Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2010(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0349/2015

Pateikti tekstai :

A8-0349/2015

Debatai :

PV 15/12/2015 - 11
CRE 15/12/2015 - 11

Balsavimas :

PV 16/12/2015 - 11.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0457

Priimti tekstai
PDF 438kWORD 211k
Trečiadienis, 2015 m. gruodžio 16 d. - Strasbūras
Pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimas
P8_TA(2015)0457A8-0349/2015
Rezoliucija
 Priedas

2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje (2015/2010(INL))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komiteto (TAXE 1 specialiojo komiteto) pranešimo projektą (2015/2066(INI)),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 5 d. paskelbtą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir G 20 projekto „Mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas“ (angl. „Base Erosion and Profit Shifting“, toliau – BEPP) galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8–0349/2015),

Pagrindinės „LuxLeaks“ skandalo išvados

A.  kadangi žurnalistų konsorciumo, Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo, (ICIJ) 2014 m. lapkričio mėn. paskelbta informacija apie mokesčius ir kitokią žalingą praktiką Liuksemburge („LuxLeaks“) atskleidė, kad beveik 340 daugiašalių bendrovių pasiekė slaptus susitarimus su Liuksemburgu, kurie sudarė daugeliui šių bendrovių galimybę kenkiant Sąjungos viešiesiems interesams iki minimumo sumažinti savo bendras išlaidas mokesčiams, kartu vykdant mažai ekonominės veiklos Liuksemburge arba visai jos nevykdant;

B.  kadangi iš atskleistos informacijos paaiškėjo, jog kai kurie mokesčių konsultantai sąmoningai ir tikslingai padėjo daugiašalėms bendrovėms 2002–2010 m. Liuksemburge pasiekti bent 548 sprendimus dėl mokesčių; kadangi tuose slaptuose susitarimuose numatytos sudėtingos finansinės struktūros, skirtos iš esmės sumažinti mokesčius;

C.  kadangi dėl tų sprendimų dėl mokesčių daugelio bendrovių faktinis mokesčių tarifas buvo mažesnis nei 1 % pelno, kuris buvo perkeltas į Liuksemburgą; kadangi kai kurios daugiašalės bendrovės nemoka tiek mokesčių, kiek sąžiningai turėtų mokėti, nors savo veiklos šalyse gauna naudos iš įvairių viešųjų gėrybių ir paslaugų; kadangi kai kurių daugiašalių bendrovių gautam pelnui taikomi beveik nuliniai faktiniai mokesčių tarifai gali pakenkti Sąjungos ir kitų šalių ekonomikai;

D.  kadangi daugeliu atvejų Liuksemburge esančios patronuojamosios įmonės vykdė šimtų milijonų eurų vertės verslo operacijas, nors Liuksemburge turėjo nedaug darbuotojų ir vykdė mažai ekonominės veiklos, o kai kuriais adresais buvo užregistruota daugiau kaip 1600 įmonių;

E.  kadangi TAXE 1 specialiajam komitetui atlikus tyrimus paaiškėjo, kad sprendimų dėl mokesčių praktika vykdoma ne tik Liuksemburge, bet yra paplitusi visoje Sąjungoje; kadangi sprendimų dėl mokesčių praktiką galima teisėtai taikyti siekiant suteikti būtino teisinio tikrumo įmonėms ir sumažinti sąžiningų įmonių finansinę riziką, tačiau ši praktika atvira galimam piktnaudžiavimui ir mokesčių vengimui, be to, užtikrinant teisinį tikrumą tik tam tikriems pasirinktiems subjektams, šia praktika gali būti sukurta tam tikra nelygybė tarp bendrovių, kurių atžvilgiu buvo priimti sprendimai, ir bendrovių, kurios nenaudoja tokių sprendimų;

F.  kadangi atsižvelgiama į 2013 m. vasario 12 d. paskelbtą EBPO ataskaitą „Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemų sprendimas“ (angl. „Addressing Base Erosion and Profit Shifting“), kurioje pasiūlyta nustatyti naujus tarptautinius standartus siekiant kovoti BEPP;

G.  kadangi atsižvelgiama į komunikatą, paskelbtą po 2015 m. spalio 5 d. vykusio G 20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimo;

H.  kadangi, neskaitant keleto sveikintinų išimčių, nacionalinės politikos lyderiai iki šiol nebuvo pakankamai aktyvūs sprendžiant pelno mokesčio vengimo problemą;

I.  kadangi Europos Sąjunga ėmėsi svarbių veiksmų siekiant ekonominės integracijos (pavyzdžiui, ekonominės ir pinigų sąjungos, bankų sąjungos) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo normų neperžengiantis Sąjungos lygmeniu vykdomas mokesčių politikos koordinavimas yra būtina integracijos proceso dalis;

Įmonių apmokestinimas ir agresyvus mokesčių planavimas

J.  kadangi 28 Sąjungos valstybės narių gautos įmonių pelno mokesčių įplaukos 2012 m. sudarė vidutiniškai 2,6 % BVP(1);

K.  kadangi, kai stinga investicijų ir ekonomikos augimo, svarbu išlaikyti bendroves Sąjungoje arba pritraukti jas į Sąjungą, taigi itin svarbu, kad Sąjunga didintų savo patrauklumą vietos ir užsienio įmonėms;

L.  kadangi bet koks mokesčių planavimas turi būti vykdomas laikantis teisės aktų ir taikytinų sutarčių;

M.  kadangi vykdant agresyvų mokesčių planavimą mokestinės pareigos mažinamos pasinaudojant mokesčių sistemos techniniais aspektais arba dviejų ar daugiau mokesčių sistemų neatitikimais arba teisės spragomis;

N.  kadangi taikant agresyvaus mokesčių planavimo priemones dažnai naudojamasi tarptautinių mokesčių tvarkos neatitikimų kombinacijomis, labai palankiomis specialiomis nacionalinėmis mokesčių taisyklėmis ir vadinamaisiais mokesčių rojais;

O.  kadangi, skirtingai nei agresyvus mokesčių planavimas, mokestinis sukčiavimas ir mokesčių slėpimas pirmiausiai yra neteisėta mokestinių pareigų vengimo veikla;

P.  kadangi tinkamiausias atsakas į agresyvų mokesčių planavimą regis yra geri teisės aktai, tinkamas jų įgyvendinimas ir tarptautinis bendradarbiavimas, siekiant norimų rezultatų;

Q.  kadangi dėl pelno mokesčių vengimo susidarantys bendri valstybės įplaukų nuostoliai paprastai kompensuojami padidinant bendrą apmokestinimo lygį, mažinant viešąsias paslaugas arba daugiau skolinantis nacionaliniu lygmeniu, o tai kenkia kitiems mokesčių mokėtojams ir visai ekonomikai;

R.  kadangi viename tyrime(2) paskaičiuota, kad Sąjungos įplaukų nuostoliai, kasmet patiriami dėl pelno mokesčių vengimo, gali sudaryti apie 50–70 mlrd. EUR (suma prarandama dėl pelno perkėlimo), ir kadangi tame tyrime taip pat paskaičiuota, kad Sąjungos įplaukų nuostoliai, patiriami dėl pelno mokesčių vengimo, iš tiesų gali sudaryti maždaug 160–190 mlrd. EUR, jeigu būtų atsižvelgta į specialią mokesčių tvarką, neefektyvų mokesčių surinkimą ir kitą panašią veiklą;

S.  kadangi tame pačiame tyrime paskaičiuotas įmonių pelno mokesčio surinkimo efektyvumas sudaro 75 %, nors tyrimas taip pat patvirtina, kad tai neatitinka sumų, kurias galėtų susigrąžinti mokesčių administratoriai, nes tam tikrą tų sumų procentinę dalį būtų pernelyg brangu arba techniškai sunku surinkti; kadangi, remiantis tyrimu, jei būtų įmanoma visiškai išspręsti BEPP problemą ir tokį sprendimą būtų galima įgyvendinti visoje Sąjungoje, numatomas teigiamas poveikis valstybių narių vyriausybių mokestinėms įplaukoms sudarytų 0,2 % visų mokestinių įplaukų;

T.  kadangi nuostoliai dėl BEPP kelia grėsmę tinkamam vidaus rinkos veikimui ir pelno mokesčio sistemų patikimumui, efektyvumui ir teisingumui Sąjungoje; kadangi tame pačiame tyrime taip pat aiškiai nurodyta, kad į tyrimo apskaičiavimus nėra įtrauktas veiklos šešėlinėje ekonomikoje įvertis ir kad dėl tam tikrų įmonių struktūrų ir mokėjimų neskaidrumo sudėtinga tiksliai įvertinti poveikį mokestinėms įplaukoms, todėl galimas daug didesnis poveikis nei paskaičiuotas ataskaitoje;

U.  kadangi nuostolis, atsirandantis dėl BEPP, taip pat aiškiai rodo, kad skiriasi veiklos sąlygos, sudarytos įmonėms, kurios veikia tik vienoje valstybėje narėje (ypač MVĮ, šeimos verslo įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims) ir joje moka mokesčius, ir tam tikroms daugiašalėms bendrovėms, kurios gali perkelti pelną iš didelių į specialiai mažų mokesčių jurisdikcijas bei dalyvauti agresyvaus mokesčių planavimo veikloje, taip mažindamos bendrą savo mokesčių bazę ir darydamos papildomą neigiamą poveikį valdžios sektoriaus finansams bei kenkdamos Sąjungos piliečiams ir MVĮ;

V.  kadangi daugiašalių bendrovių naudojama agresyvaus mokesčių planavimo praktika prieštarauja sąžiningos konkurencijos ir įmonių atsakomybės principui, išdėstytam komunikate COM(2011)0681, nes mokesčių planavimo strategijai parengti reikalingi ištekliai, kuriuos teturi didelės įmonės, ir dėl to sukuriama nevienodų MVĮ ir didelių korporacijos veiklos sąlygų problema, kuri turi būti nedelsiant sprendžiama;

W.  kadangi toliau pabrėžia, jog mokesčių konkurencija Sąjungoje ir su trečiosiomis valstybėmis gali tam tikrais atvejais būti žalinga ir dėl jos gali būti lenktyniaujama mažinant standartus (mokesčių tarifus), o didesnis skaidrumas, koordinavimas ir konvergencija yra veiksmingoms priemonės, siekiant Sąjungoje užtikrinti sąžiningą įmonių konkurenciją ir apsaugoti valstybių biudžetus nuo neigiamų padarinių;

X.  kadangi priemonės, sudarančios galimybes agresyviam mokesčių planavimui yra nesuderinamos su lojalaus valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo principu;

Y.  kadangi agresyvų mokesčių planavimą, be kita ko, palengvina didėjantis verslo veiklos sudėtingumas ir ekonomikos skaitmeninimas ir globalizacija, o tai sukelia konkurencijos iškraipymus, kurie kenkia ekonomikos augimui ir Sąjungos bendrovėms, ypač MVĮ;

Z.  kadangi valstybės narės negali kovoti su agresyviu mokesčių planavimu pavieniui; kadangi neskaidri ir nesuderinta pelno mokesčio politika kelia pavojų valstybių narių fiskalinei politikai, o tai duoda nenaudingų rezultatų, pavyzdžiui, padidėja mažiau mobilių mokesčių bazių apmokestinimas;

AA.  kadangi nesant suderintų veiksmų daugelis valstybių narių imasi vienašalių nacionalinių priemonių; kadangi tokios priemonės dažnai pasirodydavo esančios neefektyvios, nepakankamos ir kai kuriais atvejais netgi prieštaraujančios siekiamiems tikslams;

AB.  kadangi todėl reikia nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu taikyti suderintą ir daugiakryptę strategiją;

AC.  kadangi Sąjunga viena iš pirmųjų pradėjo pasaulinę kovą su agresyviu mokesčių planavimu, visų pirma skatindama BEPP projekto pažangą EBPO lygmeniu; kadangi Sąjunga turėtų ir toliau atlikti pirmaujantį vaidmenį vystant BEPP projektą siekiant išvengti žalos, kurią BEPP gali padaryti tiek valstybėms narėms, tiek įvairioms pasaulio besivystančioms šalims, be kita ko, užtikrindama veiksmus, kuriais reaguojama į BEPP ir su BEPP susijusias problemas, svarbias besivystančioms šalims, pavyzdžiui, nurodytas 2014 m. paskelbtoje G 20 Vystymosi darbo grupės ataskaitoje;

AD.  kadangi Komisija ir valstybės narės turi užtikrinti, kad išsamus EBPO priemonių BEPP srityje rinkinys būtų įgyvendintas Sąjungos lygmeniu kaip minimalusis standartas ir kad jis neprarastų užmojo; kadangi itin svarbu, kad BEPP projektą įgyvendintų visos EBPO šalys;

AE.  kadangi Komisija turėtų aiškiai nuspręsti, kaip ji įgyvendins visus 15 tikslų, numatytų EBPO ir G 20 BEPP projekte, papildant šiame pranešime jau minėtas veiksmų sritis ir peržengiant jų ribas, ir kuo greičiau pasiūlytų plataus užmojo teisėkūros priemonių planą, siekiant paskatinti kitas valstybes vadovautis EBPO gairėmis ir sekti Sąjungos pavyzdžiu įgyvendinant BEPP veiksmų planą; kadangi Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, kokiose srityse Sąjunga turėtų viršyti EBPO rekomenduojamus minimalius standartus;

AF.  kadangi pagal Sąjungos sutartis įgaliojimai priimti teisėkūros aktus dėl įmonių apmokestinimo šiuo metu priklauso valstybėms narėms, tačiau didžioji dauguma problemų, susijusių su agresyviu mokesčių planavimu, yra daugiašalio pobūdžio;

AG.  kadangi tokiu būdu didesnis nacionalinės mokesčių politikos koordinavimas yra vienintelis įmanomas būdas sudaryti vienodas veiklos sąlygas ir išvengti MVĮ sąskaita didelėms daugiašalėms bendrovėms palankių priemonių;

AH.  kadangi dėl mokesčių politikos koordinavimo Sąjungoje stokos atsiranda didelės sąnaudos ir administracinė našta piliečiams ir įmonėms, veikiantiems daugiau nei vienoje Sąjungos valstybėje narėje (ypač MVĮ), taip pat gali atsirasti netyčinio dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo atvejų arba gali būti palengvintas agresyvus mokesčių planavimas, o tokias galimybes reikia panaikinti, todėl reikalingi skaidresni ir paprastesni sprendimai;

AI.  kadangi rengiant mokesčių taisykles ir nustatant proporcingas administracines procedūras ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ ir šeimos verslo įmonėms, kurios yra Sąjungos ekonomikos stuburas;

AJ.  kadangi ne vėliau kaip 2017 m. birželio 26 d. turėtų pradėti veikti informacijos apie tikruosius savininkus Sąjungos masto registras, kuris padės aptikti galimus mokesčių vengimo ir pelno perkėlimo atvejus.

AK.  kadangi dėl „LuxLeaks“ skandalo atskleistos informacijos ir dėl TAXE 1 specialiojo komiteto atlikto darbo aišku, kad reikia Sąjungos teisėkūros priemonių, kuriomis Sąjungoje būtų padidintas pelno mokesčio politikos skaidrumas, koordinavimas ir konvergencija;

AL.  kadangi nustatant įmonių apmokestinimą reikėtų vadovautis principu, kad pelnas apmokestinamas jo gavimo vietoje;

AM.  kadangi Europos Komisija ir valstybės narės turėtų toliau atlikti labai aktyvų vaidmenį tarptautiniu lygmeniu, kad būtų siekiama sukurti tarptautinius standartus, paremtus pirmiausiai skaidrumo, keitimosi informacija ir žalingų mokestinių priemonių panaikinimo principais;

AN.  kadangi pagal politikos suderinamumo vystymosi labui principą, nustatytą Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, reikalaujama, kad Sąjunga užtikrintų, jog visuose politikos formavimo etapuose visose srityse, įskaitant įmonių apmokestinimą, būtų ne kliudoma, bet skatinama įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslą;

AO.  kadangi visoje Sąjungoje suformavus suderintą požiūrį į įmonių apmokestinimo sistemą būtų galima kovoti su nesąžininga konkurencija ir padidinti Sąjungos įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą;

AP.  kadangi Komisija ir valstybės narės turėtų toliau diegti elektroninius sprendimus su apmokestinimu susijusiose procedūrose, siekiant sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti tarpvalstybines procedūras;

AQ.  kadangi Komisija turėtų įvertinti Sąjungoje esančioms specialiosioms ekonominėms zonoms suteiktų mokesčių lengvatų poveikį; ragina mokesčių administratorius keistis geriausios šios srities praktikos pavyzdžiais;

Skaidrumas

AR.  kadangi didesnis skaidrumas įmonių apmokestinimo srityje gali pagerinti mokesčių surinkimą, padidinti mokesčių administratorių darbo efektyvumą ir turi itin didelės svarbos siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą mokesčių sistemomis ir vyriausybėmis, o tai turėtų būti svarbus prioritetas;

   i) kadangi didesnis didelių daugiašalių bendrovių veiklos (ypač gauto pelno, sumokėtų pelno mokesčių, gautų subsidijų, sugrąžintų mokesčių, darbuotojų skaičiaus ir turimo turto) skaidrumas itin svarbus siekiant užtikrinti, kad mokesčių administratoriai efektyviai spręstų BEPP problemą; kadangi reikia tinkamai suderinti skaidrumą, asmens duomenų apsaugą ir verslo informacijos slaptumą, taip pat atsižvelgiant į poveikį mažesnėms įmonėms; kadangi viena iš deramų esminių tokio skaidrumo formų yra ataskaitų teikimas pagal valstybes; kadangi bet kokie Sąjungos pasiūlymai dėl ataskaitų teikimo pagal valstybes visų pirma turėtų būti pagrįsti EBPO šablonu; kadangi Sąjunga gali padaryti daugiau nei numatyta EBPO gairėse bei nustatyti, kad išsamus ataskaitų teikimas pagal valstybes yra privalomas ir viešas, ir kadangi Europos Parlamentas 2015 m. liepos 8 d. savo priimtuose pasiūlymo dėl peržiūrimos Akcininkų teisių direktyvos pakeitimuose(3) balsavo už visišką viešą ataskaitų teikimą pagal valstybes ; kadangi Europos Komisija 2015 m. birželio 17 d. – rugsėjo 9 d. surengė konsultacijas šia tema, siekdama išnagrinėti įvairias galimybes įgyvendinti ataskaitų teikimą pagal valstybes(4); kadangi 88 % viešai atsakiusiųjų į tų konsultacijų klausimus pranešė, jog pritaria tam, kad įmonės viešai atskleistų su mokesčiais susijusią informaciją;
   ii) kadangi bendrovių vykdomas agresyvus mokesčių planavimas nesuderinamas su įmonių socialine atsakomybe; kadangi kai kurios bendrovės Sąjungoje jau ėmėsi veiksmų, kad parodytų savo visapusišką atitiktį mokesčių reikalavimams, pateikdamos paraiškas naudoti „sąžiningo mokesčių mokėtojo“ ženklą(5) ir reklamuodamos save tuo, kad jį turi, ir kadangi tokios priemonės gali turėti didelį atgrasomąjį poveikį ir pakeisti elgesį dėl neatitikties reikalavimams keliamos rizikos reputacijai, o toks ženklas turėtų būti grindžiamas bendrais Europos lygmens kriterijais;
   iii) kadangi būtų daugiau skaidrumo, jei valstybės narės praneštų viena kitai ir Komisijai apie visas naujas neapmokestinamos dalies, lengvatos, išimties, paskatos ar panašias priemones, kurios galėtų turėti reikšmingos įtakos jų faktiniam mokesčio tarifui; kadangi toks pranešimas padėtų valstybėms narėms nustatyti žalingą mokesčių praktiką;
   iv) kadangi, nepaisant neseniai pasiekto Tarybos susitarimo dėl Tarybos direktyvos 2011/16/ES(6) pakeitimų, susijusių su automatiniu keitimusi sprendimais dėl mokesčių, tebesama rizikos, kad valstybės narės neperduoda viena kitai pakankamai informacijos apie galimą jų mokestinių susitarimų su tam tikromis bendrovėmis poveikį mokesčių surinkimui kitose valstybėse narėse; kadangi nacionaliniai mokesčių administratoriai turėtų automatiškai keisti informacija apie visus sprendimus dėl mokesčių nedelsiant po to, kai jie priimami; kadangi Komisija turėtų turėti galimybę per saugų centrinį registrą gauti sprendimus dėl mokesčių; kadangi mokesčių administratorių pasirašytiems sprendimams dėl mokesčių turėtų būti taikomi griežtesni skaidrumo reikalavimai (su sąlyga, kad nepaviešinama konfidenciali informacija ir neskelbtina verslo informacija);
   v) kadangi laisvosios prekybos uostai, kaip pranešama, naudojami siekiant nuslėpti sandorius nuo mokesčių administratorių;
   vi) kadangi pažanga kovojant su mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu gali būti stebima tik taikant suderintą metodiką, kuria galima naudotis siekiant įvertinti tiesioginio ir netiesioginio mokesčių surinkimo deficito kiekvienoje valstybėje narėje ir visoje Sąjungoje dydį; kadangi mokesčių surinkimo deficito įvertinimas turėtų būti tik pirmas žingsnis teikiant daugiau informacijos mokesčių klausimais;
   vii) kadangi dabartinė Sąjungos lygmens teisinė sistema, kuria siekiama apsaugoti informatorius, yra nepakankama ir esama didelių skirtumų tarp būdų, kuriais skirtingos valstybės narės užtikrina informatorių apsaugą; kadangi be tokios apsaugos darbuotojai, turintys itin svarbios informacijos, dėl suprantamų priežasčių vengs imtis veiksmų ir todėl ta informacija nebus pateikta; kadangi, atsižvelgiant į informatorių pagalbą sutelkiant visuomenės dėmesį į nesąžiningo apmokestinimo problemą, valstybės narės turėtų apsvarstyti priemones tokiai veiklai apsaugoti; kadangi todėl būtų tikslinga visoje Sąjungoje suteikti apsaugą informatoriams, pranešantiems apie įtariamą nusižengimą, pažeidimą, sukčiavimą ar neteisėtą veiklą nacionalinėms ar Europos institucijoms arba, jei nuolat nereaguojama į nusižengimą, pažeidimą, sukčiavimą ar neteisėtą veiklą, kurie galėtų pakenkti viešajam interesui, visai visuomenei; kadangi tokia apsauga turėtų būti suderinta su bendra teisės sistema; kadangi šios apsaugos priemonės turėtų veiksmingai apginti nuo nepagrįsto teisinio persekiojimo, ekonominių sankcijų ir diskriminacijos;

Koordinavimas

AS.  kadangi įgaliojimai priimti teisės aktus dėl įmonių apmokestinimo priklauso valstybėms narėms, tačiau didžioji dauguma problemų, susijusių su agresyviu mokesčių planavimu, yra daugiašalio pobūdžio; kadangi tokiu būdu didesnis nacionalinės mokesčių politikos koordinavimas yra vienintelis įmanomas būdas spręsti BEPP ir agresyvaus mokesčių planavimo problemas;

   i) kadangi visoje Sąjungoje privaloma bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB) būtų svarbus žingsnis siekiant išspręsti problemas, susijusias su agresyviu mokesčių planavimu Sąjungoje, ir ji turėtų būti nustatyta skubos tvarka; kadangi galutinis tikslas yra visapusiška privalomoji BKPMB, galbūt numatant laikinas išimtis MVĮ, kurios nėra daugiašalės, ir bendrovėms, kurios nevykdo tarpvalstybinės veiklos, bei taikant objektyvių kintamųjų deriniu pagrįstą proporcingo paskirstymo pagal formulę metodą; kadangi tol, kol visapusiška BKPMB nėra įdiegta, Komisija svarsto galimas laikinas priemones, skirtas sumažinti pelno perkėlimo galimybes; kadangi būtina užtikrinti, kad tos priemonės, įskaitant tarpvalstybinių nuostolių kompensavimą, nedidintų BEPP rizikos; kadangi šios priemonės nėra tobulas konsolidavimo pakaitalas ir reikėtų laiko, kad ši naujoji sistema visapusiškai veiktų;
   ii) kadangi, nepaisant elgesio kodekso grupės (toliau – EK grupė) dėl žalingo įmonių apmokestinimo veiklos, agresyvaus mokesčių planavimo priemonės tebetaikomos visoje Sąjungoje; kadangi ankstesni bandymai stiprinti EK grupės valdymą ir įgaliojimus, patikslinti ir išplėsti kodekse nustatytus darbo metodus ir kriterijus, siekiant kovoti su naujų formų žalinga mokesčių praktika atsižvelgiant į dabartinę ekonominę aplinką, nebuvo sėkmingi; kadangi EK grupės veiklai apskritai būdingas skaidrumo ir atskaitomybės trūkumas; kadangi dėl šios priežasties reikia gerokai pakeisti EK grupės efektyvumą ir veikimą, padidinti jų veiksmingumą ir skaidrumą, visų pirma skelbiant metines ataskaitas ir protokolus, įskaitant informaciją apie valstybių narių pozicijas; kadangi EK grupė turėtų galėti pareikšti nuomonę dėl problemų, kylančių dėl mokesčių politikos daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ir nedidelė valstybių narių mažuma neturėtų turėti galimybės užblokuoti rekomendacijų priėmimą;
   iii) kadangi turėtų būti laikomasi bendro įmonių apmokestinimo Sąjungoje principo, kad mokesčiai būtų mokami tose valstybėse, kuriose bendrovė faktiškai vykdo ekonominę veiklą ir kuria vertę; kadangi turėtų būti parengti kriterijai, skirti tam užtikrinti; kadangi taikant bet kokį lengvatinį pajamų iš patentų apmokestinimą arba kitokią lengvatinę apmokestinimo tvarką reikia taip pat užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami toje vietoje, kurioje sukuriama vertė, remiantis BEPP veiksme Nr. 5 apibrėžtais kriterijais, kartu nustatant bendras Europos apibrėžtis, kas gali ir kas negali būti laikoma mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimu, taip pat suderinant lengvatinio pajamų iš patentų ir inovacijų apmokestinimo naudojimą, be kita ko, iki 2017 m. birželio 30 d. paankstinant senosios tvarkos panaikinimą;
   iv) kadangi kai kurios valstybės narės vienašališkai nustatė taisykles dėl kontroliuojamų užsienio subjektų (KUS), siekdamos tinkamai užtikrinti, kad į mažų arba nulinių mokesčių tarifų valstybes perkeliamas pelnas būtų faktiškai apmokestinamas; kadangi tos taisyklės turi būti suderintos, kad nacionalinių taisyklių dėl KUS įvairovė Sąjungoje neiškraipytų vidaus rinkos veikimo;
   v) kadangi Direktyvoje 2011/16/ES numatytas valstybių narių bendradarbiavimas mokestinių patikrinimų ir auditų srityje, be to, mokesčių administratoriai raginami keistis geriausios praktikos pavyzdžiais; kadangi, nepaisant to, toje direktyvoje numatytos priemonės yra nepakankamai veiksmingos ir įvairus nacionalinis audito bendrovių traktavimas labai skiriasi nuo gerai organizuotų mokesčių planavimo metodų tam tikrose bendrovėse;
   vi) kadangi, siekiant automatinio keitimosi informacija apskritai ir konkrečia informacija apie sprendimus dėl mokesčių veiksmingumo, reikalinga bendra Europos mokesčių mokėtojo kodo tvarka; kadangi Komisija turėtų apsvarstyti galimybę įsteigti bendrą Europos įmonių registrą;
   vii) kadangi Komisija nusprendė pratęsti Gero mokesčių valdymo platformos įgaliojimus, kurie turėjo baigtis 2016 m., taip pat išplėsti jos taikymo sritį ir sustiprinti jos darbo metodus; kadangi ši platforma galėtų padėti parengti naują veiksmų planą, skirtą stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, palengvinti diskusijas dėl valstybių narių sprendimų dėl mokesčių, atsižvelgiant į siūlomas naujas keitimosi informacija taisykles, ir teikti grįžtamąją informaciją apie naujas kovos su mokesčių vengimu iniciatyvas; kadangi, kita vertus, Komisijai reikia padidinti Gero mokesčių valdymo platformos matomumą ir veiksmingumą bei įtraukti į ją įvairesnių subjektų;
   viii) kadangi, vykdant Europos semestro procesą, Komisija turėtų išanalizuoti reformų įgyvendinimą ir pareikalauti, kad mokesčių administratoriai jas atliktų, siekiant stiprinti nacionalinio ir Europos lygmenų mokesčių administratorių pajėgumą, kad jie galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas, taip skatinant teigiamą veiksmingo mokesčių rinkimo ir efektyvių veiksmų kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu poveikį valstybių narių įplaukoms;

Konvergencija

AT.  kadangi vien geresniu koordinavimu nebus išspręstos pagrindinės problemos, kylančios dėl įmonių apmokestinimo taisyklių skirtumų įvairiose valstybėse narėse; kadangi vienas iš atsakų į agresyvų mokesčių planavimą turi būti tam tikrų nacionalinių apmokestinimo praktikų konvergencija; kadangi tai gali būti pasiekta išsaugant valstybių narių suverenitetą jų įmonių pelno mokesčio sistemų kitų elementų atžvilgiu;

   i) kadangi agresyvi mokesčių planavimo praktika kartais gali būti vykdoma dėl bendros naudos, kurią duoda įvairių valstybių narių sudarytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, dėl kurių paradoksaliai atsiranda dvigubas neapmokestinimas; kadangi dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių, kurias atskiros valstybės narės pasirašė su trečiosiomis valstybėmis, skaičiaus didėjimo gali atsirasti sąlygos naujoms spragoms; kadangi pagal EBPO ir G 20 vykdomo BEPP projekto veiksmą Nr. 5, reikia parengti daugiašalę priemonę dvišalėms sutartims dėl mokesčių iš dalies keisti; kadangi Komisija turėtų būti įgaliota Sąjungos vardu derėtis su trečiosiomis valstybėmis dėl susitarimų dėl mokesčių, atsisakant dabartinės praktikos, kai vyksta dvišalės derybos, kurios neduoda optimalių rezultatų; kadangi Komisija turėtų užtikrinti, kad tokiuose susitarimuose būtų išdėstytos abipusiškumo nuostatos ir būtų uždraustas bet koks neigiamas ekstrateritorinio trečiųjų valstybių teisės aktų taikymo Sąjungos ir jos valstybių narių jurisdikcijoje poveikis Sąjungos piliečiams ir įmonėms, ypač MVĮ;
   ii) kadangi Sąjungai derėtų turėti savo parengtą atnaujinamą mokesčių rojų apibrėžtį;
   iii) kadangi Sąjunga turėtų taikyti priemones, nukreiptas prieš įmones, kurios naudojasi tokiais mokesčių rojais; kadangi tai jau buvo raginama atlikti Europos Parlamento pranešime dėl 2014 m. metinės mokesčių ataskaitos(7), kuriame prašyta „nustatyti griežtas sankcijas, siekiant neleisti įmonėms pažeidinėti mokesčių standartų ar nuo jų išsisukti, ir užtikrinti, kad sukčiaujančioms įmonėms ar mokesčių rojuose arba šalyse, kuriose dėl palankių mokestinių sąlygų iškraipoma konkurencija, įsikūrusioms bendrovėms nebūtų teikiamas ES finansavimas, nebūtų sudaromos galimybės gauti valstybės pagalbą ar dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; primygtinai ragina valstybes nares susigrąžinti bet kokios rūšies valstybės paramą, suteiktą įmonėms, kurios pažeidinėja ES mokesčių standartus“; kadangi valstybėms narėms taip pat turėtų būti taikomos atsakomosios priemonės tuo atveju, jei jos atsisako imtis veiksmų siekiant pakeisti jų taikomą žalingą lengvatinio apmokestinimo tvarką, kuri trikdo veiklos sąlygų vienodumą Sąjungoje;
   iv) kadangi reikalinga nauja privaloma termino „nuolatinė buveinė“ apibrėžtis, siekiant užtikrinti, kad būtų apmokestinama ten, kur vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė; kadangi šią priemonę turėtų papildyti minimalūs privalomi kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar ekonominė veikla yra pakankamos apimties, kad būtų apmokestinama atitinkamoje valstybėje narėje, siekiant išvengti „pašto dėžutės“ tipo bendrovių problemos, ypač susijusios su skaitmeninės ekonomikos sukurtais iššūkiais;
   v) kadangi tebevykstantys Komisijos tyrimai dėl įtariamų Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių pažeidimų atskleidė tai, kad deramo tų taisyklių taikymo tvarka yra neproduktyviai neskaidri; kadangi, siekiant ištaisyti šią padėtį, Komisija turėtų paskelbti valstybės pagalbos gaires ir jose išaiškinti, kaip ji nustatys su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos atvejus, tokiu būdu suteikdama daugiau teisinio tikrumo tiek bendrovėms, tiek valstybėms narėms; kadangi vykdydama valstybės pagalbos tvarkos modernizavimą Komisija turėtų užtikrinti veiksmingą suteiktos valstybės pagalbos teisėtumo ex post kontrolę
   vi) kadangi viena iš nenumatytų Tarybos direktyvos 2003/49/EB(8) pasekmių yra tai, kad tarpvalstybinės veiklos palūkanų ir autorinių atlyginimų pajamos gali būti neapmokestinamos (arba labai nedaug apmokestinamos); kadangi šioje direktyvoje, taip pat Tarybos direktyvoje 2005/19/EB(9) ir kituose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose turėtų būti nustatyta bendroji kovos su piktnaudžiavimu taisyklė;
   vii) kadangi visoje Sąjungoje taikant išskaičiuojamąjį mokestį arba panašaus poveikio priemonę būtų užtikrinta, kad visas Sąjungoje gautas pelnas, kurį numatoma perkelti iš Sąjungos, būtų prieš perkėlimą bent vieną kartą apmokestinamas Sąjungoje;
   viii) kadangi, taikant galiojančias Sąjungos taisykles dėl dvigubo apmokestinimo, ginčų tarp valstybių narių sprendimas nėra veiksmingas ir jam būtų naudingos aiškesnės taisyklės ir griežtesni terminai, pagrįsti jau įdiegtomis sistemomis;
   ix) kadangi mokesčių konsultantai atlieka itin svarbų vaidmenį palengvinant agresyvų mokesčių planavimą, padėdami bendrovėms sukurti sudėtingas teisines struktūras siekiant pasinaudoti neatitikimais ir spragomis, kurios susidaro dėl mokesčių sistemų skirtumų; kadangi neištyrus šių konsultavimo įmonių praktikos neįmanoma iš esmės peržiūrėti pelno mokesčio sistemos; kadangi atliekant tokį tyrimą reikia atsižvelgti į interesų konfliktą, būdingą tokioms įmonėms, nes jos vienu metu teikia patarimus nacionalinėms vyriausybėms, kaip nustatyti mokesčių sistemas, ir pataria įmonėms, kaip efektyviausiai optimizuoti mokestines pareigas tokiose sistemose;

AU.  kadangi bendram mokesčių surinkimo efektyvumui, mokesčių teisingumo idėjai ir nacionalinių mokesčių administratorių patikimumui kenkia ne tik agresyvus mokesčių planavimas ir BEPP veikla; kadangi Sąjunga ir valstybės narės taip pat turėtų imtis panašių ryžtingų veiksmų siekiant spręsti su įmonių ir fizinių asmenų apmokestinimu susijusias mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo problemas bei problemas, susijusias su ne pelno mokesčių, ypač PVM, surinkimu; kadangi dėl tų kitų mokesčių surinkimo ir administravimo elementų susidaro didelė dalis esamo mokesčių surinkimo deficito;

AV.  kadangi dėl šios priežasties Komisija taip pat turėtų svarstyti, kaip ji spręs tuos platesnius klausimus, be kita ko, PVM taisyklių vykdymo užtikrinimo valstybėse narėse ir jų taikymo tarpvalstybinės veiklos atvejais, PVM (kuris kai kuriose valstybėse narėse yra vienas iš pagrindinių nacionalinių pajamų šaltinių) surinkimo neefektyvumo, PMV vengimo praktikos ir neigiamo kai kurių mokestinės amnestijos priemonių arba neskaidrių atleidimo nuo mokestinių pareigų priemonių poveikio problemas; kadangi priimant tokias naujas priemones reikėtų atsižvelgti į sąnaudų ir naudos balansą;

1.  prašo Komisijos ne vėliau kaip 2016 m. birželio mėn. pateikti Parlamentui vieną ar daugiau pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, vadovaujantis išsamiomis rekomendacijomis, įtvirtintomis šio pranešimo priede;

2.  patvirtina, kad šios rekomendacijos nepažeidžia pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo;

3.  mano, kad finansiniai padariniai, susiję su prašomu pateikti pasiūlymu, turėtų būti padengti atitinkamais biudžeto asignavimais;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisija, Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/taxation/gen_info/economic_analysis/tax_structures/2014/report.pdf
(2) Dr. Benjamin Ferrett, Daniel Gravino ir Silvia Merler, „Teisėkūros pranešimo dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Europos Sąjungoje Europos pridėtinė vertė“ (angl. „European added value of legislative report on bringing Transparency, coordination and convergence to corporate tax policies in the European Union“) (dar nepaskelbta).
(3) Priimti tekstai, 2015 7 8, P8_TA(2015)0257.
(4) http://ec.europa.eu/finance/consultations/2015/further-corporate-tax-transparency/index_en.htm.
(5) Pavyzdžiui, „Fair Tax Mark“: http://www.fairtaxmark.net/.
(6) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).
(7) http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A8-2015-0040+0+DOC+XML+V0//LT
(8) 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL L 157, 2003 6 26, p. 49).
(9) 2005 m. vasario 17 d. Tarybos direktyva 2005/19/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis (OL L 58, 2005 3 4, p. 19).


REZOLIUCIJOS PRIEDAS

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

A.  Skaidrumas

Rekomendacija A1. Privalomas, viešas ataskaitų teikimas pagal valstybes, kurį vykdo visų sektorių daugiašalės bendrovės

Europos Parlamentas dar kartą ragina Europos Komisiją imtis visų reikiamų veiksmų, kad ne vėliau kaip 2016 m. pirmą ketvirtį visų sektorių daugiašalėms bendrovėms būtų nustatyta išsamaus ir viešo ataskaitų teikimo pagal valstybes (ATPV) pareiga.

–  Šis pasiūlymas turėtų būti parengtas remiantis reikalavimais, kuriuos 2014 m. rugsėjo mėn. paskelbtame ATPV duomenų šablone pasiūlė EBPO (EBPO ir G 20 vykdomo BEPP projekto veiksmas Nr. 13).

–  Rengdama tokį pasiūlymą, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į:

–  Komisijos 2015 m. birželio 17 d. – rugsėjo 9 d. surengtų konsultacijų dėl ATPV, kurių metu buvo nagrinėjamos įvairios galimybės įgyvendinti ATPV Sąjungoje, rezultatus,

–  pasiūlymus dėl visapusiško viešo ATPV, išdėstytus peržiūrimoje Akcininkų teisių direktyvoje, už kurią 2015 m. liepos 8 d. balsavo Europos Parlamentas(1), taip pat į tebevykstančių trišalių dialogų dėl šios direktyvos rezultatus.

Rekomendacija A2. Naujas „sąžiningo mokesčių mokėtojo“ ženklas bendrovėms, taikančioms gerą praktiką mokesčių srityje

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl savanoriško Europos „sąžiningo mokesčių mokėtojo“ ženklo.

–  Į šį pasiūlymą reikėtų įtraukti Europos lygmens tinkamumo kriterijų, kuriuos taikant nacionalinės institucijos galėtų suteikti ženklą, sistemą.

–  Taikant šią tinkamumo kriterijų sistemą turėtų būti aiškia nustatyta, kad „sąžiningo mokesčių mokėtojo“ ženklas suteikiamas tik toms bendrovėms, kurios viršijo tai, ko iš jų formaliai reikalaujama pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę.

–  „Sąžiningo mokesčių mokėtojo“ ženklas turėtų paskatinti bendroves paversti sąžiningą joms priklausančių mokesčių mokėjimą esminiu tų bendrovių socialinės atsakomybės politikos elementų ir nurodyti savo poziciją apmokestinimo klausimais savo metinėse ataskaitose.

Rekomendacija A3. Privalomas pranešimas apie naujas mokesčių priemones

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl naujo mechanizmo, kurį taikant valstybės narės privalėtų nedelsdamos pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie savo ketinimus nustatyti naujas neapmokestinamos dalies, lengvatos, išimties, paskatos ar panašias priemones, kurios galėtų turėti reikšmingos įtakos faktiniam mokesčio tarifui toje valstybėje narėje arba kitos valstybės narės mokesčių bazei.

–  Siekiant paremti Elgesio kodekso grupės veiklą nustatant žalingą mokesčių praktiką, į šiuos valstybių narių pranešimus įtraukiama šalutinio poveikio analizė, išnagrinėjant naujų mokestinių priemonių reikšmingą poveikį kitoms valstybėms narėms ir besivystančioms šalims.

–  Šios naujos mokesčių priemonės taip pat turėtų būti įtrauktos į Europos semestro procesą, be to, turėtų būti pateiktos rekomendacijos dėl su jomis susijusių tolesnių veiksmų.

–  Europos Parlamentas turėtų reguliariai gauti naujausią informaciją apie tokius pranešimus ir vertinimą, kurį atlieka Europos Komisija.

–  Turėtų būti numatytos sankcijos valstybėms narėms, kurios nesilaiko tokių ataskaitų teikimo reikalavimų.

–  Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, ar būtų tikslinga įpareigoti konsultavimo mokesčių klausimais įmones pranešti nacionaliniams mokesčių administratoriams apie tam tikras savo sukurtas ir reklamuojamas mokesčių schemas, skirtas padėti įmonėms sumažinti savo bendras mokestines pareigas, kaip šiuo metu daroma kai kuriose valstybėse narėse, taip pat apsvarstyti, ar valstybių narių dalijimasis tarpusavyje tokia informacija per Elgesio kodekso grupę būtų efektyvi priemonė, siekiant tobulinti įmonių apmokestinimą Sąjungoje.

Rekomendacija A4. Turi būti automatiškai keičiamasi informacija apie visus sprendimus dėl mokesčių, juos tam tikru mastu skelbiant viešai

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją papildyti Direktyvą 2011/16/ES, kurioje pateikti automatinių informacijos mainų sprendimų dėl mokesčių srityje elementai:

–  išplečiant automatinių informacijos mainų taikymo sritį, įtraukiant į ją ne tik tarpvalstybinio poveikio sprendimus dėl mokesčių, bet ir visus sprendimus dėl pelno mokesčių. Teikiama informacija turi būti išsami ir abipusiai sutarta forma, siekiant užtikrinti, kad ja galėtų efektyviai naudotis mokesčių administratoriai atitinkamose valstybėse;

–  Sąjungos lygmeniu žymiai padidinant sprendimų dėl mokesčių skaidrumą, deramai atsižvelgiant į verslo konfidencialumą ir komercines paslaptis bei atsižvelgiant į esamą geriausią kai kuriose valstybėse narėse taikomą praktiką, skelbiant metinę ataskaitą, kurioje apibendrinami pagrindiniai atvejai, įrašyti Komisijos saugiame centriniame sprendimų dėl mokesčių ir kainodaros tvarkos registre, kuris turi būti sukurtas;

–  ataskaitoje informacija turi būti pateikta sutarta standartizuota forma, kad visuomenė galėtų ją veiksmingai panaudoti;

–  užtikrinant, kad Komisija atliktų visapusišką ir svarbų vaidmenį privaloma tvarka keičiantis informacija apie sprendimus dėl mokesčių, sukuriant saugų centrinį duomenų apie visus sprendimus dėl mokesčių, dėl kurių susitarta Sąjungoje, registrą, prieinamą valstybėms narėms ir Komisijai;

–  užtikrinti, kad valstybėms narėms, kurios nevykdo pareigos automatiškai keistis informacija apie sprendimus dėl mokesčių, būtų taikomos sankcijos.

Rekomendacija A5. Laisvosios prekybos uostų skaidrumas

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo:

–  būtų nustatytas maksimalus laikotarpis, kuriuo prekes galima parduoti laisvosios prekybos uostuose, kurie atleisti nuo muitų, akcizų ir PVM;

–  laisvosios prekybos uostų valdžios institucijos būtų įpareigotos nedelsiant pranešti atitinkamų valstybių narių ir trečiųjų valstybių mokesčių administratoriams apie visus sandorius, kuriuos laisvosios prekybos uostų teritorijoje atlieka jų rezidentai mokesčių tikslais.

Rekomendacija A6. Komisijos atliekamas pelno mokesčio surinkimo deficito vertinimas

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją:

–   remiantis geriausia šiuo metu valstybių narių naudojama praktika sukurti suderintą metodiką, kuri būtų skelbiama viešai ir kurią valstybės narės galėtų naudoti siekdamos įvertinti tiesioginio ir netiesioginio pelno mokesčių surinkimo deficito (skirtumo tarp mokėtinų ir sumokėtų pelno mokesčių) dydį kiekvienoje valstybėje narėje;

–  dirbti kartu su valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti, kad būtų teikiami visi reikiami pagal tą metodiką analizuotini duomenys, kad būtų gaunami kuo tikslesni skaitiniai duomenys;

–  naudoti bendrai sutartą metodiką ir visus būtinus duomenis, kad būtų galima du kartus per metus atlikti ir paskelbti tiesioginio ir netiesioginio pelno mokesčių surinkimo deficito visoje Sąjungoje dydžio vertinimą.

Rekomendacija A7. Informatorių apsauga

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti tokio turinio pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto:

–  apsaugomi vien viešaisiais interesais (o ne tik už pinigus ar kitais asmeniniais tikslais) veikiantys informatoriai, siekiantys atskleisti nusižengimą, pažeidimą, sukčiavimą ar neteisėtą veiklą, susijusią su įmonių apmokestinimu bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tokie informatoriai turėtų būti apsaugoti, jei praneša apie įtariamą nusižengimą, pažeidimą, sukčiavimą ar neteisėtą veiklą atitinkamai kompetentingai institucijai arba tais atvejais, kai nuolat nereaguojama į nusižengimą, pažeidimą, sukčiavimą ar neteisėtą veiklą, susijusius su įmonių apmokestinimu ir galinčius pakenkti viešajam interesui, praneša apie jiems rūpimą atvejį visai visuomenei;

–  užtikrinama, kad Europos Sąjungoje išliktų teisė į saviraiškos ir informacijos laisvę;

–  tokia apsauga turėtų būti suderinta su bendra teisės sistema ir veiksmingai apginti nuo nepagrįsto teisinio persekiojimo, ekonominio pobūdžio bausmių ir diskriminacijos;

–  toks pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų remtis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 596/2014(2) ir atsižvelgti į visus būsimus Sąjungos teisės aktus šioje srityje.

–  Toks pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taip pat galėtų atsižvelgti į Europos Tarybos rekomendaciją CM/Rec (2014)7(3) dėl informatorių apsaugos ir visų pirma į apibrėžtį, kad informatoriumi laikomas bet kuris asmuo, kuris pateikia arba atskleidžia informaciją apie grėsmę arba žalą viešajam interesui, susijusią su asmens darbo santykiais viešajame ar privačiajame sektoriuje.

B.  Koordinavimas

Rekomendacija B1. Bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės nustatymas

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės nustatymo.

Pirma, (ne vėliau kaip 2016 m. birželio mėn.) Sąjungoje reikia nustatyti privalomą bendrą pelno mokesčio bazę (BPMB), galbūt numatant laikiną išimtį ne daugiašalėms mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir tarpvalstybinės veiklos nevykdančioms bendrovėms, siekiant, kad įmonių, vykdančių veiklą daugiau nei vienoje valstybių narėje, apmokestinamas pelnas būtų apskaičiuojamas tik pagal vieną taisyklių rinkinį.

Antra, reikia kuo greičiau ir jokiu būdu ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje nustatyti privalomą BKPMB, deramai atsižvelgiant į įvairias alternatyvas (pavyzdžiui, apskaičiuojant sąnaudas, susijusias su mažųjų ir vidutinių įmonių ir tarpvalstybinės veiklos nevykdančių bendrovių įtraukimu).

BKPMB turėtų būti pagrįsta proporcingo paskirstymo pagal formulę metodu, kuris atspindi realią bendrovių ekonominę veiklą ir nesuteikia netinkamo pranašumo tam tikroms valstybėms narėms.

Pereinamuoju laikotarpiu tarp privalomos BPMB nustatymo ir visapusiškos BKPMB nustatymo derėtų numatyti priemones, kuriomis siekiama sumažinti pelno perkėlimą (daugiausia naudojant sandorių kainodarą), be kita ko, bent pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo Sąjungos akto dėl kovos su BEPP. Šios priemonės neturėtų apimti laikinai taikomos kitoje valstybėje patirtų nuostolių užskaitos tvarkos, jei Komisija negali užtikrinti, kad ji bus skaidri ir nesudarys galimybės piktnaudžiauti agresyvaus mokesčių planavimo tikslais.

Komisija turėtų apsvarstyti, kokiu mastu reikėtų nustatyti bendrą visuotinai priimtų apskaitos principų rinkinį, kad būtų galima parengti pagrindinius apskaitos duomenis, naudojamus taikant BKPMB.

Bet koks pasiūlymas dėl BPMB ar visapusiškos BKPMB turėtų apimti nuostatą dėl kovos su mokesčių vengimu.

Rekomendacija B2. Stiprinti Tarybos Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupės įgaliojimus ir didinti jos skaidrumą

Europos Parlamentas ragina Komisiją pateikti pasiūlymą įtraukti Elgesio kodekso grupę į Bendrijos metodą kaip Tarybos darbo grupę, Europos Komisijai ir Europos Parlamentui dalyvaujant stebėtojo teisėmis.

–  Elgesio kodekso grupė (toliau – EK grupė) turi tapti skaidresnė, veiksmingesnė ir atskaitingesnė, be kita ko:

–  reguliariai rengiant, atnaujinant ir skelbiant jos apžvalgas, kokiu mastu valstybės narės laikosi rekomendacijų, kurias EK grupė pateikė savo pusmečio pažangos ataskaitoje finansų ministrams;

–  reguliariai (kas dvejus metus) rengiant, atnaujinant ir skelbiant žalingos mokesčių praktikos sąrašą;

–  reguliariai rengiant, pateikiant ir skelbiant jos posėdžių protokolus, be kita ko, užtikrinant didesnį skaidrumą rengiant rekomendacijas, visų pirma nurodant valstybių narių atstovų pozicijas;

–  finansų ministrams paskiriant politinį vaidmenį atliekantį pirmininką;

–  kiekvienai valstybei narei paskiriant aukšto lygio atstovą ir jo pavaduotoją, siekiant padidinti EK grupės svarbą.

–  EK grupė vykdo šias užduotis:

–  nustato žalingą mokesčių praktiką Sąjungoje;

–  siūlo priemones ir tvarkaraščius, skirtus žalingos mokesčių praktikos panaikinimui, ir vykdo pateiktų rekomendacijų ir pasiūlytų priemonių rezultatų stebėseną;

–  peržiūri pirmiau minėtas valstybių narių pateiktas ataskaitas apie šalutinį naujų mokestinių priemonių poveikį ir įvertina, ar būtina imtis veiksmų;

–  siūlo kitas iniciatyvas, susijusias su mokestinėmis priemonėmis Sąjungos išorės politikoje;

–  tobulina vykdymo užtikrinimo mechanizmus, nukreiptus prieš praktiką, kuri palengvina agresyvų mokesčių planavimą.

Rekomendacija B3. Lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas ir kitokia lengvatinė tvarka: lengvatinės tvarkos susiejimas su vieta, kurioje sukuriama vertė

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją toliau teikti gaires valstybėms narėms dėl to, kaip įgyvendinti lengvatinę pajamų iš patentų apmokestinimo tvarką, laikantis „pakoreguoto susietumo metodo“, siekiant užtikrinti, kad ji nebūtų žalinga.

–  Šiose gairės turėtų būti aiškiai nurodyta, kad lengvatinė tvarka, pavyzdžiui, lengvatinė pajamų iš patentų apmokestinimo tvarka, turi būti grindžiama „pakoreguoto susietumo metodu“, apibrėžtu EBPO BEPP veiksme Nr. 5, o tai reiškia, kad turi būti tiesioginis ryšys tarp mokestinės lengvatos ir atitinkamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos.

–  Plačios lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo priemonės, kurių negalima susieti su praktinių žinių geografine kilme ir „amžiumi“, turėtų būti laikomos žalinga praktika.

–  Jei per 12 mėnesių valstybės narės netaikys šio naujo metodo nuosekliai, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl privalomo teisėkūros procedūra priimamo akto.

–  Komisija turėtų pateikti pasiūlymų nustatyti bendrus Europos standartus ir apibrėžtis, kas gali ir kas negali būti laikoma mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimu, ir suderinti lengvatinio pajamų iš patentų ir inovacijų apmokestinimo naudojimą, be kita ko, iki 2017 m. birželio 30 d. paankstinant senosios tvarkos panaikinimą sutrumpinus įgytų teisių išsaugojimo taisyklių terminus.

Rekomendacija B4. Kontroliuojami užsienio subjektai

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirto:

–  sukurti suderintas Sąjungos kontroliuojamų užsienio subjektų (KUS) taisykles, siekiant užtikrinti, kad į mažų arba nulinių mokesčių tarifų šalis perkeliamas pelnas būtų faktiškai apmokestinamas ir kad nacionalinių taisyklių dėl KUS įvairovė Sąjungoje neiškraipytų vidaus rinkos veikimo. Šios taisyklės turėtų užtikrinti visapusišką KUS teisės aktų taikymą aplinkybėmis, nesusijusiomis su visiškai dirbtinėmis struktūromis. Tai neturi kliudyti atskiroms valstybėms narėms nustatyti griežtesnių taisyklių.

Rekomendacija B5. Pagerinti valstybių narių veiksmų derinimą mokestinių patikrinimų srityje

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 2011/16/ES, siekiant:

–  užtikrinti veiksmingesnius vienalaikius mokestinius auditus ir patikrinimus, kai du ar daugiau nacionalinių mokesčių administratorių priima sprendimą atlikti vieno ar daugiau asmenų, turinčių bendrų ar vienas kitą papildančių interesų, patikrinimą;

–  užtikrinti, kad patronuojančioji bendrovė ir jos patronuojamos įmonės, esančios Sąjungoje, būtų audituojamos atitinkamų mokesčių administratorių tuo pačiu laikotarpiu, vadovaujant patronuojančiosios bendrovės mokesčių administratoriams, kad būtų užtikrinti efektyvūs informacijos srautai tarp mokesčių administratorių. Kaip šios veiklos dalis:

–  mokesčių administratoriai turėtų reguliariai keistis informacija apie savo tyrimus, siekiant užtikrinti, kad grupės nepasinaudotų neatitikimais ar spragomis, susijusiais su įvairių nacionalinių mokesčių sistemų kombinacijomis;

–  keitimosi informacija apie vykdomą auditą terminai turėtų būti sumažinti iki minimumo;

–  įmonės mokesčių administratoriai turėtų sistemingai informuoti kitų tos pačios grupės subjektų mokesčių administratorius apie mokestinio patikrinimo rezultatus;

–  mokesčių administratoriaus sprendimas dėl mokestinio patikrinimo rezultatų neturėtų būti priimamas prieš pranešant apie juos kitiems susijusiems mokesčių administratoriams.

Rekomendacija B6. Bendro Europos mokesčių mokėtojo kodo nustatymas

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos mokesčių mokėtojų kodo.

–  Pasiūlymas turi būti paremtas 2012 m. Komisijos Veiksmų plane stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu(4) (22-as veiksmas) išdėstyta Europos mokesčių mokėtojo kodo idėja ir vėlesnių (2013 m.) konsultacijų išvadomis(5).

C.  Konvergencija

Rekomendacija C1. Naujas požiūris į tarptautinę apmokestinimo tvarką

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga laikytųsi bendros pozicijos dėl tarptautinės mokesčių tvarkos.

–  Komisija turėtų būti įgaliota Sąjungos vardu derėtis su trečiosiomis valstybėmis dėl susitarimų dėl mokesčių, atsisakant dabartinės praktikos, kai vyksta dvišalės derybos, kurios neduoda optimalių rezultatų, ypač besivystančioms šalims.

–  Komisija turi užtikrinti, kad tokiuose susitarimuose būtų išdėstytos abipusiškumo nuostatos ir būtų uždraustas bet koks neigiamas ekstrateritorinio trečiųjų valstybių teisės aktų taikymo Sąjungos ir jos valstybių narių jurisdikcijoje poveikis Sąjungos piliečiams ir įmonėms, ypač MVĮ.

–  Derėtų taikyti bendrą Sąjungos daugiašalį susitarimą dėl mokesčių, kuris pakeistų didelį skaičių dvišalių susitarimų dėl mokesčių tarp valstybių narių ir su kitomis valstybėmis.

–  Į visus naujus Sąjungos sudarytus tarptautinius prekybos susitarimus reikėtų įtraukti nuostatą dėl gero mokesčių valdymo.

–  Visuose tarptautiniuose susitarimuose dėl mokesčių turi būti numatytas vykdymo užtikrinimo mechanizmas.

Rekomendacija C2. Nustatyti bendrą aiškią mokesčių rojaus apibrėžtį

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą bendradarbiaujant, be kita ko, su EBPO ir Jungtinėmis Tautomis, nustatyti aiškius kriterijus, kuriuos taikant būtų galima apibrėžti „mokesčių rojus“.

–  Tie kriterijai turėtų būti grindžiami išsamiais, skaidriais, patikimais, objektyviai patikrinamais ir visuotinai pripažintais rodikliais, toliau plėtojant gero valdymo principus, apibrėžtus Komisijos 2009 m. komunikate „Gero mokesčių srities valdymo skatinimas“(6) (keitimasis informacija ir administracinis bendradarbiavimas, sąžininga mokesčių konkurencija, skaidrumas).

–  Tie kriterijai turėtų apimti banko paslaptis, įmonių, patikos fondų ir kitokių fondų savininkų registravimą, bendrovių ataskaitų skelbimą, keitimosi informacija pajėgumus, mokesčių administravimo efektyvumą, mokesčių slėpimo skatinimą, žalingų teisinių priemonių buvimą, pinigų plovimo prevenciją, automatinį keitimąsi informacija, dvišalių sutarčių buvimą, tarptautinius skaidrumo įsipareigojimus, teisminį bendradarbiavimą ir panašų turinį.

–  Remdamasi tais kriterijais, Komisija turėtų pateikti peržiūrėtą mokesčių rojų sąrašą, kuris turėtų pakeisti laikinąjį sąrašą, pateiktą 2015 m. birželio mėn.

–  Šis mokesčių rojų sąrašas turėtų būti susietas su atitinkamais mokesčių teisės aktais ir būti pagrindas kitoms politikos kryptims ir teisėkūrai.

–  Komisija turėtų peržiūrėti sąrašą bent du kartus per metus arba gavusi pagrįstą į sąrašą įtrauktos jurisdikcijos prašymą.

Rekomendacija C3. Atsakomosios priemonės prieš bendroves, kurios naudojasi mokesčių rojais

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl rinkinio atsakomųjų priemonių, kurias Sąjunga ir valstybės narės, kaip viešųjų įstaigų, bankų ir finansavimo programų akcininkai arba finansuotojai, turėtų taikyti bendrovėms, kurios naudojasi mokesčių rojais siekdamos įgyvendinti agresyvaus mokesčių planavimo schemas ir todėl neatitinka Sąjungos gero mokesčių valdymo standartų.

–  Tos atsakomosios priemonės turėtų apimti:

–  draudimą naudotis valstybės pagalbos arba viešųjų pirkimų galimybėmis Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu;

–  draudimą gauti tam tikrų Sąjungos lėšų.

–  Tai turėtų būti pasiekta, be kita ko:

–  iš dalies pakeičiant Europos investicijų banko (EIB) statutą (prie Sutarčių pridėtas Protokolas Nr. 5), siekiant užtikrinti, kad galutiniams naudos gavėjams arba finansiniams tarpininkams, kurie naudojasi mokesčių rojais ir žalingomis mokesčių praktikomis, nebūtų galima suteikti jokio EIB finansavimo(7);

–  iš dalies pakeičiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017(8), siekiant užtikrinti, kad tokios bendrovės negalėtų gauti jokių ESIF lėšų(9);

–  iš dalies pakeičiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 1305/2013(10), (ES) Nr. 1306/2013(11), (ES) Nr. 1307/2013(12) ir (ES) Nr. 1308/2013(13) siekiant užtikrinti, kad tokioms bendrovėms negalėtų būti skirta jokių BŽŪP lėšų;

–  tęsiant valstybės pagalbos modernizavimo procesą, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės neteiktų tokioms bendrovėms valstybės pagalbos(14);

–  iš dalies pakeičiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013(15), siekiant užtikrinti, kad jokios lėšos iš penkių Europos struktūrinių ir investicijų fondų (Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo) negalėtų būti skirtos tokioms bendrovėms;

–  iš dalies pakeičiant Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) steigimo sutartį, siekiant užtikrinti, jog tokioms bendrovėms negalėtų būti skiriamas joks ERPB finansavimas(16);

–  uždraudžiant Sąjungai sudaryti prekybos susitarimus su jurisdikcijomis, kurias Komisija laiko „mokesčių rojais“.

Komisija patikrina, ar gali būti sustabdyti ar nutraukti galiojantys prekybos susitarimai su valstybėmis, kurios įvardytos kaip mokesčių rojai.

Rekomendacija C4. Nuolatinė buveinė

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirtą:

–  pakoreguoti termino „nuolatinė buveinė“ apibrėžtį, kad bendrovės negalėtų dirbtinai išvengti apmokestinimo pagal veiklos vietą valstybėse narėse, kuriose jos vykdo ekonominę veiklą. Ši apibrėžtis taip pat turėtų apimti situacijas, kai bendrovės , kurios vykdo visiškai demateralizuotą skaitmeninę veiklą, yra laikomos turinčiomis nuolatinę buveinę valstybėje narėje, jeigu jos išsaugo svarbų skaitmeninį vaidmenį tos valstybės ekonomikoje;

–  Sąjungos lygmeniu apibrėžti terminą „minimali ekonominės veiklos apimtis“, apimant ir skaitmeninę ekonomiką, siekiant užtikrinti, kad bendrovės tikrai kurtų vertę ir prisidėtų prie ekonomikos valstybėje narėje, kurioje yra jų buveinė mokesčių tikslais.

Šios dvi apibrėžtys turėtų būti panaudotos nustatant konkretų vadinamųjų pašto dėžutės tipo bendrovių veiklos draudimą.

Rekomendacija C5. Sandorių kainodaros sistemos tobulinimas ES

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirto:

–  remiantis Komisijos patirtimi ir naujųjų EBPO principų dėl sandorių kainodaros analize, plėtoti specialias Sąjungos gaires, kuriose būtų išdėstyta, kaip EBPO principai turėtų būti taikomi ir aiškinami atsižvelgiant į Sąjungos kontekstą, kad:

–  atspindėtų vidaus rinkos ekonomines realijas;

–  užtikrintų tikrumą, aiškumą ir nešališkumą valstybėms narėms ir Sąjungoje veikiančioms bendrovėms;

–  sumažintų riziką, kad pelno perkėlimo tikslais bus netinkamai naudojamasi taisyklėmis.

Rekomendacija C6. Pasinaudojimo valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais priemonės

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirto:

–  suderinti nacionalines skolos ir nuosavo kapitalo priemonių, neskaidrių ir skaidrių subjektų terminų apibrėžtis, suderinti turto ir įsipareigojimų priskyrimą nuolatinei buveinei, taip pat suderinti sąnaudų ir pelno paskirstymą tarp skirtingų tos pačios grupės subjektų, arba

–  esant valstybių mokestinės tvarkos neatitikimams, užkirsti kelią dvigubam neapmokestinimui.

Rekomendacija C7. Pakeisti Sąjungos valstybės pagalbos tvarką, kiek ji susijusi su mokesčiais

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją ne vėliau kaip 2017 m. viduryje pateikti pasiūlymą:

–  dėl valstybės pagalbos gairių, kuriose aiškiai išdėstyta, kaip Komisija nustatys su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos atvejus, tokiu būdu užtikrinant didesnį teisinį tikrumą bendrovėms ir valstybėms narėms, atsižvelgiant į tai, kad kituose sektoriuose tokios gairės pasirodė esančios labai veiksmingos panaikinant valstybėse narėse taikomą praktiką, kuri prieštarauja Sąjungos valstybės pagalbos teisei, ir užkertant kelią tokiai praktikai. Tačiau šiam poveikiui pasiekti reikia labai išsamių gairių, be kita ko, skaitinių ribų;

–  viešai nurodyti, kokios mokesčių politikos priemonės nesuderinamos su valstybės pagalbos politika, siekiant suteikti įmonėms ir valstybėms narėms gaires ir daugiau teisinio tikrumo. Šiuo tikslu Komisija turi perskirstyti išteklius Konkurencijos GD, kad jis galėtų veiksmingai reaguoti į bet kokius neteisėtos valstybės pagalbos atvejus (įskaitant atrankines mokesčių lengvatas).

Be to, Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją tolimesnėje ateityje išnagrinėti galimybę pakeisti galiojančias taisykles, siekiant išvengti, kad po Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo susigrąžintos sumos nebūtų grąžintos valstybei narei, suteikusiai neteisėtą pagalbą mokesčių srityje (kaip yra šiuo metu). Pavyzdžiui, susigrąžinta valstybės pagalba gali būti skiriama Sąjungos biudžetui arba valstybėms narėms, kurios nukentėjo nuo jų mokesčių bazės erozijos.

Rekomendacija C8. Iš dalies pakeisti Tarybos direktyvas 90/435/EEB(17), 2003/49/EB ir 2005/19/EB bei kitus susijusius Sąjungos teisės aktus ir nustatyti bendrąją kovos su piktnaudžiavimu taisyklę

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą:

–  Direktyvoje 90/435/EEB nustačius bendrąją kovos su piktnaudžiavimu taisyklę (BKPT), kuo greičiau nustatyti BPKT Direktyvoje 2003/49/EB ir pateikti pasiūlymus dėl BPKT nustatymo Direktyvoje 2005/19/EB ir kituose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose;

–  įtraukti tokią BKPT į visus būsimus Sąjungos teisės aktų, kurie taikomi mokesčių srityje arba turi mokestinių pasekmių;

–  Direktyvoje 2003/49/EB ne tik nustatyti BKPT, bet ir panaikinti reikalavimą, kad valstybės narės turi taikyti lengvatinę tvarką palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams, jeigu jie niekur kitur Sąjungoje nėra faktiškai apmokestinami;

–  Direktyvoje 2005/19/EB nustatyti ne tik BKPT, bet ir papildomas skaidrumo pareigas ir, jeigu šių pakeitimų nepakaktų siekiant užkirsti kelią agresyviam mokesčių planavimui, sumokėtų mokesčių minimumo nuostatą, kuri turėtų būti įvykdyta norint gauti „mokesčių lengvatų“ (pavyzdžiui, išvengti dividendų apmokestinimo) ar pasinaudoti kitomis panašaus poveikio priemonėmis.

Rekomendacija C9. Tarpvalstybinio apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmų tobulinimas

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją ne vėliau kaip 2016 m. vasarą pateikti pasiūlymą:

–  tobulinti dabartinius tarpvalstybinio apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmus sutelkiant dėmesį ne tik į dvigubo apmokestinimo, bet ir dvigubo neapmokestinimo atvejus. Siekiama sukurti suderintą Sąjungos požiūrį į ginčų sprendimą, aiškiau išdėstant taisykles ir nustatant griežtesnius terminus, remiantis jau veikiančiomis sistemomis;

–  ginčų sprendimo mechanizmo veikimas ir sprendimai turėtų būti skaidresni, siekiant sumažinti bendrovių netikrumą dėl mokesčių teisės taikymo.

Rekomendacija C10. Nustatyti išskaičiuojamąjį mokestį arba panašaus poveikio priemonę, siekiant išvengti neapmokestinamo pelno perkėlimo iš Sąjungos

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją ne vėliau kaip 2016 m. vasarą pateikti pasiūlymą nustatyti išskaičiuojamąjį mokestį arba panašaus poveikio priemonę, siekiant užtikrinti, kad visas Sąjungoje gautas pelnas, kurį numatoma perkelti iš Sąjungos, būtų prieš perkėlimą faktiškai apmokestinamas Sąjungoje.

D.  Kitos priemonės

Rekomendacija D1. Papildomos mokesčių surinkimo deficito mažinimo priemonės

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją sutelkti dėmesį ne tik į agresyvų mokesčių planavimą ir BEPP veiklą, bet ir į kitus esamo mokesčių surinkimo deficito veiksnius, be kita ko:

–  ištirti mažo mokesčių surinkimo, įskaitant PVM surinkimą, efektyvumo priežastis;

–  ištirti mokesčių neteisingumo ir menko pasitikėjimo mokesčių administratoriais priežastis ne pelno apmokestinimo srityse;

–  nustatyti mokestinių amnestijų principus, įskaitant aplinkybes, kuriomis jos būtų tinkamos ir kokiomis būtų tinkamesnės kitos politikos alternatyvos, taip pat reikalavimą, kad valstybės narės iš anksto praneštų Komisijai apie bet kokias naujas mokestines amnestijas, siekiant pašalinti neigiamas šios politikos pasekmes mokesčių surinkimui ateityje;

–  pasiūlyti minimalų nacionalinės valdžios institucijų taikomų atleidimo nuo mokestinių pareigų priemonių ir savo nuožiūra nustatomų mokesčių lengvatų skaidrumo lygį;

–  suteikti valstybėms narėms daugiau laisvės skiriant viešųjų pirkimų sutartis kaip į vieną iš veiksnių atsižvelgti į įmonių mokestinių pareigų vykdymą, ypač į sistemingus pareigų nevykdymo atvejus;

–  užtikrinti, kad mokesčių administratoriai turėtų visapusišką prieigą prie centrinių registrų, kuriuose yra duomenys apie įmonių ir patikos fondų tikruosius savininkus, ir kad šie registrai būtų tinkamai tvarkomi ir tikrinami.

Valstybės narės gali tai pasiekti į nacionalinę teisę sparčiai perkeldamos Ketvirtąją Kovos su pinigų plovimu direktyvą į nacionalinę teisę, užtikrindamos plačią ir paprastesnę prieigą prie informacijos, pateikiamos centriniuose tikrųjų savininkų registruose, įskaitant prieigą pilietinės visuomenės organizacijoms, žurnalistams ir piliečiams.

(1) Priimti tekstai, 2015 7 8, P8_TA(2015)0257.
(2) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).
(3) http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/cdcj/Whistleblowers/protecting_whistleblowers_en.asp
(4) COM(2012)0722.
(5) https://circabc.europa.eu/faces/jsp/extension/wai/navigation/container.jsp
(6) http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0201:FIN:lt:PDF
(7) http://www.eib.org/attachments/general/governance_of_the_eib_en.pdf
(8) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 2015 m. birželio 25 d. dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1).
(9) http://ec.europa.eu/priorities/jobs-growth-investment/plan/docs/proposal_regulation_efsi_en.pdf
(10) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).
(11) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).
(12) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).
(13) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).
(14) http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P7-TA-2013-0026+0+DOC+XML+V0//LT
(15) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
(16) http://www.ebrd.com/news/publications/institutional-documents/basic-documents-of-the-ebrd.html
(17) 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 225, 1990 8 20, p. 6).

Teisinė informacija - Privatumo politika