Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2092(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0328/2015

Pateikti tekstai :

A8-0328/2015

Debatai :

PV 14/12/2015 - 18
CRE 14/12/2015 - 18

Balsavimas :

PV 15/12/2015 - 4.24
CRE 15/12/2015 - 4.24
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0447

Priimti tekstai
PDF 353kWORD 108k
Antradienis, 2015 m. gruodžio 15 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Naujoji BŽP: techninių priemonių ir daugiamečių planų struktūra
P8_TA(2015)0447A8-0328/2015

2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija „Naujoji BŽP: techninių priemonių ir daugiamečių planų struktūra“ (2015/2092(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 43 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį ir 9 bei 10 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0328/2015),

A.  kadangi žuvų išteklių tvarumas yra būtina žvejybos pramonės ateities sąlyga;

B.  kadangi nuo 2009 m. teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl techninių priemonių ir daugiamečių planų srityje padaryta pažanga labai nedidelė, viena vertus, iš dalies dėl to, kad svarstant Komisijos pasiūlymus dėl daugiamečių planų atsirado Sąjungos institucijų nesutarimų dėl jų atitinkamų galių sprendimų priėmimo procese pagal SESV 43 straipsnį, ir, kita vertus, iš dalies dėl to, kad kilo sunkumų suderinti teisės aktus dėl techninių priemonių su Lisabonos sutartimi;

C.  kadangi vienas iš bendros žuvininkystės politikos (BŽP, Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013) tikslų yra atkurti ir išlaikyti tokį žvejojamų žuvų rūšių populiacijų lygį, kuris galėtų užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, laikantis ekosistema ir selektyvumu grindžiamo požiūrio; kadangi techninės priemonės ir daugiamečiai planai yra vienos pagrindinių priemonių šiems tikslams pasiekti;

D.  kadangi vieni iš pagrindinių 2013 m. BŽP reforma padarytų pakeitimų, be kita ko, yra įpareigojimas iškrauti laimikį ir regionalizavimas;

E.  kadangi dėl techninių priemonių sudėtingumo bei įvairovės ir dėl to, kad jos išsibarsčiusios per daugybę skirtingų reglamentų, žvejams sunku jas įgyvendinti ir todėl gali sumažėti žvejų pasitikėjimas;

F.  kadangi regionalizavimo principas apima patariamųjų tarybų konsultacijas, siekiant labiau įtraukti suinteresuotuosius subjektus į sprendimų priėmimo procesą ir geriau įvertinti galimą socialinį ir ekonominį sprendimų poveikį;

G.  kadangi techninių priemonių sudėtingumas ir jų įgyvendinimo sunkumai, taip pat BŽP apčiuopiamų rezultatų ir paskatų stoka prisidėjo prie to, kad žvejai pradėjo jomis nepasitikėti;

H.  kadangi techninių priemonių peržiūros, atliekamos laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų ir ekosistema grindžiamo požiūrio, tikslas turėtų būti žuvininkystės ir jūros išteklių aplinkosauginio tvarumo gerinimas, suderinamas su šio sektoriaus socialiniu ir ekonominiu gyvybingumu;

I.  kadangi siekiant naujos BŽP tikslų reikia, be kita ko, naudoti selektyvesnius žvejybos įrankius ir metodus;

J.  kadangi teisės aktai dažnai sudaro kliūčių dabartinėms inovacijoms, kuriomis pagerinamas žvejybos įrankių selektyvumas;

K.  kadangi dėl įpareigojimo iškrauti visą laimikį iš esmės keičiasi žuvininkystės, o ypač priedugnio žuvų žvejybos, valdymo koncepcija ir dėl to keičiasi pagrindinių sričių, tokių kaip laimikio sudėtis ir tinklo akių dydis, techninės priemonės;

L.  kadangi reikia ypač atsižvelgti į smulkiosios žvejybos svarbą pakrančių bendruomenių tvarumui, ypač moterų ir vaikų vaidmeniui; kadangi BŽP užsimenama apie smulkiajai žvejybai Europoje taikytiną diferencijuotą tvarką;

M.  kadangi reikalinga bendra smulkiosios žvejybos sąvokos apibrėžtis, atsižvelgiant į vaidmenį, kuris jai tenka siekiant atkurti gerą jūrų būklę ir išsaugoti tradicinę ir aplinkos požiūriu tvarią veiklą ir verslą;

N.  kadangi, siekiant užtikrinti, kad ES būtų įgyvendinti BŽP tikslai, taip pat siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visiems operatoriams ir palengvinti techninių priemonių vykdymą ir kontrolę, būtina laikantis įprastos teisėkūros procedūros pagal Lisabonos sutartį priimti pagrindų reglamentą ir nustatyti bendrus pagrindinius principus, taikomus visiems jūrų baseinams;

O.  kadangi regioniniu lygmeniu priimamų priemonių ar tų priemonių, kurios yra dažnai keičiamos arba grindžiamos teisėkūros institucijų nustatytais standartais ir tikslais, atveju ne visada būtina laikytis įprastos teisėkūros procedūros, tačiau privaloma šios procedūros laikytis, kai priimamos visiems jūrų baseinams taikomos bendros taisyklės arba specialiame reglamente nustatomos priemonės arba priemonės, kurių nenumatoma keisti ateityje;

P.  kadangi regionalizavimu turi būti užtikrinta, kad techninės priemonės būtų pritaikytos prie konkrečių kiekvienos žvejybos rūšies ir kiekvieno baseino poreikių, užtikrinant lankstumą ir suteikiant galimybes greitai reaguoti į susidariusias ekstremalias situacijas; kadangi dėl regionalizavimo techninės priemonės turi pasidaryti paprastesnės ir lengviau suprantamos, įgyvendinamos ir vykdomos; kadangi regionų lygmeniu priimant technines priemones turėtų būti vadovaujamasi teisėkūros institucijų pagal reformuotą BŽP sutartu modeliu;

Q.  kadangi regionalizavimas gali padėti supaprastinti taisykles ir padaryti jas lengviau suprantamas, o tam labai pritartų žuvininkystės sektoriaus atstovai ir kiti suinteresuotieji subjektai, ypač jei jie būtų įtraukti į šių taisyklių priėmimo procesą;

R.  kadangi regionalizavimas neturi tapti nauju nacionalizavimu, nes tai yra nesuderinama su BŽP, kurios klausimu ES turi išimtinę kompetenciją, atsižvelgiant į bendrai naudojamų išteklių pobūdį;

S.  kadangi priimant technines priemones regioniniu lygmeniu turėtų būti vadovaujamasi modeliu, dėl kurio susitarė teisėkūros institucijos pagal naująją BŽP, t. y. Komisija, remdamasi bendromis atitinkamų valstybių narių rekomendacijomis arba, jei atitinkamos valstybės narės per nustatytą laiką nepateikia bendros rekomendacijos, savo iniciatyva, turėtų priimti deleguotuosius aktus, atitinkančius teisėkūros institucijų nustatytus standartus ir tikslus; kadangi pagal Lisabonos sutarties nuostatas Parlamentas vis dėlto išlaiko teisę prieštarauti dėl bet kokio deleguotojo akto;

T.  kadangi techninių priemonių sistemos persvarstymas turėtų suteikti galimybę toliau svarstyti regionalizavimo klausimą ir ieškoti alternatyvų deleguotiesiems aktams;

U.  kadangi tam tikri pasiūlymai dėl specialiųjų reglamentų, kuriuose nurodomos techninės priemonės (dreifuojantys tinklai, atsitiktinis banginių šeimos gyvūnų sugavimas ar giliavandenių žuvų žvejyba), sukėlė daug ginčų; kadangi kai kurie pasiūlymai, pvz., dėl giliavandenių žuvų žvejybos šiaurės rytų Atlante, blokuojami daugiau nei trejus metus; kadangi žvejybos dreifuojančiaisiais tinklais nuostatų svarstymas taip pat įstrigęs aklavietėje; kadangi kai kurias specialiąsias nuostatas, susijusias su techninėmis priemonėmis, atmetė regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO);

V.  kadangi nustatant technines priemones reikėtų atsižvelgti į neteisėtos žvejybos reiškinį, nes joje dažnai neteisėtai naudojami žvejybos įrankiai, ir pasiūlyti veiksmingą neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos problemos sprendimą;

W.  kadangi kiekviename ES žvejybos baseine taikytinos techninės priemonės ne visais atvejais yra pritaikytos prie novatoriškos veiklos ir įvairių rūšių vietos žuvininkystės poreikių; kadangi, atsižvelgiant į tai, žvejams reikia techninių priemonių rinkinio, kuris būtų pagrįstas regioniniu požiūriu ir atitiktų skirtingas kiekvieno jūros baseino sąlygas; kadangi tvarus žuvų išteklių valdymas yra itin svarbus ir šiuo požiūriu labai svarbu supaprastinti teisės aktus ir pritaikyti juos prie realių vietos sąlygų; kadangi taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad žvejybos baseinais dalijamasi su trečiosiomis šalimis, kuriose išsaugojimo taisyklės labai skiriasi nuo Europos Sąjungos taisyklių;

X.  kadangi nepaprastai svarbu užtikrinti, kad valstybės narės nustatytų būtinas priemones ir bendradarbiautų siekdamos Europos vandenyse ir ypač Viduržemio jūroje nustatyti NNN žvejyba besiverčiančius gyventojus, ir taip užtikrinti, kad jiems būtų paskirtos numatytos baudos, o kontrolė laivuose ir krante būtų sugriežtinta;

Y.  kadangi 2002–2009 m. priimtų daugiamečių planų efektyvumas buvo nevienodas; kadangi nauji daugiamečiai planai turi būti priimti pagal naujas BŽP taisykles;

Z.  kadangi per derybas su trečiosiomis šalimis turi būti dedamos pastangos užtikrinti tvarumą;

AA.  kadangi pagal BŽP reformą pradėtas taikyti įpareigojimas iškrauti visą laimikį ir numatytos lankstumo galimybės, išimtys ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinė parama;

AB.  kadangi tikėtina, jog mišriosios žvejybos, kurioje susiduriama su žvejybą stabdančių žuvų rūšimis, atveju kils sunkumų įgyvendinti draudimą išmesti žuvis į jūrą;

AC.  kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Parlamentas tapo vienu iš teisės aktų leidėjų žuvininkystės srityje, išskyrus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas;

AD.  kadangi nuo 2009 m. dėl to, kad Taryba blokuoja pasiūlymus, nebuvo priimtas nė vienas daugiametis planas;

AE.  kadangi tarpinstitucinėje specialios paskirties darbo grupėje daugiamečių planų klausimais teisėkūros institucijos pripažino, kad svarbu dirbti išvien, kad būtų rastas pragmatiškas būdas žengti į priekį sprendžiant daugiamečių planų klausimą, net jei laikomasi skirtingų nuomonių dėl teisinės sistemos nuostatų interpretacijos;

AF.  kadangi daugiamečiai planai turėtų būti patikimos ir ilgalaikės žuvininkystės valdymo sistemos pagrindas ir jie turėtų būti paremti patikimiausiomis ir naujausiomis mokslinėmis ir socialinėmis bei ekonominėmis išvadomis, jie turėtų būti pakankamai lankstūs, kad juos būtų galima pritaikyti prie išteklių pokyčių ir kasmetinių sprendimų dėl žvejybos galimybių skyrimo;

AG.  kadangi nustatyti bendri būsimų daugiamečių planų elementai yra didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio riba ir įgyvendinimo terminas, atsargumo principu pagrįstas apsaugos priemonių taikymo mechanizmas, minimali tikslinė biomasė, prisitaikymo prie nenumatytų patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų pokyčių mechanizmas ir peržiūros nuostata;

AH.  kadangi į daugiamečius planus turi būti įtrauktas bendras tikslas, kurį įmanoma įgyvendinti administraciniu ir moksliniu požiūriu; kadangi į planus, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, turėtų būti įtraukti ilgalaikiai pastovūs laimikiai, kurie turi atsispindėti kasmetiniuose Tarybos sprendimuose dėl žvejybos galimybių; kadangi šiais kasmetiniais sprendimais turėtų būti tik paskiriamos žvejybos galimybės;

AI.  kadangi 2014 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimu bylose C-103/12 Parlamentas prieš Tarybą ir C-165/12 Komisija prieš Tarybą dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo žvejybos laivams, plaukiojantiems su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava, Prancūzijos Gvianos išskirtinėje ekonominėje zonoje sukurtas precedentas, išaiškinantis SESV 43 straipsnyje nurodytų skirtingų dviejų teisinių pagrindų turinį ir taikymo ribas; kadangi 43 straipsnio 3 dalis gali būti teisinis pagrindas tik žvejybos galimybėms skirti pagal BLSK ir kvotų reglamentus;

AJ.  kadangi 2015 m. gruodžio 1 d. Teisingumo Teismas priėmė sprendimą sujungtose bylose C-124/13 ir C-125/13 (Parlamentas ir Komisija prieš Tarybą) dėl Tarybos reglamento (ES) Nr. 1243/2012, keičiančio menkių išteklių daugiametį planą. Šioje byloje Teismas patvirtino, o Parlamentas teigė tą patį, kad, atsižvelgiant į reglamento tikslą ir turinį, jis turėjo būti priimtas pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį laikantis įprastos teisėkūros procedūros, kurioje kaip vienas iš teisės aktų leidėjų dalyvauja Parlamentas, nes reglamente pateikiami politiniai sprendimai, turintys poveikį daugiamečiam planui, todėl jie būtini siekiant BŽP tikslų;

AK.  kadangi, nepriėmus daugiamečių planų, mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai žuvų dydžiai gali būti pakeisti pagal Komisijos deleguotaisiais aktais, priimamais dėl atitinkamų valstybių narių rekomendacijų arba, jeigu atitinkamos valstybės narės per nustatytą laiką bendros rekomendacijos nepateikia, Komisijos iniciatyva, nustatytus išmetimo į jūrą planus; kadangi Parlamentas pabrėžia, kad priimant sprendimus dėl mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių labai svarbu tiek apsaugoti jauniklius, tiek laikytis mokslinių rekomendacijų;

AL.  kadangi išmetimo į jūrą planai bus labai svarbūs, nes dėl mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių dydžių pakeitimų gali pasikeisti žvejybos metodai – atitinkamai ir mirtingumas dėl žvejybos, ir neršiančių žuvų biomasės dydis, o šie du dydžiai yra kiekybiniai daugiamečių planų tikslai; kadangi deleguotaisiais aktais pakeitus mažiausius dydžius būtų iš išorės pakeisti pagrindiniai daugiamečių planų parametrai;

AM.  kadangi teisėkūros institucijos numatė, kad šie deleguotieji aktai yra laikinos priemonės, taikomos jokiu būdu ne ilgiau kaip trejus metus;

AN.  kadangi skirtinguose plotuose tos pačios rūšies mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai gali būti skirtingi atsižvelgiant į specifines žuvų rūšių ir žvejybos charakteristikas; kadangi, siekiant palengvinti kontrolę, visada, kai tai įmanoma, pageidautina, kad būtų nustatyti visiems plotams taikomi horizontalūs sprendimai;

1.  mano, jog, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti BŽP tikslai, būsimos techninės priemonės turėtų būti supaprastintos, kad būtų panaikinti bet kokie prieštaravimai ir (arba) dubliavimasis, jos turėtų būti integruotos į aiškios struktūros teisinę sistemą ir pagrįstos patikimais recenzuotais moksliniais duomenimis;

2.  mano, kad būtina parengti išsamų sąrašą, kuriame būtų apžvelgiamos visos šiuo metu galiojančios techninės priemonės, siekiant susidaryti geresnį vaizdą, ką būtų galima supaprastinti arba išbraukti, svarstant būsimas technines priemones;

3.  laikosi nuomonės, kad būtina persvarstyti technines priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti BŽP tikslus, pagerinti selektyvumą, kuo labiau sumažinti į jūrą išmetamus kiekius ir kuo labiau sumažinti žvejybos poveikį aplinkai, supaprastinti dabartines taisykles ir išplėsti mokslinį pagrindą;

4.  mano, kad techninės priemonės turėtų būti priimamos atsižvelgiant į kiekvieno žvejybos ploto ir kiekvieno regiono ypatumus, nes taip būtų galima užtikrinti, kad atitinkamas sektorius jų labiau laikytųsi;

5.  tvirtina, kad techninių priemonių supaprastinimas ir regionalizavimas visada turėtų atitikti tikrą techninių priemonių reglamento tikslą, susijusį su nepageidaujamos priegaudos ir poveikio jūrų aplinkai sumažinimu;

6.  mano, kad siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti BŽP taisykles ir siekiant, kad žuvininkystės sektoriui ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams BŽP taisyklės būtų priimtinesnės ir būtų užtikrintas jų laikymasis, būtina žvejus labiau įtraukti į sprendimų priėmimo procesą, ypač į patariamųjų tarybų veiklą, ir jiems suteikti paskatų, pvz., paramą iš EJRŽF ir kitų priemonių inovacijoms, mokymams, įrangai ir selektyvesnių žvejybos įrankių naudojimui;

7.  mano, kad nauja teisės aktų sistema sudarys palankias sąlygas plačiau naudoti novatoriškus žvejybos įrankius, kurie, remiantis moksliniais įrodymais, padidina selektyvumą ir daro mažesnį poveikį aplinkai;

8.  mano, kad reikėtų skatinti inovacijas ir mokslinius tyrimus, siekiant užtikrinti, kad BŽP būtų tinkamai įgyvendinama, visų pirma kalbant apie į jūrą išmetamų žuvų iškrovimą, kad būtų didinamas selektyvumas ir modernizuojami žvejybos ir kontrolės metodai;

9.  mano, kad tvarus novatoriškų žvejybos įrankių, kurių didesnį selektyvumą patvirtino nepriklausomi moksliniai tyrimai, naudojimas turėtų būti leidžiamas be draudimų ir nereikalingų kiekybinių apribojimų, reglamentuojamas teisės aktais ir, jei reikia tolesnių tyrimų, finansiškai remiamas;

10.  mano, kad tais atvejais, kai priimamos visiems jūrų baseinams taikomos bendros taisyklės, įskaitant techninių priemonių standartų ir tikslų nustatymą, taip pat įskaitant specialiuosiuose reglamentuose nustatytas technines priemones ir priemones, kurių nenumatoma keisti ateityje, būtina laikytis įprastos teisėkūros procedūros, ir laikosi nuomonės, kad regioniniu lygmeniu priimamų priemonių ar tų priemonių, kurios yra dažnai keičiamos, atveju šios procedūros laikytis ne visada būtina; mano, kad šios priemonės turėtų būti reguliariai įvertinamos, siekiant užtikrinti, kad jos išliktų aktualios; mano, kad pagrįstas deleguotųjų aktų naudojimas gali padėti patenkinti lankstumo ir aktualumo užtikrinimo poreikius; vis dėlto primena, kad pagal Sutarties nuostatas Parlamentas išlaiko teisę prieštarauti dėl bet kurio deleguotojo akto;

11.  rekomenduoja apibrėžti aiškią, bendro pobūdžio Europos techninių priemonių sistemą, nustatant nedaug pagrindinių horizontaliųjų principų: mano, kad visos taisyklės, kurios nėra taikomos didžiajai daliai Europos vandenų, neturėtų būti įtrauktos į šią bendrą sistemą, bet turėtų būti nustatomos laikantis regionalizavimo principo;

12.  mano, kad bet kuri regioniniu lygmeniu priimta priemonė turėtų atitikti techninių priemonių pagrindų reglamentą ir derėti su BŽP ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB tikslais;

13.  mano, kad su techninėmis priemonėmis susijusios taisyklės turėtų būti nustatomos tinkamai naudojantis regionalizavimo procesu ir grindžiamos bendrais centralizuotais principais ir apibrėžtimis, be kita ko, bendrais visoje ES taikytinais tikslais ir standartais, įskaitant draudžiamų žvejoti rūšių ir žvejybos įrankių sąrašą, specialių taisyklių, taikomų didesniems jūrų baseinams, rinkinį ir tam tikrus specialiuosius techninius reglamentus – visos šios priemonės turėtų būti priimamos laikantis įprastos teisėkūros procedūros; pažymi, kad regionalizavimo principas turėtų būti taikomas regioniniu lygmeniu taikytinoms taisyklėms ir taisyklėms, kurios gali būti dažnai keičiamos ir turėtų būti reguliariai iš naujo įvertinamos;

14.  pabrėžia, kad svarbu, jog naujoji techninių priemonių sistema būtų aiškiai suformuluota, o tam reikės įdėti daug aiškinimo pastangų; atitinkamai prašo, kad būtų iš anksto panaikinti esami techninių priemonių reglamentai, visų pirma Tarybos reglamentai (EB) Nr. 850/98 ir (EB) Nr. 1967/2006, siekiant išvengti daugybės reglamentų atsiradimo;

15.  primena, kad deleguotųjų aktų atveju, laikydamosi pagrindinio reglamento 18 straipsnio, valstybės narės gali per reglamente dėl techninių priemonių nustatytą laikotarpį pateikti rekomendacijų Komisijai, o Komisija, kol nesibaigė tas laikotarpis, negalės priimti jokio akto;

16.  mano, kad reikia įvertinti specialiųjų reglamentų, paremtų techninėmis priemonėmis, tinkamumą, efektyvumą ir socialines bei ekonomines pasekmes ES laivynams ir vietos bendruomenėms, laikantis BŽP ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslų;

17.  mano, kad techninės priemonės turėtų apimti konkrečias nuostatas dėl tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo siekiant apsaugoti pažeidžiamas jūrų buveines ir rūšis;

18.  mano, jog techninės priemonės turėtų padėti užtikrinti, kad nebūtų naudojami žalingi ir neselektyvūs žvejybos įrankiai ir kad apskritai būtų uždrausta naudoti sprogstamąsias ir nuodingąsias medžiagas;

19.  mano, kad būtina skubiai nustatyti nuoseklų techninių priemonių, taikomų kiekvienam pagrindinių baseinų, rinkinį, atsižvelgiant į kiekvieno baseino ypatumus, jeigu Sąjungos sprendimai gali daryti didelį poveikį žuvų išteklių atkūrimui ir ekosistemų apsaugai bei žuvų išteklių, kuriais yra dalijamasi, tvariam valdymui;

20.  mano, kad nepaisant įpareigojimo iškrauti laimikį, įsigaliojusio nuo 2015 m. sausio 1 d. ir iki 2019 m. palaipsniui pritaikytino visų rūšių žuvims, nuostatos dėl techninių priemonių turi būti pakankamai lanksčios, kad būtų galimos savalaikės korekcijos, siekiant užtikrinti pažangą žuvininkystės srityje ir suteikti žuvininkystės sektoriui daugiau galimybių įdiegti inovacijas, susijusias su selektyviais žvejybos būdais;

21.  mano, kad įpareigojimas iškrauti visą laimikį yra esminis žvejybos taisyklių pakeitimas, vadinasi, reikia suderinti technines priemones, kad būtų galima įgyvendinti selektyvesnės žvejybos metodus ir ją palengvinti; tam pasiekti siūlo šias tris priemones:

   iš esmės pakeisti arba netgi panaikinti laimikio sudėtį reglamentuojančias taisykles,
   suteikti daugiau lankstumo galimybių, susijusių su tinklo akių dydžiu,
   leisti laive laikyti kelių tipų įrankius;

22.  atkreipia dėmesį į sunkumus, kurių kyla dėl to, kad drauge galioja Tarybos reglamente (EB) Nr. 2406/96 nustatyti prekybos standartai ir mažiausi sugaunamų žuvų dydžiai; prašo, kad naujame techninių priemonių pagrindų reglamente šie reikalavimai būtų suvienodinti;

23.  mano, kad persvarstant technines priemones reikėtų atsižvelgti į jų poveikį biologinių išteklių išsaugojimui, jūrų aplinkai, žvejybos sąnaudoms ir efektyvumui socialiniais ir užimtumo aspektais;

24.  mano, kad išsaugojimo tikslo, kurio siekiama techninių priemonių pagrindų reglamentu, galėtų būti veiksmingiau siekiama veiksmais, kuriais, gamintojų organizacijoms padedant, būtų gerinamas pasiūlos ir paklausos valdymas;

25.  mano, kad valstybių narių ir regionų vidaus vandenyse vykdoma atsitiktinė smulkioji žvejyba neturi būti įtraukiama į BLSK;

26.  mano, kad daugiamečiams planams tenka itin svarbus vaidmuo siekiant išsaugoti žuvininkystės išteklius pagal BŽP ir kad jie yra tinkamiausias būdas priimti ir įgyvendinti specialias įvairių rūšių žvejybos technines priemones;

27.  mano, kad teisėkūros institucijos turi toliau stengtis pasiekti susitarimus dėl daugiamečių planų atsižvelgdamos į institucijų kompetencijas pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir remdamosi atitinkama Teisingumo Teismo praktika;

28.  mano, kad daugiamečiai planai turėtų būti patikima ir ilgalaikė žvejybos valdymo sistema, grindžiama patikimiausiomis ir naujausiomis turimomis specialistų patvirtintomis mokslinėmis ir socialinėmis bei ekonominėmis išvadomis, kad jie turėtų būti koreguojami atsižvelgiant į išteklių pokyčius ir būti pakankamai lankstūs, kad Taryba galėtų priimti kasmetinius sprendimus dėl žvejybos galimybių; pažymi, kad šiais kasmetiniais sprendimais neturėtų būti pažeidžiama jų griežtai apribota žvejybos galimybių skyrimo paskirtis ir kad juos priimant, kiek įmanoma, turėtų būti vengiama didelių šių galimybių svyravimų;

29.  pabrėžia, kad būtina pažanga siekiant priimti būsimus daugiamečius planus, siekiant atkurti ir palaikyti tokio lygio, kuris galėtų užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, žuvų išteklius, įskaitant jų įgyvendinimo kalendorių, išteklių išsaugojimą užtikrinantį apsaugos priemonių taikymo mechanizmą, prisitaikymo prie mokslinių rekomendacijų pokyčių mechanizmą ir peržiūros nuostatą;

30.  mano, kad, siekiant išvengti problemų, susijusių su įpareigojimu iškrauti visą laimikį mišrios žvejybos atveju, būtina didinti selektyvumą ir mažinti nepageidaujamą priegaudą; mano, kad pageidautina rasti būdų, kaip būtų galima pasinaudoti galimybe priimti lankstumo priemones ir panaudoti mokslininkų nustatytus mirtingumo dėl žvejybos intervalus nustatant BLSK;

31.  dar kartą patvirtina, kad reikia, pasinaudojant patariamosiomis tarybomis, gerinti suinteresuotų subjektų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinat daugiamečius planus ir priimant visus su regionalizavimu susijusius sprendimus;

32.  mano, kad Parlamentas turėtų itin atidžiai išnagrinėti deleguotuosius aktus, susijusius su išmetimo į jūrą planais, ir pasilikti teisę prieštarauti, jei mano, kad tai būtina;

33.  mano, kad laikinas deleguotųjų aktų, susijusių su išmetimo į jūrą planais, įskaitant mažiausių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių keitimą, galiojimo laikotarpis jokiais atvejais neturėtų būti ilgesnis nei treji metai ir kad jie turėtų būti, jei tikslinga, pakeisti daugiamečiais planais, ir mano, kad dėl to daugiamečius planus reikėtų priimti kuo greičiau;

34.  laikosi nuomonės, kad pagal regionalizavimo tvarką priimant sprendimus dėl kiekvienos rūšies mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių turėtų būti remiamasi mokslinėmis rekomendacijomis; pabrėžia, kad būtina vengti prekybos pažeidimų ar sukčiavimo atvejų, kurie galėtų pakenkti vidaus rinkos veikimui;

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

Teisinė informacija - Privatumo politika