2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl pradinio išankstinio finansavimo, skiriamo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiamoms veiksmų programoms, sumos padidinimo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 (COM(2015)0046 – C8-0036/2015 – 2015/0026(COD))

P8_TA(2015)0110 A8-0134/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0046),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 164 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0036/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto nuomonę dėl pasiūlymo finansinio suderinamumo,

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2015 m. balandžio 21 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 41 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0134/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. balandžio 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/..., kuriuo dėl papildomos pradinio išankstinio finansavimo, skiriamo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiamoms veiksmų programoms, sumos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/779.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių (COM(2014)0707 – C8-0271/2014 – 2014/0334(COD))

P8_TA(2015)0111 A8-0026/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0707),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0271/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2015 m. kovo 11 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir 50 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8‑0026/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau išdėstytą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. balandžio 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/..., kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/937.)

2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl apsaugos priemonių, numatytų Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarime (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0304 – C8-0010/2014 – 2014/0159(COD))

P8_TA(2015)0112 A8-0046/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0304),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0010/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0046/2015),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. balandžio 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl apsaugos priemonių, numatytų Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarime (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/938.)

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikros tvarkos taikant Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Albanijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0375 – C8-0034/2014 – 2014/0191(COD))

P8_TA(2015)0113 A8-0047/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0375),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0034/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0047/2015),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. balandžio 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl tam tikros tvarkos taikant Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Albanijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/939.)

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikros tvarkos taikant Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir taikant Europos bendrijos ir Bosnijos ir Hercegovinos laikinąjį susitarimą dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0443 – C8-0087/2014 – 2014/0206(COD))

P8_TA(2015)0114 A8-0017/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0443),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0087/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0017/2015),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. balandžio 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl tam tikros tvarkos taikant Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir taikant Europos bendrijos ir Bosnijos ir Hercegovinos laikinąjį susitarimą dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/940.)

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikros tvarkos taikant Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizavimo ir asociacijos susitarimą (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0394 – C8-0041/2014 – 2014/0199(COD))

P8_TA(2015)0115 A8-0132/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0394),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0041/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0132/2015),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. balandžio 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl tam tikros tvarkos taikant Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/941.)

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0377 – C8-0139/2014 – 2014/0192(NLE))

P8_TA(2015)0116 A8-0029/2014

(Konsultavimosi procedūra – kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2014)0377),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 109 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0139/2014),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0029/2014),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus, nekeičiant jų esmės;

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgiant į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio išsamias sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0534 – C8-0212/2014 – 2014/0246(NLE))

P8_TA(2015)0117 A8-0047/2014

(Konsultavimosi procedūra – kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2014)0534),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 109 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0212/2014),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0047/2014),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus, nekeičiant jų esmės;

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgiant į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

1.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos (2014/2075(DEC))

P8_TA(2015)0118 A8-0101/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2014)0510 – C8‑0140/2014)(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2014)0607), ir į kartu pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2014)0285, SWD(2014)0286),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą „Komisijos 2013 m. rezultatų valdymo srityje apibendrinimas“ (COM(2014)0342),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą dėl Sąjungos finansų vertinimo pagal pasiektus rezultatus (COM(2014)0383) ir prie jos pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2014)0200, SWD(2014)0201),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2014)0615) ir pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2014)0293),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2013 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į įvairius Ombudsmenės sprendimus ir rekomendacijas dėl Komisijos, taip pat į tai, kaip institucijos, siekdamos užtikrinti piliečių interesus, įgyvendina šias rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2013 finansinių metų biudžetą (05303/2015 – C8‑0053/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0101/2015),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Komisijai, kad Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrasis biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat 2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(7);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui, taip pat valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2014/2075(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą(8),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2014)0510 – C8‑0140/2014)(9),

–  atsižvelgdamas į Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2013 finansinių metų galutines metines finansines ataskaitas(10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2014)0607) ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2014)0285, SWD(2014)0286),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2014)0615) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2014)0293),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2013 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymais(11),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(12),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2013 finansinių metų biudžetą (05305/2015 – C8‑0048/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(14), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(15), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(16), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimą 2009/336/EB, kuriuo taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003 įsteigiama vykdomoji įstaiga „Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga“, kuriai pavedama administruoti Bendrijos veiksmus švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros srityse(17),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/776/ES, kuriuo įsteigiama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2009/336/EB(18),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0101/2015),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2013 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusioji Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga) 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2014/2075(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą(19),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2014)0510 – C8‑0140/2014)(20),

–  atsižvelgdamas į Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusioji Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga) 2013 finansinių metų galutines metines finansines ataskaitas(21),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2014)0607), ir kartu pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2014)0285, SWD(2014)0286),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2014)0615) ir pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2014)0293),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusioji Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga) 2013 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymais(22),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (23),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2013 finansinių metų biudžetą (05305/2015 – C8‑0048/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(24),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(25), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(26), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(27), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą 2004/20/EB, kuriuo įsteigiama „Pažangios energetikos vykdomoji įstaiga“, kuriai taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003 pavedama administruoti Bendrijos veiksmus energetikos srityje(28),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/771/ES, kuriuo įsteigiama Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga ir panaikinami sprendimai 2004/20/EB ir 2007/372/EB(29),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0101/2015),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusioji Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga) direktoriui, kad Įstaigos 2013 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusioji Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga) direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

4.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra) 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2014/2075(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą(30),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2014)0510 – C8‑0140/2014)(31),

–  atsižvelgdamas į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra) 2013 finansinių metų galutines metines finansines ataskaitas(32),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2014)0607), ir į kartu pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2014)0285, SWD(2014)0286),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2014)0615) ir pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2014)0293),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra) 2013 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymais(33),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(34),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2013 finansinių metų biudžetą (05305/2015 – C8‑0048/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(35),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(36), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(37), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(38), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimą 2004/858/EB, įsteigiantį vykdomąją įstaigą „Visuomenės sveikatos programos vykdomoji įstaiga“, atsakingą už Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje valdymą(39) taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/770/ES, kuriuo įsteigiama Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2004/858/EB(40),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/927/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/770/ES, siekiant Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomąją įstaigą pertvarkyti į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomąją įstaigą(41),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0101/2015),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra) direktoriui, kad Įstaigos 2013 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra) direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

5.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2014/2075(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą(42),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2014)0510 – C8‑0140/2014)(43),

–  atsižvelgdamas į Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2013 finansinių metų galutines metines finansines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2014)0607) ir kartu pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2014)0285, SWD(2014)0286),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2014)0615) ir pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2014)0293),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2013 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymais(44),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(45),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2013 finansinių metų biudžetą (05305/2015 – C8‑0048/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(46),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(47), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(48), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(49), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimą Nr. 2008/37/EB, kuriuo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003 įsteigiama Mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga, skirta specialiosios Bendrijos programos „Idėjos“ mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiklai valdyti(50),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/779/ES, kuriuo įsteigiama Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/37/EB(51),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0101/2015),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2013 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

6.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2014/2075(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą(52),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2014)0510 – C8‑0140/2014)(53),

–  atsižvelgdamas į Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2013 finansinių metų galutines metines finansines ataskaitas(54),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2014)0607) ir į pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2014)0285, SWD(2014)0286),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2014)0615) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2014)0293),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2013 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymais(55),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(56),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2013 finansinių metų biudžetą (05305/2015 – C8‑0048/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(57),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(58), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(59), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(60), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimą Nr. 2008/46/EB, kuriuo įsteigiama Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga tam tikroms su moksliniais tyrimais susijusioms specialiųjų Bendrijos programų Žmonės , Pajėgumai ir Bendradarbiavimas sritims valdyti(61) pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/778/ES, kuriuo įsteigiama Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/46/EB(62),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0101/2015),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2013 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

7.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji įstaiga) 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2014/2075(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą(63),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2014)0510 – C8‑0140/2014)(64),

–  atsižvelgdamas į Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji įstaiga) 2013 finansinių metų galutines metines finansines ataskaitas(65),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2014)0607) ir į kartu pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2014)0285, SWD(2014)0286),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2014)0615) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2014)0293),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji įstaiga) 2013 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymais(66),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(67),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2013 finansinių metų biudžetą (05305/2015 – C8‑0048/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(68),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(69), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(70), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(71), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 26 d. Komisijos sprendimą Nr. 2007/60/EB dėl Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos įsteigimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003(72),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/801/ES, kuriuo įsteigiama Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2007/60/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2008/593/EB(73),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0101/2015),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji įstaiga) direktoriui, kad Įstaigos 2013 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji įstaiga) direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

8.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl sąskaitų, susijusių su Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto vykdymu, uždarymo, III skirsnis – Komisija (2014/2075(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą(74),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2014)0510 – C8‑0140/2014)(75),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2014)0607) ir į kartu pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2014)0285, SWD(2014)0286),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą „Komisijos 2013 m. rezultatų valdymo srityje apibendrinamoji ataskaita“ (COM(2014)0342),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Sąjungos finansų vertinimo pagal pasiektus rezultatus (COM(2014)0383) ir prie jos pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2014)0200, SWD(2014)0201),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2014)0615) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2014)0293),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2013 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(76) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(77),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2013 finansinių metų biudžetą (05303/2015 – C8‑0053/2015),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2013 finansinių metų biudžetą (05305/2015 – C8‑0048/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(78),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(79), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(80), ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0101/2015),

1.  pritaria Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto sąskaitų uždarymui;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos investicijų bankui, taip pat valstybių narių parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

9.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį (2014/2075(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl vykdomųjų įstaigų 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0101/2015),

A.  kadangi, 20-ąjį kartą iš eilės Audito Rūmai negalėjo pateikti teigiamo patikinimo pareiškimo dėl finansinėse ataskaitose nurodytų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo, o tai kelia grėsmę Sąjungos išlaidų ir politikos teisėtumui;

B.  kadangi ypač tokiomis aplinkybėmis, kai ištekliai riboti, Komisija turėtų būti pavyzdys rodydama, kokia jos išlaidų Europos pridėtinė vertė, ir užtikrindama, kad lėšos, kurias naudodama ji prisiima bendrą arba visišką atsakomybę, būtų leidžiamos laikantis taikomų finansinių taisyklių ir reglamentų;

C.  kadangi Komisijai tenka pagrindinė atsakomybė už Sąjungos biudžeto vykdymą, o valstybės narės turi iš tiesų lojaliai bendradarbiauti su Komisija siekiant užtikrinti, kad asignavimai būtų naudojami pagal patikimo finansų valdymo principus; kadangi visų pirma tais atvejais, kai taikomas pasidalijamojo valdymo principas, valstybėms narėms tenka ypatinga atsakomybė Sąjungos biudžeto vykdymo srityje;

D.  kadangi būtina, kad pagal pasidalijamojo valdymo principą valdant lėšas valstybių narių pateikiami duomenys dėl pajamų ir išlaidų pagal pasidalijamojo valdymo principą būtų teisingi ir tikslūs; kadangi būtina, kad valstybės narės suprastų savo atsakomybę už Sąjungos lėšų valdymą, kai taikomas pasidalijamojo valdymo principas;

E.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 straipsnyje numatytas tarpinstitucinis dialogas suteikia galimybę skatinti naują Komisijos vidaus veiklos efektyvumo kultūrą;

Pasidalijamasis ir decentralizuotas valdymas. Komisijos ir valstybių narių valdymo trūkumai

Išlygos žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje

1.  negali politiniu aspektu užtikrinti, kad Komisijoje ir valstybėse narėse įdiegtos kontrolės procedūros suteikia būtinas garantijas dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros sričių visų pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, kaip galima spręsti pagal Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) GD generalinio direktoriaus metinėje veiklos ataskaitoje, pateiktoje 2014 m. kovo 31 d., įrašytas išlygas;

Išlygos regioninės politikos srityje

2.  negali politiniu aspektu užtikrinti, kad Komisijoje ir valstybėse narėse įdiegtos kontrolės procedūros suteiktų būtinas garantijas dėl regionų politikos visų pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, kaip galima spręsti pagal 2014 m. kovo 31 d. pateiktoje Regioninės ir miestų politikos (REGIO) GD generalinio direktoriaus metinėje veiklos ataskaitoje įrašytas išlygas; pažymi, kad dėl iš dalies patikimos valdymo ir kontrolės sistemos 73 programoms iš 322 programų taikomos išlygos (palyginti su 85 programomis iš 317 veiksmų programų 2012 m.); pažymi, kad šioms 2007–2013 m. laikotarpio programoms, kurioms taikomos išlygos, skirti tarpiniai mokėjimai sudaro 6 035,5 mln. EUR; pažymi, kad Komisija apskaičiavo, jog su rizika susijusi suma yra 440,2 mln. EUR;

3.  pripažįsta, kad šios išlygos, rodančios valstybių narių kontrolės sistemų trūkumus, taip pat yra veiksminga priemonė, kuria Komisija naudojasi siekdama užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi spartesnių veiksmų šiems trūkumams pašalinti ir taip būtų apsaugotas Sąjungos biudžetas;

Išlygos užimtumo ir socialinių reikalų srityje

4.  negali politiniu aspektu užtikrinti, kad Komisijoje ir valstybėse narėse įdiegtos kontrolės procedūros suteiktų būtinas garantijas dėl užimtumo ir socialinių reikalų srities visų pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, kaip galima spręsti pagal Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties (EMPL) GD generalinio direktoriaus metinėje veiklos ataskaitoje, pateiktoje 2014 m. kovo 31 d., įrašytas išlygas; pažymi, kad metinėje veiklos ataskaitoje pateikta išlyga, susijusi su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu atliktais mokėjimais, ir 2013 m. rizika yra susijusi su 123,2 mln. EUR; pažymi, kad šios išlygos apėmė 36 programas iš 118 Europos socialinio fondo (ESF) veiksmų programų (palyginti su 27 programomis iš 117 veiksmų programų 2012 m.);

Audito Rūmų patikinimo pareiškimas

Sąskaitos ir pajamų teisėtumas ir tvarkingumas – teigiama nuomonė

5.  palankiai vertina tai, kad Sąjungos 2013 finansinių metų metinėse finansinėse ataskaitose visais pagrindiniais aspektais teisingai pateikta Sąjungos finansinė būklė 2013 m. gruodžio 31 d., ir su pasitenkinimu pažymi, kad 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinėse ataskaitose nurodytos pajamos visais esminiais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

Išlyga dėl bendromis nacionalinėmis pajamomis (BNP) pagrįstų įnašų

6.  pateikia išlygą dėl valstybių narių BNP įnašams apskaičiuoti taikomo metodo, nes aptikta trūkumų(81), susijusių su Komisijos atliekamu duomenų tikrinimu(82); primena, jog Audito Rūmai padarė išvadą, kad Komisijos atliekamas BNP duomenų tikrinimas nebuvo pakankamai struktūrizuotas ir tikslingas;

Įsipareigojimų teisėtumas ir tvarkingumas – teigiama nuomonė

7.  su pasitenkinimu pažymi, kad 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėse ataskaitose nurodyti įsipareigojimai visais esminiais aspektais yra teisėti ir tvarkingi;

Mokėjimų teisėtumas ir tvarkingumas – neigiama nuomonė

8.  mano, jog nepriimtina, kad dvidešimti metai iš eilės daroma esminių klaidų vykdant mokėjimus;

9.  supranta, kad Audito Rūmai savo neigiamą nuomonę grindžia tuo, kad priežiūros ir kontrolės sistemos yra tik iš dalies veiksmingos ir kad dėl šios priežasties labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis yra 4,7 proc.;

10.  primena, kad 2012 finansiniais metais buvo nustatytas labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis buvo 4,8 proc., 2011 finansiniais metais – 3,9 proc., 2010 finansiniais metais – 3,7 proc., 2009 finansiniais metais – 3,3 proc., 2008 finansiniais metais – 5,2 proc., o 2007 finansiniais metais – 6,9 proc., taigi ankstesnės 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu vidutinis klaidų lygis buvo apie 4,6 proc.; todėl pažymi, kad Audito Rūmų metinėse ataskaitose pastebima klaidų lygio stabilizacija 2013 m. ties vidutiniu 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos lygiu; vis dėlto tai rodo nuolatinio ir neigiamai vertinamo klaidų lygio didėjimo tendenciją nuo 2009 m.;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Audito Rūmų 2013 m. metine ataskaita įvertintas pasidalijamojo valdymo sričių klaidų lygis siekia 5,2 proc.; pažymi, kad visų kitų veiklos išlaidų (kurias Komisija daugiausia valdo tiesiogiai) įvertintas klaidų lygis siekia 3,7 proc.; pabrėžia, kad abu šie klaidų lygiai viršija 2 proc. reikšmingumo ribą; pabrėžia, kad pasidalijamojo valdymo sričių klaidų lygis gerokai didesnis negu visų kitų veiklos išlaidų klaidų lygis;

12.  pažymi, kad REGIO GD generalinis direktorius metinėje ataskaitoje, pateiktoje 2014 m. kovo 31 d., nurodė, kad 2013 m. dėl iš dalies patikimos valdymo ir kontrolės sistemos 73 programoms iš 322 programų taikomos išlygos, o tai reiškia programų, kurioms taikomos išlygos, dalies sumažėjimą palyginti su 2012 m. (85 iš 317 veiksmų programų); pažymi, kad įvertinta su rizika susijusi suma siekia 1 135,3 mln. EUR ir kad minėtosios išlygos ir atitinkama suma susijusios su dviem programavimo laikotarpiais – 2007–2013 m. ir 2000–2006 m.;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų (RTD) GD generalinis direktorius 2014 m. kovo 31 d. paskelbtoje metinėje ataskaitoje pareiškė vieną išlygą dėl Mokslinių tyrimų septintosios bendrosios programos (BP7) ir kad įvertintas poveikis 2013 m. siekia nuo 105,5 mln. iki 109,5 mln. EUR;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad Jūrų reikalų ir žuvininkystės (MARE) GD generalinis direktorius 2014 m. kovo 31 d. paskelbtoje metinėje ataskaitoje pareiškė vieną išlygą dėl Europos žuvininkystės fondo ir kad su rizika susijusi suma 2013 m. siekia 10,77 mln. EUR;

15.  atkreipia dėmesį į būtinybę nuolat gerinti valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemas siekiant užtikrinti geresnį Sąjungos lėšų finansinį valdymą ir klaidų lygio atitinkamuose politikos sektoriuose sumažinimą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu;

Finansinės pataisos ir lėšų susigrąžinimas

16.  pažymi, kad finansinių pataisų, kurios įregistruotos kaip įvykdytos 2013 m., sumažėjo nuo 3,7 mlrd. EUR 2012 m. iki 2,5 mlrd. EUR 2013 m., ir primena, kad didelės 2012 m. finansinės pataisos iš esmės buvo susijusios su viena 1,8 mlrd. EUR pataisa Ispanijoje, kuria buvo pataisytos struktūrinių fondų išlaidos 2000–2006 m. laikotarpiu; pažymi, kad Komisija 2013 m. įvykdė finansines pataisas ir susigrąžinimus, kurių vertė siekė 3 362 mln. EUR, o tai sudaro 2,3 proc. mokėjimų iš Sąjungos biudžeto;

17.  pažymi, kad finansinių pataisų, kurios įgyvendinamos programų likučių išmokėjimo metu, sankaupos kartais yra sudaromos dirbtinai ir kad jos nėra reikšmingos, nes pasirodo praėjus daugybei metų po to, kai buvo atliktos; prašo Komisiją išnagrinėti, ar 2012 m. metodologijos pokytis, kai buvo pereita nuo pavirtintų pataisų prie taikomų pataisų, yra pats tinkamiausias norint atspindėti tikrąją kontrolės ir valdymo sistemų padėtį tam tikrų finansinių metų metu;

18.  pažymi, kad atitinkamas 2013 m. įvykdytų finansinių pataisų sumažėjimas 34 proc. (nuo 3,7 mlrd. EUR iki 2,5 mlrd. EUR) iš dalies buvo kompensuotas 2013 m. susigrąžintų lėšų padidėjimu 27 proc. (nuo 0,7 mlrd. EUR iki 0,9 mlrd. EUR);

19.  apgailestauja, kad dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos teisės aktų, susijusių procedūrų sudėtingumo ir daugelį sričių apimančios kontrolės lygmenų skaičiaus klaidos gali būti ištaisomos tik po kelerių metų nuo tada, kai jos padaromos;

20.  pažymi, kad finansinių pataisų ir susigrąžintų lėšų 2009–2013 m. laikotarpiu vidutinė suma buvo 2,7 mlrd. EUR, t. y. 2,1 proc. vidutinės mokėjimų iš Sąjungos biudžeto sumos tuo laikotarpiu; pažymi, kad, Komisijos nuomone, minėtą tendenciją galima paaiškinti 2000–2006 m. programavimo laikotarpio pabaiga(83); ypač atkreipia dėmesį į tai, kad sanglaudos politikos srityje keturi penktadaliai 2007–2013 m. laikotarpiu atliktų pataisų yra susijusios su ankstesnių laikotarpių veiklos programomis(84); primena, kad valstybės narės turi teisę nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas pakeisti teisėtomis ir tvarkingomis išlaidomis pagal struktūriniams fondams taikomą teisinę sistemą;

21.  primena, kad Komisija ir valstybės narės įpareigotos naudotis taisomosiomis priemonėmis siekdamos apsaugoti Sąjungos biudžetą neveiksmingų kontrolės sistemų ar netvarkingų išlaidų atvejais; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir valstybės narės naudojasi tokiomis taisomosiomis priemonėmis, ir pažymi, kad tuo atveju, jei tokios taisomosios priemonės nebūtų pritaikytos 2013 m. Audito Rūmų audituotiems mokėjimams, bendras įvertintas klaidų lygis siektų 6,3 proc., o ne 4,7 proc.; pabrėžia, jog Audito Rūmai laikėsi nuomonės, kad daugeliu klaidų paveiktų operacijų, ypač pasidalijamojo valdymo srityse, atveju valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad nustatytų ir ištaisytų klaidas; atsižvelgdamas į tai prašo, kad Audito Rūmai savo būsimose metinėse ataskaitose klaidų lygį vertintų remdamiesi prielaida, kad pasinaudota visomis taisomosiomis priemonėmis;

22.  be to, apgailestauja dėl to, kad tos priemonės vis dar daro gana ribotą finansinį poveikį Sąjungos biudžetui, nes daugiau kaip 40 proc. 2013 m. atliktų finansinių pataisų nepriskiriamos asignuotosioms įplaukoms(85), bet gali būti naudojamos tų pačių valstybių narių, dėl kurių buvo atliktos šios pataisos, sanglaudos politikos srityje, taigi mažinamas prevencinis finansinių pataisų poveikis;

23.  pažymi, kad maždaug 28 proc. 2013 m. atliktų finansinių pataisų sudarė Sąjungos atitinkamai programai ir valstybei narei skiriamo finansavimo sanglaudos politikos srityje grynasis sumažinimas;

24.  susirūpinęs pažymi, kad minėtas Komisijos 2014 m. rugsėjo 29 d. komunikatas nepateikia patikimos informacijos apie valstybių narių atliktus panaikinimus, susigrąžintas ir dar nesusigrąžintas struktūrinių fondų lėšas, nes Komisija teigia, kad dėl tam tikrų trūkumų, susijusių su valstybių narių pateiktais duomenimis, ji turėjo taikyti apdairų požiūrį, skirtą užtikrinti, kad sumos nėra perdėtos(86);

25.  prašo Komisijos ir valstybių narių nustatyti patikimas procedūras, skirtas taisomųjų priemonių terminams, pobūdžiui ir kiekiui patvirtinti ir, kiek įmanoma, pateikti informacijai, apimančiai metus, kuriais buvo atliktas mokėjimas, metus, kuriais buvo nustatyta susijusi klaida, ir metus, kuriais, kaip nurodyta finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose, buvo susigrąžintos lėšos ar atliktos finansinės pataisos, atsižvelgiant į daugiametį visos procedūros pobūdį; mano, jog taip pat labai svarbu, kad būtų pateikiama išsami informacija apie susigrąžintas lėšas ir finansines pataisas ir kad duomenys apie asignavimų panaikinimą ir pažeidimų nagrinėjimo procedūras atitinkamais metais būtų visiškai skaidrūs;

Apibendrinamoji ataskaita ir metinės veiklos ataskaitos

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos generaliniai direktoriai iš viso pateikė 17 kiekybiškai įvertintų išlygų, susijusių su išlaidomis; pažymi, kad dėl mažesnio kiekybiškai įvertintų išlygų skaičiaus 2013 m. (21 – 2012 m.) nesumažėjo su rizika susijusi suma ir kad didžiausia bendra su rizika susijusi suma, kurią Komisija paskelbė savo apibendrinamojoje ataskaitoje(87) yra mažesnė nei 4 179 mln. EUR, o tai sudaro 2,8 proc. visų apmokėtų išlaidų;

27.  ragina Komisiją toliau patikslinti su rizika susijusios sumos apskaičiavimą(88), paaiškinant įvertintą taisomųjų mechanizmų poveikį šiai sumai, ir savo apibendrinamojoje ataskaitoje pateikti tinkamą patikinimo pareiškimą, pagrįstą generalinių direktorių metinėmis veiklos ataskaitomis;

28.  primena, kad Komisijos naudojami suvestiniai duomenys yra susiję su Komisijos ir valstybių narių naudojamais taisomaisiais mechanizmais (finansinės pataisos ir lėšų susigrąžinimai), taikomais keleri metai po lėšų išmokėjimo (ypač 1994–1999 m. ir 2000–2006 m. laikotarpiais), ir pažymi, kad šį kartą nei Audito Rūmai, nei Komisija nenurodė tikslaus klaidų lygio;

Našta biudžetui

29.  yra susirūpinęs dėl to, jog iš ataskaitų galima spręsti, kad dėl nepriimtinos Tarybos pozicijos derybų dėl metinio Sąjungos biudžeto metu ir nepaisant didelio mokėjimų lygio 2013 m. toliau didėjo neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai (vertinama, kad 1b išlaidų kategorijoje, visų pirma regioninės politikos srityje, neįvykdytų įsipareigojimų lygis 2013 m. pabaigoje siekė 23,4 mlrd. EUR, palyginti su 5 mlrd. EUR 2010 m. pabaigoje, 11 mlrd. EUR 2011 m. pabaigoje ir 16 mlrd. EUR 2012 m. pabaigoje) ir kiti įsipareigojimai; pažymi, kad metų pabaigoje jie buvo 322 mlrd. EUR(89), ir 2014 m. šis skaičius, ko gero, padidės;

30.  pabrėžia, kad 2013 m. pabaigoje neįvykdyti įsipareigojimai sudarė 322 mlrd. EUR ir buvo numatoma, kad ši suma išaugs 2014 m.; mano, kad tai prieštarauja patikimo finansų valdymo principui, kaip numatyta SESV 310 straipsnyje, todėl kyla abejonių dėl ES biudžeto teisėtumo;

31.  pabrėžia, kad šie „kabantys“ finansiniai įsipareigojimai yra itin svarbūs, nes pirmą kartą nustatyta, kad mokėjimų viršutinės ribos daugelį metų iš esmės išliks stabilios(90);

32.  pažymi, kad ekonomikos krizės sąlygomis trūksta finansinių išteklių; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad didelei daliai biudžeto didžiausia išlaidų riba pagal DFP išlaidų kategorijas yra padalyta į metinius asignavimus pagal valstybes nares; atkreipia dėmesį į tai, kad būdas, kuriuo valstybės narės panaudoja lėšas, dažnai tampa pagrindiniu politikos tikslu (pagal principą „naudok arba prarasi“)(91); todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti pereiti nuo išlaidų prie rezultatų kultūros, sutelkiant dėmesį į pasiektus rezultatus ir vadovaujantis veiksmingumo, rezultatyvumo ir ekonomiškumo principais;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendra išankstinio finansavimo suma 2013 m. pabaigoje siekė 79,4 mlrd. EUR, ir primygtinai teigia, kad dėl ilgų išankstinio finansavimo laikotarpių gali padidėti klaidų ar lėšų praradimo rizika; pabrėžia, kad ši rizika ypač pasireiškia pagal 4 biudžeto išlaidų kategoriją (ES kaip pasaulinio masto veikėja), pagal kurią vykdant tipišką operaciją praeina ketveri metai nuo įsipareigojimų prisiėmimo iki tol, kol Komisija užregistruoja galutinę susijusių išlaidų sumą;

34.  ragina Komisiją dar kartą parengti ir paskelbti ilgalaikę grynųjų pinigų srautų prognozę, kurioje būtų numatyti būsimi mokėjimų poreikiai, siekiant užtikrinti, kad iš patvirtintų metinių biudžetų būtų galima padengti reikiamus mokėjimus; prašo Komisijos prireikus pateikti esamų taisyklių pakeitimus, jei pagal metinius biudžetus neįmanoma užtikrinti pakankamų asignavimų lygio, kuris atitiktų reikiamą mokėjimų lygį;

35.  pakartoja, jog būtina dėti pastangas siekiant ieškoti ilgalaikių sprendimų, kad Komisija vėl galėtų kontroliuoti savo biudžetą; pažymi, kad visų pirma būtina labiau pabrėžti atskaitomybę ir dėmesį sutelkti į veiklos bei lėšų panaudojimo rezultatus; šiuo tikslu pabrėžia, kad Parlamentas turi atlikti aktyvesnį vaidmenį išlaidų ir veiklos tikrinimo procese;

Finansinės priemonės

36.  pastebi, kad iki 2013 m. pabaigos pagal 176 Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) veiklos programas (VP) 25 valstybėse narėse buvo įdiegta 941 finansų inžinerijos priemonė (FIP); yra ypač susirūpinęs, kad tik 47 proc. iš 14,3 mlrd. EUR (6,7 mlrd. EUR), sumokėtų FIP, iš tikrųjų buvo išmokėta galutiniams naudos gavėjams, nors šis skaičius yra didesnis palyginus su 4,7 mlrd. EUR, išmokėtų iki 2012 m. pabaigos; pastebi, kad 47 proc. vidutinis lėšų išmokėjimo lygis 2013 m. pabaigoje neatskleidžia tam tikrų skirtumų tarp fondų ir valstybių narių; pažymi, kad vidutinis lėšų išmokėjimo lygis apima visus 900 fondų: ir tuos, kurie buvo įsteigti 2008 m., ir tuos, kurie buvo naujai įsteigti 2013 m. ir kurių įgyvendinimo etapas tik prasidėjo; mano, kad kai kurių fondų rodikliai mažesni už vidurkį, o kitų fondų lėšų panaudojimo lygis jau siekia 100 proc. ir jie tapo pakartotinai investuojančiais atnaujinamaisiais fondais;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad 14 finansų inžinerijos priemonių buvo įdiegtos valstybėse narėse naudojant kaimo plėtros fondo lėšas; atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2013 m. pabaigos iš Sąjungos biudžeto bankams Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje ir Lietuvoje buvo išmokėta 443,77 mln. EUR; yra susirūpinęs dėl to, kad iš šios sumos nė vienas euras nepasiekė galutinių paramos gavėjų; atkreipia dėmesį į tai, kad šešioms finansų inžinerijos priemonėms, įdiegtoms naudojant Europos žuvininkystės fondo lėšas, finansuoti bankams Graikijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje ir Nyderlanduose buvo išmokėta 72,37 mln. EUR; pažymi, kad tik Latvijoje visos gautos sumos buvo išmokėtos galutiniams paramos gavėjams, Rumunijoje galutiniams paramos gavėjams buvo išmokėta tik 28 proc. lėšų, Bulgarijoje – 77 proc., Estijoje – 91 proc., o Graikijoje ir Nyderlanduose nė kiek(92);

38.  taip pat apgailestauja dėl to, kad šios priemonės yra sudėtingos ir už jas tiksliai sunku atsiskaityti, todėl taip pat nelengva atlikti viešąją kontrolę; ragina Komisiją užtikrinti didesnį skaidrumą ir reguliariai teikti ataskaitas apie sverto poveikį, nuostolius ir riziką, kaip antai investicijų burbulus; primygtinai ragina Komisiją pagal kiekvieną finansų inžinerijos priemonę pateikti finansuojamų projektų skaičių ir pasiektus rezultatus ir aiškiai nurodyti, kiek Sąjungos biudžeto lėšų panaudota šiems FIP projektams bendrai finansuoti, taip pat pateikti išsamią FIP sąnaudų ir naudos analizę palyginti su labiau tiesioginėmis projektų finansavimo formomis;

39.  palankiai vertina tai, kad per metinius peržiūros posėdžius finansinių priemonių įgyvendinimo klausimas sistemingai įtraukiamas į darbotvarkę, analizuojami trūkumai ir siūlomi taisomieji veiksmai; su pasitenkinimu pripažįsta, kad kitu 2014–2020 m. laikotarpiu šios srities trūkumai buvo pataisyti, t. y. mokėjimai bus pervedami finansines priemones valdantiems fondams tik tuomet, kai faktinis išmokėjimo galutiniams paramos gavėjams lygis pasieks tam tikrą procentinę dalį;

40.  rekomenduoja, kad, turint mintyje naštą mokėjimams skirtam biudžetui ir tai, kad pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – Finansinis reglamentas) 140 straipsnio 7 dalį reikalaujama vengti su finansinėmis priemonėmis susijusių perteklinių likučių, Komisija užtikrintų, kad įnašai iš Sąjungos biudžeto tokioms priemonėms finansuoti būtų nustatomi pagal realius pinigų srautus;

41.  yra itin susirūpinęs dėl kelių Audito Rūmų išvadų dėl regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansų įstaigų paskolomis, siekiant remti Sąjungos išorės politiką, veiksmingumo(93);

42.  pažymi, kad nors šios priemonės buvo nustatytos tinkamai, dėl Komisijos valdymo trūkumų jų derinimas nedavė tiek naudos, kiek galėjo duoti; prašo Komisijos atlikti mokėjimą tik tuomet, kai paramos gavėjui lėšos iš tiesų reikalingos, ir pagerinti Sąjungos dotacijų įgyvendinimo stebėseną;

Komisijos ir valstybių narių atsakomybė taikant pasidalijamąjį valdymą

43.  pabrėžia, kad pagal SESV 317 straipsnį Komisijai tenka galutinė atsakomybė už Sąjungos biudžeto vykdymą; pabrėžia, kad tuomet, kai Komisija vykdo biudžetą taikydama pasidalijamąjį valdymą, biudžeto vykdymo užduotys pagal Finansinio reglamento 59 straipsnį pavedamos valstybėms narėms ir jos prisiima politinę ir finansinę atsakomybę; taigi pakartoja, kad valstybės narės turi veikti griežtai laikydamosi patikimo finansų valdymo principo ir nedaryti neigiamo poveikio savo atsakomybei valdant Sąjungos lėšas;

44.  atkreipia dėmesį į Komisijos 2014 m. spalio 28 d. komunikatą „Tarpinstitucinės darbo grupės rekomendacijų dėl nacionalinių pareiškimų įvedimo ir naudojimo priėmimas“ (COM(2014)0688); pabrėžia, kad pareiškimų teikimas nėra privalomas ir todėl palankiai vertina tai, kad keturios valstybės narės – Danija, Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė – nusprendė juos teikti; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad skiriasi šių pareiškimų forma, apimtis, išsamumas ir ataskaitinis laikotarpis, ir pažymi, kad dėl to iš jų mažai naudos;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis pakartotiniais Audito Rūmų pareiškimais, keturių minėtųjų valstybių narių pateikti nacionaliniai valdymo pareiškimai itin menkai pasitarnauja Audito Rūmams atliekant auditą ir negali būti laikomi patikimu informacijos šaltiniu norint pateikti patikinimo pareiškimą;

46.  be to, apgailestauja dėl minėto Komisijos 2014 m. spalio 28 d. komunikato, kad nepadaryta esminės pažangos siekiant pagerinti finansų valdymą, dėl kurio, priėmus neteisingus sprendimus politiniu ir valdymo lygmenimis, galėtų būti nuolat prarandami Sąjungos pinigai; ragina parengti sankcijų, taikomų, jei valstybės narės pateikia neteisingą informaciją apie programą ir neteisingus pareiškimus, sistemą;

47.  atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir Tarybą imtis konkrečių ir tikslingų veiksmų siekiant užtikrinti reikiamą pažangą patikimo finansų valdymo srityje, įskaitant aktyvesnį nacionalinių pareiškimų priemonės naudojimą, nes ši priemonė praktiškai nereikalauja daug papildomų pastangų (kaip pranešama, šiuo tikslu reikia mažiau nei vieno etato per metus vienoje valstybėje narėje), tuo pat metu pažymi, kad itin svarbu, jog valstybės narės, pateikdamos oficialų dokumentą, prisiimtų politinę atsakomybę už Sąjungos lėšų naudojimą; ragina Komisiją ir valstybes nares skelbti ne tik nacionalinius pareiškimus, bet taip pat metines suvestines ir valdymo pareiškimus siekiant suteikti daugiau informacijos apie finansų valdymą ir pasiekti konkrečios pažangos šioje srityje; primygtinai ragina Komisiją pateikti rekomendaciją Parlamentui ir Tarybai siekiant skatinti naudoti nacionalinius pareiškimus laikantis tarpinstitucinės darbo grupės rekomendacijų dėl nacionalinių pareiškimų įvedimo ir naudojimo;

48.  mano, kad naudojant struktūrinius fondus itin svarbu skatinti visišką skaidrumą ir skelbti paskirtų projektų apskaitos dokumentus;

Valstybių narių pateiktų duomenų patikimumas

49.  pažymi, kad taikant pasidalijamąjį valdymą valstybių narių vykdomų pirmojo lygio patikrų patikimumo stoka kenkia Komisijos tarnybų rengiamų metinių veiklos ataskaitų ir Komisijos tvirtinamos apibendrinamosios ataskaitos patikimumui, nes jos iš dalies yra pagrįstos nacionalinių valdžios institucijų vykdomų patikrų rezultatais; primena anksčiau išsakytą savo reikalavimą, kad Komisija įvertintų ir, prireikus, koreguotų valstybių narių duomenis siekiant parengti patikimas ir objektyvias metinės veiklos ataskaitas;

50.  prašo, kad generaliniai direktoriai savo metinėse veiklos ataskaitose išsamiai praneštų apie klaidų lygį, kurį nurodė valstybės narės, ir, prireikus, apie Komisijos atliktas pataisas veiksmų programų lygmeniu;

Valstybės narės, kurių rezultatai blogiausi

51.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai kartu su savo 2013 m. metine ataskaita, kurioje iš dalies atsižvelgta į Parlamento rezoliucijoje dėl 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo išsakytą prašymą pateikti su konkrečia šalimi susijusią informaciją, kai taikomas pasidalijamasis valdymas, paskelbė savo audito, susijusio su taikant pasidalijamojo valdymo principą valdomomis lėšomis žemės ūkio ir sanglaudos srityse 2009–2013 m. laikotarpiu, rezultatų apžvalgą;

52.  pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų pateiktais duomenimis apie Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (pagrindiniai duomenys įtraukti į Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD ir Regioninės ir miestų politikos GD 2013 m. metines veiklos ataskaitas) lėšų, susijusių su rizika, sumas ir procentinę dalį, didžiausias klaidų lygis nustatytas Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje;

53.  pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų pateiktais duomenimis apie Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondų regionų plėtrai (pagrindiniai duomenys įtraukti į Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD 2013 m. metinę veiklos ataskaitą) lėšų, susijusių su rizika, sumas ir procentinę dalį, didžiausias klaidų lygis nustatytas Rumunijoje, Bulgarijoje ir Portugalijoje;

54.  ragina Audito Rūmus parengti savo konkrečioms šalims pritaikytą ataskaitų rengimo metodą, kurį taikant būtų atsižvelgiama ne vien tik į su rizika susijusias sumas, bet taip pat į valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemas ir Komisijos ir valstybių narių taikomus taisomuosius mechanizmus tam, kad būtų galima tinkamai įvertinti valdymo raidą valstybėse narėse, kurių rezultatai blogiausi, ir rekomenduoti geriausius galimus sprendimus;

55.  primena, kad korupcija daro didelę žalą Sąjungos lėšoms; susirūpinęs dėl duomenų, iš kurių matyti, kad kai kurioms valstybėms narėms šis reiškinys daro ypač didelę įtaką ir todėl primena 2013 m. gegužės 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl Italijos 2013 m. nacionalinės reformos programos su Tarybos nuomone dėl 2012-2017 m. Italijos stabilumo programos(94); ragina kuo greičiau patvirtinti Direktyvą dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu;

Interesų konfliktai

56.  apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse teisės aktai, susiję su parlamento, vyriausybės ir vietos tarybų narių interesų konfliktais, yra netikslūs ir nepakankami; ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti dabartinę padėtį ir prireikus pateikti rekomendacijas arba netgi teisiškai privalomus sprendimus; mano, kad tokie patys reikalavimai turėtų būti taikomi kandidatams į Komisijos narius ir Komisijos nariams;

Įplaukos. BNP pagrįsti nuosavi ištekliai

57.  pažymi, jog Audito Rūmai, atlikdami auditą (žr. 2013 m. metinės ataskaitos 2.27 punktą), nustatė, kad Komisijai apskaičiuojant valstybių narių įnašus ir jų mokėjimus, kurių dauguma pagrįsti 2013 m. prognozuojamais bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) duomenimis, esminių klaidų nepadaryta;

58.  prašo Komisijos užtikrinti, kad Eurostato ir valstybių narių duomenys būtų identiški, kadangi BNP rodiklis itin svarbus ne tik Sąjungos įplaukų, bet ir išlaidų aspektu;

59.  primena Audito Rūmų 2012 m. metinėje ataskaitoje pateiktą kritiką dėl Komisijos atliekamo BNP duomenų tikrinimo veiksmingumo stokos (žr. 2012 m. metinės ataskaitos 2.41 punktą); pabrėžia, kad dėl ilgą laiką taikomų bendrųjų išlygų ir pernelyg ilgos BNP duomenų, naudojamų nuosaviems ištekliams nustatyti, tikrinimo ciklo trukmės gali rastis biudžeto neapibrėžtumas, kaip buvo pabrėžta valstybių narių diskusijose dėl 2014 m. bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 6 projekto(95);

60.  apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės, nepaisant to, kad žinojo apie statistikos metodikos BNP pagrįstam įnašui apskaičiuoti pokyčius, taikomus nuo 2014 m. pavasario, nenumatė, kad dėl šių pokyčių padidės jų įnašas į biudžetą;

61.  apgailestauja dėl to, kad Komisija, nepaisant to, kad nuo 2013 m. pavasario žinojo, jog BNP pagrįstam įnašui apskaičiuoti taikomos statistikos metodikos pokyčiai galėtų labai padidinti tam tikrų valstybių narių įnašą į biudžetą, primygtinai siekė, kad šis klausimas būtų sprendžiamas kaip grynai techninio pobūdžio problema(96);

62.  primena, jog Audito Rūmai savo nuomonėje Nr. 7/2014(97) pateikė išvadą, kad Komisijos pasiūlymas leisti atidėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) balansų mokėjimus ir juos koreguoti išskirtinėmis aplinkybėmis gali padidinti nuosavų išteklių sistemos sudėtingumą ir valstybių narių biudžeto neapibrėžtumą;

63.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (COM(2014)0704), svarstomas tik termino, iki kurio valstybės narės turi skirti išteklius tuo atveju, kai gauna dideles sumas dėl teigiamo PVM ir BNP balanso ir korekcijų, atidėjimas, ir pažymi, kad, jei valstybės narės turi didelį neigiamą PVM ir BNP balansą ir korekcijas, būtų galima Komisiją įpareigoti parengti taisomąjį biudžetą, skirtą papildomoms įplaukoms surinkti;

64.  apgailestauja, kad Taryba, nepaisydama Komisijos pasiūlytos visuotinės nuosavų išteklių sistemos reformos, kurią palankiai įvertino Parlamentas(98) ir kuria siekiama užtikrinti didesnį nuosavų išteklių sistemos teisingumą, suprantamumą, skaidrumą ir veiksmingumą bei sumažinti nacionalinius įnašus, iki šiol nepadarė jokios pažangos nuosavų išteklių sistemos reformos klausimu, remdamasi minėtaisiais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

Taikytinos priemonės

65.  ragina Komisiją:

66.  pažymi, kad Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 2/2014 „Ar tinkamai valdomi preferenciniai prekybos susitarimai?“ nustatė kontrolės strategijos ir rizikos valdymo trūkumų Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, dėl kurių Sąjungos biudžetas gali patirti nuostolių; pažymi, kad šiuos trūkumus patvirtino minėtose trijose valstybėse narėse nustatyta potencialiai prarastų įplaukų suma; pažymi, jog ekstrapoliuodami 2009 m. imtyje nustatytas klaidas, Audito Rūmai įvertino, kad šiose valstybėse narėse dėl senaties taikymo netinkamų muitų suma siekė 655 mln. EUR; pažymi, kad tai sudaro apie 6 proc. bendros importo muitų sumos, tais metais surinktos penkiose atrinktose valstybėse narėse (167 mln. EUR Vokietijos, 176 mln. EUR Prancūzijos ir 312 mln. EUR Jungtinės Karalystės atveju);

Žemės ūkis

Žemės ūkis. Demografiniai ir su paramos gavėjų struktūra susiję iššūkiai

67.  pabrėžia, kad demografiniai pokyčiai bendrai žemės ūkio politikai (BŽŪP) daro didesnę įtaką nei bet kuriai kitai Sąjungos politikai, nes beveik trečdalis iš 12 mln. Sąjungos ūkininkų, kuriems skiriama daugiau kaip 45 proc. Sąjungos biudžeto lėšų, yra vyresni nei 65 metų ir tik 6 proc. – jaunesni nei 35 metų(99); atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina vykdant BŽŪP reformą pradėtas įgyvendinti programas, kuriomis siekiama remti jaunus ūkininkus;

68.  apgailestauja dėl to, kad priemonėmis, kurių ėmėsi Komisija žemės ūkio politikos srityje, iki šiol nepavyko ištaisyti demografinės pusiausvyros sutrikimo, ir dėl šios priežasties ragina Komisiją persvarstyti paramą žemės ūkiui iš biudžeto;

69.  pabrėžia, kad mažiau kaip 2 proc. Sąjungos ūkininkų gauna 31 proc. BŽŪP tiesioginių išmokų; atkreipia dėmesį į tai, kad BŽŪP visų pirma turėtų būti orientuota į smulkius ūkininkus, ir mano, kad dėl dabartinės praktikos daromas tolesnis neigiamas poveikis BŽŪP politiniam priimtinumui;

70.  primena, jog Europos Parlamentas ir Taryba, siekdami užtikrinti, kad BŽŪP būtų teisingesnė, nustatė(100), kad sumažinami 150 000 EUR sumą viršijantys mokėjimai, ir numatė galimybę taikyti viršutines tiesioginių išmokų ribas; taigi prašo Audito Rūmų rengiant kitas metines ataskaitas patikrinti šios priemonės veiksmingumą ir rezultatyvumą;

71.  atkreipia dėmesį į tai, kad Čekijos Respublikoje, po to Slovakijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir Bulgarijoje tebėra skirtingiausios žemės ūkio sistemos(101); ragina Komisiją ir valstybes nares geriau suderinti jų paramos gavėjų struktūrą ir reikalauja, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) GD generalinis direktorius kasmet kartu su savo metine veiklos ataskaita pateiktų orientacinius duomenis apie BŽŪP tiesioginės pagalbos išmokų gamintojams paskirstymą pagal valstybes nares ir paramos gavėjų kategorijas;

Žemės ūkis. Pirmojo ramsčio klaidų lygis

72.  apgailestauja, kad vykdant Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) mokėjimus 2013 m. padaryta esminių klaidų ir Audito Rūmų apskaičiuotas labiausiai tikėtinas klaidų lygis yra 3,6 proc. (3,8 proc. 2012 m.)(102) ir kad iš penkių kontrolės sistemų, tikrintų dėl išlaidoms priskirtų mokėjimų, dvi pripažintos neveiksmingomis, dvi – iš dalies veiksmingomis ir viena – veiksminga;

73.  pabrėžia, kad 33 klaidų iš 101 Audito Rūmų nustatytos kiekybiškai įvertinamos klaidos atvejais nacionalinės valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos ir galėjo bent iš dalies tų klaidų išvengti, jas nustatyti ir pataisyti ir tuomet, jei visa ši informacija būtų buvusi panaudota tinkamai, labiausiai tikėtinas klaidų lygis šioje srityje būtų buvęs 1,1 proc. mažesnis ir gana artimas nustatytai 2 proc. reikšmingumo ribai; pabrėžia, kad valstybėms narėms tenka svarbi atsakomybė tinkamai ir teisėtai vykdyti Sąjungos biudžetą tuo atveju, kai jos yra atsakingos už Sąjungos lėšų valdymą;

Kompleksinė parama

74.  pažymi, kad Audito Rūmų auditas apėmė kompleksinės paramos reikalavimų patikrinimą ir kad atvejai, kai nebuvo laikomasi kompleksinės paramos reikalavimų, buvo laikomi klaidomis, jei buvo įrodyta, jog tais metais, kai ūkininkas teikė paraišką paramai gauti, pažeidimas jau egzistavo; pabrėžia, kad Audito Rūmai nustatydami klaidų lygį taip pat atsižvelgė į trūkumus kompleksinės paramos srityje, ir pažymi, kad, Komisijos nuomone, kompleksinė parama nėra susijusi su teise gauti išmokas, bet yra susijusi tik su administracinėmis sankcijomis;

75.  atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija savo atsakyme Audito Rūmams pažymi, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui numatyta teisinė sistema buvo supaprastinta, ir ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos informuoti, kaip šias supaprastinimo priemones pavyko įgyvendinti praktiškai ir kokių papildomų priemonių galėtų būti imtasi bet kurių likusių sudėtingų taisyklių ir tinkamumo finansuoti sąlygų atžvilgiu;

Klaidų lygis, nustatytas taikant rinkos priemones

76.  yra susirūpinęs dėl to, kad, kaip apskaičiavo Komisija, su žemės ūkio rinkų priemonėmis susijusių klaidų lygis yra 7,44 proc.; apgailestauja dėl to, kad 2013 m. tai antras pagal dydį klaidų lygis politikos srityje;

77.  pabrėžia, kad išlygos, kurias Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) GD generalinis direktorius pateikė savo 2013 m. metinėje veiklos ataskaitoje, patvirtina nerimą keliančią rinkos priemonių padėtį, nes jos susijusios su septyniomis pagalbos schemomis devyniose valstybėse narėse, ypač vaisių ir daržovių, vynuogynų restruktūrizavimo, investicijų į vyno gamybą, paukštienos eksporto grąžinamųjų išmokų sektoriuose ir vykdant pieno vartojimo skatinimo mokyklose programą;

78.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis mažesnių programų, pvz., vaisių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programos, nėra patogios įgyvendinti, iš dalies dėl susijusios biurokratijos, todėl jų lėšų įsisavinimas ir įgyvendinimas yra nepakankami;

79.  apgailestauja dėl didelių kontrolės procedūrų, taikomų suteikiant pripažinimą vaisių ir daržovių gamintojų grupėms(103) Lenkijoje, Austrijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje, trūkumų, nurodytų Audito Rūmų 2013 m. metinėje ataskaitoje ir patvirtintų Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) GD generalinio direktoriaus, kuris savo 2013 m. metinėje veiklos ataskaitoje pateikė išlygą, pagrįstą savo vertinimu, kad maždaug 25 proc. visų išlaidų pagal šią priemonę, t. y. 102,7 mln. EUR, yra susiję su rizika;

80.  ypač apgailestauja dėl Komisijos nustatytų trūkumų, susijusių su vynuogynų restruktūrizavimo priemone Ispanijoje, dėl kurios buvo pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) GD generalinio direktoriaus išlyga, nes pataisytų klaidų lygis buvo 33 proc. ir 54 mln. EUR suma buvo susijusi su rizika, ir priemone „Paukštienos eksportas Prancūzijoje“, nes pataisytų klaidų lygis buvo 69,6 proc. ir 29,3 mln. EUR suma buvo susijusi su rizika;

Valstybių narių duomenų apie tiesiogines išmokas patikimumas

81.  palankiai vertina tai, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) GD atliko individualų kiekvienos mokėjimo agentūros vertinimą, pagrįstą visa turima informacija, įskaitant Audito Rūmų audito išvadas, nes klaidų lygis, apie kurį pranešė valstybės narės, pateikdamos savo tikrinimų statistikos duomenis, neapima visų likutinio klaidų lygio komponentų ir ne visada yra patikimas;

82.  pakartoja Audito Rūmų tvirtinimus(104), kad, sprendžiant pagal šio naujo metodo rezultatus, remiantis valstybių narių tikrinimų statistikos duomenimis, mokėjimo agentūrų direktorių pareiškimais ir sertifikavimo įstaigų atliktu darbu, galima gauti tik ribotą patikinimą;

83.  pažymi, jog nepaisant to, kad beveik visos tiesiogines išmokas tvarkančios mokėjimo agentūros buvo sertifikavimo institucijų akredituotos ir patvirtintos, ir nepaisant to, kad 79 patikinimo pareiškimams iš 82 mokėjimo agentūrų pateiktų patikinimo pareiškimų sertifikavimo įstaigos 2013 m. pateikė besąlyginę nuomonę, taip patvirtindamos mokėjimo agentūrų direktorių pateiktų patikinimo pareiškimų tikslumą, Komisija, nurodydama didesnį klaidų lygį, turėjo patikslinti 42 iš 68 mokėjimo agentūrų, kurių likutinis klaidų lygis viršijo 2 proc., nurodytą klaidų lygį;

84.  pažymi, kad 5 mokėjimų agentūros, kurių klaidų lygis didžiausias, buvo:

85.  apgailestauja dėl to, kad pagal dabartinę teisinę sistemą nenumatyta sankcijų už neteisingus ar melagingus(105) mokėjimo agentūrų pranešimus;

86.  ragina, kad Sąjungos pareigūnai atidžiau prižiūrėtų, stebėtų ir labiau koordinuotų nacionalines mokėjimo agentūras atitinkamose valstybėse narėse, visų pirma tas mokėjimo agentūras, kurios per pastaruosius trejus metus nuolat buvo nepakankamai veiksmingos, siekiant, kad būtų galima įveikti nacionalinių mokėjimo agentūrų patiriamas problemas ir užtikrinti veiksmingesnį mokėjimų administravimą;

IAKS ir ŽSIS

87.  pritaria Komisijos ir Audito Rūmų nuomonei, kad apskritai Integruotai administravimo ir kontrolės sistemai (IAKS) tenka vienas iš svarbiausių vaidmenų siekiant išvengti ir mažinti klaidų ūkininkų paraiškose, ir nurodo, kad tinkamas šios sistemos veikimas turėtų užtikrinti, jog vykdant tiesiogines žemės ūkio išmokas nebūtų daroma esminių klaidų;

88.  apgailestauja dėl to, kad nuolat nustatoma trūkumų pašalinant reikalavimų neatitinkančią žemę iš žemės sklypų identifikavimo sistemos (ŽSIS) ir vykdant administracinį ūkininkų paraiškų tvarkymą ir dėl to labai padidinamas esminių klaidų, kurių vis dar daroma vykdant EŽŪGF mokėjimus, lygis;

89.  dar kartą pabrėžia ŽSIS nustatytų trūkumų horizontalųjį aspektą; pažymi, kad nuo 2007 m. Audito Rūmai išnagrinėjo 38 mokėjimo agentūrų IAKS visose 28 valstybėse narėse, ir labai apgailestauja, kad tik 7 kontrolės sistemos įvertintos kaip veiksmingos, 22 – kaip iš dalies veiksmingos, o 9 – kaip neveiksmingos; ragina Komisiją užtikrinti, kad biudžetui kylanti finansinė rizika būtų kompensuojama grynosiomis finansinėmis pataisomis;

Procedūros, skirtos užtikrinti netinkamai paskirtų išmokų susigrąžinimą

90.  yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai pranešė(106), jog Airijoje apie sumas, prarastas dėl pažeidimų ar aplaidumo, susijusių su 2008 ir ankstesnių metų mokėjimų prašymais, skolininkams buvo pranešta gerokai pavėlavus ir kelerius metus nebuvo taikoma jokia susigrąžinimo ar išieškojimo procedūra;

91.  nurodo, kad iki 2012 m. pabaigos iš 6,7 mln. EUR skolos, susijusios su šių mokėjimų prašymų pateikimo metais, 2,3 mln. EUR buvo padengta iš Sąjungos biudžeto taikant 50/50 taisyklę, nepaisant Audito Rūmų nustatytų atidėliojimų, susijusių su pranešimo procedūra, ir būgštavimų, kad šios Sąjungos biudžeto lėšos bus galutinai prarastos;

92.  taip pat yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvadų dėl to, kad Italijos valdžios institucijos nenurodė, ar skolų priežastis buvo pažeidimai ar administracinės klaidos, dėl kurių galėtų tekti padengti išlaidas iš Sąjungos biudžeto; prašo Komisijos iki metų pabaigos iš esmės išnagrinėti šią padėtį ir pateikti išsamią analizę;

93.  pažymi, kad, remiantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) GD 2013 m. metinėje veiklos ataskaitoje(107) pateiktais duomenimis, valstybės narės, kurių rezultatai netinkamai paskirtų išmokų susigrąžinimo aspektu blogiausi, yra Bulgarija, iš kurios netinkamai paskirtų išmokų susigrąžinta 4 proc., Graikija – 21 proc., Prancūzija – 25 proc., Slovėnija – 25 proc., Slovakija – 27 proc. ir Vengrija – 33 proc.; reiškia susirūpinimą dėl nerimą keliančio mažo susigrąžinimo lygio tam tikrose srityse ir prašo Komisijos pateikti ataskaitą, kurioje butų nurodytos susijusios priežastys ir galimybės pagerinti padėtį;

Sąskaitų patvirtinimo procedūra

94.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. Komisija priėmė keturis sprendimus dėl atitikties, pagal kuriuos buvo atliktos 1 116,8 mln. EUR vertės finansinės pataisos (861,9 mln. EUR suma, susijusi su EŽŪGF, ir 236,2 mln. EUR suma, susijusi su Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kurios sudaro maždaug 2 proc. Sąjungos 2013 m. žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirto biudžeto (1,4 proc. 2008–2012 m. laikotarpiu));

95.  pažymi, kad ši suma negali būti lyginama su Audito Rūmų nustatytu labiausiai tikėtinu klaidų lygiu, nes Komisijos atitikties auditai yra sisteminio pobūdžio, juos atliekant netikrinamas vykdytų operacijų tvarkingumas, jie apima su keleriais biudžetiniais metais susijusias išlaidas, lemia 65 proc. operacijų taikomą finansinį koregavimą nustatant fiksuoto dydžio sumą ir todėl nėra tinkami metiniam klaidų lygiui apskaičiuoti(108);

96.  pabrėžia, kad, remiantis Audito Rūmų išvadomis(109), 2013 m. vidutinio finansinių pataisų lygio padidėjimą, palyginti su 2008–2012 m. laikotarpiu, iš esmės galima paaiškinti tuo, kad neišspręstų audito bylų sumažėjo nuo 553 audito bylų 2012 m. pabaigoje iki 516 bylų 2013 m. pabaigoje ir kad pagal šias išspręstas bylas, susijusias su finansiniai metais iki 2010 m., atliktų finansinių pataisų vertė siekė 881 mln. EUR (79 proc. visos sumos);

97.  yra susirūpinęs dėl to, kad pagal šiuo metu galiojančias nuostatas(110) neužtikrinamas taikinimo institucijos, kuri gali dalyvauti vykdant atitikties patvirtinimo procedūrą, nepriklausomumas;

Kaimo plėtros, aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos sritys

98.  pažymi, kad 2013 m. vykdant mokėjimus kaimo plėtros, aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos srityse padaryta esminių klaidų, bet labiausiai tikėtinas klaidų lygis sumažėjo iki 6,7 proc. palyginti su 7,9 proc. 2012 m., o septynios iš 13 priežiūros ir kontrolės sistemų, tikrintų dėl išlaidoms priskirtų mokėjimų valstybėse narėse, buvo įvertintos kaip iš dalies veiksmingos ir 6 – kaip neveiksmingos;

99.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad labiausiai tikėtiną klaidų lygį būtų buvę galima sumažinti iki 2 proc., jei nacionalinės valdžios institucijos būtų panaudojusios visą turimą informaciją klaidoms išvengti, joms aptikti ir jas ištaisyti; pabrėžia, kad valstybėms narėms tenka svarbi atsakomybė tinkamai ir teisėtai vykdyti Sąjungos biudžetą tuo atveju, kai jos yra atsakingos už Sąjungos lėšų valdymą;

100.  apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmų apskaičiuotas vidutinis klaidų lygis kaimo plėtros srityje per pastaruosius trejus metus buvo 8,2 proc., o 2013 m. – 7,9 proc.(111); labai apgailestauja, kad 2013 m. tai didžiausias klaidų lygis politikos srityje;

101.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų nustatytų klaidų atsirado daugiausia todėl, kad paramos gavėjai nesilaikė finansavimo tinkamumo reikalavimų, netinkamai buvo taikomos viešųjų pirkimų taisyklės ir buvo nesilaikoma agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų;

102.  yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai nustatė, jog dėl įtariamo privačių paramos gavėjų tyčinio pažeidimo aštuntadaliu padidėjo klaidų lygio rodiklis kaimo plėtros srityje, ir apgailestauja, kad dėl konkrečios kaimo plėtros priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės produktų vertės didinimas“ labiausiai padidėjo klaidų lygis, susijęs su privačiomis investicijomis(112), į kurį atsižvelgdami Audito Rūmai išreiškė didžiulį susirūpinimą priemonės efektyvumu ir veiksmingumu siekiant politikos tikslų;

103.  pritaria Audito Rūmų nuomonei(113), kad padarytos klaidos iš dalies atsirado dėl taisyklių sudėtingumo ir didžiulės pagalbos schemų pagal 2007–2013 m. programas įvairovės; iš viso 46 kaimo plėtros priemonės, kurių kiekvienai nustatytos atskiros taisyklės ir reikalavimai;

104.  pripažįsta, kad Komisija vis dažniau sustabdo ir nutraukia mokėjimus ir taip užtikrina, kad tais atvejais, kai nustatoma trūkumų, būtų sistemingai taikomos taisomosios priemonės;

105.  palankiai vertina Komisijos persvarstytą metodą likutiniam klaidų lygiui apskaičiuoti, pagal kurį atsižvelgiama į visus susijusius auditus ir informaciją, siekiant pakoreguoti valstybių narių praneštą klaidų lygį;

106.  apgailestauja dėl to, kad valstybių narių pateikti duomenys apie jų atliktų tikrinimų rezultatus nėra patikimi; atkreipia dėmesį į tai, kad sertifikavimo įstaigos pateikė sąlyginę nuomonę, kurioje teigiama, kad tik devynių agentūrų iš 74 mokėjimo agentūrų klaidų lygis viršijo 2 proc.(114), nors Komisija pateikė sąlyginę nuomonę dėl 31 agentūros 24 valstybėse narėse(115);

107.  apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių taisomųjų veiksmų kokybės ir dėl to, kad nėra sistemingo metodo, skirto klaidų priežastims visose valstybėse narėse pašalinti; pabrėžia, kad trūksta prevencinių veiksmų plačiai paplitusiems trūkumams Sąjungos lygmeniu išvengti;

108.  pripažįsta, kad 4 300 000 EUR lėšos, numatytos pagal 17 04 skyrių „Maisto ir pašarų sauga, gyvūnų sveikata, gyvūnų gerovė ir augalų sveikata“, nepakankamai panaudotos dėl šių pagrindinių veiksnių: 900 000 EUR sumos, susijusios su įvairioms programoms numatytomis asignuotosiomis įplaukomis, kurios gali būtų panaudotos 2014 m., ir 2 000 000 EUR sumos, susijusios su neatidėliotinos pagalbos fondu; pažymi, kad atsižvelgiant į pastarąją sumą 50 proc. arba 1 000 000 EUR suma buvo perkelta į 2014 m. (siekiant kovoti su mėlynojo liežuvio liga Vokietijoje) ir panaudota tais metais;

Su žemės ūkiu ir kaimo plėtra susiję prašymai Komisijai, valstybėms narėms ir Audito Rūmams

109.  prašo Audito Rūmų apskaičiuoti atskirus klaidų lygius rinkos priemonėms ir tiesioginėms išmokoms pagal BŽŪP pirmąjį ramstį;

110.  rekomenduoja, kad Komisija aktyviai stebėtų, kaip taikomi taisomieji veiksmai, susiję su kontrolės sistemos, taikomos Sąjungos pagalbai siekiant pripažinti vaisių ir daržovių gamintojų grupes Lenkijoje, ir veiklos programos, taikomos gamintojų organizacijoms Austrijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje, trūkumais;

111.  ragina Komisiją pademonstruoti Sąjungos žemės ūkio rinkos priemonių pridėtinę vertę, turint mintyje galimų nuostolių, darančių poveikį Sąjungos biudžetui, riziką, ir prašo Komisijos apsvarstyti galimybę jas panaikinti, jei ši rizika būtų pernelyg didelė; prašo Komisijos ataskaitoje, parengtoje po to, kai bus suteiktas Komisijos 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas, nurodyti veiksmus, kurių ėmėsi Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), atsižvelgdama į vykdyto audito dėl paukštienos eksporto grąžinamosios išmokos Prancūzijoje rezultatus;

112.  prašo Komisijos parengti pasiūlymus siekiant numatyti sankcijas už suklastotas arba neteisingas mokėjimo agentūrų ataskaitas, kurie apimtų būtent šiuos tris aspektus: patikrų statistiką, mokėjimo agentūrų pareiškimus ir sertifikavimo įstaigų atliktą darbą; prašo Komisijai suteikti įgaliojimą atšaukti mokėjimo agentūrų akreditavimą sunkiais klaidingo faktų pateikimo atvejais;

113.  ragina Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) GD generalinį direktorių apsvarstyti išlygų, pagrįstų ŽSIS trūkumais, kai šie trūkumai yra aiškiai horizontalaus pobūdžio, atidėjimo metai po metų realią pridėtinę vertę;

114.  prašo Komisijos ir valstybių narių imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai naudojama integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS), ir ypač užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įvertintų ir užregistruotų žemės ūkio paskirties sklypų dydį ir tinkamumą ir nedelsiant imtųsi taisomųjų veiksmų, kai nustatyta sisteminių IAKS klaidų;

115.  ragina Komisiją atkreipti dėmesį į Airijoje ir Italijoje nustatytus faktus, apie kuriuos Audito Rūmai pranešė savo 2013 m. metinės ataskaitos 3.24 ir 3.25 punktuose, susijusius su pažeidimais susigrąžinant netinkamai paskirtas išmokas, imtis būtinų taisomųjų veiksmų ir iki 2015 m. birželio mėn. apie juos pranešti Parlamentui;

116.  ragina Komisiją imtis veiksmų tam, kad atliekant sąskaitų patvirtinimo procedūrą būtų dar labiau sumažintas neišnagrinėtų audito bylų skaičius siekiant, kad visi iki 2012 m. atlikti auditai iki 2015 m. pabaigos būtų užbaigti;

117.  visų pirma prašo, kad taikinimo institucijos narių teisė dalyvauti sąskaitų patvirtinimo procedūroje būtų suteikta ribotam laikotarpiui ir pirmą kartą būtų suteikiama trejiems metams su galimybe pratęsti ne ilgiau kaip vieneriems metams; be to, prašo nagrinėjant tas bylas vengti bet kokių galimų interesų konfliktų ir į taikinimo institucijos sudėtį neįtraukti tų valstybių narių, kurios yra tiesiogiai susijusios su finansinėmis pataisomis, atstovų;

118.  prašo Komisijos išsamiai pranešti Parlamentui apie tai, kaip apribojamos BŽŪP tiesioginės išmokos, duomenis pateikiant pagal kiekvieną valstybę narę;

119.  ragina numatyti BŽŪP, kurioje būtų mažiau biurokratinių kliūčių, kad būtų galima sumažinti klaidų lygį; todėl palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą nustatyti, kad vienas pagrindinių kitų penkerių metų prioritetinių uždavinių būtų supaprastinimo ir subsidiarumo užtikrinimas; ragina, kad kraštutiniais atvejais būtų panaikintas mokėjimo agentūrų, kurios yra nuolat nepakankamai veiksmingos, akreditavimas;

120.  ragina Komisiją tinkamu laiku pristatyti išsamų planą, kaip per penkerius ateinančius metus 25 proc. sumažinti biurokratiją BŽŪP srityje;

121.  prašo Audito Rūmus įvertinti kaimo plėtros politikos sritį viename atskirame savo metinės ataskaitos skyriuje arba bent apskaičiuoti atskirus klaidų, padaromų kaimo plėtros politikos srityje, žuvininkystės politikos srityje ir įgyvendinant programą LIFE+, lygius;

122.  rekomenduoja, kad Komisija užtikrintų, jog valstybių narių kaimo plėtros srities veiksmų planai apimtų visus regionus ir priemones, priskiriamas jų veiklos aprėpčiai, ypač investicines priemonės, ir juose būtų atsižvelgta į Komisijos ir Audito Rūmų audito išvadas;

123.  teiraujasi Komisijos apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi dėl įtariamų tyčinių pažeidimų, apie kuriuos Audito Rūmai pranešė OLAF, ypač susijusių su kaimo plėtros priemone „Žemės ūkio ir miškininkystės produktų vertės didinimas“, ir prašo tolesnių veiksmų ataskaitoje, pateikiamoje po to, kai bus suteiktas patvirtinimas dėl Komisijos 2013 m. biudžeto įvykdymo, išsamiai peržiūrėti šios priemonės struktūrą, atsižvelgiant į kritines Audito Rūmų pastabas dėl jos veiksmingumo ir rezultatyvumo;

124.  ragina Komisiją atidžiai stebėti kaimo plėtros programų įgyvendinimą ir savo atitikties auditų metu atsižvelgti į taikomas taisykles, įskaitant tam tikrais atvejais į nacionaliniu lygmeniu patvirtintas taisykles, siekiant sumažinti 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu nustatytų trūkumų ir klaidų pasikartojimo riziką;

Žuvininkystė

125.  konstatuoja, kad Jūrų reikalų ir žuvininkystės (MARE) GD pateikė išlygą dėl su kai kurių valstybių narių deklaruotomis išlaidomis susijusio 2 proc. viršijančio klaidų lygio ir kad, kalbant apie vieną valstybę narę, pranešimas vertinamas kaip nepatikimas ir nepateikta ataskaita; apgailestauja, kad šios valstybės narės atžvilgiu susidarė tokia padėtis; tačiau konstatuoja, kad padėtis pagerėjo, kai Komisija šiai valstybei narei pateikė nurodymus;

126.  apgailestauja dėl to, kad, neatsižvelgiant į šias pastabas, Audito Rūmai tiksliau neišdėstė savo audito konkrečiose žuvininkystės ir jūrų reikalų srityse rezultatų, ir siekdamas skaidrumo ragina sudaryti sąlygas susipažinti su šia informacija;

127.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad 92,31 proc. MARE GD atliktų mokėjimų buvo įvykdyti laiku; tačiau susirūpinęs pažymi, kad vėluojančių mokėjimų skaičius išaugo, palygini su ankstesniais finansiniais metais; su džiaugsmu konstatuoja, kad sumažėjo 2013 m. sumokėtų delspinigių ir todėl skatina MARE GD laikytis atitinkamose taisyklėse nustatytų mokėjimo terminų;

Regioninė politika, transportas ir energetika

„Europa 2020“

128.  pabrėžia, kad iš visos šiai politikos grupei 2013 m. tenkančios mokėjimų sumos (45 311 mln. EUR) 96 proc. (43 494 mln. EUR) skiriami regioninei politikai, kuri daugiausia įgyvendinama naudojant ERPF ir Sanglaudos fondo (SF) lėšas, 1 059 mln. EUR skiriama judumui ir transportui, o 758 mln. EUR – energetikai;

129.  pripažįsta lemiamą Sąjungos regioninės politikos vaidmenį siekiant mažinti regionų skirtumus, skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą tarp valstybių narių regionų ir tarp valstybių narių; pripažįsta, kad ši politika – tai pagrindinė Sąjungos masto ilgalaikių investicijų į realiąją ekonomiką politika, kuri 2013 m. sudarė 29 proc. visų Sąjungos biudžeto išlaidų ir yra įtvirtinta augimo ir darbo vietų kūrimo Sąjungoje priemonė, kuria padedama siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų;

130.  pripažįsta svarbią transporto ir energetikos politikos svarbą siekiant ES piliečiams ir įmonėms sukurti saugias, tvarias ir konkurencingas transporto ir energijos sistemas bei paslaugas ir atkreipia dėmesį į šių politikos sričių indėlį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

131.  palankiai vertina tai, kad Komisija, atlikdama baigiamąjį vertinimą, įvertina regionų politikos veiksmingumą, efektyvumą, nuoseklumą ir Europos pridėtinę vertę; tikisi reguliariai gauti atnaujintą Komisijos vertinimo informaciją;

132.  pabrėžia, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad iš valstybių narių ji gautų nuoseklią ir patikimą informaciją apie ERPF lėšų panaudojimą; mano, kad šioje informacijoje turėtų būti nurodyta veiksmų programų įgyvendinimo pažanga ne tik finansiniu, bet ir veiksmingumo aspektu(116);

133.  atkreipia dėmesį į sanglaudos politikos valdymo sistemos daugiametį pobūdį ir pabrėžia, kad galutinis pažeidimų, susijusių su šios politikos įgyvendinimu, įvertinimas bus galimas tik užbaigus programavimo laikotarpį;

Klaidos

134.  pažymi, kad Audito Rūmai auditavo 180 operacijų ir 102 iš jų (57 proc.) aptikta klaidų; pažymi, jog Audito Rūmai 95 proc. įsitikinę, kad klaidų lygis tiriamojoje visumoje yra nuo 3,7 proc. iki 10,1 proc. (tai atitinkamai apatinė ir viršutinė klaidų ribos), ir jie apskaičiavo, remdamiesi 40 klaidų kiekybiniu įvertinimu, kad labiausiai tikėtinas klaidų lygis yra 6,9 proc. (2012 m.: 6,8 proc.);

135.  pabrėžia, kad galutinių paramos gavėjų padarytų 17 klaidų, kurių atliktas kiekybinis įvertinimas, atvejais nacionalinės valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos ir, prieš deklaruodamos išlaidas Komisijai, galėjo klaidų išvengti, jas nustatyti ir pataisyti; pažymi, kad jei visa ši informacija būtų buvusi panaudota klaidoms taisyti, labiausiai tikėtinas šio skyriaus klaidų lygis būtų buvęs 3 procentiniais punktais mažesnis; pabrėžia, kad valstybėms narėms tenka svarbi atsakomybė tinkamai ir teisėtai vykdyti Sąjungos biudžetą tuo atveju, kai jos yra atsakingos už Sąjungos lėšų valdymą;

136.  atkreipia dėmesį į tai, kad ERPF ir SF, taip pat mobilumo, transporto ir energijos išlaidų pagrindinė atitikties rizika yra susijusi su: viešųjų pirkimų taisyklių klaidomis (39 proc.), netinkamais finansuoti projektais ir (arba) veikla ar paramos gavėjais (22 proc.), į išlaidų deklaracijas įtrauktomis reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis (21 proc.) ir ERPF ir SF atvejais, – su valstybės pagalbos taisyklių nesilaikymu; palankiai vertina Komisijos veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama sumažinti minėtą riziką, ir ragina ją vadovaujančioms institucijoms toliau teikti konsultacijas ir mokymus nustatytos rizikos klausimais; tikisi, kad nauji 2014–2020 m. programavimo laikotarpio reglamentai ir taisyklės, kuriais labiau supaprastinamos ir išaiškinamos procedūros, padės sumažinti klaidų riziką ir sudarys sąlygas didesniam veiksmingumui;

Valstybių narių ataskaitų patikimumas

137.  pažymi, kad valstybių narių valdžios institucijos pateikė 322 nacionalinio audito nuomones dėl savo veiklos programų ir kad audito nuomonėse 209 atvejų (65 proc.) nurodytas klaidų lygis mažesnis nei 2 proc.; pažymi, kad, Komisijai patikrinus duomenis, ji galėjo patvirtinti tik 78 nacionalinio audito nuomonėse nurodytą valstybių narių klaidų lygį; pažymi, kad Komisija turėjo pataisyti 244 audito nuomones(117); prašo Komisijos ateityje išsamiai pranešti apie visus Regioninės ir miestų politikos (REGIO) GD atliktus klaidų lygio pakeitimus;

138.  pažymi, kad, Komisijos nuomone, Slovakijos ataskaitose visi nacionalinių auditų nustatyti klaidų lygiai yra nepatikimi, Vengrijoje ataskaitose nepatikimi nurodyti 10 klaidų lygių iš 15, Bulgarijos ataskaitose du klaidų lygiai iš septynių ir Belgijos ataskaitose vienas klaidų lygis iš keturių; prašo Komisijos parodyti, ar dėl siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą taikomų fiksuoto dydžio pataisų (25 proc. vienai programai ir 10 proc. devynioms programoms Slovakijoje, dviem – Bulgarijoje ir Italijoje ir vienai – Belgijoje(118)) padėtis pagerėjo ir kaip pagerėjo;

139.  pabrėžia, kad itin nepatikimi buvo pranešimai apie klaidas, susijusias su šiomis veiksmų programomis:

140.  prašo Komisijos ateityje pranešti apie kiekvienos programos klaidų lygius, apie kuriuos pranešė valstybės narės ir kuriuos Komisija metinėje veiklos ataskaitoje pripažino ir (arba) koregavo;

141.  atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija, remdamasi savo vertinimu, mano, kad 40 nacionalinių audito institucijų, įpareigotų atlikti 90 proc. ERPF / SF lėšų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu auditus, darbas iš esmės yra patikimas;

Valdymo ir kontrolės sistemos (VKS)

142.  ragina Komisiją valstybėms narėms teikti tolesnes gaires ir techninę pagalbą; prašo Komisijos ir valstybių narių ypatingą dėmesį skirti procedūrų, įskaitant naudos gavėjams skirtas procedūras, supaprastinimui, nes tai gali būti naudinga tiek auditui, tiek klaidų lygio mažinimui, taip pat tai gali didinti valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingumą;

143.  palankiai vertina pažangą, padarytą nuo 2011 m. valdant lėšas Austrijoje, Čekijos Respublikoje ir Rumunijoje; yra susirūpinęs dėl to, kad blogėja ERPF valdymas Slovakijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje(119);

144.  atkreipia dėmesį į tai, kad 50 iš 75 atvejų išlygos buvo taikomos visus metus ar ilgiau; ragina Komisiją suteikti informacijos, kad būtų galima įvertinti, ar trūkumai ir regionai išliko tie patys, ir nustatyti, kodėl nacionalinės valdymo institucijos nepajėgė veiksmingai ištaisyti klaidų;

145.  tvirtai pritaria Komisijos naudojamam mokėjimų nutraukimui ir sustabdymui kaip veiksmingai ir prevencinei priemonei, kuria apsaugomi Sąjungos finansiniai interesai;

146.  yra susipažinęs su 2014–2020 m. programavimo laikotarpio naujos reguliavimo sistemos nuostatomis, pagal kurias nustatyta, kad tuo atveju, kai po sąskaitų pateikimo Komisija arba Audito Rūmai nustato didelių trūkumų, kaip nustatyta Komisijos deleguotajame Reglamente (ES) Nr. 480/2014(120), atliekamos atitinkamų programų grynosios finansinės pataisos; ragina Komisiją laiku prieš Komisijos 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateikti šių atvejų sąrašą;

147.  palankiai vertina 2014–2020 m. programavimo laikotarpio reglamentavimo sistemoje numatytas sustiprintas kontrolės ir audito procedūras, visų pirma tai, kad prieš patvirtinant programų metines finansines ataskaitas ir valdymo institucijoms pateikiant valdymo pareiškimus Komisijai turi būti atliekami valdymo patikrinimai ir kontrolė; pažymi, kad Komisijos taisymo galimybės dar pagerėjo iš valstybių narių atėmus galimybę pakartotinai panaudoti lėšas, taigi tuomet atliekamos grynosios finansinės pataisos; palankiai vertina tai, kad įsteigtas kompetencijos centras administraciniams pajėgumams stiprinti naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais; pritaria tam, kad vis daugiau orientuojamasi į rezultatus ir į teminius aspektus sanglaudos politikos srityje, nes tai turėtų padėti užtikrinti, jog dėmesys bus telkiamas ne į lėšų įsisavinimo kriterijus, bet į kokybišką lėšų naudojimą ir didelę bendrai finansuojamų operacijų papildomą naudą;

148.  primena savo rezoliucijos, pridėtos prie sprendimo dėl Komisijos 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, 165 punktą, kuriame Parlamentas paprašė suderinti viešųjų pirkimų klaidų pasidalijamojo valdymo srityje traktavimą; palankiai vertina Komisijos suderinimą, kurį ji atliko savo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime C(2013)9527 dėl gairių, pagal kurias Komisija nustato išlaidų, kurias Sąjunga finansuoja pagal pasidalijamąjį valdymą, kai nesilaikoma viešųjų pirkimų taisyklių, finansines pataisas, nustatymo ir patvirtinimo; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES(121) valstybės narės turi įgyvendinti iki 2016 m. balandžio 18 d.; mano, kad tai lems didelius pokyčius vykdant viešųjų pirkimų procedūras ir gali prireikti toliau keisti metodiką;

149.  pažymi, kad Audito Rūmų metodika turi būti nuosekli ir taikoma visoms valdymo sritims; mano, kad tolesnis derinimas galėtų lemti Audito Rūmų neteisėto sandorio taikant tiesioginį valdymą ir neteisėto sandorio taikant pasidalijamąjį valdymą apibrėžčių nenuoseklumą;

Finansinės pataisos

150.  pažymi, kad 2013 m. Komisija nusprendė dėl 912 371 222 EUR vertės valstybių narių veiksmų programų finansinių pataisų, iš kurių 239,50 mln. EUR susiję su Čekijos Respublika, 147,21 mln. EUR su Vengrija ir 95,47 mln. EUR su Graikija;

151.  ragina Komisiją atlikti valstybių narių pasiūlytų projektų progresyvius įgyvendinimo rezultatų vertinimus jų įgyvendinimo metu ir juos įgyvendinus, kiek tai susiję su finansavimu iš struktūrinių fondų, siekiant padidinti projektų veiksmingumą ir sugriežtinti viešųjų lėšų naudojimo kontrolę, kad taip būtų galima nustatyti piktnaudžiavimo ir sukčiavimo atvejus, pasitaikančius įgyvendinant projektus;

152.  ragina Komisiją sukurti nacionalinių audito institucijų tarpusavio keitimosi informacija sistemą, kad būtų galima palyginti apskaitos įrašus, susijusius su sandoriais tarp dviejų ar daugiau valstybių narių, siekiant kovoti su tarptautiniu sukčiavimu naudojantis struktūriniais fondais ir, atsižvelgiant į naujus susitarimus, taikomus pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, Europos struktūriniais ir investicijų fondais (Europos socialiniu fondu (ESF), Sanglaudos fondu (SF), Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF)) siekiant užtikrinti horizontalų požiūrį į Sąjungos finansinių interesų apsaugą;

153.  be to, pažymi, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu šešioms valstybėms narėms (Čekijos Respublika, Graikija, Ispanija, Vengrija, Lenkija ir Rumunija) buvo atlikta 75 proc. (tai sudarė 1 342 mln. EUR) patvirtintų ERPF/SF ir ESF finansinių pataisų;

Įsipareigojimų panaikinimas

154.  apgailestauja, kad 2013 m. turėjo būti panaikinti 397,8 mln. EUR įsipareigojimai, 296,7 mln. EUR susiję vien su Čekijos Respublika; mano, kad įsipareigojimų panaikinimas prieštarauja patikimo finansų valdymo principui; reiškia susirūpinimą dėl nuolatinio kai kurių regionų nesugebėjimo panaudoti turimas lėšas ir ragina Komisiją nustatyti problemas, kurios lemia tokią padėtį šiuose regionuose; taip pat ragina Komisiją parengti ir pateikti išsamų regionų, kurių lėšų panaudojimo lygis itin mažas, gebėjimų panaudoti lėšas didinimo planą;

155.  atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamumo finansuoti laikotarpis naujame reglamente 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui numatytas tam, kad būtų nustatytas laikotarpis, per kurį reikia investuoti, ir paskatinti programų institucijas laiku investuoti į darbo vietų kūrimą ir augimą Sąjungoje ir taip sumažinti nepanaudojimo riziką per tam tikrą tinkamumo finansuoti laikotarpį, taigi ir įsipareigojimų panaikinimo riziką;

Finansų inžinerijos priemonės

156.  pažymi, kad valstybių narių valdymo institucijos pranešė, jog 2013 m. pabaigoje 25 valstybėse narėse iš viso veikė 941 finansų inžinerijos priemonė (FIP): 91 proc. iš jų buvo finansų inžinerijos priemonės įmonėms, 6 proc. – miesto plėtros projektai ir 3 proc. – lėšos, skirtos energijos vartojimo efektyvumo ir (arba) atsinaujinančių energijos išteklių srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad bendra veiksmų programų (VP) įnašų, išmokėtų finansų inžinerijos priemonėms įgyvendinti, suma buvo 14 278,20 mln. EUR, įskaitant 9 597,62 mln. EUR iš struktūrinių fondų; pažymi, kad likus vos dvejiems metams iki veiksmų programų užbaigimo galutiniams paramos gavėjams išmokėti tik 47 proc. veiksmų programų įnašų arba 6 678,20 mln. EUR;

157.  yra susirūpinęs dėl Komisijos 2013 m. konsoliduotoje metinėje ataskaitoje dėl finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006(122) 67 straipsnio 2 dalies j punktą pateiktų išvadų, kad valstybių narių valdymo institucijos nepateikė visos informacijos apie FIP įgyvendinimą ir kad sprendžiant pagal tam tikrus duomenis esama informacijos apie finansų inžinerijos priemones Vengrijoje ir Italijoje netikslumų;

Graikija

158.  yra susirūpinęs dėl prioritetinių projektų įgyvendinimo Graikijoje taikant darbo grupės valdymą; pažymi, kad reikia paspartinti 48 prioritetinių projektų įgyvendinimą; pažymi, kad, Komisijos nuomone, pagrindinės problemos yra: a) vėlavimai projektų brandinimo etapu, b) licencijavimo vėlavimai, c) sutarčių nutraukimas dėl rangovų likvidumo stokos ir d) ilgas apeliacinių skundų laikotarpis sutarčių skyrimo procedūros metu; todėl ragina Komisiją 2013 m. tolesnių veiksmų ataskaitoje pateikti atnaujintą informaciją apie prioritetinius projektus;

Trasimeno ežeras (it. Lago Trasimeno)

159.  pažymi, kad 2014 m. gruodžio mėn. buvo surengta OLAF faktų nustatymo misija siekiant ištirti galimus pažeidimus, susijusius su Sąjungos parama, skirta dviračių takui aplink Trasimeno ežerą Italijoje įrengti; ragina Komisiją ir toliau informuoti Parlamentą, pateikiant ataskaitą, kokių tolesnių veiksmų buvo imtasi atsižvelgiant į 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimą;

Sąjungos lėšomis finansuojamų infrastruktūros projektų privatizavimas

160.  pažymi, kad Sąjunga skyrė 1,1 mln. EUR vandens paskirstymo tinklui Skorkove (CZ) modernizuoti; yra susirūpinęs dėl to, kad vietos valdžios institucijos vandens paskirstymo sistemą leido eksploatuoti įmonei, kuri jau valdo vietos nuotekų sistemą; pažymi, kad pastaroji taip pat buvo bendrai finansuojama skiriant 1,4 mln. EUR Sąjungos lėšų ir kad geriamojo vandens tiekimo kaina padidėjo 45 proc.; mano, kad geriamasis vanduo – tai viešoji gėrybė ir kad visiems piliečiams turi būti suteikta galimybė naudotis aukštos kokybės geriamuoju vandeniu už pagrįstą kainą;

161.  ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie visus atvejus, kai projektai, kurių įgyvendinimas bent 30 proc. buvo finansuojamas Sąjungos lėšomis, vėliau buvo privatizuoti;

Europos Sąjungos solidarumo fondas

162.  atkreipia dėmesį į Komisijos 2013 m. ataskaitą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo(123); stebisi tuo, kad nebuvo atsižvelgta į Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 24/2012 išdėstytus susirūpinimą keliančius klausimus, kuriems pritarta 2014 m. balandžio 3 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(124); ragina Komisiją paaiškinti, kaip persvarstytame reglamente dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo, kuris įsigaliojo 2014 m. birželio 28 d., buvo pašalinti Audito Rūmų nustatyti trūkumai teikiant neatidėliotiną pagalbą Abrucų regione, visų pirma susiję su atnaujintų nacionalinių nelaimių valdymo planų parengimu, nepaprastosios padėties viešųjų pirkimų taisyklių nustatymu, laikinųjų būstų nelaimės zonose įrengimu ir iš solidarumo fondo projektų gautų pajamų grąžinimu į Sąjungos biudžetą;

Taikytinos priemonės

163.  ragina Komisiją laiku prieš vykdant 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateikti išsamią ataskaitą apie 2013 m. padarytą valdymo ir kontrolės sistemų, kurios laikomos iš dalies veiksmingomis, pažangą(125);

164.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendaciją, atlikti 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu vykdytų pirmojo lygmens patikrų vertinimą pagal Finansinio reglamento 32 straipsnio 5 dalį; ragina Komisiją valstybių narių sertifikavimo įstaigų perduotos informacijos patikimumo vertinimą pridėti prie Regioninės ir miestų politikos (REGIO) GD metinės veiklos ataskaitos; teigiamai vertina vertinimus, atliktus nuo 2010 m. vykdant didelės rizikos programų tikslinius auditus pagal audito tyrimą „Patikinimo trūkumų naikinimas“;

165.  ragina Audito Rūmus pateikti Parlamentui išsamią ataskaitą dėl klaidų lygio raidos (duomenis suskirstant pagal metus, sektoriaus politiką ir valstybes nares) visu buvusios daugiametės finansinės programos laikotarpiu (2007–2013 m.);

166.  ragina Komisiją reikalauti, kad audito institucijos tvirtintų duomenų apie kiekvienai veiksmų programai atliktas finansines pataisas, kuriuos pateikia tvirtinančiosios institucijos, tikslumą; mano, kad ši išsami informacija turėtų būti skelbiama Regioninės ir miestų politikos (REGIO) GD metinės veiklos ataskaitos priede;

167.  ragina Komisiją savo metinėje veiklos ataskaitoje metodiškai atskleisti priežastis, dėl kurių nenustatoma išlygų (arba nustatomos mažesnį finansinį poveikį turinčios išlygos) tais atvejais, kai tai daroma dėl išimčių, taikomų Komisijos gairėms arba patvirtintoms audito strategijoms;

168.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad Komisija turėtų reikalauti, jog valstybės narės savo valdymo pareiškimuose (pagal Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies a punktą) pateiktų aiškų patvirtinimą dėl valdymo ir tvirtinančiųjų institucijų atliekamų pirmojo lygmens patikrų veiksmingumo;

169.  ragina Komisiją prašyti nacionalinių valdžios institucijų pateikti grįžtamąją informaciją apie tai, ar buvo pasiekti nustatyti projektų tikslai ERPF/SF ir ESF srityje; mano, kad tai reikėtų daryti tokiu būdu, kad užregistruotas datas būtų galima palyginti Sąjungos lygmeniu; mano, kad piliečiams, kurie suinteresuoti įgyvendinti projekto tikslus, reikėtų suteikti galimybę įvertinti jau užbaigtą projektą;

170.  ragina Komisiją paaiškinti finansų inžinerijos priemonės netikslumus ir Regioninės ir miestų politikos (REGIO) GD 2014 m. metinėje veiklos ataskaitoje išsamiai įvertinti rezultatus;

171.  pripažįsta Komisijos pastangas pereiti prie rezultatų vertinimo kultūros; todėl prašo Komisijos (Regioninės ir miestų politikos GD) į savo valdymo planą ir metinę veiklos ataskaitą įtraukti savo darbo, susijusio su sanglaudos politikos efektyvumo, veiksmingumo ir poveikio didinimu, vertinimą; prašo Komisijos tikrinti ne tik biudžeto vykdymo metodą, bet ir veiklą atsižvelgiant į tikslus ir geriau pasinaudoti vertinimais, taip pat remti valstybes nares ir jų valdymo institucijas, kad būtų kuo labiau pagerinta jų vertinimo ataskaitų kokybė; šiomis aplinkybėmis pabrėžia poreikį ateityje apsvarstyti ir vertinti projektų rezultatus, investicijų grąžą ir tikrąją papildomą naudą ekonomikai, užimtumui ir regionų vystymuisi;

Užimtumas ir socialiniai reikalai

„Europa 2020“

172.  pabrėžia, kad ESF lėšos itin padeda siekti užimtumo ir socialinės politikos tikslų; pažymi, kad ataskaitiniais metais šiems tikslams buvo skirta 14,1 mlrd. EUR asignavimų mokėjimams, iš kurių 98 proc. šios sumos skirta iš ESF; nepaisant to, mano, kad turi būti atliktas fondo veiklos rezultatų vertinimas siekiant įvertinti ne tik fondo lėšų panaudojimo lygį, bet ir jo realius pajėgumus prisidėti prie darbo vietų kūrimo bei bedarbių grąžinimo į darbo rinką; prašo atlikti išsamią fondo veiklos rezultatų analizę, kuria būtų remiamasi atliekant Parlamento politinį ESF vertinimą, ir pateikti ją iki metų pabaigos;

173.  pabrėžia ESF svarbą siekiant investicijų į darbo vietų kūrimo ir kovos su nedarbu priemones, į žmogiškąjį kapitalą, švietimą ir mokymą, socialinę įtrauktį ir prieigą prie socialinių paslaugų;

174.  pabrėžia, kad pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 ESF lėšos negali būti naudojamos siekiant perkelti darbo vietas iš vienos valstybės narės į kitą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti tinkamas patikras siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lėšos nebūtų tokiu būdu netinkamai naudojamos;

175.  pažymi, kad valstybėms narėms ketinant įsisavinti Sąjungos lėšas reikėtų stengtis siekti pagal ESF remiamų rezultatų ir tikslų ir neturėtų būti daroma žala nuosekliam veiksmingos kontrolės taikymui, nes, ypač artėjant tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigai, dėl to gali būti nenustatytas taisyklių pažeidimas ir taip finansuojami projektai, kurie yra per brangūs, vangiai įgyvendinami arba neturintys realių galimybių pasiekti numatytų rezultatų;

176.  pabrėžia, kad itin skubiai reikia spręsti jaunimo nedarbo klausimą; palankiai vertina tai, kad daugiau kaip 12,4 mlrd. EUR iš ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų skirta kovai su jaunimo nedarbu nauju programavimo laikotarpiu; ragina Komisiją remti valstybes nares panaudojant Sąjungos lėšas ir užtikrinti, kad šie pinigai būtų leidžiami nurodytam tikslui pasiekti; ragina Komisiją sukurti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui skirtą sistemą, kuri suteiktų galimybę pranešti apie pažangą, padarytą siekiant į darbo rinką integruoti nepalankioje padėtyje esančius asmenis arba asmenų grupes (pvz., jaunimą, pagyvenusius asmenis, ilgalaikius bedarbius, romus);

Romai

177.  atkreipia dėmesį į tai, kad romų integracijai skirtos lėšos ne visada buvo naudojamos šiuo tikslu; yra susirūpinęs dėl to, kad daugelis romų patiria diskriminaciją ir socialinę atskirtį, gyvena labai prastomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis; taip pat yra itin susirūpinęs dėl informacijos, kad, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2012 m. atliktos apklausos duomenimis(126), 90 proc. romų namų ūkių vidutinės pajamos buvo žemiau nacionalinės skurdo ribos ir kad vidutiniškai 45 proc. romų gyvena itin skurdžiomis būsto sąlygomis;

178.  ragina Komisiją remti veiksmingą romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimą vietos ir regioniniu lygmenimis ir užtikrinti, kad biudžeto išlaidomis būtų siekiama integravimo politikos krypčių tikslų;

Klaidos

179.  nurodo, kad Audito Rūmai auditavo 182 operacijų ir 50 iš jų (27 proc.) nustatė klaidų; pažymi, kad labiausiai tikėtinas klaidų lygis, kurį Audito Rūmai apskaičiavo, remdamiesi atliktu kiekybiniu 30 klaidų įvertinimu, yra 3,1 proc. (2012 m. 3,2 proc.); pabrėžia, kad 13 galutinių paramos gavėjų padarytų kiekybiškai įvertinamų klaidų atvejų nacionalinės valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos ir, prieš deklaruodamos išlaidas Komisijai, tų klaidų galėjo išvengti, jas nustatyti ir pataisyti; mano, kad jei visa ši informacija būtų buvusi panaudota klaidoms ištaisyti, šiam skyriui apskaičiuotas labiausiai tikėtinas klaidų lygis būtų buvęs 1,3 procentinio punkto mažesnis; pabrėžia, kad valstybėms narėms tenka svarbi atsakomybė tinkamai ir teisėtai vykdyti Sąjungos biudžetą tuo atveju, kai jos yra atsakingos už Sąjungos lėšų valdymą;

180.  pažymi, kad Audito Rūmų metinėje ataskaitoje pateikiamas šiek tiek sumažėjęs apskaičiuotas klaidų lygis užimtumo ir socialinių reikalų srityje, kuris 2013 m. siekė 3,1 proc., palyginti su 3,2 proc. ankstesniais metais; pažymi, kad šis klaidų lygis iki šiol buvo antras pagal mažumą atsižvelgiant į visas politikos sritis ir kad tikimasi, jog per kitus kelerius metus klaidų lygis bus dar labiau sumažintas;

181.  pažymi, kad šioje politikos srityje nustatytos klaidos, kaip ir ankstesniais metais, yra susijusios su finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis (93 proc. klaidų susiję su pridėtinių išlaidų padidinimu, pernelyg didelių personalo išlaidų deklaravimu ir neteisingai apskaičiuotomis išlaidomis) ir viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymu (7 proc.);

182.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją, kad Komisija turėtų stebėti valstybes nares dėl trūkumų, nustatytų per Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD vykdomą rizika grindžiamą teminį valdymo patikrinimų auditą, ir palankiai vertina naujas gaires, kurias parengė Komisija siekdama 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu dar labiau sustiprinti valdymo patikrinimų patikimumą; pažymi, kad šios gairės, kuriose atsižvelgiama į ankstesniu programavimo laikotarpiu įgytą patirtį, pateiktos valstybėms narėms ir bus paskelbtos 2015 m. pirmoje pusėje; pabrėžia, jog labai svarbu, kad valstybių narių valdžios institucijos, prieš prašydamos kompensacijos iš Komisijos, naudotųsi joms prieinama informacija siekdamos nustatyti ir ištaisyti klaidas, nes taip būtų labai sumažintas klaidų lygis užimtumo ir socialinių reikalų srityje;

183.  skatina Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD siekti savo su ESF susijusio tikslo ir pereiti nuo būtinybės taisyti klaidas prie padėties, kai klaidų išvengiama, ir remia šio GD pastangas padėti valstybėms narėms, kuriose nustatytas didžiausias ESF srities klaidų lygis, gerinti jų sistemas naudojantis geriausia turima praktika; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD administraciniai pajėgumai ir organizacija turėtų atitikti jo veiklą ir uždavinius valstybių narių atžvilgiu;

Valstybių narių ataskaitų patikimumas

184.  apgailestauja, kad pagrindinis klaidų šaltinis išliko klaidingos nacionalinių valdymo ir kontrolės sistemų pirmojo lygmens patikros; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad tais atvejais, kai valstybės narės naudoja Sąjungos lėšas, jos yra mažiau skrupulingos, palyginti su atvejais, kai naudoja nacionalinio biudžeto lėšas, nors joms tenka svarbi atsakomybė tinkamai ir teisėtai vykdyti Sąjungos biudžetą tuo atveju, kai jos yra atsakingos už Sąjungos lėšų valdymą; pažymi, kad konkrečių sisteminių trūkumų nustatyta šiose programose: Lenkija, Ispanija (Kastilija ir Leonas), Rumunija, Portugalija, Italija (Sicilija), Vokietija (federacija), Vokietija (Tiuringija), Čekijos Respublika ir Vengrija; be to, pažymi, kad Komisijos atliktų teminių auditų metu nustatyta trūkumų, susijusių su Airijos (investavimo į žmogiškuosius išteklius kapitalas), Slovakijos (švietimas) ir Ispanijos (Valensijos autonominė sritis) veiklos programų valdymo ir kontrolės sistemomis;

185.  pažymi, kad Komisija, persvarstydama valstybių narių metinėse kontrolės ataskaitose (MKA) nurodytus klaidų lygius, klaidų lygį padidino daugiau kaip 2 proc. šioms veiksmų programoms (VP):

Be to, Komisija manė, kad metinės kontrolės ataskaitos yra visiškai nepatikimos toliau nurodytų veiksmų programų atvejais, todėl reikėjo atlikti fiksuoto dydžio pataisą:

186.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina konkrečius rizikos mažinimo veiksmus, kurių ėmėsi Komisija, įskaitant prevencines ir taisomąsias priemones ir rizika grindžiamus auditus, kuriuos atlieka Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD;

187.  palankiai vertina tai, kad Komisija 2013 m. tęsia griežtą mokėjimų nutraukimo ir sustabdymo politiką; šiomis aplinkybėmis mano, jog verta paminėti, kad Komisija 2013 m. įgyvendino finansines pataisas, kurios sudarė 842 mln. EUR, iš kurių 153 mln. EUR 1994–1999 m., 472 mln. EUR 2000–2006 m. ir 217 mln. EUR 2007–2013 m. laikotarpiu; pažymi, kad per tris programavimo laikotarpius didžiausios finansinės pataisos atliktos šiose valstybėse narėse:

188.  be to, pažymi, kad EMPL generalinio direktorato metinėje veiklos ataskaitoje pateikta išlyga, susijusi su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu atliktais mokėjimais dėl 2013 m. su rizika susijusios 123,2 mln. EUR sumos; pažymi, kad ši išlyga taikoma 36 veiksmų programoms iš 118 ESF veiksmų programų (palyginti su 27 veiksmų programoms iš 117 veiksmų programų 2012 m.):

189.  atkreipia dėmesį į tai, kad 30 iš 79 atvejų išlygos buvo taikomos visus metus ar ilgiau, neskaitant toms pačioms programoms skirtų pasikartojančių išlygų; ragina Komisiją suteikti informacijos, kad būtų galima įvertinti, ar trūkumai ir regionai išliko tie patys, ir nustatyti, kodėl nacionalinės valdymo institucijos nepajėgė veiksmingai ištaisyti klaidų; atkreipia dėmesį į pasikartojančias išlygas Belgijoje (regionų konkurencingumas ir užimtumas, užimtumas ir socialinė sanglauda), Vokietijoje (Tiuringija ir Berlynas), Airijoje (investicijos į žmogiškąjį kapitalą), Italijoje (Kampanija; įgūdžiai ir vystymasis), Slovakijoje (švietimas), Ispanijoje (Estremadūra, Andalūzija, Balearų salos, Katalonija, La Riocha; prisitaikymas ir užimtumas, kova su diskriminacija, techninė pagalba) ir Jungtinėje Karalystėje (Škotijos Hailandas ir salos, Škotijos žemuma (angl. Lowlands) ir Škotijos aukštuma (angl. Uplands)); atsižvelgdamas į tai, klausia Komisijos, kodėl šios išlygos kartojasi ir kokių priemonių Komisija ėmėsi siekdama ištaisyti padėtį;

190.  pabrėžia, kad dėl 2 159,4 mln. EUR 2007–2013 m. laikotarpio veiksmų programų tarpinių mokėjimų pateikta išlygų; pažymi, jog Komisija apskaičiavo, kad 2013 mln. su rizika susijusi suma yra 123,3 mln. EUR;

191.  pritaria Audito Rūmų prašymui, kad Komisija savo metinėje veiklos ataskaitoje metodiškai atskleistų priežastis, dėl kurių nenustatoma išlygų (arba nustatomos mažesnį finansinį poveikį turinčios išlygos) tais atvejais, kai tai daroma dėl išimčių, taikomų Komisijos gairėms arba patvirtintoms audito strategijoms;

192.  vis dar yra susirūpinęs dėl Ispanijos ir Italijos valdymo ir kontrolės sistemų sisteminių trūkumų, kurie dėl decentralizuotų ir perduotų valstybinių struktūrų dar padidėja;

193.  prašo Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties (EMPL) generalinį direktoratą į savo metinę veiklos ataskaitą įtraukti lentelę su duomenimis apie nacionalines metines kontrolės ataskaitas, kuri pateikiama atsakyme į biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimyno klausimą Nr. 19;

194.  ragina Komisiją užtikrinti, kad už struktūrinių fondų valdymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos spręstų darbuotojų išlaidų, kurios yra didesnės Sąjungos projektų nei nacionaliniu lygmeniu finansuojamų projektų atveju, klausimą;

195.  atkreipia deramą dėmesį į Audito Rūmų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą, ypač į jos aspektus, susijusius su užimtumu ir socialiniais reikalais, tačiau apgailestauja dėl to, kad šioje srityje tik ribotai minimas lyčių lygybės aspektas, taip pat šių metų specialiosiose Audito Rūmų ataskaitose nepakankamai dėmesio skiriama užimtumui, socialiniam solidarumui ir lyčių lygybei;

196.  pakartoja reikalavimą toliau plėtoti su lytimi susijusius rodiklius ir duomenis, kad būtų galima vertinti bendrąjį Sąjungos biudžetą lyčių aspektu ir stebėti, kaip stengiamasi sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

Įsipareigojimų panaikinimas

197.  yra susirūpinęs dėl to, kad iki 2014 m. pabaigos šešiose valstybėse narėse (BE, CZ, DE, ES, IT ir UK) gali reikėti panaikinti 129 mln. EUR įsipareigojimų;

Mikrofinansų priemonė „Progress“

198.  pažymi, kad Sąjunga skyrė 100 mln. EUR mikrofinansų priemonei „Progress“ įgyvendinti; primena, jog Europos investicijų fondas, kuris Komisijos ir Europos investicijų banko įgaliotas įgyvendinti mikrofinansų priemonę „Progress“, pranešė, kad 52 mikrokreditų teikėjai 20 valstybių narių pasirašė susitarimus pagal mikrofinansų priemonę „Progress“ ir smulkiesiems verslininkams jau suteikė 31 895 mikrokreditus, kurių vertė 260,78 mln. EUR; šiomis aplinkybėmis yra susirūpinęs dėl to, kad rengiant finansines priemones nepakankamai dėmesio skiriama demokratinės atskaitomybės klausimui;

Taikytinos priemonės

199.  ragina Komisiją, tvirtinant naujojo programavimo laikotarpio veiksmų programas, užtikrinti, kad valstybės narės būtų apsvarsčiusios visas pagal 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų reglamentus leidžiamas supaprastinimo galimybes;

200.  ragina Komisiją savo ataskaitoje dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, pranešti apie pažangą, padarytą administruojant minėtas veiksmų programas, kurioms pateiktos išlygos, ir apie nustatytų trūkumų taisymą;

201.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad už struktūrinių fondų valdymą atsakingos valstybių narių valdžios institucijos išnagrinėtų didesnių su Sąjungos projektais susijusių personalo išlaidų nustatymo (palyginti su projektais, kurie yra finansuojami nacionalinėmis lėšomis) klausimą;

202.  prašo Komisiją daryti spaudimą valstybėms narėms ir raginti jas įgyvendinti romų strategiją ir užtikrinti romų klausimui spręsti skirtų Sąjungos lėšų panaudojimą;

203.  ragina Komisiją daryti spaudimą valstybėms narėms ir primygtinai raginti jas aktyviai ir konkrečiai kovoti su nedarbu, ypač jaunimo nedarbu;

Išorės santykiai

Našta biudžetui

204.  palankiai vertina tai, kad vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą didesnis dėmesys skiriamas rezultatyvumo didinimui siekiant, kad naudojantis Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigais būtų pasiekti geriausi įmanomi rezultatai; todėl skatina Komisiją dukart labiau stengtis pagerinti vertinimo ciklo grįžtamąjį ryšį siekiant, kad praeityje įgyta patirtis ir vertinimo rekomendacijos dar geriau praverstų užtikrinant geresnį su Sąjungos parama susijusių sprendimų priėmimą, programavimą ir šios paramos teikimą ateityje;

205.  yra rimtai susirūpinęs dėl to, kad 2013 m. biudžete numatytų ir Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato (DEVCO GD) administruojamų mokėjimų asignavimų trūkumas siekė 293 mln. EUR ir kad, vėlai patvirtinus būtinus papildomus asignavimus, lėšos perkeliamos į kitus metus, todėl bus juntamas dar didesnis spaudimas atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. jau numatyta mažai mokėjimų asignavimų;

206.  susirūpinęs pažymi, kad didėja neatitiktis tarp, viena vertus, Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, ambicingų politinių programų bei naujų priemonių (pvz., laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės ir 2014–2020 m. išorės finansavimo priemonės) ir, kita vertus, negebėjimo vykdyti pasaulinio lygmens partneriams ir kitoms įstaigoms, ypač turint omenyje humanitarinę pagalbą, duotus tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus, nes neturima pakankamai mokėjimų asignavimų;

207.  mano, kad dėl tokios padėties gresia ne tik didelė politinė ir su reputacija susijusi rizika Sąjungos, kaip pasaulinio lygmens paramos teikėjos, patikimumui, bet dėl finansų trūkumo šalių partnerių biudžetuose gali kilti pavojus ir jų fiskaliniam stabilumui; baiminasi, kad minėta neatitiktis gali labai išryškėti 2015 m., kai metų pabaigoje bendras oficialios paramos vystymuisi (OPV) lygis bus daug mažesnis už numatytą bendrą planinį rodiklį (0,7 proc. Sąjungos BNP);

208.  pabrėžia, kad 2013 m. – tai antri metai iš eilės, kai humanitarinė pagalba iš Sąjungos biudžeto viršija 1,3 mlrd. EUR (įsipareigojimai), nes būta daugybės humanitarinių krizių, kurios žmonėms sukėlė itin daug kančių; apgailestauja dėl mokėjimų asignavimo trūkumo poveikio šiais krizių metais Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos (ECHO) GD veiklai, nes ji galėjo būti vykdoma tik keičiant mokėjimų tvarkaraščius, todėl metų pabaigoje perkelta 160 mln. EUR su neįvykdytais mokėjimais susijusi suma; ragina Tarybą laikytis su Parlamentu susitarto mokėjimų plano;

209.  apgailestauja dėl reputacijai jau padarytos žalos taikant šias ad hoc priemones ir atkreipia dėmesį į paradoksą – pasaulyje pastaraisiais metais padaugėjo humanitarinių krizių ir Sąjunga imasi vis daugiau veiksmų siekdama efektyviai reaguoti į staigias krizes (pvz., 2013 m. gegužės mėn. atidarytas Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras), bet trūksta mokėjimų asignavimų; yra labai sunerimęs, kad ši padėtis gali pablogėti, jei nebus užtikrintas atitinkamas biudžeto lėšų papildymas;

Klaidų lygis

210.  pažymi, kad Audito Rūmų nustatytas labiausiai tikėtinas klaidų lygis yra 2,6 proc. ir kad likutinis klaidų lygis, kaip nustatyta antruoju tyrimu, kurį atliko Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas, yra 3,35 proc.; apgailestauja, kad Audito Rūmų tikrintos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato sistemos yra įvertintos kaip iš dalies veiksmingos;

211.  pažymi, kad dėl priemonių pobūdžio ir mokėjimo sąlygų teikiant paramą biudžetui ir Sąjungos įnašus į tarptautinių organizacijų vykdomus daugelio rėmėjų projektus ribojamas klaidų vykdant operacijas rizikos mastas;

212.  prašo Komisijos pateikti ataskaitą dėl paramos biudžetui pridėtinės vertės ir, konkrečiai, dėl to, kaip parama biudžetui padėjo besivystančioms šalims siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų; atsižvelgdamas į tai prašo atlikti tyrimą dėl priemonių, kurių imtasi siekiant išvengti dalies finansavimo iššvaistymo dėl korupcijos ir sukčiavimo, ir dėl finansų valdymo sistemų veiksmingumo šiuo požiūriu;

213.  pritaria Audito Rūmų kritikai dėl vadinamojo sąlyginio metodo kelių paramos teikėjų finansuojamų projektų atveju ir prašo Komisijos išnagrinėti galimybę savo sąskaitose pateikti bendrą šių projektų analizę, o ne apsiriboti svarstymais, ar sutelkta suma apima pakankamai tinkamų finansuoti išlaidų, kad jos padengtų visą Sąjungos įnašą;

214.  ragina Audito Rūmus atskirai skaičiuoti klaidų lygį išorės santykių srityje išlaidoms, neįtrauktoms į paramą biudžetui ar skiriamoms įnašams į tarptautinių organizacijų vykdomus kelių rėmėjų projektus padengti;

Metinės veiklos ataskaitos

215.  apgailestauja dėl to, kad devynių operacijų, susijusių su pasirengimo narystei nacionaline programa, atveju Komisija panaudojo apskaitos procedūrą, kad patvirtintų 150 mln. EUR sumas, grindžiamas sąmatomis, o ne patirtomis, apmokėtomis ir patvirtintomis išlaidomis, kurios pagrįstos patvirtinamaisiais dokumentais; pabrėžia, kad ši sisteminga Plėtros GD praktika neatitinka Finansinio reglamento 88 straipsnio ir reglamento taikymo taisyklių 100 straipsnio nuostatų; pabrėžia, kad ši ilgalaikė procedūra daugelį metų turėjo poveikį Plėtros generalinio direktorato patikinimo pareiškimams ir jį tebeturi, o tai reiškia, kad 2013 m. 20 proc. visų to GD išlaidų buvo pagrįsta sąmatomis; palankiai vertina tai, kad 2014 m. Komisija nustatė sistemą ir ją nedelsiant įgyvendino, siekdama užtikrinti, kad išankstinio finansavimo tvirtinimas ateityje būtų atliekamas remiantis tinkamai patirtomis ir praneštomis išlaidomis; pripažįsta, jog Komisija nuolat nurodė, kad Plėtros GD oficialiai nepripažino ir nepatvirtino jokių išlaidų pagal sąskaitų patvirtinimo procedūrą, todėl naudos gavėjui negalėjo būti išsiųstas pranešimas apie patvirtinimą;

216.  primena, kad Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD generalinis direktorius savo patikinimo pareiškime(127) nurodė, kad įdiegtos kontrolės procedūros suteikia pakankamai garantijų dėl atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo; vis dėlto mano, jog šiam teiginiui prieštarauja faktas, kad generalinis direktorius pateikė bendrą išlygą dėl 2 proc. viršijančio klaidų lygio, nes tai rodo, kad kontrolės procedūros nepadėjo išvengti esminių klaidų, jų aptikti ir jas ištaisyti;

217.  ragina Komisiją paaiškinti galiojančius Komisijos generalinio sekretoriato nurodymus taip, kad tuo atveju, kai finansinis poveikis viršija esminio poveikio visam biudžetui, už kurį atsakingas GD, ribą, būtų galima pateikti neigiamą nuomonę;

218.  prašo Komisijos apsvarstyti galimybę pradėti taikyti sankcijų mechanizmą tyčinio neteisingo patikinimo pareiškimo, kurį leidimus suteikiantis pareigūnas pateikia metinėje veiklos ataskaitoje, kaip nurodyta Finansinio reglamento 66 straipsnio 9 dalyje, atveju;

Tarptautinė prekyba

219.  prašo Komisijos perskirstyti žmogiškuosius išteklius ir juos perkelti iš kitų generalinių direktoratų į Prekybos GD siekiant užtikrinti, kad Prekybos GD veiksmingai, efektyviai ir laiku ir neapleidžiant kitų svarbių Komisijai priskirtų užduočių galėtų patenkinti Sąjungos piliečių ir Parlamento pagrįstą reikalavimą užtikrinti daugiau skaidrumo ir didesnę galimybę pasinaudoti informacija apie vykstančias Sąjungos prekybos derybas ir būsimą ratifikavimo procesą, ypač Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo, išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo ir prekybos paslaugomis susitarimo klausimais;

220.  atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti tinkamą Sąjungos makrofinansinės paramos kontrolę ir auditą;

221.  pažymi, jog Audito Rūmai pastebėjo, kad, nors ir būta teigiamų pokyčių, taikant bendrąją lengvatų sistemą (BLS) dar nesugebėta pasiekti visų jai iškeltų tikslų; taip pat pažymi, kad ši sistema galioja tik trumpą laiką;

222.  pažymi, kad prekybos susitarimų vertinimas ir priežiūra nėra tik biudžeto klausimas, bet yra taip pat svarbūs, kai siekiama užtikrinti, kad partneriai laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų žmogaus teisių, darbo ir aplinkos apsaugos standartų srityse;

223.  prašo užtikrinti pakankamą įvairių veiksmų, kuriais remiamas Sąjungos mažųjų ir vidutinių įmonių perėjimas į tarptautinį lygmenį ir jų patekimas į trečiųjų šalių rinkas, kontrolę; primena, kad būtina įvertinti Sąjungos verslo centrų, nacionalinių verslo centrų ir prekybos rūmų trečiosiose šalyse, ypač Azijoje, koordinavimo efektyvumą ir ieškoti būdų, kaip jį pagerinti.

Haitis

224.  sutinka su Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2014 „ES parama atkūrimui po žemės drebėjimo Haityje“ pateiktomis rekomendacijomis, ypač dėl bendros DEVCO GD ir ECHO GD strategijos parengimo siekiant, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis jų atitinkamų veiklų susiejimas ir sąveika, ir ragina Komisiją šių rekomendacijų laikytis vykdant visas savo dabartines ir būsimas operacijas po nelaimės ar esant pažeidžiamumo situacijai; ragina Komisiją informuoti teisėkūros institucijas apie visus biudžeto ar teisinius apribojimus, kurie trukdė veiksmingai teikti Sąjungos paramą atkūrimui Haityje po žemės drebėjimo;

Derinimas

225.  susirūpinęs pažymi, kad derinimas energetikos sektoriuje visų pirma naudojamas dideliems projektams ir mažiau vietiniams energetikos sprendimams; ragina Sąjungą susilaikyti nuo požiūrio „iš viršaus į apačią“ plėtojimo vystant energetikos infrastruktūrą ir siekiant iki 2030 m. visiems suteikti galimybę naudotis energija, atsižvelgiant į tai, kad didelės apimties infrastruktūra gali neatitikti šalies ekonominės ir socialinės struktūros ir nesuteikti galimybių naudotis energija neturtingiems asmenims, kuriems mažesni, decentralizuoti ir tinklais nesujungti energijos ištekliai dažnai yra tinkamesni ir veiksmingesni;

Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)

226.  palankiai vertina Komisijos pažangą akredituojant visas BUSP misijas remiantis vadinamuoju šešių ramsčiu vertinimo principu ir jos prognozę, kad netrukus bus užtikrinta keturių didžiausių misijų atitiktis reikalavimams; pabrėžia, kad Komisija turi akredituoti visas misijas atsižvelgdama į Audito Rūmų rekomendacijas;

227.  yra labai susirūpinęs dėl rimtų įtarimų korupcija Europos Sąjungos teisinės valstybės misijai Kosove (EULEX KOSOVO), kurie, jeigu bus patvirtinti, privers suabejoti Sąjungos reputacija ir jos teikiamos pagalbos šalims, įgyvendinančioms reformas teisinės valstybės srityje, sąžiningumu; taip pat yra ypač susirūpinęs dėl to, kaip į šiuos įtarimus korupcija buvo reaguojama, ir dėl Europos išorės veiksmų tarnybos neskubaus atsako; pažymi, kad pradėtas EULEX KOSOVO tyrimas; tikisi, kad kaip įmanoma greičiau bus informuotas apie tyrimo rezultatus, ir pabrėžia, kad būtina laikytis visiško korupcijos netoleravimo politikos ir kad reikės pasimokyti iš praeities;

228.  apgailestauja dėl to, kad labai vėluojama įsigyti būtiną bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų įrangą ir paslaugas, ir dėl atitinkamai misijos veiklai daromo neigiamo poveikio; primena, kad Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2012 „Su teisine valstybe susijusi Europos Sąjungos pagalba Kosovui“ pasmerkė šį neveiksmingumą ir padarė išvadą, kad Finansiniame reglamente nustatytos viešųjų pirkimų taisyklės nėra pritaikytos BSGP misijoms, kurias vykdant kartais būtina reaguoti greitai ir lanksčiai; primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti atitinkamų taisyklių persvarstymą;

Išorės pagalbos valdymo ataskaita (IPVA)

229.  pažymi, kad dauguma Sąjungos delegacijų neatitiko pagrindiniams veiklos rezultatų vertinimo rodikliams (PVRR) Komisijos nustatytų kriterijų(128), įtrauktų į 119 išorės pagalbos valdymo ataskaitų, susijusių su finansų planavimu ir išteklių paskirstymu, finansų valdymu ir auditu;

230.  pažymi, kad, atsižvelgiant į Komisijos nustatytus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, geriausių rezultatų pasiekusios Sąjungos delegacijos yra delegacijos Nepale ir Namibijoje, nes iš 26 pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių jos atitiko 23 rodikliams Komisijos nustatytus kriterijus; apgailestauja dėl to, kad blogiausių rezultatų pasiekusi delegacija yra Sąjungos delegacija Libijoje, kuri atitiko tik trijų iš 26 pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) kriterijus, ne geresnių rezultatų – atitiko tik keturis kriterijus – pasiekė delegacija Centrinės Afrikos Respublikoje;

231.  apgailestauja, kad delegacijos, kurias prižiūri Plėtros (ENLARGE) GD, būtent delegacijos Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Juodkalnijoje, buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Turkijoje, Kosove ir Serbijoje, išorės pagalbos valdymo ataskaitose pateikia nedaug tinkamų duomenų ir informacijos;

232.  apgailestauja, kad Sąjungos delegacijų tarnybų veiksmų rezultatai, apimtis ar poveikis nėra tinkamai įvertinami atsižvelgiant į nustatytus PVRR ir kad rodikliai nesuteikia pakankamai aiškumo apie delegacijų kiekį ir ypač apie jų veiklos rezultatus, taip pat neaišku, ar suinteresuotosios šalys yra patenkintos Sąjungos delegacijų šiose šalyse teikiamomis paslaugomis;

233.  prašo Komisijos:

Organizacija „International Management Group“ (IMG)

234.  atkreipia dėmesį į tai, kad plinta neteisėtai paviešinta OLAF galutinės ataskaitos dėl organizacijos „International Management Group“ (IMG) versija; prašo Komisijos ir OLAF priežiūros komiteto ištirti, kodėl ir kaip buvo neteisėtai paviešinta OLAF ataskaita ir kas tai padarė, nors IMG vis dar nepranešta apie ataskaitos turinį;

235.  pažymi, kad IMG nuo jos įsteigimo 1994 m. pagal bendro valdymo principą tiesiogiai arba netiesiogiai iš Komisijos gavo daugiau nei 130 mln. EUR; pažymi, kad dėl Komisijos mokėjimų nutraukimo IMG kreipėsi į teismą ir kad dėl šios organizacijos statuso kyla teisinių ginčų; primygtinai ragina Komisiją priimti aiškų sprendimą šiuo klausimu ir prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi po 2011 m. pradėto OLAF tyrimo; ragina Komisiją pateikti Parlamentui sąrašą, kuriame būtų išvardytos visos organizacijos, įmonės, kitos įstaigos arba asmenys, su kuriais Komisija sudarė sutartis neskelbdama kvietimo teikti paraiškas, ir būtų nurodytas jų teisinis statusas;

Ukraina

236.  pažymi, kad 2013 m. dvišalės pagalbos Ukrainai, kuri finansuojama iš Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) biudžeto, mokėjimai sudarė 152,8 mln. EUR; pažymi, kad 42,5 proc. šių mokėjimų (64,9 mln. EUR) yra susiję su sutartimis, kurias tiesiogiai valdo Sąjungos delegacija Ukrainoje; pažymi, kad likę 57,5 proc. (87,9 mln. EUR) buvo išmokėti kaip parama biudžetui;

237.  pabrėžia, kad paramos biudžetui mokėjimai priklauso nuo to, ar siekiama bendrai sutartų rezultatų ir kriterijų; pažymi, kad pagalbą gaunančios šalies vyriausybė, pasirašydama dvišalio finansavimo susitarimą, įsipareigoja siekti šių rezultatų ir kriterijų ir, jei rezultatai ir kriterijai nepasiekti, išmokos nemokamos;

238.  supranta, kad šiuo metu Ukraina yra atsidūrusi itin sunkioje padėtyje, tačiau laikosi nuomonės, kad, nepaisant to, privaloma laikytis sąlygų, pagal kurias teikiama parama biudžetui, ir ypač kovoti su plačiai šalyje paplitusia korupcija;

239.  todėl ragina Komisiją ir Sąjungos delegaciją Ukrainoje būti itin budrioms išmokant lėšas ir užtikrinti, kad šios lėšos būtų investuojamos į projektus, kuriems jos skirtos;

Pagalbos teikimo administracinės išlaidos

240.  yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų apskaičiuotų didelių administracinių išlaidų, patirtų teikiant pagalbą Vidurinei Azijai; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie išorės pagalbos teikimo administracines išlaidas, jei jos viršija 10 proc. numatyto biudžeto;

Galimas Sąjungos humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi lėšų pasisavinimas

241.  pažymi, kad OLAF parengė ataskaitą dėl humanitarinės pagalbos, suteiktos Vakarų Sacharos Tindufo pabėgėlių stovyklai Alžyre (OF 2003/526); ragina Komisiją pateikti paaiškinimą dėl priemonių, kurių buvo imtasi reaguojant į šios ataskaitos išvadas; pažymi, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro tyrimo ataskaitoje(129) nurodoma, jog toks ilgas pabėgėlių neregistravimo laikotarpis (t. y. beveik 30 metų nuo jų atvykimo) – tai normų neatitinkantis ir vienintelis atvejis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro istorijoje; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad Alžyro ar Vakarų Sacharos piliečiams, kurie OLAF ataskaitoje apkaltinami neteisėta veika, nebebūtų suteikta prieiga prie Sąjungos mokesčių mokėtojų finansuojamos pagalbos; ragina Komisiją iš naujo įvertinti Sąjungos pagalbą ir ją suderinti su realiais atitinkamų gyventojų poreikiais ir užtikrinti, kad būtų paisoma pabėgėlių interesų ir poreikių, nes pabėgėliai yra labiausiai pažeidžiami padarius bet kokius pažeidimus;

242.  yra sunerimęs dėl sukčiavimo darbo užmokesčiu Ganos viešajame sektoriuje atvejo, kai nei Pasaulio bankas, nei Jungtinė Karalystė, kurie buvo projekto partneriai, neinformavo Komisijos apie rimtus jiems susirūpinimą keliančius klausimus dėl kontrolės trūkumų ir jų keliamos apskaitos klaidų ir sukčiavimo rizikos;

Moksliniai tyrimai ir kita vidaus politika

„Europa 2020“

243.  pabrėžia, kad Septintoji bendroji programa (BP7) buvo pagrindinė Komisijos finansuojama programa; pažymi, kad pasirašyti 809 dotacijos susitarimai, susiję su 10 345 dalyviais, o Sąjungos įnašo bendra suma pagal tuos susitarimus sudaro 3 439 mln. EUR; pažymi, kad įgyvendinant BP7 prisidedama prie Sąjungos pastangų investuoti į tvarų konkurencingumą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungai apskritai vis dar reikia padaryti labai daug siekiant tikslo bent 3 proc. BVP panaudoti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai; pažymi, kad padaryta tam tikra pažanga siekiant laikytis pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (bendrosios išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP), MTTP skiriamų viešųjų išlaidų dalis, iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“ įgyvendinimo pažanga, mažoms ir vidutinėms įmonėms skiriamos Sąjungos finansinės paramos dalis, trumpesnis dotacijų skyrimo laikotarpis);

Klaidos

244.  pažymi, kad Audito Rūmai auditavo 150 operacijų: 89 operacijos buvo susijusios su moksliniais tyrimais (86 – su Septintąja bendrąja programa (BP7) ir trys – su Šeštąja bendrąja programa (BP6)), 25 operacijos buvo susijusios su Mokymosi visą gyvenimą programa ir programa „Veiklus jaunimas“ ir 36 operacijos – su kitomis programomis; apgailestauja, kad Audito Rūmų apskaičiuotas labiausiai tikėtinas klaidų lygis yra 4,6 proc. (2012 m. – 3,9 proc.);

245.  pažymi, kad šios politikos srities išlaidos buvo skiriamos labai įvairiems politikos tikslams, kaip antai moksliniai tyrimai ir inovacija, švietimas, saugumas, migracija ir priemonės finansinės krizės padariniams šalinti; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija moksliniams tyrimams išleido daugiau kaip 50 proc. (5 771 mln. EUR) turimos sumos; pažymi, kad 45 proc. Komisijos mokslinių tyrimų biudžeto įvykdė generaliniam direktoratui nepriklausančios įstaigos (pvz., agentūros, bendrosios įmonės); atkreipia dėmesį į tai, kad beveik 90 proc. išlaidų sudarė dotacijos projektuose dalyvaujantiems paramos gavėjams ir kad 2013 m. Komisija sudarė 809 dotacijų susitarimus;

246.  pažymi, kad pagrindinę riziką sąskaitų tvarkingumui ir toliau kelia tai, kad paramos gavėjai į savo išlaidų deklaracijas įtraukia netinkamas finansuoti ar nepatvirtintas išlaidas, kurių Komisijos ar valstybių narių kontrolės sistemos neaptinka ir neištaiso;

247.  apgailestauja dėl to, kad 35 proc. įvertinto klaidų lygio sąlygojo neteisingai apskaičiuotos arba netinkamos finansuoti personalo išlaidos; pažymi, kad tai apima ne faktinių, o į biudžetą įtrauktų personalo išlaidų deklaravimą ir laiko, kuris nebuvo skirtas projektams, įtraukimą į apskaitą;

248.  apgailestauja dėl to, kad 23 proc. numatomo klaidų lygio sąlygojo netiesioginės netinkamos finansuoti išlaidos, 25 proc. – kitos netinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos (PVM, kelionės, t. t.) ir 17 proc. – viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas;

249.  pažymi, kad rizika ir (arba) klaidų lygis, susiję su pirmą kartą teikiančiaisiais paraiškas, ypač MVĮ, yra iš esmės nežinomas; ragina Komisiją nedaryti kliūčių veiksmams, kuriais šie dalyviai skatinami dalyvauti programoje, sistemingai didinant kontrolės arba jiems tenkančios administracinės naštos lygį;

Valdymo ir kontrolės sistemos

250.  stebisi tuo, kad devyniose iš 32 nepriklausomų auditorių patvirtintų išlaidų deklaracijų Audito Rūmai nustatė reikšmingą klaidų lygį; mano, kad toks klaidų lygis yra nepriimtinas, nes auditoriai dirba savo profesinės kompetencijos srityje;

251.  ragina Komisiją didinti auditorių informuotumą, reikalingą jų vaidmeniui atlikti;

252.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija 2013 m. atliko 500 ex post auditų ir atitinkamus išlaidų susigrąžinimo ir taisomuosius veiksmus, taip pat rizikos veiksniais pagrįstas ex ante patikras;

253.  remia Audito Rūmų rekomendaciją, kurią pripažino Komisija, kad kontrolė šioje politikos srityje būtų labiau grindžiama rizikos vertinimu, t. y. labiau būtų tikrinami didelės rizikos grupei priskiriami naudos gavėjai (pvz., mažiau Sąjungos finansavimo patirties turintys subjektai) ir būtų sumažinta patikrų našta mažesnės rizikos grupei priskiriamiems naudos gavėjams;

254.  primena, kad reikia pasiekti tinkamą mažesnės administracinės naštos ir veiksmingos finansų kontrolės pusiausvyrą;

255.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. 94 proc. dotacijų susitarimų atvejų dotacijos skyrimo laikotarpis sutrumpėjo nuo 249 iki 209 dienų;

256.  palankiai vertina tai, kad Komisija toliau tęsė savo komunikacijos kampaniją, remdamasi dokumentu, kuriame išvardijama 10 dažniausiai pasitaikančių klaidų priežasčių ir kuris 2012 m. buvo išplatintas visiems programos dalyviams;

257.  pažymi, kad iki 2013 m. pabaigos susigrąžinta 29,6 mln. EUR nepagrįstai deklaruotų sumų, o likusios grąžintinos sumos padidėjo nuo 12 mln. EUR 2012 m. pabaigoje iki beveik 17 mln. EUR;

258.  pažymi, kad projektuose dalyvaujantys subjektai (ITER organizacija ir vietos agentūros, įskaitant Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę (F4E)) pripažino, jog dabartinis tvarkaraštis ir biudžetas nėra realūs, ir tai patvirtino keli per pastaruosius dvejus metus (2013–2014 m.) atlikti nepriklausomi vertinimai; pageidauja gauti patikslinto tvarkaraščio ir biudžeto, kurie 2015 m. birželio mėn. bus pateikti ITER Tarybai, kopiją; reiškia susirūpinimą dėl reguliariai vėluojamos įgyvendinti ITER programos – dėl to kyla abejonių dėl jos efektyvumo ir veiksmingumo; reiškia didelį susirūpinimą dėl papildomų išlaidų, kurios turėjo poveikį programos išlaidų veiksmingumui ir dėl kurių iškilo grėsmė kitoms Sąjungos programoms, visų pirma mokslinių tyrimų politikos srityje;

259.  palankiai vertina tai, kad Išorės sienų fondas padėjo skatinti finansinį solidarumą; nepaisant to, kritikuoja tai, kad buvo ribota papildoma Sąjungos pridėtinė vertė ir kad dėl atsakingų institucijų vykdomos stebėsenos trūkumų ir didelių trūkumų Komisijos ir valstybių narių atliktuose baigiamuosiuose vertinimuose nebuvo galima nustatyti bendro rezultato;

GALILEO

260.  atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymus dėl pažangos, padarytos įgyvendinant GALILEO projektą: 2011 m. ir 2012 m. sėkmingai paleisti keturi GALILEO projekto tinkamumo patvirtinimo orbitoje (IOV) palydovai, 2014 m. sėkmingai baigtas GALILEO projekto tinkamumo patvirtinimo orbitoje etapas, sėkmingai patvirtinti sistemos koncepcija, veiklos tikslai ir sistemos veikimo pagrindai, pradiniams veiksmams parengta antžeminė infrastruktūra, apimanti daug antžeminių stočių visame pasaulyje, sėkmingai įrodytas GALILEO IOV palydovų tinkamumas paieškos ir gelbėjimo operacijoms, 2014 m. rugpjūčio 22 d. du palydovai (Nr. 5 ir 6) paleisti į netinkamą orbitą, o nuo 2014 m. gruodžio mėn. šie palydovai palaipsniui perkeliami į tinkamesnę orbitą, siekiant sudaryti galimybę juos kiek įmanoma geriau naudoti, ir toliau bandoma palydovų navigacijos naudingoji apkrova; tikisi, kad bus informuojamas apie papildomas išlaidas, susijusias su šiomis iš anksto nenumatytomis priemonėmis;

261.  pažymi, kad 2013 m. Audito Rūmai auditavo aštuonias transporto sektoriaus operacijas ir nustatė, kad vykdant penkias operacijas buvo padaryta viena arba daugiau klaidų; atkreipia dėmesį į 2013 m. padidėjusį operacijų, kurias atliekant pasitaikė klaidų, procentą (62 proc.), palyginti su 2012 m. (49 proc.), ir yra susirūpinęs dėl to, kad, kaip ir ankstesniais metais, tikrintuose TEN-T projektuose Audito Rūmai nustatė keletą klaidų, susijusių su Sąjungos ir nacionalinių viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymu; atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip ir ankstesniais 2012 m., 2013 m. Mobilumo ir transporto GD nenustatė išlygos, susijusios su viešųjų pirkimų srities klaidomis; todėl primygtinai ragina Komisiją imtis būtinų priemonių, kad ateityje tokių klaidų būtų išvengta; pažymi, kad labai svarbu išplėsti Komisijos dotacijų gavėjų, lėšų skyrimo ir finansavimo ex ante ir ex post kontrolę siekiant išvengti netinkamo Bendrijos paskirtų išteklių naudojimo ir užtikrinti veiklos rezultatų tikrinimą; pabrėžia, kad net jei 2007–2013 m. finansavimo laikotarpis formaliai baigėsi, sanglaudos srities finansavimui taikomas N+2 principas, t. y. iki šių metų pabaigos vis dar vykdoma daug projektų;

262.  ragina Komisiją, siekiant skaidrumo, paskelbti lengvai prieinamą metinį bendrai Sąjungos finansuojamų transporto projektų sąrašą ir nurodyti tikslią kiekvienam konkrečiam projektui skiriamą finansavimo sumą: pažymi, kad šiame projektų sąraše turi būti nurodyti visi Sąjungos finansavimo šaltiniai, kaip antai TEN-T, programa „Horizontas 2020“, sanglaudos ir regioniniai fondai;

263.  primygtinai ragina Komisiją kiekvienais metais pranešti, kaip atsižvelgiama į pastabas dėl atitinkamų biudžeto eilučių;

264.  primena, kad transporto srities projektai 2007–2013 m. laikotarpiu buvo finansuojami ir 2014–2020 m. laikotarpiu bus finansuojami iš įvairių šaltinių, įskaitant Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), Sanglaudos fondą ir Europos regioninės plėtros fondą; ragina Komisiją siekti didesnės įvairių finansavimo šaltinių sąveikos siekiant ieškoti efektyvesnio Sąjungos lėšų skyrimo;

Aplinka ir visuomenės sveikata

265.  yra patenkintas bendru lėšų, numatytų pagal biudžeto išlaidų kategorijas, skirtas aplinkai, klimato politikai, visuomenės sveikatai ir maisto saugai, panaudojimu 2013 m.; dar kartą primena, kad šioms politikos priemonėms skirta tik mažiau nei 0,5 proc. Sąjungos biudžeto lėšų, tuo pačiu metu atsižvelgia į aiškią Sąjungos pridėtinę vertę šiose srityse ir Sąjungos piliečių paramą Sąjungos aplinkos, klimato, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos kryptims; apgailestauja, kad ši procentinė dalis sumažėjo iki 0,5 proc., palyginti su 0,8 proc. 2012 m.;

266.  atkreipia dėmesį į tai, kaip Audito Rūmų 2013 metinėje ataskaitoje pristatytos aplinkos ir sveikatos politikos sritys; yra susirūpinęs dėl to, kad abi šios politikos sritys vėl pateikiamos skyriuje, kuris taip pat skirtas kaimo plėtrai ir žuvininkystei; pakartoja, kad kritikuoja šią politikos sričių struktūrą, ir ragina Audito Rūmus persvarstyti savo požiūrį rengiant kitą metinę ataskaitą; atsižvelgdamas į tai, nurodo Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 12/2014 „Ar įgyvendinant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. ERPF veiksmingai finansuoja projektus, tiesiogiai skatinančius bioįvairovę?“, kurioje pabrėžiama, kad Komisija turi ir toliau išsamiai fiksuoti tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su biologine įvairove, įskaitant tinklą „Natura 2000“; primygtinai ragina valstybes nares pateikiant tikslius duomenis sudaryti palankesnes sąlygas šiam procesui;

267.  pripažįsta, kad Audito Rūmai valstybėse narėse labai sistemingai atlieka atsitiktinius patikrinimus ir remdamiesi jais nustato klaidų lygį; pažymi, kad Audito Rūmai nenurodo, kuriose valstybėse narėse arba kuriose srityse kyla didžiausios problemos; todėl pabrėžia, kad reikalinga aiški atskaitomybės grandinė ir kad dėl to labai didelę svarbą teikia valstybių narių kontrolės sistemų kokybei;

268.  mano, kad pažanga, padaryta įgyvendinant 14 bandomųjų projektų ir šešis parengiamuosius veiksmus, kurie iš viso sudarė 5 983 607 EUR, yra patenkinama; skatina Komisiją ir toliau įgyvendinti bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus laikantis Parlamento pasiūlymo;

269.  pažymi, kad Sveikatos ir vartotojų reikalų GD 2013 m. buvo atsakingas už 233 928 461 EUR panaudojimą pagal biudžeto eilutes, skirtas visuomenės sveikatai, iš kurių 98,1 proc. buvo paskirta patenkinamai; žino, kad maždaug 77 proc. šio biudžeto lėšų tiesiogiai paskiriami trims decentralizuotoms agentūroms (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui, Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) ir Europos vaistų agentūrai (EMA)) ir kad visi asignavimai buvo 100 proc. panaudoti, išskyrus EMA ir EFSA atvejus, ir kad šis nepakankamas EMA ir EFSA įsipareigojimų asignavimų įvykdymas atitinka 2012 m. vykdymo rezultatą;

Kultūra

270.  džiaugiasi tuo, kad 2013 m. 2007–2013 m. laikotarpio programų, ypač Mokymosi visą gyvenimą programos, programų „Kultūra“, „Media“ ir „Veiklus jaunimas“ biudžeto įvykdymo lygis buvo 100 proc.; prašo stiprinti ir didinti biudžetą vykdant 2014–2020 m. švietimo ir kultūros programas; yra ypač sunerimęs, kad dėl patvirtintų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų neatitikimo metų pabaigoje pritrūko mokėjimų (pavyzdžiui, programos „Erasmus+“ atveju trūko 202 mln. EUR) ir tai turėjo didelių neigiamų padarinių kitais metais; labai nerimauja ir apgailestauja dėl to, kad įgyvendinant naujas programas, ypač „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“, gali susiklostyti panaši padėtis, o tai savo ruožtu lemtų pavojingą Sąjungos patikimumo praradimą ir sumažintų piliečių pasitikėjimą Sąjungos institucijomis ir tai gali turėti pražūtingų pasekmių programų dalyviams;

271.  palankiai vertina tai, kad nuo 1987 m., kai buvo pradėta įgyvendinti programa „Erasmus“, joje dalyvavo daugiau negu 3 mln. studentų; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo jos pradžios ši pavyzdinė Sąjungos programa, kuria buvo prisidedama prie Europos integracijos ir bendro Europos pilietiškumo supratimo ir bendrumo pojūčio didinimo, buvo nuolatos sėkmingai įgyvendinama;

272.  yra susirūpinęs tuo, kad, kaip pranešama specialiojoje 2013 m. „Eurobarometro“ ataskaitoje Nr. 399 dėl prieigos prie kultūros galimybių ir dalyvavimo kultūrinėje veikloje, Europos mastu viešieji biudžetai, skirti kultūros paveldo apsaugai ir propagavimui, labai mažinami, taip pat mažėja dalyvavimas tradicinėje kultūrinėje veikloje; todėl mano, kad turi būti sustiprintos naujos Europos kultūros darbotvarkei remti skirtos Sąjungos priemonės, pvz., programos „Kūrybiška Europa“ ir „Horizontas 2020“ arba kultūros platforma „Europeana“;

Taikytinos priemonės

273.  atkreipia dėmesį į tai, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato generalinis direktorius generalinio direktorato metinėje veiklos ataskaitoje pateikė bendrą išlygą dėl BP7 išlaidų deklaracijų tikslumo (3 664 mln. EUR), nors jis tikisi, kad vadinamasis grynasis klaidų finansinis poveikis, pagrįstas 1 552 užbaigtų projektų duomenimis, bus maždaug 2,09 proc., t. y. netoli nustatytos reikšmingumo ribos; mano, kad dėl tokių išlygų sąvoka „patikimas finansų valdymas“ netenka prasmės; todėl ragina generalinį direktorių ateityje pateikti konkretesnes ir tikslingesnes išlygas;

274.  ragina Komisiją informaciją apie vidutinę prieštaravimų procedūrų trukmę pateikti laiku, prieš pradedant šios politikos srities lėšų susigrąžinimo procedūrą ir prieš rengiant tolesnių veiksmų ataskaitą po to, kai Komisijai bus suteiktas patvirtinimas dėl 2013 m. biudžeto įvykdymo;

275.  apgailestauja dėl to, kad Komisija vis dar nepateikė naudos gavėjų, suskirstytų pagal šalį, sąrašo; tikisi, kad Komisijos tolesnių veiksmų ataskaitoje po to, kai Komisijai bus suteiktas patvirtinimas dėl 2013 m. biudžeto įvykdymo, toks atsakymas bus pateiktas;

276.  palankiai vertina tai, kad Komisija galiausiai suteikė pranešėjai galimybę susipažinti su audito ataskaita dėl dviejų Turkijoje 2012 m. ir 2013 m. vykdytų programų (Mokymosi visą gyvenimą programa – 6,9 mln. EUR, programa „Veiklus jaunimas“ – 1,65 mln. EUR) veiklos išlaidų; pažymi, kad ataskaita buvo perduota pagal Pagrindų susitarimą; yra susirūpinęs dėl svarbių nustatytų trūkumų, bet palankiai vertina priemones, kurių ėmėsi Turkijos valdžios institucijos siekdamos pagerinti padėtį; prašo Komisijos įvertinti, ar reikės taikyti kokias nors finansines pataisas;

277.  ragina Komisiją papildomą informaciją apie Informacinių ir ryšių technologijų politikos rėmimo programos išlaidas pateikti laiku, prieš rengiant tolesnių veiksmų ataskaitą po to, kai Komisijai bus suteiktas patvirtinimas dėl 2013 m. biudžeto įvykdymo; pažymi, kad šios programos rizikingų mokėjimų suma 2013 m. galėjo siekti 3,4 mln. EUR, taigi likutinis klaidų lygis būtų 2,8 proc.; pažymi, kad nepaisant šių aplinkybių Ryšių tinklų, turinio ir technologijų (CONNECT) generalinio direktorato generalinis direktorius nepateikė išlygos;

278.  ragina Komisiją laiku, prieš vykdant 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, teikti išsamias ataskaitas dėl Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato politikos nukreipimo tinkamesne kryptimi – tai tapo reikalinga po to, kai dviejų trečdalių BP7 veiklos išlaidų valdymas buvo perduotas Komisijai nepriklausančioms įstaigoms;

279.  ragina Komisiją laiku, prieš vykdant 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, pateikti apžvalgą, kurioje būtų nurodyta tyrėjams ir MVĮ skirtų programų BP7 ir „Horizontas 2020“ politikos pažanga;

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)

280.  teigiamai vertina vykstančias OLAF ir OLAF priežiūros komiteto diskusijas dėl darbo susitarimų peržiūros ir ragina juos pasiekti bendrą ir patenkinamą susitarimą; atkreipia dėmesį į OLAF pastangas įgyvendinti darbo susitarimus; pabrėžia, kad turint mintyje tarnybos išteklių apribojimą šios pastangos neturėtų būti neproporcingos;

281.  nurodo, kad pagal 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(130) OLAF įpareigojamas užtikrinti nepriklausomą Priežiūros komiteto sekretoriato veiklą (Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 40 konstatuojamoji dalis); šiuo metu neturi informacijos apie priemones, kurių imtasi siekiant įgyvendinti šią teisinę prievolę; ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų siekiant ištaisyti susidariusią padėtį;

282.  ragina OLAF, prieš keičiant instrukcijas darbuotojams dėl tyrimo procedūrų ir prieš nustatant tyrimo politikos prioritetus, laiku konsultuotis su Priežiūros komitetu;

283.  apgailestauja dėl to, kad OLAF ne visada įgyvendina OLAF priežiūros komiteto rekomendacijas ir kartais net nepateikia pagrindimo; ragina generalinį direktorių gerinti šios srities bendradarbiavimą;

284.  primena, kad 2012 m. sausio 31 d. OLAF pradėjo 423 tyrimus; yra susirūpinęs dėl tokios procedūros teisėtumo; ragina OLAF priežiūros komitetą įvertinti per labai trumpą laikotarpį pradėtų 423 tyrimų teisėtumą ir tų tyrimų rezultatus; be to, prašo OLAF priežiūros komitetą įvertinti tyrimų trukmės statistinius duomenis, išanalizuoti, kaip veikia bylų valdymo sistema, ir apie tai informuoti Parlamentą;

285.  ragina OLAF priežiūros komitetą taip pat įvertinti tyrimų trukmės statistinius duomenis, išanalizuoti, kaip veikia bylų valdymo sistema, ir apie tai pranešti Parlamento kompetentingam komitetui;

286.  prašo OLAF savo metinėje ataskaitoje pateikti išsamesnių statistikos duomenų apie tai, kaip dažnai pradedami ir užbaigiami tyrimai;

287.  prašo OLAF Parlamentui pateikti daugiau informacijos apie bylų atrankos procedūros praktinius aspektus, proceso trukmę ir su juo susijusias vidaus gaires;

Administravimas

288.  atkreipia dėmesį į tai, kad per pastaruosius ketverius metus (2011–2014 m.) pagal visas atrankos procedūras, kurias pradėjo Europos personalo atrankos tarnyba, gautos 336 145 paraiškos, kad vidutinė vienos paraiškos tvarkymo kaina gali būti įvertinta 238 EUR ir kad baigus procedūras į rezervo sąrašą įrašoma mažiau nei 10 proc. tokių kandidatų; reikalauja, kad Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai būtų taupomi mažinant biurokratizmą ir pratęsiant sudarytų rezervo sąrašų galiojimą bent iki dvejų metų; reikalauja, kad Komisija pateiktų ataskaitą šiuo klausimu iki 2015 m. birželio mėn.;

289.  prašo Komisijos pateikti Parlamentui informaciją apie didžiausias pensijas, sumokėtas Komisijos pareigūnams 2013 m.;

290.  yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvadų, kuriose nurodoma, kad retai taikomos nuostatos dėl blogai dirbančių darbuotojų klausimo sprendimo; ragina Komisiją visapusiškai taikyti Tarnybos nuostatus;

291.  prašo suteikti informacijos apie etatų plane nenumatytus darbuotojus ir apie personalo išlaidas, kurios finansuojamos pagal kitas išlaidų kategorijas (ne pagal išlaidų kategoriją „Administravimas“); apgailestauja, kad biudžeto valdymo institucijai neteikiama konsoliduota informacija apie bendrą tokių darbuotojų skaičių arba apie susijusias Komisijos personalo išlaidas;

292.  primena, kad Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 723/2004(131) 1 priedo A dalyje nustatyti du nauji pareigų lygiai – AD 13 ir AD 14, kurie gali būti suteikti vadovų atsakomybės neturintiems darbuotojams (anksčiau tokių darbuotojų pareigų lygis buvo apribotas A 4 lygiu (lygiavertis AD 12)); ragina Komisiją atnaujinti 2011 m. karjeros lygiavertiškumo ataskaitą ir 2013 m. personalo išlaidų, susijusių su AD 13 ir AD 14 lygio nevadovaujančiais darbuotojais, ataskaitą;

293.  prašo Komisijos suteikti informacijos apie visų darbuotojams skirtų socialinių, sporto ir kultūros priemonių finansavimą, taip pat informacijos apie šių priemonių naudą atsižvelgiant į veiklos rezultatus ir iš kitų šalių atvykusių asmenų bei jų šeimų integraciją;

294.  prašo Komisijos vykdant tolesnius veiksmus, susijusius su 2013 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimu, pranešti apie lankstaus darbo grafiko taikymą;

295.  yra susirūpinęs dėl to, kad itin pagausėjo aukšto rango pareigūnų, kurių pareigų lygis AD 13–AD 16; mano, kad kyla pavojus Sąjungos reputacijai, nes sunku paaiškinti, kad į tokius didelius atlyginimus nėra įtraukiamas viršvalandinis darbas;

296.  pažymi, kad užmokesčio, mokamo Sąjungos institucijų tarnautojams, ir užmokesčio, kurį gauna nacionalinių administracijų tarnautojai, skirtumas vis dar labai didelis, dėl to, be kita ko, trūksta darbuotojų judumo tarp Sąjungos ir nacionalinio lygmens institucijų; ragina Komisiją atlikti išsamų šio skirtumo priežasčių tyrimą ir parengti ilgalaikę strategiją siekiant šį skirtumą sumažinti, ypatingą dėmesį skiriant įvairioms išmokoms (šeimos, ekspatriacijos, įsikūrimo ir persikėlimo), kasmetinėms atostogoms, šventinėms dienoms, kelionių dienoms ir viršvalandžių kompensavimui;

297.  atkreipia dėmesį į Komisijos generalinio sekretoriato paskelbtą pranešimą, kuriame nurodoma, kad atsakymai į Parlamento klausimus neturi viršyti 20 eilučių; ragina Komisijos narius prisiimti savo politinę atsakomybę ir nebeleisti generaliniam sekretoriatui riboti jų atsakymų apimties;

298.  reiškia susirūpinimą dėl informatorių apsaugos ir ragina Komisiją užtikrinti, kad jų teisės būtų visapusiškai gerbiamos;

299.  pažymi, kad 2013 m. nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) Aplinkos GD skyrė beveik 9 mln. EUR, Sveikatos ir vartotojų reikalų GD – beveik 4 mln. EUR, o Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD –5,7 mln. EUR; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos užduotys nuolat paskiriamos užsakomųjų darbų įstaigoms; prašo Komisijos pateikti Parlamentui duomenis apie lėšų, skiriamų šioms NVO, Sąjungos pridėtinę vertę;

300.  ragina Komisiją Komisijos nariams, kurie savo pareigas ėjo ne ilgiau kaip dvejus metus, išmokas pasibaigus kadencijai mokėti tik tokį laikotarpį, kuris neviršija jų, kaip Komisijos narių, kadencijos trukmės;

301.  mano, kad krizės laikotarpiu ir apskritai mažinant biudžetą Sąjungos institucijų darbuotojų išvažiuojamųjų seminarų (angl. away days) išlaidos turėtų būti sumažintos ir, kiek įmanoma, jie turėtų vykti pačiose institucijų būstinėse, nes jų sukuriama pridėtinė vertė nepateisina tokių didelių išlaidų;

302.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisijoje yra nepakankamai atsakingas pareigas einančių moterų; prašo Komisijos pradėti įgyvendinti lygių galimybių planą, ypač atsižvelgiant į vadovaujamąsias pareigas, siekiant kuo greičiau pašalinti šį pusiausvyros sutrikimą;

Sąjungos biudžeto vykdymo rezultatai

303.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant tam tikros Audito Rūmų nurodytos pažangos(132), ketvirtasis finansų įvertinimo pranešimas, numatytas SESV 318 straipsnyje, vis dar nėra veiksmingas įnašas vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo veiklą, nors pagal SESV jis turėtų būti vienas iš įrodymų, kai kiekvienais metais Parlamentas suteikia patvirtinimą, kad Komisija įvykdė biudžetą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad per mažai dėmesio skiriama veiklos rezultatams ir tai yra pagrindinė Sąjungos biudžeto problema;

304.  pažymi, kad savo 2013 m. ataskaitoje Audito Rūmai daro išvadą, kad valstybės narės, atrinkdamos projektus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, visų pirma atsižvelgė į būtinybę panaudoti turimas Sąjungos lėšas, o ne į jų tikėtinus veiklos rezultatus; prašo, kad siekiant pakeisti šia paskatą ir pereiti prie gerų veiklos rezultatų praktikos, būtų sušaukta nepriklausoma aukšto lygio darbo grupė (įskaitant akademinio pasaulio atstovus) Sąjungos biudžeto veiksmingumo klausimu ir kad ji pateiktų rekomendacijų, kaip struktūriškai pereiti nuo paskatos panaudoti lėšas prie gerų rezultatų skatinimo, atsižvelgiant į Sąjungos pridėtinės vertės vertinimą ir laikantis taisyklių; mano, kad šios aukšto lygio darbo grupės išvados turėtų būti paskelbtos laiku, dar prieš dabartinės DFP laikotarpio vidurio peržiūrą ir sudaryti naujo DFP programavimo laikotarpio pagrindą;

305.  primena savo reikalavimą, kad Komisijos generaliniai direktoratai savo valdymo planuose nustatytų ribotą paprastų tikslų, atitinkančių Audito Rūmų reikalavimus tinkamumo, palyginamumo ir patikimumo požiūriu ir suderintų su pagrindiniais strategijos „Europa 2020“ tikslais, skaičių, kad atsiskaitytų už savo pasiekimus metinės veiklos ataskaitos skyriuje „Politikos rezultatai“, ir kad Komisija, remdamasi šiais dokumentais, patvirtintų Sąjungos finansų įvertinimo pranešimą, numatytą SESV 318 straipsnyje;

306.  reikalauja, kad Komisija į kitus SESV 318 straipsnyje numatytus įvertinimo pranešimus įtrauktų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagal 315 mlrd. EUR investicijų planą, kurį Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker paskelbė per 2014 m. lapkričio 26 d. Parlamento plenarinį posėdį, efektyvumo, veiksmingumo ir rezultatų analizę;

307.  reikalauja, kad į kitą įvertinimo pranešimą, numatytą SESV 318 straipsnyje, Komisija įtrauktų efektyvumo, veiksmingumo ir rezultatų, pasiektų įgyvendinant 120 mlrd. EUR vertės ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo planą, kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino per savo 2012 m. birželio 28–29 d. posėdį, analizę, atliktą bendradarbiaujant su Europos investicijų banku;

308.  primygtinai reikalauja, kad numatant Komisijos, kuriai pirmininkauja Jean-Claude Juncker, vidaus organizacinę struktūrą būtų atsižvelgta į tai, kad Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija nėra pagrįsta kiekvieno generalinio direktorato atskirai vykdoma veikla, bet apima septynias daugelį sričių apimančias pavyzdines iniciatyvas, kurias kaskart įgyvendina keli generaliniai direktoratai; pabrėžia, kad dėl būtino Komisijos vidaus padalinių koordinavimo ir bendradarbiavimo neturėtų rastis naujų formų biurokratizmo;

309.  ragina Komisiją savo biudžetą valdyti tokiu būdu, kad nesidubliuotų nei teminė politika, nei jos įvairių GD, turinčių panašią arba beveik tokią pačią kompetenciją, veikla;

310.  mano, kad poveikio tvarumui vertinimo tyrimų koncepcija / idėja turi būti taikoma visų rūšių finansinės pagalbos, ne tik Komisijos, bet ir visų Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų išlaidų atžvilgiu; mano, kad neturėtų būti leidžiama turėti jokių išlaidų, kurios atitinka poveikio vertinimo tyrimus ir (arba) analizes;

311.  prašo Komisijos iki 2015 m. rugsėjo mėn. pateikti Parlamento kompetentingam komitetui išsamią savo veiklos ataskaitą, kad būtų paskatintas plačiosios visuomenės atliekamas informavimas;

Vykdomosios įstaigos

312.  apgailestauja, kad remiantis audito ataskaita dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų(133) ši vykdomoji įstaiga neatlieka tinkamų ex ante patikrų, susijusių su patalpų mokesčiais, kurių sąskaitas faktūras pateikė pastatų valdytojas, dėl to 2013 m. buvo nepagrįstai sumokėtas 113 513 mln. EUR dydžio PVM, kurio vykdomoji įstaiga dar nesusigrąžino; pažymi, kad vykdomoji įstaiga neturėjo daugelio atitinkamų sutarčių, sąskaitų faktūrų ir kvitų; atkreipia dėmesį į didelį perkėlimų lygį pagal II antraštinę dalį (27 proc., tai atitinka 666 119 EUR), dėl kurio kyla abejonių dėl patikimo šios vykdomosios įstaigos finansų valdymo;

Tabako kontrabanda

313.  primena, kad Parlamentas rezoliucijoje, pridėtoje prie sprendimo dėl Komisijos 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, prašė įvertinti galiojančius susitarimus su keturiais tabako koncernais („Philip Morris International Corporation Inc.“ (PMI), „Japan Tobacco International“, „British American Tobacco“ ir „Imperial Tobacco Corporation“); pažymi, kad uždarame klausyme šiuo klausimu Komisija įsipareigojo iki 2015 m. gegužės mėn. pateikti patirties, įgytos įgyvendinant susitarimą su PMI, kuris greitai baigs galioti, vertinimą.

(1) OL L 66, 2013 3 8. (2) OL C 403, 2014 11 13, p. 1. (3) OL C 398, 2014 11 12, p. 1. (4) OL C 403, 2014 11 13, p. 128. (5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (7) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2015)0119. (8) OL L 66, 2013 3 8. (9) OL C 403, 2014 11 13, p. 1. (10) OL C 408, 2014 11 15, p. 39. (11) OL C 442, 2014 12 10, p. 67. (12) OL C 403, 2014 11 13, p. 128. (13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (14) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (15) OL L 11, 2003 1 16, p. 1. (16) OL L 297, 2004 9 22, p. 6. (17) OL L 101, 2009 4 21, p. 26. (18) OL L 343, 2013 12 19, p. 46. (19) OL L 66, 2013 3 8. (20) OL C 403, 2014 11 13, p. 1. (21) OL C 408, 2014 11 15, p. 6. (22) OL C 442, 2014 12 10, p. 74. (23) OL C 403, 2014 11 13, p. 128. (24) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (25) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (26) OL L 11, 2003 1 16, p. 1. (27) OL L 297, 2004 9 22, p. 6. (28) OL L 5, 2004 1 9, p. 85. (29) OL L 341, 2013 12 18, p. 73. (30) OL L 66, 2013 3 8. (31) OL C 403, 2014 11 13, p. 1. (32) OL C 408, 2014 11 15, p. 5. (33) OL C 442, 2014 12 10, p. 83. (34) OL C 403, 2014 11 13, p. 128. (35) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (36) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (37) OL L 11, 2003 1 16, p. 1. (38) OL L 297, 2004 9 22, p. 6. (39) OL L 369, 2004 12 16, p. 73. (40) OL L 341, 2013 12 18, p. 69. (41) OL L 363, 2014 12 18, p. 183. (42) OL L 66, 2013 3 8. (43) OL C 403, 2014 11 13, p. 1. (44) OJ C 442, 2014 12 10, p. 240. (45) OL C 403, 2014 11 13, p. 128. (46) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (47) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (48) OL L 11, 2003 1 16, p. 1. (49) OL L 297, 2004 9 22, p. 6. (50) OL L 9, 2008 1 12, p. 15. (51) OL L 346, 2013 12 20, p. 58. (52) OL L 66, 2013 3 8. (53) OL C 403, 2014 11 13, p. 1. (54) OL C 408, 2014 11 15, p. 40. (55) OL C 442, 2014 12 10, p. 351. (56) OL C 403, 2014 11 13, p. 128. (57) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (58) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (59) OL L 11, 2003 1 16, p. 1. (60) OL L 297, 2004 9 22, p. 6. (61) OL L 11, 2008 1 15, p. 9. (62) OL L 346, 2013 12 20, p. 54. (63) OL L 66, 2013 3 8. (64) OL C 403, 2014 11 13, p. 1. (65) OL C 408 2014 11 15, p. 41. (66) OL C 442 2014 12 10, p. 358. (67) OL C 403, 2014 11 13, p. 128. (68) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (69) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (70) OL L 11, 2003 1 16, p. 1. (71) OL L 297, 2004 9 22, p. 6. (72) OL L 32, 2007 2 6, p. 88. (73) OL L 352, 2013 12 24, p. 65. (74) OL L 66, 2013 3 8. (75) OL C 403, 2014 11 13, p. 1. (76) OL C 398, 2014 11 12, p. 1. (77) OL C 403, 2014 11 13, p. 128. (78) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (79) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (80) OL L 11, 2003 1 16, p. 1. (81) Žr. Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 11/2013, 93 – 97 punktus. (82) Žr. minėto 2015 m. balandžio 29 d. Parlamento rezoliucijos dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, I dalį. (83) Žr. 2014 m. rugsėjo 29 d. Komisijos komunikatą dėl ES biudžeto apsaugos iki 2013 m. pabaigos (COM(2014)0618), p. 11. (84) Žr. Audito Rūmų 2013 m. metinę ataskaitą, 1.14 punktą. (85) Žr. minėtą Komisijos komunikatą COM(2014)0618, 5.2 lentelę: sanglaudos srities įsipareigojimų panaikinimas (775 mln. EUR), kaimo plėtros srities susigrąžintos lėšos (129 mln. EUR) ir finansinės pataisos, atliktos panaikinant įsipareigojimus / išskaičiuojant sumą per užbaigimo procedūrą arba sanglaudos politikos srityje (494 mln. EUR), arba kitose, ne žemės ūkio ir sanglaudos politikos srityse (1 mln. EUR). (86) Žr. minėtą Komisijos komunikatą COM(2014)0618, 7.2 lentelė. (87) 2014 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatas „Komisijos 2013 m. rezultatų valdymo srityje apibendrinamoji ataskaita“ (COM(2014)0342), p. 14: visų 2013 m. išlaidų (ES ir EPF biudžetas) didžiausia bendra su rizika susijusi suma. (88) Apibendrinamosios ataskaitos I priede „rizikos sumos“ paaiškinamos kaip trupmeninė dalis operacijų, kurios pritaikius visas neatitikties rizikai sumažinti skirtas kontrolės priemones (taisomąsias priemones) yra įvertintos kaip nevisiškai atitinkančios taikomus teisės aktus ir sutartinius reikalavimus. (89) Iš 322 mlrd. EUR 222 mlrd. EUR sudaro neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai ir 99 mlrd. EUR yra susiję su balansiniais įsipareigojimais, kurių neapima neįvykdyti įsipareigojimai. (90) Audito Rūmų pirmininko Vítoro Manuelio da Silva Caldeira Audito Rūmų metinių ataskaitų pristatymas CONT komiteto 2014 m. lapkričio 5 d. posėdyje. (91) Ten pat. (92) Informaciją pateikė Komisijos pirmininko pavaduotoja Kristalina Georgieva vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą. (93) Žr. Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2014. (94) COM(2013)0362. (95) Žr. Audito Rūmų 2013 m. metinės ataskaitos 2.11 punktą ir Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2013 (2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas) „Kaip gauti tikslius bendrųjų nacionalinių pajamų (BNPj) duomenis: perėjus prie labiau struktūrizuoto ir tikslingesnio metodo padidėtų Komisijos tikrinimo veiksmingumas“. (96) Jaceko Dominiko pareiškimas dėl valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų peržiūros, pranešimas spaudai, Briuselis, 2014 m. spalio 27 d., paskutinis sakinys. (97) Nuomonė Nr. 7/2014 dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL C 459, 2014 12 19, p.1). (98) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0078. (99) Žr. Audito Rūmų padėties apžvalgą „Geriausias ES pinigų panaudojimas: rizikų, kylančių ES biudžeto finansų valdymui, apžvalga“, 2014, p. 67. (100) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608). (101) 2014 m. gruodžio 8 d. Komisijos nario P. Hogano pateikti orientaciniai duomenys apie pagalbos lėšų, išmokėtų kaip tiesioginės pagalbos išmokos gamintojams pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 73/2009, paskirstymą pagal apimtį. (102) Klaidų labai padažnėjo: nuo 41 proc. 2012 m. iki 61 proc. 2013 m. (103) Pagal 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007 11 16, p. 1), tam tikruose regionuose pereinamojo laikotarpio parama gali būti teikiama skatinti gamintojams, norintiems įgyti gamintojų organizacijos (GO) statusą, kad galėtų sudaryti gamintojų grupes; šį finansavimą iš dalies gali kompensuoti ES ir jis nutraukiamas, kai gamintojų grupei pripažįstamas gamintojų organizacijos statusas. (104) Žr. Audito Rūmų 2013 m. metinę ataskaitą, 43 punktą. (105) Žr. Komisijos atsakymą į klausimą raštu Nr. 11, 2014 m. gruodžio 1 d. CONT komitete vykęs Komisijos nario Philo Hogano klausymas. (106) Žr. Audito Rūmų 2013 m. metinės ataskaitos 3.23 punktą ir tolesnius punktus. (107) Žr. Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) GD 2013 m. metinės veiklos ataskaitos 51 lentelę: „Nauji atvejai, atskleisti nuo 2007 m.“. (108) Žr. Audito Rūmų 2013 m. metinės ataskaitos 4.25 punktą. (109) Žr. Audito Rūmų 2013 m. metinės ataskaitos 4.27 punktą. (110) Žr. atsakymą į klausimą raštu Nr. 29, 2014 m. gruodžio 1 d. CONT komitete vykęs Komisijos nario Philo HOGANO klausymas. (111) Žr. Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 23/2014 „Su kaimo plėtros lėšų panaudojimu susijusios klaidos: kokios jų priežastys ir kaip jos šalinamos?“, p. 10: 8,2 proc. yra trejų metų vidurkis, mažiausias klaidų lygis buvo 6,1 proc., o didžiausias – 10,3 proc. 2011 m. vidurkis buvo 8,4 proc., 2012 m. – 8,3 proc. ir 2013 m. – 7,9 proc. (112) Žr. Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 23/2014 22–24 punktus. (113) Audito Rūmų narės Rasos Budbergytės pareiškimas per Biudžeto kontrolės (CONT) komitete 2014 m. gruodžio 1 d. vykusį Komisijos nario Philo Hogano klausymą. (114) Žr. atsakymą į klausimą raštu Nr. 12, 2014 m. gruodžio 1 d. CONT komitete vykęs Komisijos nario Philo HOGANO klausymas. (115) Žr. Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) GD 2013 m. metinės veiklos ataskaitos 2.1.24 lentelę. (116) Žr. Audito rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 20/2014 68 punktą. (117) Žr. REGIO GD 2013 m. metinės veiklos ataskaitos priedą, p. 41. (118) Žr. REGIO GD 2013 m. metinės veiklos ataskaitos priedą, p. 42. (119) Žr. REGIO GD 2013 m. metinės veiklos ataskaitos priedą, p. 43. (120) 2014 m. kovo 3 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 480/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos (OL L 138, 2014 5 13, p. 5). (121) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65). (122) 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL L 210, 2006 7 31, p. 25). (123) COM(2015)0118. (124) OL L 266, 2014 9 5, p. 69, 139 ir kt. punktai. (125) Apgailestauja, kad šios 73 valdymo ir kontrolės sistemos valstybėse narėse buvo įvertintos geriausiu atveju kaip iš dalies patikimos (pažymėtos oranžine spalva tarp pažymėtų žalia, geltona, oranžine, raudona spalva): Vorarlbergas (AT), Viena (AT), Štirija (AT), Tirolis (AT), Briuselis (BE), regioninė plėtra (BG), aplinka (BG), verslas ir inovacijos (CZ), Šiaurės rytų ROP NUTSII (CZ), Silezijos ROP NUTS II (CZ), integruota veiksmų programa (CZ), Tiūringija (DE), Meklenburgas-Vakarų Pomeranija, Saksonija-Anhaltas (DE), Brėmenas (DE), Šiaurės Reinas Vestfalija (DE), EK ENV (EE), Attica (EL), Vakarų Graikija (EL), Makedonija ir Trakija (EL), Tesalija - žemyninė Graikijos dalis - Epyras (EL), Kreta ir Egėjo jūros salos (EL), Mursija (ES), Melilja (ES), Seuta (ES), Astūrija (ES), Galisija (ES), Estremadūra (ES), Kastilija ir La Manča (ES), Andalūzija (ES), Sanglaudos fondas (ES), Kantabrija (ES), Baskų regionas (ES), Navara (ES), Madridas (ES), La Riocha (ES), Katalonija (ES), Balearų salos (ES), Aragonas (ES), Kastilija ir Leonas (ES), Valensijos regionas (ES), Kanarų salos (ES), mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veikla, skirta verslui (ES), ekonomikos augimas (HU), aplinka ir energetika (HU), Vakarų Panonas (HU), Pietų Alfeldas (HU), Vidurio Uždunojė (HU), Šiaurės Vengrija (HU), transportas (HU), Šiaurės Alfeldas (HU), Pietų Uždunojė (HU), Centrinė Vengrija (HU), Adrijos jūra (Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (angl. IPA), Meklenburgas-Vakarų Pomeranija/Brandenburgas – Lenkija (Europos teritorinis bendradarbiavimas (ETB)), Flandrijos-Nyderlandų pasienio regionas (ETB), tinklai ir judumas (IT), moksliniai tyrimai (IT), saugumas (IT), Kalabrija (IT), Apulija (IT), Sicilija (IT), Bazilikata (IT), Sardinija (IT), infrastruktūra ir aplinka (PL), Rytų Lenkijos vystymasis (PL), informacinė visuomenė (SK), aplinka (SK), regioninė VP (SK), transportas (SK), sveikata (SK), konkurencingumas ir ekonomikos augimas (SK), techninė pagalba (SK), moksliniai tyrimai ir plėtra (SK). (126) Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, „Romų padėtis 11 ES valstybių narių“, Liuksemburgas, 2012 m. (127) Žr. Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato 2013 m. metinę veiklos ataskaitą, p. 197. (128) a.b.c.d.e.f.g.h.i.PVRR 20 „ netinkamos finansuoti sumos“.PVRR 1 „Finansinių prognozių įvykdymas: Mokėjimai“.PVRR 2 „Finansinių prognozių įvykdymas: Sutartys“.PVRR 4 „Neįvykdytų įsipareigojimų lėšų įsisavinimo gebėjimas“PVRR 18 „Projektų, aplankytų išorės pagalbos valdymo ataskaitos laikotarpiu, procentinė dalis“PVRR 21 “Metinio audito plano įgyvendinimas: N metai (2013)“PVRR 22 “Metinio audito plano įgyvendinimas: N metai -1 (2012)“PVRR 23 “Metinio audito plano įgyvendinimas: N metai -2 (2011)“PVRR 26 „Auditu nustatytų netinkamų finansuoti sumų susigrąžinimas ar pagrindimas“. (129) Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro generalinio inspektoriaus biuras, tyrimo ataskaita INQ/04/005, Ženeva, 2005 m. gegužės 12 d. (130) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1). (131) 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, iš dalies keičiantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL L 124, 2004 4 27, p. 1). (132) Žr. Audito Rūmų 2013 m. metinę ataskaitą, 10.24 punktą. (133) Žr. Audito Rūmų ataskaitą dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusios Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios agentūros) 2013 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymais (OL C 442, 2014 12 10, p. 358), 11–13 punktai.

2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą (2014/2140(DEC))

P8_TA(2015)0119 A8-0067/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2014)0510 – C8‑0140/2014)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2013 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą dėl 2013 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija(5), ir į savo rezoliuciją su pastabomis, kuri yra neatskiriama to sprendimo dalis,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2013 finansinių metų biudžetą (05303/2015 – C8‑0053/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/20022(7), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0067/2015),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

B.  kadangi Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiama informacija svarbiais klausimais, susijusiais su lėšų panaudojimu, kuri todėl yra svarbi Parlamentui atliekant biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos vaidmenį;

C.  kadangi Parlamento pastabos dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų sudaro neatskiriamą minėto jo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, dalį;

I dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 11/2013 „Kaip gauti tikslius bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) duomenis: perėjus prie labiau struktūrizuoto ir tikslingesnio metodo padidėtų Komisijos tikrinimo veiksmingumas“

1.  ragina Komisiją atlikti struktūrizuotą ir formalizuotą analizę, kurioje būtų atsižvelgiama į sąnaudų ir naudos principą, kad ji galėtų planuoti savo vykdomą konkrečių sričių arba duomenų rengimo procesų (ar jų dalių) tikrinimo veiklą ir nustatyti jos prioritetus; laikosi nuomonės, kad atliekant šią analizę reikėtų atsižvelgti į riziką, susijusią su valstybių narių nacionalinių sąskaitų rengimu, ir į santykinį BNP komponentų dydį visoje ekonomikoje; mano, kad šis rizikos vertinimas turėtų būti pagrįstas visa visuose Eurostato padaliniuose turima kokybine bei kiekybine informacija ir daugiausia dėmesio reikėtų skirti BNP inventoriuose ir naujausiose valstybių narių BNP kokybės ataskaitose aprašytoms duomenų rengimo procedūroms;

2.  ragina Komisiją sutrumpinti savo tikrinimo ciklo trukmę, siekiant apriboti naudojimąsi bendrosiomis išlygomis; mano, kad šias išlygas reikėtų taikyti tik išimtiniais atvejais esant didelei rizikai, kad nėra apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, pavyzdžiui, kai valstybė narė svarbią peržiūrą vykdo tikrinimo ciklo metu arba nereguliariai;

3.  ragina Eurostatą aiškiai ir laiku BNP komitetui pranešti apie atvejus, kuomet ketinama taikyti sąnaudų ir naudos principą;

4.  tikisi, kad Komisijos tikrinimo procesas apima struktūrizuotą ir formalizuotą BNP inventoriuose aprašytų duomenų rengimo procedūrų kokybinį rizikos vertinimą ir išsamų reikšmingų ir rizikingų BNP komponentų tikrinimą; mano, kad BNP komponentai, kuriuos reikia tikrinti išsamiai, turėtų būti atrinkti remiantis sąnaudų ir naudos analize, kaip aprašyta 1 rekomendacijoje; laikosi nuomonės, kad išsamaus tikrinimo mastas ir tikslai turėtų būti platesni nei Eurostato atlikto tiesioginio tikrinimo per pastarąjį tikrinimo ciklą;

5.  ragina Komisiją atliekant tikrinimus ypatingą dėmesį skirti valstybių narių BNP duomenų išsamumui ir palyginamųjų vertinimo procedūrų taikymui siekiant nacionalinėse sąskaitose apimti šešėlinę ekonomiką; ragina Eurostatą tikrinti, ar visos valstybės narės laikosi Komisijos gairių, ir reikiamomis priemonėmis užtikrinti, kad šis klausimas būtų panašiai vertinamas visose valstybėse narėse;

6.  ragina Komisiją atliktą darbą patvirtinti dokumentais, kuriuose taip pat būtų pateikiama išsami informacija apie Eurostato tikrinimą, atliktą remiantis dokumentų patikromis ir (arba) vizitais į nacionalines statistikos institucijas (NSI); mano, kad Eurostato kontrolės bylų dokumentai vadovybei turėtų suteikti galimybę aiškiai nustatyti pasirinktų BNP komponentų patikrų, atliktų pagal vidaus kontrolės standartus (VKS), rezultatus;

7.  ragina Eurostatą, kai įmanoma, įvertinti galimą rekomenduojamų veiksmų poveikį (kai pastabos išreikštos kiekybiškai) ir (arba) su rizika susijusią sumą (kai pastabos kiekybiškai neišreikštos) ir nustatyti aiškius reikšmingumo kriterijus tam, jog būtų galima nustatyti specialiąsias išlygas; mano, kad šie kriterijai turėtų būti kokybiniai arba kiekybiniai; laikosi nuomonės, kad apskritai išlygos turėtų būti siejamos su konkrečiais BNP komponentais, dėl kurių NSI nesiėmė rekomenduojamų veiksmų per nustatytus terminus ir kurių poveikis gali būti reikšmingas;

8.  ragina Eurostatą gerinti savo padalinio, įgalioto tikrinti BNP nuosavų išteklių tikslu, ir kitų savo padalinių, visų pirma dirbančių su nacionalinėmis sąskaitomis, koordinavimą; mano, kad tais atvejais, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) ir (arba) BNP nustatymas gali priklausyti nuo kitų Eurostato padalinių veiksmų, reikėtų pasitarti su BNP komitetu ir galutinį sprendimą dėl šių priemonių priimti atitinkamu Eurostato valdymo lygmeniu;

9.  ragina Eurostatą gerinti savo vertinimo ataskaitas tam, kad būtų pateikiami išsamūs, skaidrūs ir nuoseklūs valstybių narių BNP duomenų vertinimai; mano, kad BNP komiteto kasmet teikiamose nuomonėse reikėtų aiškiai įvertinti, ar valstybių narių BNP duomenys yra tinkami (ar ne) nuosavų išteklių nustatymo tikslu, ar šių nuomonių turinys atitinka Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003(8) (BNP reglamento) reikalavimus ir ar jos biudžeto procedūros metu yra tinkamai naudojamos, kaip nustatyta Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000(9) (Nuosavų išteklių reglamente);

10.  laikosi nuomonės, kad Biudžeto GD ir Eurostato metinėse veiklos ataskaitose turėtų būti teisingai ir nešališkai apžvelgiamas valstybių narių BNP duomenų tikrinimas ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių valdymas; todėl ragina Komisiją nustatyti reikalavimus Eurostatui reguliariai pranešti savo BNP duomenų tikrinimo rezultatus tam, kad Biudžeto GD gautų reikiamą patikinimą, kuriuo galėtų naudotis rengdamas savo metines veiklos ataskaitas;

II dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 13/2013 „Vidurinei Azijai teikiama ES pagalba vystymuisi“

11.  palankiai vertina specialiąją ataskaitą, kurioje įvertinama Vidurinei Azijai teikiama ES parama vystymuisi; atkreipia dėmesį į nustatytus faktus, išvadas ir rekomendacijas ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

Bendrosios pastabos

12.  palankiai vertina ataskaitoje pateiktas pastabas, kad Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) dėjo daug pastangų gana sudėtingomis geografinėmis ir politinėmis aplinkybėmis;

13.  vis dėlto pažymi, kad dar daug ką galima patobulinti siekiant parengti tikslingesnes ir labiau pritaikytas Sąjungos vystymosi strategijas naudojant atitinkamus pagalbos modelius, skirtus Sąjungos politinių tikslų regionų lygmeniu matomumui ir poveikiui padidinti;

14.  pabrėžia, kad Sąjungos veiklos pobūdį ir lygį būtina diferencijuoti ir nustatyti sąlygas, atsižvelgiant į išmatuojamą pažangą demokratizacijos, žmogaus teisių, gero valdymo, tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi, teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse, jei reikia, teikiant paramą šiai pažangai stiprinti, laikantis į Sąjungos kaimynystės politikos principus panašių nuostatų;

15.  mano, kad tolesnis Sąjungos programų, skirtų Vidurinės Azijos šalims, skatinimas yra svarbi tarpvalstybinė regiono šalių tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo stiprinimo priemonė;

16.  pažymi, kad vystomasis bendradarbiavimas su Vidurinės Azijos šalimis gali duoti rezultatų tik tuo atveju, jei šios šalys laikysis tarptautinių demokratijos, valdymo, teisinės valstybės ir žmogaus teisių standartų; taip pat pabrėžia, kad Sąjungos vystomasis bendradarbiavimas neturi būti pagrįstas ekonominiais, energetikos ar saugumo interesais;

Tolesni veiksmai, susiję su būsimos paramos vystymuisi planavimu ir įgyvendinimu

17.  mano, kad Komisija turėtų taip kurti būsimas regionines programas, kad būtų galima tikėtis, jog jomis bus užtikrinta tikroji regioninė dimensija;

18.  prašo visą Komisijos teikiamą paramą sutelkti į nedaug sektorių;

19.  nurodo, kad būsimą paramą vystymuisi reikėtų didinti užtikrinant intensyvesnį Sąjungos vidaus koordinavimą ir aktyvesnę veiklą su kitais tarptautiniais paramos teikėjais ir regionų suinteresuotaisiais subjektais;

20.  palaiko visaverčių Sąjungos delegacijų visose Vidurinės Azijos šalyse atidarymą kaip priemonę sustiprinti Sąjungos buvimą vietoje ir regimumą regione, ilgalaikį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su visais visuomenės sektoriais ir skatinti geresnio teisinės valstybės principų supratimo ir jų atsiradimo bei pagarbos žmogaus teisėms pažangą; mano, kad tokių delegacijų buvimas labai prisidės prie paramos vystymuisi tikslų įgyvendinimo;

21.  ragina Komisiją įdiegti visų administracinių išlaidų, patiriamų teikiant paramą vystymuisi, apskaičiavimo ir ataskaitų teikimo sistemą;

22.  prašo Komisijos visoms tebevykdomoms paramos biudžetui programoms nustatyti ir taikyti griežtas ir objektyviai patikrinamas sąlygas, visų pirma pakankamai dėmesio skiriant kovos su korupcija mechanizmams remti;

23.  primena, kad korupcija yra rimta problema Vidurinės Azijos šalyse; pažymi, kad pagal organizacijos „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą 2011 m. visoms Vidurinės Azijos šalims skirta žemesnė nei 28 vieta iš 100. Iš tirtų 182 šalių Kirgizija, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas pateko tarp 10 proc. paskutines vietas užėmusių šalių;

24.  mano, kad tokia išplitusi korupcija gali pakenkti Komisijos reputacijai ir sumažinti paramos programų veiksmingumą;

25.  laikosi nuomonės, kad sprendimai dėl lėšų išmokėjimo turėtų būti grindžiami šalių partnerių pasiekta pažanga, o ne jų įsipareigojimais vykdyti reformą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti atitinkamą dialogą politikos klausimais, kuris remtųsi paskatomis grindžiamu požiūriu, taip pat nuolatinę sektorių reformų ir rezultatams bei jų tvarumui vertinti skirtų programų stebėseną;

26.  ragina Sąjungą ir valstybių narių ambasadas skaidriau skirstyti lėšas, skirtas iš tiesų nepriklausomiems nevyriausybiniams partneriams remti, siekiant jiems padėti atlikti veiksmingą vaidmenį pilietinės visuomenės vystymo ir konsolidavimo srityje;

27.  prašo Komisijos, atsižvelgiant į įgytą patirtį ir besikeičiančias aplinkybes, pagerinti programos modelį ir įgyvendinimą;

28.  prašo Komisijos teikti ataskaitas apie rezultatus ir poveikį tokiu būdu, kad juos būtų galima palyginti su planais ir tikslais;

III dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2013 „Ar LIFE programos aplinkos komponentas buvo veiksmingas?“

29.  pabrėžia būtinybę programai LIFE atlikti katalizatoriaus vaidmenį siekiant pokyčių politikos plėtojimo ir įgyvendinimo srityje; pabrėžia, jog reikia, kad Komisija nustatytų aiškius, konkrečius, išmatuojamus ir pasiekiamus finansuotinų projektų tikslus;

30.  pabrėžia, jog reikia, kad įgyvendinant programos LIFE lėšomis finansuojamus projektus būtų padedama siekti konkrečių tikslų, susijusių su daugiau negu viena prioritetine programos sritimi; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad įgyvendinant finansuojamus projektus būtų išvengta izoliacijos, priešingai – šie projektai turėtų būti tarpvalstybinio pobūdžio ir juos įgyvendinant turėtų būti padedama užtikrinti (išmatuojamu būdu) jų rezultatų sklaidą, tvarumą ir pritaikymą kitose valstybėse narėse;

31.  pažymi, kad geriausių projektų atranka kartais gali būti iškraipyta dėl nacionalinių asignavimų; skatina valstybes nares pasiūlyti daugiau integruotų projektų ir taip išlaikyti geografinę pusiausvyrą, tačiau dar kartą pakartoja, kad lėšos visų pirma turėtų būti paskirstomos remiantis projektų pasiekimais, o ne tokiu būdu, dėl kurio nukentėtų projektų kokybė;

32.  pažymi, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas projektų sklaidos, tvarumo ir pritaikymo potencialui; ragina Komisiją nustatyti aiškius rodiklius, pagal kuriuos būtų įvertinamas vertinamų projektų sklaidos, tvarumo ir pritaikymo potencialas tam, kad būtų pasiekti programos tikslai; skatina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su šiais tikslais;

33.  ragina Komisiją tobulinti savo programos valdymo priemones, kad būtų išvengta neskaidrių atrankos procedūrų; mano, kad tai apimtų projektų atrankos vertinimo formų tobulinimą, išsamių nurodytų išlaidų vertinimo modelių nustatymą, tinkamą projektų stebėseną, tinkamų bendrų išdirbio ir rezultatų rodiklių nustatymą, taip pat išsamią tolesnę projekto stebėseną;

IV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 16/2013 „Dėl „vieno bendro audito“ ir Komisijos sanglaudos politikoje naudojamo nacionalinių audito institucijų darbo“

34.  atkreipia dėmesį į galimą didesnį veiksmingumą, kurį padėtų užtikrinti vieno bendro audito, pagrįsto bendrais principais ir standartais, grandinė; ragina valstybes nares, Komisiją ir Audito Rūmus toliau dėti pastangas šioje srityje; mano, kad taikant minėtą bendrą audito sistemą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į daugiamečius programų ciklus;

35.  primena Komisijai apie Parlamento pastabas(10), susijusias su Audito Rūmų 2012 m. metinėje ataskaitoje pateiktais nustatytais faktais: „pažymi, kad Audito Rūmų audito metu nustatyti faktai atskleidė trūkumus, susijusius su „pirmojo lygmens“ išlaidų patikromis [valstybėse narėse]; nurodo, kad Audito Rūmai mano, jog 56 proc. (kiekybiškai įvertinamų ir (arba) neįvertinamų) klaidų paveiktų regioninės politikos operacijų atveju valstybių narių institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad prieš patvirtindamos išlaidas Komisijai galėtų nustatyti ir ištaisyti vieną arba daugiau klaidų“; pažymi, kad dėl šios priežasties Parlamentas pritarė REGIO GD generalinio direktoriaus pateiktai išlygai dėl 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu 17 valstybių narių (72 programos) taikytų ERPF, Sanglaudos fondo ir PNPP valdymo ir kontrolės sistemų ir prašė skubiai imtis veiksmų;

36.  ir toliau mano, kad valdydamos struktūrinius fondus valstybės narės privalo būti dar atidesnės;

37.  todėl pabrėžia, kad labai svarbu numatyti galimybę teikti tinkamu, pagal galimybes politiniu lygiu pasirašytus nacionalinius pareiškimus, pagrįstus metiniais valdymo patikinimo pareiškimais (Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalis);

38.  džiaugiasi tuo, kad nuo 2009 m. Komisija vykdė išsamius auditus vietoje, kad patikrintų audito institucijų darbą; pažymi, kad ji surengė iš viso 269 audito vizitus ir patikrino 47 ir 84 atitinkamai už ERPF ir ESF atsakingas audito institucijas; pažymi, kad minėtų vizitų metu patikrinta atitinkamai maždaug 96 proc. ir 99 proc. visų skirtų lėšų; mano, kad finansavimo laikotarpiu Komisija turėtų bent po kartą atlikti visų veiksmų programų auditą;

39.  džiaugiasi, kad tais atvejais, kai klaidos viršijo reikšmingumo ribą daugiau nei 2 proc., Komisija taikė mokėjimų nutraukimo ir atidėjimo priemones; mano, kad jos yra naudingos Sąjungos finansinių interesų apsaugos priemonės ir yra įsitikinęs, kad Komisija, pati atlikdama auditą, turėtų daugiausia dėmesio skirti blogiausių rezultatų pasiekusioms šalims;

40.  mano, kad valstybės narės turėtų pateikti Komisijai pakankamai išsamią informaciją apie savo atliktą auditą,

41.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, jog Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad audito institucijos galėtų remtis pastovia ir privaloma metodine medžiaga, kuria būtų užtikrinama, kad Sąjungos lėšų panaudojimas visose valstybėse narėse būtų tikrinamas pagal tuos pačius standartus ir apie tikrinimų rezultatus būtų kruopščiai pranešama;

42.  su pasitenkinimu pažymi, kad 2013 m. gruodžio 13 d. Komisija pateikė komunikatą dėl grynųjų finansinių pataisų taikymo valstybėms narėms pagal žemės ūkio ir sanglaudos politiką (COM(2013)0934); vis dėlto pabrėžia, kad aplinkybė, ar įgyvendinant naują priemonę bus taikoma daugiau grynųjų finansinių pataisų ir todėl sumažės klaidų lygis sanglaudos politikos srityje, priklauso nuo daugybės veiksnių;

43.  ragina Audito Rūmus ir Komisiją parengti audito priemonę, kurią taikant, viena vertus, kasmet būtų registruojami pažeidimai ir klaidos ir, kita vertus, taip pat būtų atsižvelgiama į programavimo laikotarpiu atliktas finansines pataisas;

44.  džiaugiasi tuo, kad 2013 m. rugsėjo mėn. Komisija atnaujino veiksmų planą, kaip įgyvendinti ir stebėti tinkamą vieno bendro audito principo taikymą, o nacionalinės institucijos, kurios laikosi šio principo, turėtų galėti gauti „vieno bendro audito“ institucijos statusą; prašo pateikti šio dokumento kopiją;

45.  supranta, kad išlaidų kontrolė galėtų būti administracinė našta; mano, kad atskaitomybės prievolė neturėtų trukdyti galimiems paramos gavėjams kreiptis dėl finansinės paramos;

V dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2013 „ES kovos su klimato kaita finansavimas išorės pagalbos teikimo kontekste“

46.  palankiai vertina specialiąją ataskaitą, kurioje nagrinėjamas Sąjungos kovos su klimato kaita finansavimas išorės pagalbos teikimo kontekste, nes tai reikšmingas indėlis į bendras politines ir finansinio pobūdžio diskusijas dėl Sąjungos klimato politikos ir diplomatijos; atkreipia dėmesį į nustatytus faktus, išvadas ir rekomendacijas ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

Bendrosios pastabos

47.  palankiai vertina ataskaitos išvadą, kuri rodo, kad Komisija tinkamai valdė su klimatu susijusias Sąjungos lėšas, skiriamas iš Sąjungos biudžeto ir Europos plėtros fondų (EPF);

48.  taip pat palankiai vertina Komisijos ir valstybių narių pradėtą darbą, susijusį su bendru Sąjungos kovos su klimato kaita viešojo finansavimo stebėjimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo standartu;

49.  pakartoja Parlamento poziciją, į kurią Audito Rūmai atsižvelgė savo specialiojoje ataskaitoje ir kurioje tvirtinama, kad kovos su klimato kaita finansavimas turėtų papildyti siekiamą 0,7 proc. finansavimą; apgailestauja, kad derybose dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės Parlamento papildomumo koncepcija nebuvo patvirtinta;

50.  vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turi imtis pakankamo vadovavimo siekdama kuo labiau padidinti savo tarptautinę įtaką ir sutelkti priemones, kuriomis sudaromos sąlygos Sąjungos diplomatijai klimato kaitos srityje (žaliajai diplomatijai) ateinančiais metais, visų pirma turi būti įgyvendinti 2013 m. gruodžio mėn. patvirtinti su klimatu susiję į vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę įtraukti kriterijai, kuriuos taikant Komisija turėtų prisidėti prie bendro tikslo bent 20 proc. Sąjungos biudžeto skirti perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitai atsparios visuomenės nustatant, kad bent 25 proc. Visuotinių viešųjų gėrybių ir uždavinių (VVGU) programos lėšų būtų naudojama su klimato kaita ir aplinka susijusioms sritims (Vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės 20 konstatuojamoji dalis); pažymi, kad Vystomojo bendradarbiavimo priemonės reglamento IV priede taip pat nurodoma, kad pagal VVGU programą 27 proc. lėšų skiriama aplinkai ir klimato kaitai ir kad bent 50 proc. VVGU programos lėšų bus skiriama su klimatu susijusiems veiksmams ir su aplinka susijusiems tikslams;

51.  palankiai vertina tai, kad nuo 2011 m. maždaug 40 šalių buvo įsipareigota gerinti ES bendrą programavimą; tačiau pabrėžia, kad Komisijos ir valstybių narių veiklos koordinavimas kovos su klimato kaita finansavimo besivystančiose šalyse srityje vis dar turėtų būti iš esmės pagerintas siekiant ne tik įgyvendinti įsipareigojimą dėl 2020 m., bet ir sudaryti sąlygas Sąjungai išlikti pirmaujančia klimato politikos srityje ir kovoti su korupcija besivystančiose šalyse;

52.  pakartoja, kad Parlamentas remia bendrą programavimą ir pripažįsta šioje srityje padarytą nemenką pažangą; tikisi, kad su juo bus pakartotinai konsultuojamasi, jei dėl tokio programavimo keisis vystomojo bendradarbiavimo priemonės programavimo dokumentai, kaip buvo pažadėjusi Komisija;

53.  atkreipia dėmesį į paaiškinimus apie sunkumus stebėjimo ir ataskaitų teikimo srityje, kurie kyla dėl skirtingos ataskaitų teikimo praktikos valstybėse narėse, pateiktus 2014 m. liepos 3 d. kaip Komisijos tarnybų darbinis dokumentas paskelbtoje Komisijos atskaitomybės už vystymosi finansavimą ataskaitoje, į kurios I dalį įtrauktas skyrius dėl kovos su klimato kaita finansavimo, kuriame pateikiama informacija apie Sąjungos kovos su klimato kaita finansavimą; pažymi, kad ataskaitoje pakartotinai nurodoma ES ir valstybių narių suteikto 7,3 mlrd. EUR „skubios pradžios“ finansavimo suma ir primygtinai raginama toliau gerinti ataskaitų dėl paramos vystymuisi poveikio ir rezultatų teikimą;

Tolesnė raida

54.  ragina numatyti daugiau lėšų specialiems sektoriams, įskaitant kovos su klimato kaita finansavimą, teikiant paramą biudžetui ir apskritai užtikrinti didesnį lėšų panaudojimo skaidrumą;

55.  mano, kad Komisija ir EIVT turėtų gerinti savo komunikacijos politiką visuotinės paramos teikimo arba paramos pavienėms šalims teikimo srityje ir skatinant Sąjungos vertybes;

56.  pripažįsta, kad korupcija tebėra didelė kliūtis efektyviam kovos su klimato kaita finansavimui ir primygtinai ragina Komisiją didinti pastangas bendradarbiauti su vystymosi partneriais sprendžiant kovos su korupcija klausimus;

57.  prašo Komisijos pasiūlyti Tarybai veiksmų planą dėl kovos su klimato kaita finansavimo laipsniško didinimo siekiant įgyvendinti Kopenhagos susitarime nustatytą 2020 m. tikslą, įskaitant privataus finansavimo apibrėžtį;

58.  ragina Komisiją atlikti nepriklausomą Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso įvertinimą, įskaitant tyrimą, kodėl dauguma valstybių narių nusprendė jo bendrai nefinansuoti;

59.  prašo Komisijos ir EIVT teikti ataskaitas apie tai, kokiu mastu yra įgyvendintas ES tikslas pagalbos vystymuisi teikimo srityje 2014–2020 m. skirti 20 proc. Sąjungos biudžeto ir EPF lėšų su klimatu susijusiems veiksmams vykdyti, konkrečiai nurodant, kiek lėšų yra įsipareigota skirti ir kiek jų yra išleista;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013(11) (Stebėsenos mechanizmo reglamentą), susitarti dėl bendrų stebėjimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo standartų, visų pirma taikomų „naujų ir papildomų išteklių“ apibrėžimui, Rio rodiklių taikymui ir atsiskaitymui už kovos su klimato kaita lėšų išmokėjimą;

61.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau bendradarbiauti siekiant įgyvendinti ES elgesio kodeksą dėl darbo pasidalijimo kovos su klimato kaita finansavimo srityje, kuris visų pirma būtų taikomas informacijos apie asignavimus pagal šalis mainams, bendram programavimui ir korupcijos kovos su klimato kaita finansavimo srityje prevencijai ir kovai su ja;

VI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 18/2013 „Valstybių narių atliekamų žemės ūkio išlaidų patikrų rezultatų patikimumas“

62.  pripažįsta, kad Specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2013 aptartos sistemos pakeistos pagal naujus bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reglamentus, todėl padidėjo valstybių narių sertifikavimo įstaigoms suteikta atsakomybė, susijusi su išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo patikrinimu ir Komisijai pateikiamų kontrolės rezultatų patikrinimu;

63.  teigiamai vertina Komisijos nuolat dedamas pastangas supaprastinti BŽŪP; tikisi, kad supaprastinus tinkamumo kriterijus bus sudarytos sąlygos kontrolės taisyklių supaprastinimui ir tai galbūt padės užtikrinti mažesnį klaidų lygį;

64.  primena Komisijai užtikrinti, kad patirtos problemos nepasikartotų; primena, kad Audito Rūmų 2012 m. metinėje ataskaitoje pateikti nustatyti faktai buvo šie:

65.  pažymi, kad 2014 m. balandžio 3 d. Parlamentas pritarė AGRI GD generalinio direktoriaus metinėje 2012 m. veiklos ataskaitoje pateiktai išlygai dėl Komisijos ir Audito Rūmų nustatytų trūkumų, susijusių su žemės tinkamumu; pakartoja, jog Parlamentas prašė, kad visų pirma daugiamečių ganyklų tinkamumas būtų tinkamai registruojamas žemės sklypų identifikavimo sistemoje (ŽSIS), ir ragino Komisiją kas šešis mėnesius informuoti Parlamentą apie padarytą pažangą;

66.  ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant imtis taisomųjų veiksmų, kai yra nustatoma, kad administracinės ir kontrolės sistemos ir (arba) integruotų administravimo ir kontrolės sistemų duomenų bazės turi trūkumų arba yra pasenusios;

67.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad mokėjimai būtų pagrįsti patikrų rezultatais ir kad patikros būtų pakankamos kokybės siekiant patikimai ir nuosekliai nustatyti finansuoti tinkamus plotus;

68.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad mokėjimo agentūrų ir sertifikavimo įstaigų atlikto darbo koncepcija ir kokybė suteiktų patikimą pagrindą įvertinti atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą; nurodo, kad siekiant šio tikslo Komisija turėtų stengtis parengti vieną bendrą audito strategiją, taikomą BŽŪP kontrolės sistemai;

69.  palankiai vertina AGRI GD taikomo 2012 m. atsietosios pagalbos už plotą likutinio klaidų lygio apskaičiavimo metodo keitimą, nes pagal jį atsižvelgiama į tai, kad patikrų statistikoje, mokėjimo agentūrų direktorių pareiškimuose ir sertifikavimo įstaigų atliktame darbe gali būti trūkumų, kurie mažina jų patikimumą; ragina, kad nauju finansavimo laikotarpiu rengiant AGRI GD metines veiklos ataskaitas šis metodas būtų taikomas apimant visas BŽŪP išlaidas;

70.  primena Komisijai, kad pritarė į AGRI GD metinę veiklos ataskaitą įtrauktai išlygai dėl visų EŽŪFKP išlaidų 2012 m., ir kad ši išlyga buvo nustatyta dėl abejonių, susijusių su kontrolės kokybe kai kuriose valstybėse narėse ir Audito Rūmų nurodytu klaidų lygiu;

71.  ragina, kad valstybės narės veiksmingai atliktų taikomas administracines patikras pasinaudodamos visa svarbia mokėjimo agentūrų informacija, kadangi tai galėtų padėti aptikti ir ištaisyti didžiąją klaidų dalį;

72.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėmesį sutelkti į kontrolės išlaidų veiksmingumą, nes tai svarbi sritis, ypač toliau plėtojant rizika pagrįstos kontrolės priemonių taikymą;

73.  ragina Komisiją užtikrinti, kad kaimo plėtros srityje būtų vienodai taikomi tie patys standartai ir procedūros ir kad jų laikytųsi ir Komisijos tvirtinimo, ir audito įstaigos;

VII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 1/2014 „ES remiamų viešojo miesto transporto projektų veiksmingumas“

74.  pabrėžia, kad Europos struktūriniai ir investicijų (ESI) fondai – vienintelis svarbiausias Sąjungos finansavimo, skiriamo judumo mieste projektams, šaltinis ir kad tokie projektai ne tik nepaprastai svarbūs siekiant Sąjungos mažiau išsivysčiusių regionų miesto teritorijų prieinamumo, bet ir apima socialinius ir aplinkosaugos aspektus, kurie svarbūs norint užtikrinti Sąjungos piliečių gyvenimo kokybę;

75.  pabrėžia, kad nuolatinė Sąjungos finansinė parama yra vis svarbesnė, ypač atsižvelgiant į neigiamą didėjančios miesto drėkos poveikį ir į perspektyvas, kad miesto gyventojų ir toliau nuolat daugės;

76.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog tiek Komisija, tiek valstybės narės judumo mieste projektus įgyvendintų atsakingai, veiksmingai ir efektyviai, siekdamos konkrečių rezultatų, o ne vien tik turimų lėšų panaudojimo;

77.  atsižvelgdamas į subsidiarumo principą, pakartoja 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikate „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“ (COM(2013)0913) išdėstytą raginimą valstybėms narėms:

78.  ragina Komisiją ir valstybių narių institucijas, atsižvelgiant į neigiamą finansų krizės poveikį transporto sistemų naudojimui, daugiau dėmesio skirti tikslams, uždaviniams ir rodikliams, ypač projektų paraiškų formose, kad būtų nustatyta galima rizika ir apsisaugota nuo nepagrįsto optimizmo, susijusio su būsimais projektais, ir taip išvengta vėlavimo ir didesnių nei numatyta sąnaudų, nurodytų Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje;

79.  primygtinai ragina Komisiją atlikti išsamesnes sąnaudų ir naudos analizes, susijusias su numatomais miesto transporto projektų biudžetais, ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais su valstybėmis narėmis, taip pat skatinti tokius jų tarpusavio mainus ir taip remti institucijas joms siekiant sėkmingai įgyvendinti projektus, kuriems nereikia Komisijos patvirtinimo;

80.  primygtinai ragina Komisiją skatinti valstybes nares naudoti JASPERS (Bendra parama Europos regionų projektams) ir visapusiškai pasinaudoti savo galimybėmis padėti vystant miesto transporto projektus, finansuojamus ESI fondų lėšomis, ir vertinant jų kokybę;

81.  tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad viešasis miesto transportas – tai ne tik pajamas generuojanti veikla, bet ir labai svarbus, o kartais nepakeičiamas, daugelio didelių miestų judumo sistemų elementas net ir labiau išsivysčiusiuose regionuose, nes juose taip pat pastebimas vadinamasis miesto paradoksas dėl socialiniu požiūriu pažeidžiamų grupių egzistavimo;

82.  todėl prašo, kad atitinkamos institucijos visapusiškai atsižvelgtų į socialinį viešųjų miesto transporto projektų aspektą, remdamosi į paraiškų formą įtrauktu tinkamu pagrindimu;

83.  prašo Komisijos nedelsiant priimti atitinkamus įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus, kad būtų užkirstas kelias galimam vėlavimui, pripažįstant, jog transporto projektams parengti ir įgyvendinti paprastai reikia nemažai laiko;

84.  primygtinai ragina įgyvendinti šiuos pirmiau minėto 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikato priede išdėstytus elementus, įskaitant:

85.  atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta tinkamų miesto transporto projektų, nurodytų Europos parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1301/2013(12) (ERPF reglamente), veiksmingumo vertinimo rodiklių, ir primygtinai ragina Komisiją į įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus, susijusius su tokio pobūdžio projektais, įtraukti tinkamesnius rodiklius, atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomenduojamus rodiklius;

VIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 2/2014 „Ar tinkamai valdomi preferenciniai prekybos susitarimai?“

86.  pritaria specialiajai ataskaitai, kurioje įvertinamas preferencinių prekybos susitarimų valdymas atsižvelgiant į išimtinę Sąjungos, kaip įdedančios svarbų indėlį į bendrą politinę diskusiją dėl Sąjungos išorės prekybos ir vystymosi politikos, kompetenciją; atkreipia dėmesį į nustatytus faktus ir rekomendacijas ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

Bendrosios pastabos

87.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Komisija nėra tinkamai įvertinusi visų ekonominių preferencinių prekybos susitarimų (PPS) padarinių, ir dėl to, kad neužtikrinamas pajamų surinkimo išsamumas;

88.  primena, kad itin svarbu tinkamai informuoti politikos formuotojus, įvairias suinteresuotąsias šalis ir Sąjungos mokesčių mokėtojus apie skirtingų prekybos politikos pasirinkčių ir scenarijų pagrindinę pridedamąją vertę ir trūkumus;

89.  mano, jog nepriimtina, kad poveikio tvarumui vertinimai kai kuriais atvejais neatlikti, neišsamūs, pagrįsti sena ar pasenusia informacija, o kitais atvejais (Čilės) juos buvo galima atlikti tik pasirašius susitarimą;

90.   primygtinai reikalauja, kad prieš pasirašant bet kokį naują susitarimą būtų iki galo atliktas ir viešai paskelbtas jį pagrindžiantis poveikio tvarumui vertinimo tyrimas;

91.  apgailestauja, kad ne visais atvejais partneriai pagal bendrąją lengvatų sistemą (BLS sistemą) pasirašė tarptautines konvencijas dėl žmogaus ir darbo teisių; ragina Komisiją preferenciniuose prekybos susitarimuose labiau pabrėžti nuostatas dėl aplinkos ir gero valdymo;

92.  iki 2015 m. spalio mėn. norėtų gauti informacijos apie priemones, kurių ėmėsi Komisija remdamasi Parlamento ir Audito Rūmų rekomendacijomis ir pastabomis;

Tolesnė raida

93.  laikosi nuomonės, kad tam, jog pagerintų PPS ekonominio poveikio vertinimą, Komisija turėtų:

94.  ragina Komisiją imtis šių veiksmų tam, kad būtų pagerinta Sąjungos finansinių interesų apsauga:

IX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 3/2014 „Europos Komisijos vykdyto antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) kūrimo pamokos“

95.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 3/2014 išvadas ir rekomendacijas;

96.  kritikuoja Komisiją už tai, kad ji projekto pradžioje nesuteikė pakankamai patyrusių darbuotojų nei techniniam įgyvendinimui vykdyti, nei kokybės vertinimui, susijusiam su SIS II projektu, atlikti;

97.  rekomenduoja įtraukti kiekvieną didesnį IT projektą į IT valdymo procedūrą ir įtraukti ne tik Komisijos Informatikos generalinio direktorato, bet ir kitų generalinių direktoratų ekspertus bei išorės ekspertus, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti vidaus ekspertų žiniomis;

98.  rekomenduoja Komisijai nuo pat kiekvieno projekto pradžios naudotis valstybių narių ekspertų žiniomis ir sukurti ekspertų grupę iš valstybių narių atstovų, kurie būtų atsakingi už projektą; mano, kad reikėtų aiškiai apibrėžti šios grupės misiją ir jos narių kompetenciją;

99.  kritikuoja tai, kad ir Komisija, kuri, be kita ko, turėjo atstovauti SIS II galutinių naudotojų interesams, ir pagrindinės suinteresuotosios šalys projekto pradžioje net nežinojo apie techninius ir galutinių naudotojų reikalavimus;

100.  tikisi, kad naujų projektų atvejais Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nuo pat projekto pradžios pateiks tikslų vykdytinų techninių ir galutinių naudotojų reikalavimų aprašymą;

101.  mano, kad tai, jog Komisija paskelbė bendrą projekto paraiškų teikimo konkursą neturėdama aiškiai apibrėžtų projekto reikalavimų, yra mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas;

102.  rekomenduoja, kad būsimiems IT projektams Komisija nustatytų realistinį verslo planą ir tvarkaraštį, kurie būtų pagrįsti aiškiai apibrėžtais reikalavimais pagal formą ir pagal turinį, ir aiškia sąnaudų analize bei laiko planavimu atsižvelgiant į riziką ir projekto sudėtingumą;

103.  kritiškai vertina tai, kad Komisija keletą kartų mėgino nuslėpti vėlavimus ir išlaidų viršijimą;

104.  reikalauja kuo didžiausio skaidrumo ateities IT projektams, pasiekiamo nuolat teikiant informaciją atitinkamam kompetentingam Parlamento komitetui, ypač kai tai susiję su svarbiausiais sprendimais, dėl kurių pradedami vykdyti tolesni projekto etapai arba atsiranda nenumatytų išlaidų ar laiko planavimo pokyčių arba alternatyvių sprendimų;

105.  mano, kad sutartyje su pagrindiniu sutarties vykdytoju sąlygos, pagal kurias kompensuojama žala, neturėtų būti ribotos; mano, kad būsimose sutartyse turėtų būti veiksmingas baudų mechanizmas siekiant užtikrinti, kad darbas būtų atliktas laiku ir atitiktų reikalaujamus standartus;

106.  kritikuoja tai, kad Komisija nenutraukė sutarties su pagrindiniu sutarties vykdytoju, nepaisant blogų rezultatų pirmuoju projekto etapu;

107.  kritiškai vertina tai, kad Komisija nereikalavo, kad įdiegiant SIS II būtų taikoma komponentais pagrįsta kūrimo strategija; mano, kad, jei šiuo atveju būtų taikyta jungiamų komponentų strategija, užbaigtus elementus būtų buvę galima perduoti kitam sutarties vykdytojui, kad būtų išvengta priklausomybės nuo vieno konkretaus vykdytojo;

108.  kritikuoja Komisiją dėl to, kad persvarsčius sutartį pradinė jos vertė viršyta aštuonis kartus, nepaisant Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002(13) 126 straipsnio 1 dalies e punkto, pagal kurį numatyta, jog sutarties vertė negali viršyti pradinės vertės daugiau kaip 50 proc.;

109.  šiuo požiūriu pažymi, kad Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012(14) 134 straipsnio 1 dalies b punktą gali tekti patikslinti, nes dėl techninių ar meninių priežasčių, įpareigojančių perkančiąsias organizacijas užsakymą teikti tik vienam konkrečiam rangovui ar sutarties vykdytojui neturėtų būti naudojama kaip apsauginės nuostatos, įrašytos tos pačios dalies e punkte, apėjimo būdas ir kaip galimybė neproporcingu mastu padidinti pradinę pagrindinės sutarties kainą;

110.  pažymi, kad tais atvejais, kai ženkliai padidinama pradinė projekto kaina arba daromi esminiai pakeitimai, susiję su tikėtina nauda, rizika arba alternatyviais sprendimais, biudžeto valdymo institucija turi duoti išankstinį sutikimą;

111.  apgailestauja dėl to, kad kelis kartus biudžeto lėšos buvo perskirtos be biudžeto valdymo institucijos sutikimo;

112.  palankiai vertina projektų valdymo gaires, kurias Komisijos Informatikos generalinis direktoratas rekomenduoja nuo 2011 m.; mano, kad pagal šias gaires projekto vykdymo procedūroje taikomi vadinamieji patvirtinimo vartai, t. y. vadovaujantis projekto komitetas turi patvirtinti kitų projekto etapų vykdymo pradžią;

113.  pabrėžia, kad reikia žiūrėti į ateitį, nes iki šio dešimtmečio pabaigos SIS II apkrova gali viršyti jos pajėgumus ir reikės SIS III; todėl tikisi, kad SIS III rengimas bus vykdomas daug geriau;

X dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2014 „ES vandens politikos tikslų integravimas į BŽŪP: iš dalies pasiteisino“

114.  ragina Komisiją pasiūlyti Sąjungos teisės aktų leidėjui būtinus dabartinių priemonių (kompleksinės paramos ir kaimo plėtros) pakeitimus siekiant užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB(15) (Vandens pagrindų direktyvos (VPD)) laikymąsi, arba, jei tikslinga, naujas priemones, kurios galėtų padėti pasiekti ambicingesnius tikslus integruojant vandens politikos tikslus į BŽŪP;

115.  ragina valstybes nares, kad šios, laikydamosi VPD:

116.  tikisi, kad Komisija pasiūlys tinkamus mechanizmus, kurie galėtų iš tikrųjų daryti didelį teigiamą poveikį valstybių narių VPD programavimo dokumentų kokybei, ir stengsis nenukrypti nuo VPD nustatyto tvarkaraščio; mano, kad šiuo tikslu prieš skiriant kaimo plėtros lėšas turėtų būti užtikrintas minimalių sąlygų dėl VPD įgyvendinimo laikymasis;

117.  ragina valstybes nares nedelsiant paspartinti VPD įgyvendinimo procesą ir per kitą valdymo ciklą (2015 m.) pagerinti savo UBVP kokybę aprašant atskiras priemones (pavyzdžiui, apimties, tvarkaraščio, tikslų ir išlaidų atžvilgiu) ir jas pakankamai aiškiai apibrėžiant ir konkretizuojant darbiniu lygmeniu ir toliau – vietos ir (arba) ūkių lygmenimis;

118.  ragina Komisiją pagilinti savo žinias apie vandens kokybės ir (arba) kiekio ir žemės ūkio praktikos sąsają pagerinant savo esamas stebėjimo sistemas ir užtikrinant, kad jos leistų išmatuoti bent žemės ūkio praktikos daromo neigiamo poveikio vandeniui pokytį; mano, kad tai padėtų nustatyti sritis, kuriose BŽŪP lėšos yra labiausiai reikalingos;

119.  primygtinai ragina valstybes nares pagerinti Komisijai teikiamų duomenų savalaikiškumą, patikimumą ir nuoseklumą, kadangi informacijos apie vandenį visoje Sąjungoje kokybė priklauso nuo valstybių narių teikiamos informacijos kokybės;

XI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 5/2014 „Europos bankininkystės priežiūros formavimasis – EBI ir jos kintantis kontekstas“

120.  pabrėžia, kad būtina atlikti įvairius sektorius apimančią poveikio analizę, taip pat, kad svarbu atsižvelgti į techniniams standartams parengti reikalingą laiką; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą numatyti įgaliojimų techniniams standartams rengti terminus ir pažymi, kad atliekama įvairius sektorius apimanti analizė, kurioje nagrinėjami ankstesniais metais priimti Sąjungos finansų srities teisės aktai, susiję su reguliavimo dokumentų rinkinio priemonėmis;

121.  pabrėžia, kad Europos bankininkystės institucijos (Institucijos) veiksmai turėtų ir toliau būti nepolitiški; tačiau mano, jog itin svarbu kuo greičiau padidinti priežiūros konvergenciją siekiant, kad institucija galėtų vykdyti savo užduotis ir atlikti jai skirtą vaidmenį;

122.  mano, kad nepriklausoma kontrolės sistema yra tinkamo finansų rinkos veikimo pagrindas; todėl išreiškia susirūpinimą dėl politinio sprendimo laikotarpiu, kai reikia imtis ryžtingų veiksmų siekiant didinti pasitikėjimą finansų institucijomis, Instituciją laikyti tik koordinavimo, o ne mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucija;

123.  atkreipia dėmesį į Institucijos suvaržymus, susijusius su priežiūros institucijų kolegijomis, taip pat į jos poveikį priežiūros konvergencijai; palankiai vertina laikantis šių apribojimų padarytą Institucijos pažangą kolegijų veikimo gerinimo srityje, ypač vykdant bendrus rizikos vertinimus ir priimant bendrus sprendimus;

124.  susirūpinęs pažymi, kad nors Institucijos vaidmuo inicijuojant ir koordinuojant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis buvo sustiprintas priimant Bendro priežiūros mechanizmo dokumentų rinkinį, teisiškai už testavimo nepalankiausiomis sąlygomis vykdymą vis dar atsakingos kompetentingos institucijos, taigi Institucija negali kontroliuoti testavimo rezultatų;

125.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į Institucijos nesugebėjimą visapusiškai vykdyti savo su vartotojų apsauga susijusius įgaliojimus, ypač dėl teisinių priemonių, kurias taikant galima spręsti šiuos klausimus, stokos ir ribotų galimybių priimti teisiškai privalomus sprendimus dėl tam tikrų produktų ar veiklos uždraudimo; vis dėlto pabrėžia, kad jungtinis komitetas turi sudaryti sąlygas keistis nuomonėmis įvairiuose sektoriuose ir gerinti šį procesą, ir pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Sąjungos finansų sektoriuje reikalingos papildomos priemonės, skirtos vartotojų apsaugai;

126.  mano, kad užtikrinus geresnį veiksmų koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už vartotojų apsaugą, Institucijos įtaka šioje srityje galėtų būti padidinta;

127.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad rezultatyvumo vertinimo sistemos nustatymas yra itin svarbus veiksmingai stebėsenai, ir pripažįsta, kad Institucija šiuo metu diegia veiklos rezultatų valdymo sistemą;

128.  pažymi, kad norint užtikrinti Sąjungos masto bankų priežiūrą reikia aiškiai atskirti Institucijos, Europos Centrinio Banko ir Bendram priežiūros mechanizmui priklausančių ir jam nepriklausančių nacionalinių priežiūros institucijų vaidmenis ir atskaitomybę; todėl ragina dar aiškiau apibrėžti šių institucijų vaidmenis ir pareigas siekiant išvengti užduočių dubliavimosi, galimų spragų ir neaiškumų dėl atsakomybės sričių rizikos;

129.  mano, kad būtina gerinti galiojančias priežiūros taisykles siekiant įtraukti nuostatą dėl atidesnės nacionalinių bankų priežiūros tose trečiosiose šalyse, kuriose įvestas euras, bet kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, pvz., Vatikano Miesto Valstybėje, Andoroje, Monake ir San Marine;

130.  mano, kad būtina persvarstyti pagal riziką įvertinto turto parametrus siekiant, kad bankams, kuriems su paskolomis susiję banko produktai turi didžiausią poveikį, nebūtų sudarytos nepalankios sąlygos ir prioritetas nebūtų teikiamas bankams, turintiems menkos kokybės arba abejotinų finansinių produktų, pvz., išvestinių finansinių priemonių;

XII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 6/2014 „Sanglaudos politikos fondų parama atsinaujinančiosios energijos gamybai – ar pasiekta gerų rezultatų?“

131.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 6/2014 ir pritaria jos rekomendacijoms;

132.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai nustatė, jog atrinkti atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) projektai įgyvendinti be problemų, ir mano, jog tai patvirtina visišką pagrindinių technologijų atsinaujinančiosios energijos gamybos srityje veiksmingumą;

133.  laikosi nuomonės, kad AEI projektų, kuriuos paprastai visu pajėgumu galima vykdyti tik po kelerių metų, atveju sudėtinga tiksliai įvertinti veiklą šiam laikotarpiui nepasibaigus;

134.  mano, kad išlaidų efektyvumo principas turėtų būti visapusiškai įtvirtintas sanglaudos politikos bei kitose priemonėse, pvz., Europos energetikos programoje ekonomikai gaivinti, o ne tik AEI projektuose, net jei jais siekiama platesnio masto tikslų; pabrėžia, kad išlaidų efektyvumo sąvoka gali būti apibrėžta įvairiai; todėl siūlo, kad Komisija ir valstybės narės aptartų, kaip galima aiškiau apibrėžti šią idėją, siekdamos pateikti veiksmingesnes AEI projektų įgyvendinimo gaires;

135.  yra susirūpinęs dėl to, kad Sąjungos AEI reglamentavimo sistema nevisiškai atitinka Sąjungos finansinėse priemonėse, kurios yra svarbiausi atsinaujinančiosios energijos finansavimo šaltiniai, t. y. Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo nuostatose, pateiktus reikalavimus; ragina Komisiją atlikti išsamią teisės aktų patikrą ir ištaisyti esamus neatitikimus;

136.  mano, kad viešasis finansavimas šioje srityje turėtų papildyti privatųjį finansavimą ir būti pagrindiniu jo skatinimo veiksniu; vis dėlto laikosi nuomonės, kad kai kuriems projektams, ypač didelio masto, reikalingas didesnis viešasis finansavimas;

137.  mano, kad nestabilios ir neprognozuojamos paskatos ir paramos sistemos trukdo investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energiją; tvirtina, kad dėl egzistuojančio netikrumo taip pat iškreipiamas gamybos technologijų atrankos procesas ir taip dar labiau pažeidžiamas išlaidų efektyvumo principas;

138.  pabrėžia, kad netikrumas dėl AEI tinklo integracijos ir su tuo susiję sunkumai ne tik trukdo privataus sektoriaus investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymą, bet taip pat gali pakenkti ekonominiam ir finansiniam vykdomų projektų tvarumui bei būsimų Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo programų įgyvendinimui; ragina Komisiją atlikti naujausią reglamentavimo ir techninių kliūčių valstybių narių lygmeniu patikrą, kad būtų sudarytos sąlygos geresnei prieigai prie elektros tinklo vykdant nedidelius ir plataus masto AEI projektus;

139.  pažymi, kad Komisija turi griežčiau prižiūrėti naują 2014–2020 m. reglamentavimo sistemą, įskaitant jos pradinius tikslus ir veiklos rezultatų rodiklius, kurie leistų vykdyti veiksmingą stebėseną ir atlikti vertinimą;

140.  ragina valstybes nares labiau stengtis keistis geriausia patirtimi ir nustatyti bendras procedūras siekiant suderinti savo nacionalines administracines sistemas;

141.  pažymi, kad labai detalūs AEI atrankos kriterijai gali tapti konkurentų nušalinimo būdu; prašo Komisijos stiprinti vadovavimą šioje srityje ir atidžiai stebėti tokius atvejus;

142.  atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymus, kuriuose teigiama, kad kai kurios Audito Rūmų rekomendacijos jau buvo įgyvendintos priėmus Europos parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB(16) (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą);

XIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 7/2014 „Ar ERPF lėšomis buvo sėkmingai remiamas verslo inkubatorių vystymas?“

143.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 7/2014 ir pritaria jos rekomendacijoms;

144.  pažymi, kad verslo inkubatoriai remia naujų įmonių steigimą ir tolesnį vystymąsi, kurio dėka galima užtikrinti, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) taptų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindu Sąjungoje;

145.  mano, kad audituotiems inkubatoriams taikomose sanglaudos politikos finansavimo programose turėtų būti numatytas struktūrinis planavimas, aiškūs tikslai ir veiksmingas vertinimas; mano, kad audituoti inkubatoriai turi su visais minėtaisiais reikalavimais susijusių trūkumų;

146.  primena, kad Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) labai prisidėjo finansiškai kuriant verslo inkubatorių infrastruktūrą ir kad audituoti inkubatoriai yra tinkamai įsteigti, tačiau jų veiklos rezultatai buvo riboti;

147.  pažymi, kad padedant inkubatoriams sukurtų verslo planų, įsteigtų naujų įmonių ir sukurtų darbo vietų skaičius vidutiniškai buvo daug mažesnis už lyginamųjų inkubatorių duomenis, kuriuos Audito Rūmai naudojo palyginimui;

148.  pažymi, kad audituotų ERPF inkubatorių siūlomų paslaugų spektras buvo mažesnis už lyginamųjų inkubatorių paslaugų spektrą ir kad ERPF inkubatorių personalo kompetencija ir sugebėjimai buvo siauresni;

149.  pažymi, kad siekiant užtikrinti verslo inkubatorių veiksmingumą, labai svarbi visu pajėgumu verslo paramos srityje veikianti vertės grandinė, įskaitant kvalifikuotą personalą, gerą praktiką ir reguliarią stebėseną;

150.  atkreipia dėmesį į Komisijos paaiškinimą, kad 2004 m. į Sąjungą įstojusiose valstybėse narėse po stojimo verslo infrastruktūra nebuvo pakankama, trūko žinių ir patirties, taigi dėl šių priežasčių jos negalėjo pasiekti geresnių rezultatų; visgi primena, kad auditas buvo atliekamas 4+2 valstybėse narėse įsteigtuose inkubatoriuose ir kad iš jų tik dvi valstybės narės į Sąjungą įstojo 2004 m.;

151.  mano, jog Komisija tiek 2000–2006 m., tiek 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu dėjo per mažai pastangų remdama šias įmones; pažymi, kad tai patvirtina tais programiniais laikotarpiais, visų pirma nuo 2006 m. iki 2010 m., Komisijos teiktų gairių trūkumas;

152.  primena, kad geros praktikos pavyzdžių nustatymas ir dalijimasis jais, visų pirma naujai sukurtose įmonėse, yra svarbi efektyvumo didinimo priemonė; apgailestauja dėl audituotų inkubatorių pasiektų nuviliančių rezultatų; ragina Komisiją gerinti gairių šiuo klausimu teikimą valstybių narių valdymo institucijoms, o valdymo institucijas ragina efektyviai įgyvendinti tas gaires;

153.  pabrėžia, kad investicijos į personalo mokymą siekiant užtikrinti veiksmingą paramą inkubatorių remiamoms įmonėms ir potencialiems klientams yra svarbios verslo efektyvumui; apgailestauja, kad apskritai audituotuose inkubatoriuose nebuvo atsižvelgta ir į šį aspektą;

154.  pažymi, kad verslo inkubatorių parama galėtų būti pagrįsta išsamia ir nuodugnia analize ir atskirais, specifiniais ir pritaikytais ypatingai remtų projektų patikrinimais (galimybių studija, verslo planas ir pan.); mano, kad šie patikrinimai galėtų būti aiškus tokios paramos pagrindimas;

155.  mano, kad nėra iš anksto aišku, kad kiekvienoje vietovėje pasitelkus verslo inkubatorius, kurių paskirtis – užtikrinti papildomą naudą vykstant regioniniam ir ekonominiam vystymuisi, bus pasiekta gerų rezultatų; mano, kad reikėtų remti tik atitinkamas išankstines sąlygas tenkinančius inkubatorius;

156.  pabrėžia, kad paramą verslo inkubatoriams būtų galima teikti naudojantis viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės metodu, kai su viešąja paslauga susijusia rizika dalijamasi su privačia įmone, kuriai numatoma parama;

157.  pažymi, kad verslo inkubatorius reikėtų kurti glaudžiai bendradarbiaujant su mokyklomis ir mokslinių tyrimų įstaigomis;

158.  pažymi, kad teikiant verslo inkubatorių paramą naudojantis ERPF, programos „Horizontas 2020“ ir Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programos (COSME) lėšomis 2014–2020 m. laikotarpiu svarbu nustatyti papildomumą ir sąveiką;

XIV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 8/2014 „Ar Komisija veiksmingai valdė susietosios paramos integravimą į bendrosios išmokos schemą?“

159.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms ir džiaugiasi dėl konstruktyvios Komisijos pozicijos;

160.  apgailestauja, kad, anot Audito Rūmų, nustatydamos teisių į išmokas apskaičiavimo kriterijus valstybės narės ne visada laikosi patikimo finansų valdymo principo;

161.  pažymi, kad dėl to kai kuriuose sektoriuose ūkininkai gavo neplanuotos naudos (nors savaime tai nėra galiojančių teisės aktų pažeidimas):

162.  todėl ragina Komisiją tinkamai prižiūrėti, kaip valstybės narės apskaičiuoja ūkininkų teises į išmokas, taip pat kaip jos laikosi tokių teisių skyrimui nustatytų viršutinių ribų;

163.  susirūpinęs pažymi, kad net tais atvejais, kai Komisija nustatė klaidas, teisės į išmokas nebuvo ištaisytos, nes administracinės procedūros yra pernelyg lėtos;

164.  ragina Komisiją patobulinti priežiūros vykdymą laiku ir skirti daugiau dėmesio rizikai, susijusiai su teisėmis į išmokas;

165.  primena, kad nuo 2015 m. bendrosios išmokos schemą pakeis bazinės išmokos sistema;

166.  mano, kad naująja sistema turėtų būti siekiama sumažinti administracinę naštą ūkininkams;

167.  yra įsitikinęs, kad Komisijos vykdoma kontrolė ir auditai iš esmės turėtų būti pagrįsti rizika;

168.  pakartoja, kad pagal naująją sistemą turi būti vengiama nepagrįstų teisių į išmokas apskaičiavimo nesutapimų skirtingose valstybėse narėse ir taip pat nevienodo požiūrio į ūkininkus, nesvarbu, kokio lygio laisvė spręsti savo nuožiūra gali būti suteikta pagal reglamentą; prašo Komisijos dar kartą patikinti Parlamentą ir jo Biudžeto kontrolės komitetą, kad yra nustatytos atitinkamos priemonės šiam tikslui pasiekti;

169.  yra susirūpinęs tuo, kad dėl neteisingai apskaičiuotų teisų į išmokas gali būti mokamos neteisingai apskaičiuotos išmokos net ir po 2014 m., nes valstybės narės gali iki 2021 m. išmokėti tam tikrą būsimos paramos dalį remdamosi dabartiniu BIS paramos lygiu; mano, kad nors tokias išmokas galima koreguoti ir susigrąžinti, visų pirma reikėtų jų vengti;

170.  primena Komisijai kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje nustatyta, jog „biudžetą vykdo Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis < ... > , savo pačios atsakomybe ir neperžengdama nustatytų asignavimo ribų, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus“; todėl tikisi, kad Komisija pateiks valstybėms narėms pakankamas gaires, kad valstybės narės įgyvendintų bazinės išmokos schemą laikydamosi patikimo finansų valdymo principo, taip pat sukurs tinkamas stebėsenos struktūras tam, kad galėtų prisiimti visišką atsakomybę už biudžeto vykdymą;

XV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 9/2014 „Ar ES investicinė ir skatinamoji parama vyno sektoriui yra tinkamai valdoma ir ar įrodyta, kad ji davė rezultatų siekiant didinti ES vynų konkurencingumą?“

171.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 9/2014 išvadas ir rekomendacijas;

172.  pažymi, kad Taryba ir Parlamentas priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013(18) dėl naujo bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo 2014–2020 m. laikotarpiu;

173.  primena apie Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 7/2012 (2011 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas) „Vyno rinkos bendro organizavimo reforma: pasiekta pažanga“ ir po jos pateiktą Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą;

174.  visiškai pritaria nuomonei, kad paramos schema turėtų būti racionalizuota ir kad Komisija turėtų periodiškai stebėti, kaip panaudojamos lėšos; primygtinai pabrėžia, jog būtinai reikia, kad investicinė priemonė būtų orientuota į verslą ir rezultatus ir kad būtų skatinama remtis geriausios praktikos modeliais ir iš jų mokytis;

175.  išreiškia susirūpinimą dėl nesėkmingų pastangų pritraukti daugiau mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvauti naudojantis Sąjungos skatinamąja parama vyno sektoriui; todėl mano, kad būtina peržiūrėti bendro finansavimo normas MVĮ naudai siekiant taip sudaryti lengvesnio dalyvavimo galimybę potencialioms paramos gavėjoms MVĮ, visų pirma toms, kurių administraciniai ir finansiniai pajėgumai yra riboti;

176.  mano, kad todėl būtina įdiegti bendrą skatinimo priemonės vertinimo sistemą siekiant Komisijai ir valstybėms užtikrinti galimybę ištirti, kokia daroma pažanga, kaip siekiama nustatytų tikslų ir kokį tai daro poveikį vyno sektoriaus konkurencingumui valstybių narių lygmeniu; pažymi, kad tam tikros vyno įmonės dalies padidėjimo pasaulio rinkoje aspektas galėtų būti įtrauktas į minėtą bendrą vertinimo sistemą;

177.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad papildomos išlaidos, pavyzdžiui, vykdomųjų įstaigų išlaidos ir pridėtinės išlaidos, būtų tinkamai pagrįstos ir neviršytų didžiausio leistino visų išlaidų procentinio dydžio;

178.  pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti tinkamą investavimo ir skatinimo politikos priemonių derinį; mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų veiksmingiau taikyti priemones; mano, kad, visų pirma, skatinimo priemonės taikymo atveju paramos gavėjai turėtų įrodyti, kad Sąjungos parama jiems yra būtina, o įprastos veiklos išlaidos neturėtų būti finansuojamos ir parama, skiriama paramos gavėjams, kurie kiekvienu programiniu laikotarpiu teikia skatinimo programas tose pačiose tikslinėse šalyse, turėtų būti ribojama; taip pat nurodo, kad skatinimo veiksmų rezultatus reikėtų vertinti ne tiek viso Sąjungos vyno sektoriaus mastu, kiek visų pirma paramos gavėjų lygmeniu;

179.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad Komisija turėtų išnagrinėti, kaip 2014–2018 m. laikotarpiu nacionalinėms paramos programoms skirtas biudžetas atitinka Sąjungos vyno sektoriaus poreikius ir išanalizuoti valstybių narių gebėjimus panaudoti gautas lėšas, ir, prireikus, pakoreguoti biudžetą; kviečia Komisiją apsvarstyti, ar yra poreikis taikyti papildomą finansinę priemonę, skirtą vyno sektoriui, palyginti su kitais žemės ūkio sektoriais;

180.  džiaugiasi teigiama Sąjungos rūšinio vyno eksporto raida; nurodo, kad Sąjunga turėtų nustatyti savo konkurencinius pranašumus ir jais naudotis daugiašalėje ir itin konkurencingoje pasaulinėje vyno rinkoje, taip pat skatinti Sąjungos vyno gamintojus gaminti pasaulinio lygmens rūšinius vynus, nes tai padeda užtikrinti Sąjungos pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą;

181.  ragina Komisiją prisidėti siekiant didesnio vyno reklamos trečiosiose šalyse skaidrumo taikant geresnę finansuojamų projektų kontrolės ir stebėsenos sistemą; atkreipia dėmesį į tai, kad ši priemonė taip pat turėtų padėti išvengti dvigubo finansavimo;

XVI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 10/2014 „Europos žuvininkystės fondo paramos akvakultūrai veiksmingumas“

182.  pritaria pagrindinėms Audito Rūmų rekomendacijoms, tačiau pažymi, kad Komisija rengia su Vandens pagrindų direktyva ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB(19) (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) susijusias gaires, kurių buvo prašyta; palankiai vertina tai, kad Komisija atsižvelgė į rekomendacijas dėl teritorijų planavimo ir būtinybės supaprastinti administravimą;

183.  palankiai vertina tai, kad į patirtį, įgytą 2007–2013 m. laikotarpiu, bus atsižvelgta 2014–2020 m. naujo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo veiklos laikotarpiu; tačiau pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti, kad visos rekomendacijos būtų ir bus įgyvendinamos praktiškai;

184.  supranta, kad finansinės krizės padariniai labai paveikė augimo ir užimtumo tikslų siekį akvakultūros sektoriuje; visgi pabrėžia, kad vienas pagrindinių Europos žuvininkystės fondo (EŽF) tikslų – augimas ir tvarumas akvakultūros sektoriuje – nebuvo pasiektas ir dėl kitų veiksnių; pabrėžia, kad, skirtingai nei kitur pasaulyje, daugelį metų akvakultūros sektoriuje buvo matomas ne augimas, o stagnacija;

185.  yra nusivylęs dėl to, kad nebuvo pakankamai gerai nustatyti prioritetai projektų lygmeniu ir kad nebuvo vykdomas pakankamas strateginis planavimas nacionaliniu lygmeniu; todėl primygtinai ragina Komisiją pagerinti programų kūrimą siekiant sustiprinti paramos akvakultūrai priemones ir skatina Komisiją užtikrinti geresnį įgyvendinimą;

186.  pažymi, kad, viena vertus, vienas iš Komisijos pagrindinių uždavinių yra – stipresnė ir tvari akvakultūra, tačiau, kita vertus, labai mažai padaryta, kad šis tikslas būtų sėkmingai pasiektas naudojantis EŽF; pažymi, kad visgi tai sisteminė klaida, aptinkama vykdant ir kitas programas, taigi mano, kad Komisijai nuolat nepavyksta pasiekti savo tikslų;

187.  ragina Komisiją pertvarkyti savo finansinį administravimą ir pakeisti požiūrį, t .y. ne išleisti visas turimas lėšas, o dėmesį skirti tam, ar lėšos naudojamos pagal taisykles, ar jos panaudojamos ekonomiškai geriausiu būdu ir ar jomis suteikiama veiksminga parama siekiant pagrindinių tikslų;

188.  pažymi, kad valstybės narės turi spręsti prastos projektų atrankos klausimą, o ne skirti lėšų visiems projektams, taip pat jos turi užtikrinti, kad vykdant atrankos procedūrą būtų taikomos išsamios vertinimo taisyklės, kuriomis remiantis būtų įvertinta, ar vykdant projektus būtų galima pasiekti rezultatų ir lėšos būtų naudojamos ekonomiškai geriausiu būdu ir ar taip būtų bendrai prisidedama prie Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) tikslų, pvz., augimo ir užimtumo, siekio; pažymi, kad Komisija turėtų remti minėtus veiksmus vykdančias valstybes nares ir kad ji turėtų skatinti tolesnę projektų veiklos rezultatų stebėseną ir numatyti išsamesnį vertinimą kai projektai jau įvykdyti, nes tai pasitarnautų kaip įgyta patirtis;

189.  yra įsitikinęs, kad valstybės narės turėtų pagerinti ataskaitų teikimo priemones ir kanalus, nes Komisijai teikiami duomenys dažnai yra netikslūs; rekomenduoja Komisijai: a) numatyti aktyvesnes priemones, kaip daryti spaudimą valstybėms narėms, kad jos teiktų patikimus duomenis, visų pirma atvejais, kai esama akivaizdžių neatitikimų, ir b) apsvarstyti galimybę bausti tas valstybes nares, kurios, kaip įtariama, apgalvotai pateikia neteisingus duomenis;

190.  nurodo, kad Komisija turi sukurti stipresnę visų jos finansinių programų sistemą, įskaitant naujojo EJRŽF priemones, skirtas akvakultūrai; mano, kad Komisija turėtų nuosekliau laikytis savo požiūrio ir užtikrinti didesnį vientisumą;

191.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės patikslintų ir įgyvendintų savo strategijas taip, kad jos papildytų EJRŽF tikslus; ragina Komisiją stebėti, kad valstybės narės dėtų papildomas pastangas vertindamos projektus ir turėtų pakankamą strateginę sampratą apie projektus; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog vertintojai vertintų projektus kritiškai ir remdamiesi aiškiais lūkesčiais;

192.  rekomenduoja persvarstyti jau pradėtų projektų finansavimą, nes jis neturi papildomo poveikio; ragina Komisiją ir valstybes nares vengti tiesiog pažymėti, kad kas nors atlikta, nes taip nesukuriama papildomos naudos;

193.  ragina supaprastinti administracines procedūras siekiant užtikrinti aukštą projektų, kuriems prašoma skirti finansavimą, kokybę;

194.  palankiai vertina pasiūlymą dėl naujos EJRŽF stebėsenos sistemos, į kurią bus įtraukta duomenų bazė, kurioje valstybių narių lygmeniu bus saugoma informaciją apie kiekvieną operaciją ir kuria naudojantis bus rengiamas bendras pagrindinę informaciją apimantis pareiškimas, ir primygtinai ragina įgyvendinti šį pasiūlymą laikantis aukštų standartų;

XVII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 11/2014 „Europos išorės veiksmų tarnybos įsteigimas“

195.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2014 ir pritaria jos rekomendacijoms;

196.  mano, kad dėl išteklių suvaržymų Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) dar nėra pilnavertė Sąjungos diplomatinė tarnyba; mano, kad Komisija ir valstybės narės yra tinkami veikėjai EIVT konsolidavimui skatinti;

197.  atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto neutralumo principas yra labai pageidautinas; tačiau jo nereikėtų vertinti atsiejus nuo naudos, kurią valstybės narės gavo dėl to, jog įsteigta EIVT;

198.  mano, kad EIVT administracijoje ir toliau vyrauja vadovaujančios pareigos ir kad šią padėtį reikia ištaisyti; mano, kad priemonės, kurios jau įgyvendintos siekiant ištaisyti minėtą padėtį, nukreiptos tinkama linkme, ir prašo Komisijos aktyviau dalyvauti gerinant tarnybų tarpusavio bendradarbiavimą;

199.  mano, kad Sąjungos specialiųjų įgaliotinių užduotys yra labai neaiškios, nėra tinkamai stebimos ir nevykdoma veiklos rezultatų analizė; siūlo siekiant ištaisyti šiuos trūkumus integruoti minėtas pareigybes į EIVT;

200.  palankiai vertina pokyčius, įgyvendintus žmogiškųjų išteklių srityje, tačiau pritaria Audito Rūmų pastaboms, kad delegacijoms labiausiai reikia kompetencijos konkrečiomis temomis; ragina Komisiją kartu su EIVT parengti suderintą delegacijos darbuotojų profilio tobulinimo metodą;

201.  ragina EIVT geriau apžvelgti įdarbinimo procedūrų sąnaudas; ragina EIVT pokalbiams dėl darbo taikyti pažangius sprendimus, pvz., vaizdo konferencijas, ir pagal galimybes teikti panašius pasiūlymus dėl darbuotojų mokymo;

202.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas geresnis valstybių narių išorės santykių tarnybų ir EIVT koordinavimas ir bendradarbiavimas, neignoruojant horizontaliųjų teminių klausimų;

203.  pabrėžia, kad dėl pavojų, atsiradusių dėl konfliktų šalyse, esančiose ES pasienyje, taip pat dėl išaugusios teroristinės veiklos, susijusios su Islamo valstybe, rizikos reikia užtikrinti didesnį Sąjungos vidaus ir išorės saugumą, todėl reikia užtikrinti didesnį Bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų finansavimo lankstumą;

204.  primygtinai ragina EIVT siekti kuo didesnės naudos iš masto ekonomijos kuriant naujas sąveikas EIVT pagrindinėje būstinėje ir delegacijose, taip pat bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir nacionalinėmis diplomatinėmis tarnybomis, laikantis tikros Sąjungos išorės politikos ir tarnybos principų; su pasitenkinimu pažymi, kad vis dažniau Sąjungos delegacijos ir valstybių narių diplomatinės atstovybės dirba bendrose patalpose, nors ir toliau tokių atvejų nėra daug, ir džiaugiasi, kad EIVT mano, jog šis klausimas yra gyvybiškai svarbus jos veiksmams;

205.  sutinka, kad vis dar reikia imtis veiksmų, susijusių su konsulinėmis paslaugomis;

XVIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 12/2014 „Ar įgyvendinant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. ERPF veiksmingai finansuoja projektus, tiesiogiai skatinančius bioįvairovę?“

206.  primena, kad Biologinės įvairovės konvencija (BĮK) bioįvairovę apibrėžia kaip įvairios kilmės, be kita ko, sausumos, jūrų ir kitų vandens ekosistemų, gyvų organizmų įvairovę ir ekologinius kompleksus, kurių dalis jie yra; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad BĮK pripažįsta keletą rimtų grėsmių bioįvairovei, kaip antai buveinių nykimą ir fragmentaciją, per didelį miškų, vandenynų, upių, ežerų ir dirvožemio eksploatavimą, taršą, klimato kaitą ir su vietine flora ir fauna konkuruojančias invazines rūšis;

207.  pabrėžia, kad biologinė įvairovė būtina žmogaus gyvybei palaikyti ir visuomenės gerovei; taip pat pabrėžia, kad klimato kaita, bioįvairovės nykimas, invazinių rūšių keliamos grėsmės, gamtos išteklių pereikvojimas yra svarbios problemos, darančios poveikį kiekvienam Sąjungos piliečiui;

208.  apgailestauja, kad Sąjungai nepavyko pasiekti savo pagrindinio tikslo – sustabdyti bioįvairovės nykimą Sąjungoje iki 2010 m.;

209.  konstatuoja, kad biologinės įvairovės nykimas lemia itin dideles ekonomines visuomenės išlaidas, į kurias iki šiol nebuvo pakankamai atsižvelgta bendrose politikos srityse; tačiau pažymi, kad ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos tyrimo duomenimis neveikimo ir ekosistemos funkcijų niokojimo kaina gali siekti iki 7 proc. pasaulio BVP per metus 2050 m.(20);

210.  yra įsitikinęs, kad todėl reikia kuo skubiau veikti ir skirti didesnį politinį dėmesį bioįvairovei, kad būtų laikomasi šios srities 2020 m. įsipareigojimų.;

211.  konstatuoja, kad projektų rezultatai dažnai matomi tik praėjus netrumpam laiko tarpui ir dėl to sunku juos įvertinti;

212.  mano, kad nepaisant to, jog fondai yra mažai orientuoti į bioįvairovę ir kad sunku įvertinti šių fondų lėšų panaudojimą, svarbu jų finansavimo nemažinti;

213.  pabrėžia, kad bioįvairovės saugojimas nėra vien tik kilnus aplinkosaugos tikslas, bet kad ši politika taip pat atveria dideles galimybes kurti naujus įgūdžius, darbo vietas ir verslo galimybes;

214.  pabrėžia, kad svarbu biologinės įvairovės apsaugos ir išsaugojimo aspektus įtraukti į visų kitų Sąjungos politikos sričių, įskaitant žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, regioninės plėtros ir sanglaudos, energetikos, pramonės, transporto, turizmo, vystomojo bendradarbiavimo ir pagalbos, mokslinių tyrimų ir plėtros sritis, rengimą, nustatymą ir finansavimą, siekiant užtikrinti didesnį konkrečių Sąjungos sektorių ir biudžeto politikos nuoseklumą ir privalomų įsipareigojimų dėl biologinės įvairovės apsaugos paisymą; atsižvelgiant į tai, vietos, regionų, nacionalinių ir Sąjungos institucijų bendradarbiavimas turėtų būti sustiprintas;

215.  pažymi, kad, nepaisant Komisijos orientacijos ir impulsų, tik pačios valstybės narės, atsižvelgdamos į savo poreikius, turi apsibrėžti prioritetus ir kad didžioji dauguma valstybių narių nesinaudoja Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) kaip bioįvairovės apsaugos priemone;

216.  todėl mano, kad atsižvelgiant į menką naudojimąsi fondo lėšomis (0,79 proc.), reikia galvoti apie galimybę dalį, kurios dydį dar reikia apibrėžti, ERPF lėšų privaloma tvarka skirti bioįvairovės skatinimui;

XIX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 13/2014 „ES parama atkūrimui po žemės drebėjimo Haityje“

217.  palankiai vertina specialiąją ataskaitą Nr. 13/2014, kurioje vertinama Sąjungos parama atkūrimo veiksmams po žemės drebėjimo Haityje, nes tai reikšmingas indėlis į bendras politines diskusijas dėl Sąjungos išorės, humanitarinės ir vystymosi politikos; atkreipia dėmesį į išvadas ir rekomendacijas;

218.  palankiai vertina pagrindines išvadas ir rekomendacijas, pateiktas galutinėje ataskaitoje dėl Sąjungos bendradarbiavimo su Haičio Respublika vertinimo, kurį Parlamentui paprašius atliko Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas – EuropeAid, ir į jas atsižvelgia, taip pat toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

Bendrosios pastabos

219.  pakartoja, kad apskritai yra patenkintas Komisijos tarnybų atliktu darbu ir įdėtomis pastangomis reaguojant į 2010 m. įvykusį žemės drebėjimą Haityje itin kritiškomis Sąjungos delegacijai ir jos darbuotojams sąlygomis; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos sugebėjimą sulaikyti mokėjimus ir išmokas tuo atveju, jeigu neužtikrinama patenkinama vyriausybės finansų valdymo pažanga ir jeigu nustatomi nacionalinių viešųjų pirkimų procedūrų trūkumai;

220.  apgailestauja dėl trūkumų, nustatytų paramos teikėjų tarpusavio ir Komisijos tarnybų koordinavimo srityje, kaip irgi nurodoma Sąjungos bendradarbiavimo su Haičio Respublika vertinime (2008–2012 m.)(21), kuris buvo paskelbtas Komisijos vardu; atsižvelgdamas į tai, ragina aiškiau apibrėžti humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi ir tvirčiau susieti pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi sukuriant nuolatinę pagalbos, reabilitacijos ir vystymosi susiejimo programą; laikosi nuomonės, kad Komisijos Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos departamentas (ECHO) ir EuropeAid bendradarbiaudami, kai tik gali, turėtų vadovautis integruotu požiūriu, kuris apimtų aiškiai apibrėžtus koordinavimo tikslus ir nuoseklią šalies strategiją, taip pat turėtų dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad į 2014–2020 m. laikotarpio finansavimo ciklą buvo įtrauktas sistemingas pagalbos, reabilitacijos ir vystymosi susiejimo integravimas; taip pat ragina Komisijos tarnybas užtikrinti geresnį perėjimą nuo trumpalaikių humanitarinių veiksmų prie ilgalaikių vystymosi intervencijų ir vystyti nuoseklų koordinavimą ne tik tarp įvairių Sąjungos veikėjų, bet ir atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus, taikant bendrą strategiją ir pasinaudojant bendra humanitarine ir vystymosi sistema; ragina Komisiją pradėti dialogą su Parlamentu dėl to, ar dabartinė teisinė sistema netrukdo siekti veiksmingo įvairių finansinių humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi priemonių koordinavimo; be to, mano, kad vietos pilietinės visuomenės nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas galėtų suaktyvinti naudojimąsi vietos žiniomis siekiant geriau nustatyti atkūrimo poreikius ir stebėti nacionalinių valdžios institucijų daromą pažangą;

221.  primena rekomendacijas, pateiktas po Parlamento biudžeto kontrolės komiteto delegacijos 2012 m. vasario mėn. vizito į Haitį, ir primygtinai ragina atkreipti dėmesį į svarbiausius vystymuisi skirtų Sąjungos lėšų atsekamumo ir atskaitomybės klausimus (tai nuolat taikomas principas), ypač susiejant paramą biudžetui su veiksmingumu, visų pirma aiškiai apibrėžiant nacionalinės administracijos prievoles ir pareigas užtikrinti tinkamą skaidrumą, atsekamumą ir atskaitomybę; pakartoja savo raginimą dar daugiau dėmesio skirti kovai su paplitusia korupcija; pažymi, kad humanitarinė pagalba turėtų būti pagrįsta pasitraukimo strategija, ir pabrėžia, kad lėšos kai įmanoma turėtų būti skiriamos pagal Kotonu susitarimą pasitelkiant Haičio institucijas, įskaitant viešųjų pirkimų agentūrą, kuri turėtų veikti kaip kontrolės filtras, siekiant užtikrinti politinę atsakomybę ir remti nacionalinių institucijų stiprinimą; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) pabrėžti sąlygas, kurių reikia laikytis norint gauti sektorinę paramą biudžetui;

222.  primena, kad, atsižvelgiant į intervencijos nestabiliomis sąlygomis principus, valstybės kūrimas turi būti svarbiausias Sąjungos vystymosi strategijos aspektas ir pagrindinis siekis kiekvienos tokios kritinės situacijos atveju; pažymi, kad tai apima institucijų kūrimo paramą, valstybės finansų valdymo skaidrumą ir efektyvumą, biudžeto paskirstymą ir valstybės išlaidų veiksmingumą, tuo pat metu stiprinant politinį dialogą ir dialogą politikos krypčių klausimais;

223.  ragina apibrėžti gerą politikos priemonių derinį rengiant Sąjungos intervencijas ir valstybiniams bei nevalstybiniams ir (arba) nevyriausybiniams subjektams taikyti visapusišką požiūrį, o sektorinę paramą teikti greitai įvertinus sektorių poreikius, ir šiais veiksmais siekti projektų gyvybingumo, papildomumo ir tvarumo;

Ateities gairės

224.  mano, kad reikia apsvarstyti priemones ir jas pagerinti, atsižvelgiant ne tik į padėtį Haityje, kad būtų sustiprinta intervencijos ir nelaimių rizikos mažinimo politikos sistema siekiant pagrindinio tikslo – kuo labiau sumažinti žmonių gyvybei ir jų žmoniškoms gyvenimo sąlygoms kylančią riziką; mano, jog labai svarbu, kad investicijos į nelaimių rizikos mažinimą būtų pagrindinis tvaraus vystymosi elementas, nes jos ekonomiškai labai efektyvios ir sudaro sąlygas daug efektyviau ir veiksmingiau panaudoti išteklius, o ne tik apmokėti reagavimo į nelaimes sąskaitą;

225.  mano, kad krizės ir pažeidžiamumo atvejams reikia parengti politiką, pagal kurią būtų skatinama taikyti naujus požiūrius, metodus ir panaudoti ekspertines žinias, ypač atsižvelgiant į tokią veiklą, kaip i) rizikos įvairiais veiklos lygmenimis nustatymas, ii) įvykių sekos ir galimų pasekmių prognozių numatymas ir iii) priemonių, kuriomis užkertamas kelias rizikai ir galimai nelaimei, jos mažinamos ir joms pasirengiama, kūrimas; ragina taikyti lankstų požiūrį siekiant sudaryti sąlygas Komisijai tinkamai ir greitai pritaikyti savo pagalbos priemones prie krizės ir po krizės susidariusios padėties; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad kol kas Komisija turėtų sukurti sistemą, kurią taikant būtų mobilizuojami įvairių sričių ekspertai, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos delegacijoms arba būstinių tarnyboms stokojant darbuotojų būtų galima nedelsiant dislokuoti papildomus darbuotojus;

226.  skatina Komisiją ir EIVT sistemingai formuoti keturis nelaimių valdymo ciklo etapus, būtent rizikos mažinimo, pasirengimo nelaimei, reagavimo ir atkūrimo, kad būtų apibrėžta strateginė nelaimių rizikos mažinimo ir atsparumo didinimo programa; ragina Komisiją ir EIVT informuoti Parlamentą apie pažangą, ypač atsižvelgiant į rizikos valdymą ir pasirengimą įgyvendinti ir pasiekti programos tikslus nelaimei įvykus;

227.  primena, jog krizės sąlygomis, siekiant, kad Sąjungos intervencija būtų sėkminga, tinkamas dėmesys turi būti skiriamas nacionalinės valdymo sistemos, pagal kurią valdomas nelaimių rizikos mažinimas, patikimumui ir veikimo efektyvumui; primena, kad vertinant kiekvieną nacionalinę valdymo sistemą turėtų būti atsižvelgiama į, be kita ko, esamas atskaitomybės dėl rezultatų priemones, taikomą apibrėžtį ir sprendimus dėl atsakomybės centriniu ir vietiniu lygmenimis, aiškią vadovavimo ir kontrolės grandinę, informacijos kanalus tarp įvairių veikėjų ir (arba) paramos teikėjų ir grįžtamosios informacijos apie projektus mechanizmus;

228.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms dėl Sąjungos paramos atkūrimo veiksmams po žemės drebėjimo Haityje ir palankiai vertina Komisijos sprendimą taip pat pritarti rekomendacijoms;

XX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 14/2014 „Kaip ES institucijos ir įstaigos apskaičiuoja, mažina ir kompensuoja išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį?“

229.  mano, kad visos Sąjungos institucijos ir įstaigos turėtų siekti bendro požiūrio į savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir galima jo sumažinimą; mano, kad tam, jog tai pasiektų, jos turi suprantamai apskaičiuoti savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir neturėtų vengti paskelbti savo rezultatų;

230.  mano, kad Komisija, siekdama išsaugoti savo patikimumą derybose dėl aplinkos apsaugos su trečiosiomis šalimis, turėtų dėti daugiau pastangų surinkti daugiau duomenų apie savo pačios išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

231.  ragina tas Sąjungos institucijas ir įstaigas, kurios neturi Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) sertifikato, apsvarstyti galimybę nedelsiant pradėti jį taikyti; vis dėlto pabrėžia, kad EMAS turėtų būti laikoma priemone, kurią taikant, be kita ko, struktūruojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o ne vieninteliu galutiniu institucijų ekologiškumo skatinimo politikos tikslu;

232.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos institucijos ir įstaigos, siekdamos sumažinti savo anglies dioksido išmetimo rodiklį, gali dažniau taikyti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kompensavimą; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad šie klausimai bus tinkamai išspręsti, jei aukštos kokybės kompensacijos bus taikomos kartu su išmetamųjų teršalų mažinimo priemonėmis (o ne vietoj jų); vis dėlto pažymi, kad kompensavimas turėtų būti antraeilis, palyginti su šių lėšų investavimu, siekiant labiau pagerinti Sąjungos institucijų ir įstaigų aplinkos politiką;

233.  palankiai vertina tai, kad kai kurios Sąjungos institucijos pradėjo vykdyti bandomuosius projektus žaliųjų viešųjų pirkimų srityje; tikisi, kad rezultatai bus daug žadantys ir kad ateityje žalieji viešieji pirkimai taps įprasta Sąjungos institucijų ir įstaigų taikoma procedūra;

234.  pabrėžia, kad įgyvendinant šias politikos priemones žmogiškasis veiksnys išlieka pagrindiniu aspektu; todėl primygtinai ragina už šias politikos priemones atsakingą Sąjungos institucijų ir įstaigų vadovybę toliau plėtoti ir gerinti savo įgūdžius ir supratimą apie institucijų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio svarbą; tikisi, kad naujosios Komisijos narių kolegijos suformavimas 2014 m. bus proga pradėti taikyti aukštesnius standartus Komisijoje ir jos agentūrose;

XXI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2014 „Išorės sienų fondas paskatino finansinį solidarumą, tačiau būtina geriau vertinti rezultatus, o jo sukuriama ES pridėtinė vertė turi būti didesnė“

235.  susirūpinęs pažymi, kad strateginiai Išorės sienų fondo (ISF) tikslai nebuvo aiškūs ir kad visų pirma pastebima įtampa tarp ISF, kuris veikia kaip solidarumo mechanizmas, bendro pobūdžio ir jo dėmesio sutelkimo į konkrečius tikslus siekiant geresnio bendradarbiavimo sienų kontrolės ir vizų srityje;

236.  pažymi, kad, Komisijos nuomone, antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II), Vizų informacinės sistemos (VIS) ir Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) įgyvendinimo pradžia buvo sėkminga dėl ISF indėlio; tačiau mano, kad toks bendro pobūdžio pareiškimas niekuomet negali būti patenkinamas atsakymas į konkrečią Audito Rūmų kritiką dėl veiklos rodiklių stokos;

237.  pažymi, kad panašios problemos gali iškilti atsižvelgiant į Vidaus saugumo fondui priklausančios išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonės tikslus, kadangi šia priemone taip pat siekiama tiek valstybių narių solidarumo sienų kontrolės valdymo srityje, tiek vienodos ir aukšto lygio išorės sienų kontrolės bei veiksmingo Šengeno vizų tvarkymo, laikantis Sąjungos įsipareigojimo užtikrinti pagrindines laisves ir žmogaus teises;

238.  pabrėžia, kad valstybės narės, pripažindamos veiksmingos bendrų išorės sienų kontrolės, sudarančios dalį Šengeno acquis, svarbą, laikosi nuomonės, kad sienų kontrolės valdymas ir, kiek mažesniu mastu, vizų tvarkymas, iš esmės vis dar priklauso nacionalinei kompetencijai;

239.  todėl ragina valstybes nares į nacionalines sienų valdymo strategijas įtraukti Vidaus saugumo fondą siekiant prisidėti prie konsulinio bendradarbiavimo, FRONTEX operacijų arba veiksmų ekstremaliųjų situacijų atvejais bei konkrečių veiksmų, kurie svarbūs visai Šengeno erdvei; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti savo bendradarbiavimą šiuo požiūriu;

240.  prašo Komisijos ištirti, ar būtų naudinga padalyti Vidaus saugumo fondo sienų kontrolės ir vizų dalį į šiuos kelis konkretiems tikslams numatytus segmentus: solidarumo segmentą, konsulinio bendradarbiavimo, FRONTEX operacijų ir veiksmų ekstremaliųjų situacijų atvejais bei konkrečių veiksmų įvykdymo segmentą ir nacionaliniu požiūriu ypač svarbių veiksmų segmentą;

241.  rekomenduoja, kad valstybės narės parengtų ir taikytų tinkamus ir išmatuojamus finansuojamų projektų atlikto darbo, pasekmių ir poveikio rodiklius; pabrėžia, kad reikia nustatyti aukštos kokybės ex ante patikras ir taip užtikrinti, kad visi finansuojami projektai būtų įgyvendinami siekiant konkrečių ir išmatuojamų tikslų ir turėtų pridėtinę vertę; pažymi, kad ex post patikros padėtų užtikrinti kokybės kontrolės mechanizmą;

242.  pažymi, kad daugiau Sąjungos pridėtinės vertės galėtų būti užtikrinta valstybėms narėms papildomai prisidedant prie FRONTEX operacijų nustatant, kad bent dalis Vidaus saugumo fondo bendrai finansuojamo turto būtų privaloma tvarka įrašoma į FRONTEX techninės įrangos rezervą;

243.  reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų nustatytų pažeidimų, atsižvelgiant į įvairią nacionalinę viešųjų pirkimų politiką, ir pareiškia, jog išlyga viešajam pirkimui gynybos ir saugumo srityje negali būti taikoma tais atvejais, kai nekeliant pavojaus saugumui galėjo būti taikomos mažiau ribojančios procedūros; rekomenduoja racionalizuoti viešųjų pirkimų procedūras siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų panaudotos laiku;

244.  teigiamai vertina Komisiją už tai, kad ji ėmėsi taisomųjų finansinių priemonių dėl projekto, kuriuo buvo pažeidžiamos pagrindinės laisvės ir žmogaus teisės, tačiau ragina Komisiją, kiek tai įmanoma, iš anksto nustatyti visą galimą riziką šiuo klausimu, ypač turint mintyje sienų kontrolės vykdymo būdus atsižvelgiant į teisę prašyti prieglobsčio;

245.  pabrėžia, kad reikia tobulinti duomenų apie finansuojamus projektus rinkimo standartą nacionaliniu lygmeniu, kad būtų užtikrinta daugiau skaidrumo;

XXII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 16/2014 „Regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti ES išorės politiką, veiksmingumas“

246.  palankiai vertina specialiąją ataskaitą, kurioje vertinamas regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti ES išorės politiką, veiksmingumas, ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

Bendrosios pastabos

247.  ragina Audito Rūmus aktyvinti audito šioje naujoje bendradarbiavimo srityje veiklą, kad politikos formuotojams būtų teikiamas reguliariai atliekamas išsamus aktualių klausimų ir rizikos vertinimas;

248.  pripažįsta, kad išaugęs susidomėjimas finansavimo derinimu ir galimybėmis, atsirandančiomis taikant naujas finansines investicines priemones, didžia dalimi motyvuojamas tuo, kad svarbiems vystymosi uždaviniams įveikti turimos viešosios lėšos yra labai ribotos, todėl plėtojami nauji finansiniai ištekliai, apimantys Sąjungos dotacijas ir kitokius išteklius;

249.  pabrėžia, kad visos naujos finansinės priemonės ir finansavimo derinimas turi atitikti Sąjungos vystymosi politikos tikslus, kurie pagrįsti oficialios paramos vystymuisi (OPV) kriterijais ir nustatyti Pokyčių darbotvarkėje, t. y. padidinti Sąjungos veiksmų kokybę, efektyvumą, tvarumą ir įgyvendinimo spartą; mano, kad taikant šias priemones dėmesys turi būti skiriamas Sąjungos prioritetams, kurių siekiant užtikrinama didžiausia pridėtinė ekonominė ir neekonominė vertė ir poveikis, ir mano, kad jas būtina strategiškai taikyti sektoriuose, kuriuose Sąjungos finansinė parama yra labai svarbi užtikrinant investicijų veiksmingumą ir kuriuose finansavimo derinimas gali būti naudingiausiai panaudotas; todėl apgailestauja, kad specialiojoje ataskaitoje pagrindinis dėmesys skiriamas finansiniams regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo aspektams ir tuo tarpu jų veiksmingumas ir efektyvumas įvertinami nepakankamai;

250.  reikalauja, kad pagrindinis principas, kuriuo nuolat vadovaujamasi, būtų – vengti rizikos, kad finansinės paskatos netaptų svarbesnėmis už vystymosi principus (finansiniai tikslai gali tapti svarbesni nei vystymosi klausimai), taip pat reikalauja, kad būtų laikomasi tvaraus vystymosi principų, pvz., socialinių ir aplinkosaugos standartų, ir užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis viešosiomis gėrybėmis;

251.  atsižvelgia į rezultatus, gautus atliekant ES finansavimo derinimo išorės bendradarbiavimo srityje platformos peržiūrą, kurios pirminis tikslas – pagerinti esamų derinimo mechanizmų ir priemonių veiksmingumą, efektyvumą ir kokybę, kadangi pagrindinių visoms regioninėms priemonėms ir finansinėms priemonėms taikomų principų suderinimas bus labai svarbus naujoje daugiametėje finansinėje programoje; atsižvelgdamas į po rinkimų atliktos peržiūros rezultatus, ragina Komisiją ir EIVT tęsti struktūrinį ir strateginį dialogą šioje srityje, visų pirma klausimu, kaip būtų galima nuolat užtikrinti ir didinti skaidrumą ir atskaitomybę;

252.  mano, kad planavimo etapu Komisija turėtų telkti dėmesį į tai, kaip pasiekti su tvarumu susijusius ir ilgalaikius ekonominius, socialinius, taip pat aplinkosauginius tikslus srityse, kuriose reikia investuoti;

253.  reikalauja, kad pagrindinis principas, kuriuo vadovaujamasi, būtų tai, kad daugiausia Sąjungos lėšų būtų skiriama projektams, kurių nebūtų galima įgyvendinti be Sąjungos pinigų, pvz., mažo pelningumo projektams, tačiau kuriuos vykdant galima pagerinti padėtį socialinėje, taip pat su aplinka ir žmogaus teisėmis susijusiose srityse;

254.  reikalauja, kad pagrindinis principas, kuriuo vadovaujamasi, būtų tai, kad būtų kontroliuojami rezultatai ir vidutinės trukmės bei ilgalaikis projektų, įgyvendintų socialinėje, taip pat su aplinka ir žmogaus teisėmis susijusiose srityse, poveikis ir vykdoma tolesnė jų stebėsena; mano, kad tokiais su tolesne stebėsena susijusiais vertinimų rezultatais turėtų būti tiesiogiai naudojamasi teikiant ataskaitas apie pasiektus ilgalaikius tikslus ir siekiant pagerinti planavimo etapą ir (arba) projektų atranką skiriant finansavimą ateityje;

255.  reikalauja sustiprinti politinį Komisijos kaip politiškai atsakingos institucijos vaidmenį šioje srityje;

256.  reikalauja, kad būtų pradėti taikyti bendri tokiai finansinei veiklai skirti valdymo standartai, taip pat nustatyta geriausia praktika ir tinkamai apibrėžti tinkamumo ir vertinimo kriterijai, susiję su šių finansinių priemonių naudojimu; mano, kad nuoseklios valdymo taisyklės, pvz., struktūrinių ataskaitų teikimas, aiškios stebėsenos sistemos ir kontrolės sąlygos, padės sumažinti operacijų išlaidas ar galimą išlaidų dubliavimąsi;

257.  mano, kad būtina sukurti tinkamą įvairių priemonių valdymo struktūrą siekiant paskatinti šalis gavėjas, naudos gavėjus ar suinteresuotuosius subjektus įsitraukti taikant šias priemones; primena, kad norint plėtoti naudojantis finansavimo derinimu teikiamą oficialią paramą vystymuisi, nukreipiamą taikant atitinkamas priemones, būtinas gerai struktūrizuotas Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Europos investicijų banko (EIB), valstybių narių ir Parlamento bendradarbiavimas; ragina aktyviau įtraukti Sąjungos delegacijas į sprendimų priėmimo procesą, visų pirmą į projektų apibrėžimo etapą, kad jos prisidėtų prie ex ante vertinimo ar poveikio vertinimo ir apskritai užtikrinant didesnę ES svarbą, kai vyksta politinis dialogas su šalimis partnerėmis, taip pat palaikant ryšius su vietos pilietine visuomene;

258.  primygtinai pabrėžia, kad tam, jog Parlamentas galėtų tikrinti ir teikti pritarimą, būtina užtikrinti kuo didžiausią skaidrumą ir atskaitomybę sudarant galimybę naudotis išsamia ir patikima biudžeto informacija ir finansiniais duomenimis apie projektus, finansuojamus taikant minėtas investicines priemones, taip pat ragina, kad Parlamentui būtų reguliariai teikiama ataskaita apie minėtų finansinių priemonių naudojimą ir rezultatus ir visų pirma finansinio ir nefinansinio sverto poveikio ir papildomumo vertinimas, ir kartu primena, kad būtina laikytis Finansinio reglamento 140 straipsnio nuostatų;

259.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms (kaip pirmam žingsniui teisinga linkme) dėl regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti Sąjungos išorės politiką, veiksmingumo ir džiaugiasi Komisijos atsakymu, kad ji taip pat pritaria šioms rekomendacijoms;

XXIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2014 „Ar gali ES kompetencijos centrų iniciatyva veiksmingai prisidėti prie cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių, kylančių už ES ribų, sumažinimo?“

260.  palankiai vertina Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) kompetencijos centrų iniciatyvą; mano, kad jos valdymo struktūra pabrėžia iniciatyvos tinklinį pobūdį;

261.  palankiai vertina tai, kad specialioji ataskaita Nr. 17/2014 ir Audito Rūmų rekomendacijos apskritai buvo priimtos teigiamai – joms visoms Komisija pritarė;

262.  pažymi, kad iniciatyva yra naujas metodas, pagal kurį numatoma kurti tinklus, regioninę ir tarptautinę partnerystę, konsoliduoti, koordinuoti ir tobulinti esamus ekspertinių žinių, mokymo, techninės pagalbos ar įrangos pajėgumus;

263.  atkreipia dėmesį į tai, kad tokios struktūros neišvengiamai yra kompleksinės, taigi jas sunku kurti ir veiksmingai valdyti;

264.  primena, kad 2010–2013 m. šiai iniciatyvai buvo skirta 100 mln. EUR;

265.  mano, kad pagrindinė šios iniciatyvos vertė yra principas „iš apačios į viršų“, kai remiamasi šalių partnerių patirtimi; mano, kad Sąjungos delegacijos turėtų būti reguliariai informuojamos ir atlikti aktyvesnį vaidmenį konsultuojantis su atitinkamos šalies partnerės valdžios institucijomis;

266.  drauge norėtų pabrėžti, kad iš pagarbos šalių partnerių projektų „nuosavybei“ Komisija neturėtų susilaikyti nuo pasiūlymų teikimo, jei būtų naudingas bendras atsakas (pvz., kovojant su Ebolos karštligės protrūkiu);

267.  yra įsitikinęs, jog projektai turėtų būti atrenkami taip, kad turimos ribotos lėšos galėtų būti koncentruojamos Sąjungos saugumui svarbiausiose srityse; mano, kad būtų naudinga, jei atrinkdamos projektus Sąjungos institucijos atliktų tarpuskaitos namų funkcijas;

268.  pažymi, kad regioninių sekretoriatų techninės žinios turėtų būti pagilintos siekiant lengviau nustatyti problemas, kurių reikia imtis pasitelkiant iniciatyvas, ir patobulinti pavienių projektų rengimą ir įgyvendinimą;

269.  palankiai vertina tai, kad šalys partnerės nuo 2013 m. gali siūlyti projektus bet kuriuo metu, tai didina gebėjimą reaguoti į kylančias grėsmes;

270.  pažymi, kad reikėtų dar labiau sutrumpinti laiką, kuris praeina nuo projekto pasiūlymo pateikimo ir paskesnio projekto patvirtinimo iki jo įgyvendinimo;

271.  pabrėžia, kad siekiant didinti įvairių saugumo srities finansavimo priemonių suderinamumą ir koordinavimą reikia platesnio masto strateginio bendradarbiavimo; pabrėžia, kad geresnis atitinkamų ChBRB srities subjektų koordinavimas padidintų esamų iniciatyvų veiksmingumą;

272.  mano, kad iniciatyva galėtų būti naudinga siekiant aiškiau atskirti ChBRB veiksmų vidaus ir išorės dimensiją(22);

XXIV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 19/2014 „ES pasirengimo narystei pagalba Serbijai“

273.  ragina Serbijos valdžios institucijas pagerinti nacionalinių strategijų ir veiksmų planų kokybę ir toliau juos racionalizuoti, taip pat tinkamai spręsti įvairius politinius ir socialinius bei ekonominius klausimus; ragina Komisiją prireikus būti pasiruošusiai šiuo tikslu suteikti reikiamą techninę paramą;

274.  pabrėžia, kad svarbu parengti nacionalines strategijas politiniu požiūriu jautriose srityse; prašo atitinkamų valdžios institucijų parengti strategijas šiose pagrindinėse valdymo srityse kaip teritorinė decentralizacija, taip pat strategiją, pagal kurią būtų galima koordinuoti viešųjų finansų valdymo reformos įgyvendinimą, ir numatyti realistinį įgyvendinimo tvarkaraštį;

275.  primygtinai ragina Komisiją ir Sąjungos delegaciją Serbijoje užkirsti kelią problemoms, kurios iškilo pirmoje 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pusėje, t. y. tam, kad būtų atrinkti nepakankamai parengti arba probleminiai projektai; remia Komisijos ir Serbijos valdžios institucijų bendradarbiavimą siekiant spręsti nustatytas problemas, įskaitant nacionalinių institucijų paramos trūkumo, tarpinstitucinio koordinavimo stygiaus, prastos projektų koncepcijos, nepakankamos techninių užduočių apibrėžties, netvarių finansavimo sprendimų ir nesugebėjimo pasimokyti iš ankstesnių projektų klaidų problemas;

276.  palankiai vertina tai, kad įgyvendinant su valdymu susijusius projektus apskritai pasiekta gerų rezultatų, tačiau mano, kad projektų įgyvendinimo ir kontrolės sistemos yra silpnos arba neveiksmingos, ypač tais atvejais, kai Audito Rūmai nustatė reikšmingų trūkumų keturiuose iš aštuonių patikrintų Pasirengimo narystei pagalbos priemonės projektų, susijusių su valdymu;

277.  atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant teismų sektoriaus reformą nuo 2007 m. padaryta tik nedidelė pažanga;

278.  primygtinai ragina sustiprinti esamą informatorių apsaugą, kuri apibrėžta 2013–2018 m. nacionalinėje kovos su korupcija strategijoje; primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas skubiau parengti naujus teisės aktus dėl informatorių ir pabrėžia, kad tokie teisės aktai turėtų sukelti pasitikėjimą ir paskatinti galimus informatorius imtis veiksmų;

279.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms ir prašo Komisijos skirti pakankamai dėmesio siekiant apibrėžti tikslus, įvertinti poreikius ir pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant ankstesnius projektus, taip pat vengti vėlavimo ir neefektyvių bei neveiksmingų viešųjų pirkimų procedūrų; pabrėžia tvarumo svarbą, nes atsižvelgiant į rezultatus iškilo klausimų dėl dviejų trečdalių projektų, ypač susijusių su valdymu;

XXV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 20/2014 „Ar e. prekybos srityje MVĮ teikta ERPF parama buvo veiksminga?“

280.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 20/2014 ir pritaria jos išvadoms ir rekomendacijoms;

281.  taip pat palankiai vertina tai, kad Komisija konstruktyviai reagavo į Audito Rūmų rekomendacijas;

282.  pažymi, kad e. prekybos technologijos yra svarbios gerinant mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vystymąsi ir konkurencingumą; pabrėžia MVĮ svarbą ekonominei plėtrai ir darbo vietų kūrimui Sąjungoje;

283.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje pabrėžiama veiklos rezultatų ir Europos pridėtinės vertės svarba;

284.  pažymi, jog nepaisant fakto, kad padidėjo internetinio verslo prieinamumas, investavimui buvo atrinkti silpni projektai; pažymi, kad dėl paraiškų palyginamosios atrankos stokos ir išsamios verslo informacijos nebuvimo daugiau kaip trečdaliu atvejų už panaudotus pinigus gauta menka nauda arba negauta jokios naudos;

285.  pažymi, kad 10 iš 30 bendrai finansuojamų projektų, kurių auditas buvo atliktas, būtų buvę vykdomi net ir nesant bendro viešojo finansavimo, o penki iš šių projektų buvo pradėti dar negavus pranešimo apie dotaciją, ir trys iš jų buvo pradėti netgi anksčiau, nei įmonė pateikė paraišką dėl bendro finansavimo;

286.  mano, kad siekiant išvengti savaimingumo turėtų būti privaloma pateikti verslo planą, kuriame nurodoma Europos pridėtinė vertė;

287.  pabrėžia, jog valstybės narės turėtų nustatyti atrankos kriterijus ir procedūras, užtikrinančius, kad atrinkti projektai, kuriais prisidedama prie e. prekybos plėtojimo MVĮ ir siekiama Europos skaitmeninės darbotvarkės (ESD) tikslų, kiek įmanoma padidintų pridėtinę vertę;

288.  atkreipia dėmesį į tai, kad nesant Komisijos stebėsenos neįmanoma įvertinti, kokiu mastu Europos regioninės plėtos fondo (ERPF) parama prisidėjo siekiant nacionalinių ir Sąjungos tikslų informacinių technologijų srityje, taip pat MVĮ įgyvendinant savo verslo planus;

289.  mano, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad iš valstybių narių ji gautų nuoseklią ir patikimą informaciją apie ERPF lėšų panaudojimą; mano, kad šioje informacijoje turėtų būti nurodyta veiksmų programų įgyvendinimo pažanga ne tik finansiniu, bet ir veiklos rezultatų aspektu;

290.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad susitarimuose dėl dotacijų reikėtų nustatyti minimalų patikimų rodiklių su susijusiais tikslais rinkinį. Įgyvendinus projektą ir jį vykdant, taip pat vėlesniu etapu šie rodikliai turėtų būti matuojami ir stebimi siekiant įvertinti veiklos rezultatus;

XXVI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 21/2014 „ES finansuojamos oro uostų infrastruktūros: lėšos duoda mažą ekonominę naudą“

291.  pripažįsta, kad Komisija jau atliko pakeitimus, kuriais sprendžiama daugelis klausimų, išdėstytų šioje specialiojoje ataskaitoje, ir apskritai remia Komisijos apibrėžtą naują reglamentavimo sistemą; turėdamas tai mintyje siūlo, kad Komisija Parlamento biudžeto kontrolės komitetui per 12 mėnesių nuo šios rezoliucijos priėmimo pateiktų šių rekomendacijų vykdymo pažangos ataskaitą;

292.  remia Audito Rūmų rekomendaciją, kad valstybės narės turėtų turėti nuoseklius oro uostų plėtros planus, ir rekomenduoja, kad, prieš skiriant finansavimą konkretiems projektams, šiuos planus patvirtintų Komisija; be to, rekomenduoja, kad šiuose regioniniuose, nacionaliniuose ir viršnacionaliniuose planuose būtų atsižvelgiama ne tik į oro transportą, bet ir į kitą viešąjį transportą, kurio kelionės laikas panašus į skrydžių laiką, įskaitant traukinius ir autobusus, siekiant išvengti rinkos perpildymo ir padidinti paslaugos gyvybingumą;

293.  rekomenduoja finansavimą skirti tik finansiškai perspektyviems oro uostams;

294.  rekomenduoja, kad, siekiant užtikrinti gyvybingumą, Komisija visus naujus projektus nagrinėtų atsižvelgdama į traukos zonos analizę, kiekvienu atveju turėdama mintyje regioninių oro uostų svarbą siekiant prieinamumo ir judumo Sąjungoje;

295.  mano, kad Komisija visų pirma turėtų atidžiai stebėti tas valstybes nares, kurios ataskaitoje nurodomos kaip praeityje turėjusios ypač probleminių projektų;

o
o   o

296.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 66, 2013 3 8. (2) OL C 403, 2014 11 13, p. 1. (3) OL C 398, 2014 11 12, p. 1. (4) OL C 403, 2014 11 13, p. 128. (5) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2015)0118. (6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (7) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (8) 2003 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003 dėl bendrųjų nacionalinių pajamų rinkos kainomis suderinimo (BNP reglamentas) (OL L 181, 2003 7 19, p. 1). (9) 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 130, 2000 5 31, p. 1). (10) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą jo sprendimo dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, įvykdymo patvirtinimo dalį (OL L 266, 2014 9 5, p. 32). (11) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13). (12) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 289). (13) 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, 2002 12 31, p. 1). (14) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1). (15) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1). (16) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16). (17) 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009 1 31, p. 16). (18) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671). (19) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19). (20) Leon Braat, Patrick ten Brink (eds. el al.), The Cost of Policy Inaction: The case of not meeting the 2010 biodiversity target, Wageningen/Brussels, 2008, p. 28. (21) 2014 m. rugpjūčio mėn. Komisijos vardu PARTICIP GmbH atliktas ES bendradarbiavimo su Haičio Respublika vertinimas (2008–2012 m.) (angl. Evaluation of the EU's co-operation with the Republic of Haiti (2008-2012)). (22) Taip pat žr. 2010 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimo Europos Sąjungoje. ES ChBRB saugumo veiksmų planas (OL C 169 E, 2012 6 15, p. 8).

1.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2014/2077(DEC))

P8_TA(2015)0120 A8-0102/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2013 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2014)0487 – C8‑0146/2014),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 14 d. Komisijos parengtą metinę aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2013 finansinių metų finansų valdymo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į finansinę informaciją apie Europos plėtros fondus (COM(2014)0350),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2013 finansinių metų metinę iš aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2015 m. vasario 17 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2013 finansinių metų operacijas (05135/2015 – C8-0050/2015, 05136/2015 – C8-0051/2015, 05138/2015 – C8-0052/2015),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2014)0607), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2014)0285 ir SWD(2014)0286),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą(3) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą(4) Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (toliau – AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (sprendimas dėl UŠT asociacijos)(5),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(6), 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(7), 32 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(8), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(9), 74 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(10), 119 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl dešimtajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(11) 142 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8–0102/2015),

1.  patvirtina Komisijai, kad aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2013 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2013 finansinių metų sąskaitų uždarymo (2014/2077(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2013 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2014)0487 – C8‑0146/2014),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 14 d. Komisijos parengtą metinę aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2013 finansinių metų finansų valdymo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į finansinę informaciją apie Europos plėtros fondus (COM(2014)0350),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2013 finansinių metų metinę iš aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(12),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(13),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2015 m. vasario 17 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2013 finansinių metų operacijas (05135/2015 – C8-0050/2015, 05136/2015 – C8-0051/2015, 05138/2015 – C8-0052/2015),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2014)0607), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2014)0285 ir SWD(2014)0286),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą(14) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą(15) Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (toliau – AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (sprendimas dėl UŠT asociacijos)(16),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(17), 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(18), 32 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(19), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(20), 74 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(21), 119 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl dešimtajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(22) 142 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8–0102/2015),

1.  pažymi, kad aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų galutinėse metinėse ataskaitose pateikti duomenys yra tokie, kaip pateikti Audito Rūmų metinės ataskaitos 2 lentelėje;

2.  pritaria aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2013 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (2014/2077(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8–0102/2015),

A.  kadangi pagrindinis Kotonu susitarimo, kuris yra Sąjungos santykių su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėmis ir užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) pagrindas, tikslas yra sumažinti ir galiausiai panaikinti skurdą, laikantis tvaraus vystymosi tikslų ir palaipsniui įtraukiant AKR valstybes ir užjūrio šalis ir teritorijas į pasaulio ekonomiką;

B.  kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turi išlaikyti specifinius vystymosi politikos tikslus; pabrėžia, kad kiti, pvz., susiję su prekybos politika arba su užsienio ir saugumo politika, sumetimai neturėtų trukdyti Sąjungos vystymosi prioritetams;

C.  kadangi Europos plėtros fondai (EPF), kuriuos finansuoja valstybės narės, yra pagrindinė Sąjungos finansinė priemonė, skirta vystomajam bendradarbiavimui su AKR valstybėmis, už kurią Komisija yra atskaitinga biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu;

D.  kadangi Europos Komisija 2013 finansiniais metais išankstinio finansavimo priemonėms skyrė 424 mln. EUR, o veiklos pajamos sudarė 124 mln. EUR;

E.  kadangi EPF strategija ir prioritetinės sritys yra pagrįstos politiniais prioritetais ir su bendrais efektyvumo kriterijais susijusiais ekonominiais ir finansiniais kriterijais, o fondų veikimas yra užtikrinamas atitinkamomis finansinėmis priemonėmis siekiant įvykdyti šiuos nustatytus ilgalaikius prioritetinius tikslus, kuriuos įgyvendinus būtų gauti tvarūs rezultatai;

F.  kadangi besivystančioms šalims dėl jų geopolitinės, institucinės ir administracinės aplinkos, kurią dažnai sąlygoja nestabilumas ir sudėtingos aplinkybės, yra būdinga didelė rizika;

G.  kadangi Sąjungos dalyvavimo pobūdis ir lygis turi būti diferencijuojami ir jiems taikomos sąlygos, priklausomai nuo įvairiose srityse, pavyzdžiui, demokratizacijos, žmogaus teisių, gero valdymo, tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi, teisinės valstybės, skaidrumo ir kovos su korupcija, daromos išmatuojamos pažangos;

H.  kadangi novatoriškų finansinių priemonių, pvz., derinimo mechanizmų taikymas yra laikomas vienu iš būdų išplėsti esamų priemonių, pvz., dotacijų ir paskolų taikymo sritį, o šias priemones taikant taip pat susiduriama su priežiūros ir valdymo sunkumais;

I.  kadangi labai svarbu užtikrinti Sąjungos matomumą ir skatinti Sąjungos vertybes jai taikant visas intervencines priemones;

J.  kadangi EPF įtraukimas į Sąjungos biudžetą, t. y. jo įtraukimas ir integravimas į Sąjungos biudžeto struktūrą, tebėra vienas iš Parlamento prioritetų; kadangi EPF įtraukus į bendrąjį biudžetą ne tik sustiprėtų šalių gavėjų finansinis saugumas, bet ir padidėtų politikos nuoseklumas bei sustiprėtų demokratinė priežiūra;

K.  kadangi parama biudžetui kelia didelę pasitikėjimo riziką, ypač keletą su skaidrumu, atskaitomybe, geru finansų valdymu susijusių problemų; kadangi teikiant paramą biudžetui reikalingas reguliarus stebėjimas ir politinis dialogas tarp Sąjungos ir šalies partnerės dėl tikslų, pažangos siekiant sutartų rezultatų ir veiklos rodiklių, taip pat dėl sisteminės rizikos analizės ir rizikos mažinimo strategijos, kurios turėtų būti sustiprintos;

Patikinimo pareiškimas

Finansinių ataskaitų patikimumas

1.  palankiai vertina Audito Rūmų nuomonę, kad aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2013 m. galutinėse metinėse finansinėse ataskaitose šių EPF finansinė būklė 2013 m. gruodžio 31 d. visais reikšmingais aspektais yra pateikta teisingai, o su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susiję jų operacijų ir pinigų srautų rezultatai ir grynojo turto pokyčiai atitinka EPF finansinio reglamento nuostatas ir tarptautiniu mastu pripažintus viešojo sektoriaus apskaitos standartus;

2.  su pasitenkinimu pažymu, kad padaryta pažanga, susijusi su tuo, kad palyginti su 2012 m. buvo atlikta daugiau ir didesnės vertės susigrąžinimų: atlikti 24 susigrąžinimai, sudarantys 4,7 mln. EUR 2013 m., palyginti su 13 susigrąžinimų, sudarančių 1,3 mln. EUR 2012 m.;

3.  tačiau reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad perįgaliotieji leidimus suteikiantys pareigūnai dar ne visuomet laikosi taisyklės, jog palūkanas nuo didesnių nei 750 000 EUR išankstinio finansavimo mokėjimų Komisija privalo susigrąžinti kasmet ir kad finansinėse ataskaitose atskleista palūkanų pajamų suma yra iš dalies pagrįsta įverčiais;

4.  be to, apgailestauja, kad nuo išankstinio finansavimo tarp 250 000 ir 750 000  EUR gautos palūkanos finansinėse ataskaitose vis dar nebuvo pripažintos kaip pajamos, nes bendroji RELEX informacinė sistema (CRIS) dar nebuvo baigta kurti;

Finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

5.  palankiai vertina Audito Rūmų nuomonę, kurioje nurodoma, kad 2013 m. finansinėse ataskaitose atspindimos pajamos ir įsipareigojimai visais reikšmingais aspektais yra teisėti ir tvarkingi;

6.  tačiau reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų įvertinimo, susijusio su finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumu ir tvarkingumu, pagal kurį EuropeAid būstinės ir Sąjungos delegacijų priežiūros ir kontrolės sistemos yra tik iš dalies veiksmingos užtikrinant mokėjimų teisėtumą ir tvarkingumą;

7.  apgailestauja, kad, Audito Rūmų vertinimu, labiausiai tikėtinas klaidų lygis aštuntojo, devintojo ir dešimtojo EPF išlaidų operacijose yra 3,4 proc., o tai yra šiek tiek daugiau nei 2012 m. (3 proc.), tačiau vis dar nėra pasiektas aukščiausias lygis, užfiksuotas 2011 m. (5,1 proc.);

8.  pažymi, kad iš Audito Rūmų 2013 finansinių metų metinės EPF veiklos ataskaitos matyti, kad klaidų lygis išaugo palyginti su ankstesniais metais, ir kad šis klaidų lygis tebėra pernelyg aukštas; ragina Komisiją toliau dirbti siekiant numatyto 2 proc. klaidų lygio;

9.  pažymi ir apgailestauja, kad finansinėse ataskaitose atspindimi mokėjimai yra sąlygoti priežiūros sistemos trūkumų ir kad jie buvo reikšmingai paveikti klaidų; pažymi, kad 27 proc. mokėjimų buvo paveikti klaidų, o konkrečiai jos buvo nustatytos 45 iš 165 testuotų mokėjimų operacijų;

10.  atkreipia dėmesį į imties sudarymo rezultatus, susijusius su projektais, kuriuos patikrinus buvo nustatyta, kad 42 mokėjimai iš 130 (32 proc.) buvo paveikti klaidų, ir ypač į tai, kad 30 iš šių 42 mokėjimų buvo paveikti kiekybiškai įvertinamų klaidų, ir kad po to, kai buvo atliktos visos ex ante patikros leidimas buvo suteiktas 17 galutinių operacijų;

11.  apgailestauja dėl to, kad nepaisant taisomųjų veiksmų plano, kuris buvo parengtas 2013 m. gegužės mėn., nustatytų klaidų tipai didžiąja dalimi yra panašūs į ankstesniais metais nustatytus klaidų tipus, būtent: patvirtinamųjų dokumentų stygius, naudos gavėjų nesilaikymas viešųjų pirkimų nuostatų ir netinkamos išlaidos; pažymi, kad šios klaidos taip pat buvo susijusios su šios veiklos operacijomis: i) programų įverčiais, ii) dotacijomis ir iii) susitarimais dėl įnašų tarp Komisijos ir tarptautinių organizacijų;

12.  ragina Komisiją šiose konkrečiose bendradarbiavimo srityse dėti daugiau pastangų tobulinant parengtą taisomųjų veiksmų planą, visų pirma tuomet, kai kiekybiškai įvertinamos klaidos atskleidžia tarptautinių organizacijų vykdomų su sutartinių nuostatų laikymusi susijusių patikrų trūkumus, ir tokiu būdu prisidėti prie bendrų pastangų gerinti rizikos valdymo metodus ir bendras kontrolės ir valdymo sistemas;

Su kontrolės mechanizmų tvarkingumu ir veiksmingumu susijusi rizika

13.  pripažįsta, kad su EPF įgyvendinimu siejama rizika yra didelė, nes yra naudojami įvairūs modus operandi ir skirtingi paramos teikimo metodai (taikant tiesioginį centralizuotą ir netiesioginį valdymą) ir vadovaujamasi sudėtingomis taisyklėmis bei procedūromis, pavyzdžiui, susijusiomis su viešaisiais pirkimais ir sutarčių skyrimu, kurių geografinė aprėptis yra plati, todėl yra sudėtinga optimizuoti kontrolės sistemą ir padidinti EPF finansavimo skaidrumą;

14.  yra labai susirūpinęs, kad remiantis Audito Rūmų vertinimu, ex ante patikrose, atliekamose prieš įvykdant su projektais susijusias mokėjimų operacijas, vis dar yra didelių trūkumų;

15.  ragina Komisiją nuolat stebėti visų subjektų (Komisijos darbuotojų ir išorės auditorių) prieš atliekant su projektais susijusius mokėjimus vykdomų ex ante patikrų kokybę ir adekvatumą, ypač atsižvelgiant į didelės politinės ir veiklos rizikos aplinką;

16.  pažymi, kad ir paramos biudžetui (2013 m. iš EPF buvo atlikta 718 mln. EUR vertės mokėjimų), ir Sąjungos įnašų, kuriais prisidedama prie tokių tarptautinių organizacijų, kaip Jungtinės Tautos, vykdomų daugelio paramos teikėjų projektų (2013 m. iš EPF buvo atlikta 458 mln. EUR vertės mokėjimų), teikimo srityse dėl priemonės pobūdžio ir mokėjimo sąlygų tikimybė, kad operacijose bus klaidų, yra mažesnė;

17.  reiškia susirūpinimą dėl pasikartojančios problemos, kad nepaisant išorės auditų ir išlaidų patikrinimų, buvo nuolat aptinkama su galutinėmis paraiškomis susijusių klaidų;

18.  ragina Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinį direktoratą (DEVCO GD) laikytis 2011 m. Audito Rūmų rekomendacijos kuo greičiau sustiprinti savo Vidaus audito skyriaus (VAS) pajėgumus, kad jis galėtų veiksmingiau atlikti savo užduotis;

Strategija ir prioritetai

19.  pabrėžia, kad vykdant visą EPF veiklą turi būti nuosekliai vadovaujamasi bendrąja strategija ir politiniais prioritetais pagrįstomis prioritetinėmis sritimis bei ekonominiais ir finansinio efektyvumo kriterijais, ir kad ji būtų atitinkamai atspindėta valdymo rezultatuose, įskaitant rizikos valdymo ir kontrolės veiklą, nustatant konkretų šiuo tikslu taikomų finansinių priemonių pobūdį;

20.  atsižvelgdamas į padidėjusį dėmesį Sąjungos pagalbos rezultatyvumui, atkreipia dėmesį į tai, kad Užsachario Afrikos regionas Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) aspektu atsilieka nuo daugelio kitų ir tai yra vienintelis regionas visame pasaulyje, kuriame, kaip prognozuojama, skurdas iki 2015 m. tikriausiai nebus sumažintas perpus; yra susirūpinęs, kad oficialios paramos vystymuisi lėšų, skiriamų socialinėms paslaugoms, kelerius pastaruosius metus mažėjantis lygis, ypač švietimo ir reprodukcinės sveikatos srityse, kelia pavojų, kad padėtis žmogiškojo kapitalo vystymo srityje ne gerės, o blogės;

21.  daro išvadą, kad siekiant paspartinti TVT pasiekimą iki numatyto 2015 m. termino reikia intensyvesnių pastangų; ragina Komisiją, kad Audito Rūmams vykdant veiklos auditą būtų atsižvelgiama į priimtą vystymosi po 2015 m. darbotvarkę ir derybas dėl tvaraus vystymosi tikslų; džiaugiasi tuo, kad EPF, kurie yra pagrindinė Sąjungos pagalbos priemonė, skirta vystomajam bendradarbiavimui AKR valstybėse, apėmė 45 proc. naujų sutarčių, kurias 2013 m. sudarė DEVCO GD, bendros vertės;

22.  pažymi, kad 2013 m. buvo pasiektas susitarimas dėl 11-ojo EPF, kurio bendra vertė siekia beveik 27 mlrd. EUR (2011 m. kainomis), įsteigimo, taigi lėšos buvo faktiškai užšaldytos 10-ojo EPF lygyje, užuot jas padidinus 13 proc., kaip Komisija buvo siūliusi, nors Sąjunga tebėra įsipareigojusi ateinančiais metais didinti vystymosi finansavimą;

Stebėjimas ir priežiūra

23.  yra rimtai susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant Komisijos pastaraisiais metais prisiimto įsipareigojimo pagerinti CRIS duomenų kokybę, valdymo informacinėje sistemoje išliko trūkumų, susijusių su išorės auditų, išlaidų patikrinimų ir stebėjimo vizitų rezultatais ir atsižvelgimu į juos;

24.  primena, kad valdymo informacinės sistemos, kurią būtina atidžiai stebėti, patikimumui ir tikslumui tenka lemiamas vaidmuo; primygtinai ragina Komisiją toliau dėti pastangas CRIS valdymo sistemos audito modulyje kuriant ir diegiant naujas funkcijas ir ypač imantis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į visas audito ataskaitas ir visų tipų vertinimus; mano, kad nepaprastai svarbu užtikrinti nuoseklų į rezultatus orientuoto stebėjimo sistemų, kurios teiktų tinkamą ir patikimą informaciją apie pasiektus rezultatus, veikimą siekiant patikslinti strateginius prioritetus;

25.  atsižvelgdamas į tai, kad didžiąją dalį EPF Sąjungos delegacijos įgyvendina decentralizuotai, ragina DEVCO GD būstinę pasitelkus CRIS visada teikti su jų portfelio valdymu susijusią paramą atsižvelgiant į atitinkamus rizikos komponentus; dar kartą ragina ir skatina imantis tolesnių veiksmų dėl Sąjungos delegacijų vykdomų operacijų geriau pasinaudoti rizikos vertinimo galimybėmis;

26.  palankiai vertina matavimo tyrimo dėl likutinio klaidų lygio užbaigtų sutarčių operacijose parengimą kaip veiklos, susijusios su DEVCO GD valdymo aplinka, pavyzdį;

27.  pažymi, kad remiantis antruoju 2013 m. atliktu tyrimu DEVCO GD įvertintas klaidų lygis yra 3,35 proc. (jų suma yra apytikriai 228,55 mln. EUR), palyginti su Audito Rūmų nustatytu 3,4 proc. lygiu; susirūpinęs pažymi, kad pagrindinės nustatytos šį lygį nulėmusios priežastys – tai naudos gavėjų organizacijų pateikta nepakankama dokumentacija, klaidos, kurias sąlygojo tai, kad dėl nepakankamų įrodymų nebuvo galima įsitikinti operacijų tvarkingumu, viešųjų pirkimų procedūrų nesilaikymas bei nesusigrąžintos ir neištaisytos sumos;

28.  mano, kad į DEVCO GD parengtą rizikos mažinimo veiksmų planą galėtų būti įtrauktas prioritetų nustatymas, daugiau dėmesio skiriant konkrečioms didžiausią rūpestį keliančioms sritims ir galimybėms užtikrinti išlaidų veiksmingumą; ragina DEVCO GD metinėje veiklos ataskaitoje nurodyti, kokia pažanga padaryta įgyvendinant veiksmų planą arba su kokiais konkrečiais sunkumais buvo susidurta;

29.  tiki, kad bus naudinga aiškiai įvardyti, kokia biudžeto sudarymo pagal veiklas veiklos sritis yra pažeidžiamiausia, t. y. kurioje srityje yra daugiausia trūkumų ir klaidų; laikosi nuomonės, kad siekiant išlaikyti priimtino lygio kontrolės išlaidas, šių konkrečių sričių nagrinėjimas ir analizė galėtų būti atliekami pagal daugiametį rotacijos metodą;

30.  kontrolės mechanizmų išlaidų veiksmingumo atžvilgiu pripažįsta, kad tokiu būdu siekiama ne kurti kitus kontrolės lygmenis, o gerinti kontrolės priemonių sistemos veiksmingumą ir jų papildomumą vadovaujantis gero valdymo principais;

31.  palankiai vertina tai, kad į metinę veiklos ataskaitą buvo įtraukta visų išlaidų, įskaitant administracines, taip pat kontrolės ir stebėsenos sistemų išlaidas, apžvalga;

32.  palankiai vertina išorės pagalbos valdymo ataskaitų peržiūrą, kuri dabar apima bet kokių nustatytų klaidų taisymo priemonių santrauką ir delegacijų vadovų patikinimą, kad užtikrinant bendrą patikinimo grandinę ir Sąjungos delegacijų ataskaitų išsamumą jie prisiims daugiau atsakomybės;

Parama biudžetui

33.  susidomėjęs pripažįsta ir palankiai vertina Komisijos paramos biudžetui naujo metodo įgyvendinimą; pažymi, kad 2013 m. 660 mln. EUR suma buvo skirta naujoms paramos biudžetui operacijoms Afrikoje, kurios iš dalies buvo naudojamos siekiant įgyvendinti TVT iniciatyvą siekiant paremti tas šalis, kurios buvo beatsiliekančios tokiose svarbiose srityse kaip antai sveikatos, vandens, sanitarijos, aprūpinimo maistu saugumo ir mitybos sritys;

34.  turėdamas omeny paramos biudžetui teikimo tikslą, įnašus tiesiogiai pervedant į šalių gavėjų bendrąjį arba konkrečiai bendrai politikos sričiai ar tikslui skirtą biudžetą, atkakliai tvirtina, kad teikiant paramą biudžetui turi būti laikomasi bendrų tinkamumo finansuoti sąlygų ir kad šios sąlygos turėtų būti susietos su apčiuopiama šalių partnerių padaryta pažanga, visų pirma viešųjų finansų valdymo srityje; pritartų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) parengimui, siekiant sumažinti riziką;

35.  atkreipia dėmesį tai, kad reikia remti kovą su sukčiavimu ir korupcija visose valdymo srityse, kurioms taikoma Sąjungos bendradarbiavimo strategija; pabrėžia, kad išlieka didelė rizika, kad ištekliai gali būti nukreipti, ir kad korupcijos ir sukčiavimo pavojus susijęs su viešųjų finansų valdymu;

36.  pakartoja, kad visoms tęstinėms paramos biudžetui programoms turi būti taikomi griežti ir patikrinami PVRR; pabrėžia, kad reikėtų skirti dėmesio diferenciacijos principo taikymui, siekiant išvengti plataus paramos biudžetui mokėjimo sąlygų interpretavimo; prašo tvirtai remti kovos su korupcija mechanizmus, nes panašu, kad korupcija yra viena iš pagrindinių problemų, kurios mažina paramos programų veiksmingumą ir taip lemia nepakankamą Europos vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumą; todėl pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą gero valdymo priemonių diegimo ir kovos su korupcija priemonių srityje;

37.  kritikuoja tai, kad Sąjungos pervestos lėšos galiausiai sujungiamos su šalies partnerės biudžeto lėšomis, todėl Sąjungos lėšų negalima atsekti; ragina paskelbti išsamias ataskaitas apie tai, kaip lėšos naudojamos, siekiant padidinti skaidrumą ir Sąjungos skirtų lėšų aiškesnį atsekamumą;

38.  šiomis aplinkybėmis ragina Audito Rūmus savo specialiosiose ataskaitose apie korupcijos problemą, taip pat Audito Rūmų metinėje veiklos ataskaitoje, teikti vis daugiau informacijos ir pasistengti kiekybiškai įvertinti korupcijos laipsnį ir jį nurodyti;

39.  reikalauja, kad sektorinės paramos biudžetui teikimo srityje sektoriaus sąlygų matrica būtų sistemingai naudojama ir sustiprinta, ir kad būtų apibrėžti tinkami Sąjungos intervencijų taikymo kriterijai; palankiai vertintų, jei visos bendros paramos biudžetui programos palaipsniui taptų sektorinės paramos biudžetui programomis, siekiant padidinti kontrolės ir atskaitomybės lygį, kad būtų labiau apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai;

40.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą politinį paskatomis grindžiamą dialogą, nuolatinę sektorių reformų ir rezultatams vertinti skirtų programų stebėseną bei rezultatų tvarumą naudojantis Komisijos su paramos biudžetui įgyvendinimu šalyse partnerėse susijusiomis finansų valdymo sistemomis;

41.  ragina Komisiją tvirtai remti paramą gaunančių šalių parlamentinės kontrolės ir priežiūros įstaigų plėtotę ir jų gebėjimų vystymą, taip pat nuolat teikiant techninę pagalbą; primygtinai reikalauja, kad nepriklausomos nacionalinės audito įstaigos skyrimas būtų viena iš paramos biudžetui teikimo sąlygų;

42.  tvirtai remia Komisijos gebėjimą nutraukti lėšų pervedimus paramą gaunančioms šalims, jei nesilaikoma ex ante, visų pirma būtinų makroekonominių, sąlygų; ragina Komisiją užblokuoti lėšų pervedimą į šalis, kuriose yra aukštas korupcijos lygis ir kurios nevykdo tikslingos politikos, siekiant kovoti su šiuo reiškiniu;

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

43.  siūlo, kad naujosios Parlamento kadencijos metu būtų imtasi tolesnių veiksmų siekiant dar geriau keistis informacija su Pasaulio banku ir Jungtinių Tautų (JT) institucijomis, kad būtų optimizuotas bendradarbiavimas;

44.  pakartoja, kad remia gerosios praktikos apibrėžimą ir keitimąsi jos pavyzdžiais siekiant nustatyti panašius ir tvarius pagrindinius patikinimo ir atitikties Sąjungos finansiniams reglamentams principus;

45.  pritaria tam, kad būtų aktyviau atskleidžiamos JT institucijų audito ataskaitos siekiant geriau valdyti Sąjungos finansavimą;

46.  mano, kad ir toliau reikia nuolat derinti atitinkamas valdymo sistemas bei vidaus ir išorės auditus siekiant palyginti jų duomenis, metodikas ir rezultatus;

47.  ragina vykdant daugelio paramos teikėjų iniciatyvas griežtai laikytis Sąjungos finansavimo matomumo reikalavimų, ypač kai Sąjungos finansavimo lėšos išmokamos rizikingoje aplinkoje;

48.  džiaugiasi, kad patvirtinus su informacijos ir strategijų mainais susijusias Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) gaires, Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) ir Pasaulio bankas su šia tarnyba sustiprino savo santykius;

49.  dar kartą reiškia susirūpinimą dėl to, kad įgyvendinant 11-ąjį EPF įgaliotieji subjektai gali ir toliau pavesti pagal paslaugų teikimo sutartį biudžeto vykdymo užduotis kitoms organizacijoms, kurių veikla reglamentuojama pagal privatinę teisę, taip sukurdami patikos santykių struktūrą; ragina Komisiją taikyti griežtas subrangos sąlygas ir primena, kad tokio įgyvendinimo atveju šie įgaliotieji subjektai turi užtikrinti aukštą Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygį;

50.  prašo nedelsiant pateikti papildomų paaiškinimų dėl sujungtų fondų (įskaitant patikos fondus) ir su operacijų tvarkingumu susijusios rizikos būtent tada, kai Komisijos finansiniai įnašai į daugelio paramos teikėjų projektus sujungiami su kitų paramos teikėjų lėšomis, jų nepriskiriant konkretiems žinomiems tinkamų finansuoti išlaidų punktams;

51.  prašo informuoti apie Komisijos atliktą preliminarų kitose asocijuotosiose tarptautinėse organizacijose taikomų kontrolės priemonių ir valdymo sistemų tyrimą; taip pat prašo informacijos apie jau turimų sistemų palyginamumo ir nuoseklumo lygį;

52.  prašo, kad jį informuotų apie prevencines, riziką mažinančias ar kitokio pobūdžio priemones, kurias būtų galima pradėti taikyti nesutapus nuomonėms dėl siektino patikinimo lygio ir su visomis išlaidomis susijusios koreliacinės rizikos;

Europos investicijų banko investicinė priemonė

53.  pakartoja ir tvirtai mano, kad Europos investicijų banko (EIB) administruojamai investicinei priemonei Sąjungos vardu taip pat turėtų būti taikoma Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, nes ši investicinė priemonė yra finansuojama Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigais;

54.  pažymi, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 3 dalyje paminėtas trišalis susitarimas, reglamentuojantis EIB, Komisijos ir Audito Rūmų bendradarbiavimą Audito Rūmų vykdomos kontrolės, kaip EIB atlieka Sąjungos ir valstybių narių lėšų valdymo darbą, metodų klausimais, turi būti atnaujinamas 2015 m.; ragina EIB atnaujinti Europos Audito Rūmų įgaliojimus šioje srityje ir įtraukti visas naujas EIB finansines priemones, apimančias viešąsias lėšas, gautas iš Sąjungos arba iš EPF;

55.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai, atsižvelgę į Parlamento per 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateiktą prašymą, į savo darbo planą įtraukė EPF investicinės priemonės auditą, ir laukia su šia specialiąja ataskaita, kuri turėtų būti paskelbta 2015 m., susijusių rezultatų;

56.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB remia projektus, kurie yra įgyvendinami didelės rizikos, o konkrečiai – su paramą gaunančių šalių nestabilumu susijusios politinės rizikos aplinkoje;

57.  pritaria EIB į rezultatus orientuotam metodui, kuris buvo pradėtas taikyti sukūrus rezultatų vertinimo sistemą, leidžiančią įvertinti projektų pagrįstumą, jų finansinį ir ekonominį tvarumą bei paties EIB sukuriamą pridėtinę vertę; prašo, kad su asocijuotaisiais partneriais būtų užtikrintas nuolatinis dialogas dėl vertinimo rodiklių ir pasiektų rezultatų konvergencijos;

58.  pabrėžia EIB visiško sukčiavimo ir korupcijos netoleravimo politikos svarbą; atkreipia dėmesį tai, jog svarbu, kad nebūtų finansuojamos įmonės, susijusios su įrodytais sukčiavimo ir korupcijos atvejais; mano, kad dabartinė EIB politika dėl nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų, įskaitant paskutinį priedą, yra netinkama, ir ragina EIB kuo greičiau pradėti vykdyti naują atsakingo apmokestinimo politiką, kuria vadovaudamasis EIB atliktų tikrųjų finansuojamų įmonių savininkų analizę, o tais atvejais, kai EIB lėšos skiriamos tarptautinėms bendrovėms, jos iš anksto teiktų pagal šalis, kuriose jos vykdo veiklą, suskirstytus duomenis apie gautą pelną, pajamas ir sumokėtus mokesčius;

59.  pabrėžia, kaip svarbu, kad EIB finansuojami projektai darytų didelį socialinį poveikį ir kad jais turėtų būti remiamos vietos įmonės, o ne spekuliaciniai sandoriai; prašo išsamios metinės ataskaitos dėl EIB finansuojamų projektų daromo socialinio poveikio;

60.  prašo, kad Sąjungos dotacijos būtų skiriamos tik tiems finansiniams tarpininkams, kurie nevykdo veiklos lengvatinių mokesčių zonų finansų centruose, ir kurie turi gana didelę vietinę nuosavybę bei yra pasirengę įgyvendinti į vystymąsi orientuotą požiūrį remiant kiekvienos šalies vietos MVĮ specifiškumą; prašo EIB nebendradarbiauti su tais finansiniais tarpininkais, kurių veiklą praeityje temdė skaidrumo stoka, sukčiavimas, korupcija, aplinkos apsaugos ir socialinių reikalavimų nesilaikymas; pabrėžia, kad EIB kartu su Komisija turi nustatyti griežtą finansinių tarpininkų parinkimo kriterijų sąrašą ir jį viešai paskelbti;

61.  skatina EIB finansuoti pelningas investicijas, o skolinimą, prireikus, derinti su technine pagalba siekiant dar labiau padidinti projektų veiksmingumą ir užtikrinti, kad būtų sukurta tikra su papildomumu susijusi Sąjungos pridėtinė vertė ir gautas didesnis vystomasis poveikis;

62.  primena, kad labai svarbu užtikrinti, jog būtų laikomasi Sąjungos tikslų ir kad deramas dėmesys turėtų būti skiriamas AKR valstybių gebėjimui panaudoti lėšas;

63.  siūlo potencialių vietos subjektų ir tarpininkų identifikavimo ir atrankos procedūros metu juos kruopščiai patikrinti;

Suderintas finansavimas

64.  pripažįsta, kad išaugusį susidomėjimą didžiąja dalimi lemia tai, kad svarbiems vystymosi uždaviniams įveikti turimos viešosios lėšos yra labai ribotos, todėl plėtojami nauji finansiniai ištekliai, apimantys Sąjungos dotacijas ir kitokius išteklius; ragina Audito Rūmus parengti reguliarų ir išsamų veiklos, finansuojamos derinant finansines priemones, įvertinimą;

65.  pripažįsta, kad derinant dotacijas su papildomais viešaisiais ir privačiaisiais ištekliais (pvz., paskolomis ir nuosavu kapitalu) galima užtikrinti didelį sverto poveikį kalbant apie dotacijas, intensyvesnį Sąjungos politikos plėtojimą ir poveikį bei taip pritraukti papildomą finansavimą;

66.  pabrėžia, kad visos naujos finansinės priemonės ir finansavimo derinimas turi atitikti Sąjungos vystymosi politikos tikslus, kurie pagrįsti oficialios paramos vystymuisi kriterijais ir nustatyti Pokyčių darbotvarkėje; mano, kad taikant šias priemones turi būti susitelkta į tas Sąjungos prioritetines sritis, kurių pridėtinė vertė ir strateginis poveikis yra didžiausi;

67.  atsižvelgia į rezultatus, gautus atliekant ES finansavimo derinimo išorės bendradarbiavimo srityje platformos peržiūrą, kurios pirminis tikslas – pagerinti esamų derinimo mechanizmų ir priemonių veiksmingumą, efektyvumą ir kokybę;

68.  reikalauja, kad būtų pradėti taikyti bendri tokiai finansinei veiklai skirti įgyvendinimo standartai, taip pat nustatyta geriausia praktika ir tinkamumo ir vertinimo kriterijai; mano, kad nuoseklios valdymo taisyklės, pvz., struktūrinių ataskaitų teikimas, aiškios stebėsenos sistemos ir kontrolės sąlygos sumažins operacijų išlaidas ir mokėjimų dubliavimosi galimybę didesnio skaidrumo ir atskaitomybės sąlygomis;

69.  siekiant, kad Parlamentas galėtų tikrinti ir teikti pritarimą, ragina, kad Parlamentui būtų reguliariai teikiama ataskaita apie tų finansinių priemonių naudojimą ir rezultatus ir ypač apie finansinio ir nefinansinio sverto poveikio ir papildomumo vertinimą;

Sąjungos parama Kongo Demokratinei Respublikai

70.  pakartoja savo poziciją dėl nerimą keliančios padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR), ypač teismų sistemos reformos, taip pat teisinės valstybės principų įtvirtinimo, viešųjų finansų ir decentralizacijos srityse;

71.  reiškia pritarimą Audito Rūmų vertinimui dėl Europos Sąjungos paramos vystymuisi finansavimo EPF lėšomis; sutinka, kad menka pažanga gerinant valdymą KDR susijusi su politinės valios trūkumu ir gebėjimų įsisavinti pagalbos lėšas stoka;

72.  pripažįsta, kad KDR yra plačiai pripažįstama kaip viena pažeidžiamiausių šalių pasaulyje; primygtinai rekomenduoja parengti privalomus pagrindinius veiklos rezultatų (PVRR) rodiklius ir kriterijus patikimam pažangos įvertinimui; taip pat primygtinai siūlo, kad PVRR ir kriterijai būtų parengti vadovaujantis realistiniu požiūriu;

73.  prašo Komisiją ir EIVT pateikti naujausią Europos paramos vystymuisi Kongo Demokratinėje Respublikoje prioritetų sąrašą, kaip tolesnius veiksmus po praėjusių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo pranešimo, kuriame siūlyta nustatyti mažiau prioritetų, kad būtų galima taikyti geresnę ir kryptingesnę paramos vystymuisi strategiją;

ES parama Haičiui

74.  pakartoja, kad apskritai yra patenkintas Komisijos tarnybų atliktu darbu ir įdėtomis pastangomis reaguojant į 2010 m. įvykusį žemės drebėjimą Haityje itin kritiškomis Sąjungos delegacijai ir jos darbuotojams sąlygomis; teigiamai vertina Komisijos sugebėjimą sulaikyti mokėjimus ir išmokas tuo atveju, jeigu neužtikrinama pakankama Haičio vyriausybės finansų valdymo pažanga ir jeigu nustatomi nacionalinių viešųjų pirkimų procedūrų trūkumai;

75.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nustatė su koordinavimu susijusių trūkumų ir šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbu ir toliau glaudžiai koordinuoti paramos teikėjų veiklą ir Komisijos tarnybų darbą; ragina nuolat derinti humanitarinę ir vystymosi pagalbą užtikrinant glaudesnę pagalbos, atkūrimo ir vystymosi sąsają sukūrus nuolatinę pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimo (PAVS) tarpžinybinę platformą; laikosi nuomonės, kad Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD ir EuropeAid bendradarbiaudami, kai tik gali, turėtų vadovautis integruotu požiūriu, kuris apimtų aiškiai apibrėžtus koordinavimo tikslus ir nuoseklią šalies strategiją, taip pat turėtų dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais; ragina Komisiją pradėti dialogą su Parlamentu; taip pat mano, kad į veiklą įsitraukus vietos pilietinei visuomenei būtų galima geriau panaudoti vietoje turimų žinių bazę;

76.  primena rekomendacijas, kurios buvo patvirtintos 2012 m. vasario mėn. Haityje apsilankius Biudžeto kontrolės komiteto delegacijai, ir vėl ragina, kad būtų atsižvelgiama į svarbų su Sąjungos plėtros fondais susijusį atsekamumo ir atskaitomybės klausimą, ypač siejant paramą biudžetui su tiksliniais rezultatais; ragina Komisiją ir EIVT akcentuoti sąlygų matricos svarbą sektorinės paramos biudžetui teikimo srityje;

77.  primena, kad įgyvendinant Sąjungos vystymosi strategiją daugiausia dėmesio turi būti skiriama valstybės kūrimo priemonėms – kertiniam bet kokios krizinės situacijos veiksmų plano aspektui; ragina nustatyti tinkamą Sąjungos intervenciją atitinkantį politikos priemonių kompleksą;

78.  mano, kad esant šioms krizinėms ir nestabilioms situacijoms būtina plėtoti naujus metodus, ypač šiose veiklos srityse: i) nustatant riziką skirtingais veiklos lygmenimis, ii) rengiant galimų padarinių prognozes, iii) rengiant priemones, skirtas pasirengti rizikai ar galimoms nelaimėms ir tokią riziką sumažinti, ir užtikrinant, kad jos būtų pakankamai lanksčios, o jas taikant būtų galima pasitelkti ekspertus įvairiose kompetencijos srityse;

79.  skatina Komisiją ir EIVT kartu vykdyti sistemingesnį su visais keturiais nelaimių valdymo ciklo etapais susijusį darbą; ragina Komisiją ir EIVT informuoti Parlamentą apie pažangą, ypač atsižvelgiant į rizikos valdymą ir pasirengimą įgyvendinti ir pasiekti programos tikslus įvykus nelaimei;

80.  primena, jog krizės sąlygomis, siekiant, kad ES intervencija būtų sėkminga, tinkamas dėmesys turi būti skiriamas nacionalinės valdymo sistemos, pagal kurią valdomas nelaimių rizikos mažinimas, patikimumui ir veikimo efektyvumui;

EPF ateitis

81.  rekomenduoja tiksliai nustatyti būsimos EPF veiklos strategijas ir prioritetus, o finansinių priemonių sistemą jais pagrįsti vadovaujantis efektyvumo ir skaidrumo principais;

82.  apgailestauja, kad bendram Europos Sąjungos biudžetui galiojančiose finansinėse taisyklėse (Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012) EPF neįtraukti į bendrąjį biudžetą;

83.  primena, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė, kad finansinės taisyklės bus persvarstytos siekiant įtraukti pakeitimus, reikalingus atsižvelgiant į derybų dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos rezultatus, įskaitant klausimą dėl galimo EPF įtraukimo į Sąjungos biudžetą; pakartoja savo raginimą Tarybai ir valstybėms narėms susitarti dėl visiško EPF įtraukimo į Sąjungos biudžetą;

84.  mano, kad naujoji Parlamento kadencija suteikia naujas politines galimybes paskatinti Sąjungos institucijas netrukus inicijuoti diskusijas dėl veiksmų po 2020 m., juos įvertinti ir apsvarstyti, ar naujasis veiksmų planas galėtų pakeisti šiuo metu galiojantį Kotonu susitarimą; primena, kad, Parlamento nuomone, EPF turi būti įtraukti į bendrąjį biudžetą kuo anksčiau;

85.  laikosi nuomonės, kad EPF įtraukus į bendrąjį biudžetą sustiprės demokratinė priežiūra, nes Parlamentas dalyvaus nustatant su lėšų paskirstymu susijusius strateginius prioritetus, taipogi bus užtikrintas veiksmingesnis jų įgyvendinimas įdiegus geresnius koordinavimo mechanizmus Komisijos būstinėje ir vietos lygiu; dar kartą prašo Komisijos, kad šio vertinimo, kuris bus netrukus atliktas, metu tinkamai apsvarstytų, koks bus EPF įtraukimo į bendrąjį biudžetą finansinis poveikis valstybėms narėms, ir nustatytų galimą privalomo valstybių narių įnašo raktą;

86.  mano, kad tikėtina, jog supaprastinus ir suderinus EPF taisykles klaidų rizika ir neveiksmingumo atvejų skaičius sumažės, o skaidrumo ir teisinio tikrumo lygis padidės; skatina Komisiją pasiūlyti vieną finansinį reglamentą, taikomą visiems EPF; apgailestauja, kad diskusijoje dėl būsimo susitarimo dėl 11-ojo EPF Komisija nepateikė pasiūlymo dėl vieno finansinio reglamento, kuriuo būtų siekiama supaprastinti EPF valdymą;

Tolesni veiksmai, susiję su Parlamento rezoliucijomis

87.  ragina Audito Rūmus į kitą savo metinę ataskaitą įtraukti tolesnių veiksmų, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į Parlamento rekomendacijas, pateiktas Parlamento pranešime dėl metinio biudžeto įvykdymo patvirtinimo, apžvalgą.

(1) OL C 398, 2014 11 12, p. 1. (2) OL C 401, 2014 11 13, p. 264. (3) OL L 317, 2000 12 15, p. 3. (4) OL L 287, 2010 11 4, p. 3. (5) OL L 314, 2001 11 30, p. 1 ir OL L 324, 2001 12 7, p. 1. (6) OL L 156, 1998 5 29, p. 108. (7) OL L 317, 2000 12 15, p. 355. (8) OL L 247, 2006 9 9, p. 32. (9) OL L 191, 1998 7 7, p. 53. (10) OL L 83, 2003 4 1, p. 1. (11) OL L 78, 2008 3 19, p. 1. (12) OL C 398, 2014 11 12, p. 1. (13) OL C 401, 2014 11 13, p. 264. (14) OL L 317, 2000 12 15, p. 3. (15) OL L 287, 2010 11 4, p. 3. (16) OL L 314, 2001 11 30, p. 1 ir OL L 324, 2001 12 7, p. 1. (17) OL L 156, 1998 5 29, p. 108. (18) OL L 317, 2000 12 15, p. 355. (19) OL L 247, 2006 9 9, p. 32. (20) OL L 191, 1998 7 7, p. 53. (21) OL L 83, 2003 4 1, p. 1. (22) OL L 78, 2008 3 19, p. 1.

1.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas (2014/2078(DEC))

P8_TA(2015)0121 A8-0082/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2014)0510 – C8‑0147/2014)(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą, I skirsnis – Europos Parlamentas(3),

–  atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus 2013 finansinių metų metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2013 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 318 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(7), ypač į jo 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 27 d. Biuro sprendimą dėl Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių(8), ypač į jo 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl 2013 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių: I, II, IV, V, VI, VII, VIII, IX ir X skirsniai(9),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2013 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0082/2015),

A.  kadangi 2014 m. birželio 25 d. Pirmininkas patvirtino Parlamento 2013 finansinių metų finansines ataskaitas;

B.  kadangi generalinis sekretorius, kaip įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, 2014 m. lapkričio 6 d. pateikė pakankamą patikinimą, kad į Parlamento biudžetą skirti ištekliai buvo naudoti pagal numatytą paskirtį ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais;

C.  kadangi Audito Rūmams atlikus auditą nustatyta, jog 2013 m. valdydamos administracines išlaidas visos institucijos patenkinamai taikė priežiūros ir kontrolės sistemas, kurių reikalaujama pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 966/2012;

D.  kadangi pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 166 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad kiekviena Sąjungos institucija imtųsi deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

1.  patvirtina Pirmininkui, kad Europos Parlamento 2013 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, I skirsnis – Europos Parlamentas (2014/2078(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2013, finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 26 d. Europos ombudsmenės sprendimą, pagal kurį užbaigiamas jos iniciatyva atliktas tyrimas OI/1/2014/PMC dėl informavimo apie pažeidimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0082/2015),

A.  kadangi Parlamento apskaitos pareigūnas, patvirtindamas galutines finansines ataskaitas, pateikė pagrįstą patikinimą, kad finansinėse ataskaitose visais reikšmingais aspektais parodyta tikra ir teisinga Parlamento finansinė būklė ir kad nenustatyta nė vieno klausimo, dėl kurio reikėtų daryti išlygą;

B.  kadangi Audito Rūmams atlikus su Parlamentu ir priežiūros ir kontrolės sistemomis susijusių temų auditą nenustatyta jokių reikšmingų trūkumų, o 2013 m. administracinės išlaidos įvertintos kaip veiksmingos;

C.  kadangi pagal įprastą procedūrą Parlamento administracijai buvo pateiktas klausimynas ir dauguma atsakymų buvo aptarti Biudžeto kontrolės komitete dalyvaujant už biudžetą atsakingam Pirmininko pavaduotojui, generaliniam sekretoriui ir vidaus auditoriui; atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą nebuvo gauta jokių atsakymų nei raštu, nei žodžiu į nemažai nari7 pateiktų klausimų, taigi, Parlamentas negalėjo gauti atitinkamos informacijos ir priimti informacija pagrįstų sprendimų, susijusių su tam tikrais svarbiais Parlamento atliekamo biudžeto įvykdymo patvirtinimo aspektais;

D.  kadangi būtinas tikrinimas siekiant užtikrinti, kad Parlamento administracija ir politiniai lyderiai būtų atskaitingi Sąjungos piliečiams; kadangi nuolat galima tobulinti viešųjų finansų valdymo kokybę, veiksmingumą ir efektyvumą;

E.  kadangi 2014 m. liepos 11 d. priimtoje Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, kad Sąjungos biudžete galima būtų sutaupyti 114 mln. EUR per metus, jeigu Parlamentas centralizuotų savo veiklą;

F.  kadangi Parlamentas yra vienintelė iš visų institucijų, patvirtinanti biudžeto vykdymą ne generaliniam sekretoriui ar pirmininko pavaduotojui, tačiau savo Pirmininkui;

Europos Parlamento sąskaitos

1.  pažymi, kad galutiniai Parlamento asignavimai 2013 m. buvo 1 750 463 939 EUR – jie sudarė 19,07 proc. Daugiametės finansinės programos pagal V išlaidų kategoriją visų 2013 m. Sąjungos institucijų administracinėms išlaidoms numatytų lėšų, o palyginti su 2012 m. biudžetu (1 717 868 121 EUR), ši suma yra 1,9 proc. didesnė;

2.  pažymi, kad bendra 2013 m. gruodžio 31 d. apskaitytų pajamų suma buvo 158 117 371 EUR (2012 m. – 175 541 860 EUR), iš jų asignuotąsias pajamas sudarė 25 991 783 EUR (2012 m. – 22 274 843 EUR);

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad 70 proc. visų įsipareigojimų sudaro keturių skyrių: 10 skyriaus (institucijos nariai), 12 skyriaus (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai), 20 skyriaus (pastatai ir susijusios išlaidos) ir 42 skyriaus (Parlamento narių padėjėjų išlaidos) išlaidos;

4.  atkreipia dėmesį į skaičius, kuriais remdamasis Parlamentas uždarė 2013 finansinių metų sąskaitas, t. y.:

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. buvo panaudota 99,02 proc. asignavimų, pervestų į Parlamento biudžetą, o asignavimų panaikinimas siekė 0,8 proc. ir kad, kaip ir ankstesniais metais, pasiektas labai aukštas biudžeto įvykdymo lygis;

6.  vis dėlto pažymi, kad toks aukštas biudžeto įvykdymo procentinis dydis neatskleidžia, ar jis apima visų metų pabaigoje turimų asignavimų perkėlimą į biudžeto eilutes, susijusias su pastatais, visų pirma šiuos asignavimus naudojant išankstiniams kapitalo mokėjimams, siekiant ateityje mokėti mažiau palūkanų; todėl prašo, kad prieš prasidedant kaupiamųjų perkėlimų procedūrai būtų pateikti su biudžeto įvykdymu susiję duomenys;

7.  šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad 54 000 000 EUR buvo pervesta iš laikinų asignavimų išlaidų kategorijų ir kitų šaltinių siekiant padėti finansuoti Konrado Adenauerio pastato (KAD), kuris yra pagrindinis statybos projektas Liuksemburge, plėtimo ir atnaujinimo darbus;

8.  supranta, kad tokie avansinių lėšų pervedimai sudarys galimybę sutaupyti maždaug 18,1 mln. EUR finansinių mokesčių, kurie būtų patirti statybos ir laipsniško paskolos padengimo laikotarpiu; vis dėlto primena kompetentingoms institucijoms, kad išankstinis pastatų apmokėjimas ar išpirkimas turėtų tapti biudžeto strategijos dalimi; todėl ragina kompetentingas institucijas sudaryti aiškų būsimo Parlamento nekilnojamojo turto įsigijimo politikos biudžetą;

9.  primena savo administracijai, kad Parlamentas jau ne kartą yra raginęs savo pastatų politiką tinkamai įtraukti į biudžetą; tikisi, kad tai bus daroma nuo 2016 biudžetinių metų;

10.  kritiškai vertina tai, kad vėl padidėjo perkėlimų į 2013 m. laikotarpį lygis: perkelta 305 457 875 EUR (2012 m. – 222 900 384 EUR);

Audito Rūmų nuomonės dėl 2013 m. sąskaitų patikimumo ir jose perteiktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

11.  teigiamai vertina tai, kad atlikus auditą su Parlamentu susijusiose srityse nebuvo nustatyta jokių reikšmingų trūkumų;

12.  primena, kad Audito Rūmai atlieka specialųjį visų Sąjungos institucijų, kaip bendros politikos grupės, administracinių ir kitų išlaidų įvertinimą;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nustatė, jog atlikus operacijų testus paaiškėjo, kad labiausiai tikėtinas šios politikos grupės klaidų lygis yra lygus 1 proc., todėl operacijoms reikšmingos įtakos neturi, o patikrintos priežiūros ir kontrolės sistemos buvo įvertintos kaip veiksmingos;

14.  pažymi, kad audito metu buvo išnagrinėta 153 mokėjimų operacijų imtis, kurią sudarė 95 mokėjimai, susiję su darbuotojais, 17 – su pastatais ir 41 – su kitomis išlaidomis; pabrėžia, kad administracinės ir kitos išlaidos yra laikomos mažos rizikos sritimi, ir ragina Audito Rūmus daugiau dėmesio skirti sritims, kuriose pasitaiko daugiau klaidų, pvz., viešųjų pirkimų procedūrų nesilaikymui, su pastatais susijusioms išlaidoms ir sutarčių vykdymui;

15.  primena, kad, perėjus prie vienos Parlamento būstinės, būtų galima sutaupyti daug lėšų;

Vidaus auditoriaus metinė ataskaita

16.  pažymi, kad 2015 m. sausio 26 d. surengtame atsakingo komiteto posėdyje vidaus auditorius pristatė savo metinę ataskaitą, pasirašytą 2014 m. liepos 23 d., ir pareiškė, kad 2013 m. buvo atlikti šie Parlamento administracijos audito darbai:

17.  audito ataskaitoje dėl Konrado Adenauerio (KAD) pastato projekto pabrėžia, kad:

18.  prašo ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 20 d. pateikti trumpą (trijų puslapių) svarbiausių kritinių vidaus audito metinės ataskaitos išvadų suvestinę;

Parlamento vidaus kontrolės sistemos auditas

19.  pažymi, kad 2013 m. pabaigoje, sėkmingai atlikus tolesnius auditus, iš 452 vidaus kontrolės sistemos veiksmų, dėl kurių buvo pradžioje sutarta, vis dar liko neužbaigta 13 veiksmų; pažymi, kad dėl keturių iš tų 13 veiksmų padaryta pažanga ir dėl to likutinė rizika įvertinta iš naujo ir laikoma ne didele, o vidutine;

20.  primygtinai ragina skyriaus ir centro valdybą, kad ši nedelsdama įgyvendintų likusius neužbaigtus veiksmus; ragina juos laikytis griežtesnio veiksmų, kuriuos reikia įgyvendinti, grafiko; ragina vidaus auditorių informuoti Biudžeto kontrolės komitetą apie padarytą pažangą; ragina juos taip pat įvertinti šioje rezoliucijoje siūlomų priemonių išlaidas bei galimus sutaupymus bei įtraukti jas atliekant 2013 m. biudžeto vykdymo patvirtinimo stebėseną;

Tolesnės priemonės, kurių imtasi priėmus 2012 m. rezoliuciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo

21.  atkreipia dėmesį į Biudžeto kontrolės komitetui 2014 m. spalio 28 d. pateiktus atsakymus raštu dėl rezoliucijos dėl 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir generalinio sekretoriaus pateiktus atsakymus į įvairius klausimus ir prašymus, susijusius su Parlamento rezoliucija dėl 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir po to įvykusį keitimąsi nuomonėmis su Parlamento nariais; apgailestauja, kad kai kurios Parlamento rekomendacijos nebuvo tinkamai įgyvendintos;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad praėjus penkeriems metams po naujojo Parlamento narių padėjėjų statuto įgyvendinimo iki 2014 m. pabaigos turėjo būti pateiktas šio statuto vertinimas, kaip generalinis sekretorius įsipareigojo padaryti savo atsakymuose žodžiu ir raštu dėl Parlamento rekomendacijų, susijusių su 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, įgyvendinimo; ragina, kad vertinimas būtų atliktas drauge su Parlamente tebedirbančių praėjusios kadencijos Parlamento narių akredituotų padėjėjų atstovais, kad jis būtų pateiktas ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d. ir kad Biudžeto kontrolės komitetui būtų pranešta apie vertinimo rezultatus; pažymi, kad 2013 m. gruodžio 31 d. Parlamente dirbo 1 763 akredituoti Parlamento narių padėjėjai;

23.  pažymi, kad 2013 m. pabaigoje buvo užregistruotas 3 500 000 EUR maitinimo tarnybos sąskaitos deficitas; yra nustebęs, kad per 2002–2011 m. laikotarpį klientų skaičiaus padidėjimas maždaug 150 proc. nepadėjo šiai tarnybai užsitikrinti stabilios ekonominės padėties; primena savo prašymą antrąkart keičiant kainas (Biuro patvirtinta 2013 m. birželio 10 d.) Parlamente laikytis tokios pačios kainų politikos, kokios laikomasi kitose institucijose; pvz., atkreipia dėmesį į kitokią Komisijos maitinimo tarnybų ir kavinių kainų struktūrą; be to, pažymi, kad gerokai padidinus siūlomų valgių kainas nebuvo pagerinta nei kokybė, nei įvairovė – jos kaip tik gerokai pablogėjo;

24.  stebisi, kodėl prie kai kurių Parlamento komitetų posėdžių salių tiekiamai kavai taikoma priemoka, dėl kurios kava pasidaro 20 proc. brangesnė už tokią pačią kavą, kurią galima gauti iš tos pačios rūšies automatų arba Parlamento kavinėse; pažymi, kad šią paslaugą teikia ta pati bendrovė, kuri atsakinga už maitinimą ir eksploatuoja Parlamente įrengtus automatus „Nespresso“; mano, jog turi būti paaiškinta, kodėl Parlamentui pratęsus sutartį su šiuo rangovu susidarė papildomų išlaidų;

25.  mano, kad mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) prieigos prie visų Sąjungos koncesijų rinkų galimybių didinimą reikėtų laikyti ypač svarbiu; mano, kad Parlamento suteikta koncesija įmonei, kuri yra šiuo metu atsakinga už maitinimą Parlamento rūmuose Briuselyje, yra kliūtis įgyvendinti paslaugų teikimo laisvę, nes tokia koncesija iš kitų MVĮ atima prekybos teises ir galimybes, kuriomis jos iki šiol vargiai galėjo pasinaudoti; ragina Parlamentą apsvarstyti galimybę į koncesijų sutartis įtraukti tam tikras lankstumo nuostatas, siekiant užtikrinti, kad kiti ūkio subjektai turėtų tikrą ir nediskriminacinę galimybę teikti konkrečias paslaugas; mano, kad tai, be kita ko, paskatintų geriau panaudoti išteklius ir sudarytų sąlygas geresnės kokybės paslaugoms, kuriomis būtų galima naudotis už geriausią kainą;

Parlamento 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas

26.  atkreipia dėmesį į už biudžetą atsakingų pirmininkų pavaduotojų, generalinio sekretoriaus ir Biudžeto kontrolės komiteto keitimąsi nuomonėmis dalyvaujant Audito Rūmų atstovui ir vidaus auditoriui 2015 m. sausio 26 d.;

27.  dar kartą patvirtina, kad Parlamento valdymo organai ir administracija yra atsakingi už Parlamentui skirtus išteklius vykdant biudžetą ir todėl itin svarbu, kad visa sprendimų priėmimo procedūra būtų vykdoma visiškai skaidriai, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos piliečiai iš tikrųjų galėtų teisingai suprasti, kaip Parlamentas priima sprendimus ir naudoja turimus išteklius;

28.  kritikuoja tai, kad generalinis sekretorius neatsakė į daugelį Parlamento narių pateiktų klausimų; pakartoja, kad siekiant užtikrinti veiksmingą Parlamento biudžeto įgyvendinimo priežiūrą visada reikėjo, reikia ir reikės glaudaus Parlamento administracijos ir Biudžeto kontrolės komiteto bendradarbiavimo; todėl ragina generalinį sekretorių atsakyti į visus klausimyne pateiktus klausimus ir pateikti atsakymą raštu į šiuos klausimus:

29.  didesnio Parlamento politinės ir administracinės veiklos skaidrumo ir veiksmingumo sumetimais rekomenduoja, kad visos posėdžių darbotvarkės ir protokolai ir Parlamento sprendimų priėmimo organų priimti sprendimai būtų nedelsiant ir bendra tvarka skelbiami visiems Parlamento nariams, darbuotojams ir plačiajai visuomenei; primena, kad buvęs Darbo tvarkos taisyklių komitetas buvo labai naudingas kaip forumas, kuriame buvo galima diskutuoti ir skaidriai bei viešai tobulinti reglamentavimo procesą ir Parlamento vidaus reikalų aspektus; šiuo klausimu rekomenduoja, kad būtų įsteigtas neutralus Darbo tvarkos taisyklių ir vidaus reikalų komitetas, kad būtų galima visus tokius klausimus spręsti ir tuos sprendimus įteisinti per Parlamento plenarinę sesiją;

30.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Europos Parlamentas 2013–2014 m. reklaminei veiklai, apibūdintai kaip institucijos rinkimų kampanija, skyrė 17 800 000 EUR, nors rinkėjų aktyvumas 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose vėl sumažėjo iki 42,54 proc. (2009 m. jis siekė 43 proc.); ragina Parlamentą patvirtinti naują strategiją, kurios tikslas – padidinti Europos Parlamento rinkimų valstybėse narėse patrauklumą;

31.  pabrėžia, kad 2014 m. rinkimų komunikacijos strategijos išorės ex post vertinimo ataskaita turėtų būti parengta 2015 m. birželio mėn.; prašo informuoti Biudžeto kontrolės komitetą apie jos paskelbimo datą; tikisi, kad ataskaitoje bus pateikta išsami lėšų analizė;

32.  pažymi, kad Europos Parlamento viešosios nuomonės apžvalgos „Eurobarometras“ (EB/EP 82.5) rezultatai rodo, jog 2014 m. rinkimų kampanijos metu 23 proc. respondentų turėjo labai neigiamą nuomonę apie Parlamentą, o 43 proc. – neutralią; pažymi, kad žiniasklaidos analizė rodo, jog neigiama nuomonė dažnai yra susijusi su Parlamento nariams taikoma finansine tvarka, susijusia su išmokomis, atlyginimais ir Parlamento biudžetu apskritai; todėl yra įsitikinęs, kad struktūriniai tobulinimai yra būtini siekiant pagerinti pasitikėjimą Parlamentu ir padidinti jam teikiamą paramą, pavyzdžiui, užtikrinant visišką bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos skaidrumą ir išsamią apskaitą;

33.  pažymi, kad įsteigtas naujas Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas, kuris daugiausia atskiriems Parlamento nariams teiks nepriklausomas akademines konsultacijas, tokiu būdu papildydamas teminių skyrių, kurie tenkina Parlamento organų poreikius, darbą;

34.  palankiai vertina tarnybos, kuri vertina Sąjungos teisės aktų poveikį, įsteigimą; ragina šią tarnybą didžiausią dėmesį skirti kompromisiniams dokumentams, dėl kurių derasi Parlamentas, ir daliniams Komisijos pasiūlymų pakeitimams; ragina ne vėliau kaip 2015 m. spalio 30 d. pateikti greito teisėkūros dokumentų vertinimo ir jų poveikio vertinimo strategiją, skirti daugiau dėmesio šiai tarnybai tarp Parlamento narių ir parengti bendrų sąnaudų sąmatą; ragina šią tarnybą reguliariai keistis informacija su atitinkamomis Komisijos, Tarybos ir nacionalinių parlamentų tarnybomis;

35.  atkreipia dėmesį į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto ir Europos Parlamento 2014 m. vasario 5 d. galiausiai pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą, kurį įgyvendinant visų pirma didelė abiejų komitetų personalo dalis buvo perkelta į naują Europos Parlamento tyrimų tarnybą (EPRS); mano, kad reikėtų gerinti veiksmingą tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ir mano, kad sutelkus žinias ir perkamąją galią srityse, kuriose institucijoms reikia panašaus pobūdžio pagalbos, turėtų būti įmanoma pagerinti rezultatus ir galbūt sumažinti bendras išlaidas; tikisi, kad plėtojant šį trijų institucijų susitarimą bus pasiekti šie tikslai, kad įgyvendinimas bus proporcingas ir vienodai naudingas visoms trims institucijoms; prašo visų šių institucijų praėjus vieneriems metams po to bendradarbiavimo įgyvendinimo pradžios atlikti atskirą šio susitarimo poveikio vertinimą žmogiškųjų išteklių, išlaidų, sinergijos, pridėtinės vertės ir turinio požiūriais;

36.  pažymi, kad įsteigtas Apsaugos ir saugumo generalinis direktoratas; primena, kad Parlamento saugumo užtikrinimo pavedimas vidaus tarnyboms 2013 m. leido sutaupyti 195 000 EUR, o per 2013–2016 m. periodą numatoma sutaupyti daugiau kaip 11 mln. EUR; mano, kad reikia derėtis su Belgijos vyriausybe ir prašyti ją labiau prisidėti prie Parlamento saugumo, turint mintyje tai, kad Belgija turi ekonominės naudos dėl to, kad jos teritorijoje įsikūrusios Sąjungos institucijos; ragina atlikti saugumo paslaugų kokybės įvertinimą prieš Apsaugos ir saugumo generalinio direktorato įsteigimą ir po jo. Vertinimas Biudžeto kontrolės komitetui turi būti pateiktas iki 2015 m. rugsėjo 30 d.; primygtinai ragina atlikti lyginamąjį kitų institucijų saugumo sistemų tyrimą;

37.  pakartoja, kad Parlamento patalpų ir prie pat jų esančios teritorijos saugumo užtikrinimui turėtų būti skiriamas didžiausias prioritetas; prašo, kad automobilių stovėjimo aikštelių saugumo gerinimas būtų įtrauktas kaip šio darbo dalis;

38.  yra susirūpinęs dėl to, kad administracijoje nėra lyčių pusiausvyros: 2013 m. gruodžio 31 d. 29 proc. skyrių vadovų, 34 proc. direktorių ir 33 proc. generalinių direktorių buvo moterys; ragina įgyvendinti lygių galimybių planą, visų pirma užimamų vadovų pareigų srityje, kad šis disbalansas būtų kuo greičiau panaikintas;

39.  ragina užtikrinti geresnę Parlamento administracijos vadovybės postus užimančių asmenų pusiausvyrą pagal kilmės šalį; prašo iki 2015 m. pabaigos pateikti ataskaitą, kaip šis tikslas buvo įgyvendintas;

40.  prašo iki 2015 m. pabaigos pateikti metines personalo pokyčių ir išlaidų personalui suvestines, suskirstant jas pagal pareigų kategorijas ir vadovavimo lygmenis; prašo Parlamento administracijos pateikti informacijos, ar atlikus panašius tarptautinių parlamentinių asamblėjų administracijos tyrimus galėtų būti gauta Parlamento darbui svarbių išvadų; pažymi, kad specialistams patikėtas darbas taip pat turėtų būti įtrauktas į ataskaitas, siekiant skatinti skaidrumo dvasią ir drauge užtikrinti didžiausią naudą rinkėjams; susirūpinęs pažymi, kad tai, jog Europos Parlamento pirmininko biure dirba didelis skaičius darbuotojų (iš viso 35 asmenys, įskaitant du vairuotojus ir asmeninį tvarkdarį), kelia daug abejonių ir yra blogas išlaidų mažinimo ir fiskalinės atsakomybės pavyzdys Parlamente;

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. balandžio 15 d. Biuras priėmė Parlamento narių elgesio kodekso įgyvendinimo priemones; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad šios priemonės yra nepakankamai įgyvendinamos, o jų aiškinimas yra skirtingas, kaip pranešė NVO koalicija(11), ir ragina sustiprinti Patariamojo komiteto poziciją suteikiant jam iniciatyvos pradėti vykdyti Parlamento narių pateiktų interesų deklaracijų atsitiktines patikras teisę;

42.  palankiai vertina tai, kad Parlamento nariai turi skaidriau informuoti apie pašalinę veiklą, kuria jie užsiima eidami valstybines pareigas; tačiau primena, kad Europos Parlamento nariai, kaip ir nacionalinių parlamentų nariai, neturi išimtinių įgaliojimų ir todėl gali užsiimti kita profesine veikla; laikosi nuomonės, kad nariams pateikus tikslesnį deklaracijos šabloną būtų galima padidinti skaidrumą ir išvengti galimų interesų konfliktų; prašo generalinio sekretoriaus sukurti viešą duomenų bazę, prie kurios būtų prisijungiama per Parlamento interneto svetainę ir kurioje būtų nurodoma visa pašalinė atskirų Parlamento narių veikla;

43.  pabrėžia, kad EP narių bendrų išlaidų kompensavimas turi būti skaidresnis; ragina Biurą parengti aiškesnes atskaitomybės už išlaidas, kurias galima padengti iš šios išmokos, taisykles nesudarant papildomų išlaidų Parlamentui;

44.  yra susirūpinęs dėl to, kad nevykdomas Parlamento narių tarnybinių automobilių naudojimo ex post tikrinimas, ir abejoja, ar Parlamento pirmininkui būtina turėti du tarnybinius automobilius;

45.  džiaugiasi, kad 5 proc. sumažinus Parlamento narių kelionių ir personalo komandiruočių išlaidas 2013 m. buvo sutaupyta 4 mln. EUR; mano, kad reikėtų taikyti griežtą politiką siekiant sumažinti kelionių išlaidas (turėtų būti sudaromi susitarimai su avialinijų kompanijomis), ir ragina generalinį sekretorių tuo tikslu pateikti pasiūlymų;

Lankytojų grupių subsidijavimo schemos valdymas

46.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmų pateiktoje Sąjungos biudžeto finansinio valdymo padėties apžvalgoje nurodyta, jog praktika, kai su lankytojų grupėmis susijusios išlaidos kompensuojamos grynaisiais pinigais, laikytina „didelės rizikos klausimu“; pabrėžia, kad 2013 m. 73 proc. subsidijų sumokėta grynaisiais pinigais ir tik 27 proc. – banko pavedimu; yra susirūpinęs dėl to, kad lankytojų grupėms mokant grynaisiais pinigais kyla didelis pavojus reputacijai ir saugumui;

47.  pabrėžia, kad reikia ir būtų naudinga lankytojų grupes prieš jų vizitą informuoti apie tvarias atvykimo į Pralamentą alternatyvas; rekomenduoja pradėti taikyti skirtingas kompensavimo normas, kurios būtų nustatomos pagal pasirinktą transporto priemonę ir jų taršos intensyvumą;

48.  pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba, siekdami užtikrinti ilgalaikį Sąjungos biudžeto taupymą, turi reaguoti į būtinybę parengti perėjimo prie vienos būstinės planą, kaip nurodyta keliose ankstesnėse Parlamento rezoliucijose;

Vidaus politikos generalinis direktoratas ir Išorės politikos generalinis direktoratas

49.  atkreipia dėmesį į delegacijų, jungtinių parlamentinių asamblėjų, ad hoc delegacijų ir rinkimų stebėjimo misijų ne Sąjungos teritorijoje 2013 m. išlaidas, kurios siekė 5 794 360 EUR; prašo iki 2015 m. pabaigos pateikti šių sričių atitinkamą išlaidų suvestinę 2005–2015 m. laikotarpiu;

50.  susirūpinęs pažymi, kad vienos parlamentinės asamblėjos delegacijos išlaidos siekė 493 193 EUR; ragina Biurą nustatyti paprastus, bet veiksmingus principus, kuriais vadovaujantis būtų galima rasti ekonomiškesnę delegacijų vizitų išlaidų struktūrą, visų pirma atsižvelgiant į jų politinę svarbą, trukmę ir rezultatus;

Tarpparlamentinės delegacijos

51.  mano, kad labai svarbu nedelsiant sukurti ir išplėsti tarpparlamentinių delegacijų interneto svetainių turinį; be to, mano, kad labai svarbu, jeigu bus biudžeto galimybės, tiesiogiai transliuoti internetu viešus delegacijų posėdžius taip, kaip transliuojami parlamentinių komitetų posėdžiai;

Komunikacijos generalinis direktoratas

52.  apgailestauja, kad 2012–2014 m. daugiametė dotacijų programa, skirta informuotumui apie Parlamento vaidmenį didinti, kainavo apie 14 500 000 EUR; reiškia abejones, ar ta dotacijų programa susijusi su Parlamento pagrindinėmis kompetencijos sritimis ir užduotimis, kylančiomis iš jo teisėkūros, biudžeto sudarymo ir įvykdymo patvirtinimo prerogatyvų; ragina savo administraciją prieš pradedant 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą laiku pateikti Biudžeto kontrolės komitetui šios dotacijų programos išorės įvertinimą;

53.  prašo pateikti išsamią visų iš Parlamento biudžeto finansuotų subsidijų ryšių projektams suvestinę, nurodant atitinkamą projektų biudžetą ir susijusius paramos gavėjus;

54.  prašo pateikti organizacijoms „MEP Ranking“ ir „Vote Watch Europe“ iš Parlamento biudžeto skirtų išlaidų, jei tokių yra, suvestinę; kritikuoja tai, kad Parlamento narių darbas šiose organizacijose vertinamas remiantis kiekybiniais kriterijais, todėl gali kilti klaidingų paskatų ir gali būti atliekamas nereikalingas darbas; mano, kad vykdydami savo pareigas Parlamento nariai susiduria su vis didesnėmis biurokratinėms kliūtimis, o jų laisvė vis labiau ribojama;

EuroparlTV

55.  primena, kad internetinės televizijos EuroparlTV biudžetas 2013 m. buvo 8 mln. EUR, o 2014 m. – 5 mln. EUR, ir palankiai vertina tai, kad tarnybos veikla buvo išplėsta: pradėta daug naujų projektų ir imtasi naujo pobūdžio veiklos; pažymi, kad nuo 2012 iki 2014 m. vidutinis mėnesinis žiūrėtų vaizdo įrašų skaičius padidėjo nuo 53 000 iki 400 000;

56.  primena, kad 2012 m. gruodžio 12 d. Biurui priėmus sprendimą 2014 m. buvo pradėtas išorės tyrimas siekiant nuspręsti, kaip turėtų būti vykdoma tolesnė Parlamento internetinės televizijos (EuroparlTV) veikla; pažymi, kad tyrimo rekomendacijos turėtų būti įgyvendinamos per pirmąjį 2015 m. pusmetį;

LUX premija

57.  pažymi, kad 2013 m. su LUX kino premija susijusios išlaidos siekė 448 000 EUR. Jos atitiko 2012 m. išlaidas (434 421 EUR) ir apėmė:

58.  ragina efektyviau naudoti savo biudžeto lėšas;

59.  prašo iki 2015 m. pabaigos atlikti reprezentatyvią Parlemento narių apklausą ir išsiaiškinti, ar LUX kino premija yra plačiai žinoma, ir, jei taip, kaip ji vertinama atitinkamose valstybėse narėse;

Informacijos biurai

60.  susirūpinęs pažymi, kad informacijos biurų komandiruočių išlaidos 2013 m. siekė 1 839 696 EUR (komandiruočių į Strasbūrą išlaidos sudarė 1 090 290 EUR); apgailestauja dėl to, kad informacijos biurų komandiruočių į Strasbūrą išlaidos nuo 2012 m. padidėjo maždaug 7 proc.; dar 2 proc. padidėjimas užfiksuotas įsteigus naują informacijos biurą Kroatijoje; prašo nurodyti svarbiausias informacijos biurų darbuotojų tarnybinių kelionių priežastis, atskirai nurodant kelionių į Strasbūrą ir Briuselį priežastis; prašo pateikti visų informacijos biurų darbuotojų tarnybinių kelionių suvestinę 2005 m., 2010 m. ir 2015 m., kad būtų galima palyginti duomenis; primygtinai ragina pirmenybę teikti vaizdo konferencijoms (tai nemažina Parlamento darbo efektyvumo), ir taip struktūriškai mažinti Parlamento biudžeto išlaidas ir aplinkai daromą poveikį;

61.  pažymi, kad keleto valstybių narių informacijos biurų interneto svetainės nebuvo atnaujintos nuo rinkimų; atkreipia dėmesį į poveikį, kurį šis faktas galėtų turėti plačiosios visuomenės pasitikėjimui Parlamentu; primygtinai ragina atlikti informacijos biurams skirtų lėšų panaudojimo tyrimą ir pateikti paaiškinimą, kodėl skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi interneto ryšio išlaidos;

Parlamento logotipas

62.  atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitė Parlamento logotipas; išreiškia nepritarimą, nes Parlamentui ir vėl nebuvo laiku pranešta apie šį sprendimą; ragina atsakingas tarnybas paaiškinti, kodėl padarytas šis pakeitimas, kaip buvo priimtas šis sprendimas ir kokios su šiuo pakeitimu susijusios išlaidos;

63.  ragina atlikti išsamią visų Parlamento patiriamų Europos istorijos namų projekto išorės ir vidaus išlaidų, išskaidytų į planavimo išlaidas (įskaitant preliminarų planavimą), investicines išlaidas ir einamąsias išlaidas (įskaitant statybos ir techninės priežiūros rezervą, asmenines išlaidas ir eksponavimo išlaidas), apžvalgą; pažymi, kad Komisija prisideda prie Europos istorijos namų projekto finansavimo jam kasmet skirdama 800 000 EUR sumą; pažymi, kad Europos istorijos namų projektas turės teigiamą poveikį ne tik Sąjungos institucijoms, bet ir Belgijos valstybei, nes tai bus nauja pajamas duodanti turistų lankoma vieta; todėl rekomenduoja paprašyti, kad Belgijos valstybė paremtų Europos istorijos namų steigimą;

Personalo generalinis direktoratas

64.  atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento pareigūnai (nuolatiniai valstybės tarnautojai) iš principo gali būti įdarbinami tik surengus viešuosius konkursus, kuriuose laimi apie 10 proc. kandidatų (jų amžiaus vidurkis 34 metai); reiškia susirūpinimą dėl to, kad Sąjungos institucijos, įskaitant Parlamentą, neturi jokios politikos jaunesnių kaip 30 metų žmonių užimtumo skatinimo klausimu nepaisant to, kad jaunimo užimtumas yra vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų;

65.  pažymi, kad kyla sunkumų įdarbinant pareigūnus ar tarnautojus, ypač iš kai kurių valstybių narių; pažymi, kad dabartinės institucijų siūlomos darbo užmokesčio skalės ir pradinio lygio sąlygos yra mažiau patrauklios naujiems darbuotojams; pabrėžia, kad daugeliui valstybių narių gyventojų, ypač ES-15, iš kurių atvykusiems darbuotojams kaip tik dabar sueina išėjimo į pensiją amžius, tai nėra nei konkurencingi atlyginimai, nei patrauklios karjeros galimybės; pabrėžia, kad, esant tokioms aplinkybėms, neišvengiamas Europos viešosios administracijos darbuotojų skaičiaus sumažėjimas greitai turės neigiamą poveikį teikiamų paslaugų kokybei ir sukels riziką, kad padidės geografinis disbalansas;

66.  prašo ištirti Personalo komiteto organizuojamą veiklą, nurodant veiklos rūšis, tekusias išlaidas ir suderinamumą su patikimu finansų valdymu;

67.  prašo Personalo generalinio direktorato ir atsakingų tarnybų aktyviai skatinti moteris užimti Parlamente aukšto lygio postus arba įvertinti lyčių pusiausvyros trūkumo priežastis ir, jei reikia, siūlyti priemones, kurios sudarytų palankias sąlygas moterims integruotis į aukšto lygio postus Parlamento administracijoje;

68.  atkreipia dėmesį į dideles darbuotojų išlaidas išvažiuojamiesiems seminarams (angl. away days) ir panašiems renginiams 2013 m. (140 730 eurų aštuoniems renginiams); mano, kad krizės ir apskritai biudžeto mažinimo laikotarpiu Sąjungos institucijų darbuotojų išlaidos išvažiuojamiesiems seminarams turi būti proporcingos ir, kiek įmanoma, šie renginiai turėtų vykti institucijų patalpose, nes jų pridėtinė vertė nepateisina tokių didelių išlaidų;

Parlamento narių padėjėjai

69.  išreiškia paramą priemonėms, kurių buvo imtasi organizuojant darbą, susijusį su maždaug 1 700 akredituotų Parlamento narių padėjėjų sutarčių galiojimo pabaiga rengiantis 7-osios Parlamento kadencijos pabaigai ir naujos kadencijos pradžiai, ypač priemonę „APA-People“; tačiau mano, kad siekiant užtikrinti didesnę spartą ir našumą reikėjo paskirti daugiau administracijos darbuotojų tam tikriems Parlamento narių akredituotų padėjėjų įdarbinimo reikalams tvarkyti; pabrėžia, kad paskirtų darbuotojų skaičius ir paskirti techniniai ištekliai buvo nepakankami norint išvengti vėlavimo pasirašyti kai kurių padėjėjų sutartis, įskaitant sutarčių pertraukimą ir vėlavimus išmokėti išlaidų kompensacijas, išmokas ir atitinkamai – atlyginimus; vis dėlto pripažįsta, kad procesas gerokai patobulėjo, palyginti su 2009 m., ir kad Parlamentas turi ir toliau dėti pastangas gerinti įdarbinimo procedūrų spartą ir našumą; yra susirūpinęs dėl to, kad Parlamento narių akredituotų padėjėjų, kurių teisės sumažintos dėl ankstyvų rinkimų į Parlamentą sutrumpinus jų sutarčių galiojimo trukmę bent vienu mėnesiu, atveju nerasta jokios išeities; pabrėžia, kad reikia suderinti atitinkamus teisės aktus dėl būtinų laikotarpių teisėms į pensiją įgyti su pokyčiais, susijusiais su realia parlamentine kadencija;

70.  apgailestauja, kad 2013 m. Parlamento socialinėje ataskaitoje, kaip ir ankstesnėse ataskaitose labai mažai duomenų apie Parlamento narių akredituotus padėjėjus, nors jie sudaro 29,4 proc. Parlamento darbuotojų; ragina Parlamentą ištaisyti šį dokumento trūkumą, nes ta ataskaita yra labai svarbi siekiant gerinti institucijos personalo valdymą;

71.  apgailestauja dėl 2013 m. gruodžio 12 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-129/12 ir labai apgailestauja dėl to, kad Parlamentas pripažintas kaltu už tai, kad nesugebėjo Parlamento narių akredituotiems padėjėjams suteikti pagalbos priekabiavimo ir neteisėto atleidimo iš darbo atvejais; atkreipia dėmesį į 2014 m. balandžio 14 d. Biuro sprendimą įsteigti patariamąjį komitetą priekabiavimo darbo vietoje prevencijos klausimais, siekiant užtikrinti, kad Parlamento narių akredituoti padėjėjai su tuo nesusidurtų; vis dėlto yra susirūpinęs dėl neproporcingos šio komiteto sudėties – jis sudarytas iš trijų kvestorių, vieno administracijos atstovo ir vieno Parlamento narių akredituotų padėjėjų atstovo; pabrėžia, kad bent iki 2014 m. lapkričio mėn. komitetas išnagrinėjo tris skundus ir „kvestoriai nusprendė, kad nėra pagrindo imtis tolesnių veiksmų“; todėl ragina Biurą persvarstyti savo sprendimą dėl komiteto sudėties, kad būtų užtikrinta proporcingesnė komiteto sudėtis ir į jį įeitų bent du Parlamento narių akredituotų padėjėjų atstovai;

72.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad daug Parlamento narių akredituotų padėjėjų nebaigia kalbų kursų – 32 proc., palyginti su 8 proc. kitų darbuotojų; ragina Parlamentą imtis reikiamų priemonių, kad kalbų kursai būtų geriau suderinti su specifinėmis Parlamento narių akredituotų padėjėjų darbo sąlygomis;

73.  atsižvelgdamas į palyginti didelį Parlamento narių akredituotų padėjėjų ir kitų darbuotojų naudojimosi laikinojo nedarbingumo atostogomis skirtumą, ragina Parlamentą išnagrinėti, kokios galimos priežastys jį lemia;

74.  pažymi, kad Parlamento narių akredituotų padėjėjų gaunami dienpinigiai kelionėms į Strasbūrą yra 30–45 proc. mažesni už dienpinigius, kuriuos gauna kiti darbuotojai; taip pat pažymi, kad Parlamento narių akredituotų padėjėjų išlaidos kompensuojamos per trišalę sistemą, todėl tam tikrais atvejais gali būti neapmokamos komandiruočių į Strasbūrą išlaidos; ragina Biurą imtis reikiamų priemonių tokiai nelygybei panaikinti ir nustatyti tokias pačias kompensacijas Parlamento narių akredituotiems padėjėjams, kokias gauna kiti darbuotojai;

75.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad skirtingų Parlamento narių įdarbintų vietinių padėjėjų skaičius labai skyrėsi: 2013 m. jis svyravo nuo 0 iki 43; prašo atlikti tyrimą siekiant įvertinti, ar buvo laikomasi įdarbinimo procedūrų tais atvejais, kai vietinių padėjėjų skaičius buvo labai didelis, ir įvertinti priežastis, kodėl reikia tiek daug padėjėjų; prašo atlikti vietinių padėjėjų įdarbinimo procedūrų ir pasiūlymų šį procesą supaprastinti įvertinimą siekiant išvengti kiekvienam Parlamento nariui tenkančio per didelio vietinių padėjėjų skaičiaus; ragina Parlamentą užtikrinti didesnį vietinių padėjėjų ir paslaugų teikėjų įdarbinimo skaidrumą; ragina internete viešai paskelbti visų Parlamento narių įdarbintų paslaugų teikėjų sąrašą;

76.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2008 m. liepos mėn. patvirtinto Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 43 straipsnio d punktą Parlamento nariai negali prašyti padėjėjais įdarbinti nei savo sutuoktinių, nei nuolatinių santuokos neįregistravusių partnerių, nei tėvų, vaikų, brolių ar seserų;

77.  yra susirūpinęs dėl vėlavimo patvirtinti vidaus taisykles dėl informavimo apie pažeidimus; ragina nedelsiant jas įgyvendinti;

Infrastruktūros ir logistikos generalinis direktoratas

Parlamento pastatų politika

78.  pažymi, kad trijose darbo vietose Parlamentas užima 1,1 mln. m2 plotą; 81 proc. šio ploto jam priklauso nuosavybės teise; mano, kad itin svarbu parengti tinkamas priemones, kad būtų užtikrintas Parlamento pastatų tvarumas turint mintyje didėjančias jų priežiūros išlaidas;

79.  ragina Parlamentą ir Komisiją pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą dėl bendro Europos namų valdymo turint tikslą, viena vertus, parengti daugiamečių nekilnojamojo turto planavimo tyrimų strategiją siekiant įvertinti, ar geriau nekilnojamąjį turtą įsigyti, ar jį nuomoti, ir, kita vertus, supaprastinti administracines ir finansines kasdienio turto valdymo procedūras;

80.  pažymi, kad nuo 2013 m. liepos mėn. Europos namai Sofijoje veikia visu pajėgumu; pažymi, kad išlaidas, susijusias su statybos konstrukcijos defektais ir neatitikimais, turėjp sumokėti pardavėjas; dėl to sutarta prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį;

Vertimo žodžiu ir konferencijų generalinis direktoratas ir Vertimo raštu generalinis direktoratas

81.  džiaugiasi, kad 2013 m. įgyvendinus Biuro sprendimą dėl taupaus daugiakalbio režimo vertimo žodžiu tarnybos sutaupė 15 mln. EUR, o vertimo raštu tarnybos – 10 mln. EUR, nepažeisdamos daugiakalbystės principo ir nekenkdamos Parlamento darbo kokybei; primena, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant keistis geriausia patirtimi, sukaupta skatinant efektyvumą ir sudarant galimybes taupyti;

Finansų generalinis direktoratas

Savanoriškas pensijų kaupimo fondas

82.  pažymi, kad padidėjo Savanoriško pensijų kaupimo fondo įvertintas aktuarinis deficitas, apskaičiuojamas pagal fondo turtą, ir 2013 m. pabaigoje jis sudarė 197 mln. EUR; pabrėžia, kad šiuos numatomus ateities įsipareigojimus reikės įvykdyti per kelis ateinančius dešimtmečius;

83.  pažymi, kad galiausiai neįmanoma įvertinti, ar fondas veikia veiksmingai ir tinkamai, ir rekomenduoja atlikti išorės vertinimą;

84.  vis dėlto pažymi, kad galimas visų fondo lėšų išnaudojimas kelia nerimą, nes Parlamentas užtikrina teisę į mokamą pensiją ir tuo atveju, jei fondas nebegali vykdyti savo įsipareigojimų;

85.  pažymi, kad Teisingumo Teismas 2013 m. nutarė, jog sprendimas padidinti fondo narių pensinį amžių nuo 60 iki 63 metų, siekiant išvengti ankstyvo kapitalo išnaudojimo ir suderinti jį su naujuoju Parlamento narių statutu, yra galiojantis;

Nariams teikiamos paslaugos

86.  ragina Parlamentą užtikrinti, kad Europos Parlamento narių pradžios tinklalapyje be duomenų apie akredituotus Parlamento narių padėjėjus ir vietinius padėjėjus būtų viešai skelbiami paslaugų teikėjų įmonių pavadinimai ir Parlamento nariams teikiamos paslaugos;

Naujovių ir technologinės pagalbos generalinis direktoratas

87.  atkreipia dėmesį į Naujovių ir technologinės pagalbos generalinio direktorato vykdomą darbuotojų internalizavimo procesą ir žadamą išlaidų sumažėjimą bei didesnę IT srities darbuotojų kompetenciją; primena, kad prieš keletą metų ta pati priežastis – didesnė darbuotojų kompetencija, susijusi su nuolatinėmis inovacijomis – nurodyta siekiant patikėti šį sektorių išorės rangovams; ragina generalinį sekretorių bendradarbiauti su Europos personalo atrankos tarnyba siekiant rasti būdų, kaip pagreitinti įdarbinimo procedūras ir pritraukti geriausius IT technologijų ir saugumo srities ekspertus;

88.  primena, kad kilo grėsmė kai kurių Parlamento narių, jų padėjėjų ir pareigūnų asmeninių konfidencialių el. pašto dėžučių saugumui po to, kai Parlamentas tapo komunikacijos perėmimo atakos objektu, programišiui prisijungus prie komunikacijos tarp asmeninių išmaniųjų telefonų ir Parlamento viešo belaidžio vietinio tinklo;

89.  pažymi, kad trečioji šalis atliko nepriklausomą visų Parlamento IRT ir telekomunikacijų sistemų saugumo auditą, kuriuo buvo siekiama baigti rengti aiškias gaires, kuriomis vadovaujantis 2015 m. būtų parengta patikimesnė IRT saugumo politika; pažymi, kad IRT saugumo auditas turėjo būti atliktas 2014 m. gruodžio mėn.; primena, kad atsižvelgiant į tai, jog pastaruoju metu padidėjo grėsmė saugumui, tai turėtų būti prioritetas, prašo, kad jo Biudžeto kontrolės komitetas būtų informuotas apie rezultatus, kai tik ataskaita bus baigta rengti;

90.  atkreipia dėmesį į neatidėliotinas ir vidutinės trukmės priemones, kurias 2013 m. gruodžio 9 d. patvirtino Biuras ir kurios skirtos Parlamento judriojo ryšio įrangos naudojimo saugumo taisyklėms sustiprinti;

91.  primygtinai reikalauja, kad Parlamentas toliau bendradarbiautų su Komisijos Informatikos generaliniu direktoratu siekdamas nustatyti, kuo būtų galima tinkamai pakeisti senas IRT priemones ir infrastruktūras, kurios būtų atviresnės, sąveikesnės ir nuo pardavėjo nepriklausančios technologijos, siekiant Parlamentui užtikrinti ekonomiškai efektyvią aukštos kokybės IT aplinką;

92.  palankiai vertina tai, kad prieš keletą metų pakeitimams teikti pradėta naudoti labai naudinga ir sėkminga programa „at4am“; mano, kad reikia ją gerinti ir atnaujinti, visų pirma atsižvelgiant į tokias naudingas jos funkcijas, kaip automatinis taisymas ir atsarginės kopijos išsaugojimas;

93.  ragina, kad, siekiant skaidrumo ir lygių galimybių susipažinti su dokumentais, visi Parlamento nariai, o ne tik visateisiai ar pavaduojantys Peticijų komiteto nariai, galėtų naudotis programa „ePetition“, kuri suteikia galimybes susipažinti su visomis piliečių Parlamento Peticijų komitetui pateiktomis peticijomis;

Ekologiškas Parlamentas

94.  yra susipažinęs su Parlamento „naujo darbo pasaulio“ koncepcija, EMAS akreditavimu ir jo procesu bei popieriaus taupymo programa, įskaitant taikomąsias programas „e-Committee“ ir „e-Meeting“; ragina pritaikyti šią programą prie esamų išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių programų;

95.  atkreipia dėmesį į tai, kad rengiant telekonferencijas ir dirbant nuotoliniu būdu būtų galima veiksmingiau išnaudoti laiką, Parlamentas taptų aplinką tausojančia darbo vieta, sumažėtų administracinės ir kelionių išlaidos;

96.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl darbuotojų kelionių tarp Briuselio, Liuksemburgo ir Strasbūro išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 2006 iki 2012 m. sumažėjo 34 proc.; ragina Biurą užtikrinti visišką skaidrumą ir nurodyti, koks šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis susidaro dėl Parlamento narių kelionių iš kilmės šalių į Briuselį ir Strasbūrą; palankiai vertina išmetamųjų teršalų, kurių negalima sumažinti ir išvengti, kompensavimo priemones, rekomenduoja taikyti tolesnę kompensavimo politiką įgyvendinant projektus pagal JT pripažintą švarios plėtros mechanizmo vadinamąjį aukso standartą;

97.  ragina generalinį sekretorių parengti Parlamento narių kelionėms naudojamų dėžių skaičiaus mažinimo planą; siūlo naudoti mažesnes dėžes arba taikyti bendro naudojimo sistemą; taip būtų sumažintos išlaidos tiek finansiniu, tiek anglies pėdsako požiūriu;

98.  ragina atsakingas tarnybas sukurti tvarią ir nuoseklią visiško 239 biudžeto eilutės panaudojimo, siekiant iki maksimalios sumos kompensuoti išmetamą CO2 kiekį, koncepciją, kad būtų galima kompensuoti institucijos išmetamą CO2 kiekį, kurio negalima išvengti, įgyvendinant projektus pagal JT pripažintą švarios plėtros mechanizmo vadinamąjį aukso standartą;

99.  prašo, kad kondicionavimo sistema būtų paremta energijos vartojimo efektyvumu, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis ekologinis poveikis;

Metinė sudarytų sutarčių ataskaita

100.  pažymi, kad 2013 m. iš viso buvo sudarytos 264 sutartys; 120 sudaryta taikant atvirą arba ribotą procedūrą (jų vertė 465 mln. EUR), o 144 – taikant derybų procedūrą (bendra vertė 152 mln. EUR); atkreipia dėmesį į tai, kad nors bendras pagal derybų procedūrą sudarytų sutarčių skaičius 2013 m. buvo 37 proc. mažesnis (144 sutartys, palyginti su 241 sutartimis 2012 m.), pagal šią procedūrą sudarytų sutarčių vertė beveik nepasikeitė;

101.  šiame kontekste pabrėžia poreikį visų sutarčių ir kvietimų teikti pasiūlymus atveju įgyvendinti žaliųjų viešųjų pirkimų koncepciją; ragina „žaliosioms“ sutartims nustatyti vis didesnius plataus užmojo privalomus tikslus, visų pirma maisto ir maitinimo paslaugų, transporto priemonių ir transporto, sanitarinės ir vandens įrangos, popieriaus, atliekų tvarkymo, IT ir vaizdo atkūrimo įrangos, apšvietimo, valymo ir baldų srityse.

102.  pažymi, kad dauguma 2013 m. sudarytų sutarčių yra paslaugų pirkimo sutartys (61 proc., bendra vertė 374 mln. EUR) ir kad generaliniai direktoratai sudarė 14 sutarčių, kurių vertė didesnė kaip 10 mln. EUR; pabrėžia, kad būtina užtikrinti atitinkamą šių didelės vertės sutarčių kontrolės sistemą, pagal kurią būtų galima nuolat stebėti užsakymų vykdymą;

103.  pažymi, kad 2013 ir 2012 m. sudarytos sutartys pagal sutarties tipą suskirstytos taip:

104.  pažymi, kad 2013 ir 2012 m. sudarytos sutartys pagal taikytą procedūrą suskirstytos taip:

Išimtinės derybų procedūros

105.  pažymi, kad išimtinės derybų procedūros taikytos 39 proc. 2013 m. pradėtų derybų procedūrų atvejų; yra susirūpinęs dėl to, kad 2013 m. sudarant 56 sutartis pasinaudota išimtine derybų procedūra, ir prašo nurodyti ne tik bendrą sutarčių skaičių, bet ir bendrą šių sutarčių vertę;

106.  laikosi nuomonės, kad leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų pateikti išsamius ir skaidrius pagrindimus, kodėl jie naudojasi išimtine derybų procedūra; reikalauja, kad Centrinis finansų skyrius metinėje ataskaitoje pateiktų informaciją apie su biudžeto įvykdymą tvirtinančia institucija sudarytas sutartis;

Frakcijos (4 0 0 biudžeto punktas)

107.  pažymi, kad 2013 m. frakcijoms ir nepriklausomiems nariams skirti 4 0 0 biudžeto punkto asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau:

Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai

108.  pažymi, kad 2013 m. į 4 0 2 biudžeto punktą įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau(12):

109.  pažymi, kad 2013 m. į 4 0 3 biudžeto punktą įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau(13):

(1) OL L 66, 2013 3 8. (2) OL C 403, 2014 11 13, p. 1. (3) OL C 201, 2014 6 30, p. 1. (4) OL C 398, 2014 11 12, p. 1. (5) OL C 403, 2014 11 13, p. 128. (6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (7) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (8) PE 349.540/Bur/ann/def. (9) OL C 249 E, 2013 8 30, p. 18. (10) OL C 257 E, 2013 9 6, p. 104. (11) ALTER-EU: „Mind the Gap“ (http://www.alter-eu.org/sites/default/files/documents/Mind%20the%20Gap%20briefing.pdf) (12) Šaltinis: PV BUR. 20.10.2014 (PE 538.295/BUR) ir PV BUR. 20.10.2014 (PE 538.297/BUR) 12 punktas. (13) Š Šaltinis: PV BUR. 20.10.2014 (PE 538.295/BUR) ir PV BUR. 20.10.2014 (PE 538.297/BUR) 12 punktas.

1.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba (2014/2079(DEC))

P8_TA(2015)0122 A8-0116/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų konsoliduotąsias metines finansines ataskaitas (COM(2014)0510 – C8‑0148/2014)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2013 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0116/2015),

1.  atideda savo sprendimo, kuriuo Tarybos generaliniam sekretoriui patvirtinama, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2013 finansinių metų biudžetas įvykdytas, priėmimą;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba, dalį (2014/2079(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 26 d. Europos ombudsmenės sprendimą, pagal kurį užbaigiamas jos iniciatyva atliktas tyrimas OI/1/2014/PMC dėl informavimo apie pažeidimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0116/2015),

A.  kadangi visos Sąjungos institucijos privalo veikti skaidriai ir būti visiškai atskaitingos Sąjungos piliečiams už joms, kaip Sąjungos institucijoms, patikėtas lėšas;

B.  kadangi Parlamentas, negaudamas atsakymų į savo klausimus ir neturėdamas pakankamai informacijos, negali priimti informacija pagrįsto sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

1.  pažymi, kad Audito Rūmai, remdamiesi atlikto audito rezultatais, padarė išvadą, jog 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų mokėjimuose, susijusiuose su institucijų ir įstaigų administracinėmis ir kitomis išlaidomis, nebuvo esminių klaidų;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai savo 2013 m. metinėje ataskaitoje nurodė, kad, atlikus Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos auditą, tikrintose srityse nenustatyta jokių didelių trūkumų;

3.  pažymi, kad Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai 2013 m. iš viso skirtas 535 511 300 EUR biudžetas (2012 m. jis buvo 533 920 000 EUR) ir 86,7 proc. biudžeto įgyvendinta; apgailestauja, kad 2013 m. lėšų panaudojimo rodiklis sumažėjo, palyginti su 91,8 proc. 2012 m.;

4.  yra susirūpinęs, nes nepakankamo lėšų panaudojimo rodiklis ir toliau yra didelis beveik visose išlaidų kategorijose; primena savo raginimą nustatyti pagrindinius veiklos rodiklius, skirtus biudžeto planavimui artimiausiais metais pagerinti;

5.  pažymi, kad dėl nepakankamo lėšų ir mažesnio infrastruktūros naudojimo 2013 m. panaikinta 71 376 244 EUR įsipareigojimų;

6.  yra nustebęs, kad 5 mln. EUR įsipareigojimų, skirtų pastatui „Europa“ įsigyti, buvo perkelti į 2014 m. ir panaudoti faktiniams mokėjimams; mano, kad šis likutis, taip pat ir kiti perkelti asignavimai, prieštarauja Finansiniame reglamente nustatytiems metinio periodiškumo ir patikimo finansų valdymo principams;

7.  pakartoja, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetas turėtų būti atskirtas siekiant užtikrinti didesnį institucijų finansų valdymo skaidrumą ir pagerinti abiejų institucijų atskaitomybę;

8.  pakartoja savo raginimą, kad Europos Vadovų Taryba ir Taryba siųstų Parlamentui savo metinės veiklos ataskaitą, kurioje būtų pateikta išsami visų abiem institucijoms prieinamų žmogiškųjų išteklių, suskirstytų pagal kategoriją, tarnybos lygį, lytį, pilietybę ir profesinį mokymą, apžvalga; pažymi, kad ši lentelė turėtų būti automatiškai įtraukiama į institucijų metinę veiklos ataskaitą;

9.  palankiai vertina tai, kad Tarybos generaliniame sekretoriate įsteigtas Audito komitetas ir patvirtinta nauja vidaus audito chartija; prašo Tarybą informuoti apie šių poky2i7 naudą ir rezultatus;

10.  apgailestauja dėl to, kad 2013 m. sumažėjo pastabų, pateiktų atlikus vidaus auditą, įgyvendinimas; pritaria Tarybos nuomonei, kad svarbu laiku įgyvendinti audito rekomendacijas(7); tikisi, kad ši procedūra bus vykdoma neatidėliojant;

11.  yra susirūpinęs dėl to, kad Vertimo tarnyba vėluoja įgyvendinti audito rekomendacijas;

12.  susirūpinęs pažymi, kad skirtingų Sąjungos institucijų vertimo raštu kainos labai skiriasi; todėl prašo, kad Tarpinstitucinė darbo grupė vertimo raštu klausimu nustatytų tų skirtumų priežastis ir pasiūlytų išeitis, kad šis disbalansas būtų panaikintas ir vertimo raštu kainos būtų kiek įmanoma labiau suvienodintos visiškai laikantis kokybės ir kalbų įvairovės reikalavimų; pažymi, kad šiuo tikslu darbo grupė turėtų atnaujinti institucijų bendradarbiavimą, kad būtų dalijamasi gerosios praktikos pavyzdžiais ir rezultatais, taip pat nustatomos sritys, kuriose galima stiprinti institucijų bendradarbiavimą ar susitarimus; pažymi, kad vienas iš darbo grupės tikslų taip pat turėtų būti parengti bendrą metodiką, kad vertimo raštu sąnaudas visos institucijos pateiktų vienodai ir kad būtų paprasčiau jas analizuoti ir palyginti; pažymi, kad darbo grupė šiuos rezultatus turėtų pateikti iki 2015 m. pabaigos; prašo visų institucijų aktyviai dalyvauti Tarpinstitucinės darbo grupės veikloje; atsižvelgdamas į tai, primena, kaip svarbu Sąjungos institucijose laikytis daugiakalbystės, kad visiems Sąjungos piliečiams būtų galima užtikrinti vienodas sąlygas ir vienodas galimybes;

13.  mano, kad krizės laikotarpiu ir apskritai mažinant biudžetą Sąjungos institucijų darbuotojų išvažiuojamųjų seminarų (angl. away days) išlaidos turėtų būti sumažintos ir, kiek įmanoma, jie turėtų vykti pačiuose institucijų pastatuose, nes jų sukuriama pridėtinė vertė nepateisina tokių didelių išlaidų;

14.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Sąjungos institucijose yra nepakankamai atsakingas pareigas einančių moterų; ragina Tarybą pradėti įgyvendinti lygių galimybių planą, ypač atsižvelgiant į vadovaujamąsias pareigas, siekiant kuo greičiau panaikinti šį disbalansą;

15.  apgailestauja, kad atidėtas statybos projektų valdymo vadovo rengimas;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar vėluojama įgyvendinti kai kurias audito rekomendacijas dėl pastato „Europa“ projekto; pakartoja savo raginimą Tarybai, kad ji pateiktų išsamų raštišką paaiškinimą, kuriame detalizuotų bendrą asignavimų sumą, panaudotą pastatui įsigyti;

17.  prašo, kad institucija prie metinės veiklos ataskaitos pridėtų savo pastatų politikos dokumentą, nes svarbu, kad tokios politikos išlaidos būtų tinkamai racionalizuotos ir nebūtų pernelyg didelės;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. Tarybos biudžetas nepadidėjo (0,3 proc.) (1,6 mln. EUR); mano, kad tai teigiama tendencija, ir tikisi, kad ji išliks ir ateinančiais metais;

19.  ragina Tarybą bendradarbiauti su kitomis institucijomis siekiant parengti bendrą metodiką vertimo raštu sąnaudoms pateikti tam, kad būtų paprasčiau jas analizuoti ir palyginti;

20.  yra susirūpinęs dėl vėlavimo patvirtinti informavimo apie pažeidimus vidaus taisykles; ragina Tarybą daugiau nedelsiant jas įgyvendinti;

21.  ragina Tarybą, laikantis galiojančių konfidencialumo ir duomenų apsaugos taisyklių, į savo metines veiklos ataskaitas įtraukti užbaigtų OLAF bylų, kuriose institucija ar joje dirbantys asmenys buvo tyrimų objektas, rezultatus ir pasekmes;

Sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo atidėjimo priežastys

22.  pakartoja, kad Taryba turi būti skaidri ir visiškai atskaitinga Sąjungos piliečiams dėl lėšų, kurios jai skiriamos kaip Sąjungos institucijai; pabrėžia, kad norėdama tai padaryti Taryba, kaip ir kitos institucijos, turi visapusiškai ir gera valia dalyvauti metinėje biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje; atsižvelgdamas į tai, mano, kad siekiant veiksmingos Sąjungos biudžeto įgyvendinimo priežiūros būtinas Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimas taikant nustatytą darbo tvarką; apgailestauja dėl to, kad iki šiol vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras susiduriama su sunkumais; tačiau atkreipia dėmesį į šiuo metu Sąjungai pirmininkaujančios valstybės pareikštą suinteresuotumą suartinti pozicijas, taip pat į Tarybos generalinio sekretoriaus laišką, kuriuo jis atsakė į Biudžeto kontrolės komiteto pateiktus klausimus ir teigė esąs pasirengęs aktyviai paremti konkrečias priemones, kad būtų pasiektas modus vivendi, kurio savo 2014 m. spalio 23 d. rezoliucijoje pageidavo Parlamentas(8); pabrėžia, kad reikia stiprinti gebėjimus plėtoti dialogą tarp abiejų institucijų siekiant kuo greičiau rasti sprendimą, kuris sudarytų sąlygas laikytis Sutarties įgaliojimų ir atskaitomybės piliečiams reikalavimų;

23.  pakartoja, kad veiksmingą biudžeto kontrolę įmanoma įgyvendinti tik bendradarbiaujant Parlamentui ir Tarybai ir kad pagrindiniai šio bendradarbiavimo elementai turi apimti oficialius Tarybos ir Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto atstovų posėdžius, atsakymus į klausimus, kuriuos komiteto nariai pateikia rašytiniame klausimyne, ir dokumentų, kurie vykdant biudžeto kontrolę naudojami kaip pagrindžiamieji dokumentai, pateikimą, kai jų paprašoma;

24.  pakartoja, kad nesant minėto bendradarbiavimo su Taryba, Parlamentas negali priimti informacija pagrįsto sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

25.  pritaria Komisijos nuomonei, pateiktai 2014 m. sausio 23 d. laiške Parlamentui, kad pageidautina, jog Parlamentas ir toliau, kaip ir iki šiol, tvirtintų, atidėtų ar atmestų kitų institucijų, įskaitant Tarybą, biudžeto įvykdymą;

26.  visiškai pritaria Komisijos nuomonei, pateiktai jos laiške, kad visos institucijos visapusiškai dalyvauja įgyvendinant pastabas, kurias Parlamentas pateikia vykdydamas biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, ir kad visos institucijos turėtų bendradarbiauti siekdamos užtikrinti sklandžią biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros eigą visapusiškai laikantis atitinkamų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir susijusių antrinės teisės aktų nuostatų, ir šią nuomonę remia;

27.  informuoja Tarybą, kad Komisija savo laiške pažymi, jog ji neprižiūrės, kaip kitos institucijos įgyvendina savo biudžetą, ir kad, atsakydama į kitoms institucijoms pateiktus klausimus, ji pažeistų tų institucijų teisę savarankiškai įgyvendinti savo biudžeto skirsnį; primena, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimą kitoms institucijoms Parlamentas suteikia apsvarstęs pateiktus dokumentus ir atsakymus į klausimus; apgailestauja, kad Parlamentas nuolat susiduria su problemomis, kai reikia gauti Tarybos atsakymus;

28.  mano, kad būtų demokratiška, jei Parlamentas naudotųsi savo įgaliojimu tvirtinti biudžeto įvykdymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 316, 317 ir 319 straipsnius pagal dabartinį aiškinimą ir praktiką, t. y. kad biudžeto įvykdymas būtų tvirtinamas atskirai pagal kiekvieną biudžeto kategoriją, – taip būtų išsaugotas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė Sąjungos mokesčių mokėtojams; taigi tvirtina, kad patvirtinti biudžeto įvykdymą arba jo nepatvirtinti yra Parlamento pareiga Sąjungos piliečių atžvilgiu;

29.  laikosi nuomonės, kad su biudžeto įvykdymo patvirtinimu susijęs Sąjungos teisinis pagrindas turėtų būti persvarstytas siekiant, kad sprendimų dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo procedūra būtų aiškesnė;

30.  apgailestauja dėl to, kad ne visos Sąjungos institucijos vadovaujasi tais pačiais skaidrumo standartais, ir yra įsitikinęs, kad Taryba šiuo aspektu turėtų gerinti padėtį.

(1) OL L 66, 2013 3 8. (2) OL C 403, 2014 11 13, p. 1. (3) OL C 398, 2014 11 12, p. 1. (4) OL C 403, 2014 11 13, p. 128. (5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (7) 2013 m. metinės veiklos ataskaitos santrauka, parengta Tarybos generalinio sekretoriato vidaus auditoriaus, p. 2. (8) OL L 334, 2014 11 21, p. 95.

1.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba (2014/2086(DEC))

P8_TA(2015)0123 A8-0109/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2014)0510 – C8‑0155/2014)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2013 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 55, 99 ir 164–167 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0109/2015),

1.  patvirtina Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, kad Europos išorės veiksmų tarnybos 2013 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba, dalį (2014/2086(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 26 d. Europos ombudsmenės sprendimą, pagal kurį užbaigiamas jos iniciatyva atliktas tyrimas OI/1/2014/PMC dėl informavimo apie pažeidimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8–0109/2015),

1.  teigiamai vertina tai, kad trečiaisiais savo finansiniais metais Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau – EIVT) toliau vykdė savo biudžetą ir kad Audito Rūmai nerado didelių klaidų; atkreipia dėmesį į tai, jog padaryta pažanga taisant praėjusiais metais nustatytas klaidas, ir pritaria Audito Rūmų metinėje ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms dėl tolesnių patobulinimų; palankiai vertina Audito Rūmų paskelbtą Specialiąją atskaitą Nr. 11/2014 dėl EIVT įsteigimo ir daugybę naudingų toje ataskaitoje pateiktų tobulinimo pasiūlymų ir tikisi, kad jie bus kuo greičiau įgyvendinti;

2.  pabrėžia, kad į 2011, 2012 ir 2013 m. metines ataskaitas Audito Rūmai nuolat įtraukė pastabas apie EIVT dėl atlyginimų darbuotojams mokėjimų, EIVT vardu PMO vykdomo išmokų šeimai valdymo trūkumų, delegacijų apsaugos paslaugų pirkimo ir IT paslaugų teikimo sutarčių;

3.  yra susirūpinęs dėl to, kad jau ankstesniais metais susirūpinta dėl darbuotojams mokamų išmokų ir rasta su jomis susijusių klaidų; prašo šiuo klausimu atlikti daugiau griežtų patikrų, ypač reguliariai primenant darbuotojams deklaruoti iš kitų šaltinių gaunamas išmokas;

4.  yra susirūpinęs dėl to, kad 2013 m. PMO sistema vis dar nebuvo visiškai veikianti, todėl darbuotojams buvo neteisingai išmokėtos socialinės išmokos, prašo EIVT šią sistemą išplėsti ir ją taikyti visų valstybių narių pareigūnams;

5.  primena, kad EIVT būstinė turėtų nuolat visais viešųjų pirkimų procedūros etapais stebėti visas viešųjų pirkimų procedūras, ypač delegacijose; mano, jog siekiant sumažinti būdingą rizikos lygį su viešaisiais pirkimais susijusiems delegacijos darbuotojams turėtų būti teikiama nuolatinė parama teikiant aiškius nurodymus, ypač opių viešųjų konkursų ir sutarčių atveju; palankiai vertina tai, kad EIVT būstinėje sukurta specialiai delegacijoms teikiamų apsaugos paslaugų sutartims skirta darbo grupė;

6.  pažymi, kad, kalbant apie EIVT sudaromas pagrindų sutartis, pasakytina, jog reikia užtikrinti tinkamą operacijų atsekamumą registruojant kiekvienos sutarties atitinkamus dokumentus, nepaisant sutarties specifinio pobūdžio; prašo EIVT būstinę toliau vystyti darbuotojų gebėjimus ir sąmoningumą šiuo klausimu delegacijose, taip pat, bendresniu mastu, veiksmingo susijusių vidaus kontrolės standartų taikymo klausimu; pažymi, kad informacijos kokybė yra vienas iš svarbiausių trūkumų, nustatytų 2013 m. vykdant ex ante patikras, ir ragina skubiai ištaisyti šią padėtį, kad būtų galima gauti tikslią ir išsamią valdymo ir administravimo informaciją;

7.  ragina EIVT stiprinti savo naują kovos su sukčiavimu strategiją, apimančią trečiąsias šalis, ir džiaugiasi, kad administracinio susitarimo memorandumas su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – OLAF) galiausiai buvo pasirašytas 2015 m. kovo 23 d.;

8.  prašo EIVT pranešti apie pažangą, padarytą naujos Sąjungos delegacijoms skirtos kovos su sukčiavimu strategijos, kurią buvo planuota užbaigti 2013 m., srityje;

9.  yra susirūpinęs dėl vėlavimo patvirtinti vidines taisykles dėl informavimo apie pažeidimus; ragina EIVT daugiau nedelsiant jas įgyvendinti;

10.  ragina EIVT, laikantis galiojančių konfidencialumo ir duomenų apsaugos taisyklių, į savo metines veiklos ataskaitas įtraukti užbaigtų OLAF bylų, kuriose institucija ar joje dirbantys asmenys buvo tyrimų objektas, rezultatus ir pasekmes;

11.  pažymi, kad EIVT būstinei skirtas galutinis 2013 m. biudžetas siekė 508,8 mln. EUR, t. y. padidėjo 4,09 %, ir buvo padalintas taip: 195,81 mln. EUR EIVT būstinei ir 312,95 mln. EUR Sąjungos delegacijoms; pažymi, kad, papildydama EIVT nuosavą biudžetą, Komisija skyrė dar 272,4 mln. EUR;

12.  pažymi, kad EIVT būstinėje 69 % biudžeto skiriama atlyginimams ir kitoms pagal Tarnybos nuostatus įdarbintiems ir išorės darbuotojams skiriamoms išmokoms mokėti (t. y. 134,59 mln. EUR), o 10 % (arba 19,92 mln. EUR) – pastatams ir susijusioms sąnaudoms; pažymi, kad kalbant apie Sąjungos delegacijas pasakytina, jog 106,6 mln. EUR (34 %) yra susiję su atlyginimais pagal Tarnybos nuostatus įdarbintiems darbuotojams, 62,2 mln. EUR (19,9 %) – išorės darbuotojams, o 99,6 mln. EUR (31,8 %) – pastatams ir susijusioms sąnaudoms;

13.  mano, kad dėl išteklių suvaržymų EIVT dar nėra pilnavertė Sąjungos diplomatinė tarnyba; mano, kad Komisija ir valstybės narės yra tinkami veikėjai šios tarnybos konsolidavimui skatinti;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto neutralumo principas yra labai pageidautinas, tačiau jo nereikėtų vertinti atsiejus nuo sutaupytų lėšų, kurias valstybės narės gavo dėl to, kad buvo įsteigta EIVT;

15.  mano, kad EIVT administracijoje ir toliau vyrauja vadovaujančios pareigos ir kad šią padėtį reikia ištaisyti; mano, kad priemonės, kurios jau įgyvendintos siekiant ištaisyti tą padėtį, nukreiptos tinkama linkme, ir prašo Komisijos aktyviau dalyvauti gerinant tarnybų tarpusavio bendradarbiavimą; prašo institucijos savo kitoje metinėje veiklos ataskaitoje pranešti apie AD15 ir AD16 etatų mažinimą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nenustatyta vadovų kompetencijos sistema, kuria būtų galima remtis siekiant įvertinti per pirminę atranką atrinktus kandidatus; pabrėžia, kad užsienio reikalų srities kompetencija turi likti svarbiausias kriterijus priimant sprendimus dėl įdarbinimo;

16.  pabrėžia būtinybę racionalizuoti EIVT vyriausiojo valdymo struktūrą ir modernizuoti sprendimų priėmimo procesą;

17.  palankiai vertina tai, kad pagerėjo EIVT darbuotojų, kilusių iš valstybių narių, kurios į Sąjungą įstojo po 2004 m., geografinė pusiausvyra; jų skaičius dabar sudaro 18 % administratorių kategorijoje ir 17,7 % delegacijų vadovų kategorijoje, palyginti su atitinkama šių šalių gyventojų skaičiaus dalimi, kuri sudaro 21 %; pabrėžia, kad įdarbinant ir skiriant darbuotojus reikia siekti geografinės pusiausvyros; mano, kad tolygus geografinis atstovavimas EIVT yra itin svarbus ir padėtų pasiekti geresnių šios tarnybos veiklos rezultatų, ir ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant šio tikslo;

18.  atkreipia dėmesį į pastangas, dedamas siekiant gerinti lyčių pusiausvyrą ir pašalinti potencialias karjeros kliūtis; ragina EIVT toliau stengtis mažinti lyčių disbalansą, ypač turint mintyje vyresniojo lygmens darbuotojų kategoriją;

19.  vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl to, kad per mažai moterų EIVT eina atsakingas pareigas (204 vyrai ir 55 moterys delegacijose, o vyresniosios vadovybės atveju santykis yra 42 su 4, t. y. tik 8,7 % moterų); ragina įgyvendinti lygių galimybių planą, ypač atsižvelgiant į vadovaujamąsias pareigas, siekiant kuo greičiau panaikinti šį disbalansą;

20.  pažymi, kad 2013 m. pasiektas Tarnybos nuostatuose nustatytas tikslas, kad bent trečdalis administratorių (AD) lygmens darbuotojų EIVT būtų valstybių narių diplomatai; vis dėlto pažymi, kad yra palyginti daug iš valstybių narių komandiruotų nacionalinių ekspertų (2014 m. birželio mėn. jų buvo 397), ir prašo išsamiau paaiškinti jų statusą ir (arba) įgaliojimus bei EIVT biudžeto patiriamas išlaidas;

21.  pakartoja praėjusių metų prašymą jam pateikti išsamią visų EIVT turimų žmogiškųjų išteklių lentelę, kurioje šie ištekliai būtų suskirstyti pagal lygį, lytį ir pilietybę; pažymi, kad ši lentelė turėtų būti automatiškai įtraukiama į institucijos metinę veiklos ataskaitą;

22.  vis dėlto apgailestauja, kad dar nepasiekta didesnė geografinė pusiausvyra ir ragina EIVT geriau užtikrinti geografinę pusiausvyrą, ypač skiriant į vadovaujamąsias arba delegacijos vadovų pareigas; pakartoja, kad reikia geresnės valstybių narių geografinės pusiausvyros visais administracijos lygmenimis, ir primygtinai ragina EIVT taikyti priemones, kuriomis būtų prisidedama prie geresnio ir labiau suderinto atstovavimo visoms valstybėms narėms;

23.  mano, kad Sąjungos specialiųjų įgaliotinių pareigos yra labai neaiškios, nėra tinkamai stebimos ir nevykdoma veiklos rezultatų analizė; siūlo siekiant panaikinti šią spragą įtraukti juos į EIVT;

24.  primena, jog svarbu Sąjungos specialiųjų įgaliotinių biudžetą iš bendros saugumo ir gynybos politikos veiklos lėšų perkelti į EIVT biudžetą, kad būtų galima geriau remti įtraukimą į EIVT;

25.  palankiai vertina pokyčius, įgyvendintus žmogiškųjų išteklių srityje, nors pritaria Audito Rūmų pastaboms, kad delegacijoms reikia kompetencijos konkrečiomis temomis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Sąjungos delegacijoms trūksta politinių skyrių darbuotojų, taip pat už bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) veiklos planavimą ir misijų vykdymą atsakingų darbuotojų; taip pat pažymi, kad Sąjungos delegacijos susiduria su praktiniais sunkumais siekdamos gauti ir nagrinėti žvalgybos pranešimus; ragina Komisiją kartu su EIVT parengti suderintą delegacijos darbuotojų profilio tobulinimo metodą;

26.  pažymi, kad EIVT ir toliau skiria nepakankamai lėšų išoriniams vidaus politikos aspektams ir kad jai trūksta darbuotojų, jog ji galėtų tinkamai prisidėti prie finansinių priemonių programavimo, todėl taip mažinamas Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumas;

27.  mano, kad šiuo krizės laikotarpiu ir apskritai mažinant biudžetą Sąjungos institucijų darbuotojų išvažiuojamųjų seminarų (angl. away days) išlaidos turėtų būti sumažintos ir, kiek įmanoma, jie turėtų vykti pačiose institucijų patalpose, nes tokiais išvažiuojamaisiais seminarais sukuriama pridėtinė vertė nepateisina tokių didelių išlaidų;

28.  ragina EIVT geriau apžvelgti įdarbinimo procedūrų sąnaudas; ragina EIVT pokalbiams dėl darbo taikyti pažangius sprendimus, pvz., vaizdo konferencijas, ir pagal galimybes pateikti panašius pasiūlymus dėl darbuotojų mokymo;

29.  pakartoja, kad reikia, jog EIVT nustatytų reikalavimą naujai paskirtiems EIVT darbuotojams pateikti priesaikos deklaraciją, kad jie praeityje nėra dirbę žvalgybos tarnyboms;

30.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas geresnis valstybių narių išorės santykių tarnybų ir EIVT koordinavimas ir bendradarbiavimas, neignoruojant horizontaliųjų teminių klausimų;

31.  pabrėžia, kad užtikrinus geresnį valstybių narių bendradarbiavimą jų užsienio ir saugumo politikos klausimais ir aktyviai nustatant bendrus veiksmus, kuriuos palaipsniui galėtų perimti EIVT siekiant, kad Sąjunga būtų stipresnė ir veiksmingesnė pasaulinio masto veikėja, būtų galima sutaupyti daug lėšų;

32.  pabrėžia, kad turėtų būti toliau plėtojama darbo praktika, kuria siekiama užtikrinti bendradarbiavimą su Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD (DEVCO) ir remti teminius padalinius (pvz., Konfliktų prevencijos ir saugumo politikos direktoratą);

33.  pabrėžia, kad teminiai padaliniai turėtų dalyvauti visais programavimo etapais siekiant išvengti, kad konfliktų prevencija, taikos stiprinimas, lyties ir žmogaus teisių klausimai nebūtų aspektai, į kuriuos atsižvelgiama paskutinę minutę;

34.  mano, kad atskirų valstybių narių užsienio politika ir toliau turi labai daug įtakos dabartinei Sąjungos užsienio politikai; pabrėžia, kad Sąjungos užsienio politikos rezultatus daugiausia lemia tai, jog paliekamos nuošalyje valstybės, turinčios konkrečios kompetencijos kai kurių vykstančių konfliktų, visų pirma Ukrainos ir Rusijos konflikto, klausimais; ragina EIVT nuosekliai tai stebėti ir atsižvelgti į galimą poveikį, kurį tam tikrų valstybių narių užsienio politika daro Sąjungos užsienio politikai;

35.  pabrėžia, kad svarbu pripažinti ir remti sunkų civilinio ir karinio personalo, dislokuoto labiausiai neramumų krečiamose ir pavojingose pasaulio vietose, kur ES taip pat turi būti atstovaujama ir vykdyti savo veiklą, darbą; mano, kad šiuo požiūriu labai svarbu, kad tie darbuotojai, kurie gyvena ir dirba kasdien patirdami didelį spaudimą tiek saugumo, tiek judumo, tiek šeimos susijungimo ir (arba) perskyrimo ir kultūrinių bei socialinių veiksnių atžvilgiu, galėtų gauti aukščiausio lygio apsaugą ir saugumą, ir taip pat galėtų naudotis atitinkamu lankstumu; pritaria šių delegacijų saugumo išlaidų biudžeto didinimui; mano, kad būtų naudinga gauti palyginamuosius EIVT darbuotojų ir valstybių narių išorės darbuotojų, dirbančių tokiomis sąlygomis, duomenis;

36.  primygtinai teigia, kad reikia supaprastinti paramos delegacijoms biudžeto schemą; pabrėžia sudėtingą delegacijų, kuriose mažiausiai darbuotojų, padėtį, nes taisyklės dėl leidimų vykdyti mokėjimus suteikimo tarp EIVT ir Komisijos darbuotojų yra sudėtingos ir nelanksčios; ragina EIVT ir Komisiją ištirti galimybes supaprastinti leidimo naudoti lėšas suteikimo procedūrą laikantis finansų kontrolės taisyklių;

37.  pažymi, kad delegacijos vadovas ir toliau patiria didžiulę administracinę naštą dėl šiuo metu Sąjungos delegacijoms taikomų finansinių taisyklių, todėl delegacijos vadovas atitraukiamas nuo jo pirminės politinio darbo atsakomybės; ragina EIVT ir Komisiją rasti šio klausimo sprendimą, kuris galėtų apimti dalinį finansinių taisyklių pakeitimą, jei dėl to kartu nepablogėtų delegacijų finansinio valdymo kokybė ir drausmė; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad lėšos administracinėms išlaidoms padengti nuolat naudojamos tiek pagal EIVT, tiek pagal Komisijos biudžeto eilutes, todėl be reikalo komplikuojamos finansinės procedūros;

38.  atkreipia dėmesį į nevienodas sąlygas, taikomas Sąjungos darbuotojams delegacijose, palyginti su Sąjungos darbuotojais BUSP misijose tose pačiose vietose, laisvadienių, skrydžių, priedų ir kitų išmokų aspektais; prašo išsamiai palyginti išmokas, mokamas, pavyzdžiui, nuo 2014 m. sausio 1 d. Sąjungos darbuotojams delegacijose ir Sąjungos darbuotojams BUSP misijose Mogadiše (Somalis) ir Bangyje (Centrinės Afrikos Respublika), ir prašo pagrįsti, kodėl taikomos nevienodos sąlygos;

39.  pabrėžia, kad dėl pavojų, atsiradusių dėl konfliktų šalyse, esančiose Sąjungos pasienyje, taip pat dėl išaugusios teroristinės veiklos rizikos reikia užtikrinti didesnį Sąjungos vidaus ir išorės saugumą, todėl reikia užtikrinti didesnį BSGP misijų finansavimo lankstumą;

40.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu įsteigti Bendrų paslaugų centrą (BPC), kuris, teikdamas centralizuotą logistinę, viešųjų pirkimų ir administracinę pagalbą BSGP misijoms ir Sąjungos specialiesiems įgaliotiniams bei jų biurams, sudarytų sąlygas sutaupyti daug lėšų; apgailestauja dėl to, kad labai vėluojama įsteigti minėtą centrą, ir primygtinai ragina visus susijusius suinteresuotuosius subjektus siekti nedelsiant sudaryti susitarimą dėl ambicingo BPC, kuris būtų pajėgus veiksmingai remti misijas, ypač joms pradedant savo veiklą, standartizuoti darbo procesus ir užtikrinti greitesnius ir ekonomiškai efektyvesnius viešuosius pirkimus;

41.  primygtinai ragina EIVT siekti kuo didesnės naudos iš masto ekonomijos kuriant naujas sąveikas EIVT būstinėje ir delegacijose, taip pat bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir nacionalinėmis diplomatinėmis tarnybomis, laikantis tikros Sąjungos išorės politikos ir tarnybos principų; džiaugdamasis pažymi, kad vis dažniau Sąjungos delegacijos ir valstybių narių diplomatinės atstovybės dalijasi bendra darbo vieta, nors ši sąveika ir toliau lieka ribota; prašo EIVT toliau ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad bendros vietos atvejų būtų daugiau;

42.  prašo, kad EIVT prie metinės veiklos ataskaitos pridėtų pastatų politikos dokumentą, kadangi svarbu, jog tokios politikos išlaidos būtų tinkamai racionalizuotos ir nebūtų pernelyg didelės;

43.  ragina EIVT pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai 2013 m. sudarytų pastatų sutarčių sąrašą, įskaitant sutarčių duomenis, nurodyti šalį, kurioje sudaryta sutartis, ir sutarties trukmę, kaip buvo padaryta 2011 m. EIVT metinėje veiklos ataskaitoje, bei prašo EIVT tokius pačius duomenis apie pastatų sutartis pateikti ir savo 2014 m. metinėje veiklos ataskaitoje;

44.  pripažįsta, kad vis dar reikia imtis veiksmų, susijusių su konsulinėmis paslaugomis; pabrėžia, kad lėšų būtų galima sutaupyti, jeigu Sąjungos delegacijos teiktų konsulines paslaugas; ragina EIVT parengti išsamią tokios galimybės finansinio poveikio analizę ir ragina valstybes nares susitarti šiuo klausimu, kad būtų galima parengti suderintas taisykles bei teisės aktus;

45.  ragina Audito Rūmus į kitą savo metinę ataskaitą įtraukti tolesnių veiksmų, kurių EIVT ėmėsi atsižvelgdama į šioje rezoliucijoje nurodytas Parlamento rekomendacijas, apžvalgą.

(1) OL L 66, 2013 3 8. (2) OL C 403, 2014 11 13, p. 1. (3) OL C 398, 2014 11 12, p. 1. (4) OL C 403, 2014 11 13, p. 128. (5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

1.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas (2014/2080(DEC))

P8_TA(2015)0124 A8-0111/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2014)0510 – C8‑0149/2014)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2013 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0111/2015),

1.  patvirtina Teisingumo Teismo kancleriui, kad Teisingumo Teismo 2013 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, dalį (2014/2080(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 26 d. Europos ombudsmenės sprendimą, pagal kurį užbaigiamas jos iniciatyva atliktas tyrimas OI/1/2014/PMC dėl informavimo apie pažeidimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0111/2015),

1.  su pasitenkinimu pažymi, jog Audito Rūmai savo 2013 m. metinėje ataskaitoje pažymėjo, kad, atlikus auditą klausimais, susijusiais su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais, didelių trūkumų nenustatyta;

2.  džiaugiasi, kad Audito Rūmai, remdamiesi savo audito darbu, padarė išvadą, jog apskritai per 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atliekant mokėjimus, susijusius su institucijų ir įstaigų administracinėmis ir kitomis išlaidomis, esminių klaidų nenustatyta;

3.  pažymi, kad 2013 m. Teisingumo Teismo turėti asignavimai siekė 354 880 000 EUR (348 300 000 EUR 2012 m.) ir kad įvykdymo lygis buvo 96,3 proc.; apgailestauja, kad 2013 m. panaudojimo lygis sumažėjo, palyginti su 2012 m., kai jis siekė 98,6 proc.;

4.  pažymi, kad biudžeto vykdymo lygis galėjo būti žemesnis dėl to, kad į 2013 m. skirtus pradinius asignavimus buvo įtrauktas siūlomas atlyginimų ir pensijų patikslinimas, kuris sudarė beveik 6 000 000 EUR, tačiau Taryba šio patikslinimo vis dėlto nepatvirtino; pabrėžia, kad priežastys, dėl kurių buvo priimtas netikėtas sprendimas dėl atlyginimų koregavimo, nebegalioja, nes 2014 m. buvo pasiektas susitarimas dėl naujų Pareigūnų tarnybos nuostatų;

5.  vis dėlto pažymi, kad Teisingumo Teismo biudžetas yra tik administracinis, didelė dalis lėšų panaudota išlaidoms, susijusioms su institucijoje dirbančiais asmenimis; atkreipia dėmesį į panaudojimo lygio sumažėjimo pagrindimą, pateikiamą Teisingumo Teismo 2013 finansinių metų veiklos ataskaitoje;

6.  pažymi, kad 2013 m. Teisingumo Teismas užbaigė nagrinėti 701 bylą (2012 m. užbaigtos 595 bylos), jam buvo pateiktos nagrinėti 699 naujos bylos (2012 m. 632), įskaitant 450 apeliacijų ir prašymų priimti prejudicinį sprendimą; patvirtina teigiamus statistinius rezultatus ir mano, kad, nors ir pasiekta gerų rezultatų, dar esama pagerinimo galimybių;

7.  pažymi, kad 2013 m. Bendrasis Teismas gavo nagrinėti 790 naujų bylų, išnagrinėjo 702 bylas, o 1325 bylos liko neišnagrinėtos, taigi apskritai teisminių procesų skaičius yra didesnis nei 2012 m.; taip pat pažymi, kad teisminio proceso trukmė truputį sutrumpėjo; pažymi, kad, nors sukurta devintoji kolegija, tai nepadėjo padidinti Bendrojo Teismo efektyvumo 2013 m., tačiau, nepaisydamas to, dar kartą pakartoja savo poziciją, kad būtina didinti Bendrojo Teismo žmogiškuosius išteklius;

8.  pažymi, kad 2013 m. Tarnautojų teismas užbaigė 184 bylas (palyginti: 2012 m. –121 bylą) – tai yra 52 % padidėjimas, ir taip sumažino nagrinėjamų bylų skaičių 24 bylomis (t. y. jo vėlavimas sumažėjo 11 %); yra įsitikinęs, kad Tarnautojų teismo panaikinimas nėra tinkamas sprendimas, stengiantis įveikti ilgalaikį Tarybos vykdomą blokavimą;

9.  mano, kad dar esama galimybių pagerinti padėtį naudojantis Teisingumo Teismo turimais ištekliais; pabrėžia, kad 2013 m. įvykdytos vidaus reformos, t. y. tai, kad sukurta nauja Bendrojo Teismo kolegija ir naujas generalinio advokato postas, pertvarkytos Darbo tvarkos taisyklės, apibrėžiančios Teisingumo Teismo veikimą, ypač kalbų vartojimo ir informatikos srityse, ir numatytos kitos papildomos taisyklės, prisidėjo prie tam tikrų teigiamų sistemos pokyčių, leidusių pagerinti išteklių optimizavimą; ragina Teisingumo Teismą tęsti darbą šia linkme;

10.  rekomenduoja reorganizuoti instituciją taip, kad būtų geriau atskirtos teisminės ir administracinės funkcijos ir taip struktūra labiau atitiktų Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį, jog teisėjai daugiau nebeturėtų priimti sprendimo ieškiniuose dėl aktų, kuriuose tiesiogiai dalyvavo jų valdžios institucijos;

11.  primena, kad, atsakydamas į 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliuciją, Teisingumo Teismas nurodo, jog rengiant daugiau teismo posėdžių ir priimant daugiau sprendimų produktyvumas labai nepadidėtų; nurodo, kad, kita vertus, Teisingumo Teismas prašė padidinti teisėjų skaičių; ragina Teisingumo Teismą prašyti surengti išorės tarpusavio peržiūrą, kad siekiant rasti Teisingumo Teismo iškeltų problemų sprendimus būtų galima naudoti išorės priemones;

12.  pabrėžia, kad Teisingumo Teisme labai svarbu laikytis daugiakalbystės principo, nes turi būti užtikrinta ne tik vienoda galimybė susipažinti su Teisingumo Teismo praktika, bet ir užtikrintos lygios galimybės ginčuose Teisingumo Teisme dalyvaujančioms šalims;

13.  apgailestauja, kad vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą gauta nepakankamai informacijos dėl teisėjų vykdomos išorės veiklos sąrašo; prašo Teisingumo Teismo savo tinklapyje paskelbti registrą, jame nurodant išsamią informaciją apie kiekvieno teisėjo išorės veiklą ir poveikį Sąjungos biudžetui;

14.  prašo Teisingumo Teismą dviejų vertėjų pareigūnų pensininkų, kurie sudarė vertimo sutartis, byloje pateikti ataskaitą, kuri leistų patikrinti, ar ši padėtis atitinka Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų reikalavimus interesų konflikto ir atlyginimo atžvilgiu;

15.  prašo Teisingumo Teismo apsvarstyti galimybę Teisingumo Teismo kanceliarijas sujungti į vieną kanceliariją, kad būtų užtikrintas geresnis teismų procedūrinių veiksmų koordinavimas;

16.  atkreipia dėmesį į padarytus programos „e-Curia“ patobulinimus; pripažįsta, kad dar neišnaudotos visos šios programos galimybės; rekomenduoja Teisingumo Teismui parengti planą siekiant paskatinti visas valstybes nares naudotis programa;

17.  pripažįsta, kad 2013 m. pradėtas skaitmeninių Teisingumo Teismo praktikos ataskaitų rengimo projektas, kuriuo siekiama pakeisti popierinių Teisingumo Teismo praktikos ataskaitų rengimą; mano, kad šį projektą buvo galima įgyvendinti anksčiau;

18.  mano, kad Teisingumo Teismas, atsižvelgiant į metinėje veiklos ataskaitoje pateikiamus duomenis, gali dar sumažinti popierinių versijų skaičių nepakenkdamas savo įsipareigojimams;

19.  atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m. Teisingumo Teismas surengė pirmąją tiesioginę transliaciją internetu, skatina Teisingumo Teismą toliau naudotis šia technologija ir plėsti jos taikymą įtraukiant su veikla susijusius aspektus;

20.  pripažįsta, kad Teisingumo Teisme vertimo žodžiu kokybė yra labai svarbi ir kad neįmanoma kontroliuoti posėdžių skaičiaus; visgi mano, kad įmanoma veiksmingiau planuoti posėdžių tvarkaraštį; siūlo, kad Teisingumo Teismas, pasinaudodamas tarpinstituciniais ryšiais, pasidomėtų kitų institucijų šioje srityje taikoma geriausia praktika;

21.  atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo politiką, pagal kurią pirmenybė teikiama vidaus išteklių naudojimui, visų pirma vertimo raštu paslaugų srityje; supranta, kad sudėtinga rasti teisinių žinių turinčių ir tam tikras kalbas mokančių vertėjų; visgi yra labai susirūpinęs dėl labai didelės nepanaudotų asignavimų sumos (2 200 000 EUR), numatytos laisvai samdomų vertėjų raštu paslaugoms; taigi mano, kad prireikus užsakomųjų paslaugų naudojimas turėtų sudaryti galimybes taip pat daugiau sutaupyti;

22.  prašo Teisingumo Teismą apsvarstyti galimybę specifiniais atvejais taikyti vertimo raštu sistemą „pagal poreikį“ ir dažniau naudotis technologijomis pagrįstomis vertimo raštu priemonėmis;

23.  prašo Teismo, jei informacija Sąjungos piliečiams nėra labai svarbi, kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti poreikį versti raštu;

24.  susirūpinęs pažymi, kad skirtingų Sąjungos institucijų vertimo raštu kainos labai skiriasi; todėl prašo, kad Tarpinstitucinė darbo grupė vertimo raštu klausimu nustatytų tų skirtumų priežastis ir pasiūlytų išeitis, kad šis disbalansas būtų panaikintas ir vertimo raštu kainos būtų kiek įmanoma labiau suvienodintos visiškai laikantis kokybės ir kalbų įvairovės reikalavimų; pažymi, kad šiuo tikslu darbo grupė turėtų atnaujinti institucijų bendradarbiavimą, kad būtų dalijamasi gerosios praktikos pavyzdžiais ir rezultatais, taip pat nustatomos sritys, kuriose galima stiprinti institucijų bendradarbiavimą ar susitarimus; pažymi, kad vienas iš darbo grupės tikslų taip pat turėtų būti parengti bendrą metodiką, kad vertimo raštu sąnaudas visos institucijos pateiktų vienodai ir kad būtų paprasčiau jas analizuoti ir palyginti; pažymi, kad darbo grupė šiuos rezultatus turėtų pateikti iki 2015 m. pabaigos; prašo visų institucijų aktyviai dalyvauti Tarpinstitucinės darbo grupės veikloje; atsižvelgdamas į tai, primena, kaip svarbu Sąjungos institucijose laikytis daugiakalbystės, kad visiems Sąjungos piliečiams būtų galima užtikrinti vienodas sąlygas ir vienodas galimybes;

25.  mano, kad krizės laikotarpiu ir apskritai mažinant biudžetą Sąjungos institucijų darbuotojų išvažiuojamųjų seminarų (angl. away days) išlaidos turėtų būti sumažintos ir, kiek įmanoma, jie turėtų vykti pačiose institucijų būstinėse, nes jų sukuriama pridėtinė vertė nepateisina tokių didelių išlaidų;

26.  tikisi, kad Teisingumo Teismas toliau ieškos naujų vidaus sinergijos galimybių, visų pirma vertimo raštu ir žodžiu srityse;

27.  pakartoja prašymą, kad kaip atitinkamų metų metinės veiklos ataskaitos priedas būtų pateikiama Teisingumo Teismo posėdžių darbotvarkė;

28.  rekomenduoja nustatyti keletą objektyvių kriterijų siekiant apibrėžti pernelyg ilgą uždelsimo priimant sprendimus laikotarpį;

29.  apgailestauja, kad aukščiausioje institucijos vadovybėje nesama po 2004 m. prisijungusių valstybių narių atstovų; pakartoja, kad reikia geresnės geografinės pusiausvyros visais administracijos lygmenimis;

30.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Teisingumo Teisme yra nepakankamai atsakingas pareigas einančių moterų (70 proc. – 30 proc.); pageidauja, kad būtų pradėtas įgyvendinti lygių galimybių planas, ypač atsižvelgiant į vadovaujamąsias pareigas, siekiant kuo greičiau panaikinti šį disbalansą;

31.  pažymi, kad Teisingumo Teismo taikomos oficialių automobilių naudojimo privatiems tikslams taisyklės yra panašios į kitų institucijų taikomas taisykles; mano, kad šias taisykles reiktų atnaujinti siekiant sumažinti išlaidas, visų pirma naudojimo privatiems tikslams atveju;

32.  ragina Teisingumo Teismą sumažinti narių ir personalo naudojamų oficialių automobilių skaičių ir Parlamentui pateikti sutaupytų lėšų ataskaitą; todėl mano, kad reikės persvarstyti skyrimą į vairuotojų pareigybes; atkreipia dėmesį į tai, kad už išplėstines privačias vairuotojų paslaugas moka Sąjungos mokesčių mokėtojai;

33.  mano, kad Teisingumo Teismas turėtų gerinti savo įsipareigojimus aplinkosaugos srityje toliau plėtodamas esamas priemones, kuriomis siekiama mažinti teršalų išmetimą, ir su aplinkosauga susijusius kriterijus įtraukti į viešuosius pirkimus;

34.  atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo įsipareigojimą toliau gerinti laiku atliekamos įdarbinimo ir viešųjų pirkimų procedūrų stebėsenos ir kontrolės sistemą; remia Teisingumo Teismo pastangas toliau stebėti išmokų valdymą ir gerinti savo veiklos efektyvumą;

35.  mano, kad vykdant derybų procedūrą sudarytų sutarčių suma yra gana didelė; prašo išsamiai informuoti apie šių sprendimų priežastis;

36.  ragina Teisingumo Teismą, laikantis galiojančių konfidencialumo ir duomenų apsaugos taisyklių, į savo metinės veiklos ataskaitas įtraukti užbaigtų OLAF bylų, kuriose institucija ar joje dirbantys asmenys buvo tyrimų objektas, rezultatus ir pasekmes;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingumo Teismo pastatų politika pridedama prie metinės veiklos ataskaitos;

38.  su pasitenkinimu pažymi, kad Teisingumo Teismas parengė visapusišką ir išsamią metinės veiklos ataskaitą ir į ją įtraukė nuodugnią informaciją apie savo žmogiškųjų išteklių valdymą, kaip to buvo prašęs Parlamentas;

39.  yra susirūpinęs dėl vėlavimo patvirtinti informavimo apie pažeidimus vidaus taisykles; ragina Teisingumo Teismą nedelsiant jas įgyvendinti.

(1) OL L 66, 2013 3 8. (2) OL C 403, 2014 11 13, p. 1. (3) OL C 398, 2014 11 12, p. 1. (4) OL C 403, 2014 11 13, p. 128. (5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

1.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai (2014/2081(DEC))

P8_TA(2015)0125 A8-0113/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2014)0510 – C8‑0155/2014)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2013 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0113/2015),

1.  patvirtina Audito Rūmų generaliniam sekretoriui, kad Audito Rūmų 2013 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai, dalį (2014/2081(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0113/2015),

1.  pažymi, kad siekiant Audito Rūmams taikyti tuos pačius skaidrumo ir atskaitomybės principus, kuriuos jie taiko savo audituojamoms įstaigoms, Audito Rūmų metinės ataskaitos auditą atlieka išorės auditorius – įmonė „PricewaterhouseCoopers SAR“; atkreipia dėmesį į auditoriaus nuomonę, kad finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai atspindi Europos Audito Rūmų finansinę būklę;

2.  pabrėžia, kad 2013 m. Audito Rūmų galutiniai asignavimai iš viso siekė 142 761 000 EUR (2012 m. – 142 477 000 EUR) ir kad bendras biudžeto įvykdymo lygis buvo 92 proc.; apgailestauja, kad 2013 m. panaudojimo lygis sumažėjo, palyginti su 2012 m. (96 proc.);

3.  visgi pažymi, kad Audito Rūmų biudžetas yra tik administracinis, didelė dalis lėšų panaudota išlaidoms, susijusioms su institucijoje dirbančiais asmenimis; atkreipia dėmesį į panaudojimo lygmens sumažėjimo pagrindimą, pateikiamą Audito Rūmų 2013 m. biudžeto ir finansų valdymo ataskaitoje;

4.  atkreipia dėmesį į naują Audito Rūmų 2013–2017 m. strategiją, parengtą siekiant kuo labiau gerinti savo kaip Sąjungos išorės auditoriaus vaidmenį; pritaria 2013 m. parengtam planui ir jame numatytam ketinimui gerinti veiklos audito ataskaitų kokybę ir kiekybę didinant jų veiksmingumą ir jiems skirtų išteklių naudojimą; taip pat atkreipia dėmesį tai, kad šių ataskaitų skaičius nuo 2008 m. padidėjo 60 proc. ir pabrėžia, kad dėl kokybės neturėtų nukentėti kiekybė;

5.  primena Audito Rūmams, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija 2012 m. Bendro požiūrio į decentralizuotas agentūras 54 punkte susitarė, kad už visus užsakomųjų išorės auditų aspektus visiška atsakomybė ir „toliau tenka Europos Audito Rūmams, kurie administruoja visas reikiamas administracines ir viešųjų pirkimų procedūras ir iš savo biudžeto finansuoja šias procedūras ir visas kitas su užsakomaisiais išorės auditais susijusias išlaidas“; tikisi, kad Audito Rūmai laikysis šio Bendro požiūrio ir sutarties bei sumokės agentūros išorės auditoriams;

6.  prašo Audito Rūmų atlikti Teisingumo Teismo kanceliarijų sujungimo į vieną kanceliariją, siekiant užtikrinti geresnį teismų procedūrinių veiksmų koordinavimą, auditą;

7.  palankiai vertina Audito Rūmų vidaus reformos programą, įtrauktą į jų 2013–2017 m. strategiją ir paremtą 2014 m. kolegialia ataskaita, Parlamento pranešimu dėl būsimos Audito Rūmų veiklos ir pačių Audito Rūmų vidaus analize; ragina Audito Rūmus reguliariai informuoti Parlamentą apie reformos eigą ir vykdymą;

8.  mano, kad Audito Rūmų darbo programoje būtina numatyti tam tikrą lankstumą siekiant užtikrinti galimybę greitai prisitaikyti prie svarbių nenumatytų įvykių, kuriems gali prireikti ypatingų auditų arba dėmesio, taip pat atsisakyti programoje numatytų temų, kurios nebėra aktualios; taip pat mano, kad svarbu, jog Audito Rūmai taikytų tam tikrą diversifikaciją ir ieškotų pusiausvyros ir neskirtų per daug ir per dažnai dėmesio tam tikriems veiklos sektoriams; atkreipia Audito Rūmų dėmesį į teisės aktų leidėjų politinius prioritetus ir Sąjungos piliečiams didelį susidomėjimą keliančius klausimus, kaip tai nurodė Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas;

9.  pritaria Audito Rūmų pastangoms daugiau išteklių skirti veiklos auditams; primena, jog Audito Rūmai turėtų užtikrinti, kad auditoriai, kuriems pavedama atlikti specialius auditus, turėtų būtinų techninių žinių ir metodinę kompetenciją;

10.  primena Audito Rūmams, kad reikia gerinti laiko planavimą, ypač rengiant Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas, tačiau nepabloginant jų kokybės; apgailestauja, kad vis dar neįvykdomas ilgalaikis tikslas audito rezultatus pateikti laiku; rekomenduoja Audito Rūmams nusistatyti tikslą sutrumpinti kiekvieno veiklos audito plano etapo trukmę;

11.  pažymi, kad Audito Rūmų metodika turi būti nuosekli ir taikoma visoms valdymo sritims; mano, kad dėl tolesnio derinimo galėtų atsirasti Audito Rūmų neteisėto sandorio taikant tiesioginį ir pasidalijamąjį valdymą apibrėžčių nenuoseklumas;

12.  pažymi, kad vidutinis laikas, per kurį parengiama specialioji ataskaita, kaip ir 2012 m., tebėra, 20 mėnesių; apgailestauja, kad Audito Rūmai nepasiekė strateginio tikslo – specialiąsias ataskaitas parengti vidutiniškai per 18 mėnesių; ragina Audito Rūmus prie kiekvienos specialiosios ataskaitos pridėti informaciją apie bendrąsias aplinkybes ir informaciją apie atitinkamus ataskaitos rengimo etapus;

13.  mano, kad specialiosiose ataskaitose pateikiamos rekomendacijos turėtų būti aiškesnės ir nuosekliai atskleisti teigiamą ir neigiamą atitinkamų šalių elgesį;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad pastarieji Parlamento Darbo tvarkos taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos siekiama didesnio Parlamento komitetų dalyvavimo įvairiose specialiųjų ataskaitų apimamose srityse, nepatenkino lūkesčių; įsipareigoja išnagrinėti, kaip būtų galima gerinti Audito Rūmų specialiosioms ataskaitoms taikomas parlamentines procedūras;

15.  pritaria auditą atliekančio personalo skaičiaus didinimui, kuris buvo nuolat vykdomas 2013 m.; pažymi, kad buvo sėkmingai įdarbinti nauji auditą atliekantys darbuotojai ir laisvų darbo vietų rodiklis 2013 m. pabaigoje, palyginti su 2012 m., sumažėjo;

16.  atkreipia dėmesį tai, kad Audito Rūmai pripažįsta, jog darbuotojus skiriant į vadovaujančias pareigas neatsižvelgia į geografinius kriterijus; atsižvelgdamas į tai, prašo Audito Rūmus padaryti viską, kad ateityje būtų išvengta didelio šiuo metu šioje institucijoje esančio disbalanso, visų pirma vadovaujančiose pareigose;

17.  apgailestauja, kad nedavė lauktų rezultatų 2012 m. Audito Rūmų pradėtas įgyvendinti lygių galimybių planas, pagal kurį siekiama užtikrinti lyčių pusiausvyrą, ypač vadovaujančių pareigų srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad iš 70 vadovaujančių pareigų ir skyrių vadovų etatų tik 21 etatą užima moterys ir, be to, šie etatai daugiausia yra Vertimo ir Administracijos direktoratuose; pabrėžia ir palankiai vertina tai, kad padidėjo moterų auditorių skaičius, o tai, be abejonės, paveiks moterų skaičių šios srities vadovaujančiose pareigose; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų įsipareigojimą greitai iš naujo peržiūrėti lygių galimybių planą ir surasti veiksmingus sprendimus, kurie sudarytų galimybes kuo greičiau pasiekti nustatytus šios srities tikslus;

18.  ragina Audito Rūmus į metinę veiklos ataskaitą įtraukti vadovaujančias pareigas užimančio personalo apžvalgą nurodant pasiskirstymą pagal pilietybę, lytį ir postą;

19.  su pasitenkinimu pažymi, kad pastatas K3 baigtas statyti pagal tvarkaraštį ir neviršijant biudžeto;

20.  prašo, kad Audito Rūmai prie metinės veiklos ataskaitos pridėtų pastatų strategiją, ypač atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad šiai politikai skirtos išlaidos būtų tinkamai racionalizuotos ir nebūtų pernelyg didelės;

21.   atkreipia dėmesį į didelius Audito Rūmų patiriamų vertimo raštu išlaidų skirtumus, priklausomai nuo kalbos (skirtumai kartais viršija daugiau kaip 100 EUR už puslapį priklausomai nuo kalbos); mano, kad tokie dideli kainų skirtumai, įskaitant netiesiogines išlaidas, turi būti analizuojami ir patikslinti;

22.  susirūpinęs pažymi, kad skirtingose Sąjungos institucijose vertimo raštu išlaidos labai skiriasi; todėl ragina Tarpinstitucinę darbo grupę vertimo raštu klausimu nustatyti tokių skirtumų priežastis ir pasiūlyti sprendimus, kad šis disbalansas būtų panaikintas ir vertimo raštu išlaidos būtų suvienodintos kartu visapusiškai užtikrinant kokybę ir kalbų įvairovę; atsižvelgdamas pažymi, kad darbo grupė turėtų atnaujinti institucijų bendradarbiavimą, kad būtų dalijamasi gerosios praktikos pavyzdžiais ir rezultatais, taip pat nustatomos sritys, kuriose galima gerinti institucijų bendradarbiavimą ar susitarimus; be to, vienas iš darbo grupės tikslų turėtų būti parengti bendrą metodiką, kad vertimo raštu išlaidas visos institucijos pateiktų vienodai ir būtų paprasčiau jas analizuoti ir lyginti; pažymi, kad darbo grupė šiuos rezultatus turėtų pateikti iki 2015 m. pabaigos; ragina visas Sąjungos institucijas aktyviai dalyvauti Tarpinstitucinės darbo grupės veikloje; atsižvelgdamas į tai, primena, kaip svarbu Sąjungos institucijose užtikrinti daugiakalbystę, kad visiems Sąjungos piliečiams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir vienodos galimybės;

23.  mano, kad krizės laikotarpiu ir apskritai mažinant biudžetą Sąjungos institucijų darbuotojų išvažiuojamųjų seminarų (angl. away days) išlaidos turėtų būti sumažintos ir, kai tai įmanoma, jie turėtų vykti pačių institucijų patalpose, nes jų sukuriama pridėtinė vertė tokių didelių išlaidų nepateisina;

24.  pripažįsta, kad Audito Rūmai geriau ir tiksliau apibrėžė Koordinavimo, vertinimo, užtikrinimo ir plėtotės kolegijos kompetenciją ir atsakomybę; ragina Audito Rūmus ir toliau tęsti šį darbą ir prašo informuoti Parlamentą apie priemones, kurių imtasi siekiant pagerinti kolegijos veiklą;

25.  pažymi, kad 2013 m. Audito Rūmai informavo Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) apie iš viso 14 jų atlikto audito metu nustatytų įtariamo sukčiavimo atvejų ir apie 10 atvejų, apie kuriuos buvo pateiktas pranešimas; pažymi, kad OLAF nusprendė pradėti tyrimą septyniais iš 14 atvejų, o informacija apie kitus atvejus buvo nusiųsta kitai institucijai, kad pastaroji imtųsi tolesnių veiksmų;

26.  ragina Audito Rūmus, laikantis esamų konfidencialumo ir duomenų apsaugos taisyklių, į savo metinės veiklos ataskaitas įtraukti užbaigtų OLAF bylų, kuriose ši įstaiga ar joje dirbantys asmenys buvo tyrimų objektas, rezultatus ir pasekmes;

27.  pritaria vidaus auditoriaus pateiktai 2013 m. tolesnių veiksmų apžvalgai ir džiaugiasi padaryta pažanga nustatant finansinę ir veiklos riziką ir su ja susijusius prioritetus, taip pat rengiant tinkamas ją mažinančios kontrolės priemones;

28.  pažymi, kad informacijos saugumo politikai būtina koordinuota ir suderinta bendra saugumo strategija; pažymi, kad pagrindinėse Audito Rūmų valdymo srityse gali būti pagerintas administravimo veiksmingumas ir vidaus kontrolė;

29.  pažymi, kad Audito Rūmuose kaip institucijos audito priemonė pradėta taikyti nauja audito paramos sistemos (ASSYST) programa; prašo informuoti apie nustatytus su šia programa susijusius veiklos tikslus;

30.  atsižvelgia į tai, kad Audito Rūmai patvirtino, jog jie imasi visų įmanomų priemonių siekdami užtikrinti, kad komandiruočių asignavimai būtų naudojami griežtai laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų;

31.  taip pat pažymi, kad siekiant pagerinti kalbų mokymo administravimą pradėta naudoti nauja programinė įranga; tikisi, kad šios priemonės padės dar labiau gerinti kalbų mokymo valdymą;

32.  supranta Audito Rūmų norą įvertinti, kaip jie pristatomi žiniasklaidoje; visgi mano, kad Audito Rūmų pranešimai turėtų būti aiškesni; todėl siūlo, kad visų Audito Rūmų tekstų redagavimo kokybė būtų prižiūrima centralizuotai;

33.  vertina Audito Rūmų ir Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto bendradarbiavimą ir džiaugiasi, kad, Parlamentui paprašius, reguliariai teikiama grįžtamoji informacija; prašo, kad Audito Rūmai į savo metinę veiklos ataskaitą įtrauktų specialų skyrių apie veiksmus, kurių ėmėsi reaguodami į Parlamento rekomendacijas Audito Rūmams kitiems finansiniams metams, pateiktas per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, kaip tai daro didžioji dalis kitų institucijų; vis dėlto prašo Audito Rūmų ir biudžeto įvykdymą tvirtinančių institucijų vėl gerinti savo bendradarbiavimą siekiant, kad jų darbas būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis;

34.  mano, kad Audito Rūmų ataskaitos, ypač specialiosios ataskaitos, yra svarbus indėlis siekiant pereiti prie geresnio požiūrio į Sąjungos lėšų naudojimą; laikosi nuomonės, kad Audito Rūmų ataskaitos galėtų būti dar vertingesnės, jeigu į jas būtų įtrauktas tam tikras skaičius taisomųjų priemonių, kurių turėtų imtis Sąjunga, ir būtų nustatytas jų įvykdymo laikas, kad būtų įgyvendinti Sąjungos programos, fondo ar politikos nustatyti tikslai ir uždaviniai; taigi mano, kad laikantis veiksmingumo ir efektyvumo principų ir skiriant didesnį dėmesį rezultatams, ypač ilgalaikiams padariniams, pagerėtų Audito Rūmų vykdytinų tolesnių veiksmų procesas ir per jį būtų stebimas siūlomų rekomendacijų poveikis;

35.  ragina Audito Rūmus išnagrinėti galimybę anksčiau pateikti metinę ataskaitą, laikantis Sąjungos Finansiniame reglamente nustatytų reikalavimų.

(1) OL L 66, 2013 3 8. (2) OL C 403, 2014 11 13, p. 1. (3) OL C 398, 2014 11 12, p. 1. (4) OL C 403, 2014 11 13, p. 128. (5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.