2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų ratifikuoti 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo 2014 m. protokolo nuostatas, susijusias su socialine politika, projekto (06732/2015 – C8-0079/2015 – 2014/0259(NLE))

P8_TA(2015)0281 A8-0243/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06732/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnio 2 dalį kartu su 153 straipsnio 1 dalies a ir b punktais, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunkčiu ir 218 straipsnio 8 dalimi (C8-0079/2015),

–  atsižvelgdamas į 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl priverstinio darbo 2014 m. protokolo nuostatas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0243/2015),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Januszo Korwino-Mikke (Janusz Korwin-Mikke) imunitetą (2015/2102(IMM))

P8_TA(2015)0282 A8-0229/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. kovo 13 d. perduotą 2015 m. kovo 9 d. prašymą atšaukti Januszo Korwino-Mikke imunitetą, kuris susijęs su Petrakavo miesto sargybos komendanto iškelta byla (Nr. SM.O.4151-F.2454/16769/2014) ir kuris buvo paskelbtas 2015 m. balandžio 15 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs J. Korwino-Mikke paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalį ir į 1996 m. gegužės 9 d. įstatymo dėl Seimo ir Senato narių mandatų vykdymo 7b straipsnio 1 dalį, 7c straipsnio 1 dalį ir 10b straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0229/2015),

A.  kadangi Lenkijos Respublikos generalinis prokuroras perdavė Petrakavo miesto sargybos komendanto prašymą leisti patraukti atsakomybėn Europos Parlamento narį Januszą Korwiną-Mikke už padarytą pažeidimą pagal Smulkių pažeidimų kodekso (1971 m. gegužės 20 d. įstatymo) 92a straipsnį ir Kelių eismo taisyklių (1997 m. birželio 20 d. įstatymo) 20 straipsnio 1 dalį; kadangi konkrečiai tariamas pažeidimas susijęs su leistino greičio viršijimu gyvenvietėje;

B.  kadangi, remiantis Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

C.  kadangi pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai naudojasi savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

D.  kadangi pagal Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalį be Seimo sutikimo Seimo narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn;

E.  kadangi dėl imuniteto atšaukimo ar neatšaukimo šiuo konkrečiu atveju sprendžia tik Parlamentas; kadangi Parlamentas, priimdamas sprendimą dėl imuniteto atšaukimo ar neatšaukimo, gali pagrįstai atsižvelgti į Parlamento nario poziciją(2);

F.  kadangi pažeidimas, kurį, kaip įtariama, yra padaręs J. Korwin-Mikke, nėra tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su jo, kaip Europos Parlamento nario, pareigų vykdymu ir nėra Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

G.  kadangi šiuo atveju Parlamentas nerado jokių fumus persecutionis įrodymų, t. y. nesama pakankamai rimtų ir aiškių įtarimų, kad byla iškelta siekiant pakenkti atitinkamo Parlamento nario politinei reputacijai;

1.  nusprendžia atšaukti Januszo Korwino-Mikke imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Lenkijos Respublikos valdžios institucijai ir Januszui Korwinui-Mikke.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23. (2) Sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05 (minėtas anksčiau), 28 punktas.

2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (08257/3/2015 – C8-0159/2015 – 2013/0410(COD))

P8_TA(2015)0283 A8-0234/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (08257/3/2015 – C8-0159/2015),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 25 d. Audito Rūmų nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0796) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A8-0234/2015),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 94, 2014 3 31, p. 1. (2) Priimti tekstai, 2014 4 15, P7_TA(2014)0344.

2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių (COM(2015)0045 – C8-0037/2015 – 2015/0028(COD))

P8_TA(2015)0284 A8-0186/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0045),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0037/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2015 m. birželio 30 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0186/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. rugsėjo 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 737/2010

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/1775.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ūkiniais tikslais laikomų ir veisiamų galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų klonavimo (COM(2013)0892 – C7-0002/2014 – 2013/0433(COD))

P8_TA(2015)0285 A8-0216/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0892),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0002/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 7 d. teisėkūros rezoliuciją dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1331/2008 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0216/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. rugsėjo 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą reglamentą (ES) 2015/... dėl ūkiniais tikslais laikomų ir dauginamų galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų klonavimo [1 pakeit. Pirmoji šio pakeitimo dalis, būtent direktyvos pakeitimas į reglamentą, taikoma visam tekstui]

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(-1) įgyvendinant Sąjungos politiką ir atsižvelgiant į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, turėtų būti užtikrintas aukštas žmonių sveikatos ir vartotojų apsaugos lygis bei aukštas gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos lygis. Visuomet turėtų būti taikomas atsargumo principas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(5); [2 pakeit.]

(1)  gyvūnų klonavimas yra nesuderinamas su Tarybos direktyvoje direktyva 98/58/EB(6), kurioje nustatyti bendri būtiniausi ūkiniais tikslais veisiamų arba laikomų gyvūnų gerovės reikalavimai. Joje Direktyvoje 98/58/EB valstybės narės raginamos ūkiniams gyvūnams be reikalo nekelti skausmo, kančių arba jų nežaloti,. Jei klonavimas kelia gyvūnui bereikalingą skausmą, kančią ar gyvūnas žalojamas, valstybės narės privalo imtis veiksmų nacionaliniu lygiu, kad to būtų išvengta ir tos direktyvos priedo 20 punkte nurodoma, kad „natūralus ar dirbtinis veisimas arba veisimo tvarka, dėl kurių bet kuris iš atitinkamų gyvūnų yra kankinamas ar sužeidžiamas arba gali būti kankinamas ar sužeidžiamas, neturi būti praktikuojami“. Skirtinga nacionalinė gyvūnų klonavimo praktika galėtų iškraipyti rinką. Todėl būtina užtikrinti, kad visoms su auginimu ir gyvų gyvūnų platinimu susijusioms šalims visoje Sąjungoje būtų taikomos vienodos sąlygos; [3 pakeit.]

(2)  savo 2008 m. nuomonėje dėl gyvūnų klonavimo(7) Europos maisto saugos tarnyba (EMST) padarė išvadą: „pripažinta, jog daugelio klonuotų gyvūnų sveikatai ir gerovei buvo padarytas neigiamas poveikis, kuris dažnai buvo rimtas ir turėjo lemtingų padarinių“. Konkrečiai EMST patvirtino, kad klonavimui naudojamos surogatinės patelės visų pirma kenčia nuo placentos funkcijos sutrikimų, dėl ko padaugėja persileidimų(8) ir galimas neigiamas poveikis jų sveikatai. Tai yra viena iš šios technologijos mažo veiksmingumo priežasčių (6–15 proc. galvijams ir 6 proc. kiaulėms) ir viena iš priežasčių, dėl kurių, siekiant gauti vieną kloną, embrionų klonus būtina įsodinti kelioms patelėms. Be to, dėl klonų išsigimimo ir neįprastai didelių pirmos kartos palikuonių patelėms sunku gimdyti ir pasitaiko daugiau naujagimių mirčių. Klonavimo technologijai būdingas didelis mirtingumas visais vystymosi etapais(9); [4 pakeit.]

(2a)  maisto saugos atžvilgiu EMST pabrėžė, jog svarbu pripažinti, kad duomenų bazė yra ribota, ir savo 2008 m. nuomonėje dėl gyvūnų klonavimo padarė šią išvadą: „Abejonių dėl rizikos įvertinimo kyla dėl to, kad atlikta nedaug tyrimų, ištirtos nedidelės imtys ir bendrai trūksta vienodo požiūrio, kuris leistų tinkamiau spręsti visus šioje nuomonėje iškeltus klausimus“. Pavyzdžiui, EMST pripažino, kad yra nedaug informacijos apie klonuotų gyvūnų imunologines savybes, ir tuo atveju, jei atsirastų įrodymų apie susilpnėjusias klonuotų gyvūnų imunologines savybes, minėtoje savo nuomonėje rekomendavo išnagrinėti šį klausimą ir ištirti, „ar ir jei taip, tai kokiu mastu, klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių mėsos ir pieno vartojimas galėtų padidinti žmonių sąlytį su infekcijos pernešėjais“; [5 pakeit.]

(2b)  dėl galimo poveikio aplinkai EMST nurodė, kad esama nedaug duomenų, o dėl galimo poveikio genetinei įvairovei EMST atkreipė dėmesį į tai, kad gali būti daromas netiesioginis poveikis dėl pernelyg dažno riboto gyvūnų skaičiaus naudojimo veisimo programose ir kad per didelis gyvūnų populiacijos genotipo vienalytiškumas gali padidinti tos populiacijos neatsparumą infekcijoms ir kitai rizikai; [6 pakeit.]

(2c)  Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupė savo specialioje 2008 m. ataskaitoje dėl klonavimo(10) išreiškė abejones dėl to, ar, „atsižvelgiant į dabartinį veislinių surogatinių patelių ir gyvūnų klonų kančių ir sveikatos problemų lygį“, galima pateisinti gyvūnų klonavimą maisto produktų gamybai; [7 pakeit.]

(2d)  vienas iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 39 straipsnyje įtvirtintų Sąjungos bendros žemės ūkio politikos tikslų yra „didinti žemės ūkio našumą skatinant technikos pažangą bei užtikrinant racionalią žemės ūkio gamybos plėtotę“. Šiuo tikslu siekiama, be kita ko, tobulinti gamybą, o racionalios žemės ūkio gamybos plėtotės klausimu jis apima optimalų gamybos veiksnių panaudojimą, t. y. tinkamą gamybą rinkodaros tikslais, kuria atsižvelgiama į vartotojų interesus; [8 pakeit.]

(2e)  pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką(11) SESV 43 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas bet kuriam teisės aktui, kuris susijęs su SESV I priede išvardytų žemės ūkio produktų gamyba ir pardavimu, kurie padeda siekti vieno ar kelių SESV 39 straipsnyje išdėstytų bendrosios žemės ūkio politikos tikslų. Net jei tokiais teisės aktais galėtų būti siekiama kitų tikslų nei bendra žemės ūkio politika, kuri, nesant konkrečių nuostatų, būtų vykdoma remiantis SESV 114 straipsniu, juose gali būti numatytas nacionalinės teisės nuostatų suderinimas toje srityje be būtinybės taikyti 114 straipsnį. Be to, priemonės, kurių imtasi pagal bendrą žemės ūkio politiką taip pat gali turėti įtakos atitinkamų produktų importui; [9 pakeit.]

(2f)  vartotojų nuomonės tyrimai aiškiai ir nuosekliai rodo, kad dauguma Sąjungos piliečių gyvūnų klonavimui ūkiniais tikslais nepritaria dėl, be kita ko, gyvūnų gerovės ir bendrų etinių aspektų(12). Klonavimo ūkiniais tikslais pasekmė gali būti gyvūnų klonų ar jų palikuonių patekimas į maisto grandinę. Vartotojai griežtai nepritaria maisto produktų, pagamintų iš gyvūnų klonų ar jų palikuonių, vartojimui; [10 pakeit.]

(2g)  gyvūnų klonavimas maistui kelia pavojų pačiam ES žemės ūkio modeliui, kuris grindžiamas produktų kokybe, maisto sauga, vartotojų sveikata, griežtomis gyvūnų gerovės taisyklėmis ir aplinką tausojančių metodų taikymu; [11 pakeit.]

(3)  atsižvelgiant į Sąjungos bendros žemės ūkio politikos tikslus, atliktais tyrimais pagrįstus naujus EMST mokslinių vertinimų rezultatus ir į Sutarties , SESV 13 straipsnyje numatytus gyvūnų gerovės reikalavimus, ir piliečių susirūpinimą tikslinga laikinai uždrausti tam tikrų rūšių vykdyti gyvūnų klonavimą ūkiniais tikslais ir teikti rinkai gyvūnus ir produktus, išaugintus arba gautus naudojant klonavimo technologiją; [12 pakeit.]

(3a)  gyvūnų klonai veisiami ne tam, kad būtų naudojami mėsos ar pieno gamybai, bet siekiant panaudoti jų genetinę medžiagą veisimo tikslais. Tačiau gyvūnų klonų palikuonys, pasidauginę lytiniu keliu, yra maisto produktų gamybai skirti gyvūnai. Nors gyvūnų gerovės problemos gali būti ne tokios akivaizdžios gyvūnų klonų palikuonių atveju, nes jie gimsta įprastu lytinio dauginimosi būdu, bet dėl to, kad tų palikuonių pirmtakai turi būti klonuoti gyvūnai, gyvūnų gerovės ir etikos klausimai kelia didelį susirūpinimą. Todėl į priemonių, kuriomis siekiama reaguoti į susirūpinimą dėl gyvūnų gerovės ir vartotojų nuomonę apie klonavimo technologiją, taikymo sritį turėtų patekti ir gyvūnų klonų genetinės medžiagos produktai, gyvūnų klonų palikuoniai ir produktai, gauti iš gyvūnų klonų palikuonių; [13 pakeit.]

(4)  tikėtina, kad šiuo metu ūkiniais tikslais klonuojami galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnai. Todėl šios direktyvos taikymo sritis turėtų būti apribota įtraukiant į ją tik šių penkių rūšių gyvūnų klonavimą ūkiniais tikslais; [14 pakeit.]

(4a)  prekyboje žemės ūkio produktais dėl draudimo taikyti klonavimą ir siekio atsižvelgti į vartotojų nuomonę apie klonavimą, be kita ko, susijusią su gyvūnų gerovės ir bendrais etiniais aspektais bei pakankamų mokslinių tyrimų trūkumu, būtina užtikrinti, kad maisto produktai, pagaminti iš gyvūnų klonų ir jų palikuonių, nepatektų į maisto grandinę. Mažiau ribojančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, ženklinant maisto produktus, nebūtų visiškai išspręstos piliečiams susirūpinimą keliančios problemos, kadangi prekyba maisto produktais, pagamintais taikant technologiją, gyvūnams sukeliančią kančias, vis dėlto būtų leidžiama; [15 pakeit.]

(4b)  gyvūnų klonavimas ūkiniais tikslais jau vykdomas tam tikrose trečiosiose šalyse. Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 178/2002, iš trečiųjų šalių importuoti maisto produktai, skirti tiekti rinkai Sąjungos viduje, turi atitikti atitinkamus Sąjungos maisto produktus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus arba sąlygas, kurias Sąjunga pripažįsta esančias bent jau lygiavertėmis tems reikalavimams. Todėl turėtų būti imamasi priemonių, kad būtų išvengta gyvūnų klonų, jų palikuonių ir iš gyvūnų klonų ar jų palikuonių gautų maisto produktų importo iš trečiųjų šalių į Sąjungą. Komisija turėtų papildyti arba pasiūlyti iš dalies pakeisti atitinkamus zootechnikos ir gyvūnų sveikatos srities teisės aktus, siekdama užtikrinti, kad gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių maisto produktų bei pašarų importo sertifikatuose būtų nurodyta, ar jie yra klonuoti ar yra klonuotų gyvūnų palikuoniai, ar yra gauti iš klonuotų gyvūnų ar jų palikuonių; [16 pakeit.]

(4c)  gyvūnų klonai ir embrionų klonai, gyvūnų klonų palikuoniai, genetinės medžiagos produktai iš gyvūnų klonų ir jų palikuonių bei maisto produktai ir pašarai, pagaminti iš gyvūnų klonų ir jų palikuonių negali būti laikomi gyvūnais, embrionais, genetinės medžiagos produktais, maisto produktais ir pašarais, išaugintais ar gautais nenaudojant klonavimo technologijos, kaip numatyta pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) III straipsnio 4 dalį. Be to, draudimas klonuoti gyvūnus, tiekti rinkai ir importuoti gyvūnų klonus, embrionų klonus, gyvūnų klonų palikuonis, genetinės medžiagos produktus iš gyvūnų klonų ar jų palikuonių, iš gyvūnų klonų ir jų palikuonių pagamintą maistą ir pašarus yra priemonė, būtina visuomenės moralei ir gyvūnų sveikatai apsaugoti, kaip nustatyta GATT susitarimo XX straipsnyje; [17 pakeit.]

(4d)  reikėtų imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad prekybos susitarimais, dėl kurių šiuo metu deramasi, nebūtų skatinama leisti taikyti metodus, galinčius sukelti neigiamų padarinių vartotojų, ūkininkų sveikatai, aplinkai ar gyvūnų gerovei; [18 pakeit.]

(4e)  šio reglamento taikymui gali kilti pavojus, jeigu bus neįmanoma atsekti maisto produktų, pagamintų iš klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių. Todėl, laikantis atsargumo principo ir siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų draudimų, būtina konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais Sąjungos lygmeniu nustatyti atsekamumo sistemas. Naudojant tokias sistemas kompetentingos valdžios institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojai turėtų galimybę rinkti duomenis apie gyvūnų klonus, gyvūnų klonų palikuonis, iš gyvūnų klonų ir jų palikuonių gautus genetinės medžiagos produktus bei maisto produktus, pagamintus iš gyvūnų klonų ir jų palikuonių. Komisija turėtų stengtis, kad Sąjungos prekybos partnerės, kuriose gyvūnai klonuojami ūkiniais tikslais, per vykstančias ir būsimas dvišales ir daugiašales prekybos derybas prisiimtų įsipareigojimus šiuo klausimu; [19 pakeit.]

(4f)  savo 2010 m. ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija pareiškė, kad reikia imtis priemonių siekiant nustatyti importuojamos spermos ir embrionų atsekamumo sistemą, kad prireikus būtų galima sukurti duomenų apie palikuonis Sąjungoje bazę. Todėl Komisija turėtų imtis atitinkamų veiksmų; [20 pakeit.]

(4g)  laikantis šiame reglamente nustatyto draudimo klonuoti gyvūnus, Komisija turėtų taikyti tikslines prekybos skatinimo priemones, kuriomis būtų siekiama remti aukštos kokybės mėsos gamybą ir gyvūnų auginimą Sąjungoje; [21 pakeit.]

(5)  tikimasi, kad bus įgauta daugiau žinių apie klonavimo technologijų poveikį gyvūnų gerovei. Tikėtina, kad ilgainiui klonavimo technologijos tobulės. Todėl draudimas turėtų būti taikomas tik laikinai. Todėl ši direktyva šis reglamentas per pagrįstą laikotarpį turėtų būti peržiūrėta peržiūrėtas, atsižvelgiant į ją įgyvendinant jį taikant sukauptą valstybių narių patirtį, į mokslo ir technikos pažangą, vartotojų nuomonės ir į tarptautinius pokyčius ir ypač į prekybos srautus ir Sąjungos prekybos santykius; [22 pakeit.]

(5a)  remiantis naujausia Eurobarometro apklausa, dauguma europiečių nemano, kad gyvūnų klonavimas maisto produktų gamybos tikslais yra jų ir jų šeimų sveikatai saugi technologija. Be to, kalbant apie gyvūnų klonavimą, Europoje yra daugiau šalių, kurios vienareikšmiškai norėtų, kad sprendimai būtų priimami visų pirma atsižvelgiant į moralinius ar etinius vertinimus, o ne remiantis moksliniais duomenimis. Todėl prieš pradedant šio teisės akto peržiūrą Komisija turėtų ES mastu atlikti oficialią apklausą, kad būtų galima iš naujo įvertinti vartotojų nuomonę; [23 pakeit.]

(5b)  pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai nustatyti taisykles, taikomas gyvūnus klonų, jų palikuonių, iš gyvūnų klonų ir jų palikuonių gautų genetinės medžiagos produktų atsekamumo sistemoms. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [24 pakeit.]

(6)  šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, kurie pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, būtent ypač laisvės užsiimti verslu ir mokslo laisvės principų. Ši direktyva Šis reglamentas turi būti įgyvendinta taikomas remiantis tomis teisėmis ir principais,; [25 pakeit.]

(6a)  kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo apimties ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, [26 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės dėl:

a)  gyvūnų klonavimo Sąjungoje;

b)  embrionų tiekti rinkai ir importuoti gyvūnų klonus, embrionų klonus, gyvūnų klonų palikuonis, genetinės medžiagos produktus iš gyvūnų klonų ir jų palikuonių bei maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš gyvūnų klonų pateikimo rinkai ir jų palikuonių. [27 pakeit.]

Ji taikoma Jis taikomas visų rūšių ūkiniais tikslais laikomiems ir dauginamiems galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos veisiamiems gyvūnams (toliau – gyvūnai). [28 pakeit.]

1a straipsnis

Tikslas

Šiuo reglamentu siekiama spręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su gyvūnų sveikata ir gerove, taip pat atsižvelgti į vartotojų nuomonę ir į etikos aspektus, susijusius su klonavimo technologija. [29 pakeit.]

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  ūkiniais tikslais laikomi ir dauginami veisiami gyvūnai (toliau – gyvūnai) – gyvūnai, laikomi ir dauginami veisiami maisto, pašarų, vilnos, odos ar kailių gamybai arba kitu ūkiniu tikslu. Ši apibrėžtis neapima gyvūnų, laikomų ir dauginamų veisiamų išskirtinai kitu tikslu, kaip antai moksliniams tyrimams, vaistų ir medicinos prietaisų gamybai, siekiant išsaugoti retas arba nykstančias rūšis arba sporto ir kultūros renginiams, kurių sąrašą nustato valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, kai nesama alternatyvių metodų; [30 pakeit.]

b)  klonavimas – gyvūnų dauginimo dauginimas nelytiniu būdu metodas, naudojant, inter alia, metodą, kuomet atskiro gyvūno ląstelės branduolys yra perkeliamas į kiaušialąstę, iš kurios branduolys buvo išimtas, siekiant sukurti genetiškai tapatų embrioną (toliau – embriono klonas), kuris vėliau gali būti įsodinamas į surogatinę motiną, siekiant gauti genetiškai tapačių gyvūnų populiacijas (toliau – gyvūno klonas); [31 pakeit.]

ba)  gyvūnų klonų palikuonys – gyvūnai (išskyrus gyvūnų klonus), kurių bent vienas iš protėvių yra gyvūno klonas; [32 pakeit.]

bb)  genetinės medžiagos produktai – sperma, oocitai ir embrionai, veisimo tikslais renkami ar gaunami iš gyvūnų; [33 pakeit.]

bc)  atsekamumas - galėjimas visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose surasti arba atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną arba į maistą ar pašarą skirtą ar numatytą dėti medžiagą; [34 pakeit.]

c)  pateikimas rinkai – gyvūno arba produkto tiekimas vidaus rinkai pirmą kartą;

ca)  maisto produktas – maisto produktas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje. [35 pakeit.]

3 straipsnis

Laikinas Draudimas [36 pakeit.]

Valstybės narės laikinai uždraudžia Draudžiama: [37 pakeit.]

a)  klonuoti gyvūnus;

b)  pateikti tiekti rinkai ir importuoti gyvūnų klonus, embrionų klonus, gyvūnų klonų palikuonis, genetinės medžiagos produktus iš gyvūnų klonų ir jų palikuonių bei maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš gyvūnų klonų ir jų palikuonių. [38 pakeit.]

3a straipsnis

Importo sąlygos

Gyvūnai iš trečiųjų šalių gali būti importuojami tik tuo atveju, jei kartu siunčiamuose importo sertifikatuose nurodyta, kad jie nėra gyvūnų klonai arba gyvūnų klonų palikuoniai.

Genetinės medžiagos produktai ir gyvūninės kilmės maisto produktai bei pašarai iš trečiųjų šalių gali būti importuojami tik tuo atveju, jei kartu siunčiamuose importo sertifikatuose nurodyta, kad jie nėra gauti iš gyvūnų klonų arba gyvūnų klonų palikuonių.

Siekiant užtikrinti, kad kartu su gyvūnais, genetinės medžiagos produktais ir gyvūniniais maisto produktais bei pašarais siunčiamuose importo sertifikatuose būtų nurodoma, ar šie gyvūnai yra gyvūnų klonai ar gyvūnų klonų palikuonys ir ar genetinės medžiagos produktai, maistas ir pašarai yra gauti arba pagaminti iš gyvūnų klonų ar gyvūnų klonų palikuonių, Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004(13) 48 straipsnį arba 49 straipsnį ne vėliau kaip ...(14) patvirtina specialias importo sąlygas ir prireikus pateikia pasiūlymą iš dalies pakeisti kitus zootechnikos ir gyvūnų sveikatos srities teisės aktus bei importui taikomus genealoginius reikalavimus. [39 pakeit.]

3b straipsnis

Atsekamumas

Siekiant kompetentingoms valdžios institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams suteikti informaciją, kuri jiems reikalinga taikant 3 straipsnio b punktą, nustatomos atsekamumo sistemos, taikomos:

a)  gyvūnų klonams;

b)  gyvūnų klonų palikuonims;

c)  genetinės medžiagos produktams iš gyvūnų klonų ir jų palikuonių.

Komisijai pagal 4a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl pirmosios pastraipos a–c punktuose nurodytos informacijos pateikimo sertifikatuose, numatytuose pagal gyvūnų sveikatos ir zootechnikos srities teisės aktus, arba Komisijos tais tikslais parengtuose sertifikatuose. Tie deleguotieji aktai priimami ne vėliau kaip ...(15). [40 pakeit.]

4 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas šį reglamentą, nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Nustatytos Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasios atgrasančios, be to, jomis turi būti užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokias šias priemones ne vėliau kaip iki [direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data] ...(16) ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius tokių nuostatų jų pakeitimus. [41 pakeit.]

4a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  3a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ...(17). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 3a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [42 pakeit.]

5 straipsnis

Ataskaitos ir peržiūra

1.  Valstybės narės iki [data = 5 metai po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę] ne vėliau kaip ...(18) pateikia Komisijai ataskaitą apie savo patirtį įgyvendinant šią direktyvą šį reglamentą. [43 pakeit.]

2.  Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos taikymą, kurioje atsižvelgia į:

a)  valstybių narių pagal 1 dalį pateiktas ataskaitas;

b)  visus turimus duomenis apie mokslo ir technikos pažangą, ypač susijusią su klonavimo technologijos gyvūnų gerovės aspektais ir maisto saugos klausimais, ir apie pažangą, pasiektą kuriant patikimas klonų ir klonų palikuonių atsekamumo sistemas; [44 pakeit.]

ba)  vartotojų nuomonės apie klonavimą raidą; [45 pakeit.]

c)  tarptautinius pokyčius;

ca)  vartotojų susirūpinimą dėl visuomenės sveikatos ir gyvūnų gerovės; [46 pakeit.]

cb)  dėl gyvūnų klonavimo kylančius etikos klausimus. [47 pakeit.]

2a.  Komisija užtikrina, kad 2 dalyje nurodyta ataskaita būtų viešai prieinama.[48 pakeit.]

2b.  Vykdydama oficialią apklausą ES mastu Komisija pradės viešas konsultacijas, kad įvertintų naujas vartotojų nuomonės apie maisto produktus iš gyvūnų klonų tendencijas.[49 pakeit.]

6 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi nuo [data = 12 mėnesių po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. [50 pakeit.]

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jos jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo …(19). [52 pakeit.]

8 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms. [53 pakeit.]

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. [54 pakeit.]

Priimta

Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Tą dieną priimti tekstai, P7_TA(2010)0266. (2) OL C 311, 2014 9 12, p. 73. (3) OL C 311, 2014 9 12, p. 73. (4) 2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento pozicija. (5) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1). (6) 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkininkavimo reikmėms laikomų gyvūnų apsaugos (OL L 221, 1998 8 8, p. 23). (7) http://www.efsa.europa.eu/sites/default/files/scientific_output/files/main_documents/sc_op_ej767_animal_cloning_en.pdf (8) Mokslinio komiteto mokslinė nuomonė dėl klonuotų gyvūnų, gautų perkeliant somatinių ląstelių branduolius (SCNT), jų palikuonių ir iš šių gyvūnų gautų produktų maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės ir poveikio aplinkai.http://www.efsa.europa.eu/en/topics/topic/cloning.htm?wtrl=01. (9) http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/doc/2794.pdf (10) Etiniai gyvūnų klonavimo maistui aspektai, 2008 m. sausio 16 d.:http://ec.europa.eu/bepa/european-group-ethics/docs/publications/opinion23_en.pdf (11) 1988 m. vasario 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė prieš Europos Bendrijų Tarybą, C-68/86, ES:C:1988:85; 1989 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas, Europos Bendrijų Komisija prieš Europos Bendrijų Tarybą, C-131/87, ES:C:1989:581; 1989 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas, Europos Bendrijų Komisija prieš Europos Bendrijų Tarybą, C-11/88, EU:C:1989:583. (12) Žr. Eurobarometro 2008 ir 2010 m. ataskaitas: http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_238_en.pdf ir http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_341_en.pdf (13) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p.1). (14) 6 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (15) 6 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (16) 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo. (17) Įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą. (18) 6 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo. (19) 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo.

2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2013–2014 m. (2014/2254(INI))

P8_TA(2015)0286 A8-0230/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties preambulę, ypač į jos antrą ir ketvirtą–septintą įtraukas,

–  atsižvelgdamas į, inter alia, Europos Sąjungos (ES) sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą įtrauką ir 6, 7 bei 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį ir ypač į jo 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), paskelbtą 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre ir įsigaliojusią kartu su Lisabonos sutartimi 2009 m. gruodžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų sutartis dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir į JT sutartimis įsteigtų organų teisės praktiką,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią ES ratifikavo 2010 m. gruodžio 23 d.,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į šias Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto bendrąsias pastabas: Nr. 7(2005) dėl vaiko teisių įgyvendinimo ankstyvojoje vaikystėje, Nr. 9 (2006) dėl vaikų su negalia teisių, Nr. 10 (2007) dėl vaikų teisių nepilnamečių teisingumo sistemoje, Nr. 12 (2009) dėl vaiko teisės būti išklausytam, Nr. 13 (2011) dėl vaiko teisės į laisvę nuo bet kokio pobūdžio smurto, Nr. 14 (2013) dėl vaiko teisės į tai, kad pirmiausia būtų vadovaujamasi jo interesais,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir Pekino veiksmų platformą, į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl kovos su smurtu prieš moteris su rekomendacijomis Komisijai(1) ir į 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“(2), taip pat į 2014 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas „Visų formų smurto prieš moteris ir mergaites, įskaitant moters lyties organų žalojimą, prevencija ir kova su juo“,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką, Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų komiteto, Žmogaus teisių komisaro ir Europos Tarybos Venecijos komisijos konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas ir pranešimus,

–   atsižvelgdamas į nepriklausomo Žmogaus teisių tarybos eksperto Cephas Lumina pranešimą apie valstybių užsienio skolos ir kitų susijusių tarptautinių valstybių įsipareigojimų poveikį visiškam visų žmogaus teisių, ypač ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, paisymui (Papildymas, Misija į Graikiją, UN A/HRC/25/50/Add.1),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. paskelbtą Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais ataskaitą „Europos Sąjungos išorės sienų valdymas ir jo poveikis migrantų žmogaus teisėms“,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2014 m. birželio 26 d. rezoliuciją, kurioje raginama suformuoti atvirą tarpvyriausybinę darbo grupę, kurios tikslas būtų parengti „tarptautinį teisiškai privalomą teisės aktą siekiant reglamentuoti tarpvalstybinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklą pagal tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2014 m. birželio 27 d. priimtas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės strategines gaires,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija);

–  atsižvelgdamas į 1996 m. persvarstytą Europos socialinių teisių chartiją ir Europos socialinių teisių komiteto praktiką,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regionų ar tautinių mažumų kalbų chartiją;

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse(4),

–  atsižvelgdamas į direktyvų dėl procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose ES rinkinį(5),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos patvirtintą strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir prie jos pridėtą veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. patvirtintas Europos Sąjungos Tarybos ir valstybių narių susitikimo Taryboje išvadas dėl teisinės valstybės principų laikymosi užtikrinimo,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(10),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR(12),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(13),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (COM(2008)0229),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimus bei praktiką ir į nacionalinių konstitucinių teismų, kurie, aiškindami nacionalinę teisę, Chartija remiasi kaip vienu iš šaltinių, praktiką,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio 2014 m. liepos 15 d. Parlamentui pristatytas naujosios Europos Komisijos politines gaires,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (COM(2012)0011);

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (COM(2012)0010),

–  atsižvelgdamas į 2012–2016 m. ES strategiją prekybai žmonėmis panaikinti (COM(2012)0286), ypač į nuostatas dėl finansavimo siekiant parengti vaikų apsaugos sistemų ir keitimosi geriausia praktika gaires,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“(14),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Užsienio reikalų tarybos patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011)0173) ir į 2011 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „Tolesnis nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimas“ (COM(2013)0454),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl ES kovos su korupcija (COM(2014)0038),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl pažangos, padarytos įgyvendinant nacionalines romų integracijos strategijas(15),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano(16),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl lyčių lygybės;

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos(17),

–  atsižvelgdamas į JAV Senato ataskaitą dėl CŽV kalinimo ir tardymo programų,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl nelydimų nepilnamečių padėties ES(18),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl pagrindinių teisių ir žmogaus teisių, ypač į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.)(19),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl migracijos, ypač į naujausią 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl mažumų apsaugos ir kovos su diskriminacija politikos išsiplėtusioje Europoje(21),

–   atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliucija dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(22),

–   atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros sekimo programos, sekimą vykdančių tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių privatumui(23), kurioje pavedama Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui nuodugniai išnagrinėti šį klausimą, ir į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje(24),

–   atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų(25),

–   atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl Europos kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje(26),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prašymo, kad Teisingumo Teismas pateiktų nuomonę, ar Kanados ir Europos Sąjungos susitarimas dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo suderinamas su Sutartimis(27),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d.(28) ir 2013 m. spalio 10 d.(29) rezoliucijas dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl sulaikymo centro Gvantanamo įlankoje,

–   atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją „ES chartija. Žiniasklaidos laisvės ES standartų nustatymas“(30),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę 2/2013 dėl susitarimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) projekto,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12 (Digital Rights Ireland ir Seitlinger ir kt.), kuriuo buvo panaikinta 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2002/58/EB,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 7 d. vykusį Franso Timmermanso klausymą Europos Parlamente ir į jo dalyvavimą 2015 m. vasario 11 d. EP posėdyje,

–   atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 30 d. vykusį Dimitrio Avramopoulo klausymą Europos Parlamente,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 10 d. vykusią metinę Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) konferenciją tema „Pagrindinės teisės ir imigracija ES“ ir ypač į FRA atliktą trumpą analizę „Teisėti įvažiavimo į ES kanalai asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga: priemonių rinkinys“,

–  atsižvelgdamas į FRA ir Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) veiklą, metines ataskaitas bei tyrimus ir į FRA plačiu mastu atliktas apklausas dėl žydų tautybės žmonių diskriminacijos ir prieš juos nukreiptų nusikaltimų dėl neapykantos ES valstybėse narėse, dėl smurto prieš moteris ES ir dėl LGBT asmenų patirtos diskriminacijos, smurto ir priekabiavimo,

–   atsižvelgdamas į nevyriausybinių organizacijų (NVO), dalyvaujančių FRA Pagrindinių teisių platformos veikloje, indėlį,

–  atsižvelgdamas į NVO ataskaitas ir tyrimus žmogaus teisių srityje ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto užsakytus šios srities tyrimus, ypač C teminio skyriaus tyrimą dėl krizės poveikio žmogaus teisėms ES valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į savo tyrimus dėl krizės poveikio pagrindinėms teisėms valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į principus, susijusius su nacionalinių žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos institucijų statusu (Paryžiaus principai), pridėtus prie JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 48/134,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje: standartai ir praktika (pagal 2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją)“(31),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategijos (COM(2010)0573) ir į Praktines gaires dėl atsižvelgimo į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose (SEC(2011)0567),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl naujų ES priemonių teisinei valstybei stiprinti (COM(2014)0158) ir į 2014 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvadas dėl teisinės valstybės principų laikymosi užtikrinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl 2013 m. ES pagrindinių teisių chartijos taikymo (COM(2014)0224) ir prie jos pridėtus darbinius dokumentus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Komisijos ataskaitą dėl ES pilietybės „ES piliečiai: jūsų teisės, jūsų ateitis“ (COM(2013)0269),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano įgyvendinimo (COM(2014)0209) ir 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl veiksmingo romų integravimo priemonių valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą, Konstitucinių reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8–0230/2015),

A.  kadangi Europos integraciją iš dalies paskatino siekis užkirsti kelią tragiškiems Antrojo pasaulinio karo padariniams ir nacių režimo persekiojimui bei represijoms, taip pat siekiant išvengti bet kokio demokratijos ir teisinės valstybės principų silpnėjimo ar panaikinimo remiant, gerbiant ir ginant žmogaus teises;

B.  kadangi pagarba žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, demokratijai, taip pat ES sutartyse ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose (Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, EŽTK, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, ir kt.) įtvirtintoms vertybėms ir principams ir jų skatinimas yra Sąjungos ir jos valstybių narių prisiimtas įsipareigojimas ir turi būti Europos integracijos pagrindas;

C.  kadangi tos teisės turi būti garantuojamos visiems, kurie gyvena ES, taip pat ir reaguojant į bet kurio lygmens valdžios institucijų piktnaudžiavimą ir smurto veiksmus;

D.  kadangi, remiantis ES sutarties 2 straipsniu, ES grindžiama pagarba žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, – valstybėms narėms bendromis vertybėmis, kurių turi laikytis ir ES, ir kiekviena valstybė narė atskirai visoje savo vidaus ir išorės politikoje; taip pat kadangi, remiantis ES sutarties 17 straipsniu, Komisija turi užtikrinti Sutarčių taikymą;

E.  kadangi, remiantis ES sutarties 6 straipsniu, ES yra įsipareigojusi remti pagrindines teises ir užtikrinti, kad jos būtų gerbiamos, visoje savo veikloje, nepriklausomai nuo jos kompetencijos toje srityje pobūdžio; kadangi valstybės narės taip pat raginamos tai daryti;

F.  kadangi ES sutarčių peržiūra būtina siekiant sustiprinti demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių apsaugą;

G.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties preambulę valstybės narės patvirtino savo nusistatymą gerbti Europos socialinėje chartijoje apibrėžtas socialines teises, o SESV 151 straipsnyje pateikiama aiški nuoroda į pagrindines socialines teises, kurios išdėstytos Europos socialinėje chartijoje;

H.  kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Pagrindinių teisių chartija visapusiškai įsiliejo į Sutartis ir dabar yra teisiškai privaloma visoms ES institucijoms, agentūroms ir įstaigoms, taip pat ES valstybėms narėms, kai jos įgyvendina ES teisę; kadangi ne tik ES institucijose, bet ir valstybėse narėse reikia plėtoti, skatinti ir stiprinti tikrą pagrindinių teisių kultūrą, ypač valstybėms narėms taikant ES teisę ir palaikant santykius su Europos Sąjungai nepriklausančiomis šalimis;

I.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 2 ir 3 straipsniuose pripažįstama teisė į gyvybę ir teisė į asmens neliečiamybę;

J.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnyje draudžiamas bet kokios formos nežmoniškas ar žeminantis elgesys;

K.  kadangi pagrindinių socialinių teisių svarba pripažįstama ES pagrindinių teisių chartijos 8, 9, 10, 19 ir 21 straipsniuose ir ES Teisingumo Teismo praktikoje, tokiu būdu akcentuojama tai, kad šioms teisėms, ypač profesinių sąjungų teisėms, teisei streikuoti, teisei jungtis į asociacijas ir susirinkimų teisei, turi būti suteikiamos tokios pačios garantijos, kaip ir kitoms pagrindinėms teisėms, pripažįstamoms chartijoje;

L.  kadangi, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsniu, Sąjunga įpareigojama gerbti „kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę“, o pagal 21 straipsnį draudžiama diskriminacija dėl kalbos ir (arba) priklausymo nacionalinei mažumai;

M.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 33 straipsniu užtikrinama šeimos apsauga teisiniu, ekonominiu ir socialiniu aspektais;

N.  kadangi Chartijos 37 ir 38 straipsniuose pripažįstama teisė į aukšto lygio aplinkos apsaugą ir ši teisė itin glaudžiai susieta su Sąjungos įvairių sričių politikos įgyvendinimu;

O.  kadangi valstybės narės negali sumažinti jų konstitucijose nustatytų garantijų, susijusių su tam tikromis teisėmis, lygmens, prisidengdamos tuo, kad Pagrindinių teisių chartijoje ar kituose ES teisės aktuose toje srityje numatyta apsauga yra mažesnė;

P.  kadangi pripažįstama, kad nacionalinės institucijos (teisminės institucijos, teisėsaugos organai ir valdymo institucijos) yra pagrindiniai veikėjai, praktiškai įgyvendinantys Chartijoje įtvirtintas teises ir laisves;

Q.  kadangi norint sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, aptariamą SESV V antraštinėje dalyje, būtina, kad ES ir visos valstybės narės visapusiškai remtų pagrindines teises;

R.  kadangi žmogui, kaip piliečiui arba gyventojui, ES turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio; kadangi Pagrindinių teisių chartijoje pripažįstant asmenines, pilietines, politines, ekonomines ir socialines teises siekiama ne tik apsaugoti Europos Sąjungos piliečius ir gyventojus nuo bet kokio kišimosi, piktnaudžiavimo ar prievartos, bet tai yra ir būtina sąlyga užtikrinant jų visapusišką ir harmoningą vystymąsi;

S.  kadangi teisinės valstybės principas yra Europos liberalios demokratijos ramstis ir vienas iš pagrindinių ES projekto principų, kylantis iš visų valstybių narių bendrų konstitucinių tradicijų;

T.  kadangi tai, kaip teisinės valstybės principai taikomi nacionaliniu lygmeniu, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant abipusį pasitikėjimą tarp valstybių narių ir jų teisinių sistemų, vadinasi, itin svarbu sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, aptariamą SESV V antraštinėje dalyje;

U.  kadangi teisinės valstybės principų paisymas yra būtina pagrindinių teisių apsaugos sąlyga ir yra itin svarbus pačioje ES, nes jis yra ir būtina visų Sutartyse bei tarptautinėje teisėje įtvirtintų teisių ir pareigų vykdymo sąlyga;

V.  kadangi ES ir jos valstybės narės dalyvauja visuotiniame procese siekiant naujų tvaraus vystymosi tikslų, pagal kuriuos žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos ir neatimamos;

W.  kadangi šių vertybių ir principų įgyvendinimas priklauso ir nuo veiksmingos chartijoje užtikrintų pagrindinių teisių paisymo kontrolės, kuri, pavyzdžiui, turi būti vykdoma pradedant nuo teisės aktų pasiūlymų rengimo;

X.  kadangi ES išgyvena rimtą ekonomikos ir finansų krizę, kuri kartu su ES tam tikrais atsakomaisiais veiksmais, įskaitant didelį biudžeto sumažinimą, kai kuriose valstybėse narėse neigiamai paveikė ES piliečių gyvenimo sąlygas – išaugo nedarbas, skurdo lygis, nelygybė, dažniau dirbamas mažų garantijų darbas, sumažėjo galimybės gauti paslaugas ir tų paslaugų kokybė – taigi padarė poveikį piliečių gerovei;

Y.  kadangi beveik trečdalis Parlamento gaunamų peticijų susijusios su kaltinimais dėl Chartijoje nurodytų pagrindinių teisių pažeidimų ir jose gvildenami tokie klausimai, kaip pilietybė, keturios laisvės, užimtumas, ekonominės aplinkybės, aplinkos ir vartotojų apsauga, teisingumo sistemos, balsavimo teisės ir demokratinis dalyvavimas, skaidrumas vykdant sprendimų priėmimo procesą, negalia, vaiko teisės, galimybė įgyti išsilavinimą arba naudotis kalbinėmis teisėmis; kadangi kai kuriose iš šių peticijų keliami klausimai, susiję su sveikatos problemomis ir prieiga prie sveikatos priežiūros sistemos bei sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat kaip tiesioginė ekonomikos krizės pasekmė keliami klausimai, susiję su teise dirbti; kadangi paprastai peticijos yra ankstyviausi pagrindinių teisių padėties valstybėse narėse rodikliai;

Z.  kadangi ES veikia remdamasi prielaida ir tarpusavio pasitikėjimu, kad ES valstybės narės laikosi demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių principų, įtvirtintų EŽTK ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma atsižvelgiant į laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtojimą ir savitarpio pripažinimo principo veikimą;

AA.  kadangi nedarbas, skurdas ar socialinė atskirtis turi sunkių pasekmių siekiant įgyti ir įgyvendinti pagrindines teises, o tai reiškia, kad asmenys, kurių būklė tokia pažeidžiama, ir toliau turi turėti galimybių naudotis pagrindinėmis paslaugomis, visų pirma socialinės gerovės ir finansinėmis paslaugomis;

AB.  kadangi po neseniai ES teritorijoje įvykdytų teroro aktų tikėtina, kad dėl tam tikros kovos su terorizmu politikos ir priemonių gali nukentėti pagrindinės teisės ir laisvės ES; kadangi būtina užtikrinti, kad bus išlaikyta pusiausvyra tarp pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos ir saugumo stiprinimo; kadangi ES ir jos valstybės narės įpareigotos ginti Europos Sąjungos piliečius, kartu užtikrindamos, kad kuriant ir vykdant saugumo politiką būtų laikomasi pagrindinių teisių ir laisvių; kadangi būtinumo ir proporcingumo principai turi būti pagrindiniai principai šioje srityje siekiant išvengti pilietinių laisvių pažeidimo politikos veiksmais;

AC.  kadangi tūkstančiai gyvybių prarandama Viduržemio jūroje precedento neturinčiu būdu ir ES tenka didžiulė atsakomybė imtis veiksmų siekiant išgelbėti gyvybes, užkirsti kelią prekybai žmonėmis, suteikti teisėtų galimybių migrantams ir padėti prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams bei suteikti jiems apsaugą;

AD.  kadangi 2014 m. beveik 3 500 migrantų žuvo arba dingo be žinios bandydami pasiekti Europą, o bendras žuvusiųjų ir dingusiųjų skaičius per pastaruosius 20 metų yra beveik 30 000; kadangi, remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, migracijos maršrutas į Europą tapo pavojingiausiu migrantų maršrutu pasaulyje;

Ae.   kadangi beveik tūkstantis prieglobsčio prašymų per metus tiesiogiai susiję su lytinių organų žalojimu;

Af.   kadangi teisė į prieglobstį garantuojama pagal 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso (Ženevos konvenciją) ir 1967 m. sausio 31 d. protokolą;

Ag.  kadangi mūsų bendruomenėse tebesama ekstremalaus nacionalizmo, rasizmo, ksenofobijos ir netolerancijos apraiškų; priešingai, ypač po neseniai įvykdytų teroro aktų, atrodo, kad daugelyje valstybių narių jų daugėja, o tai turi įtakos ir tradicinių mažumų, ir naujų tautinių mažumų bendruomenėms;

Ah.  kadangi pagal ES sutarties 49 straipsnį kiekviena Europos valstybė, gerbianti 2 straipsnyje nurodytas vertybes ir įsipareigojusi jas remti, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare; kadangi Kopenhagos kriterijų laikymasis yra būtina išankstinė sąlyga siekiant narystės ES; kadangi pareigos, kurias pagal Kopenhagos kriterijus turi vykdyti šalys kandidatės, yra ne tik pagrindiniai pasirengimo narystei reikalavimai, bet jas reikia toliau vykdyti valstybei prisijungus prie ES, kaip numatyta ES sutarties 2 straipsnyje; kadangi atsižvelgiant į tai visas valstybes nares reikia nuolat vertinti siekiant patikrinti, ar jos ir toliau laikosi pagrindinių ES vertybių – pagarbos pagrindinėms teisėms, demokratijos ir teisinės valstybės principų; be to, kadangi turi būti nustatytas laipsniškas korekcinis mechanizmas siekiant panaikinti atotrūkį tarp politinio dialogo ir ES sutarties 7 straipsnyje nustatytų itin griežtų priemonių ir siekiant išspręsti Kopenhagos dilemą pagal galiojančias sutartis;

Ai.  kadangi nėra aiškių ir bendrų rodiklių, padėtis yra sudėtinga, teisinės valstybės, demokratijos principai ir pagrindinės teisės kurioje nors valstybėje narėje yra nuolat kvestionuojami, atsižvelgiant į politinius ir institucinius aspektus, ir kadangi veikiant išvien su ES institucijomis, nes nėra jokių privalomų procedūrų, daugeliu atvejų jaučiama nuolatinė inercija, o Sutartyse įtvirtintų ir Europos vertybių nesilaikoma;

Aj.  kadangi nustačius teisę pateikti peticiją tarp ES piliečių ir Europos Parlamento užsimezgė glaudus ryšys; kadangi Europos piliečių iniciatyvos dėka buvo sukurtas naujas tiesioginis ryšys tarp ES piliečių ir ES institucijų ir kadangi ši iniciatyva gali padėti stiprinti pagrindinių teisių ir piliečių teisių plėtojimą; kadangi piliečių teisės apima teisę pateikti peticiją kaip priemonę piliečiams užtikrinti savo pagrindines teises, kaip nustatyta Chartijos 44 straipsnyje ir SESV 227 straipsnyje;

Ak.  kadangi moterys vis dar patiria įvairių formų diskriminaciją ES ir dažnai kenčia nuo smurto ir prievartos, ypač seksualinio pobūdžio;

Al.  kadangi smurtas prieš moteris yra labiausiai ES ir visame pasaulyje paplitęs pagrindinių teisių pažeidimas ir kadangi jis daro poveikį visiems visuomenės sluoksniams, nepaisant amžiaus, išsilavinimo lygio, pajamų, socialinės padėties ir kilmės ar gyvenamosios šalies, ir yra pagrindinė kliūtis siekiant moterų ir vyrų lygybės;

Am.  kadangi, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. atlikto tyrimo dėl pagrindinių teisių duomenimis, dauguma smurtą patyrusių moterų policijai apie tai nepraneša;

An.  kadangi lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra pagrįstos pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir yra esminiai žmogaus orumo aspektai(32); kadangi, atsisakant atlikti gyvybei gelbėti būtiną abortą, rimtai pažeidžiamos žmogaus teisės;

Ao.  kadangi prekyba žmonėmis ir seksualinis moterų bei vaikų išnaudojimas aiškiai pažeidžia žmogaus teises, žmogaus orumą ir pagrindinius teisės bei demokratijos principus; kadangi šiomis dienomis moterys yra mažiau apsaugotos nuo tokių grėsmių dėl padidėjusio ekonominio neužtikrintumo ir didesnės nedarbo bei skurdo rizikos;

Ap.  kadangi Europos šalių teisės aktuose aiškiai nenurodoma, kad smurtas prieš moteris yra diskriminacijos dėl lyties forma, tai nurodoma tik trijose nacionalinės teisės sistemose (Ispanijos, Švedijos ir Vokietijos), todėl smurtas prieš moteris nevertinamas kaip esminis lygybės klausimas; kadangi siekdamos apibrėžti smurtą prieš moteris ir smurtą dėl lyties valstybės narės taiko ad hoc metodą, o apibrėžtys nacionalinės teisės aktuose labai skiriasi, todėl duomenų negalima palyginti;

Aq.  kadangi valstybės narės taip pat nėra apsaugotos nuo tokios netinkamos praktikos, kaip lyties organų žalojimas, kurį ES patyrė apie 500 000 asmenų, o dar 180 000 asmenų tai grėsė;

Ar.  kadangi, kaip galima spręsti iš Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų ir Europos Komisijos, FRA, NVO, Europos Tarybos ir JTO ataskaitų, ES ir valstybėse narėse dar padaroma daug pagrindinių teisių pažeidimų, pavyzdžiui, pažeidžiama pilietinės visuomenės organizacijų teisė į susirinkimų ir žodžio laisvę, LGBTI asmenys patiria institucinę diskriminaciją dėl draudimo tuoktis ir kovos su propaganda teisės aktų, patiriama kita aukšto lygio diskriminacija ir vykdomi neapykantos nusikaltimai, kurių motyvas yra rasizmas, ksenofobija, religinė netolerancija arba asmens negalia, lytinė orientacija ar lytinė tapatybė; kadangi, turint omenyje nustatytų pažeidimų sunkumą ir kartojimąsi, Komisijos, Tarybos ir valstybių narių reakcija į juos yra nepakankamai stipri;

As.  kadangi visuomenėje, kurioje pagrindinės teisės visapusiškai įgyvendinamos ir saugomos, yra daugiau galimybių kurti dinamišką ir konkurencingą ekonomiką;

At.  kadangi romai, didžiausia Europos etninė mažuma, ir toliau kenčia nuo itin didelės diskriminacijos, rasistinių išpuolių, neapykantą kurstančios kalbos, skurdo ir atskirties;

Au.  kadangi Europos išorės veiksmai grindžiami tais pačiais principais, kuriais remiasi ES įkūrimas ir vystymasis, t. y. demokratija, solidarumu, žmogaus orumu ir visomis pagrindinėmis teisėmis; kadangi konkrečios žmogaus teisių gairės parengtos ES išorės politikos srityje, bet ne vidaus politikos srityje, galėtų atsirasti kaltinimų dėl dvejopų standartų taikymo; kadangi labai svarbu, jog ES skatintų pagrindines teises kaip savo išorės veiksmų politikos dalį greta tvirtos ir sistemingos pagrindinių teisių laikymosi pačioje ES vidaus politikoje stebėsenos;

Av.  kadangi asmens duomenų apsaugos nuostatos turėtų atitikti tikslų apribojimo, būtinumo ir proporcingumo principus, be kita ko, vykdant derybas ir sudarant tarptautinius susitarimus, kaip nurodyta Europos Teisingumo Teismo 2014 m. balandžio 6 d. sprendime panaikinti Direktyvą 2006/24/EB ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonėse;

Aw.  kadangi teisė į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisė į asmens duomenų apsaugą įtvirtintos Chartijoje ir todėl yra neatskiriama pirminės ES teisės dalis;

Ax.  kadangi naujos technologijos gali turėti neigiamos įtakos pagrindinėms teisėms, visų pirma teisei į privatumą ir teisei į asmens duomenų apsaugą, kurios užtikrinamos pagal Chartijos 7 ir 8 straipsnius;

Ay.  kadangi masinė prieiga prie interneto suteikia dar daugiau galimybių vykdyti fizinę ir psichologinę prievartą prieš moteris, įskaitant viliojimą internete;

Az.  kadangi sparčiai vystantis skaitmeniniam pasauliui (plintant interneto, prietaikų ir socialinių tinklų naudojimui) reikia geriau saugoti asmens duomenis ir privatumą, siekiant užtikrinti jų konfidencialumą ir apsaugą;

Ba.  kadangi pagrindinės laisvės, žmogaus teisės ir lygios galimybės turėtų būti užtikrinamos visiems ES piliečiams, įskaitant tautinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančius asmenis;

Bb.  kadangi Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) teigimu mažiausiai 850 vaikų iki 15 metų kasmet miršta nuo smurto;

Bc.  kadangi, FRA apklausos apie diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimus prieš LGBTI asmenis duomenimis, be diskriminacijos ir smurto, kuriuos šie asmenys patyrė, beveik pusė visų LGBTI respondentų manė, kad politikų kalbos, įžeidžiančios LGBT asmenis, plačiai paplitę jų gyvenamojoje šalyje;

Bd.  kadangi LGBTI asmenys patiria institucinę diskriminaciją arba dėl to, kad civilinės sąjungos draudžiamos, arba dėl įstatymų, pagal kuriuos draudžiama skelbti savo lytinę orientaciją;

Be.  kadangi žmonės su negalia susiduria su įvairių formų diskriminacija, o tai užkerta jiems kelią visapusiškai įgyvendinti savo pagrindines teises;

Bf.  kadangi neįgaliųjų skurdo lygis yra 70 proc. didesnis už vidutinį, iš dalies dėl menkų galimybių įsidarbinti;

Bg.  kadangi sekuliarizmu ir neutralumu veiksmingiausiai užtikrinama, kad religinės bendruomenės, kurios yra bet kurios valstybės dalis, nebūtų diskriminuojamos;

Bh.  kadangi spaudos laisvė ir pilietinės visuomenės grupės, pavyzdžiui, NVO, atlieka esminį vaidmenį siekiant demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių įgyvendinimo; kadangi šiai laisvei kyla pavojus dėl įstatymų priėmimo arba tiesioginio valdžios institucijų įsikišimo tam tikrose valstybėse narėse;

Bi.  kadangi Pagrindinių teisių chartijoje teigiama, kad pagyvenę žmonės turi teisę gyventi oriai ir nepriklausomai bei dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime;

Bj.  kadangi bausmė, atitinkanti padarytą nusikaltimą, pagrindines teises pažeidusiam asmeniui skiriama kaip atgrasomoji priemonė, tačiau jos pagrindinis tikslas turi ir toliau būti užkirsti kelią tokiems nusikaltimams (vykdant šviečiamąją ir kultūrinę veiklą), o ne imtis veiksmų po to, kai nusikalstama veika jau padaryta;

Bk.  kadangi svarbu, kad specializuotos institucijos, pavyzdžiui, nacionalinės žmogaus teisių institucijos ar lygybės įstaigos, vykdytų veiksmingą veiklą siekdamos padėti piliečiams geriau naudotis savo pagrindinėmis teisėmis atsižvelgiant į tai, kokiu mastu valstybės narės taiko ES teisę;

Bl.  kadangi teisė balsuoti ir kelti savo kandidatūrą vietos rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą gyvenamosios vietos valstybėje narėje pripažįstama Chartijos 39 ir 40 straipsniuose; kadangi ši teisė neturėtų būti varžoma dėl to, kad įgyvendinta teisė į judumą;

Bm.  atsižvelgdamas į nepakankamą Komisijos ir valstybių narių atsaką į Edwardo Snowdeno pateiktą informaciją apie visuotinio šnipinėjimo operacijas internetu ir telekomunikacijų tinklais, vykdytais pagal programą NSA-PRISM, nukreiptą ir į Europos šalis, yra susirūpinęs dėl to, kad nepavyko įgyvendinti priemonių, kuriomis būtų apsaugoti ES piliečiai ar trečiųjų šalių piliečiai, gyvenantys Europoje;

1.  mano, jog tiek ES, tiek nacionaliniais teisės aktais, viešąja politika ir jų įgyvendinimu itin svarbu užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi bendrų Europos vertybių, įtvirtintų ES sutarties 2 straipsnyje, ir tuo pačiu visiškai laikytis subsidiarumo principo;

2.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi ES teisės aktai, įskaitant ekonominio ir finansinio koregavimo programas, būtų įgyvendinami laikantis Pagrindinių teisių chartijos ir Europos socialinės chartijos nuostatų (SESV 151 straipsnis);

3.  primena ES sutarties 6 straipsnyje nustatytą įsipareigojimą prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos; atsižvelgia į ES Teisingumo Teismo nuomonę 2/2013; ragina Komisiją ir Tarybą parengti reikalingas priemones siekiant užtikrinti, jog nedelsiant būtų įvykdytas minėtas sutartyse įtvirtintas įsipareigojimas; mano, kad tai turi būti padaryta užtikrinant visišką skaidrumą, nes taip bus nustatyta papildoma priemonė siekiant labiau užtikrinti tikrą pagarbą pagrindinėms asmens teisėms, įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą, ir žmonių apsaugą nuo šių teisų pažeidimų, taip pat padidinti Europos Sąjungos institucijų atsakomybę už savo veiksmus arba neveikimą žmogaus teisių srityje;

4.  palankiai vertina tai, kad būtų paskirtas pirmas Komisijos pirmininko pirmojo pavaduotojas, atsakingas už pagarbą teisinės valstybės principams ir Pagrindinių teisių chartijai, ir atkreipia dėmesį į jo įsipareigojimą tinkamai įgyvendinti galiojančią sistemą; tikisi, kad netrukus, artimai bendradarbiaujant su kitomis institucijomis ir konsultuojantis su plačiosios pilietinės visuomenės atstovais bei kitais suinteresuotaisiais subjektais, bus nustatyta pagrindinių teisių vidaus strategija; mano, kad ši strategija turėtų būti grindžiama ES sutarties 2, 6 ir 7 straipsniais ir atitikti SESV 8 ir 10 straipsniuose įtvirtintus principus; apgailestauja dėl to, kad siekiant nubausti valstybes nares, pažeidusias pagrindines teises, ir sulaikyti jas nuo tokių pažeidimų, nepakanka politinės valios ir netaikomas ES sutarties 7 straipsnis;

5.  pabrėžia, kad reikia visapusiškai pasinaudoti esamomis priemonėmis, siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiamos, saugomos ir remiamos pagrindinės teisės ir Sąjungos vertybės, nurodytos ES sutarties 2 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia skubiai taikyti ir įgyvendinti Sutartyse numatytas priemones;

6.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog būtų visapusiškai naudojami esami mechanizmai ir pradėti objektyvūs vertinimai bei tyrimai, taip pat pažeidimų nagrinėjimo procedūros, deramai pagrįstais atvejais;

7.  pabrėžia, kad siekiant toliau stiprinti pagrindinių teisių apsaugą pagal ES Sutartis, gali reikėti šias Sutartis iš dalies pakeisti;

8.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl naujų ES priemonių teisinei valstybei stiprinti; šis komunikatas yra pirmasis bandymas ištaisyti egzistuojančius trūkumus, susijusius su pagrindinių teisių pažeidimų ir teisinės valstybės principo nesilaikymo valstybėse narėse prevencija ir jų pašalinimu; atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą reguliariai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie kiekviename etape padarytą pažangą; tačiau mano, kad pasiūlytos sistemos gali nepakakti arba jos įgyvendinimui gali kilti kliūčių, kai reikės užkirsti kelią pagrindinių teisių pažeidimams valstybėse narėse ir reaguoti į juos, nes Komisija šią sistemą pateikė kaip neprivalomą komunikatą, kuriame aiškiai nenustatyta, kada ši sistema turi pradėti veikti;

9.  ragina Komisiją įgyvendinti ir toliau tobulinti šį mechanizmą siekiant:

10.  ragina Komisiją užtikrinti, kad kartu su minėta vidaus strategija būtų parengta aiški ir detali priemonė, tinkamai pagrįsta tarptautine ir Europos teise ir remianti visas vertybes, saugomas pagal ES sutarties 2 straipsnį, siekiant užtikrinti suderinamumą su strategine programa žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kurią ES jau taiko išorės santykių srityje, ir užtikrinti, kad ES institucijos ir valstybės narės atsakytų už savo veiksmus ir neveikimą žmogaus teisų srityje; mano, kad ši priemonė turėtų sudaryti galimybes stebėti, kaip visos ES valstybės narės laikosi pagrindinių teisių, ir užtikrintų sistemingą institucinį dialogą vienai ar kelioms valstybėms narėms pažeidus pagrindines teises; mano, kad norėdama visapusiškai naudotis Sutarčių nuostatomis, Komisija turėtų:

11.  palankiai vertina tai, kad Taryba surengs diskusijas teisinės valstybės klausimu; vis dėlto mano, kad tokios diskusijos nėra veiksmingiausias būdas siekiant išspręsti pagrindinių Europos Sąjungos vertybių nesilaikymo problemą; apgailestauja dėl to, kad Parlamentas nėra nei informuotas apie tokių diskusijų organizavimą, nei į jas įtrauktas; ragina Tarybą savo diskusijas pagrįsti Europos Komisijos, Europos Parlamento, pilietinės visuomenės, Europos Tarybos ir jos Venecijos komisijos ir kitų instituciniu arba kitu būdu įtrauktų šalių metinių ir specialių ataskaitų rezultatais;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti visus įtarimus dėl Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių pažeidimų ir įtarimams pasitvirtinus imtis veiksmų dėl jų; ypač ragina Komisiją pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, jei būtų įtariama, kad kuri nors valstybė narė vykdo šias teises pažeidžiančius veiksmus;

13.  ragina Komisiją teikti didesnį prioritetą Sąjungos pasirengimui prisijungti prie Europos socialinės chartijos, kuri pasirašyta Turine 1961 m. spalio 18 d. ir persvarstyta Strasbūre 1996 m. gegužės 3 d.;

14.  ragina valstybes nares, laikantis Paryžiaus principų, sukurti ir stiprinti nacionalines žmogaus teisių institucijas, taip siekiant užtikrinti nepriklausomą žmogaus teisių skatinimą ir apsaugą nacionaliniu lygmeniu;

15.  ragina užtikrinti geresnį Parlamento, Europos Tarybos, FRA ir EIGE veiklos koordinavimą ir suderinamumą;

16.  išreiškia susirūpinimą dėl nerimą keliančio vis dažnesnio pagrindinių teisių pažeidimo ES, ypač imigracijos ir prieglobsčio srityse, diskriminacijos ir netolerancijos, visų pirma tam tikrų bendruomenių atžvilgiu, ir dėl padaugėjusių išpuolių prieš NVO, kurios gina šių grupių ir bendruomenių teises, ir joms daromo spaudimo atvejų; atkreipia dėmesį į valstybių narių nenorą užtikrinti, kad būtų gerbiamos šios ypač romų, moterų, LGBTI bendruomenės narių, prieglobsčio prašytojų, imigrantų ir kitų pažeidžiamų grupių pagrindinės teisės ir laisvės;

17.  ragina Tarybą rasti bendrą iš teisinės valstybės kylančių principų ir standartų, kurie skiriasi atskirų valstybių lygmeniu, tikslaus turinio pagrindą ir vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jau pateikta teisinės valstybės apibrėžtimi pradėti diskusijas, kurios apimtų: teisėtumą, įskaitant skaidrų, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinį tikrumą, įstatymų vykdomosios valdžios šališkumo draudimą, nepriklausomus ir nešališkus teismus, veiksmingą teisminę kontrolę, įskaitant pagrindinių teisių laikymąsi, ir lygybę prieš įstatymą;

18.  primena, kad pagarba teisinės valstybės principui yra pagrindinių teisių apsaugos prielaida ir kad saugumo priemonės neturėtų jo pažeisti, kaip nustatyta Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnyje; taip pat primena, kad pagal Pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą;

19.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares užtikrinti, kad pagrindinės teisės ir principai, visų pirma išdėstyti Sutartyse, Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, iš karto būtų įtvirtinti vidaus saugumo politikoje ir priemonėse, kaip siūloma FRA trumpoje analizėje „Embedding fundamental rights in the security agenda“ („Pagrindinių teisių įtvirtinimas saugumo strategijoje“); ragina ES ir valstybes nares į būsimas vidaus saugumo strategijas integruoti socialinę įtrauktį ir nediskriminavimo priemones;

20.  ragina Komisiją remiant FRA, dėti daugiau informuotumo didinimo pastangų, rengti daugiau švietimo ir mokymo priemonių bei programų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis; šiomis programomis turėtų būti siekiama visų socialinių partnerių sanglaudos ir pasitikėjimo, taip pat įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas, nacionalines žmogaus teisių institucijas ir nacionalinius lygybės bei kovos su diskriminacija biurus;

21.  pabrėžia, jog Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmuo nėra vien užtikrinti, kad valstybės narės perkeltų teisės aktus į nacionalinę teisę, bet taip pat apima visapusišką ir teisingą teisės aktų taikymą, ypač siekiant apsaugoti piliečių pagrindines teises; apgailestauja, kad dėl itin ribojamojo Chartijos 51 straipsnio aiškinimo (suprantant šį straipsnį kaip neapimantį ES teisės vykdymo užtikrinimo) faktiškai apribojama Chartijos taikymo sritis; laikosi nuomonės, kad toks požiūris turėtų būti persvarstytas siekiant patenkinti ES piliečių lūkesčius, susijusius su jų pagrindinėmis teisėmis; primena, jog piliečių lūkesčiai neapsiriboja siauru Chartijos aiškinimu, todėl reikėtų siekti užtikrinti, kad šios teisės būtų kuo veiksmingiau įgyvendinamos; todėl apgailestauja, kad Komisija, atsakydama į daugelį peticijų, kuriose skundžiamasi dėl galimo pagrindinių teisių pažeidimo, nurodo neturinti kompetencijos imtis veiksmų; atsižvelgdamas į tai, ragina nustatyti stebėjimo, sistemingo vertinimo ir rekomendacijų teikimo mechanizmą siekiant užtikrint, kad valstybėse narėse būtų iš esmės labiau paisoma pagrindinių vertybių;

22.  primena, kad itin svarbu laiku ir teisingai perkelti ir įgyvendinti ES teisės aktus, ypač kai jie daro poveikį pagrindinėms teisėms ir jas plėtoja;

Laisvė ir saugumas

Saviraiškos laisvė ir žiniasklaida

23.  primena, kad saviraiškos, informacijos ir žiniasklaidos laisvė itin svarbi siekiant užtikrinti demokratiją ir teisinę valstybę; griežtai smerkia smurtą prieš žurnalistus ir žiniasklaidos atstovus, jų spaudimą ir grasinimus jiems, kurie, be kito ko, vykdomi siekiant, kad jie atskleistų savo šaltinius, arba dėl informacijos apie vyriausybių ir valstybių daromus pagrindinių teisių pažeidimus; ragina valstybes nares netaikyti priemonių, kuriomis būtų varžomos šios laisvės; pakartoja savo raginimą Komisijai persvarstyti ir iš dalies pakeisti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, remiantis gairėmis, kurias Parlamentas nurodė 2013 m. gegužės 22 d. rezoliucijoje;

24.  pabrėžia, kad žurnalistai ir vieša, nepriklausoma, laisva, įvairi ir pliuralistinė žiniasklaida tiek internete, tiek ne internete yra esminis demokratijos elementas; mano, kad žiniasklaidos nuosavybė ir valdymas neturėtų būti sutelktas vienose rankose; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas yra itin svarbus siekiant stebėti investicijas, kurios gali daryti įtaką informacijai; ragina parengti tinkamas ir teisingas ekonomines taisykles siekiant užtikrinti ir žiniasklaidos internete pliuralizmą; ragina Komisiją parengti veiksmų planą, pagal kurį būtų užtikrinta, kad visa žiniasklaida laikytųsi minimalių nepriklausomumo ir kokybės standartų;

25.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse socialiniams judėjimams ir demonstracijoms, susirinkimų laisvei ir žodžio laisvei taikoma vis daugiau represinių priemonių, ypač kai neproporcingai naudojama jėga prieš taikius demonstruotojus, o šios srities policijos ir teisminių tyrimų vykdoma nedaug; ragina valstybes nares saugoti susirinkimų laisvę ir nepatvirtinti priemonių, kurios keltų abejonių dėl naudojimosi pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, pvz., teise dalyvauti demonstracijose ir streikuoti, susirinkimų teise, teise jungtis į asociacijas ir teise į saviraiškos laisvę, ar net taikytų baudžiamąją atsakomybę už naudojimąsi jomis; reiškia didelį susirūpinimą dėl keleto valstybių narių nacionalinių teisės aktų, darančių poveikį pagrindinėms teisėms viešosiose vietose ir varžančių susirinkimų laisvę, teisę protestuoti ir žodžio laisvę; ragina Komisiją stebėti rimtus pagrindinių teisių pažeidimus, padarytus dėl to, kad nacionaliniais teisės aktais nustatyti apribojimai viešosiose erdvėse dėl saugumo, ir imtis veiksmų;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl terorizmo atvejų ES ir jos valstybės narės sustiprino kovos su terorizmu ir radikalizacija priemones; ragina ES ir nacionalines valdžios institucijas tokias priemones tvirtinti visiškai laikantis demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių principų, ypač teisės į teisinę gynybą ir nekaltumo prezumpciją, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą; ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgiant ES sutarties į 2 straipsnį ir Pagrindinių teisių chartiją ir laikantis visiško skaidrumo įvertinti visų nacionalinių kovos su terorizmu įstatymų ir kitų teisės aktų projektus ar pasiūlymus dėl jų;

27.  pripažįsta, kad plačiai paplitęs tarpvalstybinis kibernetinis nusikalstamumas ir kibernetinis terorizmas yra rimti iššūkiai, ir reiškia susirūpinimą dėl pagrindinių teisių apsaugos internete; mano, kad ES turi parengti naujausiomis žiniomis pagrystą kibernetinio saugumo programą ir taip užtikrinti, kad kibernetinėje erdvėje būtų gerbiami Chartijos 7 ir 8 straipsniai;

28.  palankiai vertina JAV Senato ataskaitą dėl CŽV kalinimo ir tardymo programų; ragina valstybes nares netoleruoti kankinimų ir jokio kitokio nežmoniško ar žeminančio elgesio savo teritorijoje; pakartoja savo raginimus valstybėms narėms užtikrinti atskaitomybę už pagrindinių teisių pažeidimus atsižvelgiant į CŽV vykdytą kalinių gabenimą ir neteisėtą kalinimą Europos šalyse; ragina valstybes nares atlikti atvirą ir skaidrų tyrimą siekiant sužinoti tiesą apie jų teritorijos ir oro erdvės naudojimą, visiškai bendradarbiauti su neseniai atnaujintu Europos Parlamento tyrimu šiuo klausimu ir imtis tolesnių veiksmų; ragina užtikrinti tų asmenų, kurie praneša apie šiuos pažeidimus, pvz., žurnalistų ir informatorių, apsaugą;

29.  reiškia susirūpinimą dėl besikartojančių pranešimų apie kaltinimus dėl ES pagrindinių teisių pažeidimų, visų pirma ES duomenų apsaugos teisės aktų pažeidimų, kuriuos daro valstybių narių ir trečiųjų šalių, kuriose leidžiama saugoti ir gauti Europos piliečių elektroninių ryšių duomenis, žvalgybos tarnybos; griežtai smerkia masinį sekimą, kuris, kaip sužinota, vykdomas nuo 2013 m., ir apgailestauja, kad jis nenutrauktas; ragina šią veiklą paaiškinti, ypač tai, kad joje dalyvauja nemažai valstybių narių; ragina Komisiją ir valstybes nares visiškai atsižvelgti į Parlamento 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijoje dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje išdėstytus reikalavimus ir rekomendacijas, ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų žvalgybos tarnybų veikla būtų suderinama su pagrindinėmis teisėmis ir parlamentai bei teismai vykdytų jų priežiūrą;

30.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybės narės priima nacionalinius teisės aktus, kuriais leidžiamas visuotinis sekimas, ir pakartoja, kad reikia saugumo priemonių, kurios būtų tikslinės, tikrai būtinos ir proporcingos demokratinėse visuomenėse; pakartoja raginimą ES ir valstybėms narėms patvirtinti informatorių apsaugos programą;

31.  yra susirūpinęs dėl to, kad piliečiai nelabai žino apie savo teises į duomenų apsaugą ir privatumą ir apie esamas teisių gynimo priemones; atsižvelgdamas į tai pabrėžia nacionalinių duomenų apsaugos institucijų vaidmenį šias teises remiant ir apie jas informuojant; mano, kad būtina visuomenę, ypač vaikus, supažindinti su asmens duomenų apsaugos kibernetinėje erdvėje svarba ir pavojais, kurie tyko; ragina valstybes nares pradėti vykdyti informavimo kampanijas mokyklose; pabrėžia, kad atsižvelgiant į greitą technologijų vystymąsi ir vis augantį kibernetinių išpuolių skaičių ypatingą dėmesį reikia atkreipti į asmens duomenų apsaugą internete, ypač į jų tvarkymo ir saugojimo saugumą; pabrėžia, kad nors teisė būti pamirštam neabsoliuti ir ją reikia derinti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, asmenims turi būti suteikta teisė taisyti asmens duomenis internete; išreiškia didelį susirūpinimą dėl sunkumų, su kuriais susiduria dauguma interneto naudotojų, siekdami užtikrinti pagarbą savo teisėms skaitmeninėje aplinkoje; ragina Tarybą sparčiai siekti pažangos tvirtinant duomenų apsaugos teisės aktų rinkinį, kad visoje ES būtų užtikrinta aukšto lygio asmens duomenų apsauga;

32.  primena, kad valstybės narės turi užtikrinti, jog jų žvalgybos tarnybos veiktų teisėtai ir visiškai laikydamosi Sutarčių ir Pagrindinių teisių chartijos; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagal nacionalinius teisės aktus būtų leidžiama rinkti ir analizuoti asmens duomenis, įskaitant vadinamuosius metaduomenis, tik su atitinkamo asmens sutikimu arba pagal teismo orderį, gautą remianti pagrįstu įtarimu, kad asmuo dalyvauja nusikalstamoje veikloje;

33.  pabrėžia, kad už neteisėtą duomenų rinkimą ir tvarkymą turėtų būti baudžiama taip pat, kaip baudžiama už įprastą susirašinėjimo konfidencialumo pažeidimą; primygtinai prašo griežtai uždrausti slaptų prisijungimo būdų ar kitų priemonių, kuriomis siekiama susilpninti arba apeiti saugumo priemones ar išnaudoti dabartines jų silpnybes, kūrimą;

34.  apgailestauja dėl privačioms įmonėms daromo viešųjų ir privačiųjų įstaigų spaudimo, kad jos perduotų interneto naudotojų duomenis, kontroliuotų interneto turinį arba pažeistų tinklo neutralumo principą;

35.  pabrėžia, kad pagrindinių teisių apsauga šiandieninėje informacinėje visuomenėje yra pagrindinė ES problema, nes dėl vis labiau naudojamų informavimo ir ryšių technologijų atsiranda naujos grėsmės pagrindinėms teisėms kibernetinėje erdvėje; jas reikėtų labiau saugoti užtikrinant, kad jos būtų remiamos ir saugomos internete taip pat ir tiek pat, kaip ir ne internete;

36.  ragina Komisiją atidžiai stebėti esamų šios srities ES teisės aktų įgyvendinimą ir mano, kad valstybės narės turėtų praktikoje turėtų taikyti baudžiamosios teisės aktų nuostatas, vykdydamos veiksmingą tyrimą ir traukdamos baudžiamojon atsakomybėn, kad užtikrintų pagarbą aukų pagrindinėms teisėms;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares itin atidžiai stebėti, kaip kai kurios naujos technologijos, pavyzdžiui, bepiločiai orlaiviai, gali daryti poveikį piliečių pagrindinėms teisėms, ypač teisei į privatumą ir asmens duomenų apsaugai;

38.  pabrėžia itin svarbų švietimo vaidmenį užkertant kelią radikalizacijai ir netolerancijos bei ekstremizmo tarp jaunimo didėjimui;

39.  apgailestauja dėl to, kad policijos pajėgos kai kuriose valstybėse narėse diskriminavo, tiksliau tariant, žiauriai elgėsi su mažumų grupėmis, pavyzdžiui, romais, LGBTI asmenimis arba neįgaliaisiais; ragina valstybes nares tokius veiksmus tirti ir už juos bausti; mano, kad policijos pajėgos turėtų būti geriau informuojamos ir apmokomos, kaip kovoti su šių mažumų diskriminacija ir smurtu prieš jas; ragina valstybes nares atgaivinti mažumų pasitikėjimą policija ir paskatinti jas informuoti apie pažeidimus; taip pat ragina valstybių narių valdžios institucijas kovoti su diskriminacinių etniniu profiliavimu, kurį vykdo kai kurios policijos pajėgos;

Religijos ir sąžinės laisvė

40.  atkreipia dėmesį į Chartijos 10 straipsnį, kuriame saugoma minties, sąžinės, religijos ar įsitikinimų laisvė, taip pat laisvė išpažinti pasirinktą religiją arba ją pakeisti; mano, kad ši laisvė apima laisvę netikėti; smerkia bet kokios formos diskriminaciją ar netoleranciją ir ragina uždrausti visų formų diskriminaciją šiuo pagrindu; atsižvelgdamas į tai apgailestauja dėl naujausių antisemitinės ir antiislamiškos diskriminacijos ir smurto atvejų; ragina valstybes nares, įskaitant religines institucijas, visomis turimomis priemonėmis saugoti religijos ar įsitikinimų laisvę, skatinti toleranciją bei kultūrų dialogą veiksmingai formuojant politiką ir prireikus sutvirtinant kovos su diskriminacija politikos priemones; primena, kad neutrali ir pasaulietinė valstybė labai svarbi užkertant kelią diskriminacijai dėl priklausymo bet kokiai religinei, ateistinei ar agnostikų bendruomenei ir užtikrinant vienodą požiūrį į visas religijas ir įsitikinimus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europos Sąjungoje taikomi šventvagystės ir religijos įžeidimo įstatymai, o tai gali daryti labai neigiamą poveikį saviraiškos laisvei, ir ragina valstybes nares šiuos įstatymus panaikinti; griežtai smerkia išpuolius prieš maldos vietas ir ragina valstybes nares neleisti, kad už tokius nusikaltimus būtų nenubausta;

41.  ragina gerbti religijos ar įsitikinimų laisvę okupuotoje Kipro dalyje, kurioje yra daugiau kaip 500 dabar griūnančių religinių ir kultūros paminklų;

42.  yra susirūpinęs dėl Europoje didėjančio antisemitizmo ir vis labiau plintančių pastangų paneigti holokaustą ar sumažinti jo reikšmę; yra labai susirūpinęs dėl to, kad daugelis žydų bendruomenės narių planuoja išvykti iš Europos dėl blogėjančios atmosferos, didėjančio antisemitizmo, diskriminacijos ir smurto prieš juos;

43.  reiškia didelį susirūpinimą dėl antiislamiškų demonstracijų, išpuolių prieš mečetes ir polinkio islamą sieti su nedidelės mažumos religiniu fanatizmu; apgailestauja dėl musulmonų bendruomenės diskriminacijos ir smurto prieš ją; ragina valstybes nares nuolat smerkti tokius veiksmus ir visiškai jų netoleruoti;

Lygybė ir nediskriminavimas

44.  labai apgailestauja dėl to, kad Taryba dar nepatvirtino 2008 m. pasiūlymo dėl Direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas; teigiamai vertina tai, kad Komisija šiai direktyvai skyrė pirmenybę; primena savo raginimą Tarybai kuo skubiau patvirtinti pasiūlymą;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad pliuralizmas, nediskriminavimas ir tolerancija yra vienos iš pagrindinių Sąjungos vertybių pagal ES sutarties 2 straipsnį; mano, kad tik politika, parengta siekiant skatinti formalią ir esminę lygybę ir kovoti su visų formų nusistatymu ir diskriminacija, gali skatinti integracinę visuomenę, panaikindama visus prietarus, kenkiančius socialinei integracijai; apgailestauja dėl to, kad vis dar pasitaiko diskriminacijos, atskirties ir net smurto ar išnaudojimo atvejų, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar įsitikinimų, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

46.  mano, kad Sąjunga ir valstybės narės turi stiprinti savo veiksmus kovos su diskriminacija, kultūrų, religijų ir kalbų įvairovės apsaugos, lyčių lygybės, vaiko teisių, pagyvenusių asmenų teisių, neįgaliųjų teisių, LGBT ir asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisių srityje; ragina ES ir valstybes nares į lygybės politikos priemones įtraukti daugialypės diskriminacijos klausimą;

47.  smerkia visų formų smurtą ir diskriminaciją, vykdomus Europos Sąjungos teritorijoje, ir reiškia susirūpinimą dėl šių reiškinių padažnėjimo; prašo Komisiją ir valstybes nares prisiimti konkrečius politinius įsipareigojimus siekiant kovoti su visų formų rasizmu, įskaitant antisemitizmą, islamofobiją, afrofobiją ir priešiškumą romams;

48.  ragina Komisiją ir Tarybą pripažinti, kad reikia patikimų ir palyginamų duomenų apie lygybę, išskirstytų pagal diskriminacijos pagrindą, norint įvertinti diskriminaciją ir taip jais pagrįsti rengiamą politiką, įvertinti ES kovos su diskriminacija teisės aktų įgyvendinimą ir geriau užtikrinti jų vykdymą; ragina Komisiją apibrėžti nuoseklius duomenų apie lygybę rinkimo standartus, pagrįstus tapatybės pasirinkimu, ES duomenų apsaugos standartais ir konsultacijomis su atitinkamomis bendruomenėmis; ragina valstybes nares rinkti duomenis apie diskriminaciją;

49.  ragina ES priimti direktyvą, kurioje būtų smerkiama diskriminacija dėl lyties ir siekiama panaikinti švietimo ir žiniasklaidos prietarus ir stereotipus, susijusius su lytimi;

Mažumų apsauga

50.  ragina užtikrinti didesnį Europos Sąjungos nuoseklumą mažumų apsaugos srityje; tvirtai tiki, kad visos valstybės narės ir šalys kandidatės turėtų laikytis tų pačių principų ir kriterijų, kad būtų išvengta dvigubų standartų taikymo; todėl ragina sukurti veiksmingą šalių kandidačių ir ES valstybių narių pagarbos visoms mažumų pagrindinėms teisėms stebėsenos ir užtikrinimo mechanizmą;

51.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi būti erdvė, kurioje visų pirma gerbiama etninė, kultūros ir kalbų įvairovė; ragina ES institucijas parengti išsamią ES tautinių, etninių ir kalbinių mažumų apsaugos sistemą siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į jas ir atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius teisinius standartus bei žinomą gerąją patirtį ir ragina valstybes nares užtikrinti tikrą šių mažumų lygybę, visų pirma kalbant apie kalbą, švietimą ir kultūrą; ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo ir neįgyvendino Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, tai padaryti; taip pat primena, kad reikia įgyvendinti ESBO suformuluotus principus;

52.  smerkia visų formų diskriminaciją dėl kalbos ir ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo ir neįgyvendino Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijos, tai padaryti; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis visų reikiamų priemonių siekiant kovoti su neproporcingo administravimo ar teisės aktų kliūtimis, kenkiančiomis kalbų įvairovei Europos arba nacionaliniu lygmeniu;

53.  pabrėžia, kad žmogaus orumo, lygybės prieš įstatymą ir diskriminacijos bet kokiu pagrindu draudimo principai yra teisinės valstybės pagrindas; ragina valstybes nares parengti nacionalinės teisės aktų sistemą, pagal kurią būtų draudžiama bet kokio pobūdžio diskriminacija ir užtikrinamas veiksmingas galiojančios ES teisės sistemos įgyvendinimas;

Romų padėtis

54.  apgailestauja dėl Europos Sąjungoje vis didesnio nusistatymo prieš romus ir yra susirūpinęs dėl romų padėties ES ir gausių persekiojimo, smurto, smerkimo, diskriminacijos bei neteisėto išsiuntimo atvejų, kuriais pažeidžiamos pagrindinės teisės ir Europos Sąjungos teisė; ragina Komisiją imtis veiksmų prieš tas valstybes nares, kurios leidžia institucinę diskriminaciją arba atskyrimą; dar kartą ragina valstybes nares veiksmingai įgyvendinti strategijas, kuriomis siekiama didinti faktinę įtrauktį, ir labiau imtis atitinkamų veiksmų siekiant skatinti integraciją, visų pirma pagrindinių teisių, šveitimo, užimtumo, būstų ir sveikatos apsaugos srityse, taip pat kovoti su smurtu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir romų diskriminacija, kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacijoje dėl veiksmingo romų integravimo priemonių valstybėse narėse;

55.  pabrėžia, kad svarbu tinkamai įgyvendinti nacionalines romų integravimo strategijas, kuriant integruotas politikos priemones, įtraukiant vietos valdžios institucijas, NVO ir romų bendruomenes į nuolatinį dialogą; ragina Komisiją numatyti stebėseną ir geresnį koordinavimą įgyvendinant veiksmų planus ir nacionalines strategijas; ragina valstybes nares bendradarbiauti su romų tautybės asmenų atstovais valdant, stebint ir vertinant jų bendruomenėms poveikio turinčius projektus, naudojant turimas lėšas, įskaitant ES lėšas, tuo pat metu atidžiai stebint, ar gerbiamos pagrindinės romų teisės, įskaitant teisę laisvai judėti, įtvirtintą Direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje;

56.  apgailestauja dėl esamos romų diskriminacijos nacionalinėse švietimo sistemose ir darbo rinkoje; pabrėžia didėjantį romų moterų ir vaikų, pažeidžiamumą, ypač todėl, kad pagrindinės jų teisės pažeidžiamos daug kartų ir vienu metu; pakartoja, kad svarbu apsaugoti ir propaguoti lygias romų vaikų galimybes užsitikrinti visas teises;

57.  primygtinai ragina valstybes nares priimti būtinus teisės aktų pakeitimus dėl sterilizacijos ir remiantis EŽTT praktika išmokėti finansines kompensacijas romų tautybės moterims ir psichikos negalią turinčioms moterims, tapusioms priverstinės sterilizacijos aukomis;

Smurtas prieš moteris ir moterų bei vyrų lygybė

58.  ragina ES ir valstybes nares kovoti su visų formų smurtu ir moterų diskriminacija bei traukti baudžiamojon atsakomybėn už juos; ragina valstybes nares visų pirma duoti veiksmingą atkirtį smurto šeimoje ir visų formų seksualinio išnaudojimo, įskaitant pabėgėlių ir vaikų migrantų išnaudojimą, pasekmėms;

59.  reiškia susirūpinimą dėl smurto prieš moteris ES masto ir formų, kaip išdėstyta FRA visos ES apžvalgoje, kurioje teigiama, kad kas trečia 15 metų amžiaus sulaukusi moteris patyrė fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, manoma, kad ES per vienus metus 3,7 mln. moterų patyrė seksualinį smurtą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti galiojančius teisės aktus ir kovai su smurtu prieš moteris skirti prioritetą, nes smurtas dėl lyties neturėtų būti toleruojamas; ragina Komisiją skatinti Stambulo konvencijos ratifikavimą nacionaliniu lygmeniu ir kuo greičiau pradėti ES prisijungimo prie šios konvencijos procedūrą; pabrėžia, kad neatidėliojamas visų valstybių narių prisijungimas prie Stambulo konvencijos padėtų kurti integruotą politiką ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kovos su visų formų smurto prieš moteris, įskaitant seksualinį priekabiavimą internete ir ne internete, srityje;

60.  ragina valstybes nares kurti centrų, kuriuose būtų teikiama parama ir pastogė prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukomis tapusioms moterims, tinklus ir užtikrinti, kad jos gautų psichologinę, medicininę, socialinę ir teisinę pagalbą ir būtų skatinamos ieškoti pastovios darbo vietos ir gauti kartu suteikiamas teises;

61.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ir toliau žalojami moterų lyties organai ir tai yra sunkaus smurto prieš moteris ir mergaites forma ir nepriimtinas pasikėsinimas į jų teisę į fizinę neliečiamybę; primygtinai ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares labai atidžiai stebėti tokius veiksmus savo teritorijoje, kad jie kuo greičiau būtų sustabdyti; ypač ragina valstybes nares patvirtinti griežtą ir atgrasantį būdą apmokant su migrantais dirbančius darbuotojus ir sistemingai bei veiksmingai traukiant baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiant lyties organų žalotojus, nes šie veiksmai turi būti visiškai netoleruojami; primygtinai teigia, kad tai turi būti vykdoma kartu su informuotumo didinimo kampanijomis, skirtomis atitinkamoms grupėms; palankiai vertina tai, kad pagal ES teisės aktus dėl prieglobsčio lyties organų žalojimų aukos laikomos pažeidžiamais asmenimis ir kad lyties organų žalojimas yra vienas iš kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį;

62.  ragina Komisiją užtikrinti duomenų apie smurto prieš moteris paplitimą ir pobūdį, kuriais grindžiama tvirta smurto prevencijos ir aukų poreikių patenkinimo politika, rinkimo tęstinumą, taip pat įvertinti ES aukų teisių direktyvos (2012/29/ES) įgyvendinimą ir rengti informuotumo apie kovą su seksualiniu priekabiavimu didinimo kampanijas; mano, kad duomenys turėtų būti renkami remiantis FRA atliktu pirmu visos ES tyrimu ir vykdant ES Komisijos (įskaitant Eurostatą), FRA ir Europos lyčių lygybės instituto bendradarbiavimą; pakartoja Komisijai savo prašymą, išsakytą 2014 m. vasario 25 d. rezoliucijoje dėl kovos su smurtu prieš moteris, kurioje išdėstytos rekomendacijos Komisijai pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų nustatytos priemonės, skirtos valstybių narių veiksmams smurto prieš moteris ir mergaites, taip pat moterų lytinų organų žalojimo, prevencijos srityje propaguoti ir skatinti; ir ragina Komisiją 2016 m. paskelbti ES kovos su smurtu prieš moteris ir mergaites metais;

63.  ragina ES ir valstybes nares kovoti su visų formų smurtu prieš moteris ir traukti už jį baudžiamojon atsakomybėn; ragina Komisiją pasiūlyti teisėkūros iniciatyvą, kuria būtų siekiama ES uždrausti smurtą prieš moteris;

64.  ragina Komisiją ugdyti visuomenės suvokimą, jog reikia skatinti pagarbos ir tolerancijos kultūrą, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai moterų diskriminacijai; be to, ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos nacionalinės strategijos dėl pagarbos moterų lytinei ir reprodukcinei sveikatai ir su ja susijusioms teisėms, taip pat dėl šių teisių apsaugos; kadangi sveikata – pagrindinė žmogaus teisė, nepaprastai svarbi norint naudotis kitomis žmogaus teisėmis, primygtinai tvirtina, kad Sąjunga turėtų dalyvauti skatinant informavimą ir geriausią praktiką šiuo klausimu;

65.  yra sunerimęs dėl nepakankamo atstovavimo moterims sprendimų priėmimo procesuose, įmonėse, jų direktorių valdybose, mokslo ir politikos srityse tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (didelėse įmonėse, nacionaliniuose ir Europos Parlamento rinkimuose), ypač vietos lygmeniu; ragina remti profesinio tobulėjimo siekiančias moteris ir jų pastangas eiti vykdomąsias pareigas ir ragina ES institucijas labiau atsižvelgti į duomenis, iš kurių matyti, kad Europos Sąjungoje moterys sudaro tik 17,8 proc. didžiųjų biržinių bendrovių valdybos narių;

66.  ragina Tarybą nebeblokuoti direktyvos dėl motinystės atostogų, kadangi šiuo teisės aktu bus užtikrinta veiksminga ir faktinė lyčių lygybė, taip pat suderintos teisės nuostatos ES lygmeniu;

67.  atkreipia dėmesį į tai, kad moterys sudaro daugiau nei pusę asmenų, įgijusių trečios pakopos studijų diplomą, tačiau šios proporcijos nematyti darbo rinkose, ypač kalbant apie pareigas, susijusias su sprendimų priėmimu; todėl ragina valstybes nares imtis visų priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą darbo rinkoje ir padėti moterims gauti vadovų postus, visų pirma kiek galima greičiau susitarti dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių; apgailestauja dėl to, kad ES vyrams ir moterims dirbant tą patį darbą moterų pajamos vis dar vidutiniškai 16 proc. mažesnės nei vyrų; ragina ES toliau bendradarbiauti užtikrinant moterų ir vyrų lygybę gaunant darbo užmokestį, kaip nustatyta SESV 157 straipsnyje, pensijas ir dalyvaujant darbo rinkoje, taip pat užimant vadovaujančius postus; mano, kad šie veiksmai turėtų padėti kovoti su skurdu ir užtikrinti, kad Europa visiškai pasinaudotų visais savo talentais; apgailestauja dėl to, kad moterų nedarbo lygis vis dar gerokai aukštesnis nei vyrų ir pabrėžia, kad moterų finansinė nepriklausomybė turi būti vienas iš kovos su skurdu aspektų;

68.  ragina Komisiją atidžiau stebėti, ar pagal ES teisės aktus laikomasi lyčių lygybės principo; ragina valstybes nares vykdyti panašią savo nacionalinių teisės aktų analizę;

69.  pripažįsta, kad lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra pagrindinės vertybės ir esminis žmogaus orumo, lyčių lygybės ir apsisprendimo elementas; primygtinai ragina Komisiją į kitą ES sveikatos strategiją įtraukti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises kaip pagrindines žmogaus teises, siekiant užtikrinti ES vidaus ir išorės pagrindinių teisių politikos darną, kaip 2015 m. kovo 10 d. ragino Parlamentas;

70.  pripažįsta, kad atsisakant atlikti gyvybei gelbėti būtiną abortą, rimtai pažeidžiamos pagrindinės teisės;

71.  ragina valstybes nares bendradarbiaujant su Komisija pripažinti teisę gauti saugių ir šiuolaikiškų kontraceptinių priemonių ir užtikrinti lytinį švietimą mokyklose; ragina Komisiją papildyti nacionalines politikos priemones siekiant pagerinti visuomenės sveikatą, tuo pačiu išsamiai informuojant Europos Parlamentą;

Vaikų teisės

72.  griežtai smerkia bet kokios formos smurtą prieš vaikus ir netinkamą elgesį su jais; ragina valstybes nares, kurios yra Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos šalys narės, imtis atitinkamų priemonių, kad vaikai būtų apsaugoti nuo visų formų fizinio ir psichinio smurto, įskaitant fizinę ar seksualinę prievartą, priverstines santuokas, vaikų darbą ir seksualinį išnaudojimą;

73.  griežtai smerkia vaikų seksualinį išnaudojimą, ypač vis plintantį vaikų pornografijos internete reiškinį; primygtinai ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares suvienyti pastangas kovojant su šiais sunkiais vaikų teisių pažeidimais ir tinkamai atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas, išdėstytas 2015 m. kovo 11 d. rezoliucijoje dėl seksualinės prievartos prieš vaikus internete(33); pakartoja savo raginimą toms valstybėms narėms, kurios dar neperkėlė direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, ją perkelti; be to, ragina ES ir tas valstybes nares, kurios dar neratifikavo Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos, ją ratifikuoti;

74.  ragina valstybes nares įgyvendinti Direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, taip pat stiprinti teisėsaugos institucijų teisinius gebėjimus, technines galimybes ir didinti jų finansinius išteklius, kad jos galėtų daugiau bendradarbiauti – taip pat ir su Europolu – siekiant veiksmingiau tirti ir ardyti vaikus seksualiai išnaudojančių nusikaltėlių tinklus, prioritetą teikiant į juos įtrauktų vaikų teisėms ir saugumui;

75.  pabrėžia specialistų, dirbančių su vaikais, pavyzdžiui, mokytojų, jaunimo darbuotojų ir pediatrų, vaidmens svarbą nustatant psichologinio bei fizinio smurto prieš vaikus, taip pat priekabiavimo elektroninėje erdvėje, požymius; šiuo tikslu ragina valstybes nares užtikrinti šių profesionalų informuotumo didinimą, mokymų jiems teikimą; taip pat ragina valstybes nares kurti karštąsias linijas, kuriomis vaikai galėtų pranešti apie visus netinkamo elgesio, seksualinės prievartos, bauginimo ar persekiojimo atvejus;

76.  mano, kad vaikų asmens duomenys internete turi būti tinkamai saugomi ir kad vaikus būtina jiems suprantamai informuoti apie asmens duomenų naudojimo internete pavojus ir pasekmes; ragina valstybes nares pradėti vykdyti informavimo kampanijas mokyklose; pabrėžia, kad vaikų internetinis profiliavimas turėtų būti draudžiamas;

77.  smerkia visų formų vaikų diskriminaciją ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis bendrų veiksmų siekiant panaikinti vaikų diskriminaciją; visų pirma ragina valstybes nares ir Komisiją aiškų prioritetą vaikams teikti planuojant ir įgyvendinant regioninę ir sanglaudos politiką;

78.  ragina valstybes nares užtikrinti visų vaikų, nepriklausomai nuo to, ar jie įtariamieji, kaltinamieji, aukos ar bylos šalys, veiksmingą teisę kreiptis į teismą; patvirtina, kad svarbu stiprinti procedūrines vaikų apsaugos priemones baudžiamosiose bylose, ypač atsižvelgiant į vykstančias diskusijas dėl direktyvos dėl specialių procesinių garantijų baudžiamosiose bylose įtariamiems ar kaltinamiems vaikams;

79.  reiškia susirūpinimą dėl padidėjusio tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad labai svarbus Europos Parlamento tarpininko tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais vaidmuo; pabrėžia, kad svarbu laikytis bendro ES metodo ieškant dingusių vaikų Europos Sąjungoje; ragina valstybes nares užtikrinti didesnį policijos ir teisminį bendradarbiavimą tarpvalstybinėse dingusių vaikų bylose ir kurti karštąsias dingusių vaikų paieškos linijas;

80.  primena, kad priimant bet kokią politikos priemonę, susijusią su vaikais, būtina visų pirma atsižvelgti į Chartijos 24 straipsnyje nurodytus vaiko interesus; primena, kad teisė į švietimą numatyta Chartijoje ir kad švietimas būtinas ne tik siekiant vaiko gerovės ir asmeninio vystymosi, bet ir visuomenės ateities; mano, kad vaikų iš mažas pajamas gaunančių šeimų švietimas yra būtina prielaida, sudaranti galimybę vaikams ištrūkti iš skurdo; todėl ragina valstybes nares skatinti kokybišką švietimą visiems;

81.  pabrėžia, kad ES piliečių vaikų interesai ir teisės turėtų būti tinkamai ginami ne tik Sąjungoje, bet ir už jos ribų, ir ragina atitinkamai stiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančių Šiaurės šalių institucijomis, atsakingomis už vaikų gerovę; mano, kad visos ES partnerės (įskaitant Europos ekonominės erdvės nares) turėtų ratifikuoti 1996 m. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje;

82.  pripažįsta, kad finansų ir ekonomikos krizė padarė didelį neigiamą poveikį vaiko teisių įgyvendinimui ir vaikų gerovei; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi ir veiksmingai įgyvendinti Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“, taip pat taikyti integruotas strategijas, kuriomis remiama galimybė gauti tinkamus išteklius, įperkamas ir kokybiškas paslaugas ir skatinamas vaikų dalyvavimas priimant jiems poveikį turinčius sprendimus; ragina Komisiją imtis tolesnių rekomendacijos įgyvendinimo stebėsenos priemonių;

83.  prašo Komisijos pateikti plataus užmojo ir išsamią darbotvarkę, kuri 2015 m. pakeistų ES darbotvarkę dėl vaiko teisių; ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą vaiko teisių aspekto integravimą į visus ES pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, visų sričių politiką ir visus finansinius sprendimus; ragina Komisiją kasmet teikti ataskaitą dėl pažangos, padarytos užtikrinant vaiko teises ir visapusiškai įgyvendinant ES acquis vaiko teisių klausimu; ragina Komisiją užtikrinti, kad vaiko teisių koordinatoriaus įgaliojimai ir ištekliai tinkamai atspindėtų ES įsipareigojimą sistemingai ir veiksmingai integruoti vaiko teisių aspektą; ragina Komisiją patvirtinti paskelbtas ES gaires dėl integruotų vaiko apsaugos sistemų;

84.  palankiai vertina tendenciją valstybėse narėse priverstines santuokas laikyti baudžiamuoju nusikaltimu; ragina valstybes nares atidžiai stebėti su vaikais dirbančius darbuotojus, pavyzdžiui, mokytojus ir jaunimo darbuotojus, teikti jiems mokymus ir didinti jų informuotumą siekiant, kad jie gebėtų nustatyti vaikus, kuriems kyla pavojus, kad jie gali būti pagrobti į savo kilmės šalį norint juos sutuokti per prievartą;

LGBTI asmenų teisės

85.  itin griežtai smerkia įstatymų ir politikos, kuriais apribojamos lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų pagrindinės teisės, paskatintą šių asmenų diskriminaciją ir smurtą prieš juos ES teritorijoje; ragina Komisiją ir valstybes nares priimti teisės aktus ir politikos priemones, kuriais būtų kovojama su homofobija ir transfobija; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją parengti ES lygmens lygybės dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų planą arba strategiją, kurių ne kartą prašė Parlamentas ir kuriuos per paskirtųjų Komisijos narių svarstymą pažadėjo Komisijos narė V. Jurová; atsižvelgdamas į tai primena 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano, tačiau pabrėžia, kad rengiant tokią išsamią politiką turi būti paisoma Europos Sąjungos, jos agentūrų ir valstybių narių kompetencijos sričių;

86.  mano, kad pagrindines LGBTI asmenų teises būtų galima geriau užtikrinti, jeigu jie turėtų galimybę pasirinkti teisinį režimą, pavyzdžiui, sugyvenimą, registruotą partnerystę ar santuoką; palankiai vertina tai, kad 19 valstybių narių šiuo metu tokias galimybes siūlo, ir ragina kitas valstybes nares apsvarstyti galimybę padaryti tą patį; be to pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl plataus užmojo reglamento, pagal kurį būtų užtikrinamas civilinės būklės aktų, įskaitant lyties teisinio pripažinimo, santuokos ir registruotos partnerystės liudijimus, ir jų teisinių pasekmių tarpusavio pripažinimas siekiant sumažinti diskriminacines teisines ir administracines kliūtis, su kuriomis susiduria piliečiai, įgyvendindami teisę laisvai judėti;

87.  ragina valstybes nares atidžiai stebėti ir griežtai taikyti nuobaudas valstybės tarnautojams, kurie viešai įžeidinėja arba smerkia LGBTI asmenis;

88.  ragina ES valstybes nares remti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų pastangas siekiant patvirtinti įvairovės ir nediskriminacinę politiką LGBTI asmenų atžvilgiu;

89.  mano, kad valstybių narių valdžios institucijos turėtų supaprastinti procedūras, pagal kurias lytį pakeitusių asmenų nauja tapatybė galėtų būti pripažinta oficialiuose dokumentuose; pakartoja, kad smerkia bet kokią teisinę pripažinimo procedūrą, pagal kurią privaloma translyčių asmenų sterilizacija;

90.  apgailestauja dėl to, kad daugelyje valstybių narių translyčiai asmenys vis dar laikomi psichiškai nesveikais ir ragina valstybes nares atnaujinti psichinės sveikatos katalogus, tuo pačiu užtikrinant, kad visi translyčiai asmenys galėtų naudotis reikiamu gydymu;

91.   palankiai vertina Komisijos iniciatyvą siekti, kad atliekant Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės ligų klasifikacijos persvarstymą iš jos būtų išbrauktos translytės asmenybės; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią tam, kad į Tarptautinę ligų klasifikaciją būtų įtraukti vaikystės lyčių nuokrypiai;

92.  labai apgailestauja dėl to, kad labai paplitusios skirtalyčių kūdikių genitalijų korekcijos operacijos, nors mediciniškai jų nereikia; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Maltos 2015 m. balandžio mėn. Lytinės tapatybės, lytinės raiškos ir seksualinių ypatybių įstatymą, pagal kurį draudžiamos skirtalyčių kūdikių operacijos ir įtvirtinamas skirtalyčių asmenų teisės apsispręsti principas, ir ragina kitas valstybes pasekti Maltos pavyzdžiu;

Neįgaliųjų teisės

93.  smerkia iki šiol neįgaliųjų vis dar patiriamą diskriminaciją ir atskirtį; ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas įgyvendinti Europos strategiją dėl negalios ir atitinkamai stebėti bei taikyti atitinkamus ES teisės aktus; ragina Komisiją atsižvelgiant į tai vėl pateikti teisėkūros iniciatyvą dėl prieinamumo akto, kad jis būtų kompleksinė priemonė, pagal kurią galima būtų padidinti neįgaliesiems asmenims taikomą apsaugą ir užtikrinti ES politikos priemonių suderinamumą šiuo klausimu; taip pat ragina Komisiją siekti kuo didesnės Europos strategijos dėl negalios ir JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims bei JT vaiko teisių konvencijos nuostatų sąveikos siekiant užtikrinti, kad pripažintos teisės būtų iš esmės gerbiamos ir veiksmingai užtikrinamos, taip pat suderinant ir įgyvendinant teisės aktų sistemą ir nuoseklius kultūrinius bei politinius veiksmus;

94.  ragina Komisiją patarti valstybėms narėms, kaip kuo geriau išnaudoti ES fondus nenusižengiant ES įsipareigojimams pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, remti NVO bei kitas organizacijas ir artimai su jomis bendradarbiauti siekiant užtikrinti tinkamą konvencijos įgyvendinimą; ragina ES ir valstybes nares didinti neįgaliųjų, taip pat žmonių, turinčių psichosocialinę negalią, galimybes įsidarbinti ir mokytis, padėti jiems gyventi savarankiškai ir remti deinstitucionalizavimo programas, kaip nustatyta Chartijos 26 straipsnyje;

95.  pabrėžia, kad reikia gerbti neįgaliųjų teisę į politinį dalyvavimą rinkimuose; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją rengiant ataskaitą apie Tarybos direktyvų 93/109/EB ir 94/80/EB, kuriose nustatoma teisė balsuoti ir būti kandidatu rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių rinkimuose, įgyvendinimą taip pat įvertinti, ar jos atitinka JT neįgaliųjų teisių konvenciją; apgailestauja dėl to, kad ES daug neįgaliųjų, netekusių veiksnumo, taip pat neteko teisės balsuoti; todėl ragina valstybes nares iš dalies pakeisti savo teisės aktus siekiant, kad nebūtų sistemiškai atimama neįgaliųjų, netekusių veiksnumo, teisė balsuoti, o kiekvieną atvejį įvertinti atskirai ir neįgaliesiems teikti pagalbą, susijusią su balsavimo procedūromis;

96.  ragina Komisiją įvertinti Europos teisės aktų suderinamumą su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimais ir atliekant bet kokio būsimo pasiūlymo poveikio vertinimą įvertinti jį atsižvelgiant į šią konvenciją;

97.  smerkia fizinės ir farmakologinės prievartos naudojimą psichikos sutrikimų atvejais ir ragina ES ir valstybes nares priimti socialinės integracijos politikos priemones;

98.  apgailestauja dėl to, kad neįgalieji vis dar susiduria su kliūtimis siekdami prieigos prie Sąjungos prekių ir paslaugų rinkos; mano, kad šios kliūtys dėl savo pobūdžio apriboja jų dalyvavimą visuomenėje ir yra pagrindinių teisių, kurias jie visų pirma gauna dėl ES pilietybės, pažeidimas; ragina Komisiją nedelsiant siekti pažangos užtikrinant prieigą Europos Sąjungoje, kad būtų galima nedelsiant priimti teisėkūros procedūra priimamą aktą;

99.  ragina ES institucijas ir valstybes nares įtraukti neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas priimant sprendimus savo kompetencijos srityse, atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 4 straipsnio 3 dalį;

100.  ragina ES valstybes nares ir institucijas užtikrinti, kad apie galimybes dalyvauti konsultacijų procese būtų aiškiai ir plačiai paskelbiama, naudojantis prieinamomis komunikacijos priemonėmis, būtų leidžiama jose dalyvauti naudojantis kitais formatais, pavyzdžiui, L. Brailio raštu ar lengvai skaitomu raštu, ir kad viešieji klausymai bei posėdžiai, kuriuose diskutuojama dėl pasiūlytų teisės aktų ir politikos priemonių, būtų prieinami;

101.  ragina Komisiją suderinti duomenų apie negalią rinkimą visuose ES socialiniuose tyrimuose, kaip reikalaujama Neįgaliųjų teisių konvencijos 31 straipsnyje; pabrėžia, kad renkant šiuos duomenis reikėtų naudotis metodais, kurie apimtų visus neįgaliuosius, įskaitant turinčius sunkesnę negalią ir gyvenančius specialiose įstaigose;

Diskriminacija dėl amžiaus

102.  apgailestauja dėl to, kad vyresni žmonės kiekvieną dieną susiduria su diskriminacija ir pagrindinių teisių, visų pirma, teisių gauti tinkamas pajamas, darbą, sveikatos priežiūrą ir reikiamas prekes bei paslaugas, pažeidimais; primena Pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnį, kuriame skelbiamos pagyvenusių žmonių teisės gyventi oriai ir nepriklausomai ir dalyvauti socialiniame bei kultūriniame gyvenime; ragina Komisiją parengti demografinių pokyčių strategiją, pagal kurią būtų įgyvendinamas Pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnis;

103.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybėse narėse plačiai paplitęs blogas elgesys su vyresnio amžiaus žmonėmis, jų nepriežiūra ir išnaudojimas; ragina valstybes nares patvirtinti priemones, skirtas kovoti su netinkamu elgesiu pagyvenusių žmonių atžvilgiu bei visų formų smurtu prieš juos ir jų nepriklausomumui skatinti remiant būsto renovaciją ir galimybes jį gauti; primena, kad pagyvenusios moterys dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, o vėliau dėl pensijų skirtumo, dažniau gyvena žemiau skurdo ribos;

104.  ragina valstybes nares užtikrinti jaunesnių darbuotojų, ypač nukentėjusių nuo ekonomikos krizės, integravimą į darbo rinką, taip pat organizuojant ir suteikiant mokymus, kuriais siekiama jaunimo socialinės gerovės augimo;

105.  ragina gerbti žmogaus orumą gyvenimo pabaigoje, visų pirma užtikrinti, kad asmenų sprendimai dėl jų gyvybę palaikančių priemonių naudojimo būtų pripažįstami ir gerbiami;

106.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybėms narėms mažinant viešąsias išlaidas ir pensijas didele dalimi prisidedama prie pagyvenusių žmonių skurdo, nes sumažinamos jų disponuojamosios pajamos, pabloginamos jų gyvenimo sąlygos ir sukuriama nelygybė paslaugų kainos prieinamumo požiūriu, taip pat dėl to vis daugiau pagyvenusių žmonių gauna tik šiek tiek skurdo ribą viršijančias pajamas;

Neapykantos nusikaltimai ir neapykantą kurstanti kalba

107.  apgailestauja dėl kiekvieną dieną ES vykdomų neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų, padaromų dėl rasizmo, ksenofobijos, religinės netolerancijos ar nusistatymo prieš asmenis dėl jų negalios, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės; ragina valstybes nares saugoti pagrindines teises ir skatinti įvairių bendruomenių savo teritorijoje tarpusavio supratimą, pripažinimą ir toleranciją; ragina ES nustatant kovos su diskriminacija ir teisingumo srities politikos priemones pirmenybę teikti kovai su neapykantos nusikaltimais; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti kovą su neapykantos nusikaltimais ir diskriminacinėmis nuostatomis bei elgesiu parengiant visapusišką strategiją dėl kovos su neapykantos nusikaltimais, smurtu dėl neapykantos ir diskriminacija;

108.  yra susirūpinęs, kad internete vis dažniau pasitaiko neapykantą kurstančių kalbų ir ragina valstybes nares įdiegti paprastą procedūrą, pagal kurią visuomenės nariai galėtų pranešti apie neapykantą kurstančios medžiagos pasirodymą internete;

109.  reiškia susirūpinimą dėl baudžiamųjų tyrimų ir nuosprendžių, susijusių su neapykantos nusikaltimais valstybėse narėse; ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių siekiant paskatinti pranešimą apie tokius nusikaltimus, taip pat užtikrinant tinkamą apsaugą nuo jų, kaip matyti iš FRA plataus masto tyrimų rezultatų, nusikaltimų aukos nėra linkusios apie juos pranešti policijai;

110.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad kelios valstybės narės tinkamai neperkėlė Pagrindų sprendimo 2008/913/TVR nuostatų, ir ragina valstybes nares į nacionalinę teisę visiškai perkelti bei įgyvendinti ES standartus, užtikrinti nacionalinių teisės aktų, pagal kuriuos baudžiama už visų formų neapykantos nusikaltimus, neapykantos kurstymą ir priekabiavimą, taikymą ir sistemingai traukti baudžiamojon atsakomybėn už šias nusikalstamas veikas; ragina Komisiją stebėti, ar tinkamai pamatinis sprendimas perkeliamas į nacionalinę teisę, ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš tas valstybes nares, kurios šio sprendimo į nacionalinę teisę neperkėlė; be to, ragina persvarstyti pamatinį sprendimą siekiant į jį visapusiškai įtraukti visas neapykantos nusikaltimų ir nusikalstamų veikų, padarytų dėl neapykantos arba diskriminacinių motyvų formas ir aiškiai apibrėžti nuoseklius tyrimų ir persekiojimo standartus;

111.  ragina Komisiją remti teisėsaugos darbuotojų ir teisminių institucijų bei atitinkamų ES agentūrų mokymo programas siekiant panaikinti diskriminacinę praktiką ir neapykantos nusikaltimus bei užkirsti jiems kelią; ragina valstybes nares už tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą atsakingoms įstaigoms suteikti praktines priemones ir išugdyti jų gebėjimus, kad jos sugebėtų nustatyti pamatiniame sprendime numatytas nusikalstamas veikas ir imtis dėl jų priemonių bei bendradarbiauti ir bendrauti su aukomis;

112.  su nerimu stebi politinių partijų, kurios savo politines programas remia asmenų atskirtimi dėl jų etninės kilmės, seksualinės orientacijos ir religijos, kilimą;

113.  yra labai susirūpinęs dėl vis dažnesnio rasistinių ir ksenofobijos veiksmų ir juos kurstančių kalbų menkinimo; šiuos veiksmus ir kalbas skleidžia vis labiau viešojoje sferoje matomos rasistinės ir ksenofobų grupės – kai kurios iš jų jau įgijo ar bando įgyti politinės partijos statusą;

114.  reiškia gilų susirūpinimą dėl politinių partijų, kurios naudojasi dabartine ekonomine ir socialine krize, norėdamos pateisinti savo rasistines, ksenofobines ir antiislamiškas nuostatas, plitimo;

115.  griežtai smerkia sukarintų grupių, kartais tiesiogiai susijusių su kuria nors politine partija, vykdomą mažumų, ypač romų ir migrantų, bauginimą ir persekiojimą; ragina valstybes nares uždrausti tokius veiksmus ir už juos bausti;

Benamiai

116.  reiškia susirūpinimą dėl žmonių, kurie prarado savo būstą dėl ekonominės krizės, skaičiaus; mano, kad benamiai privalo būti išlaikomi integruoti į visuomenę ir kad reikia kovoti su jų atskirtimi ir marginalizacija; taigi ragina valstybes nares patvirtinti šiems žmonėms padėti skirtą ambicingą politiką; pabrėžia, kad benamiai yra pažeidžiami žmonės, ir primena savo raginimą valstybėms narėms nelaikyti jų nusikaltėliais; ragina valstybes nares panaikinti visus įstatymus ar atsisakyti politikos, pagal kuriuos jie tokiais laikomi; ragina valstybes nares parengti nacionalines kovos su benamių reiškiniu savo teritorijose strategijas; prašo Komisijos remti valstybių narių pastangas kovoti su benamyste sudarant palankesnes sąlygas keistis geriausios patirties pavyzdžiais ir rinkti tikslius duomenis; ragina Komisiją stebėti dėl benamystės atsirandančius žmogaus teisių pažeidimus valstybėse narėse; pabrėžia, kad neturtingiausių visuomenės asmenų teisė į paramą aprūpinant būstu nustatyta Pagrindinių teisių chartijoje;

Migrantų ir tarptautinės apsaugos prašytojų teisės

117.  smerkia tai, kad daug prieglobsčio prašytojų ir migrantų, norinčių patekti į Europos Sąjungą, toliau žūsta Viduržemio jūroje, ir taip pat smerkia neteisėtai gabenančių žmones ir vykdančių prekybą žmonėmis asmenų vaidmenį; pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turėtų imtis energingų ir privalomų priemonių, siekdamos užkirsti kelią naujoms tragedijoms jūroje; ragina ES ir valstybes nares ES migracijos politikos pagrindu laikyti solidarumą ir pagarbą pagrindinėms migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisėms, visų pirma:

118.  ragina Sąjungą ir valstybes nares priimti reikalingus teisės aktus, kad būtų įgyvendintas solidarumo principas, kaip numatyta SESV 80 straipsnyje;

119.  griežtai smerkia ES sienų apsaugos užtikrinimą, kai netgi statomos tvoros ir sienos apjuosiamos spygliuota viela, ir tai, kad trūksta legalių patekimo į Europos Sąjungą būdų, todėl daug prieglobsčio prašytojų ir migrantų priversti naudoti vis pavojingesnius būdus ir pasitikėti neteisėtai gabenančių žmones asmenimis ir prekiautojais žmonėmis;

120.  ragina paisyti pagrindinių teisių sienų kontrolės srityje ir pabrėžia, kad Parlamentas turi vykdyti FRONTEX operacijų demokratinę priežiūrą;

121.  ragina laikinai nutraukti visą pagal ES teisę ar FRONTEX įgaliojimus vykdomą veiklą, kuri, kaip nustatyta, pažeidžia pagrindines teises;

122.  pabrėžia, kad Dublino reglamentas daro neigiamą poveikį veiksmingai prieigai prie tarptautinės apsaugos, kai nėra tikros bendros Europos prieglobsčio sistemos, ypač atsižvelgiant į ES Teisingumo Teismo ir EŽTT praktiką; smerkia tai, kad persvarsčius šį reglamentą nebuvo sustabdytas jo taikymas arba bent jau panaikinta grąžinimo į pirmąją atvykimo į ES šalį nuostata, taip pat tai, kad Komisija ir valstybės narės nesiėmė veiksmų, ieškodamos valstybių narių solidarumu paremtos alternatyvos;

123.  ragina valstybes nares ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos;

124.  smerkia tai, kad neteisėtai ir nesirenkant sulaikomi visi nelegalūs migrantai, įskaitant prieglobsčio prašytojus, nelydimus nepilnamečius ir asmenis be pilietybės; ragina valstybes nares laikytis grąžinimo direktyvos nuostatų, įskaitant teisės į orumą ir vaiko intereso principo laikymąsi, taip pat tarptautinės bei ES teisės; primena, kad migrantų sulaikymas turi būti naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė ir ragina valstybes nares taikyti alternatyvias priemones; smerkia siaubingas sulaikymo sąlygas kai kuriose valstybėse narėse ir primygtinai ragina Komisiją nedelsiant spręsti problemas; pakartoja, kad būtina užtikrinti, jog nelegalūs migrantai galėtų naudotis teise į veiksmingą teisių gynimą teisme tais atvejais, kai pažeidžiamos jų teisės;

125.  ragina valstybes nares ir Komisiją imtis reikiamų priemonių, kad būtų suteikiama informacija apie migrantų ir prieglobsčio prašytojų sulaikymą daugelyje valstybių narių ir užtikrinamas šios srities skaidrumas, ir ragina Komisiją siūlyti persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 862/2007 siekiant, kad jis apimtų sulaikymo sistemų ir įrangos veikimo statistinius duomenis;

126.  pabrėžia, kokia svarbi visų formų laisvės atėmimo demokratinė kontrolė pagal imigracijos ir prieglobsčio teisės aktus; ragina Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų narius nuolat lankytis migrantų ir prieglobsčio prašytojų priėmimo ir sulaikymo centruose ir ragina valstybes nares ir Komisiją palengvinti NVO ir žurnalistų patekimą į šiuos centrus;

127.  ragina atidžiau stebėti migrantų priėmimo ir sulaikymo centrus, elgesį su migrantais ir valstybių narių taikomas prieglobsčio suteikimo procedūras; yra susirūpinęs dėl skuboto grąžinimo procedūrų taikymo ir dėl smurto atvejų įvairiose probleminėse Pietų Europos vietose, dėl kurių Komisija, siekdama apsaugoti teisinės valstybės principus, nedelsdama turi pradėti politinį dialogą su tokią praktiką taikančiomis šalimis;

128.  ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares nustatyti konkrečias priemones ir geriausią praktiką, kuria siekiama skatinti vienodą požiūrį ir socialinę įtrauktį, kad būtų pagerinta migrantų integracija į visuomenę; atsižvelgdamas į tai primena, jog itin svarbu kovoti su neigiamais stereotipais ir klaidingos informacijos apie migrantus skleidimu keliant priešingas idėjas, visų pirma mokyklose ir orientuojantis į jaunus žmones, kad būtų padidintas teigiamas migracijos poveikis;

129.  mano, kad migrantų vaikai yra ypatingai pažeidžiami, ypač kai jie yra nelydimi; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti Parlamento 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl nelydimų nepilnamečių padėties ES; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti teisės aktų dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos rinkinį siekiant pagerinti nelydimų nepilnamečių padėtį ES; palankiai vertina Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-648/11, kuriame pažymima, kad valstybė narė, atsakinga už prieglobsčio prašymo, kurį nelydimas nepilnametis pateikė daugiau nei vienoje valstybėje narėje, nagrinėjimą, yra ta valstybė, kurioje nepilnametis yra po to, kai joje pateikė prašymą; primena, kad nelydimas nepilnametis visų pirma yra vaikas ir kad sprendžiant jo klausimą pagrindinis principas, kuriuo turėtų vadovautis valstybės narės ir ES, yra vaiko apsauga, o ne imigracijos politika;

130.  ragina įvertinti, kaip naudojamos vidaus reikalams, visų pirma prieglobsčio prašytojų priėmimui, skirtos lėšos; ragina ES imtis veiksmų, jei išaiškėtų, kad lėšos naudojamos veiklai, kurią vykdant pažeidžiamos pagrindinės teisės, finansuoti;

131.  ragina suteikti pagalbą prie Sąjungos išorės sienų esančioms valstybėms narėms siekiant padėti joms ištaisyti sisteminius priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų trūkumus, kurių daugėja didėjant prieglobsčio prašytojų skaičiui;

132.  ragina ES užtikrinti, kad, jos pareigūnams padarius pagrindinių teisių pažeidimų, jie būtų už tai traukiami atsakomybėn; ypač ragina užtikrinti, kad būtų pradėtas tyrimas dėl pažeidimų, kurie, kaip įtariama, įvykdyti per agentūros FRONTEX koordinuojamas operacijas, ir būtų imtasi tinkamų drausminių ar kitų priemonių tų asmenų, kurie, kaip bus įrodyta, įvykdė tokius pažeidimus, atžvilgiu; taigi ragina sukurti FRONTEX vidaus bylų nagrinėjimo mechanizmą, kaip reikalavo Europos ombudsmenas, atlikdamas bylos OI/5/2012/BEH-MHZ tyrimą, ir viešai paskelbti įtariamų žmogaus teisių pažeidimų tyrimų išvadas; be to, ragina sustabdyti agentūros FRONTEX operacijas, jei per tokias operacijas buvo įvykdyta žmogaus teisių pažeidimų, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1168/2011 3 straipsnio 1 dalies a punkte;

133.  ragina valstybes nares nedelsiant ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis;

134.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad moterys, nukentėjusios nuo persekiojimo dėl lyties, tikrai turėtų galimybes kreiptis dėl tarptautinės apsaugos; ragina valstybes nares laikytis Komisijos parengtų Direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą įgyvendinimo gairių, įskaitant nedelsiant išduoti su šeimos nariais nesusietus leidimus gyventi šalyje šeimos nariams, atvykusiems dėl šeimos susijungimo, jeigu jie atsidūrė ypač sunkioje padėtyje, pavyzdžiui, patyrė smurtą šeimoje;

135.  palankiai vertina tai, kad pagal ES teisės aktus dėl prieglobsčio lyties organų žalojimų aukos laikomos pažeidžiamais asmenimis ir lyties organų žalojimas yra vienas iš kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį; ragina valstybes nares apmokyti su migrantais dirbančius specialistus, kad jie galėtų nustatyti moteris ir mergaites, kurios, kaip tikėtina, tapo lyties organų žalojimo aukomis savo kilmės šalyse;

136.  pabrėžia, kad ES piliečių ir jų šeimų narių judėjimo ir apsigyvenimo laisvė, įtvirtinta Sutartyse ir užtikrinta Direktyvoje 2004/38/EB dėl teisės laisvai judėti, yra viena iš konkrečiausių ES piliečių pagrindinių teisių; smerkia bet kokį bandymą persvarstyti šį teisyną, ypač bandymus grąžinti Šengeno šalių pasienio kontrolę nesilaikant Šengeno sienų kodekso nuostatų, ir ragina užtikrinti, kad bet koks taisyklių pažeidimas būtų nagrinėjamas Teisingumo Teisme, reiškia susirūpinimą dėl didėjančios tendencijos skubiai išsiųsti ES piliečius iš jų gyvenamosios valstybės narės dėl darbo ir pajamų praradimo, taip nusižengiant galiojantiems teisės aktams; mano, kad tai prieštarauja judėjimo laisvės dvasiai;

Solidarumas krizės metu

137.  apgailestauja dėl to, kaip finansų ir ekonomikos krizė bei valstybės skolos krizė, taip pat biudžeto apribojimai padarė neigiamą poveikį ekonominėms, pilietinėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms, dėl to išaugo nedarbas, skurdas ir padaugėjo mažų garantijų darbo bei prastų gyvenimo sąlygų, išaugo atskirtis ir izoliacija, ypač valstybėse narėse, kurioms nustatytos griežto ekonominio koregavimo programos, ir pabrėžia, kad remiantis neseniai paskelbtu Eurostato pranešimu, šiuo metu vienas iš keturių Europos gyventojų yra ant skurdo ir atskirties rizikos slenksčio;

138.  atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikos krizė ir priemonės, priimtos siekiant ją įveikti, padarė poveikį galimybėms naudotis būtiniausiomis paslaugomis, kaip antai švietimu, aprūpinimu būstu, sveikatos priežiūra ir socialine apsauga, taip pat neigiamai paveikė gyventojų bendrą sveikatos būklę kai kuriose valstybėse narėse; pabrėžia, kad būtina gerbti teisę į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties, kaip nurodyta Europos socialinės chartijos 30 straipsnyje; ragina valstybes nares atsižvelgiant į nacionalinę praktiką nustatyti paramos priemones, kad jų piliečiai gyventų deramomis sąlygomis, ir kovoti su socialine atskirtimi;

139.  pakartoja, kad ES institucijos ir valstybės narės, įgyvendinančios struktūrines savo socialinių ir ekonominių sistemų reformas, nuolat turi pareigą laikytis Chartijos ir tarptautinių įsipareigojimų, todėl joms tenka atsakomybė už priimtus sprendimus; primena savo raginimą griežto ekonominio koregavimo programas suderinti su SESV 151 straipsnyje nustatytais ES tikslais, įskaitant užimtumo skatinimą ir gyvenimo bei darbo sąlygų gerinimą; primena, kad veiksmingai įtraukiant parlamentus reikia užtikrinti visapusišką demokratinę ES institucijų ir valstybių narių įgyvendinamų priemonių, kurių buvo imtasi reaguojant į krizę, priežiūrą;

140.  ragina ES institucijas ir valstybes nares apsvarstyti siūlomų arba įgyvendinamų griežtų taupymo priemonių poveikį pagrindinėms teisėms atsižvelgiant į lyčių skirtumus ir neproporcingą griežtų taupymo priemonių poveikį moterims; ragina ES institucijas nedelsiant imtis taisomųjų veiksmų tais atvejais, kai dėl griežtų taupymo priemonių nukentėjo moterų ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės;

141.  ragina ES institucijas ir valstybes nares ištirti, koks siekiant kovoti su krize pasiūlytų ar įgyvendintų priemonių poveikis pagrindinėms teisėms ir laisvėms, įskaitant socialines ir darbo teises, ir prireikus nedelsiant imtis taisomųjų veiksmų, jei pasirodytų, kad silpnėja teisių apsauga arba pažeidžiama tarptautinė teisė, įskaitant TDO konvencijas ar rekomendacijas;

142.  ragina ES institucijas ir valstybes nares priimant ir įgyvendinant taisomąsias priemones ir biudžeto sumažinimą atlikti poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą ir užtikrinti, jog pakaktų išteklių tam, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir užtikrintas mažiausias būtinas lygis, kad būtų galima naudotis pilietinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir socialinėmis teisėmis, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausioms ir nepalankiausioje socialinėje padėtyje esančioms grupėms;

143.  ragina ES institucijas ir valstybes nares pripažinti ilgalaikių investicijų į socialinę įtrauktį naudą, nes užtikrinus socialinę įtrauktį išvengiama didelių diskriminacijos ir nelygybės išlaidų; ragina valstybes nares skirti tinkamas viešąsias investicijas garantuojant švietimą ir sveikatos priežiūrą ir užtikrinti, kad dėl drastiškai sumažintų lygybę skatinančių institucijų biudžeto lėšų nekiltų pavojus teisei kreiptis į teismą ir teisei į žalos dėl diskriminacijos atlyginimą; ragina ES ir nacionalines institucijas netaikyti biudžeto priemonių, kuriomis daromas poveikis bendruomene grindžiamų ir lygybę skatinančių organizacijų veikimui ir taip nekenkti socialinei įtraukčiai;

144.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pasiūlyti prisijungti prie Europos socialinės chartijos, kad būtų veiksmingai apsaugotos Europos Sąjungos piliečių socialinės teisės; ragina valstybes nares skatinti socialines teises išplėsti ES chartijoje aprėpiant kitas socialines teises, nurodytas iš dalies pakeistoje Europos Tarybos socialinėje chartijoje, pvz., teisę į darbą, teisę į teisingą atlyginimą ir teisę į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties;

Nusikalstamumas ir kova su korupcija

145.   pabrėžia, kad korupcija, ypač organizuotas nusikalstamumas, itin pažeidžia pagrindines teises ir kelia grėsmę demokratijai bei teisinės valstybės principui; pabrėžia, kad korupcija, nukreipdama viešąsias lėšas nuo visuomenės reikmių, kurioms jos skirtos, sumažina viešųjų paslaugų lygį ir kokybę, taip darydama didelę žalą sąžiningam elgesiui su visais piliečiais; primygtinai ragina valstybes nares ir Europos institucijas parengti veiksmingas korupcijos ir nusikaltimų prevencijos, kovos su jais ir baudimo už juos priemones ir toliau nuolat tikrinti, kaip naudojamos tiek Europos, tiek nacionalinės viešosios lėšos; todėl ragina valstybes nares ir institucijas padėti greitai įsteigti Europos prokuratūrą, jai suteikiant tinkamas nepriklausomumo ir veiksmingumo garantijas;

146.  pabrėžia, kad korupcija itin pažeidžia pagrindines teises; ragina valstybes nares ir institucijas parengti veiksmingas kovos su korupcija priemones ir nuolat tikrinti, kaip naudojamos tiek Europos, tiek nacionalinės viešosios lėšos; pabrėžia, kad didesnis skaidrumas ir piliečiams bei žurnalistams suteiktos galimybės susipažinti su viešaisiais dokumentais – tai veiksmingas būdas atskleisti korupciją ir su ja kovoti;

147.  primygtinai ragina Europos Komisiją patvirtinti kovos su korupcija strategiją, kurią papildytų veiksmingos priemonės; ragina visas valstybes nares ir ES prisijungti prie atvirų vyriausybių partnerystės ir parengti konkrečias strategijas, pagal kurias būtų skatinamas skaidrumas, piliečiams suteikiamos galios ir kovojama su korupcija; ragina valstybes nares laikytis rekomendacijų, pateiktų Europos Komisijos kovos su korupcija ataskaitoje ir Parlamento 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijoje „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(34), taip pat sutvirtinti policijos ir teisminį bendradarbiavimą;

148.  primygtinai ragina valstybes nares dėti dar daugiau pastangų kovojant su visų formų sunkiu organizuotu nusikalstamumu, ypač vykdomu prieš moteris ir vaikus, įskaitant prekybą žmonėmis, seksualinę prievartą ir išnaudojimą, kankinimą ir priverčiamąjį darbą;

149.  ragina Komisiją numatyti priemones dėl aplinkosauginių nusikaltimų siekiant užkirsti kelią pavienių asmenų ar organizuotų nusikalstamų grupių vykdomiems aplinkosauginiams nusikaltimams, kurie daro poveikį žmonių teisėms – teisei į sveikatą, gyvybę ir naudojimąsi sveika aplinka, – taip pat ekonomikai ir viešųjų išteklių naudojimui; primygtinai ragina Komisiją ištirti, kaip veiksmingai ES įgyvendinama teisė kreiptis į teismą, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje;

150.  siūlo pradėti taikyti Europos kovos su korupcija kodeksą, skaidrią valstybių narių korupcijos lygio ir korupcijos naikinimo pažangos rodiklių sistemą, taip pat rengti metinę lyginamąją ataskaitą dėl šios problemos masto Europoje;

151.  ragina Komisiją ir valstybes nares nutraukti mokesčių konkurenciją ir visoje Europos Sąjungoje veiksmingai kovoti su žalinga praktika mokesčių srityje, mokesčių slėpimu ir vengimu, nes dėl jie daro žalą valstybių narių gebėjimui pasinaudoti visais savo turimais ištekliais siekiant visapusiškai užtikrinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises;

152.  smerkia vis plintantį prekybos žmonėmis, ypač seksualinio išnaudojimo tikslais, reiškinį ir ragina ES ir valstybes nares laikantis ES direktyvos imtis priemonių siekiant kovoti su išnaudojimo paklausa, kuri skatina visų formų prekybą žmonėmis;

Sąlygos kalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo įstaigose

153.  atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės institucijos privalo užtikrinti kalinių pagrindines teises; apgailestauja dėl blogų sąlygų daugelio valstybių narių kalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo įstaigose, įskaitant kalėjimų perpildymą ir blogą elgesį su kaliniais; mano, kad ES būtinai turi priimti priemonę, kuria būtų užtikrinamas Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacijų ir EŽTT sprendimų įgyvendinimas;

154.  primena, kad netinkamas laisvės atėmimo priemonių taikymas lemia įkalinimo įstaigų perpildymą visoje Europoje ir taip pažeidžiamos pagrindinės asmenų teisės ir daroma žala tarpusavio pasitikėjimui, kuriuo turėtų būti grindžiamas teisminis bendradarbiavimas Europoje; dar kartą pabrėžia, kad valstybės narės turi laikytis įsipareigojimų, prisiimtų tarptautiniuose ir Europos forumuose, dažniau taikyti lygtinio atleidimo priemones ir alternatyvias įkalinimui sankcijas, o pagrindinis kalinimo tikslas turėtų būti socialinė asmenų reintegracija; taigi ragina valstybes nares parengti strategijas, pagal kurias būtų skatinamas kalinamų asmenų mokymas ir užimtumas;

155.  pakartoja rekomendacijas Komisijai, pateiktas savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliucijoje dėl Europos arešto orderio persvarstymo(35), visų pirma, susijusias su proporcingumo tikrinimu ir pagrindinių teisių išimtimi taikant Europos arešto orderį ar apskritai tarpusavio pripažinimo priemones;

156.  apgailestauja dėl to, kad tik kelios valstybės narės įgyvendino tris pamatinius sprendimus, apimančius kalinių perdavimą, lygtinį atleidimą ir alternatyvias sankcijas ir Europos teisminės priežiūros orderį, kuriais sudaromos didelės galimybės sumažinti įkalinimo įstaigų perpildymą;

157.  ragina Komisiją įvertinti sulaikymo politikos ir baudžiamojo teisingumo sistemų poveikį vaikams; pažymi, kad visoje ES vaiko teisės tiesiogiai pažeidžiamos, jei vaikas sulaikymo įstaigoje gyvena kartu su savo tėvais; pabrėžia, kad kasmet ES maždaug 800 000 vaikų atskiriami nuo vieno iš kalinamų tėvų ir kad tai įvairiai paveikia vaiko teises;

Teisingumas

158.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant „ES teisingumo darbotvarkę 2020“ ES institucijų vienu iš didžiausių prioritetų turėtų būti bendros Europos teisingumo erdvės, pagrįstos tarpusavio pripažinimu ir teisinėmis apsaugos priemonėmis, suderinant skirtingas valstybių narių teisingumo sistemas, ypač baudžiamųjų bylų klausimais, sukūrimas; mano, jog labai svarbu skatinti Chartijos ir antrinės ES teisės pagrindinių teisių klausimais veiksmingą taikymą norint, kad piliečiai pasitikėtų tinkamu Europos teisingumo erdvės veikimu;

159.  atkreipia dėmesį į tai, kad teisė kreiptis į teismą ir kad jų bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas yra itin svarbi siekiant apsaugoti pagrindines teises, kurios turi prasmę tik, jeigu jomis galima remtis teisme, taip pat siekiant užtikrinti demokratiją ir teisinę valstybę; primena, kad svarbu užtikrinti civilinės teisenos ir baudžiamojo teisingumo sistemų veiksmingumą ir teisminių institucijų nepriklausomumą;

160.  palankiai vertina Europos e. teisingumo portalą, kurį administruoja Komisija ir kuriame specialistams ir visuomenei pateikiama informacija apie teisingumo sistemas; šis portalas – tai praktinė priemonė siekiant sudaryti geresnes galimybes pasinaudoti teise kreiptis į teismą; atskira šio portalo skiltis skiriama pagrindinėms teisėms siekiant informuoti piliečius apie tai, į ką jie gali kreiptis tuo atveju, jei pažeidžiamos jų pagrindinės teisės.

161.  teigiamai vertina Europos lygmeniu nuveiktus darbus siekiant suderinti valstybių narių baudžiamojo proceso garantijas ir tų darbų naudą piliečiams; pakartoja, kad svarbu patvirtinti ES procesinių teisių teisės aktų rinkinį, kuris atitiktų aukščiausius apsaugos standartus, įvirtintus Chartijoje, tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse ir konstitucinėje valstybių narių teisėje;

162.  apgailestauja dėl to, kad daugelyje valstybių narių trūksta galimybių gauti teisinę pagalbą ir kad dėl to apribojama asmenų, kurie neturi pakankamai finansinių išteklių, teisė turėti advokatą; mano, jog būtina, kad ES patvirtintų griežtą ir išsamią direktyvą dėl galimybės naudotis teisine pagalba;

163.  ragina ES ir valstybes nares nustatyti priemones siekiant remti neteisėtus veiksmus atskleidžiančius informatorius ir juos apsaugoti;

Pilietybė

164.  mano, kad aktyvų ES pilietiškumą ir dalyvavimą reikėtų skatinti leidžiant susipažinti su dokumentais ir informacija, užtikrinant skaidrumą, gerą valdymą ir administravimą, demokratinį dalyvavimą ir atstovavimą, stengiantis kuo labiau įtraukti Sąjungos piliečius į sprendimų priėmimo procesus; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti visapusišką pilietinės visuomenės dalyvavimą Europos lygmens sprendimų priėmimo procese, kaip tai nustatyta ES sutarties 11 straipsnyje, ir pabrėžia su tuo susijusių skaidrumo ir dialogo principų svarbą; pažymi, kad užtikrinant piliečiams teisę susipažinti su viešųjų institucijų dokumentais jiems suteikiama galių ir sudaroma galimybė tikrinti bei įvertinti valdžios institucijas ir užtikrinama šių institucijų atskaitomybė; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad trukdoma persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 ir dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą atnaujinti darbą, remiantis Parlamento pasiūlymais;

165.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtu rengiamos informavimo kampanijos ES pilietybės ir su ja susijusių teisių klausimu: teise į diplomatinę ir konsulinę pagalbą, teise teikti peticijas, teise kreiptis į Europos ombudsmeną, teise balsuoti ir būti išrinktam rinkimuose į Europos Parlamentą ir teise teikti piliečių iniciatyvas;

166.  džiaugiasi Europos ombudsmenės ryžtu užtikrinti gerą ES institucijų ir įstaigų administravimą ir skaidrumą;

167.  smerkia tai, kad daugiau kaip 15 milijonų trečiųjų šalių piliečių ir 500 000 asmenų be pilietybės diskriminuojami atsisakant pripažinti jų pilietybę; ragina ES ir jos valstybes nares gerbti pagrindinę teisę į pilietybę, todėl ragina valstybes nares ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti 1961 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo ir 1997 m. Europos konvenciją dėl pilietybės;

168.  nurodo, kad piliečių informavimas apie jų pagrindines teises yra sudėtinė teisės į gerą administravimą dalis, kaip nustatyta Pagrindinių teisių chartijoje; ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti labiausiai skurstantiems asmenims, užtikrinti, kad jiems būtų paaiškintos jų teisės, tas teises puoselėti ir užtikrinti, kad jos būtų gerbiamos;

169.  prašo Komisijos imtis veiksmų siekiant sustiprinti teisę į gerą valdymą, šiuo tikslu ES gero administracinio elgesio kodeksą patvirtinant kaip teisiškai privalomą reglamentą;

170.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant savo politiką pasirūpinti, kad pagrindinės teisės ES būtų tinkamai gerbiamos, užtikrinamos, ginamos ir toliau plėtojamos; ragina valstybes nares atnaujinti pastangas siekiant pripažinti teisę teikti peticijas ir teisę kreiptis į Ombudsmeną, kaip priemonę piliečiams ginti savo teises;

171.  atsižvelgdamas į šimtus kasmet gaunamų peticijų reiškia susirūpinimą dėl esamų trūkumų valstybėms narėms šiuo metu įgyvendinant tiek ES aplinkosaugos teisės aktų, pavyzdžiui, Poveikio aplinkai vertinimo ir Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyvų, nuostatų turinį, tiek jų principus; prašo Komisijos atidžiau stebėti, kaip iš esmės vykdomos tokios procedūros, visų pirma tais konkrečiais atvejais, kai peticijose nurodyti konkretūs atvejai;

172.  pakartotinai pabrėžia Europos piliečių iniciatyvos, kaip naujos Lisabonos sutartimi nustatytos piliečių teisės, kuria siekiama sustiprinti dalyvaujamąją demokratiją ES, svarbą; pabrėžia Europos piliečių iniciatyvos, kaip galingos priemonės, kuria Europos piliečiams suteikiama tiesioginė demokratinė teisė prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso ES, svarbą, greta Europos Sąjungos piliečių teisės pateikti peticijas Europos Parlamentui ir jų teisės kreiptis į Europos ombudsmeną;

173.  ragina Komisiją sustiprinti Europos piliečių iniciatyvos vaidmenį ir atliekant būsimą Reglamento (ES) Nr. 211/2011 peržiūrą panaikinti visus šios priemonės trūkumus laikantis piliečiams palankios pozicijos, be to, tuo pat metu patobulinti piliečių informavimo apie Europos piliečių iniciatyvos naudojimą ir jos galimybes daryti poveikį ES sprendimų priėmimo procesui kampanijas;

Nusikaltimų aukos

174.  mano, kad aukų apsauga turi būti prioritetinis klausimas; ragina valstybes nares nedelsiant tinkamai įgyvendinti ES aukų direktyvą (2012/29/ES), taigi laikytis perkėlimo termino, kuris yra 2015 m. lapkričio 16 d., ir ragina Komisiją ir ES valstybes nares užtikrinti, kad pagal jos 28 straipsnį būtų renkami palyginami duomenys apie jos perkėlimą, visų pirma apie tai, kaip aukos, įskaitant dėl diskriminacijos padarytų nusikaltimų aukas, pasinaudojo savo teisėmis; mano, kad vis dar reikia daug padaryti remiant nusikaltimų aukas, teikti informaciją apie jų teises, užtikrinti veiksmingas kreipimosi sistemas ir mokymus policijos pareigūnams bei praktikuojantiems teisininkams, kad būtų sukurti pasitikėjimu grindžiami santykiai su aukomis, kaip atskleista Pagrindinių teisių agentūros tyrime dėl paramos aukoms; teigiamai vertina tai, kad 2013 m. priimtas Reglamentas dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose;

175.  ragina Komisiją ir ES valstybes nares užtikrinti, kad būtų renkami aukščiausios kokybės palyginami duomenys apie ES aukų direktyvos (2012/29/ES) perkėlimą į nacionalinę teisę ir apie tai, kaip aukos, įskaitant dėl nusistatymo ar diskriminacijos padarytų nusikaltimų aukas, pasinaudojo savo teisėmis, kaip reikalaujama pagal minėtos direktyvos 28 straipsnį;

176.  ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant politikos priemones atsižvelgti į demografines tendencijas ir namų ūkių dydžio bei sudėties pokyčius; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad jų socialinėje ir užimtumo politikoje nebūtų diskriminuojama dėl namų ūkio dydžio ir sudėties;

177.  atkreipia dėmesį į teisinį vakuumą, susijusį su piliečių galimybe pasinaudoti teise kreiptis į teismą tais atvejais, kai valstybės narės neperkėlė ar per vėlai perkėlė su jais tiesiogiai susijusius ES teisės aktus; pabrėžia, kad būtina koordinuoti veiksmus visais lygmenimis siekiant ginti ir propaguoti pagrindines teises; toks reikalavimas taikomas ES institucijoms, valstybėms narėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, NVO ir pilietinei visuomenei;

178.  pabrėžia, kad būtina stiprinti institucijų skaidrumą, demokratinę atskaitomybę ir atvirumą ES, ir ragina kompetentingas ES institucijas ir valstybes nares:

o
o   o

179.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0126. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0105. (3) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (4) OL C 378, 2013 12 24, p. 1. (5) 2010 m. spalio 20 d. Direktyva 2010/64/ES, 2012 m. gegužės 22 d. Direktyva 2012/13/ES, 2013 m. spalio 22 d. Direktyva 2013/48/ES. (6) OL L 328, 2008 12 6, p. 55. (7) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (8) OL L 204, 2006 7 26, p. 23. (9) OL L 373, 2004 12 21, p. 37. (10) OL L 101, 2011 4 15, p. 1. (11) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. (12) OL L 335, 2011 12 17, p. 1. (13) OL L 145, 2001 5 31, p. 43. (14) OL L 59, 2013 3 2, p. 5. (15) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0594. (16) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0062. (17) OL C 51E, 2013 2 22, p. 101. (18) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0387. (19) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0173. (20) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0105. (21) OL C 124E, 2006 5 25, p. 405. (22) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0070. (23) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0322. (24) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0230. (25) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0031. (26) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0350. (27) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0058. (28) OL C 353E, 2013 12 3, p. 1. (29) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0418. (30) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0203. (31) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0315. (32) Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programos 7.2 ir 7.3 skyriai. (33) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0070. (34) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444. (35) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0174.

2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija „Komisijos narių klausymų procedūros ir praktika: 2014 m. proceso pamokos“ (2015/2040(INI))

P8_TA(2015)0287 A8-0197/2015

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 246 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos Komisijos tvirtinimo gairių(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą dėl pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių peržiūros(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 106 ir 192 straipsnių ir XVII priedo dalinio pakeitimo(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos narių elgesio kodeksą, ypač jo 1.3–1.6 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 ir 118 straipsnius ir XVI priedą,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0197/2015),

kadangi:

A.  1994 m. pirmą kartą įvykę paskirtųjų Komisijos narių klausymai dabar yra įsigalėjusi praktika, kuri stiprina Europos Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą ir priartina šias institucijas prie Europos Sąjungos piliečių;

B.  klausymai nepaprastai svarbūs, kad Parlamentas galėtų priimti pagrįstą sprendimą Komisijos klausimu per balsavimą dėl pasitikėjimo, kuriuo patvirtinama Komisija;

C.  klausymų procesas – tai galimybė Parlamentui ir ES piliečiams gauti informacijos apie kandidatų asmenybę, kvalifikaciją, pasirengimą ir prioritetus, taip pat apie tai, kaip jie susipažinę su jiems paskirtu portfeliu, ir įvertinti šiuos aspektus;

D.  klausymų procesas didina skaidrumą ir stiprina visos Komisijos demokratinį teisėtumą;

E.  visose srityse, įskaitant priėmimą į darbą, turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė; kadangi į šį reikalavimą turi būti atsižvelgiama nustatant Europos Komisijos sudėtį; kadangi nacionalinės vyriausybės, nepaisydamos pakartotinių Jeano-Claude Junckerio prašymų, 2014 m. pasiūlė daug daugiau kandidatų vyrų nei kandidačių moterų; kadangi moterų kandidatūras visų pirma pasiūlė valstybės narės, turinčios nedidelį gyventojų skaičių, o didesnės valstybės narės šį reikalavimą iš esmės ignoravo; kadangi vienintelis tinkamas sprendimas būtų prašyti kiekvienos valstybės narės pateikti svarstyti du kandidatus – vyrą ir moterį, kad paskirtasis Komisijos pirmininkas galėtų pasiūlyti aukštos kvalifikacijos Komisijos narių kolegiją, sudarytą iš vienodo skaičiaus vyrų ir moterų;

F.  klausymų proceso veiksmingumu jau įsitikinta, tačiau jis visuomet gali būti tobulinamas, visų pirma užtikrinant lankstesnį ir dinamiškesnį Komisijos nario ir klausymą rengiančio komiteto narių bendravimą;

G.  atsižvelgiant į paskirtojo Komisijos pirmininko pavaduotojo Franso Timmermanso klausymą išryškėjo poreikis patvirtinti Parlamento procedūras tam atvejui, kai būsimų sudėčių Komisijoje bus numatomas specialus vieno ar kelių pirmininko pavaduotojų statusas;

H.  ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Sąjunga „skatina [...] moterų ir vyrų lygybę“, o Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad „visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą“;

1.  mano, kad vieši paskirtųjų Komisijos narių klausymai – svarbi galimybė Parlamentui ir ES piliečiams įvertinti kiekvieno kandidato prioritetus ir jo profesinį tinkamumą atlikti pareigas;

2.  mano, jog būtų naudinga nustatyti terminą, iki kurio visos valstybės narės turėtų pateikti savo kandidatus, kad išrinktajam Komisijos pirmininkui būtų suteikta pakankamai laiko portfeliams paskirstyti, atsižvelgiant į kandidatų profesinę patirtį ir išsilavinimą, o Parlamentui – savo klausymams surengti ir vertinimams atlikti, ir ragina Parlamento Pirmininką inicijuoti diskusiją su kitomis institucijomis šiam tikslui pasiekti;

3.  be to, mano, kad laikantis lygybės principo kiekviena valstybė narė išrinktajam Komisijos pirmininkui turėtų pateikti svarstyti bent po dvi kandidatūras – vyro ir moters; mano, jog svarbu, kad Sąjungos nustatytų lyčių lygybės tikslų būtų siekiama taip pat ir jos institucijose;

4.  mano, kad paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijų patikrinimas Teisės reikalų komitete turėtų būti patobulintas; atsižvelgdamas į tai, mano, kad finansinių interesų deklaracijos turėtų apimti šeimos interesus, kaip numatyta Komisijos narių elgesio kodekso 1.6 straipsnyje; mano, jog Teisės reikalų komiteto patvirtinimas, kad interesų konflikto nėra, pateiktas iš esmės išnagrinėjus finansinių interesų deklaraciją, yra būtina išankstinė sąlyga, į kurią atsižvelgdamas atsakingas komitetas rengia klausymą;

5.  primena, kad už klausymų rengimą atsakingi komitetai; visgi mano, kad tada, kai Komisijos pirmininko pavaduotojo atsakomybė pirmiausia yra horizontaliojo pobūdžio, klausymas išimties tvarka galėtų vykti kitokiu, pvz., Pirmininkų sueigos arba Komitetų pirmininkų sueigos posėdžio, formatu, tačiau tokiame posėdyje turėtų būti sudaromos galimybės vykdyti dialogą ir turėtų dalyvauti atitinkami atsakingi komitetai, kad jie galėtų išklausyti už jų kompetencijos sritį atsakingą paskirtąjį Komisijos narį;

6.  mano, kad raštu pateikiamą klausimyną, kuris išsiunčiamas prieš kiekvieną klausymą, turėtų sudaryti ne 5, o 7 klausimai, tačiau nė vienas šių klausimų neturėtų apimti dar kelių smulkesnių klausimų;

7.  mano, jog geriau būtų užduoti apie 25 klausimus, tačiau kiekvienam klausiančiajam leidžiant iš karto komentuoti atsakymą, kad būtų sustiprintas klausymų veiksmingumas ir kad savo pobūdžiu tai būtų panašu į apklausą;

8.  mano, kad procedūros, kuriomis siekiama stebėti, kaip paskirtieji Komisijos nariai toliau laikosi per klausymą savo pateiktų atsakymų, gali padėti pagerinti kontrolę ir padidinti visos Komisijos atsakomybę; taigi ragina periodiškai atlikti peržiūrą, kaip paskirtasis Komisijos narys, pradėjęs eiti savo pareigas, laikosi nurodytų prioritetų;

9.  mano, kad toliau pateikiamos gairės turėtų būti taikomos koordinatorių vertinimo posėdžiams, kurie rengiami pasibaigus klausymams:

10.  pažymi, kad 2014 m. vykę klausymai sulaukė daugiau žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo negu ankstesnieji – iš dalies tai lėmė socialinės žiniasklaidos raida; mano, kad ateityje socialinės žiniasklaidos poveikis ir įtaka turėtų augti; mano, kad turėtų būti priimta nuostata dėl socialinės žiniasklaidos ir tinklų naudojimo siekiant į klausymų procesą veiksmingiau įtraukti ES piliečius;

11.  mano, kad:

12.  mano, kad horizontalieji klausimai, kurie daro poveikį visos Komisijos sudėčiai, struktūrai ir darbo metodams ir kurių tinkamai spręsti negali atskiri paskirtieji Komisijos nariai, yra išrinktojo Komisijos pirmininko rūpestis; mano, kad tokie klausimai turėtų būti sprendžiami išrinktojo Komisijos pirmininko ir Pirmininkų sueigos posėdžiuose (vienas toks posėdis turėtų būti rengiamas prieš klausymų procesui prasidedant ir vienas jam pasibaigus);

13.  mano, kad Komisijos narių interesų deklaracijų tikrinimas ir toliau turėtų priklausyti Teisės reikalų komiteto kompetencijai; vis dėlto mano, kad dabartinė Komisijos narių deklaracijų apimtis pernelyg ribota, ir ragina Komisiją kuo greičiau persvarstyti savo taisykles; todėl mano, kad ateinančiais mėnesiais Teisės reikalų komitetas turėtų pateikti rekomendacijų ar pranešimo savo iniciatyva formos gaires, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atlikti procedūrų, susijusių su Komisijos narių interesų deklaracijomis, reformą; mano, kad Komisijos narių interesų ir finansinių interesų deklaracijos turėtų apimti kartu gyvenančius šeimos narius;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 285 E, 2006 11 22, p. 137. (2) OL C 70 E, 2012 3 8, p.98. (3) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 152.

2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija „Žmogaus teisės ir technologijos: įsilaužimo ir sekimo sistemų poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“ (2014/2232(INI))

P8_TA(2015)0288 A8-0178/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač į jo 19 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos priimtą Europos Sąjungos strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(1),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. gegužės 12 d. priimtas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio mėn. Komisijos paskelbtas IRT sektoriaus gaires dėl JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitą dėl saviraiškos laisvės internete(3) ir į ESBO specialiojo įgaliotinio žiniasklaidos laisvės klausimais reguliariąją ataskaitą, pristatytą per 2014 m. lapkričio 27 d. vykusį ESBO nuolatinės tarybos posėdį(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 23 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais ataskaitą (A/69/397)(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 30 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą „Teisė į privatų gyvenimą skaitmeniniame amžiuje“(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. JT specialiojo pranešėjo teisės į saviraiškos ir nuomonės laisvę ataskaitą (A/HRC/23/40), kurioje nagrinėjamas valstybių vykdomo ryšių duomenų sekimo poveikis žmogaus teisių į privatų gyvenimą ir nuomonės ir saviraiškos laisvę užtikrinimui,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 26 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komiteto ataskaitą dėl masinio sekimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. JT generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo žmogaus teisių, tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių klausimu ataskaitą „Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai: Jungtinių Tautų sistemos „Apsaugoti, gerbti, padėti“ įgyvendinimas“(9),

–  atsižvelgdamas į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms(10) ir į 2014 m. metinę ataskaitą dėl EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms(11),

–  atsižvelgdamas į Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacijos 2013 m. metinę ataskaitą(12),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 12 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Interneto politika ir valdymas. Europos vaidmuo formuojant būsimą interneto valdymą“(13),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 24 d. daugiasubjekčio forumo „NETmundial“ pareiškimą(14),

–  atsižvelgdamas į pirmininko santrauką apie dalyvavimą 9-ajame interneto valdymo forume, vykusiame 2014 m. rugsėjo 2–5 d. Stambule,

–  atsižvelgdamas į galiojančias Europos Sąjungos ribojamąsias priemones, be kita ko, embargą telekomunikacijų įrangai, informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) ir stebėsenos priemonėms,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 599/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą(15),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistemos peržiūros(16),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 3–4 d. Vienoje surengtą 19-tąjį Vasenaro susitarimo dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės plenarinį posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 24 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Eksporto kontrolės politikos peržiūra. Saugumo ir konkurencingumo užtikrinimas kintančiame pasaulyje “(17),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. lapkričio 21 d. išvadas dėl eksporto kontrolės politikos peržiūros,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje(19),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo pažeidimų neatidėliotinų atvejų, kuriose reiškiamas susirūpinimas dėl skaitmeninės laisvės,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje 2015 m.(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl Interneto valdymo forumo įgaliojimų pratęsimo(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(22),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo mėn. Edwardo Snowdeno rašytinį pareiškimą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitetui(23),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir vykstančias derybas dėl ES prisijungimo prie jos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0178/2015),

A.  kadangi technologijų plėtra ir galimybė naudotis atviru internetu yra vis svarbesnės siekiant sudaryti sąlygas užtikrinti ir visapusiškai gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, daryti teigiamą poveikį išplečiant žodžio laisvės, galimybės gauti informacijos, teisės į privatų gyvenimą ir susirinkimų ir asociacijų laisvės taikymo mastą visame pasaulyje;

B.  kadangi technologijų sistemos gali būti netinkamai naudojamos kaip priemonės žmogaus teisėms pažeisti, imantis cenzūros, sekimo, neteisėto prisijungimo prie prietaisų, tyčinio trikdymo, perėmimo, informacijos ir asmenų atsekimo ir stebėjimo veiksmų;

C.  kadangi šiuos veiksmus vykdo viešieji ir privatieji subjektai, be kita ko, vyriausybės ir teisėsaugos organai, taip pat nusikalstamos organizacijos ir teroristų tinklai, siekdami pažeisti žmogaus teises;

D.  kadangi aplinkybės, kuriomis IRT kuriamos ir naudojamos, didele dalimi apibrėžia, kokį poveikį šios technologijos gali daryti – jomis gali būti skatinama puoselėti arba pažeisti žmogaus teises; kadangi informacinės technologijos, ypač programinė įranga, retai yra naudojamos tik vienu tikslu, dažniausia jos yra dvejopo naudojimo, atsižvelgiant į jų galimybes pažeisti žmogaus teises, taip pat programinė įranga yra kalbos forma;

E.  kadangi IRT buvo pagrindinės priemonės, kurios sudarė galimybę žmonėms organizuoti socialinius judėjimus ir protestus įvairiose šalyse, ypač autoritarinių režimų šalyse;

F.  kadangi poveikio žmogaus teisėms tame kontekste, kuriame technologijos bus naudojamos, vertinimą lemia nacionalinių ir regioninių teisinių sistemų, pagal kurias reguliuojamas technologijų naudojimas, tvirtumas ir politinių bei teisminių institucijų gebėjimas prižiūrėti tokį naudojimą;

G.  kadangi skaitmeninėje srityje privatieji subjektai atlieka vis didesnį vaidmenį visose socialinės veiklos srityse, tačiau vis dar nenustatytos apsaugos priemonės, kuriomis jiems būtų užkertamas kelias taikyti pernelyg didelius pagrindinių teisių ir laisvių apribojimus; kadangi dėl to privatieji subjektai atlieka aktyvesnį vaidmenį vertinant turinio teisėtumą ir plėtojant kibernetinio saugumo sistemas ir sekimo sistemas, kurios gali daryti neigiamą poveikį žmogaus teisėms visame pasaulyje;

H.  kadangi internetas reiškia revoliuciją dėl jo teikiamų galimybių keistis visų rūšių duomenimis, informacija ir žiniomis;

I.  kadangi šifravimas – svarbus metodas, kurį taikant padedama apsaugoti ryšius ir jais besinaudojančius žmones;

J.  kadangi daugiasubjekčio sprendimų priėmimo modelis – procesas, kuriuo užtikrinamas prasmingas, įtraukus ir atskaitingas visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vyriausybes, pilietinę visuomenę, technines ir akademines bendruomenes, privatųjį sektorių ir naudotojus, dalyvavimas, buvo naudingas interneto valdymui;

K.  kadangi žvalgybos agentūros sistemingai nepaisė kriptografijos protokolų ir produktų, kad galėtų perimti pranešimus ir duomenis; kadangi JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) surinko daugybę informacijos apie vadinamąjį nulinės dienos pažeidžiamumą (angl. zero-day exploits), t. y. IT saugumo spragas, kurios dar nežinomos visuomenei ar produkto pardavėjui; kadangi tokia veikla menkinamos visuotinės pastangos gerinti IT saugumą;

L.  kadangi ES žvalgybos tarnybos vykdė veiklą, kuria daromas neigiamas poveikis žmogaus teisėms;

M.  kadangi, atsižvelgiant į dabartinę greitą technologijų plėtrą, teisminė ir demokratinė priežiūra ir apsaugos priemonės yra iš esmės neišplėtotos;

N.  kadangi su IRT susijusios kibernetinio saugumo ir kovos su terorizmu priemonės, taip pat interneto stebėsena gali daryti labai didelį neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir asmens laisvėms visame pasaulyje, įskaitant užsienyje gyvenančius ar užsienio šalyse keliaujančius ES piliečius, ypač dėl to, kad trūksta teisinio pagrindo, kuris būtų grindžiamas būtinumo, proporcingumo ir demokratinės bei teisminės priežiūros sąvokomis;

O.  kadangi interneto filtrai ir ryšių sekimas kenkia žmogaus teisių gynėjų gebėjimui naudotis internetu ir perduoti neskelbtiną informaciją ir jais pažeidžiami keli Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos straipsniai, kuriais užtikrinama kiekvieno asmens teisė į privatumą ir saviraiškos laisvę;

P.  kadangi skaitmeninis saugumas ir skaitmeninė laisvė yra labai svarbūs ir negali pakeisti vienas kito, bet turėtų vienas kitą sustiprinti;

Q.  kadangi, atsižvelgiant į skaitmenines laisves, Europos Sąjunga gali rodyti pavyzdį tik tuomet, kai šios laisvės bus apsaugotos pačioje ES; kadangi todėl nepaprastai svarbu priimti ES duomenų apsaugos dokumentų rinkinį;

R.  kadangi kalbama apie labai svarbius socialinius interesus, kaip antai pagrindinių teisių apsauga, kurių negalima palikti vien rinkai ir kuriuos reikia reglamentuoti;

S.  kadangi pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo laikymasis ir veiksminga žvalgybos tarnybų, naudojančių skaitmeninę sekimo technologiją, parlamentinė priežiūra yra svarbūs tarptautinio bendradarbiavimo elementai;

T.  kadangi ES įsisteigusioms įmonėms priklauso svarbi pasaulinės IRT rinkos dalis, ypač susijusi su sekimo, stebėjimo, įsilaužimo ir kontroliavimo technologijų eksportu;

U.  kadangi pradėjus taikyti eksporto kontrolės priemones neturėtų būti pakenkta teisėtiems informacinių technologijų (IT) saugumo klausimų tyrimams ar IT saugumo priemonių plėtojimui, jei neturima nusikalstamų tikslų;

1.  pripažįsta, kad žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės yra visuotinės ir turi būti ginamos pasauliniu mastu kiekvienu jų išraiškos aspektu; pabrėžia, kad ryšių sekimas pats savaime prieštarauja teisėms į privatų gyvenimą ir saviraišką, jeigu jis vykdomas nesivadovaujant tinkama teisine sistema;

2.  ragina Komisiją užtikrinti ES išorės veiksmų ir jos vidaus politikos sričių, susijusių su IRT, suderinamumą;

3.  mano, kad Edwardo Snowdeno atskleistas JAV NSA vykdytas masinis piliečių sekimas ir politikos lyderių šnipinėjimas, prie kurio aktyviai prisidėjo tam tikros ES valstybės narės, padarė didelę žalą ES žmogaus teisių politikos patikimumui ir pakenkė pasauliniam pasitikėjimui IRT nauda;

4.  primena valstybėms narėms ir susijusioms ES agentūroms, įskaitant Europolą ir Eurojustą, jų įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, taip pat laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatų ir ES išorės politikos tikslų, nesidalyti žvalgybos duomenimis, kurie gali paskatinti žmogaus teisių pažeidimus trečiojoje žalyje, ir nenaudoti informacijos, gautos pažeidžiant žmogaus teises, pvz., vykdant neteisėtą sekimą, už ES ribų;

5.  pabrėžia, kad technologijų poveikis gerinant žmogaus teisių padėtį turėtų būti integruotas į visų sričių ES politiką ir programas, jei taikytina, siekiant puoselėti žmogaus teisių apsaugą ir propaguoti demokratiją, teisinės valstybės principą ir gerą valdymą, taip pat taikų konfliktų sprendimą;

6.  ragina aktyviai plėtoti ir platinti technologijas, kurios padeda apsaugoti žmogaus teises ir sudaro palankesnes sąlygas žmonėms pasinaudoti skaitmeninėmis teisėmis ir laisvėmis, taip pat užtikrinti jų saugumą ir kurias taikant būtų skatinama naudotis geriausios praktikos pavyzdžiais ir tinkamomis teisinėmis sistemomis, tuo pat metu garantuojant asmens duomenų saugumą ir neliečiamumą; ypač primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares skatinti visuotinį atvirųjų standartų ir nemokamos ir atvirosios programinės įrangos ir kriptografinių technologijų naudojimą ir plėtojimą;

7.  ragina ES didinti savo paramą subjektams, kurie stengiasi visais lygmenimis stiprinti IRT saugumo ir privatumo apsaugos standartus, įskaitant aparatinės įrangos, programinės įrangos ir ryšių standartus, taip pat tobulinti aparatinę ir programinę įrangą projektuojant numatytos privatumo apsaugos sistemas;

8.  ragina naudojantis Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone įsteigti žmogaus teisių ir technologijos fondą;

9.  primygtinai ragina pačią ES ir ypač EIVT naudoti šifravimą palaikant ryšius su žmogaus teisių gynėjais, kad gynėjams nekiltų pavojus ir kad jos pačios ryšiai su pašaliniais subjektais būtų apsaugoti nuo sekimo;

10.  ragina ES naudoti nemokamą ir atvirąją programinę įrangą, taip pat skatinti kitus subjektus tai daryti, nes tokia programinė įranga suteikia didesnį saugumą ir ja labiau užtikrinamos žmogaus teisės;

11.  atkreipia dėmesį į IRT plėtojimo svarbą konfliktinėse zonose, kad būtų skatinama taikos stiprinimo veikla, siekiant užtikrinti saugius šalių, dalyvaujančių taikaus konfliktų sprendimo procese, ryšius;

12.  ragina įgyvendinti sąlygas, kriterijus ir ataskaitų teikimo procedūras, kuriais būtų užtikrinta, kad ES finansinė ir techninė parama naujų technologijų plėtojimui trečiosiose šalyse nebūtų naudojama taip, kad būtų pažeidžiamos žmogaus teisės;

13.  ragina Komisiją ir Tarybą, naudojantis turimais Europos paramos mechanizmais ir politikos priemonėmis, aktyviai bendradarbiauti su trečiųjų šalių vyriausybėmis ir toliau remti ir mokyti žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės veikėjus ir nepriklausomus žurnalistus, saugiai naudojančius IRT savo veikloje, ir suteikti jiems galių, taip pat propaguoti susijusias pagrindines teises dėl privatumo, pvz., teisę į neapribotą prieigą prie interneto informacijos srautų, teisę į privatų gyvenimą ir duomenų apsaugą, žodžio laisvę, susirinkimų laisvę, asociacijų laisvę ir spaudos bei informacijos skelbimo internete laisvę;

14.  atkreipia dėmesį į informatorių ir jų rėmėjų, įskaitant žurnalistus, sunkią padėtį po to, kai jie atskleidė piktnaudžiavimą sekimu trečiosiose šalyse; mano, kad tokius asmenis reikėtų laikyti žmogaus teisių gynėjais ir todėl jie nusipelno ES apsaugos, kaip reikalaujama pagal ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų; dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares kruopščiai išnagrinėti galimybę informatoriams užtikrinti tarptautinę apsaugą nuo persekiojimo;

15.  apgailestauja dėl to, kad saugumo priemonės, įskaitant kovos su terorizmu priemones, vis dažniau naudojamos kaip teisės į privatų gyvenimą pažeidimo ir žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir politinių aktyvistų teisėtos veiklos apribojimo pretekstas; dar kartą pareiškia esąs įsitikinęs, kad nacionalinis saugumas niekada negali būti netikslinio, slapto ar masinio sekimo programų pateisinimas; primygtinai teigia, kad tokios priemonės turi būti taikomos griežtai laikantis teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių standartų, įskaitant teisę į privatumą ir duomenų apsaugą;

16.  ragina EIVT ir Komisiją skatinti demokratinę saugumo ir žvalgybos tarnybų priežiūrą vykdant politinį dialogą su trečiosiomis šalimis, taip pat įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo programas; ragina Komisiją remti trečiųjų šalių pilietinės visuomenės organizacijas ir teisėkūros institucijas, kurios siekia pagerinti vietos saugumo tarnybų tikrinimą, skaidrumą ir atskaitomybę; ragina priimti konkrečius įsipareigojimus, kuriuos reikia įtraukti į būsimą ES veiksmų planą dėl žmogaus teisių ir demokratizacijos;

17.  ragina Tarybą ir Komisiją propaguoti skaitmenines laisves ir neribotą prieigą prie interneto palaikant visų formų ryšius su trečiosiomis šalimis, įskaitant stojimo derybas, prekybos derybas, dialogus žmogaus teisių klausimais ir diplomatinius ryšius;

18.  pripažįsta, kad internetas tapo viešąja erdve ir rinka, kurioje laisvas informacijos srautas ir galimybė naudotis IRT yra būtini; todėl pabrėžia, kad reikia vienu metu skatinti ir apsaugoti skaitmeninę laisvę ir laisvąją prekybą;

19.  ragina į visus susitarimus su trečiosiomis šalimis įtraukti nuostatas, kuriose būtų aiškiai nurodoma būtinybė skatinti, užtikrinti ir gerbti skaitmenines laisves, tinklo neutralumą, necenzūruojamą ir neribotą interneto prieigą, teises į privatų gyvenimą ir duomenų apsaugą;

20.  ragina ES kovoti su žmogaus teisių gynėjų naudojamo šifravimo, cenzūros apėjimo ir privatumo priemonių kriminalizavimu atsisakant riboti šifravimo naudojimą ES ir reikšti prieštaravimus trečiosios šalies vyriausybėms, kurios iškelia tokius kaltinimus žmogaus teisių gynėjams;

21.  ragina ES kovoti su šifravimo, kovos su cenzūra ir privatumo priemonių kriminalizavimu atsisakant riboti šifravimo naudojimą ES ir reiškiant prieštaravimus trečiosios šalies vyriausybėms, kurios kriminalizuoja tokias priemones;

22.  pabrėžia, kad siekiant sukurti veiksmingą ES vystymosi ir žmogaus teisių politiką reikės integruoti IRT aspektą ir įveikti skaitmeninę atskirtį, suteikiant pagrindinę technologinę infrastruktūrą ir palengvinant galimybes gauti žinių ir informacijos, kad būtų skatinami skaitmeniniai įgūdžiai, ir prireikus propaguojant atvirųjų standartų taikymą dokumentuose ir nemokamos ir atvirosios programinės įrangos naudojimą, kad būtų užtikrintas (ypač viešųjų institucijų) atvirumas ir skaidrumas – įskaitant duomenų apsaugos užtikrinimą skaitmeninėje erdvėje visame pasaulyje – ir geriau suprasti galimą IRT riziką ir naudą;

23.  ragina Komisiją remti skaitmeninių kliūčių, su kuriomis susiduria neįgalieji, šalinimą; mano, jog labai svarbu, kad įgyvendinant ES politiką, susijusią su žmogaus teisių puoselėjimu ir propagavimu visame pasaulyje, būtų siekiama mažinti neįgaliųjų skaitmeninę atskirtį ir pasiūlyti daugiau teisių apimančią sistemą, ypač atsižvelgiant į prieigą prie žinių, skaitmeninį dalyvavimą ir galimybes pasinaudoti naujomis internetu teikiamomis ekonominėmis ir socialinėmis priemonėmis;

24.  pabrėžia, kad teisėtu skaitmeniniu žmogaus teisių pažeidimų įrodymų rinkimu ir sklaida galima prisidėti prie pasaulinės kovos su nebaudžiamumu ir terorizmu; mano, jog tokia medžiaga tinkamai pagrįstais atvejais turėtų būti priimtina pagal tarptautinę (baudžiamąją) teisę ir kad ji galėtų būti naudojama kaip įrodymai teismo procesuose, laikantis tarptautinių, regioninių ir konstitucinių apsaugos priemonių; rekomenduoja tarptautinės baudžiamosios teisės srityje sukurti mechanizmus, skirtus nustatyti procedūroms, kurias taikant būtų patvirtinamas tokių duomenų autentiškumas ir jie būtų renkami siekiant panaudoti juos kaip įrodymus teismo procesuose;

25.  apgailestauja dėl to, kad tam tikros ES pagamintos informacinės ir ryšių technologijos ir sukurtos paslaugos yra parduodamos ir gali būti trečiosiose šalyse privačių asmenų, įmonių ir valdžios institucijų naudojamos konkrečiai siekiant pažeisti žmogaus teises vykdant cenzūrą, masinį sekimą, tyčinį trikdymą, perėmimą ir kontrolę, piliečių ir jų veiksmų sekimą ir stebėjimą (mobiliųjų) telefonų tinkluose ir internete; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios ES įsisteigusios įmonės gali suteikti technologijas ir paslaugas, kurios sudaro sąlygas daryti šiuos žmogaus teisių pažeidimus;

26.  pažymi, kad pavojų Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir trečiųjų šalių saugumui dažnai keliantys asmenys arba nedidelės grupės naudojasi skaitmeninių ryšių tinklais išpuoliams planuoti ir vykdyti ir kad reikia nuolat persvarstyti ir atnaujinti priemones ir taktiką, kurių reikia tokiam pavojui įveikti;

27.  mano, kad masinis sekimas, kuris yra nepagrįstas didesne teroro aktų rizika ir grėsme, pažeidžia būtinumo ir proporcingumo principus ir todėl yra žmogaus teisių pažeidimas;

28.  ragina valstybes nares skatinti visapusišką demokratinę žvalgybos tarnybų veiklos trečiosiose šalyse kontrolę, tikrinti, ar šios tarnybos veikia visapusiškai laikydamosi teisinės valstybės principo, ir užtikrinti, kad už neteisėtą veiklą atsakingos tarnybos ir asmenys atsakytų už savo veiksmus;

29.  ragina valstybes nares, atsižvelgiant į didesnį valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą ir informacijos mainus, taip pat ir naudojant skaitmeninį sekimą, užtikrinti šių tarnybų ir jų veiklos demokratinę kontrolę vykdant tinkamą vidaus, vykdomąją, teisminę ir nepriklausomą parlamentinę priežiūrą;

30.  pabrėžia, kad įmonių socialinės atsakomybės principai ir žmogaus teisių integravimo projektavimo etapu kriterijai, kuriuos sudaro technologiniai sprendimai ir inovacijos, apsaugantys žmogaus teises, turėtų būti patvirtinti ES teisėje, siekiant užtikrinti, kad interneto paslaugų teikėjai, programinės įrangos plėtotojai, aparatinės įrangos gamintojai, socialinių tinklų paslaugų teikėjai ir žiniasklaida, mobiliųjų telefonų ryšio teikėjai ir kiti subjektai pasauliniu mastu atsižvelgtų į galutinių vartotojų žmogaus teises;

31.  primygtinai ragina ES užtikrinti didesnį mobiliųjų telefonų paslaugų teikėjų ar interneto paslaugų teikėjų ir vyriausybių santykių skaidrumą ir skatinti skaidrumą palaikant ryšius su trečiosiomis šalimis reikalaujant, kad mobiliųjų telefonų paslaugų ir interneto paslaugų teikėjai kasmet skelbtų išsamias skaidrumo ataskaitas, įskaitant ataskaitas apie veiksmus, kuriuos atlikti prašė valdžios institucijos, taip pat apie finansinius viešųjų institucijų ir mobiliųjų telefonų paslaugų ar interneto paslaugų teikėjų ryšius;

32.  primena įmonių subjektams jų atsakomybę savo pasaulinio masto veiksmais laikytis žmogaus teisių, nepaisant jų naudotojų buvimo vietos ir nepriklausomai nuo to, ar priimančioji šalis laikosi savo įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis; ragina IRT įmones, būtent įsisteigusias ES, įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, be kita ko, nustatant išsamaus patikrinimo politiką ir rizikos valdymo apsaugos priemones ir teikiant veiksmingas taisomąsias priemones, kai jų veikla sukėlė neigiamą poveikį žmogaus teisėms arba prie to prisidėjo;

33.  pabrėžia būtinybę veiksmingiau įgyvendinti ir stebėti ES reglamentus ir sankcijas, susijusius su IRT, įskaitant visą apimančių mechanizmų naudojimą, siekiant užtikrinti, kad visos šalys, įskaitant valstybes nares, laikytųsi teisės aktų ir būtų išsaugotos vienodos sąlygos;

34.  pabrėžia, kad pagrindinių teisių laikymasis yra pagrindinė sėkmingos kovos su terorizmu politikos, įskaitant skaitmeninių sekimo technologijų naudojimą, dalis;

35.  pritaria 2013 m. gruodžio mėn. sudaryto Vasenaro susitarimo sprendimui dėl eksporto kontrolės sekimo, teisės aktų įgyvendinimo ir žvalgybos informacijos rinkimo priemonių, taip pat tinklo sekimo sistemų srityse; primena vis dar itin neišsamų ES dvejopo naudojimo prekių režimo pobūdį, būtent ES dvejopo naudojimo prekių reglamentavimą, susijusį su veiksminga ir sisteminga žalingų IRT technologijų eksporto į nedemokratines šalis kontrole;

36.  todėl ragina Komisiją, atsižvelgiant į būsimą dvejopo naudojimo prekių politikos peržiūrą ir atnaujinimą, nedelsiant parengti pasiūlymą dėl pažangių ir veiksmingų politikos priemonių, kuriomis būtų apribojamas ir reglamentuojamas paslaugų, susijusių su dvejopo naudojimo technologijų įdiegimu ir naudojimu, komercinis eksportas, sprendžiami galimo žalingo IRT produktų ir paslaugų eksporto į trečiąsias šalis klausimai, kaip susitarta 2014 m. balandžio mėn. bendrame Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškime; ragina Komisiją įvesti veiksmingas apsaugos priemones, kurios padėtų išvengti šių eksporto kontrolės priemonių žalos moksliniams tyrimams ir informacinių technologijų saugumo moksliniams tyrimams;

37.  pabrėžia, kad Komisijai turėtų turėti galimybę skubiai suteikti įmonėms, abejojančioms, ar prašyti eksporto licencijos, tikslią ir naujausią informaciją apie galimų sandorių teisėtumą ar galimą žalingą poveikį;

38.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kuriais būtų persvarstoma, kaip ES standartai, taikomi IRT, galėtų būti naudojami, siekiant užkirsti kelią galimam žalingam tokių technologijų ar kitų paslaugų eksporto į trečiąsias šalis poveikiui, kai tokios sąvokos, kaip „teisėtas leidimas perimti informaciją“, negali prilygti Europos Sąjungos sąvokoms arba, pavyzdžiui, kai tose šalyse žmogaus teisių padėtis yra prasta ir teisinė valstybė neegzistuoja;

39.  patvirtina, kad ES standartai, ypač ES pagrindinių teisių chartija, turėtų būti taikomi vertinant incidentus, kai dvejopo naudojimo technologijos naudojamos taip, kad gali būti ribojamos žmogaus teisės;

40.  ragina formuoti politiką, kuria būtų reglamentuojami pardavimai, susiję su nulinės dienos pažeidžiamumu (angl. zero-day exploits), siekiant išvengti jo panaudojimo kibernetinėse atakose ar neteisėtai prisijungiant prie prietaisų ir dėl to pažeidžiant žmogaus teises, ir šios taisyklės neturėtų daryti reikšmingo poveikio akademiniams ir kitiems geros valios moksliniams tyrimams saugumo srityje;

41.  apgailestauja dėl kai kurių Europos bendrovių ir tarptautinių bendrovių, kurios veikia ES ir prekiauja dvejopo naudojimo technologijomis, turinčiomis galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms, aktyvaus bendradarbiavimo su šalimis, kuriose pažeidinėjamos žmogaus teisės;

42.  ragina Komisiją viešai neleisti bendrovėms, įsitraukusioms į minėtą veiklą, dalyvauti ES viešųjų pirkimų procedūrose, nesuteikti mokslinių tyrimų ir vystymosi finansavimo ar kitos finansinės paramos;

43.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti žmogaus teisių aspektams technologinės įrangos viešųjų pirkimų procesuose, ypač šalyse, kurios šioje srityje vykdo nepatikimą praktiką;

44.  ragina Komisiją ir Tarybą aktyviai ginti atvirą internetą, įvairių suinteresuotųjų subjektų sprendimų priėmimo procedūras, tinklo neutralumą, skaitmenines laisves ir duomenų apsaugos priemones trečiosiose šalyse naudojantis interneto valdymo forumais;

45.  smerkia šifravimo protokolų ir produktų silpninimą ir nepaisymą, ypač kuriuos vykdo žvalgybos tarnybos, siekiančios perimti užšifruotus pranešimus;

46.  įspėja dėl teisėsaugos privatizavimo per internetines įmones ir interneto paslaugų teikėjus;

47.  ragina išaiškinti normas ir standartus, kuriuos privatūs subjektai naudoja savo sistemoms vystyti;

48.  primena, kad svarbu įvertinti kontekstą, kuriame naudojamos technologijos, kad būtų galima visapusiškai suvokti jų poveikį žmogaus teisėms;

49.  primygtinai ragina skatinti priemones, kuriomis suteikiama anoniminio ir (arba) pseudoniminio interneto naudojimo galimybė, ir abejoja vienašališku požiūriu, kad tokios priemonės sudaro sąlygas tik nusikalstamai veiklai vykdyti, o ne suteikia galių žmogaus teisių aktyvistams ES ir už jos ribų;

50.  ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT formuoti pažangią ir veiksmingą politiką, kuria būtų reglamentuojamas dvejopo naudojimo technologijų eksportas, ir taip spręsti galimai žalingo IRT produktų ir paslaugų eksporto klausimą tarptautiniu lygmeniu ir taikanti daugiašalius eksporto kontrolės režimus, taip pat kitose tarptautiniuose organuose;

51.  pabrėžia, kad bet kokie reglamentavimo pokyčiai, kuriais siekiama padidinti eksporto kontrolės priemonių veiksmingumą nematerialiojo technologijų perdavimo atžvilgiu, negali kliudyti teisėtiems moksliniams tyrimams, informacijos prieinamumui ir mainams ir kad bet kurios galimos priemonės, pvz., ES dvejopo naudojimo mokslinių tyrimų bendrieji eksporto leidimai, neturėtų turėti atgrasomojo poveikio asmenims ir MVĮ;

52.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad dabartine ir būsima eksporto kontrolės politika nebūtų ribojama teisėta saugumo srities mokslininkų veikla ir kad eksporto kontrolės priemonės būtų taikomos gera valia ir tik aiškiai nurodytoms technologijoms, kurias taikant ketinama vykdyti masinį sekimą, cenzūrą, tyčinį trikdymą, perėmimą ar kontrolę, taip pat sekti ir stebėti piliečius ir jų veiksmus (mobiliųjų) telefonų tinkluose;

53.  primena, kad tankiuoju tinklu grindžiamomis ad hoc belaidžio ryšio technologijomis suteikiama didelė galimybė teikti atsarginius tinklus tose vietovėse, kuriose internetas neprieinamas arba blokuojamas, ir taip gali būti padedama siekti pažangos žmogaus teisių srityje;

54.  ragina Komisiją paskirti nepriklausomų ekspertų grupę, kuri galėtų atlikti dabartinių ES IRT standartų poveikio žmogaus teisėms vertinimą, siekdama pateikti rekomendacijų dėl pataisų, kuriomis bus padidinta žmogaus teisių apsauga, ypač tuomet, kai sistemos yra eksportuojamos;

55.  pripažįsta, kad technologinė plėtra kelia iššūkį teisės sistemoms, nes jos turi būti pritaikytos prie naujų aplinkybių; pabrėžia, jog svarbu, kad politikos formuotojai daugiau dėmesio skirtų klausimams, susijusiems su skaitmenine ekonomika;

56.  ragina Komisiją įtraukti pilietinę visuomenę ir nepriklausomus ekspertus, įskaitant saugumo srities mokslininkus, į IRT srities veiklą trečiosiose šalyse, kad būtų užtikrintos naujausios ekspertinės žinios, kurios turėtų sudaryti sąlygas ateityje veiksmingos politikos formavimui;

57.  pabrėžia, kad būtina vengti nenumatytų pasekmių, pavyzdžiui, mokslinių ar kitokių geros valios tyrimų ir technologinės plėtros, informacijos mainų ir prieigos prie jos, saugumo žinių plėtojimo ar technologijų eksporto, jei jais padedama įgyti reikiamų skaitmeninių įgūdžių ir puoselėti žmogaus teises, apribojimo arba atgrasomojo poveikio;

58.  mano, kad valdžios institucijų ir privačiųjų subjektų bendradarbiavimui pasauliniu mastu skaitmeninėje srityje, įskaitant Interneto valdymo forumą, būtina taikyti aiškią stabdžių ir atsvarų sistemą ir dėl šio bendradarbiavimo neturėtų nukentėti demokratinė ir teisminė priežiūra;

59.  pažymi, kad neužtenka savanoriško požiūrio ir kad reikalingos privalomos priemonės, kurias taikant įmonės būtų skatinamos, prieš parduodamos savo gaminius šalyje, atsižvelgti į jos žmogaus teisių padėtį ir atlikti savo technologijų poveikio žmogaus teisių gynėjams ir vyriausybės kritikams vertinimą;

60.  mano, kad reikia tikrinti eksportuojamas labai didelės rizikos prekes prieš jas išvežant iš ES, o nustačius pažeidimus – skirti baudas;

61.  ragina kiekvienam asmeniui suteikti teisę užšifruoti informaciją ir sudaryti tam reikiamas sąlygas; laikosi nuomonės, kad kontrolę turėtų vykdyti galutinis naudotojas, kuris turės įgyti reikiamų įgūdžių tokiai kontrolei tinkamai atlikti;

62.  ragina nustatyti šifravimo nuo pradžios iki galo (angl. end to end encryption) standartus, taikomus kaip savaime suprantamą dalyką visoms ryšių paslaugoms, kad vyriausybėms, žvalgybos agentūroms ir sekimo tarnyboms taptų sunkiau skaityti turinį;

63.  pabrėžia, kad valstybės žvalgybos tarnyboms tenka ypatinga atsakomybė stiprinti pasitikėjimą, ir ragina nutraukti masinį sekimą; mano, kad turi būti sprendžiamas ES piliečių stebėjimo, kurį vykdo Europos ir užsienio žvalgybos tarnybos, klausimas ir toks stebėjimas turi būti nutrauktas;

64.  nepritaria tam, kad Europos sekimo technologijos ir cenzūros priemonės būtų parduodamos ar platinamos autoritariniams režimams, kuriems vadovaujant neužtikrinama teisinė valstybė;

65.  ragina išplėsti tarptautinės informatorių apsaugos aprėptį ir ragina valstybes nares pateikti įstatymų pagal kuriuos jie būtų apsaugomi;

66.  ragina įsteigti JT pasiuntinio skaitmeninių laisvių ir duomenų apsaugos klausimais pareigybę ir ragina išplėsti už žmogaus teises atsakingo ES Komisijos nario veiklos sritį taip, kad technologijos taip pat būtų vertinamos atsižvelgiant į žmogaus teises;

67.  ragina parengti priemones, kurias taikant visame pasaulyje būtų apsaugotas aktyvistų, žurnalistų ir piliečių privatumas ir sudaromos sąlygos jiems internetu jungtis į tinklus;

68.  pabrėžia, kad teisė į prieigą prie interneto turėtų būti pripažinta žmogaus teise, ir ragina imtis priemonių skaitmeninei atskirčiai panaikinti;

69.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir EIVT.

(1) http://eeas.europa.eu/delegations/un_geneva/press_corner/focus/events/2012/20120625_en.htm. (2)  http://eeas.europa.eu/delegations/documents/eu_human_rights_guidelines_on_freedom_of_expression_online_and_offline_en.pdf. (3) http://www.osce.org/fom/80723?download=true. (4) http://www.osce.org/fom/127656?download=true . (5) http://daccess-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/N14/545/19/PDF/N1454519.pdf?OpenElement. (6) http://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/RegularSessions/Session27/Documents/A-HRC-27-37_en.doc. (7) http://website-pace.net/documents/19838/1085720/20150126-MassSurveillance-EN.pdf/df5aae25-6cfe-450a-92a6-e903af10b7a2. (8) Priimti tekstai P7_TA(2014)0230. (9) http://www.ohchr.org/Documents/Publications/GuidingPrinciplesBusinessHR_EN.pdf?v=1392752313000/_/jcr:system/jcr:versionstorage/12/52/13/125213a0-e4bc-4a15-bb96-9930bb8fb6a1/1.3/jcr:frozennode (10) http://www.oecd.org/daf/inv/mne/48004323.pdf (11) http://www.oecd-ilibrary.org/docserver/download/2014091e.pdf?expires=1423160236&id=id&accname=ocid194994&checksum=D1FC664FBCEA28FC856AE63932715B3C (12) https://www.icann.org/en/system/files/files/annual-report-2013-en.pdf (13) COM(2014)0072. (14) http://netmundial.br/wp-content/uploads/2014/04/NETmundial-Multistakeholder-Document.pdf (15) OL L 173, 2014 6 12, p. 79. (16) OL L 173, 2014 6 12, p. 82. (17) COM(2014)0244. (18) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470. (19) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0274. (20) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0079. (21) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0033. (22) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0076. (23) http://www.europarl.europa.eu/document/activities/cont/201403/20140307ATT80674/20140307ATT80674EN.pdf.

2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga: rezultatais grindžiamos bendros žemės ūkio politikos kontrolės link“ (2014/2234(INI))

P8_TA(2015)0289 A8-0240/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Auditų Rūmų nuomonę Nr. 1/2012 dėl kai kurių pasiūlymų dėl reglamentų, susijusių su bendra žemės ūkio politika 2014–2020 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos Auditų Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl vieno bendro audito modelio,

–  atsižvelgdamas į Europos Auditų Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2013 „Dėl „vieno bendro audito“ ir Komisijos sanglaudos politikoje naudojamo nacionalinių audito institucijų darbo“,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato 2013 m. metinę veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0240/2015),

A.  kadangi po dviejų bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformų taisyklės tapo įvairesnės ir sudėtingesnės;

B.  kadangi dėl sudėtingesnių taisyklių daroma daugiau klaidų vietoje;

C.  kadangi BŽŪP tikslai turi būti pasiekti ir tuo pačiu metu norint veiksmingai įgyvendinti BŽŪP turi būti užtikrintas visų ES institucijų ir nacionalinių bei regioninių įstaigų savitarpio supratimas ir pasitikėjimas;

D.  kadangi norint pasiekti BŽŪP tikslus efektyvesnei ir veiksmingesnei BŽŪP reformai reikia supaprastinimo ir mažiau biurokratijos;

E.  kadangi valstybių narių sąnaudos kontrolei ir suinteresuotųjų subjektų ir ūkininkų konsultavimui dabar siekia 4 mlrd. EUR kasmet ir jų gali daugėti, o taip pat išaugti klaidų lygis, įgyvendinant naujausią BŽŪP reformą, ypač nustačius žalinimo priemones;

F.  kadangi po 2013 m. reformos radosi didelių pokyčių, susijusių su iš ūkininkų reikalaujamais duomenimis, kuriuos reikia pridėti prie paraiškų ir kuriais būtina pagrįsti prašymus, taip pat naujų reikalavimų, dėl kurių gali padidėti klaidų lygis pradiniu susipažinimo ir prisitaikymo etapu;

G.  kadangi svarbu, kad veiklos vykdytojams nebūtų trukdoma atliekant neproporcingai daug patikrų;

H.  kadangi BŽŪP tikslai turi būti pasiekti ir tuo pačiu metu norint veiksmingai įgyvendinti BŽŪP turi būti užtikrintas visų ES institucijų, nacionalinių ir regioninių įstaigų savitarpio supratimas ir pasitikėjimas;

I.  kadangi ūkininkai skatinami teikti paslaugas, pvz., kraštovaizdžio, žemės ūkio naudmenų biologinės įvairovės ir klimato stabilumo srityse, nors jos neturi rinkos vertės;

J.  kadangi valstybių narių sąnaudos kontrolei ir suinteresuotųjų subjektų ir ūkininkų konsultavimui dabar gali siekti 4 mlrd. EUR; pabrėžia, kad reikia kuo labiau sumažinti kontrolės sąnaudas ir jos biurokratinę naštą;

K.  kadangi rezultatais grindžiama kontrolė gali tapti naudinga metodika, tačiau reikia, jog administracinės įstaigos būtų stabilios ir taikytų galimybių suteikiantį metodą, kad būtų didinamas galutinių paramos gavėjų pasitikėjimas; vis dėlto primena, kad įvairių rūšių ir skirtingo masto ES žemės ūkio valdoms negali būti taikoma viena visiems vienoda sistema;

L.  kadangi žalinimo priemonėmis, pradėtomis taikyti po paskutinės bendros žemės ūkio politikos reformos, siekiama pagerinti žemės ūkio tvarumą taikant įvairias priemones, kaip antai:

M.  kadangi Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas(1) nusprendė, kad yra būtina kai kurioms mokėjimo agentūroms pareikšti 51 išlygą;

1.  pritaria Europos Audito Rūmų nuomonei, kad bendros žemės ūkio politikos lėšų panaudojimo tvarka 2014–2020 m. laikotarpiu išlieka sudėtinga(2); vis dėlto primena, kad BŽŪP sudėtingumas priklauso nuo ūkininkavimo Europoje įvairovės ir kad dėl supaprastinimo neturi būti panaikintos priimtos priemonės;

2.  ragina užtikrinti mažiau biurokratinę BŽŪP siekiant sumažinti klaidų lygį ir nustatyti priemones, kurios sudarytų galimybes atskirti klaidas nuo sukčiavimo;

3.  pasinaudojant patikrinimų išvadomis ir atsižvelgiant į galimą sankcijų skyrimą, ragina skirti netyčinį neveikimą nuo sukčiavimo atvejų, nes dėl neveikimo mokesčių mokėtojai paprastai nepatiria finansinės žalos;

4.  ragina užtikrinti mažiau biurokratinę BŽŪP, kurią būtų galima paprastai įgyvendinti ir aiškiai suprasti, siekiant sumažinti klaidų lygį ir nustatyti priemones, kurios sudarytų galimybes atskirti klaidas nuo sukčiavimo, tuo pačiu metu užtikrinant, kad ūkininkai vis dar galėtų tiekti gyvybiškai svarbią maisto produkciją, kuri yra šios politikos pagrindas; mano, kad tolesnis BŽŪP sudėtingumo mažinimas ir jos veiklos racionalizavimas yra vienas iš pagrindinių dalykų siekiant pritraukti naujų žemės ūkio sektoriaus dalyvių ir išlaikyti juos bei jų įgūdžius tam, kad ateityje būtų užtikrintas ES žemės ūkio sektoriaus klestėjimas; šiuo požiūriu tikisi griežtų priemonių pagal geresnio reglamentavimo programą; palankiai vertina Komisijos sprendimą vienu mėnesiu pratęsti prašymų dėl tiesioginių išmokų pateikimo terminą ir mano, kad tai yra žingsnis siekiant sumažinti BŽŪP klaidų lygį;

5.  primygtinai ragina nacionalinėms institucijoms ir ūkininkams teikti aiškesnes konsultacijas siekiant sumažinti klaidų lygį;

6.  pritaria Komisijos iniciatyvai supaprastinti BŽŪP nedelsiant išnagrinėjant priemones, kurios gali būti greitai įgyvendintos, nes tai teiktų naudos ūkininkams, mokėjimo agentūroms, ES institucijoms ir mokesčių mokėtojams; taip pat ragina atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą pateikti pasiūlymų dėl pagrindinio teisės akto pakeitimų, kad būtų galima apsvarstyti kito finansavimo laikotarpio reformą;

7.  būgštauja, kad 2014–2020 m. laikotarpiu padidės Audito Rūmų nustatytas labiausiai tikėtinas klaidų lygis bendros žemės ūkio politikos tiesioginių išmokų srityje, visų pirma todėl, kad kita kompleksinės paramos sistema vis dar neužtikrinamas mažesnis šios politikos sudėtingumo, su kuriuo susiduria vadovaujančios institucijos arba paramos gavėjai ir kuris yra nereikalingas, lygis;

8.  primena, kad Parlamentas ir Audito Rūmai dažnai pabrėžė būtinybę užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp mažesnės administracinės naštos ir veiksmingos finansų kontrolės;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendros žemės ūkio politikos kontrolės išlaidos jau siekia 4 mlrd. EUR per metus ir yra susijusios su 50 mln. sandorių, kurių žemės ūkio biudžetas sudaro apie 58 mlrd. EUR;

10.  palankiai vertina tai, kad Komisija pirmenybę teikia naujai BŽŪP supaprastinimo procedūrai ir siūlo visų pirma supaprastinti tam tikrą deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų skaičių;

11.  primygtinai skatina gerinti tikrinimų kokybę ir nuoseklumą, o ne didinti valstybių narių, Komisijos ir Audito Rūmų žemės ūkio srityje vykdomų patikrinimų skaičių;

12.  taip pat pabrėžia, jog kontrolė – tai garantija, kad ES biudžeto lėšos, numatytos BŽŪP priemonėms finansuoti, būtų panaudotos tinkamai;

13.  primena, kad vieno bendro audito sistemos tikslas – sukurti bendrą audito grandinę nuo galutinių paramos gavėjų iki Europos Sąjungos institucijų;

14.  apgailestauja dėl to, kad vieno bendro audito sistema vis dar neveikia ir kad neišnaudojamos visos valstybių narių kontrolės sistemų veikimo galimybės; primena valstybėms narėms apie jų atsakomybę užtikrinti veiksmingą pirmo lygio kontrolę, kartu kuo labiau sumažinant ūkininkams tenkančią naštą, ir apie esamas galimybes lanksčiai organizuoti kontrolę;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti gaires, kaip būtų galima geriausiai panaudoti ir sujungti patikras, susijusias su BŽŪP, kad, kai tik įmanoma, atrinkti paramos gavėjai būtų tikrinami tik vieną kartą per metus;

16.  pabrėžia, kad pagal Europos Audito Rūmų 2013 finansinių metų metinę ataskaitą:

17.  apgailestauja dėl to, kad Komisijai teko ištaisyti ir padidinti 42 iš 68 mokėjimo agentūrų, kurių likutinis klaidų lygis viršija 2 %, pateiktą klaidų rodiklį, nepaisant to, kad beveik visas tiesioginių išmokų mokėjimo agentūras sertifikavo ir patvirtino sertifikavimo institucijos, ir nepaisant to, kad dėl 79 iš 82 mokėjimo agentūrų pateiktų patikinimo pareiškimų sertifikavimo įstaigos 2013 m. pateikė besąlyginę nuomonę;

18.  tikisi, kad sertifikavimo įstaigoms atliekant naujas užduotis, numatytas pagal Reglamentus (ES, Eurotomas) Nr. 966/2012 ir (ES) Nr. 1306/2013, pagerės valstybių narių perduodamų duomenų apie ES žemės ūkio fondų lėšų valdymą patikimumas;

19.  ragina Komisiją iš dalies pakeisti sertifikavimo įstaigoms skirtas gaires siekiant išsamiau tikrinti statistinių ataskaitų sudarymą;

20.  dar kartą prašo Komisijos parengti pasiūlymus siekiant numatyti sankcijas už suklastotas arba neteisingas mokėjimo agentūrų ataskaitas, kurie apimtų būtent šiuos tris aspektus: patikrų statistiką, mokėjimo agentūrų pareiškimus ir sertifikavimo įstaigų atliktą darbą; prašo Komisijai suteikti įgaliojimą atšaukti mokėjimo agentūrų akreditavimą sunkiais klaidingo faktų pateikimo atvejais;

21.  tikisi, kad Komisija nedelsdama visapusiškai pasinaudos BŽŪP supaprastinimo procesu, ypač sprendžiant dėl apsunkinančių ir sudėtingų taisyklių, reglamentuojančių kompleksinės paramos susiejimą ir žalinimą, nes jos galiausiai daro poveikį visos Europos ūkininkams;

22.  pritaria Komisijos iniciatyvai supaprastinti BŽŪP nedelsiant išnagrinėjant priemones, kurios gali būti greitai įgyvendintos, nes tai teiktų naudos ūkininkams, mokėjimo agentūroms, ES institucijoms ir mokesčių mokėtojams; taip pat ragina pateikti pasiūlymų dėl pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto dalinių pakeitimų; ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų dėl BŽŪP supaprastinimo, atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriaus suinteresuotųjų subjektų grįžtamąją informaciją;

23.  pasisako už vieno bendro audito sustiprinimą ir griežtesnį vykdymą koordinuojant įvairių institucijų vykdomą kontrolę ir ragina sumažinti dėl audito atsirandančią administracinę naštą, kad atsakingos įstaigos nesilankytų pas ūkininkus kelis kartus įvairiomis progomis arba tais pačiais metais Komisija ir Audito Rūmai pagal jokias taisykles ūkininkų netikrintų per dažnai ar daug kartų, dėl ko sumažėtų našta ūkininkams, nes būtų sumažintas patikrų skaičius; ragina sutelkti sertifikavimo įstaigų ir kitų valstybių narių įstaigų vykdomas audito ir kontrolės užduotis; pažymi, kad ūkininkams skirtose nacionalinių institucijų ir Komisijos rekomendacijose teikiami patarimai dėl BŽŪP įgyvendinimo dažnai prieštarauja Audito Rūmų naudojamiems vertinimo kriterijams ir dėl to skiriamos baudos, kurios yra neproporcingos ir netikėtos;

24.  pasisako už integruotą požiūrį atliekant kontrolę, t. y. visos kontrolės prievolės, jei įmanoma, turėtų būti atliekamos viename ūkyje tuo pačiu metu tam, kad vizitų vietoje skaičius būtų mažas ir būtų sumažintos su tuo susijusios institucijų ir ūkininkų išlaidos ir tam skiriamas laikas bei jiems tenkanti našta ir būtų racionalizuotas kontrolės procesas;

25.  primena Komisijai, kad riziką dėl netyčinių klaidų, atsirandančių dėl sudėtingų taisyklių, galiausiai tenka prisiimti paramos gavėjui; ragina parengti tinkamą, proporcingą ir veiksmingą sankcijų politiką šiam požiūriui paremti, pvz., vengimas du kartus taikyti sankciją už tą pačią klaidą pagal mokėjimo schemą ir kompleksinę paramą;

26.  mano, kad, siekiant užtikrinti sklandų projektų vykdymą, mokėjimai neturėtų būti nutraukiami nustačius nedideles ir (arba) korektūros klaidas;

27.  prašo, kad Komisija, valstybės narės ir Audito Rūmai toliau plėtotų rizika pagrįstas audito strategijas, paremtas visais atitinkamais duomenimis, įskaitant išankstinį geriausių ir (arba) blogiausių rezultatų pagal politikos sritis nustatymą;

28.  pabrėžia, kad turėtų būti parengti kriterijai, kuriuos taikant būtų galima apibrėžti, kurios valstybės narės yra pasiekusios geriausių, o kurios – blogiausių rezultatų;

29.  primena, kad daug valstybių narių kai kuriose politikos srityse galėtų būti laikomos pasiekusiomis blogiausių ES lėšų valdymo rezultatų;

30.  primygtinai reikalauja, kad kontrolės rezultatų apibrėžtis būtų grindžiama kontroliniu sąrašu ir visų pirma apimtų valstybių narių patikrų ir administracinių sistemų kokybę, t. y. valdymo ir sertifikavimo institucijų veiksmingumą, nuoseklumą ir patikimumą;

31.  mano, kad geriausių rezultatų kiekvienoje politikos srityje pasiekusioms valstybėms narėms reikėtų sumažinti Sąjungos kontrolės mastą;

32.  mano, kad rezultatais grindžiamos kontrolės plėtotė ir valdymas jokiu būdu neturėtų būti padidėjusio netikrumo ES aprūpinimo maistu užtikrinimo srityje šaltinis;

33.  ragina geriausių rezultatų pasiekusias valstybes nares dalytis savo patirtimi su valstybėmis narėmis, kurių rezultatai blogiausi;

34.  ragina Komisiją skatinti keistis geriausia patirtimi, siekiant užtikrinti kuo sklandesnę kontrolę ir kuo mažiau nepatogumų ūkininkams.

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos 59 straipsnio 5 dalį „valstybės narės užtikrina būtiniausią patikrų vietoje lygį, reikalingą veiksmingam rizikos valdymui užtikrinti, ir prireikus tą lygį padidina. Valstybės narės gali būtiniausią lygį sumažinti, jei valdymo ir kontrolės sistemos veikia tinkamai ir klaidų dažnumas yra priimtino lygio“;

36.  ragina Komisiją tiksliau apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnio 5 dalyje nurodytą priimtiną lygį ir šiuo klausimu pradėti dialogą su Parlamentu ir Europos Audito Rūmais;

37.  ragina valstybes nares toliau plėtoti e. valdžios iniciatyvas, kuriomis kaip vidutinės ir ilgalaikės trukmės tikslo siekiama sumažinti klaidų lygį vengiant klaidų paraiškų teikimo etapu; ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis Bendrųjų nuostatų reglamento 122 straipsnio 3 dalyje nurodytos datos siekiant pereiti prie e. sanglaudos teikiant paraiškas dėl projektų, juos valdant ir kontroliuojant; mano, kad siekiant užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui ir kovoti su juo būtina užtikrinti visišką duomenų skaidrumą ir prieinamumą; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad privaloma tvarka būtų skelbiami visų paramos gavėjų pateikti dokumentai;

38.  mano, kad kai visos kaimo vietovės bus aprūpintos sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu ir kai bus surengta didelė informuotumo didinimo ir mokymo juo naudotis kampanija, tai bus svarbi priemonė, sudarysianti visiems ūkininkams galimybių pasinaudoti naujausiomis su BŽŪP susijusių paraiškų ir prašymų teikimo sistemomis;

39.  ragina toliau stengtis mažinti paraiškų teikimo sistemų ir ūkininkams skirtų formų sudėtingumą ir pritaria tam, kad valstybės narės daugiau naudotųsi e. valdžios technologija iš anksto siekiant išvengti klaidų teikiant paraiškas, o tam reikia, kad paramos gavėjai turėtų prieigą prie plačiajuosčio interneto; ragina Komisiją sukurti programą, kuri padėtų šviesti vyresnio amžiaus ūkininkus; pabrėžia, kad reikia didelių investicijų į plačiajuosčius tinklus kaimo vietovėse ir ragina valstybes nares siekti skaitmeninti paraiškų teikimo procesą; primena, kad siekiant patikimai įgyvendinti e. valdžios technologijas valstybės narės privalo kurti, finansuoti ar bendrai finansuoti tokią technologiją;

40.  ragina valstybes nares įgyvendinti skaitmeninimo programas, susijusias su vyriausybės ir žemės ūkio valdų ryšiais, siekiant sudaryti vienintelę ūkio bylą, apimančią integruotą ir tuo pačiu metu vykdomą duomenų apie pasėlius valdymą; mano, kad šis supaprastinimas padėtų sujungti dalykus, kurie šiuo metu valdomi atskirai (pasėlių planus, atskirus draudimo planus ir žurnalus), nes ūkiai pateiktų vieną deklaraciją, kuria vėliau dalytųsi vyriausybės padaliniai, o tai leistų užtikrinti didesnį tų padalinių vykdomų patikrinimų veiksmingumą, taigi sumažėtų mokėjimo klaidų rizika ir būtų racionalizuota kontrolė;

41.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad naujosios BŽŪP įgyvendinimu besirūpinančios vyriausybės (regionų įstaigos) veiksmingai bendrautų ir bendradarbiautų siekdamos naudos ūkininkams, vietoje vykdantiems šią politiką;

42.  mano, kad ilguoju laikotarpiu būtų galima gauti labai daug naudos kuriant ir pradedant taikyti pramoninius internetu grindžiamus sprendimus ūkininkavimo ir kontrolės srityse, ypač atsižvelgiant į paramos gavėjams ir mokėjimo agentūroms skirtus integruotus sprendimus; tikisi, kad šie sprendimai turės teigiamą poveikį patikrinimų nuoseklumo, patikimumo ir išlaidų veiksmingumo požiūriais; primygtinai ragina Komisiją patvirtinti ir įgyvendinti bandomuosius projektus šioje srityje; primena, kad šis metodas priklauso nuo valstybės narės įsipareigojimo užtikrinti plačiajuostį ryšį visose ES kaimo vietovėse;

43.  ragina Komisiją bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Audito Rūmus, valstybes nares ir visas paramos gavėjų organizacijas, tačiau jais neapsiribojant, rengiant ilgalaikę strategiją, kurią taikant būtų siekiama atsižvelgti į su politika nesusijusius būdus, kuriais būtų užtikrinama, kad paramos gavėjų ir inspektorių našta daugiau nedidėtų įgyvendinus būsimas BŽŪP reformas ir iš dalies pakeistus pagrindinius aktus;

44.  ragina Komisiją laikytis galimybės kontroliuoti principo, kuris jau taikomas kaimo plėtros srityje pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnį rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis;

45.  ragina Komisiją spręsti klausimą, kaip sumažinti Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnyje nustatytą mažiausią lygį kontrolės, taikomos to paties reglamento110 straipsnyje nurodytose įvertinimo ataskaitose dėl BŽŪP stebėsenos ir vertinimo;

46.  ragina Komisiją parengti komunikatą dėl galimybės įdiegti rezultatais grindžiamas valdymo sistemas visose BŽŪP srityse, visų pirma kaimo plėtros investicijų srityje, tam, kad būtų galima pradėti diskusijas su visais suinteresuotaisiais subjektais siekiant nustatyti šį principą ES teisės aktuose;

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato 2013 m. metinė veiklos ataskaita (2) Europos Auditų Rūmų nuomonė Nr. 1/2012 dėl tam tikrų pasiūlymų dėl reglamentų, susijusių su bendra žemės ūkio politika 2014–2020 m. (3) Žr. Audito Rūmų 2013 m. metinės ataskaitos 3.8 punktą. (4) Žr. Audito Rūmų 2013 m. metinės ataskaitos 4.8 punktą.

2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl šeimos verslo įmonių Europoje (2014/2210(INI))

P8_TA(2015)0290 A8-0223/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2003 m. nustatytus mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimo kriterijus,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos veiksmų planą „Verslumas 2020“ (COM(2012)0795),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. ekspertų grupės ataskaitą Europos Komisijai „Šeimos verslo įmonėms aktualių klausimų apžvalga: moksliniai tyrimai, politikos priemonės ir esami tyrimai“ (angl. „Overview of family-business-relevant issues: research, policy measures and existing studies“),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „„Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act““ (COM(2008)0394),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0223/2015),

A.  kadangi nuosavybė saugoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsniu;

B.  kadangi šeimos verslo įmonės daug prisidėjo prie Europos ekonomikos atsigavimo ir atlieka reikšmingą vaidmenį ekonomikos augime ir socialinėje raidoje, mažindamos nedarbą, visų pirma jaunimo, taip pat investicijose į žmogiškąjį kapitalą; kadangi šeimos verslo įmonių savybė, kad jos perduodamos iš kartos į kartą, stiprina ekonomikos stabilumą; kadangi šeimos verslo įmonės paprastai atlieka pagrindinį vaidmenį regioninėje plėtroje užimtumo, praktinės patirties perdavimo ir teritorinio organizavimo atžvilgiu; kadangi į šeimos verslo įmones orientuotomis politikos priemonėmis galėtų būti skatinamas verslumas, o Europos šeimos motyvuojamos pradėti savo šeimos verslą;

C.  kadangi, remiantis įmonės „Ernst and Young“ 2014 m. metraščiu apie šeimos verslo įmones, 85 proc. visų įmonių Europoje sudaro šeimos verslo įmonės, privačiajame sektoriuje sukuriančios 60 proc. darbo vietų;

D.  kadangi šeimos verslo įmonės yra įvairių dydžių ir dėl to jos susiduria su įvairiais sunkumais ir patiria įvairių problemų;

E.  kadangi, nors dauguma šeimos verslo įmonių yra MVĮ, šeimos verslo įmonės gali būti mažos, vidutinio dydžio arba didelės, biržinės ir nebiržinės bendrovės; kadangi jos dažnai prilyginamos MVĮ, neatsižvelgiant į tai, kad yra ir labai didelių tarptautinių korporacijų, kurios yra šeimos verslo įmonės; kadangi keliose ES valstybėse narėse yra šiek tiek ir šeimos verslo įmonių, kurių apyvarta sudaro didžiąją bendros visų įmonių apyvartos dalį, ir šios įmonės labai svariai prisideda prie darbo vietų išsaugojimo, taip pat ir krizės metu, prie jų kūrimo ir ekonomikos augimo bei prie atitinkamos šalies ekonominės sėkmės; kadangi daug šeimos verslo įmonių, kurios nebeatitinka MVĮ apibrėžties, bet kurioms taip pat toli iki didelių koncernų, neatitinka kriterijų, nustatytų konkrečioms finansavimo priemonėms ir kai kurioms administracinėms išimtims; kadangi tokiu būdu neišvengiamai atsiranda nereikalingų biurokratinių kliūčių, kurios ypač šioms vidutinės kapitalizacijos šeimos verslo įmonėms tampa didele našta;

F.  kadangi nemažai šeimos verslo įmonių veikia daugiau nei vienoje šalyje, ir tai rodo, kad šeimos verslo įmonės modelis turi tarptautinį aspektą;

G.  kadangi tiesioginis apmokestinimas ir paveldėjimo teisė yra valstybių narių kompetencijos klausimai ir kadangi kai kurios valstybės narės patvirtino šeimos verslo įmonėms skirtas paramos priemones ir priemones, skirtas spręsti joms kylančias problemas;

H.  kadangi laikoma, kad šeimos verslo įmonės pasižymi tuo, kad savo veikloje vadovaujasi sąžiningumu ir aukštomis vertybėmis bei laikosi aukštų įmonių socialinės atsakomybės standartų jų darbuotojų ir aplinkos atžvilgiu, sudarydamos palankias sąlygas darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai; kadangi šeimos verslo įmonės paprastai užtikrina praktinės patirties ir įgūdžių perdavimą ir kai kuriais atvejais jos atlieka svarbų vaidmenį socialiniuose ryšiuose;

I.  kadangi žemės ūkio sektoriuje šeimos ūkiai yra labiausiai paplitęs verslo modelis, jie labai padeda išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo kaimo vietovėse ir daugeliu atveju yra vienintelis užimtumo šaltinis Europos regionuose, kurių plėtra atsilieka, ypač tuose, kuriuose mažiau išvystyta pramonė; kadangi šeimos ūkiai yra sėkmės pavyzdys, nes apskritai jie praktiškai įgyvendina ekologiniu ir socialiniu požiūriu tvarios žiedinės ekonomikos principą, ir kadangi šiame kontekste moterys kaip vadovės prisideda ne tik verslumu, bet ir ypatingais komunikaciniais ir socialiniais įgūdžiais;

J.  kadangi praėjo jau daugiau kaip 5 metai, kai Komisijos ekspertų grupė šeimos verslo įmonių klausimais pabaigė savo darbą ir nuo to laiko ES lygmeniu nesiimta jokios naujos europinės iniciatyvos; kadangi nacionaliniu ir Europos lygmeniu vis dar trūksta mokslinių tyrimų ir duomenų ypatingiems šeimos verslo įmonių poreikiams ir struktūroms suvokti;

K.  kadangi nėra visoje ES teisiškai privalomos, konkrečios, paprastos ir suderintos šeimos verslo įmonių apibrėžties;

L.  kadangi dėl to, kad nėra tokios apibrėžties, ES valstybėse narėse neįmanoma surinkti palyginamų duomenų siekiant atkreipti dėmesį į ypatingą šeimos verslo įmonių padėtį, jų poreikius ir ekonominius pasiekimus; kadangi neturint patikimų ir palyginamų duomenų gali būti sunku priimti politinius sprendimus ir tai gali reikšti, kad nebus patenkinti šeimos verslo įmonių poreikiai;

M.  kadangi šeimos verslo įmonės yra svarbios ne tik ekonomikai, bet ir atlieka svarbų socialinį vaidmenį;

N.  kadangi ne visose 28 ES valstybėse narėse yra interesų grupių asociacijų ar kitų organizacijų, konkrečiai besirūpinančių šeimos verslo įmonių poreikiais;

O.  kadangi turėtų būti padidintos ES lygmens pastangos skatinti verslumą ir pradedančiąsias įmones ir kartu turėtų būti labiau atsižvelgiama į sąlygų sudarymą ilgalaikiam šeimos verslo įmonių gyvavimui ir jo skatinimą;

P.  kadangi šeimos verslo įmonių modelis nevienodai paplitęs valstybėse narėse; kadangi nemaža dalis šeimos verslo įmonių Europoje yra tarptautinio pobūdžio ir savo veiklą vykdo skirtingose valstybėse narėse;

Q.  kadangi moterys ES uždirba vidutiniškai 16 proc. mažiau už valandą negu vyrai ir trūksta aukštas ir vadovaujamas pareigas einančių moterų ir kadangi vyrams taikoma darbo praktika ir darbo užmokesčio sistemos nėra tokios pat, kokios taikomos moterims, todėl joms sunkiau būti finansiškai nepriklausomoms, visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

R.  kadangi dažnai moterys atlieka nematomą vaidmenį ar dirba svetimu vardu ir tinkamai nepripažįstamos darbe jų užimamos pozicijos bei nesuteikiamas deramas darbo užmokestis, o tai turi rimtų padarinių jų socialinio draudimo įmokoms, pensijoms ir socialiniam aprūpinimui, taip pat ir jų įgūdžių pripažinimui, kaip rodo duomenys apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir pensijų skirtumą(3);

Svarba ekonomikai

1.  pabrėžia, kad šeimos verslo įmonės linkusios rodyti didelę socialinę atsakomybę savo darbuotojų atžvilgiu, aktyviai ir atsakingai valdo išteklius ir iš esmės laikosi į tvarumą ir ilgalaikį laikotarpį orientuoto požiūrio dėl įmonės ekonominės ateities (elgdamosi kaip „garbingi verslininkai“, atsakingi savininkai arba valdytojai), tokiu būdu jos svariai prisideda prie savo vietos bendruomenių ir Europos konkurencingumo, sukuria naujas aukštos kokybės darbo vietas ir išlaiko esamas;

2.  pabrėžia, kad šeimos verslo įmonės dėl savo istorijos yra giliai įsišaknijusios tam tikroje vietoje, todėl darbo vietų kuria ir kaimo, ir mažiau patraukliose vietovėse, taip padėdamos stabdyti gyventojų senėjimo ir jų skaičiaus mažėjimo procesą, vykstantį daugelyje ES regionų; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ekonominiu požiūriu efektyvią infrastruktūrą, reikalingą siekiant užtikrinti tokių įmonių, visų pirma labai mažų ir pradedančiųjų įmonių, konkurencingumą, atsinaujinimą, augimą ir tvarumą, ir pagerinti skirtingų sektorių ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, taip padedant joms augti ir plėsti veiklą tarptautiniu mastu;

3.  pripažįsta, kad šeimos verslo įmonės yra vienintelis didžiausias darbo vietų šaltinis privačiajame sektoriuje, taigi, tai, kas palanku šeimos verslo įmonių tęstinumui, atsinaujinimui ir augimui, naudinga ir Europos ekonomikos tęstinumui, atsinaujinimui ir augimui;

4.  pažymi, kad visų pirma labai siauros specializacijos šeimos verslo įmonės yra svarbios didesnių įmonių tiekėjos ir naujovių kūrėjos ir, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyva ir iš kartos į kartą perduodamą požiūrį į verslą, įmonėms, kurių tiekėjos yra, jos užtikrina materialinį saugumą, todėl svariai prisideda prie ekonomikos augimo;

5.  primena Komisijai apie tai, kad dauguma šeimos verslo įmonių yra MVĮ(4), todėl reikia taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, kad ES teisės aktai būtų geriau pritaikyti prie realios šių įmonių padėties ir poreikių, ir sudaryti joms sąlygas naudotis finansavimo programomis ir biurokratinių kliūčių mažinimo priemonėmis.

6.  pažymi, kad šeimos verslo įmonės gali atlikti svarbų vaidmenį skatindamos mažumas ir per mažai atstovaujamas asmenų grupes dalyvauti jų vietos ekonominėje veikloje;

7.  pažymi, kad dėl didesnio šeimos narių tarpusavio pasitikėjimo šeimos verslo įmonės yra labai lanksčios ir gali greitai prisitaikyti prie ekonominės ir socialinės aplinkos pokyčių; be to, ilgą laiką veikdamos nišinėse rinkose šeimos verslo įmonės gali įgyti pranašumų atrasdamos naujų galimybių ir kurdamos naujoves;

Finansavimas

8.  pažymi, kad šeimos verslo įmonių nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas dažnai yra daug didesnis už atitinkamą įmonių, kurios nepriklauso vienai šeimai, koeficientą, tokiu būdu šis aukštas nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas lemia ekonominį įmonės ir visos ekonomikos stabilumą, sykiu suteikia erdvės papildomoms investicijoms įmonėje, kurių dėl to nereikėtų riboti;

9.  ragina valstybes nares, į tai atsižvelgiant, užtikrinti, kad paveldėjimo, dovanojimo ir įmonių apmokestinimą bei skolas ir nuosavą kapitalą reglamentuojantys nacionalinės teisės aktai ne diskriminuotų, o remtų šeimos verslo įmonėms gyvybiškai svarbų nuosavo kapitalo finansavimą; primena, kad tiesioginis apmokestinimas ir paveldėjimo teisė priklauso valstybių narių kompetencijai; taigi ragina valstybes nares išnagrinėti savo mokesčių kodeksuose esančias šališkas nuostatas dėl skolos, įvertinant jų poveikį įmonių finansavimo struktūrai ir investicijų lygiui, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas nuosavo kapitalo finansavimui kaip ir skolos finansavimui, kad nebūtų apsunkintas nuosavybės paveldėjimas ir nebūtų pakenkta ilgalaikėms šeimos verslo įmonių perspektyvoms; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti bet kokią nuosavo kapitalo mokestinę diskriminaciją sąžiningos konkurencijos kontekste;

10.  pabrėžia, kad ilgalaikis įmonės finansavimo saugumo užtikrinimas tapo pagrindiniu konkurencingumo veiksniu; pabrėžia, kad šiuo atveju yra svarbios tarptautiniu mastu stabilios finansų rinkų struktūros; ragina Komisiją užtikrinti, kad nebūtų kuriamos nereikalingos kliūtys įmonėms kaip finansų rinkų reguliavimo dalis;

11.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę išplėsti visų MVĮ ir (arba) verslininkams skirtų priemonių, visų pirma COSME, gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį vidutinės kapitalizacijos šeimos verslo įmones;

12.  pabrėžia, kad dėl finansų krizės ir nepalankaus ekonomikos ciklo dauguma šeimos verslo įmonių funkcijų yra nepakankamai finansuojamos ir kad šeimos verslo įmonėms svarbu turėti laisvą ir paprastą galimybę pasinaudoti alternatyviais finansavimo šaltiniais;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skatinti alternatyvius šeimos verslo įmonių kreditavimo būdus, pvz., kredito unijas;

Iššūkiai

14.  pažymi, kad 35 proc. įmonių, kurios neinvestuoja į užsienio rinkas, to nedaro dėl nepakankamų žinių apie užsienio rinkas ir tarptautinimo patirties trukumo; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares per MVĮ tarptautinimo portalą ir Europos klasterių bendradarbiavimo platformą (angl. ECCP) suteikti mažesnėms šeimos verslo įmonėms informacijos, visų pirma apie tarptautinimo galimybes ir užtikrinti geresnius patirties ir geriausios praktikos mainus, įskaitant tarptautinimo galimybes pasitelkiant internetą; be to, ragina valstybes nares tarptautines investicijas planuojančioms įmonėms teikti paramos paslaugas, pvz., teikiant informaciją arba eksporto kreditų garantijas, naikinant kliūtis prekybai ir remiant specialų mokymą verslumo ir šeimos verslo kultūros srityje;

15.  pažymi, kad didesnis šeimos verslo įmonių tarptautinimas suteikia daugiau ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybių; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares teikti mažesnėms šeimos verslo įmonėms pagalbą, kad jos galėtų geriau naudotis skaitmenine infrastruktūra;

16.  pripažįsta, kad fiskalinė, teisinė ir administracinė aplinka, kurioje veikia šeimos verslo įmonės (ir savininkų valdomos įmonės), priklauso nuo bendro įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir privatinės teisės poveikio;

17.  pažymi, kad 87 proc. šeimos verslo įmonių yra įsitikinusios, jog įmonės valdymo išlaikymas yra vienas iš esminių sėkmės veiksnių(5); pažymi, kad pagal Komisijos veiksmų planą „Verslumas 2020“(6) verslo nuosavybės ir valdymo perdavimas iš kartos į kartą yra didžiausias iššūkis, su kuriuo gali susidurti šeimos verslo įmonės;

18.  pažymi, kad mažos ir vidutinės šeimos verslo įmonės nuolat jaučia poreikį kurti naujoves ir pritraukti naujų įgūdžių ir talentų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti mažesnėms šeimos verslo įmonėms paskatų, kad šios prisiimtų riziką dėl augimo, ir paskatų, kad jos vykdytų darbuotojų mokymus ir galėtų naudotis išorinėmis žiniomis;

19.  ragina valstybes nares supaprastinti administracines procedūras ir mokesčių sistemas, visų pirma atsižvelgiant į specifinius mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei šeimos verslo įmonėms kylančius sunkumus;

20.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, kad būtų stiprinami verslumo skaitmeninėje erdvėje ir skaitmeniniai įgūdžiai, kad šeimos verslo įmonės galėtų išnaudoti visus skaitmeninių technologijų pranašumus;

21.  ragina valstybes nares pagerinti teisines šeimos verslo įmonių perdavimui sudaromas sąlygas, sukurti ypatingas perdavimo atveju taikomas finansavimo priemones ir taip išvengti likvidumo sunkumų, siekiant užtikrinti šeimos verslo įmonių išlikimą ir užkirsti kelią skubiam priverstiniam pardavimui; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti rengti konkrečius šeimos verslo įmonių mokymus verslo perdavimo, valdymo struktūros, savininkų strategijos ir inovacijų strategijos srityse, ypač šalyse, kuriose dėl istorinių priežasčių šeimos verslo įmonių koncepcija neturi tokio tvirto pagrindo, tai prisidėtų prie jų ilgalaikės sėkmės, ypač kalbant apie verslo perdavimą;

22.  pabrėžia, jog reikia, kad šeimos verslo įmonės būtų tiesiogiai susijusios su švietimo veikla, iš kurios nuolatos gautų informacijos apie pažangiausiais metodais grindžiamą gerą verslo valdymo praktiką; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad šeimos verslo įmonės labai prisideda prie profesinio mokymo reformų sėkmės ir pameistrystės vietų skaičiaus didinimo; pažymi, kad sklandžiai veikiančios profesinio mokymo sistemos ilguoju laikotarpiu gali būti svarbios mažinant specialistų trūkumą ir jaunimo nedarbą; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų puoselėti keitimąsi geriausia patirtimi apie tai, kaip formuoti profesinio mokymo sistemas, kad šeimos verslo įmonėms būtų sudarytos kuo geresnė aplinka investuoti į pameistrystės vietas;

23.  pažymi, kad svarbu spręsti kitas problemas, su kuriomis susiduria šeimos verslo įmonės, pvz., sunkumus, kylančius ieškant kvalifikuotų darbuotojų ir juos išlaikant, ir kad svarbu stiprinti verslumo mokymą ir konkretų šeimos verslo įmonių valdymo mokymą;

24.  atkreipia dėmesį į ES finansuojamas mažųjų įmonių verslininkams skirtas mokymo programas, kuriomis šeimos verslo įmonių savininkams suteikiama galimybė pritaikyti savo įmones prie sparčiai kintančios aplinkos, kurią lemia didėjanti pasaulinė ekonomikos integracija, naujų technologijų atsiradimas ir didelis dėmesys mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir ekologiškesnei ekonomikai;

25.  pažymi, kad verslumo skatinimas mokyklose ir kitose švietimo institucijose yra labai svarbus siekiant ugdyti daugiau versliai mąstančių žmonių; taip pat pažymi, kad švietimo programa turėtų apimti specifinius šeimos verslo klausimus, pvz., nuosavybės, paveldėjimo ir šeimos valdymo, taip pat bendresnio pobūdžio informaciją, pvz., naujovių, kaip priemonės atgaivinti verslą, svarbą;

26.  primygtinai ragina valstybes nares atsižvelgti į oficialų ir neoficialų atsitiktinį ir nematomą šeimos narių atliekamą darbą, taip pat ir šeimos verslo įmonėse, ir ragina valstybes nares nustatyti aiškų teisinį pagrindą;

27.  pabrėžia, kad šeimos verslo įmonių indėlis į naujoves galėtų būti sustiprintas skatinant jų dalyvavimą privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerystėse ir klasteriuose ir skatinant jų bendradarbiavimą su mokslinių tyrimų įstaigomis;

Tolesni žingsniai

28.  ragina Komisiją, vykdant geresnio reglamentavimo programą, išnagrinėti esamus teisės aktus, kurie turi įtakos šeimos verslo įmonėms, siekiant nustatyti problemas bei kliūtis šių įmonių augimui;

29.  ragina Komisiją pavesti atlikti reguliarius ir deramai finansuojamus tyrimus dėl nuosavybės svarbos įmonės sėkmei ir išlikimui ir atkreipti dėmesį į ypatingus sunkumus, su kuriais susiduria šeimos verslo įmonės, ir pasiūlyti Europos Parlamentui ir valstybėms narėms statistiniu požiūriu tinkamą šeimos verslo įmonių apibrėžtį, parengtą bendradarbiaujant su Eurostatu ir atsižvelgiant į skirtingas aplinkybes valstybėse narėse; be to, ragina Komisiją panaudoti esamą mažųjų ir vidutinių įmonių duomenų darbo grupę siekiant surinkti pakankamai duomenų, taip pat apie šeimos verslo įmones visose valstybėse narėse, kurie leistų palyginti skirtingų dydžių šeimos verslo įmonių padėtį ir poreikius, taip pat palyginti šeimos verslo įmones ir ne šeimoms priklausančias įmones, visoje ES platinti informaciją ir skatinti keitimąsi geriausiais praktinės patirties pavyzdžiais ir pažangiąja patirtimi, pvz., Komisijoje įsteigiant šeimos verslo įmonių informacinį punktą ir kuo geriau pasinaudojant tokiomis programomis kaip „Erasmus“ jauniems verslininkams, taip pat sudaryti sąlygas tikslingiau teikti paramą;

30.  ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą siekiant nustatyti, kaip būtų galima išplėsti 2003 m. Europos MVĮ apibrėžtį, grynai kiekybinius kriterijus papildant kokybiniais kriterijais, kuriais taip pat vertinami įmonės nuosavybė, turint mintyje nuosavybės tarpusavio priklausomybę, valdymą ir vadovavimą bei tai, kad vien tik šeima prisiima riziką ir atsakomybę, taip pat įmonės socialinė atsakomybė ir bendrai vertinamas asmeninis įmonės valdymo aspektas, taip pat susijęs su darbuotojų dalyvavimu verslo veiklos valdyme ir poveikį, kurį tai galėtų daryti šeimos verslo įmonėms, pvz., valstybės pagalbos arba įmonių tinkamumo gauti paramą atveju;

31.  ragina Komisiją, atliekant teisės aktų poveikio vertinimą sykiu atlikti galimybių studiją dėl poveikio šeimos verslo įmonėms tyrimo (pavyzdžiui, kalbant apie politines priemones, susijusias su nuosavybe, valdymo struktūromis ar privatumu) sukūrimo remiantis poveikio MVĮ tyrimo modeliu, ir, esant teigiamam galimybių studijos rezultatui, kuo greičiau pradėti jį taikyti, siekiant sudaryti sąlygas iš anksto nustatyti tam tikrų teisės aktų poveikį šeimos verslo įmonėms ir taip išvengti nereikalingo biurokratizmo ir sunkiai įveikiamų kliūčių, atkreipiant ypatingą dėmesį į bendrą bendrovių teisės ir privatinės teisės aktų poveikį;

32.  pažymi, kad, pvz., mokesčius reglamentuojančių teisės aktų, subsidijavimo schemų arba Europos teisės aktų įgyvendinimo skirtumai besiribojančiose šalyse gali sukelti rūpesčių pasienio regione veikiantiems verslininkams, pvz., šeimos verslo įmonėms; todėl prašo valstybių narių peržiūrėti siūlomus nacionalinės teisės aktus ir ES teisės aktų įgyvendinimo metodą, kad paaiškėtų, kaip tai paveiks verslininkus, pvz., šeimos verslo įmones, veikiančias pasienio regionuose;

33.  ragina Komisiją sukurti nuolatinę vidaus grupę, kuri rūpintųsi šeimos verslo įmonių poreikiais ir ypatybėmis, ir apibrėžti jos kompetencijos sritį. Ši grupė nuolat atsiskaitytų Parlamentui ir valstybėms narėms, ragintų valstybių narių šeimos verslo įmonių organizacijas dalytis geriausia patirtimi ir platintų gaires ir standartinius dokumentus bei sprendimus šeimos verslo įmonėms, kad būtų išspręstos specifinės jų problemos; taip pat ragina Komisiją sukurti verslo įmonėms skirtą vieno langelio principu veikiančią tarnybą, kuri galėtų veikti kaip ES lygmens informacijos centras šeimos verslo įmonėms ir šeimos verslo įmonių interesų grupėms ir padėtų joms konkrečiais klausimais, ypač susijusiais su Europos Sąjungos teisės aktais ir galimybe gauti ES finansavimą;

34.  atkreipia dėmesį į moterų kaip verslininkių vaidmenį šeimos verslo įmonėse; ragina Komisiją inicijuoti tyrimą apie moterų dalyvavimą šeimos verslo įmonėse Europoje ir įvertinti šeimos verslo įmonių siūlomas moterų įgalinimo galimybes, taip pat lygių galimybių ir asmeninio bei profesinio gyvenimo suderinimo galimybes; pabrėžia, kad reikia apsaugoti moterų teisę perimti šeimos verslą lygiai kaip vyrai, skatinant vyrų ir moterų teisių lygybės kultūrą, pagal kurią šeimos įmonėse būtų skatinamas moters verslumas, taip pat joms einant vadovaujamas pareigas; taip pat pabrėžia, kad šeimos verslo įmonės turėtų laikytis su socialiniu draudimu, pensijų įmokomis ir saugių darbo sąlygų standartais susijusių teisinių nuostatų;

35.  dar kartą primena valstybėms narėms ir vietos bei regioninės valdžios institucijoms, kaip svarbu teikti pakankamas aukštos kokybės ir prieinamas vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugas, taip pat numatyti mokestines paskatas įmonėms ir kitas kompensacijas, siekiant padėti moterims ir vyrams dirbti samdomą darbą, vykdyti savarankišką veiklą arba vadovauti šeimos verslo įmonėms, kad jie galėtų derinti savo įsipareigojimus šeimai ir darbui;

36.  pabrėžia, kad reikia nustatyti atskirus ir tinkamai apmokamus motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpius, kurie atitiktų samdomų darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir verslo įmonių darbdavių poreikius;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti Europos moterų verslo ambasadorių tinklą ir Europos verslininkių mentorių tinklą, siekiant didinti jų prestižą;

38.  pažymi, kad šeimos ūkiai įsišakniję tam tikroje vietovėje dėl to, kad turi žemę nuosavybėje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šeimos ūkių išlikimui nekiltų grėsmė, ypač dėl pernelyg didelės biurokratijos; atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį atlieka moterys šeimos ūkių valdyme, ir ragina valstybes nares remti specialiai ūkininkėms skirtus verslo mokymus, siekiant dar labiau sustiprinti moterų dalyvavimą šeimos ūkininkavimo veikloje;

39.  ragina Komisiją atsižvelgiant į šeimos verslo įmonių svarbą ES ekonomikai visoje ES stengtis skatinti verslumą ir sukurti geriausiems verslo rezultatams siekti pritaikytą aplinką;

40.  ragina Komisiją skubos tvarka parengti komunikatą, kuriame būtų analizuojamas šeimos verslo įmonių vaidmuo, atsižvelgiant į siekį skatinti ES ekonomikos konkurencingumą ir augimą iki 2020 m., taip pat parengti veiksmų planą, jame išvardijant priemones, kuriomis būtų galima gerinti ekonominę aplinką ir stiprinti šeimos verslo įmones ES, joms besivystant, padidinti informuotumą apie ypatingus šeimos verslo įmonėms kylančius sunkumus, kuriuos reikia spręsti, taip pat didinti jų konkurencingumą, suteikti geresnes perspektyvas vykdyti veiklą tarptautiniu mastu ir gerinti darbo vietų kūrimo potencialą;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0036. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0032. (3) http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/files/gender_pay_gap/140319_gpg_lt.pdf (4) Europos Komisijos ekspertų grupės parengta galutinė ataskaita „Šeimos verslo įmonių klausimų apžvalga“ (angl. "OVERVIEW OF FAMILY–BUSINESS–RELEVANT ISSUES"), 2009 m. lapkričio mėn. (5) 2014 m. birželio mėn. Europos šeimos verslo įmonių apklausa „European Family Business Barometer“. (6) COM(2012)0795.

2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų mėlynojoje ekonomikoje potencialo išnaudojimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo (2014/2240(INI))

P8_TA(2015)0291 A8-0214/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 8 d. Komisijos komunikatą „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti“ (COM(2014)0254),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema(1),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą dėl strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ (COM(2010)0546),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)0575),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 8 d. Limasolio deklaraciją dėl jūrų ir jūrininkystės darbotvarkės siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės “ (COM(2012)0494),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Atlanto vandenyno zonai skirtos jūrų strategijos veiksmų planas, kuriuo siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“ (COM(2013)0279),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos žaliąją knygą „Žinios apie jūrą 2020 m. – nuo jūros dugno kartografavimo iki procesų vandenynuose numatymo“ (COM(2012)0473),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 2 d. rezoliuciją „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų sektoriaus augimo, jūrų transporto ir Sąjungos turizmo pagerinimas“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Žinios apie jūras 2020 m. Jūros dugno kartografavimas siekiant skatinti tausią žuvininkystę(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl konkrečių bendros žuvininkystės politikos priemonių, skirtų moterų vaidmeniui stiprinti(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1292/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1312/2013/ES dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) strateginės inovacijų darbotvarkės: EIT indėlis kuriant inovacinę Europą(8),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl komunikato „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti“(9) ,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę dėl komunikato „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti“(10),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategija“ (COM(2014)0086),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 4 d. Konkurencingumo tarybos išvadas „Turizmo stiprinimas, pasitelkiant Europos kultūros, gamtos ir jūrų paveldą“,

–  atsižvelgdamas į galutinę deklaraciją, priimtą JT konferencijoje tvaraus vystymosi klausimais (Rio+20), kuri vyko 2012 m. birželio 20–22 d. Rio de Žaneire (Brazilija),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A8-0214/2015),

A.  kadangi mėlynosios ekonomikos samprata apima platų tradicinių, įsitvirtinusių arba besiformuojančių ekonominės veiklos, susijusios su jūromis ir vandenynais, sektorių, kaip antai žuvininkystės, akvakultūros, jūrų ir upių transporto, uostų ir logistikos, turizmo ir pramoginės laivybos bei kruizinių kelionių, laivų statybos ir remonto, jūrinių darbų ir pajūrio juostos apsaugos, mineralinių išteklių žvalgybos ir eksploatavimo jūroje, jūros vėjo energijos ir jūrų energijos eksploatavimo ir biotechnologijų, spektrą;

B.  kadangi plėtojant mėlynąją ekonomiką visų pirma reikėtų galvoti apie tvarias ekonominės veiklos rūšis, atitinkančias dabartinės ir būsimų kartų poreikius ir kuriančias visuomenės gerovę;

C.  kadangi siekiant plėtoti mėlynąją ekonomiką mokslinių tyrimų ir inovacijų reikia tvirtų integruotų mokslinių žinių, kurios yra mokslinių tyrimų ir inovacijų pradinis taškas, ir kadangi mėlynosios ekonomikos mokslo ir technologijų sritys yra labai įvairios;

D.  kadangi natūralios jūrų aplinkos apsauga ir išsaugojimas yra būtinas reikalavimas, norint išlaikyti, remti ir plėtoti mėlynąją ekonomiką, be to, gyvybingos jūrų ekosistemos yra būtina sąlyga jūrų ir vandenynų ištekliams eksploatuoti; kadangi inovacijos ir tvarumas turėtų būti pagrindiniai mėlynosios ekonomikos ramsčiai, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas;

E.  kadangi labai trūksta duomenų, informacijos ir žinių apie jūras ir vandenynus, jų išteklius, biologinę įvairovę ir būdus, kaip jie sąveikauja su dabartine ir plėtotina žmonių veikla, bei pastarosios veiklos poveikį aplinkai ir bendrą įtaką ir kadangi nepakankamos žinios apie šias sritis labai trukdo tausiai naudoti atitinkamus išteklius, sudaro kliūčių diegiant inovacijas ir riboja visapusiškas jūrų ir vandenynų galimybes, pasaulyje sparčiai augant žmonių skaičiui mūsų jūros ir vandenynai vis daugiau bus naudojami maistui, erdvei, energijai ir mineralams gauti, todėl reikalingas labiau sistemingas požiūris į tausų jų naudojimą;

F.  kadangi jūrų ekosistemos yra trapios biologinės įvairovės sutelkimo centrai, kurie yra pažeidžiami dėl žmonių veiklos, vis svarbiau tampa gauti tikslią informaciją apie buveinių tipų vietą ir apimtis ir ja dalytis, kad būtų sudarytos sąlygos tinkamam pažeidžiamų teritorijų valdymui, plėtrai ir apsaugai;

G.  kadangi mėlynojoje ekonomikoje kliūtys sėkmingoms inovacijoms kyla ne tik dėl mokslinių žinių stokos, kurią bando įveikti universitetai, verslo įmonės ir mokslinių tyrimų institucijos, vykdydamos moderniausius mokslinius tyrimus, bet sunkumų kyla ir dėl kliūčių finansavimui iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių gauti;

H.  kadangi jūrų išteklių eksploatavimo galimybės plėtoti tvarius atsinaujinančiuosius energijos išteklius galėtų reikšmingai prisidėti prie ES energetinio saugumo strategijos, sumažindamos valstybių narių priklausomybę nuo ne ES energijos išteklių;

I.  kadangi tvari mėlynosios ekonomikos plėtra galėtų gerokai paskatinti ekonomikos augimą ir plėtrą, taip pat darbo vietų kūrimą, pirmiausia pakrantės regionuose, atokiausiuose regionuose ir salų valstybėse, atsižvelgiant į konkrečius ir skirtingus kiekvienos geografinės srities poreikius bei jų skirtumus;

J.  kadangi su jūromis ir vandenynais susijusios didesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas gali būti naudinga priemonė remiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus, mažinant asimetriją ir augančius valstybių narių tarpusavio skirtumus, taip pat stiprinant ES kaip pasaulinės lyderės jūrų politikos srityje ir mėlynojoje ekonomikoje poziciją, pvz., eksportuojant aplinkos technologijas, atsižvelgiant į tai, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei šeimos valdomoms įmonėms tenka svarbus vaidmuo diegiant inovacijas ir kuriant darbo vietas;

K.  kadangi mėlynosios ekonomikos veiklos rūšyse reikėtų atsižvelgti į skirtingus atitinkamus kompetencijos lygmenis, t. y. tarptautinį, Europos Sąjungos ir valstybių narių lygmenį; kadangi sektoriniai prioritetai dėl mėlynosios ekonomikos kūrimo skirtingose valstybėse narėse gali skirtis, priklausomai, pirma, nuo atitinkamos tradicinių arba seniai veikiančių sektorių vystymosi istorijos ir, antra, nuo esamų išteklių bei besiformuojančių sektorių vystymosi potencialo kiekvienoje valstybėje narėje;

L.  kadangi norint pasinaudoti inovacijų galimybėmis mėlynojoje ekonomikoje reikalinga kvalifikuota, išsilavinusi ir deramai apmokyta darbo jėga; kadangi šiuo metu pastebimas įgūdžių trūkumas, kurį būtina įveikti;

M.  kadangi mėlynosios ekonomikos potencialo realizavimas negali būti nurodomas netausiems jūrų ir vandenynų išteklių naudojimo būdams ir netvariems augimo modeliams pateisinti ir kadangi naudojant jūrų ir vandenynų išteklius reikia griežtai atsižvelgti į poreikį užtikrinti tinkamą šių išteklių valdymą ir apsaugą, kartu išlaikant jūrų ekosistemų pusiausvyrą ir atkuriant ekosistemas, kurių būklė pablogėjo, pvz., taikant inovacinius metodus siekiant kovoti su jūrų tarša, visų pirma su vis didėjančiais plastiko atliekų, iš plastikų susiformavusių uolienų (angl. plastiglomerate) ir skaidžių plastikų mikrodalelių kiekiais ir perdirbant atliekas nepereikvojant išteklių;

N.  kadangi daug pakrančių ir jūrų aplinkos valdymo priemonių yra grindžiamos jūros dugno kartografavimu, įskaitant stebėsenos tyrimų planavimą, nustatant sritis, kurios, tikėtina palaiko tam tikrą rūpimą buveinę, arba teikiant informaciją, kuri padėtų aplinkos požiūriu tvariu būdu rasti vietą ir planuoti jūroje vykdomus projektus, pvz., pirsų ir prieplaukų plėtojimo, pakrantės apsaugos darbų, jūrų vėjo jėgainių ir žemės atgavimo projektus;

O.  kadangi pagal Lisabonos sutarties 190 straipsnį ir „Rio+20“ deklaraciją atsargumo principas ir ekosistema grindžiamas požiūris turėtų būti bet kokios veiklos, kuri daro poveikį jūrų aplinkai, valdymo pagrindas;

P.  kadangi Europos Sąjunga parengė programų ir gairių rinkinį, kuriose pateikiamas mėlynosios ekonomikos veiklos sritims ir inovacijoms skirta sistema; kadangi šią sistemą reikėtų vertinti atsižvelgiant į jos praktinę naudą remiant valstybių narių ir regionų bei vietos institucijų pastangas siekiant plėtoti mėlynąją ekonomiką;

Q.  kadangi naujos tvarios mėlynosios ekonomikos skatinimas ir plėtra turi būti įtraukta į ES vystymosi politiką, užsienio politiką bei Sąjungos Viduržemio jūros politiką, o su Viduržemio jūra besiribojančios Afrikos valstybės, Indijos vandenyne įsikūrusios Rytų Afrikos salų valstybės ir ekonominės partnerystės susitarime (EPS) dalyvaujančios Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) salų valstybės turi būti laikomos partnerėmis kuriant tvarią mėlynąją ekonomiką;

R.  kadangi pakrančių ir salų bendruomenės bei vietos ir regionų valdžios institucijos būtinai turi dalyvauti vykstant diskusijoms dėl mėlynosios ekonomikos potencialo ir jo panaudojimo būdų;

S.  kadangi pakrantės zonos turi specifinių išskirtinių ypatybių, kurios lemia jų vidutinės trukmės ir ilgalaikes plėtros galimybes;

T.  kadangi Europoje yra labai skirtingų jūrų ir vandenynų – nuo Atlanto vandenyno gilumų prie Airijos iki Juodosios jūros gilumų prie Rumunijos, nuo šaltų Arkties jūrų iki šiltų Viduržemio jūros vandenų;

U.  kadangi turizmo sektorius sudaro 5 proc. viso ES BVP, sukuria 12 mln. darbo vietų ir jame veikia 2,2 mln. įmonių; kadangi kultūrinis turizmas sudaro beveik 40 proc. visos Europos turizmo; kadangi jūrų ir pakrančių turizmas sudaro trečdalį visos turizmo veiklos Europoje ir šiame sektoriuje dirba 3,2 mln. žmonių;

V.  kadangi šiuo metu apskaičiuota, kad 3–5 proc. ES BVP sukuria visas jūrų sektorius, kuriame dirba apie 5,6 mln. žmonių ir Europos ekonomika iš jo gauna 495 mlrd. EUR pajamų;

W.  kadangi dabartiniais duomenimis molekulių skaičius jūroje yra gerokai didesnis už molekulių skaičių žemėje, ir jų moksliniai tyrimai turi neįtikėtiną potencialą sveikatos, kosmetikos bei biotechnologijų srityse;

X.  kadangi integruota jūrų politika yra svarbi kaip mėlynosios ekonomikos veiklos rūšių svertas, ypač tais atvejais, kai reikalingas integruotas atsakas į visus dabartinius su Europos jūromis susijusius iššūkius;

Y.  kadangi įgyvendinant ankstesnę bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) žuvininkystės plėtros grupės buvo labai naudingos darbo vietų ir gerovės, socialinės ir teritorinės sanglaudos kūrimo priemonės, jos taip pat prisidėjo priimant sprendimus ir aktyviai plėtojo savo veiklą;

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti“; pabrėžia, kad šio komunikato taikymo sritis ribota ir neapima visų sektorių, sudarančių mėlynąją ekonomiką; ragina Komisiją prisiimti integruotą ir išsamesnį požiūrį, apimantį inovacijų ir darbo vietų kūrimo problemas visuose įvairiuose tarpusavyje sąveikaujančiuose mėlynosios ekonomikos sektoriuose;

2.  rekomenduoja apibrėžti mėlynosios ekonomikos sąvoką konkrečiais terminais, įtraukiant visas sektorinės ir tarpsektorinės veiklos rūšis, susijusias su vandenynais, jūromis, pakrančių ekosistemomis, susijusiais nuo pakrančių nutolusiais rajonais ir pakrančių zonomis, įskaitant tiesioginės ir netiesioginės paramos formas; atkreipia dėmesį į tai, kad inovacijos yra itin svarbios visoms tradicinėms arba naujoms veiklos sritims;

3.  pritaria, kad reikia strateginio mėlynosios ekonomikos veiklos planavimo, tiesioginių finansavimo būdų, tikslinių prioritetų nustatymo ir veiksmų plano, įskaitant konkrečias idėjas apie bendradarbiavimo mechanizmus ir investicijas į infrastruktūrą, kad būtų paskatintas šio sektoriaus augimas iki 2020 m.;

4.  ragina valstybes nares atlikti tyrimą ir apskaičiuoti esamų mėlynosios ekonomikos veiklos sričių apimtį, taip pat ragina parengti bendrą strategiją, kuri apjungtų iniciatyvas visuose su jūromis susijusiuose sektoriuose; taip pat ragina Komisiją surašyti daugelį projektų, kuriuos ji yra finansavusi praeityje ir kurie buvo susiję su mėlynąja ekonomika, ir pradėti išsamų tyrimą dėl mėlynosios ekonomikos svarbos ir reikšmės;

5.  pabrėžia, kad jūros ir vandenynai jau dabar patiria reikšmingą spaudimą dėl žmogaus veiklos ir kenčia nuo jos padarinių (taršos, aplinkos ir klimato kaitos, per didelio išteklių naudojimo, peržvejojimo ir kt.), tačiau jūrose ir vandenynuose dar yra svarbių išlikusių ekosistemų rezervų, kurie nepasiekiame ir todėl nepažeisti; mano, kad dėl to reikėtų apsvarstyti galimybę mėlynojoje ekonomikoje apsaugoti, atkurti ir išlaikyti jūrų ir vandenynų ekosistemas, biologinę įvairovę, atsparumą ir produktyvumą, įskaitant funkcijas, susijusias su jūrų biologine įvairove ir ekosistemos veikimu; mano, kad atsargumo principas ir ekosistema grindžiamas požiūris turėtų būti mėlynosios ekonomikos pagrindas;

6.  pabrėžia svarbų naujų technologijų vaidmenį kovojant su jūrų ekosistemų būklės prastėjimu ir pabrėžia, kad tarp mėlynosios ekonomikos ir žaliosios ekonomikos esama glaudžių sąsajų ypač tada, kai kalbama apie inovacinius jūrų valymo metodus, įskaitant aplinkai kenksmingų ir netgi kancerogeninių jūras teršiančių plastikų antrinį perdirbimą ekonomiškai efektyviu būdu;

7.   primena, kad geresnės žinios apie jūras ir vandenynus, taip pat apie jūrų dugną ir gyvybę jūroje, taip pat poveikio aplinkai vertinimai leis tausiai naudoti jūrų išteklius, patobulinus mokslinį pagrindą, kuriuo pagrįsta įvairių sričių ES jūrų politika;

8.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis (atlikus pirmiau minėtą mokslinę analizę ir surašymą), įvertinti mėlynosios ekonomikos finansinius poreikius sektorių, nacionaliniu ir ES lygmeniu, siekiant panaudoti jos potencialą tvariam augimui ir plėtrai skatinti bei darbo vietoms kurti, ypatingą dėmesį skiriant labai nuo žuvininkystės priklausomiems regionams, taip pat naujai įsteigtoms įmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir šeimos valdomoms įmonėms;

9.  pabrėžia, kad siekiant tvariai plėtoti mėlynąją ekonomiką reikia daugiau investuoti į žinias ir tyrimus; apgailestauja dėl trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio, kurį viešųjų investicijų į MTTP mažinimas turi nacionalinėms mokslinių tyrimų programoms; mano, kad norint geriau suprasti jūrų aplinką ES ir valstybės narės turi suteikti tinkamą finansavimą, priimdamos nuostatas, kuriomis užtikrinamas finansavimo tęstinumas ir ilgalaikiškumas, tačiau tai neturi kelti grėsmės esamų jau vykdomų programų finansavimui;

10.  primygtinai ragina Komisiją skatinti, kad būtų renkami atnaujinti periodiniai mokslo duomenys apie jūrų išteklių būklę ES vandenyse ir už jų ribų, bendradarbiaujant su kitomis tarptautinėmis organizacijomis; pakartoja, kad jūrų ir jūrininkystės tyrimai apima daug dalykų, ir pabrėžia, kad svarbu remti kompleksinį požiūrį, kuris apima įvairius jūrų ir jūrininkystės tyrimų sektorius ir sritis;

11.  reikalauja nustatyti aiškiai apibrėžtus tikslus ir konkrečius terminus, siekiant pagerinti duomenų apie jūros dugną ir vandens storymę arba gyvuosius išteklius skaidrumą, prieinamumą ir visapusišką sąveikumą bei suderinimą; ragina teikti visuomenei daugiau informaciją apie jūras ir vandenynus, užtikrinant, kad nebūtų eikvojamos lėšos ir nebūtų dubliuojami projektai; mano, kad investavimu į duomenų gavimo projektus tai pat bus prisidedama prie produktyvumo ir inovacijų augimo;

12.  prašo paviešinti iš viešųjų lėšų finansuojamų tyrimų rezultatus nekomerciniam naudojimui (išlaikant valstybių narių strateginės reikšmės duomenų konfidencialumą) ir kad šis principas būtų privalomai taikomas ES mokslinių tyrimų programose dalyvaujantiems partneriams; ragina leisti atvirai naudotis duomenimis, kuriais pagrįsti šių tyrimų rezultatai; ragina parengti ES iniciatyvą, skirtą paskatinti jūrų sektoriaus privačiąsias įmones mokslinių tyrimų tikslais dalytis ekonominiu požiūriu skelbtinais duomenimis, ir primygtinai ragina Komisiją kiek įmanoma greičiau sukurti informacijos platformą apie pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomus mokslinius tyrimus;

13.  ragina, kad į Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo (EMODnet) projekto skyrių apie žmonių daromą poveikį būtų atskirai įtraukta duomenų, susijusių su bendru poveikiu, šiukšlėmis jūrose, jūrų triukšmu ir tirpiosiomis endokrininę sistemą ardančiomis cheminėmis medžiagomis, apžvalga;

14.  nepritaria bendrajai mokslinių tyrimų programai „Horizontas 2020“ skirto biudžeto sumažinimui, kurį pasiūlė Komisija;

15.  ragina Komisiją reguliariai vertinti, kaip mėlynosios ekonomikos sektoriuose įgyvendinama programa „Horizontas2020“, ir viešai skelbti vertinimo rezultatus; pritaria tam, kad būtų sukurta specialioji jūrų pramonės partnerystė pagal programą „Horizontas 2020“ ir ragina ją įtraukti į programos „Horizontas 2020“ 2016–2017 m. darbo programą; mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų pagerinti mokslinių tyrimų ir pramonės ryšiai naujų produktų ir procesų kūrimo, augimo ir užimtumo srityse;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės ir regionų valdžios institucijos turi atlikti esminį vaidmenį mėlynosios ekonomikos plėtroje, ir ragina Komisiją remti ir skatinti valstybių narių ir regionų valdžios institucijų visų formų bendradarbiavimą (sprendžiant aktualias šios srities problemas), kaip antai bendro programavimo iniciatyvas, kartu įtraukiant jūrų klasterius, žuvininkystės sektorių ir vietos bendruomenes; pabrėžia makroregioninių strategijų vaidmenį kaip būdą bendroms problemoms spręsti ir bendroms galimybėms išnaudoti (pvz., Strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono) ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remtis sėkmingais regioniniais mokslinių tyrimų projektais, kaip antai BONUS;

17.  ragina valstybes nares bendradarbiauti ir steigti partnerystes, siekiant padėti veiksmingiau panaudoti pagal ES ir nacionalines priemones skiriamas lėšas; pabrėžia, kad nustatant prioritetus reikėtų atsižvelgti į tiesioginį finansavimo poveikį mėlynajai ekonomikai ir tiesioginį indėlį į ją;

18.  pabrėžia, kad valstybės narės suinteresuotos plėsti bendradarbiavimą su Viduržemio jūros pietinės pakrantės valstybėmis, ir ragina valstybes nares laikyti mėlynąją ekonomiką papildoma bendradarbiavimo sritimi; skatina visų formų bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis (pvz., Viduržemio jūros sąjunga, Juodosios jūros regiono ekonominio bendradarbiavimo organizacija) ir ragina Komisiją įtraukti paramą tvarios mėlynosios ekonomikos plėtrai kaip tikslą į ES vystymosi politikos sritį;

19.  ragina Komisiją parengti palankias reglamentavimo ir teisines sąlygas investavimui į atsinaujinančiųjų išteklių energiją mėlynojoje ekonomikoje ir pateikti aiškią ir stabilią paramos moksliniams tyrimams, verslo įmonėms ir vyriausybėms sistemą, pagal kurią būtų galima daugiau investuoti į novatoriškus atsinaujinančiosios energijos plėtros projektus;

20.  pabrėžia, kad Europos vandenynai ir jūros yra labai skirtingi, todėl svarbu, kad Komisija netaikytų vienodo požiūrio visiems; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia remti integruotą požiūrį į skirtingus mėlynosios ekonomikos sektorius, remiantis bendrais principais, pvz., tvarumo principu, pripažįstant ir gerbiant skirtingų regionų ypatumus ir poreikius bei įvairių valstybių narių prioritetus, padedant joms vystyti šiuos prioritetus;

21.  ragina Komisiją ir jos agentūras padėti valstybėms narėms parengti ir įgyvendinti nacionalines ir regionines jūrų ekonomikos plėtros strategijas;

22.  atkreipia dėmesį į tam tikrų labiau tradicinių mėlynosios ekonomikos sektorių (pvz., žuvininkystės ir laivų statybos bei remonto) neigiamą raidą ir aiškų smukimą, visų pirma tose srityse, kuriose jie veikė kaip tradicinės pagrindinės veiklos rūšys, skatindamos ir tiekėjų, ir užsakovų ekonominę veiklą, kurdamos darbo vietas ir remdamos plėtrą; mano, kad bet kokioje ES strategijoje dėl mėlynosios ekonomikos neturėtų būti užmirštos šios veiklos rūšys ir regionai ir turėtų būti pabrėžiamos inovacijų galimybės panaikinti šį smukimą ir tuo tikslu turėtų būti naudojamasi Europos praktine patirtimi (pvz., laivų modifikavimas);

23.  pabrėžia, jog svarbu vykdyti jūrų ir jūrininkystės mokslinius tyrimus ir stiprinti mokslininkų tyrėjų, valstybių narių ir regionų bendradarbiavimą šiuose sektoriuose, siekiant panaikinti valstybių narių ir kai kurių vietovių geografinės koncentracijos skirtumus, ir padidinti pakrantės rajonų konkurencingumą bei sukurti naujų vietos lygmens kokybiškų ir tvarių darbo vietų;

24.  laikosi nuomonės, kad kvalifikuotų specialistų, pirmiausia, mokslininkų, inžinierių ir techninių bei kitų darbuotojų, trūkumas įvairiose švietimo ir veiklos srityse – tai didžiausia kliūtis, kuri galėtų trukdyti visiškai išnaudoti mėlynosios ekonomikos potencialą; pabrėžia, kad dėl šio trūkumo mažėja valstybių narių atsakomybė ir investicijos į mokslą ir švietimą, taip pat nepakankamai vertinami turimi specialistai, ypač tose valstybėse narėse, kurios labiausiai nukentėjo nuo ekonominės krizės, ir todėl ragina skubiai pakeisti šias dvi tendencijas į priešingą pusę; ragina valstybes nares ir regionų valdžios institucijas investuoti į plačių užmojų mėlynosios ekonomikos socialinį aspektą ir raštingumą jūrų srityje, kad būtų remiamas mokymasis ir galimybė jaunimui įgyti jūrininkystės profesijas; ragina Komisiją ir valstybes nares remti tiek aukštąjį mokslą, tiek profesinio rengimo ir tęstinio profesinio mokymo programas ir užtikrinti, kad į minėtas programas būtų įtraukti mėlynosios ekonomikos aspektai;

25.  todėl ragina valstybes nares, regionų valdžios institucijas, švietimo įstaigas ir pramonę derinti, kurti sinergiją ir nustatyti bendrus mokslinių tyrimų klausimus mėlynosios ekonomikos srityje, kad būtų remiamas mokymasis ir galimybė jaunimui įgyti su mėlynuoju augimu susijusias profesijas;

26.  mano, kad deramai mėlynosios ekonomikos plėtrai reikalinga pagarba su ja susijusioms profesijoms ir kad reikia kurti kokybiškas darbo vietas, kuriose būtų užtikrinamos darbuotojų teisės, įskaitant jūrų sektoriaus darbuotojų teisę į sveikatą ir saugą, siekiant užtikrinti sektoriaus patrauklumą; be to, atsižvelgiant į tai, kad mėlynoji ekonomika tradiciškai buvo ir tebėra visų pirma vyrų dominuojama sritis, taigi ES derėtų pripažinti, kad dabar yra geriausias laikas privilioti moteris į šią ekonomikos nišą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares į visus mėlynosios ekonomikos plėtros etapus įtraukti lyčių aspektą, taip pat skatinti ir didinti tikrą moterų dalyvavimą šioje ekonomikoje;

27.  primygtinai ragina Komisiją remti darbuotojų teises ir užtikrinti saugias darbo sąlygas visuose mėlynosios ekonomikos sektoriuose – tiek seniai veikiančiuose, tiek besiformuojančiuose;

28.  ragina Komisiją surinkti ir išanalizuoti duomenis, susijusius su visų lygmenų jūrų profesijomis (nuo teisės iki inžinerijos ir aplinkosaugos vadovų, nuo nardymo instruktorių iki jūreivių ir jūrų technikų), ir panaudoti tokius duomenis, kad būtų išnagrinėtos užimtumo galimybės įvairiuose lygmenyse – tradiciniuose, besiformuojančiuose ir visiškai naujuose, kurie dar tik gali atsirasti;

29.  ragina Komisiją nurodyti visus ES turimus asignavimus, kurie galėtų būti panaudoti mėlynosios ekonomikos veiklos rūšims finansuoti, ir nukreipti šias lėšas į vieną bendrą piliečiams prieinamą platformą; taip pat ragina Komisiją numatyti lėšas, skirtas inovacijoms ir mėlynajam augimui, kuriomis būtų finansuojami fundamentiniai tyrimai, moksliniai tyrimai ir plėtra, mokymai, darbo vietų kūrimas, verslo įmonių steigimas, MVĮ, socialinės įmonės, kooperatyvai, švietimas ir pameistrystė, skurdo mažinimas pakrančių zonose, biotechnologijų plėtra, transporto jungtys, energetinis vientisumas, laivų statyba ir remontas, plačiajuostė prieiga pakrantėse, aplinkos apsauga ir inovacinių produktų, paslaugų ir procesų pateikimas rinkai;

30.  mano, kad investuojant į mėlynąją ekonomiką pirmenybė turėtų būti teikiama ekologinėms inovacijoms, kurios nepriklauso nuo ribotų išteklių, veiksmingam išteklių naudojimui, žiedinei ekonomikai, gamtos apsaugai, jūrų ir pakrančių apsaugai, klimato kaitos sušvelninimui ir prisitaikymui prie jos, taip pat tausiam išteklių naudojimui (užtikrinant, kad numatytos leistinos sunaudoti išteklių kvotos ilguoju laikotarpiu neperžengtų natūralių išteklių atsinaujinimo ribų); ragina Komisiją šiuos principus įtraukti į dabartines ir būsimas paramos programas;

31.  rekomenduoja sukurti atitinkamą finansinę programą, skirtą inovacijų, tvariai mėlynosios ekonomikos plėtrai ir darbo vietų kūrimui skatinti, kuri leistų derinti ir koordinuoti turimas skirtingas finansines priemones – struktūrinius ir investicijų fondus (Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF), Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF), Sanglaudos fondas), bendrąją mokslinių tyrimų programą, galimą būsimų mėlynajai ekonomikai skirtų ŽIB sukūrimą, Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) ir kitas priemones bei palengvintų prieigą prie jų; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia didinti įvairių priemonių atitiktį skirtingų subjektų – viešųjų institucijų, vietos valdžios institucijų, įmonių, ypač MVĮ, nevyriausybinių organizacijų ir t. t. – poreikiams, taip pat skatinti plačiau skleisti informaciją apie turimas galimybes;

32.  giliai apgailestauja, kad tam tikrose valstybėse narėse Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) programavimas vėluoja;

33.  mano, kad viešosios investicijos, visų pirma kai kuriose valstybėse narėse, yra lemiamos remiant mėlynosios ekonomikos plėtrą ir visų galimybių išnaudojimą, tačiau nepamiršta privačių investicijų vaidmens; pabrėžia, kad investavimui į mėlynąją ekonomiką reikalingi į skirtingus veiksnius nukreipti projektai – nuo infrastruktūros projektų iki įvairių, mažos apimties investicijų į MVĮ, kurioms reikalinga pagalba gaunant finansavimą;

34.  pabrėžia, kad sausumos pramonės sektoriai, kurie remia jūrų mėlynąją ekonomiką, yra būtina grandis norint užtikrinti jūrų inovacijų diegimą, ir ragina Komisiją teikti didesnę paramą šiems sausumos pramonės sektoriams;

35.  ragina Komisiją palaikyti valstybių narių pastangas skatinti pažangios specializacijos strategijas, siekiant sukurti ir panaudoti vertės kūrimo grandinės, susijusias su daugeliu skirtingų mėlynosios ekonomikos veiklos sričių; mano, kad kuriant klasterius ir labai didelius klasterius valstybės turi aktyviai dalyvauti, skatindamos sąveiką sektorių viduje ir sektorių tarpusavio sąveiką; mano, kad jūrų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros strategijos galėtų visų pirma būti išbandytos ir vėliau panaudotos platesnei mėlynajai ekonomikai kaip geriausios patirties pavyzdys;

36.  mano, kad strategijų, planų ir programų, taip pat konkrečių nacionalinės teisės aktų įgyvendinimu galima sukurti politinę ir institucinę sistemą, kuri būtų palankesnė mėlynosios ekonomikos plėtrai įvairiose valstybėse narėse; pabrėžia, kad šiomis strategijomis, planais ir programomis bei konkrečiais nacionalinės teisės aktais turėtų būti prisidedama prie darnios ir tvarios žmonių veiklos ir jūrų bei pakrančių aplinkos sąveikos; pabrėžia jūrų erdvės planavimo svarbą norint tvariai ir suderintai plėtoti jūrininkystės veiklą, vienodai atsižvelgiant į visų susijusių sektorių interesus, taip pat į sausumos ir jūros sąveiką ir integruotą pakrančių teritorijų valdymą; primena Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir Integruotą jūrų politiką ES ir jūros baseino lygmeniu;

37.  atkreipia dėmesį į valstybinių įmonių arba įmonių, kurių kontrolinį paketą valdo valstybė, svarbą tokiose srityse, kaip prekybinė laivyba, uostų valdymas ir laivų pramonė bei jūrų ir pakrančių gynybos darbai; nepritaria vizijai, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas tik privačiajam sektoriui ir mano, kad viešojo sektoriaus stiprinimas ir modernizavimas gali būti svarbi mėlynosios ekonomikos skatinimo varomoji jėga;

38.  mano, kad siekiant užtikrinti tvarų mėlynosios ekonomikos vystymąsi, ES lygmeniu reikėtų siekti geriau koordinuoti ir integruoti pastangas ir kompetenciją su nuosekliais ir darniais veiksmais; mano, kad reikia suburti atitinkamas agentūras ir suskaidytą kompetenciją, turimą jau veikiančioje už jūrininkystę atsakingoje agentūroje, taip sustiprinant koordinavimą, bendradarbiavimą ir paramą valstybėms narėms plėtojant mėlynąją ekonomiką ir išnaudojant visas jos galimybes;

39.  mano, kad pakrančių ir salų bendruomenės turi visiškai dalyvauti visais mėlynosios ekonomikos plėtros etapais, tai yra svarbiausia sąlyga siekiant panaudoti mėlynosios ekonomikos potencialą inovacijoms, darbo vietoms ir gerovei kurti, taip pat tvariam vystymuisi; pripažįsta su plūduriuojančių miestų plėtra susijusių novatoriškų sprendimų galimybes ir poreikį;

40.  pripažįsta pakrančių ir salų bendruomenių įvairovę ir specifiškumą ir ragina priimti išimtines priemones, kad būtų veiksmingai skatinamas mėlynosios ekonomikos vystymasis šiose teritorijose, panaikinant kliūtis investicijoms ir sukuriant palankias sąlygas ekonomikos augimui;

Sektoriais grindžiami požiūriai

41.  rekomenduoja didinti žuvininkystės ir žuvininkystės produktų perdirbimo sektoriaus modernizavimui ir tvariam minėtų sektorių vystymui skirtą paramą siekiant didesnės pridėtinės vertės sukūrimo, teikiant pirmenybę smulkiajai žvejybai, siekiant padidinti žvejybos įrankių selektyvumą ir sumažinti energijos suvartojimą bei žuvininkystės poveikį aplinkai, taip pat pasiūlyti veiksmingesnių kovos su neteisėta, nereglamentuota ir nedeklaruota žvejyba būdų; primena, kad išteklių buveinių kartografavimas ir klasifikavimas yra būtini gyvybingam, tvariam ir gerai valdomam žuvininkystės sektoriui įsteigti; pabrėžia, kad reikia viešai paskelbti visus mokslinius duomenis apie žuvininkystę, kurie sudaro politinių sprendimų pagrindą;

42.  ragina Komisiją imtis reikalingų priemonių, kad sustiprintų žuvininkystės plėtros grupių vaidmenį pagal naują BŽP, skiriant joms daugiau išteklių, kad jos galėtų tęsti savo veiklą, siekdamos sustiprinti savo vaidmenį ir paskatinti tokį tarpteritorinį bendradarbiavimą;

43.  pritaria, kad reikia nustatyti ir remti įdomius kultūros ir gamtos objektus: pabrėžia draudžiamų zonų vaidmenį siekiant, kad būtų palengvintas neliestų teritorijų išlikimas ir per daug išnaudotų jūros dugno teritorijų atsigavimas, ir taip prisidėti prie būsimo mūsų jūrų tvarumo;

44.  mano, kad tvariai Europos akvakultūros plėtrai būtina didesnė parama, teikiama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai naujų rūšių, ypač vietinių, kultivavimo srityje, užtikrinant tvarius pašaro šaltinius, vengiant auginamų rūšių ištrūkimo, mažinant poveikį biologinei įvairovei ir cheminių medžiagų poveikį bei vaistų naudojimą, taip pat naujų arba iš esmės patobulintų produktų kūrimo srityje siekiant padidinti maisto produktų gamybos ir teikimo įvairovę bei pagerinti jų kokybę, kartu didinant aplinkos apsaugos lygį; pažymi, kad tikslios žinios apie batimetriją ir jūros dugno sudėtį yra būtinos norint parinkti tinkamiausias vietas vietos akvakultūros pramonės plėtrai, įvertinant jų gamybos pajėgumus ir numatant dėl akvakultūros veiklos kylančią taršą;

45.  ragina integruoti aplinkos ir platesnius tvarumo kriterijus į gamybos standartus ir ženklinimą, kad atsakingiems gamintojams būtų atlyginta ir kad plečiantis šiam sektoriui vartotojai galėtų rinktis produktus remiantis geresne informacija; ragina tinkamai reglamentuoti su akvakultūra susijusią sritį ir priimti priemones, skirtas mažinti vandens kokybės prastėjimą; ragina remti perėjimą nuo įprastų akvakultūros gamybos metodų prie ekologiškos akvakultūros;

46.  tvirtina, kad dėl su energijos vartojimu susijusių priežasčių ir techniškai nesudėtingo pavertimo į suskystintas naftos dujas (SND), prekybinė ir upių laivyba atlieka vis svarbesnį lemiamą vaidmenį palyginti su kitais prekių gabenimo būdais; rekomenduoja pervesti lėšas siekiant paremti šio sektoriaus inovacijas, skirtas energetiniam efektyvumui didinti, pirminės energijos šaltiniams įvairinti ir kenksmingų medžiagų išmetimo kiekiui mažinti;

47.  pakartoja, kad reikia nedelsiant imtis veiksmų jūrų transporto sektoriuje, kad būtų pagerintas efektyvumas ir paspartintas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, ir kad šiame sektoriuje reikėtų skatinti suskystintųjų gamtinių dujų (SND), kaip švaresnio pereinamojo kuro, gamybą ir naudojimą;

48.  pabrėžia strateginę laivų statybos ir remonto svarbą ir šios veiklos ir keleto kitų sektorių, kaip antai geležies ir plieno pramonės, prekybinės laivybos, žuvininkystės arba kruizinių kelionių turizmo, ryšius; mano, kad įsipareigojimas diegti technologines naujoves ir didelis specializacijos laipsnis galėtų padidinti pridėtinę vertę ir sukurti sąlygas, kuriomis pasaulinio lygmens konkurencija darys mažesnį poveikį, o dabartinė nuosmukio tendencija sektoriuje pasikeistų į augimą; pritaria tam, kad būtų toliau įvairiais būdais teikiama tikslinė parama Europos laivų ir skirtingoms specialiojo plieno pramonės šakoms atgaivinti ir modernizuoti;

49.  ragina Komisiją iš naujo išnagrinėti visą savo politiką Europos laivų statybos pramonės atžvilgiu ir tvirtai remia specialią pagalbą, skirtą Europos laivų statybų sektoriui atgaivinti ir modernizuoti;

50.  mano, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio jūrų svarbai turizmo sektoriuje ir jo tvarumui; pažymi, kad Europos jūrų ir pakrančių turizmo sektorius susiduria su konkurencija iš trečiųjų šalių; pažymi, kad ES turėtų pasinaudoti savo turtinga kultūra, kad pasiūlytų tvarias ir aukštos kokybės jūrų ir pakrančių turizmo paslaugas; mano, kad kultūros paveldas ir jūrų bei pakrančių turizmas gali būti itin svarbūs pritraukiant daugiau vartotojų ir įmonių, jei turistams bus teikiama įvairesnių pasiūlymų; pabrėžia teigiamą kultūros paveldo, jūros ir pakrančių turizmo indėlį įgyvendinant Europos tikslus dėl tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo; ragina didinti paramą MVĮ, kurios sudaro didžiąją dalį įmonių vandens turizmo sektoriuje, užtikrinant, kad esamos ir naujos darbo vietos būtų tvarios, aukštos kokybės ir nesezoninės;

51.  pabrėžia, kad svarbu skatinti socialiai, ekonominiu ir aplinkos požiūriu tvarias turizmo formas, kurios gali tapti reikšmingu pridėtinės vertės šaltiniu jūrų teritorijoms;

52.  mano, kad mėlynojoje ekonomikoje būtina deramai pripažinti povandeninį kultūros paveldą, nes povandeninis kultūros paveldas gali išmokyti šiuolaikinę visuomenę apie jūrų eksploatavimą praeityje, apie žmonių reakciją į klimato kaitą ir jūros lygio pakilimą bei daug kitų dalykų, taip pat ir dėl to, kad povandeninis kultūros paveldas yra turizmo išteklius;

53.  pabrėžia, kad kol kas ES išlieka viena pasaulio mėlynosios ekonomikos lyderių, tačiau tarptautinė konkurencija šiame sektoriuje yra žiauri, ir tik užtikrinus vienodas sąlygas visame pasaulyje šiame sudėtingame sektoriuje bus galima toliau užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje;

54.  mano, kad pakrančių sistemų būklės blogėjimo (taršos ir biologinės įvairovės praradimo), ekosistemų atsparumo ir atkūrimo, pakrančių erozijos ir būdų sumažinti pakrančių erozijos priežastis tyrimai bei jūriniai ir pajūrio juostos apsaugos darbai (taip pat gamtiniai sprendimai, kaip antai žaliosios infrastruktūros) yra svarbiausios mėlynosios ekonomikos sritys, kurios tampa vis svarbesnės keičiantis klimatui; ragina didinti ES paramą šioms sritims ir suteikti daugiau lankstumo teritorijoms, kurios išsiskiria savo pakrantės linija ir kuriose dėl pakrančių erozijos kartojasi nelaimės;

55.  atkreipia dėmesį į tai, kad jūrų ir vandenynų energijos ištekliai turi milžinišką potencialą panaudojant vietos išteklius, įvairinant energijos šaltinius ir prisidedant prie klimato ir energetikos tikslų siekimo; pabrėžia, kad atsinaujinančioji jūrų energija – tai ateities pramonės sektorius, šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į naujoviškų švarios energijos šaltinių, vadinamosios mėlynosios energijos rūšių, pvz., potvynių, bangų arba osmoso energijos plėtros svarbą, kurią Komisija taip pat paminėjo 2014 m. sausio 20 d. komunikate dėl mėlynosios energetikos; pažymi, kad labai svarbūs elektros tinklai jūrose tarp valstybių narių; pabrėžia poreikį atsižvelgti ir toliau tyrinėti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (DSS) galimybes;

56.  pabrėžia, kad žvalgant ir naudojant jūrų ir vandenynų energijos išteklius turi būti taikomi technologijų perdavimo reikalavimai, pirmiausia susiję su kvalifikuotų ir labai kvalifikuotų darbuotojų mokymu, ir laikomasi griežtų ekologinio tvarumo kriterijų; pabrėžia šių veiklos sričių galimą didinamąjį poveikį užimtumui ir susijusioms veiklos sritims tiek paslaugų teikėjų, tiek ir vartotojų grandyse;

57.  pabrėžia svarbų naujų technologijų vaidmenį, pvz., kovojant su jūrų sistemų būklės prastėjimu, arba išmetamo anglies dioksido surinkimo ir saugojimo srityse; ragina Komisiją toliau tirti kaip CO2 transporto technologiją ir jai priklausančią infrastruktūrą būtų galima panaudoti saugiu, veiksmingu ir ekonomiškai efektyviu būdu;

58.  pažymi, kad geriausia galios generatorių vieta mėlynajai energijai, pvz., vėjo, bangų ar saulės energijai, vandenynų srovių, osmosinės jėgos ir šiluminės energijos konversijos, gauti gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, įskaitant vandens gylį, jūros dugno sąlygas, okeaonografines savybes ir atstumą nuo kranto; todėl mano, kad įvairiose nacionalinėse programose surinktų duomenų apie batimetriją, jūros dugno savybes ir vertikalius vandenyno profilius suderinimas gali padėti parinkti vietą ir parengti licencijų išdavimo politiką atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrai; taip pat pabrėžia, kad būtini tolesni jūrų energijos sprendimų moksliniai tyrimai, kad būtų įmanoma sukurti prieinamus, ekonomiškai naudingus ir efektyviai išteklius naudojančius energetikos technologinius sprendimus;

59.  mano, kad žemyninio šelfo žvalgyboje ir kasyboje privalo nuolat dalyvauti valstybė, ypač informuojant, nustatant teritorijas, kuriose ribojama kasyba, atliekant poveikio aplinkai vertinimą, vykdant rizikos analizę, mažinant riziką ir įgyvendinant suverenitetą; ragina Komisiją pasiūlyti ir atnaujinti negalutinį jūrų veiklos rūšių (pvz., energijos gamybos jūroje, jūros dugno kasybos, smėlio ir žvyro eksploatavimo jūroje ir kt.), kurioms reikalingas išankstinis poveikio aplinkai vertinimas ir socialinio bei ekonominio poveikio vertinimas, sąrašą; ragina atkreipti dėmesį į pakartotinį mineralų panaudojimą ir perdirbimą kaip alternatyvą jūros dugno kasybai ir į šių veiklos rūšių galimybes integruoti mokslines žinias ir technologijų vystymą bei perdavimą;

60.  remia suderintą ir stiprų ES dalyvavimą Tarptautinėje jūrų dugno institucijoje, kad būtų užtikrinta veiksminga ir prevencinė aplinkos reglamentavimo sistema, skirta išvengti neigiamų jūros dugno kasybos tyrimų ir eksploatavimo padarinių, taip pat ir ekologiniu požiūriu ypač svarbiose teritorijose, bei į jūros dugno kasybos ir biologinio žvalgymo visuomeninio poveikio vietos bendruomenėms, ir užtikrinti visišką duomenų skaidrumą;

61.  mano, kad su jūromis ir vandenynais susijusios biotechnologijos kaip visuma yra labai įvairialypė sritis, kurioje slypi daug galimybių pasisemti naujų žinių ir jas taikyti, kurti naujus produktus ir didelę pridėtinę vertę turinčius procesus (naujas medžiagas, maistą, vaistinius preparatus ir t. t.); atkreipia dėmesį į šio sektoriaus poreikius, susijusius su švietimu ir mokymu, ir reikalauja, kad valstybės kartu su privačiuoju sektoriumi dideliu mastu prisiimtų atsakomybę ir tokiu pat dideliu mastu bendradarbiautų tarptautiniu lygmeniu;

62.  pabrėžia socialinio dialogo svarbą, ir mano, kad turėtų būti atstovaujama visiems socialiniams partneriams, dalyvaujantiems mėlynojoje ekonomikoje; pabrėžia, kad apskritai mėlynosios ekonomikos raidos klausimais svarbu konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais, taip pat su pilietine visuomene ir vietos bei regiono valdžios institucijomis;

63.  tvirtai remia Komisijos iniciatyvą, įtrauktą į jos Komunikatą, remti mėlynosios ekonomikos įgūdžių aljansą ir žinių inovacijos centrą;

64.  mano, kad turėtų būti paskelbtas jūrų saugos dokumentų rinkinys „Erika IV“, kad būtų išvengta didelių nelaimių jūrose; mano, kad šiuo rinkiniu turėtų būti pripažinta ES teisės aktuose nustatyta ekologinė žala jūrų vandenims;

65.  pabrėžia, jog reikia didinti pilietinės visuomenės informuotumą apie jūros, kaip ekonominio, kultūrinio ir socialinio ištekliaus, svarbą ir mokslinių tyrimų bei dialogo vaidmenį siekiant, kad tarp suinteresuotųjų subjektų ir piliečių būtų pasiektas integruotas tvarumas;

66.  mano, kad jūros ir pakrantės yra vertingi ištekliai, kurie turėtų tapti vienu iš ES pramonės atgaivinimo politikos ramsčių; pažymi, kad reikėtų imtis mėlynosios pramonės atkūrimo priemonių, skatinant Europos ekonomikos sanglaudą ir tvarų vystymąsi – ypač regionų, kuriuose dėl globalizacijos procesų šios pramonės potencialas sumenko;

67.  laikosi nuomonės, kad keitimasis informacija ir gerąja patirtimi galėtų prisidėti prie sektoriaus spartaus ir darnaus vystymosi;

o
o   o

68.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 257, 2014 8 28, p. 135. (2) OL L 164, 2008 6 25, p. 19. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0300. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0438. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0178. (6) OL L 347, 2013 12 20, p. 104. (7) OL L 347, 2013 12 20, p. 174. (8) OL L 347, 2013 12 20, p. 892. (9) OL C 12, 2015 1 15, p.93 (10) OL C 19, 2015 1 21, p.24.

2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl jaunimo verslumo skatinimo švietimo ir mokymo priemonėmis (2015/2006(INI))

P8_TA(2015)0292 A8-0239/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadas dėl verslumo švietimo ir mokymo srityje(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl jaunimo verslumo propagavimo siekiant remti jaunų žmonių socialinę įtrauktį(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos (ET 2020)(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją „Iniciatyva „Judus jaunimas“ – besimokančio jaunimo judumo skatinimas“(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.)(7),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 19 d. Komisijos komunikatą „Susitelkime dėl Europos jaunimo. Raginimas spręsti jaunimo darbo problemą“(COM(2013)0447),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 9 d. Komisijos komunikatą „Veiksmų planas „Verslumas 2020“. Verslumo dvasios atkūrimas Europoje“ (COM(2012)0795),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“(COM(2012)0669),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimas ir mokymas pažangioje, tvarioje ir integracinėje Europoje“ (COM(2011)0902),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 28 d. Komisijos ataskaitą „Verslumo ugdymas. Kelias į sėkmę“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. kovo mėn. leidinį Social Europe guide socialinės ekonomikos ir socialinių įmonių tema (angl. „Social economy and social entrepreneurship“) (ISBN 978-92-79-26866-3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Bolonijos proceso įgyvendinimu(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl švietimo, mokymo ir strategijos „Europa 2020“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ikimokyklinio ugdymo Europos Sąjungoje(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl bendrųjų gebėjimų kintančiame pasaulyje: 2010 m. švietimo ir mokymo darbo programos įgyvendinimas“(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti. Darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimas(14),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0239/2015),

A.  kadangi jaunimo verslumas turi būti svarbi neatsiejama politikos strategijos, skirtos šiandieninei jaunimo kartai remti siekiant ES tikslų augimo, užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties srityse ir jaunimo nedarbui ES mažinti, dalis;

B.  kadangi platesne prasme verslumas turėtų būti suvokiamas kaip gebėjimas idėjas paversti veiksmais;

C.  kadangi 2015 m. vasarį darbo ES-28 neturėjo 4,85 mln. jaunuolių – o tai neleistinai didelis skaičius – ir, nors jaunimo nedarbas mažėja (palyginti su padėtimi 2014 m. vasario mėn. bedarbių jaunuolių skaičius sumažėjo 494 000), tai vyksta pernelyg lėtai;

D.  kadangi jaunimo nedarbo lygis aukštas, o nuo krizės labiausiai nukentėjusių valstybių narių fiskalinis konsolidavimas neturėtų būti vykdomas jaunimo užimamų darbo vietų sąskaita; kadangi dėl tokio aukšto jaunimo nedarbo lygio jaunuoliai – ypač priklausantys neturtingoms ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms – patiria didesnį skurdą ir socialinę atskirtį; vis dėlto kadangi pripažintinas ir palankiai vertintintas įsipareigojimas valstybėms narėms greičiau užtikrinti Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtas lėšas, tačiau ragindamas Komisiją prisiimti dar didesnius įsipareigojimus siekiant spręsti šią rimtą problemą;

E.  kadangi švietimo ir mokymo bei darbo rinkos atotrūkis – viena iš jaunimo nedarbo ir daugybės neužimtų darbo vietų ES priežasčių; kadangi ši problema turėtų būti sprendžiama įgalint jaunus žmones, t. y. ugdant kertines kompetencijas, įskaitant iniciatyvumo ir verslumo jausmą, kuris būtinas norint, kad jie drąsiai įsitrauktų į šiandienos žinių ekonomikos ir visuomenės veiklą;

F.  kadangi Europos Sąjunga, įgyvendindama strategiją „Europa 2020“ ir jos pavyzdines iniciatyvas „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimas“, „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, „Inovacijų sąjunga“ ir „Judus jaunimas“, taip pat teikdama tikslinę paramą verslininkėms, sunkiai besiverčiantiems asmenims ir neįgaliesiems, propaguoja iniciatyvumo ir verslumo jausmą, t. y. skatina verslumu pagrįstą mąstyseną ir susijusias žinias, įgūdžius ir kompetencijas, kuriais naudojantis gali būti stiprinamas konkurencingumas bei pažangus, tvarus ir įtraukus augimas;

G.  kadangi verslumas yra svarbi ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga, nes taip kuriamos naujos įmonės ir darbo vietos, atveriamos naujos rinkos, stiprinamas konkurencingumas, skatinamas produktyvumas ir inovacijos, didinamas Europos konkurencingumas ir kuriama gerovė, taigi jis turėtų būti vienodai pasiekiamas visiems;

H.  kadangi verslumas – ypač socialinis – yra svarbios socialinės sanglaudos ir tvarumo varomosios jėgos, galinčios paskatinti ekonomiką ir tuo pat metu sušvelninti nepriteklių, socialinę atskirtį ir kitas socialines problemas;

I.  kadangi verslumas, ypač mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), yra ES ekonomikos stuburas, taip pat svarbiausias ir pagrindinis naujų darbo vietų šaltinis; kadangi moterų verslumo potencialas yra neišnaudotas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis;

J.  kadangi kultūrose, kuriose vertinamos verslumo kompetencijos ir versli elgsena, pasireiškianti kūrybiškumu, inovatyvumu, iniciatyvumu, apskaičiuota rizika, nepriklausomu mąstymu ir galimybių įžvelgimu bei sugebėjimu vadovauti, ir už jas atlyginama, skatinamas polinkis ieškoti naujų ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių uždavinių sprendimų integruojant žinių komponentus į švietimą ir taip priartinant teoriją prie praktikos bei šalinant verslo patirtį ir švietimą skiriančias kliūtis; kadangi dėl to nepaprastai svarbu, kad šios asmeninės kompetencijos būtų diegiamos į švietimo sistemą ir būtų dalis kasdienio gyvenimo visais lygmenimis;

K.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse verslo startuoliai (visų tipų, įskaitant socialinį verslumą ar verslą siekiant asmeninio pelno) nepakankamai pripažįstami ar suvokiami kaip karjeros pasirinkimas, o švietimo sistema menkai remia trokštančiuosius tapti verslininkais;

L.  kadangi jaunieji verslininkai susiduria su daugybe iššūkių ir sunkumų, įskaitant patirties, reikiamų įgūdžių ir prieigos prie finansavimo ir infrastruktūros nebuvimą;

M.  kadangi naujausi tyrimai rodo, kad verslumo kompetencijas galima išsiugdyti ir kad verslumo ugdymas – jei jis teisingai parengtas, įgyvendintas ir prieinamas visiems – gali labai teigiamai paveikti žmonių gyvenimus ir galimybes įsidarbinti, taip pat startuolių skaičių ir įmonių išlikimo rodiklius;

N.  kadangi, norint daryti tvirtas išvadas, verslumo ugdymo poveikis turi būti įvertintas kritiškai, taip pat remiantis patikimais įrodymais ir taikant įsigalėjusias statistikos priemones ir metodus;

O.  kadangi, siekiant sukurti socialinę, įtraukią ir tvarią ekonomiką, verslumo ugdymas turėtų apimti socialinį aspektą, įskaitant mokymą apie sąžiningą prekybą, socialines įmones ir alternatyviuosius verslo modelius, pvz., kooperatyvus;

P.  kadangi versli mąstysena sustiprina jaunuolio galimybes įsidarbinti, pažadina tame asmenyje savybes, kurios ypač svarbios norint atremti iššūkius profesiniame ir asmeniniame gyvenime, ir užkerta kelią skurdo ir socialinės įtraukties didėjimui; kadangi lengvesnė prieiga prie mikrofinansų mechanizmų gali padėti pasiekti šiuos tikslus;

Q.  kadangi švietimas ir profesinis mokymas kartu itin svarbūs kiekvieno atskiro žmogaus asmeninei raidai, tad turi būti ir pakankamai platūs – kad atsirastų pagrindas tobulėti visą gyvenimą, gilinti žinias ir įgyti universalių įgūdžių – ir pakankamai praktiški – kad asmuo galėtų realiai siekti karjeros ir gyventi vertingą profesinį ir asmeninį gyvenimą; kadangi sėkmingas šių dviejų švietimo aspektų derinys ir jaunimo nedarbo rizikos mažinimas tiesiogiai susiję;

R.  kadangi kiekvienas žmogus gali įgyti, atrasti ir išsiugdyti verslumo dvasią ir įgūdžius; kadangi bendrai ugdant svarbiausias kompetencijas kiekvienas švietimo tipas ir lygmuo atveria konkrečias galimybes konkretiems verslumo įgūdžiams ir gebėjimams ugdyti;

S.  kadangi verslumo įgūdžiai susiję su kitais įgūdžiais, pvz., su informacinių ir ryšių technologijų (IRT), problemų sprendimo ir finansinio raštingumo įgūdžiais, ir tai turėtų būti pabrėžiama;

T.  kadangi švietimas ir mokymas nepaprastai svarbūs kalbant apie jaunimo motyvaciją ir galimybes jiems imtis nuosavų verslo projektų;

U.  kadangi švietimas, kaip viešoji gėrybė, turi būti visapusiškai įtraukus ir integruotas, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad jis būtų vienodai prieinamas besimokantiesiems iš įvairių socialinių ir ekonominių sluoksnių;

V.  kadangi jaunuoliai bus labiau pasirengę įsitraukti į tarptautinį verslą, jei bus įgudę kalbėti užsienio kalbomis;

W.  kadangi grupių, kurioms nepakankamai atstovaujama arba kurios sunkiai verčiasi, atstovams ypatingas dėmesys ir parama būtina visais jų švietimo etapais, be kita ko, į švietimo procesą įtraukiant tėvus ir bendruomenes, taip pat teikiant pagalbą, reikalingą verslui ar įmonei įkurti, valdyti arba plėsti;

X.  kadangi jaunimui naudingas mokymas ir švietimas bei praktinė patirtis verslumo srityje – tai padeda jiems ugdyti įgūdžius ir talentą, leidžia įgyti daugiau pasitikėjimo ir skatina kurti naujas įmones, įsidarbinimo galimybes ir inovacijas; kadangi verslumas – daugybės jaunų neįgalių žmonių absoliučiai neišnaudota galimybė;

Y.  kadangi socialinės ir įtraukios įmonės aktyviai įsitraukia į naujoviško tvaraus augimo veiklą, skatina didesnę sanglaudą visuomenėje ir vietos bendruomenėse ir gali kurti galimybes įsidarbinti jaunimui, įskaitant socialiniai pažeidžiamus ir nuo darbo rinkos labiausiai nutolusius jaunuolius;

Z.  kadangi nepakankamai žmonių įgyvendina savo idėją sukurti verslą, o verslininkių skaičius neproporcingai mažas – dar mažesnis negu verslininkų (ši tendencija dar ryškesnė tais atvejais, kai moterys būna kilusios iš pažeidžiamų socialinių grupių ir patiria dvigubą diskriminaciją) – ir, nors verslininkės vidutiniškai būna labiau išsilavinusios nei verslininkai, jos taip pat aktyvesnės ne tokiuose naujoviškuose, ne taip sparčiai augančiuose sektoriuose, o jų įmonės mažesnės už verslininkų; kadangi turi būti aktyviai propaguojami būdai, kaip įveikti veiksnius, dėl kurių moterys ypač vengia galimybės imtis verslo ar ja labiau pasinaudoti(15);

AA.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse amatų, pramonės ir prekybos rūmai siūlo tikslines programas verslo startuoliams paremti;

AB.  kadangi švietimas ir mokymas iš esmės priklauso nacionalinei kompetencijai ir kai kurios valstybės narės tebeturi parengti kompleksinę politiką ar strateginį požiūrį į verslumo ugdymą arba verslumo mokymo programas ir mokymo metodus; kadangi ne visi mokytojai ir švietimo srities lyderiai Europoje gauna pakankamą parengimą verslumo ugdymo srityje – nuolat tobulėdami profesiniu požiūriu arba pirminiu ugdymosi etapu – ir tai gali paveikti galimybes verslumą pakankamai tvirtai įdiegti švietimo sistemose(16);

AC.  kadangi mokytojai turėtų turėti galimybę palaikyti ryšį su verslininkais ir, bendradarbiaudami su jais, apibrėžti mokymosi tikslus, be to, jiems turėtų būti teikiama reikiama parama ir ištekliai, kad būtų įgyvendinamos į besimokantįjį orientuotos strategijos, o jų taikomi mokymo metodai būtų pritaikomi prie pažeidžiamų mokinių poreikių;

AD.  kadangi neformaliojo švietimo ir savišvietos veikla, suteikdama įvairiausios įgalinčios mokymosi patirties, papildo ir praturtina formalųjį mokymąsi, taigi turėtų būti pripažinta išskirtiniu verslumo kompetencijų įgijimo ir vystymo šaltiniu;

AE.  kadangi formalusis ir neformalusis švietimas gali atlikti itin svarbų vaidmenį vystant ir palaikant verslumo įgūdžius, ypač tarp marginalizuotų grupių;

AF.  kadangi neformaliojo švietimo ir savišvietos veikla itin svarbi mažiau galimybių turintiems jaunuoliams, nes jiems užtikrinamas papildomas mokymosi šaltinis ir galimai atveriamos durys į formalųjį švietimą ir mokymąsi;

AG.  kadangi patyrusių verslininkų teikiamas mokymas kuria teigiamą verslumo įvaizdį ir padeda jo siekti

AH.  kadangi verslumas, įskaitant socialinį, turėtų būti įtrauktas į mokytojų ir karjeros konsultantų ugdymą;

AI.  kadangi nacionalinės švietimo sistemos, reaguodamos į pokyčius darbo rinkoje, vystėsi nevienodu tempu;

AJ.  kadangi 2014–2020 m. įgyvendinamos programos „Erasmus+“ tikslas – modernizuoti švietimą, mokymą ir darbą su jaunimu visoje Europoje ir ji atvira visų mokymosi visą gyvenimą sektorių švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto organizacijoms; kadangi pagal ją galimybes mokytis, lavintis, įgyti darbo patirties ir dalyvauti savanoriškoje veikloje užsienyje įgis per 4 mln. europiečių;

AK.  kadangi verslumas jau atlieka tam tikrą vaidmenį įgyvendinant programą „Erasmus+“ ir tai vienas iš lauktų su judumu susijusios veiklos rezultatų;

AL.  kadangi svarbu populiarinti ir skatinti jaunų verslininkų judumą įgyvendinant tokias programas, kaip programa „Erasmus“ jauniems verslininkams“ (2009–2015 m.), pagal kurią jaunieji verslininkai gali dalyvauti tarpvalstybiniuose mainuose ir mokytis iš patyrusių verslininkų, valdančių mažas įmones, taip pat sudaromos galimybės spręsti lyčių nelygybės problemą verslumo srityje; kadangi norint, kad tokiose programose dalyvautų daugiau jaunimo, joms būtina skirti daugiau lėšų;

AM.  kadangi jaunesni žmonės linkę pirmenybę teikti savarankiškam darbui ir net 45 proc. 15–24 metų amžiaus jaunuolių teigia pageidaujantys dirbti savarankiškai(17);

AN.  kadangi vietos, nacionaliniu ir Europos lygmens verslo bendruomenė galėtų labiau prisidėti vykdydama įgūdžiais pagrįstą savanorišką veiklą, kurdama partnerystes su švietimo įstaigomis ir bendradarbiaudama su politikos kūrėjais;

AO.  kadangi labai prisidėjo pilietinės visuomenės organizacijos (nevyriausybinės grupės, pvz., profesinės sąjungos, darbdavių asociacijos ir kitos socialinės grupės), įskaitant Europos iniciatyvą „Jaunimo laimėjimas – jauna įmonė“ (angl. Junior Achievement – Young Enterprise), pagal kurią teikiamas neformalusis ir visą gyvenimą trunkantis švietimas ir mokymas verslumo srityje; kadangi šiuos indėlius būtina labiau pripažinti, net jei tai neužtikrina sertifikuoto oficialaus diplomo; kadangi vykdydamos tokią veiklą prisideda ir įmonės, kurios rengia mokymus sau;

Ypatingas dėmesys verslumo įgūdžiams ir kompetencijoms

1.  pripažįsta mokymosi visą gyvenimą ir tarptautinio judumo vaidmenį – tai pagrindinė priemonė Europai reaguoti į globalizaciją ir pereiti prie žinių ekonomikos; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad svarbus iniciatyvumo ir verslumo jausmas, įtrauktas tarp aštuonių rekomendacijoje „Bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai – Europos orientaciniai metmenys“ nurodytų kompetencijų, kurios laikomos būtinomis visų žmonių savirealizacijai ir raidai, aktyviam Europos pilietiškumui ir dalyvavimui, socialinei įtraukčiai ir užimtumui;

2.  ragina valstybes nares skatinti jaunuolių verslumo įgūdžius imantis teisėkūros veiksmų, skirtų kokybiškai mokomajai praktikai užtikrinti ypatingą dėmesį skiriant kokybiškam mokymuisi ir deramoms darbo sąlygoms – įsidarbinimo galimybių puoselėjimo priemonėms – kaip pažymima Tarybos rekomendacijoje dėl stažuočių kokybės sistemos;

3.  pabrėžia, jog būtina plačiai ir aiškiai apibrėžti esminę iniciatyvumo ir verslumo jausmo kompetenciją, kurios pagrindu puoselėjama verslumu pagrįsta mąstysena, pasireiškianti iniciatyvumu, kūrybiškumu, inovatyvumu ir drąsa rizikuoti, taip pat gebėjimu planuoti projektus ir jiems vadovauti bei pasiekti tikslus ir netgi idėja, kad asmuo suvokia savo darbo kontekstą ir geba pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis, susijusiomis tiek su verslumu, tiek su įdarbinimo veikla (pastaroji savybė vadinama vidiniu verslumu); tiki su kultūra susijusiais kūrybos pramonės sektoriais ir įmonėmis: jie gali atnešti verslo galimybių, ypač jaunimui;

4.  primena, kad kūrybos pramonės sektoriai yra vieni iš versliausių, nes juose ugdomi iš sektoriaus į sektorių perduodami įgūdžiai, pvz., kūrybinis mąstymas, problemų sprendimas, komandinis darbas ir išradingumas;

5.  pabrėžia, kad būtina vadovautis plačiu požiūriu į verslumą, kaip į esminių universalių kompetencijų asmeniniams ir profesiniams tikslams siekti rinkinį;

6.  atkreipia ypatingą dėmesį į įgūdžių organizacinės stebėsenos ir audito svarbą; visų pirma ragina vystyti socialinį ir aplinkosauginį auditą, kaip naujovišką stebėsenos priemonę;

7.  yra įsitikinęs, kad, norint skatinti jaunimo savarankišką darbą ir suteikti jaunajai kartai realią galimybę imtis nuosavo verslo, taip pat padėti sau ir visuomenei apskritai, turėtų būti skatinami verslumo įgūdžiai ir kompetencijos, taip pat universalūs tarpsektoriniai su konkrečia profesija ir darbu susiję įgūdžiai ir kompetencijos;

8.  yra įsitikinęs, kad kitas būtinas žingsnis yra detaliai paaiškinti, kaip esminių kompetencijų sistema galėtų būti toliau tinkamai įgyvendinama kiekvienu verslumo kompetencijos ugdymo lygmeniu, įtraukiant verslumo žinias, įgūdžius ir požiūrius, kaip mokymosi pagal kiekvieną konkrečią švietimo ir pameistrystės programą rezultatą;

9.  pabrėžia, kad visi švietimo lygmenys ir tipai turėtų apimti praktinių verslumo įgūdžių lavinimą, taip pat motyvacijos, iniciatyvumo jausmo ir pasirengimo puoselėjimą, įskaitant socialinės atsakomybės jausmo ugdymą; mano, jog į mokyklų programas turėtų būti įtraukiami finansų, ekonomikos ir verslo aplinkos pagrindų moduliai ir kartu užtikrinamas mokinių, įskaitant nepasiturinčiuosius, kuravimas, konsultavimas ir orientavimas karjeros klausimais, kad sustiprėtų jų žinios apie verslo procesą ir jį būtų galima lengviau perprasti bei būtų ugdoma verslumu grįsta mąstysena; atkreipia dėmesį į savišvietos ir savarankiško mokymosi, įskaitant savanorišką veiklą, vaidmenį ugdant jaunimo verslumo dvasią ir įgūdžius;

10.  ragina Komisiją akcentuoti įvairių socialinio verslumo formų, kurios dažnai yra geras būdas jauniesiems europiečiams įgyti pirminės verslo patirties, svarbą ir vaidmenį;

11.  pabrėžia, kad būtina vystyti naujoviškas pedagogikos kryptis, kurios būtų labiau pagrįstos dalyvavimu ir orientuotos į besimokančiuosius, siekiant skatinti įgyti universaliąsias kompetencijas, būtinas verslumu pagrįstai mąstysenai ugdyti;

12.  rekomenduoja skatinti verslumą kaip dalį aukštojo mokslo ir buvusių studentų projektų, taip pat įtraukiant socialinius verslumo modelius;

13.  pažymi, kad verslumo skatinimas švietimo priemonėmis gali būti sėkmingas ir reikšmingas tik subalansavus ekonominius ir socialinius aspektus švietimo strategijose;

14.  pabrėžia, kad socialinė įtrauktis ir kova su skurdu gali būti sėkmingai užtikrinama pasinaudojant socialiniu verslumu – taip gali būti skatinamas užimtumas – ir laikantis verslumu pagrįstos mąstysenos, kuri būtų labai naudinga neturtingiesiems;

15.  pabrėžia, kad, kaip pasitvirtino, dvejopo mokymo ir įmonių remiamos studijų programos itin svarbios perduodant esmines įmonių kompetencijas valstybėse narėse, kuriose tokios programos taikomos;

16.  ragina visapusiškai dalyvauti ir bendradarbiauti visas suinteresuotąsias šalis, pirmiausia vietos verslo organizacijas, įmones ir švietimo įstaigas, siekiant dalytis geriausia praktika ir patirtimi bei gerinti jaunimo verslumo įgūdžius ir švietimą visose valstybėse narėse;

17.  pabrėžia, kad glaudus apmokymo įmonėje ir pagrindinio švietimo susiejimas yra sėkmingas modelis, kuris turėtų būti stiprinamas ir skatinamas Europoje ir už jos ribų;

18.  ragina glaudžiau bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi ir socialiniais partneriais, siekiant skatinti kurti rizikos nebijančią verslią naujovišką kultūrą (pvz., prisiimant tokius struktūrinius įsipareigojimus, kaip inovacijoms skirtos infrastruktūros ir idėjų mainai);

19.  yra įsitikinęs, kad sėkmingas naudojimasis verslumo kompetencija vis labiau priklauso nuo kartu naudojamos kompetencijos žiniasklaidos ir skaitmeninėje srityje ir kad šiam tarpusavio ryšiui turėtų būti teikiamas didesnis dėmesys švietimo ir mokymo programose; pabrėžia, jog svarbu ugdyti visų jaunų žmonių kompetencijas IRT srityje, taip pat universaliuosius ir verslumo įgūdžius, kad jie galėtų visapusiškai išnaudoti skaitmeninio pasaulio potencialą, siekiant padėti jiems kurti naujas verslumo vystymo, perdavimo ir skatinimo formas: taip jie būtų pajėgesni varžytis dėl darbo vietų, galėtų tapti savarankiškai dirbančiais asmenimis, išmoktų geriau perprasti savo būsimų darbdavių elgesį ir poreikius bei padėtų skatinti naujoviškus ir konkurencinius darbdavio organizacijos gebėjimus;

20.  pabrėžia, kad verslumo kompetencija turėtų būti ugdoma ir tobulinama visą gyvenimą, be kita ko, įgyjant darbo patirties, taip pat šviečiantis neformaliai ir užsiimant savišvieta, ir kad turėtų būti stiprinamas ir remiamas jos pripažinimas, nes ji prisideda prie karjeros raidos;

21.  pripažįsta, jog esminis verslumo ugdymo elementas yra deramas dėstytojų rengimas ir pirmiausia būtinybė skubiai užtikrinti aukštos kokybės mokymą, kad švietimo procesas būtų autentiškas;

22.  ragina valstybes nares šalinti kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalūs jaunieji verslininkai: rengti mokymus paslaugų teikėjams, kurių atsakomybė apima pagalbą neįgaliesiems, ir pritaikyti patalpas, kuriose teikiama pagalba, kad į jas patekti būtų patogu judumo sutrikimų turintiems asmenims;

23.  pažymi, kad remiant vidurinio ugdymo ir tretinio mokslo sričių bendradarbiavimą būtų galima stiprinti jaunimo dialogą ir skatinti inovacijas;

24.  pabrėžia, kad būtina tobulinti verslumo kultūrą tretinio mokslo srityje remiant naujas įmones, kurias jaunuoliai steigia remdamiesi akademiniais tyrimais (atskirtosios įmonės), ir sudarant joms palankesnes sąlygas, mažinant biurokratinę naštą, su kuria susiduriama steigiant tokias įmones, ir parengiant aiškią reglamentavimo sistemą, kuria galėtų pasiremti studentai verslininkai; atsižvelgdamas į tai, laikosi nuomonės, jog mokyklos ir universitetai turėtų skirti laiko ir erdvės jaunimo vykdomoms iniciatyvoms bei jas pripažinti, kad jaunimas įgytų pasitikėjimo, būtino norint imtis naujų projektų, kurie gali pasirodyti esą naudingi steigiant nepriklausomas įmones; teigiamai vertina iniciatyvas, pagal kurias skatinami sėkmingas verslo įmones įkūrę jaunuoliai (pvz., skiriant apdovanojimą už metų geriausią studentų įmonę); be to, pabrėžia, jog svarbu, kad įmonės suteiktų jaunimui galimybę įgyti pirmosios tiesioginio darbo įmonėje patirties; pakartoja, jog būtina skatinti apsilankymus įmonėse ir stažuočių programas keliant tokius tikslus, kad jaunimas susidarytų įspūdį apie verslo pasaulį;

25.  pabrėžia, kad ugdant verslumą ir jo mokant verslo bendruomenė turi atlikti esminį vaidmenį, t. y. užtikrinti patirtimi grįstą mokymą, kuris papildytų teorinį jaunimo išsilavinimą;

26.  pabrėžia, kad, puoselėjant verslumą tarp jaunimo, lemiamą vaidmenį atlieka įvairios jaunųjų verslininkų asociacijos, suteikiančios jaunimui galimybę kurti naujoviškus projektus ir įgyti verslo patirties, taip pat užtikrinančios jam priemones ir pasitikėjimą, reikalingą norint tapti verslininku;

ES institucijų vaidmuo: koordinavimas, metodika ir finansinės priemonės

27.  ragina Tarybą ir Komisiją, atsižvelgiant į savo atitinkamą kompetenciją ir visapusiškai laikantis subsidiarumo principo, parengti metodinę pagalbą ir priemones verslumo ugdymo ir mokymo, įskaitant socialinį verslumą, srityje, kuriomis galėtų naudotis nacionalinės švietimo sistemos, ir vadovautis koordinuotu požiūriu raginant valstybių narių viešojo administravimo institucijas glaudžiau bendradarbiauti su įmonėmis, kad būtų platinama informacija apie esminius veiksnius, būtinus verslumui gerinti; ragina Komisiją padidinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos jauniesiems verslininkams sumą;

28.  ragina Tarybą ir Komisiją atsižvelgti į lyčių aspektą rengiant metodiką, ryšių ir finansines priemones, siekiant paskatinti mergaites ir merginas labiau domėtis verslumu;

29.  ragina Komisiją rengti ir stiprinti mokomosios praktikos ir mainų verslumo srityje programas, kad jaunimas turėtų galimybių įgyti praktinės patirties ir būtų lengviau keistis žiniomis ir patirtimi;

30.  ragina Komisiją parengti visapusišką strategiją, kuria vadovaujantis visais švietimo ir mokymo lygmenimis ir visų tipų švietimo ir mokymo priemonėmis būtų ugdomi tokie universalieji įgūdžiai, kaip kritinis mąstymas, problemų sprendimas, iniciatyvumas, savitarpio pagalba, bendradarbiavimas, kryptingumas, planavimas, gebėjimas vadovauti ir komandinės dvasios stiprinimas, kadangi jie naudingi įvairioms profesijoms ir sektoriams;

31.  ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti universaliųjų įgūdžių, įskaitant verslumo ir skaitmeninę kompetenciją, vystymo ir vertinimo tobulinimui pagal programą „Erasmus+“, kartu pabrėždamas, kad įgyvendinant šią programą dėmesys neturėtų būti skiriamas vien įsidarbinimo galimybėms ir kad su verslumu susijusi veikla toliau turėtų būti nesunkiai prieinama, ypač neformaliojo švietimo ir savišvietos srityse; taip pat ragina Komisiją skatinti švietimo politikos reformas valstybėse narėse sukuriant nuoseklų su tuo susijusios politikos pagrindą valstybėms narėms ir ES;

32.  ragina Komisiją remti IRT įgūdžių, problemų sprendimo įgūdžių ir finansinio raštingumo stebėseną; ragina Komisiją atlikti ilgesnio laikotarpio tyrimą šioje srityje;

33.  ragina Komisiją remti švietimo įstaigų ir įmonių partnerystes naudojantis Europos strateginių investicijų fondo ir ypač Europos socialinio fondo parama, siekiant skatinti mokymąsi dirbant įmonėse ir ugdyti verslumo kompetencijas nacionaliniu ir vietos lygmenimis;

34.  ragina Komisiją paremti Europos verslumo ugdymo tinklą, veikiantį panašiai, kaip 2015 m. gegužės mėn. sukurtas Europos verslumo ugdymo tinklas (angl. EE-HUB), kurį parėmė Europos organizacijos ir kitos Europos, nacionalinio ir vietos lygmens suinteresuotosios šalys, taip pat nacionalinės švietimo įstaigos: jis rinktų geriausios praktikos pavyzdžius, kuriais dalytųsi švietimo įstaigos, švietimo organizacijos, profesinio mokymo įstaigos, įmonės, valdžios institucijos ir socialiniai partneriai, ir jais keistųsi;

35.  ragina Komisiją užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą koordinavimą verslumo ugdymo srityje, atsižvelgiant į savo platesnę ES mokymosi visą gyvenimą strategiją, ES bendrąsias strategijas ir J.-C. Junckerio Komisijos planą;

36.  siūlo Komisijai verslumo ugdymą ir mokymą, kaip vieną iš būsimosios kito finansinio laikotarpio (po 2020 m.) programos „Erasmus+“ tikslų, įtraukti į visus minėtosios programos veiksmus, įskaitant judumą, numatant šiuos elementus:

37.  ragina Komisiją ištirti veiksnius, dėl kurių moterys vengia imtis verslo, ir spręsti šią problemą, kartu pirmiausia skatinant galimybes gauti finansavimą ir paramos paslaugas jaunoms verslininkėms;

38.  ragina Komisiją koordinuoti ir skatinti valstybių narių geriausios praktikos mainus;

39.  ragina Komisiją skatinti geresnį valstybių narių, kurios verslumo ugdymą jau yra įtraukusios į savo mokymo programas ir padariusios didesnę pažangą skatindamos jaunimo verslumą, ir valstybių narių, kuriose šis procesas dar tik prasidėjo, bendradarbiavimą ir geriausios praktikos mainus;

40.  ragina Komisiją iki 2017 m. pabaigos parengti verslumo gebėjimų sklaidos ir jaunimo verslumo skatinimo valstybėse narėse geriausios praktikos gaires, pateikti ataskaitą apie tai Parlamentui ir į šio darbo rezultatus atsižvelgti vertinant savo finansavimo procedūras;

41.  ragina valstybes nares skatinti verslumo ugdymą kaip būdą puoselėti universaliąsias kompetencijas, kad besimokantieji galėtų geriau derinti asmeninį ir profesinį gyvenimą;

42.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, kokias konkrečias priemones įgyvendina valstybės narės, siekdamos populiarinti verslumą tarp jaunimo, ypatingą dėmesį skirti informacijos apie rezultatus viešinimui ir skelbimui, taip pat skatinti institucijas ir organizacijas keistis gera praktika, dalytis idėjomis, žiniomis, patirtimi ir kurti tarpsektorines strategines partnerystes bei padėti joms tai daryti; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti kriterijus, modelius, taip pat bendras priemones ir projektus jaunimo verslumui skatinti;

43.  ragina Komisiją užtikrinti, kad jokiomis valstybių narių taikomomis priemone nebūtų varžomas laisvas darbuotojų judėjimas, o karjerą verslo srityje pasirinkę jaunuoliai savo veiklą galėtų vykdyti bet kurioje pageidaujamoje Europos Sąjungos valstybėje;

Valstybių narių vaidmuo

44.  ragina valstybes nares, taip pat regionines ir vietos valdžios institucijas stengtis skatinti rengti mokymus startuoliams inicijuoti ir valdyti, įskaitant kvalifikuotą kuravimą, inkubatorius ir akceleratorius, socialinių įmonių projektus bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis ir visas verslumui palankias sąlygas, kuriomis jaunimui būtų lengviau pradėti savo įmonę ir greitai atsigauti nutraukus mokslus arba susidūrus su pirmosiomis nesėkmėmis – taip būtų kuriama pozityvi verslo kultūra, apsisaugota nuo neigiamo verslo nesėkmės supratimo ir raginama mėginti iš naujo, be to, ypatingas dėmesys būtų skiriamas sunkiai besiverčiančių jaunuolių įtraukčiai;

45.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad mūsų jaunieji verslininkai turėtų galimybių gauti jiems reikiamą finansavimą ir būtų remiami kiekvienu etapu;

46.  ragina valstybes nares, taip pat regionines ir vietos valdžios institucijas visapusiškai naudotis ES struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo, lėšomis, siekiant skatinti verslumo ugdymą ir mokymą, taip pat skaitmeninių įgūdžių vystymą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis;

47.  ragina valstybes nares kartu su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis naudotis visais esamais ES lygmens finansavimo šaltiniais, pvz., Europos socialiniu fondu, Europos jaunimo užimtumo iniciatyva, ES užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI), programa „Erasmus“ jauniems verslininkams ir ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME), kad būtų skatinamos ir remiamos iniciatyvos, kuriomis siekiama veiksmingesnių ir tikslingesnių įmonių ir švietimo sektoriaus sąsajų;

48.  ragina valstybes nares puoselėti geriausios praktikos mainus, skatinti vidaus ir tarpvalstybines partnerystes ir remti nepatyrusias įmones, taip pat atitinkamų MVĮ tinklų ir plėtros agentūrų darbą;

49.  ragina valstybes nares numatyti konkrečius naujoviškus dėstytojams ir kuratoriams skirtų mokymų verslumo srityje metodus, kad jie galėtų puoselėti ir skatinti verslumo įgūdžius, ir svarstyti galimybę įtraukti verslumą į švietimo programas;

50.  ragina valstybes nares toliau vystyti savo neformaliojo švietimo ir savišvietos keliu įgytų kompetencijų pripažinimo ir patvirtinimo sistemas, kad būtų įvykdytas jų iki 2018 m. prisiimtas įsipareigojimas, siekiant suteikti asmenims galimybę persiorientuoti ir antrą šansą, taip pat didinti savivertę ir skatinti mokytis toliau;

51.  ragina valstybes nares skatinti privačiojo sektoriaus partnerius įsitraukti į verslumo ugdymą skiriant finansavimą arba rengiant mokymus – tai būtų jų įmonės socialinės atsakomybės išraiška;

52.  ragina valstybes nares kovoti su biurokratija, kurią jauni žmonės patiria įgyvendindami verslo planus, ir svarstyti galimybę taikyti mokesčių lengvatų priemones bei priemones, kuriomis jie būtų skatinami kurti savo verslo idėjas; pabrėžia, kad būtini nesėkmę patyrusių startuolių apsaugos mechanizmai;

53.  pabrėžia, jog būtina spręsti finansinių sunkumų, su kuriais susiduria jaunieji verslininkai, problemą, sudaryti jiems palankesnes sąlygas gauti kreditą ir specialias dotacijas, mažinti esamą administracinę naštą ir sukurti tokią reguliavimo aplinką ir fiskalines paskatas, kuriomis būtų skatinama vystyti jaunimo verslumo iniciatyvas ir kurti darbo vietas, kad jauniesiems verslininkams būtų lengviau pradėti verslo projektus ir užtikrinti jų stabilumą;

54.  ragina valstybes nares imtis iniciatyvos siekiant tobulinti reglamentavimo sistemas ir racionalizuoti įmonėms – ypač MVĮ ir socialinėms įmonėms – skirtas administracines procedūras, taip pat skatinti ir stebėti įdarbinimo praktikos tokiose įmonėse kokybę; pažymi, kad socialinės ir įtraukios įmonės kuria ilgalaikes darbo vietas, prisideda prie bendruomenių plėtros ir padeda skatinti tvarią aplinką bei užtikrinti socialinį atsparumą kilus krizei;

55.  ragina valstybines užimtumo tarnybas iniciatyviau teikti pagalbą įmonėms, ypač jauniems verslininkams, bei juos konsultuoti;

56.  ragina valstybes nares, taip pat regionines ir vietos valdžios institucijas suteikti novatoriškiems studentams daugiau galimybių gauti stipendiją ir pasinaudoti mikropaskolų programomis, kartu teikti paramą, informaciją, kuravimo paslaugas, daugiadalykę pagalbą ir tarpusavio vertinimo platformas, kad jie galėtų pradėti savo įmones ar projektus, pvz., remiamus pagal EaSI mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptį; ragina valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas gauti ir grąžinti paskolas, skatinti naudoti sutelktinį finansavimą, vystyti vietos ekonomikos subjektų, įmonių ir universitetų partnerystes, didinti įmonių vaidmenį įtraukiant jaunimą į darbo rinką ir stiprinti verslumo įgūdžių kvalifikaciją (angl. Entrepreneurial Skills Pass – ESP) įvairiais mokymosi mokykloje ir universitete etapais, ypač bendradarbiaujant su MVĮ; ragina valstybes nares skatinti universitetuose steigti verslo inkubatorius, skirtus tvariam vystymuisi ir į ateitį orientuotoms studijų kryptims;

57.  ragina valstybes nares supaprastinti pasitraukimo nesukčiaujant procedūras ir sukurti palankią aplinką, kad jaunimui būtų perduota aiški žinia, jog nesėkmės nereiškia pralaimėjimo, kurio padariniai bus jaučiami visą gyvenimą;

58.  ragina valstybes nares skatinti jaunimą domėtis verslumu, t. y. švietimo sistemoje skatinti projektais pagrįstas studijas, kurios būtų tarpdalykinio pobūdžio ir organizuojamos bendradarbiaujant su įmonėmis;

59.  ragina valstybes nares propaguoti verslumą, kaip pozityvią karjeros galimybę, konsultuojant karjeros klausimais vidurinio ugdymo ir tretinio mokslo įstaigose bei kovoti su smerkiamu požiūriu į verslumą kaip karjeros galimybę, kuris paplitęs kai kuriose valstybėse narėse;

60.  ragina valstybes nares išsamiau informuoti apie neįgalių jaunuolių galimybes dirbti savarankiškai ir kurti verslą imantis tokių veiksmų, kaip į darbo rinką jau įsitraukusių neįgaliųjų karjeros galimybių skatinimas, ir viešai kalbant apie neįgalių verslininkų laimėjimus;

Tolesni veiksmai

61.  primygtinai ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų ir toliau plėtoti savo darbą įgyvendinant programą „Verslumas 360“, skirtą mokykloms, taip pat profesinio rengimo ir mokymo įstaigoms, bei programą „HEInnovate“, skirtą aukštajam mokslui;

62.  ragina Komisiją nuo 2016 m. į Europos semestro vertinimo rodiklius įtraukti su verslumo ugdymu susijusias priemones;

63.  ragina Komisiją iki savo kadencijos pabaigos pateikti Parlamentui pažangos, padarytos skatinant jaunimo verslumą per mšvietimą ir mokymą, įvertinimo ataskaitą ir informuoti, kokiu mastu jai pavyko užmegzti ryšį su pažeidžiamų socialinių grupių nariais;

64.  ragina Komisiją užtikrinti koordinavimą ir bendradarbiavimą Europos lygmeniu atliekant sistemingą verslumo programų ir veiklos vertinimą, kad būtų galima palyginti rezultatus, pvz., palyginti skirtingus jaunimo verslumo modelius valstybėse narėse ir jaunų verslininkų ypatumus atsižvelgiant į socialinius ir demografinius kintamuosius, pvz., į amžių, lytį ir išsilavinimą;

65.  ragina Komisiją skatinti bendradarbiavimą politikos klausimais visoje ES ir paraginti valstybes nares dalyvauti keičiantis gera praktika;

o
o   o

66.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei Europos Tarybai.

(1) OL C 17, 2015 1 20, p. 2. (2) OL C 183, 2014 6 14, p. 18. (3) OL C 119, 2009 5 28, p. 2. (4) OL C 120, 2013 4 26, p.1. (5) OL C 398, 2012 12 22, p.1. (6) OL C 199, 2011 7 7, p. 1. (7) OL C 311, 2009 12 19, p. 1. (8) OL L 394, 2006 12 30, p. 10. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0107. (10) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 56. (11) OL C 165 E, 2013 6 11, p. 7. (12) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 89. (13) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 8. (14) OL C 45 E, 2010 2 23, p. 33. (15) 2013 m. Komisijos lyčių lygybės pažangos ataskaita (SWD(2014)0142), Komisijos paskelbti statistiniai duomenys apie verslininkes Europoje (2014 m. rugsėjo mėn.). (16) Europos mokymo fondo simpoziumo išvados, Budapeštas ir Stambulas. (17) Komisija: „Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 354 „Verslumas ES ir už jos ribų“, 2013 m. sausio 9 d.

2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą (2014/2149(INI))

P8_TA(2015)0293 A8-0207/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos (ES) sutarties preambulę, kurioje pažymima, kad Sutarties signatarai semiasi „įkvėpimo iš Europos kultūrinio, religinio ir humanistinio paveldo“, ir į ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį,

—  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 167 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 22 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į UNESCO 2005 m. spalio 20 d. priimtą Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

—  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB(1),

—  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(2),

—  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(3),

—  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB(4),

—  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/60/ES dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012(5),

—  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo(6),

—  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 13 d. Europos Tarybos bendrąją kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvenciją (Faro konvenciją)(7),

—  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 21 d. Tarybos išvadas dėl kultūros paveldo kaip vieno iš strateginių tvarios Europos išteklių(8),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. Tarybos išvadas dėl kultūros paveldo dalyvaujamojo valdymo(9) ir 2015–2018 m. darbo plano kultūros srityje(10) bei Europos kultūros paveldo metų, kurie buvo paminėti išvadose,

—  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 27 d. Komisijos rekomendaciją 2011/711/EB dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo(11),

—  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

—  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“ (COM(2014)0477),

—  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0207/2015),

A.  kadangi kultūra ir kultūros paveldas yra bendri ištekliai ir bendros gėrybės bei vertybės, kuriais niekas negali naudotis išskirtinėmis teisėmis, o visapusiškas jų potencialas skatinti tvarią žmogaus socialinę raidą ir socialinę bei ekonominę plėtrą dar turi būti pripažintas ir visapusiškai išnaudotas tiek įgyvendinant ES strategijas, tiek siekiant JT laikotarpio po 2015 m. vystymosi tikslų;

B.  kadangi sprendimų priėmimo procese privalu atsižvelgti į daugeriopą kultūros poveikį visuomenei;

C.  kadangi kultūros paveldas savo pobūdžiu yra nevienalytis, atspindi kultūrų ir kalbų įvairovę ir pliuralizmą ir turi įtakos regionų vystymuisi, socialinei sanglaudai, žemės ūkiui, jūrų reikalams, aplinkai, turizmui, švietimui, skaitmeninei darbotvarkei, išorės santykiams, muitinių bendradarbiavimui, taip pat moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

D.  kadangi kultūros, kultūrų įvairovės ir kultūrų dialogo skatinimas veikia kaip valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo katalizatorius;

E.  kadangi didinant Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, populiarinant Europos kultūros paveldą ir stiprinant Europos kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą siekiama skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą;

F.  kadangi paveldo ištekliai – ilgalaikis turtas, atliekantis vertės kūrimo funkciją ir padedantis ugdyti įgūdžius, prisidedantis prie ekonomikos augimo ir turizmo skatinimo, taip pat padedantis kurti darbo vietas;

G.  kadangi kultūros paveldo projektai neretai yra novatoriškos ir tvarios ekonominės veiklos, kurią vykdant plėtojamos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) verslo ir mokslinių tyrimų galimybės, pavyzdžiai;

H.   kadangi materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas atlieka svarbų vaidmenį kuriant, išsaugant ir remiant Europos kultūrą ir nacionalinį, regioninį, vietinį ir asmeninį tapatumą ir šiuolaikinių Europos tautų tapatumą;

I.  kadangi kultūros paveldo priežiūros, restauravimo ir išsaugojimo, pasiekiamumo ir naudojimosi juo politika pirmiausia priklauso nacionalinės, regionų ir vietos atsakomybės sričiai, bet kartu kultūros paveldo klausimas turi ir aiškų europinį aspektą ir yra tiesiogiai keliamas įgyvendinant ne vienos srities ES politiką, įskaitant susijusią su žemės ūkiu, aplinka, moksliniais tyrimais ir inovacijomis;

J.  kadangi SESV 167 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga prisideda prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbdama jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeldama bendrą kultūros paveldą“;

K.  kadangi SESV 167 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga veikia siekdama gerinti Europos tautų kultūros ir istorijos pažinimą ir populiarinimą, skatinti valstybes nares bendradarbiauti, o prireikus – paremti ir papildyti jų veiklą europinės reikšmės kultūros paveldo išsaugojimo ir apsaugos srityje;

L.  kadangi Tarybos 2014 m. lapkričio 25 d. priimtame darbo plane kultūros srityje paveldas vadinamas vienu iš keturių ES darbo kultūros srityje 2015–2018 m. prioritetų;

M.  kadangi dėl pagal lytis suskirstytų duomenų apie kultūrą trūkumo, taip pat ir kultūros paveldo srityje, nuo politiką formuojančių ir sprendimus priimančių asmenų nuslepiama lyčių nelygybė ir su ja susiję iššūkiai;

N.  kadangi informacija apie finansavimo galimybes naudojantis ES programomis su kultūros paveldu susijusiose, pvz., vietos ir regionų vystymosi, kultūrinio bendradarbiavimo, mokslinių tyrimų, švietimo, MVĮ ir pilietinės visuomenės rėmimo ir turizmo, srityse nors ir prieinama, tačiau yra fragmentiška;

O.  kadangi turėtų būti stiprinama Europos Tarybos programos „Europos kultūros keliai“ kultūrinė ir turistinė vertė populiarinant bendrą Europos kultūros paveldą ir plėtojant tvarų kultūrinį turizmą;

P.  kadangi Europos Sąjungos kultūros paveldo ir „Europa Nostra“ apdovanojimais Europos paveldo srityje skatinamas meistriškumas, remiantis pavyzdžio galia įkvepiama imtis veiksmų ir skatinama keistis geriausios patirties pavyzdžiais;

Q.  kadangi Paminklų ir jų kompleksų konservavimo ir restauravimo chartijoje (Venecijos chartija), Europos architektūros paveldo konvencijoje (Granados konvencija) ir Archeologijos paveldo apsaugos konvencijoje (Valetos konvencija) aiškiai apibrėžti tarptautiniu mastu pripažinti kultūros paveldo restauravimo ir archeologinių darbų standartai(12);

Integruotas požiūris

1.  mano, kad nepaprastai svarbu naudoti turimus išteklius kultūros paveldui remti, stiprinti ir populiarinti vadovaujantis integruotu požiūriu, kartu atsižvelgiant į kultūros, ekonominius, socialinius, istorinius, švietimo, aplinkosauginius ir mokslinius aspektus;

2.  mano, kad, jei norima užtikrinti kultūrinį dialogą ir tarpusavio supratimą, kultūros paveldo atžvilgiu būtina vadovautis integruotu požiūriu; yra įsitikinęs, kad toks požiūris gali padėti užtikrinti tvirtesnę socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą, kartu prisidedant prie strategijoje „Europa 2020“ išdėstytų tikslų siekio;

3.  atsižvelgdamas į būtinybę vystyti naują integruotą požiūrį į kultūros paveldą, pateikia Komisijai šias konkrečias rekomendacijas:

4.  ragina artimiausiu metu nustatyti istorinės aplinkos, kuri dar žinoma kaip nekilnojamasis paveldas, politinį pagrindą, į kurį būtų įtraukta paminklų, archeologijos ir istorinių kraštovaizdžių reglamentavimo sistema, laikantis SESV 4 straipsnio;

5.  skatina šiuolaikines kūrybines inovacijas architektūros ir dizaino srityse remiantis pagarba praeičiai ir dabarčiai ir kartu užtikrinant aukštą kokybę ir nuoseklumą;

Europos finansavimas kultūros paveldui

6.  atkreipia dėmesį į Sąjungos įsipareigojimą saugoti ir stiprinti Europos kultūros paveldą įgyvendinant įvairias programas („Kūrybiška Europa“, „Horizontas 2020“, „Erasmus+“, „Europa piliečiams“), skiriant finansavimą (Europos struktūriniai ir investicijų fondai) ir vykdant tokius veiksmus, kaip Europos kultūros sostinė, Europos paveldo dienos ir Europos paveldo ženklas; ragina ES ir valstybes nares dar labiau remti mokslinius tyrimus;

7.  prašo Komisijos:

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) reglamento persvarstymo principas, pirmiausia integruoto finansavimo principas konkrečiais atvejais irgi gali būti praktiškai pritaikomas remiant stambaus masto projektus; tačiau pripažįsta, kad būtina skatinti ir remti ir nedideles kultūros iniciatyvas, kurios ypač svarbios vietos vystymuisi ir gali padėti išsaugoti kultūros paveldą, taip pat skatinti vietos ir regioninį vystymąsi bei socialinį ir ekonominį augimą apskritai;

9.  ragina Komisiją į gaires, taikomas kultūros paveldui skirtoms kitos kartos struktūrinių fondų lėšoms, įtraukti privalomą kokybės kontrolės sistemą, kuri būtų taikoma visu projekto vykdymo laikotarpiu;

10.  atkreipia ypatingą dėmesį į valstybių narių vaidmenį užtikrinant aukštą veiklos vykdytojų profesinių žinių ir gebėjimų lygį ir veiklos struktūrą, kurią įgyvendinant galima užtikrinti geriausią praktiką kultūros paveldo apsaugos srityje, taip pat taikant tinkamas kokybės tikrinimo sistemas, kaip reikalaujama pagal tarptautines chartijas;

11.  ragina Komisiją užtikrinti, kad deleguotuosiuose aktuose ir kvietimuose pareikšti susidomėjimą, taip pat vykdant 2014–2020 m. sanglaudos politikos reglamentų rengimo iniciatyvas tinkamomis finansuoti sritimis būtų laikomos inovacijos paveldo išsaugojimo srityje, taip pat nedidelį poveikį aplinkai turintys sprendimai, kuriais siekiama užtikrinti efektyvų energijos vartojimą istoriniuose pastatuose;

12.  ragina valstybes nares svarstyti galimas mokestines paskatas, susijusias su restauravimo, apsaugos ir išsaugojimo darbais, pvz., galimybę sumažinti PVM at kitus mokesčius, nes Europos kultūros paveldas valdomas ir privačių asmenų;

13.  primygtinai ragina Komisiją įvertinti geriausią patirtį, susijusią su Europos fiskaline politika, ir rekomenduoti valstybėms narėms tinkamus tokios patirties pavyzdžius; ragina valstybes nares laikytis šių rekomendacijų ir tarpusavyje keistis geriausia praktika siekiant kuo labiau skatinti privačiojo sektoriaus paramą materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo projektams ir didinti jų poveikį atitinkamų teritorijų ekonominiam vystymuisi ir socialinei sanglaudai;

Nauji valdymo modeliai

14.  teigiamai vertina Tarybos iniciatyvą parengti kultūros paveldo sričiai skirtas naujų dalyvaujamojo valdymo modelių gaires didinant kultūros paveldo, kaip bendro turto, vertę ir stiprinant vietos, regioninio, nacionalinio ir Europos lygmens planų sąsajas;

15.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų vystomos teisinės priemonės, kurias taikant būtų galima įgyvendinti alternatyvius finansavimo ir administravimo modelius, pvz., įtraukiant bendruomenę, pilietinę visuomenę, taip pat viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes, siekiant įgyvendinti veiksmus, susijusius su kultūros paveldu (išsaugojimu, restauravimu, apsauga, plėtojimu ir populiarinimu);

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares Europos mastu inicijuoti visų valdymo lygmenų politikos formuotojų dialogą, kuriame dalyvautų kultūros ir kūrybos sektorių, turizmo paslaugų operatorių tinklų, privačiojo ir viešojo sektoriaus veikėjų partnerysčių, taip pat NVO atstovai;

17.  ragina visus suinteresuotuosius subjektus dalyvauti kultūros paveldo valdymo procese, siekiant surasti tvaraus kultūros paveldo išsaugojimo ir jo ekonominio bei socialinio potencialo plėtojimo pusiausvyrą;

18.  pabrėžia, kad ERPF kultūros paveldo projektai yra praktinis daugiapakopio valdymo ir subsidiarumo principo pavyzdys bei svarbus ERPF išlaidų elementas; atkreipia ypatingą dėmesį į tarpvalstybinių projektų, kurie padeda didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą bei skatinti įtrauktį, svarbą; atsižvelgdamas į tai ragina imtis priemonių siekiant stiprinti ir didinti paramą finansavimui pagal viešojo ir privačiojo sektoriaus susitarimus;

19.  pabrėžia, kad nauji valdymo modeliai turi apimti kokybės kontrolės sistemą, kuri būtų taikoma bet kokio alternatyvaus kultūros paveldo finansavimo ir administravimo atveju;

20.  primygtinai ragina valstybes nares didinti išlaidų, susijusių su kultūros paveldo objektais, kontrolę ir skatinti bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kitokia neteisėta veikla šioje srityje;

21.  siūlo nustatyti, kad prie Europos Sąjungos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto būtų pridedamas jo poveikio kultūros paveldui vertinimas ir kad, nustačius neigiamą poveikį kultūros paveldui, jis turėtų būti išbraukiamas iš tokio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taikymo srities kaip išimtis;

Kultūros paveldo ekonominis ir strateginis potencialas

22.  pažymi, kad kultūros paveldas prisideda prie inovatyvių darbo vietų, produktų, paslaugų ir procesų kūrimo ir gali būti kūrybiškų idėjų šaltinis, skatinantis naują ekonomiką, kartu, tinkamai valdant, darydamas palyginti nedidelį poveikį aplinkai;

23.  pripažįsta, kad kultūros paveldas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį įgyvendinant ne vieną pavyzdinę strategijos „Europa 2020“ iniciatyvą, pvz., Europos skaitmeninę darbotvarkę, iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“, Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę ir globalizacijos eros pramonės politiką; todėl ragina strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūroje ryžtingiau pripažinti Europos kultūros paveldo, kaip strateginio ištekliaus pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui užtikrinti, vaidmenį;

24.  pažymi, kad kultūros paveldo sritis pajėgi kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas; primygtinai ragina valstybes nares imtis iniciatyvų, susijusių su kultūros paveldo srities darbuotojų ir mokslininkų mokymo valdymo ir išsaugojimo klausimais plėtojimu, ir visų pirma palankiai vertina ilgalaikį mokslininkų tinklų finansavimą, pvz., pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ teikiamas dotacijas;

25.  pabrėžia materialaus ir nematerialaus UNESCO nurodyto kultūros ir gamtos paveldo svarbą Europos turizmui;

26.  pabrėžia galimybę kuriant makroregioninius strateginius planus didesnį dėmesį skirti kultūros turizmui, kad jis būtų geriau įtrauktas į Europos bendradarbiavimo strateginę programą;

27.  ragina ES institucijas ir valstybes nares skatinti ir remti „švelnaus“ transporto iniciatyvas (vaikščiojimą pėsčiomis, jodinėjimą ir važinėjimą dviračiu), taip atveriant naujus kelius kultūriniam ir gamtiniam turizmui;

28.  ragina valstybes nares dirbti kartu su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis siekiant užtikrinti maksimalią kultūros paveldo vertę mūsų visuomenėse ir maksimaliai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir augimo ES;

29.  nurodo, kad kultūrinis turizmas, kuris sudaro 40 proc. Europos turizmo, augimo ir užimtumo potencialo požiūriu yra pagrindinis ekonomikos sektorius, kurio plėtojimą reikia toliau skatinti naudojant naujas technologijas; tačiau pabrėžia, kad svarbu apsaugoti kultūros ir gamtos paveldą kuriant tvarias, mažiau agresyvias ir didesnę pridėtinę vertę suteikiančias turizmo formas, pagal kurias turizmo sektorius integruotas į vietos plėtros strategijas;

30.  reiškia susirūpinimą dėl kultūros paveldo, kuris yra labai svarbus europinei tapatybei, išsaugojimo, restauravimo, apsaugos ir populiarinimo politikos padėties; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse dėl ekonomikos ir finansų krizės buvo labai sumažintas kultūros paveldo apsaugai skiriamas finansavimas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Europos kultūros paveldo vertinimui būtų skiriama pakankamai lėšų ir rodoma pakankamai iniciatyvos;

31.  ragina Komisiją skatinti kultūros ir kūrybos sektorių kompetenciją, inovacijas ir konkurencingumą remiant menininkų, kūrėjų ir kultūros srities specialistų darbą;

32.  pažymi, kad turi būti nedelsiant numatyta konkreti kultūros paveldo vieta Komisijos Investicijų plane Europai;

33.  atkreipia dėmesį į būtinybę tobulinti metodinę sistemą siekiant gerinti statistiką, susijusią su kultūros paveldo sritimi; ragina Komisiją pasiūlyti visoms valstybėms narėms vienodų rodiklių, kuriais būtų galima naudotis kultūros paveldo padėčiai stebėti ir vertinti, rinkinį; pabrėžia būtinybę gauti daugiau mokslinių tyrimų rezultatų visais kultūros paveldo aspektais ir juos tarpusavyje susieti, siekiant įveikti susiskaidymą šioje srityje; atsižvelgdamas į tai nurodo, kad, siekiant gauti daugiau mokslinių tyrimų projektų rezultatų, labai svarbūs vadinamieji didieji duomenys; pabrėžia, kad, siekiant įvertinti esamą ir galimą kultūros paveldo ekonominę vertę, labai svarbu sistemingiau rinkti statistinius duomenis;

34.  mano, kad įmones ir įstaigas, veikiančias įvairiose paveldo išsaugojimo srityse, Komisija turėtų klasifikuoti kaip sudarančias konkretų sektorių, kuriame jos taiko pridėtinę vertę turinčius tradicinius metodus ir suteikia galimybę ekologiškai ir tvariai išsaugoti paveldą;

35.  pripažįsta, kad būtina skubiai spręsti jaunimo nedarbo problemą, ir pabrėžia, kad kultūros paveldas yra sritis, turinti potencialo kurti daugiau ir geresnių darbo vietų ir galinti tvirčiau susieti švietimą ir profesinį gyvenimą, pvz., rengiant kokybiškas pameistrystės ir mokomosios praktikos programas bei vystant pradedančiųjų įmonių ir MVĮ verslą ir socialinę ekonomiką; šiuo požiūriu ragina valstybes nares kurti naujas ir novatoriškas finansavimo galimybes, kurios padėtų remti šio sektoriaus darbuotojų ir mokslininkų mokymą bei švietimą kultūros paveldo išsaugojimo ir valdymo klausimu ir judumą;

36.  ragina Europos Komisiją laikantis integruoto požiūrio ir remiantis mokslu skatinti bendras kultūros paveldo ir turizmo programas, kurios būtų naudojamos kaip gairės ir gerosios praktikos pavyzdys;

37.  kviečia valstybes nares strategiškai planuoti su kultūros paveldu susijusius projektus, kurie vestų į regionų ir vietos vystymąsi, tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo programas, naujų darbo vietų kūrimą, tvarų kaimo ir miesto vietovių atkūrimą ir tradicinių įgūdžių, susijusių su kultūros paveldo restauravimu, apsaugą ir rėmimą;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ekonominį ir statistinį tyrimą, susijusį su įmonėmis, valdymo įstaigomis ir įvairių specializacijų profesijomis kultūros paveldo išsaugojimo ir sklaidos srityje, taip pat su konkrečia šių įmonių, įstaigų ir profesijų įtaka gamybos sistemai ir užimtumui;

39.  atkreipia dėmesį į būtinybę kurti, plėtoti ir skatinti dirbančiųjų kultūros paveldo sektoriuje judumo ir mainų galimybes užtikrinant profesinės kvalifikacijos pripažinimą laikantis Direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, nustatant minimalius profesinius (gebėjimų ir žinių) standartus ir taikant juos valstybėse narėse, ypač restauravimo ir konservavimo srityje; šiuo požiūriu ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl atitinkamų programų taikymo srities išplėtimo, kad į jas būtų įtrauktas kultūros paveldo valdytojų ir darbuotojų (pavyzdžiui, pilių valdytojų) judumo aspektas, siekiant keistis patyrimu ir geriausios patirties pavyzdžiais;

40.  ragina valstybes nares pabrėžti šios srities paveldo turto vertę skatinant tyrimus, kuriuos atliekant būtų galima nustatyti kultūros objektų ekonominę ir kultūrinę vertę, kad būtų galima jų konservavimo išlaidas paversti investicijomis į jų vertę;

41.   ragina Komisiją apsvarstyti galimybę, kad pagal jos būsimą Strateginę inovacijos darbotvarkę Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) sukurtų žinių ir inovacijos bendriją (ŽIB) kultūros paveldo ir kūrybos sektoriaus srityje ir taip tiesiogiai paremtų holistinę mokslinių tyrimų ir inovacijų viziją;

42.  dar kartą pabrėžia, kad svarbu į švietimo programas įtraukti švietimą dailės, muzikos, teatro ir kino klausimais, kaip esminį kultūros paveldo pažinimo, meninės veiklos ir saviraiškos, taip pat socialinių emocinių gebėjimų, skatinančių kūrybiškumą ir inovacijas, elementą;

43.  skatina valstybes nares į visus švietimo sistemos lygius įtraukti mokomuosius dalykus, susijusius su kultūros paveldu;

44.  atkreipia ypatingą dėmesį į esamą didelį įmonių veiklos vystymo ir įtraukios koncepcijos turizmo sektoriuje potencialą, ypač turizmo srities MVĮ, tačiau taip pat naujoms įmonėms, ne pelno sektoriui ir kitoms organizacijoms, kurios prisideda prie Europos kultūros paveldo išsaugojimo, apsaugos ir populiarinimo; pabrėžia, kad, be kultūros išteklių, paslaugų kokybė ir aukšto lygio profesiniai įgūdžiai, aukštos kvalifikacijos šios srities specialistų turėjimas ir internetinė sklaida yra esminiai Europos turizmo sektoriaus sėkmės ir konkurencingumo veiksniai; pabrėžia, kad, siekiant priartinti kultūros paveldą prie žmonių, būtini moksliniai tyrimai, inovacijos ir naujos technologijos, ypač telekomunikacijų srityje; be to, mano, kad siekiant MVĮ konkurencingumo turėtų būti panaikinta nereikalinga joms tenkanti našta ir kad turėtų būti persvarstyti teisės aktai, turintys neigiamą poveikį turizmo sektoriaus MVĮ;

Galimybės ir iššūkiai

45.  atkreipia dėmesį į kultūros paveldo skaitmeninimo potencialą: tai ir priemonė mūsų praeičiai išsaugoti, ir švietimo, mokslinių tyrimų galimybių, kokybiškų darbo vietų kūrimo, geresnės socialinės integracijos, platesnės neįgaliųjų arba atokiuose regionuose gyvenančių asmenų prieigos ir ekonominės plėtros šaltinis; pabrėžia, kad, norint skaitmeninti paveldą, reikia atitinkamai finansuoti mažąsias ir vidutines arba atskirtas kultūros įstaigas ir kad, siekiant užtikrinti didesnę šio paveldo auditoriją ir platesnę jo sklaidą, pakankamas finansavimas yra labai svarbus; pabrėžia, kad dėl skaitmeninimo ir naujų technologijų teikiamų galimybių, kurios niekada nepakeis prieigos prie originalaus paveldo ir susijusios tradicinių dalyvavimo kultūrinėje veikloje formų teikiamos socialinės naudos, skaitmeninimo metu ir po jo neturėtų būti atsainiai žiūrima į originalų konservavimą ar ignoruojamos tradicinės kultūros skatinimo formos;

46.  palaiko skaitmenines inovacijas meno ir paveldo sektoriuje ir pažymi, kad e. infrastruktūros naudojimas gali pritraukti naują auditoriją ir užtikrinti geresnę prieigą prie skaitmeninio kultūros paveldo ir naudojimąsi juo; pabrėžia esamų priemonių, pvz., Europos skaitmeninės bibliotekos (Europeana) interneto svetainę, svarbą ir ragina tobulinti šios svetainės paieškos kriterijus siekiant padidinti patogumą naudotojams;

47.  pabrėžia būtinybę didinti kultūros paveldo, visų pirma Europos filmų paveldo, skaitmeninimo, išsaugojimo ir prieinamumo internete lygį;

48.  pabrėžia, kaip svarbu plėtoti tikras demokratines ir dalyvavimu grindžiamas idėjas apie Europos paveldą, įskaitant idėjas apie religinių ir etninių mažumų paveldą; atkreipia dėmesį į paveldo vietoves, kuriose įtvirtinti skirtingi arba ginčijami praeities aspektai, ir pabrėžia, kad dėl susitaikymo proceso neturėtų būti slopinamas istorinis bendruomenių sąmoningumas; ragina valstybes nares apsvarstyti kultūros paveldo pateikimo etiką ir metodus ir atsižvelgti į interpretavimo įvairovę;

49.  patvirtina, kad religinis paveldas yra nematerialaus Europos kultūros paveldo dalis; pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad su religine praktika siejamos vietos, veikla ir objektai Europos kultūros paveldo srityje nebūtų ignoruojami arba kokia nors forma diskriminuojami;

50.  mano, kad religinis istorinis paveldas, įskaitant architektūrą arba muziką, turi būti saugomas dėl savo kultūrinės vertės, neatsižvelgiant į tai, kokios religinės konfesijos atstovai juos sukūrė;

51.  pabrėžia kultūrų dialogo tiek Europoje, tiek už jos ribų svarbą ir mano, kas Sąjunga turėtų skatinti tokį dialogą kaip atitinkamą kovos su bet kokios kilmės radikalizmu priemonę;

52.  atkreipia dėmesį į specifinius valstybių narių tautinių mažumų ypatumus, susijusius su kultūros paveldu; todėl ragina išsaugoti jų kultūros paveldą ir skatinti bei saugoti kultūrų įvairovę;

53.  pabrėžia, kad neturėtų būti dėl kultūros diskriminuojamos religinės ir etninės mažumos;

54.  pabrėžia, kaip svarbu remti migrantų bendruomenių kultūrinę veiklą;

55.  pakartoja, kad kultūros paveldas svariai prisideda prie kultūros ir kūrybos sektorių veiklos, o per kultūrą – prie socialinės įtraukties;

56.  pabrėžia, kaip svarbu suteikti daugiau galimybių neįgaliesiems patekti į kultūros paveldo vietoves;

57.  atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu išsaugoti kultūrinį kraštovaizdį ir visų pirma nematerialųjį kultūros paveldą, kuris atspindi gyvąją kultūrą ir padeda skatinti tradicinius amatus, ir ragina Komisiją šį aspektą platesniu mastu įtraukti į atitinkamas programas;

58.  pabrėžia kulinarinio paveldo, kurį reikia saugoti ir remti, svarbą; mano, kad per sąveiką su kitomis ES politikos sritimis, kaip antai bendra žemės ūkio politika ir vartotojų apsaugos politika, būtų galima optimizuoti šiai sričiai skiriamų lėšų panaudojimą;

59.  pažymi, kad kultūros paveldas ir turizmas yra vienas kitam naudingi, nes kultūros paveldas duoda nemažai pajamų turizmo pramonei, o turizmas teikia naudą kultūrai, nes skatina rodyti ir išsaugoti kultūros vertybes ir suteikia jų išsaugojimui reikalingų pajamų;

60.  pabrėžia, kad kultūros turizmas turi atlikti svarbų vaidmenį išsaugant ir suvokiant mūsų kultūros paveldo vertę – šis paveldas apima ne tik fizinį paveldą ir kraštovaizdį, bet ir nematerialųjį paveldą, pvz., kalbas, religijos ir kulinarijos tradicijas;

61.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares toliau bendradarbiauti siekiant visais atitinkamais lygmenimis įgyvendinti veiksmus, susijusius su kultūros paveldo ir kultūros turizmo skatinimu, kurie įtraukti į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352);

62.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į radikalius demografinius ir socialinius pokyčius, mūsų bendras Europos kultūros paveldas ir planuojami šiai temai skirti metai yra labai svarbūs tam, kad piliečiai save tapatintų su Europos Sąjunga ir Sąjungoje stiprėtų bendruomenės jausmas;

63.  mano, kad bendro Europos kultūros paveldo suvokimas ir ateities kartoms bus orientyras ir galimybė formuoti Europos tapatybę ir vertybes, kaip antai pagarba vienas kitam grindžiamas sugyvenimas už savo valstybės narės ribų; todėl rekomenduoja ypač atsižvelgti į jaunąją kartą, be kita ko, planuojant Europos kultūros paveldo metus;

64.  džiaugiasi dėl didelės Europos kultūros sostinių sėkmės; ragina sukurti šių miestų tinklą, kad jie būtų geriau matomi, keistis patirtimi ir gerąja praktika, taip pat siekiant padėti būsimiems kandidatas, ir palengvinti renginių ir specialių išvykų organizavimą;

65.  ragina, siekiant suartinti Europoje gyvenančius žmones, naudotis kultūros paveldu kaip mokomąja priemone, skirta socialiniams klausimams spręsti;

66.  atkreipia dėmesį į grėsmę aplinkai, kuri turi įtakos didelei daliai ES paveldo vietų, ir primygtinai ragina valstybes nares savo ilgalaikėse paveldo išsaugojimo ir restauravimo metodų finansavimo strategijose atsižvelgti į klimato kaitos ir žmogaus veiklos padarinius paveldo išsaugojimo ir restauravimo metodams; be to, rekomenduoja valstybėms narėms ir Europos Sąjungai labiau remti mokslinius tyrimus šioje srityje, be kitų dalykų, siekiant tiksliau ištirti įvairų klimato kaitos poveikį kultūros paveldui ir sukurti atsakomąsias priemones;

67.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares kartu su Europos investicijų banku plėtoti pagal programą „Europa Nostra“ vykdomą iniciatyvą „7 vietovės, kurioms gresia didžiausias pavojus“, nustatant naujus Europos paveldo, kuriam gresia pavojus, pavyzdžius, rengiant veiksmų planus ir ieškant galimų finansavimo šaltinių; pažymi, kad šios iniciatyvos plėtojimas yra vienas iš būdų pritraukti privačias investicijas paveldui stiprinti;

68.  ragina Komisiją geriau koordinuoti ir remti valstybių narių pastangas kovoti su kultūros paveldo objektų vagystėmis, kontrabanda ir neteisėta prekyba jais tiek ES, tiek už jos ribų; prašo grąžinti neteisėtai iš valstybių narių teritorijos išvežtus kultūros objektus;

69.  primena, kad svarbu saugoti ir konservuoti kultūros paveldą, ypač nuo bėgant laikui atsirandančios žalos, taip pat nuo vandalizmo ir plėšimo; atkreipia dėmesį į plėšimo pavojų, kurį daugelyje archeologinių vietovių šiuo metu dar kelia organizuoti lobių ieškotojai, ypač kai paveldas yra po vandeniu ir institucijoms sunku prie jo prieiti ir jį prižiūrėti; šiuo klausimu ragina ES valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti atpažįstant ir susigrąžinant kultūros vertybes, taip pat kovojant su neteisėta prekyba šiomis vertybėmis;

70.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį kultūros paveldas atlieka Sąjungos išorės santykių srityje – palaikant politikos dialogą ir bendradarbiaujant su trečiosiomis valstybėmis, ir ragina valstybes nares, Komisiją ir Tarybą pagyvinti kultūros srities diplomatiją; be to, nurodo tarpdalykinių mokslinių tyrimų projektų, kuriuos kartu vykdo valstybės narės ir ES nepriklausančios trečiosios šalys, potencialą išsaugant kultūros paveldą;

71.  ragina valstybes nares, ES ir tarptautinę bendruomenę dėti pastangas ir imtis prevencijos priemonių siekiant apsaugoti Europos ar trečiųjų valstybių kultūros paveldą, jį registruoti ir restauruoti, jeigu jam tyčia keliamas pavojus ir jis niokojamas dėl karo veiksmų ir pažeidžiant kultūrinę bei religinę tapatybę, taip pat bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., ICCROM, ICBS (angl. International Committee of the Blue Schield), civilinėmis ir karinėmis institucijomis, kultūros įstaigomis ir profesinėmis asociacijomis;

72.  ragina priimti tarptautinius susitarimus siekiant užkirsti kelią neteisėtai prekybai kultūros paveldu; pabrėžia, kad būtina išvien su JT ir UNESCO apginti kultūros paveldą, kuriam gresia pavojus, ir kovoti su kultūros objektų grobstymu ir naikinimu konfliktų zonose;

73.  pabrėžia ES turimos praktinės patirties potencialą išsaugant kultūros paveldą – per teroro išpuolius ir karą apgadintas ar sugriautas kultūros vertybes;

74.  pritaria tam, kad būtų kuriami tarptautiniai kultūros turizmo produktai, atspindintys bendras Europos vertybes ir paveldą; ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir kitomis organizacijomis, formuojančiomis kultūros ir turizmo politiką, kaip antai Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacija (UNWTO) ir UNESCO, toliau bendrai finansuoti ir populiarinti tinklus, tarpvalstybinius regioninius projektus ir, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Taryba, programą „Europos kultūros keliai“ – tai geriausias tarpvalstybinio Europos masto teminio turizmo projektų pavyzdys;

o
o   o

75.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 221. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 320. (3) OL L 347, 2013 12 20, p. 289. (4) OL L 347, 2013 12 20, p. 104. (5) OL L 159, 2014 5 28, p. 1. (6) OL L 175, 2013 6 27, p. 1. (7) 2005 m. spalio 13 d. priimta Europos Tarybos Ministrų Komiteto, tų pačių metų spalio 27 d. Fare (Portugalija) pateikta pasirašyti valstybėms narėms ir 2011 m. birželio 1 d. įsigaliojusi. (8) OL C 183, 2014 6 14, p. 36. (9) OL C 463, 2014 12 23, p. 1. (10) OL C 463, 2014 12 23, p. 4. (11) OL L 283, 2011 10 29, p. 39. (12) Venecijos chartija, kurią 1965 m. priėmė Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių taryba (ICOMOS); Granados konvencija, kurią 1985 m. priėmė Europos Taryba; Valetos konvencija, kurią 1992 m. priėmė Europos Taryba. (13) Žr. Reglamento (ES) Nr. 1301/2013 3 straipsnio 1 dalies e punktą.

2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų (2014/2239(INI))

P8_TA(2015)0294 A8-0228/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvą 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės(1) (toliau – Geriamojo vandens direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(2) (toliau – Vandens pagrindų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą „Europos vandens išteklių išsaugojimo metmenys“ (COM(2012)0673),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Komisijos komunikatą dėl Europos piliečių iniciatyvos „Vanduo ir sanitarinės paslaugos yra žmogaus teisė! Vanduo yra visuotinė nuosavybė, o ne prekė!“ (COM(2014)0177) (toliau – komunikatas),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Pagal Direktyvą 98/83/EB teikiama 2008–2010 m. geriamojo vandens kokybės Europos Sąjungos valstybėse narėse apibendrinamoji ataskaita“ (COM(2014)0363),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl minėto Komisijos komunikato(5),

–  atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros apibendrinamąją ataskaitą „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2015 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Žmogaus teisė į vandenį ir sanitarines sąlygas“(6) ir į 2013 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Žmogaus teisė į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarines sąlygas“(7),

–  atsižvelgdamas į visas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos patvirtintas rezoliucijas dėl žmogaus teisės į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarines sąlygas,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl ES vandens teisės aktų įgyvendinimo prieš nustatant būtiną bendrą požiūrį į Europos vandens problemas(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m.(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8–0228/2015),

A.  kadangi iniciatyva „Right2Water“ yra pirmoji Europos piliečių iniciatyva (EPI), kuri atitiko Reglamente (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos nustatytus reikalavimus ir kurią, pasirašius beveik 1,9 mln. piliečių, išnagrinėjo Europos Parlamentas;

B.  kadangi žmogaus teisę į vandenį ir sanitarines paslaugas apima šiuos aspektus: tiekimo užtikrinimą, prieinamumą, priimtinumą, įperkamumą ir kokybę;

C.  kadangi visapusiškai įgyvendinti JT pripažintą ir ES valstybių narių palaikomą žmogaus teisę į vandenį ir sanitarines paslaugas yra būtina gyvybei ir kadangi, siekiant užtikrinti tausų vandens vartojimą ir išsaugoti pasaulio gamtinį kapitalą, tinkamas vandens išteklių valdymas yra labai svarbus; kadangi dėl bendro žmonių veiklos ir klimato kaitos poveikio visame ES Viduržemio jūros regione ir kai kuriuose Centrinės Europos regionuose šiuo metu jaučiamas vandens trūkumas, dėl to jie priskiriami vandens stokojantiems regionams ir pusdykumėms;

D.  kadangi, kaip teigiama 2015 m. EAA aplinkos būklės ataskaitoje, dėl nuotėkio iš vamzdžių Europoje patiriami nuostoliai šiuo metu sudaro 10–40 proc.;

E.  kadangi prieiga prie vandens yra vienas iš svarbiausių tvaraus vystymosi veiksnių; kadangi paramos vystymuisi sutelkimas į geriamojo vandens ir tiekimą ir sanitarinių sąlygų užtikrinimą yra veiksmingas būdas siekti pagrindinių skurdo panaikinimo tikslų, taip pat skatinti socialinę lygybę, visuomenės sveikatą, apsirūpinimo maistu saugumą ir ekonomikos augimą;

F.  kadangi mažiausiai 748 mln. žmonių pasaulyje neturi tvarios prieigos prie saugaus geriamojo vandens, o trečdalis pasaulio gyventojų gyvena be elementarios sanitarijos; kadangi dėl to gali būti pažeidžiama teisė į sveikatą ir plisti ligos, dėl kurių kenčia ir miršta žmonės, be to, iškyla didelių kliūčių vystymuisi; kadangi maždaug 4 000 vaikų kasdien miršta nuo per vandenį plintančių ligų arba dėl netinkamo vandens, sanitarinių ir higienos sąlygų; kadangi dėl nepakankamų galimybių gauti geriamojo vandens miršta daugiau vaikų nei nuo AIDS, maliarijos ir raupų kartu paėmus; kadangi, nepaisant to, aiškiai pastebima tokių mirties atvejų mažėjimo tendencija ir šis mažėjimas gali ir privalo būti spartinamas;

G.  kadangi prieiga prie vandens taip pat susijusi su saugumo aspektu, o tam reikalingas geresnis regioninis bendradarbiavimas;

H.  kadangi nepakankama prieiga prie vandens ir tinkamų sanitarinių sąlygų turi poveikį žmogaus teisių įgyvendinimui; kadangi su vandeniu susijusios problemos turi neproporcingai didelį poveikį moterims, atsižvelgiant į tai, kad daugelyje besivystančių šalių paprastai moterys yra atsakingos už namų ūkio reikmėms skirto vandens tiekimą; kadangi moterys ir mergaitės labiausiai kenčia dėl tinkamų ir deramų sanitarinių sąlygų stygiaus, o tai neretai apriboja jų galimybes įgyti išsilavinimą ir jos labiau pažeidžiamos ligų;

I.  kadangi kasmet trys su puse milijonų žmonių miršta nuo per vandenį plintančių ligų;

J.  kadangi Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyviuoju protokolu, kuris įsigaliojo 2013 m., buvo sukurtas skundų mechanizmas, leidžiantis asmenims ar grupėms pateikti oficialius skundus dėl, be kitų teisių, žmogaus teisės į vandenį ir sanitarines paslaugas pažeidimų;

K.  kadangi besivystančiose šalyse ir besiformuojančios ekonomikos šalyse didėja vandens paklausa visuose sektoriuose, visų pirma energetikos ir žemės ūkio sektoriuose; kadangi klimato kaita, urbanizacija ir demografiniai pokyčiai gali kelti didelę grėsmę vandens ištekliams daugelyje besivystančių šalių ir manoma, kad apie du trečdaliai pasaulio gyventojų iki 2025 m. gyvens vandens stygių patirsiančiose šalyse;

L.  kadangi ES yra didžiausia paramos teikėja vandens, sanitarijos ir higienos (angl. WASH) sektoriuje ir 25 proc. jos metinės pasaulinės humanitarinės pagalbos lėšų skiriama vien tik šios srities vystymosi partneriams paremti; kadangi, nepaisant to, 2012 m. Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl Europos Sąjungos pagalbos vystymuisi, teikiant geriamąjį vandenį ir pagrindines sanitarijos priemones Užsachario šalyse nurodyta, kad reikia didinti paramos ES remiamiems projektams veiksmingumą ir tvarumą;

M.  kadangi Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja deklaravo, kad prieiga prie vandens turi būti pripažinta viena pagrindinių žmogaus teisių, nes ji būtina gyvybei žemėje palaikyti, [o vanduo] yra išteklius, kuriuo žmonija turi dalytis;

N.  kadangi būtiniausių komunalinių paslaugų privatizavimas Užsachario Afrikoje XX a. dešimtame dešimtmetyje, be kita ko, trukdo siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), susijusių su vandeniu ir sanitarijos priemonėmis, nes investuotojų dėmesys sąnaudų padengimui, be kita ko, padidino nelygybę tokių paslaugų teikimo srityje mažas pajamas gaunančių namų ūkių sąskaita; kadangi, atsižvelgiant į nesėkmingą vandens tiekimo paslaugų privatizavimą, vandens paslaugų iš privačių įmonių perdavimas vietos valdžios institucijoms yra populiarėjanti tendencija vandens paslaugų teikimo sektoriuje visame pasaulyje;

O.  kadangi vanduo tiekiamas natūralios monopolijos sąlygomis, o visos iš vandens valdymo ciklo gaunamos pajamos turėtų dengti išlaidas už vandens paslaugas, vandens paslaugų apsaugą ir vandens valdymo ciklo tobulinimą ir visuomet turėtų būti tam rezervuotos, su sąlyga, kad užtikrinamas viešasis interesas;

P.  kadangi be tinkamo vandens ir sanitarinių paslaugų daromas rimtas poveikis sveikatai ir socialinei raidai, visų pirma vaikų; kadangi vandens išteklių užteršimas – tai pagrindinė viduriavimo priežastis, antras pagal svarbą vaikų mirtingumą besivystančiose šalyse nulemiantis veiksnys, dėl to taip pat plinta kitos rimtos ligos, pvz., cholera, šistosomatozė ir trachoma;

Q.  kadangi vanduo atlieka socialinę, ekonominę ir ekologinę funkcijas, o tinkamas vandens ciklo valdymas visų naudai užtikrintų pastovų ir stabilų vandens tiekimą dabartinėmis klimato kaitos aplinkybėmis;

R.  kadangi Europoje ypatingai jaučiama klimato kaita ir kadangi vanduo – tai vienas iš pirmųjų sektorių, kuriems tai daro poveikį;

S.  kadangi EPI buvo sukurta kaip dalyvaujamosios demokratijos priemonė, kuria siekiama skatinti diskusijas ES lygmeniu ir piliečius tiesiogiai dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese ir kuri suteikia ES institucijoms puikią galimybę atnaujinti ryšius su piliečiais;

T.  kadangi iš „Eurobarometro“ apklausų nuolat matyti, kad pastaraisiais metais ES piliečių pasitikėjimo Europos Sąjunga lygis yra labai žemas;

EPI kaip dalyvaujamosios demokratijos priemonė

1.  laikosi nuomonės, kad EPI yra išskirtinis demokratinis mechanizmas, galintis labai padėti suartinti Europos ir valstybių narių socialinius ir pilietinės visuomenės judėjimus ir skatinti dalyvaujamąją demokratiją ES lygmeniu; vis dėlto mano, kad siekiant dar geriau išplėtoti demokratinį mechanizmą, būtina įvertinti ankstesnę patirtį ir pertvarkyti piliečių iniciatyvą, ir kad Komisijos veiksmais, kurie gali prireikus apimti galimybę įvesti tinkamus elementus į teisės aktų pakeitimus arba naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, privaloma geriau atsižvelgti į EPI keliamus reikalavimus, kai jie priklauso jos kompetencijai ir ypač kai jais reiškiamas susirūpinimas dėl žmogaus teisių;

2.  pabrėžia, kad Komisija turėtų užtikrinti didžiausią skaidrumą dviejų mėnesių trukmės analizės etapu, kad, siekiant sėkmingai įgyvendinti EPI, Komisija turėtų teikti tinkamą teisinę pagalbą ir konsultacijas, o EPI turėtų būti tinkamai skelbiama, ir kad EPI skatintojams ir rėmėjams turėtų būti teikiama išsami ir atnaujinta informacija įgyvendinant EPI;

3.  atkakliai ragina Komisiją veiksmingai įgyvendinti EPI reglamentą ir toliau šalinti visas administracines kliūtis, su kuriomis susiduria piliečiai teikdami ar remdami EPI, ir primygtinai ragina apsvarstyti galimybę įgyvendinti bendrą visų valstybių narių EPI registracijos sistemą;

4.  palankiai vertina tai, kad beveik 1,9 mln. ES piliečių iš visų valstybių narių parama šiai EPI turėjo įtakos Komisijos sprendimui išbraukti vandenį ir sanitarines paslaugas iš Koncesijų direktyvos taikymo srities;

5.  ragina Komisiją išlaikyti ir patvirtinti tai, kad vanduo ir sanitarinės paslaugos nebus įtrauktos į Koncesijų direktyvos taikymo sritį bet kokiu galimos šios direktyvos peržiūros atveju;

6.  yra nusivylęs, kad komunikate trūksta plataus užmojo, neatsižvelgiama į konkrečius EPI išreikštus reikalavimus ir apsiribojama tik esamų įsipareigojimų pakartojimu; pabrėžia, kad Komisijos atsakas į EPI „Right 2Water“ yra nepakankamas, nes nebuvo pateikta jokių naujų siūlymų ir nebuvo grąžintos visos priemonės, kuriomis būtų galima prisidėti prie nustatytų tikslų; turėdamas omenyje šią konkrečią iniciatyvą, prašo Komisijos parengti išsamią informacinę kampaniją apie priemones, kurios jau buvo įgyvendintos vandens srityje ir apie tai, kaip šios priemonės galėtų prisidėti prie EPI „Right2Water“ tikslų siekimo;

7.  mano, kad daugelis peticijų dėl vandens kokybės ir vandentvarkos pateikiama iš valstybių narių, kurioms nebuvo pakankamai atstovaujama 2014 m. birželio mėn. pradėtose visos ES viešose konsultacijose, ir pabrėžia, kad dėl to šių viešų konsultacijų rezultatai gali neatitikti peticijose nurodytos padėties;

8.  viliasi, kad Komisija ir už tvarumą atsakingas pirmininko pavaduotojas prisiims aiškų politinį įsipareigojimą užtikrinti, kad bus imamasi tinkamų veiksmų dėl šia EPI keliamų klausimų;

9.  pakartoja, kad Europos Parlamento Peticijų komitetas yra įsipareigojęs peticijų pateikėjams suteikti galimybę pasisakyti dėl klausimų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, ir primena, kad peticijų pateikėjai, dalyvaujantys įgyvendinant EPI „Right2Water“, išreiškė savo pritarimą paskelbti, kad vanduo yra žmogaus teisė, užtikrinama ES lygmeniu;

10.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į pagrindinį EPI „Right2Water“ tikslą, pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir prireikus Vandens pagrindų direktyvos peržiūrą, kuriais būtų pripažįstama žmogaus teisė į vandenį ir tai, kad vanduo turi būti prieinamas visiems; be to, pasisako už tai, kad visuotinė prieiga prie saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų būtų pripažinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

11.  pabrėžia, kad, jei Komisija ignoruoja sėkmingas ir plačiai remiamas EPI pagal demokratinį mechanizmą, sukurtą Lisabonos sutartimi, piliečiai praras pasitikėjimą pačia ES;

12.  ragina Komisiją pradėti vykdyti informavimo ir švietimo priemones ES lygmeniu, siekiant skatinti vandens kultūrą kaip bendrą turtą, informuotumo didinimo priemones ir atsakingesnį asmenų elgesį (taupyti vandenį), priemones, susijusias su sąmoningu politikos vystymusi gamtos išteklių valdymo srityje, paramą viešajam, dalyvaujamajam ir skaidriam valdymui;

13.  mano, kad būtina formuoti vandens politiką, kuria būtų skatinamas vandens išteklių racionalus naudojimas, perdirbimas ir pakartotinis naudojimas, kurie yra esminiai klausimai siekiant integruoto valdymo; mano, kad tai padės sumažinti išlaidas, tausoti gamtos išteklius ir užtikrinti, kad aplinka būtų tinkamai tvarkoma;

14.  ragina Komisiją atsisakyti vandens išteklių grobimo ir hidraulinio ardymo praktikos ir tų pažeidimų atveju atlikti poveikio aplinkai tyrimus;

Teisė į vandenį ir sanitarines paslaugas

15.  primena, kad JT patvirtino, jog pagal žmogaus teisę į vandenį ir sanitarines paslaugas kiekvienas asmuo turi teisę gauti geros kokybės, pakankamai saugaus, fiziškai prieinamo, įperkamo ir priimtinos kokybės vandens asmeniniam ir namų ūkio vartojimui; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kitą JT rekomendaciją, tais atvejais, kai už vandenį reikia mokėti, mokėjimams už vandenį nebūtų išleidžiama daugiau kaip 3 proc. namų ūkio pajamų;

16.  pritaria JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisės į geriamąjį vandenį ir priimtinas sanitarines sąlygas klausimu ir pabrėžia jo ir jo pirmtako darbo dėl šios teisės pripažinimo svarbą;

17.  apgailestauja, kad, anot Pasaulinės vandens tiekimo programos (angl. World Water Assessment Programme, WWAP), 28 valstybėse narėse daugiau kaip 1 mln. žmonių vis dar neturi galimybės naudotis saugaus ir švaraus vandens tiekimo paslaugomis, o beveik 2 proc. gyventojų trūksta galimybių naudotis sanitarinėmis paslaugomis, ir todėl primygtinai ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų;

18.  ragina Komisiją pripažinti žmogaus teisės į vandenį ir sanitarines paslaugas, taip pat vandens, kaip viešosios gėrybės ir pagrindinės visų ES piliečių vertybės, svarbą ir tai, kad jis nėra prekė; reiškia susirūpinimą, kad nuo 2008 m. dėl finansų ir ekonomikos krizės ir griežtos taupymo politikos, kurių rezultatas – didesnis skurdas Europoje ir mažas pajamas gaunančių namų ūkių skaičius, vis daugiau žmonių, apmokėdami vandens sąskaitas, susiduria su sunkumais ir kad įperkamumas tampa vis didesnį nerimą keliančiu klausimu; nepritaria vandens tiekimo nutraukimui ir priverstiniam tiekiamo vandens išjungimui ir ragina valstybes nares nedelsiant užkirsti kelią tokiems atvejams, kurių atsiranda dėl socialinių ir ekonominių veiksnių mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose; palankiai vertina tai, kad kai kuriose valstybėse narėse naudojami „vandens bankai“ arba minimalios vandens kvotos siekiant padėti pažeidžiamiausioms grupėms sumažinti išlaidas už komunalines paslaugas ir garantuoti, kad vanduo būtų laikomas neatsiejama pagrindinių teisių dalimi;

19.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į pastarojo meto ekonomikos krizės poveikį, bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, vietos ir regionų valdžios institucijomis ir atlikti tyrimą apie vandens trūkumo problemas, įskaitant su galimybėmis gauti vandens ir jo įperkamumu susijusias problemas; ragina Komisiją toliau remti vandens paslaugų teikėjų bendradarbiavimą ir sudaryti jam palankesnes sąlygas siekiant padėti mažiau išsivysčiusių ir kaimo vietovių vandens paslaugų teikėjams, kad būtų galima padėti užtikrinti visiems tose vietovėse gyvenantiems piliečiams prieigą prie geros kokybės vandens;

20.  ragina Komisiją nustatyti vietoves, kuriose šiuo metu trūksta vandens arba jo gali trūkti ateityje, ir padėti valstybėms narėms, regionams ir atitinkamoms vietovėms, ypač kaimo ir skurdžioms miesto vietovėms, tinkamai spręsti šią problemą;

21.  pabrėžia, kad Komisijos tariamas neutralumas vandens įmonių nuosavybės ir valdymo atžvilgiu neatitinka privatizavimo programų nuostatų, kurių, trejeto reikalavimu, turi laikytis kai kurios valstybės narės;

22.  pripažįsta, kad, kaip nurodyta Vandens pagrindų direktyvoje, vanduo yra ne prekė, o viešoji gėrybė, kuri yra labai svarbi žmogaus gyvybei ir orumui, ir primena Komisijai, kad pagal Sutarties taisykles ES turi išlikti neutrali nacionalinių sprendimų, kuriais reguliuojama vandens įmonių nuosavybės sistema, atžvilgiu, todėl ji jokiu būdu neturėtų skatinti vandens paslaugų įmonių privatizavimo pagal ekonominio koregavimo programą arba bet kurią kitą ES ekonominės politikos koordinavimo procedūrą; atsižvelgdamas į tai, kad šios paslaugos yra visuotinės svarbos ir todėl jos iš esmės atitinka viešąjį interesą, ragina Komisiją visam laikui pašalinti vandenį, sanitarines paslaugas ir vandens nuotekų šalinimą iš vidaus rinkos taisyklių ir bet kokio prekybos susitarimo taikymo srities, teikti jas prieinamomis kainomis ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad techniniu, finansiniu ir administraciniu požiūriu jos būtų tvarkomos efektyviai, veiksmingai ir skaidriai;

23.  ragina valstybes nares ir Komisiją iš naujo apsvarstyti vandens politikos valdymą ir jį pertvarkyti remiantis aktyviu dalyvavimu, t. y. sprendimų priėmimo proceso skaidrumu ir atvirumu piliečiams;

24.  mano, kad, kalbant apie reguliavimą ir kontrolę, viešoji vandens paslaugų nuosavybė turi būti saugoma skatinant viešus, skaidrius ir dalyvaujamuosius valdymo modelius, pagal kuriuos tik tam tikrais atvejais viešoji valdymo institucija galėtų perduoti kai kurias valdymo užduotis privačioms iniciatyvoms griežtai reguliuojamomis sąlygomis ir visada užtikrinant teisę į vandens išteklius ir į tinkamas sanitarines sąlygas;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką vandens tiekimą – prieinamas kainas, aukštą kokybę, teisingas darbo sąlygos ir jam taikomą demokratinę kontrolę;

26.  ragina valstybes nares skatinti švietimo ir informuotumo didinimo piliečiams skirtas kampanijas, kad būtų galima apsaugoti ir išsaugoti vandens išteklius ir užtikrinti aktyvesnį piliečių dalyvavimą;

27.  ragina valstybes nares užtikrinti nediskriminaciją naudotis vandens tiekimo paslaugomis, visų pirma užtikrinant jų teikimą visiems žmonėms, įskaitant marginalizuotas naudotojų grupes;

28.  ragina Komisiją, Europos investicijų banką ir valstybes nares remti ES savivaldybes, kurioms trūksta būtino kapitalo, kad galėtų gauti techninę pagalbą, ES finansavimą ir ilgalaikes paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis, ypač siekiant prižiūrėti ir atnaujinti vandens infrastruktūrą, kad būtų užtikrinamos aukštos kokybės vandens tiekimo ir sanitarijos paslaugos pažeidžiamiausių gyventojų grupėms, įskaitant neturtingus žmones ir gyvenančiuosius atokiausiuose ir atokiuose regionuose; pabrėžia, kaip svarbu atviras, demokratinis ir dalyvaujamasis valdymas siekiant užtikrinti, kad sprendimai, susiję su vandens išteklių valdymu, būtų ekonomiškai efektyviausi visai visuomenei; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti skaidrumą finansinių išteklių, išgaunamų vandentvarkos ciklo metu;

29.  pripažįsta, kad vanduo ir sanitarinės paslaugos yra visuotinės svarbos paslaugos ir kad vanduo nėra prekė, o bendras turtas, ir todėl turėtų būti teikiamos už prieinamą kainą, kad būtų paisoma žmonių teisės į mažiausią gyvenimui būtiną vandens kiekį ir numatytas progresinio mokesčio taikymas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad sąžininga, teisinga, skaidri ir tinkama sistema, skirta mokesčiams už vandenį ir sanitarijos paslaugas, būtų taikoma taip, kad visiems visuomenės atstovams būtų užtikrinta galimybė naudotis aukštos kokybės paslaugomis, nepriklausomai nuo jų pajamų;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad vandenį reikia laikyti ekologiška ir socialine gėrybe, o ne tik gamybos veiksniu;

31.  primena, kad, norint užtikrinti teisę gauti pakankamai maisto, žemės ūkiui nepaprastai svarbi prieiga prie vandens;

32.  ragina Komisiją ryžtingai remti valstybių narių pastangas kurti ir gerinti infrastruktūrą, kurią pasitelkiant teikiamos drėkinimo, kanalizacijos ir geriamojo vandens tiekimo paslaugos;

33.  mano, kad Geriamojo vandens direktyva žymiai prisidėjo prie aukštos kokybės geriamojo vandens tiekimo visoje ES ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų, siekiant suvokti ir teikti pirmenybę vandentiekio vandens vartojimui dėl jo privalumų sveikatai ir aplinkai;

34.  primena valstybėms narėms jų atsakomybę įgyvendinant ES teisę; primygtinai jas ragina visiškai įgyvendinti Geriamojo vandens direktyvą ir visus susijusius teisės aktus; primena, kad valstybės narės turi nustatyti savo išlaidų prioritetus ir visiškai išnaudoti galimybes, susijusias su naujuoju finansinio programavimo laikotarpiu (2014–2020 m.) skiriama ES finansine parama vandens paslaugų sektoriui, ypač atsižvelgiant į konkrečiai su vandentvarka susijusį investavimo prioritetą;

35.  primena Europos Audito Rūmų parengto specialiojo pranešimo apie ES vandens politikos tikslų suderinimo su bendrąja žemės ūkio politika išvadas, kuriose nurodoma, kad šiuo metu BŽŪP naudojamomis priemonėmis, skirtomis spręsti su vandeniu susijusias problemas, kol kas nesugebėta padaryti pakankamos pažangos siekiant plataus užmojo politikos tikslų, susijusių su vandeniu; mano, kad siekiant visoje Europoje pagerinti vandens kokybę, būtina geriau suderinti vandens politiką su kitomis politikos šakomis, pvz., žemės ūkio politika;

36.  pabrėžia, kad svarbu visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvą, Požeminio vandens direktyvą, Geriamojo vandens direktyvą ir Miesto nuotekų valymo direktyvą ir mano, kad labai svarbu jų įgyvendinimą geriau koordinuoti su direktyvomis dėl jūrų aplinkos, biologinės įvairovės ir potvynių; yra susirūpinęs, kad Sąjungos sektoriaus politikos priemonės nėra pakankamos aplinkosaugos standartams, nustatytiems prioritetinėms medžiagoms, įgyvendinti ir pasiekti prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimo, išmetimo ar nuotėkio laipsnišką panaikinimą, kaip reikalaujama pagal Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punktą ir 16 straipsnio 6 dalį, tikslą; ragina Komisiją ir valstybes nares turėti mintyje, kad vandentvarka, kaip svarbiausias veiksnys, turi būti įtraukta į teisės aktus kitose jos atžvilgiu itin svarbiose srityse, pavyzdžiui, energetikos, žemės ūkio, žuvininkystės, turizmo ir kt. siekiant užkirsti kelią vandens taršai, pvz., iš neteisėtų ir nereguliuojamų pavojingų vandenviečių, naftos gavybos ir išteklių žvalgybos; dar kartą primena Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) kompleksinės paramos sistemoje pagal galiojančius ES teisės aktus nustatyti valdymo reikalavimai ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės taisyklės, įskaitant dėl vandens, kurių turi laikytis ūkininkai; primena, kad ūkininkai privalo laikytis šių taisyklių, jei nori gauti visas BŽŪP išmokas;

37.  ragina valstybes nares:

38.  mano, kad būtina nustatyti tvaraus vandens vartojimo prioritetinę tvarką ar hierarchiją; ragina Komisiją, jei reikia, parengti analizę ir pasiūlymus;

39.  pabrėžia, kad valstybės narės, palaikydamos JT deklaraciją, įsipareigojo gerbti žmonių teisę į vandenį ir, kad šiai teisei pritaria didžioji piliečių dalis ir daugelis ES paslaugų teikėjų;

40.  pabrėžia, kad apie paramą EPI „Right2Water“ ir jos tikslams taip pat galima spręsti iš to, kad ją palaikė daug tokių šalių, kaip Vokietija, Austrija, Belgija, Slovakija, Slovėnija, Graikija, Suomija, Ispanija, Liuksemburgas, Italija ir Airija, piliečių, kurie aiškiai išreiškė savo nuomonę vandens, atsakomybės už jį ir jo tiekimo klausimais;

41.  pažymi, kad nuo 1988 m. Europos Parlamento Peticijų komitetas gavo daugybę peticijų iš daugelio ES valstybių narių piliečių, kuriomis jie išreiškia susirūpinimą dėl vandentiekos ir vandens kokybės bei nuotekų valdymo; atkreipia dėmesį į keletą neigiamų veiksnių, bloginančių vandens kokybę ir taip darančių poveikį aplinkai bei žmonių ir gyvūnų sveikatai, dėl kurių apgailestauja peticijų pateikėjai – pavyzdžiui, atliekų sąvartynai, valdžios institucijų nesugebėjimas veiksmingai kontroliuoti vandens kokybę ir nepriimtini bei neteisėti pramonės veiksmai; mano, kad šiomis peticijomis išreiškiamas nuoširdus piliečių susidomėjimas visapusišku tvarių ES vandens teisės aktų įgyvendinimu ir tolesniu jų kūrimu;

42.  primygtinai ragina Komisiją rimtai atsižvelgti į tokiose peticijose atskleistus piliečių susirūpinimą keliančius klausimus ir perspėjimus bei imtis atitinkamų veiksmų, ypač atsižvelgiant į neatidėliotiną būtinybę spręsti dėl pernelyg dažno vandens naudojimo ir klimato kaitos mažėjančių vandens išteklių problemą, kol dar yra laiko išvengti taršos ir netinkamos vandentvarkos problemų; išreiškia susirūpinimą dėl daugelio pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, susijusių su vandens kokybe ir vandentvarka;

43.  ragina valstybes nares skubiai užbaigti savo upių baseinų valdymo planus kaip vieną svarbiausių Vandens pagrindų direktyvos elementų ir juos tinkamai įgyvendinti deramai laikantis viršesnių ekologinių kriterijų; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurias valstybes nares vis dažniau niokoja dideli potvyniai, dėl kurių labai nukenčia vietos gyventojai; atkreipia dėmesį į tai, kad upių baseinų valdymo planais pagal Vandens pagrindų direktyvą ir potvynių rizikos valdymo planais pagal Potvynių direktyvą suteikiamos puikios galimybės išnaudoti šių priemonių sąveiką ir taip padėti tiekti pakankamai švaraus vandens kartu mažinant potvynių riziką; taip pat primena, kad kiekviena valstybė narė turėtų turėti pagrindinį tinklalapį, kuriame būtų teikiama informacija apie Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimą, siekiant sudaryti sąlygas lengviau vykdyti vandens kokybės ir vandentvarkos peržiūrą;

Vandens paslaugos ir vidaus rinka

44.  pažymi, kad ES valstybėse narėse, įskaitant Ispaniją, Portugaliją, Graikiją, Airiją, Vokietiją ir Italiją, piliečiams didelį susirūpinimą kėlė tai, kad vandens paslaugos gali tapti arba tapo nebe valstybės nuosavybė; primena, kad vandentvarkos metodo pasirinkimas grindžiamas subsidiarumo principu, išdėstytu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 straipsnyje ir Protokole (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, kuriame pabrėžiama ypatinga viešųjų paslaugų svarba teritorinei ir socialinei sanglaudai Sąjungoje; primena, kad vandentiekio ir nuotekų bendrovės yra bendrus interesus tenkinančios tarnybos ir jų bendrasis tikslas yra visiems gyventojams socialiai priimtinomis kainomis užtikrinti aukštos kokybės vandens tiekimą ir sumažinti nuotekų neigiamą poveikį aplinkai;

45.  pabrėžia, kad, laikantis subsidiarumo principo, Komisija turėtų išlikti neutrali valstybių narių sprendimų, susijusių su vandens tiekimo paslaugų nuosavybe, atžvilgiu ir neturėtų skatinti vandens tiekimo paslaugų privatizavimo nei priimant teisės aktus, nei jokiu kitu būdu;

46.  primena, kad galimybė grąžinti vandens tiekimo paslaugų priežiūrą savivaldybių kompetencijai turėtų būti toliau užtikrinama ateityje be jokių apribojimų ir gali likti vietos valdžios institucijų rankose, jei taip nuspręs kompetentingos valdžios institucijos; primena, kad vanduo yra pagrindinė žmogaus teisė ir kad jis turėtų būti prieinamas ir įperkamas visiems; pabrėžia, jog valstybės narės privalo užtikrinti, kad vanduo būtų prieinamas visiems nepriklausomai nuo paslaugų teikėjo, ir kartu užtikrinant, kad paslaugų teikėjai tiektų saugų geriamąjį vandenį ir pagerintų sanitarines sąlygas;

47.  pabrėžia, kad dėl ypatingo vandens ir sanitarinių paslaugų pobūdžio, kaip antai gamyba, paskirstymas ir valymas, būtina, kad jos nebūtų įtrauktos į jokius prekybos susitarimus, dėl kurių ES derasi arba svarsto galimybę juos sudaryti; primygtinai ragina Komisiją per vykstančias derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės bei Prekybos paslaugomis susitarimo vandens, sanitarinėms ir vandens nuotekų šalinimo paslaugoms suteikti teisiškai privalomą išimtį; pabrėžia, kad į visus būsimus prekybos ir investicijų susitarimus turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl realios prieigos prie geriamojo vandens tos trečiosios šalies gyventojams, su kuria susijęs susitarimas, atsižvelgiant į Sąjungos ilgalaikį įsipareigojimą siekti tvaraus vystymosi ir gerbti žmogaus teises, ir kad reali prieiga prie geriamojo vandens trečiosios šalies gyventojams, su kuria susijęs susitarimas, turi būti išankstinė bet kokio būsimo laisvosios prekybos susitarimo sąlyga;

48.  primena, kad pateikiama daug peticijų, kuriomis prieštaraujama sprendimui įtraukti būtinąsias viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, vandenį ir sanitarines paslaugas, į derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP); ragina Komisiją didinti vandens tiekėjų atskaitomybę;

49.  ragina Komisiją veikti kaip tarpininkei skatinant vandens paslaugų teikėjus bendradarbiauti dalijantis geriausia reguliavimo ir kita praktika, kitomis iniciatyvomis, abipusiu mokymusi ir bendra patirtimi, taip pat remiant savanorišką lyginamąją analizę; palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate raginama užtikrinti didesnį skaidrumą vandens paslaugų teikimo sektoriuje ir pripažįstamos iki šiol įdėtos pastangos, tačiau pažymi, kad bet kokia lyginamoji analizė turėtų būti savanoriška, atsižvelgiant į didžiulius skirtumus tarp vandens tiekimo paslaugų ir į regioninius bei vietos ypatumus visoje Europoje; be to, pažymi, kad bet kokia tokia analizė, apimanti vien tik finansinius rodiklius, neturėtų būti laikoma lygiaverte skaidrumo priemonėms ir kad į ją turėtų būti įtraukti kiti piliečiams labai svarbūs kriterijai, pvz., vandens kokybė, įperkamumo problemų švelninimo priemonės, prieinamumo informacija apie gyventojų dalį, kuriems tinkamai tiekiamas vanduo, ir apie visuomenės dalyvavimo vandens valdyme lygį, pateikta piliečiams ir reguliavimo institucijoms suprantamu būdu;

50.  pabrėžia nacionalinių reguliavimo institucijų svarbą užtikrinant sąžiningą ir atvirą paslaugų teikėjų konkurenciją, sudarant sąlygas greitesniam novatoriškų sprendimų įgyvendinimui ir techniniam progresui, skatinant vandens tiekimo paslaugų veiksmingumą ir kokybę ir užtikrinant vartotojų interesų apsaugą; ragina Komisiją remti reguliavimo institucijų bendradarbiavimo iniciatyvas ES, kad būtų pagreitinta lyginamoji analizė, abipusis mokymasis ir keitimasis geriausia reguliavimo praktika;

51.  mano, kad reikėtų atlikti Europos vandens ir sanitarinių paslaugų projektų ir programų vertinimą žmogaus teisių požiūriu, siekiant plėtoti tinkamą politiką, gaires ir praktiką; ragina Komisiją sukurti lyginamąją sistemą (dėl vandens kokybės, įperkamumo, tvarumo, aprėpties ir t. t.), siekiant pagerinti viešųjų vandentiekos ir sanitarinių paslaugų kokybę ES ir sustiprinti piliečių vaidmenį;

52.  primena, kad vandens ir sanitarinių paslaugų koncesijoms taikomi Sutartyje išdėstyti principai ir todėl jos turi būti skiriamos pagal skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus;

53.  pabrėžia, kad vandens gamyba, paskirstymas ir valymas bei sanitarinės paslaugos turi likti neįtraukti į Koncesijų direktyvą atliekant ir bet kokias būsimas peržiūras;

54.  primena, kad Direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje susilaukė didelio pilietinės visuomenės pasipriešinimo dėl daugelio aspektų, įskaitant klausimus, susijusius su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pavyzdžiui, vandens paskirstymo ir tiekimo sistemomis bei vandentvarka;

55.  atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo sektoriaus, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms svarbu keistis geriausia patirtimi remiantis pelno nesiekiančio vandens paslaugų teikėjų bendradarbiavimu ir palankiai vertina tai, kad Komisija savo komunikate pirmą kartą pripažino viešojo sektoriaus partnerysčių svarbą;

56.  palankiai vertina sėkmingas tam tikrų savivaldybių pastangas didinti visuomenės dalyvavimą vandens paslaugų teikimo tobulinimo ir vandens išteklių apsaugos procesuose ir primena, kad vietos valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo su vandens išteklių valdymu susijusių sprendimų priėmimo procese;

57.  ragina Regionų komitetą labiau įsitraukti į šios EPI įgyvendinimą, siekiant paskatinti regionų valdžios institucijas aktyviau dalyvauti sprendžiant šį klausimą;

58.  primena apie įsipareigojimą užtikrinti teisę kreiptis į teismą, teisę gauti informaciją aplinkosaugos klausimais ir teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus, kaip nustatyta Orhuso konvencijoje; todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų ir vietos valdžios institucijas gerbti Orhuso konvencijoje nustatytus principus ir teises; primena, kad piliečių informuotumas apie jų teises yra itin svarbus siekiant kuo aktyvesnio piliečių dalyvavimo priimant sprendimus; todėl ragina Komisiją aktyviai vykdyti kampaniją, skirtą informuoti ES piliečius apie Orhuso konvencijos laimėjimus skaidrumo srityje ir apie veiksmingas priemones, kuriomis jie jau dabar gali naudotis, ir laikytis ES institucijoms skirtų nuostatų; ragina Komisiją nustatyti skaidrumo, atskaitomybės ir dalyvavimo kriterijus kaip priemonę gerinti vandens paslaugų efektyvumą bei didinti jų tvarumą ir ekonominį veiksmingumą;

59.  primygtinai ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas siekti sudaryti tikrą Socialinį susitarimą dėl vandens, kurio tikslas ‒ užtikrinti išteklių buvimą, stabilumą ir saugų valdymą, visų pirma, patvirtinus atitinkamą politiką, pavyzdžiui, įsteigus vandens solidarumo fondus ir kitus socialinių veiksmų mechanizmus, kurie būtų skirti asmenims, neišgalintiems sau leisti vandens ir sanitarinių paslaugų, remti, kad būtų tenkinami tiekimo saugumo reikalavimai ir nekiltų grėsmė žmogaus teisei į vandenį; ragina visas valstybes nares pradėti taikyti tokius, kokie jau taikomi kai kuriose ES šalyse siekiant apsaugoti geriamojo vandens tiekimą tikrų sunkumų patiriantiems piliečiams, socialinių veiksmų mechanizmus;

60.  ragina Komisiją organizuoti valstybių narių keitimąsi patirtimi socialinių vandens politikos aspektų klausimais;

61.  smerkia tai, kad kai kuriose valstybėse narėse palankių sąlygų neturinčioms ir pažeidžiamoms bendruomenėms priverstinai liepiama atsisakyti vandens tiekimo ir sanitarinių paslaugų teikimo; dar kartą tvirtina, kad kai kuriose valstybėse narėse valdžios institucijoms uždarius viešuosius vandens šulinius, daugumai pažeidžiamų grupių kilo sunkumų gauti vandens;

62.  pažymi, kad valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamų visuomenės grupių poreikiams ir taip pat užtikrinti sunkumų patiriantiems asmenims, kad kokybiškas vanduo būtų įperkamas ir prieinamas;

63.  ragina kiekvieną valstybę narę skirti vandens paslaugų ombudsmeną siekiant užtikrinti, kad su vandeniu susijusius klausimus, pvz., skundus ir pasiūlymus dėl vandens paslaugų kokybės ir galimybės gauti vandens, galėtų spręsti nepriklausomas organas;

64.  ragina vandens įmones iš vandens valdymo ciklo gaunamas pajamas pakartotinai investuoti į vandens paslaugų teikimo palaikymą bei tobulinimą ir į vandens išteklių apsaugą; primena, kad vandens paslaugų sąnaudų padengimo principas taikomas įskaitant aplinkosaugos ir išteklių sąnaudas, tuo pat metu paisant sąžiningumo, skaidrumo ir žmogaus teisės į vandenį ir valstybių narių įsipareigojimų įgyvendinti sąnaudų padengimo prievoles kuo geriau, jeigu tai nekelia pavojaus ketinimams ir netrukdo siekti Vandens pagrindų direktyvos tikslų; rekomenduoja nutraukti praktiką, kai vandens paslaugų sektoriuje švaistomi ekonominiai ištekliai, siekiant finansuoti kitas politikos kryptis, įskaitant atvejus, kai į vandens sąskaitas įtraukiami koncesijos mokesčiai, nenumatyti vandens infrastruktūrai; primena nerimą keliančią infrastruktūros būklę kai kuriose valstybėse narėse, kuriose vandens išeikvojama dėl netinkamų ir pasenusių paskirstymo tinklų, ir primygtinai ragina valstybes nares didinti investicijas į infrastruktūros gerinimą bei kitas vandens tiekimo paslaugas, nes tai būtina sąlyga siekiant ateityje užtikrinti žmogaus teisę į vandenį;

65.  ragina Komisiją užtikrinti, kad kompetentingos valdžios institucijos lengvai prieinamu būdu ir suprantamai teiktų suinteresuotiesiems piliečiams visą informaciją apie vandens kokybę ir vandentvarką, kad piliečiai būtų visapusiškai ir laiku informuojami apie visus vandentvarkos projektus ir kad būtų galima gauti piliečių nuomonę; tačiau pažymi, kad, anot 80 proc. Komisijos pradėtų viešų konsultacijų dalyvių, būtina didinti vandens kokybės stebėsenos skaidrumą;

66.  ragina Komisiją atidžiai stebėti tiesioginį ir netiesioginį ES lėšų naudojimą vandentvarkos projektams ir užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos tik tiems projektams, kuriems ir buvo skirtos, turint omenyje tai, kad prieiga prie vandens yra labai svarbi mažinant skirtumus tarp ES piliečių ir gerinant ES ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; šiuo atžvilgiu ragina Audito Rūmus patikrinti, ar kriterijai dėl veiksmingumo ir tvarumo yra tinkamai įgyvendinami;

67.  turint omenyje tai, kad vanduo yra bendra ES piliečių turto dalis, ragina Komisiją atsižvelgti į tai, jog šiuo metu trūksta investicijų į subalansuotą vandentvarką;

68.  todėl ragina užtikrinti didesnį vandens paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą, visų pirma parengiant ES vandens įmonėms skirtą privataus ir viešojo valdymo kodeksą; laikosi nuomonės, kad šis kodeksas turėtų būti grindžiamas veiksmingumo principu ir jam visada turėtų būti taikomos Vandens pagrindų direktyvos nuostatos dėl aplinkosaugos, ekonomikos, infrastruktūros ir visuomenės dalyvavimo; taip pat ragina įsteigti nacionalinę reguliavimo instituciją;

69.  ragina Komisiją gerbti subsidiarumo principą ir vykdyti su vandeniu susijusius įgaliojimus ir pareigas įvairių lygmenų valdžios institucijų ir vietos vandens asociacijų, valdančių vandens paslaugas (šaltinius ir jų priežiūrą), atžvilgiu;

70.  apgailestauja dėl to, kad Miesto nuotekų valymo direktyva dar nėra visapusiškai įgyvendinta valstybėse narėse; ragina Sąjungos finansinius išteklius prioriteto tvarka skirti toms sritims, kuriose nesilaikoma ES aplinkosaugos teisės aktų, įskaitant nuotekų valymą; pažymi, kad įrodyta, jog laikymosi mastas didesnis yra ten, kur sąnaudos padengiamos ir laikomasi principo „teršėjas moka“, ir ragina Komisiją peržiūrėti, ar dabartinių priemonių pakanka siekiant užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir pagerinti jos kokybę;

71.  pažymi, kad vandens atveju paslaugų sektorius turi didžiules galimybes kurti darbo vietas pasinaudojant aplinkos aspektų integravimu ir skatinti inovacijas technologijų perdavimu tarp sektorių ir moksliniais tyrimais, plėtra ir inovacijomis, taikomomis visam vandens ciklui; todėl ragina ypač atkreipti dėmesį į vandens kaip atsinaujinančio energijos šaltinio tvaraus naudojimo didinimą;

72.  skatina Komisiją parengti pakartotinį išvalytų nuotekų naudojimą reglamentuojančią Europos Sąjungos teisės aktų sistemą, visų pirma siekiant apsaugoti pažeidžiamą veiklą ir vietoves; taip pat ragina Komisiją skatinti skirtingų valstybių narių sveikatos agentūras dalytis patirtimi;

73.  primygtinai ragina Komisiją vykdant bet kokią Vandens pagrindų direktyvos peržiūrą užtikrinti, kad vandens įperkamumo problemų kiekybiniai vertinimai taptų privalomu reikalavimu, taikomu valstybių narių ataskaitoms dėl Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo;

74.  prašo Komisijos išnagrinėti galimybę, kad Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas („Eurofound“) stebėtų ir teiktų ataskaitas apie bet kokius vandens įperkamumo klausimus 28 valstybėse narėse;

75.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagrįsta vandentvarka tampa prioritetu, kuris – vertinant ir ekologijos, ir aplinkosaugos požiūriais – bus svarbus ateinančiais dešimtmečiais, nes, pagrįstai plėtojant vandentvarką, įgyvendinami energetikos ir žemės ūkio reikalavimai ir atsižvelgiama į ekonominius ir socialinius poreikius;

Dėl taršos susidarančių sąnaudų internalizavimas

76.  primena, kad ES piliečių sąskaitos už vandenį apima vandens gryninimo ir valymo sąnaudas ir pabrėžia, kad taikyti politiką, pagal kurią vandens išteklių apsaugos tikslai būtų veiksmingai sujungti ir suderinti su išlaidų mažinimu, pvz., taikant kontrolės kilmės vietoje metodus, yra veiksmingiau ir palankiau finansiniu požiūriu; primena, kad Europos aplinkos agentūros (EAA) 2015 m. aplinkos būklės ataskaitoje teigiama, kad daugiau kaip 40 proc. upių ir pakrančių vandens telkinių labai užteršti dėl žemės ūkio, o 20–25 proc. vandenų teršiami iš atskirų šaltinių, pvz., pramoninių įrenginių, kanalizacijos sistemų ir nuotekų tvarkymo tinklų; pabrėžia, kad svarbu veiksmingai įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvą ir Geriamojo vandens direktyvą, geriau koordinuoti jų įgyvendinimą, užtikrinti didesnį nuoseklumą rengiant teisės aktų projektus bei iniciatyvesnes priemones vandens ištekliams saugoti ir iš esmės didinant vandens naudojimo efektyvumą visuose sektoriuose (pramonės, namų ūkių, žemės ūkio, paskirstymo tinklų); primena, kad gamtinių vietovių, pvz., gėlo vandens ekosistemų, tvarios apsaugos užtikrinimas taip pat yra labai svarbus vystymuisi, lemia galimybę turėti geriamo vandens išteklių ir mažina piliečių ir paslaugų teikėjų išlaidas;

ES išorės politika ir vystymosi politika vandens paslaugų sektoriuje

77.  pabrėžia, kad į ES vystymosi politiką turėtų būti visapusiškai įtrauktas vandens ir sanitarinių paslaugų prieinamumo visiems aspektas skatinant viešojo sektoriaus, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, grindžiamas įvairių šalių vandens paslaugų teikėjų ir darbuotojų solidarumu; ją taikant turi būti naudojamasi įvairiomis priemonėmis, kuriomis populiarinama geriausia patirtis dalijantis žiniomis, taip pat vystymosi ir bendradarbiavimo programomis šiame sektoriuje; pakartoja, kad valstybių narių vystymosi politikoje turėtų būti pripažįstamas žmogaus teisių aspektas dėl galimybės gauti saugų geriamąjį vandenį ir sanitarines paslaugas ir kad teisėmis pagrįstam požiūriui taikyti reikia paramos teisės aktų sistemoms, finansavimo ir pilietinės visuomenės balso stiprinimo, kad šios teisės būtų įgyvendintos praktikoje;

78.  pakartoja, kad galimybė gauti pakankamai deramos kokybės geriamojo vandens yra pagrindinė žmogaus teisė, ir mano, kad nacionalinės vyriausybės yra įpareigotos ją užtikrinti;

79.  atsižvelgdamas į dabartinius ES teisės aktus ir jų reikalavimus pabrėžia, kad svarbu nuolat vertinti vandens ir vandens išteklių kokybę, švarą ir saugumą ES ir už jos ribų;

80.  pabrėžia, kad skiriant ES lėšas ir rengiant paramos programas reikėtų pirmenybės tvarka teikti paramą saugaus geriamojo vandens teikimui ir sanitarijai; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą finansinę paramą pajėgumų didinimo vandens srityje veiksmams, remiantis esamomis tarptautinėmis platformomis ir iniciatyvomis ir su jomis bendradarbiaujant;

81.  sudarant oficialios paramos vystymuisi (OPV) ir nacionalinius biudžetus, primygtinai ragina išskirtinį prioritetą teikti vandens, sanitarijos ir higienos (WASH) sektoriui besivystančiose šalyse; primena, kad atsakomybė už vandentvarką yra bendra; teigiamai vertina atvirą požiūrį į skirtingas paramos teikimo sąlygas, tačiau mano, kad turi būti griežtai laikomasi veiksmingo vystymosi principų, užtikrinamas politikos nuoseklumas vystymuisi skatinti, o dėmesys nuolat telkiamas į skurdo naikinimą ir kuo didesnį vystymosi politikos poveikį; atsižvelgdamas į tai remia vietos bendruomenių įtraukimą įgyvendinant projektus besivystančiose šalyse, taip pat bendruomenės atsakomybės principą;

82.  pabrėžia, kad, nors siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslo dėl saugaus geriamojo vandens daroma pažanga, 748 mln. žmonių visame pasaulyje neturi prieigos prie geresnio vandens tiekimo ir manoma, kad mažiausiai 1,8 mlrd. žmonių geria išmatomis užterštą vandenį, o su sanitarinėmis sąlygomis susijęs tikslas anaiptol nepasiektas;

83.  primena, kad tvaraus gruntinio vandens išteklių valdymo užtikrinimas nepaprastai svarbus norint mažinti skurdą ir skatinti bendrą gerovę, nes gruntinis vanduo gali būti geresnis geriamojo vandens šaltinis milijonams skurstančių miesto ir kaimo gyventojų;

84.  ragina Komisiją į Pokyčių darbotvarkę įtraukti nuostatas dėl vandens ir tvaraus žemės ūkio;

85.  mano, kad vanduo turi būti viena svarbiausių temų rengiantis 2015 m. dviem pagrindiniams tarptautiniams renginiams, t. y. aukščiausiojo lygio susitikimui dėl laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės ir 21-ąjai JT klimato kaitos konferencijai (COP 21); atsižvelgdamas į tai, tvirtai pritaria, kad į 6-ąjį Darnaus vystymosi tikslą dėl galimybės gauti vandens ir jo tvaraus valdymo bei sanitarijos suteikimo visiems iki 2030 m. turi būti įtraukti ambicingi ir plataus užmojo tikslai dėl vandens ir sanitarijos paslaugų, kurie turi būti patvirtinti 2015 m. rugsėjo mėn.; pakartoja, kad panaikinti skurdą procesu, kuris vyks laikotarpiu po 2015 m., galima tik užtikrinus, kad kiekvienas žmogus visame pasaulyje turėtų prieigą prie švaraus vandens, pagrindinių sanitarijos ir higienos priemonių; pabrėžia, kad norint įgyvendinti visus darnaus vystymosi tikslus išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse reikia sutelkti daug daugiau lėšų, nei šiuo metu skiriama vystymuisi; ragina sukurti visuotinės stebėsenos mechanizmą, kurį taikant būtų galima stebėti pažangą, daromą užtikrinant visuotinę prieigą prie saugaus geriamojo vandens, tvariai naudojant ir vystant vandens išteklius bei stiprinant teisingą, dalyvaujamą ir atskaitingą vandens išteklių valdymą visose šalyse; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad pagalbai skirtos lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir kad laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės požiūriui ji būtų labiau nukreipiama į vandens, sanitarijos ir higienos sektorių;

86.  pabrėžia padidėjusią vandens trūkumo riziką, kylančią dėl klimato kaitos; ragina Komisiją ir valstybes nares į COP 21 darbotvarkę įtraukti vandens išteklių strateginio valdymo ir ilgalaikių prisitaikymo planų klausimus, kad ateities pasauliniame susitarime dėl klimato būtų taikomas klimato kaitai atsparus požiūris į vandenį; pabrėžia, kad klimato kaitai atspari vandens infrastruktūra taip pat yra labai svarbi vystymuisi ir skurdo mažinimui; pakartoja, kad nededant nuolatinių pastangų sušvelninti klimato kaitos pasekmes ir gerinti vandens išteklių valdymo galėtų grėsti pavojus pažangai siekiant skurdo mažinimo tikslų, Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir tvaraus vystymosi visais jo ekonominiais, socialiniais ir aplinkos aspektais;

87.  su susirūpinimu pažymi, kad prieigos prie vandens ir sanitarijos paslaugų trūkumas besivystančiose šalyse gali daryti neproporcingą poveikį mergaitėms, ypač mokyklinio amžiaus, ir moterims, kurių mokyklos pamokų praleidimo ir mokyklos praleidimo lygis yra susijęs su švarios, saugios ir prieinamos sanitarijos trūkumu;

88.  ragina skirti Sąjungos ir valstybių narių lėšų tam, kad būtų įgyvendintos JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisės į geriamąjį vandenį ir priimtinas sanitarines sąlygas klausimu rekomendacijos, visų pirma susijusios su pirmenybės teikimu mažos apimties infrastruktūrai ir didesnio lėšų skyrimo naudojimui ir priežiūrai, gebėjimų stiprinimui ir sąmoningumo ugdymui;

89.  su susirūpinimu pažymi, jog, pasak JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisės į geriamąjį vandenį ir priimtinas sanitarines sąlygas klausimu, lūšnynų gyventojai už nereglamentuojamas prastos kokybės paslaugas paprastai turi mokėti daugiau negu oficialiose gyvenvietėse gyvenantys žmonės; ragina besivystančias šalis prioritetą teikti biudžeto lėšoms, reikalingoms palankių sąlygų neturintiems ir izoliuotiems asmenims skirtoms paslaugoms finansuoti;

90.  primena, kad Pasaulio sveikatos organizacija iš pradžių, neatsižvelgdama į naujausias vandens valymo ir taupymo technologijas, nurodė, kad vienam asmeniui per dieną optimaliai reikia 100–200 l vandens, nors pažymėjo, kad 50–100 l reikia būtiniausiems poreikiams patenkinti ir užtikrinti, kad nekiltų didelių sveikatos problemų; pažymi, kad laikantis pripažintų pagrindinių žmogaus teisių, tam kad būtų galima patenkinti gyventojų pagrindinius vandens poreikius, būtina nustatyti mažiausią vandens kiekį vienam asmeniui;

91.  pabrėžia, kad pagrindinio reikalavimo gauti vandens užtikrinimas turėtų būti neginčytina pagrindinė žmogaus teisė, besąlygiškai ir aiškiai remiama tarptautinės teisės nuostatomis, deklaracijomis ir valstybine veikla;

92.  ragina vyriausybes, tarptautinės pagalbos agentūras, nevyriausybines organizacijas ir vietos bendruomenes dirbti siekiant patenkinti pagrindinį visų žmonių reikalavimą gauti vandens ir užtikrinti, kad prieiga prie vandens būtų laikoma žmogaus teise;

93.  ragina valstybes nares laikantis Pasaulio sveikatos organizacijos gairėmis nustatyti kainodaros politiką, kuria būtų paisoma žmonių teisės į mažiausią gyvenimui būtiną vandens kiekį, mažinamas švaistymas ir taikomi progresiniai įkainiai, kurie būtų proporcingi sunaudoto vandens kiekiui;

94.  skatina nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas racionalus vandens vartojimas, siekiant išvengti švaistymo;

95.  teigiamai vertina tam tikrus vandens paslaugų teikėjus, kurie tam tikrą savo metinės apyvartos procentinę dalį skiria vandens partnerystei besivystančiose šalyse, ir ragina valstybes nares ir ES sudaryti reikiamą teisinę sistemą tokiems partnerystės ryšiams užmegzti;

96.  ragina veiksmingai stebėti projektus, vykdomus teikiant išorės pagalbą; pabrėžia būtinybę stebėti finansavimo strategijas ir biudžetą siekiant užtikrinti, kad naudojant paskirtas lėšas būtų sprendžiama esamų skirtumų ir nelygybės problema, susijusi su prieiga prie vandens ir žmogaus teisių principų, t. y. nediskriminavimo, galimybės gauti informacijos ir dalyvavimo, paisymu;

97.  ragina Komisiją Investicijų plane Europai teikti pirmenybę senstančių vandentiekio tinklų atnaujinimui ir šiuos projektus įtraukti į Sąjungos projektų sąrašą; pabrėžia, kad šių projektų sverto poveikis leistų kurti neperkeliamas darbo vietas ir tuo būdu Europoje skatinti žaliąją ekonomiką;

98.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares dalytis žiniomis, kad valstybės narės vykdytų tinklų būklės tyrimus, kurie suteiktų galimybę pradėti atnaujinimo darbus, kad švaistymui būtų užkirstas kelias;

99.  ragina siekti didesnio skaidrumo, kad vartotojai būtų išsamiau informuojami apie vandenį ir būtų prisidedama prie vandens išteklių ekonomiškesnio valdymo; tuo tikslu ragina Komisiją toliau dirbti su valstybėmis narėmis, kad būtų keičiamasi nacionaline patirtimi, susijusia su vandens informacijos sistemų kūrimu;

100.  ragina Komisiją ištirti, ar reikia išplėsti Europos finansinės paramos mechanizmus tarptautinio bendradarbiavimo vandens ir sanitarijos klausimais sektoriuje;

101.  pabrėžia, kad veiksmingas ir nešališkas vandens išteklių valdymas priklauso nuo vietos valdžios pajėgumo teikti paslaugas; todėl ragina ES toliau remti vandens valdymo ir infrastruktūros stiprinimą besivystančiose šalyse, kartu sprendžiant būtent pažeidžiamų kaimo gyventojų poreikių klausimą;

102.  remia Pasaulinę solidarumo vandens srityje platformą, pagal Jungtinių Tautų vystymo programą (JTVP) inicijuotą vietos valdžios institucijoms įtraukti ieškant su iššūkiais vandens srityje susijusių sprendimų; taip pat teigiamai vertina iniciatyvą „1 proc. solidarumo mokestis – vandens ir sanitarijos projektams“ ir kitas iniciatyvas, kurių piliečiai ir valdžios institucijos kai kuriose valstybėse narėse ėmėsi siekdami paremti besivystančiose šalyse vykdomus projektus lėšomis, gaunamomis iš vartojimo mokesčių; pažymi, kad tokias iniciatyvas praktiškai yra įgyvendinusi ne viena vandens paslaugų įmonė; pakartoja savo raginimą Komisijai skatinti sudaryti solidarumo susitarimus šioje ir kitose srityse, pvz., platinant informaciją, sudarant sąlygas lengviau megzti partnerystes ir keičiantis patirtimi – įskaitant galimos Komisijos ir valstybių narių partnerystės pagrindu – ir teikiant papildomą ES finansavimą pagal šią iniciatyvą įgyvendinamiems projektams; pirmiausia ragina skatinti viešojo sektoriaus partnerystes vystant vandens infrastruktūros priemones besivystančiose šalyse atsižvelgiant į Pasaulinio vandens tiekėjų partnerysčių aljanso (angl. GWOPA), koordinuojamo pagal Jungtinių Tautų žmonių gyvenviečių programą, veiklą;

103.  ragina Komisiją iš naujo inicijuoti vandens infrastruktūros priemonę, kuri, kaip pasitvirtino, buvo veiksminga skatinant vietos bendruomenių pajėgumų ugdymo priemones, ir taip padedant užtikrinti geresnę prieigą prie vandens paslaugų besivystančiose šalyse;

104.  palankiai vertina tai, kad visoje Europoje iš esmės palaikoma JT rezoliucija dėl prieigos prie švaraus vandens ir sanitarinių paslaugų pripažinimo žmogaus teise;

o
o   o

105.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 330, 1998 12 5, p. 32. (2) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. (3) OL L 65, 2011 3 11, p. 1. (4) OL L 94, 2014 3 28, p. 1. (5) OL C 12, 2015 1 15, p. 33. (6) A/RES/64/292. (7) A/RES/68/157. (8) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 33. (9) OL C 349 E, 2013 11 29, p. 9. (10) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0059.