2015 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Centrinės Afrikos Respublikos (2015/2874(RSP))

P8_TA(2015)0342 RC-B8-1000/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Centrinės Afrikos Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbo(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 19 d., 2014 m. kovo 19 d. ir 2015 m. birželio 17 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliucijas dėl padėties Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton pareiškimus dėl padėties Centrinės Afrikos Respublikoje, ypač į 2014 m. spalio 13 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 28 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl smurto Centrinės Afrikos Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 9 d. ir 2015 m. liepos 20 d. Tarybos išvadas dėl CAR,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 1 d. pateiktas JT nepriklausomos ekspertės žmogaus teisių padėties CAR klausimais Marie-Therese Keita Bocoum pastabas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 28 d. JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono ir Saugumo Tarybos raginimą nedelsiant nutraukti staiga kilusį smurto protrūkį CAR,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Saugumo Tarybos 7434-ame posėdyje priimtą JT rezoliuciją Nr. 2217 (2015), kuria laikotarpiui iki 2016 m. balandžio 30 d. atnaujinami JT daugialypės integruotos stabilizavimo misijos CAR (pranc. MINUSCA) įgaliojimai pagal šiuo metu leistą pajėgų apimtį,

–  atsižvelgdamas į JT rezoliuciją Nr. 2196 (2015), kuria laikotarpiui iki 2016 m. sausio 29 d. atnaujinama Centrinės Afrikos Respublikai (CAR) taikoma sankcijų tvarka ir iki 2016 m. vasario 29 d. pratęsiami Ekspertų grupės, talkinančios pagal JT rezoliuciją Nr. 2127 (2013) įsteigtam CAR sankcijų komitetui, įgaliojimai,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 15 d. JT vertinimo ataskaitą dėl vykdymo užtikrinimo ir žalos ištaisymo pagalbos veiklos, susijusios su taikos palaikymo operacijose Jungtinių Tautų ir susijusių darbuotojų vykdomu seksualiniu išnaudojimu ir seksualine prievarta,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 11 d. JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą dėl Aukšto lygio nepriklausomos grupės taikos palaikymo operacijų klausimais rekomendacijų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 19 d. galutinę Tarptautinės tyrimų komisijos padėčiai Centrinės Afrikos Respublikoje tirti ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į aukšto lygio tarptautinę konferenciją dėl padėties Centrinės Afrikos Respublikoje „Nuo humanitarinės pagalbos prie atsparumo“ (angl. „From humanitarian aid to resilience“), įvykusios 2015 m. gegužės 26 d. Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į susitarimą dėl nusiginklavimo, demobilizavimo, repatrijavimo ir reintegravimo (NDDR), kurį 2015 m. gegužės 10 d. Bangio forumo metu pasirašė daugelis ginkluotų grupuočių,

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 11 d. Librevilio (Gabonas) susitarimą dėl politinės ir karinės krizės Centrinės Afrikos Respublikoje sprendimo, pasirašytą vadovaujant Centrinės Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (CAVEB) valstybių ir vyriausybių vadovams, kuriame nustatytos krizės Centrinės Afrikos Respublikoje įveikimo sąlygos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 21 d., 2013 m. balandžio 3 d. ir 2013 m. balandžio 18 d. Ndžamenoje (Čadas) įvykusius Centrinės Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (CAVEB) valstybių ir vyriausybių vadovų neeilinius aukščiausiojo lygio susitikimus ir juose priimtus sprendimus įsteigti Nacionalinę pereinamojo laikotarpio tarybą (NPLT), kuriai suteikiami teisėkūros ir steigiamieji įgaliojimai, ir patvirtinti pereinamojo laikotarpio proceso Centrinės Afrikos Respublikoje veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 3 d. Tarptautinės kontaktinės grupės susitikimą Brazavilyje (Kongo Respublika), kuriame patvirtintas pareinamojo laikotarpio veiksmų planas ir sukurtas specialus pagalbos Centrinės Afrikos Respublikai fondas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. pasirašytą susitarimą dėl karo veiksmų nutraukimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 16 d. Brazavilyje (Kongo Respublika) vykusio septintojo Tarptautinės kontaktinės grupės Centrinės Afrikos Respublikos klausimais susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 17 d. ir 2015 m. kovo 26 d. paskelbtus Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos komunikatus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje Pereinamojo laikotarpio tarybos priimtą CAR konstituciją,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, kurį CAR ratifikavo 2001 m.,

–  atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose, kurį pasirašė ir CAR,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje prasidėjo nauji susirėmimai, dėl kurių žuvo 42 žmonės ir maždaug 37 000 žmonių teko palikti savo namus;

B.  kadangi 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje iš Ngaragba kalėjimo Bangyje ir Bvaro pabėgo daugiau kaip 500 kalinių, įskaitant gerai žinomus žmogaus teisių pažeidimų kaltininkus; kadangi tai kelia didelį pavojų civiliams gyventojams ir aukų bei liudytojų apsaugai; kadangi pabėgimas iš kalėjimų yra smūgis siekiui palaikyti viešąją tvarką ir kovoti su nebaudžiamumu CAR;

C.  kadangi, remiantis Humanitarinių reikalų koordinavimo biuru, Bangyje pablogėjo pagalbos agentūrų veiklos sąlygos; kadangi keletas pagalbos organizacijų biurų ir veiklos vietų buvo išgrobstyti ir buvo suvaržyta jų darbuotojų judėjimo laisvė, ypač sveikatos apsaugos darbuotojų ligoninėse;

D.  kadangi humanitarinę pagalbą teikti sunku dėl kovos veiksmų ir daugybės užtvarų keliuose, trukdančių valdžios institucijoms pasiekti tūkstančius šalies viduje perkeltų asmenų ir įvertinti poreikius; kadangi organizacija „Gydytojai be sienų“ (pranc. MSF) išreiškė nerimą dėl saugios prieigos prie Bangio miesto rajonų ir nurodė, kad daugeliu atvejų sužeisti žmonės atvyksta pėsčiomis ir organizacijos greitosios pagalbos automobiliai negali važinėti sostinėje, nes joje tapo per daug pavojinga;

E.  kadangi JT nusprendė pratęsti MINUSCA įgaliojimus iki 2016 m. balandžio 30 d., nustatant didžiausią leidžiamą pajėgų dydį – 10 750 asmenų karinio personalo, įskaitant 480 karinių stebėtojų bei štabo karininkų, ir 2 080 asmenų policijos personalo, įskaitant 400 policijos pareigūnų bei 40 pataisos įstaigų pareigūnų;

F.  kadangi, remiantis JT taikos palaikymo misija šalyje (MINUSCA), nors saugumo padėtis pastaruoju metu pagerėjo, Bangyje tebetvyro įtampa – čia būta išpuolių prieš civilius gyventojus, smurto tarp bendruomenių ir išpuolių prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus;

G.  kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausioji prokurorė Fatou Bensouda paragino susirėmimų dalyvius nedelsiant nutraukti smurtą ir nuo jo susilaikyti, pridurdama, kad bus baudžiama už bet kokius padarytus karo nusikaltimus; kadangi 2014 m. rugsėjo 24 d. pradėtas antrasis tyrimas dėl konflikto CAR;

H.  kadangi dėl naujausių susidūrimų kyla pavojus, jog nutrūks netvirtas taikos procesas, šalyje gali vėl susidaryti 2013 m. pabaigos ir 2014 m. niūri padėtis, kai tūkstančiai žmonių žuvo, o dešimtys tūkstančių turėjo palikti savo namus; kadangi nusikalstamumas tebekelia didelę grėsmę; kadangi moterų padėtis CAR yra labai sunki ir kadangi visos konflikto šalys kaip karo ginklą dažnai naudoja prievartavimus;

I.  kadangi įvykdant 2013 m. perversmą ir vėliau nuverčiant laikinąjį valstybės vadovą Michelį Djotodia ir laikinąjį ministrą pirmininką Nicolasą Tiangaye vykdyti didelio masto ir sunkūs žmogaus teisių pažeidimai, sukėlę akivaizdžią genocido riziką, įskaitant neteismines egzekucijas, kankinimus, plėšikavimą, masinį prievartavimą ir seksualinį išnaudojimą, moterų ir vaikų grobimą ir priverstinį vaikų ėmimą į kariuomenę;

J.  kadangi 2015 m. spalio 4 d. Centrinės Afrikos Respublikos gyventojų turėjo referendumu nuspręsti dėl naujos konstitucijos priėmimo ir išrinkti savo atstovus tuo pat metu vykstančiuose prezidento ir parlamento rinkimuose, pradžioje suplanuotuose 2015 m. spalio 18 d. (pirmasis turas) ir 2015 m. lapkričio 22 d. (antrasis turas); kadangi pereinamojo laikotarpio valdžios institucijos dirbo keletą savaičių siekiant atidėti balsavimą, tačiau Nacionalinė rinkimų agentūra (NSA) vis dar nėra paskelbusi naujo tvarkaraščio, nėra sudaryti rinkėjų sąrašai ir neišdalinti rinkėjų pažymėjimai;

K.  kadangi šalis patiria didžiausią nuo nepriklausomybės paskelbimo1960 m. humanitarinę krizę, kuri turi poveikį visiems 4,6 mln. gyventojų, kurių pusę sudaro vaikai; kadangi 2,7 mln. žmonių reikia pagalbos, įskaitant pagalbą maistu, apsaugos, taip pat galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, geriamojo vandens, sanitarijos įrangos ir būsto; kadangi manoma, kad šalyje daugiau kaip 100 000 vaikų patyrė seksualinį išnaudojimą arba buvo užverbuoti į ginkluotas grupuotes ir dėl krizės milijonas vaikų nelanko mokyklos;

L.  kadangi 2015 m. gegužės 5 d. ginkluotos grupuotės CAR susitarė išlaisvinti nuo 6 000 iki 10 000 vaikų karių;

M.  kadangi taikos palaikymo operacijos įvaizdis nukentėjo dėl įtarimų dėl JT karių ir Prancūzijos taikos palaikymo pajėgų vykdyto seksualinio vaikų ir mergaičių išnaudojimo;

N.  kadangi ginkluotos grupuotės „Seleka“ ir „Antibalaka“ pelnosi iš medienos ir deimantų prekybos, kontroliuodamos gavybos vietas ir „apmokestindamos“ kasyklų darbuotojus ir prekiautojus arba prievarta išgaudamos pinigus „apsaugai“, be to, kadangi CAR prekiautojai yra įsigiję keleto milijonų dolerių vertės deimantų, neatlikę deramo įvertinimo, ar jie nevykdė ginkluotų grupuočių finansavimo;

O.  kadangi pagarba žmogaus teisėms yra pagrindinė Europos Sąjungos vertybė ir esminis Kotonu susitarimo, ypač jo 8 straipsnio, elementas;

P.  kadangi teisingumas ir baudžiamasis persekiojimas už sunkius žmogaus teisių pažeidimus yra vienos iš svarbiausių užduočių siekiant nutraukti pažeidimus ir atkurti CAR;

Q.  kadangi už smurtą vis dar nebaudžiama, nepaisant to, kad Pereinamojo laikotarpio taryba priėmė ir laikinasis prezidentas pasirašė įstatymą dėl specialaus baudžiamojo teismo, kurį sudarys šalies ir užsienio šalių teisėjai bei prokurorai ir kuris tirs sunkius CAR nuo 2003 m. įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus bei vykdys jų baudžiamąjį persekiojimą, įsteigimo;

R.  kadangi 2014 m. rugsėjo mėn. ES pradėjo pirmuosius tris iš CAR skirto ES keleto paramos teikėjų patikos fondo finansuojamus vystymosi projektus sveikatos priežiūros, darbo vietų kūrimo, apgadintos infrastruktūros Bangyje atstatymo, moterų įgalinimo ir jų ekonominės įtraukties srityse;

S.  kadangi 2015 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pradėjo ES karinę patariamąją misiją CAR (EUMAM RCA), kuria siekiama padėti Centrinės Afrikos Respublikos valdžios institucijoms pasirengti su ginkluotosiomis pajėgomis susijusiai saugumo sektoriaus reformai;

T.  kadangi nuo 2015 m. gegužės mėn. ES padidino CAR skirtą pagalbos sumą iš viso 72 mln. EUR, įskaitant išteklius humanitarinei pagalbai (skirta 10 mln. EUR naujo finansavimo), paramai biudžetui (papildomai skirta 40 mln. EUR) ir naują įnašą į CAR skirtą ES patikos fondą (papildomai skirta 22 mln. EUR);

U.  kadangi 2014 m. liepos 15 d. ES įsteigė patį pirmą Centrinės Afrikos Respublikos vystymuisi skirtą keleto paramos teikėjų patikos fondą, kuriuo siekiama sudaryti galimybes reagavimą į ekstremalią situaciją pakeisti ilgalaike pagalba vystymuisi;

1.  pareiškia, kad yra labai susirūpinęs dėl padėties Centrinės Afrikos Respublikoje, kuri galėtų šalį privesti prie pilietinio karo slenksčio, jei nebus sustabdytas pastarojo metu smurtas; apgailestauja dėl žuvusiųjų ir reiškia užuojautą aukų šeimoms ir visiems Centrinės Afrikos Respublikos gyventojams;

2.  griežtai smerkia prieš humanitarinės pagalbos organizacijas ir jų veiklos patalpas nukreiptus išpuolius per pastarąjį smurto protrūkį; ragina užtikrinti laisvą judėjimą humanitarinės pagalbos organizacijų darbuotojams, kad jie galėtų pasiekti civilius gyventojus, kuriems reikia pagalbos, visų pirma perkeltuosius gyventojus; primena, kad beveik pusei milijono šalies viduje perkeltų asmenų skubiai reikia maisto, sveikatos priežiūros paslaugų, vandens, sanitarinių paslaugų ir higienos reikmenų, pastogės ir pagrindinių namų ūkio daiktų;

3.  ragina CAR valdžios institucijas susitelkti ties kova prieš nebaudžiamumą ir teisinės valstybės principo laikymosi atkūrimu, taip pat atsakomybėn patraukiant dėl smurtinių veiksmų kaltus asmenis; džiaugiasi, kad buvo įsteigtas specialus baudžiamasis teismas, skirtas sunkiems žmogaus teisių pažeidimams, šalyje įvykdytiems nuo 2003 m., tirti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, ir pabrėžia, jog skubiai būtina, kad jis pradėtų veikti; pabrėžia, kad šio teismo veikimui būtina tarptautinė finansinė ir techninė parama; ragina kuo greičiau sušaukti tarptautinį paramos teikėjų susitikimą įsipareigojimams prisiimti; skatina CAR valdžios institucijas nustatyti efektyvią ir skaidrią šio teismo darbuotojų įdarbinimo procedūrą;

4.  giria CAVEB už jos svarbų vaidmenį nustatant pereinamojo laikotarpio procesą ir tvirtą poziciją Adis Abeboje per 2015 m. sausio 31 d. konsultacijas dėl bet kokios paralelinės iniciatyvos, kuri galėtų pakenkti dabartinėms tarptautinės bendruomenės pastangoms CAR atkurti taiką, saugumą ir stabilumą;

5.  palankiai vertina ligšiolines pereinamojo laikotarpio vyriausybės pastangas, tačiau ragina CAR pereinamojo laikotarpio valdžios institucijas ir tarptautinę bendruomenę šalinti pagrindines krizės priežastis, pavyzdžiui, plačiai paplitusį skurdą, ekonominius skirtumus ir nelygybę, didėjantį nedarbo lygį, taip pat iš šalies gamtos išteklių gaunamos gerovės perskirstymo per valstybės biudžetą stoką; ragina laikytis visapusiško požiūrio, pagrindinį dėmesį skiriant saugumui, humanitarinei pagalbai, stabilizavimui ir ekonomikos atgaivinimui;

6.  ragina tarptautinę bendruomenę šiuo kritiniu laikotarpiu remti politinį procesą CAR ir dėti daugiau bendrų pastangų siekiant sudaryti geresnes sąlygas politiniam dialogui, stiprinti pasitikėjimą ir užtikrinti taikų įvairių religinių bendruomenių šalyje sambūvį; primygtinai ragina CAR vyriausybę švietimo sistemos atkūrimui teikti pirmenybę, kad būtų galima sudaryti geresnes sąlygas ilgalaikiam taikiam sambūviui;

7.  smerkia tai, kad nepaisant JT paskelbto ginklų embargo karinės grupuotės toliau stiprėja; ragina visas šalis tvirtai laikytis 2015 m. gegužės 10 d. pasirašyto nusiginklavimo susitarimo; pabrėžia, kad ginkluotų grupuočių nusiginklavimas turi būti laikomas visišku prioritetu, ypač prieš prezidento ir parlamento rinkimus, kurie CAR įvyks iki šių metų pabaigos;

8.  primygtinai ragina Afrikos Sąjungą ir Europos Sąjungą naudotis visomis tinkamomis priemonėmis ir įrankiais siekiant padėti pereinamojo laikotarpio vyriausybei įveikti ir taip trapios valstybės byrėjimo, etninių grupių tarpusavio smurto protrūkio ir išliekančios besivaržančių karinių grupuočių galios keliamas kliūtis ir sukurti veiksnią, įtraukią ir demokratinę valstybę, visų pirma naudojantis Stabilumo ir taikos užtikrinimo priemone, Afrikos taikos priemone ir Afrikos nuolatinės parengties pajėgomis;

9.  džiaugiasi, kad sukurtas susitaikymui ir taikai skirtas Bangio forumas, ir primygtinai ragina jame besąlygiškai dalyvauti visiems politiniams, kariniams ir religiniams lyderiams, taip pat vietos bendruomenėms ir pilietinei visuomenei; reikalauja surengti demokratinius rinkimus;

10.  ragina Komisiją, valstybes nares ir kitus tarptautinius veikėjus padaryti viską, ką gali, kad padėtų rengti tokius rinkimus, kokie numatyti pereinamojo laikotarpio veiksmų plane, visų pirma prisidedant prie Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) valdomos pagalbos rengiant rinkimus programos, kad rinkimai įvyktų iki šių metų pabaigos, taip įvykdant esminę pereinamojo laikotarpio veiksmų plano nuostatą;

11.  patvirtina savo paramą CAR nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui; primena, kad svarbi tautų teisė apsispręsti be įsikišimo iš išorės;

12.  pakartoja, kad remia JT, MINUSCA taikos palaikymo pajėgas ir Prancūzijos vykdomos operacijos „Sangaris“ karinį kontingentą, laukiant rinkimų, įvyksiančių iki šių metų pabaigos; griežtai smerkia bet kokius mėginimus atgrasinti nuo veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti stabilumą;

13.  primena, kad pereinamasis laikotarpis pasibaigs 2015 m. gruodžio 30 d.; primygtinai ragina nacionalines valdžios institucijas, pasitelkiant MINUSCA ir operacijos „Sangaris“ pajėgas, atkurti ramybę šalyje, ypač Bangyje, kad būtų galima pačiu tinkamiausiu būdu laikytis rinkimų organizavimo kalendoriaus;

14.  džiaugiasi ES karine patariamąja misija (EUMAM RCA) ir tuo, kad pradėti projektai, kuriais siekiama atkurti policijos ir žandarmerijos pajėgumus, kad bendruomenėje būtų galima palaikyti viešąją tvarką ir vykdyti riaušių kontrolę, atkurti bendrą operatyvinio valdymo centrą, įtvirtinti teismines institucijas ir atstatyti kalėjimų infrastruktūrą;

15.  griežtai smerkia bet kokį smurtą prieš vaikus ir moteris ir primygtinai ragina visas karines grupuotes ir nevalstybines ginkluotas grupes sudėti ginklus, liautis vykdžius bet kokio pobūdžio smurtą ir nedelsiant iš savo gretų paleisti vaikus; ragina visus suinteresuotuosius subjektus įsipareigoti saugoti vaikų teises ir užkirsti kelią bet kokiems kitiems vaikų teisių pažeidimams ir vaikų išnaudojimui; primygtinai ragina vykstant ginkluotiems konfliktams išprievartautoms mergaitėms ir moterims pasiūlyti įvairias seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas;

16.  primygtinai ragina CAR prekeivius deimantais laikytis deramo stropumo ir tarptautines deimantų bendroves šalinti Kimberley proceso (valstybinės deimantų sertifikavimo sistemos) trūkumus deimantų iš CAR tiekimo grandinėje; ragina CAR valdžios institucijas ir užsienio bendroves padėti stiprinti valdymą gavybos sektoriuje laikantis Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos nuostatų;

17.  ragina tarptautines deimantų bendroves atidžiai vertinti deimantų kilmę siekiant išvengti konflikto kurstymo įsigyjant neteisėtai išgautus ir parduodamus deimantus iš CAR; primygtinai ragina ES bendroves, užsiimančias prekyba su CAR medienos ruošos bendrovėmis, tvirtai laikytis ES medienos reglamento ir ragina ES tvirtai įgyvendinti savo Medienos reglamentą medienos iš CAR importuotojų atžvilgiu;

18.  ragina CAR valdžios institucijas parengti nacionalinę kovos su neteisėtais gamtos išteklių gavybos ir prekybos tinklais strategiją;

19.  primygtinai ragina šalis, kurių kareiviai vykdė seksualinę prievartą taikos palaikymo misijose CAR, patraukti juos atsakomybėn ir teisti, kadangi negalima toleruoti nebaudžiamumo; pabrėžia, kad reikia skubios taikos palaikymo struktūrų reformos sukuriant veiksmingą ir skaidrų priežiūros ir atskaitomybės mechanizmą; yra įsitikinęs, kad mokymais ir švietimu galima sumažinti tokių sunkių nusikaltimų skaičių ir jų išvengti;

20.  primygtinai ragina CAR, jos kaimynines valstybes ir kitas Tarptautinės Didžiųjų ežerų regiono konferencijos valstybes nares bendradarbiauti regiono lygmeniu siekiant aiškintis regioninius nusikalstamus tinklus ir ginkluotas grupes, dalyvaujančius neteisėtoje gamtos išteklių (įskaitant auksą, deimantus ir brakonieriavimą ir neteisėtą prekybą) gavyboje ir kontrabandoje, ir kovoti su jais;

21.  ragina ES padaryti viską, ką gali, kad suteiktų geriau koordinuojamą ir veiksmingesnę pagalbą CAR žmonėms; tuo pačiu metu palankiai vertina tai, kad ES ir valstybės narės, atsižvelgdamos į kintančius poreikius, padidino humanitarinės pagalbos veiksmų mastą CAR; pabrėžia, kad gyvybę gelbstinčią pagalbą CAR reikėtų teikti tiems, kuriems jos reikia, taip pat pabėgėliams kaimyninėse šalyse;

22.  smerkia karinių grupuočių vykdomą viešųjų archyvų ir registrų naikinimą; primygtinai ragina ES remti CAR viešojo registro atkūrimą, taip pat ragina užkirsti kelią bet kokiems su rinkimais susijusiems pažeidimams;

23.  ragina valstybes nares ir kitus paramos teikėjus padidinti savo įnašus į CAR skirtą ES fondą, patikos fondą „Bêkou“, kurio tikslas yra skatinti Centrinės Afrikos Respublikos stabilizavimą ir atkūrimą, atsižvelgiant į būtinybę geriau susieti atkūrimo (vystymosi) programas su humanitarinės pagalbos teikimo programomis;

24.  ragina ES, Afrikos Sąjungą ir tarptautinę bendruomenę teikti paramą pabėgėliams iš CAR kaimyninėse šalyse;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją CAR pereinamojo laikotarpio valdžios institucijoms, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicai Mogherini, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, Afrikos Sąjungos institucijoms, CAVEB, AKR ir ES parlamentinei asamblėjai ir ES valstybėms narėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0035.

2015 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Tailande (2015/2875(RSP))

P8_TA(2015)0343 RC-B8-1002/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Tailando, visų pirma į 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją(1), 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją(2) ir 2015 m. gegužės 21 d. rezoliuciją(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 2 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini spaudos atstovės pareiškimą dėl pokyčių Tailande,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos delegacijos Tailande pareiškimus, 2014 m. lapkričio 14 d., 2015 m. birželio 30 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. paskelbtus pritarus ES misijos Tailande vadovams,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 23 d. Tarybos išvadas dėl Tailando,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2013 m. gegužės 15 d. atsakymą, Komisijos vardu pateiktą dėl Andy Hallo padėties,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo teisės į saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais 2015 m. balandžio 1 d. pranešimą spaudai,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 5 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos atliktą visuotinį periodinį Tailando vertinimą ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. paskelbtą Jungtinių Tautų žmogaus teisių gynėjų deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį pasirašė ir Tailandas,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos Žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2014 m. gegužės 20 d. valstybės kariuomenė nuvertė Tailando vyriausybę ir visos valstybės mastu paskelbė karinę padėtį, taip pat privertė panaikinti priežiūrą užtikrinantį Taikos ir tvarkos administravimo centrą;

B.  kadangi karinės pajėgos įsteigė Nacionalinę taikos ir tvarkos tarybą, kurios lyderis generolas Prayuth Chan-ocha naudosis visomis galiomis ir neribota valdžia, kad duotų įsakymus ir atliktų konstitucijos reformą;

C.  kadangi Nacionalinės taikos ir tvarkos tarybos įsteigtus pagrindinius konstitucinius organus kontroliuoja kariškiai ir visiems Nacionalinės taikos ir tvarkos tarybos nariams yra suteiktas visiškas imunitetas, saugantis juos nuo bet kokio netinkamo elgesio, atsakomybės ar įsipareigojimo, nes jie įdarbinti pagal laikinosios konstitucijos 44 ir 47 skirsnius;

D.  kadangi 2015 m. rugpjūčio 29 d. Steigiamasis komitetas pabaigė rengti naują konstituciją, kurią paskui Nacionalinė reformų taryba atmetė 2015 m. rugsėjo 6 d.; kadangi naujas Steigiamasis komitetas turi iš naujo per 180 dienų parengti konstituciją ir kadangi dėl pastarojo atmetimo šalyje gali užsitęsti karinis valdymas;

E.  kadangi pagrindinės interneto svetainės, kuriose pateikiama informacija apie žmogaus teisių padėtį Tailande, Nacionalinės taikos ir tvarkos tarybos buvo apkaltintos pavojaus kėlimu valstybiniam saugumui pagal laikinosios konstitucijos 44 skirsnį ir kadangi vykdoma griežta TV kanalų ir bendruomenių radijo stočių, susijusių su visomis šalies politinėmis jėgomis, cenzūra;

F.  kadangi neseniai priimtame Viešųjų susirinkimų aktu, kuris įsigaliojo 2015 m. rugpjūčio 14 d., smarkiai varžoma susirinkimų laisvė ir nustatomos griežtos iki 10 metų trukmės kalėjimo bausmės už tokius nusikaltimus, kaip kad trukdymas teikti viešąsias paslaugas;

G.  kadangi „taikos ir tvarkos palaikymo pareigūnais“ paskirti ginkluoti darbuotojai, kad savavališkai sulaikytų žmones, vykdytų apklausas ir be orderio atliktų kratas;

H.  kadangi taikių demonstracijų dalyviai vis kaltinami kurstymu ir įstatymų pažeidimu, taip pat kadangi areštuota 14 Naujosios demokratijos judėjimo aktyvistų;

I.  kadangi Tailande toliau taikoma mirties bausmė ir kadangi naujaisiais teisės aktais išplėstos aplinkybės, kuriomis ši bausmė gali būti skirta;

J.  kadangi po perversmo padaugėjo įkalinimų pagal karališko orumo įžeidimo (pranc. k. Lèse-Majesté) įstatymą;

K.  kadangi Nacionalinei žmogaus teisių komisijai neleista susisiekti su kankintais asmenimis ar su asmenimis, su kuriais blogai elgtasi ir kurie nuolat kalinami nepateikus kaltinimų ar be teismo pagal karinių teismų nurodymus;

L.  kadangi nuo perversmo pablogėjo vietos bendruomenės ir kovotojų už teises į žemę padėtis;

M.  kadangi Tailandas nėra pasirašęs nei 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso, nei jos 1967 m. protokolo ir neturi oficialios nacionalinės prieglobsčio sistemos; kadangi Tailando valdžios institucijos toliau grąžina pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus į tas šalis, kur jie gali būti persekiojami;

N.  kadangi Tailandas pagal jo pasirašytas tarptautines sutartis yra įsipareigojęs tirti kankinimų, mirčių kalėjime ar kitų tariamų didelių žmogaus teisių pažeidimų atvejus ir už tai vykdyti tinkamą baudžiamąjį persekiojimą;

O.  kadangi baudžiamoji šmeižto byla, iškelta darbuotojų teisių gynėjui Andy Hallui, kuris yra ES pilietis, buvo panaikinta, tačiau kadangi jam vis dar nepanaikinti kaltinimai kompiuteriniais nusikaltimais ir šmeižto bylos, taip pat dvi civilinės šmeižto bylos, dėl kurių jam gresia septynerių metų kalėjimo bausmė ir daugelį milijonų dolerių siekianti bauda, po to, kai jis prisidėjo prie Finnwatch ataskaitos, kurioje teigiama, kad Tailando didmeninis prekiautojas ananasais išnaudojo darbuotojus, nors faktą, kad minėtoji įmonė pažeidė darbuotojų teises, patvirtino Tailando darbo ministerija ir per teismo posėdžius pripažino įmonės darbuotojas; kadangi jo byla bus svarstoma 2015 m. spalio 19 d.;

P.  kadangi, nors Tailandas ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 29, darbuotojai migrantai apsaugomi mažai; kadangi prekiavimas darbuotojais yra didelė problema; kadangi žuvininkystės sektoriaus padėtis kelia itin didelį nerimą;

Q.  kadangi ES sustabdė 2013 m. pradėtas derybas su Tailandu dėl dvišalio laisvosios prekybos susitarimo (LPS) ir kadangi ji atsisako pasirašyti 2013 m. lapkričio mėn. užbaigtą partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą tol, kol nebus įtvirtintas demokratinis valdymas; kadangi ES yra trečia didžiausia Tailando prekybos partnerė;

1.  palankiai vertina tvirtą ES įsipareigojimą Tailando tautai, su kuria ES palaiko tvirtus ir ilgalaikius politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius; pabrėžia, kad ES, kaip Tailando draugė ir partnerė, ne kartą ragino atkurti demokratinį procesą;

2.  reiškia gilų susirūpinimą dėl Tailande po 2014 m. gegužės mėn. įvykusio neteisėto perversmo sparčiai blogėjančios žmogaus teisių padėties;

3.  ragina Tailando valdžios institucijas panaikinti represyvius suvaržymus, taikomus teisei į laisvę ir trukdančius taikiai naudotis kitomis žmogaus teisėmis, ypač susijusiomis su taikiu dalyvavimu politinėje veikloje;

4.  ragina Tailando valdžios institucijas panaikinti nuosprendžius ir bausmes, panaikinti kaltinimus ir paleisti asmenis bei žiniasklaidos veikėjus, kurie nuteisti ar apkaltinti už taikų naudojimąsi savo teisėmis į žodžio ar susirinkimų laisvę; ragina vyriausybę nedelsiant atšaukti laikinosios konstitucijos 44 skirsnį ir susijusias nuostatas, kuriomis Tailando valdžios institucijos naudojasi kaip pagrindu užgniaužti pagrindines laisves ir nebaudžiamos pažeidinėti žmogaus teises;

5.  ragina Tailando valdžios institucijas padėti išvengti grėsmių saugumui, kurias patiria plačioji visuomenė, ir geriau spręsti bendruomenės narių ir šalies teisių į žemę gynėjų problemas;

6.  ragina Tailando valdžios institucijas kuo greičiau pradėti politinį galių perdavimą iš karinių valdžios institucijų civilėms valdžios institucijoms; atkreipia dėmesį į aiškų planą surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus ir ragina laikytis termino;

7.  ragina visą teismų jurisdikciją iš karinių teismų perduoti civiliams teismams, nutraukti savavališką kalinimą remiantis karine padėtimi ir taikyti priemones, kuriomis kariuomenės įgaliojimai kalinti civilius būtų ribojami, o ne didinami;

8.  ragina valdžios institucijas persvarstyti karališko orumo įžeidimo (pranc. k. Lèse-Majesté) įstatymą, siekiant, kad juo nebūtų baudžiama už politinių pažiūrų taikų reiškimą, ir nutraukti platų šio įstatymo naudojimą nesusijusioms problemoms;

9.  ragina gerbti ir saugoti teisę į saugumą, taip pat ir žmogaus teisių gynėjų, be to, ragina greitai, veiksmingai ir nepriklausomai ištirti visus žmogaus teisių gynėjų teisių pažeidimus;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad Tailando vyriausybė Konstitucijos rengimo komitetui pavedė kuo greičiau parengti naują konstituciją; ragina užtikrinti, kad konstitucija būtų grindžiama demokratiniais principais, kaip kad lygybė, laisvė, teisingas atstovavimas, skaidrumas, atskaitomybė, žmogaus teisės, teisinės valstybės principai ir visuomenės prieiga prie išteklių;

11.  ragina Tailando vyriausybę laikytis savo pačios konstitucinių ir tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su teismų nepriklausomumu, teise į žodžio laisvę, asociacijas ir taikius susirinkimus, taip pat su politiniu pliuralizmu, ypač atsižvelgiant į vis griežtesnius „šmeižto“ įstatymus;

12.  atsižvelgia į priemones, kurias Tailando vyriausybė taiko siekdama laikytis minimalių neteisėtos prekybos panaikinimo standartų ir panaikinti endeminę modernią vergystę jos žuvininkystės pramonės tiekimo grandinėje; ragina vyriausybę skubiai taikyti šias priemones ir sustiprinti pastangas;

13.  ragina Tailandą pasirašyti ir ratifikuoti 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ar jos 1967 m. protokolą;

14.  ragina Tailandą imtis konkrečių veiksmų siekiant mirties bausmės panaikinimo;

15.  labai palankiai vertina tai, kad patvirtintas Tailando Lyčių lygybės aktas – tai žada, kad ateityje šalyje įstatymai bus įtraukiau taikomi lesbietėms, gėjams, biseksualams ir translyčiams asmenims (LGBT);

16.  palankiai vertina tai, kad buvo panaikinta Andy Hallui iškelta baudžiamoji šmeižto byla ir kad jis po to buvo paleistas; prašo taip pat panaikinti jam Pietų Bankoko baudžiamajame teisme iškeltas kompiuterinių nusikaltimų ir baudžiamąsias šmeižto bylas, atsižvelgiant į tai, kad jo, kaip žmogaus teisių gynėjo, veiksmais buvo siekiama atskleisti prekybos žmonėmis atvejus ir pagerinti darbo migrantų padėtį Tailande – tai patvirtina jo teisę vykdyti tyrimus ir gynybą nebijant susidorojimo; reiškia susirūpinimą dėl civilinių šmeižto bylų, nuogąstauja, kad šis teismas gali būti nevisiškai nešališkas, nes būta pranešimų apie nuosavybės ryšius tarp bylą iškėlusios įmonės ir Tailando aukšto lygio politikų; prašo ES delegaciją toliau atidžiai sekti jo teisinę padėtį ir dalyvauti jo teisme;

17.  džiaugiasi, kad Puketo provincijos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. išteisino žurnalistus Chutimą ‘Oi’ Sidasathian ir Alaną Morisoną;

18.  ragina tarptautinę bendruomenę ir ypač ES visomis pastangomis kovoti su prekyba žmonėmis, vergišku darbu ir priversta migracija skatinant tarptautinį bendradarbiavimą su darbu susijusiais žmogaus teisių pažeidimų stebėjimo ir prevencijos klausimais;

19.  ragina ES ir Tailando vyriausybę pradėti konstruktyvų dialogą su žmogaus teisių apsauga ir demokratizacijos procesais Tailande ir regione susijusiais klausimais; dar kartą išreiškia savo paramą demokratizacijos procesams Tailande;

20.  remia Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) joms vykdant ekonominį ir politinį spaudimą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Tailande būtų sugrįžta prie demokratinio valdymo; taigi, primena Tailando vyriausybei, kad ji neturėtų tikėtis jokios pažangos ES ir Tailando LPS ir partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo srityje tol, kol valdžia bus karinės chuntos rankose;

21.  palankiai vertina tai, kad Tailandas atlieka naują vaidmenį kaip 2015–2018 m. Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) ir ES santykių koordinuotojas; pabrėžia, kad ASEAN ir ES bendradarbiavimas joms yra abipusiai naudingas;

22.  prašo EIVT ir ES delegaciją, taip pat valstybių narių delegacijas naudoti visas turimas priemones, kuriomis Tailande siekiama užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams, ypač toliau stebint tyrimus ir opozicijos lyderių teismų audiencijas;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, Tailando vyriausybei ir parlamentui, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 152. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0107. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0211.

2015 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl masinio vaikų perkėlimo Nigerijoje dėl grupuotės „Boko Haram“ išpuolių (2015/2876(RSP))

P8_TA(2015)0344 RC-B8-1003/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nigerijos, ypač į 2014 m. liepos 17 d.(1) ir 2015 m. balandžio 30 d.(2) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ankstesnius pareiškimus, įskaitant 2015 m. sausio 8 d., sausio 19 d., kovo 31 d., balandžio 14 ir 15 d. ir liepos 3 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos pirmininko 2015 m. liepos 28 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į prezidento Muhammadu Buhari 2015 m. rugsėjo 28 d. kreipimąsi į JT Generalinę Asamblėją ir JT aukščiausiojo lygio susitikimo kovos su terorizmu klausimais dalyvius,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) vaiko teisių konvenciją ir Afrikos vienybės organizacijos (AVO) vaiko teisių ir gerovės chartiją (1990 m.),

–  atsižvelgdamas į Nigerijos federalinės vyriausybės pasirašytą 2003 m. Vaiko teisių įstatymą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos konvenciją dėl terorizmo prevencijos ir kovos su terorizmu, kurią Nigerija ratifikavo 2003 m. gegužės 16 d., ir į jos papildomą protokolą, kurį Nigerija ratifikavo 2008 m. gruodžio 22 d.,

–  atsižvelgdamas į ES skubiosios pagalbos patikos fondą stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 29 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimą dėl grupuotės „Boko Haram“ vykdomų pažeidimų ir smurto ir poveikio žmogaus teisėms nukentėjusiose šalyse, atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimus dėl galimybės, kad grupuotės „Boko Haram“ nariai bus apkaltinti karo nusikaltimais,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Nigerija – daugiausia gyventojų ir didžiausią ekonomiką turinti Afrikos šalis, kuriai būdinga didžiulė etninė įvairovė, regioninis ir religinis susiskaldymas ir pasidalijimas į šiaurinę ir pietinę dalis su dideliais ekonominiais ir socialiniais skirtumais – nuo 2009 m. yra tapusi islamistinės teroristų grupuotės „Boko Haram“, kuri yra prisiekusi savo lojalumą grupuotei „Da'esh“, kovos lauku; kadangi ši teroristinė grupuotė kelia vis didesnę grėsmę Nigerijos ir Vakarų Afrikos regiono stabilumui; kadangi Nigerijos saugumo pajėgos per karines kovos su sukilėliais operacijas dažnai naudojo pernelyg didelę jėgą ir yra įvykdžiusi pažeidimų;

B.  kadangi per pastaruosius keturis mėnesius grupuotė „Boko Haram“ nužudė mažiausiai 1 600 civilių gyventojų, taigi žuvusių civilių gyventojų skaičius vien per 2015 m. padidėjo iki mažiausiai 3 500;

C.  kadangi atsiradus sukilėlių grupuotei „Boko Haram“ ir jai šiame regione ėmusis tikslingų veiksmų prieš mokinius ir mokines iš vaikų buvo atimta galimybė mokytis: UNESCO duomenimis, Nigerijoje mokyklos nelanko 10,5 mln. pradinės mokyklos mokinių – šis skaičius yra didžiausias pasaulyje; kadangi, panašiai kaip grupuotė „al-Shabaab“ Somalyje, AQIM, MUJAO ir grupuotė „Ansar Dine“ Šiaurės Malyje ir Talibanas Afganistane ir Pakistane, grupuotė „Boko Haram“ taikosi į besimokančius vaikus ir moteris;

D.  kadangi, nepaisant Nigerijos ir regiono karinių pajėgų laimėjimų, dažnėjantys išpuoliai ir savižudžių sprogdinimai, vykdomi ir kaimyninėse šalyse, kelia grėsmę stabilumui ir milijonų žmonių pragyvenimui visame regione; kadangi vaikai yra atsidūrę itin dideliame pavojuje dėl blogėjančios humanitarinės padėties: didėjančio maisto stygiaus ir prastos prieigos prie švietimo, saugaus geriamojo vandens ir sveikatos priežiūros paslaugų;

E.  kadangi, JT vertinimu, dėl smurto Borno, Jobės ir Adamavos valstijose šalies viduje perkeltų asmenų skaičius smarkiai padidėjo iki 2,1 mln., iš kurių, TMO duomenimis, 58 proc. yra vaikai; kadangi nuo sukilėlių nukentėjo iš viso daugiau kaip 3 mln. žmonių, o 5,5 mln. žmonių Čado ežero baseino regione reikalinga humanitarinė pagalba;

F.  kadangi, nepaisant grupuotės „Boko Haram“ grasinimų sužlugdyti balsavimą, Nigerijai pavyko surengti gana taikius prezidento ir gubernatorių rinkimus; kadangi Nigerija ir jos kaimyninės šalys, siekdamos įgyvendinti 2015 m. sausio mėn. Niamėjuje priimtus sprendimus dėl kovos su grupuote „Boko Haram“, 2015 m. birželio 11 d. Abudžoje sukūrė Daugiašalę jungtinė specialiosios paskirties grupę (angl. MNJTF);

G.  kadangi grupuotė „Boko Haram“ nuo 2009 m. Nigerijoje yra pagrobusi daugiau kaip 2 000 moterų ir mergaičių, įskaitant 2014 m. balandžio 14 d. pagrobtas 276 mokines iš Čibuko šalies šiaurės rytų dalyje – šis įvykis sukrėtė visą pasaulį ir paskatino imtis tarptautinės kampanijos („Grąžinkite mūsų mergaites“) joms išgelbėti; kadangi beveik per pusantrų metų dar nerasta daugiau kaip 200 per šį įvykį pagrobtų mergaičių;

H.  kadangi nuo tada dar daugiau vaikų dingo, buvo pagrobta arba paimta kovoti arba dirbti namuose, o mergaitės prievartaujamos ir jėga verčiamos tekėti arba atsiversti į islamą; kadangi nuo 2015 m. balandžio mėn. maždaug 300 kitų Nigerijos saugumo pajėgų iš teroristų atramos punktų išvaduotų mergaičių ir maždaug 60 kitų mergaičių, sugebėjusių pabėgti nuo savo pagrobėjų kitose vietovėse, organizacijai „Human Rights Watch“ savo gyvenimą nelaisvėje apibūdino kaip gyvenimą kasdien patiriant smurtą ir terorą, fizinę ir psichologinę prievartą; kadangi, JT specialiojo pranešėjo vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimams, praeitais metais ginkluotas konfliktas šiaurės rytų Nigerijoje buvo vienas baisiausių pasaulyje vaikų atžvilgiu: buvo žudoma, vis daugiau vaikų verbuojama ir naudojama, įvykdyta daugybė pagrobimų ir lytiškai smurtaujama prieš mergaites; kadangi UNICEF sako, kad daugiau kaip 23 000 vaikų dėl smurto buvo atskirti nuo tėvų ir priversti palikti savo namus, bėgo į kitas Nigerijos vietas ar Kamerūną, Čadą ir Nigerį gelbėdami savo gyvybę;

I.  kadangi dauguma vaikų, gyvenančių šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių stovyklose, yra netekę vieno arba abiejų tėvų (kurie buvo nužudyti arba yra dingę), brolių ir seserų ir kitų giminaičių; kadangi, nepaisant to, kad keletas tarptautinių ir nacionalinių humanitarinių organizacijų vykdo veiklą stovyklose, daugumos šių vaikų galimybės naudotis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant maitinimą, pastogę (perpildytos ir su prastomis sanitarinėmis sąlygomis), sveikatos priežiūrą ir švietimą, tebėra siaubingai prastos;

J.  kadangi mažiausiai 208 000 vaikų negali mokytis ir 83 000 vaikų šiame subregione (Nigerija, Kamerūnas, Čadas ir Nigeris) neturi prieigos prie švaraus vandens, o 23 000 vaikų šiaurės rytų Nigerijoje buvo atskirti nuo savo šeimų;

K.  kadangi Nigerijoje ir kaimyninėse šalyse Kamerūne, Čade ir Nigeryje padaugėjo grupuotės „Boko Haram“ išpuolių; kadangi grupuotė „Boko Haram“ toliau grobia vaikus ir moteris, kad jie gabentų sprogstamuosius užtaisus ir būtų naudojami, jiems nežinant, kaip savižudžiai sprogdintojai; kadangi kai kurie iš tų, kurie ieškojo prieglobsčio Čadui priklausančioje Čado ežero pusėje, vėl patyrė tų pačių teroristų išpuolius Čado žemėje;

L.  kadangi 2015 m. birželio mėn. ES humanitarinei pagalbai skyrė 21 mln. EUR siekdama padėti perkeltiesiems asmenims Nigerijoje ir kaimyninėse šalyse, nukentėjusiose nuo teroristinių organizacijų smurto;

M.  kadangi UNICEF kartu su Nigerijos, Kamerūno, Čado ir Nigerio vyriausybėmis ir partneriais plečia savo operacijas šiame regione siekdama padėti tūkstančiams vaikų ir jų šeimoms užtikrinant prieigą prie saugaus geriamojo vandens, švietimo, konsultacijų ir psichologinės pagalbos, taip pat vakcinavimo ir gydymo nuo didelio ūmaus mitybos nepakankamumo; kadangi UNICEF gavo tik 32 proc. iš 50,3 mln., kurių šiemet reikia humanitariniams veiksmams Čado ežero regione užtikrinti;

N.  kadangi, organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, daugybė pagrobtų moterų ir mergaičių, kurios pabėgo arba buvo išgelbėtos ar išlaisvintos, grįžta namo nėščios ir joms labai reikia reprodukcinės ir gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugų, o kitos neturi galimybės po išprievartavimo būti apžiūrėtos gydytojų, gauti potrauminės priežiūros, socialinės pagalbos ir konsultacijų; kadangi Komisija pareiškė, kad, jei nėštumas sukelia nepakeliamas kančias, moterys turi turėti prieigą prie visų lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų priklausomai nuo jų sveikatos būklės, todėl patvirtino, kad bet kuriuo atveju turi vyrauti tarptautinė humanitarinė teisė;

1.  griežtai smerkia grupuotės „Boko Haram“ nusikaltimus, įskaitant teroristų reidus ir savižudžių sprogdinimus Čade, Kamerūne ir Nigeryje; palaiko aukas ir reiškia užuojautą visoms šeimoms, praradusioms savo mylimus artimuosius; smerkia tebevykdomą negailestingą prievartą Nigerijos Borno, Jobės ir Adamavos valstijose ir kituose šalies miestuose;

2.  apgailestauja dėl veiksmų, dėl kurių buvo masiškai perkeliami nekalti vaikai, ir ragina nedelsiant imtis koordinuotų tarptautinių veiksmų siekiant padėti JT agentūroms ir NVO užtikrinant, kad perkeltieji vaikai ir jaunimas būtų apsaugoti nuo seksualinės vergovės, kitų formų seksualinės prievartos ir grobimų ir nebūtų teroristinės sektos „Boko Haram“ jėga verčiami dalyvauti ginkluotame konflikte prieš civilius gyventojus, vyriausybę ir karinius taikinius Nigerijoje; pabrėžia, kad visų pirma būtina deramai apsaugoti vaikų teises Nigerijoje – šalyje, kurioje daugiau kaip 40 proc. gyventojų yra iki 14 metų amžiaus;

3.  mano, kad vaikų, anksčiau susijusių su grupuote „Boko Haram“ ar kitomis ginkluotomis grupuotėmis, atžvilgiu kaip baudžiamojo persekiojimo ir sulaikymo alternatyva turėtų būti taikomos neteisminės priemonės;

4.  teigiamai vertina tai, kad neseniai Komisija paskelbė apie papildomas lėšas skubiai humanitarinei pagalbai šiame regione sustiprinti; vis dėlto reiškia didelį susirūpinimą dėl finansavimo spragos tarp visos tarptautinės bendruomenės įsipareigojimų ir faktinių mokėjimų UNICEF operacijoms regine; ragina paramos teikėjus nedelsiant vykdyti savo įsipareigojimus siekiant patenkinti įsisenėjusį poreikį užtikrinti prieigą prie pagrindinių gėrybių, kaip antai geriamojo vandens, būtinosios sveikatos priežiūros ir švietimo;

5.  ragina Nigerijos prezidentą ir naujai jo paskirtą federalinę vyriausybę priimti griežtas priemones, kurias įgyvendinant būtų apsaugoti civiliai gyventojai, skiriamas ypatingas dėmesį moterų ir mergaičių apsaugai, kovojant su ekstremizmu pirmenybė teikiama moterų ir vaikų teisėms, teikiama pagalba aukoms ir persekiojami nusikaltėlius, ir užtikrinti moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo visais lygmenimis procesuose;

6.  ragina Nigerijos vyriausybę pradėti prezidento M. Buhari pažadėtą skubų, nepriklausomą ir nuodugnų nusikaltimų pagal tarptautinę teisę ir kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos vykdė visos konflikto šalys, tyrimą;

7.  teigiamai vertina tai, kad buvo pakeista karinė vadovybė, ir reikalauja ištirti visus žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė ir teroristai, ir Nigerijos saugumo pajėgos, kad neliktų nebaudžiamumo, kuris buvo būdingas ankstesnio prezidento valdymo metais; teigiamai vertina prezidento M. Buhari pažadą ištirti įrodymus, kad Nigerijos karinės pajėgos įvykdė rimtų žmogaus teisių pažeidimų, karo nusikaltimų ir veiksmų, kurie gali būti laikomi nusikaltimais žmoniškumui;

8.  ragina Federalinės Respublikos prezidentą spręsti uždavinius, tenkančius laikantis visų prezidentinės kampanijos pažadų ir naujausių pareiškimų, svarbiausi iš jų – panaikinti teroristinę grėsmę panaikinimas, užtikrinti, kad žmogaus teisės ir humanitarinė teisė būtų pagrindinis karinių operacijų ramstis, grąžinti Čibuko mergaites ir visas kitas pagrobtas moteris ir vaikus gyvus ir sveikus, išspręsti nuolat didėjančią prastos mitybos problemą ir kovoti su korupcija ir nebaudžiamumu siekiant atgrasinti nuo galimų pažeidimų ir užtikrinti teisingumą visiems nukentėjusiems;

9.  ragina Nigerijos valdžios institucijas ir tarptautinę bendruomenę glaudžiai bendradarbiauti ir didinti pastangas siekiant pakeisti nuolatinę tolesnio žmonių perkėlimo tendenciją; palankiai vertina ryžtą, kurį 2015 m. sausio 20 ir 21 d. Niamėjuje vykusiame regioniniame aukščiausiojo lygio susitikime parodė 13 dalyvavusių šalių, ypač Čado, Kamerūno ir Nigerio įsipareigojimą kovoti su grupuotės „Boko Haram“ terorizmo grėsme; ragina Daugiašalę jungtinė specialiosios paskirties grupę (angl. MNJTF) vykdant operacijas prieš grupuotę „Boko Haram“ stropiai gerbti tarptautines žmogaus teises ir humanitarinę teisę; dar kartą tvirtina, kad vien tik karinių metodų nepakaks „Boko Haram“ sukilėliams nuslopinti;

10.  primena, kad grupuotė „Boko Haram“ susiformavo dėl nepasitenkinimo blogu valdymu, plintančia korupcija ir didele nelygybe Nigerijos visuomenėje; ragina Nigerijos valdžios institucijas panaikinti korupciją, netinkamą valdymą ir neefektyvumą viešosiose institucijose ir kariuomenėje ir skatinti sąžiningą apmokestinimą; ragina patvirtinti priemones, kuriomis būtų siekiama, bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis, panaikinti neteisėti grupuotės „Boko Haram“ pajamų šaltiniai, ypač kontrabandos ir neteisėtos prekybos srityse;

11.  ragina tarptautinę bendruomenę padėti Nigerijai ir kaimyninėms šalims, priimančioms pabėgėlius (Kamerūnui, Čadui ir Nigeriui), teikti visą būtiną medicininę ir psichologinę pagalbą tiems, kam jos reikia; ragina šio subregiono valdžios institucijas, vadovaujantis Ženevos konvencijos 3 straipsniu, užtikrinti moterims ir mergaitėms, kurios buvo išprievartautos, galimybę gauti visas lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti visuotinį išprievartavimo karo metu aukų gydymo standartą ir užtikrinti tarptautinės humanitarinės teisės viršenybę ginkluotų konfliktų atvejais; reiškia gilią užuojautą moterims ir vaikams, išgyvenusiems aklą grupuotės „Boko Haram“ terorizmą; ragina parengti specializuotas švietimo programas, skirtas moterims ir vaikams, tapusiems karo aukomis, ir visai visuomenei, kurias vykdant būtų siekiama padėti jiems įveikti patirtą siaubą, teikti tinkamą ir išsamią informaciją, kovoti su stigmomis ir socialine atskirtimi ir padėti jiems tapti vertingais visuomenės nariais;

12.  ragina Komisiją ES skubiosios pagalbos patikos fondo stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos Afrikoje priežastims šalinti veiklos kontekste pirmenybę teikti pagalbai iškeldintiems vaikams ir jaunimui Nigerijoje, Kamerūne, Čade ir Nigeryje, ypatingą dėmesį skiriant apsaugai nuo visų formų žiaurumo ir smurto dėl lyties ir prieigai prie švietimo, sveikatos priežiūros ir saugaus geriamojo vandens;

13.  ragina Nigerijos valdžios institucijas imtis priemonių siekiant sudaryti palankias sąlygas perkeltųjų asmenų, ypač vaikų, grįžimui, užtikrinti jų saugumą ir padėti NVO joms siekiant stovyklose pagerinti sąlygas žmonėms, kurie buvo perkelti dėl konflikto, inter alia, pagerinant higienos ir sanitarines sąlygas, kad būtų užkirstas kelias galimam lygų plitimui;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Nigerijos Federacinės Respublikos vyriausybei ir parlamentui ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos ir Afrikos Sąjungos atstovams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0008. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0185.

2015 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ali Mohammedo al-Nimro atvejo (2015/2883(RSP))

P8_TA(2015)0345 RC-B8-0997/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas – 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl Raifo Badawi (Saudo Arabija) atvejo(1) ir 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Saudo Arabijos, jos santykių su ES ir jos vaidmens Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje(2),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio mėn. priimtas ir 2013 m. balandžio mėn. peržiūrėtas ir atnaujintas ES gaires dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, visų pirma į 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo (A/RES/69/186),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 22 d. JT žmogaus teisių ekspertų pareiškimus dėl Ali Mohammedo al-Nimro atvejo,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį, kuriame nurodoma, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę, ir 4 straipsnį, kuriame draudžiamas kankinimas,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. patvirtintas ir 2008 m. gruodžio mėn. peržiūrėtas Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, prie kurios yra prisijungusi Saudo Arabija,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį ir į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Arabų žmogaus teisių chartiją, prie kurios yra prisijungusi Saudo Arabija, ypač į jos 32 straipsnio 1 dalį, kurioje užtikrinama teisė į informaciją ir nuomonės bei saviraiškos laisvė, ir 8 straipsnį, kuriame draudžiamas fizinis ar psichologinis kankinimas ir žiaurus, žeminantis, niekinantis arba nežmoniškas elgesys,

–  atsižvelgdamas į dar vieną pastarojo meto atvejį, kai galva nukirsdinta antram nepilnamečiui, Dawoudui al-Marhoonui, kuris būdamas 17 metų, kaip teigiama, buvo kankinamas ir priverstas pasirašyti prisipažinimą, kuriuo pareigūnai pasinaudojo tam, kad nuteistų jį po to, kai jis buvo suimtas per 2012 m. gegužės mėn. protestus Saudo Arabijoje Rytų provincijoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Ali Mohammedui al-Nimrui, kuriam yra 21 m. ir kuris yra žymaus disidento sūnėnas, apkaltinus baudžiamaisiais kaltinimais, be kita ko, kurstymu, dalyvavimu riaušėse, protestavimu, apiplėšimu ir priklausymu teroristų grupuotei, 2015 m. gegužės mėn. Saudo Arabijos Aukščiausiasis Teismas paskelbė mirties nuosprendį, kaip pranešama, nukirsdinant ir nukryžiuojant, ir kadangi tuo metu, kai buvo suimtas už dalyvavimą demonstracijoje už demokratiją ir lygias teises Saudo Arabijoje, Ali Mohammedui al-Nimrui nebuvo 18 m., t. y., jis dar buvo nepilnametis; kadangi jam buvo paskelbtas mirties nuosprendis dėl to, kad protestavo Saudo Arabijos Rytų provincijoje, kurioje gyvena daugiausia šiitų; kadangi patikimi šaltiniai teigia, kad Ali al-Nimr buvo kankinamas ir priverstas pasirašyti prisipažinimą; kadangi jam nebuvo užtikrintas saugus teismas ir teisingas teismo procesas, atitinkantis tarptautinę teisę;

B.  kadangi mirties bausmės skyrimas asmeniui, kuris pažeidimo metu buvo vaikas, ir vėliau vykdytas kankinimas, apie kurį gauta pranešimų, yra nesuderinamas su Saudo Arabijos tarptautiniais įsipareigojimais;

C.  kadangi kankinimo ir žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo draudimas yra įtrauktas į visas tarptautines ir regionines žmogaus teisių priemones ir yra paprotinės tarptautinės teisės taisyklė, todėl jis privalomas visoms valstybėms nepriklausomai nuo to, ar jos pasirašė atitinkamus tarptautinius susitarimus;

D.  kadangi tai, kad priimama daugiau mirties nuosprendžių, yra glaudžiai susiję su Saudo Arabijos Specialiojo baudžiamojo teismo sprendimais reaguojant į su terorizmu susijusius nusikaltimus; kadangi, pasak tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, Saudo Arabijoje 2014 m. rugpjūčio mėn. – 2015 m. birželio mėn. buvo įvykdyta 175 mirties nuosprendžių;

E.  kadangi šis atvejis yra vienas iš daugelio atvejų, kai Saudo Arabijos aktyvistams, persekiojamiems už tai, kad reiškė savo nuomonę, buvo paskelbti griežti nuosprendžiai, ir kai jie buvo bauginami, o kai kurie iš jų buvo nuteisti pagal procedūras, kurios neatitinka tarptautinių teisingo bylos nagrinėjimo standartų, kaip 2014 m. liepos mėn. patvirtino buvęs JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras;

F.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnyje nurodoma, kad kiekvienas žmogus turi teisę į įsitikinimų ir jų reiškimo laisvę tiek internete, tiek ne internete; kadangi ši teisė apima teisę nekliudomai laikytis savo įsitikinimų ir teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas nepriklausomai nuo valstybių sienų, ir nesvarbu, kokiomis priemonėmis jos būtų išreikštos;

G.  kadangi Saudo Arabijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Ženevoje J. E. Faisal bin Hassan Trad buvo paskirtas JT žmogaus teisių tarybos nepriklausomų ekspertų komisijos pirmininku;

H.  kadangi pradėjus Saudo Arabijos Karalystės ir ES dialogą dėl žmogaus teisių būtų žengtas konstruktyvus žingsnis gerinant tarpusavio supratimą ir skatinant reformas šioje šalyje, įskaitant teisminių institucijų reformą;

I.  kadangi Saudo Arabija atlieka įtakingą ir svarbų politinį ir ekonominį vaidmenį Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos regione;

1.  griežtai smerkia Ali Mohammedui al-Nimrui paskelbtą mirties nuosprendį; dar kartą smerkia mirties bausmės taikymą ir tvirtai remia mirties bausmės moratoriumo paskelbimą kaip žingsnį į jos panaikinimą;

2.  ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas, visų pirma Jo Didenybę Saudo Arabijos Karalių Salmaną bin Abdulazizą Al Saudą, sustabdyti Ali Mohammedo al-Nimro mirties bausmės vykdymą ir suteikti jam atleidimą arba sušvelninti jo bausmę; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares pasinaudoti visomis turimomis diplomatinėmis priemonėmis ir dėti visas pastangas, kad šis mirties bausmės vykdymas būtų sustabdytas;

3.  primena Saudo Arabijos Karalystei, kad ji yra Vaiko teisių konvencijos šalis, o pagal šią konvenciją griežtai draudžiama skirti mirties bausmę už nusikaltimus, kuriuos padarė jaunesni nei 18 m. asmenys;

4.  ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas panaikinti Specialųjį baudžiamąjį teismą, įsteigtą 2008 m. terorizmo byloms nagrinėti, tačiau vis dažniau naudojamą siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn taikius disidentus, pateikiant akivaizdžiai politiškai motyvuotus kaltinimus ir vykdant teismo procesus, kuriais pažeidžiama pagrindinė teisė į teisingą bylos nagrinėjimą;

5.  ragina Saudo Arabijos vyriausybę užtikrinti, kad būtų skubiai ir nešališkai ištirti kaltinimai vykdžius kankinimus ir užtikrinti, kad Ali Mohammedui al-Nimrui būtų suteikta jam reikiama medicininė pagalba ir leista reguliariai matytis su savo šeima ir advokatais;

6.  primena Saudo Arabijai jos, kaip JT žmogaus teisių tarybos narės, įsipareigojimus; pažymi, kad neseniai Saudo Arabija buvo paskirta pirmininkauti JT žmogaus teisių tarybos nepriklausomų ekspertų komisijai; labai ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas užtikrinti, kad šalyje taikomi žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pagarbos standartai derėtų su tokiu jos tarptautiniu vaidmeniu;

7.  ragina sukurti geresnį ES ir Saudo Arabijos dialogo žmogaus teisių klausimais mechanizmą ir keistis ekspertinėmis žiniomis teisingumo ir teisės klausimais, siekiant Saudo Arabijos Karalystėje sustiprinti asmens teisių apsaugą, kad ji atitiktų šalyje įgyvendintos teisminių institucijų reformos procesą; ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas toliau tęsti būtinas su žmogaus teisėmis susijusias reformas, ypač reformas, susijusias su mirties nuosprendžių ir jų vykdymo apribojimu;

8.  ragina Saudo Arabiją pasirašyti ir ratifikuoti 1976 m. įsigaliojusį Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio 6 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas žmogus turi prigimtinę teisę į gyvybę;

9.  reiškia gilų susirūpinimą dėl pranešimų apie tai, kad 2014 m. padidėjo Saudo Arabijos Karalystėje paskelbtų mirties nuosprendžių skaičius, ir dėl to, kad 2015 m. teismo sprendimų dėl mirties bausmės įvykdymo daugėjo nerimą keliančiu greičiu;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jo Didenybei Karaliui Salmanui bin Abdulazizui Al Saudui, Saudo Arabijos vyriausybei, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir JT Žmogaus teisių tarybai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0037. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0207.

2015 m. spalio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2013/36/ES ir 2009/110/EB ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (COM(2013)0547 – C7-0230/2013 – 2013/0264(COD))	P8_TA(2015)0346 A8-0266/2015
KLAIDŲ IŠTAISYMAI COR01

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0547),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0230/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 5 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 4 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir 61 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7-0169/2014),

–  atsižvelgdamas į pakeitimus, kuriuos jis priėmė savo 2014 m. balandžio 3 d. posėdyje(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 18 d. Pirmininkų sueigos sprendimą dėl nebaigtų 7-osios Parlamento kadencijos darbų,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto papildomą pranešimą (A8-0266/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. spalio 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/... dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2015/2366.)

(1) OL C 224, 2014 7 15, p. 1. (2) OL C 170, 2014 6 5, p. 78. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0280.

2015 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisės aktų, kuriais reglamentuojama hipoteka, ir rizikingų finansinių priemonių Ispanijoje, remiantis gautomis peticijomis (2015/2740(RSP))

P8_TA(2015)0347 B8-0987/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į peticiją Nr. 626/2011 ir 15 kitų peticijų dėl teisės aktų, kuriais reglamentuojama hipoteka, Ispanijoje (Nr. 179/2012, 644/2012, 783/2012, 1669/2012, 0996/2013, 1345/2013, 1249/2013, 1436/2013, 1705/2013, 1736/2013, 2120/2013, 2159/2013, 2440/2013, 2563/2013 ir 2610/2013),

–  atsižvelgdamas į peticiją Nr. 513/2012 ir 21 kitą peticiją dėl rizikingų finansinių priemonių Ispanijoje (Nr. 548/2012, 676/2012, 677/2012, 785/2012, 788/2012, 949/2012, 1044/2012, 1247/2012, 1343/2012, 1498/2012, 1662/2012, 1761/2012, 1851/2012, 1864/2012, 169/2013, 171/2013, 2206/2013, 2215/2013, 2228/2013, 2243/2013 ir 2274/2013),

–  atsižvelgdamas į svarstymus Peticijų komitete, kuriuose dalyvavo susiję peticijų pateikėjai ir kurių paskutinysis įvyko 2015 m. balandžio 16 d.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/EB(2),

–  atsižvelgdamas į 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą dėl 2014 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendacijos dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą šeimų nemokumo ir antros galimybės suteikimo asmenims ir namų ūkiams aspektais peržiūros ir išplėtimo, 2015 m. gegužės 19 d. paskelbtą per bendras diskusijas bankroto bylų klausimu,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje(4),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl teisės aktų, kuriais reglamentuojama hipoteka, ir rizikingų finansinių priemonių Ispanijoje, remiantis gautomis peticijomis (O-000088/2015 – B8-0755/2015),

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi daugybėje gautų peticijų informuojama apie tūkstančius tragiškų asmeninių atvejų, kai piliečiai netenka dalies arba visų viso gyvenimo santaupų, ir kadangi šiose peticijose atkreipiamas dėmesys į kliūtis, su kuriomis susiduria vartotojai, siekiantys gauti tikslios esminės informacijos apie finansines priemones;

B.  kadangi Ispanijos pilietinės visuomenės organizacijos be perstojo protestuoja prieš šimtus tūkstančių iškeldinimo, nesąžiningų hipotekos sutarčių sąlygų taikymo ir nepakankamos skolininkų apsaugos atvejų; kadangi, pasak „Hipotekos aukų platformos“ („Plataforma de Afectados por la Hipoteca“ – PAH) – vienos iš šių organizacijų – per pirmąjį 2015 m. ketvirtį Ispanijoje užfiksuotas 19 261 iškeldinimo atvejis (6 proc. daugiau palyginti su tuo pačiu 2014 m. ketvirčiu); kadangi, PAH skaičiavimais, nuo 2008 m. Ispanijoje užfiksuoti daugiau nei 397 954 iškeldinimo atvejai; kadangi būsto neteko per 100 000 namų ūkių;

C.  kadangi dėl krizės poveikio iškeldintų šeimų, tebemokančių savo hipotekines skolas ir augančias jų palūkanas, padėtis tapo dar sunkesnė; kadangi Ispanijos vyriausybė kaip išimtinę priemonę Įstatymu Nr. 6/2012 numatė galimybę taikyti principą datio in solutum; primindamas, kad, remiantis oficialiais 2014 m. antrojo ketvirčio duomenimis, apsvarsčius 11 407 paraiškas principo datio in solutum taikymui pritarta 1 467 paraiškų atveju – tai atitinka 12,86 proc. viso paraiškų skaičiaus;

D.  kadangi nacionaliniai ir Europos teismai yra nustatę ne vieną nesąžiningų sąlygų ir praktikos atvejį Ispanijos hipotekos sektoriuje (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus Pannon GSM (C-243/08), Banco Español de Crédito (C-618/10) ir Catalunyacaixa (C-415/11)) ir jų būtų buvę galima išvengti taikant direktyvas 93/13/EEB, 2004/39/EB ir 2005/29/EB, jei jos būtų iki galo perkeltos į nacionalinę teisę ir įgyvendintos Ispanijoje;

E.  kadangi Direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (Hipotekos kredito direktyva) bus taikoma hipotekos kredito sutartims, sudaromoms po 2016 m. kovo 21 d., taigi kreditoriai turės informuoti vartotojus apie pagrindines kredito sutarties savybes;

F.  kadangi, priėmus sprendimą Aziz (C-415/11), Ispanijos valdžios institucijos pagal pagreitintą procedūrą priėmė 2013 m. gegužės 14 d. Įstatymą Nr. 1/2013 dėl priemonių, skirtų hipotekos skolininkų apsaugai sustiprinti, skolos restruktūrizavimo ir socialinio būsto nuomos (isp. Ley 1/2013 de medidas para reforzar la proteccion a los deudores hipotecarios, restructuracion de la deuda y alquiler social);

G.  kadangi, priėmus sprendimą byloje C-169/14, Ispanijos valdžios institucijos 2015 m. gegužės 25 d. Įstatymo Nr. 9/2015 dėl skubių priemonių sprendžiant bankroto klausimus (isp. Ley 9/2015 de medidas urgentes en material concursal) paskutiniąja nuostata iš dalies pakeitė nacionalinę skundų dėl hipotekos teikimo sistemą, siekdamos ją suderinti su Direktyvos 93/13/EBB reikalavimais;

H.  kadangi Ispanijos parlamentas priėmė Gerosios praktikos kodeksą skoloms, susijusioms su įprasto gyvenamojo būsto hipoteka, veiksmingai restruktūrizuoti, tačiau dauguma finansų įstaigų jį ignoravo atsižvelgdamos į tai, kad jis savanoriško pobūdžio, taigi rezultatai stengiantis išvengti iškeldinimo ar taikyti principą datio in solutum labai riboti, nes tinkamumo reikalavimų neatitinka per 80 proc. nukentėjusiųjų;

I.  kadangi daugeliu atvejų bankai deramai neinformavo vartotojų apie rizikos, susijusios su siūlomomis investicijomis, mastą ir kadangi tokiais atvejais bankai nevykdė ir tinkamumo patikrinimų, skirtų nustatyti, ar klientai turi pakankamai žinių, kad suvoktų, kokią finansinę riziką prisiima; kadangi nemažai nukentėjusių piliečių yra vyresnio amžiaus asmenys, viso gyvenimo santaupas panaudoję investicijoms, kurios, kaip jiems buvo sakoma, nebuvo rizikingos;

J.  kadangi, remiantis apytikriais skaičiavimais, per keletą pastarųjų metų 700 000 Ispanijos piliečių tapo finansinio sukčiavimo aukomis, nes bankai jiems nesąžiningai pardavė rizikingas finansines priemones tinkamai jų neinformavę apie rizikos mastą ir apie tai, ką iš tikrųjų reiškia neturėti galimybės naudotis savo santaupomis;

K.  kadangi nemažai finansinio sukčiavimo aukų atsisakė pasinaudoti Ispanijos valdžios institucijų pradėtu taikyti arbitražo mechanizmu;

L.  kadangi Finansinių priemonių rinkų direktyva 2004/39/EB (FPRD) reglamentuojamos investicinių įmonių ir kredito įstaigų teikiamos investicinės paslaugos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, įskaitant privilegijuotąsias akcijas (isp. participaciones preferentes); kadangi FPRD 19 straipsnyje apibrėžti subjektams, teikiantiems investicines paslaugas klientams, taikomi veiklos įpareigojimai;

1.  ragina Komisiją stebėti, kaip visose valstybėse narėse įgyvendinamas sprendimas Aziz (C-415/11) ir Direktyva 93/13/EBB dėl teisės aktų, kuriais reglamentuojama hipoteka, siekiant užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos jų visapusiškai laikytųsi;

2.  ragina visos Sąjungos finansų įstaigas liautis piktnaudžiauti klientų atžvilgiu hipotekos paskolų, sudėtingų finansinių produktų ir kredito kortelių srityse, įskaitant pernelyg didelės palūkanų normos taikymą ir savavališką paslaugos nutraukimą;

3.  ragina visos Sąjungos finansų įstaigas stengtis vengti šeimų iškeldinimo iš jų vienintelės gyvenamosios vietos ir vietoj to imtis restruktūrizuoti skolą;

4.  ragina Ispanijos vyriausybę pasinaudoti turimomis priemonėmis ir rasti visapusišką sprendimą, siekiant gerokai apriboti netoleruotiną iškeldinimo atvejų skaičių;

5.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip į visų valstybių narių nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (Hipotekos kredito direktyva);

6.  ragina Komisiją dalytis geriausios praktikos, susijusios su principo datio in solutum taikymu kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiais ir įvertinti, kokį poveikį tai daro vartotojams ir įmonėms;

7.  atkreipia Komisijos dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato pareikštas abejones dėl priemonių, kurias Ispanijos vyriausybė priėmė siekdama ištaisyti Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nurodytus pažeidimus ir užkirsti kelią piktnaudžiavimo praktikai hipotekos sektoriuje, teisėtumo;

8.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar veiksmingai įgyvendinamos naujosios priemonės, kurias Ispanijos vyriausybė priėmė siekdama išspręsti esamas problemas ir užkirsti kelią nesąžiningai bankininkystės ir prekybos praktikai;

9.  ragina Komisiją inicijuoti informavimo apie finansinius produktus kampanijas ir stiprinti finansinį raštingumą per švietimą, siekiant užtikrinti, kad ES piliečiai būtų geriau informuoti apie riziką, su kuria susiduriama įsigyjant finansinius produktus;

10.  ragina Komisiją keistis geriausios praktikos, kurią įgyvendinant būtų stiprinama finansinius sunkumus patiriančių piliečių apsauga, pavyzdžiais; mano, kad bazinės žinios finansų srityje turėtų būti laikomos papildomu pranašumu vengiant pernelyg didelio įsiskolinimo padarinių;

11.  ragina Europos bankininkystės instituciją (EBI) ir Europos Centrinį Banką (ECB) parengti geriausios praktikos kampaniją, siekiant paskatinti bankus ir jų darbuotojus teikti aiškią, suprantamą ir teisingą informaciją; pabrėžia, kad vartotojai turi priimti informacija pagrįstą sprendimą visiškai suvokdami, kuo jie gali rizikuoti, ir kad prekiautojai ir bankai neturi klaidinti vartotojų;

12.  kad būtų apsaugota ES finansų sektoriaus stiprybė, ragina EBI ir ECB imtis tolesnių veiksmų siekiant nustatyti reikalavimą bankams atskirti potencialiai rizikingą prekybą nuo indėlių priėmimo veiklos, jei tokia prekyba kelia grėsmę finansų stabilumui;

13.  ragina Komisiją ir ECB įvertinti Ispanijos arbitražo mechanizmą, pradėtą taikyti siekiant padėti piliečiams, tapusiems finansinio sukčiavimo aukomis;

14.  ragina Komisiją stebėti, ar Ispanija teisingai į nacionalinę teisę perkelia ir taiko su finansinėmis priemonėmis, įskaitant privilegijuotąsias akcijas, susijusias ES teisės nuostatas;

15.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų gautų skundų pagrindu ir atlikti reikiamus tyrimus;

16.  prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šeimų nemokumo;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Ispanijos vyriausybei, Tarybai, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui.

(1) OL L 60, 2014 2 28, p. 34. (2) OL L 173, 2014 6 12, p. 349. (3) OL L 95, 1993 4 21, p. 29. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0246.

2015 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mirties bausmės (2015/2879(RSP))

P8_TA(2015)0348 RC-B8-0998/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl mirties bausmės panaikinimo, ypač į 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini ir Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus Thorbjorno Jaglando 2014 m. spalio 10 d. bendrą deklaraciją dėl Europos ir pasaulinės kovos su mirties bausme dienos,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos protokolus Nr. 6 ir Nr. 13,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į šiuo metu atnaujinamą ES eksporto kontrolės režimą prekėms, kurios gali būti naudojamos mirties bausmei vykdyti;

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir jo Antrąjį fakultatyvinį protokolą,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2015 m. rugsėjo mėn. paskelbtą pasaulinės narkotikų problemos poveikio naudojimuisi žmogaus teisėmis tyrimą,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, ypač į 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo (A/RES/69/186),

–  atsižvelgdamas į baigiamąją deklaraciją, priimtą 2013 m. birželio 12–15 d. Madride vykusiame 5-ajame pasauliniame kongrese prieš mirties bausmę,

–  atsižvelgdamas į tai, kad kasmet spalio 10 d. minima Pasaulinė ir Europos kovos su mirties bausme diena,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi visiškas mirties bausmės panaikinimas pasaulyje yra vienas iš pagrindinių ES žmogaus teisių politikos tikslų;

B.  kadangi 2015 m. spalio 10 d. Pasaulinės kovos su mirties bausme dienos pagrindinė tema – informuotumo apie mirties bausmės taikymą už su narkotikais susijusius nusikaltimus didinimas;

C.  kadangi, kaip teigia Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, daugiau kaip 160 JT šalių narių, kurių teisinės sistemos, tradicijos, kultūra ir religiniai ypatumai labai skiriasi, yra panaikinusios mirties bausmę arba jos netaiko;

D.  kadangi naujausi duomenys rodo, jog 2014 m. mirties bausme, kiek žinoma, 55 šalyse nuteista 2 466 asmenų – tai beveik 23 proc. daugiau nei 2013 m.; kadangi 2014 m. visame pasaulyje įvykdytos mažiausiai 607 mirties bausmės; kadangi į šį skaičių neįtrauktos mirties bausmės, kurios, manoma, buvo įvykdytos Kinijoje (joje ir toliau buvo įvykdoma daugiau mirties bausmių negu visame likusiame pasaulyje kartu sudėjus, be to, tūkstančiai žmonių nuteisiami mirties bausme); kadangi 2015 m. mirties nuosprendžių ir jų įvykdymo atvejų skaičius ir toliau kelia nerimą; kadangi mirties bausmių skaičiaus didėjimas yra glaudžiai susijęs su teismų sprendimais masiniuose teismo procesuose, rengiamuose reaguojant į su terorizmu susijusius nusikaltimus tokiose šalyse, kaip Egiptas ir Nigerija; kadangi Čade ir Tunise svarstoma vėl įvesti mirties bausmę; kadangi mirties bausmės nuosprendžiai toliau priimami ir vykdomi kai kuriose JAV valstijose;

E.  kadangi pranešama apie mirties bausmės užmėtant akmenimis įvykdymo atvejus Pakistane, Nigerijoje, Afganistane, Irane, Irake, Sudane, Somalyje ir Saudo Arabijoje ir kadangi per pastaruosius metus šimtai moterų buvo užmėtytos akmenimis už svetimavimą; kadangi užmėtymas akmenimis kaip mirties bausmės vykdymo metodas yra laikomas kankinimu;

F.  kadangi aštuonių valstybių (Mauritanijos, Sudano, Irano, Saudo Arabijos, Jemeno, Pakistano, Afganistano ir Kataro) teisės aktuose numatyta mirties bausmė už homoseksualumą ir kadangi Nigerijos ir Somalio provincijose mirties bausmė oficialiai taikoma už tos pačios lyties asmenų lytinį aktą;

G.  kadangi mirties bausmė dažnai taikoma nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, psichikos ligoniams ir tautinių bei kultūrinių mažumų atstovams;

H.  kadangi 33 valstybės taiko mirties bausmę už su narkotikais susijusius nusikaltimus ir dėl to kasmet mirties bausmė įvykdoma maždaug 1 000 asmenų; kadangi žinoma, jog 2015 m. mirties bausmės už tokius nusikaltimus įvykdytos Kinijoje, Irane, Indonezijoje ir Saudo Arabijoje; kadangi 2015 m. už su narkotikais susijusius nusikaltimus mirties bausmė buvo ir toliau skiriama Kinijoje, Indonezijoje, Irane, Kuveite, Malaizijoje, Saudo Arabijoje, Šri Lankoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Vietname; kadangi šiems nusikaltimams gali būti priskiriami įvairūs kaltinimai, susiję su neteisėta prekyba narkotikais ar narkotikų laikymu;

I.  kadangi per pastaruosius 12 mėnesių visame pasaulyje buvo labiau pradėta taikyti mirties bausmę už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, o daugelyje valstybių už šiuos nusikaltimus įvykdyta kur kas daugiau mirties bausmių nei įprastai, kadangi siekiama grąžinti mirties bausmę už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, arba nutraukti ilgalaikius mirties bausmės taikymo moratoriumus;

J.  kadangi pranešama, jog per pirmuosius šešis 2015 m. mėnesius Irane mirties bausmės įvykdytos 394 su narkotikais susijusius nusikaltimus padariusiems asmenims, palyginti su 367 mirties bausmėmis per visus 2014 m.; kadangi pusė visų šiais metais Saudo Arabijoje įvykdytų mirties bausmių įvykdytos už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, palyginti su vos 4 proc. viso skaičiaus 2010 m.; kadangi Pakistane bent 112 su narkotikais susijusius nusikaltimus padariusių asmenų laukia mirties bausmės įvykdymo;

K.  kadangi keletui ES valstybių narių piliečių už su narkotikais susijusius nusikaltimus trečiosiose šalyse buvo įvykdyta mirties bausmė, o keli dar laukia jos įvykdymo;

L.  kadangi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog mirties bausmė gali būti taikoma tik už sunkiausius nusikaltimus; kadangi JT Žmogaus teisių komitetas ir JT specialiųjų pranešėjai neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais ir kankinimo klausimais nurodė, kad mirties bausmė neturėtų būti skiriama už nusikaltimus, susijusius su narkotikais; kadangi privaloma mirties bausmė ir jos taikymas už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, prieštarauja tarptautinei teisei ir tarptautiniams standartams;

M.  kadangi Tarptautinė narkotikų kontrolės valdyba paragino mirties bausmę taikančias valstybes jos nebetaikyti už nusikaltimus, susijusius su narkotikais;

N.  kadangi Komisija ir valstybės narės skyrė bent 60 mln. EUR JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) kovos su narkotikais programoms, kuriose daugiausia dėmesio skiriama kovai su narkotikais šalyse, aktyviai taikančiose mirties bausmę už su narkotikais susijusius nusikaltimus; kadangi naujausiose NVO ataskaitose reiškiamas susirūpinimas dėl to, kad iš Europos biudžeto finansuojamos kovos su narkotikais programos mirties bausmę palaikančiose šalyse gali skatinti mirties bausmes ir jų vykdymą, ir kadangi šias ataskaitas reikia įvertinti;

O.  kadangi pagal ES priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), ir prieš ją taikytą stabilumo priemonę Komisija inicijavo dvi didelio masto regionines kovos su narkotikais priemones – „Kokaino maršruto“ ir „Heroino maršruto“ programas, į kurių taikymo sritį patenka šalys, taikančios mirties bausmę už su narkotikais susijusius nusikaltimus; kadangi pagal reglamento dėl IcSP 10 straipsnį Komisija įpareigojama parengti veiklos gaires, kurias taikant kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonės būtų suderintos su žmogaus teisėmis ir humanitarine teise;

1.  pakartoja smerkiąs mirties bausmės taikymą ir tvirtai remia mirties bausmės moratoriumo paskelbimą kaip žingsnį į jos panaikinimą; dar kartą pabrėžia, kad mirties bausmės panaikinimas padeda stiprinti žmogaus orumą ir kad ES pagrindinis tikslas yra visiškas jos panaikinimas;

2.  smerkia visus mirties bausmės, kur ji bebūtų vykdoma, atvejus; tebėra labai susirūpinęs dėl mirties bausmės skyrimo nepilnamečiams ir psichinę ar protinę negalią turintiems asmenims ir ragina nedelsiant ir galutinai nutraukti tokius veiksmus, kurie pažeidžia tarptautinius žmogaus teisių standartus; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl pastarojo meto masinių teismo procesų, po kurių paskelbta daug mirties nuosprendžių;

3.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose šalyse taikoma užmėtymo akmenimis bausmė, ir ragina tų šalių vyriausybes nedelsiant priimti teisės aktus, kuriais būtų uždraustas užmėtymas akmenimis;

4.  primygtinai ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares ir toliau kovoti su mirties bausmės taikymu ir tvirtai remti moratoriumą kaip žingsnį link mirties bausmės panaikinimo, toliau primygtinai siekti mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje, tvirtai raginti šalis, vis dar taikančias mirties bausmę, laikytis tarptautinių minimaliųjų standartų, susiaurinti mirties bausmės taikymo sritį, sumažinti jo mastą ir skelbti aiškius ir tikslius duomenis apie tokių nuosprendžių ir mirties bausmės įvykdymo atvejų skaičių; ragina EIVT budriai stebėti pokyčius visose pasaulio šalyse, visų pirma Baltarusijoje, nes tai vienintelė Europos šalis, kurioje vis dar taikoma mirties bausmė, ir pasinaudoti visomis turimomis poveikio priemonėmis;

5.  palankiai vertina mirties bausmės panaikinimą kai kuriose JAV valstijose ir ragina ES tęsti dialogą su JAV, kad ji visiškai panaikintų mirties bausmę, o po to kartu su ES galėtų siekti mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje;

6.  ragina Komisiją, kai ji teikia pagalbą ir politinę paramą, ypač daug dėmesio skirti šalims, kurios daro pažangą mirties bausmės panaikinimo srityje arba remia visuotinį mirties bausmės moratoriumą; ragina vykdyti valstybių narių, ES, JT, trečiųjų šalių ir kitų regioninių organizacijų dvišales ir daugiašales iniciatyvas su mirties bausme susijusiais klausimais;

7.  primena, kad mirties bausmė nesuderinama su tokiomis pamatinėmis Sąjungos vertybėmis, kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, ir kad dėl šios priežasties bet kuri valstybė narė, vėl pradėjusi taikyti mirties bausmę, pažeistų Sutartis ir ES pagrindinių teisių chartiją;

8.  yra ypač susirūpinęs dėl vis dažnesnio mirties bausmės taikymo kovojant su terorizmu kai kuriose šalyse ir dėl to, kad mirties bausmė vėl gali būti įvesta kitose šalyse;

9.  ypač smerkia mirties bausmės taikymą opozicijos slopinimo tikslais, dėl religijos, homoseksualumo, neištikimybės ar kitų priežasčių, kurios turėtų būti laikomos nereikšmingomis ar išvis nelaikomos nusikaltimais; todėl ragina šalis, kurios homoseksualumą laiko nusikaltimu, už jį netaikyti mirties bausmės;

10.  tebėra visiškai įsitikinęs, kad mirties bausmės neatgraso nuo prekybos narkotikais ir neužkerta kelio asmenims tapti piktnaudžiavimo narkotikais aukomis; ragina mirties bausmę palaikančias šalis rasti alternatyvų mirties nuosprendžiams už su narkotikais susijusius nusikaltimus – visų pirma skirti daug dėmesio narkotikų prevencijos ir žalos mažinimo programoms;

11.  pakartoja savo rekomendaciją Komisijai ir valstybėms narėms, kad mirties bausmės už su narkotikais susijusius nusikaltimus panaikinimas turėtų būti išankstinė finansinės ir techninės paramos, pajėgumų stiprinimo ir kitos paramos įgyvendinant kovos su narkotikais politiką sąlyga;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares dar kartą patvirtinti kategorišką principą, kad Europos pagalba ir parama, įskaitant UNODC kovos su narkotikais programas, negali sudaryti palankesnių sąlygų teisėsaugos operacijoms, dėl kurių suimtiems asmenims skiriamos ir vykdomos mirties bausmės;

13.  ragina Komisiją stiprinti gaminių, kurie gali būti naudojami vykdant mirties bausmę, eksporto kontrolę;

14.  yra ypač susirūpinęs dėl to, kad trūksta skaidrumo dėl Komisijos ir valstybių narių teikiamos kovos su narkotikais pagalbos ir paramos, skirtos narkotikus reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo operacijoms valstybėse, kurios aktyviai taiko mirties bausmę už nusikaltimus, susijusius su narkotikais; prašo, kad Komisija paskelbtų metinę kovos su narkotikais programoms šalyse, kurios tebetaiko mirties bausmę už su narkotikais susijusius nusikaltimus, teikiamo finansavimo ataskaitą ir nurodytų, kokias žmogaus teisių apsaugos priemones taikė, kad šiuo finansavimu nebūtų sudarytos sąlygos vykdyti mirties bausmių;

15.  ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti veiklos gaires, išdėstytas reglamento dėl priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, 10 straipsnyje, ir jas griežtai taikyti „Kokaino maršruto“ ir „Heroino maršruto“ programoms;

16.  ragina Komisiją laikytis ES kovos su narkotikais veiksmų plano (2013–2016 m.) rekomendacijos, pagal kurią turi būti parengtos ir įgyvendintos rekomendacijos žmogaus teisių klausimais ir poveikio vertinimo priemonė siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisių klausimas būtų veiksmingai integruotas į ES išorės veiksmus kovos su narkotikais srityje;

17.  ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares teikti rekomendacijas dėl išsamios ir veiksmingos Europos mirties bausmės politikos atsižvelgiant į tai, kad nemažam skaičiui Europos šalių piliečių trečiosiose šalyse gresia mirties bausmė – šią politiką turėtų sudaryti griežtos ir sustiprintos priemonės, susijusios su tapatybės nustatymu, teisinės pagalbos teikimu ir diplomatiniu atstovavimu;

18.  ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad 2016 m. balandžio mėn. vyksiančioje JT Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje pasaulinės narkotikų problemos klausimu būtų nagrinėjamas mirties bausmės taikymo už su narkotikais susijusius nusikaltimus klausimas ir pasmerktas mirties bausmės taikymas;

19.  remia visų JT agentūrų, tarpvyriausybinių regioninių institucijų ir NVO nuolat dedamas pastangas skatinant valstybes panaikinti mirties bausmę; ragina Komisiją ir toliau finansuoti šios srities projektus, panaudojant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę;

20.  palankiai vertina tai, kad neseniai dar kelios šalys ratifikavo Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrąjį fakultatyvinį protokolą, kuriuo siekiama panaikinti mirties bausmę, ir kad dėl to sutarties šalių skaičius išaugo iki 81; ragina visas valstybes, kurios nėra protokolo šalys, nedelsiant jį ratifikuoti;

21.  ragina Europos Tarybos valstybes nares, kurios dar neratifikavo Europos žmogaus teisių konvencijos 6 ir 13 protokolų, tai padaryti, kad galutinis mirties bausmės panaikinimas būtų užtikrintas visame Europos Tarybos regione;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir JT valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 371 E, 2011 12 20, p. 5.

2015 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl patirties, įgytos per raudonojo šlamo katastrofą, praėjus penkeriems metams po avarijos Vengrijoje (2015/2801(RSP))

P8_TA(2015)0349 B8-0989/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos aplinkos politikos principus, išdėstytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnyje, ypač į principus, kad reikėtų imtis prevencijos veiksmų ir kad teršėjas turėtų mokėti,

–  atsižvelgdamas į Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvenciją (toliau – Barselonos konvencija) ir jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimą 2000/532/EB, keičiantį Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį(2) (Europos atliekų sąrašas),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimą 2014/955/ES, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2000/532/EB nuostatos dėl atliekų sąrašo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. Komisijos Vengrijai nusiųstą pagrįstą nuomonę, kurioje prašoma sugriežtinti aplinkosaugos standartus kitoje raudonojo šlamo saugykloje(4),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičiančią Direktyvą 2004/35/EB(5) (Kasybos pramonės atliekų tvarkymo direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2001/331/EB, pagal kurią nustatomi minimalūs aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijai(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Rekomendacijos 2001/331/EB, pagal kurią nustatomi minimalūs aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijai, persvarstymo(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“(8) (7-oji aplinkosaugos veiksmų programa),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)(9) (Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimą 2009/335/EB dėl finansinės garantijos nustatymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo techninių gairių(10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos galimybių studiją dėl ES lygmens pramoninių avarijų rizikos pasidalijimo priemonės koncepcijos(11),

–  atsižvelgdamas į pranešimą „Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos įgyvendinimo problemos ir kliūtys“ (galutinė ataskaita Europos Komisijos Aplinkos generaliniam direktoratui, 2013 m.),

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl patirties, įgytos per raudonojo šlamo katastrofą, praėjus penkeriems metams nuo avarijos Vengrijoje (O-000096/2015 – B8-0757/2015 ir O-000097/2015 – B8-0758/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2010 m. spalio 4 d. Vengrijoje sugriuvus atliekų saugyklai išsiliejo beveik 1 mln. kubinių metrų labai didelio šarmingumo raudonojo šlamo, kuris užtvindė keletą kaimų, dėl kurio žuvo 10 žmonių ir beveik 150 buvo sužeista ir kuris užteršė didžiulius žemės plotus, įskaitant keturias tinklo „Natura 2000“ teritorijas;

B.  kadangi pagal Tarybos direktyvą 91/689/EEB raudonasis šlamas minėtuose atliekų rezervuaruose buvo priskiriamas pavojingoms atliekoms;

C.  kadangi Komisijos sprendime 2014/955/ES aiškiai nurodoma, kad raudonasis šlamas turėtų būti priskiriamas pavojingoms atliekoms, jei neįrodyta priešingai; kadangi šis sprendimas taikomas nuo 2015 m. birželio 1 d.;

D.  kadangi esama rizikos, kad raudonasis šlamas anksčiau galėjo būti netinkamai priskirtas nepavojingoms atliekoms ir kitose valstybėse narėse, ir dėl to galėjo atsirasti netinkamai išduotų leidimų;

E.  kadangi raudonasis šlamas pagal Kasybos atliekų tvarkymo direktyvą, kurioje išdėstomi kasybos atliekų tvarkymo saugos reikalavimai, be kita ko, pagrįsti geriausiais prieinamais metodais, priskiriamas kasybos atliekoms;

F.  kadangi taip pat yra rimtų aplinkos užteršimo problemų dėl kitos kasybos veiklos (pvz., cianido naudojimas aukso kasyboje) arba dėl netinkamai tvarkomų pavojingų atliekų skirtingose valstybėse narėse;

G.  kadangi Rekomendacija 2001/331/EB siekiama sustiprinti atitiktį ir prisidėti prie nuoseklesnio ES aplinkos teisės įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo;

H.  kadangi savo 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje Parlamentas aplinkos teisės įgyvendinimą valstybėse narėse apibūdino kaip nevisišką ir nenuoseklų ir paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl aplinkosauginių tikrinimų iki 2009 m. pabaigos;

I.  kadangi 7-ojoje aplinkos apsaugos veiksmų programoje teigiama, kad su tikrinimais ir priežiūra susijusius reikalavimus ES pradės taikyti didesnei daliai aplinkos teisės aktų ir toliau plėtos paramos tikrinimui pajėgumus ES lygmeniu;

J.  kadangi Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva siekiama sukurti principu „teršėjas moka“ pagrįstą atsakomybės už aplinkos apsaugą sistemą ir joje numatoma, kad valstybės narės turi skatinti atitinkamus ekonominės ir finansinės veiklos vykdytojus kurti finansinių garantijų priemones ir rinkas; kadangi pagal 18 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad Komisija iki 2014 m. balandžio 30 d. pateiktų ataskaitą Parlamentui ir Tarybai, bet ji dar iki šiol nepateikta;

K.  kadangi 2013 m. Komisijai skirtoje ataskaitoje dėl Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos įgyvendinimo padaryta išvada, kad „perkėlus Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą į valstybių narių nacionalinę teisę buvo sudarytos ne vienodos sąlygos“, o „įvairių atsakomybės sistemų kratinys siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) visoje ES“;

L.  kadangi 2010 m. Komisija, reaguodama į raudonojo šlamo katastrofą, teigė, kad ji dar kartą apsvarstys suderintos privalomos finansinės garantijos nustatymą dar iki Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos peržiūros, numatytos 2014 m.;

1.  pažymi, kad 2010 m. raudonojo šlamo avarija buvo pati didžiausia pramoninė katastrofa Vengrijoje, ir šio tragiško įvykio penktųjų metinių proga prisimena avarijos aukas;

2.  pripažįsta, kad nacionalinės institucijos reagavimo į krizę etapu veikė sparčiai ir efektyviai, taip pat pripažįsta didžiules pilietinės visuomenės pastangas šios precedento neturinčios nelaimės metu;

3.  primena, kad dėl Vengrijos buvo panaudotas ES civilinės apsaugos mechanizmas ir į ją buvo išsiųsta Europos ekspertų grupė, įpareigota parengti rekomendacijas dėl, be kita ko, optimalių sprendimų šalinant ir švelninant padarinius;

4.  pažymi, kad raudonojo šlamo katastrofa gali būti susieta su prastu ES teisės aktų įgyvendinimu, nepakankamomis patikromis, atitinkamų ES teisės aktų spragomis ir saugyklos valdytojo veiklos rezultatais;

5.  yra sunerimęs dėl to, kad, atrodo, jog iš praeitų penkerių metų patirties praktiškai nebuvo pasimokyta, kadangi ir toliau netinkamai įgyvendinami atitinkami ES teisės aktai ir tarptautinės konvencijos, toliau netinkamai vykdomos patikros, o per tą laiką nebuvo užpildytos beveik jokios atitinkamų ES teisės aktų spragos;

6.  pripažįsta, kad ypatingą susirūpinimą kelia Kasybos pramonės atliekų tvarkymo direktyva ir Europos atliekų sąrašas;

7.  yra susirūpinęs dėl to, kad panašių vietų esama keliose valstybėse narėse; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų atlikti atitinkami tikrinimai;

8.  ragina visas valstybes nares, kurios turi raudonojo šlamo rezervuarus, kuo greičiau patikrinti, ar raudonasis šlamas tinkamai priskirtas pavojingoms atliekoms, ir pataisyti visus leidimus, kuriuose nurodyta neteisinga klasifikacija; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi veiksmų ir atitinkamai informuotų Komisiją, taip pat ragina Komisiją paskelbti ataskaitą apie valstybių narių atliktus veiksmus iki 2016 m. pabaigos;

9.  mano, kad labai svarbu daugiau dėmesio skirti nelaimių prevencijai, atsižvelgiant į tai, kad panašių ekologinių incidentų yra įvykę ir kitose valstybėse narėse;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti visapusišką visų atitinkamų ES teisės aktų ir visų atitinkamų tarptautinių konvencijų, susijusių ne tik su aliuminio gavyba ir aplinkosaugos požiūriu tinkamu raudonojo šlamo tvarkymu, bet ir su ekologišku pavojingų atliekų tvarkymu apskritai, įgyvendinimą ir tinkamą taikymą;

11.  pabrėžia, kad tvarkant kasybos atliekas reikia griežtai taikyti geriausius prieinamus metodus, ir ragina visiškai pereiti prie sausųjų atliekų šalinimo technologijų taikymo iki 2016 m. pabaigos, kartu užtikrinant, kad dėl to nebus užteršiamas oras ar vanduo;

12.  ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai prevencijos ir pavojingų atliekų tvarkymo srityje;

13.  ragina Komisiją parengti esamose kasyklose, kuriose įrengtos didelės atliekų saugyklos, atliekamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gaires;

14.  mano, kad efektyviai taršos prevencijai vykdyti reikalingos griežtos aplinkosauginių tikrinimų taisyklės ir atitinkami veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti jų taikymą;

15.  ragina valstybes nares sustiprinti savo nacionalines aplinkosauginio tikrinimo tarnybas, kad jos galėtų vykdyti skaidrią, reguliarią ir sistemingą pramonės objektų kontrolę, be kita ko, užtikrinant nepriklausomumą, suteikiant reikiamus išteklius ir apibrėžiant aiškias atsakomybės sritis bei skatinant glaudesnį bendradarbiavimą ir koordinuotus veiksmus;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti priežiūrą remiantis esamomis privalomomis ir neprivalomomis priemonėmis ir kartu vengiant nereikalingos administracinės naštos;

17.  dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl aplinkosauginių tikrinimų, kuriuo nebūtų sukurta papildoma finansinė našta pramonei;

18.  ragina Komisiją išplėsti valstybių narių vykdomiems tikrinimams taikomų privalomųjų kriterijų taikymą apimant daugiau ES aplinkosaugos teisės aktų ir plėtoti paramos aplinkosauginiam tikrinimui pajėgumus ES lygmeniu;

19.  yra sunerimęs, kad dėl reikšmingų atsakomybės sistemų skirtumų ES gali būti pakenkta bendriems standartams ir kai kurioms valstybėms narėms ir regionams gali kilti didesnė ekologinių katastrofų ir jų finansinių padarinių grėsmė;

20.  apgailestauja, kad Komisija dar nepateikė savo ataskaitos pagal Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą; ragina Komisiją tai padaryti iki 2015 m. pabaigos;

21.  ragina Komisiją užtikrinti, kad šiuo metu vykdomos Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos peržiūros metu pasiūlyme dėl peržiūros būtų visapusiškai atsižvelgta į principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą;

22.  ragina Komisiją ištirti, kaip Komisijos sprendimas 2009/335/EB įgyvendintas valstybėse narėse, ir patikrinti, ar esamoms finansinių garantijų priemonėms nustatytos ribos yra pakankamos; ragina Komisiją pasiūlyti suderintą privalomą finansinę garantiją;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ekologinių katastrofų padarinių šalinimo finansinių aspektų skaidrumą, įskaitant finansinių kompensacijų mokėjimą nukentėjusiesiems;

24.  ragina Komisiją parengti teisės akto pasiūlymą dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais laikantis 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos nuostatų; ragina Komisiją tai padaryti iki 2016 m. pabaigos;

25.  pabrėžia, kad svarbu į su pavojingų atliekų tvarkymu susijusių sprendimų priėmimo procesą ir į rizikos valdymo priemonių planavimą įtraukti vietos valdžios institucijas, piliečius ir pilietinę visuomenę;

26.  ragina atsakingas valdžios institucijas reguliariai informuoti visuomenę apie taršos padėtį ir galimą jos poveikį faunai ir florai bei vietos gyventojų sveikatai;

27.  prašo Komisijos visapusiškai laikantis principo „teršėjas moka“ toliau plėtoti ES lygmens pramoninių avarijų rizikos pasidalijimo priemonės koncepciją, siekiant padengti galimas išlaidas, viršijančias aukšto lygio privalomąsias finansines garantijas;

28.  mano, kad tokia specializuota ES veikianti pramoninių avarijų rizikos pasidalijimo priemonė taip pat turėtų apimti senos ekologinės naštos, kuri iki šiol kelia grėsmę visuomenei ir už kurią pagal galiojančią teisinę sistemą neįmanoma objektyviai nustatyti atsakingo asmens, kuris padengtų valymo išlaidas, ištaisymą;

29.  pabrėžia bendradarbiavimo ir solidarumo ES lygmeniu svarbą ištikus ekologinėms ir pramoninėms katastrofoms;

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams..

(1) OL L 377, 1991 12 31, p. 20. (2) OL L 226, 2000 9 6, p. 3. (3) OL L 370, 2014 12 30, p. 44. (4) Europos Komisija. Faktų suvestinė. Birželio mėn. pažeidimų rinkinys: pagrindiniai sprendimai http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-15-5162_en.htm (5) OL L 102, 2006 4 11, p. 15. (6) OL L 118, 2001 4 27, p. 41. (7) OL C 16 E, 2010 1 22, p. 67. (8) OL L 354, 2013 12 28, p. 171. (9) OL L 143, 2004 4 30, p. 56. (10) OL L 101, 2009 4 21, p. 25. (11) Studija, kuria siekiama ištirti fondo, iš kurio lėšų būtų dengiama atsakomybė už aplinkos apsaugą ir su pramoninėmis avarijomis susiję nuostoliai, įkūrimo galimybes. Galutinė ataskaita. Europos Komisija, Aplinkos GD, 2013 m. balandžio 17 d. http://ec.europa.eu/environment/archives/liability/eld/eldfund/pdf/Final%20report%20ELD%20Fund%20BIO%20for%20web2.pdf

2015 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje atnaujinimo (2015/2754(RSP))

P8_TA(2015)0350 B8-0988/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos (ES) sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį, kuriais įtvirtinama lyčių lygybė, kaip vienas iš pagrindinių principų, kuriais pagrįsta ES,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje nustatytą politikos suderinamumo vystymosi labui principą, pagal kurį reikalaujama atsižvelgti į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią ketvirtąją pasaulio moterų konferenciją, į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, taip pat į atitinkamai 2000 m. birželio 9 d., 2005 m. kovo 11 d., 2010 m. kovo 2 d. ir 2015 m. kovo 9 d. patvirtintus Jungtinių Tautų specialiųjų sesijų „Pekinas +5“, „Pekinas +10“ ir „Pekinas +15“, „Pekinas +20“ baigiamuosius dokumentus dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų programą,

–  atsižvelgdamas į veiksmų programos, priimtos 1994 m. Kaire įvykusioje Tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. ICPD), kurioje pasaulio visuomenė pripažino ir patvirtino, kad lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės labai svarbūs tvariam vystymuisi, įgyvendinimą,

–  atsižvelgdamas į 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į ES veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje (2010–2015 m.), 2013 m. įgyvendinimo ataskaitą (SWD(2013)0509)) ir 2014 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadas dėl šios ataskaitos, taip pat 2014 m. šio plano įgyvendinimo ataskaitą (SWD(2015)0011),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl lyčių aspekto vystymosi srityje ir dėl naujos visuotinės skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi partnerystės,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m.(1),

–  atsižvelgdamas į ES paramos lyčių lygybei ir galių suteikimo moterims šalyse partnerėse įvertinimą(2),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000) ir 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje atnaujinimo (O-000109/2015 – B8-0762/2015 ir O-000110/2015 – B8-0763/2015),

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES yra įsipareigojusi skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visus savo veiksmus; kadangi lyčių lygybė ir galių suteikimas moterims įgalinimas yra būtina sąlyga siekiant darnaus vystymosi tikslų po 2015 m. ir taip pat kaip pats savaime svarbus žmogaus teisių tikslas, kurio reikia siekti nepaisant jo naudos vystymuisi ir ekonomikos augimui; kadangi smurtas dėl lyties yra sunkus žmogaus teisių pažeidimas ir niekada neturėtų būti pateisinamas religija, kultūra ar tradicijomis;

B.  kadangi atlikus Pekino deklaracijos ir veiksmų programos 20-ies metų peržiūrą nustatyta, kad pažanga siekiant lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims (angl. GEWE) buvo lėta ir netolygi ir nei viena šalis pasaulyje nepanaikino atotrūkio tarp lyčių visiškai; kadangi atlikus šią peržiūrą nustatyta, kad šią pažangos nebuvimo padėtį pablogino nuolat nepakankamos investicijos į lyčių lygybę ir galių suteikimą moterims;

C.  kadangi du iš Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), kurie akivaizdžiai susiję su moterų teisėmis, t. y. lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo skatinimas (3 TVT) ir gimdyvių sveikatos gerinimas (5 TVT), išlieka didžia dalimi nepasiekti; kadangi kasdien visame pasaulyje maždaug 800 moterų miršta nuo nėštumo ar gimdymo sukeltų komplikacijų; kadangi apie 222 milijonus moterų besivystančiose šalyse negali pasinaudoti saugiais ir šiuolaikiniais šeimos planavimo metodais, kai tuo tarpu paramos vystymuisi dalis, skirta šeimos planavimui, mažėja, palyginti su visa bendrai sveikatos apsaugai skiriama šios paramos dalimi;

D.  kadangi dauguma pasaulio skurstančiųjų yra moterys arba namų ūkiai, kuriems vadovauja moterys; kadangi didėja paribyje atsidūrusių moterų pažeidžiamumas; kadangi 62 milijonai jaunų mergaičių pasaulyje nelanko mokyklos;

E.  kadangi kas trečia moteris pasaulyje tam tikru savo gyvenimo momentu patyrė fizinį ir seksualinį smurtą; kadangi kasmet 14 milijonų mergaičių verčiamos tekėti; kadangi ES yra įsipareigojusi ginti kiekvieno asmens teisę be diskriminacijos, prievartos ir smurto visiškai kontroliuoti ir laisvai bei atsakingai spręsti klausimus, susijusius su jų seksualumu ir lytine bei reprodukcine sveikata;

F.  kadangi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo ataskaitoje(3) pranešė, kad investicijos yra didžia dalimi nepakankamos, kad būtų galima pasiekti lyčių lygybę, nepaisant to, kad šios organizacijos nariai tris kartus padidino paramą, skirtą šiam tikslui, kuri 2012 m. siekė 28 mlrd. JAV dolerių; kadangi su lytimi susijusių klausimų finansavimas labiausiai sutelktas į socialinius sektorius, o į ekonominį ir gamybinį sektorius investuojama nepakankamai, nors EBPO analizėje įrodyta, kad iš visų investicijų į vystymąsi investicijos į lyčių lygybę atneša didžiausią grąžą;

G.  kadangi 2,5 mlrd. žmonių, kurių daugelis – moterys ir jaunimas, lieka neįtraukti į oficialųjį finansinį sektorių;

Radikalūs pokyčiai antrajame veiksmų plane dėl lyčių lygybės

1.  mano, kad pirmojo veiksmų plano dėl lyčių lygybės įvertinimo išvados aiškiai įrodo, jog reikia radikaliai keisti ES veiksmus lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims srityje ir kad siekiant geresnių rezultatų reikia, jog Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Komisija atnaujintų savo politinius įsipareigojimus; pabrėžia, kad įgyvendinant dabartinį veiksmų planą dėl lyčių lygybės pakeisiantį veiksmų planą, pradedant nuo visapusiško valdymo klausimų sprendimo;

2.  palankiai vertina Komisijos ketinimą pradėti keisti požiūrį įgyvendinant planą dėl lyčių lygybės ir todėl mano, kad antrasis planas turėtų būti paskelbtas Komisijos komunikato forma, apgailestauja, kad antrasis planas dėl lyčių lygybės buvo parengtas bendro tarnybų darbo dokumento, o ne komunikato forma; ragina Komisiją ir EIVT kuo greičiau pradėti įgyvendinti naują planą, kad būtų pasiekti konkretūs rezultatai vykdant bendrus ES įsipareigojimus lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims klausimais siekiant tvaraus vystymosi tikslų, ir vykstant šiam procesui įtraukti Parlamentą į konsultacijas;

3.  mano, kad pagal antrąjį planą dėl lyčių lygybės laikantis politikos suderinamumas vystymosi labui principo daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama visiems ES išorės politikos aspektams – vystomajam bendradarbiavimui, humanitarinei pagalbai, prekybai, žmogaus teisėms, užsienio reikalams, migracijai ir prieglobsčiui – ir šis planas turėtų būti vienodai taikomas besivystančioms šalims, kaimynystės ir ES plėtros šalims;

4.  mano, kad lyčių lygybė ir galių suteikimas moterims turėtų būti svarbiausia ES institucijų veiklos sritis, pagal kurią būtų numatyta aiški atsakomybė valdymo srityje tiek centrinėje administracijoje, tiek ES delegacijose; pabrėžia, kad delegacijų vadovai, skyrių vadovai ir vadovaujantieji darbuotojai turėtų būti atskaitingi už lyčių lygybės ir moterų įgalinimo politikos ataskaitas, stebėseną ir vertinimą, ir kad lyčių aspekto integravimas turėtų būti įtrauktas į darbo aprašymus ir mokymus, teikiamus visiems darbuotojams;

5.  mano, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja turėtų užtikrinti, kad visi Komisijos nariai, atsakingi už išorės veiksmus, vykdytų reikiamą vadovavimą siekiant užtikrinti sėkmingą antrojo plano dėl lyčių lygybės įgyvendinimą; džiaugiasi 2015 m. gegužės mėn. Tarybos išvadomis, kuriose pabrėžiamas valstybių narių įsipareigojimas vykdyti požiūrio keitimo darbotvarkę moterų ir mergaičių teisių srityje; pabrėžia, kad būtina, jos Komisijos ir EIVT bei valstybių narių veiksmai papildytų vieni kitus;

6.  apgailestauja, kad lyčių klausimai nenagrinėjami Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD 2014 m. ataskaitoje, ir ragina ateityje lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims įgalinimo klausimus įtraukti į visų Komisijos generalinių direktoratų, vykdančių išorės veiksmus, ir į EIVT metines ataskaitas; ragina visas ES delegacijas pateikti metinę veiksmų plano dėl lyčių lygybės ataskaitą ir išdėstyti lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims rezultatų santrauką savo metinėse ataskaitose, laikotarpio vidurio peržiūrose ir šalies lygio vertinimuose; mano, kad rezultatai turėtų būti integruot į rezultatų stebėseną;

7.  pažymi, kad 2017 m. numatyta Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) programavimo dokumentų laikotarpio vidurio peržiūra yra puiki proga norint įvertinti pagal VBP finansuojamų programų poveikį moterims ir mergaitėms, aiškiai nurodant VBP finansuojamų programų dalį, naudingą moterims ir mergaitėms, ir prireikus atlikti reikiamus lėšų perskirstymus;

8.  primena ES išorės ir vidaus politikos suderinamumo vystymosi labui principą ir pabrėžia ES išorės ir vidaus politikos suderinamumo svarbą ir poreikį užtikrinti naujo veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir kito veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje politikos suderinamumą; pabrėžia, kad lyčių klausimai turėtų būti esminė ir neatskiriama visų ES ir trečiųjų šalių dialogų žmogaus teisių klausimais dalis; ragina vykdant EIVT dialogus su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais pradėti vykdyti ir dialogus lyčių klausimais;

9.  pakartoja, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti antrąjį veiksmų planą dėl lyčių lygybės naudojantis šalių aprašymais lyčių aspektu ir kitomis priemonėmis, būtinas visapusiškas centrinių departamentų, delegacijų ir valstybių narių ambasadų veiklos koordinavimas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Europos vystymosi fondo (EVF) programų šalims peržiūra suteikia galimybę užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinamas antrasis veiksmų planas dėl lyčių lygybės, ir prireikus atlikti korekcijas;

Duomenų rinkimas ir tikslai

10.  ragina vykdant stebėsenos ir vertinimo procesą taikyti veiksmingesnes įgyvendinimo strategijas, primygtinai reikalauja naudoti kiekybinius ir kokybinius lyčių aspekto rodiklius, ir sistemingai bei laiku rinkti pagal lytis suskirstytus duomenis apie paramos gavėjus ir dalyvius, susijusius su bet kuriais veiksmais; primygtinai reikalauja, kad siekiant užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą plačiajai visuomenei būti suteikta galimybė susipažinti su šiais duomenimis; mano, kad ataskaitų rengimas turėtų būti suderintas su galiojančiomis stebėjimo ir vertinimo sistemomis, pavyzdžiui, Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato (DEVCO) rezultatų sistema, ir į jas integruotas; pabrėžia, kad reikia investuoti į nacionalinę statistiką, ir ragina visas valstybes nares nustatyti stebėsenos sistemas, pagal kurias būtų paisoma lyčių aspekto;

11.  ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas pirmenybę skirti kokybiškai analizei lyčių požiūriu, kuria remiantis būtų rengiamos šalių strategijos ir programos, ir investuoti į šią analizę; mano, kad ES, atsižvelgdama į naują veiksmų planas dėl lyčių lygybės turėtų persvarstyti nacionalinius orientacinius planus;

12.  pripažįsta, kad mergaitės ir jaunos moterys yra ypač nepalankioje padėtyje ir joms kyla rizika ir kad reikia skirti ypatingą dėmesį norint mergaitėms užtikrinti galimybes siekti išsilavinimo, gyventi nepatiriant smurto, panaikinti diskriminuojančius teisės aktus ir praktiką ir kad mergaitėms ir jaunoms moterims visame pasaulyje būtų suteikta daugiau galių;

13.  pabrėžia, kad reikalingi aiškūs tikslai ir rodikliai, kurie būtų išmatuoti ir suskirstyti pagal lytį, amžių ir kitus veiksnius, taip pat geresnis biudžeto asignavimų sekimas; pabrėžia, kad tikslai ir stebėsenos metodika turėtų būti suderinti su visuotine vystymosi programa po 2015 m. ir kitomis svarbiomis tarptautinėmis programomis;

14.  pabrėžia, kad ES privalo nurodyti ir užtikrinti pakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, reikalingus jos įsipareigojimams pagal lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims politiką įvykdyti; pabrėžia, kad svarbu įtraukti lyčių aspektą į viešuosius finansus skiriant biudžeto lėšų su lyčių aspektu susijusiems klausimams ir spręsti nelygybės problemas;

Pagrindiniai naujojo veiksmų plano dėl lyčių lygybės aspektai

15.  mano, kad pagal veiksmų planą dėl lyčių lygybės turi būti sprendžiami klausimai, susiję su kliūtimis, trukdančiomis visapusiškai įgyvendinti ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir panaikinti visų formų smurtą; ragina taikyti darnų ES požiūrį į smurtą prieš moteris siekiant dėti daugiau pastangų ir išteklių, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai moterų diskriminacijai ir ją panaikinti, taip pat kovoti su visų formų smurtu, įskaitant prekybą žmonėmis, moterų lyties organų žalojimą, prievartinę sterilizaciją, prievartinį nėštumą, žudymą dėl lyties, smurtą namuose ir vedybinį prievartavimą, vaikų, ankstyvas ir prievartines santuokas ir smurtą dėl lyties vykstant konfliktams ir po jų, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už šiuos veiksmus; ragina parengti specialius ES veiksmus siekiant stiprinti įvairių grupių moterų teises, ypač atkreipiant dėmesį į jaunuoles, migrantes, ŽIV sergančias moteris ir lesbietes, gėjus, biseksualius, translyčius ir interseksualius asmenis (LGBTI) ir neįgalius asmenis;

16.  pabrėžia, kad svarbu didinti mergaičių galimybes pasinaudoti visų lygmenų švietimu ir panaikinti su lytimi susijusias kliūtis mokytis;

17.  pabrėžia, kad negalima prievartavimo naudoti kaip karo ir priespaudos priemonės ir kad ES turi daryti poveikį trečiųjų valstybių vyriausybėms ir visiems suinteresuotiesiems subjektams, veikiantiems regionuose, kuriuose vykdomas toks smurtas dėl lyties, taip siekiant panaikinti tokią praktiką, kaltininkus patraukti atsakomybėn ir bendradarbiauti su šį smurtą išgyvenusiais asmenimis, moterimis ir bendruomenėmis siekiant padėti jiems pasveikti ir atsigauti;

18.  pabrėžia moterų migrančių, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumą ir poreikį taikyti joms specialią apsaugą; ragina imtis specialių priemonių siekiant sustiprinti ir visiškai užtikrinti prieglobsčio siekiančių moterų teises; ragina imtis drąsių veiksmų Europos lygmeniu reaguojant į tebevykstančią migrantų ir pabėgėlių krizę, taip pat visose valstybėse narėse nuosekliai taikyti holistinį ir lyčių aspektą apimantį požiūrį į migraciją ir prieglobstį;

19.  pripažįsta, kad sveikata – tai žmogaus teisė; pabrėžia, kad itin svarbi visuotinė galimybė naudotis sveikatos apsauga ir priežiūra, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises, kaip susitarta veiksmų programoje, priimtoje Tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais, ir Pekino veiksmų programoje; atsižvelgdamas į tai ragina toliau dėti pastangas siekiant gerinti moterų prieigą prie sveikatos apsaugos, švietimo sveikatos klausimais, šeimos planavimo, nėščiųjų priežiūros ir seksualinės bei reprodukcinės sveikatos, visų pirma spręsti problemą dėl didele dalimi nepasiekto 5 DVT dėl gimdyvių sveikatos, taip pat mažinti naujagimių ir vaikų mirtingumą; atkreipia dėmesį į gavus šią prieigą bus pasiekti visi su sveikata susiję vystymosi tikslai; atsižvelgdamas į tai itin teigiamai vertina 2015 m. gegužės mėn. Tarybos išvadas;

20.  pabrėžia, kad reikia sukurti įgalinančią aplinką, visų pirma pašalinant socialines ir teisines kliūtis, trukdančias moterims naudotis gamybos priemonėmis, įskaitant žemę ir gamtinius bei ekonominius išteklius, skatinant finansinę įtrauktį, deramo darbo standartus, socialinę apsaugą užtikrinant lyčių aspektą, vienodą užmokestį už vienodą darbą;

21.  mano, kad verslo vaidmuo yra svarbus spartinant lyčių lygybę taikant veiksmus, kuriais prisidedama prie ekonominių galių ir ekonominių teisių suteikimo moterims, pavyzdžiui, užtikrinant deramą moterų darbą, vienodą užmokestį už vienodą darbą, galimybę naudotis finansais ir bankininkyste, sudarant galimybes dalyvauti valdyme ir priimant sprendimus ir apsaugant jas nuo diskriminacijos bei netinkamo elgesio su jomis darbo vietoje, taip pat taikant įmonių socialinę atsakomybę, pagal kurią paisoma lyčių aspekto; atsižvelgdamas į tai ragina daugiau paramos teikti vietos MVĮ, ypač moterims verslininkėms, kad jos galėtų gauti naudos iš augimo, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka privatusis sektorius; pabrėžia mikrofinansų, socialinio verslumo ir alternatyviųjų verslo modelių, pavyzdžiui, kooperatyvų, teigiamą vaidmenį, kurį jie ir toliau turi moterims suteikiant ekonominių galių ir jas integruojant;

22.  pripažįsta, kad reikia užkirsti kelią moterų diskriminacijai dėl vedybų ar motinystės ir veiksmingai užtikrinti jų teisę dirbti;

23.  pažymi, kad galių suteikimas moterims ir aprūpinimo maistu užtikrinimas yra viena kitą palaikančios sritys; pabrėžia, kad reikia suteikti galių kaimo vietovių moterims sprendžiant problemą dėl diskriminacijos galimybės naudotis žeme, vandeniu, gauti išsilavinimą, mokymus, naudotis rinka ir finansinėmis paslaugomis srityse; ragina iš esmės padidinti viešąsias investicijas į žemės ūkį ir kaimo plėtrą, didžiausią dėmesį skiriant smulkiems žemės savininkams, žemės ūkio kooperatyvams ir ūkininkų tinklams;

24.  pabrėžia, kad reikia moteris įtraukti į tebesivystančias tvariam vystymuisi svarbias ekonomikos sritis, įskaitant ekologiškos ir žiedinės ekonomikos, atsinaujinančių šaltinių energijos ir IRT sektorius, ir užtikrinti, kad joms būtų atstovaujama šiuose sektoriuose;

25.  pakartoja, kad norint įgalinti moteris ir mergaites itin svarbus formalusis ir neformalusis švietimas socialinių mokslų, ekonomikos, kultūros ir politikos srityse; pabrėžia, kad ES turi parengti švietimo vykdant vystymosi politiką strategiją, kurioje būtų aiškiai atsižvelgta į lyčių aspektą, visų pirma švietimo srityse, susijusiose su tvarumu, susitaikymu po konfliktų, mokymusi visą gyvenimą ir profesiniu lavinimu, taip pat gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos bei matematikos srityse, ir atsižvelgta į meno bei kultūrinių mainų vaidmenį;

26.  pabrėžia, kad svarbu padidinti moterų dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant programą po 2015 m.; ragina teikti daugiau finansinės paramos remiant moterų teisių organizacijas, politikos ir pajėgumų didinimo priemones, kuriomis siekiama visuomenines pilietinės visuomenės, visų pirma moterų, organizacijas visais atvejais įtraukti į suinteresuotųjų šalių konsultacijas vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis bei padidinti šių organizacijų dalyvavimą;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmų plane dėl lyčių lygybės turi būti aptariama LGBTI asmenų padėtis trečiosiose šalyse, ir remiamos bei saugomos šių asmenų teisės;

28.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti moterų teises teisės srityje ir galimybę kreiptis į teismą, įvykdant teisės reformą, pagal kurią paisoma lyčių aspekto; mano, kad tikslinis lyčių lygybės finansavimas teisinės pagalbos srityje padėtų sutvirtinti teisės viršenybę;

29.  ragina ES skatinti didesnį moterų dalyvavimą taikos palaikymo, taikos kūrimo procesuose ir ES karinių bei civilinių krizių valdymo misijose; atsižvelgdamas į tai pakartoja raginimą ES remti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000) ir Nr. 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo ir ragina įtraukti lyčių aspektus ir moterų teises į visas taikos ir saugumo iniciatyvas;

30.  ragina ES remti moterų ir mergaičių pagrindines teises, užtikrintas pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją; atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina užtikrinti visų moterų ir mergaičių teisės į gyvybę ir orumą apsaugą veiksmingai kovojant su žalinga praktika, pavyzdžiui, žudymu dėl lyties;

31.  pabrėžia priemonių, kuriomis stiprinama moterų lyderystė ir moterų bei moterų teisų organizacijų dalyvavimas viešojoje ir privačiojoje aplinkoje, svarbą; ragina dėti daugiau pastangų siekiant didesnio moterų bei moterų teisų organizacijų dalyvavimo politiniame gyvenime, visų pirma integruojant šias pastangas į visas paramos demokratijai programas ir visapusiškos Parlamento paramos demokratijai požiūrį;

32.  pabrėžia, kad reikia įtraukti vyrus ir berniukus ir skatinti aktyvų jų dalyvavimą ir atsakomybę duodant atkirtį diskriminacinėms socialinėms normoms ir kovojant su lyčių stereotipais bei smurtu prieš moteris ir mergaites;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinių Tautų Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padaliniui (UN WOMEN).

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0059. (2) https://ec.europa.eu/europeaid/evaluation-eu-support-gender-equality-and-womens-empowerment-partner-countries-final-report_en (3)  https://europa.eu/eyd2015/sites/default/files/users/Madara.Silina/from_commitment_to_action_financing_for_gewe_in_sdgs_oecd.pdf

2015 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“ (2014/2160(INI))

P8_TA(2015)0351 A8-0213/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10, 19 ir 157 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(1) (nauja redakcija),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Komisijos rekomendaciją dėl vienodo užmokesčio skatinimo stiprinant skaidrumą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Ataskaita dėl 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) taikymo“ (COM(2013)0861),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ (COM(2010)0078),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, paremtą SESV 157 straipsniu,

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto Lyčių lygybės indekso ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. priimtos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos dėl darbo ne visą darbo dieną nuostatas, pagal kurias valstybės, rengdamos viešųjų pirkimų sutartis, turi įtraukti su darbu susijusią sąlygą, apimančią vienodo darbo užmokesčio aspektą,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. TDO konvenciją dėl vienodo atlyginimo,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 34/180 patvirtintos Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 11 straipsnio 1 dalies d punktą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Translyčių žmonių padėtis Europos Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl vienodo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams principo taikymo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo(3),

–  atsižvelgdamas į Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato atliktą Direktyvos 2006/54/EB įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8–0213/2015),

A.  kadangi vienodas požiūris į vyrus ir moteris yra vienas iš pagrindinių ES teisės principų;

B.  kadangi diskriminacija lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, neįgalumo, amžiaus arba seksualinės orientacijos pagrindu ES teisės aktais yra draudžiama;

C.  kadangi ekonominė nepriklausomybė yra būtina sąlyga, kad Europos Sąjungos piliečiai – tiek vyrai, tiek moterys – galėtų kontroliuoti savo gyvenimą ir turėti realias pasirinkimo galimybes;

D.  kadangi Direktyvoje 2006/54/EB aiškiai nurodyta ES Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo sritis negali apsiriboti diskriminacijos dėl vienos ar kitos lyties draudimu – draudžiama ir diskriminacija dėl asmens lyties pakeitimo;

E.  kadangi vienodo požiūrio principas Sutartyse įtvirtintas nuo pat 1957 m.; kadangi vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą principas šiuo metu pripažįstamas SESV 157 straipsniu ir yra įtrauktas į naujos redakcijos Direktyvą 2006/54/EB (toliau – naujos redakcijos direktyva);

F.  kadangi naujos redakcijos direktyva buvo siekiama suderinti ES teisės aktus šioje srityje, taip pat suderinti juos su ES Teisingumo Teismo praktika ir supaprastinti bei modernizuoti atitinkamus lygybės įstatymus nacionaliniu lygmeniu, tuo prisidedant prie moterų padėties darbo rinkoje gerinimo; kadangi 2014 m. moterų, einančių aukštesniosios grandies vadovų pareigas ES veikiančiose įmonėse, vis dar buvo mažiau kaip 18 proc.;

G.  kadangi naujos redakcijos direktyva buvo įvesta keletas naujovių, pvz. lygių galimybių principo įgyvendinimas, netiesioginės diskriminacijos koncepcijos apibrėžimas ir apsauga nuo diskriminacijos dėl asmens lyties pakeitimo, ir aiškiau paminėtas profesinio, privataus ir šeimos gyvenimo derinimas; kadangi tinkamas Direktyvoje 2006/54/EB nustatytų vienodo darbo užmokesčio taisyklių taikymas ir jų vykdymo užtikrinimas yra pagrindinis visų valstybių narių uždavinys ir kadangi šių naujovių poveikis valstybėse narėse išlieka ribotas; kadangi, nepaisant daugelio beveik 40 metų galiojančių teisės aktų, veiksmų, kurių buvo imtasi, ir išleistų lėšų, pažanga šioje srityje daroma labai lėtai, o vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas vis dar egzistuoja ir visoje ES vidutiniškai lygus 16,4 proc., tačiau esama didelių skirtumų tarp valstybių narių;

H.  kadangi, be kitų veiksnių, dabar dėl darbo užmokesčio dažniau deramasi pavieniui ir todėl trūksta informacijos ir skaidrumo darbuotojų darbo užmokesčio struktūros klausimu, sukuriamos sąlygos, kai darbuotojai ir (arba) jų atstovai nepastebi lyčių požiūriu šališkos ir diskriminacinės darbo užmokesčio struktūros, ir ją yra itin sunku įrodyti, o tai trukdo veiksmingai įgyvendinti vienodo užmokesčio už vienodą darbą principą, kuriam taip pat trukdo nepakankamas teisinis tikrumas, susijęs su lygiaverčio darbo sąvoka, ir procedūrinės kliūtys;

I.  kadangi didesnė vyrų ir moterų lygybė naudinga ekonomikai ir apskritai visuomenei, o vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimas padeda mažinti skurdo lygį ir didinti moterų viso gyvenimo pajamas, taip pat yra itin svarbus didinant užimtumą, konkurencingumą ir skatinant ekonomikos atsigavimą; kadangi su darbo užmokesčio skirtumu dar dažniau susiduria įvairių sunkumų turinčios moterys, pvz., neįgalios moterys, mažumoms priklausančios moterys ir kvalifikacijos neturinčios moterys; kadangi nepilnos šeimos daug dažniau patiria dirbančiųjų skurdą ir moterys sudaro didesnę vienišų tėvų dalį nei vyrai; kadangi todėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas daro didelį poveikį daugelio Europos šeimų gyvenimo sąlygoms ir jų galimybėms gyvenime;

J.  kadangi moterų užimtumo lygis paprastai yra mažesnis nei vyrų; kadangi 2013 m. vyrų užimtumo lygis 28 ES valstybėse narėse siekė 69,4 proc., o moterų – 58,8 proc.(4);

K.  kadangi moterų užimtumo srityje padaryta labai menka pažanga, o vyrų ir moterų segregacija pagal profesijas ir sektorius (t. y. susiskirstymas į skirtingų rūšių darbą) išlieka pakankamai didelė, taigi tam tikrose profesijų grupėse vyrauja moterys ir šios profesijos dažniausiai mažiau apmokamos ir vertinamos, nepaisant turimų ES bei nacionalinio lygmens sistemų; kadangi tokia padėtis turi poveikio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui per visą gyvenimo laikotarpį; kadangi vertikalioji segregacija, kai moterys daugiausia dirba darbą ne visą darbo laiką ir dominuoja prasčiau apmokamose pozicijose arba užima žemesnio lygmens hierarchinę padėtį, taip pat prisideda prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo; kadangi horizontalioji ir vertikalioji segregacija sudaro kliūčių moterų profesiniam tobulėjimui ir dėl to mažėja moterų matomumas ir atstovavimas joms socialinėje ir viešojoje srityse, o tai savaime dar labiau prisideda prie didesnės lyčių nelygybės, ir kadangi įveikus šias kliūtis ir užtikrinus, kad organizacijų hierarchinėse struktūrose daugiau moterų eitų aukštesnes pareigas, jaunos moterys ir merginos susipažintų su teigiamais vaidmenų modeliais;

L.  kadangi kaimo vietovėse užimtumas yra mažesnis ir, be to, daug moterų nėra įtrauktos į oficialiąją darbo rinką ir todėl nėra įregistruotos kaip bedarbės ar įtrauktos į nedarbo statistiką – dėl to kyla konkrečių finansinių ir teisinių problemų, susijusių su nėštumo ir gimdymo bei laikinojo nedarbingumo atostogomis, teisių gauti pensiją įgijimu ir galimybėmis naudotis socialinės apsaugos paslaugomis, taip pat problemų santuokos nutraukimo atvejais; kadangi kaimo vietovėse nėra palankių sąlygų gauti aukštos kokybės užimtumo galimybių;

M.  kadangi moterų ir merginų įgalėjimas pasitelkiant švietimą, ypač mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, taip pat moterų skatinimas dalyvauti įvairių sektorių profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programose, yra svarbūs veiksniai skatinant vienodą požiūrį ir lygias galimybes užimtumo srityje; kadangi moterų įgūdžiai ir kompetencija, taip pat profesijos ir pareigos, kuriose dominuoja moterys, neretai nuvertinamos ir tai ne visada pateisinama kokiais nors objektyviais kriterijais;

N.  kadangi Direktyvoje 2006/54/EB nustatyta, kad valstybės narės gali toliau laikytis arba imtis priemonių, pagal kurias suteikiama konkrečių lengvatų, skirtų padėti nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla arba padėti šalinti ar kompensuoti nepalankias profesinės veiklos sąlygas, siekiant užtikrinti visišką lyčių lygybę per visą darbingą amžių(5);

O.  kadangi motinystė ir vaikų, vyresnio amžiaus, sergančių ar neįgalių šeimos narių ir kitų priklausomų asmenų priežiūra yra papildomas darbas arba tam tikrais atvejais darbas visą darbo dieną, beveik išimtinai atliekamas moterų; kadangi šis darbas retai yra apmokamas ir visuomenės deramai vertinamas, nors turi didelę socialinę reikšmę ir jį galima išmatuoti tokiais ekonominiais rodikliais kaip BVP; kadangi dėl to didėja vyrų ir moterų pajamų skirtumas ir daromas neigiamas poveikis moterų karjeros galimybėms, nes sutrumpėja darbo rinkoje praleistas laikas arba dėl darbo ne visą dieną sumažėja dirbtų valandų skaičius, ir dėl to taip pat didėja vyrų ir moterų pensijų skirtumas; kadangi šių veiksnių poveikis per gyvenimą uždirbamoms pajamoms valstybėse narėse skiriasi priklausomai nuo tėvams suteikiamos paramos, įskaitant vaikų priežiūros paslaugas, lygio (naudojantis teisėkūros priemonėmis arba kolektyvinėmis sutartimis);

P.  kadangi moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas padidėja išėjus į pensiją, taigi vyrų ir moterų pensijų skirtumas yra gerokai didesnis už darbo užmokesčio skirtumą; kadangi moterų pensijos vidutiniškai yra 39 proc. mažesnės nei vyrų; kadangi tokia padėtis susiklostė dėl socialinių ir ekonominių veiksnių, pvz., profesinių ir itin segreguotų darbo rinkų, nepakankamo moterų darbo vertinimo, didesnės moterų, dirbančių darbą ne visą darbo laiką, dalies, mažesnio valandinio atlygio ir mažesnio darbo stažo; kadangi tuo padidinamas moterų pensininkių skurdo pavojus; kadangi daugiau kaip trečdalis vyresnio amžiaus moterų ES negauna jokios pensijos;

Q.  kadangi tam tikroms moterų grupėms, pvz., moterims, priklausančioms etninėms mažumoms, lesbietėms, biseksualioms, translytėms, vienišoms, neįgalioms ir vyresnio amžiaus moterims, kyla pavojus patirti daugialypę diskriminaciją užimtumo ir profesinės veiklos srityje;

R.  kadangi naujos redakcijos direktyva aiškiai nurodoma, kad bet koks mažiau palankus elgesys, susijęs su nėštumu arba nėštumo ir gimdymo atostogomis, yra diskriminacija; kadangi joje taip pat aiškiai numatyta grįžimo po nėštumo ir gimdymo atostogų į tą patį arba tolygų darbą garantija ir vyrų bei moterų apsauga nuo atleidimo jiems pasinaudojus teise į tėvystės atostogas ir (arba) įvaikinimo atostogas;

S.  kadangi socialiniai partneriai (profesinės sąjungos ir darbdaviai) ir pilietinės visuomenės organizacijos vaidina labai svarbų vaidmenį skatinat vienodą požiūrį ir vienodu užmokesčiu grindžiamo darbo koncepciją;

T.  kadangi lygybės įstaigos veikia visose valstybėse narėse, tačiau jų darbas ir poveikis labai skiriasi atsižvelgiant į jų nepriklausomumo lygį ir kompetenciją bei išteklius; kadangi tokios įstaigos turėtų būti tinkamai remiamos ir stiprinamos joms vykdant savo užduotis, susijusias su vienodo požiūrio stiprinimu, skatinimu ir stebėjimu, šią veiklą vykdant nepriklausomai ir veiksmingai;

U.  kadangi Parlamentas ne kartą paragino Komisiją pervarstyti galiojančius teisės aktus, siekiant spręsti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu susijusią problemą; kadangi tokio skirtumo panaikinimas reikštų aktyvesnį moterų įdarbinimą ir daugelio Europos šeimų padėties pagerinimą ir taip būtų sumažintas moterų, ypač pensinio amžiaus, skurdo pavojus;

V.  kadangi panaikinus lyčių nelygybę būtų sudarytos sąlygos pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, susijusius su užimtumu ir skurdo mažinimu, ir užtikrinamas laisvas darbuotojų judėjimas, kuris yra viena iš pagrindinių Europos laisvių; kadangi, remiantis Europos pridėtinės vertės vertinimo(6) išvadomis, sumažinus vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą vienu procentiniu punktu ekonomikos augimas padidėtų 0,1 proc.;

W.  kadangi tradiciniai lyčių vaidmenys ir stereotipai vis dar turi didelį poveikį vyrų ir moterų užduočių pasiskirstymui namų ūkyje, švietimo sektoriuje, profesinės karjeros srityje, darbe ir apskritai visuomenėje;

Bendras įvertinimas

1.  pažymi, kad apskritai valstybės narės savo nacionalinius teisės aktus suderino su ES teise(7); atkreipia dėmesį į tai, kad tiesiog tinkamai perkelti naujos redakcijos direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę pasirodė nepakankama, norint jas visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti, ir kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai neišnykę;

2.  apgailestauja, kad nors valstybės narės buvo įpareigotos perkelti tik „esminius pakeitimus“, padarytus naujos redakcijos direktyva, tik dviejose valstybėse narėse direktyva perkelta pakankamai aiškiai ir tinkamai, o likusiose 26-iose valstybėse narėse klausimai neišspręsti; vis dėlto pabrėžia, kad šie pakeitimai nebuvo aiškiai nurodyti; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pastangų stebėti įgyvendinimą poveikis buvo ribotas, kiek tai susiję su nuoseklaus požiūrio užtikrinimu ir gairėmis, reikalingomis veiksmingam įgyvendinimui nacionaliniu lygmeniu;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės nepasinaudojo galimybe supaprastinti ir modernizuoti savo teisės aktus, susijusius su moterų ir vyrų lygiomis galimybėmis ir vienodu požiūriu į moteris ir vyrus užimtumo ir profesinės veiklos srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės turi ne tik perkelti šios direktyvos nuostatas į nacionalinės teisės aktus, bet ir užtikrinti vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimo stebėseną bei visų turimų kovos su diskriminacija darbo užmokesčio srityje priemonių vykdymą;

4.  apgailestauja dėl to, kad Komisija vis dar nesiėmė teisėkūros iniciatyvos, kurią įsipareigojo pateikti praėjusiais metais, kad būtų skatinama veiksmingai praktiškai įgyvendinti vienodo darbo užmokesčio principą ir tam sudaromos geresnės sąlygos; todėl ragina Komisiją identifikuoti silpnąsias naujos redakcijos direktyvos vietas ir skubos tvarka parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo ji būtų pakeista, tame pasiūlyme numatant veiksmingesnes šios direktyvos nuostatų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo valstybėse narėse priežiūros priemones;

5.  taip pat nurodo, kad baimė netekti darbo daugelį moterų paskatino atsisakyti galimybės derinti šeiminį gyvenimą ir darbą, naudojantis tokiomis priemonėmis kaip darbo dienos sutrumpinimas ar panašiomis sistemomis, ir tai apsunkino šeiminį gyvenimą, ir kad dėl to kai kuriose valstybėse narėse pablogėjo ir taip mažėjančio gimstamumo rodikliai; ragina Komisiją įvertinti šią tendenciją ir priemones, kurių ėmėsi įvairios vyriausybės siekdamos kovoti su šiuo reiškiniu, ir parengti priemonių, skirtų sumažinti krizės poveikį vienodo požiūrio taikymui užimtumo ir darbo bei šeiminio gyvenimo derinimo srityse;

Nuostatų dėl vienodo darbo užmokesčio taikymas

6.  pabrėžia, kad, nors vyrų ir moterų užimtumo lygio ir darbo užmokesčio dydžio skirtumai pastaraisiais metais šiek tiek sumažėjo, taip nutiko ne dėl pagerėjusios moterų padėties, o dėl vyrų užimtumo lygio ir darbo užmokesčio dydžio sumažėjimo per ekonomikos krizę;

7.  pabrėžia, kad, vadovaujantis ES Teisingumo Teismo praktika, vienodo darbo užmokesčio principo būtina laikytis nustatant visas vyrams ir moterims skirto atlyginimo dalis;

8.  pakartoja, kad ES lygmeniu būtina aiškiai ir suderintai apibrėžti tokius terminus, kaip antai vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, vyrų ir moterų pensijų skirtumas, atlygis, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija darbo užmokesčio srityje ir ypač vienodas darbas ir tokios pačios vertės darbas; mano, kad vadovaujantis ES Teisingumo Teismo praktika darbo vertę reikėtų vertinti ir lyginti remiantis objektyviais kriterijais, pvz., išsilavinimu, profesiniais ir mokymosi reikalavimais, įgūdžiais, pastangomis ir atsakomybe, atliktu darbu ir susijusių užduočių pobūdžiu; nurodo, kad dėl egzistuojančių skirtingų tiek įstatymais nustatytų, tiek sutartinių darbo sutarčių rūšių dabartinis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo apskaičiavimas gali nulemti iškreiptą supratimą apie vienodo užmokesčio problemą; ragina Komisiją išanalizuoti šiuos galimus iškraipymus ir pasiūlyti tinkamus sprendimus, be kita ko, nustatyti reikalavimą ES valstybių narių biržinėse bendrovėse, išskyrus mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), atlikti privalomą darbo užmokesčio auditą ir apsvarstyti galimybę skirti sankcijas reikalavimų nesilaikymo atvejais;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti taikomų skirtingų pareigybių vertinimo ir klasifikavimo sistemų (kurios ypač skiriasi) apžvalgą; ragina Komisiją sukurti lyčių požiūriu neutralių pareigybių vertinimo ir klasifikavimo sistemų gaires, įskaitant tokias konkrečias priemones kaip proporcingas moterų ir vyrų skaičius vertinimo komitetuose, lyčių požiūriu neutralių pareiginių instrukcijų ir koeficientų kūrimas ir aiškūs darbo vertės įvertinimo kriterijai; ragina valstybes nares įdiegti ir naudoti Komisijos paskelbtomis gairėmis grindžiamas aiškias ir lyčių požiūriu neutralias pareigybių vertinimo ir klasifikavimo sistemas, kad būtų galima nustatyti netiesioginės diskriminacijos darbo užmokesčio srityje atvejus, susijusius su nepakankamu paprastai moterų dirbamo darbo vertinimu;

10.  tvirtina, kad pareigybių vertinimo ir klasifikavimo sistemos veikiau turėtų būti grindžiamos kolektyvinėmis derybomis;

11.  nurodo, kad aiški ir suderinta pareigybių klasifikavimo sistema ir didesnis darbo užmokesčio skaidrumas suteiks geresnes galimybes kreiptis į teismą; pastebi, kad keletas valstybių narių jau ėmėsi konkrečių darbo užmokesčio skaidrumą stiprinančių priemonių; pabrėžia egzistuojančius tokių priemonių skirtumus ir atkreipia dėmesį į 2014 m. Komisijos rekomendacijas dėl darbo užmokesčio skaidrumo, tačiau apgailestauja dėl neprivalomo jų pobūdžio; ragina valstybes nares aktyviai įgyvendinti šias Komisijos rekomendacijas didinant skaidrumą ir nuolat imantis pozityvių veiksmų priimant teisės aktus, nes tai pasiteisino kaip veiksminga priemonė, įdiegiant rekomenduojamas ir pritaikytas darbo užmokesčio skaidrumo priemones; ragina Komisiją įvertinti realų šių rekomendacijų, įskaitant įmonėms taikomą reikalavimą reguliariai teikti ataskaitas apie vidutinį darbo užmokestį pagal darbuotojų kategorijas ar pareigas ir suskirstant duomenis pagal lytis, poveikį; ragina Komisiją į savo naująjį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto įtraukti priemones, paminėtas 2014 m. Komisijos rekomendacijose dėl darbo užmokesčio skaidrumo, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų ir lygybės įstaigų įgaliojimų; ragina valstybes nares daryti spaudimą, kad būtų panaikinta nevienodo darbo užmokesčio praktika, ir skatinti darbo užmokesčio skaidrumą, kaip to reikalauja suinteresuotieji subjektai, visų pirma profesinės sąjungos ir lyčių lygybės įstaigos;

Nuostatų dėl vienodo požiūrio taikymas

12.  pabrėžia, kad svarbu kovoti su netiesiogine diskriminacija pensijų sistemose, ir ne tik profesinių pensijų sistemose, bet ir su valstybinių pensijų sistemų taikoma praktika; pabrėžia, jog ES Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad profesinių pensijų sistemos turi būti laikomos užmokesčiu, todėl toms sistemoms taip pat turi būti taikomas vienodo požiūrio principas, nepaisant to, kad kai kuriose valstybėse narėse profesinių ir valstybinių pensijų sistemų atskyrimas kelia problemų, o kitose – profesinių pensijų sistemos koncepcija yra nežinoma ir tai gali lemti netiesioginę diskriminaciją darbo rinkoje; pripažįsta, kad dėl trumpesnių darbo valandų, trumpesnio darbo stažo, horizontaliosios ir vertikaliosios lyčių segregacijos darbo rinkoje bei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo moterų galimybės naudotis profesinių pensijų sistemomis yra labiau ribotos ir kad įmokomis grindžiamose sistemose retai atsižvelgiama į su priežiūra susijusias pertraukas ir priverstinį darbą ne visą darbo laiką; ragina Komisiją išnagrinėti perėjimo nuo valstybinės pensijų sistemos prie profesinių ir privačių pensijų sistemų poveikį vyrų ir moterų pensijų skirtumui; ragina Komisiją atidžiai stebėti šio principo įgyvendinimą, nes perkėlimas kai kuriose valstybėse narėse pasirodė esąs neaiškus;

13.  ragina valstybes nares užtikrinti motinystės išmokas ir imtis priemonių siekiant užkirsti kelią neteisėtam darbuotojų atleidimui iš darbo nėštumo laikotarpiu ir grįžus į darbą po nėštumo ir gimdymo atostogų; ragina Tarybą pagaliau priimti bendrąją poziciją dėl direktyvos dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, įgyvendinimo (Nėštumo ir gimdymo atostogų direktyva) persvarstymo; ragina Tarybą kuo greičiau patvirtinti bendrąją poziciją dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių;

14.  pažymi, kad, įgyvendinant nuostatas dėl apsaugos nuo diskriminacijos nėštumo ir gimdymo atostogų bei tėvystės ir (arba) įvaikinimo atostogų atvejais, valstybėse narėse egzistuoja didelių skirtumų; pabrėžia, kad yra būtina nuosekliai nacionaliniu lygmeniu spręsti konkrečias egzistuojančias problemas, įskaitant sektorinius (viešasis – privatusis) ir organizacinio pobūdžio (tiek tarp įvairių bendrovių, tiek tarp didžiųjų, mažųjų ir vidutinių įmonių) skirtumus, ir problemą, susijusią su nestandartinėmis ir darbo ne visą darbo laiką sutartimis, taip pat panaikinti terminuotųjų darbo sutarčių nutraukimo apsaugos laikotarpiu ir skatinimo išeiti iš darbo savo noru praktiką;

15.  ragina valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų kovojant su visų formų daugialype diskriminacija, užtikrinti, kad būtų taikomas nediskriminavimo ir lygybės principas darbo rinkoje ir siekiant įsidarbinti, įskaitant etninių mažumų ir neįgaliųjų diskriminaciją ir diskriminaciją dėl lyties, amžiaus, religijos ar įsitikinimų, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, ir visų pirma priimti socialinės apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad moterų darbo užmokestis ir socialinės išmokos, įskaitant pensijas, būtų vienodos kaip tą pačią ar panašią patirtį turinčių vyrų, dirbančių tą patį ar lygiavertį darbą;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukuriant veiksmingas stebėjimo sistemas imtis stebėsenos ir kontrolės veiksmų, skirtų pagerinti duomenų apie priekabiavimo ir diskriminacijos dėl lyties atvejus, įskaitant ir diskriminaciją dėl nėštumo, motinystės, gimdymo ar kitų atostogų rūšių, surinkimą; mano, kad tokiais atvejais taip pat reikėtų nustatyti nuobaudų sistemą, bet visų pirma reikėtų imtis prevencinių veiksmų, kuriais besilaukiančioms ar motinystės atostogose esančioms moterims būtų sudarytos galimybės pasinaudoti paslaugomis, galinčiomis padėti suderinti jų padėtį su darbine veikla, kad joms netektų rinktis tarp darbo ir šeimos, kaip tai dar labai dažnai nutinka; ragina Komisiją į Direktyvos 2006/54/EB įgyvendinimo įvertinimo ataskaitą įtraukti 26 straipsnio (dėl seksualinio priekabiavimo) nuostatų įgyvendinimo įvertinimą;

17.  ragina Komisiją pasiūlyti aiškias priemones, kuriomis būtų siekiama veiksmingiau kovoti su seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje; apgailestauja, jog, nepaisant to, kad ES teisės aktais asmenys saugomi nuo diskriminacijos įsidarbinant, 30 proc. transseksualių darbo ieškančių asmenų susidūrė su diskriminacija ieškodami darbo, ir kad transseksualios moterys, labiausiai tikėtina, patyrė diskriminaciją tais metais, kai dar nebuvo atliktas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros LGBT tyrimas; pabrėžia, kad taip pažeidžiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija; ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar skundus nagrinėjančių nacionalinių įstaigų veikla ir procedūros įgyvendinant direktyvas dėl lyčių lygybės yra veiksmingos, atsižvelgiant į lytinę tapatybę, lyties raišką ir lyties keitimą; ragina Komisiją teikti valstybėms narėms žinių dėl tolesnių būdų, kaip kovoti su diskriminacija, kuri užimtumo srityje patiriama dėl su lytimi susijusių savybių; ragina Komisiją remti ir skatinti valstybes nares įtraukti transseksualių ir interseksualių asmenų klausimus į mokymus apie įvairovę ir kartu su darbdaviais rengti darbo vietose taikytinas priemones, pavyzdžiui, skatinti taikyti anonimiškos darbuotojų atrankos procedūras; ragina valstybes nares naudotis Europos socialinio fondo (ESF) parama, kad jos galėtų aktyviai kovoti su diskriminacija, kurią patiria transseksualūs asmenys, remdamosi ES Teisingumo Teismo praktika;

18.  mano, jog tenka apgailestauti, kad nemažai valstybių narių, perkeldamos direktyvą į nacionalinę teisę, neįtraukė aiškių nuostatų dėl apsaugos nuo diskriminacijos, susijusios su lyties pakeitimu, ir ragina Komisiją įpareigoti valstybes nares prisiimti atsakomybę; pakartoja, jog svarbu, kad valstybės narės į savo nacionalinės teisės aktus aiškiai įtrauktų bet kokios diskriminacijos dėl lytinės orientacijos arba lytinės tapatybės draudimą; mano, kad dabartinė teisinė apsauga, remiantis direktyva suteikiama tiems, kurie ketina atlikti, atlieka arba atliko lyties pakeitimą, turėtų būti taikoma visiems translyčiams asmenims; todėl į bet kokią būsimą naująją redakciją ragina įtraukti draudimą diskriminuoti dėl lytinės tapatybės;

19.  nurodo, kad teisė kreiptis į teismą šioje srityje yra ribota dėl keleto priežasčių, tokių kaip procedūrų trukmė arba kaina, iššūkiai, su kuriais lygybės įstaigos susiduria kai kuriose valstybėse narėse, nepakankamas darbo užmokesčio nustatymo skaidrumas, nemokamos teisinės pagalbos nebuvimas, baimė dėl stigmatizacijos arba atsakomųjų veiksmų, jeigu nukentėjusieji ims kalbėti apie diskriminaciją darbo vietoje; pabrėžia, kad prievolės įrodyti taikymas kai kuriose valstybėse narėse taip pat sukelia problemų, nes sunkiau apginti darbuotojas moteris, kurios dažnai negali gauti atitinkamos informacijos arba jų galimybės ją gauti yra ribotos, be to, jos baiminasi netekti darbo; ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas aktyviai teikti pagalbą diskriminacijos aukoms – tiesiogiai arba remiant lygybę užtikrinančias įstaigas, profesines sąjungas, bendruomenių organizacijas ir šioje srityje dirbančias NVO; atkreipia dėmesį į tai, kad suteikus įgaliojimus nepriklausomoms lygybės įstaigoms teikti pagalbą diskriminacijos aukoms, įskaitant nemokamą teisinę pagalbą, taip pat teisę atstovauti asmenims su diskriminacija darbo užmokesčio srityje susijusiose bylose, būtų galima gerokai pagerinti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą šioje srityje; šiuo klausimu rekomenduoja valstybėse narėse įdiegti konfidencialias skundų sistemas, kurios leistų moterims pateikti informaciją apie galimą nevienodą požiūrį darbe;

20.  ragina Komisiją keistis turima geriausia praktika, ją palyginti ir įvertinti, taip pat skleisti tokio vertinimo rezultatus, kiek tai susiję su veiksmingomis priemonėmis, kurių valstybės narės galėtų imtis skatindamos darbdavius, profesines sąjungas ir organizacijas, dalyvaujančias profesiniame mokyme, išvengti bet kokios formos diskriminacijos dėl lyties, ypač priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo darbo vietoje, gerinant užimtumo galimybes, siūlant papildomą profesinį mokymą ir skatinant geriausią praktiką;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, siekiant suteikti moterims daugiau ir geresnių galimybių mokytis visą gyvenimą ir dalyvauti profesinio mokymo programose bei kuravimo tinkluose visoje Europoje, ypač vyrų dominuojamuose sektoriuose, taip pat skleisti geriausią patirtį;

Vienodo požiūrio skatinimas ir socialinis dialogas

22.  pakartoja, kad lygybės įstaigos turėtų turėti kompetenciją ir atitinkamus išteklius bei darbuotojus, reikalingus veiksmingai ir nepriklausomai stebėti ir informuoti apie teisės aktus, kuriais skatinama vyrų ir moterų lygybė; pabrėžia, kad visose valstybėse narėse turi būti užtikrintas lygybės įstaigų nepriklausomumas ir kad valstybės narės yra atsakingos už konkrečią šių įstaigų institucinę struktūrą;

23.  siūlo Komisijai ir valstybėms narėms raginti socialinius partnerius (profesines sąjungas ir darbdavius), pilietinę visuomenę ir lyčių lygybės įstaigas skatinti vienodo požiūrio praktikos darbo vietoje, įskaitant lanksčias darbo sąlygas, stebėseną, siekiant padėti derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, taip pat toliau griežtai stebėti kolektyvines sutartis, taikomas darbo užmokesčio skales ir pareigybių klasifikacijos sistemas, siekiant išvengti bet kokio tiesioginio arba netiesioginio moterų diskriminavimo; taip pat atkreipia dėmesį į kitų priemonių, pavyzdžiui, elgesio kodeksų, mokslinių tyrimų ir keitimosi patirtimi ir gerąja praktika lyčių lygybės srityje, svarbą siekiant užtikrinti geresnę apsaugą nuo diskriminacijos;

24.  laikosi nuomonės, kad duomenų apsauga neturi būti naudojamasi kaip pasiteisinimu neskelbti metinių darbo užmokesčio ataskaitų darbo vietos lygmeniu;

25.  ragina valstybes nares stiprinti didžiųjų ir vidutinių įmonių prievoles užtikrinti sistemingą vienodo požiūrio skatinimą ir nuolat teikti atitinkamą informaciją savo darbuotojams, įskaitant informaciją apie vienodo darbo užmokesčio problemas; pakartoja, kad lygybės darbo užmokesčio srityje nepaisantiems darbdaviams taikytinos finansinės baudos gali būti svarbi priemonė siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti institucinius mechanizmus, skirtus įgyvendinti moterų ir vyrų lygybę, pvz., užtikrinant, kad, kiek tai sietina su vienodo darbo užmokesčio principu, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo agentūros turėtų būtinus techninius, žmogiškuosius ir finansinius išteklius, ir skatinti socialinius partnerius įvertinti lyčių lygybės aspektą kolektyvinėse sutartyse;

27.  atkreipia dėmesį į būtinybę stiprinti viešosios darbo inspekcijos priemones ir patvirtinti darbo vertės nustatymo metodus, taip pat, pvz., nustatyti profesijas, kurių darbuotojams mokamas mažas darbo užmokestis, kuriomis daugiausia verčiasi moterys ir kuriose todėl galima numanyti netiesioginę diskriminaciją darbo užmokesčio srityje;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti svarbias informacines kampanijas apie diskriminavimo lyties pagrindu aukų teises; pabrėžia poreikį visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant lygybės įstaigas, socialinius partnerius (profesines sąjungas ir darbdavius) ir NVO, bendradarbiauti siekiant naikinti moterų ir vyrų darbo stereotipus ir tai, kaip jie veikia darbo vertę bei mažesnį užmokestį, įskaitant galimybes susirasti darbą, ir kad bendrovės išrinktų geriausią kvalifikaciją turinčius kandidatus, vadovaudamosi lyginamąja kvalifikacijos analize ir taikydamos iš anksto nustatytus, aiškius, neutraliai suformuluotus nediskriminacinius ir vienareikšmius kriterijus;

29.  nurodo, kad viena iš naujos redakcijos direktyva įvestų naujovių yra nuoroda į profesinio, privataus ir šeimos gyvenimo derinimą; ragina Komisiją, pasitarus su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais (profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais), sukurti konkrečias priemones, skirtas užtikrinti didesnes vyrų ir moterų teises šioje srityje; pabrėžia, kad šiuo tikslu visų pirma būtina plėtoti viešąsias vaikų priežiūros įstaigas laikantis Barselonos tikslų;

30.  ragina Komisiją ir valstybes nares visuomenėje skleisti ir didinti sąmoningumą apie vienodą darbo užmokestį ir pensijų skirtumą, taip pat tiesioginę ir netiesioginę moterų diskriminaciją darbe Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis; ragina Komisiją paskelbti Europos kovos su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu metus;

31.  susidomėjęs pažymi, kad daug moterų renkasi savarankišką darbą, nes tokia darbo rūšis yra vienintelė, leidžianti suderinti šeiminį gyvenimą ir darbą; vis dėlto pažymi, kad dar nedaugelyje valstybių narių savarankišką darbą pasirinkusių asmenų apsaugos lygis ir socialinės lengvatos atitinka samdomųjų darbuotojų turimas sąlygas;

Rekomendacijos

32.  pakartoja savo raginimą valstybėms narėms nuosekliai įgyvendinti Direktyvą 2006/54/EB ir užtikrinti jos vykdymą, taip pat skatinti socialinius partnerius (profesines sąjungas ir darbdavius) ir NVO aktyviau dalyvauti stiprinant vienodą požiūrį, be kita ko, įgyvendinant veiksmų planus, skirtus naikinti bet kokius vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, imantis konkrečių veiksmų ir stebint rezultatus bendrovės, sektoriaus, nacionaliniu bei ES lygmenimis;

33.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į savo ataskaitą dėl naujos redakcijos direktyvos taikymo ir šią rezoliuciją, persvarstyti nauja redakcija išdėstytą Direktyvą 2006/54/EB, kaip Parlamentas jau paragino savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliucijoje, kurioje pateikiamos konkrečios ir aiškios rekomendacijos;

34.  pabrėžia, kad lyčių požiūriu neutralios pareigybių klasifikacijos ir įvertinimo sistemos bei darbo užmokesčio skaidrumas yra būtinos priemonės norint stiprinti vienodą požiūrį; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įtraukti šias priemones į savo pasiūlymą dėl naujos direktyvos, kuri pakeistų naujos redakcijos direktyvą; nurodo, kad tik suderintas požiūris neprieštarauja laisvam darbo jėgos judėjimui, kuris yra viena iš pagrindinių Europos laisvių;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nustatyti lyčių požiūriu neutralų pareigybių vertinimo metodą, kurį taikant būtų galima palyginti pareigybes remiantis jų lygiu ir sudėtingumu ir nustatyti vienos pareigybės statusą kitos pareigybės atžvilgiu tam tikrame sektoriuje arba organizacijoje, neatsižvelgiant į tai, ar tas pareigas eina moterys, ar vyrai;

36.  ragina užtikrinti, kad valdybose būtų proporcingai atstovaujama abiem lytims;

37.  ragina Komisiją naujojoje direktyvoje nustatyti reikalavimą ES valstybių narių biržinėse bendrovėse, išskyrus mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), atlikti privalomą darbo užmokesčio auditą, kad būtų aiškiai parodytas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, ir ES lygmeniu įvesti sankcijas, kuriomis bendrovėms, nesilaikančioms su lyčių lygybės principu susijusių įsipareigojimų, nebūtų leidžiama dalyvauti iš ES biudžeto finansuojamuose prekių ir paslaugų viešuosiuose pirkimuose; ragina valstybes nares tokį pat principą taikyti ir valstybės subsidijomis finansuojamoms įmonėms;

38.  ragina valstybes nares pačioms rodyti pavyzdį kovojant su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu vyriausybėje, valdžios institucijose ir apskritai valstybės įmonėse;

39.  ragina Komisiją nustatyti bendrus standartus ir patikras nacionalinių lygybės įstaigų nepriklausomumui ir veiksmingumui užtikrinti;

40.  ragina valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių, skirtų užtikrinti, kad nevienodo požiūrio arba diskriminacijos aukoms, visų pirma daugialypės diskriminacijos aukoms, būtų suteikiama atitinkama kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis galiojančiomis teisinėmis nuostatomis;

41.  ragina valstybes nares imtis priemonių, reikalingų prievolės įrodyti taikymo sričiai pakeisti, užtikrinant, kad būtent darbdavys visada turėtų įrodyti, kad dėl galimo skirtingo požiūrio neatsirado kokios nors diskriminacijos;

42.  pabrėžia, kad siekiant kovoti su įsigalėjusiais stereotipais būtina didinti pastangas nacionaliniu ir ES lygmeniu, rengiant visiems visuomenės sluoksniams skirtas informavimo kampanijas, aktyviau dalyvaujant žiniasklaidai, rengiant strategijas, kuriomis moterys būtų skatinamos rinktis darbą ir profesijas mažiau moterų atstovaujamose srityse, ir integruojant lyčių aspektą į švietimą ir profesinį mokymą;

43.  pabrėžia, kad tik veiksmingai įgyvendinant vienodo požiūrio principą galima iš tiesų pagerinti moterų padėtį darbo rinkoje, o tai reikalauja tikros politinės valios ir strateginio įvairių veikėjų bendradarbiavimo Europos, nacionaliniu, sektoriaus ir organizaciniu lygmenimis; todėl ragina Komisiją parengti aktyvių veiksmų strategiją, kurioje būtų nurodyti kriterijai, gairės ir per nustatytą laiką įgyvendintini tikslai, kad būtų sumažinti nelygybės rodikliai užimtumo ir nedarbo srityse, atsižvelgiant į sėkmingai įgyvendintus veiksmus kitose srityse, pavyzdžiui, mažinant eismo įvykių skaičių ES;

44.  ragina valstybes nares sudarant biudžetą atsižvelgti į lyčių aspektą ir šį principą taikyti aktyviai, siekiant sparčiau gerinti moterų padėtį darbo rinkoje; ragina Komisiją skatinti keistis geriausia patirtimi biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą srityje;

45.  pabrėžia, kad svarbu imtis teigiamų priemonių, kuriomis būtų skatinama įtraukti moteris į politinių ir ekonominių sprendimų priėmimo procesą; pažymi, kad privalomųjų kvotų taikymas, kaip paaiškėjo, yra vienas geriausių būdų šiam tikslui pasiekti;

46.  pabrėžia, kad taip pat būtinos teigiamos priemonės, taikomos siekiant mažiau atstovaujamą lytį skatinti rinktis tam tikras profesijas, kuriose aiški horizontalioji lyčių segregacija;

47.  ragina Komisiją išanalizuoti veiksnius, kurie skatina pensijų skirtumus, ir įvertinti konkrečių priemonių, reikalingų tokiems skirtumams sumažinti ES ir nacionaliniu lygmeniu, poreikį, be kita ko, pasinaudojant teisėkūros ir (arba) ne teisėkūros priemonėmis;

48.  ragina valstybes nares ir Komisiją imtis atitinkamų priemonių sumažinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą, kuris yra tiesioginė vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo pasekmė, taip pat įvertinti naujų pensijų sistemų poveikį įvairioms moterų kategorijoms, visų pirma itin daug dėmesio skiriant darbo ne visą darbo laiką sutartims ir netipiniam užimtumui;

49.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant visas atitinkamas ES politikos kryptis ir nacionalines programas, visų pirma skirtas skurdui mažinti, priešintis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumams;

50.  ragina Komisiją atlikti tyrimą, kuriame būtų atitinkamai palyginama dirbančių motinų, nusprendusių likti namuose motinų ir vaikų neturinčių moterų padėtis, siekiant suteikti daugiau informacijos apie kiekvienos iš tokių moterų grupių padėtį darbo rinkoje, ypač nagrinėjant užimtumo lygio, darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų ir karjeros galimybių aspektus;

51.  pabrėžia patikimų, palyginamų ir prieinamų kiekybinių ir kokybinių rodiklių, taip pat statistinių pagal lytis suskirstytų duomenų svarbą užtikrinant direktyvos įgyvendinimą ir tolesnius susijusius veiksmus ir šiame kontekste primena apie Europos lyčių lygybės instituto vaidmenį; ragina valstybes nares kasmet teikti Eurostatui aukštos kokybės statistinius duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, kad būtų galima įvertinti pokyčius visoje ES;

52.  ragina Komisiją atlikti tyrimą apie tai, kokį poveikį su oficialiu asmens lyties pakeitimo pripažinimu susijusios procedūros arba tokių procedūrų nebuvimas daro translyčių asmenų padėčiai darbo rinkoje, visų pirma jų galimybėms įsidarbinti, darbo užmokesčiui, karjeros galimybėms ir pensijai;

53.  nurodo, kad individualios rekomendacijos kiekvienai šaliai vykdant Europos semestrą turėtų apimti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumo, diskriminacijos ir senyvo amžiaus moterų skurdo rizikos mažinimo tikslus ir padėti veiksmingai įgyvendinti vienodo požiūrio principus;

54.  ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti moterų užimtumą trečiajame sektoriuje, socialinės ekonomikos ir bendradarbiavimu grindžiamos ekonomikos srityje ir kuo greičiau pateikti strategiją, kuria būtų siekiama remti ir saugoti šiuose sektoriuose dirbančių moterų darbo vietas ir padėtį;

55.  ragina valstybes nares aktyviau kovoti su nedeklaruojamu darbu ir mažų garantijų darbu; atkreipia dėmesį į aukštą moterų atliekamo nedeklaruojamo darbo lygį – jis neigiamai veikia jų pajamas, socialinio draudimo aprėptį ir socialinę apsaugą ir daro neigiamą poveikį ES BVP dydžiui; pabrėžia, kad visų pirma būtina spręsti darbo namų ūkiuose, kurį dažniausiai atlieka moterys, problemą, kaip ypatingą užduotį, nes toks darbas dažniausiai vykdomas neformaliajame sektoriuje, yra išskirtinis ir savo pobūdžiu nematomas, todėl reikia sukurti pritaikytų priemonių, kad šis klausimas galėtų būti veiksmingai sprendžiamas; be to, apgailestauja, kad, siekiant išvengti užimtumo ir socialinės apsaugos prievolių laikymosi, piktnaudžiaujama netipinėmis sutartimis, įskaitant sutartis, kuriose nenurodomos darbo valandos; apgailestauja dėl to, kad labai išaugo į dirbančiųjų skurdą patekusių moterų skaičius;

56.  pabrėžia, kad Komisija turėtų pasiūlyti veiksmų, kuriais būtų siekiama: a) sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, b) padidinti moterų ekonominę nepriklausomybę, c) pagerinti moterų galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir siekti aukštesnių karjeros pozicijų, d) iš esmės padidinti lygybę su sprendimų priėmimu susijusiose pareigose ir e) panaikinti su lytimi susijusias diskriminacines struktūras ir praktiką;

o
o   o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 204, 2006 7 26, p. 23. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0375. (3) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 75. (4) http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Employment_statistics (5) Direktyvos 2006/54/EB 3 straipsnis, SESV 157 straipsnio 4 dalis. (6) Europos pridėtinės vertės vertinimas „Vienodo darbo užmokesčio vyrams ir moterims už vienodą vienodos vertės darbą principo taikymas“, parengtas Parlamento 2013 m. (7) Remiantis Komisijos ataskaita dėl naujos redakcijos direktyvos taikymo (COM(2013)0861).