2015 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Prancūzijos paraiška „EGF/2014/017 FR/Mory-Ducros“) (COM(2015)0068 – C8-0058/2015 – 2015/2056(BUD))

P8_TA(2015)0090 A8-0124/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0068 – C8‑0058/2015),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (EGF Reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0124/2015),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau;

C.  kadangi priimtame EGF reglamente atspindimas Parlamento ir Tarybos pasiektas susitarimas vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą, ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi Prancūzija pateikė paraišką „EGF/2014/017 FR/Mory-Ducros“ dėl EGF finansinės paramos skyrimo, nes iš įmonės „Mory-Ducros SAS“, vykdančios NACE 2 red. 49 skyriaus (Sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais) veiklą, 84 darboviečių įvairiose žemyninės Prancūzijos vietose buvo atleista 2513 darbuotojų;

E.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir kad todėl Prancūzija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.  pažymi, kad Prancūzijos valdžios institucijos 2014 m. spalio 6 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2015 m. vasario 23 d. Komisija pateikė savo vertinimą; palankiai vertina tai, kad paraiška buvo greitai (mažiau nei per penkis mėnesius) įvertinta;

3.  pažymi, kad visos išlaidos yra 10 087 000 EUR, iš kurių 35 000 EUR numatyti kontrolei ir sertifikavimui, ir kad EGF finansinė parama siekia 6 052 200 EUR ir tai yra 60 proc. visų išlaidų;

4.  mano, kad darbuotojų atleidimai iš įmonės „Mory-Ducros SAS“ yra susiję su tuo, kad Europoje mažėjo bendrieji fizinių išdirbių rodikliai, ir tai lėmė vežamų krovinių kiekio sumažėjimą bei paskatino kainų karą krovinių vežimo keliais sektoriuje, dėl kurio nuo 2007 m. Prancūzijoje vis mažėjo šio sektoriaus veiklos maržos ir daugėjo nuostolių; pažymi, kad vėliau kilo bankrotų banga, kuri neaplenkė ir įmonės „Mory-Ducros“; daro išvadą, kad tie įvykiai yra tiesiogiai susiję su pasauline finansų ir ekonomikos krize;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal po įmonės „Mory-Ducros SAS“ uždarymo pasiektą susitarimą naujai įsteigta įmonė „MORY Global“ perėmė 50 iš 84 agentūrų ir įdarbino 2 107 iš 4 911 darbuotojų ir dėl to iš tikrųjų buvo atleisti 2 804 darbuotojai;

6.  pabrėžia, kad daugiau kaip 17 proc. numatytų paramos gavėjų, kuriems skirti siūlomi veiksmai, priklauso 55–64 metų amžiaus grupei ir jų dalyvavimas siūlomose paramos priemonėse padėtų jiems išvengti ilgalaikio nedarbo ir socialinės atskirties;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol pateikta dar viena su sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektoriumi susijusi EGF paraiška (EGF/2011/001 AT/Nieder- und Oberoesterreich), kuri taip pat buvo grindžiama pasauline finansų ir ekonomikos krize;

8.  palankiai vertina tai, kad Prancūzijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2014 m. vasario 24 d. (gerokai anksčiau prieš priimant sprendimą ir netgi prieš pateikiant paraišką dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui) nusprendė atleistiems darbuotojams pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas priemones;

9.  pažymi, kad teiktinas prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas sudaro vienintelis veiksmas, kurį įgyvendintų vieno langelio principu veikianti tarnyba (pranc. Cellule de reclassement), kurią valdo trys susitariančiosios agentūros; pažymi, kad Prancūzija prašo EGF lėšų tik šiai vieno langelio principu veikiančiai tarnybai; tikisi, kad Komisija ir Prancūzijos valdžios institucijos griežtai laikysis principo, pagal kurį agentūroms bus mokama dalimis ir remiantis pasiektais rezultatais;

10.  pažymi, kad teismo paskirtas administratorius, pasikonsultavęs su atleistų darbuotojų atstovais, atrinko tris rangovus Cellule de reclassement administruoti – taip siekiama suteikti paslaugas kuo didesnėje žemyninės Prancūzijos dalyje ir grąžinti į darbo rinką kuo daugiau remtinų darbuotojų;

11.  mano, kad agentūrų veiklos stebėsena joms reguliariai teikiant rašytines ataskaitas užtikrina tinkamą EGF lėšų panaudojimą siekiant suteikti dalyviams asmeninį karjeros planą, tam tikrą skaičių darbo pasiūlymų ir kuravimą verslo kūrimo srityje pagal vieno langelio principu veikiančią sistemą;

12.  primena, kad EGF finansavimas numatytas siekiant padėti darbuotojams pasitelkus mokymus rasti naują darbą ir jomis jokiu būdu neturėtų būti remiamos agentūros ir finansuojamos jų administracinės išlaidos;

13.  pažymi, kad rangovų užduotis yra padėti atleistiems darbuotojams, juos konsultuoti ir padėti jiems rasti būdų išlikti darbo rinkoje bei pradėti dirbti naujose darbo vietose;

14.  mano, kad 55–64 metų amžiaus darbuotojų grupei kyla didesnis užsitęsusio nedarbo ir išstūmimo iš darbo rinkos pavojus; taigi mano, kad šie darbuotojai turi specialių poreikių, susijusių su prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų teikimu;

15.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir gebėjimus, kurių prireiks ateityje, ir šį paketą suderinti su perėjimu prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

16.  palankiai vertina tai, kad Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos kitos aktyvios priemonės (pvz., ilgesnės trukmės mokymo kursai), neįtrauktos į Prancūzijos pateiktą paraišką;

17.  apgailestauja dėl to, kad neskiriama lėšų EGF komunikacijos ir propagavimo priemonėms; mano, kad šių veiksmų viešumas ir informacija apie juos atlieka svarbų vaidmenį ne tik pritraukiant paramos gavėjus, bet ir atkreipiant dėmesį į Sąjungos socialinės srities veiksmus;

18.  tikisi, kad Prancūzijos valdžios institucijos laikysis EGF reglamento nuostatų dėl informavimo apie finansuojamus veiksmus ir jų viešinimo, nepaisant to, kad jos neprašė finansavimo parengiamajai veiklai, valdymui, informavimui ir viešinimui.

19.  pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šiomis priemonėmis papildomi struktūrinių fondų lėšomis finansuojami veiksmai; pabrėžia, kad Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, jog tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nebūtų dubliuojamos Sąjungos finansuojamos paslaugos;

20.  palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, patobulino procedūrą; atkreipia dėmesį į su nauju tvarkaraščiu susijusią laiko stoką ir galimą poveikį paraiškų nagrinėjimo efektyvumui;

21.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

22.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Prancūzijos paraiška „EGF/2014/017 FR/Mory-Ducros“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2015/738.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

2015 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo įsteigiamas Socialinės apsaugos komitetas ir panaikinamas Sprendimas 2004/689/EB, projekto (05126/2015 – C8-0025/2015 – 2015/0802(CNS))

P8_TA(2015)0091 A8-0066/2015

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (05126/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 160 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8‑0025/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0066/2015),

1.  pritaria Tarybos projektui su pakeitimais;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti savo projektą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Tarybos projektas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Sprendimo projektas 3 konstatuojamoji dalis (3)   1999 m. gruodžio 17 d. išvadose dėl bendradarbiavimo modernizuojant ir gerinant socialinę apsaugą stiprinimo2 Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui sukurti tvirtesnio bendradarbiavimo mechanizmą, kurį parengė aukšto lygio pareigūnų grupė šiam veiksmui įgyvendinti. Taryba pabrėžė, kad toks bendradarbiavimas turėtų apimti visų formų socialinę apsaugą ir prireikus padėti valstybėms narėms tobulinti ir stiprinti savo socialinės apsaugos sistemas remiantis nacionaliniais prioritetais. Ji taip pat priminė valstybių narių kompetenciją organizuoti ir finansuoti socialinę apsaugą ir pritarė šiems keturiems Komisijos nustatytiems visuotinio tikslo modernizuoti socialinės apsaugos sistemas bendriesiems tikslams: siekti, kad už darbą būtų mokama ir garantuojamos užtikrintos pajamos, siekti, kad būtų garantuotos pensijos ir sukurtos tvarios pensijų sistemos, skatinti socialinę įtrauktį ir užtikrinti aukštos kokybės tvarią sveikatos priežiūrą; ji taip pat pabrėžė, kad siekiant šių keturių tikslų visose veiklos srityse turi būti laikomasi vyrų ir moterų lygybės principo. Taip pat Taryba pripažino, kad visiems šiems tikslams yra būdingi finansiniai aspektai; (3)   1999 m. gruodžio 17 d. išvadose dėl bendradarbiavimo modernizuojant ir gerinant socialinę apsaugą stiprinimo2 Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui sukurti tvirtesnio bendradarbiavimo mechanizmą, kurį parengė aukšto lygio pareigūnų grupė šiam veiksmui įgyvendinti. Taryba pabrėžė, kad toks bendradarbiavimas turėtų apimti visų formų socialinę apsaugą ir prireikus padėti valstybėms narėms tobulinti ir stiprinti savo socialinės apsaugos sistemas remiantis nacionaliniais prioritetais. Ji taip pat priminė valstybių narių kompetenciją organizuoti ir finansuoti socialinę apsaugą ir pritarė šiems keturiems Komisijos nustatytiems visuotinio tikslo modernizuoti socialinės apsaugos sistemas bendriesiems tikslams: siekti, kad už darbą būtų mokama ir garantuojamos užtikrintos pajamos, siekti, kad būtų garantuotos pensijos ir sukurtos tvarios pensijų sistemos, skatinti socialinę įtrauktį ir užtikrinti aukštos kokybės tvarią ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą; ji taip pat pabrėžė, kad siekiant šių keturių tikslų visose veiklos srityse turi būti laikomasi vyrų ir moterų lygybės principo. Taip pat Taryba pripažino, kad visiems šiems tikslams yra būdingi finansiniai aspektai; __________________ __________________ 2 OL C 8, 2000 1 12, p. 7. 2 OL C 8, 2000 1 12, p. 7. Pakeitimas 2 Sprendimo projektas 7 konstatuojamoji dalis (7)   2013 m. birželio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) socialinė dimensija turėtų būti sustiprinta. Pirmiausia svarbu geriau stebėti socialinę ir darbo rinkos padėtį EPS ir į ją atsižvelgti, visų pirma naudojantis atitinkamais Europos semestro socialiniais ir užimtumo rodikliais. Taip pat svarbu užtikrinti geresnį užimtumo ir socialinės politikos koordinavimą, kartu visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją; (7)   2013 m. birželio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) socialinė dimensija turėtų būti sustiprinta. Pirmiausia svarbu geriau stebėti socialinę ir darbo rinkos padėtį EPS ir į ją atsižvelgti, visų pirma naudojantis atitinkamais Europos semestro socialiniais ir užimtumo rodikliais. Taip pat svarbu užtikrinti geresnį užimtumo, socialinės bei socialinės ir ekonominės politikos koordinavimą, kartu visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją;

2015 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo įsteigiamas Užimtumo komitetas ir panaikinamas Sprendimas 2000/98/EB, projekto (05125/2015 – C8-0026/2015 – 2015/0801(CNS))

P8_TA(2015)0092 A8-0065/2015

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (05125/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 150 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8‑0026/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0065/2015),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

2015 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, projekto (05479/2015 – C8-0047/2015 – 2015/0010(APP))

P8_TA(2015)0093 A8-0125/2015

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamento projektą (05479/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį (C8‑0047/2015),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją „Derybos dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP): įgyta patirtis ir tolesni veiksmai“(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 86 straipsnį ir 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto rekomendaciją ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A8-0125/2015),

1.  pritaria Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, projektui, kaip išdėstyta šios rezoliucijos priede;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

PRIEDAS

TARYBOS REGLAMENTAS

(ES, Euratomas) 2015/....

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013,

kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Reglamentą (ES, Euratomas) 2015/623.)

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0378.

2015 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl armėnų genocido 100-ųjų metinių (2015/2590(RSP))

P8_TA(2015)0094 RC-B8-0342/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

–  atsižvelgdamas į 1987 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl politinio armėnų klausimo sprendimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 10 d. Ciuriche pasirašytus Protokolą dėl Armėnijos Respublikos ir Turkijos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo ir Protokolą dėl Armėnijos Respublikos ir Turkijos Respublikos santykių plėtojimo,

–  atsižvelgdamas į Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus pareiškimą, padarytą 2015 m. balandžio 12 d.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2015 m. minimos šimtosios Osmanų imperijoje vykdyto armėnų genocido metinės;

B.  kadangi vis daugiau valstybių narių ir nacionalinių parlamentų pripažįsta, kad Osmanų imperija vykdė armėnų genocidą;

C.  kadangi vienas iš svarbiausių judėjimo už Europos vienybę motyvų yra siekis užkirsti kelią karų ir nusikaltimų žmonijai pasikartojimui Europoje;

D.  kadangi Turkija ir Armėnija pradėjo diplomatinių santykių normalizavimo procesą: 2009 m. Ženevoje buvo pasirašyti protokolai dėl santykių užmezgimo ir vystymo;

E.  kadangi ypač svarbu išsaugoti gyvą praeities atminimą, nes be tiesos ir atminimo negali būti susitaikymo;

1.  100-ųjų metinių proga pagerbia Osmanų imperijoje žuvusių pusantro milijono nekaltų armėnų atminimą; Europos solidarumo ir teisingumo dvasia prisideda prie armėnų genocido šimtųjų metinių minėjimo; ragina Komisiją ir Tarybą prisijungti prie šio minėjimo;

2.  primena 1987 m. birželio 18 d. rezoliuciją, kurioje, inter alia, pripažįstama, kad Osmanų imperijos teritorijoje 1915–1917 m. vykdyti tragiški veiksmai prieš armėnus yra genocidas, kaip tai apibrėžta 1948 m. Konvencijoje dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį; smerkia visus nusikaltimų žmoniškumui ir genocido atvejus ir giliai apgailestauja, kad juos mėginama neigti;

3.  pagerbia nekaltų bet kokio genocido ir visų nusikaltimų žmoniškumui aukų atminimą; siūlo paskelbti Europos genocido atminimo dieną, kad būtų dar kartą priminta visų žmonių ir tautų pasaulyje teisė į taiką ir orumą;

4.  pabrėžia, kad siekis laiku užkirsti kelią genocidui ir nusikaltimams žmoniškumui ir veiksmingai už juos bausti turėtų būti vienas iš pagrindinių tarptautinės bendruomenės ir Europos Sąjungos prioritetų;

5.  teigiamai vertina Turkijos Prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano ir Turkijos ministro pirmininko Ahmeto Davutoğlu pareiškimus, kuriuose jie išreiškė užuojautą ir pripažino žiaurumus, vykdytus prieš Osmanų imperijos armėnus, nes tai žingsnis teisinga linkme; ragina Turkiją pasinaudoti armėnų genocido šimtųjų metinių minėjimu kaip tinkama proga toliau dėti pastangas, įskaitant atverti archyvus, siekiant susitaikyti su savo praeitimi, pripažinti armėnų genocidą ir atverti kelią į tikrą turkų ir armėnų tautų susitaikymą;

6.  teigiamai vertina Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus žodžius, išsakytus 2015 m. balandžio 12 d., taikos ir susitaikymo dvasioje paminint armėnų genocidų 100-ąsias metines;

7.  ragina Turkiją visapusiškai laikytis įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė siekdama apsaugoti kultūros paveldą, ir juos vykdyti, visų pirma, sąžiningai atlikti integruotą jos jurisdikcijai priklausančio armėnų ir kitų kultūrų paveldo, sunaikinto ar pranykusio per pastarąjį amžių, inventorizaciją;

8.  ragina Armėniją ir Turkiją sekti sėkmingo Europos tautų susitaikymo pavyzdžiais ir susitelkti ties darbotvarke, kuria pirmiausiai siekiama tautų bendradarbiavimo; tiki, kad šie veiksmai palengvins istorinį armėnų ir turkų tautų susitaikymą tiesos ir pagarbos dvasioje; pritaria Turkijos ir Armėnijos pilietinės visuomenės iniciatyvoms stengtis normalizuoti santykius; primygtinai ragina Turkiją ir Armėniją toliau siekti normalizuoti santykius ir be išankstinių sąlygų ratifikuoti bei įgyvendinti protokolus dėl diplomatinių santykių užmezgimo, atverti sieną ir aktyviai gerinti santykius, ypač didelį dėmesį skiriant tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir ekonominei integracijai;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Armėnijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui, taip pat Turkijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 190, 1987 7 20, p. 119. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0076.

2015 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija „Tarptautinės romų dienos proga dėl priešiškumo romams Europoje bei romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu atminimo dienos pripažinimo ES“ (2015/2615(RSP))

P8_TA(2015)0095 B8-0326/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties preambulę, ypač į jos antrą ir ketvirtą–septintą įtraukas,

–  atsižvelgdamas į, inter alia, Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą įtrauką ir 6–7 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), paskelbtą 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre ir įsigaliojusią kartu su Lisabonos sutartimi 2009 m. gruodžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl romų įtraukties(1), 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011)0173), 2014 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano įgyvendinimo ataskaitos (COM(2014)0209) ir 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros 2011 m. atlikto bandomojo tyrimo romų klausimu rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 1 d. priimtą Europos Tarybos Ministrų Komiteto deklaraciją dėl didėjančio priešiškumo romams ir rasistinio pobūdžio smurto prieš romus Europoje,

–  atsižvelgdamas į Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija bendrą politikos rekomendaciją Nr. 13 dėl kovos su priešiškumu romams ir jų diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į išsamų veiksmų planą, kurį patvirtino ESBO veikloje dalyvaujančios valstybės, įskaitant ir ES valstybes nares ir šalis kandidates, pagal kurį siekiama pagerinti romų ir sintų padėtį ESBO teritorijoje ir kuriame valstybės, inter alia, įsipareigojo dėti daugiau pastangų siekdamos užtikrinti, kad romai ir sintai galėtų visavertiškai ir lygiomis teisėmis dalyvauti visuomenės gyvenime ir kad būtų panaikinta jų diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi manoma, kad Europoje yra apie 10–12 mln. romų ir jie yra didžiausia etninė mažuma Europoje;

B.  kadangi žodis romai šioje rezoliucijoje vartojamas kaip bendras terminas, apimantis skirtingas susijusias grupes visoje Europoje, nepriklausomai nuo to, ar jos sėslios, ar ne, pavyzdžiui, romus, klajoklius , sintus, manukus, kalus, romanišelius, bojašus, aškalius, egiptiečius, jenišus, domus ir lomus, nepaisant jų gyvenimo būdo ir kultūros savitumo;

C.  kadangi priešiškumas romams yra ypatinga tiesiogiai į romus nukreipto rasizmo forma; ši ideologija pagrįsta rasine viršenybe, tam tikra nužmoginimo forma ir instituciniu rasizmu, kurį skatina istorinė diskriminacija ir kuri taip pat pasireiškia smurtu, neapykantos kalba, išnaudojimu, stigmatizacija ir pačiomis akivaizdžiausiomis diskriminacijos formomis;

D.  kadangi priešiškumas romams yra viena iš pagrindinių diskriminacijos ir išstūmimo į užribį, kuriuos romai istoriškai patyrė daugelyje Europos šalių, priežasčių;

E.  kadangi daugelis romų vis dar gyvena itin prastomis sąlygomis ir susiduria su ypatinga socialine atskirtimi ir diskriminacija;

F.  kadangi Europos romų, kurie istoriškai yra daugelio Europos šalių visuomenės dalis, neturinti vienos savo šalies, ir kurie kaip Europos piliečiai prisidėjo prie jos kūrimo, padėtis skiriasi nuo daugelio kitų tautinių mažumų Europoje padėties, tai pateisina konkrečias priemones Europos lygiu; kadangi romai yra Europos kultūros ir vertybių dalis;

G.  kadangi romų tautybės moterys dažnai susiduria su daugialype ir tarpsektorine diskriminacija dėl lyties ir dėl etninės kilmės, taip pat joms sunkiai prieinamos galimybės įsidarbinti, švietimas, sveikatos priežiūra, socialinės paslaugos ir galimybės priimti sprendimus; kadangi diskriminacija didžiojoje visuomenės dalyje gali atsirasti dėl vis didėjančio prieš romus nukreipto rasizmo, o moterų bendruomenėse dėl jų lyties;

H.  kadangi Komisija savo 2011 m. balandžio 5 d. komunikate dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. ragino valstybes nares priimti arba toliau plėtoti nuoseklų požiūrį į romų integraciją ir patvirtinti nemažai bendrų tikslų; kadangi Taryba 2013 m. gruodžio 9 m. rekomendacijoje ragina valstybes nares imtis veiksmingų politikos priemonių, kad būtų užtikrintas vienodų sąlygų taikymas romams ir pagarba jų pagrindinėms teisėms, įskaitant vienodas galimybes įgyti išsilavinimą, įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir aprūpinti būstu;

I.  kadangi Jungtinės Tautos sausio 27 d., Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo dieną, paskyrė tarptautine holokausto atminties diena;

J.  kadangi manoma, kad nacistinis režimas ir kiti režimai bei jų sąjungininkai per antrąjį pasaulinį karą sunaikino ne mažiau kaip 500 000 romų, ir kadangi kai kuriose šalyse sunaikinta daugiau kaip 80 proc. romų bendruomenės; kadangi per antrąjį pasaulinį karą ne mažiau kaip 23 000 romų nužudyti dujomis Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos romų stovykloje (vok. Zigeunerlager), o per vieną 1944 m. rugpjūčio 2–3 d. naktį toje stovykloje nužudyti 2 897 romai, daugiausiai moterys, vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės; kadangi dėl šios priežasties romų organizacijos rugpjūčio 2 d. dieną pasirinko savo romų genocido aukų atminties diena;

K.  kadangi visuomenė iki šiol dar nežino apie nacistinio režimo ir kitų režimų bei jų sąjungininkų per antrąjį pasaulinį karą vykdytą romų genocidą, todėl didžioji visuomenės dalis jo nepripažįsta, dažnai mokyklose jis nepripažįstamas ir apie jį nemokoma, taigi romai tampa ignoruojamomis antrojo pasaulinio karo aukomis;

L.  kadangi siekiant taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių Europoje labai svarbu paminėti nusikaltimus žmoniškumui ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus; kadangi romų genocidas Europoje turėtų būti visiškai pripažįstamas ir minimas atitinkamai nacistinio ir kitų režimų padarytiems nusikaltimams; šie nusikaltimai buvo padaryti siekiant fiziškai Europoje išnaikinti romus, kaip ir žydus bei kitas atskiras grupes;

M.  kadangi romų genocido per antrąjį pasaulinį karą pripažinimas ir atminimas svarbus prireikus romams atlyginti nacistinio kitų režimų bei jų sąjungininkų per antrąjį pasaulinį karą jiems padarytas baisybes;

N.  kadangi per antrąjį pasaulinį karą įvykdyto romų genocido pripažinimas ir tam skirtos Europos atminimo dienos nustatymas būtų svarbus simbolinis žingsnis kovojant su priešiškumu romams ir bendrai prisidėtų prie istorinių žinių apie romus platinimo Europoje;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl vis didėjančio priešiškumo romams, kurį galima pastebėti inter alia iš prieš romus nukreiptos retorikos ir Europoje vykdomų smurtinių išpuolių prieš romus, įskaitant žmogžudystes, o tai nesuderinama su Europos Sąjungos normomis ir vertybėmis ir yra pagrindinė kliūtis sėkmingai romų integracijai ir siekiant visiškai užtikrinti jų žmogaus teises;

2.  pabrėžia, kad diskriminacija ir išstūmimas į užribį niekada neatsiranda dėl asmeniui ar grupei, patiriančių šią diskriminaciją ar išstūmimą į užribį, būdingo silpnumo, bet visų pirma dėl to, kad didžioji visuomenės dalis negali pripažinti asmens teisių ir nesugeba sukurti struktūrų, reikalingų, kad asmenys galėtų tas teisėms apginti;

3.  ragina valstybes nares veiksmingai įgyvendinti 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, siekiant užkirsti kelią romų diskriminacijai ir kovoti su ja, visų pirma įdarbinimo, švietimo ir teisės į būstą srityse;

4.  pabrėžia, kad visais lygmenims ir visomis priemonėmis reikia kovoti su priešiškumu romams, ir pabrėžia, kad šis reiškinys yra itin ilgai išliekanti, stipri, pasikartojanti ir dažna rasizmo forma; ragina valstybes nares toliau stiprinti kovą su priešiškumu romams savo romų integracijos nacionalinėse strategijose remiantis gerąja praktika;

5.  teigiamai vertina romų bendruomenių ir NVO dalyvavimą įgyvendinant romų integracijos nacionalines strategijas ir ragina jas aktyviau dalyvauti rengiant, stebint, vertinant ir įgyvendinant šias strategijas;

6.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog konkrečios moterų teisių ir lyčių aspekto integravimo priemonės būtų įtrauktos į romų integracijos nacionalines strategijas, ir kad vykdant vertinimą ir metinę stebėseną būtų atsižvelgiama į moterų teisių ir lyčių lygybės perspektyvą kiekviename romų integracijos nacionalinės strategijos skyriuje;

7.  ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinant ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendruosius principus pirmenybę skirti vaikams ir pakartoja, kad labai svarbu skatinti vienodą romų vaikų prieigą prie būsto, sveikatos apsaugos, švietimo ir oraus gyvenimo sąlygų;

8.  ragina valstybes nares veiksmingai įgyvendinti 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis siekiant veiksmingai kovoti su priešiškumu romams, prieš juos nukreipta retorika ir smurtiniais išpuoliais, taip pat romų genocido toleravimu, neigimu ir dideliu sumenkinimu;

9.  primena, kad romai yra Europos kultūros ir bendrų vertybių dalis, todėl ragina valstybes nares ir kitas Europos šalis romų istoriją, visų pirma per antrąjį pasaulinį karą vykdytą genocidą, nagrinėti pasitelkiant dialogą su piliečiais ir jaunimu;

10.  visiškai nedvejodamas smerkia visų formų rasizmą ir diskriminaciją, su kuriais susiduria romai, ir pabrėžia, kad norint, jog priemonės kitose srityse būtų veiksmingos, reikia ryžtingai kovoti su priešiškumu romams;

11.  atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją veiksmingai stebėti ir vertinti, ar valstybės narės laikosi pagrindinių ES vertybių; ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybės narės gerbtų pagrindines teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą veiksmingai stebint ir vertinant, kaip valstybės narės laikosi šių vertybių ir užtikrinant, kad jos atsakytų už bet kokius sisteminius pažeidimus, jeigu jų pasitaikytų;

12.  todėl viešai pripažįsta per antrąjį pasaulinį karą vykdyto romų genocido istorinį faktą;

13.  ragina valstybes nares oficialiai pripažinti šį genocidą ir per antrąjį pasaulinį karą vykdytą kitų formų romų persekiojimą, pavyzdžiui, ištrėmimus ir internavimą;

14.  skelbia, kad Europos diena turėtų būti skirta per antrąjį pasaulinį karą vykdyto romų genocido aukoms atminti ir kad ši diena turėtų būti vadinama Europos romų holokausto atminties diena;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei parlamentams, Europos Tarybai, ESBO ir Jungtinėms Tautoms.

(1) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 112.