplinkos ir ekonomines sąlygas ir kuriuo remiamas didesnio užmojo klimato kaitos švelninimo indėlis ir prisitaikymo prie jos veiksmai; todėl ragina visas susitariančiąsias šalis, kurios gali prisidėti prie veiksmų klimato kaitos srityje finansavimo, tai padaryti;

55.  prašo ES ir jos valstybių narių susitarti dėl plano, kaip padidinti numatomą, naują ir papildomą finansavimą laikantis prisiimtų įsipareigojimų, ir sąžiningai prisidėti prie įsipareigojimo iki 2020 m. skirti bendrą tikslinę100 mlrd. JAV dolerių per metus sumą iš įvairių viešų ir privačių šaltinių, taip pat spręsti klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos skirtų išteklių neatitikimo klausimą; ragina ES skatinti visas šalis sąžiningai prisidėti prie kovos su klimato kaita finansavimo; ragina nustatyti patikimą stebėsenos ir atskaitomybės sistemą, kuri leistų imtis veiksmingų tolesnių priemonių dėl su klimato kaita susijusių veiksmų finansavimo įsipareigojimų ir tikslų įgyvendinimo; primena, kad didėjant kovos su klimato kaita finansavimui pagalbos biudžetų lėšomis, bendras pagalbos biudžetas turėtų didėti bent tokiu pačiu tempu, nes tai pirmasis žingsnis siekiant visapusiško papildomumo;

56.  ragina prisiimti konkrečius ES ir tarptautinius įsipareigojimus skirti papildomus su klimato kaita susijusių veiksmų finansavimo šaltinius, be kita ko, 2021–2030 m. laikotarpiu atidėti kai kurias pagal ES ATLPS skiriamas teršalų kvotas ir iš ES ir tarptautinių priemonių aviacijoje ir laivyboje išmetamiems teršalams gaunamas pajamas paskirstyti tarptautiniam kovos su klimato kaita finansavimui ir Žaliajam klimato fondui, inter alia, technologinių inovacijų projektams;

57.  ragina taikyti įvairialypę anglies dioksido kainodarą kaip visuotiniu mastu naudotiną teršalų išmetimo valdymo priemonę ir paskirstyti pajamas iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais su klimato kaita susijusioms investicijoms, taip pat pajamas iš degalus naudojančių tarptautinio transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kainos nustatymo; taip pat ragina iš dalies naudoti žemės ūkiui skiriamas subsidijas siekiant užtikrinti investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir vartojimą ūkiuose; pabrėžia, kad svarbu sutelkti privačiojo sektoriaus kapitalą ir pritraukti reikiamas investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas; ragina vyriausybes ir viešąsias ir privačias finansų įstaigas, įskaitant bankus, pensijų fondus ir draudimo bendroves ambicingai įsipareigoti skolinimo ir investavimo praktiką suderinti su tikslu užtikrinti, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2° C, ir iškastinio kuro atsisakymu, įskaitant laipsnišką iškastinio kuro investicijoms skirtų eksporto kreditų panaikinimą; ragina suteikti konkrečias valstybės garantijas „žaliosioms“ investicijoms, žymėms ir mokestinėms lengvatoms, taikomoms „žaliųjų“ investicinių fondams ir „žaliųjų“ obligacijų išleidimui;

58.  mano, kad finansų sistemoje į investicijų sprendimus turėtų būti įtraukta klimato rizika; ragina Komisiją, valstybes nares ir visas JTBKKK šalis naudoti visas esamas priemones, kad finansų subjektai būtų skatinami iš naujo nukreipti savo investicijas būtinu lygmeniu, siekiant finansuoti realų perėjimą prie atsparios ir mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos;

59.  ragina taikyti konkrečias priemones, be kita ko, nustatyti laipsniško visų rūšių iškastinio kuro subsidijavimo nutraukimo iki 2020 m. grafiką, atitinkantį Didžiojo dvidešimtuko šalių 2009 m. prisiimtą įsipareigojimą;

60.  ragina didžiausią pažangą darančius subjektus savanoriškai prisiimti įsipareigojimus, susijusius su perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, remiantis sektoriuje jau įgyvendinta gerąja patirtimi; tikisi, kad šis mobilizavimas apims didesnę sritį ir kad ateityje įsipareigojimai turės aiškesnę struktūrą, visų pirma pasitelkiant į Klimato konvencijos priemones įtrauktas registracijos platformas;

61.  pažymi, kad konferencija vystymosi finansavimo klausimais, JT aukščiausiojo lygio susitikimas dėl tvaraus vystymosi tikslų ir 2015 m. vyksianti 21-oji JTBKKK šalių konferencija yra glaudžiai tarpusavyje susiję; pripažįsta, kad klimato kaitos poveikis smarkiai pakenks pastangoms įgyvendinti suplanuotą darnaus vystymosi po 2015 m. programą ir kad bendra vystymosi finansavimo programa turės būti priderinta prie mažo anglies dioksido kiekio ir klimato kaitai atsparaus pasaulio ir būti pajėgi jį remti;

62.  ragina, progai pasitaikius, skatinti privačias finansų sektoriaus iniciatyvas, visų pirma 2015 m. lapkričio mėn. vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko susitikime, ir apskritai įvairiuose specifiniuose su finansavimu susijusiuose renginiuose, kuriuose daug dėmesio skiriama pasirengimui 2015 m. Paryžiaus konferencijai;

Atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimas prisitaikant prie jo

63.  pabrėžia, kad imtis prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų neišvengiamai būtina visoms šalims, jei jos nori sumažinti neigiamą poveikį ir visapusiškai išnaudoti klimato kaitai atsparaus augimo ir darnaus vystymosi galimybes, ir kad šiems veiksmams naujajame susitarime turi tekti svarbus vaidmuo; todėl ragina nustatyti ilgalaikius tikslus prisitaikymo prie klimato kaitos srityje; pabrėžia, kad jeigu veiksmų siekiant sumažinti išmetamą ŠESD kiekį bus imamasi dabar, tai mažiau kainuos viso pasaulio ir valstybių ekonomikai, o prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai bus ne tokie brangūs; pripažįsta, kad prisitaikyti būtina, ypač šalyse, kurios yra labai jautrios šiam poveikiui, ir ypač užtikrinti, kad tolesnė maisto gamyba ir ekonominė plėtra galėtų būti atspari klimato kaitai; ragina aktyviai remti pastangas parengti išsamius prisitaikymo prie klimato kaitos planus besivystančiose šalyse, atsižvelgiant į vietos lygmens subjektų taikomą praktiką ir vietos gyventojų žinias;

64.  pripažįsta, kad nacionaliniu lygmeniu nustatytais veiksmais pasiekti klimato kaitos švelninimo tikslai daro didelę įtaką reikiamoms prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms; ragina nustatyti Paryžiaus susitarime visuotinį prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą ir prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą, taip pat įsipareigojimus sukurti papildomus veiksmingo nuostolių ir žalos klausimo sprendimo būdus;

65.  pabrėžia, kad reikia sutvirtinti koordinavimą ir su klimatu susijusios rizikos valdymą ES lygiu ir sukurti aiškią ES prisitaikymo strategiją; ragina įgyvendinti regionines prisitaikymo strategijas;

66.  primena, kad besivystančios šalys, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys ir mažos besivystančios salų valstybės, mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos, yra labiausiai pažeidžiamos klimato kaitos poveikio atžvilgiu ir mažiausiai geba prisitaikyti; ragina siekti, kad parama prisitaikymui prie klimato kaitos ir nuostolių ir žalos mechanizmas būtų svarbiausi Paryžiaus susitarimo aspektai, o besivystančioms šalims būtų teikiama reali parama pereinant prie tvarios, atsinaujinančios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos, taip siekiant užtikrinti, kad prisitaikymo poreikiai būtų patenkinti ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiais; ragina rimtai žiūrėti į pabėgėlių dėl klimato kaitos poveikio problemą, kylančią dėl globalinio atšilimo sukeltų klimato katastrofų, ir jos apimtį;

67.  pabrėžia, kad šis susitarimas turi būti lankstus, kad būtų galima atsižvelgti į nacionalines aplinkybes, atitinkamus besivystančių šalių poreikius ir pajėgumus ir tam tikrų šalių, visų pirma mažiausiai pažengusių šalių ir mažų salų, specifiką;

68.  ragina didžiausias išsivysčiusias ekonomikas panaudoti jų turimą pažangią infrastruktūra, skatinti ir vystyti tvarų augimą ir įsipareigoti remti besivystančias šalis joms kuriant savo pajėgumus, kad būtų padėta užtikrinti, kad ekonomikos augimas visose pasaulio dalyse ateityje bus pasiektas nedarant žalos aplinkai;

69.  pabrėžia, kad vystymosi bendruomenė, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir EBPO Paramos vystymuisi komitetas (DAC) turėtų atlikti svarbų vaidmenį, glaudžiai bendradarbiaudami su suinteresuotaisiais subjektais ir susijusiomis organizacijomis vertinant ir švelninant rimčiausius klimato kaitos padarinius žmonėms, kurie, manoma, bus labai sunkūs net ir tuo atveju, jei atšilimas nesieks 2 °C;

70.  patvirtina, kad veiksmingas klimato problemos sprendimas turi būti strateginis ES ir kitų veikėjų tarptautinėje arenoje prioritetas ir kad tuo tikslu reikia įtraukti veiksmus klimato srityje į visas susijusias politikos sritis ir siekti politikos suderinamumo; mano, jog svarbu, kad ES skatintų mažo anglies dioksido kiekio vystymosi kryptis visuose susijusiuose sektoriuose ir srityse, ir ragina ES pasiūlyti tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo modelius, taip pat nurodyti būdus, kaip ES ketina mažinti vartojimą ir atsieti ekonominę veiklą nuo aplinkos būklės pablogėjimo;

71.  susirūpinęs pažymi, kad 2008–2013 m. 166 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus dėl potvynių, vėtrų, žemės drebėjimų ar kitų nelaimių; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad su klimato kaita susiję pokyčiai kai kuriose Afrikos dalyse galėtų prisidėti prie pabėgėlių krizės Viduržemio jūros regione paaštrėjimo; apgailestauja, kad iki šiol nepripažintas „pabėgėlio dėl klimato kaitos“ statusas, taigi paliekama teisinė spraga, dėl kurios aukos negali pasinaudoti pabėgėlio statusu;

72.  primygtinai reikalauja, kad ir išsivysčiusios, ir besivystančios šalys kartu dėtų daugiau pastangų, spręsdamos pasaulinės klimato kaitos problemą, atsižvelgiant į bendro, bet diferencijuoto įsipareigojimo principą;

73.  pabrėžia, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalį ES, palaikydama santykius su platesniu pasauliu, siekia prisidėti prie solidarumo ir tvaraus Žemės vystymosi, taip pat prie griežto tarptautinės teisės laikymosi ir plėtojimo; pažymi, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 1 dalį ES aplinkos politika remia tarptautinio lygio priemones, skirtas kovai su klimato kaita;

Diplomatinių veiksmų klimato kaitos srityje stiprinimas

74.  atsižvelgdamas į tai, kad diplomatija klimato srityje turi tapti visapusiško požiūrio į ES išorės veiksmus dalimi, pabrėžia, jog svarbu, kad konferencijoje ES atliktų plataus užmojo svarbų vaidmenį, laikytųsi vienodos pozicijos ir tarpininkautų siekdama pažangos dėl tarptautinio susitarimo ir būtų vieninga šiuo klausimu;

75.  ragina valstybes nares derinti savo pozicijas šiuo klausimu su ES pozicija; pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turi labai daug užsienio politikos pajėgumų ir turi imtis vadovaujamojo vaidmens klimato diplomatijos srityje ir pasitelkti šį tinklą, kad rastų bendrą poziciją dėl pagrindinių klausimų, dėl kurių turi būti susitarta Paryžiuje, t. y. klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo, finansavimo, technologijų plėtros ir perdavimo, veiksmų ir paramos skaidrumo ir pajėgumų stiprinimo;

76.  teigiamai vertina ES diplomatijos klimato kaitos srityje veiksmų planą, kurį ES Užsienio reikalų taryba patvirtino 2015 m. sausio 19 d.; tikisi, kad Komisija derybose atliks aktyvų vaidmenį; ragina ją parodyti, kad klimato kaita – pagrindinis šios Komisijos strateginis prioritetas, ir organizuoti savo darbą taip, kad jame visais lygmenimis ir visose politikos srityse šis prioritetas atsispindėtų;

77.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES atlieka vadovaujamą vaidmenį klimato politikos srityje, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti koordinavimą ir nustatyti valstybių narių bendrą poziciją; primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) toliau dėti ir stiprinti diplomatines pastangas prieš ir per konferenciją siekiant užtikrinti, kad būtų geriau suprantama jos partnerių pozicija, ir skatinti kitas šalis imtis veiksmingų priemonių, kad būtų toliau siekiama tikslo, kad visuotinis atšilimas neviršytų 2 °C, ir pasiekti susitarimus bei prisiimti įsipareigojimus, ypač kad tai padarytų Jungtinės Amerikos Valstijos, suvienodinti didžiausius išmetamųjų teršalų kiekius su kiekiu, išmetamu Sąjungos piliečių, kurie jau įdėjo daug pastangų, kad ekonominis vystymasis būtų suderintas su aplinka ir klimatu; ragina ES pasinaudoti savo galimybėmis, kad klimato klausimais būtų glaudžiau bendradarbiaujama su kaimyninėmis šalimis ir narystės ES siekiančiomis šalimis;

78.  pabrėžia, kad reikia didesnių diplomatinių pastangų prieš konferenciją ir jai vykstant, ypač siekiant bendros nuomonės dėl susitariančiųjų šalių įsipareigojimų diferenciacijos atsižvelgiant į jų nacionalines sąlygas pobūdžio ir dėl nuostolių ir žalos vaidmens susitarime;

79.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai išplėtoti strateginius klimato išorės politikos prioritetus, įtvirtintus bendruose užsienio politikos tiksluose, ir užtikrinti, kad ES delegacijos daugiau dėmesio skirtų klimato politikai, šalių pastangų sušvelninti klimato kaitą arba prie jos prisitaikyti stebėsenai ir paramos teikimui pajėgumų didinimo srityje, taip pat užtikrinti, kad jos turėtų pakankamai lėšų klimato stebėsenos veiksmams vykdyti; ragina ES glaudžiau bendradarbiauti klimato klausimais su kaimyninėmis šalimis ir šalimis kandidatėmis ir jas skatinti derinti savo politiką su ES klimato tikslais; ragina valstybes nares ir EIVT įsteigti už klimato kaitos klausimus atsakingus informacijos centrus ES delegacijose ir valstybių narių ambasadose;

80.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad jokiai iš bet kurios Paryžiaus susitarimo šalies priimtų priemonių, susijusių su tikslu stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją tokiame lygmenyje, kad būtų neleidžiama atsirasti pavojingam antropogeniniam poveikiui klimato sistemai, arba susijusių su bet kuriuo iš principų ar įsipareigojimų, nustatytų Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos 3 ir 4 straipsniuose, nebūtų taikoma jokia tos šalies sudaryta esama ar būsima sutartis, pagal kurią sprendžiami investuotojų ir valstybės ginčai;

81.  pripažįsta kovos su klimato kaita svarbą, taip pat grėsmę stabilumui ir saugumui, kurį ji kelia, taip pat pripažįsta diplomatijos klimato srityje svarbą rengiantis Paryžiaus klimato konferencijai;

Europos Parlamentas

82.  palankiai vertina Komisijos komunikatą ir ES indėlio į COP 21 klimato kaitos konferenciją, kuri vyks 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje, tikslus;

83.  įsipareigoja pasinaudoti savo tarptautiniu vaidmeniu ir naryste tarptautiniuose parlamentiniuose tinkluose tam, kad būtų nuosekliai stengiamasi daryti pažangą siekiant tikslo, kad Paryžiuje būtų pasirašytas teisiškai privalomas ir plataus užmojo tarptautinis susitarimas;

84.  atkreipia dėmesį į tai, kad lobistų veikla prieš ir per COP 21 derybas gali turėti įtakos derybų rezultatams; todėl pabrėžia, kad tokia veikla turėtų būti skaidri, ji turėtų būti aiškiai nurodyta COP 21 šalių konferencijos JTBKKK kasdienėje darbotvarkėje, o šalių konferencija turėtų sudaryti lygias prieigos galimybes visoms atitinkamoms suinteresuotoms šalims;

85.  mano, kad Europos Parlamentas turi būti gerai integruotas į ES delegaciją, nes jis taip pat turės pritarti bet kokiam tarptautiniam susitarimui; todėl tikisi, kad jam bus leista dalyvauti ES koordinavimo posėdžiuose Paryžiuje;

o
o   o

86.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JTBKKK sekretoriatui, prašydamas toliau perduoti šią rezoliuciją visoms šalims, kurios nėra ES valstybės narės.

(1) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 1. (2) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 25. (3) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 77. (4) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 83. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0452. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0443. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0063. (8) OL L 8, 2009 1 13, p. 3. (9) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 44. (10) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 75. (11) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0094. (12) Eurostato duomenys apie aplinką tausojančių prekių ir paslaugų sektorių, cituoti komunikate „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2014)0015).