2015 m. balandžio 30 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2009, nustatantis išskirtines prekybos priemones, skirtas Europos Sąjungos stabilizavimo ir asocijavimo procese dalyvaujančioms arba su juo susijusioms šalims ir teritorijoms, ir sustabdomas jo taikymas Bosnijai ir Hercegovinai (COM(2014)0386 – C8-0039/2014 – 2014/0197(COD))(1)

P8_TA(2015)0177 A8-0060/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 2 konstatuojamoji dalis (2)   Reglamente (EB) Nr. 1215/2009 nenumatyta galimybė laikinai sustabdyti išskirtinių prekybos priemonių taikymą tais atvejais, kai naudos gavėjai šiurkščiai ir sistemingai pažeidžia pagrindinius žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principus. Todėl tikslinga nustatyti tokią galimybę siekiant užtikrinti, kad būtų galima imtis skubių veiksmų, jeigu kurioje nors iš Europos Sąjungos stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujančių arba su juo susijusių šalių ir teritorijų būtų šiurkščiai ir sistemingai pažeidžiami pagrindiniai žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principai. (2)   Reglamente (EB) Nr. 1215/2009 nenumatyta galimybė laikinai sustabdyti išskirtinių prekybos priemonių taikymą tais atvejais, kai naudos gavėjai šiurkščiai ir sistemingai pažeidžia pagrindinius žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principus. Todėl tikslinga nustatyti tokią galimybę siekiant užtikrinti, kad būtų galima imtis skubių veiksmų, jeigu kurioje nors iš Europos Sąjungos stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujančių arba su juo susijusių šalių ir teritorijų būtų šiurkščiai ir sistemingai pažeidžiami pagrindiniai žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principai. Siekiant pažangos stojimo procese būtina laikytis demokratijos ir teisinės valstybės principų, žmogaus teisių ir mažumų apsaugos nuostatų; Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis (5)   Nuo stabilizacijos ir asociacijos proceso pradžios buvo sudaryti stabilizacijos ir asociacijos susitarimai su visomis susijusiomis Vakarų Balkanų šalimis, išskyrus Bosniją ir Hercegoviną bei Kosovą3. 2013 m. birželio mėn. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su Kosovu. (5)   nuo stabilizacijos ir asociacijos proceso pradžios buvo sudaryti stabilizacijos ir asociacijos susitarimai su visomis susijusiomis Vakarų Balkanų šalimis, išskyrus Bosniją ir Hercegoviną bei Kosovą3. 2014 m. gegužės mėn. buvo užbaigtos derybos dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su Kosovu ir 2014 m. liepos mėn. susitarimas buvo parafuotas; ______________ _______________ 3 Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos. 3 Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis (7)  Tačiau Bosnija ir Hercegovina kol kas nesutiko pritaikyti Laikinuoju susitarimu suteiktų prekybos koncesijų, kad būtų atsižvelgta į tradiciškai lengvatinę Kroatijos bei Bosnijos ir Hercegovinos prekybą pagal Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą. Tuo atveju, jei priimant šį reglamentą Europos Sąjunga ir Bosnija ir Hercegovina nebus pasirašiusios ir pradėjusios laikinai taikyti susitarimo dėl prekybos koncesijų pritaikymo, kaip nustatyta Stabilizacijos ir asociacijos susitarime ir Laikinajame susitarime, Bosnijai ir Hercegovinai suteiktų lengvatų taikymas turėtų būti sustabdytas 2016 m. sausio 1 d. Bosnijai ir Hercegovinai bei Europos Sąjungai pasirašius ir pradėjus laikinai taikyti susitarimą dėl Laikinajame susitarime nustatytų prekybos koncesijų pritaikymo, šios lengvatos turėtų būti vėl taikomos, (7)  tačiau Bosnija ir Hercegovina kol kas nesutiko pritaikyti Laikinuoju susitarimu suteiktų prekybos koncesijų, kad būtų atsižvelgta į tradiciškai lengvatinę Kroatijos bei Bosnijos ir Hercegovinos prekybą pagal Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą. Tuo atveju, jei priimant šį reglamentą Europos Sąjunga ir Bosnija ir Hercegovina nebus pasirašiusios ir pradėjusios laikinai taikyti susitarimo dėl prekybos koncesijų pritaikymo, kaip nustatyta Stabilizacijos ir asociacijos susitarime ir Laikinajame susitarime, Bosnijai ir Hercegovinai suteiktų lengvatų taikymas turėtų būti sustabdytas 2016 m. sausio 1 d. Bosnijai ir Hercegovinai bei Europos Sąjungai pasirašius ir pradėjus laikinai taikyti susitarimą dėl Laikinajame susitarime nustatytų prekybos koncesijų pritaikymo, šios lengvatos turėtų būti vėl taikomos, Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijos ir Komisija turėtų dėti daug daugiau pastangų, kad iki 2016 m. sausio 1 d. ir laikantis Laikinojo susitarimo būtų rastas abiems pusėms priimtinas sprendimas, ypač tarptautinės prekybos srityje; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) (7a)  būtina atsižvelgti į atitinkamų Vakarų Balkanų šalių ir teritorijų daromą nuolatinę pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje ir Kroatijos įstojimą į Sąjungą ir su tuo susijusį poreikį pritaikyti Laikinąjį susitarimą su Bosnija ir Hercegovina. Šiame kontekste taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi remti Bosnijos ir Hercegovinos ES perspektyvą, kaip nustatyta 2014 m. gruodžio 15 d. Užsienio reikalų tarybos išvadose. Tose išvadose dar kartą pakartota, kad Bosnijos ir Hercegovinos politinė vadovybė turi įtvirtinti integracijai į ES būtinas reformas į visų atitinkamų institucijų darbą ir kad visais valdžios lygmenimis reikia užtikrinti funkcionalumą ir veiksmingumą tam, kad Bosnija ir Hercegovina galėtų pasirengti būsimai narystei ES; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 7 b konstatuojamoji dalis (nauja) (7b)  Europos Sąjunga lieka įsipareigojusi remti Bosnijos ir Hercegovinos europinę perspektyvą ir tikisi, kad šalies politiniai vadovai tęs reformas, kuriomis skatinamos veikiančios institucijos ir užtikrinamos vienodos teisės trims šalį sudarančioms tautoms ir visiems Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio -1 punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1215/2009 14 a konstatuojamoji dalis (nauja) -1) Įterpiama ši konstatuojamoji dalis: „(14a) siekiant užtikrinti tinkamą demokratinę šio reglamento taikymo priežiūrą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl būtinų I ir II priedų pakeitimų ir techninių patikslinimų, kai iš dalies pakeičiami Kombinuotosios nomenklatūros kodai ir TARIC poskyriai, dėl būtinų patikslinimų suteikus prekybos lengvatas pagal kitus Europos Sąjungos ir šalių bei teritorijų, kurioms taikomas šis reglamentas, susitarimus ir priimant sprendimą sustabdyti lengvatų taikymą pagal šį reglamentą, jei nesilaikoma sąlygos dėl veiksmingo administracinio bendradarbiavimo siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, sąlygos gerbti žmogaus teises ir teisinės valstybės principus, taip pat sąlygos įgyvendinti veiksmingas ekonomines reformas ir bendradarbiauti regioniniu lygmeniu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais, vykusių rengiant ir įgyvendinant deleguotuosius aktus, rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos;“ Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1215/2009 2 straipsnio 3 dalis 1a)  2 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: 3.   Tuo atveju, jeigu šalis ar teritorija nesilaiko 1 arba 2 dalių, Komisija, pasinaudodama teise priimti įgyvendinimo aktus, gali visiškai ar iš dalies sustabdyti susijusios šalies ar teritorijos teisę naudotis šiame reglamente numatytomis lengvatomis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 3.   Tuo atveju, jeigu šalis ar teritorija nesilaiko 1 dalies a arba b punkto, Komisija, pasinaudodama teise priimti įgyvendinimo aktus, gali visiškai ar iš dalies sustabdyti susijusios šalies ar teritorijos teisę naudotis šiame reglamente numatytomis lengvatomis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 b punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1215/2009 7 straipsnio c punktas (naujas) 1b)  7 straipsnyje įrašomas šis punktas: c)  visiškai arba iš dalies sustabdyti atitinkamos šalies ar teritorijos teisę gauti išmokas pagal šį reglamentą, jeigu ta šalis ar teritorija nesilaiko šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose ir 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 c punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1215/2009 10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis 1c)  10 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip: 1.   Jei Komisija nustato, kad yra pakankamai medžiagos, įrodančios šalių ir teritorijų, nurodytų 1 straipsnyje, sukčiavimą arba kad jos neužtikrina kilmės įrodymų norint verifikuoti reikalaujamo administracinio bendradarbiavimo, arba kad labai išaugo eksportas į Bendriją ir jis viršija normalius gamybos ir eksporto pajėgumus, arba kad nesilaikoma 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, ji gali imtis priemonių, sustabdančių visas šiuo reglamentu numatytas priemones arba jų dalį trims mėnesiams, jei ji pirma: 1.   Jei Komisija nustato, kad yra pakankamai medžiagos, įrodančios šalių ir teritorijų, nurodytų 1 straipsnyje, sukčiavimą arba kad jos neužtikrina kilmės įrodymų norint verifikuoti reikalaujamo administracinio bendradarbiavimo, arba kad labai išaugo eksportas į Bendriją ir jis viršija normalius gamybos ir eksporto pajėgumus, arba kad nesilaikoma 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatų, ji gali imtis priemonių, sustabdančių visas šiuo reglamentu numatytas priemones arba jų dalį trims mėnesiams, jei ji pirma:

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A8-0060/2015).

2015 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl krikščionių persekiojimo pasaulyje, atsižvelgiant į teroristų grupuotės „al-Shabaab“ įvykdytas studentų žudynes Kenijoje (2015/2661(RSP))

P8_TA(2015)0178 RC-B8-0382/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kenijos,

–  atsižvelgdamas į antrą kartą iš dalies pakeistą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas), ypač į jo 8, 11 ir 26 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini 2014 m. lapkričio 23 d. pareiškimą dėl 28 civilių keliautojų žudynių ir 2015 m. balandžio 3 d. pareiškimą dėl žudynių Garisos universitete,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 9 d. vykusio 497-ojo Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos posėdžio metu paskelbtą pranešimą spaudai dėl teroristinio išpuolio Garisoje (Kenija),

–  atsižvelgdamas į Kenijos oro pajėgų antpuolį prieš grupuotės „al-Shabaab“ mokymo stovyklas Somalyje, surengtą reaguojant į žudynes Garisos universitete,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl tarptautinės humanitarinės teisės,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi naujausias teroristinis išpuolis Garisoje (Kenija) buvo nukreiptas prieš jaunimą, švietimą, t. y. prieš šalies ateitį; kadangi jauni žmonės yra vilties ir taikos simbolis bei būsimi šalies vystymosi garantai; kadangi švietimas yra itin svarbus kovojant su smurtiniu ekstremizmu ir fundamentalizmu;

B.  kadangi per pastaruosius mėnesius visame pasaulyje labai padidėjo išpuolių prieš religines mažumas, ypač krikščionis, skaičius; kadangi kasdien žiauriai nužudomi, sumušami ir sulaikomi krikščionys, daugiausia džihadistų teroristų kai kuriose Arabų pasaulio dalyse;

C.  kadangi krikščionys – labiausiai persekiojama religinė grupė; kadangi ekstremizmas ir tokio pobūdžio persekiojimas tampa svarbiu veiksniu, lemiančiu masinės migracijos reiškinį; kadangi yra duomenų, kad kasmet pasaulyje nužudoma daugiau kaip 150000 krikščionių;

D.  kadangi 2015 m. vasario 15 d. grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“/Da'esh“ Libijoje nukirto galvas 21 Egipto koptų krikščioniui;

E.  kadangi Garisoje užpuolikai tyčia parinko ne musulmonus ir atskyrė krikščionis, kuriuos žiauriai nužudė; kadangi grupuotė „Al-Šabab“ atvirai ir viešai paskelbė karą prieš regione gyvenančius krikščionis;

F.  kadangi vaikų ir jaunimo teisių apsauga bei įgūdžių, švietimo ir inovacijų stiprinimas yra būtini siekiant sukurti daugiau ekonominių, socialinių ir kultūrinių galimybių bei skatinti šalies vystymąsi;

G.  kadangi grupuotė „al-Shabaab“ nuolat vykdo išpuolius prieš studentus, mokyklas ir kitas švietimo įstaigas, kadangi, be kita ko, 2009 m. gruodžio mėn. savižudis sprogdintojas nužudė 19 žmonių medicinos studentų mokslo baigimo ceremonijos metu Mogadiše Somalyje, o 2011 m. spalio mėn. teroristinė grupuotė prisiėmė atsakomybę už sprogdinimus, kurių metu žuvo 70 žmonių, įskaitant studentus, laukiančius egzaminų rezultatų Švietimo ministerijoje (taip pat Mogadiše);

H.  kadangi 2015 m. kovo 25 d. mažiausiai 15 žmonių žuvo per grupuotės „al-Shabaab“ Mogadišo viešbutyje įvykdytą išpuolį ir kadangi tarp išpuolio metu nužudytų asmenų buvo nuolatinis Somalio atstovas Jungtinių Tautų Organizacijoje Ženevoje (Šveicarija) Yusufas Mohamedas Ismailas Bari-Bari;

I.  kadangi nuo 2011 m. spalio mėn., kai Kenijos kariai įžengė į pietinį Somalį dalyvauti su Somalio karinėmis pajėgomis suderintoje operacijoje prieš „al-Shabaab“ kontroliuojamas teritorijas po to, kai ši teroristų grupuotė paėmė keturias įkaites, Kenijoje padaugėjo išpuolių prieš civilius gyventojus;

J.  kadangi nuo 2011 m. lapkričio mėn. Kenijos kariai dalyvauja Afrikos Sąjungos misijoje Somalyje (AMISOM), kurią 2007 m. sausio 19 d. įsteigė Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo taryba ir kuriai 2007 m. vasario 20 d. leidimą suteikė JT Saugumo Taryba (rezoliucija Nr. 1744(2007), neseniai leidusi Afrikos Sąjungai iki 2015 m. lapkričio 30 d. toliau vykdyti šią misiją (rezoliucija Nr. 2182 (2014));

K.  kadangi kovojant su teroristų grupuote „al-Shabaab“ labiausiai prisidėjo Etiopijos kariuomenė, šiek tiek mažiau prisidėjo Ugandos kariuomenė;

L.  kadangi grupuotė „al-Shabaab“ užmezgė ryšius su kitomis islamistų grupuotėmis Afrikoje, pvz., su grupuote „Boko Haram“ Nigerijoje ir su Islamiškojo Magribo „Al Kaida“;

M.  kadangi teroristų grupuotė „al-Shabaab“ reguliariai vykdo sprogdinimus ir žudo, visų pirma, civilius gyventojus Somalyje, taip pat ir kaimyninėse šalyse, pvz., Kampaloje (Uganda) 2010 m. liepos mėn., bet kur kas dažniau Kenijoje, kur tik didelio masto veiksmai patraukė tarptautinės bendruomenės dėmesį, o mažesni išpuoliai vyksta nuolat;

N.  kadangi grupuotė „al-Shabaab“ prisiėmė atsakomybę už 2014 m. liepos mėn. įvykdytus antpuolius šiuose Kenijos pakrantės kaimuose: Hindi, Gamba, Lamu ir Tana upės, per kuriuos daugiau kaip šimtas žmonių buvo nužudyta, taip pat už du išpuolius Mandelos grafystėje 2014 m. pabaigoje, per kuriuos 64 žmonės buvo nužudyti;

O.  kadangi po teroristinio išpuolio Garisos universitete Kenijos vyriausybė pagrasino JT Pabėgėlių agentūrai (UNHCR), kad per tris mėnesius uždarys Dadaab'o pabėgėlių stovyklą; kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras įspėjo, kad tai turės itin didelių humanitarinių ir praktinių pasekmių; kadangi Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlių statuso draudžiama versti pabėgėlius grįžti į teritorijas, kuriose jų gyvybei arba laisvei gresia pavojus;

P.  kadangi Afrikos nuolatinės parengties pajėgos dar nedalyvauja operacijose ir kadangi ES pareiškė norą kaip jos Afrikai skirtos saugumo strategijos elementą paremti Afrikos taikos palaikymo pajėgumus;

Q.  kadangi pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo 11 straipsnį „Taikos kūrimo, konfliktų prevencijos ir sprendimo srityje taikomi veiksmai visų pirma apima paramą politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių galimybių subalansavimui visuose visuomenės sluoksniuose, demokratinio teisėtumo ir valdymo veiksmingumo stiprinimui, veiksmingų mechanizmų, skirtų taikiam grupių interesų sutaikinimui, nustatymui, [...] skiriamųjų linijų tarp skirtingų visuomenės sluoksnių panaikinimui, o taip pat paramai aktyviai ir organizuotai pilietinei visuomenei.“;

1.  griežtai smerkia 2015 m. balandžio 2 d. grupuotės „al-Shabaab“ sąmoningai įvykdyta teroristinį išpuolį Garisoje, per kurį jie nužudė 147 jaunus nekaltus universiteto studentus ir sužeidė dar 79; ryžtingai smerkia visus žmogaus teisių pažeidimus, ypač kai žmonės žudomi dėl jų religijos, įsitikinimų arba etninės kilmės;

2.  dar kartą smerkia 2014 m. vasarą įvykdytus grupuotės „al-Shabaab“ išpuolius keliuose Kenijos pakrantės kaimuose, įskaitant Mpeketonį, kur 50 žmonių buvo įvykdyta mirties bausmė; griežtai smerkia 2013 m. rugsėjo 24 d. įsiveržimą į Nairobio „Westgate“ prekybos centrą, kuriame buvo rasti 67 žuvusių žmonių kūnai; smerkia 2015 m. kovo 25 d. grupuotės „al-Shabaab“ Mogadiše įvykdytą išpuolį, kurio metu žuvo nuolatinis Somalio atstovas Jungtinių Tautų Organizacijoje Ženevoje (Šveicarija) ambasadorius Yusuf Mohamed Ismail Bari-Bari;

3.  reiškia užuojautą aukų šeimoms, Kenijos Respublikos žmonėms ir vyriausybei; palaiko visus Kenijos žmones, jiems susidūrus su šiais pasibjaurėtinais agresijos išpuoliais;

4.  primena, kad religijos laisvė yra pagrindinė teisė, ir griežtai smerkia visų formų smurtą ir diskriminaciją dėl religijos;

5.  smerkia prieš krikščionių bendruomenes nukreiptus išpuolius skirtingose šalyse , ypač atsižvelgiant į tai, kad neseniai 12 krikščionių, laivu vykstantys iš Libijos, buvo išmesti už borto ir į 2015 m. balandžio 19 d. įvykdytas 30 Etiopijos krikščionių žudynes ir išreiškia solidarumą su aukų šeimomis;

6.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad keletoje pasaulio regionų surengtų terorizmo aktų kaltininkai piktnaudžiauja religija, taip pat didelį nerimą dėl netolerancijos, represijų ir smurto, nukreiptų prieš krikščionis, atvejų plitimo, visų pirma kai kuriose Arabų pasaulio dalyse; smerkia manipuliavimą religija įvairiuose konfliktuose; smerkia tai, kad visame pasaulyje bažnyčios vis dažniau tampa išpuolių taikiniu, pvz., 2015 m. kovo 15 d. Pakistane per tokį išpuolį žuvo 14 žmonių; griežtai smerkia krikščionių sulaikymus, dingimus, kankinimus, pavergimą ir viešuosius mirties bausmės vykdymus Šiaurės Korėjoje; patvirtina ir remia neatimamą visų Irake ir Sirijoje gyvenančių religinių ir etninių mažumų, įskaitant krikščionis, teisę oriai, lygiateisiškai ir saugiai gyventi savo istorinėse ir tradicinėse tėvų žemėse; pažymi, kad regione ištisus amžius įvairių religinių grupių nariai taikiai sugyveno;

7.  primygtinai ragina ES institucijas laikytis SESV 17 straipsnyje numatyto įsipareigojimo palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su bažnyčiomis ir religinėmis, filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis, taip užtikrinant, kad krikščionių ir kitų religinių bendruomenių persekiojimo klausimas būtų pirminės ES reikšmės klausimas;

8.  smerkia tai, kad grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“/Da'esh“ taiko Sirijoje ir Irake senovinį įstatymą, vad. „dhimmi paktą“, siekdama apiplėšti krikščionis, nustatydama mokesčius už religiją ir apribojimus bei grasindama mirties bausme už jų nesilaikymą;

9.  dar kartą patvirtina savo solidarumą su visais skirtingose Afrikos dalyse persekiojamais krikščioniais, ypač atsižvelgiant į naujausius žiaurumus Libijoje, Nigerijoje ir Sudane;

10.  smerkia ir atmeta visus klaidingus islamo idėjos interpretavimus, kuriais siekiama sukurti žiaurią, smurtinę, totalitarinę, represinę ir ekspansyvią ideologiją, pateisinančią krikščionių mažumų naikinimą; ragina musulmonų lyderius besąlygiškai pasmerkti visus teroristinius išpuolius, įskaitant išpuolius prieš religines bendruomenes ir mažumas, visų pirma krikščionis;

11.  ragina skubiai atlikti išsamius, nešališkus ir veiksmingus tyrimus siekiant nustatyti kaltininkus ir patraukti atsakomybėn šių smerktinų teroristinių išpuolių vykdytojus, organizatorius, finansuotojus ir rėmėjus;

12.  pripažįsta, kad veiksmingas atsakas turi būti organizuojamas derinant veiksmus su kitomis Afrikos šalimis ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Tarybą spręsti saugumo ir teroristų grėsmės šiame regione klausimus bendradarbiaujant su Afrikos Sąjunga, remiant jos svarbias pastangas kovoje su grupuote „al-Shabaab“ vykdant Afrikos Sąjungos misiją Somalyje; primygtinai ragina Europos Sąjunga tvirtai paremti žemyno ir regiono konfliktų valdymo mechanizmų, ypač Afrikos nuolatinės parengties pajėgų, įgyvendinimą

13.  ragina Kenijos vyriausybę prisiimti atsakomybę ir imtis priemonių reaguojant tiek į grupuotės „al-Shabaab“ smurtą, tiek į jo atsiradimo priežastis; mano, kad saugumą galima pasiekti tik tinkamai sprendžiant susiskaldymo Kenijos politinėje ir pilietinėje visuomenėje bei vystymosi disbalanso tarp regionų problemas; mano, kad derėtų apgailestauti dėl pavėlavusios policijos pajėgų reakcijos; visų pirma primygtinai ragina vyriausybę nenaudoti teroristinių išpuolių kaip preteksto piliečių laisvėms suvaržyti; ragina Kenijos valdžios institucijas pagrįsti savo kovos su terorizmu strategiją teisinės valstybės principu ir pagarba pagrindinėms teisėms; primygtinai tvirtina, kad būtina užtikrinti kovos su terorizmu politikos demokratinę ir teisminę priežiūrą;

14.  primygtinai ragina Kenijos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų išvengta bet kokio susiskaldymo pagal tikėjimą bei musulmonų bendruomenės ir grupuotės „al-Shabaab“ gretinimo, taip pat imtis visų priemonių siekiant užtikrinti, kad šalies socialinės pažangos ir ekonominio augimo bei stabilumo, taip pat jos gyventojų orumo ir žmogaus teisių labui būtų išsaugota šalies vienybė; ragina Kenijos vyriausybę, opozicijos lyderius ir religinius vadovus spręsti istorinių marginalizacijos nuoskaudų, regioninio šalies pasidalijimo bei institucinės diskriminacijos klausimus ir užtikrinti, kad kovos su terorizmu operacijos būtų nukreiptos tik prieš nusikaltėlius, o ne platesniu mastu prieš etnines ir religines bendruomenes;

15.  primena Europos išorės veiksmų tarnybai ir valstybėms narėms jų įsipareigojimus pagal 2012 m. birželio mėn. priimtą ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje užtikrinti, kad visų formų kovos su terorizmu dialoguose su trečiosiomis valstybėmis būtų keliamas žmogaus teisių klausimas;

16.  ragina ES įgyvendinti karinės mokymo misijos programą Kenijoje ir tiekti šiuolaikišką įrangą, bendradarbiauti su Kenijos kariuomene ir policijos pajėgomis ir jas apmokyti, siekiant kovoti su terorizmu ir užkirsti kelią tolesniam grupuotės „al-Shabaab“ plitimui;

17.  ragina Kenijos vyriausybę dėti visas pastangas, kad būtų laikomasi teisės viršenybės principo, žmogaus teisių, demokratijos principų ir pagrindinių laisvių, taip pat ragina ES orientuoti jos tarptautinį partnerį šia linkme, sutelkti finansavimą siekiant sustiprinti esamas valdymo programas, kad būtų užtikrintas nacionalinis saugumas, taika ir stabilumas šalyje ir regione; primygtinai tvirtina, kad su didėjančiu grupuotės „al-Shabaab“ smurtu turėtų būti kovojama kartu su kaimyninėmis šalimis; prašo ES suteikti visą šiam klausimui spręsti būtiną finansinę, logistinę ir ekspertų paramą, įskaitant galimybę panaudoti Afrikos taikos priemonę ir ES krizių valdymo priemones;

18.  ragina Kenijos saugumo pajėgas užtikrinti teisėtus atsakomuosius veiksmus į teroristų keliamą grėsmę; ragina Kenijos vyriausybę pagal tarptautinės teisės normas užtikrinti šalies teritorijoje esančių pabėgėlių stovyklų saugumą ir apsaugą;

19.  pabrėžia, kad tarptautinis terorizmas finansuojamas iš neteisėto pinigų plovimo, išpirkų, turto prievartavimo, prekybos narkotikais ir korupcijos; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, susijusį su dalijimusi operatyviniais duomenimis apie pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą;

20.  dar kartą pakartoja, kad remia visas iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti dialogą ir abipusę religinių ir kitų bendruomenių pagarbą; ragina visas religines institucijas skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvos kovojant su neapykanta ir smurtiniu bei ekstremistiniu radikalizavimu;

21.  smerkia švietimo įstaigų ir patalpų pasirinkimą kaip teroristinių išpuolių taikinį kaip būdą pakenkti švietimui ir sumenkinti visų piliečių orumą, taip pat išprovokuoti bendruomenių susiskaldymą ir tarpusavio nepasitikėjimą; primena, kad 2014 m. džihado teroristų grupuotės „Boko Haram“ mergaičių krikščionių pagrobimas Nigerijos Čibuko mieste ir jų dingimas buvo pasmerktas visame pasaulyje;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kenijos vyriausybei, Afrikos Sąjungos institucijoms, Tarpvyriausybinei vystymo institucijai (IGAD), Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai bei AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams.

2015 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ISIL / „Da'esh“ vykdomo kultūros objektų naikinimo (2015/2649(RSP))

P8_TA(2015)0179 RC-B8-0375/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, Tarybai ir Komisijai dėl ISIL / „Da'esh“ vykdyto kultūros paveldo vietovių naikinimo (O-000031/2015 – B8-0115/2015 ir O‑000032/2015 – B8-0116/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 167 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „Sąjunga veikia siekdama skatinti valstybes nares bendradarbiauti“, ypač „europinės reikšmės kultūros paveldo išsaugojimo ir apsaugos“ srityje, ir kad „Sąjunga ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą kultūros srityje su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis“,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto(1),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1210//2003 dėl tam tikrų konkrečių ekonominių ir finansinių santykių su Iraku apribojimo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2465/96(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1332/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje(3), priimtą remiantis 2013 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimu 2013/760/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai(4), ypač 11c straipsnį dėl Sirijos kultūros vertybių importo, eksporto ir perdavimo,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. liepos 20 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2001/555/BUSP dėl Europos Sąjungos palydovų centro sukūrimo(5), iš dalies pakeistus Tarybos bendraisiais veiksmais 2009/834/BUSP(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio mėn. Tarybos rezoliuciją dėl neoficialaus kultūros vertybių srityje veikiančių teisėsaugos institucijų ir ekspertų tinklo (ES CULTNET) sukūrimo (14232/2012),

–  atsižvelgdamas į 1954 m. Hagos kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos antrąjį protokolą (1999 m.),

–  atsižvelgdamas į 1970 m. lapkričio 14 d. UNESCO Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1972 m. lapkričio 16 d. UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 17 d. UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. UNESCO Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) Konvenciją dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 12 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2199 dėl grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui, kurią kelia grupuotės „Al-Qaeda“ teroro aktai(7),

–  atsižvelgdamas į 1964 m. Venecijos chartiją dėl paminklų ir jų kompleksų konservavimo ir restauravimo, pagal kurią sukuriama tarptautinė senovinių pastatų konservavimo ir restauravimo sistema,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 17 d. priimtą Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ypač į 8 straipsnio 2 dalies b punkto ix papunktį, kuriame „tyčinis religijos, švietimo, meno, mokslo ar labdaros objektų, istorijos paminklų, ligoninių ir kitų vietų, kur laikomi ligoniai ir sužeistieji, užpuldinėjimas, jei šie objektai nėra kariniai“ pripažįstamas karo nusikaltimu,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(8), kurios 211 punkte pažymima, kad už tyčinį kultūros ir meno paveldo naikinimą, kuris šiuo metu vyksta Irake ir Sirijoje, turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn kaip už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 6 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Elementai ES regioninės strategijos Sirijos ir Irako, taip pat grupuotės „Islamo valstybė“ (arab. Da'esh) keliamos grėsmės klausimu“ (JOIN(2015)0002), kuriame Komisija ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pripažino, kad siekiant duoti atkirtį krizėms Sirijoje ir Irake kultūros paveldo naikinimo ir plėšimo ir „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimas yra labai svarbūs;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi pastaruoju metu ekstremistų grupuotės, susijusios būtent su Islamo valstybe Irake ir Sirijoje (ISIL / „Da’esh“), tikslingai niokojo daugybę Sirijos ir Irako archeologių, religinių ir kultūrinių kompleksų ir kadangi UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova šiuos sistemingus išpuolius prieš kultūros paveldą pavadino kultūriniu valymu;

B.  kadangi, pasak UNESCO, vartojant kultūrinio valymo sąvoką kalbama apie iš anksto apgalvotą strategiją, kuria siekiama sunaikinti kultūros įvairovę sąmoningai taikantis į asmenis, kurių tapatybę apibrėžia jų kultūra, etninė kilmė arba religija, kartu vykdant suplanuotus išpuolius prieš jų šlovinimo, atminties ir ugdymo vietas, ir kadangi kultūrinio valymo strategiją, kurią matome Irake ir Sirijoje, atspindi išpuoliai prieš kultūros paveldą – jie gali būti nukreipti prieš fiziškai, materialiai ir statiniais įkūnijamą kultūros raišką – taip pat prieš mažumas ir nematerialiąją kultūros raišką, pvz., papročius, tradicijas ir tikėjimą(9);

C.  kadangi kai kurie kultūros paveldo naikinimo aktai konkrečiomis aplinkybėmis gali būti laikomi nusikaltimais žmoniškumui(10); kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto 7 straipsnio 1 dalies h punkte nustatyta, kad tokie aktai, ypač nukreipti prieš religinės ar etninės grupės narius, gali būti prilyginami persekiojimo nusikaltimams;

D.  kadangi tokie kultūrinių ir istorinių vietovių ir objektų naikinimo aktai nėra nauji ir su tuo susidurta ne tik Irake ir Sirijoje; kadangi, pasak UNESCO, kultūros paveldas yra svarbi bendruomenių, grupių ir atskirų asmenų kultūrinės tapatybės ir socialinės sanglaudos dalis ir kad tyčinis jo naikinimas gali turėti neigiamų pasekmių žmogaus orumui ir žmogaus teisėms(11); pabrėždamas, kad UNESCO ir kitos organizacijos teigia, jog kultūrinių ir religinių kompleksų ir objektų plėšimas ir jų kontrabanda Irake ir Sirijoje, vykdomi ISIL / „Da’esh“, yra būdas padėti finansuoti ISIL / „Da’esh“ vykdomą teroristinę veiklą, taigi galiausiai meno ir kultūros vertybės tampa karo ginklais;

E.  kadangi Europos Sąjungai skyrus finansavimą 2014 m. kovo 1 d. UNESCO kartu su strateginiais partneriais inicijavo trejų metų trukmės projektą „Skubi Sirijos paveldo apsauga“, kurios pirmutinis tikslas – skubiai užtikrinti Sirijos kultūros paveldo apsaugą;

F.  kadangi Europos Sąjunga ratifikavo 2005 m. spalio 20 d. priimtą Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo – pirmą tarptautinį dokumentą, kuriame pripažįstamas dvejopas – ekonominis ir kultūrinis – kultūros vertybių pobūdis, „todėl neturėtų būti manoma, kad jos turi vien tik komercinę vertę“;

G.  kadangi 1970 m. lapkričio 17 d. priimta UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo konvencija ir 1995 m. birželio 24 d. priimta UNIDROIT konvencija dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų yra dokumentai, itin svarbūs pasaulio kultūros paveldo apsaugai stiprinti,

H.  kadangi neteisėta prekyba kultūros vertybėmis pagal savo mastą šiuo metu yra trečia po prekybos narkotikais ir ginklais, kadangi šiai neteisėtai prekybai vadovauja organizuoti nusikaltėlių tinklai ir kadangi esami nacionaliniai ir tarptautiniai mechanizmai nėra nei tinkamai parengti, nei pakankamai remiami, kad šis klausimas galėtų būti sprendžiamas(12);

I.  kadangi, nors kova su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis nėra konkreti Europos Sąjungos kompetencijos sritis, nes kaip tokia nėra apibrėžta Sutartyse, ji patenka į ne vieną ES kompetencijos sritį, pvz., į vidaus rinkos, laisvės, saugumo ir teisingumo, kultūros, taip pat bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) sritis;

J.  kadangi skubiai būtinas geresnis kovos su neteisėta prekyba istorinėmis kultūros vertybėmis koordinavimas ir glaudesnis bendradarbiavimas siekiant skatinti informavimą, informacijos mainus ir užtikrinti teisinių sistemų stiprinimą; kartu primindamas, kad 2011 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose dėl kovos su nusikaltimais kultūros vertybių srityje ir jų prevencijos valstybėms narėms, be kita ko, rekomenduojama stiprinti teisėsaugos pareigūnų, kultūros institucijų ir privačių organizacijų bendradarbiavimą;

K.  kadangi remiantis 2012 m. spalio mėn. Tarybos rezoliucija buvo sukurtas neoficialus kultūros vertybių srityje veikiančių teisėsaugos institucijų ir ekspertų tinklas (ES CULTNET), kurio pagrindinis tikslas yra gerinti informacijos, susijusios su neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis prevencija, mainus, taip pat ieškoti informacijos apie nusikaltėlių tinklus, įtariamus dalyvavimu vykdant neteisėtą prekybą, ir ja keistis;

L.  kadangi 2015 m. kovo 28 d., šeštadienį, UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova Bagdade inicijavo kampaniją „#Unite4Heritage“, kurios tikslas – telkti pasaulinę paramą kultūros paveldui apsaugoti naudojantis socialinių tinklų galia;

1.  griežtai smerkia ISIS Sirijoje ir Irake vykdomą tyčinį kultūrinių, archeologinių ir religinių objektų naikinimą;

2.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai imtis reikiamų politinio lygmens veiksmų atsižvelgiant į 2015 m. vasario 12 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2199, kad būtų nutraukta neteisėta prekyba iš Sirijos ir Irako teritorijos išvežamomis kultūros vertybėmis konflikto tose šalyse laikotarpiais ir taip užkirstas kelias naudotis jomis kaip finansavimo šaltiniu;

3.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pasinaudoti kultūros diplomatija ir kultūrų dialogu kaip skirtingų bendruomenių sutaikymo ir sunaikintų vietų atstatymo priemone;

4.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, ES ir jos valstybes nares įgyvendinti apsaugos priemones prie ES išorės sienų, kad būtų užkirstas kelias Sirijos ir Irako kultūros vertybių kontrabandai į Sąjungą, ir veiksmingai bendradarbiauti imantis bendrų veiksmų kovai su prekyba Sirijos bei Irako kilmės artefaktais Europoje, nes labai didelė prekybos Artimųjų Rytų menu dalis yra skirta Europos, taip pat Jungtinių Valstijų ir Persijos įlankos regiono rinkoms;

5.  todėl siūlo Komisijai, vadovaujantis 2015 m. vasario 12 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2199 17 punktu, dėmesį sutelkti į kovą su neteisėta prekyba kultūros artefaktais, ypač kultūros paveldo objektais, neteisėtai išvežtais iš Irako nuo 1990 m. rugpjūčio 6 d., o iš Sirijos – nuo 2011 m. kovo 15 d.; ragina Komisiją parengti koordinuotą kovos su šia neteisėta prekyba strategiją veikiant išvien su nacionalinio lygmens tyrimo tarnybų atsakingais asmenimis ir glaudžiai bendradarbiaujant su UNESCO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip ICOM (Tarptautinė muziejų taryba), ICOM Tarptautinis mėlynojo skydo komitetas (ICBS), Europolas, Interpolas, UNIDROIT (Tarptautinis privatinės teisės unifikavimo institutas), PMO (Pasaulio muitinių organizacija), ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių taryba) ir ICCROM (Tarptautinis kultūros vertybių išsaugojimo ir restauravimo studijų centras);

6.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pasinaudoti Europos palydovų centru Torechone, teikiančiu analizuojant palydovinius vaizdus gaunamą medžiagą ir šitaip padedančiu priimti sprendimus Sąjungai įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, tam kad Sirijoje ir Irake galima būtų stebėti saugomus archeologinius ir kultūros objektus ir sudaryti jų sąrašą ir paremti Sirijos archeologų veiklą, siekiant užkirsti kelią naujiems plėšimams ir išsaugoti civilių gyventojų gyvybes;

7.  ragina Komisiją sukurti galimybę valstybėms narėms sparčiai ir saugiai keistis informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant veiksmingai kovoti su neteisėta prekyba iš Irako ir Sirijos neteisėtai išvežtais kultūros artefaktais ir paraginti valstybes nares naudoti tarptautines policijai ir muitinės pareigūnams skirtas kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis priemones, kaip antai specialia Interpolo pavogtų meno kūrinių duomenų baze „I-24/7“ ir Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) ARCHEO programos internetinės komunikacijos priemone;

8.  ragina apsvarstyti galimybę kurti teisėjams, policijai ir muitinės pareigūnams, valdžios institucijoms ir rinkos dalyviams apskritai skirtas Europos mokymo programas siekiant sudaryti sąlygas kovojantiems su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis asmenims plėsti ir tobulinti savo žinias ir remti tokias iniciatyvas kaip Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) pasiūlyti e. mokymosi kursai Sirijos paveldo specialistams, teikiantys informaciją apie nelaimių rizikos valdymą, pirmosios pagalbos kultūros kolekcijoms priemones ir dokumentavimo metodus;

9.  ragina Komisiją užmegzti ryšius su tarptautiniais projektais, kuriuos pilietinė visuomenė vykdo kultūrinių vertybių, kurioms iškilo pavojus, apsaugos ir informavimo apie jas srityje, pavyzdžiui, AAAS geoerdvinių technologijų projektu, taip pat toliau remti mokslo darbuotojų bendruomenės veiklą, pavyzdžiui, Mosulo projektą, kurį sukūrė Pradinio mokymo tinklas, skirtas skaitmeniniam kultūros paveldui (finansuojamas Marie Skłodowskos-Curie veiklos dotacijomis);

10.  ragina Komisiją teikti didesnę paramą ICOM Tarptautinei neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis observatorijai, parengusiai Sirijos ir Irako antikvarinių objektų, kuriems gresia pavojus, Raudonąją knygą, sukurtą kaip priemonę muziejams, muitinės pareigūnams, policijos pareigūnams, prekiautojams meno kūriniais ir kolekcininkams, ir ketinančiai bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų mokymo ir tyrimų institutu (UNITAR) naudoti palydovinius vaizdus padėčiai vietoje stebėti;

11.  ragina ES ir valstybes nares rengti informuotumo didinimo kampanijas siekiant įtikinti žmones nepirkti ir nepardavinėti kultūros vertybių, kurios gaunamos neteisėtai prekiaujant karo zonose;

12.  ragina valstybes nares imtis reikiamų veiksmų siekiant į kovą su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis iš karo zonų įtraukti universitetus, mokslinių tyrimų įstaigas ir kultūros institucijas, inter alia, pasitelkiant etikos kodeksus;

13.  ragina Komisiją paremti UNESCO kampaniją „#Unite4Heritage“ inicijuojant informavimo kampaniją, kurios metu ypatingas dėmesys būtų skiriamas Irakui ir Sirijai, siekiant skatinti informavimą apie jų kultūros paveldo svarbą, apie tai, kaip plėšikaujant įgytos vertybės naudojamos teroristų veiklai finansuoti, ir apie galimas baudas už neteisėtą kultūros vertybių, gaunamų iš šių arba trečiųjų šalių, importą;

14.  ragina Komisiją stiprinti ir gerinti pagal 2012 m. spalio mėn. Tarybos rezoliuciją sukurto neoficialaus kultūros vertybių srityje veikiančių teisėsaugos institucijų ir ekspertų tinklo (ES CULTNET) veikimą (šio tinklo tikslas – gerinti keitimąsi informacija, susijusia su neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis prevencija) ir numatyti sukurti papildomą priemonę neteisėtai Sirijoje ir Irake pasisavintų kultūros vertybių įvežimui į ES kontroliuoti;

15.  ragina Tarybą stiprinti Eurojusto ir Europolo padalinius, skirtus padėti vykdyti tyrimus ir keistis žvalgybos informacija apie neteisėtą prekybą kultūros vertybėmis ir užkirsti tokiai prekybai kelią;

16.  ragina iš naujo pradėti vykdyti ICOM Tarptautinio mėlynojo skydo komiteto veiksmus;

17.  ragina Europos Sąjungą imtis reikiamų veiksmų bendradarbiaujant su UNESCO ir Tarptautiniu baudžiamuoju teismu siekiant išplėsti pagal tarptautinę teisę apibrėžtą nusikaltimų žmoniškumui kategoriją ir į ją įtraukti veiksmus, kuriais dideliu mastu sąmoningai gadinamas arba naikinamas žmonijos kultūros paveldas;

18.  ragina valstybes nares, dar neratifikavusias 1970 m. UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo konvencijos, 1995 m. UNIDROIT konvencijos ir 1954 m. Hagos kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos bei jos antrojo protokolo (1999 m.), tai padaryti;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, UNSECO generalinei direktorei, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 39, 2009 2 10, p. 1. (2) OL L 169, 2003 7 8, p. 6. (3) OL L 335, 2013 12 14, p. 3. (4) OL L 335, 2013 12 14, p. 50. (5) OL L 200, 2001 7 25, p. 5. (6) OL L 297, 2009 11 13, p. 18. (7) http://www.refworld.org/docid/54ef1f704.html (8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0076. (9) http://www.unesco.org/new/en/media-services/single-view/news/conference_report_heritage_and_cultural_diversity_at_risk_in_iraq_and_syria/ (10) Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai, Kordić & Čerkez, 2001 m. vasario 26 d., IT-95-14/2; 207–208 punktai. (11) UNESCO pareiškimas dėl tyčinio kultūros paveldo naikinimo, 2003 m. (12) http://www.africa-eu-partnership.org/newsroom/all-news/morocco-africa-eu-workshop-fight-against-illegal-trafficking-cultural-goods.

2015 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Maldyvuose (2015/2662(RSP))

P8_TA(2015)0180 RC-B8-0392/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Maldyvų,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 20 d. Europos Sąjungos bendrą vietos pareiškimą dėl pastarojo meto įvykių Maldyvuose, įskaitant baudžiamojo teismo teisėjo sulaikymą;

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 30 d. Europos Sąjungos bendrą vietos pareiškimą dėl grėsmių pilietinei visuomenei ir žmogaus teisėms Maldyvuose,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 24 d. Europos Sąjungos bendrą vidaus pareiškimą dėl teisinės valstybės principo Maldyvuose,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai 2014 m. balandžio 30 d. pareiškimą dėl leidimo taikyti mirties bausmę Maldyvuose,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai 2015 m. kovo 14 d. pareiškimą dėl buvusio Maldyvų prezidento Mohamedo Nasheedo nuteisimo,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra’ado Al Husseino 2015 m. kovo 18 d. pareiškimą dėl buvusio prezidento Mohamedo Nasheedo teismo proceso,

–  atsižvelgdamas į JT specialiosios pranešėjos teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais Gabrielos Knaul 2015 m. kovo 19 d. pareiškimą „Be sąžiningos ir nepriklausomos teisingumo sistemos demokratija Maldyvuose neįmanoma“,

–  atsižvelgdamas į ES rinkimų stebėjimo misijos Maldyvų Respublikos parlamento rinkimuose 2014 m. kovo 22 d. galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Maldyvai yra pasirašę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2015 m. kovo 13 d. buvęs Maldyvų prezidentas Mohamed Nasheed nuteistas 13 metų kalėjimo už kaltinimus terorizmu, nes jis 2012 m. sausio mėn. sulaikė tuometinį baudžiamojo teismo vyriausiąjį teisėją, dėl ko ES išreiškė savo susirūpinimą;

B.  kadangi prieštaringai vertinamas teismo procesas neatitiko nacionalinių ir tarptautinių teisingumo standartų, nepaisant Jungtinių Tautų ir ES raginimo teisines procedūras prieš buvusį prezidentą M. Nasheedą atlikti sąžiningai ir skaidriai;

C.  kadangi Mohamed Nasheed, seniai žinomas kaip atsidavęs taikiai kovai už žmogaus teises ir pliuralistinę demokratiją, keletą kartų buvo įkalintas per 30 metų trukusią prezidento Maumoono Abdulo Gayoono diktatūrą, ir ginčytinomis aplinkybėmis pasitraukė iš valdžios praėjus ketveriems metams po to, kai tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Maldyvų prezidentu;

D.  kadangi dėl Maldyvų teisminių institucijų politinio nepriklausomumo ir jų mokymų stokos kenkiama pasitikėjimui šalies teismų sistema tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu;

E.  kadangi buvę gynybos ministrai Tholhath Ibrahim ir Mohamed Nazim neseniai buvo nuteisti atitinkamai 10 ir 11 metų laisvės atėmimo, o buvęs Maldyvų parlamento (Medžliso) pirmininko pavaduotojas Ahmed Nazim buvo nuteistas 25 metams kalėjimo Maldyvuose; kadangi teigiama, jog jų teismo procesuose taip pat būta pažeidimų;

F.  kadangi opozicijos politikai ir toliau nuolat bauginami ir kadangi neseniai paskelbtoje Tarpparlamentinės sąjungos Parlamentų narių žmogaus teisių komiteto ataskaitoje nustatyta, kad Maldyvai yra viena iš pasaulio šalių, kuriose dėl išpuolių prieš opozicijoje esančius parlamento narius ir jų bauginimo padėtis yra prasčiausia;

G.  kadangi 2015 m. kovo 30 d. Maldyvų parlamentas priėmė Maldyvų kalėjimų ir lygtinio atleidimo nuo laisvės bausmės prieš terminą akto pakeitimą, pagal kurį atliekantieji laisvės atėmimo bausmę netenka narystės politinėje partijoje, ir kadangi taip Mohamed Nasheed bus de facto pašalintas iš aktyvios politinės veiklos ir bus užkirstas jam kelias dalyvauti 2018 m. prezidento rinkimuose;

H.  kadangi nuo 2015 m. vasario mėn. jau buvo areštuota mažiausiai 140 protestuotojų ir jie paleisti tik nustačius sąlygas, kurios stipriai apriboja jų teisę dalyvauti tolesnėse demonstracijose;

I.  kadangi pilietinės visuomenės organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai vis dažniau patyrė priekabiavimą, grėsmes ir išpuolius, įskaitant Maldyvų Žmogaus teisių komisiją, kuriai Aukščiausiajame teisme iškelta byla dėl kaltinimų valstybės išdavimu ir konstitucijos pažeidimu už pranešimo dėl žmogaus teisių padėties Maldyvuose pateikimą JT Žmogaus teisių tarybos visuotiniam periodiniam vertinimui; kadangi NVO buvo grasinama pašalinti jas iš registro;

J.  kadangi pastaraisiais metais spaudos laisvė yra stipriai slopinama, suimti trys žurnalistai, informavę apie politines demonstracijas, kuriose buvo raginama paleisti Mohamedą Nasheedą, o Ahmedas Rilwanas, valdžią kritikavęs žurnalistas, dingo 2014 m. rugpjūčio mėn., vis dar laikomas dingusiu ar baiminamasi, kad jis žuvo;

K.  kadangi politinė sumaištis kilo tvyrant nerimui dėl to, kad didėja islamistų karinė agresija Maldyvuose ir dėl radikalių pažiūrų jaunuolių, tariamai prisijungusių prie ISIS, skaičiaus;

L.  kadangi 2014 m. balandžio 27 d. Maldyvų parlamentas balsavo dėl mirties bausmės, galiojančios nuo 1954 m., moratoriumo nutraukimo, tokiu būdu sudarant sąlygas bausti nepilnamečius nuo septynerių metų, kurie gali būti laikomi atsakingais ir nubausti mirties bausme vos tik jiems sulaukus 18 metų; iki šio amžiaus jie paliekami kalėjime; kadangi tai prieštarauja Maldyvų, kaip Vaiko teisių konvencijos šalies, tarptautiniams žmogaus teisių įsipareigojimams;

M.  kadangi darbuotojai imigrantai kenčia priverstinį darbą, susiduria su tapatybės ir kelionės dokumentų konfiskavimu, išskaičiuojamu ar nesumokamu darbo užmokesčiu, vergavimu už skolas, Maldyvų valdžios institucijų buvo gąsdinami išsiuntimu dėl protestų prieš diskriminaciją ir smurtą po išpuolių prieš darbuotojus imigrantus;

N.  kadangi nedidelis skaičius moterų iš Šri Lankos, Tailando, Indijos, Kinijos, Filipinų, Rytų Europos, buvusių Sovietų sąjungos valstybių, Bangladešo ir Maldyvų yra prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais Maldyvuose aukos, o kai kurie vaikai Maldyvuose buvo išnaudojami seksualiai ir gali būti priverstinio darbo aukomis;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančių autoritarinio režimo Maldyvuose tendencijų, susidorojimo su politiniais oponentais, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės bauginimo, kadangi tai galėtų trukdyti pažangai, pasiektai per pastaruosius metus žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo šalyje taikymo srityse; ragina visas šalis susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie gali dar labiau pagilinti šią krizę, ir paisyti demokratijos ir teisinės valstybės principų;

2.  apgailestauja dėl rimtų pažeidimų buvusio prezidento Mohamedo Nasheedo teismo procese; primygtinai tvirtina, kad jis turėtų būti nedelsiant paleistas, o tuo atveju, jei sprendimas dėl jo nuteisimo būtų apskųstas, jo teisės turi būti visapusiškai gerbiamos laikantis Maldyvų tarptautinių įsipareigojimų, pačios šalies konstitucijos ir visų tarptautiniu mastu pripažintų teisingo bylos nagrinėjimo garantijų; primygtinai ragina ES delegaciją Šri Lankoje ir Maldyvuose reikalauti, kad jai būtų leista atidžiai stebėti apeliacinį procesą;

3.  pabrėžia, kad pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatas teisinės valstybės pagrindų gerbimas, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisingą teisinį procesą ir teismų sistemos nepriklausomumą yra esminiai demokratinio proceso aspektai; pabrėžia, kad su visais Maldyvų piliečiais, įskaitant buvusį prezidentą M. Nasheedą, turi būti elgiamasi remiantis šiais principais, kurie patys savaime yra svarbūs pliuralistinei visuomenei;

4.  ragina pradėti patikimą ir įtrauktų politinį procesą, kuriame dalyvautų visos demokratinės jėgos, kad Maldyvuose būtų galima atkurti ir išsaugoti stabilumą bei sugrąžinti šalį į kelią link demokratijos; ragina nedelsiant nutraukti politinių oponentų bauginimus; ragina Maldyvų vyriausybę imtis reikiamų priemonių, kad būtų atkurtas pasitikėjimas jos įsipareigojimu laikytis demokratijos, teismų nepriklausomumo ir teisinės valstybės principų, įskaitant pagarbą saviraiškos ir susirinkimų laisvei ir tinkamo teisinio proceso laikymąsi;

5.  ragina nedelsiant nutraukti politinį kišimąsi į Maldyvų teismų sistemą ir užtikrinti jos depolitizavimą; ragina skubiai imtis reformų siekiant užtikrinti Maldyvų teismų nešališkumą, kad šalies viduje ir tarptautiniu mastu būtų galima atkurti pasitikėjimą jų veikla; pabrėžia, kad šios reformos turėtų būti patvirtintos ir įgyvendintos nedelsiant;

6.  primena Maldyvų vyriausybei, kad šalies Konstitucija garantuoja teisę protestuoti ir kad paleidimo sąlygos, kurioms esant siekiama užkirsti kelią žmonėms dalyvauti taikiose demonstracijose, yra neteisėtos;

7.  ragina nedelsiant nutraukti visų formų smurtą, įskaitant smurtą prieš taikius protestuotojus, ir primena saugumo pajėgoms apie jų pareigą apsaugoti taikius demonstrantus nuo smurtinę veiklą vykdančių gaujų; ragina Maldyvų vyriausybę panaikinti nebaudžiamumą už smurto naudojimą prieš religinę toleranciją skatinančius žmones, taikius protestuotojus, kritišką žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę; ragina tokių smurtinių išpuolių vykdytojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

8.  ragina Maldyvų vyriausybę leisti atlikti tinkamą tyrimą dėl Ahmedo Rilwano dingimo;

9.  smerkia, kad Maldyvuose vėl įvesta mirties bausmė, ir primygtinai ragina Maldyvų vyriausybę ir parlamentą iš naujo paskelbti mirties bausmės moratoriumą;

10.  ragina visus veikėjus Maldyvuose konstruktyviai bendradarbiauti visose srityse, ypač klimato kaitos klausimu, kuris gali destabilizuoti šalį;

11.  ragina vietos valdžios institucijas visapusiškai laikytis minimalių kovos su prekyba žmonėmis standartų; palankiai vertina dedamas pastangas šiai problemai spręsti ir padarytą pažangą, tačiau pabrėžia, kad kovos su prekyba žmonėmis teisės aktų nuostatos turėtų būti nedelsiant įgyvendintos, nes rimtos problemos, kilusios užtikrinant šio teisės akto vykdymą ir nukentėjusiųjų apsaugą, išlieka;

12.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares įspėti apie žmogaus teisių padėtį Maldyvuose svetainėse, kuriose teikiamos rekomendacijos kelionių klausimais;

13.  primygtinai ragina ES vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei Europos išorės veiksmų tarnybą ir toliau atidžiai stebėti politinę situaciją Maldyvuose ir aktyviai veikti ES plėtojant dvišalius ryšius su šia šalimi bei tarptautiniuose daugiašaliuose forumuose, kad būtų galima pasiekti stabilumą, sustiprinti demokratiją ir teisinės valstybės principą bei užtikrinti, kad šalyje būtų visapusiškai gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms bei Maldyvų Respublikos parlamentui ir vyriausybei.

2015 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. Albanijos pažangos ataskaitos (2014/2951(RSP))

P8_TA(2015)0181 B8-0358/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES perspektyvos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26–27 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas ir į 2014 m. gruodžio 16 d. vykusio Bendrųjų reikalų tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos nuomonę dėl Albanijos paraiškos dėl narystės ES ir į 2014 m. birželio 4 d. Komisijos ataskaitą dėl Albanijos pažangos kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu bei teismų reformos srityse (COM(2014)0331),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą „Plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai 2014–2015 m.“ (COM(2014)0700) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2014 m. Albanijos pažangos ataskaita“ (SWD(2014)0304), taip pat į 2014 m. rugpjūčio 18 d. priimtą Albanijos orientacinį strategijos dokumentą (2014–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 24 d. Albanijos parlamento rezoliuciją dėl politinio valdančiosios daugumos ir opozicijos susitarimo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Albanijos,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuolatinio pranešėjo Albanijos klausimu Knuto Fleckensteino darbą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi per pastaruosius kelerius metus Albanija, siekdama įstoti į ES, padarė įspūdingą pažangą ir todėl jai 2014 m. birželio mėn. suteiktas šalies kandidatės statusas; kadangi vis dar yra problemų ir, norint toliau daryti pažangą siekiant narystės ES, jas reikia spręsti greitai ir veiksmingai;

B.  kadangi nuolatinis reformų tvirtinimas ir veiksmingas įgyvendinimas penkiose pagrindinėse prioritetinėse srityse padeda Albanijai užtikrinti demokratinius pokyčius ir sudaro sąlygas pradėti stojimo į ES derybas; kadangi stojimo į ES procesas tapo varomąja su ES susijusių reformų Albanijoje jėga ir kadangi jo grafiką lems šių reformų įgyvendinimo sparta ir kokybė; kadangi pradėjus stojimo derybas būtų suteiktas postūmis su ES susijusioms reformoms – būtų užtikrinta akivaizdi ir įtikima ES perspektyva;

C.  kadangi stojimas į ES – integracinis procesas, priklausantis visai šaliai ir visiems jos piliečiams; kadangi konstruktyvus ir tvarus politinis dialogas su ES susijusių reformų, įgyvendinamų pagrindinėms politinėms jėgoms bendradarbiaujant ir sudarant kompromisus, klausimais labai svarbus, kad būtų daroma stojimo į ES pažanga; kadangi reikia pasiekti politinį konsensusą ir platų visuomenės pritarimą integracijos į ES procesui; kadangi reformų darbotvarkės sėkmė daug priklauso nuo demokratiškos politinės aplinkos buvimo;

D.  kadangi Europos Parlamentas atliko svarbų vaidmenį stengiantis sukurti palankią politinę aplinką šalyje;

E.  kadangi ES teisinės valstybės principui savo plėtros procese suteikė didžiausią svarbą; kadangi siekiant toliau vykdyti integracijos į ES procesą būtina daryti apčiuopiamą pažangą teismų nepriklausomumo ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse; kadangi stipri politinė parama yra būtina norinti pasiekti pažangos šiose srityse;

F.  kadangi reikia imtis aktyvių veiksmų siekiant reformuoti teismų sistemą ir tas reformas įgyvendinti; kadangi, nepaisant pasiektos pažangos, kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu tebėra nelengvas uždavinys; kadangi vis dar neužtikrinta saviraiškos laisvė ir žiniasklaidos nepriklausomybė;

G.  kadangi bet kurios šalies, siekiančios tapti ES valstybe nare, integracijos proceso pagrindas yra profesionalus, veiksmingas ir rezultatais grindžiamas viešasis administravimas;

H.  kadangi Albanijos santykiai su kaimyninėmis šalimis yra konstruktyvūs ir jos derėjimas su ES užsienio politika – pavyzdinis;

1.  giria Albaniją už tai, kad jai suteiktas šalies kandidatės statusas; pabrėžia, kad šis statusas turėtų būti vertinamas kaip paskatinimas dar aktyviau įgyvendinti reformas; reiškia nuolatinę paramą Albanijos integracijos į ES procesui; mano, kad nuolat turi būti imamasi konkrečių priemonių ir rodomas tvarus politinis įsipareigojimas jas įgyvendinti siekiant spręsti klausimus, susijusius su sėkmingu demokratinių pokyčių įtvirtinimu ir reformų, reikalingų siekiant narystės ES, įgyvendinimu; ragina Albaniją tvirtai įrodyti, kad ji sugeba vykdyti su šias reformas;

2.  mano, kad būtina išlaikyti ir remti tikrą visų partijų politinį bendradarbiavimą, kuris apimtų sąžiningą konkurenciją siekiant geresnių politinių idėjų ir koncepcijų, ir kurti demokratinę politinę kultūrą, kuri būtų pagrįsta supratimu, kad demokratiniai politiniai procesai yra grindžiami dialogu ir galimybe siekti kompromiso ir jį priimti; yra įsitikinęs, kad tokiu būdu būtų padidintas piliečių pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis; ragina valdančiąją koaliciją sudaryti palankesnes sąlygas opozicijai naudotis savo demokratinės kontrolės teise ir ragina opoziciją visapusiškai ir atsakingai naudotis šia teise;

3.  palankiai vertina tai, kad vykdant aukšto lygio dialogą pagrindinių prioritetų klausimu įsteigtos bendros darbo grupės, kuriomis siekiama sukurti visapusišką platformą, padedančią sklandžiai įgyvendinti reformas ir stebėti pažangą penkiose pagrindinėse prioritetinėse srityse, būtent viešojo administravimo reformos, teisminių institucijų stiprinimo, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir žmogaus teisių apsaugos stiprinimo srityse; ragina valdžios institucijas intensyviau dirbti vadovaujantis šiais prioritetais ir parodyti, kad sugeba juos įgyvendinti;

4.  ragina nedelsiant įsteigti įtraukią Nacionalinę Europos integracijos tarybą siekiant į procesą taip pat įtraukti pilietinės visuomenės atstovus ir nepriklausomas institucijas, kad būtų užtikrintas plataus masto nacionalinis konsensusas su ES susijusių reformų klausimu ir stojimo į ES procese; ragina atitinkamas įstaigas laiku visapusiškai informuoti suinteresuotuosius subjektus ir plačiąją visuomenę apie integracijos į ES proceso pažangą;

5.  pabrėžia parlamento kaip pagrindinės demokratinės institucijos vaidmenį ir todėl ragina sustiprinti jo priežiūros funkciją ir užtikrinti, kad konsultacijos dėl teisės aktų projektų būtų labiau institucinės; šiuo požiūriu teigiamai vertina 2015 m. kovo 5 d. priimtą persvarstytą įstatymą dėl parlamento vaidmens Albanijos europinės integracijos procese ir bendru sutarimu priimtą 2014 m. gruodžio 24 d. parlamento rezoliuciją, kurioje buvo susitarta, kad opozicija vėl imasi parlamentinio darbo, o valdančioji dauguma sieks sutarimo su opozicija dėl svarbių reformų, bus laikomasi Konstitucinio Teismo (KT) sprendimų ir bus sprendžiamas teistų asmenų, einančių valstybines pareigas arba į jas keliančių savo kandidatūrą, klausimas; ragina šią rezoliuciją tinkamai, laiku ir konstruktyviai įgyvendinti; ragina visas politines partijas aktyviau siekti demokratinio konsensuso, kuris yra itin svarbus, kad būtų padaryta pažanga stojimo procese; mano, jog svarbu, kad Albanijos pilietinė visuomenė, žiniasklaida ir piliečiai reikalautų savo vadovų atskaitomybės už konkrečius politinius rezultatus;

6.  reiškia susirūpinimą dėl Albanijoje vis dar pastebimos nuolatinės politinės poliarizacijos, dėl kurios gali kilti pavojus tolesnėms ES integracijos pastangoms; primena valdančiajai koalicijai ir opozicijai, kad jos abi yra atsakingos savo piliečiams už tai, kad užtikrintų tvarų, konstruktyvų ir įtraukų politinį dialogą, kuris sudarytų sąlygas patvirtinti ir įgyvendinti svarbiausias reformas; ragina valdančiąją daugumą ir opoziciją dėti tolesnes pastangas siekiant užtikrinti tikrą politinį dialogą ir konstruktyviai bendradarbiauti;

7.  pabrėžia, kad profesionalus viešasis administravimas yra labai svarbus siekiant sėkmingo visų kitų reformų įgyvendinimo; todėl teigiamai vertina tai, kad pradėtas įgyvendinti valstybės tarnybos įstatymas, ir ragina jį toliau tinkamai įgyvendinti siekiant užtikrinti geresnius administracinius gebėjimus, politinį viešojo administravimo nešališkumą ir kovoti su valstybės tarnautojų korupcija, stiprinti meritokratijos principus skiriant, paaukštinant ir atleidžiant iš darbo darbuotojus, didinti valstybės tarnybos veiksmingumą, skaidrumą, atskaitomybę, profesionalumą ir finansinį tvarumą, taip pat visais lygmenimis skatinti gerą valdymą; ragina tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą, valstybės tarnautojų vertinimo sistemą ir nepriklausomą valstybės tarnybos teisės aktų įgyvendinimo stebėseną; skatina baigti rengti išsamią viešojo administravimo reformos strategiją ir toliau skatinti panaikinti poliarizaciją, taip pat žinoti ES teisę ir sprendimų priėmimo procesus; pabrėžia poreikį didinti visuomeninį sąžiningumą, gerinti viešąsias paslaugas ir veiksmingiau valdyti viešuosius išteklius; ragina gerinti visuomenės prieigą prie paslaugų ir informacijos; šiuo požiūriu palankiai vertina naują įstatymą dėl prieigos prie informacijos; ragina sustiprinti ombudsmeno instituciją imantis tinkamų veiksmų atsižvelgiant į jo išvadas ir rekomendacijas;

8.  pabrėžia, kad reikia spręsti vietos valdžios nevienalytės sistemos klausimą ir sukurti veikiančią vietos valdžios sistemos, kuri galėtų reaguoti į piliečių poreikius veiksmingai suteikdama viešąsias paslaugas; ragina stiprinti vietos valdžios institucijų administracinius gebėjimus, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir finansiškai tvariai įgyvendinti teisės aktus; ragina užtikrinti, kad būtų laikomasi vietos valdžios institucijų skaidrumo, veiksmingumo ir įtraukties principų; atkreipia dėmesį į KT sprendimą dėl administracinio ir teritorinio šalies suskirstymo reformos teisinio užginčijimo;

9.  pabrėžia būsimų rinkimų svarbą ir ragina kompetentingas institucijas įgyvendinti Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Centrinės rinkimų komisijos rekomendacijas; ragina stiprinti rinkimų organų nepriklausomumą ir jų gebėjimus;

10.  pabrėžia poreikį sustiprinti teisinę valstybę ir reformuoti teismines institucijas siekiant užtikrinti, kad piliečiai ir verslo bendruomenė labiau pasitikėtų teisingumo sistema; palankiai vertina Albanijos įsipareigojimą įgyvendinti teisminių institucijų reformą, tačiau apgailestauja dėl nuolat pasikartojančių teismų sistemos veikimo trūkumų, pavyzdžiui, politinio šališkumo ir ribotos atskaitomybės, didelio masto korupcijos ir nepakankamų išteklių bei neatliktų darbų; dar kartą tvirtina, kad būtina dėti tolesnes dideles pastangas siekiant užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą, veiksmingumą ir atskaitomybę ir tobulinti teisėjų, prokurorų ir advokatų skyrimo į pareigas, paaukštinimo pareigose ir drausminių procedūrų sistemas; ragina valdžios institucijas įgyvendinti reformas konstruktyviai bendradarbiaujant su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas (PVO), ir bendradarbiaujant su Venecijos komisija parengti ir įgyvendinti ilgalaikę teismų reformos strategiją;

11.  primena 2013 m. lapkričio mėn. Albanijos parlamento rezoliuciją dėl Albanijos europinės integracijos, kurioje buvo patvirtintos kelios svarbios priemonės, visų pirma teisinės valstybės klausimu; pabrėžia, kad svarbu griežtai laikytis teisinės valstybės ir teisminių institucijų, pvz., Aukščiausiosios teisingumo tarybos, nepriklausomumo ir skaidrumo principų; pabrėžia, kad reikia laikytis KT sprendimų šiuo klausimu; ragina kompetentingas institucijas puoselėti pagrindinių demokratinių institucijų sąžiningumą ir nepriklausomumą, taip pat užtikrinti teisminių institucijų politinį nešališkumą; ragina kompetentingas institucijas ir toliau neatidėliojant siekti, kad 2011 m. sausio 21 d. įvykių aukoms būtų užtikrintas teisingumas;

12.  atkreipia dėmesį į nepatenkinamą nepilnamečių teisingumo sistemos padėtį; ragina kompetentingas valdžios institucijas pateikti planus padėčiai pagerinti;

13.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad korupcija, taip pat ir teismų sistemoje, vis dar yra didelė problema; primygtinai ragina Albaniją rimtai stiprinti politines pastangas kovojant su korupcija visais lygmenimis, stiprinti teisės aktų sistemą, didinti institucinius pajėgumus ir gerinti institucijų keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą; teigiamai vertina tai, kad paskirtas Nacionalinis kovos su korupcija koordinatorius, kuris koordinuos veiksmus ir stebės įgyvendinimą centriniu lygmeniu, ir ragina patvirtinti išsamią ir griežtą kovos su korupcija strategiją ir 2014–2020 m. laikotarpio veiksmų planus; primena, kad reikia parengti tvirtesnę kovos su korupcija sistemą, kuri apimtų daug institucijų; teigiamai vertina veiksmus, kurių imtasi siekiant didesnio skaidrumo, įskaitant vyresniųjų pareigūnų turto deklaracijų paskelbimą ir kovos su korupcija ryšių punktų sukūrimą visose šakinėse ministerijose;

14.  pakartoja, kad reikia sukaupti didelę patirtį visų lygmenų tyrimų, baudžiamųjų persekiojimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių, įskaitant aukšto lygmens korupcijos bylas, srityse; mano, kad kovojant su korupcija, ypač viešųjų pirkimų, sveikatos, mokesčių, švietimo, policijos, muitinės ir vietos administracijos srityse, labai svarbu gerinti tyrimų efektyvumą ir skirti pakankamai išteklių, teikti mokymus ir samdyti specialistus; skatina pilietinės visuomenės organizacijas dalyvauti ir atlikti stebėtojų vaidmenį kovojant su korupcija; ragina sistemingai konfiskuoti nusikaltimais įgytą turtą ir priimti daugiau baudžiamųjų nuosprendžių už pinigų plovimą, taip pat sistemingai vykdyti finansinius tyrimus; ragina kompetentingas institucijas sutvirtinti galiojančius teisės aktus dėl informatorių apsaugos;

15.  yra susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant teigiamų kovos su organizuotu nusikalstamumu tendencijų, ypač kovojant su prekyba narkotikais ir jų gamyba, ši kova tebėra svarbus uždavinys; pripažindamas, kad neseniai vykdytos policijos operacijos buvo sėkmingos, ragina Albaniją parengti išsamų strateginį požiūrį ir imtis priemonių, kad būtų panaikintos kliūtys veiksmingai vykdyti tyrimus, siekiant visais lygmenimis sukaupti patirtį visose tyrimų, baudžiamųjų persekiojimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių srityse; ragina aktyviau plėtoti agentūrų tarpusavio koordinavimą, taip pat ir vietos lygmeniu, ir regioninį ir tarptautinį policijos ir teisminį bendradarbiavimą; rekomenduoja stiprinti bendradarbiavimą su Vakarų Balkanų šalių agentūromis partnerėmis ir ES valstybių narių tarnybomis kovos su prekyba narkotikais srityje;

16.  giria už pastangas kovojant su prekyba žmonėmis, kuri vis dar yra didelė problema; ragina kompetentingas institucijas plėtoti išsamų ir į aukas orientuotą požiūrį, gerinti institucijų veiklos koordinavimą ir stiprinti prokurorų, teisėjų ir policijos gebėjimus; primena, kad reikia vykdyti nuolatinę specializuotą bendrą mokymo veiklą, į ją įtraukiant prokurorus, teisėjus ir policijos pareigūnus; teigiamai vertina gerų rezultatų davusį Albanijos policijos ir prokuratūros bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis;

17.  giria ombudsmeną už darbą skatinant žmogaus teises, atvirumą pažeidžiamų žmonių atžvilgiu ir bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis; apgailestauja, kad parlamentas nesvarstė ombudsmeno metinių ir specialiųjų ataskaitų, todėl jos negali būti skelbiamos viešai ir nėra oficialiai pripažintos; ragina vyriausybę ir parlamentą didinti žmogaus teisių institucijų nepriklausomumą ir veiksmingumą, gerinti bendradarbiavimą su ombudsmeno tarnyba ir toliau ją politiškai ir finansiškai remti;

18.  atkreipia dėmesį į susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, susijusius su sugrįžusiais užsienio kovotojais; teigiamai vertina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią radikalizacijai ir kovoti su užsienio kovotojų reiškiniu; pabrėžia būtinybę įgyvendinti kovos su terorizmu strategiją ir veiksmų planą; teigiamai vertina tai, kad buvo padidintas policijos kovos su terorizmu skyriaus darbuotojų skaičius, ir ragina intensyviau vykdyti regioninį bendradarbiavimą kovojant su terorizmu; teigiamai vertina su Europolu pasirašytą naują veiklos susitarimą ir ragina veiksmingai jį įgyvendinti;

19.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti aktyvesnį piliečių dalyvavimą viešajame gyvenime ir planuojant bei formuojant politiką, taip pat Europos integracijos procese, kad būtų siekiama plataus nacionalinio konsensuso reformų ir stojimo į ES proceso klausimais; rekomenduoja toliau kurti konsultacijų mechanizmus, kuriuos taikant būtų konsultuojamasi su pilietine visuomene ir vietos bendruomenėmis bei jos konsultuotųsi tarpusavyje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl politinio PVO šališkumo gali susilpnėti jų potencialus vaidmuo stiprinant demokratijos kultūrą;

20.  giria šalį už tai, kad joje vyrauja religinė santarvė, religinės tolerancijos atmosfera ir apskritai geri etninių grupių tarpusavio santykiai; ragina kompetentingas institucijas toliau stiprinti visų šalies mažumų įtraukties ir tolerancijos dvasią; ragina vyriausybę po plačių konsultacijų proceso remiantis Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos Patariamojo komiteto rekomendacijomis priimti išsamų įstatymą dėl mažumų ir ištaisyti esamas teisines spragas, taip pat veiksmingai įgyvendinti įstatymą dėl apsaugos nuo diskriminacijos ir sukurti solidžią teismų praktiką kovos su diskriminacija klausimais; giria Apsaugos nuo diskriminacijos komisarą už jo indėlį kovojant su diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl lyties, ypač užimtumo, švietimo ir prieigos prie socialinių paslaugų srityje; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant gerinti romų gyvenimo sąlygas ir pagerinti jų galimybes užsiregistruoti, gauti būstą ir pasinaudoti švietimo, įdarbinimo, socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis; pabrėžia, kad geriau koordinuojant centrinės ir vietos valdžios veiksmus ir tarpusavyje bendradarbiaujant ministerijoms taip pat turi būti gerinamos romų gyvenimo sąlygos;

21.  palankiai vertina tai, kad sukurta Nacionalinė lyčių lygybės taryba ir paskirti koordinatoriai lyčių klausimu visose šakinėse ministerijose; ragina numatyti tolesnes priemones, kurias taikanti būtų kovojama su smurtu šeimoje, nepakankamomis moterų galimybėmis siekti teisingumo ir šališkumu dėl lyties užimtumo srityje; teigiamai vertina tai, kad LGBTI bendruomenė buvo įtraukta į 2015–2020 m. socialinės įtraukties strategiją, Socialinių reikalų ministerijoje sukurta darbo grupė LGBTI teisių klausimais ir atidaryta pirmoji LGBTI asmenų gyvenamoji prieglauda; teigiamai vertina baudžiamojo kodekso pakeitimus, pagal kuriuos baudžiama už neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančią kalbą seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės atžvilgiu;

22.  be to, ragina vyriausybę rengti lyčių pripažinimo aktą ir užtikrinti, kad lyčių pripažinimo sąlygos atitiktų standartus, nustatytus Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms CM/Rec(2010) dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių; mano, jog bus labiau tikėtina, kad LGBTI asmenų pagrindinės teisės bus apsaugotos, jeigu jie galės naudotis teisiniais institutais, pvz., kohabitacija, registruota partneryste arba santuoka, ir ragina Albanijos valdžios institucijas apsvarstyti šias galimybes;

23.  ragina Albanijos valdžios institucijas reaguoti į Jungtinių Tautų reikalavimą ir ombudsmeno rekomendacijas sukurti vientisą patikimą duomenų bazę, aktyviai įtraukti 2005 m. įsteigtą Kovos su kraujo kerštu koordinavimo tarybą ir parengti veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama teisinės valstybės aspektams, aktualiems kovojant su kraujo kerštu;

24.  pabrėžia, kad profesionalus, nepriklausomas ir pliuralistinis visuomeninis transliuotojas ir privati žiniasklaida yra itin svarbūs, nes jie – demokratijos pagrindas; yra susirūpinęs tuo, kad trūksta tikro žiniasklaidos nepriklausomumo ir žiniasklaidos nuosavybės ir finansavimo skaidrumo ragina Albaniją užtikrinti laisvą žurnalistų darbo aplinką; pabrėžia, kad reikia tolesnių pastangų siekiant užtikrinti visapusišką žiniasklaidos reguliavimo institucijos ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad neužtikrintas pakankamas žiniasklaidos nuosavybės ir finansavimo skaidrumas, ir dėl žiniasklaidos poliarizacijos ir vidinės cenzūros; ragina stiprinti žurnalistų profesinius ir etikos standartus; primygtinai ragina tinkamai įgyvendinti šmeižtą reglamentuojančius teisės aktus; pažymi, kad naujo Audiovizualinės žiniasklaidos tarnybos pirmininko ir valdybos narių išrinkimu suabejojo opozicija; ragina vyriausybę užtikrinti šios tarnybos nepriklausomumą ir ją remti, kad ji galėtų atlikti jai pavestas funkcijas, be kita ko, palengvinti perėjimo prie skaitmeninio transliavimo procesą ir veiksmingai įgyvendinti Audiovizualinės žiniasklaidos įstatymą;

25.  palankiai vertina tai, kad pagerinta verslo aplinka ir siekiama sukurti veikiančią rinkos ekonomiką, tačiau ragina vyriausybę ir toliau šalinti trūkumus sutarčių vykdymo užtikrinimo ir teisinės valstybės srityse, taip pat kovoti su didele neoficialia ekonomika; ragina toliau vykdyti reformas, kad būtų galima atsilaikyti prieš konkurentų spaudimą bendrojoje Europos rinkoje; ragina vyriausybę stiprinti nuosavybės teisių apsaugą ir greičiau sukurti tvarią ir darnią turto legalizavimo, restitucijos ir kompensavimo politiką; pabrėžia, kad svarbu sukurti palankias sąlygas privačiojo sektoriaus vystymuisi ir tiesioginėms užsienio investicijoms;

26.  pabrėžia, jog reikia tobulinti švietimą ir mokymą, kad būtų naikinama gebėjimų neatitiktis ir didinamos įsidarbinimo galimybės, ypač jaunimui; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su vyriausybe siekiant pašalinti trūkumus darbo rinkos sąlygų srityje, įskaitant augantį nedarbą, ir pateikti sprendimų pagal strategiją „Europa 2020“; teigiamai vertina Albanijos orientacinį strategijos dokumentą (2014–2020 m.), kuriame pripažįstama, kad švietimo, užimtumo ir socialinei politikai reikalinga Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) parama;

27.  ragina kompetentingas institucijas parengti nacionalinę energetikos strategiją, kurioje ypatingas dėmesys būtų skirtas atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir energetiniam saugumui, įskaitant energijos išteklių įvairinimą; mano, kad Albanija turėtų daugiau investuoti į atsinaujinančiosios energijos projektus ir su ja susijusią infrastruktūrą; ragina Albaniją apsvarstyti hidroelektrinių projektų ekologinį poveikį nacionaliniam gamtos paveldui; ragina laikytis ES vandens pagrindų direktyvos, kuria siekiama užtikrinti gerą visų natūralių paviršinių vandens telkinių ekologinę ir cheminę būklę;

28.  primygtinai ragina Albanijos valdžios institucijas parengti išsamius esamų nacionalinių parkų valdymo planus atsižvelgiant į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (angl. IUCN) Pasaulio saugomų teritorijų komisijos gaires dėl II kategorijos saugomų teritorijų kokybės ir valdymo; primygtinai ragina valdžios institucijas atsisakyti plėtros planų, kurie daro žalą šalies saugomų teritorijų tinklui, ir ypač ragina atsisakyti mažų ir didelio masto hidroelektrinių statybų planų, ypač visuose nacionaliniuose parkuose; ypač reikalauja persvarstyti planus statyti hidroelektrines palei Vjosės upę ir jos intakus, nes šie projektai pakenktų vienai iš paskutinių didelių, nesudarkytų ir beveik natūralių Europos upių ekosistemų;

29.  palankiai vertina konstruktyvią ir aktyvią poziciją, kuriuos nuolat laikosi Albanija dalyvaudama vykdant regioninį ir dvišalį bendradarbiavimą; pabrėžia jos svarbų vaidmenį stiprinant regiono stabilumą; giria už politinę valią siekti geresnių santykių su Serbija; ragina Albaniją ir Serbiją imtis tolesnių veiksmų ir padaryti pareiškimus, skatinančius stabilumą ir bendradarbiavimą regione ir gerus kaimyninius santykius; sunerimęs dėl Albanijos ministro pirmininko pareiškimų, kuriuose jis dėsto mintis apie Albanijos ir Kosovo albanų susivienijimą; ragina Albaniją toliau laikytis konstruktyvios pozicijos regione ir keistis su kitomis Vakarų Balkanų šalimis žiniomis ir patirtimi, įgyta per stojimo į ES procesą, siekiant užtikrinti intensyvesnį bendradarbiavimą ir toliau stabilizuoti padėtį regione; teigiamai vertina visapusišką Albanijos pritarimą ES užsienio politikos pozicijoms, įskaitant ES Rusijai taikomas ribojamąsias priemones, taip pat Albanijos dalyvavimą BSGP krizių valdymo operacijose; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu pirmininkaudama Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo procesui Albanija siekia toliau puoselėti dalyvaujančių šalių dialogą; ragina Albaniją aktyviai dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategiją;

30.  ragina stiprinti ES ir Albanijos tarpparlamentinį bendradarbiavimą; rekomenduoja kuo labiau suderinti būsimas ES ir Albanijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto ir aukšto lygio dialogo pagrindinių prioritetų klausimu posėdžių darbotvarkes, kad būtų galima padidinti parlamentinę stojimo į ES proceso priežiūrą;

31.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Albanijos vyriausybei bei parlamentui.

2015 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bosnijos ir Hercegovinos 2014 m. pažangos ataskaitos (2014/2952(RSP))

P8_TA(2015)0182 B8-0359/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS), pasirašytą 2008 m. birželio 16 d. ir ratifikuotą visų ES valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Vakarų Balkanų ir išvadų priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanų valstybėms. Europos integracijos link“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 20 d. lapkričio 17–18 d., gruodžio 15–16 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą „2014–2015 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2014)0700), prie kurio pridėtas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2014)0305 „Bosnija ir Hercegovina. 2014 m. pažangos ataskaita“, taip pat 2014 m. gruodžio 15 d. priimtą orientacinį strateginį dokumentą dėl Bosnijos ir Hercegovinos (2014–2017 m.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 29 d. Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo priimtą ir 2015 m. vasario 23 d. Bosnijos ir Hercegovinos parlamentinės asamblėjos patvirtintą įsipareigojimą siekti integracijos į ES,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 19 d. Tarybos sprendimą, kuriuo Lars-Gunnar Wigemark skiriamas ES specialiuoju įgaliotiniu ir Delegacijos Bosnijai ir Hercegovinai vadovu,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl šalies,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuolatinio pranešėjo Bosnijos ir Hercegovinos klausimu Cristian Dan Pred darbą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES pakartotinai pareiškė savo tvirtą įsipareigojimą siekti Bosnijos ir Hercegovinos europinės perspektyvos bei jos teritorinio vientisumo, suverenumo ir vieningumo;

B.  kadangi ES pasiūlė Bosnijai ir Hercegovinai naują galimybę, grindžiamą koordinuotu požiūriu, pagal kurį siekiama padėti šaliai atnaujinti savo reformų procesą, pagerinti socialinę ir ekonominę padėtį ir priartėti prie Europos Sąjungos; kadangi dabar iš šalies politinio elito prašoma tokio pat tvirto įsipareigojimo ir dalyvavimo; kadangi stojimas į ES yra visos šalies ir visų piliečių iniciatyva vykstantis įtraukus procesas, kuriam reikia nacionalinio sutarimo dėl reformų darbotvarkės;

C.  kadangi per sudėtinga ir neefektyvi institucinė struktūra, nepakankamas Bosnijos ir Hercegovinos politinių lyderių bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas su visais valdymo lygmenimis, bendros vizijos ir politinės valios neturėjimas, taip pat etnocentriniai požiūriai gerokai sustabdė pažangą šalyje; kadangi politiniai ir etniniai nesutarimai turėjo didelį neigiamą poveikį valstybės lygmeniu atliekamam asamblėjų darbui;

D.  kadangi užsitęsusi politinė aklavietė yra didelė kliūtis šalies stabilizacijai ir vystymuisi, tai pat atima iš piliečių saugios ir klestinčios ateities galimybes; kadangi politinis inertiškumas, nedarbas, labai aukštas korupcijos lygis ir nepasitenkinimas politiniu elitu sukėlė pilietinius neramumus, kurie 2014 m. vasario mėn. prasidėjo Tuzloje ir išplito po visą šalį;

E.  kadangi ES teisinės valstybės principui savo plėtros procese suteikė didžiausią svarbą; kadangi stipri politinė parama yra būtina norinti pasiekti pažangos šiose srityse;

F.  kadangi plačiai paplitusi korupcija, suskaidytas viešasis administravimas, kyla problemų dėl daugybės skirtingų teisinių sistemų, tebėra silpni bendradarbiavimo su pilietine visuomene mechanizmai, žiniasklaida poliarizuota, ne visoms pagrindinėms tautoms ir ne visiems piliečiams užtikrinamos lygios teisės;

G.  kadangi apytikriai 50 proc. Bosnijos ir Hercegovinos valstybės pajamų leidžiama administracijos išlaikymui įvairiais lygmenimis; kadangi Bosnija ir Hercegovina yra prasčiausiai vertinama šalis pagal Pasaulio banko verslo sąlygų palankumo rodiklius ir viena iš prasčiausiai vertinamų šalių pagal korupcijos suvokimo indeksą; kadangi Bosnijoje ir Hercegovinoje didžiausias jaunimo nedarbo lygis Europoje (nedirba 59 proc. 15–24 metų darbingų gyventojų);

1.  džiaugiasi, kad Taryba atsižvelgė į jo raginimą persvarstyti ES požiūrį į Bosniją ir Hercegoviną; primygtinai ragina naujus Bosnijos ir Hercegovinos vadovus visapusiškai įsipareigoti įgyvendinti reikalingas institucines, ekonomines ir politines reformas, kad būtų pagerintas Bosnijos ir Hercegovinos piliečių gyvenimas ir būtų įmanoma pažanga einant narystės ES keliu; pabrėžia, kad norint, jog būtų svarstomas prašymas dėl narystės, reikės padaryti reikšmingą pažangą įgyvendinant reformų darbotvarkę, įskaitant Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo; pabrėžia, kad Bosnija ir Hercegovina, kaip kiekviena (galima) šalis kandidatė, turėtų būti vertinama pagal savo pačios nuopelnus, o prisijungimo tvarkaraštį turėtų lemti reikiamų reformų įgyvendinimo sparta ir kokybė;

2.  pabrėžia, kad Komisija turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į sprendimo D. Sejdić ir J. Finci byloje vykdymą, kai Taryba paprašys parengti nuomonę dėl narystės ES paraiškos; ragina Komisiją pasirengti sudaryti geresnes sąlygas susitarimui dėl sprendimo D. Sejdić ir J. Finci byloje vykdymo, siekiant užtikrinti vienodas visų piliečių teises ir padėti įgyvendinti ES darbotvarkėje numatytus uždavinius, įskaitant funkcinę gero valdymo sistemą, demokratijos plėtrą, ekonominę gerovę ir pagarbą žmogaus teisėms;

3.  tvirtai remia Bosnijos ir Hercegovinos integraciją į Europą ir yra įsitikinęs, kad ES prisiimant daugiau įsipareigojimų dėmesys turėtų būti skiriamas, be kita ko, socialinėms ir ekonominėms problemoms, verslo aplinkai, institucinei struktūrai, teisinei valstybei ir valdymui, stipresnėms ir nepriklausomoms teisminėms institucijoms, kovai su korupcija, viešojo administravimo reformai, pilietinei visuomenei, jaunimui, drauge išlaikant nepakeistas stojimo į ES sąlygas; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją, Europos Komisiją ir ES valstybes nares išlaikyti koordinuojamą, nuoseklią ir darnią ES poziciją ir parodyti, kad Bosnijos ir Hercegovinos integracija yra ES užsienio politikos prioritetas; pabrėžia, kad ES turėtų stengtis suvienyti visus finansinės paramos teikėjus, siekiant paremti efektyvų atnaujinto ES požiūrio taikymą bei rašytinės deklaracijos įgyvendinimą;

4.  palankiai vertina rašytinį Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo priimtą, visų politinių partijų lyderių pasirašytą ir 2015 m. vasario 23 d. Bosnijos ir Hercegovinos parlamento patvirtintą įsipareigojimą siekti integracijos į ES dėl priemonių siekiant institucijų veiksmingumo ir efektyvumo, pradėti reformas visais valdymo lygmenimis, paspartinti susitaikymo procesą ir didinti administracinius gebėjimus; pripažįsta, kad Komisija parengė kelią 2015 m. kovo 16 d. susitarimui Taryboje sudaryti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir užtikrinti jo įsigaliojimą; palankiai vertina tai, kad 2015 m. birželio 1 d. įsigalios Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas, kuris suteiks Bosnijai ir Hercegovinai bei ES galimybę glaudžiau bendradarbiauti ir stiprinti tarpusavio santykius; ragina visus politinius lyderius visapusiškai bendradarbiauti kruopščiai ir efektyviai įgyvendinant šį įsipareigojimą, ypač stiprinant įstatymų viršenybę ir kovą su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu; primena, kad svarbiausia yra politinis įsipareigojimas ir tikra atsakomybė už reformų procesą; ragina naujuosius Bosnijos ir Hercegovinos vadovus susitarti su ES dėl konkrečių plačios ir įtraukios reformų darbotvarkės gairių, kad šalis darytų pažangą siekiant narystės ES; ragina skaidriai planuoti ir įgyvendinti reformas ir primygtinai ragina į reformų procesą įtraukti pilietinę visuomenę;

5.  reiškia didelį susirūpinimą dėl deklaracijos, kurią 2015 m. balandžio 25 d. suvažiavime Rytų Sarajeve priėmė Nepriklausomų Socialdemokratų aljansas (SNSD) ir kurioje, be kita ko, raginama 2018 m. surengti Serbų Respublikos nepriklausomybės referendumą; pabrėžia, kad pagal Deitono susitarimą Serbų Respublika neturi teisės atsiskirti; primena, kad priėmus rašytinį įsipareigojimą visos politinės jėgos, įskaitant SNSD, įsipareigojo gerbti Bosnijos ir Hercegovinos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę; primygtinai ragina naujuosius politinius vadovus susilaikyti nuo nesantaiką kurstančios nacionalistinės ir separatistinės retorikos, kuri skaldo visuomenę, ir rimtai imtis įgyvendinti reformas, kurios padės pagerinti Bosnijos ir Hercegovinos piliečių gyvenimą, sukurti demokratinę, įtraukią ir veikiančią valstybę ir priartinti šalį prie ES;

6.  ragina politinius vadovus teikti prioritetą veiksmingo ES klausimų koordinavimo mechanizmo sukūrimui, efektyviai susiejant institucijas visuose valdymo lygmenyse, siekiant užtikrinti suderinimą su ES acquis ir jo taikymą visoje šalyje bendrai jos piliečių gerovei; pabrėžia, kad be tokio mechanizmo stojimo į ES procesas ir toliau liks aklavietėje, nes dabartinė šalies struktūra pernelyg neefektyvi ir disfunkcinė; pabrėžia, kad sukūrus tokį mechanizmą Bosnijai ir Hercegovinai atsivertų galimybė visapusiškai pasinaudoti prieinamu finansavimu; pabrėžia, kad reikia imtis konkrečių reformavimo veiksmų ir nustatyti aiškią kryptį šaliai ir piliečiams;

7.  pabrėžia, kad socialinių ir ekonominių piliečių poreikių tenkinimas turi būti prioritetas; mano, kad taip pat labai svarbu lygiagrečiai toliau įgyvendinti politines reformas, demokratizuoti politinę sistemą; pabrėžia, kad ekonominė gerovė įmanoma tik tuo atveju, jeigu ji grindžiama demokratine ir įtraukia visuomene ir valstybe; pabrėžia, kad Bosnija ir Hercegovina nebus sėkmingai narystės ES siekianti kandidatė, kol nebus sukurtos tinkamos institucinės sąlygos; pastebi, kad konstitucinė reforma, kuria siekiama įtvirtinti, supaprastinti ir sustiprinti institucinę struktūrą, yra būtina norint Bosniją ir Hercegoviną paversti veiksminga, įtraukia ir visapusiškai funkcionuojančia valstybe; primena, kad įgyvendinant būsimą konstitucinę reformą taip pat reikėtų atsižvelgti į federalizmo, decentralizacijos, subsidiarumo ir teisėto atstovavimo principus siekiant užtikrinti efektyvų ir sklandų Bosnijos ir Hercegovinos integracijos į ES procesą; primygtinai ragina visus politinius vadovus dirbti įgyvendinant reikiamus pokyčius;

8.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvas paspartinti projektų pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) įgyvendinimą ir sustiprinti ekonomikos valdymą; apgailestauja, kad neveiklumas gali turėti įtakos, kai pagal PNPP-II skirstomos ES lėšos politiniam ir socialiniam bei ekonominiam vystymuisi; primygtinai ragina kompetentingas institucijas susitarti dėl šalies masto sektorinių strategijų, ypač prioritetinėse transporto, energetikos, aplinkos ir žemės ūkio srityse, kaip pagrindinių reikalavimų, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti PNPP finansavimu;

9.  reiškia pagyrimą dėl tinkamai surengtų 2014 m. spalio mėn. rinkimų; tačiau pažymi, kad antrą kartą iš eilės rinkimų procesas vyko nesant nė vieno piliečio, kuris galėtų kandidatuoti į bet kurį postą; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu nedelsiant sudaryti visus parlamentinius organus ir vyriausybę visais lygmenimis; primygtinai ragina naujuosius vadovus laikytis visuotinės, vienodos ir tiesioginės rinkimų teisės principo, ieškoti kontakto su žmonėmis, užmegzti ryšius su pilietine visuomene ir nedelsiant atsakingai atsakyti į teisėtus jų rūpesčius; ragina kompetentingas institucijas ištirti labai rimtus pareiškimus dėl Serbų Respublikos (SR) ministrės pirmininkės dalyvavimo perkant jos partijai nepriklausančių dviejų parlamento narių balsus siekiant laimėti daugumą SR Nacionalinėje Asamblėjoje;

10.  džiaugiasi didžiuliu nacionaliniu ir tarptautiniu solidarumu reaguojant į 2014 m. gaivalines nelaimes pagal ES atkūrimo po potvynių programą; džiaugiasi, kad, Bosnijai ir Hercegovinai paprašius, ES nedelsdama suteikė didelę pagalbą, ėmėsi gelbėjimo veiksmų ir 2014 m. liepos mėn. surengė paramos teikėjų konferenciją, kuriai vadovavo Komisija ir kurią kartu organizavo Prancūzija ir Slovėnija; pabrėžia, kad Komisija paragino Bosniją ir Hercegoviną prisijungti prie ES civilinės saugos mechanizmo; ragina imtis veiksmingų ir koordinuotų prevencijos priemonių visais lygmenimis siekiant šalinti dabartinių nelaimių padarinius ir išvengti tokių nelaimių ateityje; džiaugiasi daugybe teigiamų po potvynių vykusio labai glaudaus tarpetninio bendradarbiavimo ir suteiktos paramos pavyzdžių, kaip ženklu, kad susitaikymas įmanomas; mano, kad regioninis bendradarbiavimas ir glaudūs ryšiai su kaimyninėmis šalimis yra esminiai faktoriai reaguojant į tokias katastrofas ateityje;

11.  primena, kad Bosnijai ir Hercegovinai arba bet kuriai šaliai, siekiančiai tapti ES valstybe nare, profesionalus, veiksmingas ir rezultatais grindžiamas viešasis administravimas yra integracijos proceso pagrindas; yra rimtai susirūpinęs dėl tebesitęsiančio viešojo administravimo institucijų, kurios turėtų daryti teigiamą poveikį Bosnijos ir Hercegovinos galimybei daryti pažangą siekiant narystės ES ir pagerinti savo piliečių gyvenimo sąlygas, susiskaidymo, politizavimo ir disfunkcijos; išlieka susirūpinęs dėl finansinio jų tvarumo ir dėl to, kad nesant politinės valios jas reformuoti gali būti paveiktas viešųjų paslaugų teikimas; primygtinai ragina visus kompetentingus veikėjus patvirtinti naują viešojo administravimo reformų strategiją ir veiksmų planą laikotarpiui po 2014 m., siekiant supaprastinti sudėtingą institucinę struktūrą, racionalizuoti išlaidas ir valstybę padaryti funkcionalesne;

12.  primygtinai ragina valdžios institucijas teikti kovai su korupcija besąlygišką pirmenybę, nes šioje srityje dar nebuvo pasiekta patenkinamos pažangos, korupcija daro poveikį visiems sektoriams, įskaitant sveikatos ir švietimo sektorius, ir dėl jos išnaudojami pažeidžiamiausi asmenys, taip pat didėja pesimizmas ir vis daugiau ir daugiau piliečių praranda pasitikėjimą savo institucijomis; ragina taikyti veiksmingus kovos su korupcija mechanizmus ir vykdyti tolesnius nepriklausomų teisminių institucijų veiksmus, taip pat įtraukias konsultacijas su visais suinteresuotaisiais subjektais, kas turėtų užtikrinti, jog atnaujinta 2015–2019 m. strateginė programa būtų priimta laiku; apskritai ragina efektyviai įgyvendinti kovos su korupcija priemones; džiaugiasi dėl priimto kovos su korupcija įstatymų rinkinio, įskaitant įstatymą dėl informatorių apsaugos skatinimo valstybiniu lygiu ir prevencijos organų sukūrimą federacijos lygiu; smerkia mėginimus pakenkti esamiems įstatymų viršenybės principams ir reiškia susirūpinimą, kad dėl naujojo interesų konfliktų įstatymo silpnėja teisinė sistema ir kad jis yra žingsnis atgal siekiant interesų konflikto prevencijos, nes didėja politinio kišimosi rizika ir trūksta paskatų, kad pareigūnai laikytųsi įstatymų; ragina sustiprinti parlamento organus siekiant interesų konfliktų prevencijos; primygtinai ragina kompetentingas institucijas siekti geresnių aukšto lygio korupcijos bylų, ypač viešojo pirkimo ir privatizacijos srityse, veiksmingo tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir bausmės paskyrimo rezultatų;

13.  ir toliau yra rimtai susirūpinęs dėl teismų sistemos neveiksmingumo, politinio kišimosi į teismo procesus, skyrimo į postus procedūrų politizavimo, suskaidyto teisminėms ir baudžiamojo persekiojimo institucijoms skirto biudžeto sudarymo proceso ir interesų konflikto rizikos teisminėse institucijose; primygtinai ragina naujuosius šalies vadovus imtis struktūrinių ir institucinių reformų, kuriomis, be kita ko, būtų siekiama suderinti keturias skirtingas teisines sistemas; ragina juos atsižvelgti į Komisijos rekomendacijas, pvz., dėl institucinių valstybės lygmens teisminių institucijų reformų, įskaitant įstatymo dėl Bosnijos ir Hercegovinos teismų priėmimą; primygtinai ragina pareigas perimančią ministrų tarybą priimti jau parengtą naują teisingumo sistemos reformos strategiją; dar kartą išreiškia savo paramą ombudsmeno biurui; pažymi, kad pagal Serbų Respublikos konstituciją joje tebetaikomas mirties bausmės moratoriumas, ir primygtinai ragina Serbų Respublikos valdžios institucijas nedelsiant panaikinti mirties bausmę;

14.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad galimybė naudotis nemokama teisine pagalba yra labai ribota ir kad teisė ją teikti vis dar nėra visapusiškai teisiškai reglamentuojama visoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, todėl ribojama pažeidžiamiausių asmenų teisė į teisingumą; primygtinai ragina kompetentingas institucijas priimti įstatymą dėl nemokamos teisinės pagalbos valstybės lygmeniu ir aiškiai apibrėžti pilietinės visuomenės vaidmenį ją teikiant;

15.  palankiai vertina tai, kad buvo išplėstas ES ir Bosnijos ir Hercegovinos struktūrinis dialogas teisingumo klausimu siekiant įtraukti papildomus su teisine valstybe susijusius klausimus, ypač korupcijos ir diskriminacijos, ir kad jis duoda tam tikrų teigiamų rezultatų regioninio bendradarbiavimo, su karo nusikaltimais susijusių teismo procesų, teisminių institucijų profesionalumo ir efektyvumo srityse; palankiai vertina pilietinės visuomenės įtraukimą į procesą; pažymi, kad sąlygos keletoje administracinių vienetų teismų pagerėjo, įskaitant liudytojų apsaugą;

16.  yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriuose pareiškimuose abejojama Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai apkaltinamaisiais nuosprendžiais, taip kenkiant Hagos teismui; ragina gerinti Bosnijos ir Hercegovinos prokuratūros darbą persvarstant II kategorijos karo nusikaltimų bylas ir stiprinant aukų apsaugą; atkreipia dėmesį į tai, kad daroma pažanga mažinant neišnagrinėtų karo nusikaltimų bylų skaičių; pažymi, kad pagerėjo baudžiamasis persekiojimas dėl karo nusikaltimų, kuriuose panaudotas seksualinis smurtas, ir prašo šį procesą tęsti ateityje; primygtinai ragina kompetentingas institucijas priimti ilgai laukiamas valstybės lygmens programas, kuriomis siekiama pagerinti tokių karo nusikaltimų aukų statusą, įskaitant jų teisę kreiptis gauti kompensaciją, užtikrinti veiksmingas galimybes kreiptis į teismą, taip pat suderinti su seksualiniu smurtu susijusias Bosnijos ir Hercegovinos baudžiamosios teisės nuostatas su tarptautiniais standartais;

17.  yra susirūpinęs dėl vis dar didelio dingusių asmenų skaičiaus ir lėtos pažangos šiuo klausimu; ragina valdžios institucijas pradėti intensyvų dviejų administracinių vienetų bendradarbiavimą ir didinti pastangas ieškant dingusių asmenų;

18.  prisimena visas 1995 m. Srebrenicoje vykdyto genocido aukas ir reiškia gilią užuojautą šeimoms ir išlikusiems gyviems asmenims; reiškia paramą tokioms organizacijoms kaip Srebrenicos ir Žepos anklavų motinų asociacija už jų labai svarbų vaidmenį didinant informuotumą ir klojant platesnį pagrindą visų šalies piliečių susitaikymui; ragina visus Bosnijos ir Hercegovinos piliečius pasinaudoti 20-osiomis žudynių Srebrenicoje metinėmis kaip proga stiprinti susitaikymą ir bendradarbiavimą, nes tai yra pagrindinės būtinos sąlygos, kad visi šalies regionai galėtų siekti pažangos kelyje į Europą;

19.  susirūpinęs pažymi, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje vis dar yra 84 500 šalies viduje perkeltų asmenų ir 6 853 pabėgėliai; yra susirūpinęs dėl grįžtančių asmenų teisių pažeidimų Serbų Respublikoje (SR); vis dėlto palankiai vertina naujas priemones, kurias patvirtino federalinis parlamentas, pagal kurias iš Serbų Respublikos (SR) grįžę asmenys turi teisę gauti pensijų išmokas ir sveikatos priežiūros paslaugas Federacijoje, kartu teigia, kad svarbu užtikrinti vienodą visų piliečių galimybę gauti socialinės paramos išmokas; ragina visų lygmenų vyriausybę, pirmiausia Serbų Respublikos valdžią, palengvinti ir paspartinti perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių grąžinimą nustatant ir įgyvendinant visas būtinas teisėkūros ir administracines priemones; primygtinai ragina bendradarbiauti šiuo klausimu ir nustatyti tinkamas sąlygas, kurios yra reikalingos taikiai ir tvariai reintegracijai; ragina veiksmingai įgyvendinti persvarstytą strategiją, susijusią su Bendrojo pamatinio susitarimo dėl taikos Bosnijoje ir Hercegovinoje VII priedu; ragina tęsti gerą regioninį bendradarbiavimą vykstant Sarajevo deklaracijos procesui; primygtinai ragina taikyti išsamų metodą siekiant spręsti išliekančias problemas, susijusias su šalies išvalymu nuo minų iki 2019 m.;

20.  dar kartą patvirtina, kad remia vizų režimo liberalizavimą, kuris padėjo pasiekti matomų teigiamų rezultatų Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams; pakartoja, kad yra įsipareigojęs Vakarų Balkanų piliečiams užtikrinti teisę keliauti be vizų; kartu ragina įgyvendinti priemones nacionaliniu lygmeniu, ypač pažeidžiamų asmenų grupėms skirtas socialines ir ekonomines priemones, taip pat aktyvias tvirtesnio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija priemones siekiant pažaboti organizuoto nusikalstamumo tinklus, stiprinti kontrolę kertant sieną ir informuotumo skatinimo kampanijas; ragina Komisiją patvirtinti priemones, kuriomis būtų siekiama išlaikyti bevizio režimo vientisumą ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis spręsti galimo piktnaudžiavimo ES prieglobsčio sistema klausimą;

21.  pažymi, kad kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija yra itin svarbi užkertant kelią nusikaltėlių skverbimuisi į politikos, teisės ir ekonomikos sistemas; pažymi, kad buvo padaryta tam tikros pažangos kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu; primena, kad svarbu laikytis Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijų; yra susirūpinęs dėl vis dažnėjančių pranešimų apie jaunimo radikalėjimą Bosnijoje ir Hercegovinoje, iš kurių ganėtinai daug (palyginus su kitomis regiono šalimis) prisijungia prie grupuotės „Islamo valstybės“ teroristų kovotojų gretų; primygtinai ragina valdžios institucijas pakeisti baudžiamąjį kodeksą siekiant sugriežtinti terorizmo finansavimo kriminalizavimą; palankiai vertina baudžiamojo kodekso pakeitimą siekiant uždrausti narystę užsienio sukarintose grupuotėse ir bausti už tai, siekiant religinės radikalizacijos prevencijos; be to, pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią visų formų ekstremizmui ir smurtinei radikalizacijai; taip pat palankiai vertina didelio masto policijos operacijas Bosnijoje ir Hercegovinoje, kurias vykdant buvo areštuoti asmenys, įtariami organizavę, rėmę ir finansavę teroristinę veiklą, įskaitant užsienio kovotojus; ragina į Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos baudžiamąjį kodeksą įtraukti nuostatą dėl neapykantos nusikaltimų; gerai vertina atitinkamų Bosnijos ir Hercegovinos agentūrų profesionalius veiksmus, kuriuos jos parodė dėdamos ryžtingas pastangas kovoje su augančiomis grėsmėmis saugumui; ragina Komisiją kompetentingoms institucijoms suteikti paramą jų kovoje su bet kokios rūšies grėsmėmis saugumui ir terorizmo keliamomis grėsmėmis;

22.  griežtai smerkia 2015 m. balandžio 27 d. prieš policijos įstaigą Rytų Bosnijos mieste Zvornike įvykdytą teroristinį išpuolį, kuris pareikalavo vieno policininko gyvybės, o kiti du buvo sužeisti; išreiškia solidarumą su aukomis ir jų šeimomis; griežčiausiai smerkia smurtinę ekstremistų ideologiją, kuria paremtas šis išpuolis; ragina kompetentingas institucijas, atsakingas saugumo įstaigas ir teismines institucijas bendradarbiauti atliekant sklandų ir išsamų tyrimą bei užkertant kelią būsimiems išpuoliams; išreiškia viltį, kad Bosnijos ir Hercegovinos institucijos ir piliečiai susitelks kovai prieš terorizmo grėsmę ir ekstremistų smurtą;

23.  pažymi, kad Bosnija ir Hercegovina išlieka prekybos žmonėmis kilmės, tranzito ir paskirties šalimi; rekomenduoja valdžios institucijoms imtis veiksmingų kovos su narkotikų prekyba, prekyba žmonėmis ir organizuotu nusikalstamumu priemonių, įkaitant teisėkūros priemones ir suteikti apsaugą prekybos žmonėmis aukoms;

24.  mano, kad, kaip paaiškėjo praėjusiais metais per vadinamuosius plenumus, būtina didinti pilietinės visuomenės vaidmenį suteikiant jai galimybių išreikšti piliečių, o ypač jaunimo, interesus; be to, primena, kad pilietinė visuomenė gali papildyti socialiai darnios ir demokratinės visuomenės plėtrą teikdama gyvybiškai svarbias socialines paslaugas; pažymi, kad pilietinės visuomenės atstovai turėtų atlikti svarbų vaidmenį ES integracijos procese; primygtinai ragina Komisiją padaryti Europos fondus labiau prieinamus pilietinės visuomenės organizacijoms; pažymi, kad instituciniai bendradarbiavimo su pilietine visuomene mechanizmai išlieka silpni ir trukdo plėtoti labiau dalyvaujamąją, įtraukią ir atsakomąją demokratiją šalyje; todėl ragina kurti skaidrius ir įtraukius piliečių konsultavimo mechanizmus, įtraukiančius visas visuomenines suinteresuotąsias šalis, siekiant sukurti viešųjų diskusijų svarbiais teisėkūros sprendimais pagrindą ir patvirtinti nacionalinę pilietinės visuomenės strategiją; reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie bauginimo per praėjusiais metais vykusius socialinius neramumus atvejus;

25.  mano, kad itin svarbu stiprinti įtraukią ir tolerantišką Bosnijos ir Hercegovinos visuomenę, saugojant ir stiprinant mažumų ir pažeidžiamų asmenų grupių teises; primena, kad nevykdant sprendimo D. Sejdić ir J. Finci byloje Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai atvirai diskriminuojami; primygtinai ragina didinti žmogaus teisių ombudsmeno vaidmenį ir parengti valstybės lygmens kovos su visų formų diskriminacija strategiją, bendradarbiaujant su pilietine visuomene; ragina kompetentingas valdžios institucijas ir toliau derinti šalies įstatymus su acquis, ypatingą dėmesį kreipiant į diskriminaciją dėl neįgalumo ir amžiaus, kaip tai nurodyta struktūriniame dialoge; ragina Bosnijos ir Hercegovinos žmogaus teisių ir pabėgėlių ministeriją įsteigti darbo grupę, kuri nedelsiant parengtų Bosnijos ir Hercegovinos kovos su diskriminacija įstatymo pakeitimų projektus; yra susirūpinęs, kad neapykantą kurstančios kalbos, neapykantos nusikaltimai, grasinimai, priekabiavimas ir LGBTI diskriminacija ir toliau plačiai paplitę; ragina valdžios institucijas įgyvendinti informuotumo apie LGBTI teises didinimo kampanijas, skirtas teisminėms institucijoms, teisėsaugos institucijoms ir visai visuomenei; yra susirūpinęs dėl to, kad ir toliau pranešama apie diskriminacijos dėl religijos atvejus;

26.  labai apgailestauja dėl užsitęsusios romų atskirties ir diskriminacijos; džiaugiasi padaryta pažanga tenkinant romų aprūpinimo būstu poreikius, vis dėlto skatina imtis tolesnių veiksmų siekiant pagerinti romų gyvenimo sąlygas suteikiant jiems geresnes galimybes įsidarbinti, naudotis sveikatos apsaugos paslaugomis ir siekti išsilavinimo;

27.  pažymi, kad teisės nuostatos, kuriomis užtikrinamos moterų teisės ir lyčių lygybė, yra patvirtintos, tačiau padaryta nedidelė pažanga tokias nuostatas įgyvendinant; ragina kompetentingas institucijas aktyviai dėti pastangas skatinant moterų dalyvavimą politikoje ir darbo rinkoje, kovoti diskriminacija dėl motinystės darbo rinkoje, pagerinti moterų socialinę ir ekonominę padėtį, propaguoti, ginti ir stiprinti moterų teises, bendrai didinti visuomenės informuotumą ir supratimą apie moterų teises; primygtinai ragina valdžios institucijas patvirtinti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo įgyvendinimo strategiją ir sukurti suderintą stebėsenos ir duomenų apie smurto prieš moteris atvejus rinkimo sistemą;

28.  primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną kuo skubiau įtraukti seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę į įstatymą dėl neapykantos nusikaltimų ir taip užtikrinti, kad būtų įmanoma nuteisti asmenis, įsitraukiančius į įvairių formų engimą dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės;

29.  pažymi, kad esama teisinių išraiškos laisvės nuostatų; vis dėlto, yra susirūpinęs dėl politinio ir finansinio spaudimo žiniasklaidai, taip pat dėl grasinimo žurnalistams ir leidėjams ir jų bauginimo atvejų, taip pat per priešrinkiminį laikotarpį; smerkia mėginimus pažeisti dabartines taisykles, kas padarytų žalos saviraiškos ir žiniasklaidos laisvei, įskaitant ir reiškiamai internetu; pabrėžia, kad dėl tokių įvykių, kaip policijos reidai žinių portalo Klix.ba biuruose Sarajeve ar neseniai Serbų Respublikos Nacionalinės Asamblėjos priimtas prieštaringai vertinamas viešosios ramybės ir tvarkos įstatymas, kyla didelis susirūpinimas dėl saviraiškos ir žiniasklaidos laisvių šalyje, įskaitant ir socialinius tinklus; pabrėžia, kad žiniasklaidos gebėjimas dirbti be baimės yra esminis dalykas siekiant klestinčios demokratijos; primygtinai ragina visapusiškai gerbti saviraiškos laisvę ir žiniasklaidos laisvę ir sudaryti sąlygas žurnalistams gauti informacijos apie dalykus, susijusius su visuomenės interesais; pabrėžia, kad stabilus ir tvarus finansavimas, redakcijų nepriklausomybė, transliacijos visomis oficialiosiomis kalbomis ir pliuralizmas yra būtini visuomeninei žiniasklaidai; ragina valdžios institucijas panaikinti visas įstatymų spragas, kurios sistemingai trukdo užtikrinti visapusišką skaidrumą žiniasklaidos priemonių nuosavybės srityje, ir parengti normas, skirtas užtikrinti, kad nebūtų daroma jokios netinkamos politinės įtakos; primygtinai ragina kompetentingas institucijas užtikrinti visuomeninių transliuotojų politinę, institucinę ir finansinę nepriklausomybę ir suderinti administracinių vienetų įstatymus dėl visuomeninės transliacijos su valstybės lygmens teisės aktais; primygtinai ragina skirti Bosnijos ir Hercegovinos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos direktorių atsižvelgiant į nuopelnus;

30.  išlieka susirūpinęs dėl valstybinėse mokyklose etniniu pagrindu tebevykdomos vaikų segregacijos atkreipia dėmesį į tai, kad trys skirtingos mokymo programos trukdo bendram, įtraukiam ir objektyviam bendros istorijos ir naujausių istorinių įvykių studijavimui; ragina valdžios institucijas veiksmingai įgyvendinti įtraukaus švietimo principus, be kita ko, vaikų su negalia atžvilgiu; primygtinai ragina naujuosius šalies vadovus nedelsiant skatinti įtraukią ir nediskriminacinę švietimo sistemą abiejuose administraciniuose vienetuose ir Brčko apygardoje, panaikinti skirtingų etninių grupių segregaciją ir daryti pažangą įgyvendinant švietimo reformą, kuria siekiama patobulinti švietimo standartus ir nustatyti bendrą mokymo programą; taip pat ragina paspartinti romų vaikų mokymosi poreikių tenkinimo ir jų integracijos į švietimo sistemą veiksmų plano įgyvendinimą;

31.  primena 2014 m. vasario mėn. protestus kaip aiškų Bosnijos ir Hercegovinos piliečių nepasitenkinimo socialine ir ekonomine padėtimi šalyje ženklą; tvirtai tiki, kad įgyvendinant priemones Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo nurodytose šešiose pagrindinėse reformų srityse vėl bus paskatintos stagnuojančios socialinės ir ekonominės reformos, įskaitant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo bei viešojo pirkimo reformas; ragina naujas valstybės, administracinių vienetų ir kantonų vyriausybes vykdant reformas glaudžiai bendradarbiauti, pagrindinę pirmenybę teikiant ekonomikos valdymui ir minėtajam susitarimui; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti ir įgyvendinti ekonominių reformų programą;

32.  mano, kad Bosnija ir Hercegovina padarė menką pažangą siekdama tapti veikiančios rinkos ekonomikos šalimi; pabrėžia, kad svarbu susitvarkyti su konkurenciniu spaudimu ir rinkos jėgomis; yra susirūpinęs, kad daug su verslo aplinka susijusių trūkumų ir toliau neigiamai veikia privačiojo sektoriaus vystymąsi ir tiesiogines užsienio investicijas; primygtinai ragina kompetentingas institucijas imtis prastai įgyvendinamo teisinės valstybės principo, didelio neformaliojo sektoriaus ir aukšto lygio korupcijos klausimų, dėl kurių daroma žala verslo aplinkai; primygtinai ragina atlikti suderinimą su direktyva „Mokumas II“;

33.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visus piliečius, sumažinti skurdą ir sukurti minimalios socialinės apsaugos sistemą, labiau orientuotą į skurdžiai gyvenančius ir socialinę atskirtį patiriančius gyventojus, reikia reformuoti ir derinti suskaidytas socialinės apsaugos sistemas, kurios turi būti grindžiamos piliečių poreikiais; pabrėžia, kad siekiant šalies vystymosi labai svarbu užtikrinti ekonominę gerovę ir galimybes susirasti darbą, ypač jaunimui; ragina vyriausybes vykdyti darbo rinkos reformas siekiant spręsti itin didelio nedarbo lygio klausimą, ypatingą dėmesį skiriant jaunimo, moterų ir ilgalaikiam nedarbui; pažymi, kad darbuotojų ir profesinių sąjungų teisės vis dar yra ribotos; ragina valdžios institucijas visoje šalyje atitinkamus įstatymus toliau stiprinti ir derinti; pabrėžia, kad reikia tobulinti švietimą ir mokymą siekiant panaikinti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktį ir didinti įsidarbinimo galimybes, ypač jaunimo;

34.  pabrėžia, kad svarbu suderinti ir tobulinti dabartines profesinių sąjungų teises ir darbo sąlygoms taikomas taisykles, kurios šiuo metu nėra visiškai vienodos visuose sektoriuose; taip pat pažymi, kad socialinės paramos išmokos ir pensijos nėra vienodai paskirstytos;

35.  pažymi, kad aplinkosaugos ir klimato kaitos srityse padaryta menka pažanga, ir ragina valdžios institucijas užtikrinti didesnę aplinkos apsaugą pagal ES standartus; ragina Bosniją ir Hercegoviną gerbti savo sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus Energijos bendrijos sutartimi bei Stabilizacijos ir asociacijos susitarimu, ir užtikrinti pakankamą ir greitą artėjimą link ES aplinkos apsaugos aquis, įskaitant naftos perdirbimo įmonės Bosanski Brode keliamos per didelės oro taršos prevenciją; pabrėžia, kad Bosnija ir Hercegovina turi pradėti visapusiškai vykdyti įsipareigojimus pagal Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo, 1991 m.) ir Strateginio aplinkos vertinimo protokolą (Kijevas, 2003 m.), įskaitant susijusius su veikla Neretvos ir Trebišnjicos upių baseinuose;

36.  džiaugiasi konstruktyvia ir aktyvia Bosnijos ir Hercegovinos pozicija skatinant regioninį bendradarbiavimą; reiškia pagyrimą dėl dažno bendro patruliavimo pasienyje su kitomis šalimis; pabrėžia labai didelę gerų kaimyninių santykių svarbą; ragina naujuosius vadovus tęsti ir stiprinti pastangas spręsti neišspręstas sienų ir nuosavybės problemas su kaimyninėmis šalimis; ragina Bosniją ir Hercegoviną baigti sienos su Juodkalnija demarkacijos procesą gera valia, remiantis 2014 m. gegužės mėn. pasiektu susitarimu;

37.  apgailestauja, kad Bosnijos ir Hercegovinos užsienio politika ir toliau priklauso nuo skirtingų pozicijų, dėl to ji mažai suderinta su ES pozicijomis (52 proc.); primena apie didelę Bosnijos ir Hercegovinos bendros užsienio politikos svarbą; yra susirūpinęs dėl to, kad Rusija atmetė Taikos įtvirtinimo tarybos standartinę kalbą apie Bosnijos ir Hercegovinos teritorinį vientisumą, ir dėl neigiamų jos pareiškimų dėl Bosnijos ir Hercegovinos siekių, susijusių su ES; palankiai vertina, kad tęsiama operacija ALTHEA, kaip atnaujintų JT įgaliojimų dalis, kurią vykdant dėmesys skiriamas pajėgumų stiprinimui ir mokymui;

38.  ragina naujai išrinktas Bosnijos ir Hercegovinos institucijas pasinaudoti naujo ES požiūrio proga, siekiant sudaryti sutartį dėl Laikinojo susitarimo ir Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pakeitimo, atsižvelgiant į Kroatijos įstojimą į ES ir išlaikant tradicinę prekybą;

39.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumui, Bosnijos ir Hercegovinos ministrų tarybai, Bosnijos ir Hercegovinos Parlamentinei Asamblėjai ir Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos, Serbų Respublikos ir dešimties apskričių / kantonų vyriausybėms ir parlamentams.

2015 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos investicijų banko (EIB) 2013 m. metinės ataskaitos (2014/2156(INI))

P8_TA(2015)0183 A8-0057/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko 2013 metų veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų grupės 2013 metų finansinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15, 126, 175, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į jos Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl naujoviškų finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2011 m. metinės ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2012 m. metinės ataskaitos(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko 2012 m. birželio 26 d. pranešimą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl investavimo Europoje patrauklumo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. Komisijos komunikatą dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (COM(2014)0168),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose konkrečiai numatyta padidinti EIB kapitalą 10 mlrd. EUR,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 27–28 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose raginama parengti naują investicijų planą MVĮ remti ir ekonomikos finansavimui skatinti,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose nustatytas tikslas sutelkti visų ES sričių politiką siekiant remti konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus dėl naujoviškų finansinių priemonių: „Naujos kartos naujoviškų finansinių priemonių – ES nuosavo kapitalo ir skolos platformų – programa“ (COM(2011)0662) ir „Strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos bandomasis etapas“ (COM(2011)0660),

–  atsižvelgdamas į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) kapitalo padidinimą, ypač susijusį su EIB ir ERPB santykių klausimu,

–  atsižvelgdamas į sprendimą dėl Viduržemio jūros regiono įtraukimo į ERPB veiklos apimtį(6),

–  atsižvelgdamas į naująjį EIB ir ERPB susitarimo memorandumą, pasirašytą 2012 m. lapkričio 29 d.,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES dėl EIB išorės įgaliojimų 2007–2013 m.(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės bei Užimtumo ir socialinių reikalų komitetų nuomones (A8-0057/2015),

A.  kadangi visi įmanomi valstybių narių ir ES ištekliai, įskaitant EIB išteklius, turi būti nedelsiant veiksmingai mobilizuoti siekiant padidinti valstybės ir privačiojo sektoriaus investicijas, skatinti konkurencingumą, atkurti tvarų ir įtraukų augimą, taip pat skatinti kokybiškų darbo vietų ir infrastruktūros kūrimą laikantis Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“, ir kadangi EIB yra priemonė, sukurta socialinei sanglaudai remti, ir galinti veiksmingai padėti valstybėms narėms, kurios šiuo metu, susiklosčius ypatingai sunkiai socialinei ir ekonominei padėčiai, susiduria su sunkumais;

B.  kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės ir kartu taikytos taupymo politikos daugelyje valstybių narių labai sumažėjo augimas, o dėl to sparčiai blogėjo socialinės sąlygos, toliau didėjo Europos regionų nelygybė ir skirtumai, nebuvo pasiekta socialinės sanglaudos tikslų ir tikrosios konvergencijos, todėl pakenkta Europos integracijos ir demokratijos stabilumui;

C.  kadangi EIB nėra komercinis bankas ir kadangi jis ir toliau turėtų atlikti svarbų vaidmenį kaip patikimų valstybės ir privačiojo sektoriaus ilgalaikių investicijų finansavimo generatorius ir drauge toliau taikyti geriausią bankininkystės rizikos ribojimo praktiką, kad išsaugotų labai tvirtą kapitalo poziciją ir dėl to darytų teigiamą įtaką skolinimo sąlygoms;

D.  kadangi pripažinus, jog viena iš svarbiausių mažėjančių investicijų ir kreditavimo priežasčių yra valstybių narių ekonomikos konkurencingumo praradimas, turėtų būti dedamos ypatingos pastangos siekiant išplėsti bendras intervencines priemones (derinant EIF ar kitas garantines priemones), skiriamas MVĮ ar materialių ir nematerialių tvarių infrastruktūrų finansavimui;

E.  kadangi EIB, laikydamasis aukštų socialinių ir aplinkos apsaugos standartų, turėtų ir toliau siekti visapusiškai vykdyti projektų, kurie yra ES išorės veiksmų dalis, finansavimo įgaliojimus;

F.  kadangi EIB investicijų atranka turėtų būti vykdoma nepriklausomai, atsižvelgiant į projektų gyvybingumą, pridėtinę vertę ir poveikį ekonomikos atsigavimui;

G.  kadangi EIB turėtų vystytis plėtros banko linkme, taikant geresnį makroekonominį koordinavimą su valstybėmis narėmis;

H.  kadangi EIB turėtų būti ne tik finansų įstaiga, bet ir žinių bei gerosios praktikos kaupimo vieta;

I.  kadangi ir taip gana nedidelė ir labai koncentruota Europos pakeitimo vertybiniais popieriais rinka, turinti ribotas MVĮ paskolų pavertimo vertybiniais popieriais galimybes, dėl krizės dar labiau susitraukė;

Investicijos

1.  atkreipia dėmesį į EIB 2013 m. metinę ataskaitą ir į tai, kad grupės finansinė veikla padidėjo 37 proc. ir siekė 75,1 mlrd. EUR, taip pat kad 2013 m. buvo įgyvendintas EIB kapitalo padidinimas; yra susirūpinęs dėl dabartinės padėties – ekonomikos stagnacijos ES – ir ypač dėl to, kad gerokai sumažėjo valstybės ir privataus sektoriaus investicijų (apie 18 proc., palyginti su 2007 m. lygiu), ir į 2008–2013 stulbinančiais 35 proc. sumažėjusį skolinimo MVĮ mastą; pabrėžia, kad toks sumažėjimas yra didelė kliūtis tvariam atsigavimui ir tikrai pažangai siekiant strategijos „ES 2020“ tikslų;

2.  atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad iš nacionalinių prognozių matyti, jog beveik pusė visų valstybių narių iki 2020 m. nepasieks nacionalinių tikslų, susijusių su švietimo sistemomis ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimu, ir kad užimtumo ir skurdo mažinimo tendencijos dar blogesnės;

3.  daro išvadą, kad EIB finansinių priemonių išplėtimas nepakeičia nacionalinės ekonominės politikos ir struktūrinių reformų, nukreiptų į tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą;

4.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903), kuris susijęs su esamomis lėšomis ir siekiu pritraukti privačiojo kapitalo santykiu 1:15; atkreipia dėmesį į tikslą atgaivinti ES ekonomiką per ateinančius trejus metus sutelkiant 315 mlrd. EUR į naująjį Europos strateginių investicijų fondą; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant investicijų planą EIB reikės papildomų žmogiškųjų išteklių, kad galėtų vykdyti savo įgaliojimus;

5.  šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad sudaryta Komisijos ir Europos investicijų banko vadovaujama darbo grupė, ir pažymi, kad pagal įprastą teisėkūros procedūrą reikia priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų siekiant įsteigti Europos strateginių investicijų fondą (ESIF); pažymi, kad šiuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turi būti apibrėžtas kokybiškas valdymas ir atrankos procesas, taip pat demokratiškai atskaitinga fondo stebėsenos ir vertinimo sistema, kuri būtų kiek įmanoma skaidresnė nustatant kriterijus, pagal kuriuos bus atrenkami į verslo planą tinkami įtraukti projektai;

6.  tikisi, kad Komisijos investicijų planas paskatins ir palengvins valstybių narių ir regionų prieigą prie finansavimo; primena, kad itin svarbus EIB ir Europos fondų bendradarbiavimas, visų pirma tose valstybėse narėse ir regionuose, kad būtų galima vykdyti produktyvias valstybės investicijas ir svarbiausius infrastruktūros projektus;

7.  mano, kad pirmenybę reikėtų teikti projektams, pasižymintiems Europos pridėtine verte ir teigiama sąnaudų ir naudos analize; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti projektus, kurie turėtų didžiausią poveikį darbo vietų kūrimo požiūriu; pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikia skirti didesnės rizikos projektams, kuriems sunku gauti bankų finansavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad darbo grupė gali patirti politinį spaudimą remti projektus, kurie naudingi tam tikroms interesų grupėms, ir kad dėl to finansavimas gali būti neteisingai skiriamas visuomenei nenaudingoms ir nepelningoms investicijoms;

8.  pabrėžia, kad Komisijos ESIF numatomos skirti garantijos nereiškia, jog bus gauta naujų pinigų, o reiškia, kad bus perskirstomos turimos lėšos; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu nustatyti tokio perskirstymo alternatyviąsias sąnaudas ir taip aiškiai apibrėžti, kokiu mastu visa numatytų iš ESIF finansuojamų papildomų investicijų grąža viršytų grąžą, kuri būtų gauta, jei perskirstytos lėšos būtų buvusios skirtos taip, kaip numatyta iš pradžių;

9.  pažymi, kad projektų atrankos procesu turėtų būti siekiama išvengti išstūmimo ir perskirstymo efekto, todėl dėmesys turėtų būti skiriamas Europos pridėtinės vertės projektams, pasižymintiems dideliu inovacijomis paremtu potencialu ir atitinkantiems papildomumo kriterijų; pažymi, kad atrenkant projektus ES valstybėse narėse, kuriose fiksuojamas masinis nedarbas, reikia atsižvelgti į užimtumo potencialą;

10.  atsižvelgdamas į tai, prašo Komisiją būsimame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nuodugniai įvertinti tas ES biudžeto programos dalis, pagal kurias turėtų būti teikiamos garantijos ESIF, siekiant kiek galima sumažinti su lėšų perskirstymu susijusias alternatyviąsias sąnaudas; taip pat prašo Tarybą, Komisiją ir EIB Valdytojų tarybą tinkamai įvertinti dėl šio investicijų plano kilsiantį perskirstymo poveikį, t. y. galimą investuotojų pelno padidėjimą vartotojų, kurie turės sumokėti už naujos infrastruktūros naudojimą, sąskaita, kad būtų užtikrinta tinkama investicijų grąža; ragina EIB ir Komisiją toliau vertinti investicijų lygio ES skirtumus jų sudėties požiūriu, t. y. išsiaiškinti, ar trūksta privačiųjų, ar viešųjų investicijų, ir nurodyti, kokias investicijas (privačiąsias ar viešąsias) bus siekiama remti ir koks pelnas iš jų numatomas;

11.  pažymi, kad Europos Centrinis Bankas pareiškė, jog yra pasirengęs antrinėje rinkoje supirkti ESIF išleistas obligacijas, jei fondas tokias obligacijas išleistų pats arba jei EIB tai padarytų jo vardu;

12.  pažymi, kad reikia pasiekti naują geresnio įvertinimo ir geriausių įmanomų investicijų pusiausvyrą ir nukreipti ekonomiką tvaraus augimo ir darbo vietų užtikrinimo keliu;

13.  pabrėžia strategijos „Europa 2020“ svarbą; pažymi, kad įgyvendinant būsimąjį investicijų paketą reikėtų geriau atsižvelgti į bendruosius sanglaudos politikos, tvarumo ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir EIB Valdytojų tarybą pagerinti kokybiškų investicijų veiklos rodiklius;

14.  pažymi, kad EIB prašoma atlikti itin svarbų vaidmenį finansuojant Investicijų planą Europai, t. y. skiriant 5 mlrd. EUR Europos strateginių investicijų fondo steigimui; todėl ragina Tarybą, Komisiją ir EIB Valdytojų tarybą tinkamai įvertinti naujų pagal šį planą EIB pavestų užduočių ir EIB turimų išteklių suderinamumą;

15.  mano, kad šiuo požiūriu siekiant tinkamo EIB dalyvavimo investicijų plane reikia itin padidinti EIB skolinimo ir skolinimosi viršutines ribas per ateinančius penkerius metus siekiant gerokai padidinti jo balansą; mano, kad per didelis sverto lygis gali sutrukdyti pasiekti investicijų plano tikslus;

16.  mano, kad institucinės struktūros propagavimas siekiant bendrosios kapitalo rinkos veikimo teigiamai prisidėtų prie greitesnio investicijų plano įgyvendinimo;

17.  tačiau pabrėžia, kad dabartiniame EIB veiklos plane numatoma sumažinti skolinimo srautus iki 67 mlrd. EUR 2014 ir 2015 m., o vidutinė tikslinė 2016 m. numatoma suma bus 58,5 mlrd. EUR;

18.  pabrėžia, kad papildomas skolinimo pajėgumas, susidaręs pastaruoju metu 10 mlrd. EUR padidinus EIB kapitalą, nebuvo pakankamai panaudotas; primygtinai ragina susijusius suinteresuotuosius subjektus kiek įmanoma propaguoti veiksmus, kuriais būtų didinamas EIB skolinimas;

19.  ragina Komisiją skatinti daugiašalį EIB ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų bendradarbiavimą siekiant didinti sąveiką, dalytis riziką bei sąnaudas ir užtikrinti pakankamą skolinimą ES projektams, kurie darytų teigiamą poveikį našumui, darbo vietų kūrimui, aplinkos apsaugai ir gyvenimo kokybei;

20.  ragina Komisiją ir EIB į veiksmų taikymo sritį įtraukti investicijas, pasižyminčias aiškia socialine nauda, visų pirma lemiančias didesnį užimtumą, taip pat ragina padidinti skolinimą veiklai, kuria siekiama sumažinti nedarbą, ypač daug dėmesio skiriant naujų jaunimo užimtumo galimybių kūrimui, ir remti viešąsias ir produktyvias investicijas bei būtinus infrastruktūros projektus, ypač valstybėse narėse, kuriose didelis nedarbas ir kurių BVP mažesnis už ES vidurkį;

21.  primena, kad atsargiai pritarė viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių plėtojimui, nes jos, jei gerai parengtos, galėtų būti labai svarbios ilgalaikių investicijų, skaitmeninės ekonomikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, žmogiškojo kapitalo ir Europos transporto, energetikos ar telekomunikacijų tinklų aspektais; apgailestauja dėl to, kad netinkamai parengtos partnerystės pavirto brangiai kainuojančia privačiojo sektoriaus finansavimo viešosiomis lėšomis sistema, dėl kurios padidėjo valstybės skola; be to, pažymi, kad tokie veiksmai dažnai vykdomi neskaidriai, taip pat kad viešojo ir privačiojo sektoriaus dalyviai pateikia nevienodą informaciją dėl vykdymo sąlygų (dažniausiai privačiojo sektoriaus naudai);

22.  siūlo EIB padidinti sektorių analizės pajėgumus ir daugiau dėmesio skirti makroekonominiam analitiniam darbui;

Rizikos pasidalijimo priemonės ir projektų obligacijos

23.  pažymi, kad rizikos pasidalijimo priemonės, kurios galiausiai apima valstybės subsidijų teikimą, turėtų būti numatomos tik tuo atveju, kai esama rinkos nepakankamumo, dėl kurio atsiranda išorės sąnaudų, ar siekiant vykdyti visuotinės svarbos misijas, kaip antai teikti viešąsias gėrybes ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, nepamirštant to, kad dėl tokių veiksmų visada kyla nuostolių nacionalizavimo ir pelno privatizavimo rizika; pažymi, kad nesėkmės atveju nuostolius turės padengti viešasis sektorius;

24.  pažymi, kad bet koks viešųjų išteklių naudojimas rizikos pasidalijimo priemonėms ir, konkrečiau, investavimo priemonių pirmojo nuostolio segmentams turėtų būti arba aiškiai susiejamas su išmatuojamų išorės neigiamų sąnaudų mažinimu, išmatuojamų teigiamų išorės sąnaudų kūrimu arba viešųjų paslaugų reikalavimų vykdymu ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimu; pažymi, kad SESV 14 straipsnyje nustatomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima sukurti tokią sąsają pateikus pasiūlymą dėl įprasta teisėkūros procedūra priimamo akto;

MVĮ

25.  primena, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas, todėl joms turėtų būti skiriama daugiausia investicijų; yra susirūpinęs dėl to, kad prieiga prie finansavimo yra vienas iš didžiausių sunkumų, su kuriais Europoje susiduria MVĮ; pabrėžia, kad reikia veiksmingiau skirti finansavimą MVĮ, įtraukiant kuo platesnius privačiųjų investuotojų sluoksnius;

26.  primygtinai ragina EIB visapusiškai išnagrinėti, kodėl sumažėjo MVĮ finansavimas, ir parengti išsamų planą, kuris padėtų užtikrinti, kad visos Europos MVĮ, kai tik gali, būtų skatinamos kreiptis dėl EIB remiamo finansavimo; ragina Komisiją ir EIB įvertinti ekonomikos krizės poveikį bankų sistemai ir galutiniams EIB finansavimo gavėjams, pirmiausia MVĮ, socialinės ekonomikos sektoriui ir viešojo sektoriaus įmonėms; prašo EIB įvertinti jo paramos Europos MVĮ poveikį realiajai ekonomikai ir 2010–2014 m. rezultatams ir pateikti su tuo susijusią išsamią informaciją;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad didelę dalį Europos ekonomikos sudaro labai mažos įmonės, ir palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi EIB skolinimo labai mažoms įmonėms Europoje klausimu; ragina toliau investuoti į šį sektorių atsižvelgiant į labai mažų įmonių svarbą kuriant darbo vietas;

28.  ypač pabrėžia realią rizikos pasidalijimo priemonės taikymo naudą skatinant MVĮ finansavimą ir inovacijas Europoje;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje parama MVĮ išaugo ir siekė 21,9 mlrd. EUR, vadinasi, buvo suteiktas finansavimas daugiau kaip 230 000 MVĮ;

30.  ragina EIB toliau didinti savo skolinimo pajėgumus MVĮ ir pradedančioms veiklą novatoriškoms įmonėms; pabrėžia, kad svarbu stiprinti EIB priemones, pvz., Europos mikrofinansų priemonę „Progress“;

31.  palankiai vertina naujų veiksmų prekybos finansavimo srityje šalyse, kurios patiria ekonominės krizės poveikį, įgyvendinimą ir plėtojimą, visų pirma taikant MVĮ prekybos finansavimo priemonę arba priderintus finansavimo sprendimus, pvz., finansinei įtraukčiai skirtą Europos mikrofinansų priemonę „Progress“; ragina EIB sudaryti sąlygas šiomis naujomis priemonėmis pasinaudoti naujiems naudos gavėjams Europos lygmeniu;

32.  primygtinai ragina vertinime, kurį Komisija atliko 2014 m. gruodžio mėn., atsižvelgti ir į neigiamą, ir į teigiamą kai kurių projektų, esančių projektų obligacijų iniciatyvos (POI) bandomajame etape, poveikį; apgailestauja, kad EIB rėmė tam tikrus infrastruktūros projektus, kurie, kaip paaiškėjo, buvo neperspektyvūs ir netvarūs; mano, kad EIB turėtų investuoti į projektus, kurie duoda apčiuopiamos ekonominės naudos, nekenkia klimatui ir tenkina gyventojų, kuriems jie skirti, poreikius ir interesus;

33.  apgailestauja dėl EIB ir Komisijos vaidmens projekte „Castor“, kuris finansuojamas vykdant POI ir apima rizikos vertinimą, kuriame nebuvo atsižvelgta į padidėjusį seisminį aktyvumą, susijusį su dujų įleidimu, nors esama tyrimų, kuriuose aiškiai įspėjama apie galimus pavojus(8); primygtinai ragina Komisiją ir EIB imtis veiksmų, kad Ispanijos gyventojams (biudžete numatant didesnį deficitą arba didinant energijos kainas) netektų sumokėti 1 300 mln. EUR kompensacijos dėl visiškai netinkamai įvertinto projekto; ragina Komisiją vadovautis Europos ombudsmeno rekomendacija ir ištirti, ar Ispanijos vyriausybės veiksmai dėl projekto „Castor“ galėtų būti laikomi neleistina valstybės pagalba;

34.  apgailestauja dėl to, kad EIB finansavo Mestre aplinkkelį Italijoje po to, kai Italijos valdžios institucijos paskelbė, jog dėl mokestinio sukčiavimo suimtas pagrindinio subrangovo generalinis direktorius; atsižvelgdamas į tai, kad Italijos valdžios institucijos tebetiria su Mestre aplinkkelio statyba ir valdymu susijusį korupcijos skandalą, ragina EIB nefinansuoti „Passante di Mestre“ projekto pagal POI ar kokią nors kitą priemonę ir užtikrinti, kad svarstydamas projektų obligacijų panaudojimą jis laikytųsi visiško nepakantumo sukčiavimui politikos;

35.  ragina EIB padidinti savo rizikos prisiėmimo pajėgumus ir didinti skolinimą tiems ekonomikos sektoriams, kurie gali užtikrinti augimą ir užimtumą, bet susiduria su sunkumais gaunant finansavimą, nes neturi tinkamų garantijų;

36.  todėl ragina atlikti išsamų bandomųjų projektų vertinimą remiantis integraciniu ir atviru konsultavimosi procesu, įtraukiant visuomenę ir nacionalines bei vietos įstaigas; taip pat pabrėžia, kad finansuojamus projektus reikia įvertinti pridėtinės vertės, aplinkos apsaugos, našumo ir užimtumo požiūriais; pažymi, kad POI yra dar tik bandomajame etape; taip pat ragina Komisiją taikant įprastą teisėkūros procedūrą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų geriau apibrėžiama būsima projektų obligacijų strategija, įskaitant EIB veiklos rodiklių sistemos, skirtos kokybiškoms investicijoms, pagerinimą, siekiant plačiąja prasme nustatyti ir išmatuoti finansuojamų projektų poveikį, susijusį su išorės sąnaudomis, ir jų socialinę bei aplinkosauginę grąžą;

37.  yra susirūpinęs dėl to, kad POI nebūtų visuotinai naudojamasi kaip priemone sumažinti privačiųjų investuotojų sąnaudas dėl mažesnių palūkanų arba dėl galimybės nacionalizuoti nuostolius, nors jo numatyta taikymo sritis gana siaura – remti visuomenės interesus tenkinančias investicijas, jei galima įrodyti, kad privačios investicijos galėtų suteikti būtinų žinių ar patirties, kurių viešasis sektorius neturi;

Energetika ir klimatas

38.  ragina EIB užtikrinti tinkamą naujų su energetika susijusio skolinimo kriterijų taikymą ir periodiškai pateikti viešas jų taikymo ataskaitas;

39.  ragina EIB didinti investavimo pastangas siekiant gerokai sumažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį ir parengti politiką, kurios įgyvendinimas padėtų Sąjungai pasiekti klimato tikslus; palankiai vertina tai, kad EIB 2015 m. atliks vertinimą klimato požiūriu ir persvarstys visą savo veiklą (dėl to gali būti atnaujinta klimato apsaugos politika) ir prašys šiuos dokumentus paskelbti; tikisi, kad EIB energetikos politiką konkrečiai įgyvendinti padės nauja teršalų išmetimo norma, kuri bus taikoma visiems iškastinio kuro gavimo projektams, siekiant apsaugoti investicijas, jeigu numatomas anglies dioksido išmetimas viršija ribinį lygį; ragina EIB nuolat peržiūrėti išmetamųjų teršalų normą ir laikytis griežtesnių įsipareigojimų;

40.  palankiai vertina visus EIB veiksmus, kuriais siekiama pereiti prie atsinaujinančiosios energijos; ragina išlyginti regioninį disbalansą, susijusį su skolinimu atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sektoriui, visų pirma siekiant remti valstybes nares, kurios yra priklausomos nuo neatsinaujinančiųjų energijos išteklių, ir atsižvelgiant į valstybių narių ekonomikos skirtumus, ir ateityje skirti daugiau dėmesio mažesnio masto, nuo elektros tinklų nepriklausomos decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams, į kuriuos būtų įtraukiami piliečiai ir bendruomenės; mano, kad šie energijos ištekliai galėtų sumažinti didžiulę Europos energetinę priklausomybę nuo išorės šaltinių, pagerinti energijos tiekimo saugumą, skatinti ekologiškai tvarų augimą ir užimtumą; pabrėžia, kad svarbu finansuoti energijos vartojimo efektyvumo, energetikos tinklų ir šios srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus;

41.  ragina EIB padidinti skolinimo visų sektorių energijos vartojimo efektyvumo projektams, ypač susijusiems su procesų optimizavimu, MVĮ, pastatais ir miesto aplinka, apimtį; ragina EIB pagal sanglaudos politiką didesnę pirmenybę teikti labai skurdiems regionams;

42.  primygtinai ragina EIB išnagrinėti galimybes palaipsniui nutraukti skolinimą neatsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams;

Infrastruktūra

43.  pažymi, kad investicijos į tvarios infrastruktūros projektus yra itin svarbios siekiant pagerinti konkurencingumą ir Europoje atkurti augimą ir užimtumą; todėl ragina EIB skirti finansavimą sritims, kurias labiausiai paveikė didelis nedarbas; pažymi, kad EIB finansavimas pirmiausia turėtų būti skiriamas infrastruktūros kokybės ir vystymosi požiūriu atsiliekančioms valstybėms;

44.  ragina vykdant EIB investicijų į miestus veiklą daugiau dėmesio skirti socialiniam tvarumui; pripažįsta, kad EIB socialinio būsto finansavimas pagerėjo, bet pažymi, kad reikia toliau plėtoti mokslinius tyrimus ir socialinio tvarumo veiklą siekiant tvaraus miestų atnaujinimo;

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

45.  palankiai vertina tai, kad buvo pradėta vykdyti pirmosios augimo finansavimo iniciatyvos veiklą ir pabrėžia, kad svarbu tinkamai finansuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus bei pradedančias veiklą novatoriškas įmones;

Užimtumas ir socialiniai reikalai

46.  atkreipia dėmesį į tai, kad pradėta įgyvendinti iniciatyva „Gebėjimai ir darbo vietos. Investicijos į jaunimą“, ir primygtinai ragina EIB paspartinti jos įgyvendinimą ir apsvarstyti galimybę ją išplėsti;

Valdymas, skaidrumas ir atskaitomybė

47.  ragina EIB bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis atidžiau stebėti, kaip įgyvendinami projektai, kad būtų užtikrintas didesnis skiriamų išteklių veiksmingumas ir patikimas jų valdymas;

48.  pažymi, kad geografinis EIB skiriamo finansavimo paskirstymas atskleidžia didelius skolinimo įvairioms valstybėms narėms skirtumus; todėl ragina EIB įvertinti šių skirtumų priežastis ir užtikrinti, kad visų valstybių narių finansų institucijos būtų visiškai pajėgios valdyti ir įgyvendinti EIB programas; be to, ragina visose valstybėse narėse vykdyti specialias informacines kampanijas siekiant padidinti informuotumą apie konkrečias EIB programas; taip pat ragina EIB ir nacionalines valdžios institucijas glaudžiau bendradarbiauti siekiant šalinti pagrindines kliūtis, trukdančias pasirašyti ir įgyvendinti EIB projektus;

49.  primena, kad Taryba ir Parlamentas sutiko, jog pats laikas išnagrinėti galimybę racionalizuoti Europos viešųjų finansų įstaigų sistemą(9),

50.  primygtinai ragina EIB padidinti savo skundų nagrinėjimo skyriaus nepriklausomumą ir veiksmingumą; ragina EIB valdymo komitetą atsižvelgti į šio skyriaus rekomendacijas; ragina EIB veikti atsižvelgiant į Europos ombudsmeno nuomones ir labiau bendradarbiauti siekiant išvengti tokių situacijų, kaip skundo 178/2014/AN, nukreipto prieš Europos investicijų banką, tyrimas(10).

51.  mano, kad galima dar daug padaryti gerinant skaidrumą ir vertinant ekonominį ir socialinį paskolų poveikį ir išsamaus tikrinimo įgyvendinimo veiksmingumą; primena savo prašymą bankui išsamiai išdėstyti savo požiūrį, kaip spartinti šių problemų sprendimo priemonių įgyvendinimą, ir prašo, kad EIB kartu su Komisija nustatytų griežtų šių finansų tarpininkų atrankos kriterijų sąrašą ir jį viešai paskelbtų;

52.  yra nusivylęs EIB skaidrumo politikos persvarstymo rezultatais; naujoji skaidrumo politika yra silpnesnė už ankstesniąją: ją taikant nebus nutraukta EIB įsigalėjusi slaptumo tradicija; primygtinai ragina EIB veikti remiantis informacijos atskleidimo, o ne konfidencialumo prielaida; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB privalo užtikrinti, jog jo skaidrumo politika atitiktų Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais nuostatas; apgailestauja dėl to, kad iš 2013 m. skaidrumo indekso(11) matyti, jog EIB skaidrumo ir atskaitomybės rodikliai prasti;

53.  ragina EIB susilaikyti nuo bendradarbiavimo su finansų tarpininkais, kurių veikloje būta neigiamų dalykų, susijusių su skaidrumu, mokestiniu sukčiavimu, agresyvaus mokesčių planavimo ar kita žalinga mokesčių srities praktika, kaip antai sprendimai dėl mokesčių ir piktnaudžiavimas sandorių kainodara, sukčiavimas, korupcija, poveikis aplinkai ir socialinio poveikio aspektai, ir ragina atnaujinti savo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politiką; pabrėžia, kad reikia taikyti skaidresnę su bendrosiomis paskolomis susijusią politiką siekiant užtikrinti griežtą šio netiesioginio skolinimo poveikio kontrolę; ragina EIB užtikrinti, kad ir tiesioginio finansavimo, ir finansavimo per tarpininkus informacija būtų atskleidžiama ir kiekvienai valstybei teikiant su mokesčiais susijusią informaciją pagal KRD IV dokumentų rinkinio nuostatas kredito įstaigoms, ir tikrosios nuosavybės informaciją; atsižvelgdamas į tai, ragina EIB nustatyti naują atsakingą mokesčių politiką ir visų pirma 2015 m. persvarstyti savo politiką dėl nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų (reikalavimų nesilaikančių jurisdikcijų problemos sprendimo politiką);

54.  primygtinai ragina EIB nebendradarbiauti su subjektais, veikiančiais iš slaptų jurisdikcijų, „kurios arba netaiko mokesčių, arba taiko nominalius mokesčius, kuriose stokojama veiksmingo keitimosi informacija su užsienio mokesčių institucijomis ir trūksta teisės aktų, teisinių ir administracinių nuostatų skaidrumo arba kaip nurodė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija arba Finansinių veiksmų darbo grupė“(12);

55.  primygtinai ragina EIB imtis vadovaujančio vaidmens ir rodyti pavyzdį sprendžiant su mokesčių skaidrumu ir atsakomybe susijusius klausimus; primygtinai ragina EIB surinkti tikslius duomenis apie sumokėtus mokesčius, susijusius su jo investavimo ir skolinimo operacijomis, ypač įmonių pelno mokesčius ir visų pirma besivystančiose šalyse, taip pat kasmet šiuos duomenis analizuoti ir skelbti viešai;

56.  palankiai vertina tai, kad, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1367/2006, 2014 m. buvo sukurtas viešas dokumentų registras;

57.  apgailestauja dėl to, kad EIB atsisako paskelbti atliekant vidaus tyrimą nustatytus faktus dėl naujausio su koncernu Mopani / Glencore susijusio atvejo; ypač atkreipia dėmesį į Europos ombudsmeno rekomendacijas (susijusias su skundu 349/2014/OV(13)) EIB pakeisti savo sprendimą, kuriuo jis atsisakė suteikti prieigą prie koncerno „Glencore“ galimo mokestinio sukčiavimo tyrimo, susijusio su „Mopani“ vario kasykla Zambijoje; ragina EIB vadovautis Europos ombudsmeno rekomendacijomis;

58.  apgailestauja dėl to, kad EIB valdymo komitetui, Valdytojų tarybai ir direktorių valdybai trūksta įvairovės, ypač lyčių aspektu; ragina EIB laikytis Kapitalo reikalavimų direktyvos 88 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią bankas „nusprendžia, koks turi būti valdymo organe nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų siektinas skaičius, ir parengia politiką, kaip padidinti nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų skaičių valdymo organe, kad tas skaičius būtų pasiektas. Siektinas skaičius, politika ir jos įgyvendinimas paskelbiami“ viešai;

59.  primena, kad buvo nuspręsta, jog Sąjungai atstovaujantis ERPB valdytojas užtikrina, kad Europos Parlamentui kasmet būtų teikiama ataskaita dėl kapitalo panaudojimo, skaidrumą užtikrinančių priemonių, atsižvelgiant į tai, kaip ERPB prisidėjo prie Sąjungos tikslų, rizikos prisiėmimo ir EIB bei ERPB bendradarbiavimo už Sąjungos ribų; apgailestauja dėl to, kad valdytojas ir Komisija aktyviai nesiėmė veiksmų, kad ši teisinė nuostata(14) būtų įgyvendinta;

60.  palankiai vertina tai, kad EIB pasirašė Tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą ir vadovaudamasis šiuo teisiniu pagrindu pradėjo teikti informaciją apie skolinimą už Europos Sąjungos ribų;

Išorės politika

61.  primena, kad EIB išorės politika ir ypač regioninės techninės veiklos gairės turėtų atitikti ES išorės veiksmų tikslus, kaip nustatyta ES sutarties 21 straipsnyje; ragina visapusiškai gerbti paramą gaunančių šalių teisės aktus;

62.  palankiai vertina tai, kad buvo nustatyta veiklos už ES ribų rezultatų vertinimo sistema (RVS) ir jos įgyvendinimo ataskaitų teikimas;

63.  ragina EIB įvertinti galimybę padidinti ES rytinių kaimynių ir Viduržemio jūros regiono valstybių išorės finansavimą pagal jo dabartinius įgaliojimus;

64.  palankiai vertina tai, jog pagal naują išorės skolinimo įgaliojimą 2014–2020 m. reikalaujama, kad EIB paskelbtų projekto užbaigimo ataskaitą; tikisi, kad EIB įvykdys šį reikalavimą jau 2015 m.;

65.  pakartotinai prašo Europos Audito Rūmų pateikti specialiąją ataskaitą dėl EIB išorės skolinimo veiklos rezultatų ir suderinamumo su ES politikos kryptimis prieš tai, kai bus atlikta EIB išorės įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūra, ir palyginti jų pridėtinę vertę, atsižvelgiant į EIB naudojamus nuosavus išteklius; be to, prašo, kad Europos Audito Rūmai vykdydami tyrimą atskirai įvertintų naudojantis bendruoju Sąjungos biudžetu suteiktas garantijas, Europos plėtros fondo garantuojamą investicinę priemonę, įvairių formų mišraus finansavimo priemones, taikytas ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fonde, Karibų jūros regiono investicijų fonde ir įgyvendinant Ramiojo vandenyno šalims skirtą investicijų priemonę, taip pat grįžtamųjų lėšų naudojimą šioms investicijoms; be to, prašo Europos Audito Rūmus į savo tyrimą įtraukti EIB iš ES biudžeto teikiamų lėšų valdymą taikant Europos plėtros fondo investicijų priemonę ir įvairias mišraus finansavimo formas pasitelkus ES mišraus finansavimo priemones ir šioms investicijoms panaudojant grįžtamąsias lėšas;

Kitos rekomendacijos

66.  ragina EIB ir Parlamentą sukurti EIB ir atitinkamų Parlamento komitetų bendradarbiavimo platformą; atsižvelgdamas į tai, prašo EIB kas ketvirtį atvykti į Parlamentą pateikti EIN pažangos ir veiklos ataskaitos ir jos aptarti; siūlo reguliariai palaikyti struktūrinį EIB pirmininko ir Europos Parlamento dialogą, panašų į kas ketvirtį rengiamą ECB ir Europos Parlamento dialogą pinigų klausimais, kad būtų užtikrinta tvirtesnė parlamentinė EIB veiklos priežiūra ir sudaryta daugiau galimybių padidinti šių dviejų institucijų bendradarbiavimą;

67.  pažymi, kad nuolat skundžiamasi (visų pirma skundžiasi mažosios įmonės) tuo, jog nėra prieigos prie finansavimo iš EIB išorės skolinimo sistemų, taip pat finansavimo, kurį remtų EIF; todėl prašo parengti metinę apžvalgą ir nurodyti, kiek MVĮ ir visų pirma labai mažų įmonių pasinaudojo šiomis priemonėmis ir kokių veiksmų tarpininkų taikomų strategijų, kuriomis naudojasi ir EIB, klausimu ėmėsi EIB, kad veiksmingai pagerėtų MVĮ prieiga prie finansavimo;

68.  ragina atlikti visapusišką rizikos ir kontrolės sistemų, susijusių su mišriu finansavimu dalyvaujant Europos Komisijai, įvertinimą ir parengti pranešimą šiuo klausimu, atsižvelgiant į mišraus finansavimo poveikį ne tik priežiūros sąlygų, bet ir valdymo galimybių požiūriu;

69.  palankiai vertina aukštą EIB turto kokybę, nes viso paskolų portfelio blogų paskolų rodiklis artimas 0 proc. (0,2 proc.); mano, kad labai svarbu užtikrinti, jog EIB išlaikytų savo AAA kredito reitingą ir taip išsaugotų galimybę skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose geriausiomis finansavimo sąlygomis, nes tai vėliau turės teigiamos įtakos projektų vykdymui, suinteresuotiesiems subjektams ir EIB verslo modeliui;

70.  pažymi, kad Sutarties dėl ES veikimo 287 straipsnio 3 dalyje paminėtas trišalis susitarimas, reglamentuojantis EIB, Komisijos ir Audito Rūmų bendradarbiavimą Audito Rūmų vykdomos kontrolės, kaip EIB atlieka Sąjungos ir valstybių narių lėšų valdymo darbą, metodų klausimais, turi būti atnaujinamas 2015 m.; ragina EIB atnaujinti Europos Audito Rūmų įgaliojimus šioje srityje ir įtraukti visas naujas EIB priemones, apimančias viešąsias lėšas, gautas iš ES arba iš Europos plėtros fondo;

71.  palankiai vertina tai, kad EIB valdyba 2013 m. patvirtino atnaujintą kovos su sukčiavimu politiką, nes taip patvirtinamas banko požiūris visiškai netoleruoti sukčiavimo;

72.  skiriant EIB lėšas ragina didinti veiksmingumą bei lankstumą ir mažinti reguliavimą;

73.  ragina EIB įsitraukti į konstruktyvų komunikacijos procesą su parlamentais, vyriausybėmis ir socialiniais partneriais, kad būtų galima reguliariai nustatyti tas darbo vietų kūrimo iniciatyvas, kurias įgyvendinant būtų lengviau pasiekti tvarų Europos konkurencingumo augimą;

74.  palankiai vertina tai, kad teikiama parama MVĮ vietovėse, kuriose jaunimo nedarbo lygis aukštesnis kaip 25 proc.;

75.  palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skirta vidutinės kapitalizacijos įmonėms (tai įmonės, kuriose dirba nuo 250 iki 3000 darbuotojų) įgyvendinant Vidutinės kapitalizacijos įmonių iniciatyvą ir Augimo finansavimo iniciatyvą, pagal kurias skatinamas skolinimas, visų pirma novatoriškoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

76.  palankiai vertina naują EIB iniciatyvą „Gebėjimai ir darbo vietos. Investicijos į jaunimą“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama profesinio mokymo ir studentų ar pameistrių judumo finansavimo priemonėms, siekiant jaunimui suteikti tvarias galimybes įsidarbinti, ir ragina ateinančiais metais dar daugiau dėmesio skirti profesiniam mokymui ir padidinti investicijas pagal šią skolinimo programą; tačiau mano, kad šios programos finansavimui skirtos lėšos neturėtų būti paimamos iš dabartinės stipendijų sistemos, ypač iš „Erasmus +“ programos; pabrėžia, kad judumas turi būti laikomas galimybe, išlikti savanoriškas ir neturi tapti priemone, prisidedančia prie vietovių, kuriose vyrauja nedarbas, gyventojų skaičiaus mažėjimo ir marginalizacijos; ragina skirti dėmesio tiems projektams, kurie suteikia galimybę kurti kokybiškas darbo vietas, ypatingą dėmesį skiriant projektams, kurių tikslas – darbo vietų jaunimui kūrimas, aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje, ilgalaikio nedarbo mažinimas ir nepalankioje padėtyje esančių grupių atstovų galimybių įsidarbinti gerinimas;

77.  palankiai vertina didžiulę EIB patirtį finansuojant švietimą ir profesinį mokymą Europoje suteikiant studentams paskolas, ypač atkreipia dėmesį į 2015 m. EIB grupės pradedamą taikyti paskolų garantijų sistemą judumo galimybėmis besinaudojantiems „Erasmus“ magistrantūros studentams; pabrėžia, kokios svarbios yra palankios paskolos grąžinimo sąlygos norint, kad šios paskolos būtų visapusiškai lengvai prieinamos studentams, nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties;

78.  ragina EIB atkreipti ypatingą dėmesį į pirmojo ramsčio kriterijų, pagal kurį turi būti prisidedama prie augimo ir užimtumo, ypač jaunimo užimtumo, kai pagal trijų ramsčių vertinimo metodą atrenkami EIB projektai; pabrėžia darbo, profesinio mokymo ir pameistrystės, kaip svarbių perėjimo prie tvaraus, darbo vietas kuriančio modelio elementų, svarbą jaunimui;

79.  primena Komisijos pirmininko pavaduotojo J. Kataineno įsipareigojimą padidinti EIB galimybes ne tik infrastruktūros, bet ir jaunimo užimtumo bei švietimo srityje, taip pat ragina EIB kitoje metinėje ataskaitoje pateikti duomenis apie šioje srityje padarytą pažangą; mano, kad jaunimo užimtumo priemonės, kurių jau imtasi, turėtų būti įgyvendinamos sparčiau ir palaipsniui plečiamos;

80.  mano, kad EIB turėtų daug investuoti į priemones, kurias taikant kuriamos tvarios darbo vietos jaunajai kartai, taip pat į priemones, kurios jau pradėtos įgyvendinti pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

o
o   o

81.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EIB ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 72 E, 2014 3 11, p. 51. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0057. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0201. (4) OL C 349 E, 2013 11 29, p. 27. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0161. (6) OL L 177, 2012 7 7, p. 1. (7) OL L 280, 2011 10 27, p. 1. (8) Žr: Observatori de l’Ebre (CSIC, URLL). Evaluación de Impacto Ambiental (SGEA/SHG; Ref.: GAD/13/05) -„Almacenamiento subterráneo de gas natural Amposta (Permiso Castor) Ttarragona); IAM 2109-07 - Estudio elaborado por la Dirección General de Política Ambiental y Sostenibilidad del Departamento de Medio Ambienta y Vivienda de la Generalitat de Catalunya sobre el estudio de impacto ambiental del Proyecto de almacén subterráneo de gas natural Castor“; ir Simone Cesca, Francesco Grigoli, Sebastian Heimann, Álvaro González, Elisa Buforn, Samira Maghsoudi, Estefania Blanch y Torsten Dahm (2014): ‘„The 2013 September–October seismic sequence offshore Spain: a case of seismicity triggered by gas injection?“, ’, Geophysical Journal International, 198, 941–953. (9) 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1219/2011/ES dėl Europos Sąjungos papildomų Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) kapitalo akcijų pasirašymo dėl sprendimo didinti šį kapitalą (OL L 313, 2011 11 26, p. 1) 8 konstatuojamoji dalis. (10) Europos ombudsmenės sprendimas baigti skundo 178/2014/AN prieš Europos investicijų banką tyrimą – http://www.ombudsman.europa.eu/cases/decision.faces/en/58171/html.bookmark (11) http://newati.publishwhatyoufund.org/2013/index-2013/results/ (12) Sprendimo Nr. 1219/2011/ES 13 konstatuojamoji dalis. (13) http://www.ombudsman.europa.eu/cases/draftrecommendation.faces/en/58471/html.bookmark (14) Sprendimo Nr. 1219/2011/ES 3 straipsnis.

2015 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Milane vyksiančios pasaulinės parodos „EXPO 2015“ tema „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“ (2015/2574(RSP))

P8_TA(2015)0184 B8-0360/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio parodų biuro sprendimą Milane 2015 m. gegužės 1 d.–spalio 30 d. surengti pasaulinę parodą tema „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimą dėl Komisijos dalyvavimo Milane vyksiančioje pasaulinėje parodoje „EXPO 2015“ (C(2013)2507),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „ES dalyvavimas Milane vyksiančioje pasaulinėje parodoje „EXPO 2015“ tema „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“ (COM(2013)0255),

–  atsižvelgdamas į darbą, kurį atliko Europos Sąjungos Mokslo iniciatyvinis komitetas, remiamas Komisijos ir Parlamento, įsteigtas 2014 m. kovo 21 d., kad teiktų ekspertų konsultacijas apsirūpinimo maistu bei mitybos saugumo problemos klausimais ir parengtų gaires dėl parodos „EXPO 2015“ renginių programos,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų patvirtintus Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir tvaraus vystymosi tikslų projektą, kurį 2015 m. rugsėjo mėn. turi patvirtinti Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) leidinį „Pasaulio žemės ūkis iki 2030 ir 2050 m.: 2012 m. peržiūra“ (angl. World agriculture towards 2030/2050: the 2012 revision),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2014-ieji FAO paskelbti Tarptautiniais šeimos ūkininkavimo metais,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015-ieji FAO paskelbti Tarptautiniais dirvožemio metais,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. sausio 19 d. rezoliuciją „Kaip išvengti maisto švaistymo: ES maisto grandinės veiksmingumo gerinimo strategijos“(2),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 25 straipsnį, kuriame pripažįstama, kad teisė į maistą neatskiriama nuo teisės į tinkamą gyvenimo lygį,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Milane vyksiančios pasaulinės parodos „EXPO 2015“ tema „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“ (Nr. O-000016/2015 – B8-0109/2015),

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Milane vyksiančios pasaulinės parodos „EXPO 2015“ tema – „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“, šis renginys gali rimtai paskatinti diskusijas apie maisto gamybos ir paskirstymo tobulinimą, maisto švaistymo problemos sprendimą, skatinti ir plėtoti jau taikomus pozityvius metodus, skirtus maisto stygiaus ir netinkamos bei mitybos problemoms spręsti, ir pusiausvyros tarp turimo ir suvartojamo išteklių kiekio radimą;

B.  kadangi Milane vyksiančios pasaulinės parodos „EXPO 2015“ tema suteikia galimybę apmąstyti ir aptarti įvarius būdus išspręsti paradoksus globalizuoto pasaulio, kuriame, FAO duomenimis, yra 898 mln. nuo neprievalgio ir bado kenčiančių žmonių ir tuo pat metu apie 1,4 mlrd. žmonių, turinčių antsvorį, įskaitant 500 mln. nutukusių žmonių; dėl šios situacijos patiriami socialiniai ir ekonominiai nuostoliai, o tam tikrais atvejais tai turi labai rimtų padarinių žmogaus sveikatai;

C.  kadangi Milane vyksianti pasaulinė paroda „EXPO 2015“ sutampa su metais, kai turi būti įvykdyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai, bei JT Tarptautiniais dirvožemio metais ir turėtų paskatinti diskusiją dėl naujų tvaraus vystymosi tikslų, dėl kurių galutinio projekto šiuo metu vyksta derybos; kadangi svarbiausios šios parodos temos yra žemės ūkis, apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumas;

D.   kadangi Milane vyksiančios parodos „EXPO 2015“ temos, kurios iš esmės susijusios su maistu, taip pat apima ir žuvininkystę, kuri, kaip ir žemės ūkis, yra susijusi su maisto, savarankiškumo apsirūpinant maistu ir tvarumo klausimais;

E.  kadangi Milane vyksiančios pasaulinės parodos „EXPO 2015“ proga rengiama „Milano chartija“ – dokumentas, kuris bus įteiktas Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, kaip „EXPO 2015“ palikimas ir indėlis į tarptautinę diskusiją dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

F.  kadangi parodos „EXPO 2015“ temos visų pirma susijusios su žemės ūkio sektoriumi, kuris vis dar yra Sąjungos ekonomikos kertinis akmuo, kadangi žemės ūkio produkcijos eksportas sudaro du trečdalius jos visos išorės prekybos apimties, Sąjunga tebėra didžiausia žemės ūkio produktų eksportuoja pasaulyje, o metinė ES maisto sektoriaus apyvarta siekia beveik 1 trln. eurų ir šioje šakoje dirba daugiau nei 4 mln. žmonių;

G.  kadangi žvejyba, kaip ir žemės ūkis, yra esminė ekonomikos dalis, visų pirma importo atžvilgiu, nes ES yra pirma pasaulyje žvejybos ir žuvininkystės produktų importo srityje (ES eksporto vertė sudaro 4,1 mlrd. per metus) ir antra pagal žvejybos sektoriuje dirbančių asmenų (116 094), akvakultūros sektoriuje dirbančių asmenų (85 000) ir žuvų perdirbimo sektoriuje dirbančių asmenų (115 651) skaičių;

H.  kadangi tema „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“ yra globali tema, apimanti visas ekonominės ir gamybos veiklos rūšis, kurios padeda užtikrinti maitinimąsi ir tvarumą;

I.  kadangi žvejybos sektorių reikia įtraukti į diskusijas apie planetos pamaitinimo būdus, nes jis teikia jūrų gėrybių, užtikrinant išteklių pasiūlos ir vartojimo pusiausvyrą;

J.  kadangi ES Mokslo iniciatyvinis komitetas, įsteigtas parodos „EXPO 2015“ kontekste, mato poreikį siekti naujų žinių tam tikrose konkrečiose srityse ir skatinti visuomenės suvokimą maisto ir maisto gamybos žemės ūkio sektoriuje, mėlynosios ekonomikos ir žuvininkystės sektoriaus klausimais, pasitelkiant švietimą ir komunikaciją, kad žmonės pripažintų savo individualių maisto pasirinkimo sprendimų pasekmes pasauliniu mastu;

K.  kadangi pilietinės visuomenės patirtis ir jos indėlis į diskusijas parodos „EXPO 2015“ klausimais yra labai svarbūs, o jos patirtis bei iniciatyvos turi būti skatinamos, kad būtų galima surengti esmines tarptautines diskusijas ir parengti gaires, kurių tikslas – sušvelninti pasaulines krizes, kylančias dėl maisto ir mitybos;

L.  kadangi sveikas dirvožemis yra ne tik maisto, kuro, pluoštų ir vaistų gamybos pagrindas, bet ir yra gyvybiškai svarbus mūsų ekosistemoms, nes atlieka labai svarbų vaidmenį anglies cikle, kaupia ir filtruoja vandenį bei padeda kovoti su potvyniais ar sausromis;

M.   kadangi mūsų vandenynai, jūros ir vidaus vandenų keliai yra vertingi dėl sveikos mitybos ir kadangi jų apsauga yra itin svarbi mūsų išgyvenimui; kadangi žvejyba ir akvakultūra yra pragyvenimo šaltinis 10–12 proc. pasaulio gyventojų;

N.  kadangi platformoje „Open Expo“, siekiant užtikrinti visišką parodos „EXPO 2015“ skaidrumą, atvirai skelbiama visa informacija, susijusi su šio renginio planavimu, organizavimu bei vykdymu, ir tai gali būti laikoma gera skaidrumo praktika;

O.  kadangi FAO prognozuoja, kad dėl pasaulio gyventojų prieaugio nuo 7 iki 9,1 mlrd. iki 2050 m. maisto reikės 70 proc. daugiau, tačiau tose pačiose prognozėse teigiama, kad siekiant užtikrinti visų žmonių aprūpinimą maistu, neužteks vien padidinti gamybą;

P.  kadangi, pasak FAO, 2010 m. 925 mln. žmonių kentė badą ir daugiau nei trečdalis jaunesnių nei 5 metų vaikų mirė nuo neprievalgio;

Q.  kadangi, FAO vertinimu, 2050 m. dirbamos žemės padaugės tik 4,3 proc.;

R.  kadangi vienam gyventojui apskaičiuotas pajamų padidėjimas besivystančiose šalyse nulemia mitybos pokyčius: pereinama prie maisto produktų, kurių sudėtyje daugiau baltymų, įskaitant gyvulinius baltymus, ir perdirbtų produktų, o tai skatina viso pasaulio mitybos modelių konvergencijos procesą pagal turtingesnėms gyventojų grupėms būdingus modelius;

S.  kadangi baltymų gamyba yra viena iš pagrindinių problemų apsirūpinimo maistu saugumo srityje, todėl žvejyba turi atlikti svarbiausią šiuo aspektu vaidmenį, kurį mėlynoji ekonomika turi bendrai, visų pirma dumblių mokslinių tyrimų srityje;

T.  kadangi žuvis yra itin svarbus mitybinių baltymų ir mikroelementų šaltinis skurdžioms bendruomenėms, kurios gali neturėti kito mitybos šaltinio; kadangi daugelyje pasaulio dalių bendruomenėse, kurios žvejoja netoli namų esančiuose pakrančių ir vidaus vandenyse, pragyvenimą ir mitybinę naudą vietoje užtikrina jūrų ištekliai;

U.  kadangi mitybai, kurios didelę dalį sudaro gyvūniniai produktai, reikalingi gerokai didesni ištekliai negu mitybai, kuriai būdinga didelė dalis augalinių produktų;

V.  kadangi žemės ūkis darbu ir pragyvenimu aprūpina daugiau negu 70 proc. besivystančių šalių darbo jėgos, daugiausia moterų; kadangi, remiantis Pasaulio banko skaičiavimais, augimas žemės ūkio sektoriuje mažinti skurdą padeda du kartus veiksmingiau negu augimas kituose sektoriuose;

W.  kadangi, remiantis FAO duomenimis, 2012 m. apie 58,3 mln. asmenų dirbo pirminiame žuvų žvejybos ir akvakultūros sektoriuje; kadangi 2012 m. moterys sudarė daugiau kaip 15 proc. viso asmenų, tiesiogiai dirbančių pirminiame žuvininkystės sektoriuje, skaičiaus; kadangi žvejyba ir akvakultūra yra pragyvenimo šaltinis 10–12 proc. pasaulio gyventojų;

X.  kadangi ES yra vietovių, kuriose patiriamas maisto stygius, 79 mln. žmonių ES vis dar gyvena žemiau skurdo ribos, o 124,2 mln. žmonių (arba 24,8 proc.) gresia skurdas arba socialinė atskirtis (palyginti su 24,3 proc. 2011 m.);

Y.  kadangi TVT pasieks tik pusė visų besivystančių šalių (62 iš 118);

Z.  kadangi pasaulinė teisė į maistą ir tinkamą mitybą yra itin svarbi siekiant įgyvendinti TVT; kadangi mityba yra susijusi su dauguma (jei ne visais) TVT, kurie patys yra labai glaudžiai tarpusavyje susiję;

AA.  kadangi įvairiuose tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose teisė į maistą siejama su kitomis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę, pragyvenimą, sveikatą, nuosavybę, švietimą ir vandenį;

AB.  kadangi tarptautiniu mastu žemės ūkiui skiriama oficialios paramos vystymuisi (OPV) dalis per pastaruosius tris dešimtmečius labai stipriai sumažėjo;

AC.  kadangi apsirūpinimo maistu bei mitybos saugumo sąvoka reiškia ne tik aprūpinimą maistu, bet apima ir teisę į maistą, tikslią informaciją apie tai, ką valgome, ir visuotinę, tvarią galimybę sveikai maitintis, kuri apima kitus veiksnius, kaip antai sanitarija, higiena, skiepai ir kirmėlių naikinimas;

AD.  kadangi badas ir netinkama mityba yra pagrindinės žmonijos mirtingumo priežastys, taip pat didžiausia grėsmė pasaulio taikai ir saugumui;

AE.  kadangi aprūpinimo maistu saugumui ir maisto tiekimo grandinei neigiamą poveikį daro kintančios maisto kainos;

AF.  kadangi pasaulio ekonomikos nuosmukis ir kylančios maisto bei kuro kainos pablogino su maistu susijusią padėtį daugelyje besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, taip iš dalies sustabdydamas paskutinio dešimtmečio pažangą skurdo mažinimo srityje;

AG.  kadangi dėl silpnų žemės ūkio ir žuvies produktų rinkų besivystančiose šalyse maisto tiekimas yra pernelyg neatsparus gaivalinėms nelaimėms, konfliktams ar visuomenės sveikatos krizėms;

AH.  kadangi maisto sistema prisideda prie klimato kaitos ir susiduria su jos padariniais, o tai daro poveikį gamtos išteklių prieinamumui ir žemės ūkio, žuvininkystės veiklos bei pramoninės gamybos sąlygoms;

AI.  kadangi dėl klimato kaitos kylančios gaivalinės nelaimės daro didelį neigiamą poveikį ES valstybėms narėms ir užsienio valstybėms, kelia pavojų aprūpinimo maistu saugumui ir apsirūpinimo maistu savarankiškumui, ypač jau ir taip pažeidžiamose situacijose;

AJ.  kadangi Europos Komisija apskaičiavo, kad visame pasaulyje prarandama arba išmetama apie 30 proc. maisto, o Europos Sąjungoje maisto švaistymas per metus siekia apie 89 mln. tonų arba 179 kg vienam žmogui ir, jei nebus imamasi prevencijos veiksmų ar priemonių, iki 2020 m. gali išaugti dar apie 40 proc., t. y. iki maždaug 126 mln. tonų;

AK.  kadangi geriau valdant maisto sektorių būtų veiksmingiau panaudojama žemė, geriau valdomi vandens ištekliai ir atsirastų teigiamas poveikis visam žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriui visame pasaulyje, sykiu taip pat stiprinama kova su neprievalgiu ir prasta mityba besivystančiose šalyse;

AL.  kadangi žuvies išmetimas į jūrą yra beprasmis vertingų gyvųjų išteklių švaistymas ir yra svarbus eikvojant jūrų populiaciją; kadangi išmetimas į jūrą gali turėti įvairų neigiamą ekologinį poveikį jūrų ekosistemoms, nes keičiasi visa mitybos tinklų ir buveinių struktūra, o tai savo ruožtu galėtų trukdyti užtikrinti dabartinės žuvininkystės tvarumą;

AM.  kadangi badas, prasta mityba ir neprievalgis egzistuoja greta paradoksalaus nutukimo ir ligų, kurias sukelia nesubalansuota mityba, masto, o dėl to atsiranda socialinių ir ekonominių pasekmių, kurios tam tikrais atvejais sukelia labai sunkius padarinių žmogaus sveikatai;

AN.  kadangi investicinės prekybos sutartys gali turėti neigiamą poveikį apsirūpinimo maistu saugumui ir netinkamai mitybai, jei dėl ariamosios žemės nuomos ar pardavimo privatiems investuotojams vietos gyventojai netenka gamybos išteklių, kurie yra būtini jų pragyvenimui, arba didelė dalis maisto būna eksportuojama ir parduodama tarptautinėse rinkose ir todėl eksportuojančioji šalis tampa labiau priklausoma nuo prekių kainų svyravimų (ir jų požiūriu labiau pažeidžiama) tarptautinėse rinkose;

AO.  kadangi bado problemos tvariai išspręsti neįmanoma vien tik tiekiant pakankamai maisto kiekvienam žmogui; kadangi vienintelis šios problemos sprendimo būdas – sudaryti sąlygas smulkiesiems ūkininkams ir žvejams išsaugoti ir dirbti žemę ir žvejoti vandenyse, išsaugoti sąžiningos prekybos sistemas, dalytis žiniomis, inovacijomis ir tvariais metodais;

AP.  kadangi derėtų pripažinti esminį ūkininkų ir žvejų, taip pat ypač šeimos ūkininkavimo ir žvejojimo vaidmenį užtikrinant pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą;

AQ.  kadangi itin svarbu pripažinti esminį žvejų ir žuvininkystės ūkius turinčių asmenų vaidmenį Europos pakrančių teritorijoms ir saloms;

AR.  kadangi derėtų pripažinti įvairias funkcijas, kurias atlieka žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė, kurie be to, kad tai yra maisto gamybos sektoriai, yra ypač svarbūs visuomenės gerovei kraštovaizdžio kokybės, biologinės įvairovės, klimato stabilumo, vandenynų kokybės ir gaivalinių nelaimių, pvz., potvynių, sausros ir gaisrų, padarinių švelninimo atžvilgiu;

1.  pabrėžia, kad siekiant išspręsti su apsirūpinimo maistu saugumu susijusią problemą ypač svarbūs šie klausimai: patikima, teisingesne ir tarptautiniu lygmeniu tvaria ir deramai finansuojama bendra žemės ūkio politika pagrįsti stiprus ir tvarus žemės ūkio bei žuvininkystės sektorius visoje ES, klestinti ir diversifikuota kaimo ekonomika, švari aplinka ir šeimos ūkiai;

2.  pabrėžia, kad taip pat svarbu įgyvendinti tvarią ir deramai finansuojamą bendrą žuvininkystės politiką ir užtikrinti ES prekybos ir žuvininkystės politikos nuoseklumą;

3.  mano, kad užtikrinti aplinkos tvarumą bus galima ir pastangos prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti bus sėkmingos tik tuomet, jei ūkiams bus sudaromos ekonominiu požiūriu tvarios sąlygos ir ūkininkams bus suteikta teisė naudotis žeme, gauti kreditus ir dalyvauti mokymuose;

4.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti Milane vykstančios pasaulinės parodos „EXPO 2015“ tema „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“ tam, kad būtų nustatyti įsipareigojimai užtikrinti teisę į tinkamą, sveiką, tvarią ir žiniomis paremtą maisto vartojimą;

5.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES paviljone pasaulinėje parodoje „EXPO 2015“ būtų didinamas informuotumas apie būtinybę spręsti neatidėliotinas problemas visoje maisto tiekimo grandinėje, įskaitant ilgalaikį maisto gamybos, paskirstymo ir vartojimo tvarumą, taip pat kovoti su maisto švaistymu ir netinkama, prasta mityba ir nutukimu;

6.  pabrėžia, kad teisė į maistą yra pagrindinė žmogaus teisė ir ją galima užtikrinti tik tuomet, kai visi žmonės turės galimybių gauti tinkamo, saugaus ir maistingo maisto savo mitybos poreikiams patenkinti siekiant gyventi aktyvų ir sveiką gyvenimą;

7.  pabrėžia, kad galimybė gauti maisto yra būtina skurdo ir nelygybės sumažinimo bei TVT įgyvendinimo sąlyga;

8.  pabrėžia, kad kova su neprievalgiu ir visuotinės galimybės gauti pakankamai maistingo maisto užtikrinimas turėtų likti vienas iš svarbiausių tikslų laikotarpio po 2015 m. darbotvarkėje, siekiant panaikinti badą ir ypač raginant iki 2030 m. išspręsti visų pavidalų netinkamos mitybos problemą;

9.  mano, kad padidėjęs nepastovumas maisto rinkose kelia sunkumų siekiant tvarumo ir dėl to reikia greičiau imtis priemonių, kuriomis būtų didinamas aprūpinimo maistu užtikrinimas ir maisto gamybos tvarumas aplinkos požiūriu, sprendžiant gamtos išteklių stygiaus problemą ir skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas žemės ūkyje ir žuvininkystėje;

10.  mano, kad deramos institucijų, reguliavimo ir stebėjimo sistemos gali būti paskata atsirasti patikimų, tvarių, teisingų, prieinamų ir diversifikuotų žemės ūkio ir žuvininkystės rinkos sistemų kūrimo aplinkai;

11.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad jos generalinių direktoratų, atsakingų už prekybą, žemės ūkį ir žuvininkystę, politiniai sprendimai derėtų vienas su kitu, taip siekiant užtikrinti higienos ir tvarumo standartų abipusiškumą;

12.  mano, kad smulkusis ūkininkavimas ir ekologinių, aukštos gamtinės vertės arba mediena grįsta žemės ūkio veikla turėtų būti populiarinami kaip pavyzdiniai, ypač veiksmingi įgyvendinant tvarumo principus pasaulinėje maisto gamybos sistemoje;

13.  ragina Komisiją skatinti veiksmingesnius agronominius metodus, pvz., ekologiško ūkininkavimo ir diversifikavimo metodus, geresnį tvarų žemės ūkio išteklių valdymą, siekiant mažinti žemės ūkio produktų gamybos sąnaudas ir maisto medžiagų švaistymą, didinti žinių ir inovacijų perdavimą, skatinti efektyvų išteklių naudojimą, taip pat didinti pasėlių rūšių įvairovę ir tvarumą ūkininkavimo sistemose;

14.  ragina Komisiją remti pakrančių vandenų kokybės, žemės valdymo ir tvaraus intensyvinimo srities mokslinius tyrimus skatinant veiksmingesnį maisto medžiagų, vandens ir energijos vartojimą, daugiau dėmesio skiriant vandens ir dirvožemio išteklių išsaugojimui, plačiau pritaikant biologines priemones kenkėjų naikinimui (integruotai kenksmingųjų organizmų kontrolei, angl. IPM) ir skatinant mokslinius tyrimus siekiant padidinti derlių ir kartu mažinant poveikį aplinkai;

15.  yra susirūpinęs dėl iškilusios žemių užgrobimo problemos ir jos padarinių apsirūpinimo maistu saugumui besivystančiose šalyse, žemės ūkio ateičiai ir ūkininkams;

16.  yra susirūpinęs dėl to, kad visame pasaulyje plečiasi neteisėta žvejyba, o tai turi ypač neigiamą poveikį aplinkai, biologinei įvairovei ir ekonomikai;

17.  ragina Komisiją didinti informuotumą valstybėse narėse ir skatinti jas tvariai naudoti žemės „išteklių“, nes tai būtina norint užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir tinkamą mitybą, prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti, taip pat apskritai užtikrinti tvarų vystymąsi;

18.  pabrėžia, kad svarbu spręsti dirvožemio blogėjimo problemą, dėl kurios toliau gilėja skurdas ir didėja maisto stygius;

19.  ragina Komisiją skatinti investuotojus ir tikslines šalis visame pasaulyje įgyvendinti JT FAO Neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires;

20.  ragina Italijos vyriausybę pasiūlyti ir parengti tvaraus parodos „EXPO 2015“ komplekso pakartotinio panaudojimo projektus;

21.  ragina Komisiją pasauliniu lygmeniu padėti siekti FAO nustatytų tikslų, skirtų tvariam šeimos ūkininkavimui palankios žemės ūkio, aplinkos ir socialinės politikos vystymui remti;

22.  pabrėžia, kad dėl dabartinių pusiausvyros sutrikimų maisto tiekimo grandinėje kyla grėsmė maisto gamybos tvarumui, ir ragina užtikrinti daugiau skaidrumo ir sąžiningumo šioje grandinėje, išnaikinti nesąžiningus prekybos metodus ir kitus rinkos iškraipymo būdus siekiant užtikrinti teisingą atlygį ūkininkams, teisingą pelną ir kainas maisto tiekimo grandinėje, taip pat užtikrinti perspektyvų žemės ūkio sektorių, kuris garantuos apsirūpinimo maistu saugumą; todėl ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad šie tikslai būtų pasiekti kuo anksčiau;

23.  mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti politiką, kuria siekiama kovoti su nesąžiningais metodais, kurių egzistavimą pripažino Komisijos veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumas;

24.  pabrėžia, kad norint užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą reikia ryžtingai kovoti su dirvožemio praradimu ir nederlingų žemių apleidimu;

25.  pabrėžia, kad norint užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą reikia ryžtingai kovoti su neteisėta žvejyba;

26.  atkreipia dėmesį į pagrindinį kaimo plėtros vaidmenį teritorijų ekonomikos augimui ir socialiniam vystymuisi ir ragina remti jaunuosius ūkininkus;

27.  ragina Komisiją siekti sudaryti plataus užmojo tarptautinį susitarimą, į kurį maistas būtų įtrauktas kaip klimato kaitos švelninimo priemonė, atsižvelgiant į tarptautines diskusijas Paryžiuje per 2015 m. 21-ąją Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją;

28.  ragina Tarybą pripažinti viso žemės ūkio sektoriaus vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos;

29.  ragina Komisiją kovoti su maisto švaistymu nustatant plataus užmojo aiškiai apibrėžtus privalomus tikslus, kuriais valstybės narės skatinamos imtis veiksmų prieš maisto švaistymą visais maisto tiekimo grandinės lygmenimis, „nuo lauko iki šakutės“;

30.  ragina valstybes nares, 2016 m. nustačius Europos kovos su maisto švaistymu metais, lavinti piliečius, skatinti ir skleisti geriausią patirtį, atlikti tyrimus ir mokyklose inicijuoti socialines ir šviečiamąsias kampanijas apie maisto švaistymą ir sveikos ir subalansuotos mitybos svarbą, pirmenybę teikiant vietos žemės ūkio produktams;

31.  mano, kad svarbu pradėti dialogą su suinteresuotaisiais subjektais siekiant užtikrinti, kad neparduotas saugus valgomas maistas būtų sistemingai tiekiamas labdaringoms organizacijoms;

32.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją, pradedant mokyklose nuo pat vaikystės, toliau skatinti sveiką ir sąmoningą mitybą, taip pat taikyti su mityba susijusius kokybės ir tvarumo standartus mokslinių tyrimų ir švietimo srityje (propaguojant atsakingą ir sveiką gyvenimo būdą) ir toliau plėtoti politiką, kuria siekiama panaikinti netinkamą ir prastą mitybą, taip pat užkirsti kelią nutukimui;

33.  pabrėžia, kad svarbu skatinti švietimą sveikos ir subalansuotos mitybos klausimais ir didinti informuotumą apie vietos produktus ir tradicinius maitinimosi režimus, taip pat populiarinti tokius produktus ir režimus;

34.  primygtinai siūlo, kad visa maisto sistema, kurią sudaro žemės ūkis ir prekybos, sveikatos, švietimo, klimato ir energetikos politika, veiktų taikant žmogaus teisėmis pagrįstus metodus, ir šioje srityje Sąjunga turėtų pirmauti;

35.  todėl ragina įtraukti lyčių aspektą ir skatinti moterų įgalinimą visose politikos srityse, kuriose kovojama su maisto stygiumi;

36.  pakartoja, kad svarbu skatinti besivystančių šalių žemės ūkį ir žuvininkystę ir žemės ūkio sektoriui skirti deramą ES užjūrio vystymosi paramos dalį; apgailestauja, kad nuo 9-ojo dešimtmečio žemės ūkiui skiriamos paramos vystymuisi lygis itin sumažėjo, ir palankiai vertina tai, kad pripažįstama, jog reikia keisti šią tendenciją;

37.  mano, kad svarbu gerinti moterų padėtį žemės ūkio srityje, ypač Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalyse, nes įrodyta, kad kaimo moterų įgalinimas ir su jomis susijusios investicijos labai padidina našumą ir mažina bado ir netinkamos mitybos lygį;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares pirmenybę teikti bendradarbiavimo programoms, pagrįstoms mikrokreditais, siekiant remti mažus, aplinkos požiūriu tvarius ūkius, tiekiančius maistą vietos gyventojams;

39.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai, taip pat dalyvaujančių valstybių narių komisarams, atsakingiems už Milane vyksiančią pasaulinę parodą „EXPO 2015“.

(1) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 8. (2) OL  C 227 E, 2013 8 6, p. 25.

2015 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Nigerijoje (2015/2520(RSP))

P8_TA(2015)0185 RC-B8-0370/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nigerijos ir ypač į paskutines per 2015 m. sausio 14 d. plenarinį posėdį vykusias diskusijas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimus, įskaitant 2015 m. sausio 8 d., sausio 19 d., kovo 31 d., balandžio 14 d. ir balandžio 15 d. pareiškimus;

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 583/2014(1), kuriuo grupuotė „Boko Haram“ įtraukta į asmenų, grupių ir subjektų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi, sąrašą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 27 d. Abudžoje surengtą penktąjį Nigerijos ir ES ministrų dialogą,

–  atsižvelgdamas į preliminarias ES ir Europos Parlamento rinkimų stebėjimo misijų išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 20 d. Niamėjuje vykusią regioninę konferenciją saugumo klausimais,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono pareiškimus dėl tebesitęsiančio smurto ir blogėjančios saugumo padėties šiaurės rytų Nigerijoje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimus dėl galimybės, kad grupuotės „Boko Haram“ nariai bus apkaltinti karo nusikaltimais,

–  atsižvelgdama į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Nigerija ratifikavo 1983 m. birželio 22 d.,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Nigerija ratifikavo 1993 m. spalio 29 d.,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 29 d. patvirtintą Nigerijos Federacinės Respublikos Konstituciją, ypač į jos IV skyriaus nuostatas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos fakultatyvų protokolą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį, kuriame nustatyta, jog visų krypčių ES išorės politikoje reikia atsižvelgti į politikos derėjimo vystymosi labui principą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Nigerija yra daugiausiai gyventojų turinti, etniškai įvairi Afrikos šalis, kuriai būdingi regioniniai ir religiniai susiskaidymai ir pasidalijimas į šiaurinę ir pietinę dalis su dideliais ekonominiais ir socialiniais skirtumais;

B.  kadangi Afrikos žemyne Nigerijos ekonomika yra didžiausia ir ji yra svarbi ES prekybos partnerė, tačiau, nepaisant jos didžiulių išteklių, Nigerija yra viena iš šalių, kuriose yra didžiausia nelygybė pasaulyje; daugiau kaip 70 proc. jos gyventojų pragyvenimui tenka mažiau nei 1,25 JAV dolerio per dieną, o 10 proc. šalies gyventojų kontroliuoja daugiau kaip 90 proc. šalies turto ir išteklių

C.  kadangi 2015 m. sausio 3–8 d. grupuotė „Boko Haram“ surengė išpuolius prieš Bagą ir šešiolika aplinkinių miestų ir kaimų, sugriovė beveik 3700 statinių, kaip matyti iš palydovinių nuotraukų, ir nužudė tūkstančius žmonių;

D.  kadangi grupuotė „Boko Haram“ yra užėmusi ir savo rankose laiko keletą šiaurės rytų Nigerijos miestų ir toliau prievarta į savo gretas verbuoja civilius gyventojus, įskaitant daugybę vaikų; kadangi dėl grupuotės „Boko Haram“ smurto nuo 2009 m. žuvo daugiau nei 22 000 žmonių, grupuotė vykdo išpuolius be atrankos prieš krikščionis, musulmonus ir visus, kurie nepritaria jų fanatiškiems ekstremistiniams įsitikinimams; kadangi 2015 m. kovo mėn. „Boko Haram“ prisiekė savo lojalumą Islamo valstybės ekstremistų grupuotei; kadangi 2015 m. kovo 27 d. šiaurės rytų Damasako mieste buvo rasta šimtai kūnų, kurie, manoma, yra „Boko Haram“ sukilėlių aukos;

E.  kadangi 2014 m. balandžio mėn. iš Čibuko (Borno valstija) valstybinės mokyklos pagrobta daugiau nei 270 mergaičių; kadangi dauguma jų tebėra dingusios ir joms kyla rimtas seksualinio smurto, paėmimo į vergiją ir priverstinės santuokos pavojus; kadangi nuo tada „Boko Haram“ pagrobė dar kelis šimtus žmonių; kadangi 2015 m. balandžio 28 d. beveik 300 mergaičių ir moterų buvo išgelbėtos Sambisa miške;

F.  kadangi, JT skaičiavimais, dėl smurto Borno, Jobės ir Adamavos valstijose išsikėlė 1,5 mln. žmonių, įskaitant 8000 000 vaikų, o nuo sukilėlių nukentėjo daugiau kaip 3 mln. žmonių;

G.  kadangi daugiau kaip 300 000 Nigerijos gyventojų nuo smurto pabėgo į šiaurės vakarų Kamerūną ir pietvakarių Nigerį; ir kadangi šimtai Nigerijos gyventojų rizikuoja savo gyvybėmis bandydami migruoti į ES ir tikėdamiesi ekonominiu, socialiniu ir saugumo požiūriu geresnių gyvenimo sąlygų;

H.  kadangi „Boko Haram“ siekia sukurti tikrą islamo valstybę šiaurės Nigerijoje, įskaitant nusikalstamus šariato teismus, ir uždrausti vakarietišką švietimą;

I.  kadangi dėl didėjančio nesaugumo ūkininkai daugiau nebegali dirbti savo žemės arba nuiminėti derliaus, nes baiminasi, jog bus užpulti „Boko Haram“, taigi dar labiau didėja maisto stygius;

J.  kadangi išpuolių, įskaitant išpuolius, per kuriuos naudojami vaikai savižudžiai sprogdintojai, daugėja ir jie rengiami didelėje teritorijoje, taip pat kaimyninėse šalyse, Čade ir Kamerūne;

K.  kadangi pradinio Nigerijos valdžios institucijų reagavimo visiškai nepakako ir dėl to visuomenėje ėmė plisti nepasitikėjimas šalies institucijomis; kadangi valdant ankstesnei vyriausybei Nigerijos valdžios institucijos masiškai įkalino ir sulaikė žmones, taip pat vykdė neteismines egzekucijas ir daugelį kitų žmogaus ir tarptautinės teisės pažeidimų;

L.  kadangi grupuotės „Boko Haram“ siautėjimas kaimyninėse šalyse parodo, koks svarbus yra geresnis regioninis bendradarbiavimas ir atsakas;

M.  kadangi Nigerijai tenka pagrindinis vaidmuo regioninėje ir Afrikos politikoje ir ji yra pagrindinis regioninės integracijos veiksnys Vakarų Afrikos valstybių ekonominėje bendrijoje (VAVEB);

N.  kadangi pajamos iš naftos nuolat mažėja ir gresia ekonominė krizė; kadangi, remiantis kai kuriais apskaičiavimais, kasmet pavagiama nuo 3 iki 8 mlrd. JAV dolerių vertės Nigerijos naftos; kadangi dėl netinkamo ekonomikos valdymo, nestabilumo ir korupcijos dešimtmečių buvo kliūčių investuoti į Nigerijos švietimo ir socialinių paslaugų sistemas;

O.  kadangi siekiant kovoti su fundamentalizmu, smurtu ir netolerancija labai svarbu švietimas, raštingumas, moterų teisės, socialinis teisingumas ir teisingas valstybės įplaukų paskirstymas visuomenėje per mokesčių sistemą, mažinant nelygybę, ir kova su korupcija;

P.  kadangi terorizmas yra pasaulinė grėsmė, tačiau pasaulinės bendruomenės pastangos labiau prisidėti prie kovos su grupuote „Boko Haram“ Nigerijoje tam tikru mastu priklausė nuo visapusiško patikimumo, atskaitomybės ir rinkimų skaidrumo;

Q.  kadangi Nigerijoje demokratija vis dar nauja ir trapi ir paskelbus 2011 m. rinkimų rezultatus šalis susidūrė su itin dideliu smurtu ir kaltinimais balsų klastojimu;

R.  kadangi Nepriklausoma nacionalinė rinkimų komisija (INEC) nukėlė rinkimų datą iš 2015 m. vasario 14 ir 28 d. į 2015 m. kovo 28 d. ir balandžio 11 d., kad vyriausybė galėtų pradėti karinius veiksmus prieš grupuotę „Boko Haram“, ir 2015 m. kovo mėn. pradėti regioniniai reagavimo veiksmai;

S.  kadangi Čado armija, kartu su Nigerio ir Kamerūno, yra pagrindinė su grupuote „Boko Haram“ kovojanti jėga, o jos visapusiškas dalyvavimas kovojant su „Boko Haram“ teroristais Gamboru Ngaloje, Malam Fatoryje ir Kangalame, Nigerijoje, yra pripažintas; kadangi pripažįstama, kad ši armija kovodama su terorizmu sumokėjo didžiulę kainą; kadangi Europos Parlamentas reiškia visišką solidarumą su tais, kurie buvo sužeisti, ir su aukų šeimomis;

T.  kadangi rinkimų kampanija vyko įtemptoje atmosferoje, pranešta apie su rinkimais susijusio smurto incidentus visose šalies dalyse, ypač pietuose ir pietvakariuose, taip pat grupuotė „Boko Haram“ rengė išpuolius, kad atgrasytų nuo balsavimo, buvo pažeidinėjamos kampanijos taisyklės ir bandoma paveikti balsuotojus;

U.  kadangi vietiniai ir tarptautiniai stebėtojai, įskaitant ES stebėtojus, užfiksavo sisteminių trūkumų, ypač per tikrinimą, taip pat piktnaudžiavimus einamomis pareigomis ir smurto naudojimą; kadangi vis dėlto nepastebėta sisteminių manipuliacijų;

V.  kadangi ES šalies vyriausybės kvietimu vykdė ilgalaikę rinkimų stebėjimo misiją, kurioje dalyvavo ir Europos Parlamento delegacija; kadangi buvo nusiųstos taip pat Afrikos Sąjungos, Tautų Sandraugos, Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) rinkimų stebėjimo misijos;

W.  kadangi 2015 m. kovo 31 d. opozicinės partijos „Visuotinis pažangusis kongresas“ (APC) kandidatas į prezidentus, generolas Muhammadu Buhari, paskelbtas rinkimų nugalėtoju, o tuometinis prezidentas taikiai pripažino pralaimėjęs; kadangi opozicinė APC partija surinko daugumą balsų prezidento, Senato ir Atstovų Rūmų rinkimuose keturiuose iš šešių geopolitinių regionų;

X.  kadangi moterų išrinkta mažiau nei 2011 m., ir tai rodo neigiamą tendenciją;

Y.  kadangi 17 proc. mergaičių ištekinamos nesulaukusios 15 metų (šiaurės vakarų regione vaikų santuokų skaičius siekia 76 proc.); kadangi Nigerija yra ta pasaulio šalis, kurioje dažniausiai taikoma moterų lyties organų žalojimo praktika: joje gyvena apie ketvirtis visų sužalotų moterų (manoma, kad šios praktikos aukų pasaulyje yra apie 115–130 mln.);

1.  griežtai smerkia užsitęsusį ir vis labiau neraminantį smurtą, įskaitant nuolatinius ginkluotus išpuolius ir sprogdinimus, savižudžių sprogdinimus, seksualinę vergovę ir kitą seksualinį smurtą, žmonių grobimus ir kitus smurto aktus, kuriuos vykdo teroristinė sekta „Boko Haram“ prieš civilius asmenis ir valstybinius bei karinius objektus Nigerijoje; dėl šių smurto aktų žuvo ir sužeista tūkstančiai žmonių, šimtai tūkstančių žmonių buvo perkelti, ir šie veiksmai galėtų būti prilyginti nusikaltimams žmoniškumui;

2.  smerkia nekaltų vyrų, moterų ir vaikų žudymą ir stoja petys petin su Nigerijos žmonėmis, pasiryžusiais kovoti su visų formų terorizmu savo šalyje; giria žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų darbą siekiant atkreipti pasaulio dėmesį į „Boko Haram“ grupuotės ekstremizmą ir nekaltas jų smurto aukas;

3.  primena, kad praėjo vieni metai nuo 276 mergaičių pagrobimo iš mokyklos netoli Čibuko ir kad, žmogaus teisių grupės duomenimis, buvo pagrobta dar bent 2 000 mergaičių ir moterų; prašo vyriausybę ir tarptautinę bendruomenę daryti viską, kas įmanoma, kad pagrobtos mergaitės būtų surastos ir išlaisvintos;

4.  ragina naujai išrinktą prezidentą tesėti rinkimų kampanijos pažadus ir skirti visus išteklius, kad būtų nutrauktas grupuotės „Boko Haram“ smurtas, atkurtas visos šalies stabilumas ir saugumas ir pašalintos pagrindinės šio terorizmo priežastys, visų pirma ragina imtis ryžtingesnių veiksmų kovoje su vidaus korupcija, netinkamu valdymu ir neefektyvumu valstybinėse institucijose ir kariuomenėje, nes ji tapo nepajėgi įveikti šalies šiaurėje siautėjančios grupuotės „Boko Haram“, taip pat ragina patvirtinti priemones, skirtas neteisėtiems grupuotės „Boko Haram“ pajamų šaltiniams panaikinti, bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis, ypač kontrabandos ir neteisėtos prekybos srityse;

5.  prašo Nigerijos religines institucijas ir vadovus aktyviai bendradarbiauti su pilietine visuomene ir valdžios institucijomis kovojant su ekstremizmu ir radikalizavimu;

6.  ragina naujas Nigerijos valdžios institucijas priimti šiaurinių ir pietinių valstijų socialinio ir ekonominio vystymo planą siekiant spręsti skurdo ir nelygybės problemas, suteikti galimybes gauti išsilavinimą ir pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, skatinti teisingą įplaukų iš naftos paskirstymą decentralizacijos sąlygomis, nes šios problemos yra vis didėjančio smurto priežastis; taip pat ragina Nigerijos valdžios institucijas imtis ryžtingų veiksmų siekiant nutraukti moterų lyties organų žalojimo praktiką, vaikų santuokas ir vaikų darbą; ragina ES panaudoti visas turimas priemones, kad būtų imtasi šių veiksmų ir būtų veiksmingai pažaboti neteisėti finansiniai srautai, mokesčių slėpimas ir vengimas, taip pat pagerintas demokratinis tarptautinis bendradarbiavimas mokesčių srityje;

7.  palankiai vertina ryžtą, kurį 2015 m. sausio 20 ir 21 d. Niamėjuje vykusiame regioniniame aukščiausiojo lygio susitikime parodė 13 dalyvavusių šalių, ypač Čado, Kamerūno, Nigerio ir Nigerijos karinį įsipareigojimą kovoti su grupuotės „Boko Haram“ terorizmo grėsme; ragina stiprinti šiuos regioninius reagavimo veiksmus panaudojant visas turimas priemones ir visapusiškai laikantis tarptautinės teisės aktų; ypač ragina VAVEB ir toliau užtikrinti, kad jos nauja kovos su terorizmu strategija būtų įgyvendinama, ypatingą dėmesį skiriant neteisėtam ginklų, kovotojų ir kontrabandos srautų tarp valstybių sustabdymui; taip pat primygtinai tvirtina, kad nesant tokio bendradarbiavimo smurtas greičiausiai tęsis ir kels grėsmę viso regiono taikai ir stabilumui; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad grupuotė „Boko Haram“ įsipareigojo būti lojali grupuotei „Islamo valstybė“ ir kad būtina užkirsti kelią bet kokiam dviejų teroristinių organizacijų veiksmų koordinavimui ir jų bendradarbiavimui bei šios grėsmės plitimui;

8.  palankiai vertina Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos iniciatyvas ir ragina Afrikos Sąjungą skubiai su visomis susijusiomis šalimis imtis konkrečių veiksmų, kad būtų suderinti kovos su teroristinėmis grupuotėmis Sahelio regione veiksmai; ragina Europos Sąjungą remti regioninių konfliktų valdymo mechanizmų, tokių kaip Afrikos nuolatinės parengties pajėgos (ANP), kūrimą, įskaitant galimybę pasinaudoti Afrikos taikos priemone ir ES krizių valdymo priemonėmis;

9.  primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę labiau padėti Nigerijos vyriausybei kovoti su grupuote „Boko Haram“ ir šalinti pagrindines terorizmo priežastis, nes tik visuotiniais veiksmais galima užtikrinti, kad smurtas ir fundamentalizmas būtų panaikinti visam laikui;

10.  ragina ES ir jos valstybes nares vykdyti įsipareigojimą teikti visapusišką politinę, vystomąją ir humanitarinę paramą Nigerijai ir jos žmonėms, skirtą kovoti su grupuotės „Boko Haram“ keliama grėsme ir užtikrinti šalies vystymąsi; ragina ES tęsti politinį dialogą su Nigerija pagal persvarstyto Kotonu susitarimo 8 straipsnį ir, atsižvelgiant į tai, spręsti problemas, susijusias su visuotinėmis žmogaus teisėmis, įskaitant minties, sąžinės, religijos ar įsitikinimų laisvę, teisę į nediskriminavimą bet kokiu pagrindu, kaip numatyta visuotinėse, regioninėse ir nacionalinėse žmogaus teisių priemonėse;

11.  ragina tarptautinę bendruomenę taip pat padėti Nigerijos pabėgėliams kaimyninėse šalyse; primygtinai ragina ES valstybes nares nedelsiant sukurti patikimą ir kompleksinę Europos sistemą, kad būtų galima valdyti migracijos iš Užsachario Afrikos į Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką srautus, pasiūlyti tvarių vystymosi sprendimų šalims, iš kurių migruojama, pvz., Nigerijai, ir padėti išvengti šiuose keliuose pasitaikančių tragiškų įvykių;

12.  ragina ES ištirti „Boko Haram“ finansavimą ir spręsti prekybos visais gamtos ištekliais, įskaitant naftą, skaidrumo klausimą, kad jokia įmonė negalėtų kurstyti konfliktų; ragina Nigerijos valdžios institucijas ir užsienio įmones padėti stiprinti valdymą gavybos sektoriuje, tvirtai laikantis Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos nuostatų ir skelbiant duomenis apie sumas, kurias įmonės moka Nigerijos vyriausybei;

13.  yra įsitikinęs, kad Nigerijos vyriausybė turi teisę ir pareigą ginti savo žmones nuo terorizmo, tačiau primygtinai tvirtina, kad tokie veiksmai turi būti vykdomi užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams;

14.  ragina nuodugniai ištirti kaltinimus žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant neteismines egzekucijas, kankinimus, savavališkus suėmimus ir su turto prievartavimu susijusį smurtą, ir mano, kad tokie veiksmai negali būti pateisinami kaip kovos su „Boko Haram“ ar kitų teroristinių organizacijų keliama grėsme priemonės; mano, kad būtina skubiai reformuoti Nigerijos teismų sistemą, siekiant užtikrinti veiksmingą baudžiamąją teiseną, reikalingą kovoti su terorizmu, taip pat būtina reformuoti Nigerijos saugumo pajėgas;

15.  primygtinai ragina, kad sužeistiems kariams būtų suteiktas tinkamas gydymas, kad mergaitėms ir moterims, kurios buvo išžagintos ginkluotų konfliktų metu, ES finansuojamose humanitarinėse įstaigose būtų suteiktos visapusiškos lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugos, vadovaujantis Ženevos konvencijos 3 straipsniu, pagal kurį užtikrinama visa būtina medicininė priežiūra, kurios reikia sužeistiesiems ir sergantiems, nedarant nepalankių skirtumų;

16.  sveikina Visuotinio pažangiųjų kongreso (APC) kandidatą generolą Muhammadu Buhari laimėjus prezidento rinkimus ir visus kitų partijų narius, išrinktus į Senatą ir Atstovų Rūmus, taip pat tuos, kurie buvo išrinkti valstijų valdytojais ir Parlamentinių Rūmų nariais; giria kandidatus, kurie deramai pripažino pralaimėję, pradedant tuometiniu kandidatu į prezidentus Jonathanu Goodlucku, taip pat palankiai vertina visų politinių partijų ir kandidatų įsipareigojimą užtikrinti taikius rinkimus ir primygtinai ragina juos ir toliau pripažinti rezultatus nesiimant smurto;

17.  sveikina Nigerijos gyventojus išreiškus pritarimą demokratijai ir aktyviai dalyvavus visame rinkimų procese ir prašo Nigerijos valdžios institucijų stiprinti gerą valdymą ir skatinti kurti atskaitingesnes demokratines institucijas; mano, kad valdžios perdavimas rinkimuose rodo stiprėjančią demokratiją Nigerijoje, ir tai galėtų būti pavyzdys kitoms Afrikos tautoms;

18.  palankiai vertina INEC pasiryžimą užtikrinti pakankamai patikimą (kiek tai įmanoma), skaidrų ir sąžiningą rinkimų procesą, nepaisant vidinių ir išorinių problemų ir spaudimo, kurį jai teko patirti, ypač palankiai vertina pastangas įtraukti negalią turinčius gyventojus;

19.  ragina nusiskundimų turinčius asmenis pateikti skundus per oficialius ginčų sprendimo mechanizmus ir prašo Nigerijos valdžios institucijų atsakyti į kiekvieną skundą, atlikti visapusišką ir patikimą tyrimą ir užtikrinti teisių gynimą pagal įstatymą; ragina ES remti tokių mechanizmų kūrimą;

20.  ragina Nigerijos vyriausybę skatinti moteris dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime;

21.  primena savo raginimą panaikinti homoseksualumą kriminalizuojantį įstatymą ir mirties bausmę;

22.  ragina Nigerijos valdžios institucijas imtis neatidėliotinų priemonių Nigerio deltoje, įskaitant veiksmus, skirtus neteisėtai su nafta susijusiai veiklai užbaigti, ir padėti nuo užterštumo nukentėjusiems žmonėms; prašo ES ir valstybių narių suteikti techninių žinių ir finansinių išteklių, kad būtų galima atkurti šią vietovę; prašo visų regione veikiančių bendrovių laikytis aukščiausių tarptautinių standartų ir nesiimti jokių veiksmų, kuriais galėtų būti daroma žala aplinkai ir vietos bendruomenėms;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Nigerijos vyriausybei ir parlamentui ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos ir Afrikos Sąjungos atstovams.

(1) OL L 160, 2014 5 29, p. 27.

2015 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Nadijos Savčenko bylos (2015/2663(RSP))

P8_TA(2015)0186 RC-B8-0406/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos, ypač į 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo ir demokratijos padėties Rusijoje(1) ir į 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 4 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl užsitęsusio Nadijos Savčenko sulaikymo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 12 d. Minske priimtą ir pasirašytą Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketą, kuris buvo visas patvirtintas 2015 m. vasario 17 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2202(2015),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 16 d. ES pareiškimą dėl Rusijos vykdomo Ukrainos piliečių grobimo ir neteisėto kalinimo,

–  atsižvelgdamas į tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas, ypač į 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais (III konvencija),

–  atsižvelgdamas į 17-ojo ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje padarytą bendrą Ukrainos Prezidento, Europos Vadovų Tarybos Pirmininko ir Europos Komisijos Pirmininko pareiškimą, kuriame raginama nedelsiant paleisti visus įkaitus ir neteisėtai kalinamus asmenis, tarp jų Nadiją Savčenko,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2014 m. birželio 18 d. vadinamosios Luhansko liaudies respublikos prorusiški kovotojai Rytų Ukrainos teritorijoje neteisėtai pagrobė karo lakūnę ir buvusią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkę leitenantę Nadiją Savčenko, sulaikė ją ir paskui neteisėtai pervežė į Rusijos Federaciją;

B.  kadangi 1981 m. gimusi N. Savčenko padarė sėkmingą karinę karjerą, nes ji buvo vienintelė Ukrainos taikos palaikymo pajėgų Irake karė ir vienintelė moteris, įstojusi į Ukrainos oro pajėgų akademiją ir kaip bataliono „Aidar“ savanorė dalyvavusi kovose Rytų Ukrainoje, kur buvo pagrobta;

C.  kadangi 2015 m. balandžio 24 d. Rusijos tyrimo komitetas pateikė Nadijai Savčenko galutinius kaltinimus (bendrininkavimas vykdant dviejų ir daugiau asmenų žmogžudystę, bendrininkavimas kėsinantis nužudyti du ir daugiau asmenis ir neteisėtas Rusijos Federacijos sienos kirtimas);

D.  kadangi Nadija Savčenko yra Aukščiausios Rados narė ir Ukrainos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narė; kadangi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Darbo tvarkos taisyklių, imunitetų ir institucinių reikalų komitetas patvirtino jos imunitetą; kadangi Rusijos Federacija nepripažįsta Nadijai Savčenko, kaip Aukščiausios Rados narei, suteikto diplomatinio imuniteto; kadangi tarptautinė bendruomenė ne kartą ėmėsi veiksmų siekdama, kad Nadija Savčenko būtų paleista, tarp šių veiksmų Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija 2034(2015), kurioje raginama nedelsiant ją paleisti ir paisyti jos, kaip Ukrainos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narės, imuniteto;

E.  kadangi Rusijos Federacija sutiko apsikeisti visais politiniais įkaitais ir neteisėtai kalinamais asmenimis pagal Minsko susitarimus laikantis principo „visi už visus“; tai turėjo būti baigta ne vėliau kaip penktą dieną po sunkiosios ginkluotės atitraukimo; kadangi Nadijai Savčenko ne kartą buvo siūloma amnestija, jei ji pripažins savo kaltę;

F.  kadangi Nadija Savčenko daugiau kaip tris mėnesius laikėsi bado streiko protestuodama prieš savo neteisėtą kalinimą; kadangi jai buvo atlikti priverstiniai psichiatriniai patikrinimai ir taikytas gydymas; kadangi Maskvos teismai atmetė Nadijos Savčenko skundus dėl ikiteisminio kalinimo; kadangi per tą laiką jos sveikatos būklė pablogėjo; kadangi ES ir kai kurios valstybės narės dėl N. Savčenko išreiškė rimtą susirūpinimą humanitariniu aspektu; kadangi kai kurie skundai buvo pateikti Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai ir Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui siekiant, kad Nadija Savčenko būtų paleista;

1.  ragina nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti Nadiją Savčenko; smerkia tai, kad Rusijos Federacija neteisėtai pagrobė Nadiją Savčenko, jau beveik metus ją laiko kalėjime ir vykdo tyrimą; prašo Rusijos valdžios institucijų paisyti savo tarptautinio įsipareigojimo, numatyto Minsko susitarimuose, ypač Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių pakete, dėl kurio susitarta; mano, kad Rusija neturi jokio teisinio pagrindo nei jurisdikcijos imtis veiksmų prieš Nadiją Savčenko, tokių kaip kalinimas, tyrimas ar kaltinimų pateikimas;

2.  laikosi nuomonės, kad Nadijos Savčenko, kaip karo kalinės, laikymas Rusijos kalėjime yra Ženevos konvencijos pažeidimas; pabrėžia, kad už jos neteisėtą kalinimą Rusijoje atsakingiems asmenims gali būti taikomos tarptautinės sankcijos arba už jų veiklą keliama byla;

3.  primena Rusijos valdžios institucijoms, kad N. Savčenko sveikatos būklė išlieka itin pažeidžiama ir kad jos yra tiesiogiai atsakingos už jos saugą ir gerovę; ragina Rusijos valdžios institucijas leisti nešališkiems tarptautiniams gydytojams susitikti su N. Savčenko ir sykiu užtikrinti, kad visi medicininiai ar psichologiniai patikrinimai būtų atliekami tik sutikus N. Savčenko ir atsižvelgiant į labai ilgą laikotarpį trukusio jos bado streiko pasekmes; ragina Rusiją leisti tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms su ja nuolat susitikti;

4.  ragina nedelsiant paleisti visus kitus Rusijoje neteisėtai kalinamus Ukrainos piliečius, įskaitant Ukrainos režisierių Olegą Sencovą ir Chaiserį Džemilevą;

5.  primygtinai ragina Prancūzijos Prezidentą ir Vokietijos Kanclerę, taip pat atitinkamus užsienio reikalų ministrus iškelti Nadijos Savčenko paleidimo klausimą būsimuose Minsko susitarimų įgyvendinimo kontaktinės grupės susitikimuose vadinamuoju Normandijos formatu; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir toliau atidžiai stebėti Nadijos Savčenko situaciją, kelti jos klausimą įvairiais formatais ir įvairiuose susitikimuose su Rusijos valdžios institucijomis ir informuoti Parlamentą apie šių veiksmų rezultatus;

6.  pažymi, kad Nadijos Savčenko paleidimas yra ne tik būtinas žingsnis siekiant pagerinti Ukrainos ir Rusijos tarpusavio santykius, bet jis taip pat parodys, kad Rusijos valdžios institucijos paiso pagrindinių žmogaus teisių pripažinimo;

7.  primena, kad per 2014 m. spalio mėn. vykusius visuotinius Ukrainos rinkimus į parlamentą Nadija Savčenko buvo išrinkta Ukrainos Aukščiausios Rados nare ir kad ji yra Ukrainos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narė ir šiuo pagrindu jai suteiktas tarptautinis imunitetas; primena Rusijai apie jos tarptautinę pareigą paisyti N. Savčenko, kaip Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narės, imuniteto;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Rusijos Federacijos Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Ukrainos Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0074. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0011.

2015 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Jarmuko pabėgėlių stovykloje Sirijoje (2015/2664(RSP))

P8_TA(2015)0187 RC-B8-0373/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į tarptautinę humanitarinę teisę,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingo Komisijos nario 2015 m. balandžio 10 d. pareiškimą dėl padėties Jarmuke (Sirija),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2015 m. balandžio 18 d. deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl padėties Palestinos pabėgėlių Jarmuko stovykloje Sirijoje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas 2139 (2014), 2165 (2014) ir 2191 (2014);

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi grupuotė „Islamo valstybė / Da‘esh“ 2015 m. balandžio 1 d. užpuolė Palestinos pabėgėlių Jarmuko stovyklą; kadangi B. Assado režimas, reaguodamas į grupuotės „Islamo valstybė“ išpuolius ir visoje stovykloje vykstančias įtemptas gatvių kovas su ginkluotomis režimui besipriešinančiomis grupuotėmis „Ansar Bayt al-Maqdis“, „Islamo valstybė / Da‘esh“ ir „Jabhat al-Nusra“, toliau vykdo artilerijos apšaudymą ir bombardavimą iš oro; kadangi 2015 m. balandžio 16 d. Palestinos kariniai daliniai su Sirijos sukilėlių pagalba grupuotės „Islamo valstybė / Da‘esh“ kovotojus išstūmė iš stovyklos; kadangi grupuotei „Islamo valstybė / Da‘esh“ pasitraukus stovyklos kontrolę vykdo su organizacija „Al-Qaida“ susijusi grupuotė „Jabhat al-Nusra“;

B.  kadangi Jarmuko stovykla, didžiausia Palestinos pabėgėlių stovykla Sirijoje, įkurta 1957 m. ir priimanti žmones, bėgančius nuo arabų šalių ir Izraelio konflikto, buvo įtraukta į Sirijos vyriausybės ir ginkluotų grupuočių, pavyzdžiui, grupuotės „Jabhat al-Nusra“ ar Laisvosios Sirijos armijos, kovas; kadangi iki Sirijos konflikto stovykloje gyveno daugiau kaip 160 000 civilių gyventojų, o dabar išliko tik 18 000;

C.  kadangi per krizę Sirijoje ypač pažeidžiama grupe lieka 480 000 Palestinos pabėgėlių; kadangi jie išsibarstę per daugiau kaip 60 stovyklų visame regione; kadangi 95 proc. Palestinos pabėgėlių šiuo metu tikisi, kad Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūra Palestinos pabėgėliams (JTPDO) patenkins jų kasdieninius maisto, vandens ir sveikatos priežiūros poreikius;

D.  kadangi civiliai gyventojai Jarmuko stovykloje nuo 2012 m. gruodžio mėn. apgulti ir nepaisant B. Assado režimo vykdomo bombardavimo be atrankos ir apšaudymo artilerija negali palikti stovyklos; kadangi, JTPDO teigimu, 18 000 Palestinos ir Sirijos civilių gyventojų Jarmuko stovykloje, įskaitant 3 500 vaikų, būtina pagrindinė humanitarinė pagalba;

E.  kadangi stovykloje nuolat yra sveikatos krizė, 2014 m. buvo vidurių šiltinės epidemija, hepatitas A ir jai būdingos su vandeniu susijusios ligos, taip pat būdinga netinkama mityba su visomis žinomomis jos pasekmėmis;

F.  kadangi JT Saugumo Taryba ragina visas Sirijos pilietinio karo šalis sudaryti galimybes teikti humanitarinę pagalbą Jarmuko stovyklai ir užtikrinti, kad ta pagalba Jarmuko stovyklą pasiektų netrukdoma;

G.  kadangi Europos Komisija skyrė 2,5 mln. EUR vertės tiesioginį skubų finansavimą JTPDO veiksmams gelbėjimo pagalbai Palestinos pabėgėliams Sirijoje teikti grynaisiais pinigais ir humanitarinės pagalbos reikmenimis;

H.  kadangi be to, naudojantis šia parama, kuri yra 2015 m. ES humanitarinės pagalbos Sirijai dalis, bus galima greitai teikti humanitarinę pagalbą siekiant patenkinti pažeidžiamų šeimų poreikius; kadangi šis finansavimas pasiekia visas nuo konflikto nukentėjusias Sirijos teritorijas, ypač daug dėmesio skiriant pastaruoju metu prasiveržusiam smurtui Jarmuke, Idlibe, Daraà ir Alepe;

I.  kadangi tai, jog Sirijos režimas ir kiti kovotojai ir toliau atsisako sudaryti galimybes teikti humanitarinę pagalbą Jarmuko stovykloje gyvenantiems pabėgėliams, prieštarauja tarptautinei humanitarinei teisei; kadangi JTPDO pajėgumams užtikrinti ekstremaliomis sąlygomis gelbėti gyvybes reaguojant į besivystančius įvykius, pavyzdžiui paveikusius Jarmuką, labai kenkia tai, kad nuolat nepakanka humanitarinių veiksmų Sirijoje finansavimo;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vis prastėja saugumo ir humanitarinė padėtis Sirijoje, visų pirma Palestinos pabėgėlių Jarmuko stovykloje ir kitose Palestinos pabėgėlių stovyklose; pakartoja, kad ryžtingai remia Sirijos konflikto aukas;

2.  smerkia tai, kad Jarmuko stovykla buvo perimta kitos grupuotės ir nuolatinius grupuočių „Islamo valstybė / Da‘esh“ ir „Jabhat al-Nusra“ vykdomus teroro aktus, taip pat B. Asado režimo vykdomą Jarmuko stovyklos apgultį ir bombardavimą, įskaitant vamzdinėmis bombomis, kurios nuo jų nukentėjusiems žmonėms sukelia dideles kančias; ragina nedelsiant nutraukti apgultį ir pabaigti išpuolius prieš civilius gyventojus;

3.  reiškia susirūpinimą dėl visų žmogaus teisių gynėjų, sulaikytų Jarmuko stovykloje ir tų, kuriuos kalina Sirijos saugumo pajėgos; ragina ginkluotas grupuotes Jarmuko stovykloje nepuldinėti žmogaus teisų gynėjų;

4.  ragina gerbti Jarmuko neutralią padėtį ir saugoti stovykloje esančius civilius, ypač moteris ir vaikus, taip pat apsaugoti medicinos patalpas, mokyklas ir prieglobsčio vietas;

5.  pabrėžia, kad Sirijoje vykstantis karas ir grupuotės „Islamo valstybė“ keliama grėsmė kelia didelį pavojų Sirijos gyventojams, taip pat visiems Artimiesiems Rytams; ragina ES bendrai prisidėti siekiant sušvelninti humanitarinę krizę ir aktyviai dalyvauti kaimyninėms šalims suteikiant prieglobstį nuo konflikto Sirijoje besitraukiantiems pabėgėliams, kurių daugelis žūna laivuose Viduržemio jūroje;

6.  ragina visoje Sirijos teritorijoje įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 2139 (2014), 2165 (2014) ir 2191 (2014); ragina visas konflikte dalyvaujančias šalis JTPDO, TRKK ir kitoms tarptautinėms pagalbos organizacijoms suteikti nevaržomą prieigą prie Jarmuko pabėgėlių stovyklos, taip sudarant tiesiogines ir bešališkas galimybes teikti humanitarinei pagalbai, evakuoti sužeistiems civiliams ir sudaryti saugų koridorių visiems stovyklą palikti norintiems civiliams; ragina sudaryti saugius humanitarinius koridorius, kurių nekontroliuotų nei Sirijos režimas, nei grupuotės „Islamo valstybė / Da‘esh“ ar „Jabhat al-Nusra“, nes jie nuolat ir sunkiai pažeidinėja tarptautinę humanitarinę teisę;

7.  palankiai vertina tai, kad Komisija skyrė 2,5 mln. EUR vertės tiesioginį skubų finansavimą JTPDO veiksmams Palestinos pabėgėlių gyvybių gelbėjimo pagalbai Sirijoje; palankiai vertina JTPDO už jos atliekamą reikšmingą darbą ir tvirtai įsipareigoja toliau bendradarbiauti su JTPDO generaliniu komisaru Pierre’u Krähenbühliu, taip pat su visais kitais partneriais, siekiant palengvinti žmonių, kuriems labiausiai reikia pagalbos, kančias; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi didinti paramą JTPDO veiksmams, kuriais teikiama humanitarinė pagalba civiliams Jarmuko stovykloje ir kitose Sirijos vietose, užtikrinant, kad visi Palestinos pabėgėliai, juos priimančios bendruomenės ir kiti žmonės gautų reikiamą paramą; ragina ES dalyvauti finansuojant JTPDO 30 mln. JAV dolerių skubios pagalbos prašymą ir teikti diplomatinę bei politinę pagalbą JTPDO;

8.  griežtai smerkia vaikų išnaudojimą, žudynes, kankinimus ir seksualinį smurtą, kurių aukos yra Sirijos gyventojai; pabrėžia, kad labai svarbu imtis tam tikrų veiksmų siekiant užtikrinti nekaltų aukų, įskaitant moteris ir vaikus, saugumą; pripažįsta, kad vykstant Sirijos konfliktui moterys ir mergaitės dažnai tampa prievartavimo kare, taip pat režimo kalėjimuose, aukomis; pabrėžia, kad Ženevos konvencijų bendrame 3 straipsnyje užtikrinama, kad sužeistieji ir sergantys gautų nešališką ir visą jų atveju būtiną medicinos pagalbą; ragina humanitarinę pagalbą teikiančius asmenis ES finansuojamomis humanitarinėmis priemonėmis teikti įvairias sveikatos priežiūros paslaugas;

9.  reiškia visišką paramą JT specialiojo įgaliotinio Sirijos klausimais Staffano de Misturos pastangoms siekiant vietinio karo veiksmų nutraukimo ir tam, kad visos konflikto šalys darytų humanitarines pertraukas, kad būtų galima suteikti humanitarinę pagalbą; pakartoja savo raginimus ES šiuo tikslu imtis diplomatinių pastangų.

10.  pakartoja raginimą užtikrinti tvarų Sirijos konflikto sprendimą vykdant integracinį politinį procesą, kuriam vadovautų Sirija ir kuris būtų pagrįstas 2012 m. birželio mėn. Ženevos komunikatu siekiant veiksmingo politinio pereinamojo proceso, kuris atitiktų teisėtus Sirijos gyventojų siekius ir leistų jiems nepriklausomai bei demokratiškai priimti sprendimus dėl savo ateities; palankiai vertina pranešimą, kad gegužės mėnesį bus vykdomos atnaujintos Ženevos derybos tarp B. Asado režimo, opozicijos, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių ir regiono veikėjų, įskaitant Iraną;

11.  lieka įsitikinęs, kad Sirijoje negali būti tvarios taikos, jei nebus atsakyta už konflikto metu visų šalių padarytus nusikaltimus, taip pat nusikaltimus Jarmuko stovykloje; primena savo raginimą pavesti Tarptautiniam baudžiamajam teismui svarstyti padėties Sirijoje klausimą; ragina ES ir jos valstybes nares rimtai apsvarstyti neseniai JT tyrimų komisijos pateiktas rekomendacijas išnagrinėti galimybes įsteigti specialų karo nusikaltimų, padarytų Sirijoje, teismą;

12.  mano, kad siekiant atlikti nepriklausomą humanitarinės padėties vertinimą Parlamentas turi įvykdyti neeilinį vizitą į Jarmuko stovyklą, kai tik tai bus įmanoma dėl saugumo, koordinuodamas su JT ir nepriklausomai nuo B. Asado režimo ar kurios nors kitos konflikto šalies;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui, JT ir Arabų Valstybių Lygos specialiajam įgaliotiniui Sirijai, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos generaliniam sekretoriui, Palestinos Administracijos prezidentui, Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai ir kitoms konflikto Sirijoje šalims.

2015 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl darbuotojų ir žmogaus teisių aktyvistų įkalinimo Alžyre (2015/2665(RSP))

P8_TA(2015)0188 RC-B8-0418/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Alžyro, ypač į 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl spaudos laisvės Alžyre(1) ir 2002 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimo su Alžyru sudarymo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(3) ir 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Europos kaimynystės politika: darbas siekiant tvirtesnės partnerystės. EP pozicija dėl 2012 m. pažangos ataskaitų“(4),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2015 m. balandžio 20 d. išvadas dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 m. gegužės 13 d. pareiškimą po įvykusio aštuntojo ES ir Alžyro asociacijos tarybos posėdžio,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2012 m. gegužės 15 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujosios Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas“ (JOIN(2012) 0014),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. Europos kaimynystės politikos (EKP) 2014 m. kovo mėn. informacinį pranešimą dėl Alžyro,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos deklaraciją dėl pietinių kaimyninių šalių,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navi Pillay pareiškimą vizito Alžyre 2012 m. rugsėjo mėn. metu,

–  atsižvelgdamas į ES ir Alžyro asociacijos susitarimą, kuris įsigaliojo 2005 m. rugsėjo 1 d.,

–  atsižvelgdamas į pirmiau minėto asociacijos susitarimo 2 straipsnį, kuriame nurodyta, kad pagarba demokratijos principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms skatinama šalių vidaus ir tarptautinės politika ir ji yra esminis šio susitarimo aspektas,

–  atsižvelgdamas į Alžyro Konstituciją, priimtą 1996 m. lapkričio 28 d. vykusiame referendume, ypač į jos 34–36, 39, 41 ir 43 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 5 d. ES rinkimų stebėjimo misijos parlamento rinkimuose Alžyre galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, kuriuos Alžyras yra pasirašęs,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 1948 m. konvenciją Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ir TDO 1949 m. konvenciją Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas;

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi pastaruoju metu Alžyre vyksta protestai prieš nedarbą; kadangi Alžyro valdžios institucijos pripažįsta, kad demonstrantų reikalavimai yra teisėti; kadangi, vis dėlto, per pastaruosius ketverius metus ir vėl intensyviai nuo 2015 m. pradžios žmogaus teisių gynėjai, įskaitant darbo teisių aktyvistus, ypač pietiniuose Alžyro regionuose, patiria grasinimus, žodinį užgauliojimą, netinkamą elgesį ir teisminį persekiojimą, atsižvelgiant į vis dažniau kylančius ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius protestus;

B.  kadangi Mohamed Rag, Nacionalinio bedarbių teisių gynybos komiteto (pranc. Comité national pour la Défense des droits des chômeurs, CNDDC) darbo teisių aktyvistas Laguato mieste buvo suimtas 2015 m. sausio 22 d. ir nuteistas 18 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 20 000 DZD bauda už tai, kad užpuolė savo pareigas tuo metu atliekantį apsaugos darbuotoją, ir kadangi ši bausmė buvo patvirtinta išnagrinėjus apeliacinį skundą 2015 m. kovo 18 d.;

C.  kadangi 2015 m. sausio 28 d. Laguato mieste aštuoni darbo teisių aktyvistai, CNDDC nariai, – Khencha Belkacem, Brahimi Belelmi, Mazouzi Benallal, Azzouzi Boubakeur, Korini Belkacem, Bekouider Faouzi, Bensarkha Tahar ir Djaballah Abdelkader – susirinkę priešais miesto teismą ir reikalavę paleisti Mohamedą Ragą buvo sulaikyti; kadangi praeitą kovą šie aštuoni aktyvistai buvo nuteisti kalėti vienus metus, atidedant nuosprendžio vykdymą 6 mėnesiams ir skiriant 5 000 DZD baudą už kiekvieną neteisėtą / nelegalų susibūrimą ir teisėjams daromą spaudimą priimant sprendimus;

D.  kadangi per pirmiau minėtų CNDDC aktyvistų klausymą, kuris vyko 2015 m. kovo 11 d., buvo dislokuota neįprastai daug policijos pareigūnų, tokiu būdu sutrukdant visuomenei ir gynybos liudytojams patekti į teismo posėdžių salę, ir kadangi prie teismo posėdžių salės policija sulaikė ir vėliau paleido beveik 50 taikių demonstrantų, kurie išreiškė savo solidarumą su devyniais kaliniais;

E.  kadangi, nors 2011 m. vasario mėn. nepaprastoji padėtis buvo atšaukta reaguojant į masinių protestų už demokratiją bangą, teisės aktų, visų pirma 2001 m. birželio 18 d. dekreto, kuriuo toliau draudžiamos viešos demonstracijos Alžyro mieste, ir 1991 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. 91–19 dėl viešųjų mitingų ir demonstracijų, ir praktikos dėl taikių susirinkimų apribojimai liko galioti, todėl bet kokį viešą renginį leidžiama rengti tik gavus išankstinį leidimą; kadangi Vidaus reikalų ministerija retai leidžia rengti viešuosius susibūrimus;

F.  kadangi pagal Alžyro baudžiamojo kodekso 99 ir 100 straipsnius už dalyvavimą nesankcionuotose demonstracijose gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir įkalinama nuo dviejų mėnesių iki penkerių metų laikotarpiui; kadangi 2014 m. sausio mėn. buvo galutinė naujų asociacijų registravimo data, o visos asociacijos, kurioms nebuvo pritarta, pripažintos neteisėtomis; kadangi taikias protesto akcijas prievarta išsklaidydavo policija – kartais tai būdavo daroma smurtiniu būdu, o taikūs protestuotojai gali būti sulaikyti prieš vykstant demonstracijoms, taip siekiant užkirstų kelią, kad jos neįvyktų;

G.  kadangi 2014 m. Alžyro vyriausybė padarė demokratiją remiančius konstitucinius pakeitimus ir pažadėjo vykdyti tolesnes reformas, kad būtų apsaugotos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės; kadangi šių reformų įgyvendinimas iki šiol buvo nepatenkinamas;

H.  kadangi 2015 m. kovo mėn. kiti keturi kovotojai už darbo teises – Rachid Aouine, Youssef Sultani, Abdelhamid Brahimi ir Ferhat Missa – Nacionalinio bedarbių teisių gynimo komiteto (pranc. CNDDC) nariai El Oued mieste buvo suimti ir kaltinami susirinkimų kurstymu; kadangi du iš jų buvo išteisinti, tačiau Rachid Aouine buvo nuteistas ir Youssef Sultani laisvėje laukia teismo;

I.  kadangi 2012 m. sausio mėn. priimtas naujas įstatymas dėl asociacijų (12–06), kuriuo nustatomi apribojimai dėl nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės grupių įkūrimo, veikimo, registracijos ir galimybės gauti užsienio finansavimą; kadangi pagal jį nusikaltimu taip pat laikomas buvimas neregistruotų, sustabdytų arba panaikintų asociacijų nariais, kurie gali baudžiami šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme arba jiems gali būti skiriamos didelės baudos, taigi trukdoma naudotis asociacijų laisve;

J.  kadangi, nors pagal 1990 m. birželio 2 d. įstatymą 90–14 dėl profesinių sąjungų teisių įgyvendinimo sąlygų darbuotojams leidžiama steigti profesines sąjungas neprašant sutikimo, apie tai raštu pranešus valdžios institucijoms, valdžios institucijos kelis kartus atsisakė išduoti patvirtinimą, be kurio profesinė sąjunga negali teisiškai atstovauti darbuotojams;

K.  kadangi TDO ekspertai keliose savo ataskaitose nagrinėjo Alžyrą (kuris svarstomas dėl to, kaip 2014 m. birželio mėn. taikė 87 TDO konvekciją) dėl darbuotojų teisių streikuoti ir kurti savo pasirinktas profesines sąjungas pažeidimo;

L.  kadangi ES ir Alžyro derybos dėl veiksmų plano įgyvendinant Europos kaimynystės politiką prasidėjo 2012 m.; kadangi, nors ir pripažindama abiejų šalių suinteresuotumą stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą saugumo ir regioniniais klausimais, 2014 m. kovo mėn. Komisija vis dėlto išreiškė susirūpinimą dėl teisminių institucijų nepriklausomumo stokos ir asociacijų, susirinkimų ir saviraiškos laisvės Alžyre padėties pablogėjimo;

M.  kadangi Alžyras nuo 2014 m. sausio mėn. yra Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos narys;

1.  yra susirūpinęs dėl to, kad sulaikyti ir įkalinti taikūs aktyvistai – Rachid Aouine, Mohamed Rag, Khencha Belkacem, Brahimi Belelmi, Mazouzi Benallal, Azzouzi Boubakeur, Korini Belkacem, Bekouider Faouzi, Bensarkha Tahar, Djaballah Abdelkader, nes jie yra kalinami nepaisant to, kad jų veikla visiškai leistina pagal Alžyro teisės aktus ir atsižvelgiant į tarptautines žmogaus teisių priemones, kurias Alžyras yra ratifikavęs;

2.  primena, kad Alžyras saistomas Asociacijos susitarimo 2 straipsnio, kuriame nurodyta, kad esminis jo elementas yra pagarba demokratijos principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms, Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui, Tarptautiniam ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktui ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijai ir kad todėl Alžyras privalo gerbti visuotines žmogaus teises, įskaitant susirinkimų ir asociacijų laisvę;

3.  mano, kad darbo teisių aktyvistų ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimas ir bauginimas, įskaitant teismų lygiu, prieštarauja Jungtinių Tautų deklaracijos dėl žmogaus teisių gynėjų nuostatoms;

4.  mano, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir minimalios teisės į gynybą garantijos užtikrinimas visiems sulaikytiesiems, įskaitant žmogaus teisių gynėjus ir darbo teisių aktyvistus, atitinka Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP), kurį Alžyras yra ratifikavęs, 14 straipsnio 3 dalį;

5.  taip pat ragina Alžyro valdžios institucijas užtikrinti ir garantuoti teisę į žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę ir imtis atitinkamų veiksmų siekiant užtikrinti pilietinės visuomenės aktyvistų ir žmogaus teisių gynėjų saugą ir saugumą, taip pat jų laisvę užsiimti teisėta ir taikia veikla;

6.  primena Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo teisės į nuomonės ir žodžio laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais rekomendaciją Alžyro vyriausybei atšaukti 2001 m. birželio 18 d. dekretą, draudžiantį taikius protestus ir bet kokios formos viešas demonstracijas Alžyre, ir nustatyti paprastesnę pranešimų sistemą, o ne reikalauti išankstinio leidimo rengti viešas demonstracijas;

7.  ragina Alžyro valdžios institucijas atšaukti įstatymą dėl asociacijų (12-06) ir pradėti tikrą dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, kad būtų galima parengti naują įstatymą, kuris atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus ir Alžyro konstituciją;

8.  palankiai vertina tai, kad nuo 2012 m. dvylika profesinių sąjungų organizacijų gavo veiklos leidimus; primena, kad administraciniai pakeitimai neturi būti atliekami tam, kad būtų galima nesuteikti teisinio statuso nepriklausomoms sąjungoms, kurios siekia vykdyti veiklą greta esamų profesinių sąjungų organizacijų; ragina Alžyro valdžios institucijas leisti naujoms profesinėms sąjungoms teisėtai užsiregistruoti ir laikytis visų TDO įgyvendinamų konvencijų, kurias ratifikavo Alžyras, visų pirma konvencijos Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ir konvencijos Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo;

9.  palankiai vertina tai, kad Alžyras ratifikavo daugumą tarptautinių žmogaus teisių srities sutarčių; ragina Alžyro valdžios institucijas aktyviau bendrauti ir glaudžiau bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis, visų pirma su Tarptautine darbo organizacija ir su Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru; ragina Alžyro valdžios institucijas bendradarbiauti pagal JT specialiąsias procedūras, pvz., pakviesti specialiuosius pranešėjus apsilankyti Alžyre, ir atsižvelgti į jų rekomendacijas; taip pat ragina Alžyrą aktyviai bendradarbiauti su Afrikos Sąjungos žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmais, visų pirma JT specialiuoju pranešėju žmogaus teisių gynėjų klausimais;

10.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES valstybes nares užtikrinti, kad būtų nustatyta aiški ir principinga ES politika dėl Alžyro, kuri apimtų dialogą žmogaus teisių klausimais, pagal ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares užtikrinti, kad ES ir Alžyro dialogas politiniais, saugumo ir žmogaus teisių klausimais įgautų konkretų pavidalą visais trimis aspektais, ir todėl ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) nustatyti aiškius kriterijus ir rodiklius, kuriais remiantis būtų galima stebėti ES tikslus ir vertinti daromą pažangą žmogaus teisių, nebaudžiamumo, asociacijų, susirinkimų ir žodžio laisvių, teisinės valstybės ir žmogaus teisių gynėjų padėties Alžyre srityse;

11.  ragina Alžyro valdžios institucijas, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT rengiant būsimą ES ir Alžyro veiksmų planą įtraukti svarbų žmogaus teisėms skirtą skyrių, kuriame būtų išreikšta tvirta politinė valia bendrai daryti pažangą de jure ir de facto skatinant ir apsaugant žmogaus teises laikantis Alžyro konstitucijos ir tarptautinių žmogaus teisių srities sutarčių ir Afrikos regioninių žmogaus teisių apsaugos dokumentų, prie kurių Alžyras yra prisijungęs; laikosi nuomonės, kad į ES ir Alžyro veiksmų planą turėtų būti įtraukti konkretūs žmogaus teisių srities tikslai, taip pat turėtų būti nustatytas reformų, kurias Alžyras turės vykdyti, grafikas, prasmingai įtraukiant nepriklausomą pilietinę visuomenę; ragina nustatyti objektyvaus ir reguliaraus žmogaus teisių padėties Alžyre vertinimo rodiklius;

12.  ragina EIVT ir valstybes nares atidžiai stebėti visas žmogaus teisių gynėjų ir darbo teisių aktyvistų bylas ir teismo procesus siunčiant į juos ES delegacijos ir ES valstybių narių ambasadų Alžyre atstovus ir pranešti apie juos Parlamentui;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES delegacijai Alžyre, Alžyro vyriausybei, JT Generaliniam Sekretoriui ir JT Žmogaus teisių tarybai.

(1) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 567. (2) OL C 279 E, 2003 11 20, p. 115. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0076. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0446.