2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (11706/2015 – C8-0274/2015 – 2015/2132(BUD))

P8_TA(2015)0376 A8-0298/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3) (DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4) (TIS),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl 2016 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2016 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 24 d. Komisijos priimtą Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą (COM(2015)0300),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 4 d. Tarybos priimtą poziciją dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kuri 2015 m. rugsėjo 17 d. buvo perduota Europos Parlamentui (11706/2015 – C8‑0274/2015),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2016 m. biudžeto projekto(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Pabėgėlių krizės valdymas. Skubios operatyvinės, biudžeto ir teisinės priemonės pagal Europos migracijos darbotvarkę“ (COM(2015)0490),

–  atsižvelgdamas į 2016 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto Taisomuosius raštus Nr. 1/2016 (COM(2015)0317) ir Nr. 2/2016 (COM(2015)0513),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0298/2015),

III skirsnis

Bendroji apžvalga

1.  pabrėžia, kad Parlamentui svarstant 2016 m. biudžetą visapusiškai atsižvelgta į politinius prioritetus, nurodytus jau minėtose rezoliucijose – 2015 m. kovo 11 d. rezoliucijoje dėl biudžeto sudarymo bendrųjų gairių ir 2015 m. liepos 8 d. rezoliucijoje dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu, – ir patvirtintus didžiosios daugumos narių; primena, kad šie prioritetai – vidaus ir išorės solidarumas, ypač veiksmingas migracijos ir pabėgėlių krizės klausimų sprendimas, taip pat konkurencingumo skatinimas kuriant deramas ir kokybiškas darbo vietas, plėtojant įmones ir skatinant verslumą visoje Sąjungoje (trys veiksniai);

2.  pabrėžia, kad Sąjungoje šiuo metu susidarė kelios ekstremalios situacijos, visų pirma precedento neturinti migracijos ir pabėgėlių krizė; yra įsitikinęs, kad reikia iš Sąjungos biudžeto skirti būtinus finansinius išteklius siekiant atitinkamai reaguoti į politinius sunkumus ir sudaryti sąlygas Sąjungai kuo skubiau prioriteto tvarka siekti rezultatų ir veiksmingai reaguoti į šias krizes; supranta, kad migracijos ir pabėgėlių krizė negali būti sureguliuota vien tik panaudojant finansinius išteklius ir kad reikalingas visapusiškas požiūris siekiant apimti jos vidinį ir išorinį aspektus; mano, kad ypatingomis aplinkybėmis reikia ypatingų priemonių ir kad reikia tvirto politinio įsipareigojimo šiam tikslui skirti naujų asignavimų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad solidarumas yra ES biudžeto pagrindinis principas; yra susirūpinęs dėl to, kad reaguojant į pabėgėlių krizę solidarumas valstybėse narėse pasireiškia nevienodai; prašo Komisijos pateikti pasiūlymą, kaip ES biudžetas galėtų paskatinti valstybes nares laikytis labiau subalansuoto požiūrio į solidarumą;

3.  pažymi, kad Parlamentas nuo pat pradžių 2016 m. biudžete ypatingą dėmesį skyrė migracijai ir pabėgėliams; primena savo ankstesnius pareiškimus, kad sprendžiant migracijos srautų valdymo klausimus reikia remtis tiek vidaus, tiek išorės solidarumu, taip pat siekiant spręsti pagrindines problemų, su kuriomis susiduria Sąjunga, priežastis reikia sutelkti išorės finansavimo priemones laikantis integruoto požiūrio; primena bendras sutartis ir susitarimus, pavyzdžiui, Šengeno acquis ir Dublino reglamentą(8), bei Komisijos pasiūlymą dėl privalomo krizinio perkėlimo mechanizmo (COM(2015)0450);

4.  todėl nusprendžia nedelsdamas pateikti išsamų pakeitimų rinkinį ir padidinti biudžeto projekto (BP) lėšas 1 161 mln. EUR pagal 3 išlaidų kategoriją (Saugumas ir pilietybė) ir pagal 4 išlaidų kategoriją (Europos vaidmuo pasaulyje), kad būtų galima imtis pradinių reagavimo į migracijos krizę veiksmų; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į šios krizės vidaus aspektą, Parlamento pakeitimuose jau visiškai atsižvelgta į du dokumentų rinkinius dėl prieglobsčio prašytojų paskirstymo ir pakeitimai yra su jais suderinti, kartu siūloma papildomai didinti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir šios srities Sąjungos agentūrų lėšas; kalbant apie išorės aspektą atkreipia dėmesį į kelis papildomus lėšų padidinimus, skirtus konkrečioms programoms pagal 4 išlaidų kategoriją, pavyzdžiui, Europos kaimynystės priemonei, vystomojo bendradarbiavimo finansinei priemonei, humanitarinės pagalbos ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonei;

5.  vis dėlto pabrėžia, kad šie pakeitimai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į Komisijos taisomąjį raštą Nr. 2/2016, kuriame kartu su antruoju perkėlimo paketu įtraukiamos papildomos priemonės, nurodytos jau minėtame 2015 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikate; apgailestauja dėl to, kad Parlamentas ir Taryba neturi daugiau laiko išnagrinėti to taisomojo rašto tinkamumo, bet supranta, kad reikia reaguoti nedelsiant ir kad laiką reikia labai taupyti; pabrėžia, kad Parlamentas visiškai palaiko šias naujas priemones ir ketina ginti jų finansavimą skirdamas dar didesnius naujus asignavimus nei siūloma jo paties pozicijoje dėl 2016 m. biudžeto;

6.  be to, nusprendžia imtis veiksmų atsižvelgdamas į dabartinę Europos ūkininkus, ypač pieno sektoriuje dirbančius ūkininkus, ištikusią krizę ir iškart įtraukia į savo poziciją dėl 2016 m. biudžeto 500 mln. EUR, kad būtų galima paremti neatidėliotinas priemones, apie kurias pranešė Komisija; tikisi, kad Komisijos taisomasis raštas Nr. 2/2016 suteiks galimybę nustatyti konkrečias biudžeto eilutes, kurios turi būti papildytos tokiomis aplinkybėmis; palankiai vertina Komisijos sprendimą nepanaudotus krizių rezervo asignavimus iš 2015 m. biudžeto perkelti į 2016 biudžetą ir pažymi, kad šios nepanaudotos lėšos bus panaudotos kompensacijų paramos gavėjams, kurie gauna tiesiogines išmokas, mokėjimui, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1306/2013;

7.  pripažįsta, kad reikia dėti daug daugiau pastangų, kad skatinant konkurencingumą, ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą būtų išspręstos Sąjungos ekonomikos problemos; pabrėžia esminį vaidmenį, kurį šioje srityje atlieka labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės ir socialinės įmonės; todėl padidina programos COSME finansavimą 16,5 mln. EUR; taip pat nusprendžia 2016 m. siūlyti naujus įsipareigojimus, kad būtų tęsiama Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI), kurios visas finansinis paketas buvo sutelktas pradiniame etape 2014–2015 m.; pripažįsta, kad ši programa labai prisideda prie kovos su nedarbu ir yra pasiryžęs užtikrinti, kad būtų skirti reikiami asignavimai siekiant išvengti finansavimo spragos ją įgyvendinant; todėl patvirtina 473,2 mln. EUR padidinimą 2016 m., ši suma atitinka įmokos, kurią pradžioje buvo numatyta skirti JUI kasmet, dydį;

8.  dar kartą pabrėžia, kad yra įsitikinęs, jog iš Sąjungos biudžeto neturėtų būti finansuojamos naujos iniciatyvos, jei dėl to būtų padaryta žala esamoms Sąjungos programoms ir politikai ir nebūtų vykdomi jau prisiimti politiniai įsipareigojimai; pripažindamas ir visiškai patvirtindamas plataus masto politinę ir finansinę paramą Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) steigimui, ketina vykdyti įsipareigojimą, prisiimtą per ESIF derybas, – vykdant metinę biudžeto procedūrą kuo labiau sumažinti programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) daromą poveikį; taigi siūlo 2016 m. visiškai kompensuoti šių dviejų programų lėšų sumažinimus (1 326 mln. EUR), numatytus dėl ESIF garantijų fondo atidėjinių, kad vykdant programas būtų galima visapusiškai įgyvendinti tikslus, dėl kurių buvo susitarta vos prieš dvejus metus tvirtinant atitinkamus jų teisinius pagrindus;

9.  pabrėžia, kad svarbu visapusiškai atsižvelgti į bendrą pareiškimą dėl mokėjimų plano (2015–2016 m.), dėl kurio susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, atsižvelgdami į bendrą įsipareigojimą iki 2016 m. pabaigos sumažinti pagal 2007–2013 m. sanglaudos programas susikaupusių neįvykdytų mokėjimų prašymų iki maždaug 2 mlrd. EUR; atsižvelgdamas į tai kritiškai vertina tai, jog Tarybos pasiūlytas lėšų mažinimas tiesiogiai prieštarauja šiam mokėjimų planui; be to, pabrėžia, kad ateityje reikia vengti tokių netvarių vėlavimų, ir ragina Komisiją pateikti konkrečių su tuo susijusių pasiūlymų; todėl mano, kad nenumatyti mokėjimų poreikiai turėtų būti finansuojami panaudojant naujus asignavimus ir kad 1 mlrd. EUR, kurį numatyta skirti Graikijai 2016 m., turėtų būti finansuojamas iš turimų asignavimų laikantis DFP mokėjimų viršutinės ribos; pabrėžia savo ilgalaikę poziciją, pagal kurią mokėjimai, kurie atsiranda dėl taikant lankstumo priemonę prisiimtų įsipareigojimų, turėtų būti skaičiuojami viršijant viršutinę ribą;

10.  vėl įrašo sumas, kurias Taryba biudžeto projekte pasiūlė sumažinti (563,6 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 1 421,8 mln. EUR mokėjimų asignavimų); negali suprasti, dėl kokių priežasčių siūloma sumažinti, pavyzdžiui, programos „Horizontas 2020“ ir EITP, dviejų programų, kurioms jau pakenkė asignavimų perkėlimas į ESIF, asignavimus ir plėtros bei kaimynystės politikai skiriamus asignavimus, ypač atsižvelgiant į nesenus įvykius; yra susirūpinęs dėl to, kad siūlydama tokius didelius asignavimų sumažinimus biudžeto projekte Taryba beveik neatsižvelgia į nepaneigiamą Sąjungos biudžeto pridėtinę vertę; bet kuriuo atveju ginčija Tarybos pareikštą ketinimą apkarpyti biudžeto eilutes, pagal kurias panaudojimo lygis žemas ar įsisavinimo gebėjimai nedideli, kadangi tai nepagrindžiama faktiniais vykdymo rezultatų duomenimis ir taip elgiantis neatsižvelgiama į tai, kad tam tikrų programų vykdymo būdai yra skirtingi;

11.  apgailestauja, kad Komisijos ekspertų grupės ir toliau neharmoningos, nes jose pernelyg dominuoja bendrovių interesai;

12.  daro išvadą, kad siekiant tinkamai finansuoti šiuos neatidėliotinus poreikius ir atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. nustatytos labai mažos DFP maržos, reikės naudoti visas pagal DFP reglamentą numatytas lankstumo priemones, įskaitant visišką lankstumo priemonės mobilizavimą; tikisi, kad Taryba pritars šiam požiūriui ir kad per taikinimo procedūrą bus lengvai pasiektas susitarimas ir sudarytos galimybės Sąjungai tinkamai atsižvelgti į susidariusias aplinkybes ir veiksmingai spręsti būsimus uždavinius; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad bendroji DFP 2015 m. įsipareigojimų marža turėtų būti panaudota, kai tik bus įvykdytos teisinės sąlygos; tikisi, kad šiuo klausimu bus galima pasiekti išankstinį susitarimą su Taryba ir Komisija;

13.  primena politinio susitarimo dėl DFP metu priimtą trijų institucijų bendrą pareiškimą, pagal kurį į metines biudžeto procedūras prireikus bus įtrauktas lyčių aspektas; pabrėžia, kad kaip horizontalusis principas lyčių aspekto integravimas turėtų būti taikomas Sąjungos politikos priemonėse, ir ragina visapusiškai įgyvendinti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą; be to, palankiai vertina pirmuosius Sąjungos biudžeto žalinimo žingsnius; pabrėžia, kad šį procesą reikia vykdyti toliau, siekiant įgyvendinti aplinkai ir klimatui palankaus lėšų panaudojimo politikos tikslus, dėl kurių susitarta;

14.  nustato, kad 2016 m. įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų sumos atitinkamai iš viso yra 157 427,3 mln. EUR ir 146 459,3 mln. EUR;

1a pakategorė – Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

15.  kritikuoja tai, kad šiais metais Taryba vėl labai sumažino 1a išlaidų pakategorę – ji įsipareigojimų asignavimus sumažino 140,9 mln. EUR, o mokėjimų asignavimus – 435,4 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu; pabrėžia, kad maždaug pusė šių sumažinimų atlikta programoje „Horizontas 2020“ ir dėl to dar labiau sumažėjo 2016 m. šiai programai skiriami asignavimai, po to, kai dalis jos asignavimų buvo perkelti į ESIF;

16.  pabrėžia, kad, siekiant taikyti nuoseklų požiūrį, kai kurie 2015 m. birželio mėn. Tarybos atlikti sumažinimai remiantis tuo, kad daugelio 1a išlaidų pakategorės programų įsisavinimo gebėjimai nedideli, dabar turi būti panaikinti, nes 2015 m. rugsėjo mėn. šių programų įgyvendinimas tapo daug spartesnis; pažymi, kad tai bendra tendencija, atitinkanti šių programų gyvavimo ciklą; taigi nusprendžia vėl įrašyti biudžeto projekte numatytas sumas į eilutes, pagal kurias Taryba buvo sumažinusi įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus;

17.  atsižvelgdamas į savo 2016 m. prioritetus – užimtumas, įmonės, verslumas – ir nuodugniai įvertinęs ligšiolinį gebėjimą įsisavinti lėšas, nusprendžia pasiūlyti, kartu su visišku programos „Horizontas 2020“ ir EITP asignavimų sumažinimo, kuris atliktas perkėlus sumas į ESIF, kompensavimu, selektyviai ir viršijant BP lygį padidinti asignavimus programai COSME, programai „Horizontas 2020“ ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programai (EaSI) ir programai „Erasmus +“;

18.  ypač pabrėžia, kad asignavimų programai COSME telkimas 2014–2015 m. pasirodė esąs tikrai naudingas, atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius keletą metų poreikis remti MVĮ galimybes patekti į rinkas ir gauti finansavimą nuolat augo; taigi prieštarauja programos COSME asignavimų sumažinimui BP, palyginti su 2015 m., ir nusprendžia skirti daugiau asignavimų, negu šiai programai numatyta biudžeto projekte; primena, kad Komisija jau atkreipė dėmesį į tai, jog 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. numatyta nepakankamai COSME finansinių priemonių, o tai reiškia, kad yra turimų įsipareigojimų ir numatomos paklausos atotrūkis; kalbant apie COSME, prašo gerokai padidinti asignavimus programai „Erasmus“ jauniems verslininkams, atsižvelgiant į tai, kad turimi ištekliai nėra pakankami norint patenkinti daug pateiktų prašymų dalyvauti;

19.  ragina Komisiją išnagrinėti, kokia finansinė našta susidaro dėl mokesčių ir rinkliavų, kurios mokamos vykdant privalomas sertifikavimo ir licencijų išdavimo procedūras; primygtinai ragina Komisiją pateikti tinkamą tų sąnaudų poveikio pramonės įmonių ir MVĮ konkurencingumui vertinimą;

20.  nutaria padidinti sumą, biudžeto projekte numatytą trims priežiūros agentūroms (Europos bankininkystės institucijai (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai (EIOPA) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA)) bei Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER), siekiant užtikrinti joms išteklius, pakankamus jų užduotims, kurių vis daugėja, įveikti;

21.  pakartoja, kad remia ITER programą ir yra įsipareigojęs užtikrinti jai tinkamą finansavimą; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad ši programa gali dar labiau vėluoti ir pareikalauti papildomų išlaidų, taip pat kad tai gali atitinkamai daryti poveikį Sąjungos biudžetui; todėl apgailestauja dėl to, kad negalėjo įvertinti 2016 m. ITER programos asignavimų dydžio atsižvelgdamas į atnaujintą mokėjimų planą ir tvarkaraštį, kuriuos ITER taryboje ketinama pristatyti tik 2015 m. lapkričio mėn.; vis dėlto tikisi, kad šiame peržiūrėtame plane bus pakankamai įrodymų, jog buvo deramai atsižvelgta į Parlamento rekomendacijas, išdėstytas atitinkamoje 2013 m. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo(9), ir kad bus užtikrintas finansinis patikimumas ir išlaidų veiksmingumas; ketina kelti šį klausimą per 2016 m. taikinimo procedūrą biudžeto klausimais; be to, tvirtina, kad reikalingas visiškas skaidrumas dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės įnašų į ITER programą panaudojimo; ragina numatyti tinkamą atskaitomybės mechanizmą, kurį taikant būtų aiškiai nurodomas tarptautiniam projektui suteiktų finansinių išteklių dydis ir įvertinamas jų veiksmingas naudojimas;

22.  dalį asignavimų rezervuoja finansinės atskaitomybės ir audito sričių standartizacijai ir ragina įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas Ph. Maystadto pranešime, susijusias su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) užduotimis ir atsakomybe, ir kartu stiprinti Europos Sąjungos įtaką nustatant tarptautinius apskaitos standartus; taip pat yra susirūpinęs dėl didelio ES finansavimo, skiriamo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) fondui, kurio neatitinka būtinas pagerėjimas, susijęs su atskaitomybe, skaidrumu ir demokratija;

23.  dėl to biudžeto projekte numatytus 1a išlaidų pakategorės įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus padidina atitinkamai 1 405,5 mln. ir 491,5 mln. EUR (įskaitant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), taigi įsipareigojimų viršutinė riba viršijama 1 316,9 mln. EUR, ir, išnaudojus taikytinas maržas, ši suma bus finansuojama visomis priemonėmis, prieinamomis pagal DFP reglamento lankstumo sąlygą;

1b pakategorė – Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

24.  nepritaria Tarybos siūlymui pagal 1b pakategorę numatytus įsipareigojimus sumažinti 3,1 mln. EUR, o mokėjimus – tai dar svarbiau – 220,1 mln. EUR (taip pat ir programoms užbaigti skirtose eilutėse); ragina Tarybą paaiškinti, kaip šie apkarpymai suderinami, pirma, su tikslu sumažinti susikaupusių neįvykdytų mokėjimų skaičių ir, antra, su tikslu išvengti neigiamo poveikio 2014–2020 m. programų įgyvendinimui ir nereikalingo vėlavimo jas įgyvendinant; primena, kad sanglaudos politika yra pagrindinė Sąjungos investicijų politika, kuria siekiama sumažinti Europos regionų atotrūkį stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, pabrėžia, kad tokios priemonės, kaip Europos socialinis fondas, Europos regioninės plėtros fondas, Sanglaudos fondas ar Jaunimo užimtumo iniciatyva, prisideda spartinant sanglaudą, mažinant išsivystymo skirtumus ir remiant tvarių kokybiškų darbo vietų kūrimą;

25.  atkreipia dėmesį į Komisijos preliminarų įvertinimą, pagrįstą naujausiomis valstybių narių prognozėmis, kad sanglaudos politikos programų įgyvendinimas 2016 m. greičiausiai vėluos; reiškia susirūpinimą dėl to, kad bet koks didelis lėšų nepanaudojimas trečiaisiais naujojo Europos struktūrinių ir investicijų fondų ciklo įgyvendinimo metais, kai programos turėtų visapusiškai įsibėgėti, ne tik turės neigiamą poveikį siekiui laiku užtikrinti rezultatus vietoje, bet ir gali gerokai apsunkinti mokėjimus vėlesniais metais bei galimai vėl paskatinti nesumokėtų sąskaitų kaupimąsi; primygtinai ragina susijusias valstybes nares daryti greitą pažangą kovojant su esminėmis priežastimis, dėl kurių vėluoja įgyvendinimas, pvz., skubiai įsteigti už programas atsakingus organus ir užtikrinti nacionalinių administracinių procedūrų supaprastinimą bei nedidinti jų skaičiaus; vadovaujantis mokėjimų planu, prašo Komisijos atidžiai stebėti mokėjimų pokytį pagal 1b išlaidų pakategorę, susijusį su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, taip pat rengti išsamias, nuolat atnaujinamas prognozes, kurios turi būti aptariamos tam skirtuose tarpinstituciniuose susitikimuose, ir prireikus pateikti atitinkamų pasiūlymų;

26.  primena, kad dėl asignavimų telkimo 2014–2015 m. laikotarpio pradžioje Komisija 2016 m. nepasiūlė jokių įsipareigojimų asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai; vadovaudamasis Europos socialinio fondo reglamentu(10), pagal kurį numatoma tokio tęstinumo galimybė, nusprendžia suteikti Jaunimo užimtumo iniciatyvai 473,2 mln. EUR dydžio įsipareigojimų asignavimus – ši suma atitinka minėtajai programai numatytą pradinę metinę įmoką; yra įsitikinęs, kad 2015 m. neturėtų būti sustabdytas šios svarbios programos, kurią vykdant sprendžiamas vienas iš skubiausių Sąjungos uždavinių, finansavimas; pabrėžia, kad turėtų būti panaudotas papildomas finansavimas programai sustiprinti – taip pagalbą gautų daugiau deramo ir nuolatinio darbo ieškančių jaunuolių; primygtinai ragina valstybes nares daryti viską, kas įmanoma, siekiant greičiau įgyvendinti iniciatyvą vietoje, kad ja galėtų tiesiogiai naudotis jaunieji europiečiai; primygtinai ragina Komisiją pateikti ataskaitą Parlamentui apie kovos su jaunimo nedarbu priemones, finansuojamas Sąjungos lėšomis, ir rezultatus, pasiektus taikant šias priemones;

27.  atsižvelgdamas į bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, biudžeto projekte numatytus 1b išlaidų pakategorės įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus padidina atitinkamai 482,7 mln. ir 1 164 mln. EUR, taigi įsipareigojimų viršutinė riba viršijama 467,3 mln. EUR ir ši suma bus finansuojamos visomis priemonėmis, prieinamomis pagal DFP reglamento lankstumo sąlygą;

2 išlaidų kategorija – Tvarus augimas: gamtos ištekliai

28.  pažymi, jog Taryba sumažino ir 2 išlaidų kategorijos asignavimus: įsipareigojimai sumažinti 199,9 mln. EUR, o mokėjimai – 251,1 mln. EUR, įskaitant tai, kad lėšos sumažintos kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui ir programai LIFE; mano, kad Taisomasis raštas Nr. 2/2016 turėtų likti pagrindu norint atlikti bet kokią patikimą Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) asignavimų peržiūrą; vėl įrašo atitinkamas biudžeto projekte numatytas sumas;

29.  teigiamai vertina Komisijos pristatytą visapusišką 500 mln. EUR vertės skubių priemonių paketą Europos ūkininkams, ypač susijusiems su pieno sektoriumi, turint mintyje krentančias pagrindinių produktų kainas ir išaugusią pieno produktų gamybą, paremti; pabrėžia, kad labiausiai nukentėjo atokios vietovės, kur pieno sektoriaus socialinė ir ekonominė svarba neabejotinai didelė; parodydamas, kad remia Komisijos pareiškimą, svarstys šią sumą ir tikisi, kad pagal Taisomąjį raštą Nr. 2/2016 visas paketas bus įtrauktas į taikinimo procedūrą; pabrėžia, kad šis paketas turėtų papildyti įvairias priemones, kurių tikslas – spręsti klausimą dėl nuostolių ir dėl to, kokį ilgalaikį poveikį Europos ūkininkams darys Rusijos embargas žemės ūkio produktams (Sąjungos žemės ūkio produktų eksporto požiūriu iki šiol Rusija buvo antra pagal svarbą šalis);

30.  mano, kad eksporto grąžinamosios išmokos iškraipo prekybą ir prieštarauja ES vystymosi tikslams; todėl pritaria visiškam jų panaikinimui;

31.  dar kartą pabrėžia, kad nei BŽŪP skirti asignavimai, nei jokie kiti biudžeto asignavimai neturėtų būti naudojami mirtinų bulių kovų veiklai finansuoti; primena, kad teikiant tokį finansavimą aiškiai pažeidžiama Europos konvencija dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (Tarybos direktyva 98/58/EB)(11);

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungai skiriama vis daugiau užduočių, susijusių su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo veikla; todėl, atsižvelgdamas į duomenų rinkimo svarbą priimant sprendimus, vėl įrašo tokio dydžio asignavimus, kokie buvo numatyti 2015 m. biudžete, mokslinėms konsultacijoms ir žinioms žuvininkystės srityje gilinti bei padidina Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) biudžetą, siekdamas paremti jos vaidmenį koordinuojant ir įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką;

33.  atsižvelgdamas į tai, įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus padidina atitinkamai 510,4 mln. EUR ir 520,6 mln. EUR (įskaitant bandomuosius projektus bei parengiamuosius veiksmus), taigi 647,2 mln. EUR marža nesiekia 2 išlaidų kategorijos įsipareigojimų viršutinės ribos;

3 išlaidų kategorija – Saugumas ir pilietybė

34.  primena, kad biudžeto projekte numatyta padidinti lėšas saugumo ir migracijos srityje, įskaitant 150 mln. EUR vertės programą, skirtą 40 000 asmenų, kuriems būtina tarptautinė apsauga, perkelti, taigi Komisijai teko viršyti viršutinę šios išlaidų kategorijos ribą 124 mln. EUR ir pasiūlyti mobilizuoti atitinkamas lankstumo priemonės lėšas; teigiamai vertina tai, kad Taryba pritarė principui šiuo tikslu mobilizuoti lėšas pagal lankstumo priemonę; vis dėlto pažymi, kad siekiant reaguoti į pabėgėlių krizę reikalingas ilgalaikis finansavimo planas, ir mano, kad šį klausimą reikia spręsti taip pat persvarstant DFP;

35.  atsižvelgdamas į neeilinio masto migrantų ir pabėgėlių srautus, su kuriais šiuo metu susiduriama, nusprendžia sutelkti daugiau lėšų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF) stiprinti; atsižvelgdamas į tai tvirtai pritaria antrajam 780 mln. EUR dydžio paketui, kuris skirtas papildomai perkelti 120 000 asmenų; nusprendžia svarstyti klausimą dėl būtinų lėšų, taip pat suderinti pirmąjį ir antrąjį lėšų, būtinų asmenims perkelti, paketą pridedant 20 mln. EUR transporto išlaidoms padengti (Italijos ir Graikijos reikmėms – po 500 EUR vienam migrantui); pritaria, kad PMIF reikalingos lėšos būtų padidintos dar 79 mln. EUR; pabrėžia, kad būtina taip pat užtikrinti pakankamus finansinius išteklius PMIF ateinančiais metais; primena, kad pagal TIS 17 punktą leidžiama daugiau kaip 10 proc. padidinti numatytą sumą visą atitinkamos programos laikotarpį, kai iškyla naujų objektyvių ilgalaikių aplinkybių;

36.  pažymi, kad tokios priemonės – tai tik pirmas žingsnis siekiant visiškai laikytis solidarumo principo, kuriuo paremta Sąjunga; ragina Komisiją ir Tarybą visiškai įgyvendinti anksčiau minėtame 2015 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikate pasiūlytus planus ir pademonstruoti aiškų įsipareigojimą gerbti žmogaus teises, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; pabrėžia tinkamo grąžinimų operacijų, vykdomų vadovaujantis Chartija ir negrąžinimo principu, finansavimo svarbą siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai grąžinimo politikai, kurią vykdant būtų užkertamas kelias nelegaliai migracijai ir ji būtų apribota; pabrėžia, kad svarbu remti pabėgėlius netoli jų kilmės šalių ir supaprastinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūras valstybėse narėse;

37.  galiausiai nusprendžia lėšas agentūroms, vykdančioms su migracija susijusias užduotis, iš viso padidinti 26 mln. EUR, o labiausiai – 12 mln. EUR daugiau nei biudžeto projekte – padidinti Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO) skiriamas lėšas; primena, kad, įgyvendinant laikinąsias priemones tarptautinės apsaugos srityje, ESAO atlieka pagrindinį koordinavimo vaidmenį ir vis dažniau jam tenka teikti pagalbą atitinkamoms valstybėms narėms;

38.  teigiamai vertina Komisijos 2015 m. rugsėjo 23 d. komunikatą ir atitinkamas Taisomajame rašte Nr. 2/2016 nurodytas priemones, t. y. 600 mln. EUR dydžio papildomą skubų finansavimą labiausiai nukentėjusioms valstybėms narėms; teigiamai vertina tai, kad Komisija ėmėsi vadovaujamo vaidmens šioje srityje ir taip patvirtina požiūrį, kurio Parlamentas laikėsi per savo svarstymą; yra pasirengęs svarstyti galimybę dar labiau padidinti lėšas taikinimo procedūros metu;

39.  apgailestauja dėl to, kad Taryba sumažina biudžeto projekte numatytus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus atitinkamai 25,1 mln. ir 33,6 mln. EUR; mano, kad šie apkarpymai kelia pavojų tinkamam 3 išlaidų kategorijos programų ir veiksmų įgyvendinimui; atsižvelgdamas į tai primena, jog, nors kai kada siūlomas lėšų sumažinimas atrodo nežymus, reikia turėtų mintyje tai, kad kai kurios svarbios ir vertingos programos yra santykinai nedidelio masto, taigi lėšų sumažinimas turės ypač didelį poveikį jų įgyvendinimui; todėl nusprendžia vėl įrašyti atitinkamas biudžeto projekte numatytas sumas;

40.  be to, mano, kad iš viso 10,5 mln. EUR didesnę įsipareigojimų asignavimų sumą negu numatyta biudžeto projekte būtina skirti kultūros ir žiniasklaidos paprogramėms (įskaitant 2016 m. planuojamus žiniasklaidos veiksmus, taip pat Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę, kurių tikslas – spręsti nepaprastai svarbų MVĮ bei kultūros ir kūrybos sektorių organizacijų galimybių gauti finansavimą klausimą), atsižvelgiant į svarbų vaidmenį, kurį jos atlieka remiant kultūros ir kūrybos sektorius, įkūnijančius pagrindines Europos vertybes;

41.  taip pat mano, kad 1,5 mln. EUR prioritetine tvarka turėtų būti skirta programai „Europa piliečiams“ ir kad turėtų būti pakeista šios programos biudžeto nomenklatūra atskirą eilutę skiriant Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimui;

42.  pažymi, kad jo svarstomi įsipareigojimai (taip pat ir bandomiesiems projektams bei parengiamiesiems veiksmams) 3 išlaidų kategorijos viršutinę ribą viršija 1 055,1 mln. EUR, t. y. jie 931,1 mln. EUR didesni nei numatyta biudžeto projekte, o mokėjimų asignavimai padidinti 586,5 mln. EUR; todėl siūlo mobilizuoti visas pagal DFP prieinamas priemones, kad būtų rasta lėšų su migracija susijusiam paketui finansuoti;

4 išlaidų kategorija – Europos vaidmuo pasaulyje

43.  pažymi, kad 4 išlaidų kategorijos įsipareigojimus ir mokėjimus Taryba sumažino labiausiai iš visų išlaidų kategorijų – atitinkamai -163,4 mln. EUR ir -450,4 mln. EUR; su nuostaba pažymi, kad lėšos labiausiai sumažintos Europos kaimynystės priemonei (kurią taikant sprendžiami skurdo ir saugumo klausimai Viduržemio jūros regiono šalyse), vystomojo bendradarbiavimo priemonei (įskaitant teminį migracijos ir prieglobsčio tikslą) ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (nepaisant to, kad šalys kandidatės priima labai daug pabėgėlių arba per jas driekiasi didieji migracijos keliai); pabrėžia, kad šis požiūris akivaizdžiai prieštarauja Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos pareiškimams dėl migracijos darbotvarkės, pabėgėlių krizės ir bendradarbiavimo su kilmės ir tranzito šalimis;

44.  atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nusprendžia vėl įrašyti biudžeto projekte numatytus asignavimus; pažymi, kad mokėjimų pagal 4 išlaidų kategoriją padėtis vis dar kelia didelį susirūpinimą, turint omenyje didelės sąskaitų, kurias vėluojama apmokėti, sankaupos perkėlimą ir dirbtinį sutartinių įsipareigojimų atidėliojimą siekiant tokiu būdu spręsti nuolat trūkstamo finansavimo mokėjimams atlikti problemą; taigi dar kartą patvirtina, kad Komisijos siūlomas mokėjimų asignavimų padidinimas tikrai būtinas, jau nekalbant apie tai, kad šiuo metu dėl precedento neturinčios migracijos ir pabėgėlių krizės kilo papildomų iššūkių įgyvendinant Sąjungos išorės veiksmus;

45.  papildo pakeitimų dėl migracijos ir pabėgėlių krizės paketą patvirtindamas tikslinius įsipareigojimų asignavimų padidinimus, visų pirma kalbant apie įsipareigojimų asignavimus, skiriamus Europos kaimynystės priemonei (+ 178,1 mln. EUR), bet taip pat vystomojo bendradarbiavimo priemonei (+ 26,6 mln. EUR), humanitarinei pagalbai (+ 26 mln. EUR), Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (+ 11,2 mln. EUR), priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (+ 12,6 mln. EUR), ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei (+ 1 mln. EUR); remdamas tų programų prioritetų pertvarkymą, kai reikia, siekiant didžiausią dėmesį skirti svarbiausiems uždaviniams, pabrėžia, kad dėl to neturėtų būti mažinamos pastangos, susijusios su atitinkamame teisiniame pagrinde nustatytais pradiniais tikslais, taip rizikuojant destabilizuoti ES kaimynines šalis ar kitus susijusius regionus; pakartoja, kad reikia laikytis visa apimančio ir žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, kai migracija susiejama su plėtra ir užtikrinama teisėtų migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių integracija; pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis ir didinti su tuo susijusius įsipareigojimus siekiant veiksmingai spręsti dabartinę migracijos krizę, ypač tenkinti perkeltųjų asmenų trečiosiose šalyse poreikius sveikatos priežiūros ir švietimo srityse; todėl mano, kad toks lėšų padidinimas būtinas siekiant finansuoti tolesnes iniciatyvas, papildančias atitinkamuose teisiniuose pagrinduose numatytus pradinius tikslus;

46.  pažymi, kad Europos Sąjungos regioninis patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje, ir Skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti buvo įsteigti, nes Sąjungos biudžetui trūksta būtino lankstumo ir lėšų, kad būtų sudarytos sąlygos greitam ir visapusiškam reagavimui į krizes; pabrėžia, kad persvarstant (peržiūrint) DFP reikia rasti labiau holistinį klausimo, kaip užtikrinti, kad iš Sąjungos biudžeto humanitarinei pagalbai ir vystymuisi skiriama parama būtų efektyvesnė ir greičiau prieinama, ir kaip ją sėkmingai susieti su Europos plėtros fondo ir valstybių narių teikiama dvišale parama, sprendimą; ragina papildomus asignavimus 4 išlaidų kategorijos programoms panaudoti visų pirma siekiant padidinti dviejų patikos fondų finansavimą, taip pat siekiant finansuoti skubią pagalbą, kurią teikia Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras ir kuri teikiama pagal Pasaulio maisto programą; ragina atskiras valstybes nares pereiti nuo žodžių prie darbų ir nedelsiant skirti reikalingus papildomus įnašus siekiant papildyti Sąjungos patikos fondams skiriamą finansavimą ir panaikinti JT agentūrų finansavimo trūkumą; pažymi, kad atsižvelgiant į numatytus projektus, kurie gali būti finansuojami naudojant patikos fondų lėšas, dar labiau susilpnėja Tarybos pozicija dėl tariamų nepakankamų gebėjimų panaudoti pagal 4 išlaidų kategoriją skiriamas lėšas;

47.  40 mln. EUR padidina pagal biudžeto eilutę, skirtą taikos procesui remti ir finansinei paramai Palestinai ir Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose, numatytas lėšas; pažymi, kad Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose atlieka veiksmingą vaidmenį teikdama paramą vis didesniam Palestinos pabėgėlių, tiesiogiai nukentėjusių dėl krizės Sirijoje, skaičiui, o tai reiškia papildomą naštą šiai agentūrai; yra susirūpinęs dėl Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose patiriamo finansavimo stygiaus ir ragina minėtuosius papildomus asignavimus skirti į šios agentūros bendrąjį fondą, kad būtų galima remti pagrindines švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas;

48.  primena, kad siekiant sušvelninti ilgalaikį žalingą humanitarinės krizės poveikį svarbu užtikrinti, kad nuo jos nukentėję vaikai galėtų ir toliau mokytis; todėl finansavimą švietimui remti humanitarinės pagalbos biudžete padidina nuo 1 proc. iki 3 proc., kad iki 2019 m. būtų galima pasiekti 4 proc. ribinę vertę;

49.  pritaria simboliniam BUSP biudžeto padidinimui siekiant remti visas iniciatyvas, kuriomis siekiama įtraukti migraciją kaip specialią BSGP civilinių misijų sudedamąją dalį, tuo pat metu visapusiškai remiant EUNAVFOR MED karinę misiją, kuria siekiama kovoti su neteisėtai žmones gabenančių asmenų ir prekiautojų žmonėmis veikla;

50.  pritaria EIVT vykstančiam svarstymui ES specialiųjų įgaliotinių ateities ir jų santykių su EIVT tema; mano, kad bet kokie biudžeto eilutės, skirtos ES specialiesiems įgaliotiniams, pakeitimai turėtų būti atliekami tik po to, kai bus baigtas dabartinis svarstymo procesas;

51.  mano, kad būtina padidinti asignavimus Kipro turkų bendruomenei skirtai biudžeto eilutei (+ 2 mln. EUR), kad būtų ryžtingai prisidedama prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos intensyvesnio tęsimo ir paremtas iš dviejų bendruomenių atstovų sudarytas Kultūros paveldo techninis komitetas, taip skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

52.  pabrėžia, kad įgyvendinant 9-ojoje PPO ministrų konferencijoje pasiektą prekybos lengvinimo susitarimą bus reikalinga didesnė finansinė parama mažiausiai išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims; pabrėžia, kad reikia koordinuoti Komisijos ir valstybių narių veiksmus tarptautinių finansų įstaigų atžvilgiu, siekiant išvengti pagalbai prekybai ir daugiašalėms iniciatyvoms skiriamų asignavimų mažinimo, taip pat pažeidimų bendradarbiavimo su tam tikrais partneriais srityje, dėl kurių sumažėjo išlaidų veiksmingumas, ir užtikrinti, kad prekybos lengvinimo susitarimas būtų naudingas vystymuisi;

53.  nusprendžia išnaudoti 261,3 mln. EUR maržą, kuri buvo numatyta biudžeto projekte (kartu ir bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams) neviršijant įsipareigojimų pagal 4 išlaidų kategoriją viršutinės ribos, ir šiuo etapu nesiimti jokių kitų veiksmų; be to, 132,5 mln. EUR padidina mokėjimų asignavimus; tikisi, kad atsižvelgiant į šiuos pakeitimus bus vykdoma veiksminga taikinimo procedūra, taip pat atsižvelgiant ir į Taisomąjį raštą Nr. 2/2016; vis dėlto pabrėžia, kad ši viršutinė riba gali būti nepakankama, kadangi ji buvo nustatyta gerokai anksčiau nei įvyko svarbūs pokyčiai Ukrainoje, Sirijoje, Tunise ir apskritai kaimyninėse šalyse, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje; taigi ragina visapusiškai panaudoti neatidėliotinos pagalbos rezervo galimybes ir yra pasirengęs ir toliau pasitelkti DFP numatytas lankstumo priemones siekiant spręsti klausimus, susijusius su migracijos ir pabėgėlių krizės išorės dimensija;

5 išlaidų kategorija – Administravimas. Kitos išlaidų kategorijos – Administracinės ir mokslinių tyrimų paramos išlaidos

54.  pažymi, kad šioje išlaidų kategorijoje Taryba sumažina lėšas 31,2 mln. EUR, iš kurių 19,3 mln. EUR susiję su Komisijos administraciniu biudžetu, t. y. išlaidomis pastatams, įrangai ir ypač personalui, atsižvelgiant į tai, kad standartinė vienoda sumažinimo norma padidinama iki 4,3 proc.; nemato jokio pateisinimo, kodėl svarstant Taryboje buvo padaryti tokie pakeitimai, ir primena, kad atsižvelgiant į pastaraisiais metais taikytus nuolatinius apribojimus Komisijos siūlomos administracinės išlaidos 2016 m. iš esmės atitinka numatomą infliacijos lygį, t. y. jos lieka faktiškai stabilios, ir kad Komisija ir toliau mažina savo darbuotojų skaičių;

55.  be to, mano, kad šis lėšų sumažinimas yra savavališkas, turint omenyje šio tipo išlaidų, iš esmės grindžiamų sutartiniais įsipareigojimais, numatomumą ir į itin aukštą įgyvendinimo lygį, kaip nurodoma Komisijos ataskaitose; visų pirma pažymi, kad Komisijos etatų plano įgyvendinimo lygis 2015 m. balandžio 1 d. buvo kaip niekada didelis, t. y. iš tiesų buvo užimti 97,8 proc. etatų; be to, apgailestauja, kad kitose išlaidų kategorijose (neatsižvelgiant į 5 išlaidų kategoriją) Taryba iš viso 28 mln. EUR sumažino administracines išlaidas ir mokslinių tyrimų paramos išlaidas, nors šios išlaidos itin svarbios siekiant užtikrinti sėkmingą programų įvairiose Sąjungos politikos srityse įgyvendinimą;

56.  taigi nusprendžia vėl įrašyti biudžeto projekte numatytas lėšas visose įvairių politikos sričių administracinėms ir mokslinių tyrimų paramos išlaidoms skirtose biudžeto eilutėse ir visose 5 išlaidų kategorijos biudžeto eilutėse, kuriose Taryba buvo sumažinusi lėšas, taip pat patvirtinti lėšų padidinimą keletu konkrečių atvejų;

57.  prašo Komisijos užtikrinti, kad bendras OLAF priežiūros komiteto ir jo sekretoriato biudžetas būtų nurodytas atskiroje OLAF 2016 m. biudžeto eilutėje;

Agentūros

58.  iš esmės pritaria Komisijos agentūrų biudžeto poreikių sąmatoms; pažymi, kad Komisija jau gerokai sumažino daugumos agentūrų prašytus pradinius asignavimus;

59.  taigi mano, kad dar labiau sumažinus asignavimus, kaip siūlo Taryba, galėtų kilti grėsmė tinkamam agentūrų veikimui ir jos negalėtų atlikti teisėkūros institucijos joms pavestų užduočių;

60.  kaip bendro migracijos paketo dalį, nusprendžia iš viso 26 mln. EUR padidinti asignavimus, skiriamus pagrindinėms šioje srityje veikiančioms agentūroms (Europos prieglobsčio paramos biurui, FRONTEX, Europolui, Eurojustui, „eu-LISA“, CEPOL ir Pagrindinių teisių agentūrai), nes joms tenka itin svarbus vaidmuo siekiant veiksmingai spręsti dabartinę neatidėliotiną migracijos srautų problemą; džiaugiasi, kad Taisomajame biudžete Nr. 7/2015 agentūroms numatyta papildomų asignavimų ir į agentūrų etatų planą papildomai įrašyta 120 pareigybių, ir tikisi, kad šis sprendimas taip pat turės poveikio 2016 m. biudžetui bei ateinančių metų biudžetams; atkreipia dėmesį į sparčiai blogėjančią krizę ir į didelio masto migracijos srautų padidėjimą; primygtinai ragina Komisiją pateikti atnaujintą ir konsoliduotą informaciją apie agentūrų poreikius prieš taikinimo procedūrą biudžeto kausimais; ragina Komisiją pasiūlyti teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų veiksmų vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikę strategiją: tikslus, misijas, koordinavimą, migrantų antplūdžio valdymo centrų raidą ir finansinius išteklius;

61.  be to, nusprendžia 2016 m. biudžete padidinti asignavimus, skiriamus trims finansinę priežiūrą vykdančioms agentūroms, atsižvelgiant į joms tenkančias papildomas užduotis ir padidėjusį darbo krūvį; ragina Komisiją iki 2017 m. pasiūlyti finansavimo koncepciją, pagal kurią finansavimas būtų vykdomas iš mokesčių ir šis finansavimas visiškai pakeistų dabartinius valstybių narių įnašus, tokiu būdu siekiant užtikrinti Europos Sąjungos lygmens administravimo institucijų nepriklausomumą nuo atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų;

62.  nusprendžia taip pat padidinti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai, Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui skiriamus asignavimus, kad šių agentūrų turimi ištekliai geriau atitiktų joms pavestas užduotis;

63.  vis dėlto negali pritarti Komisijos ir Tarybos pozicijai dėl agentūrų personalo, todėl pakeičia daugelį etatų planų; dar kartą pabrėžia, kad kiekviena agentūra per penkerių metų laikotarpį turėtų sumažinti savo etatų skaičių 5 proc., kaip numatyta tarpinstituciniame susitarime, tačiau nauji etatai, būtini siekiant vykdyti papildomas užduotis, susijusias su laikotarpiu po 2013 m. įvykusiais naujais politikos pokyčiais ir priimtais naujais teisės aktais, turi būti kuriami šiuo tikslu skiriant papildomus išteklius ir į tokius etatus neturi būti atsižvelgiama įgyvendinant tarpinstituciniame susitarime numatytą personalo mažinimo tikslą;

64.  taigi dar kartą pabrėžia, kad nesutinka su etatų perskirstymo tarp agentūrų rezervo koncepcija, tačiau patvirtina, jog sutinka su tuo, kad etatai būtų atlaisvinami agentūroms kartu veiksmingiau naudojant išteklius, t. y. vykdant glaudesnį administracinį bendradarbiavimą arba net nagrinėjant galimybes sujungti funkcijas, kai tai tinkama, taip pat dalijantis tam tikromis funkcijomis su Komisija arba kitomis agentūromis;

65.  dar kartą pabrėžia, kad pramonės finansuojami etatai neturi poveikio Sąjungos biudžetui, taigi jiems neturėtų būti taikomas darbuotojų skaičiaus mažinimas; pabrėžia, kad atitinkama agentūra savo nuožiūra turėtų galėti subalansuoti svyruojančios apimties darbo krūvį neužpildydama visų turimų etatų;

66.  atsižvelgdamas į tai, kai kuriuos agentūrų etatų planus pakeičia vadovaudamasis minėtaisiais prioritetais ir siekdamas užtikrinti, kad personalo lygis atitiktų papildomas užduotis, o kitus etatų planus pakeičia siekdamas suderinti juos su tikslu per penkerių metų laikotarpį etatų skaičių iš tikrųjų sumažinti 5 proc., kartu taikydamas kitokį požiūrį iš mokesčių finansuojamiems etatams; primena, kad tikslas per penkerių metų laikotarpį etatų skaičių sumažinti 5 proc. buvo numatytas siekiant sumažinti administracines išlaidas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad papildomi etatai etatų plane savaime neturi finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, nes agentūros užpildo savo etatus atsižvelgdamos į savo poreikius, taigi agentūrų etatų planų etatai ne visada yra užpildyti;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

67.  atlikęs išsamią pateiktų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų analizę ir įvertinęs, kaip sekasi juos (išskyrus iniciatyvas, kurioms gali būti taikomas jau esamas teisinis pagrindas) įgyvendinti, taip pat visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą projektų įgyvendinamumo vertinimą ir į turimas nedideles maržas, nusprendžia priimti kompromisinį paketą, kurį sudaro ribotas bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų skaičius;

Mokėjimai

68.  dar kartą pabrėžia 2015–2016 m. bendro mokėjimų plano, dėl kurio prieš biudžeto procedūrą susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, svarbą, nes jame atspindėtas trijų institucijų įsipareigojimas sumažinti susikaupusių neįvykdytų mokėjimų skaičių; pažymi, kad šios trys institucijos susitarė visapusiškai bendradarbiauti, siekdamos 2016 m. biudžete patvirtinti mokėjimų asignavimų lygį, būtiną minėtajam tikslui pasiekti, ir kad Komisija atitinkamai apskaičiavo 2016 m. prašomus mokėjimų asignavimus; mano, kad bet kokius veiksmus siekiant valdyti netvaraus vėlavimo riziką turėtų papildyti pastangos užtikrinti produktyvesnį keitimąsi nuomonėmis ir pagerinti Tarybos ir Parlamento bei Komisijos bendradarbiavimą; primena, kad pagal SESV 310 straipsnį Sąjungos biudžete nurodytos įplaukos ir išlaidos turi būti subalansuotos;

69.  apgailestauja, kad, nors dėl to tik nedaug padidėjo Komisijos siūlomas mokėjimų lygis ir buvo pasiūlytos tinkamos maržos, Taryba nusprendė sumažinti mokėjimų asignavimus 1,4 mlrd. EUR tiek programoms užbaigti skirtose biudžeto eilutėse, tiek visu pajėgumu vykdomoms programoms skirtose eilutėse; tokiu būdu keliamas pavojus pastangoms palaipsniui panaikinti neįprastai didelę neatliktų mokėjimų sankaupą; primena, kad kalbant apie tiesioginio valdymo programas mokėjimų asignavimų trūkumas pasireiškia ne tik tuo, kad didėja neatliktų mokėjimų skaičius, bet taip pat ir tuo, kad dirbtinai vilkinama įgyvendinti programas, pavyzdžiui, atidedant kvietimą teikti paraiškas ir (arba) naujų sutarčių pasirašymą;

70.  nusprendžia vėl įrašyti biudžeto projekte numatytus mokėjimus visose biudžeto eilutėse, kuriuose šiuos mokėjimus buvo sumažinusi Taryba, vadovaudamasis prielaida, kad Komisija, pateikdama biudžeto projektą, pasiūlė mokėjimų lygį, būtiną mokėjimų plano tikslams pasiekti;

71.  padidina (taikant tinkamą koeficientą) mokėjimų asignavimus visose tose biudžeto eilutėse, kuriose keičiami įsipareigojimų asignavimai, atsižvelgdamas į sritis, kuriose lėšos išmokamos sparčiai arba kurioms lėšas būtina skirti itin skubiai, t. y. „Erasmus+“, dvi migrantų perkėlimo Europos Sąjungoje programos, Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose ir humanitarinė pagalba; padidina mokėjimų asignavimus dar 1 mlrd. EUR, kad naujais asignavimais būtų visapusiškai padengtas Graikijai skirtų mokėjimų sutelkimas laikotarpio pradžioje; be to, atsižvelgdamas į įgyvendinimą praėjusiu laikotarpiu, nusprendžia padidinti mokėjimus, skirtus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui;

Kiti skirsniai

I skirsnis – Europos Parlamentas

72.  primena, kad pagal Parlamento 2016 m. sąmatą numatyta 1 823 648 600 EUR suma, t. y. 1,6 proc. daugiau, palyginti su 2015 m. biudžetu; be to, primena, kad 15 mln. EUR skirti skubioms investicijoms į saugumą ir kibernetinį saugumą, nustatant, kad bendra Parlamento 2016 m. biudžeto suma būtų lygi 1 838 648 600 EUR;

73.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. birželio 15 d., patvirtinus Parlamento 2016 m. sąmatą, buvo įsteigta nauja frakcija ir kad dėl šių Parlamento struktūros pakeitimų reikalingi papildomi asignavimai siekiant užtikrinti, kad visoms frakcijoms būtų taikomos vienodos sąlygos;

74.  šie padidinimai visiškai kompensuojami sumažinus asignavimus pagal biudžeto eilutes, skirtas rezervui nenumatytoms išlaidoms, bendrosioms EP narių išmokoms, tolesniam profesiniam mokymui, patalpų įrengimui, energijos suvartojimui, duomenų apdorojimui ir telekomunikacijoms, investicijoms į projektus ir baldus;

75.  atkreipia dėmesį į 2015 m. rugsėjo 7 d. Biuro išvadas dėl Parlamento 2016 m. biudžeto svarstymo, kuriose siūloma į biudžetą įtraukti neseniai priimtus sprendimus ir techninius patikslinimus; pritaria šiems nedideliems Biuro pasiūlytiems techniniams pakeitimams, kurie apima biudžetui įtakos nedarančias asignavimų ir etatų plano korekcijas ir tam tikrų biudžeto nomenklatūros aspektų atnaujinimą;

76.  todėl palieka nepakeistą bendrą 2016 m. biudžeto sumą, kuri buvo patvirtinta 2015 m. balandžio 29 d. plenariniame posėdyje ir sudaro 1 838 648 600 EUR;

77.  pabrėžia, kad frakcijų veikla skiriasi nuo administracinio darbo; patvirtina, kad dėl šios priežasties bendram frakcijų darbuotojų skaičiui netaikomas tikslas sumažinti darbuotojų skaičių 5 proc., atsižvelgiant į priimtus sprendimus dėl 2014(12) ir 2015(13) finansinių metų ir 2016 m. sąmatų(14);

78.  primena, kad frakcijose nuo 2012 m. buvo įšaldytas įdarbinimas ir kad per ankstesnius biudžetinius metus jų poreikiai buvo tenkinami tik iš dalies;

79.  pakartoja savo įsipareigojimą įgyvendinti TIS 27 punktą ir darbuotojų skaičių sumažinti 1 proc.;

80.  pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba, siekdami užtikrinti ilgalaikį Sąjungos biudžeto lėšų taupymą, turi reaguoti į būtinybę parengti perėjimo prie vienos būstinės planą, kaip dauguma šios kadencijos Parlamento narių reikalavo keliose rezoliucijose;

Etatų plano keitimas

81.  sumažina savo generalinio sekretoriato 2016 m. etatų planą 57 pareigybėmis (tikslas sumažinti darbuotojų skaičių 1 proc.): 4 AD14, 13 AD13, 2 AD12, 1 AD9, 2 AD8, 1 AD5, 2 AST11, 1 AST10, 3 AST9, 8 AST8, 7 AST7, 4 AST6, 3 AST5, 2 AST4, 1 AST3, 1 AST1 nuolatinėmis pareigybėmis ir 2 laikinosiomis AST4 pareigybėmis; primena, kad į šios priemonės poveikį biudžetui jau buvo atsižvelgta sąmatoje;

82.  atsižvelgdamas į naujuosius Tarnybos nuostatus, 80 AST nuolatinių pareigybių (25 AST11, 10 AST10, 5 AST8, 15 AST7, 5 AST6, 5 AST5, 5 AST4, 5 AST3 ir 5 AST2) pakeičiamos 80 AST/SC1 pareigybėmis;

83.  atlieka šiuos techninius pataisymus: panaikina tris AST7 ir tris AST6 pareigybes, sukuria šešias AST5 pareigybes ir etatų plane išbraukia išnašą Nr. 1, nes atitinkama procedūra netolimoje praeityje nebuvo naudojamasi;

84.  leidžia sukurti 43 naujas laikinąsias pareigybes (2 AD7, 19 AD5, 5 AST5, 5 AST3 ir 12 AST1) ir padidinti vienos laikinosios pareigybės kategoriją (iš AD10 į AD14) dėl papildomų poreikių, susijusių su naujos frakcijos įsteigimu;

Darbuotojų skaičiaus sumažinimas 5 proc.

85.  primena, kad Parlamentas trejus metus iš eilės įgyvendina tikslą sumažinti darbuotojų skaičių 5 proc., vadovaudamasis TIS raide ir dvasia; pabrėžia, kad šiuo tikslu nuo 2014 m. iš Parlamento etatų plano buvo išbraukta 171 nuolatinė pareigybė(15); pabrėžia, kad, siekiant visiškai įgyvendinti darbuotojų skaičiaus sumažinimo 5 proc. tikslą, iki 2018 m. dar reikėtų atlikti du metinius 57 pareigybių(16) sumažinimus;

86.  pabrėžia, kad pagal TIS 27 punktą 5 proc. sumažinimo palyginti su 2013 m. sausio 1 d. etatų planu tikslas yra kompensacija darbuotojų skaičiumi, susijusi su darbo valandų padidėjimu nuo 37,5 iki 40 darbo valandų per savaitę; mano, kad šis sumažinimas turi būti taikomas nuolatiniam darbo krūviui, todėl naujos pareigos ir užduotys į šiuos skaičiavimus turi būti neįtraukiamos;

87.  pažymi, kad siekdamas sustiprinti savo prerogatyvas ir naujas užduotis Parlamentas nuo 2013 m. įgyvendino svarbius struktūrinius pokyčius, pavyzdžiui, internalizavimo procesą, kurio darbuotojų poreikis buvo užtikrintas kiek įmanoma vidaus perkėlimais, o naujos darbo vietos buvo sukurtos tik jei tikrai buvo būtinos; nusprendžia šioms papildomoms pareigybėms netaikyti darbuotojų skaičiaus sumažinimo 5 proc. tikslo;

88.  primygtinai ragina Komisiją stebint, kaip Parlamentas įgyvendina darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslą, atsižvelgti į naujus papildomus aspektus, tokius kaip nuolatinis darbo krūvis, išimtis frakcijoms, internalizavimo kompensavimas sumų išorės paslaugų biudžeto eilutėse mažinimu, naujos prerogatyvos ir užduotys;

89.  pabrėžia, kad darbuotojų skaičiaus sumažinimas 5 proc. neturėtų kenkti tinkamam Parlamento darbui ir pagrindinių jo įgaliojimų vykdymui ar turėti poveikį kokybiškos teisėkūros rengimui ar EP narių bei darbuotojų darbo sąlygoms;

90.  primena, kad joks susitarimas negali atimti iš Parlamento ir Tarybos suverenios teisės vertinti ir galios priimti sprendimą dėl kiekvienų metų biudžeto turinio;

Kiti su darbuotojais susiję klausimai

91.  primena, kad naujų pareigybių sekretoriate poreikis turėtų būti patenkinamas vykdant darbuotojų perkėlimą institucijos viduje, nebent yra tinkamai pagrįsta ir įrodyta, kad būtina sukurti naujas pareigybes;

92.  primena, kad bet koks parlamentinio darbo arba procedūrų pertvarkymas neturėti turėti neigiamo poveikio darbuotojų, nepaisant jų užimamų pareigų, darbo sąlygoms ir socialinėms teisėms;

93.  pakartoja, jog siekiant EP nariams suteikti tinkamą paramą, kad šie galėtų vykdyti savo parlamentinę veiklą, turi būti užtikrinta nauja akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir vietinių padėjėjų pusiausvyra; atkreipia dėmesį į tai, kad generalinis sekretorius pateikė pasiūlymą Biurui, kaip siekti šio tikslo; atkreipia dėmesį į Biure pasiektą susitarimą, kuris iš esmės atitinka Europos Parlamento pirmiau minėtoje jo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje dėl Parlamento sąmatos pateiktą prašymą; teigiamai vertina sprendimą nedelsiant įgyvendinti šį susitarimą;

94.  pakartoja savo įsipareigojimą remti daugiakalbystę parlamentiniame darbe, užtikrinant aukštus vertimo žodžiu ir vertimo raštu standartus; prašo generalinio sekretoriaus Biudžeto komitetui pristatyti analizės ir vertinimo, kurį jis pradėjo nepasiekus susitarimo dėl naujų vertėjų žodžiu darbo sąlygų (2015 m. pavasaris), rezultatus; tikisi, kad generalinis sekretorius pasinaudos visomis lankstumo priemonėmis, kad EP nariams būtų užtikrintos aukštos kokybės vertimo žodžiu ir raštu paslaugos;

95.  prašo generalinio sekretoriaus pateikti išsamią visų pareigybių Parlamente 2014–2016 m. apžvalgą, įskaitant pareigybių suskirstymą pagal tarnybas, kategorijas ir sutarties tipą;

Pastatų politika

96.  primena, kad Biudžeto komitetas turėtų būti reguliariai informuojamas apie naujus Parlamento pastatų politikos pokyčius ir su juo turėtų būti tinkamu metu, t .y. prieš sudarant sutartį, konsultuojamasi dėl visų pastatų projektų, kurie turi finansinį poveikį; patvirtina, kad bus atidžiai tikrinamas visų pastatų projektų finansinis poveikis;

97.  mano, kad su pastatų projektais susiję sprendimai turėtų būti priimami visiškai skaidriai;

98.  dar kartą pakartoja raginimą Biudžeto komitetui kuo greičiau, o vėliausiai iki 2016 m. pradžios, pateikti naują vidutinės trukmės laikotarpio pastatų strategiją, kad būtų galima laiku parengti 2017 finansinių metų Parlamento sąmatas; ragina generalinį sekretorių kiek įmanoma greičiau prieš 2016 m. rudenį įvyksiantį Parlamento biudžeto svarstymą pateikti Biudžeto komitetui galimą ilgalaikę strategiją iki 2025 m.;

99.  pažymi, kad nuo 2014 m. nebuvo numatyta asignavimų investicijoms į Konrado Adenauerio (KAD) pastato statybą Liuksemburge; primena, kad į 2016 m. sąmatą įtraukti tik asignavimai, skirti darbams ir paslaugoms, už kurias tiesiogiai sumoka Parlamentas, padengti, iš esmės už projekto administravimą, techninę ekspertizę ir konsultacijas; prašo generalinio sekretoriaus iki šių metų pabaigos nustatyti nepanaudotas 2015 m. biudžeto lėšas ir paskirti jas KAD projektui, pateikiant prašymą dėl asignavimų perkėlimo 2015 m. pabaigoje, kad, kiek įmanoma, būtų išvengta su šiuo pastatu susijusių palūkanų mokėjimo ateityje;

EP narių išlaidų kompensavimas

100.  pakartoja, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su EP narių bendrosioms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka; ragina Parlamento biurą parengti aiškesnes atskaitomybės už išlaidas, kurias galima padengti iš šios išmokos, taisykles nesudarant papildomų išlaidų Parlamentui;

101.  prašo pateikti savanoriškos sistemos, kurią pasirinko bendra darbo grupė, siekdama apriboti EP narių ir darbuotojų verslo klasės skrydžių skaičių, taikymo rezultatų ir galimų būdų susiderėti dėl palankesnių tarifų, siekiant sumažinti EP narių ir darbuotojų kelionių išlaidas, vertinimą;

IV skirsnis – Teisingumo Teismas

102.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant nuolatinio teisminės veiklos apimčių didėjimo bei planuojamos Bendrojo Teismo reformos, Komisija sumažino darbuotojų skaičių 20 etatų, taip rizikuodama sudaryti kliūčių ir pakenkti deramam teisingumo veikimui ir greitam teisingumo vykdymui; todėl nusprendžia vėl įrašyti 20 etatų, kurių iš pradžių prašė Teisingumo Teismas;

103.  apgailestauja dėl to, kad Taryba padidino standartinę sumažinimo normą, taikomą darbuotojų atlyginimų asignavimams, nuo 2,5 proc. iki 3,2 proc. – tai atitinka 1,55 mln. EUR sumažinimą ir nedera su itin dideliu užpildytų Teismo etatų lygiu (98 proc. 2014 m. pabaigoje) ir aukštu biudžeto įvykdymo lygiu (99 proc. 2014 m.); todėl atkuria ankstesnę standartinę sumažinimo normą, kuri buvo numatyta biudžeto projekte, ir panaikina susijusių asignavimų sumažinimą siekdamas užtikrinti, kad Teisingumo Teismas galėtų tinkamai susidoroti su vis didėjančiu bylų skaičiumi ir visapusiškai pasinaudoti jam skiriamais etatais;

104.  taip pat nusprendžia vėl įrašyti septynis etatus, kurių Teisingumo Teismas prašė iš pradžių, kad galėtų išspręsti dvejopą reikalavimą stiprinti Teismo saugos ir saugumo skyrių, siekiant geriau apsaugoti darbuotojus, lankytojus ir dokumentus, ir tuo pat metu įgyvendinti naują Bendrojo Teismo Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnį, kuriuo reikalaujama sukurti labai saugią sistemą, kad tam tikrose bylose dalyvaujančios šalys galėtų suteikti informaciją ir medžiagą, susijusią su Sąjungos, valstybių narių saugumu ar jų tarptautiniais santykiais;

105.  ta pačia proga pabrėžia, kad reikia skirti išteklių Teisingumo Teismo pastatų apsaugai ir stebėjimui ir todėl nusprendžia panaikinti Tarybos siūlomus šios srities lėšų sumažinimus ir atkurti biudžeto projekte numatytas sumas;

106.  panaikina dabartinį rezervą komandiruotėms ir pakeičia jį nauju, kurį bus galima panaudoti, kai Teisingumo Teismas paskelbs informaciją apie teisėjų išorės veiklą, kaip reikalavo Parlamentas savo rezoliucijoje dėl 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo(17);

V skirsnis – Audito Rūmai

107.  siekdamas užtikrinti, kad Audito Rūmai galėtų patenkinti savo poreikius, susijusius su etatų planu, atkuria ankstesnę standartinę 2,76 proc. sumažinimo normą;

108.  atkuria visas Audito Rūmams skirtas eilutes, kurias sumažino Taryba, kad jie galėtų įgyvendinti savo darbo programą ir pateikti planines audito ataskaitas;

VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

109.  siekdamas užtikrinti, kad Komitetas galėtų patenkinti savo poreikius ir prisitaikyti prie nuolat mažinamo darbuotojų skaičiaus, atsižvelgiant į Parlamento ir Komiteto bendradarbiavimo susitarimą, atkuria ankstesnę standartinę 4,5 proc. sumažinimo normą;

110.  taip pat nusprendžia atkurti biudžeto projekte kelionės ir pragyvenimo išmokoms numatytas sumas;

VII skirsnis – Regionų komitetas

111.  viena vertus, sumažina darbo užmokesčio ir išmokų fondą suma, lygia 66 kategorijų padidinimams ir keturiems papildomiems etatams, kurie dar neįskaičiuoti į biudžeto projektą, siekiant atspindėti šių etatų perkėlimą į Parlamentą;

112.  kita vertus, padidina sumas tam tikrose eilutėse (vertimo raštu užsakomosios paslaugos, trečiosios šalys, komunikacija, reprezentacinės išlaidos, frakcijų komunikacija, komandiruotės, valymas ir priežiūra) taip, kad jos labiau atitiktų paties Komiteto skaičiavimus, kad Komitetas galėtų atlikti savo politinę veiklą ir vykdyti savo įsipareigojimus;

113.  galiausiai, vėl įrašo sumas, kurios buvo prieš Tarybos sumažinimus, susijusias su Komiteto pastatų saugumu ir priežiūra siekiant užtikrinti pakankamą finansavimą saugumo priemonėms, jei 2016 m. būtų padidintas grėsmės saugumui lygis („geltona“);

VIII skirsnis – Europos ombudsmenas

114.  apgailestaudamas pažymi, kad Taryba sumažino ombudsmeno biudžeto projekte įrašytą sumą 135 000 EUR; pabrėžia, kad šis sumažinimas būtų neproporcingai didelė našta labai ribotam ombudsmeno biudžetui ir turėtų didelį poveikį šios institucijos pajėgumui efektyviai tarnauti Sąjungos piliečiams; taigi vėl įrašo sumas, buvusias iki Tarybos sumažinimo, į visas atitinkamas eilutes, kad ombudsmenas galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir įsipareigojimus;

IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

115.  apgailestaudamas pažymi, kad Taryba sumažino Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biudžeto projekte įrašytą sumą 135 000 EUR; pabrėžia, kad šis sumažinimas būtų neproporcingai didelė našta labai ribotam Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biudžetui ir turėtų didelį poveikį šios institucijos pajėgumui efektyviai tarnauti Sąjungos institucijoms; taigi vėl įrašo sumas, buvusias iki Tarybos sumažinimo, į visas atitinkamas eilutes, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas galėtų vykdyti savo prievoles ir įsipareigojimus;

X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba

116.  mano, kad reikia numatyti tinkamą EIVT finansavimą, kad tarnyba galėtų spręsti dėl geopolitinio neaiškumo kylančius uždavinius ir užtikrinti, kad Sąjunga atliktų deramą vaidmenį pasaulyje; todėl atkuria visose biudžeto projekto eilutėse įrašytas sumas ir panaikina Tarybos patvirtintus apribojimus, susijusius su euro kurso svyravimais;

o
o   o

117.  yra įsitikinęs, kad Sąjungos biudžeto lėšos gali padėti veiksmingai spręsti ne tik su krizės, kurią šiuo metu patiria Europos Sąjunga, padariniais susijusius klausimus, bet ir šalinti pagrindines krizės priežastis; tačiau laikosi nuomonės, kad Sąjungos masto nenumatyti įvykiai turėtų būti sprendžiami sutelkus pastangas ir numatant papildomas priemones Sąjungos lygmeniu, o ne kvestionuojant ankstesnius įsipareigojimus ar imantis nerealistiškų išimtinai nacionalinių sprendimų; todėl pabrėžia, kad lankstumo nuostatos yra skirtos būtent tam, kad būtų galima užtikrinti bendrą ir greitą atsaką, ir jomis turėtų būti visapusiškai naudojamasi siekiant kompensuoti dėl DFP viršutinių ribų atsiradusius didelius apribojimus;

118.  pabrėžia, kad vos dveji metai po dabartinės DFP pradžios Komisija turėjo du kartus prašyti mobilizuoti lankstumo priemonę ir panaudoti nenumatytų atvejų rezervą, kad būtų patenkinti skubūs ir nenumatyti poreikiai, kurie negalėjo būti finansuojami neviršijant dabartinių DFP viršutinių ribų; taip pat pažymi, kad bendroji įsipareigojimų marža 2015 m., kurie yra pirmieji jos taikymo metai, buvo iškart visiškai panaudota, o lėšos dviem svarbioms Sąjungos programoms turėjo būti sumažintos siekiant sudaryti sąlygas naujų iniciatyvų finansavimui; pabrėžia, kad dėl asignavimų telkimo 2014–2015 m. keletui Sąjungos programų nuo 2016 m. skiriama mažiau įsipareigojimų arba jų visai neskiriama; todėl konstatuoja, kad DFP viršutinės ribos daugelyje išlaidų kategorijų yra per žemos ir paralyžiuoja Sąjungos veiksmus tose srityse, kuriose jie labiausiai reikalingi, o turimi DFP lankstumo mechanizmai jau visiškai išnaudoti; mano, kad dėl šių pokyčių reikalinga tikra DFP laikotarpio vidurio peržiūra; nekantriai laukia 2016 m. plataus užmojo Komisijos pasiūlymų šiuo klausimu;

119.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 163, 2007 6 23, p. 17. (2) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0061. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0172. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0263. (8) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31). (9) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (OL L 255, 2015 9 30, p. 395). (10) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470). (11) 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (OL L 221, 1998 8 8, p. 23). (12) 2013 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0437). (13) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2014)0036). (14) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento 2016 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0172). (15) 2014 m. sumažinti 67 etatai, 2015 m. – 47 etatai, 2016 m. – 57 etatai. (16) Atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas politinis sprendimas į šiuos apskaičiavimus neįtraukti frakcijų, šis sumažinimas taikomas sekretoriato etatų plano daliai (orientacinis pareigybių skaičius (1 proc.): sumažinta 57 pareigybėmis). (17) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, dalį (OL L 255, 2015 9 30, p. 118).

2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto (09375/1/2015 – C8-0166/2015 – 2011/0901B(COD))

P8_TA(2015)0377 A8-0296/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (09375/1/2015 – C8‑0166/2015),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Europos Parlamentui ir Tarybai pateikto Teisingumo Teismo prašymo (02074/2011) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento per antrąjį svarstymą priimtai pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 8 dalies a punktą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A8-0296/2015),

1.  priima per antrąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Parlamento ir Tarybos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. spalio 28 d. per antrąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2015/..., kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 2015/2422.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimas

Įvykdžius reformų procesą Bendrąjį Teismą sudarys po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės. Todėl valstybių narių vyriausybės, siekdamos moterų ir vyrų lygybės, kuri yra Europos Sąjungos tikslas pagal ES sutarties 3 straipsnį, ir pagal SESV 254 straipsnį skirdamos kandidatus į Bendrojo Teismo teisėjus turėtų kuo labiau užtikrinti vienodą atstovavimą vyrams ir moterims.

(1) 2014 4 15 priimti tekstai, P7_TA(2014)0358.

2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų (08806/1/2015 – C8-0260/2015 – 2014/0213(COD))

P8_TA(2015)0378 A8-0295/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (08806/1/2015 – C8-0260/2015),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0457) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A8-0295/2015),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pritaria pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

4.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

5.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas kartu su susijusiu Europos Parlamento pareiškimu būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento pareiškimas dėl leidimo taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su žvejyba tralais ir žiauniniais tinklaičiais Juodojoje jūroje

„Europos Parlamentas pažymi, kad 15a straipsnio nuostatos, kurias ketinama įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 1343/2011, dėl galimybės nukrypti nuo draudimo naudoti tam tikrus įrankius Juodosios jūros pakrančių vandenyse yra išimtinio pobūdžio. Jomis atsižvelgiama į vyraujančią padėtį regione, kuriame valstybės narės įdiegia priemones, siekiant leisti naudoti reikiamus įrankius, kaip nustatyta atitinkamose BVJŽK rekomendacijose. Ta informacija Parlamentui buvo žinoma dar prieš pateikiant šį Komisijos pasiūlymą. Dėl tų priežasčių Parlamentas, atsižvelgdamas į dabartinį kontekstą, sutinka, kad būtų taikomas susitarimas, pagal kurį susijusioms valstybėms narėms būtų leidžiama taikyti aptariamas nukrypti leidžiančias nuostatas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad tos nuostatos neturėtų būti laikomos precedentu ar naudojamos kaip precedentas rengiant būsimus teisės aktus.“

(1) OL C 12, 2015 1 15, p. 116. (2) 2015 1 13 priimti tekstai, P8_TA(2015)0005.

2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose (COM(2015)0177 – C8-0107/2015 – 2015/0093(COD))

P8_TA(2015)0379 A8-0305/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0177),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0107/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Belgijos Atstovų Rūmų, Ispanijos Generalinių Rūmų, Nyderlandų Atstovų Rūmų ir Austrijos Bundesrato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdami į 2015 m. spalio 13 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0305/2015),

1.  atmeta Komisijos pasiūlymą;

2.  ragina Komisiją atsiimti savo pasiūlymą ir pateikti naują pasiūlymą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl naujų maisto produktų (COM(2013)0894 – C7-0487/2013 – 2013/0435(COD))

P8_TA(2015)0380 A8-0046/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0894),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0487/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 29 d. Tarybos ir Europos Parlamento poziciją, kai per taikinimo procedūrą dėl naujų maisto produktų nebuvo gauta balsų daugumos,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos ir Prancūzijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2014 m. balandžio 30 d. nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0046/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 2015/2283.)

(1) OL C 311, 2014 9 12, p. 73.

2015 m. spalio 28 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB (COM(2013)0920 – C7-0004/2014 – 2013/0443(COD))(1)

P8_TA(2015)0381 A8-0249/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis (2)   Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje patvirtinamas Sąjungos ilgalaikis oro politikos tikslas pasiekti tokį oro kokybės lygį, dėl kurio nekiltų didelio neigiamo poveikio ir pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl raginama visapusiškai laikytis dabartinių Sąjungos oro kokybės srities teisės aktų, siekti laikotarpiui po 2020 m. nustatytų strateginių tikslų bei imtis strateginių veiksmų, didinti pastangas tose srityse, kuriose didelis kiekis į atmosferą išmetamų teršalų daro poveikį gyventojams ir ekosistemoms, ir didinti oro kokybės srities teisės aktų ir, visų pirma, Sąjungos klimato kaitos ir biologinės įvairovės politikos tikslų sinergiją; (2)   Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje patvirtinamas Sąjungos ilgalaikis oro politikos tikslas pasiekti tokį oro kokybės lygį, dėl kurio nekiltų didelio neigiamo poveikio ir pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl raginama visapusiškai laikytis dabartinių Sąjungos oro kokybės srities teisės aktų, siekti laikotarpiui po 2020 m. nustatytų strateginių tikslų bei imtis strateginių veiksmų, didinti pastangas tose srityse, kuriose didelis kiekis į atmosferą išmetamų teršalų daro poveikį gyventojams ir ekosistemoms, ir didinti oro kokybės srities teisės aktų ir, visų pirma, Sąjungos klimato kaitos ir biologinės įvairovės politikos tikslų sinergiją. 2014‒2020 m. laikotarpio bendra žemės ūkio politika suteikia valstybėms narėms galimybę konkrečiomis priemonėmis prisidėti prie oro kokybės. Būsimas vertinimas užtikrins geresnį šių priemonių poveikio supratimą; __________________ __________________ Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ pasiūlymas, COM(2012)0710, 2012 11 29. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ pasiūlymas, COM(2012)0710, 2012 11 29. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) (4a)  valstybės narės ir Sąjunga yra pasirašiusios 2013 m. Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio, kurios tikslas ‒ pagerinti žmonių sveikatą ir aplinkos apsaugą sumažinant gyvsidabrio išmetimą iš esamų ir naujų šaltinių. Šia direktyva turėtų būti prisidedama prie gyvsidabrio kiekio mažinimo Sąjungoje, kaip reikalaujama 2005 m. sausio 28 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio ir Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 konstatuojamoji dalis (6)   todėl Direktyva 2001/81/EB nustatytas išmetamųjų teršalų nacionalinių ribų taikymo režimas turėtų būti persvarstytas, siekiant jį priderinti prie Sąjungos ir valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų; (6)   todėl Direktyva 2001/81/EB nustatytas išmetamųjų teršalų nacionalinių ribų taikymo režimas turėtų būti persvarstytas, siekiant užtikrinti atitiktį Sąjungos ir valstybių narių tarptautiniams įsipareigojimams; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis (8)   be to, ši direktyva turėtų padėti siekti Sąjungos teisės aktuose nustatytų oro kokybės tikslų, švelninti klimato kaitos poveikį, mažinant išmetamą trumpaamžių atmosferos teršalų kiekį, ir apskritai gerinti oro kokybę; (8)   be to, ši direktyva turėtų padėti ekonomiškai efektyviu būdu siekti Sąjungos teisės aktuose nustatytų oro kokybės tikslų, švelninti klimato kaitos poveikį, mažinant išmetamą trumpaamžių atmosferos teršalų kiekį, ir apskritai gerinti oro kokybę stiprinant sinergiją su Sąjungos klimato ir energetikos politika ir užtikrinant, kad nesidubliuotų esami teisės aktai. Visų pirma ši direktyva turėtų būti suderinta su besiformuojančiais Sąjungos ir tarptautiniais su klimato kaita susijusiais veiksmais, įskaitant, tačiau neapsiribojant, 2030 m. politikos programą dėl klimato ir energetikos ir išsamų, įpareigojantį pasaulinį susitarimą dėl klimato kaitos; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) (8a)  ši direktyva taip pat turėtų padėti mažinti su sveikata susijusias dėl oro taršos patiriamas sąnaudas Sąjungoje gerinant ES piliečių gyvenimo kokybę ir skatinti pereiti prie žaliosios ekonomikos; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 b konstatuojamoji dalis (nauja) (8b)  siekiant sumažinti teršalų išmetimą iš jūrų transporto, turi būti laiku užtikrintas visapusiškas Tarptautinės jūrų organizacijos nustatytų ribų įgyvendinimas ir griežtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/33/ES1a laikymasis. Taip pat būtina imtis tolesnių laivybos keliamos taršos kontrolės veiksmų. Būtų tikslinga, jei Sąjungos ir valstybės narės apsvarstytų galimybę apibrėžti naujus išmetamųjų teršalų kontrolės rajonus ir turėtų toliau tęsti veiklą TJO siekiant toliau mažinti išmetamų teršalų kiekį; ______________ 1a 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/33/ES, kuria dėl sieros kiekio jūriniame kure iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/32/EB (OL L 327, 2012 11 27, p. 1). Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 konstatuojamoji dalis (9)   valstybės narės turėtų laikytis šioje direktyvoje nustatytų 2020 m. ir 2030 m. išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų. Kad įrodytų pažangą vykdant 2030 m. įsipareigojimus, valstybės narės 2025 m. turėtų laikytis tarpinių išmetamųjų teršalų lygių, kurie nustatomi remiantis linijine trajektorija, jungiančia 2020 m. nustatytus išmetamųjų teršalų lygius ir pagal teršalų mažinimo įsipareigojimus 2030 m. nustatytus tų teršalų lygius, nebent dėl to jos turėtų patirti neproporcingų išlaidų. Jei 2025 m. valstybės narės išmetamųjų teršalų taip apriboti negali, to priežastis jos turėtų paaiškinti pagal šią direktyvą teikiamose ataskaitose; (9)   siekiant apriboti į atmosferą išmetamų oro teršalų kiekį ir veiksmingai padėti siekti Sąjungos tikslo užtikrinti oro kokybę, dėl kurios sveikatai negrėstų didelis neigiamas poveikis ir pavojus, ir siekiant sumažinti rūgštėjimą ir eutrofikaciją sukeliančių teršalų nuosėdas žemiau kritinės apkrovos ir lygių, šioje direktyvoje nustatyti privalomi 2020 m., 2025 m. ir 2030 m. nacionaliniai teršalų mažinimo įsipareigojimai; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 konstatuojamoji dalis (11)   siekiant skatinti, kad nacionaliniai išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimai būtų vykdomi, o tarpinių išmetamųjų teršalų lygių būtų siekiama ekonomiškai efektyviai, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė į apskaitą įtraukti tarptautinio jūsų eismo sektoriuje sumažintą išmetamųjų teršalų kiekį, jei tame sektoriuje teršalų išmetama mažiau nei jų būtų išmetama laikantis Sąjungos teisės standartų, įskaitant Tarybos direktyvoje 1999/32/EB nustatytų ribinių sieros kiekio kure verčių.21 Be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė drauge vykdyti su metanu (CH4) susijusius įsipareigojimus ir laikytis tarpinių išmetamo metano lygių, tuo tikslu pasinaudojant Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 406/2009/EB.22 Siekdamos patikrinti, kaip laikomasi jų išmetamųjų teršalų nacionalinių ribų, išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų ir tarpinių išmetamųjų teršalų lygių, valstybės narės galėtų patikslinti savo nacionalinius išmetamųjų teršalų inventorius, atsižvelgdamos į geresnes mokslines žinias ir metodus, susijusius su išmetamaisiais teršalais. Komisija galėtų paprieštarauti bet kurios iš šių lankstumo priemonių taikymui valstybėje narėje, jei nebūtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų sąlygų; (11)   siekiant skatinti, kad nacionaliniai išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimai būtų vykdomi ekonomiškai efektyviai, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė drauge vykdyti su metanu (CH4) susijusius įsipareigojimus, tuo tikslu pasinaudojant Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 406/2009/EB.22 Siekdamos patikrinti, kaip laikomasi jų išmetamųjų teršalų nacionalinių ribų, išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų ir išmetamųjų teršalų lygių, valstybės narės galėtų patikslinti savo nacionalinius išmetamųjų teršalų inventorius, atsižvelgdamos į geresnes mokslines žinias ir metodus, susijusius su išmetamaisiais teršalais. Komisija galėtų paprieštarauti šių lankstumo priemonių taikymui valstybėje narėje, jei nebūtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų sąlygų; __________________ __________________ 21 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičianti Direktyvą 93/12/EEB (OL L 121, 1999 5 11, p. 13). 22 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136). 22 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136). Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis (12)   valstybės narės turėtų priimti ir įgyvendinti nacionalinę oro taršos kontrolės programą, siekdamos vykdyti savo išmetamųjų teršalų mažinimo reikalavimus, laikytis tarpinių išmetamųjų teršalų lygių ir veiksmingai prisidėti prie Sąjungos oro kokybės tikslų įgyvendinimo. Todėl valstybės narės turėtų atsižvelgti į poreikį išmetamųjų teršalų kiekį mažinti tose zonose ir aglomeracijose, kuriose yra pernelyg didelė į atmosferą išmetamų teršalų koncentracija ir (arba) nuo kurių labai priklauso oro tarša kitose zonose ir aglomeracijoje, įskaitant kaimynines šalis. Taigi, nacionalinės oro taršos kontrolės programos turėtų padėti sėkmingai įgyvendinti oro kokybės planus, priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB23 23 straipsnį; (12)   valstybės narės turėtų priimti ir įgyvendinti nacionalinę oro taršos kontrolės programą, siekdamos vykdyti savo išmetamųjų teršalų mažinimo reikalavimus ir veiksmingai prisidėti prie Sąjungos oro kokybės tikslų įgyvendinimo. Todėl valstybės narės turėtų atsižvelgti į poreikį išmetamųjų teršalų kiekį mažinti tose zonose ir aglomeracijose, kuriose yra pernelyg didelė į atmosferą išmetamų teršalų koncentracija ir (arba) nuo kurių labai priklauso oro tarša kitose zonose ir aglomeracijoje, įskaitant kaimynines šalis. Taigi, nacionalinės oro taršos kontrolės programos turėtų padėti sėkmingai įgyvendinti oro kokybės planus, priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB23 23 straipsnį; __________________ __________________ 232008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1). 232008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1). Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis (13)   kad būtų sumažintas iš pagrindinių šaltinių į atmosferą išmetamas NH3 ir KD2,5 kiekis, į nacionalines oro taršos kontrolės programas turėtų būti įtrauktos priemonės, taikytinos žemės ūkio sektoriui. Atsižvelgiant į konkrečias nacionalines aplinkybes, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė įgyvendinti kitas nei šioje direktyvoje nustatytas priemones, užtikrinant tolygų aplinkosauginio veiksmingumo lygį; (13)   kad būtų sumažintas iš pagrindinių šaltinių į atmosferą išmetamas NH3,CH4 ir KD2,5 kiekis, į nacionalines oro taršos kontrolės programas turėtų būti įtrauktos priemonės, taikytinos žemės ūkio sektoriui. Šios priemonės turėtų būti ekonomiškai efektyvios ir pagrįstos konkrečia informacija ir duomenimis, atsižvelgiant į mokslo pažangą ir į ankstesnes valstybių narių taikytas priemones. Stengiantis sumažinti šių teršalų kiekį taip pat būtų pageidautina, kad būtų parengtos bendros gairės, susijusios su gera NH3 naudojimo žemės ūkyje praktika, kuria būtų keičiamasi Sąjungos lygmeniu. Atsižvelgiant į konkrečias nacionalines aplinkybes, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė įgyvendinti kitas nei šioje direktyvoje nustatytas priemones, užtikrinant tolygų aplinkosauginio veiksmingumo lygį; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 a konstatuojamoji dalis (nauja) (13a)  kad būtų sumažintas iš pagrindinių šaltinių į atmosferą išmetamų teršalų kiekis, į nacionalines oro taršos kontrolės programas turėtų būti įtrauktos priemonės, taikytinos visiems susijusiems sektoriams, įskaitant žemės ūkį, pramonę, kelių transportą, ne keliais judančius mechanizmus, vidaus vandenų ir nacionalinę laivybą, buitinį šildymą ir tirpiklius. Atsižvelgiant į konkrečias nacionalines aplinkybes, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė įgyvendinti kitas nei šioje direktyvoje nustatytas priemones, užtikrinant tolygų aplinkosauginio veiksmingumo lygį; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 b konstatuojamoji dalis (nauja) (13b)  įgyvendindamos priemones, kurios turėtų būti įtrauktos į nacionalines oro taršos kontrolės programas, taikytinas žemės ūkio sektoriuje, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į poveikį mažiems ir vidutiniams ūkiams ir kad dėl jų ūkiams nebūtų papildomai užkraunamos didelės išlaidos, kurios jiems yra nepakeliamos. Oro kokybę reikėtų pagerinti tik taikant proporcingas priemones, kuriomis užtikrinama žemės ūkio valdų ateitis. Nacionalinėse oro taršos kontrolės programose turėtų būti užtikrinta gyvulininkystės ir taršos kontrolės pusiausvyra; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 c konstatuojamoji dalis (nauja) (13c)  pagal nacionalines oro taršos kontrolės programas vykdomos NH3, CH4 ir KD2,5 išmetimo prevencijos priemonės, taikytinos žemės ūkio sektoriui, turėtų būti tinkamos finansuoti, be kita ko, iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, visų pirma kalbant apie mažų ir vidutinių ūkių priemones, kurių vykdymas reikalauja reikšmingų veiklos pokyčių arba didelių investicijų, pvz., ekstensyvusis ganymas, ekologinio žemės ūkio priemonės, anaerobinis skaidymas biodujoms gaminti naudojant ūkių atliekas ir mažataršės gyvūnų laikymo sistemos; Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 a konstatuojamoji dalis (nauja) (14a)  siekiant pagerinti oro kokybę, ypač miestų teritorijose, į nacionalines oro taršos kontrolės programas turėtų būti įtrauktos išmetamų azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekio mažinimo tose teritorijose priemonės; Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 a konstatuojamoji dalis (nauja) (15a)  pagal Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus, teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ir pagal Teisingumo Teismo praktiką visuomenei turėtų būti užtikrintos neribotos glaimybės kreiptis į teismus, kad būtų užtikrintas veiksmingas šios direktyvos įgyvendinimas ir jos vykdymas bei prisidėta prie teisės gyventi aplinkoje, tinkamoje asmens sveikatai ir gerovei, apsaugos; Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 b konstatuojamoji dalis (nauja) (15b)  siekiant užtikrinti šios direktyvos ir jos tikslams siekti priimtų priemonių veiksmingumą, reikia vykdyti aplinkosauginius tikrinimus ir rinkos priežiūrą; Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 c konstatuojamoji dalis (nauja) (15c)  vertindama ES oro kokybės politikos ir klimato ir energetikos politikos sinergiją, Komisija turėtų atsižvelgti į Europos Parlamento mokslinių tyrimų tarnybos tyrimą „Oro kokybė. Papildomas sąveikos tarp ES oro kokybės politikos ir klimato ir energetikos politikos poveikio vertinimas“; Pakeitimas 123 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 konstatuojamoji dalis (20)   siekiant užtikrinti šios direktyvos derėjimą su 1998 m. Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, būtina iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB26; (20)   siekiant užtikrinti šios direktyvos ir Direktyvos 2008/50/EB derėjimą su 1998 m. Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, būtina iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB26; __________________ __________________ 262003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB, nustatanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus (OL L 156, 2003 6 25, p. 17). 262003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB, nustatanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus (OL L 156, 2003 6 25, p. 17). Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 konstatuojamoji dalis (21)   siekiant atsižvelgti į technikos raidą, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamos ataskaitų teikimo gairės, nustatytos I priede, III priedo 1 dalyje, taip pat IV ir V prieduose, siekiant jas priderinti prie technikos pažangos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamuosius darbus Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; (21)   siekiant atsižvelgti į technikos raidą, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį ribotam laikotarpiu turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamos ataskaitų teikimo gairės, nustatytos I priede, III priedo 1 dalyje, taip pat IV ir V prieduose, siekiant jas priderinti prie technikos pažangos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamuosius darbus Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 a konstatuojamoji dalis (nauja) (26a)  šalys kandidatės ir galimos kandidatės savo nacionalinės teisės aktus turėtų kuo labiau suderinti su šia direktyva; Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 a dalis (nauja) Šia direktyva siekiama apriboti į atmosferą išmetamų rūgštėjimą ir eutrofikaciją sukeliančių teršalų, ozono pirmtakų, pirminių kietųjų dalelių, antrinių kietųjų dalelių pirmtakų ir kitų oro teršalų kiekį ir tokiu būdu prisidėti: a)  prie ilgalaikio Sąjungos tikslo pasiekti tokią oro kokybę, kad žmonių sveikatai ir aplinkai nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis ir keliamas pavojus vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtomis oro kokybės gairėmis; b)  siekiant su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusių Sąjungos tikslų sumažinant rūgštėjimą ir eutrofikaciją sukeliančių teršalų ir kitų teršalų, įskaitant pažemio ozoną, lygius ir nuosėdas žemiau kritinės apkrovos ir lygių; c)  siekiant Sąjungos teisės aktuose nustatytų oro kokybės tikslų; d)  siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį, mažinant išmetamą trumpaamžių klimato teršalų kiekį, taip pat gerinti sąveiką su Sąjungos klimato ir energetikos politika; Visų pirma ši direktyva turi būti suderinta su Sąjungos ir tarptautiniais su klimato kaita susijusiais veiksmais, įskaitant, tačiau neapsiribojant, 2030 m. politikos programą dėl klimato ir energetikos ir išsamų, įpareigojantį pasaulinį susitarimą dėl klimato kaitos. Pakeitimas 131 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas 2.   ozono pirmtakai – azoto oksidai, nemetaniniai lakieji organiniai junginiai, metanas ir anglies monoksidas; 2.   ozono pirmtakai – azoto oksidai, nemetaniniai lakieji organiniai junginiai ir anglies monoksidas; Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 a punktas (naujas) 3a.  kritinė apkrova – tai vieno arba kelių teršalų poveikio kiekybinė išraiška, žemiau kurios, kaip rodo dabartiniai mokslo duomenys, jautrūs aplinkos elementai nepatiria jokio žymesnio neigiamo poveikio; Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 b punktas (naujas) 3b.  kritinis lygis – tai atmosferoje esančių teršalų koncentracija arba srautai receptoriams, kuriuos viršijus, kaip rodo dabartiniai mokslo duomenys, receptoriai, tokie kaip žmonės, augalai, ekosistemos ar medžiagos, gali patirti tiesioginį neigiamą poveikį; Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 4 a punktas (naujas) 4a.  pažemio ozonas – tai pačioje žemiausioje troposferos dalyje esantis ozonas; Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 4 b punktas (naujas) 4b.  nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ) – visi antropogeninės kilmės organiniai junginiai, išskyrus metaną, kuriems saulės šviesoje reaguojant su azoto oksidais gali susidaryti fotocheminių oksidatorių; Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 6 a punktas (naujas) 6a.  į atmosferą išmetamų teršalų nacionalinės ribos – tai didžiausias teršalo kiekis, išreikštas kilotonomis, kuris gali būti išmestas valstybėje narėje kalendoriniais metais; Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 9 punktas 9.  tarptautinis jūrų eismas – su bet kurios valstybės vėliava plaukiojančių laivų (išskyrus žvejybos laivus), kurie išvyksta iš vienos šalies teritorijos ir atvyksta į kitos šalies teritoriją, reisai jūroje ir priekrančių vandenyse; Išbraukta. Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 12 a punktas (naujas) 12a.  ES politika dėl oro teršalų mažinimo jų šaltinio vietoje – tai reglamentai ar direktyvos, kurių tikslas, neatsižvelgiant į juose nustatytus įsipareigojimus, iš dalies arba ne, yra sumažinti išmetamą sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (MNLOJ), kietųjų dalelių (KD2,5) ir metano (CH4) kiekį, vykdant taršos mažinimo priemones jos šaltinio vietoje, įskaitant išmetamų teršalų kiekio mažinimą (bet juo neapsiribojant) įgyvendinant šiuos teisės aktus: –  Direktyvą 94/63/EB1a, –  Direktyvą 97/68/EB1b, –  Direktyvą 98/70/EB1c, –  Direktyvą 1999/32/EB1d, –  Direktyvą 2009/126/EB1e, –  Direktyvą 2004/42/EB1f, –  Direktyvą 2007/46/EB1g, įskaitant Reglamentą (EB) Nr. 715/20071h, –  Reglamentą (EB) Nr. 79/20091i, –  Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 1j ir Reglamentą (EB) Nr. 661/20091k, –  Direktyvą 2010/75/ES1l, –  Reglamentą (ES) Nr. 167/20131m, –  Reglamentą (ES) Nr. 168/20131n, –  Direktyvą 2014/94/ES1o. _______________________ 1a 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/63/EB dėl lakiųjų organinių junginių išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines kontrolės (OL L 365, 1994 12 31, p. 24). 1b 1997 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo (OL L 59, 1998 2 27, p. 1). 1c 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL L 350, 1998 12 28, p. 58). 1d 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičianti Direktyvą 93/12/EEB (OL L 121, 1999 5 11, p. 13). 1e 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/126/EB dėl II pakopos benzino garų grąžinimo degalinėse variklinių transporto priemonių bakus pildant degalų (OL L 285, 2009 10 31, p. 36). 1f 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/13/EB (OL L 143, 2004 4 30, p. 87). 1g 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus („Pagrindų direktyva“) ( OL L 263, 2007 10 9, p. 1). 1h 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007 6 29, p. 1). 1i 2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 79/2009 dėl vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo ir iš dalies keičiantis Direktyvą 2007/46/EB (OL L 35, 2009 2 4, p. 32). 1j 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB, bei panaikinantis Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB (OL L 188, 2009 7 18, p. 1). 1k 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (OL L 200, 2009 7 31, p. 1). 1l 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17). 1m 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 1). 1n 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 52). 1o 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1). Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 12 b punktas (naujas) 12b.  suinteresuotoji visuomenė ‒ tai visuomenė, kuriai turėjo ar gali turėti poveikį oro teršalų išmetimas į atmosferą arba kuri tuo domisi; šioje apibrėžtyje aplinkos apsaugą skatinančios nevyriausybinės organizacijos, vartotojų organizacijos, pažeidžiamų gyventojų interesams atstovaujančios organizacijos ir kitos susijusios sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis. Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės, laikydamosi II priede nustatytų, nuo 2020 m. ir 2030 m. taikomų nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų, riboja bent šių per metus išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį: sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3), kietųjų dalelių (KD2,5) ir metano (CH4). 1.   Valstybės narės, laikydamosi II priede nustatytų, nuo 2020 m., 2025 m. ir 2030 m. taikomų nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų, riboja bent šių per metus išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį: sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3), kietųjų dalelių (KD2,5). Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Valstybės narės, laikydamosi II priede nustatytų, nuo 2030 m. taikomų nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų, riboja per metus išmetamo antropogeninės kilmės metano (CH4) kiekį, išskyrus atrajojančių gyvulių išskiriamo metano kiekį. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa 2.   Nepažeisdamos 1 dalies, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, dėl kurių nereikėtų patirti neproporcingų išlaidų, kad 2025 m. apribotų savo išmetamuosius atropogeninės kilmės SO2, NOx, NMVOC, NH3, PM2,5 ir CH4 teršalus. Tų išmetamųjų teršalų lygiai nustatomi remiantis parduotu kuro kiekiu ir pagal linijinę mažinimo trajektoriją, jungiančią 2020 m. nustatytus išmetamųjų teršalų lygius ir pagal teršalų mažinimo įsipareigojimus 2030 m. nustatytus išmetamųjų teršalų lygius. 2.  Valstybės narės pagal 9 straipsnį Komisijai teikiamose ataskaitose pateikia atnaujintą informaciją apie savo pažangą įgyvendinant nacionalinius teršalų mažinimo įsipareigojimus. Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis 3.   Siekiant laikytis 1 ir 2 dalyse nustatytų įsipareigojimų, į apskaitą neįtraukiami šie išmetamieji teršalai: 3.   Siekiant laikytis 1 dalyje nustatytų įsipareigojimų, neatsižvelgiama į šiuos išmetamuosius teršalus: Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3 dalies d punktas d)   nepažeidžiant 5 straipsnio 1 dalies, tarptautinio jūrų eismo sektoriuje išmetami teršalai. d)   tarptautinio jūrų eismo sektoriuje išmetami teršalai. Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalis 1.  Siekdamos laikytis 2025 m. tarpinių išmetamųjų teršalų lygių, nustatytų pagal 4 straipsnio 2 dalį, ir II priede nustatytų nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų, kurie 2030 m. ir vėlesniu laikotarpiu taikomi NOx, SO2 ir KD2,5, valstybės narės gali tarptautinio jūrų eismo sektoriuje sumažintu išmetamųjų NOx, SO2 ir KD2,5 teršalų kiekiu kompensuoti tais pačiai metais iš kitų šaltinių išmestą NOx, SO2 ir KD2,5 kiekį, jei laikomasi šių sąlygų: Išbraukta. a)  išmetamųjų teršalų sumažinama jūrų rajonuose, kurie yra valstybių narių teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ar taršos kontrolės zonose, jei jos yra nustatytos; b)  valstybės narės priėmė ir įgyvendina veiksmingas stebėsenos ir tikrinimo priemones, kad būtų užtikrintas tinkamas šios lankstumo priemonės naudojimas; c)  valstybės narės priėmė priemones, kuriomis tarptautinio jūrų eismo sektoriuje išmetamą NOx, SO2 ir KD2,5 kiekį siekia sumažinti labiau nei laikydamosi išmetamiems NOx, SO2 ir KD2,5 taikomų Sąjungos standartų, ir tinkamai išreiškė skaičiais taikanti šias priemones papildomai sumažintą išmetamųjų teršalų kiekį; d)  išmetamiesiems teršalams kompensuoti nepanaudojo daugiau kaip 20 % sumažinto išmetamųjų NOx, SO2 ir KD2,5 teršalų kiekio, apskaičiuojamo pagal c punktą, su sąlyga, kad taikydamos šią kompensacijos priemonę laikosi II priede nustatytų 2020 m. nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų. Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis 2.  Valstybės narės gali drauge įgyvendinti II priede nurodytus išmetamo metano kiekio mažinimo įsipareigojimus ir laikytis tarpinių išmetamo metano lygių, jei laikosi šių sąlygų: 2.  Valstybės narės gali drauge įgyvendinti II priede nurodytus išmetamo metano kiekio mažinimo įsipareigojimus, jei laikosi šių sąlygų: Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 3 dalis 3.   Valstybės narės gali pagal IV priedą sudaryti patikslintus metinius nacionalinius išmetamųjų SO2, NOx, NH3, NMLOJ ir KD2,5 inventorius, jei taikant patobulintus išmetamųjų teršalų inventorizavimo metodus, atnaujintus mokslinėmis žiniomis, nebūtų užtikrinta atitiktis jų nacionaliniams išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimams arba nebūtų laikomasi tarpinių išmetamųjų teršalų lygių. 3.   Valstybės narės gali pagal IV priedą sudaryti patikslintus metinius nacionalinius išmetamųjų SO2, NOx, NH3, NMLOJ ir KD2,5 inventorius, jei taikant patobulintus išmetamųjų teršalų inventorizavimo metodus, atnaujintus mokslinėmis žiniomis, nebūtų užtikrinta atitiktis jų nacionaliniams išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimams. Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 4 dalis 4.   Valstybės narės, ketinančios taikyti 1, 2 ir 3 dalis, apie tai informuoja Komisiją iki metų, einančių prieš atitinkamus ataskaitinius metus, rugsėjo 30 d. Teikiant informaciją nurodomi teršalai ir susiję sektoriai ir, jei turima duomenų, poveikio mastas nacionaliniams išmetamųjų teršalų inventoriams. 4.   Valstybės narės, ketinančios taikyti lankstumo priemonę pagal šią direktyvą, apie tai informuoja Komisiją iki metų, einančių prieš atitinkamus ataskaitinius metus, gruodžio 31 d. Teikiant informaciją nurodomi teršalai ir susiję sektoriai ir, jei turima duomenų, poveikio mastas nacionaliniams išmetamųjų teršalų inventoriams. Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa 5.  Komisija, Europos aplinkos agentūrai padedant, atlieka peržiūrą ir įvertina, ar konkrečiais metais naudojantis bet kuria iš lankstumo priemonių būtų laikomasi susijusių reikalavimų ir kriterijų. 5.  Komisija, Europos aplinkos agentūrai padedant, atlieka peržiūrą ir įvertina, ar konkrečiais metais naudojantis lankstumo arba tikslinimo priemone būtų laikomasi susijusių reikalavimų ir kriterijų. Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa Jei per devynis mėnesius nuo atitinkamos ataskaitos, nurodytos 7 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, gavimo dienos Komisija prieštaravimų nepareiškia, susijusi valstybė narė laiko, kad naudojimuisi lankstumo priemone, dėl kurios teikta paraiška, yra pritariama ir ja galima naudotis tuos metus. Jei, Komisijos nuomone, naudojimasis lankstumo priemone neatitinka taikomų reikalavimų ir kriterijų, ji priima sprendimą ir informuoja valstybę narę, kad paraiška negali būti priimta. Jei per devynis mėnesius nuo atitinkamos ataskaitos, nurodytos 7 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, gavimo dienos Komisija prieštaravimų nepareiškia, susijusi valstybė narė laiko, kad naudojimuisi lankstumo priemone, dėl kurios teikta paraiška, yra pritariama ir ja galima naudotis tuos metus. Jei, Komisijos nuomone, naudojimasis lankstumo priemone neatitinka taikomų reikalavimų ir kriterijų, ji per devynis mėnesius nuo atitinkamos ataskaitos gavimo priima sprendimą ir informuoja valstybę narę, kad paraiška negali būti priimta. Prie sprendimo pridedamas pagrindimas. Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 6 dalis 6.   Komisija, laikydamasi 14 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatytos išsamios naudojimosi 1, 2 ir 3 dalyse nurodytomis lankstumo priemonėmis taisyklės. 6.   Komisija, laikydamasi 14 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatytos išsamios naudojimosi 2 ir 3 dalyse nurodyta lankstumo priemone taisyklės. Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalis 1.   Siekdamos pagal 4 straipsnį apriboti savo metinius išmetamuosius antropogeninės kilmės teršalus, valstybės narės pagal III priedo 2 dalį parengia ir priima nacionalinę oro taršos kontrolės programą. 1.   Siekdamos pagal 4 straipsnį apriboti savo metinius išmetamuosius kilmės teršalus ir pasiekti pagal šios direktyvos 1 straipsnį nustatytus tikslus, valstybės narės pagal III priedo 2 dalį parengia ir priima nacionalinę oro taršos kontrolės programą. Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a a punktas (naujas) aa)  apsvarsto taršos mažinimo priemonių ekonominį efektyvumą ir atsižvelgia į jau pasiektus taršos mažinimo rezultatus, arba, jei valstybė narė teikia pirmenybę savo taršos mažinimo priemonėms, kokių rezultatų būtų galima pasiekti taikant galiojančius Sąjungos teisės aktus; Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a b punktas (naujas) ab)  teikia pirmenybę konkrečioms politinėms priemonėms, skirtoms pažeidžiamų grupių sveikatai apsaugoti ir užtikrinti, kad atsižvelgiama į poveikio mažinimo uždavinį, nustatytą pagal Direktyvos 2008/50/EB XIV priedo B skirsnį; Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktas b)   atsižvelgia į poreikį mažinti į atmosferą išmetamus teršalus, siekdamos savo teritorijose ir, jei taikoma, kaimyninėse valstybėse narėse įgyvendinti oro kokybės tikslus; b)   mažinti į atmosferą išmetamus teršalus, siekdamos savo teritorijose, ypač pagal Direktyvą 2008/50/EB nustatytas ribines vertes, ir, jei taikoma, kaimyninėse valstybėse narėse įgyvendinti oro kokybės tikslus; Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b a punktas (naujas) ba)  kiekybiškai įvertina papildomą išmetamųjų teršalų sumažinimą, reikalingą norint iki 2030 m. pasiekti aplinkos oro kokybės lygį, kuris būtų lygus ar mažesnis, negu rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija; Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b b punktas (naujas) bb)  kiekybiškai įvertina papildomą išmetamųjų teršalų sumažinimą, reikalingą norint iki 2030 m. pasiekti kritines apkrovas ir kritinius aplinkos apsaugos lygius; Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b c punktas (naujas) bc)  nustato atitinkamas priemones siekiant įgyvendinti ba ir bb punktuose nurodytus tikslus; Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c a punktas (naujas) ca)  remia investicijų poslinkį švarių ir efektyvių technologijų ir tvarios gamybos link naudojant fiskalines paskatas; Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c b punktas (naujas) cb)  įvertina įvairių nacionalinių geografinių regionų konkrečių poreikių ir sunkumų kovojant su oro tarša lygį. Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d a punktas (naujas) da)  užtikrina, kad atitinkamos kompetentingos institucijos stebėtų susijusios politikos veiksmingumą pagal šią direktyvą ir, jei reikia, būtų įgaliotos imtis veiksmų. Pakeitimas 124 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Komisija užtikrina, kad visa ES oro taršos mažinimo jos šaltinio vietose politika atitiktų tikslą ir padėtų siekti ES oro kokybės tikslų. Tuo tikslu Komisija ir valstybės narės nedelsdamos susitaria dėl šiuo metu svarstomo pasiūlymo dėl naujo reglamento, kuriuo nustatomi įprastinėmis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio reikalavimai (angl. RDE). Naujo tipo patvirtinimo bandymo metodas turi būti pradėtas taikyti ne vėliau kaip 2017 m. ir juo turi būti užtikrinta, kad išmetamų teršalų, pvz., NOx, ir kietųjų dalelių (KD2,5 ir KD10) kiekiai veiksmingai apribojami pagal atitikties koeficientus, kurie būtini siekiant atspindėti įprastines važiavimo sąlygas. Nauji bandymai turi būti nepriklausomi ir skaidrūs. Šie atitikties koeficientai turi būti griežti ir kiekybiškai įvertinti, kad atspindėtų tik RDE bandymo procedūros neapibrėžtumą. Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 b dalis (nauja) 2b.  Valstybės narės nustato eilinių ir neeilinių aplinkosauginių tikrinimų ir judriųjų ir stacionariųjų šaltinių rinkos priežiūros sistemą siekiant užtikrinti, kad politika ir priemonės būtų veiksmingos mažinant išmetamųjų teršalų realiomis veiklos sąlygomis. Komisija iki ... * pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl visoje Sąjungoje galiojančios praktinės stebėsenos bandymų ir viešo informavimo apie išmetamų teršalų standartus lengvasvorėms transporto priemonėms sistemos, kurią administruotų kompetentinga institucija, ir kurią naudojant būtų patvirtinama, jog visą naudingąjį eksploatavimo laikotarpį transporto priemonės ir varikliai atitinka „Euro 6“ reikalavimus. ______________ * Dveji metai po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę. Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Valstybės narės gali palaipsniui pašalinti nedidelio kiekio teršalų išmetimo šaltinius transporto ir degalų tiekimo sektoriuose skatindamos išmetamiesiems teršalams pralaidžias žarnas keisti nepralaidžių žarnų technologijomis. Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 4 dalies b punktas b)   valstybės narės nusprendžia pasinaudoti bet kuria iš 5 straipsnyje nustatytų lankstumo priemonių. b)   valstybės narės nusprendžia pasinaudoti 5 straipsnyje nustatyta lankstumo priemone*. Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja) Nacionalinėse oro taršos kontrolės programose nurodoma, ar valstybės narės ketina pasinaudoti pagal 5 straipsnį numatyta lankstumo priemone. Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 5 dalis 5.   Valstybės narės, vadovaudamosi susijusiais Sąjungos teisės aktais, konsultuojasi su visuomene ir kompetentingomis valdžios institucijomis – visais lygmenimis atsakingomis už konkrečius aplinkosaugos klausimus oro taršos, kokybės ir valdymo srityse, todėl greičiausiai susijusiomis su nacionalinių oro taršos programų įgyvendinimu – dėl nacionalinės oro taršos kontrolės programos projekto ir visų svarbių atnaujinimų, prieš juos galutinai priimdamos. Jei taikoma, vadovaujantis susijusiais Sąjungos teisės aktais užtikrinamos tarpvalstybinės konsultacijos. 5.   Valstybės narės, vadovaudamosi susijusiais Sąjungos teisės aktais, konsultuojasi su kompetentingomis valdžios institucijomis – visais lygmenimis atsakingomis už konkrečius aplinkosaugos klausimus oro taršos, kokybės ir valdymo srityse, todėl greičiausiai susijusiomis su nacionalinių oro taršos programų įgyvendinimu – dėl nacionalinės oro taršos kontrolės programos projekto ir visų atnaujinimų, prieš juos galutinai priimdamos. Šiose konsultacijose dalyvauja susijusios vietos ar regiono valdžios institucijos, atsakingos už išmetamųjų teršalų mažinimo politikos įgyvendinimą konkrečiose zonose ir (arba) aglomeracijose, neišskiriant zonų ir (arba) aglomeracijų, kurios yra ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse. Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 5 dalies 1 a pastraipa (nauja) Valstybės narės, vadovaudamosi susijusiais Sąjungos teisės aktais, užtikrina, kad rengiant nacionalinių oro taršos kontrolės programų projektus arba jas peržiūrint ar atnaujinant prieš priimant galutinę versiją ankstyvuoju etapu būtų konsultuojamasi su suinteresuotosios visuomenės atstovais. Prireikus užtikrinamos tarpvalstybinės konsultacijos, vadovaujantis susijusiais Sąjungos teisės aktais, įskaitant Direktyvos 2008/50/EB 25 straipsnį. Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 5 a dalis (nauja) 5a.  Valstybės narės paskiria savo nepriklausomą ekspertų instituciją nacionalinių oro taršos programų projektams persvarstyti siekiant įvertinti šiose programose pateikiamos informacijos tikslumą ir politikos bei priemonių tinkamumą. Iki nacionalinių oro taršos kontrolės programų projektų paskelbimo šio persvarstymo rezultatai prieinami viešai siekiant sudaryti sąlygas prasmingam visuomenės dalyvavimui. Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 6 dalies 1 a pastraipa (nauja) Komisija pateikia išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonių, neįtrauktų į III priedo 1 dalį, taip pat namų šildymo ir kelių transporto sektoriuje, kurias valstybės narės gali įtraukti į nacionalines oro taršos kontrolės programas, gaires. Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 8 dalis 8.   Komisija gali parengti nacionalinių oro taršos kontrolės programų rengimo ir įgyvendinimo gaires. 8.   Komisija parengia nacionalinių oro taršos kontrolės programų rengimo ir įgyvendinimo gaires. Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 9 dalis 9.   Be to, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodytų, kokia forma turi būti parengtos valstybių narių oro taršos kontrolės programos ir kokia informacija jose turi būti pateikta. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 9.   Be to, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nurodo, kokia forma turi būti parengtos valstybių narių oro taršos kontrolės programos ir kokia informacija jose turi būti pateikta. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 a straipsnis (naujas) 6a straipsnis Švaraus oro fondas Komisija palengvina galimybes gauti finansinę paramą norint padėti užtikrinti, kad imamasi tinkamų priemonių siekiant laikytis šioje direktyvoje nustatytų tikslų. Finansavimas, inter alia, turėtų būti: a)  žemės ūkio finansavimas, įskaitant finansavimą pagal 2014–2020 m. bendrąją žemės ūkio politiką, iš dalies pakeistą 2017 m. vidurio laikotarpio peržiūros metu, kad kaip viešoji gėrybė būtų įtraukta oro kokybė, visų pirma nurodant amoniaką arba metaną, arba abi šias medžiagas, kad valstybėms narėms ir susijusioms regioninėms ir vietos valdžios institucijoms būtų suteikta galimybė specialiomis priemonėmis prisidėti prie išmetamų teršalų kiekio mažinimo ir parama tai darant; b)  būsimos darbo programos pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“; c)  Europos struktūriniai ir investicijų fondai; d)  aplinkos ir klimato politikos finansavimo priemonės, pvz., LIFE; e)  bet kokie pirmiau išvardytų variantų deriniai. Komisija užtikrina, kad finansavimo tvarka būtų paprasta, skaidri ir prieinama įvairiais valdymo lygmenimis. Komisija įvertina galimybę sukurti vieną langelį, kad įmonės galėtų lengvai rasti lėšų ir procedūras, susijusias su prieiga prie projektų, kuriais sprendžiami oro taršos klausimai. Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 4 dalis 4.  Valstybės narės, kurios taiko lankstumo priemonę pagal 5 straipsnio 1 dalį, atitinkamų metų informacinėje inventoriaus ataskaitoje nurodo šią informaciją: Išbraukta. a)  NOx, SO2 ir KD2,5 kiekį, kuris būtų išmestas, jei nebūtų nustatytas išmetamųjų teršalų kontrolės rajonas; b)  išmetamųjų teršalų sumažinimo lygį, kurį pagal 5 straipsnio 1 dalies c punktą pavyko pasiekti valstybei narei priklausančioje išmetamųjų teršalų kontrolės rajono dalyje; c)  šios lankstumo priemonės taikymo mastą; d)  bet kokius papildomus duomenis, kurie, valstybės narės nuomone, padėtų Komisijai ir jai padedančiai Europos aplinkos agentūrai atlikti išsamų sąlygų, kuriomis įgyvendinama lankstumo priemonė, vertinimą. Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 7 dalis 7.   Išmetamųjų teršalų inventorius, įskaitant patikslintus inventorius, prognozes ir informacinę inventoriaus ataskaitą, valstybės narės rengia vadovaudamosi IV priedu. 7.   Išmetamųjų teršalų inventorius, įskaitant, jei reikia, patikslintus inventorius, prognozes ir informacinę inventoriaus ataskaitą, valstybės narės rengia vadovaudamosi IV priedu. Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės, jei įmanoma, užtikrina neigiamo oro taršos poveikio ekosistemoms stebėseną, vadovaudamosi V priede nustatytais reikalavimais. 1.   Valstybės narės stebi neigiamą oro taršos poveikį ekosistemoms, vadovaudamosi V priede nustatytais reikalavimais. Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 dalis 2.   Valstybės narės oro taršos poveikio stebėseną prireikus derina su kitomis remiantis Sąjungos teisės aktais, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2008/50/EB ir 2000/60/EB30, parengtomis stebėsenos programomis. 2.   Valstybės narės oro taršos poveikio stebėseną derina su kitomis remiantis Sąjungos teisės aktais, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2008/50/EB ir 2000/60/EB30, parengtomis stebėsenos programomis. __________________ __________________ 302000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1). 302000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1). Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa 1.   Valstybės narės savo nacionalines oro taršos kontrolės programas Komisijai teikia [per tris mėnesius nuo 17 straipsnyje nurodytos datos; datą įrašo Europos Sąjungos leidinių biuras] ir vėliau jas atnaujina kas dvejus metus. 1.   Valstybės narės savo nacionalines oro taršos kontrolės programas Komisijai teikia iki ...* ir vėliau jas atnaujina kas dvejus metus. _________________ * Šeši mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa Jei nacionalinė oro taršos kontrolės programa yra atnaujinama pagal 6 straipsnio 4 dalį, susijusi valstybė narė apie tai Komisijai praneša per du mėnesius. Jei nacionalinė oro taršos kontrolės programa yra atnaujinama pagal 6 straipsnio 4 dalį, susijusi valstybė narė apie atnaujintą programą praneša Komisijai per du mėnesius. Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa 2.   Nuo 2017 m. valstybės narės, laikydamosi I priede nustatytų ataskaitų teikimo datų, Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai pateikia savo nacionalinius išmetamųjų teršalų inventorius, prognozes, erdvinio išmetamųjų teršalų pasiskirstymo inventorius, didelių sutelktųjų tų teršalų šaltinių inventorius, taip pat ataskaitas, nurodytas 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, ir, jei taikoma, 7 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse. 2.   Nuo 2017 m. valstybės narės, laikydamosi I priede nustatytų ataskaitų teikimo datų, Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai pateikia savo nacionalinius išmetamųjų teršalų inventorius, prognozes, erdvinio išmetamųjų teršalų pasiskirstymo inventorius, didelių sutelktųjų tų teršalų šaltinių inventorius, taip pat ataskaitas, nurodytas 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, ir, jei taikoma, 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Pakeitimas 134 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 3 dalis 3.  Valstybės narės ataskaitas apie jose išmetamą CH4 kiekį ir išmetamo CH4 kiekio prognozes teikia pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/201331. Išbraukta. __________________ 31 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13). Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis 4.   Komisija, Europos aplinkos agentūrai ir valstybėms narėms padedant, reguliariai peržiūri nacionalinio išmetamųjų teršalų inventoriaus duomenis. Per tokią peržiūrą: 4.   Komisija, Europos aplinkos agentūrai ir valstybėms narėms padedant, reguliariai peržiūri nacionalinio išmetamųjų teršalų inventoriaus duomenis ir nacionalines oro taršos kontrolės programas. Per tokią peržiūrą: Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 4 dalies c a punktas (naujas) ca)  atlieka patikras, siekiant patikrinti, ar nacionalinės oro taršos kontrolės programos atitinka 6 straipsnio reikalavimus. Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja) Komisijos peržiūros rezultatai turi būti viešai paskelbti pagal 11 straipsnio nuostatas. Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa 1.  Komisija ne rečiau kaip kas penkerius metus Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šios direktyvos įgyvendinimo pažangos ataskaitas, ir, be kita ko, įvertina šios direktyvos reikšmę siekiant joje nustatytų tikslų. 1.  Komisija, įgyvendinus šią direktyvą, kas 30 mėnesių nuo ...* Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitas. Rengdama minėtas ataskaitas Komisija įvertina: a)  savo įnašą ir valstybių narių pastangas siekiant šios direktyvos tikslų; b)  oro teršalų kiekio sumažinimo pažangą iki 2025 m. ir iki 2030 m.; c)  pažangą siekiant ilgalaikių oro kokybės tikslų, nustatytų 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje; d)  ar viršijamos kritinės apkrovos ir kritiniai lygiai, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos oro taršos orientacinės vertės; taip pat e)  valstybių narių turimų ES lėšų panaudojimą, jei jos buvo tikslingai naudojamos oro taršai mažinti. ______________ * Šios direktyvos įsigaliojimo data. Pakeitimas 78 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja) Komisija, pranešdama apie valstybių išmetamųjų teršalų sumažinimą 2020 m., 2025 m. ir 2030 m. pateikia paaiškinimus, kodėl nepavyko pasiekti planuoto sumažinimo, jei taikoma. Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies 1 b pastraipa (nauja) Kai ataskaitoje nurodoma, kad valstybės narės nesugeba laikytis Sąjungos teisės ir Direktyvoje 2008/50/EB nurodytų oro kokybės ribinių verčių, Komisija: a)  įvertina, ar dėl to yra kalta neveiksminga Sąjungos politika dėl oro teršalų mažinimo jų šaltinio vietoje, įskaitant šios politikos įgyvendinimą valstybių narių lygmeniu, b)  pasikonsultuoja su 14 straipsnyje nurodytu komitetu ir nustato, ar reikalingi nauji išmetamųjų teršalų šaltinius reglamentuojantys teisės aktai, ir prireikus pateikia pasiūlymus dėl teisės aktų siekiant užtikrinti šios direktyvos tikslų laikymąsi. Visi tokie pasiūlymai turi būti paremti patikimu poveikio vertinimu ir atspindėti naujausius mokslinius duomenis. Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa Komisija, laikydamasi pirmiau nurodytų sąlygų, bet kuriuo atveju teikia ataskaitą už 2025 m. metus ir į ją taip pat įtraukia informaciją apie tai, kaip laikomasi 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų tarpinių išmetamųjų teršalų lygių, o jų nesilaikymo atveju nurodo to priežastis. Ji nustato, ar reikalingi tolesni veiksmai, be kita ko, atsižvelgdama į jų įgyvendinimo poveikį sektoriams. Remdamasi šiomis ataskaitomis, Komisija kartu su valstybėmis narėmis nustato, ar reikalingi tolesni veiksmai, taip pat nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, atsižvelgdama į jų įgyvendinimo poveikį sektoriams. Pakeitimas 81 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 2 dalis 2.   1 dalyje nurodytose ataskaitose gali būti pateikiamas šios direktyvos poveikio aplinkai, taip pat socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas. 2.   1 dalyje nurodytose ataskaitose turi būti pateikiamas šios direktyvos poveikio sveikatai, aplinkai, taip pat socialinio ir ekonominio poveikio, įskaitant poveikį valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms ir neįgyvendintų priemonių išlaidų, vertinimas. Komisija šias ataskaitas skelbia viešai. Pakeitimas 152 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Prieš nustatydama nacionalinį išmetamųjų teršalų mažinimo įpareigojimą, Komisija taip pat atlieka poveikio vertinimą dėl gyvsidabrio (Hg) ir, jei būtina, pateikia naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Pakeitimas 82 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 a straipsnis (naujas) 10 a straipsnis Europos švaraus oro forumas Komisija įsteigia Europos švaraus oro forumą siekdama sudaryti palankesnes sąlygas koordinuotai įgyvendinti Europos švaraus oro programą ir kas dveji metai suburti visus susijusius dalyvius, įskaitant valstybių narių kompetentingas institucijas visais atitinkamais lygmenimis, Komisiją, pramonę, pilietinę visuomenę ir mokslininkų bendruomenę. Europos švaraus oro forumas prižiūri, kad būtų parengtos nacionalinių oro taršos kontrolės programų įgyvendinimo gairės, išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo būdų raidos, įskaitant ataskaitų teikimo reikalavimus, įvertinimas. Pakeitimas 83 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas) ba)  pažanga pagal valstybes nares siekiant konkrečių šalies 2025 m. ir 2030 m. privalomų oro taršos tikslų, taikomų kiekvienos rūšies teršalui. Pakeitimas 84 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 1 dalies b b punktas (naujas) bb)  9 straipsnio 4 dalyje nurodytos peržiūros rezultatai. Pakeitimas 85 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotoji visuomenė galėtų susipažinti su administracinėmis ir teisminėmis procedūromis, kad galėtų paprieštarauti šios direktyvos neatitinkantiems kompetentingų institucijų ar privačių asmenų veiksmams ar neveikimui. Šiomis procedūromis, kurios turi būti teisingos, nešališkos, taikomos laiku ir ne per brangios, numatomos tinkamos ir veiksmingos teisių gynimo priemonės, įskaitant, prireikus, laikinąsias apsaugos priemones. Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie naudojimąsi tokiomis procedūromis būtų viešai paskelbta ir apsvarsto galimybę nustatyti atitinkamas pagalbos priemones, skirtas finansinėms arba kitoms kliūtims, trukdančioms kreiptis į teismus, pašalinti arba sumažinti. Pakeitimas 127 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 2 b dalis (nauja) 2b.  Remdamasi 10 straipsnio 1 dalyje nurodytomis ataskaitomis, Komisija, kiek tai susiję su NH3, paisydama naujausių mokslinių įrodymų įvertina galiojančius teisiškai privalomus nacionalinius išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus, atsižvelgdama į valstybių narių pasiekimus pagal Direktyvą 2001/81/EB ir 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolą dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo. Iki 2022 m. Komisija įvertina pažangą įgyvendinant šia direktyva numatytus įsipareigojimus, atsižvelgdama, inter alia, į: a)  JT EEK Amoniako išmetimo prevencijos ir mažinimo gaires, JT EEK Geros žemės ūkio praktikos, susijusios su išmetamo amoniako kiekio mažinimu, pagrindų kodekso 2014 m. redakciją ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 10 dalyje nustatytus geriausius prieinamus gamybos būdus; b)  agrarinės aplinkosaugos priemones pagal bendrą žemės ūkio politiką; c)  visų atitinkamų oro kokybės teisės aktų, įskaitant, inter alia, nurodytų pagal šios direktyvos 3 straipsnio 12a dalį, peržiūras. Prireikus Komisija pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl tikslų laikotarpiui po 2030 m., siekiant gerinti oro kokybės standartus. Pakeitimas 86 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 a straipsnis (naujas) 11a straipsnis Remdamasi 10 straipsnio 1 dalyje nurodytomis ataskaitomis, Komisija ne vėliau kaip 2025 m. atlieka šios direktyvos peržiūrą, siekdama užtikrinti pažangą siekiant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų oro kokybės lygių ir ilgalaikės vizijos, nustatytos Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje. Visų pirma Komisija, atsižvelgdama į mokslo ir technologijų pažangą, jei tinkama, pasiūlo II priede pateiktų nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų pakeitimus. Remdamasi 10 straipsnio 1 dalyje nurodytomis reguliariai teikiamomis ataskaitomis, Komisija apsvarsto priemones, skirtas tarptautinės laivybos išmetamų teršalų kiekiui, ypač valstybių narių teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose, sumažinti ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Pakeitimas 87 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnis Sąjunga ir valstybės narės atitinkamai siekia vykdyti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir koordinuoti veiksmus su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Jungtinių Tautų aplinkos programos įgyvendinimo organizacija, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija, Tarptautine jūrų organizacija ir Tarptautine civilinės aviacijos organizacija, be kita ko, keisdamosi informacija, susijusia su techniniais ir moksliniais tyrimais bei plėtra ir taip siekdamos sudaryti geresnį pagrindą, kuriuo remiantis būtų mažinami išmetamieji teršalai. Sąjunga ir valstybės narės atitinkamai siekia vykdyti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir koordinuoti veiksmus su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Jungtinių Tautų aplinkos programos įgyvendinimo organizacija, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, Tarptautine jūrų organizacija ir Tarptautine civilinės aviacijos organizacija, be kita ko, keisdamosi informacija, susijusia su techniniais ir moksliniais tyrimais bei plėtra ir taip siekdamos sudaryti geresnį pagrindą, kuriuo remiantis būtų mažinami išmetamieji teršalai. Valstybės narės tarpvalstybiniu lygmeniu konsultuojasi dėl abipusės grėsmės, kurią kelia tų valstybių kaimyniniuose pramoniniuose regionuose susidarantys išmetamieji teršalai, ir atitinkamos valstybės narės parengia bendrus šių išmetamųjų teršalų pašalinimo ar mažinimo planus. Pakeitimas 88 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 2 dalis 2.   6 straipsnio 7 dalyje, 7 straipsnio 9 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. 2.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 6 straipsnio 7 dalyje, 7 straipsnio 9 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje deleguotuosius aktus penkerių metų laikotarpiui nuo ...*. Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. _______________ * Šios direktyvos įsigaliojimo data. Pakeitimas 89 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnis Valstybės narės nustato sankcijų taikymo pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės nustato sankcijų taikymo pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip ...* praneša Komisijai apie tas priemones ir nedelsdamos jai praneša apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus. _________________ * Šios direktyvos įsigaliojimo data. Pakeitimas 90 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 1 a dalis (nauja) Nepažeidžiant 1 dalies, valstybės narės negali perduoti institucijoms, kurios neturi strateginių įgaliojimų laikytis šios direktyvos reikalavimų, pareigos užtikrinti atitiktį. Pakeitimas 125 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio įžanginė dalis Direktyvos 2003/35/EB I priedas papildomas šiuo g punktu: Direktyvos 2003/35/EB I priedas papildomas šiais g ir h punktais: Pakeitimas 126 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 1 a punktas (naujas) „h) 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje 23 straipsnis.“ Pakeitimas 135 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo A lentelės 4 eilutė Komisijos siūlomas tekstas Bendras valstybėje narėje išmestų teršalų kiekis pagal šaltinio kategoriją –  CH4 Kasmet nuo 2005 m. iki metų, nustatomų iš ataskaitinių metų atėmus 2 (X-2) vasario 15 d.**** Pakeitimas Išbraukta. Pakeitimas 91 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo A lentelės 5 eilutė Komisijos siūlomas tekstas Preliminarus valstybėje narėje išmetamų teršalų kiekis pagal sugrupuotą NFR(2) —  SO2, NOX, NH3, NMVOC, KD2,5 Kasmet už metus, einančius prieš ataskaitinius metus (X-1) rugsėjo 30 d. Pakeitimas Preliminarus valstybėje narėje išmetamų teršalų kiekis pagal sugrupuotą NFR2) —  SO2, NOX, NH3, NMVOC, KD2,5 Kas dvejus metus, einančius prieš ataskaitinius metus (X-1) gruodžio 31 d. Pakeitimas 136 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo C lentelės 5 eilutė Komisijos siūlomas tekstas Numatomas išmetamųjų teršalų kiekis pagal sugrupuotas šaltinių kategorijas –  CH4 Ataskaitos teikiamos kas dvejus metus ir į jas įtraukiami kiekvienų metų nuo X metų iki 2030 m. (ir, jei įmanoma, iki 2040 ir 2050 m.) duomenys kovo 15 d. Pakeitimas Išbraukta. Pakeitimas 95 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 1 punkto a papunktis a)   azoto valdymas, atsižvelgiant į visą azoto ciklą; a)   azoto valdymas atsižvelgiant į visą azoto ciklą ir dirvožemio ir maisto medžiagų valdymo planų parengimo svarstymas; Pakeitimas 96 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 1 punkto c papunktis c)   mažai taršūs mėšlo skleidimo metodai; c)   mažai taršūs mėšlo skleidimo metodai ir technologijos, įskaitant skystųjų ir kietųjų medžiagų atskyrimą, Pakeitimas 97 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 1 punkto e papunktis e)   mažai taršios mėšlo apdorojimo ir kompostavimo sistemos; e)   mažai taršūs mėšlo skleidimo metodai, įskaitant skystųjų ir kietųjų medžiagų atskyrimą, Pakeitimas 98 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 1 punkto g a papunktis (naujas) ga)  ganymo ir ekstensyviojo ūkininkavimo skatinimas bei ganyklų biologinės įvairovės didinimas daug amino rūgščių turinčiais augalais, pvz., dobilais, mėlynžiedėmis liucernomis ir javais; Pakeitimas 99 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 skirsnio A dalies 1 punkto g b papunktis (naujas) gb)  sėjomainos, kuri apima azotą fiksuojančius pasėlius, skatinimas; Pakeitimas 100 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 skirsnio A dalies 1 punkto g c papunktis (naujas) gc)  ekologinio žemės ūkio priemonių, padedančių užtikrinti didesnės biologinės įvairovės žemės ūkio sistemas, efektyviau naudoti išteklius ir mažinti arba geriausiu atveju panaikinti priklausomybę nuo dirbtinių priedų, skatinimas. Pakeitimas 101 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 3 punkto d papunktis d)   neorganinės trąšos paskleidžiamos atsižvelgiant į numatomą tręšiamų kultūrinių augalų ar pievų azoto ir fosforo poreikį, taip pat į dirvožemyje esantį maistinių medžiagų kiekį ir dirvožemio aprūpinimą maistinėmis trąšomis, naudojant kitas trąšas. d)   neorganinės trąšos kuo labiau keičiamos organinėmis trąšomis. Toliau naudojant neorganines trąšas, jos paskleidžiamos atsižvelgiant į numatomą tręšiamų kultūrinių augalų ar pievų azoto ir fosforo poreikį, taip pat į dirvožemyje esantį maistinių medžiagų kiekį ir dirvožemio aprūpinimą maistinėmis trąšomis, naudojant kitas trąšas. Pakeitimas 108 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A a skirsnis (naujas) Aa.  Miesto teritorijose išmetamų azoto oksidų ir kietųjų dalelių kontrolės priemonės Valstybės narės, konsultuodamosi su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, svarsto šias priemones: —  tvaraus miesto judumo planus, įskaitant tokias priemones, kaip mažos taršos zonos, mokesčiai už eismo grūstis, stovėjimo vietų patikrinimai, greičio apribojimai, dalijimosi automobiliu programos ir alternatyvios įkrovimo infrastruktūros įgyvendinimas; —  skatinimą pereiti prie kitų transporto rūšių, kad būtų labiau naudojamasi dviračiais, vaikštoma pėsčiomis ir važiuojama viešuoju transportu; —  tvaraus miesto krovininio transporto paslaugų planus, pvz., konsolidavimo centrų kūrimą ir priemones, kuriomis būtų skatinama regionines krovinių vežimo paslaugas teikti ne automobiliais, o elektriniais traukiniais ir vandeniu; —  planavimo sistemos naudojimą siekiant spręsti klausimą dėl naujų įrenginių ir katilinių sistemų naudojimo; - esamų pastatų renovacijos priemones siekiant efektyviai naudoti energiją; —  renovacijos programas siekiant skatinti pakeisti senas namuose naudojamus kurą deginančius įrenginius geresne būsto izoliacija, šilumos siurbliais, lengvuoju kuru, naujais medienos granulių deginimo įrenginiais, centralizuotu šilumos tiekimu arba dujomis; —  ekonomines ir fiskalines paskatas mažai taršių šildymo įtaisų įsisavinimui paskatinti; —  draudimą deginti kietąjį kurą gyvenamuosiuose rajonuose ir kitose jautriose teritorijose siekiant apsaugoti pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų, įskaitant vaikus, sveikatą; —  statybų sukeliamos taršos sumažinimo užtikrinimą rengiant ir įgyvendinant politiką, skirtą statybinių dulkių kiekiui mažinti ir stebėti, taip pat ne keliais judančių mechanizmų taršos ribų nustatymą; —  transporto priemonių apmokestinimo kainų peržiūrą pripažįstant didesnę realią dyzelinių automobilių ir tiesioginio įpurškimo benzininį variklį turinčių transporto priemonių taršą, siekiant skatinti mažiau taršių transporto priemonių pardavimą; —  viešųjų pirkimų ir fiskalines paskatas ankstyvam ypač mažai taršių transporto priemonių įsisavinimui paskatinti; —  JTEEK rekomendacijoje nurodytų IV klasės kietųjų dalelių filtrų atnaujinimo dyzelinėse mašinose, sunkvežimiuose, autobusuose ir taksi rėmimą; —  statybinių mašinų ir kitų ne keliais judančių mechanizmų, naudojamų tankiai gyvenamose vietovėse, sukeliamos taršos reguliavimą (taip pat ir juos atnaujinant); —  informuotumo didinimo kampanijas ir įspėjimus. Pakeitimas 109 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies C a skirsnis (naujas) Ca.  Išmetamo teršalų kiekio mažinimo priemonės siekiant apriboti angliavandenilių išmetimą Valstybės narės mažina nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) išmetimą skatindamos naudoti modernias aplinkos neteršiančias vamzdines technologijas, kurios naudojamos įvairiuose sektoriuose. Pakeitimas 110 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 2 dalies 1 punkto a punkto i papunktis i)   politikos prioritetus ir jų ryšį su kitose susijusiose politikos srityse, įskaitant klimato kaitą, nustatytais prioritetais; i)   politikos prioritetus ir jų ryšį su kitose susijusiose politikos srityse, įskaitant žemės ūkį, kaimo ekonomiką, pramonę, judumą ir transportą, gamtos išsaugojimą ir klimato kaitą, nustatytais prioritetais; Pakeitimas 111 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 2 dalies 1 punkto b papunktis b)   politikos galimybės, į kurias atsižvelgta siekiant įvykdyti 2020 m., 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus bei pasiekti 2025 m. nustatytus tarpinius išmetamųjų teršalų lygius ir prisidėti prie tolesnio oro kokybės gerinimo, ir jų analizė (įskaitant analizės metodą); atskiras arba kombinuotasis politikos ir priemonių poveikis taršos mažinimui, oro kokybei ir aplinkai bei susiję neaiškumai; b)   politikos galimybės, į kurias atsižvelgta siekiant įvykdyti 2020 m., 2025 m. ir 2030 m. išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus ir prisidėti prie tolesnio oro kokybės gerinimo, ir jų analizė (įskaitant analizės metodą); atskiras arba kombinuotasis politikos ir priemonių poveikis taršos mažinimui, oro kokybei ir aplinkai bei susiję neaiškumai; Pakeitimas 112 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 2 dalies 1 punkto d papunktis d)   jei taikoma, paaiškinimas, kodėl nesiimant priemonių, dėl kurių būtų patiriamos neproporcingos išlaidos, negali būti užtikrinti 2025 m. tarpiniai išmetamųjų teršalų lygiai; d)   paaiškinimas dėl priemonių, kurių imtasi nacionaliniams įsipareigojimams dėl išmetamų teršalų kiekio mažinimo įgyvendinti; Pakeitimas 113 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 2 dalies 1 punkto d a papunktis (naujas) da)  metodikos, naudojamos siekiant užtikrinti, kad taikant priemones, skirtas nacionaliniams išmetamo PM2.5 kiekio mažinimo įsipareigojimams įvykdyti, prioritetas būtų teikiamas išmetamo juodosios anglies kiekio mažinimui, paaiškinimas; Pakeitimas 114 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 2 dalies 1 punkto e papunktis e)   vertinimas, kaip įgyvendinant pasirinktą politiką ir priemones užtikrinamas derėjimas su kitose susijusiose politikos srityse nustatytais planais ir programomis. e)   vertinimas, kaip įgyvendinant pasirinktą politiką ir priemones užtikrinamas derėjimas su kitose susijusiose politikos srityse nustatytais planais ir programomis, pirmiausia – bet neapsiribojant – oro kokybės planais, numatytais pagal Direktyvą 2008/50/EB, pereinamojo laikotarpio nacionaliniais planais ir tikrinimų planais, numatytais pagal Direktyvą 2010/75/EB, nacionaliniais energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planais numatytais pagal Direktyvą 2012/27/ES, nacionaliniais atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planais, numatytais pagal Direktyvą 2009/28/EB, ir atitinkamais planais ar programomis, kurioms taikomi Direktyvos 2001/42/EB reikalavimai, arba lygiavertėmis nuostatomis, įtrauktomis į vėlesnius teisės aktus. Pakeitimas 115 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 2 dalies 2 punkto a papunktis a)   įgyvendinant programą, mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir koncentraciją padarytos pažangos vertinimas; a)   įgyvendinant programą, mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir koncentraciją padarytos pažangos ir susijusios naudos aplinkai, visuomenės sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei sričiai vertinimas; Pakeitimas 116 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 2 dalies 2 punkto b papunktis b)   visi svarbūs su politinėmis aplinkybėmis, vertinimais, programa arba jos įgyvendinimo tvarkaraščiu susiję pokyčiai. b)   visi svarbūs su politinėmis aplinkybėmis, vertinimais (įskaitant pagal 6 straipsnio 2 b dalies atliktų patikrinimų ir rinkos stebėsenos rezultatus), programa arba jos įgyvendinimo tvarkaraščiu susiję pokyčiai. Pakeitimas 117 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 2 dalies 2 punkto b a papunktis (naujas) ba)  pažangos, padarytos siekiant ES ilgalaikių tikslų sveikatos ir aplinkos apsaugos srityse, įvertinimas atsižvelgiant į bet kokius reikalingus šių tikslų pakeitimus, įskaitant naujas Pasaulio sveikatos organizacijos parengtas oro kokybės gaires; Pakeitimas 118 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 2 dalies 2 punkto bb papunktis (naujas) bb)  Kai nacionalinė oro taršos kontrolės programa atnaujinama pagal 6 straipsnio 4 dalį, ji turi apimti ir informaciją apie visas papildomas reikiamu vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu svarstytas oro taršos mažinimo priemones, siekiant jas įgyvendinti atsižvelgiant į įsipareigojimus mažinti išmetamų teršalų kiekį ir oro kokybės tikslus, įskaitant tuos, kurie išdėstyti šios direktyvos III priede ir Direktyvos 2008/50/EB priedo XV (B) 3 straipsnyje.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A8-0249/2015).

2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos piliečių iniciatyvos (2014/2257(INI))

P8_TA(2015)0382 A8-0284/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 4 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 24 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl piliečių iniciatyvos (A7-0350/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 26 d. viešą klausymą dėl piliečių iniciatyvos, kurį kartu surengė Konstitucinių reikalų ir Peticijų komitetai,

–  atsižvelgdamas į Parlamento C teminio skyriaus 2014 m. paskelbtą studiją „Europos piliečių iniciatyva – pirmoji įgyvendinimo patirtis“,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno tarnybos 2015 m. kovo 4 d. sprendimą baigti savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl Komisijos (OI/9/2013/TN),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2015 m. vasario mėn. tyrimą „Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 31 d. Komisijos ataskaitą Europos piliečių iniciatyvos klausimu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8-0284/2015),

A.  kadangi Europos piliečių iniciatyva yra nauja politinė piliečių teisė ir išskirtinė bei novatoriška Europos Sąjungos demokratinių procesų darbotvarkės nustatymo priemonė, sudaranti galimybes piliečiams aktyviai dalyvauti jiems poveikį darančiuose projektuose ir procesuose, o jos galimybės neabejotinai turi būti visiškai išnaudotos ir labai padidintos siekiant geriausių rezultatų ir skatinant ES piliečius kuo labiau dalyvauti ateityje plėtojant Europos integracijos procesą; kadangi ji turi būti vienu iš prioritetinių ES tikslų siekiant sutvirtinti jos institucijų demokratinį teisėtumą;

B.  kadangi praėjus trejiems metams nuo 2012 m. balandžio 1 d., kai buvo pradėtas taikyti Reglamentas (ES) Nr. 211/2011, būtina įvertinti, kaip jis įgyvendinamas, siekiant nustatyti trūkumus ir pasiūlyti veiksmingus skubios jo peržiūros sprendimus;

C.  kadangi iš patirties žinoma, jog dauguma Europos piliečių iniciatyvų organizatorių imdamiesi šios veiklos patyrė įvairių su praktiniais ir teisiniais aspektais susijusių sunkumų ir kadangi keleto atmestų Europos piliečių iniciatyvų organizatoriai pateikė skundus Teisingumui Teismui ir Europos ombudsmenui dėl Komisijos sprendimo neregistruoti jų Europos piliečių iniciatyvų; kadangi taisyklės turi būti taip parengtos, kad Europos piliečių iniciatyvos būtų kuo labiau prieinamos piliečiams ir organizatoriams;

D.  kadangi Parlamentas yra vienintelė tiesiogiai išrinkta Europos Sąjungos institucija, taigi savaime atstovauja ES piliečiams;

E.  kadangi keletas institucijų, nevyriausybinių organizacijų (NVO), ekspertų ir pilietinės visuomenė grupių apsvarstė įvairius su reglamento (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos įgyvendinimo ir Europos piliečių iniciatyvų organizavimo trūkumus ir pasiūlė nemažai patobulinimų, taip pat daugeliu atvejų nurodė, kuriuos reglamento aspektus reikia nedelsiant pakeisti;

F.  kadangi dėl pagal reglamento 6 straipsnį numatytos tvarkos, ypač tvarkos kuriant internetinę pritarimo pareiškimų rinkimo sistemą ir ją sertifikuojant valstybės narės kompetentingai institucijai, organizatoriai daugeliu atvejų turi mažiau nei 12 mėnesių reikalaujamų parašų rinkimui;

G.  kadangi painiavos ir abejonių tiek institucijoms, tiek visuomenei gali kelti ir tai, kad nenustatytas konkretus sėkmingos iniciatyvos pasibaigus parašų rinkimo laikotarpiui pateikimo Komisijai terminas;

1.  palankiai vertina Europos Sąjungos piliečių iniciatyvą, apibrėžtą pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 11 straipsnio 4 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 straipsnio 1 dalį, nes ji –pirma priemonė siekiant tarpvalstybinio dalyvavimo demokratiniuose procesuose, sudaranti piliečiams galimybę tiesiogiai bendrauti su ES institucijomis ir aktyviai dalyvauti formuojant Europos politiką ir teisės aktus; ši priemonė papildo teisę teikti peticijas Parlamentui ir kreiptis į Europos ombudsmeną;

2.  pabrėžia, kad piliečių iniciatyva – tai pirmoji dalyvavimo demokratiniuose procesuose priemonė, kuria ES piliečiams surinkus ne mažiau kaip milijoną pritarimo pareiškimų bent ketvirtadalyje ES valstybių narių suteikiama teisė imtis iniciatyvos, taip paremiant jų naująją politinę prerogatyvą, ir prašyti Komisijos jos įgaliojimų pagrindu pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl klausimų, kuriuos sprendžiant, piliečių nuomone, būtinas teisėkūros procedūra priimamas aktas Sutarčių nuostatoms įgyvendinti;

3.  pabrėžia, kad Europos piliečių iniciatyva – išskirtinė galimybė piliečiams įvardyti ir išreikšti savo siekius bei paraginti ES imtis veiksmų ir kad ji turi būti skatinama, tobulinama ir remiama visomis turimomis priemonėmis; tačiau pripažįsta, kad yra didelių trūkumų, kuriuos reikia pašalinti ir išspręsti norint, kad Europos piliečių iniciatyva būtų veiksmingesnė; pabrėžia, kad bet kokiu tolesniu šios priemonės vertinimu turėtų būti siekiama kuo didesnio jos palankumo naudotojui, nes ji yra pagrindinė priemonė siejanti ES ir jos piliečius; taip pat pabrėžia, kad gimtosios kalbos vartojimas yra pilietinė teisė, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti kaip dar būtų galima pasiūlyti tai daryti visoje su Europos piliečių iniciatyva susijusioje veikloje, nes taip būtų paskatintas piliečių dalyvavimas; atkreipia dėmesį į visuomenės informuotumo apie Europos piliečių iniciatyvą svarbą, tuo pačiu apgailestauja dėl to, kas ES piliečiai nepakankamai apie ją žino; šiuo tikslu ragina ES rengti viešinimo ir propagavimo kampanijas siekiant, kad žiniasklaidoje ir visuomenėje būtų daugiau informacijos apie Europos piliečių iniciatyvą;

4.  taip pat pabrėžia, kad visų demokratinių valstybių ateičiai būtinas jaunimo pilietinis dalyvavimas, ir ragina Komisiją vadovautis tikrai sėkmingos nacionalinės patirties pavyzdžiais Europos piliečių iniciatyvos srityje;

5.  mano, jog labai svarbu, kad piliečiai galėtų prisidėti prie naudojimosi Sąjungos teisėkūros prerogatyvomis ir tiesiogiai dalyvauti inicijuojant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

6.  atkreipia dėmesį į visuomenės informavimo apie Europos piliečių iniciatyvą svarbą norint, kad ji būtų veiksminga demokratinio dalyvavimo priemone; atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skleisti kuo daugiau informacijos apie šią priemonę siekiant į ją atkreipti kuo daugiau piliečių dėmesį ir paskatinti juos aktyviai dalyvauti ją įgyvendinant;

7.  ragina Komisiją panaudoti visus viešųjų ryšių kanalus siekiant didinti informuotumą ir imtis priemonių, būtinų Europos piliečių iniciatyvos skaidrumui užtikrinti, taip pat sudaryti palankias sąlygas informuoti apie esamas Europos piliečių iniciatyvas, pvz., sukuriant taikomąsias programas, kuriomis naudojantis būtų teikiama informacija, skelbiami pranešimai ir sudaroma galimybė pasirašyti internetu; pabrėžia, kad aktyvus visuomenės dalyvavimas Europos piliečių iniciatyvose ypač priklauso nuo informavimo apie jas valstybėse narėse, todėl siūlo valstybių narių nacionaliniams parlamentams informaciją apie Europos piliečių iniciatyvą įtraukti į savo oficialias interneto svetaines;

8.  pažymi, kad su piliečių iniciatyva susijusioje veikloje dalyvavo per šešis milijonus ES piliečių, kad pateiktas 51 prašymas imtis iniciatyvos, iš kurių tik trys – „Teisė į vandenį“ (angl. Right2Water), „Vienas iš mūsų“ (angl. One of Us) ir „Stabdykime vivisekciją“ (angl. Stop Vivisection) – paskelbti priimtinais, taip pat kad šešių Europos piliečių iniciatyvų (tai atitinka 30 proc. visų atmestų iniciatyvų) organizatoriai apskundė Komisijos atsisakymą imtis veiksmų Teisingumo Teismui: tai rodo, jog dar daug turi būti padaryta siekiant užtikrinti, kad būtų išnaudotas visas Europos piliečių iniciatyvos potencialas; atkreipia dėmesį į įvairius praktinius sunkumus, su kuriais organizatoriams teko susidurti nuo 2012 m. balandžio mėn., kai įsigaliojo reglamentas, ir į tai, kad iniciatyvų skaičius mažėja;

9.  ragina Komisiją kuo anksčiau teikti Europos piliečių iniciatyvos organizatoriams tinkamas ir išsamias konsultacijas, ypač susijusias su teisiniais klausimais, pasitelkiant informacijos tarnybą „Europe Direct“ – kad jie žinotų, kokios galimybės jiems prieinamos, ir nesiūlytų imtis Europos piliečių iniciatyvų, kurių akivaizdžiai neapima Komisijos įgaliojimai ir kurios neatitinka teisinių priimtinumo kriterijų; ragina apsvarstyti galimybę įsteigti dar vieną nepriklausimą įstaigą, kurios funkcija būtų teikti konsultacijas; visgi pažymi, jog, remiantis Lisabonos sutartimi, klausimai, keliami pagal Europos piliečių iniciatyvą, gali ir ne visiškai atitikti Komisijos kompetenciją; taip pat laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų svarstyti galimybę savo atstovybėse kiekvienoje valstybėje narėje steigti specialius Europos piliečių iniciatyvai skirtus biurus, kurie šiuo klausimu teiktų visą reikiamą informaciją, konsultacijas ir paramą;

10.  be to pabrėžia, kad Europos piliečių iniciatyvos biuras taip pat galėtų prisidėti prie visuomenės ir žiniasklaidos informuotumo apie šią iniciatyvą didinimo; todėl siekiant šio tikslo ragina Komisiją remti Europos piliečių iniciatyvą, kuri yra oficiali ES priemonė; pabrėžia, kad įgyvendinant šią priemonę gali tekti įveikti piliečių nepasitikėjimą kalbant apie dalijimąsi asmens duomenimis, būtinais remiant Europos piliečių iniciatyvą;

11.  ragina nustatyti išsamesnes teisinio pagrindo aiškinimo gaires ir teikti daugiau informacijos apie duomenų apsaugos reikalavimus kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje organizatoriai rengia savo kampanijas, siekiant teisinio tikrumo, taip pat apie galimybes rengėjams pasinaudoti ne itin brangiu draudimu;

12.  apgailestauja, kad nepakanka aiškios informacijos apie ES piliečių iniciatyvą ankstyvuose jos etapuose, dėl to buvo neteisingai suprantamas jos pobūdis ir kilo nepasitenkinimas Komisijai atmetus pirmąsias ES piliečių iniciatyvas; primena, kad ši priemonė turėtų būti paprasta, aiški, palanki vartotojui ir apie ją turi būti plačiai skelbiama; pabrėžia, kad Komisija turėtų remti ir skatinti nacionalinius ir vietose išrinktus atstovus kuo labiau didinti informuotumą apie ES piliečių iniciatyvą;

13.  taip pat remia ES piliečių aktyvų dalyvavimą tinkamai naudojantis šia priemone nustatant darbotvarkę; reiškia susirūpinimą dėl galimo interesų konflikto, nes Komisijos išskirtiniams įgaliojimams priklauso vykdyti priimtinumo patikrinimą, ir prašo ateityje tinkamai išnagrinėti šį klausimą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skaidrumas ir atskaitomybė turėtų būti visų suinteresuotųjų asmenų tikslas, taip siekiant išsaugoti piliečių veiklos aiškumą;

14.  atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją Parlamentą taip pat laikyti sprendimus priimančia institucija, visų pirma todėl, kad jis yra vienintelė institucija, kurios narius ES piliečiai renka tiesiogiai;

15.  pabrėžia, kad, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 211/2011 4 straipsnio sąlygomis, tuo atveju, kai Komisija atsisako užregistruoti Europos piliečių iniciatyvą, „ji praneša organizatoriams apie tokio atsisakymo priežastis ir apie visas galimas teismines ir neteismines teisės gynimo priemones, kurių jie gali imtis“; atsižvelgdamas į tai pripažįsta, jog gauta nemažai organizatorių skundų dėl to, kad jiems nebuvo išsamiai ir visapusiškai paaiškintos priežastys, dėl kurių buvo atmesta jų pasiūlyta Europos piliečių iniciatyva; ragina Komisiją kuo detaliau paaiškinti priežastis, dėl kurių atmetama Europos piliečių iniciatyva, jeigu, jos nuomone, organizatorių pateikta piliečių iniciatyva „akivaizdžiai nepatektų į Komisijos įgaliojimus “ ir iš karto raštu informuoti organizatorius, taip palengvinant jų darbą, apie atitinkamas teisines pasekmes (siekiant skaidrumo tikslų ši informacija turi būti paskelbta viešai), taip užtikrinant, kad šių elementų tinkamumą ir visišką objektyvumą būtų galima teisiškai patikrinti ir kad kuo labiau būtų sumažinti Komisijos įgaliojimai kaip teisėjos ir kaip subjekto, atliekančio Europos piliečių iniciatyvos priimtinumo vertinimą, taigi organizatoriai galėtų nuspręsti, ar persvarstyti šią iniciatyvą ir ją pakeitus vėl pateikti;

16.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę užregistruoti tik dalį Europos piliečių iniciatyvos, kai ji ne visiškai patenka į Komisijos įgaliojimų sritį; ragina Komisiją registruojant piliečių iniciatyvą informuoti organizatorius apie tai, kurią dalį jie gali užregistruoti, pripažįsta, kad dialogas ir bendravimas su Europos piliečių iniciatyvos organizatoriais viso proceso metu būtinas, taip pat ragina informuoti Parlamentą apie sprendimą dėl Europos piliečių iniciatyvos registravimo; taip pat ragina Komisiją išnagrinėti, kaip būtų galima iniciatyvas arba tas iniciatyvų dalis, kurios nepatenka į Komisijos įgaliojimų sritį, perduoti nacionaliniu ar regioniniu lygiu kompetentingai institucijai;

17.  atkreipia dėmesį į technologijų, kurios gali paskatinti piliečių dalyvavimą, svarbą; ragina Komisiją padaryti labiau vartotojui palankią parašų rinkimo programinę įrangą, kad prie jos galėtų prisijungti neįgalieji, pasiūlyti galimybę jos serveriuose nuolat nemokamai nuolat saugoti internetu surinktus parašus, naudotis ES biudžetu ir supaprastinti bet persvarstyti technines parašų rinkimo internetu specifikacijas, kad neprivalomais pagrindais elektroninio pašto adresus būtų galima rinkti tame pačiame lange kaip ir rėmėjų parašų formas, tačiau jie būtų saugomi kitoje duomenų bazėje;

18.  mano, kad šią priemonę persvarsčius, ji vis dar gali įtraukti visuomenę ir skatinti piliečių tarpusavio ir piliečių bei ES institucijų dialogą; pabrėžia, kad elektroninių parašų rinkimo sistema turi būti susieta su atitinkama ir nauja socialine žiniasklaida ir skaitmeninės žiniasklaidos kampanijų priemonėmis, remiantis kitų sėkmingų interneto kampanijų platformų pavyzdžiais;

19.  ragina Komisiją persvarstyti piliečių iniciatyvos registracijos automatines sąsajas su dvylikos mėnesių laikotarpio pritarimo pareiškimams surinkti pradžia, kad Europos piliečių iniciatyvų organizatoriai galėtų patys nustatyti savo iniciatyvos pradžios datą, kai reikia pradėti rinkti pritarimo pareiškimus;

20.  ragina Komisiją paskatinti valstybes nares naudoti pagal Europos viešojo administravimo institucijų programą parengtas ES piliečių iniciatyvos patvirtinimo priemones siekiant gauti pritarimo pareiškimus;

21.  pabrėžia, kad naudojantis turimomis priemonėmis siekiant padidinti dalyvavimo demokratiją visoje Sąjungoje, informacinės technologijos turi būti prieinamos ir regionuose, taip sudarant galimybę į viešuosius reikalus labiau įtraukti piliečius;

22.  teigiamai vertina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą užtikrinti nemokamą Europos piliečių iniciatyvos teksto vertimą raštu siekiant sumažinti Europos piliečių iniciatyvos organizavimo išlaidas;

23.  ragina institucijas labiau bendradarbiauti ES piliečių iniciatyvų srityje ES, nacionaliniu ir vietos lygmeniu teikiant informaciją ir remiant ES piliečių iniciatyvų organizatorius; ragina patobulinti Komisijos tvarkomą daugiakalbę interneto svetainę, skirtą ES piliečių iniciatyvai, ir visomis Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis parengti bendras gaires ir ES piliečių iniciatyvos organizatorių pareigas, taip pat viso ES piliečių iniciatyvos įgyvendinimo metu taikomas administracines procedūras;

24.  ragina ateityje įsteigti internetu ir tiesiogiai veikiančią vieno langelio sistemą, kur nuolat būtų teikiama informacija, vertimo paslaugos, techninės, teisinės ir politinės konsultacijos apie ES piliečių iniciatyvą, ir mano, kad ji galėtų naudotis dabartiniais kontaktinių asmenų, esančių „Europe Direct“ informacijos centre ir Komisijos atstovybėse bei Parlamento informacijos biuruose valstybėse narėse, ištekliais; mano, kad tokia sistema ES piliečių iniciatyvą priartintų prie piliečių;

25.  mano, kad organizatoriams pernelyg sudėtinga pateikti skirtingus asmens duomenis Europos piliečių iniciatyvoms 28 valstybėse narėse paremti, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 211/2011, remiantis įvairiomis nacionalinėmis nuostatomis, ir siūlo iš dalies pakeičiant Reglamento (ES) Nr. 211/2011 III priedą ir standartizuojant duomenų rinkimo pobūdį valstybėse narėse, nustatyti bendrą rėmėjų pritarimo pareiškimus rinkimo procedūrą; ragina Komisiją toliau vykdyti derybas su valstybėmis narėmis siekiant sumažinti reikalavimus dėl duomenų, atitinkamai pašalinant reikalavimą nurodyti asmens tapatybės numerius ir siekiant palankumo vartotojui, taip pat primena, kad Europos piliečių iniciatyva siekiama dalyvavimo ir darbotvarkės formavimo, o ne privalomų pasiūlymų; siūlo apsvarstyti galimybę sukurti skaitmeninę ES pilietybę ir rekomenduoja pateikti laikiną sprendimą iki bus sukurta skaitmeninė ES pilietybė, taip siekiant išspręsti dabartines problemas, kylančias dėl daugelio registracijų; todėl ragina Komisiją nedelsiant išnagrinėti šį klausimą vadovaujantis savo skaitmenine darbotvarke;

26.  ragina Komisiją iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 211/2011 3 straipsnį ir rekomenduoti valstybėms narėms amžiaus ribą, būtiną Europos piliečių iniciatyvai paremti ar joje dalyvauti, sumažinti nuo 18 metų iki 16 metų, kad ji nebūtų susieta su teise balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą, taip suteikiant galimybę visų pirma jaunimui aktyviai dalyvauti vystant Europos projektą;

27.  pripažįsta jautrią organizatorių asmeninės atsakomybės, susijusios su duomenų apsauga, problemą renkant pasirašiusiųjų asmens duomenis ir siūlo apriboti reikalaujamų duomenų kiekį, o Reglamento (ES) Nr. 211/2011 13 straipsnio formuluotę dėl atsakomybės pakeisti siekiant aiškiai pažymėti, kad asmeninė atsakomybė nėra neribota; šiuo tikslu siūlo sudaryti galimybę piliečių komitetams įgyti juridinio asmens statusą, pavyzdžiui, vadovaujantis 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę 3 straipsniu, taip siekiant nustatyti, kad organizatoriai būtų atsakingi tik už veiksmus, kurie yra neteisėti ir padaryti tyčia arba bent jau dėl didelio neatsargumo;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares siekti labiau naudotojams palankių ir suderintų duomenų rinkimo reikalavimų; ragina kompetentingas nacionalines institucijas periodiškai informuoti nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetus apie vykdomas Europos piliečių iniciatyvas, jau surinkusias daug parašų; ragina Komisiją pasiūlyti persvarstyti Reglamentą (ES) Nr. 211/2011 siekiant užtikrinti piliečiams galimybę pasirašyti Europos piliečių iniciatyvas šalyje, kurioje jie gyvena;

29.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad nuo 2012 m. tik 3 iš 31 registruotos ES piliečių iniciatyvos pasiekė paskutinį etapą; pabrėžia, kad toks didelis naujų iniciatyvų skaičiaus sumažėjimas yra viena iš neproporcingų reikalavimų ir be reikalo sudėtingos sistemos pasekmių; apgailestauja dėl nepakankamo teisėkūros poveikio ir dėl to, kad Komisija neskatinama toliau siekti įgyvendinti sėkmingas iniciatyvas; sėkmingo reglamento įgyvendinimo klausimu laikosi skirtingos nuomonės nei Komisija siekiant užtikrinti visas ES piliečių iniciatyvos galimybes; pabrėžia, kad Europos institucijos ir valstybės narės turi imtis visų reikalingų priemonių, kad propaguotų ES piliečių iniciatyvą ir skatintų piliečių pasitikėjimą šia priemone;

30.  ragina Komisiją persvarstyti Reglamento (ES) Nr. 211/2011 10 straipsnio c punkto formuluotę, kad būtų galima atitinkamai toliau veikti sėkmingos Europos piliečių iniciatyvos atveju; ragina Komisiją pradėti rengti teisės aktą dėl sėkmingos Europos piliečių iniciatyvos per 12 mėnesių nuo teigiamos nuomonės priėmimo dienos;

31.  laikosi nuomonės, kad, siekiant atkreipti dėmesį į politinį Europos piliečių iniciatyvos aspektą, viešas klausymas, planuojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 211/2011 11 straipsnio tvarką, turėtų būtų rengiamas taip, kad organizatoriai galėtų įsitraukti į dialogą su Europos Parlamento nariais ir atitinkamais Komisijos pareigūnais; pabrėžia, kad klausymai dėl Europos piliečių iniciatyvos turėtų būti rengiami remiant nepriklausomam komitetui, neatsakingam už jose nagrinėjamą temą, be to, visais atvejais turėtų dalyvauti išorės ekspertai;

32.  jeigu Komisija per 12 mėnesių laikotarpį nepateiktų pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, primygtinai ragina Parlamentą ir jo komitetus prireikus SESV 225 straipsnio tvarka prireikus įgyvendinti savo teisę ir prašyti Komisijos pateikti atitinkamą pasiūlymą mano, kad atsakingas Parlamento komitetas, įgyvendindamas savo teisę, turėtų atsižvelgti į sėkmingos Europos piliečių iniciatyvos turinį ir kitame klausyme pasitarti su Europos piliečių iniciatyvos organizatoriais; ragina atitinkamai iš dalies pakeisti Darbo tvarkos taisykles;

33.  ragina Komisiją išanalizuoti galimybę teikti finansinę paramą Europos piliečių iniciatyvoms ES biudžeto lėšomis pagal tokias ES programas, kaip „Europa piliečiams“ ir Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, įskaitant galimybę finansuoti reklamines radijo ir televizijos programas, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti piliečių lygybę, į realią būtinybę finansiškai paremti Europos piliečių iniciatyvos organizavimą ir į tai, kad šiuo tikslu yra pateikta nemažai ES biudžeto pakeitimų;

34.  ragina Komisiją imantis visų atsargumo priemonių duoti atkirtį neskelbtinos informacijos, susijusios su pasirašiusiais asmenimis, vagystėms, įskaitant vagystes naudojantis interneto priemonėmis, ypač kai vagiami suskirstyti duomenys;

35.  teigiamai vertina 2015 m. kovo 31 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos piliečių iniciatyvos ir Europos ombudsmenės sprendimą OI/9/2013/TN ir ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant šios priemonės peržiūrą būtų įgyvendintos visos reikiamos teisinės priemonės, kad būtų galima tinkamai toliau veikti, kai Europos piliečių iniciatyva baigta sėkmingai; todėl ragina Komisiją atsižvelgiant į visus paaiškėjusius trūkumus kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl reglamento (ES) Nr. 211/2011 ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1179/2011 persvarstymo;

36.  ragina ES institucijas atlikti esminį ryšių darbą vykdant informavimo apie Europos piliečių iniciatyvą kampaniją;

37.  ragina Komisiją nuolat pranešti Parlamentui apie rengiamas ES piliečių iniciatyvas, kad Parlamentas, vykdydamas savo įsipareigojimus Europos Sąjungos piliečiams, galėtų išnagrinėti, ar priemonė veikia kuo veiksmingiau; pabrėžia, kad ES piliečių iniciatyvos procesas turėtų būti nuolat gerinamas atsižvelgiant į įgytą praktinę patirtį, taip pat turėtų atitikti sprendimus, kuriuos Teisingumo Teismas priims ateityje;

38.  rekomenduoja naudoti visas turimas ryšių priemones, visų pirma visų susijusių EU institucijų socialinės ir skaitmeninės žiniasklaidos platformas, siekiant vykdyti nuolatines informuotumo didinimo kampanijas, kuriose dalyvautų ES institucijos ir atstovybės bei nacionalinės valdžios institucijos; ragina Komisiją remti ES piliečių iniciatyvos taikomosios programos mobiliesiems prietaisams sukūrimą; palankiai vertina tai, kad kai kurios ES piliečių iniciatyvos turėjo poveikį vietos lygmeniu;

39.  mano, kad labai svarbu užtikrinti, jog piliečiai tinkamai taikytų šią dalyvavimo demokratijos priemonę norint užkirsti kelią galimam jos išnaudojimui siekiant privačių interesų, padidinti skaidrumą ir ES piliečių iniciatyvų finansavimo bei rėmimo patikrų kokybę;

40.  atkreipia dėmesį į svarbų Europos ombudsmeno vaidmenį tiriant, kaip Komisija nagrinėja prašymus dėl Europos piliečių iniciatyvų, ypač tais atvejais, kai iniciatyvą atsisakoma registruoti;

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijos (2014/2214(INI))

P8_TA(2015)0383 A8-0279/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos Adrijos ir Jonijos jūrų regione (COM(2014)0357) ir į prie jo pridedamus veiksmų planą bei patvirtinamąjį analitinį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1) (toliau – BNR),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23 d. Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės (COM(2013)0468) ir į Tarybos 2013 m. spalio 22 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos strategijos Adrijos ir Jonijos jūrų regione (COM(2014)0357) ir dėl Europos strategijos Adrijos ir Jonijos jūrų regione: moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos MVĮ (tiriamoji nuomonė Europos Sąjungai pirmininkaujančios Italijos prašymu),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijos (EUSAIR) (tiriamoji nuomonė),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 11 d. Regionų komiteto savo iniciatyva parengtą nuomonę „Teritorinis bendradarbiavimas Viduržemio jūros baseine. Adrijos ir Jonijos jūrų makroregionas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl ES makroregioninių strategijų vystymo: šiuo metu taikoma praktika ir ateities perspektyvos, ypač Viduržemio jūros regione(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Adrijos ir Jonijos jūrų strategija“ (COM(2012)0713),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl makroregioninių strategijų valdymo (COM(2014)0284),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į tvarų augimą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (COM(2011)0017),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą 2005/370/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu (Orhuso konvenciją),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gegužės 19–20 d. vykusioje konferencijoje dėl vystymosi ir saugumo Adrijos ir Jonijos jūrų regione priimtą Ankonos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 30 d. Puloje vykusią Adrijos ir Jonijos jūrų euroregiono steigimo konferenciją ir į 2009 m. spalio 22 d. Splite surengtoje Adrijos ir Jonijos jūrų euroregiono asamblėjoje patvirtintą deklaraciją dėl iniciatyvos sukurti Adrijos jūros strategiją įgyvendinimo pradžios,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) tyrimą „Naujas makroregionų vaidmuo užtikrinant Europos teritorinį bendradarbiavimą“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) tyrimą „Adrijos ir Jonijos jūrų regionas. Transporto ir energetikos tinklų jungčių socialinė ir ekonominė analizė ir vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A8-0279/2015),

A.  kadangi makroregioninės strategijos yra naujas daugiapakopio valdymo modelis, ir, norint užtikrinti sėkmingą jo įgyvendinimą ir tikslų siekimą, būtina, kad dalyvautų ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis veikiantys suinteresuotieji subjektai, įskaitant ekonominius ir socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, ir kad įvairios politikos kryptys bei programos papildytų viena kitą; kadangi regionų ir vietos valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį skatinant demokratiją, decentralizaciją ir didesnę vietos bei regionų autonomiją;

B.  kadangi ankstesnės Baltijos jūros regiono ir Dunojaus regiono strategijos šiems regionams davė apčiuopiamos naudos, įrodė, kad ES bendradarbiavimo mechanizmai yra sėkmingi, ir pasitarnavo kaip naudinga patirtis plėtojant naujas makroregionines strategijas;

C.  kadangi regionų susidomėjimas šia šiuolaikine regioninio bendradarbiavimo forma ir susijusiu valdymo modeliu auga; kadangi pastaruoju metu tai pasireiškė kalnų regionų, pvz., Karpatų ir Alpių, atvejais, kai gamtinės kliūtys rodo, kad turi būti vykdoma konkreti regioninė politika

D.  kadangi makroregioninė strategija, kaip integruota sistema, susijusi su valstybėmis narėmis ir ES nepriklausančiomis šalimis toje pačioje geografinėje vietovėje, ir kuriai pritarė Europos Vadovų Taryba, yra ES strategija;

E.  kadangi tarp šalių, dalyvaujančių įgyvendinant šią strategiją, visų pirma tarp ES valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių, esama didelių socialinių ir ekonominių skirtumų;

F.  kadangi dėl padidėjusio Adrijos ir Jonijos jūrų regiono šalių suinteresuotumo bendradarbiavimu ir bendrų veiksmų nustatymu kovojant su sunkumais naudojantis viso regiono potencialu ir dedant nuolatines pastangas sinergijai sukurti buvo patvirtinta ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (EUSAIR);

G.  kadangi makroregioninės strategijos gali būti laikomos Europos integracijos ir didesnės teritorinės sanglaudos priemone, grindžiama savanorišku valstybių narių ir kaimyninių šalių bendradarbiavimu sprendžiant bendras problemas; kadangi EUSAIR yra nauja regioninio bendradarbiavimo forma, galinti padėti dalyvaujančioms šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms siekti narystės ES, ji taip pat yra svarbi platesnės ES Viduržemio jūros regiono politikos, kurią atspindi Viduržemio jūros šalių sąjunga, dalis; kadangi EUSAIR, kaip ES regioninės politikos dalis, yra būtina ekonominės ir socialinės sanglaudos skatinimo priemonė, kurios pagrindiniai tikslai yra regioninių skirtumų mažinimas, tikros konvergencijos, augimo ir užimtumo skatinimas;

H.  kadangi dėl dalinio izoliuotumo Adrijos jūra yra ypač pažeidžiama taršos atžvilgiu ir pasižymi neįprastomis hidrografinėmis savybėmis, pvz., gyliu ir kranto linija, kurios šiaurinėje ir pietinėje regiono dalyse labai skiriasi; kadangi žuvų ištekliais naudojasi visos pakrantės valstybės ir dėl to kyla nuolatinis pavojus išteklių atsikūrimui; kadangi būsimame pagrindų reglamente dėl techninių priemonių reformuotoje BŽP priemones reikėtų kurti atsižvelgiant į regionus ir pritaikant jas prie šios srities ir jų jūros išteklių bei žuvininkystės ypatybių;

Bendrosios aplinkybės

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos Adrijos ir Jonijos jūrų regione ir prie jo pridedamą veiksmų planą; mano, kad šis komunikatas yra labai svarbus žingsnis šio Europos regiono plėtros procese; pabrėžia, kad EUSAIR sukurta siekiant papildyti ES, nacionalinių ar regioninių valdžios institucijų ar privataus sektoriaus veiksmus taip, kad būtų žymiai sustiprintas makroregiono veikimas; pabrėžia strategijoje nustatytas šio regiono šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių ateities galimybes; pabrėžia, kad svarbu, jog strategija būtų grindžiama integravimo, koordinavimo, bendradarbiavimo ir partnerystės principais; pabrėžia trijų neiginių principo – nepriimti naujų teisės aktų, nekurti naujų institucijų, nenumatyti naujo finansavimo – svarbą, nes makroregionai yra bendradarbiavimo iniciatyvų pagrindas, grindžiamas sinergija, kuri yra įvairių ES politikos priemonių, įskaitant ESI fondus, derinimo rezultatas;

2.  palankiai vertina visų suinteresuotųjų šalių pastangas kuriant EUSAIR įgyvendinti skirtą institucinę struktūrą pasinaudojant esama institucijų sistema; ragina visus nacionalinius, regionų ir vietos subjektus prisiimti visą atsakomybę už projektų, kuriems taikoma ši makroregioninė strategija, įgyvendinimą; pabrėžia, kad kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje svarbu stiprinti institucinius gebėjimus ir didinti viešojo administravimo bei viešųjų paslaugų veiksmingumą ir užtikrinti pakankamus ir kompetentingus administracinius išteklius, kurie konkrečiai skirti EUSAIR įgyvendinti;

3.  pabrėžia, kad būtinas teritorinis požiūris į bendradarbiavimo veiklą, ir atkreipia dėmesį į daugiapakopio valdymo modelio pridėtinę vertę – pasitelkus šį modelį reikia spręsti administracinių pajėgumų trūkumo klausimus ir jis gali būti naudojamas siekiant ateityje telkti išteklius makroregione; šiuo atžvilgiu pakartoja, kad būtina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į politinio valdymo įstaigas ir strategijos veiklos, technines ir vykdomąsias įstaigas išsaugant Komisijos vaidmenį koordinavimo procese; pabrėžia, kad bendruomenės inicijuota plėtra gali sutelkti ir įtraukti vietos veikėjus į sprendimų priėmimo procesą ir padėti stiprinti atsakomybę už projektus piliečių lygmeniu;

4.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrų strategijos tvirtinimo, stebėsenos ir vertinimo procesą, taip pat atvirumą ir įtrauktį pilietinės visuomenės ir visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu; pabrėžia, kad komunikacija ir informuotumo didinimas visose srityse yra labai svarbus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo atžvilgiu sprendimų priėmimo procese ir siekiant stiprinti visuomenės paramą; ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą strategijos matomumą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, plėtoti atitinkamus ryšius siekiant strategijos tikslų ir rezultatų, skatinti koordinavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi su kitomis esamomis ir būsimomis makroregioninėmis strategijomis;

5.  pabrėžia, kad ES nepriklausančios šalys turi suderinti savo teisės aktus su konkrečių su strategija susijusių sektorių acquis, tam, kad būtų užtikrinta, kad būtų siekiama ES tikslų ir kad jie būtų įgyvendinami nuolat, teisėtai ir laiku, remiantis ES standartais ir teisės aktais; ragina visas dalyvaujančias šalis sukurti ekspertų grupių ir reguliariai organizuoti susitikimus siekiant keistis geriausia praktika, kad būtų užtikrintas šios procedūros taikymas ir didesnis jos veiksmingumas;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl itin didelio privačių investicijų sumažėjimo visose regiono šalyse, taip pat dėl fiskalinio konsolidavimo ir ribotų investicijų į viešąjį sektorių gali kilti problemų finansuojant pagal šią strategiją vykdomus projektus; ragina dalyvaujančias šalis išlaikyti aukšto lygio atsakomybę, įsipareigojimą ir imtis vadovaujamo vaidmens, kurio reikia siekiant sėkmingai įgyvendinti šią strategiją;

7.  palankiai vertina tai, kad iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) ir pagal 2014–2020 m. Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, visų pirma pagal 2014–2020 m. Adrijos ir Jonijos jūrų regiono bendradarbiavimo programą (ADRION), šiai strategijai įgyvendinti numatyta skirti daug išteklių ir suteikti įvairiausių priemonių bei techninių galimybių; palankiai vertina tai, kad galima naudotis kitais fondais ir priemonėmis, susijusiais su šios strategijos sritimis, visų pirma programa „Horizontas 2020“ ir „Erasmus +“ (visose srityse), Europos infrastruktūros tinklų priemone (antroje srityje), programa LIFE (trečioje srityje, taip pat klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiklai) ir MVĮ programa COSME (ketvirtoje srityje), taip pat programa INNOVFIN inovacijoms finansuoti; ragina bendradarbiauti siekiant sukurti turimų lėšų sinergiją tarp regioną apimančių teritorinio bendradarbiavimo programų, stebėsenos komitetų, EUSAIR valdybos ir už ESI fondų valdymą atsakingų institucijų; pabrėžia, kad ši strategija turėtų padėti veiksmingiau bei efektyviau naudoti esamas priemones ir lėšas;

8.  ragina Europos Komisiją ir nacionalines, regionines ir vietos įstaigas, kurios atsakingos už ESI fondų programų rengimą, valdymą ir įgyvendinimą atkreipti dėmesį į makroregioninių projektų ir veiksmų svarbą;

9.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti įgyvendinimo struktūrą ir koordinavimo mechanizmus makroregionų lygmeniu, siekiant palengvinti bendradarbiavimą, įskaitant bendrą planavimą, finansavimo galimybių suderinimą su principu „iš apačios į viršų“; pabrėžia, kad reikia suderinti nacionalines ir regionines veiklos programas su strategijos tikslais, be kita ko, kai įmanoma, įtraukiant EUSAIR į programas; mano, kad reikia koordinuoti ir derinti iniciatyvas, pasiūlymus ir projektus, kurių objektas yra Adrijos ir Jonijos jūrų regionas;

10.  ragina Komisiją, Europos investicijų banką (EIB) ir dalyvaujančias šalis visapusiškai išnaudoti naujai įsteigto Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) teikiamas galimybes finansuoti šiame regione įgyvendinamus projektus, nes tai padėtų kurti pridėtinę vertę, skatinti tvarų vystymąsi ir socialinę bei ekonominę sanglaudą, ekonomikos augimą, didinti užimtumą makroregiono lygmeniu ir siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų; todėl projektų atrankos etapu skatina teikti „premijinius taškus“ makroregioniniams projektams dėl jų tarptautinio pobūdžio;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad nėra konkrečių lėšų, skiriamų tik makroregioninėms strategijoms įgyvendinti ir kad stipri šalių politinė valia, partnerystė ir koordinavimas yra sėkmės prielaida; todėl ragina šio regiono šalis sujungti lėšas (ESI fondų, PNPP ir ESIF), taip pat įnašus iš nacionalinių šaltinių taikant EIB priemones, kaip finansų ir investicijų platformą projektams, padedantiems įgyvendinti strategijoje nustatytus tikslus, finansavimui remti; ragina sukurti skaidrią ir viešai prieinamą Adrijos ir Jonijos jūrų regiono projektų duomenų bazę, kurioje būtų matyti dabartiniai ir galimi su investicijomis susiję poreikiai ir projektai, kad investuotojai būtų skatinami investuoti į šiuos projektus;

12.  primygtinai ragina suinteresuotuosius subjektus keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, naudotis įgyta patirtimi, nustatyti kliūtis, trukdančias įgyvendinti ES makroregionines strategijas, ir stiprinti bendradarbiavimą su suinteresuotaisiais subjektais iš Baltijos jūros, Dunojaus baseino ir Alpių makroregionų;

13.  ragina Komisiją pašalinti administracines ir nefinansines kliūtis, kurios dažnai atgraso investuotojus nuo investavimo į tokius projektus;

14.  mano, kad būtina surasti būdus – bent jau įgyvendinant atskirus ir konkrečius projektus – įtraukti įgyvendinant šią strategiją nedalyvaujančias šalis, kurios geografiniu ir ekonominiu požiūriais yra glaudžiai susijusios su šiuo regionu, šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kaip svarbu tarpvalstybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas pagal sanglaudos politiką, ir ragina atitinkamas valstybes nares ir regionus pasinaudoti geriausios praktikos pavyzdžiais šioje srityje;

15.  primena apie didelį ekonomikos krizės poveikį šiam regionui ir pabrėžia poreikį reguliariai vertinti strategijas, kuriomis siekiama atgaivinti ekonomiką; nurodo, kad šio regiono šalių išsivystymo lygis ir poreikiai yra skirtingi; ragina Komisiją pabrėžti, kad svarbu sukurti sąlygas tam, kad būtų mažinami ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp šalių; remia reformas mažiau išsivysčiusiose šalyse ir ragina keistis žiniomis, patirtimi ir geriausia praktika šioje srityje;

16.  pabrėžia, kad būtina skatinti, atnaujinti ir stiprinti bendradarbiavimą kultūros, mokslo ir švietimo srityje, be kita ko, didinant studentų ir universitetų darbuotojų akademinio judumo galimybes; pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra būtina sąlyga siekiant pažangaus, integracinio ir tvaraus augimo; atkreipia dėmesį į mokslinio bei kultūrinio bendradarbiavimo ir ekonomikos dinamikos augimo tarpusavio ryšį ir įvairovės ir tvaraus turizmo lygį šiame regione;

17.  teigiamai vertina tai, kad Europos Parlamentui atstovaujama EUSAIR valdymo organų veikloje; ragina Komisiją išnagrinėti bendras šalių (ES valstybių narių ir trečiųjų šalių) pastangas regione ir veiksmingą vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą siekiant strategijos tikslų;

18.  atkreipia dėmesį į precedentus, nustatytus atsižvelgiant į kitas ES makroregionines strategijas, ir prašo remti, vykdant bandomuosius projektus ir atliekant parengiamuosius veiksmus, įvairius veiksmus, pradedant nuo tyrimų parengiamojo etapo investicijoms į projektus pagal įvairias prioritetines sritis;

19.  mano, kad įgyvendinant strategiją būtina deramai atsižvelgti į jos bendruosius principus, ypač į aspektus, susijusius su aplinkos apsauga ir tausiu gamtos išteklių naudojimu, visose keturiose srityse, taip pat siekiant laikytis holistinio požiūrio į iškilusius sudėtingus ir įvairius makroregiono uždavinius;

20.  pabrėžia, kad itin daug dėmesio reikėtų skirti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnyje nurodytoms vietovėms, pavyzdžiui, salų, kalnų ir kaimo regionams, siekiant nustatyti ir išnaudoti konkrečias jų teikiamas galimybes, ypač turizmo sektoriuje, atsižvelgiant į veiklos sritis ir prioritetus, nustatytus šiame pranešime; be to, ragina Komisiją pasiūlyti paskelbti Europos salų ir kalnų metus;

21.  mano, kad būtina rasti būdų, kaip dalyvaujančioms šalims įtraukti kitas svarbias sritis, kurios galėtų teikti su vystymusi susijusios naudos tokiai sričiai kaip žemės ūkis dėl tam tikrų geografinių ir klimato sąlygų, biologinės įvairovės ir galimybių sukurti koordinuojamų padarinių ir tolesnio augimo sąveiką; rekomenduoja sausumos teritorijoms, pakrančių zonoms ir saloms glaudžiai bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą, siekiant sukurti švarios energijos projektų ir sveiko maisto gamybos sąveiką;

22.  atkreipia dėmesį į tinkamo ataskaitų teikimo ir strategijos įgyvendinimo vertinimo svarbą; atsižvelgdamas į tai, ragina, kad dalyvaujančios šalys kartu su Komisija surinktų patikimus pradinius duomenis ir nustatytų konkrečius tikslus pagal kiekvieną sritį, kurie būtų vertinami kiekvienais metais ir būtų viešai skelbiami;

23.  ragina laikytis visa apimančio ir integruoto europinio požiūrio į migraciją; pabrėžia dideles šio regiono problemas, susijusias su migracija, ir apgailestauja dėl visų Viduržemio jūroje įvykusių tragedijų; primygtinai pabrėžia, kad norint išspręsti šias problemas būtina iš esmės keisti migracijos politiką – laikytis valstybių narių solidarumo politikos; pabrėžia būtinybę išnagrinėti visą bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis strategiją; apgailestauja dėl nepakankamo ES valstybių narių bendradarbiavimo sprendžiant migracijos problemas; ragina keistis gerąja migrantų priėmimo patirtimi ir kuo skubiau ypatingą dėmesį skirti regionui aktualiems socialiniams ir humanitariniams klausimams, siekiant ateityje galbūt iš naujo nustatyti EUSAIR prioritetus;

24.  tikisi, kad bus suteiktas naujas postūmis taikos ir saugumo stiprinimui Pietryčių Europoje;

25.  ragina valstybes keistis geriausia patirtimi pagarbos mažumų teisėms srityje, kad būtų taikomi aukščiausi standartai atsižvelgiant į tai, kad tai yra itin opus klausimas lingvistiniu požiūriu;

26.  pabrėžia, kad įvairiais įgyvendinimo etapais viešiesiems ir privatiesiems ekonominiams subjektams, visuomenės nariams ir įvairioms organizuotos pilietinės visuomenės grupėms turi būti rengiami tinkami mokymai pagal specialią programą, įskaitant organizacinę ir techninę pagalbą;

27.  ragina Komisiją kas dvejus metus Parlamentui ir Tarybai teikti EUSAIR įgyvendinimo ataskaitą tam, kad būtų įvertintas jos veikimas ir pridėtinė vertė augimo ir darbo vietų kūrimo, skirtumų mažinimo ir tvaraus vystymosi srityse;

28.  ragina imtis konkrečių priemonių siekiant remti socialinį aspektą; pabrėžia, kad svarbu įtraukti prioritetus ir priemones, kuriomis siekiama remti neįgaliųjų įtrauktį ir užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai;

Mėlynasis augimas

29.  pabrėžia, kad išskirtinė šio regiono geografinė padėtis ir specifinė pakrantės struktūra, taip pat didelė jūrų biologinė įvairovė suteikia didelių galimybių kurti vadinamąsias mėlynąsias darbo vietas ir užtikrinti novatorišką ir tvarią ekonominę plėtrą ir ekonomikos augimą, įskaitant mėlynąsias technologijas, žuvininkystę ir akvakultūrą, taip pat geresnį jūrų aplinkos ir laivininkystės valdymą ir paslaugas;

30.  atkreipia dėmesį į mėlynąją ekonomiką kaip būdą ekonominei krizei įveikti, nes ji skatina naujų darbo vietų kūrimą ir ekonominį vystymąsi, ypač kalbant apie darbo vietas pakrančių ir salų valstybėse gyvenančioms moterims ir jaunimui; mano, kad nesilaikant mėlynosios ekonomikos koncepcijos, kuri apjungia ekonomikos sektorius, susijusiu su jūromis, vandenynais, akvakultūra, jūrų ir upių transportu, turizmu ir aplinkos apsauga, įgyvendinti ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono neįmanoma;

31.  ragina Komisiją ir strategiją įgyvendinančias valstybes sukurti skatinamąsias priemones, kurios pritrauktų jaunų žmonių į žvejybos ir akvakultūros sektorių Adrijos ir Jonijos jūrų regione ir paskatintų juos imtis tokios veiklos;

32.  ragina užtikrinti politikos koordinavimą ir strategijos tikslų, taip pat bendrų projektų, suderinimą su bendros žuvininkystės politikos vertybėmis, principais ir tikslais; be to, skatina remti tvaraus žuvininkystės sektoriaus plėtrą ir tradicinių sveikų maisto produktų gamybą; ragina kurti žuvininkystės vietos veiklos grupes, kurios galėtų būti natūrali žuvininkystės diversifikavimo priemonė; pabrėžia, kad siekiant tvarios ir pelningos žvejybos ir akvakultūros reikia labiau įtraukti suinteresuotuosius subjektus į bendrą valdymą, taip pat pagerinti ir diversifikuoti žuvininkystės veiklą;

33.  laikosi nuomonės, kad mėlynasis augimas apima labai įvairius sektorius ir verslo įmones, todėl norint jį plėtoti reikia labai kvalifikuotos darbo jėgos visuose šiuose sektoriuose; ragina ES strategijoje dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalyvaujančias valstybes nares savo mokymo programose skatinti įvairius mėlynojo augimo sektorius, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą sistemas ir darbuotojų mokymą; atkreipia dėmesį į sudėtingas veiklos, sektorių ir su mėlynuoju augimu susijusių socialinių ir ekonominių sistemų disciplinų savybes ir todėl mano, jog labai svarbu, kad ES strategijoje dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalyvaujančios valstybės narės priimtų darbo rinkos politiką siekiant didinti gebėjimus prisitaikyti prie pokyčių, inovacijų ir daugiadiscipliniškumo, pritaikyti žmogiškojo kapitalo mokymą ir didinti moterų dalyvavimo lygį;

34.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnę ir realesnę strategijos „Europa 2020“ ir trijų EUSAIR sričių (ypač mėlynojo augimo srities) tarpusavio sąveiką remiantis Europos Komisijos veiksmų planu; mano, kad veiksmų planas yra vienas iš strategijos metodo, kuriame nustatyti konkretūs makroregiono prioritetai, rezultatų; pažymi, kad remiantis tuo, kiekvienas veiksmas ar projektas yra atrenkamas surengiant išsamias principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas konsultacijas, kuriose dalyvauja įvairūs Adrijos ir Jonijos jūrų regiono suinteresuotieji subjektai, atstovaujantys nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, taip pat privačiajam sektoriui, socialinės ekonomikos sektoriui, akademinei ir pilietinei visuomenei;

35.  ragina kurti viešųjų ir privačiųjų įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų klasterius ir skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą jūrų ir jūrininkystės sektoriuose, siekiant skatinti diegti inovacijas ir visapusiškai naudotis sąveikų teikiama nauda; mano, kad, siekiant užtikrinti veiksmingesnes ir naudingesnes investicijas, mėlynojo augimo srities veiksmai turėtų būti grindžiami nacionalinėmis ir regioninėmis pažangiosios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijomis; ragina valstybes ir regionus dalyvauti Komisijos S3 platformoje siekiant pasinaudoti pagalba pažangiosios specializacijos strategijų vystymui, įgyvendinimui ir persvarstymui; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būtina suteikti MVĮ daugiau galimybių gauti paskolas ir gerinti esamus verslo tinklus (klasterius), pasitelkiant internacionalizavimo procesą, kad būtų sukurta naujų kokybiškų ir tvarių darbo vietų;

36.  pritaria tam, kad būtų sukurtas bendras kokybės ženklas šio regiono aukštos kokybės jūros produktams, siekiant padidinti jų konkurencingumą;

37.  pabrėžia socialinio dialogo svarbą ir tai, jog svarbu, kad gebėjimų stiprinimo veikloje kartu su valdžios institucijomis dalyvautų pilietinės visuomenės atstovai; mano, kad tą galima pasiekti kiekvienoje valstybėje narėje įsteigiant nuolatinę makroregioninio lygmens ir regioninio lygmens platformą, kurioje būtų atstovaujama socialiniams ir ekonominiams partneriams, laikantis praktikos, kuri jau buvo pritaikyta universitetams, prekybos rūmams ir miestams;

38.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti jūrų ir jūrininkystės mokslinius tyrimus ir stiprinti mokslininkų tyrėjų, valstybių narių ir regionų, dalyvaujančių ES strategijoje dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono, bendradarbiavimą šiuose sektoriuose, siekiant pašalinti skirtumus tarp šių valstybių narių ir padidinti pakrantės sričių konkurencingumą bei sukurti naujų kokybiškų ir tvarių vietos lygmens darbo vietų;

39.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į dėl peržvejojimo atsiradusio žuvų išteklių išeikvojimo Adrijos ir Jonijos jūrose lygį, taip pat neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą ir didelę riziką visai jūrų augalijai ir gyvūnijai; pabrėžia, kad žvejyba yra vienas iš pagrindinių pakrantės sričių ir salų ekonomikos sektorių; todėl mano, kad žuvų išteklių ir jūrų ekosistemų apsaugą ir išsaugojimą, laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo, įtraukto į bendros žuvininkystės politiką, būtina laikyti svarbiausiu šios strategijos tikslu; pabrėžia, kad reikia pereinamuoju laikotarpiu remti prisitaikymą prie žvejybos apribojimų skiriant subsidijas naujos įrangos įsigijimui pasitelkiant Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) lėšas; ragina imtis ryžtingų veiksmų, pavyzdžiui, suderinti trečiųjų šalių žuvininkystės teisės aktus su ES teisės aktais, dalytis duomenimis ir kurti bendras stebėsenos platformas ir daugiamečius žuvininkystės valdymo planus, taip pat ragina apsvarstyti, kaip plėtoti tvarios akvakultūros sektorių, turintį didelį potencialą naudoti energiją iš atsinaujinančiosios energijos šaltinių;

40.  primena, jog komerciniais tikslais naudojamų žuvų ir jūrinių bestuburių ištekliai turėtų atitikti saugias biologines ribas, kad būtų užtikrinta gera aplinkos būklė ir apsaugotas ilgalaikis žvejybos pramonės tvarumas;

41.  prašo Komisijos registruoti pramoginės žvejybos sužvejotą žuvų kiekį, šią žvejybą reguliuoti ir, kaip ir profesionaliai žvejybai, šiai veiklai taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslą;

42.  primygtinai ragina atlikti išsamius žuvų, ypač nykstančių rūšių, išteklių ir biologinių jų tarpusavio ryšių mokslinius tyrimus, nes neturint tikslių duomenų vertinimai būtų neaiškūs ir nepatikimi; primygtinai ragina išsaugoti natūralias nerštavietes;

43.  ragina įvertinti ir remti projektus, kuriais siekiama įvertinti netiesioginės žuvininkystės (žvejų palikti ar pamesti tinklai, midijų auginimo tinklai) poveikį ir saugomų žuvų priegaudą: apytikriai nustatyta, kad vien tik Adrijos jūroje atsitiktinai sugaunama daugiau nei 40 000 jūros vėžlių; laikosi nuomonės, kad reikia skubiai atlikti aplinkosauginius tyrimus ir ištirti, kaip sumažinti šią problemą (pvz., naudoti vėžlių išlaisvinimo įrangą (angl. turtle excluder devices));

44.  primygtinai ragina tvirtai remti laivų, įskaitant pramoginius laivus, statybos sektorių pagrindinį dėmesį skiriant jų modernizavimui ir specializavimui , siekiant kurti darbo vietas ir prisitaikyti prie reikalavimų užtikrinti tvarų ir konkurencingą su mėlynosiomis technologijomis suderintą ekonomikos augimą;

45.  ragina tvirtai remti gamybos teritorijas, porinius projektus ir bendradarbiavimą tarp įvairių šio makroregiono teritorijų; ragina keistis gerąja patirtimi, apimančia svarbiausią šio sektoriaus ir kitų regionų, kurie stengiasi laikytis tų pačių principų, patirtį, siekiant skatinti gamybos teritorijų steigimą;

46.  pabrėžia, kad, siekiant išsaugoti vietos kultūros tradicijas ir salų gyventojų bei mažų pakrantės miestelių su jūra susijusį gyvenimo būdą, svarbu remti ir skatinti rekreacinę sportinę žūklę ir šeimos žvejybą kartu su integruota žvejybos ir turizmo politika (žvejybą ir žvejybos turizmą, marikultūrą), ypač salose; ragina plėtoti tvarią, nedidelio masto, tradicinę žvejybą ir akvakultūrą, susietas su įvairesne kulinarine pasiūla ir vietos žuvų aukcionais – tai geriausias būdas užtikrinti tvarumą ir teikti didesnę paramą pakrančių turizmo veiklai;

47.  ragina Komisiją remti ir propaguoti žuvininkystės ir žuvininkystės srities darbuotojų dalyvavimą projektuose, pvz., susijusiuose su kultūriniu ir istoriniu turizmu, apimant žuvininkystę ir jūrų veiklos, tradicinės žvejybos vietų ir profesijų pažinimą;

48.  pabrėžia socialinės ekonomikos ir moterų verslumo svarbą siekiant mėlynojo augimo srities tikslų ir ragina EUSAIR dalyvaujančias valstybes nares skatinti ir remti moterų dalyvavimą visuose atitinkamuose sektoriuose; primena apie itin svarbų mažų ir labai mažų įmonių vaidmenį atitinkamuose regionuose ir teritorijose ir prašo ES strategijoje dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalyvaujančių valstybių narių vykdyti aktyvią politiką siekiant skatinti tokias ekonominės veiklos formas;

49.  remia priemones, kuriomis siekiama mažinti hidrogeologinę ir pakrančių erozijos riziką;

50.  pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą ir ragina teikti tvirtą paramą jūrų ir jūrininkystės teritorijoms;

51.  pabrėžia, kad akvakultūros ir marikultūros plėtojimas gali būti svarbus net tik rūšių įvairovės atsikūrimui, bet taip pat Adrijos ir Jonijos jūrų regiono ekonomikos augimui;

52.  ragina Komisiją aktyviau keistis gerąja patirtimi, pvz., pakrančių veiklos grupių rengiamų projektų tvarumo klausimais.

Regiono infrastruktūros tobulinimas

53.  pabrėžia, kad geresnės dalyvaujančių šalių transporto ir energetikos tinklų jungtys, taip pat jų jungtys su kitomis kaimyninėmis šalimis, įskaitant jūrų transportą, įvairiarūšio transporto jungtis su sausumos zonomis ir energetikos tinklus, yra būtinai reikalingos šiam makroregionui ir yra būtina išankstinė sąlyga jo ekonominei ir socialinei plėtrai; pabrėžia, kad trūksta abiejų Adrijos jūros pakrančių jungties ir atkreipia dėmesį į Adrijos ir Jonijos jūrų regione esamą tinklo infrastruktūros spragą;

54.  ragina teikti paskatas, kad būtų sukurtos tvarios prekių ir keleivių vežimo jungtys, kurios padėtų sutrumpinti kelionės laiką, sumažinti transporto ir logistikos sąnaudas ir išorės veiksnių poveikį; ragina vykdyti didelės apimties strateginius jūrų ir sausumos transporto apjungimo darbus, siekiant sudaryti sąlygas įvairiarūšiam vežimui tarp šalių, prisidėti prie socialinės sanglaudos, padidinti bendrą tinklą ir sumažinti kelių taršą, taigi ir išmetamą CO2 kiekį; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerinti kabotažo, jūrų greitkelių ir turistinių kelionių laivais jūrinę ir uosto dimensiją tarp abiejų Adrijos jūros pakrančių, tiek Adrijos jūros Šiaurės–Pietų maršrutais, tiek Rytų–Vakarų maršrutais; atkreipia dėmesį į tai, jog būtina pagerinti koordinavimą, kad būtų užkirstas kelias jūrų eismo spūstims ir pagerintas jų valdymas ir kontrolė;

55.  ragina vadovautis reglamentu dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (Reglamentas (ES) 2015/757), siekiant skatinti naujoves ir stiprinti tausų jūrų transportą makroregione naudojant alternatyvius varomuosius laivų variklius ir kurą išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti, bei gerinti energijos vartojimo efektyvumą transporto sektoriuje.

56.  pabrėžia, kaip svarbu sujungti jūrų transporto maršrutus ir uostus su kitais Europos regionais, taip pat užtikrinti jungtis su transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridoriais; ragina dalyvaujančias šalis sutelkti savo pastangas projektams, įtrauktiems į dabartinį transeuropinį transporto tinklą ir kitus veiksmus dėl pasiūlymo jį išplėsti iki Pietryčių Europos / rytinės Adrijos jūros pakrantės, kuris leistų užpildyti Adrijos ir Jonijos jūrų regione egzistuojančią tinklo spragą, įgyvendinti; todėl ragina dalyvaujančias šalis nustatyti prioritetinius infrastruktūros projektus, kuriančius regionams ir ES pridėtinę vertę, ir siūlo dėmesį, inter alia, skirti:

57.  ragina optimizuoti esamo infrastruktūros tinklo pajėgumus, ypač atsižvelgiant į makroregione esamas kelių ir geležinkelių jungtis, įskaitant jungtis su galutinės paskirties punktais; pabrėžia būtinybę kuo greičiau užbaigti Adrijos ir Jonijos jūrų pakrantės greitkelį, kuris paskatins ekonominę ir socialinę šio makroregiono plėtrą; primena, kokie svarbūs yra nauji transporto koridoriai, kurie abiejose Adrijos ir Jonijos jūrų pakrantėse sujungia greitkelius, geležinkelius ir kitą infrastruktūrą; atkreipia dėmesį į tai, jog būtina pagerinti koordinavimą, kad būtų užkirstas kelias jūrų eismo spūstims ir pagerintas jų valdymas ir kontrolė;

58.  ragina plėtoti greitojo geležinkelio infrastruktūrą, kuri sujungtų visą makroregioną ir pagerintų susisiekimą su ES ir ES viduje; pabrėžia, kad svarbu pagerinti geležinkelių susisiekimą Adrijos ir Jonijos jūrų regione ir tarp Tirėnų jūros pakrantės ir Adrijos bei Jonijos jūrų pakrantės;

59.  ragina dalyvaujančias šalis tobulinti savo jūrų, geležinkelių ir oro transporto infrastruktūrą, plėtoti jūrų greitkelius šiame makroregione, derinant įvairių transporto rūšių priemones, ypač skirtas sausumos zonoms pasiekti, taip pat gerinti transporto logistiką, kiek įmanoma geriau panaudojant pažangiausias technologijas ir visuomet užtikrinant aukšto lygio saugą ir aplinkosauginį tvarumą; taip pat ragina dalyvaujančias šalis įvertinti, kaip būtų galima pagerinti sąsajas su elektromobilumo priemonėmis, kurios galėtų sudaryti palankesnes sąlygas tarptautinei elektroninių bilietų pardavimo paslaugai;

60.  pabrėžia, kad trūksta veiksmingos jungties su salomis; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas geresniam susisiekimui, ištiriant naujas suderintas ir pridėtinės vertės teikiančias galimybes, optimizuojant krovinių ir keleivių vežimo maršrutų naudojimą ir įtraukiant privačiuosius ir viešuosius suinteresuotuosius subjektus, siekiant gerinti gyvenimo kokybę, sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą ir sudaryti sąlygas išnaudoti socialines ir ekonomines galimybes šiose vietovėse; akcentuoja, kad reikia gerinti salų vidaus ryšius ir tvariam vidaus judumui skirtą transporto infrastruktūrą; taip pat pabrėžia, kad salų gyventojams būtina užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą ir švietimo programas visus metus;

61.  ragina įgyvendinti didelės apimties projektus, kurių tikslas – sukurti salose įvairiarūšio transporto jungtis, ir ypač pageidauja, kad būtų intensyviai remiamas strateginiu požiūriu svarbių oro uostų plėtojimas gerinant infrastruktūrą ir sukuriant naujus maršrutus į kitus makroregiono regionus;

62.  primygtinai ragina dalyvaujančias šalis toliau stengtis įvairinti energijos tiekimo šaltinius, nes šis procesas padės ne tik užtikrinti didesnį šio makroregiono energetinį saugumą, bet ir padidinti konkurencingumą ir kovoti su energijos nepritekliumi, o tai bus labai naudinga ekonominei ir socialinei šio regiono plėtrai; pabrėžia, kad būtina atlikti išsamų veiksmų energetikos sektoriuje poveikio aplinkai vertinimą; pabrėžia, kad svarbu bendrai planuoti investicijas į suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų ir trūkstamų dujotiekių tinklų statybą makroregione, taip padedant siekti didesnio savarankiškumo ir energetinio saugumo; be to, ragina taikyti priemones, kuriomis didinamas energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumas, tokiu būdu taip pat didinant konkurencingumą;

63.  ragina plėtoti energetikos infrastruktūrą, kuri būtų pajėgi sumažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį, padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrintų energetinį saugumą šiame makroregione ir už jo ribų; be to, pabrėžia, kad yra svarbu plėtoti ir skatinti pažangiųjų miestų koncepciją, siekiant suteikti pridėtinės vertės dabartinei visai šio makroregiono energetikos infrastruktūrai;

64.  pripažįsta didelį makroregione nepakankamai naudojamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą; ragina derinant energijos gamybos šaltinius išnaudoti turimus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pavyzdžiui, saulės, vėjo, potvynių bei atoslūgių (kai tai techniškai įmanoma) ir bangų energiją; atkreipia dėmesį į galimų hidroelektrinių visose dalyvaujančiose šalyse tvarumą ir konkurencingumą; ragina dalyvaujančias šalis padėti šiame makroregione sukurti tinkamai veikiančią ir tarpusavyje sujungtą dujų ir elektros energijos rinką, kuri užtikrintų vienodas galimybes gauti pigios ir prieinamos energijos; pabrėžia, kaip svarbu stiprinti tarpvalstybines energetikos tinklų jungtis remiant investicijas į energetikos sektorių – tai yra itin svarbi išankstinė susijungimo su ES energetikos tinklu sąlyga, taip pat pašalinti kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms energetikos sektoriuje;

65.  pritaria bendram planavimui ir investicijoms į energetikos infrastruktūrą, skirtą elektros ir dujų gamybai ir perdavimui šiame makroregione, atsižvelgiant į transeuropinį energetikos tinklą (TEN-E), įgyvendinant konkrečius projektus, nurodytus Energijos bendrijai aktualių projektų (angl. PECI) sąraše;

66.  yra susirūpinęs dėl dar vieno naftos ir dujų žvalgymo bei eksploatavimo pagyvėjimo jūroje, dėl kurių šiam makroregionui gali kilti gaivalinių nelaimių, sukelsiančių labai rimtų padarinių aplinkai, ekonomikai, įskaitant žuvininkystės sektorių, ir visuomenės sveikatai, pavojus; pabrėžia, kad tokia veikla turi atitikti Europos Sąjungos taisykles ir gaires klimato kaitos ir atsinaujinančiosios energijos srityse; pabrėžia, kad Adrijos jūra yra uždara sekli jūra, neturinti galimybių išsklaidyti teršalų, ir kad abiejose jos pakrantėse klesti turizmo prekyba, taip pat kad makroregiono augimas pirmiausia turėtų priklausyti nuo turizmo ir ekonominės veiklos, susijusios su jo specifiniais aplinkos bruožais ir ekosistemomis; pabrėžia, kad būtina nuosekliai įgyvendinti ES teisės aktus ir tarptautines konvencijas dėl jūrinės veiklos aplinkosauginio tvarumo ir saugos; ragina visapusiškai įgyvendinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (2008/56/EB) ir Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos direktyvą (2013/30/ES);

67.  ragina parengti bendrus Europos transporto saugos standartus Adrijos ir Jonijos jūrų makroregione;

68.  pabrėžia, kad reikia skatinti tarpvalstybines oro susisiekimo paslaugas įgyvendinant bendrus projektus, skirtus apsaugoti ir sustiprinti jungtis šiame makroregione;

Aplinkos kokybė

69.  primena, kad dalyvaujančių šalių jūros, pakrantės ir sausumos ekosistemos yra labai gausios; pažymi, kad Adrijos jūroje gyvena beveik pusė (49 proc.) užregistruotų Viduržemio jūrinių rūšių ir dėl jos seklumo, ribotų srovių ir didelės upių įtakos tai yra neįprasčiausias Viduržemio paregionis; ragina kartu stengtis imtis visų galimų priemonių, pavyzdžiui, naudoti švarų kurą jūrų transporto ir logistikos srityje, siekiant išsaugoti jūros aplinkos biologinę įvairovę ir kelias šalis apimančias sausumos buveines, taip pat mažinti jūros taršą ir kitas jūros ir pakrantės biologinei įvairovei kylančias grėsmes; pabrėžia, kaip svarbu yra apsaugoti nykstančias jūrines ir sausumos rūšis, kaip antai Viduržemio jūros ruonis vienuolis, Europinis protėjus, lūšis, palšasis grifas ir kitos rūšys, ragina dalyvaujančias šalis įgyvendinti proporcingas priemones šiam tikslui pasiekti;

70.  ragina dalyvaujančias šalis, siekiant sukurti tvarius turizmo objektus, keistis gerąja patirtimi gamtos ir kultūrinio paveldo valdymo srityje, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas ir UNESCO paveldo vietas;

71.  primygtinai ragina visas dalyvaujančias šalis suvienyti jėgas įgyvendinant jūrinių teritorijų planavimo, pagal Direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema, ir integruoto pakrantės zonos tvarkymo programas, įtraukiant įvairius suinteresuotuosius subjektus (nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas, vietos gyventojus, mokslinių tyrimų bendruomenę, nevyriausybines organizacijas ir kt.); mano, kad tinkamas bendras jūrų erdvės valdymas yra svarbi galimybė tvariam ir skaidriam jūrų ir jūrų išteklių naudojimui;

72.  pabrėžia, kad yra svarbu apsaugoti ir išsaugoti Adrijos ir Jonijos jūrų baseino upes ir ežerus;

73.  atkreipia dėmesį į būtinybę atsakingai išspręsti ankstesnės ir tarpvalstybinės taršos problemas ir išvalyti vietoves, nukentėjusias nuo pramonės įmonių, taip pat, jeigu taikytina, karinių konfliktų sukeltos dirvožemio, vandens ir oro taršos; palaiko visas aktyvias priemones, skirtas jūros taršai cheminiais ir įprastiniais ginklais mažinti; pritaria tam, kad būtų mažinamas šiukšlių išmetimas į jūrą, ypač Adrijos jūros salų teršimas atliekomis, ir siekiama tikslo jį nutraukti laikantis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos;

74.  yra susirūpinęs dėl plastiko atliekų jūroje keliamos žalos; ragina Komisiją paremti iniciatyvas rinkti ir perdirbti šias atliekas; pabrėžia, kad į šį procesą svarbu įtraukti žvejus;

75.  ragina šalis parengti ir įgyvendinti detalius planus, kaip pakartotinai panaudoti nebenaudojamas pramonines ir karines teritorijas; pabrėžia, kad šios teritorijos ne tik kelia grėsmę aplinkai, bet ir turi svarbaus ekonominio potencialo, kuris yra neišnaudojamas;

76.  prašo raginti perkelti pramonę iš miestų centrų ir pakrančių teritorijų siekiant pagerinti gyvenimo kokybę;

77.  primygtinai reikalauja visas esamas priemones naudoti įgyvendinant geriausius šio regiono atliekų tvarkymo ir nuotekų apdorojimo sprendimus vadovaujantis 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo ES valstybėse narėse;

78.  atkreipia dėmesį į pastaraisiais metais įvairias regioną užklupusias gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes; atkreipia dėmesį į miškų naikinimo problemą ir kitus klimato kaitos pavojus; pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti veiksmų planą ir kiekvienos srities prioritetus, būtina visapusiškai taikyti horizontaliuosius principus gaivalinių nelaimių rizikos valdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse; ragina bendradarbiauti šalių hidrometeorologijos institutus kovojant su ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais, klimato kaitos padariniais ir valdant nelaimių riziką; pripažįsta, kad vandens, žemės ūkio ir turizmo sektoriai – labiausiai pažeidžiami klimato kaitos požiūriu, todėl ragina nacionalines valdžios institucijas bendradarbiauti, siekiant sukurti sistemą ir pagalbos mechanizmą, reikalingus prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemonėms įgyvendinti;

79.  pabrėžia, kad reikia mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ypač jūrų transporto sektoriuje;

80.  pabrėžia, kad esama geografinių ir sezoninių skirtumų nulemtos galimybių pasiekti vandens išteklius problemos, nes salose ir pakrančių teritorijose vasarą, kai atvykus dideliam skaičiui turistų vandens paklausa išauga kelis kartus, pastebimai trūksta vandens;

81.  primygtinai ragina įsteigti pasirengimo nelaimėms regioninį centrą ir parengti bendrą nenumatytų atvejų planą dėl naftos išsiliejimo ir didelio masto taršos atvejų, kad būtų sukurta ankstyvojo perspėjimo sistema, skirta gaivalinėms nelaimėms, taip pat pramonės, transporto ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, potvynių, gaisrų ir eksploatavimo veiklos Adrijos jūros regione, sukeliamoms nelaimėms išvengti; pabrėžia, kad šis centras turėtų būti tiesiogiai susietas su ES civilinės saugos mechanizmu; pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti šio regiono ekosistemą ir biologinę įvairovę stengiantis geriau jas suprasti ir keičiantis geriausia praktika;

82.  ragina ES nepriklausančias valstybes, besirengiančias ateityje stoti į Europos Sąjungą, paspartinti sektorių acquis (kaip antai Vandens pagrindų direktyva) įgyvendinimą;

83.  primygtinai ragina valstybes nares konsultuoti kaimyninių šalių kompetentingas valdžios institucijas ir vietos bendruomenes makroregione, visų pirma dėl ekonominės veiklos, kuriai taikomas poveikio aplinkai vertinimas pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo;

Tvarus ir konkurencingas turizmas

84.  pabrėžia, kad turizmas nepaprastai svarbus Europos ekonomikai ir socialinės sanglaudos plėtojimui Europos Sąjungoje, ypač Viduržemio jūros regiono šalims ir visam regionui; pabrėžia, kad reikia plėtoti naujus požiūrius siekiant kovoti su sezoniškumu atsižvelgiant į turizmo poveikį aplinkai ir jo aplinkosauginį tvarumą; primygtinai ragina labiau remti turizmo projektų finansavimą Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų šaltinių lėšomis;

85.  primygtinai ragina skubiai gerinti tarpvalstybines kelių jungtis siekiant padidinti turizmo konkurencingumą atsižvelgiant į tai, kad dėl prasto susisiekimo susidaro eismo grūstys ir sugaištama daug laiko; pabrėžia, kad turizmo tikslais reikia pagerinti esamą oro transporto infrastruktūrą ir jūrinę jungtį tarp abiejų Adrijos jūros pakrančių;

86.  pabrėžia, kad, siekiant išvengti pernelyg didelės keleivių koncentracijos keliuose didžiuosiuose oro uostuose ir skatinti tvarius ir labiau subalansuotus turistų srautus įvairiose vietovėse, reikia skatinti naudotis makroregione esančiais oro uostais;

87.  pripažįsta, kad gausus šio regiono kultūros ir gamtos paveldas (įskaitant kultūrinę veiklą, kaip antai kinas, teatras ir muzika) yra didelis turtas, kuriuo grindžiamas turizmo sektorius; atkreipia dėmesį į tai, kad visose dalyvaujančiose šalyse esama daug saugomų UNESCO paveldo vietų ir „Natura 2000“ teritorijų; mano, kad, nepaisant didelio turizmo indėlio į ekonomiką, šio sektoriaus teikiamos galimybės nėra visapusiškai išnaudojamos, visų pirma dėl didelio sezoniškumo ir nepakankamų inovacijų, tvarumo, transporto infrastruktūros, turizmo pasiūlos kokybės, dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų įgūdžių ir atsakingo turizmo valdymo; ragina dalyvaujančias šalis priimti politikos priemones, kuriomis būtų užtikrintos tinkamos jungtys ir turistinės struktūros ne tik vasaros sezono metu, bet ir jam pasibaigus, siekiant įvairinti turistų srautus ir užtikrinti jų nuolatinį buvimą visais sezonais; pabrėžia, kad svarbu suderinti turizmą su gamtos, kultūros ir meno paveldu;

88.  ragina valstybes nares skatinti tvaraus judumo sprendimus turizmo sektoriuje, taip gerinant turizmo paslaugų kokybę ir didinant jo įvairovę;

89.  pripažįsta nacionalinių ir gamtos parkų bei saugomų teritorijų svarbą, nes tai yra būsimo piliečių švietimo su aplinkos apsauga ir kovos su klimato kaita susijusiais klausimais pagrindas;

90.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti tolesnę turizmo plėtrą šiame regione, šalių bendradarbiavimas yra labai svarbus; ragina formuoti turizmo Adrijos ir Jonijos jūrose strategijas, kurios būtų grindžiamos tvarumu ir leistų šalims naudotis esamomis sąveikomis bei spręsti bendras problemas makroregioniniu lygiu; mano, kad yra svarbu dirbti išvien siekiant didinti kelionės vietų Adrijos ir Jonijos jūrų regione matomumą;

91.  ragina Europos Komisiją, dalyvaujančias šalis ir vietos bei regiono valdžios institucijas imtis priemonių, kuriomis suinteresuotieji subjektai būtų skatinami gerinti turizmo infrastruktūrą;

92.  pabrėžia, kaip svarbu remti kultūrinę ir kūrybinę veiklą ir ypač plėtoti verslo veiklą ir ją integruoti į muzikos, teatro, šokio ir filmų sritis; ragina organizuoti festivalius, suvažiavimus ir kultūrinius renginius, kuriuose būtų skatinama integracija;

93.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sudaryti palankesnes galimybes MVĮ, kurios yra reikalingos turizmo sektoriui, gauti paramą ir finansavimą; ragina šio regiono suinteresuotuosius subjektus tapti Europos įmonių tinklo dalyviais, kad jie galėtų keistis patirtimi, jungtis į tinklą ir rasti tarpvalstybinių partnerių;

94.  pabrėžia pažangiosios specializacijos ir pažangių gyvenviečių projektų, apimančių naudojimąsi esamomis inovacijų platformomis, kaip antai Adrijos ir Jonijos jūrų regiono kūrybinės erdvės kūrimas, svarbą;

95.  pritaria sumanymui teikti įvairesnius turizmo pasiūlymus, įskaitant susijusius su teminiais turizmo parkais ir maršrutais, ir plėtoti kultūrinį, kaimo, sveikatos, medicinos, jūreivystės, enogastronominį, konferencijų ir sporto turizmą, įskaitant važinėjimą dviračiais, golfą, nardymą, keliones pėsčiomis, slidinėjimą, alpinizmą ir sportines pramogas lauke, siekiant prailginti turizmo sezoną ir didinti turistų lankomų vietų konkurencingumą, remiantis tvarumu; pritaria tam, kad, siekiant sumažinti spaudimą didiesiems turizmo centrams ir siaurai pakrantės teritorijai bei padėti įveikti sezoniškumą, būtų plėtojamas kaimo turizmas; palaiko sumanymą plėtoti turizmo veiklą toliau nuo pakrančių sukuriant integruotus turizmo produktus, kurie apimtų pagrindines makroregiono ir jo sostinių lankytinas vietas;

96.  pabrėžia, kaip yra svarbu derinti turizmo valdymą ir infrastruktūrą, ir kad reikia gerinti paslaugų ir pasiūlos kokybę ir jas įvairinti atsižvelgiant į konkrečius šio regiono ypatumus; taip pat pabrėžia, kaip yra svarbu skatinti ir išsaugoti vietos ir regiono tradicijas;

97.  pabrėžia, kaip svarbu ištirti alternatyvius maršrutus ir verslo modelius ir geriau susieti kruizų paketus su vietos gyventojais ir produktais – taip būtų galima veiksmingiau spręsti netvarių spūsčių problemą ir geriau išnaudoti visas galimybes, gaunant labiau ilgalaikės ekonominės naudos vietos ekonomikai; pripažįsta, kaip svarbu plėtoti makroregiono turizmo maršrutus ir kurti jų prekės ženklus sudarant žemėlapius ir populiarinant esamus maršrutus;

98.  pritaria tam, kad turizmo ir populiarinimo bei rinkodaros programų plėtojimo tikslais būtų naudojami labiausiai reprezentatyvūs regiono ištekliai;

99.  pabrėžia, kad siekiant plėtoti aukštos kokybės ekologinį turizmą, transportas turi būti įvairiarūšis ir apimti integruotą paslaugų ir transporto mazgų tinklą;

100.  ragina parengti Adrijos ir Jonijos jūrų chartiją, kurioje būtų išdėstyti tvaraus turizmo skatinimo kriterijai, principai ir gairės įgyvendinant Europos turizmo rodiklių sistemą (angl. ETIS), skirtą turistų lankomų vietų vertinimui siekiant pagerinti jų tvarų vystymąsi;

o
o   o

101.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir įgyvendinat ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalyvaujančių šalių (Kroatijos, Graikijos, Italijos, Slovėnijos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos ir Serbijos) vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 259. (3) OL C 349 E, 2013 11 29, p. 1.

2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ peržiūros (2014/2246(INI))

P8_TA(2015)0384 A8-0277/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač jos 4, 162 ir 174–178 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1084/2006(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: vystymosi ir gero valdymo ES regionuose ir miestuose skatinimas“ (toliau – Šeštoji sanglaudos ataskaita),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Komisijos aštuntąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos pažangos ataskaitą „Miestų ir regioninis krizės aspektai“,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją „Pažangioji specializacija. Patikimos sanglaudos politikos kompetencijos centrų tinklas“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl ES valstybių narių pasirengimo veiksmingai ir laiku pradėti naująjį sanglaudos politikos programavimo laikotarpį(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl Europos Komisijos 7-osios ir 8-osios pažangos ataskaitų dėl ES sanglaudos politikos ir 2013 m. strateginio pranešimo dėl programų įgyvendinimo 2007–2013 m.(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl vėlavimo pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką(12),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Naujos kartos naujoviškų finansinių priemonių – ES nuosavo kapitalo ir skolos platformų – programa“ (COM(2011)0662),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų(13),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Maksimalus Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse leidžiamo lankstumo išnaudojimas“ (COM(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 19 d. Bendrųjų reikalų (sanglauda) taryba patvirtintas Tarybos išvadas dėl „Šeštosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos. Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę dėl šeštosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos(14),

–  atsižvelgdamas į darbo dokumentą „Strategijos „Europa 2020“ peržiūros metmenys. Regionų komiteto Strategijos „Europa 2020“ stebėsenos platformos iniciatyvinio komiteto indėlis“(15),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę apie Komisijos šeštąją sanglaudos ataskaitą(16),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Komisijos komunikatą „Viešų konsultacijų dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatai“ (COM(2015)0100),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0277/2015),

A.  kadangi sanglaudos politika yra pagrindinė ES investicijų didinimo ir vystymosi politika, kuri yra suderinta su pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslais; šia politika siekiama mažinti skirtumus tarp regionų ir skatinti konvergenciją ir iki 2020 m. pabaigos jai skirtas 351,8 mlrd. EUR biudžetas; kadangi ES ir toliau susiduria su ekonominės ir finansų krizės padariniais – dideliu nedarbu bei netolygiu ir lėtu ekonomikos atsigavimu; be to, kadangi sanglaudos politika siekiama užtikrinti, kad visos pastangos ir pajėgumai būtų sutelkti ir nukreipti strategijoje „Europa 2020“ numatytiems tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo tikslams pasiekti;

B.  kadangi itin svarbu, kad įgyvendinant įvairias ES iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir saugoti aplinką bei klimatą, būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio; kadangi strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėms iniciatyvoms tenka itin svarbus vaidmuo siekiant stiprinti sanglaudos politikos įgyvendinimo koordinavimą vietos ir regionų lygmenimis; kadangi nuostatose dėl programavimo ar ataskaitų teikimo nėra aiškiai numatyto akivaizdžiai pavyzdinėms iniciatyvoms skirto mechanizmo, kuriuo remiantis Europos struktūriniai ir investicijų (ESI) fondų lėšomis būtų prisidedama prie šių iniciatyvų įgyvendinimo; kadangi persvarstant strategiją „Europa 2020“ turės būti sprendžiamas pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimo klausimas ir siekiama užtikrinti finansinių, fiskalinių ir ekonominių priemonių pusiausvyrą su socialinės, švietimo, aplinkos ir lygybės (ypač lyčių lygybės) sričių veiksmais;

C.  kadangi didėja poreikis užtikrinti stipresnį įvairių valdymo lygmenų ir įvairių dalyvaujančių subjektų bendros atsakomybės už strategiją jausmą ir bendrą atsakomybę kartu su atitinkamomis teisėmis ir pareigomis visais įgyvendinimo lygmenimis; kadangi būtina stiprinti daugiapakopį valdymą ir partnerystę, nes taikant šiuos principus galima spręsti administracinių pajėgumų trūkumo klausimus;

D.  kadangi akivaizdu, kad sanglaudos politikos tikslai remiant investicijas į pagrindinius ES prioritetus keitėsi bėgant laikui, taip parodydami savo pritaikomumą ir veiksmingumą; vis dėlto pagrindinis tikslas išliko įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumų mažinimas, didinant regionų galimybes ir skatinant tvarų vystymąsi; kadangi sukūrus Europos strateginių investicijų fondą į bendrą ES strategiją, kuria siekiama užtikrinti inovacinį, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą ir kvalifikuoto darbo vietų kūrimą, įtraukiami nauji elementai;

E.  kadangi atliekant strategijos „Europa 2020“ peržiūrą reikėtų atsižvelgti rimtas ir nevienodas pasekmes, kurias dėl ekonominės ir finansinės krizės patyrė valstybės narės ir regionai, ir laikytis pažangaus ir subalansuoto požiūrio siekiant užtikrinti suderinamumą ir veiksmingumą; vis dėlto, kadangi atliekant peržiūrą gali būti įtrauktos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, su infrastruktūra, vidaus rinka ir administraciniais pajėgumais susijusios priemonės; kadangi reikėtų atsižvelgti į įvairius teritorinius ypatumus, itin didelį dėmesį skiriant SESV 174 ir 349 straipsniuose nurodytiems regionams;

F.  kadangi strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra (nors 2015 m. ji buvo atidėta) visų pirma suteikia galimybę įvertinti (ir pripažinti) sanglaudos politikos indėlį siekiant strategijoje apibrėžtų tikslų, pagerinti esamą sąveiką ir sąsajas tarp įvairių ES politikos sričių, taip pat su ES biudžetu, siekiant užtikrinti, kad minėtosios politikos sritys ir ES biudžetas veiksmingai atliktų strategijos įgyvendinimo varomosios jėgos funkciją; kadangi šis etapas itin svarbus siekiant formuoti būsimą sanglaudos politiką, kaip ES masto investavimo politiką, pirmenybę skiriant išsivystymo skirtumų mažinimui ir pakartotiniam konvergencijos proceso paspartinimui;

Strategija „Europa 2020“ ir jos sąveika su sanglaudos politika

1.  primena, kad strategija „Europa 2020“ – tai Europos Sąjungos bendroji ilgalaikė augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, apimanti penkis ambicingus tikslus: užimtumą, inovacijas, klimato kaitą ir energetinį tvarumą, švietimą bei kovą su skurdu ir socialine atskirtimi; pažymi, kad, numačius tikslus, buvo numatytos ir septynios pavyzdinės iniciatyvos ir kad atsižvelgiant į 2010 m. nustatytus iššūkius buvo imtasi netolygių veiksmų, o ES lygmeniu daroma pažanga siekiant su jais susijusių tikslų, pavyzdžiui, kovoti su nedarbu, vis dar lieka nedidelė; pabrėžia, kad ES turėtų skirti daugiau dėmesio tvariam ekonomikos augimui ir vystymuisi, taip pat tinkamų darbo vietų kūrimui, kad jos investicijos neštų ilgalaikę naudą;

2.  pabrėžia, kad pažanga lyčių lygybės srityje taip pat galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo, tvaraus vystymosi ir socialinės sanglaudos;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES ekonomikos valdymo sistema ir jos įgyvendinimo mechanizmas (Europos semestras) buvo nustatyti 2010 m. siekiant koordinuoti valstybių narių fiskalinę politiką ir struktūrines reformas, geriau suderinti nacionalinę biudžeto politiką su ES ir nacionaliniais tikslais, susijusiais su ekonomikos augimu bei darbo vietų kūrimu, taip remiant strategijos įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar būtina spręsti tolesnio koordinavimo ir sinchronizavimo iššūkius;

4.  pabrėžia, kad 2007–2013 m. laikotarpio sanglaudos politika, kuri buvo suderinta su ankstesne Lisabonos strategija ir kuria buvo siekiama panašių pagrindinių tikslų, jau buvo pasiekusi įgyvendinimo etapą, kai buvo pradėta įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, ir kad būtų buvę sudėtinga ir nenaudinga šią politiką perprogramuoti atsižvelgiant į naujos strategijos tikslus; vis dėlto pažymi, kad pasaulinės ekonominės krizės laikotarpiu sanglaudos politika ne tik buvo vienintelis investicijų šaltinis daugelyje valstybių narių, bet ir, pasitelkiant vadinamuosius asignavimus Lisabonos darbotvarkės tikslais, šia politika buvo stipriai remiama atskirų šalių politika siekiant įgyvendinti šią strategiją ir prisidedama prie tokios politikos įgyvendinimo, kaip nurodoma Šeštojoje sanglaudos ataskaitoje ir kai kuriuose Komisijos komunikatuose ir tyrimuose; primena, kad bėgant laikui buvo prarastas valstybių narių, regionų ir miestų įsipareigojimas įgyvendinti Lisabonos strategiją, o strategijos „Europa 2020“ valdymas yra gerai suderintas su sanglaudos politikos principais ir priemonėmis, todėl tai gali padėti užtikrinti, kad įgyvendinant šią strategiją bus prisiimta bendra atsakomybė;

5.  ragina Komisiją, atliekant į 2007–2013 m. programavimo laikotarpio ex post vertinimą, pateikti informaciją apie orientavimąsi į veiksmingumą ir rezultatus bei konkretų sanglaudos politikos indėlį prisidedant prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo; pabrėžia, kad svarbu suprasti turimų faktinių duomenų, susijusių su sanglaudos politikos įnašu siekiant bendrųjų strategijos tikslų, realybę ir apribojimus ir atsižvelgti į ES šalių patirtus ekonominius sunkumus, visų pirma turint omenyje tas šalis, kurios sunkiai nukentėjo nuo krizės; mano, kad tokios išvados galėtų būti naudingos šiuo metu įgyvendinant strategiją;

6.  pabrėžia, kad sanglaudos politika – tai pagrindinė ES investavimo į realiąją ekonomiką priemonė, apimanti visus regionus, ir būdas pademonstruoti Europos Sąjungos lygmens solidarumą išplečiant ekonomikos augimą ir gerovę ir mažinant ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus; pabrėžia, kad sanglaudos politika visiškai suderinta su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir ja sukuriama būtinos investavimo sistema, taigi ji yra ne vien tik strategijos įgyvendinimo priemonė; šiuo atžvilgiu pabrėžia, jog taikant paramos telkimo pagal temas principą ESI fondai orientuojami į 11 teminių tikslų, nustatytų tiesiogiai remiantis strategijos „Europa 2020“ tikslais, ir jog su šiais teminiais tikslais tiesiogiai susietos išankstinės sąlygos buvo numatytos siekiant užtikrinti, kad būtų investuojama tokiais būdais, kurie padėtų užtikrinti maksimalų šių investicijų veiksmingumą; pabrėžia, kad visiškai pritaria šiam naujam metodui, kuris padės didinti išlaidų efektyvumą;

7.  pabrėžia, kad įgyvendinant sanglaudos politiką kuriama sąveika su kitomis ES politikos sritimis, pavyzdžiui, bendrąja skaitmenine rinka, energetikos sąjunga, bendrąja kapitalo rinka ir socialine politika, ir kad sanglaudos politika, atsižvelgiant į visas jos priemones ir tikslus, įskaitant makroregionų strategijas, miestų darbotvarkę, teritorinę darbotvarkę, investicijas į MVĮ, pažangų augimą ir pažangiosios specializacijos strategijas, iš esmės padeda stiprinti bendrąją rinką ir siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų; ragina visas Europos nacionalines ir regionines valdžios institucijas parengti pažangiosios specializacijos strategijas ir ištirti galimybes užtikrinti įvairių ES, nacionalinio bei regioninio lygmenų viešųjų bei privačiųjų priemonių sinergiją;

8.  atkreipia dėmesį į sąsają su platesnio masto ekonomikos valdymo procesu taikant priemones, kuriomis susiejamas ESI fondų veiksmingumas ir patikimas ekonomikos valdymas; ragina valstybes nares imtis atsakingų veiksmų siekiant, kiek įmanoma, išvengti tokių priemonių taikymo ir užkirsti kelią tam, kad būtų daromas neigiamas poveikis ESI fondų panaudojimui ir sanglaudos politikos tikslų įgyvendinimui; taip pat pabrėžia, kad reikėtų teikti paramą valstybėms narėms, kurios susiduria su laikinais biudžeto sunkumais; palankiai vertina lankstumo priemones, kurios užtikrinamos pagal galiojančias Stabilumo ir augimo pakto taisykles (COM(2015)0012), siekiant stiprinti investicijų, struktūrinių reformų ir išteklių panaudojimo sąveiką, kad būtų skatinimas ilgalaikis tvarus ekonomikos augimas ir sudarytos geresnės sąlygos siekti pažangos įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus;

9.  susirūpinęs pabrėžia, kad dabartiniu programavimo laikotarpiu vėluojama įgyvendinti sanglaudos politiką; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors šiuo metu susitarta dėl didelės daugumos veiklos programų, įgyvendinimas vis dar tėra pasiekęs tik pradinius etapus; vis dėlto pabrėžia, kad galima įvertinti, kaip politikos ištekliai paskirstomi prioritetams, kuriais prisidedama prie tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo; atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pažymi, kad, remiantis pirmuoju Komisijos paskelbtu vertinimu, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, MVĮ rėmimui, informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT), mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai, užimtumui, socialinei įtraukčiai, švietimui ir pajėgumų stiprinimui skirtos sumos buvo labai padidintos palyginti su ankstesniais programavimo laikotarpiais, o paramos transportui ir aplinkosaugos infrastruktūrai lygis sumažėjo; atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu, kai bus atliekama strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra, vis dar trūks duomenų apie ESI fondų įgyvendinimą 2014–2020 m., todėl tuo etapu vis dar gali būti neįmanoma konkrečiai įvertinti minėtųjų fondų indėlio siekiant numatytų strategijos tikslų; palankiai vertina tai, kad valstybės narės ėmėsi veiksmų, pavyzdžiui, siekdamos užtikrinti, kad 20 proc. jų išteklių būtų skiriama veiksmams klimato srityje;

10.  pripažįsta, kad veiklos rezultatų plano rengimas ir ex ante sąlygų nustatymas, taip pat glaudesnių sąsajų su konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis užtikrinimas programuojant 2014–2020 m. sanglaudos politiką galėtų sudaryti geresnę investavimo aplinką, kad būtų kuo labiau padidintas sanglaudos politikos indėlis siekiant pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų;

Peržiūros eiga ir susiję sunkumai

11.  primena, kad Komisija pradėjo strategijos peržiūros procesą 2014 m., kai buvo paskelbtas jos komunikatas „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga“, ir apgailestauja dėl to, kad šiame dokumente buvo nepakankamai atsižvelgta į sanglaudos politiką ir su ja susijusias priemones; palankiai vertina tai, kad procesas buvo tęsiamas rengiant viešąsias konsultacijas, kurios vyko 2014 m. gegužės–spalio mėnesiais, siekiant surinkti peržiūrai atlikti reikiamus duomenis, ir tai, kad buvo patvirtinta strategijos svarba ir jos tikslų ir prioritetų prasmingumas;

12.  pažymi, jog laikomasi nuomonės, kad pavyzdinės iniciatyvos atlieka savo funkciją, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jų matomumas, kaip manoma, yra palyginti nedidelis; apgailestauja dėl to, kad ekonomikos ir finansų krizė padidino skirtumus Europos Sąjungoje ir kad buvo padaryta nepakankama pažanga siekiant kai kurių pagrindinių strategijos tikslų, visų pirma susijusių su užimtumu, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, kova su skurdu ir socialine atskirtimi; palankiai vertina padarytas išvadas dėl poreikio stiprinant vertikaliąją ir horizontaliąją partnerystę didinti atsakomybę ir dalyvavimą vietoje, kad būtų galima pagerinti strategijos įgyvendinimą; pabrėžia, kad įgyvendinant strategiją būtų skatinama nuo orientavimosi į procesą ir rezultatus pereiti prie orientavimosi į konkrečius rezultatus metodo, kad būtų užtikrintas didžiausias susijusių ES politikos sričių efektyvumas ir veiksmingumas;

13.  palankiai vertina tai, kad Eurostatas reguliariai skelbia pažangos rodiklius, susijusius su strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimu; vis dėlto ragina pateikti išsamesnius ir tikslesnius duomenis apie regionus, kiek tai susiję su NUTS II ir NUTS III lygiais pateikiamais duomenimis, nes tai bus vis svarbiau, turint omenyje įvairiuose ES regionuose, nepaisant jų išsivystymo lygio, iškylančias nenumatytas ekonomines ir socialines problemas; be to, pabrėžia tris sanglaudos politikos dimensijas – ekonominę, socialinę ir teritorinę, todėl mano, kad ši politika neturėtų būti vertinama remiantis vien tik ekonominiais rodikliais; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti diskusiją dėl daugiau veiksnių apimančių rodiklių rinkinio rengimo siekiant jais papildyti BVP rodiklį ir veiksmingiau bendradarbiauti šioje srityje, norint užtikrinti, kad šie rodikliai būtų naudingesni vertinant pažangą, padarytą įgyvendinant prioritetinius strategijos „Europa 2020“ tikslus;

14.  pažymi, kad Komisijos pasiūlymas dėl strategijos „Europa 2020“ peržiūros turi būti paskelbtas iki 2015 m. pabaigos, ir apgailestauja dėl tokio delsimo, nes pateikti šį pasiūlymą buvo numatyta 2015 m. pradžioje; pabrėžia, kad tai ir vėl vyks netinkamu sanglaudos politikos ciklo momentu, jau gerokai įsibėgėjus pačiam įgyvendinimo procesui; be to, pabrėžia, kad ankstyvas perprogramavimas būtų visiškai nenaudingas siekiant užtikrinti ilgalaikį strateginį sanglaudos politikos planavimą;

15.  palankiai vertina ES fondų geresnio įgyvendinimo darbo grupės sukūrimą; taip pat palankiai vertina tai, kad įsteigta Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba, kurios oficiali veiklos pradžia buvo 2015 m. liepos 1 d. ir kuri teiks techninę pagalbą valstybėms narėms, kad būtų veiksmingiau įgyvendinamos struktūrinės reformos ir konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos;

16.  tuo pat metu pripažįsta, kad reikia atsižvelgti į ekonomikos perspektyvų pokyčius, naujų priemonių naudojimą, pažangą, padarytą siekiant strategijos tikslų, ir su tuo susijusį poreikį pritaikyti veiklą;

17.  atsižvelgdamas į tai, ragina atliekant strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą laikytis pažangaus ir subalansuoto požiūrio ir dėmesį skirti penkių strategijos tikslų ir pavyzdinių iniciatyvų geresniam susiejimui, taip pat siekiui nustatyti metodus, kaip šiuos tikslus ir iniciatyvas būtų galima geriau įgyvendinti ir vertinti nesukuriant papildomų sunkumų ir pernelyg didelės administracinės naštos; pabrėžia, kad atliekant peržiūrą reikėtų atsižvelgti į ES ekonomikos stipriąsias ir silpnąsias puses, vis didėjančią nelygybę (pavyzdžiui, turto aspektu), aukštą nedarbo lygį ir didelį viešojo sektoriaus įsiskolinimą; pabrėžia, kad skiriant dėmesį fiskalinio ir ekonomikos valdymo makroekonominiams kriterijams tuo pat metu turėtų būti daroma pažanga siekiant visų strategijoje „Europa 2020“ numatytų pagrindinių tikslų; mano, kad dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas didesniam visuomenės ir aplinkos tvarumui, aktyvesnei socialinei įtraukčiai ir didesnei lyčių lygybei; pabrėžia, kad svarbu, jog Komisijos tarnybos ir toliau padėtų valstybių narių valdžios institucijoms gerinti administracinius gebėjimus;

18.  pakartoja savo raginimą stiprinti atsakingumo, bendro atsakomybės jausmo, skaidrumo ir dalyvavimo įgyvendinant strategiją aspektus, į įvairius strategijos etapus (nuo tikslų nustatymo ir plėtojimo iki įgyvendinimo, stebėjimo ir vertinimo) įtraukiant vietos ir regionines valdžios institucijas, visus atitinkamus pilietinės visuomenės subjektus ir suinteresuotąsias šalis; primygtinai pabrėžia, kad nepaprastai svarbu sustiprinti valdymo struktūrą, grindžiamą daugiapakopio valdymo principu, paskatų struktūromis, veiksmingu principų „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ derinimu, partneryste paremta sanglaudos politika ir viešojo ir privačiojo sektorių partneryste apskritai, siekiant konsultuotis ir bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų galima užtikrinti veiksmingus pajėgumus įgyvendinti ilgalaikius tikslus; primena, kad atsižvelgiant į valstybių narių institucines ir teisines sistemas vietos ir regioninės valdžios institucijos taip pat atsako už viešąsias investicijas, todėl jos turėtų būti pripažintos pagrindinėmis veikėjomis įgyvendinant strategiją;

19.  be to, siūlo atnaujinti vietos ir regioninių valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ projektą, įsipareigojimus sudarant šių partnerių, valstybių narių ir Komisijos susitarimą, kad būtų užtikrintas bendros atsakomybės jausmas ir dalyvavimas, ir patvirtinti elgesio kodeksą, kuris būtų panašus į 2014–2020 m. sanglaudos politikos srityje nustatytą partnerystės elgesio kodeksą;

20.  pabrėžia, kad būtina laikytis veiksmingo teritorinio požiūrio strategijos „Europa 2020“ atžvilgiu, kad viešosios intervencijos veiksmai ir investicijos būtų pritaikyti prie įvairių teritorinių ypatumų ir konkrečių reikmių; mano, kad itin svarbu susieti strategijos „Europa 2020“ bendrą požiūrį ir 2020 m. teritorinės darbotvarkės teritorinį požiūrį; be to, mano, kad turėtų būti galima nustatyti prie konkrečių reikmių pritaikytus savanoriškus strategijos „Europa 2020“ regioninius tikslus ir kad šiuos tikslus reikėtų aptarti regionų lygmeniu, neužkraunant papildomos biurokratinės naštos vietoje; pabrėžia, kad tokie prie konkrečių reikmių pritaikyti savanoriški regioniniai tikslai turėtų atitikti strategijos pagrindinę struktūrą ir patekti į iš anksto nustatytų tikslų taikymo sritį; atsižvelgdamas į tai, primena apie bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijų svarbą;

21.  pripažįsta svarbų miestų ir miesto vietovių vaidmenį skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą ir reikalauja, kad atliekant strategijos „Europa 2020“ peržiūrą taip pat būtų atsižvelgta į platesnio masto holistinį požiūrį miestų, kaip subjektų, kurie atlieka aktyvų vaidmenį siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, raidos klausimu; taigi, ragina Komisiją deramai atsižvelgti į Rygos deklaraciją dėl miestų darbotvarkės, turint omenyje itin svarbų miesto teritorijų (tiek mažųjų, tiek vidutinio dydžio ar didelių) atliekamą vaidmenį; visų pirma pabrėžia, kad reikia numatyti strategiją, kuria atsižvelgiama į konkrečius mažųjų ir vidutinio dydžio miesto teritorijų poreikius, laikantis požiūrio, kuriuo vadovaujantis skatinama sinergija su skaitmenine darbotvarke ir Europos infrastruktūros tinklų priemone;

22.  ragina Komisiją pateikti informaciją apie teritorinių aspektų, kaip ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir tvaraus vystymosi veiksnių, vaidmenį ir prašo atliekant strategijos „Europa 2020“ peržiūrą atsižvelgti į teritorinio poveikio klausimus ir pateikti gaires, kaip tokius klausimus spręsti; dar kartą pabrėžia, kad svarbu šiuo klausimu konsultuotis su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, nes jos atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant teritorines vystymosi strategijas; be to, atkreipia dėmesį į tai, koks vaidmuo gali tekti makroregioninėms strategijoms ir Europos teritoriniam bendradarbiavimui siekiant sėkmingai įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, turint omenyje tai, kad daugelis vystymosi projektų apima tarpvalstybines zonas, apimančias keletą regionų arba valstybių, ir juos įgyvendinant galima parengti vietinio pobūdžio veiksmus siekiant rasti atsakymus į ilgalaikius iššūkius;

23.  atkreipia dėmesį į naujos ES investavimo priemonės – Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) – svarbą; šis fondas rems investicijų iki 315 mlrd. EUR mobilizavimą siekiant sumažinti ES investicijų atotrūkį ir kaip įmanoma padidinti viešųjų lėšų panaudojimo poveikį; pabrėžia, kad ESIF lėšos turėtų ne pakeisti, bet papildyti pagal ESI fondus skiriamas lėšas; apgailestauja dėl to, kad šis fondas nėra aiškiai susietas su strategija „Europa 2020“, tačiau mano, kad įgyvendinant šio fondo tikslus ir atrenkant perspektyvius ir tvarius projektus jis turėtų prisidėti prie šios strategijos įgyvendinimo konkrečiose srityse;

24.  be to, pabrėžia, kad pažangiosios specializacijos strategijas laikant viena iš pagrindinių investavimo priemonių absoliučiai būtina užtikrinti visišką visų ES priemonių suderinamumą ir sąveiką, kad būtų išvengta dubliavimosi arba nesuderinamumo įgyvendinant šias priemones arba įvairiais lygmenimis įgyvendinant politiką; todėl reikalauja, kad atliekant strategijos „Europa 2020“ peržiūrą būtų patvirtintas jos kaip ES ilgalaikio strateginio pagrindo siekiant augimo ir darbo vietų kūrimo vaidmuo ir kad būtų sprendžiamas politikos priemonių, įskaitant ESIF, koordinavimo klausimas siekiant veiksmingai panaudoti visus turimus išteklius ir pasiekti norimus rezultatus, susijusius su bendraisiais strateginiais tikslais;

25.  prašo, kad siekiant skatinti bendrą darnų ES vystymąsi ir atsižvelgiant į tai, koks vaidmuo tenka sanglaudos politikai įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus, Komisija, atlikdama šios strategijos tikslų ir uždavinių peržiūrą, atsižvelgtų į konkrečių teritorijų, pavyzdžiui, kaimo vietovių, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovių, didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčių regionų, salų, pasienio ir kalnuotų vietovių bei ES atokiausių regionų, kaip nurodyta SESV 174 ir 349 straipsniuose, ypatumus ir ribotas galimybes; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į minėtųjų regionų potencialą tokiose srityse kaip biotechnologijos, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir biologinė įvairovė;

26.  atsižvelgdamas į strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą, pažymi, kad didinant moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamų investicijų mastą, kokybę ir poveikį pasiekta geresnių rezultatų, šiuo tikslu koordinuojant naudojamas sanglaudos politikos priemones ir programą „Horizontas 2020“; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos atliekant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir uždavinių peržiūrą sutvirtinti visas galimas šių dviejų svarbių politikos pagrindų tarpusavio sąsajas ir sąveiką ir parengti internetinę stebėjimo sistemą siekiant nustatyti atvejus, kai ESI fondų finansavimas taikomas kartu su programa „Horizontas 2020“, ESIF ir kitomis Bendrijos finansuojamomis programomis; palankiai vertina planą, pagal kurį numatyta paramos prašytojams, kurie įvertinami kaip pažangūs, tačiau negauna finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“, suteikti pažangumo pripažinimo ženklą, kad jiems būtų lengviau gauti ESI fondų paramą;

27.  ragina Komisiją nustatyti suderintą nuolatinį vertinimo procesą siekiant reguliariai vertinti strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo pažangą ir pasiūlyti jiems pasiekti tinkamų priemonių rinkinį, taip pat parengti rekomendacijas ruošiantis nustatyti sanglaudos politiką po 2020 m.; be to, pabrėžia Parlamento vaidmenį koordinuotai ne tik pačiame Parlamente, bet ir su kitomis institucijomis, prižiūrint strategijos „Europa 2020“ ir sanglaudos politikos įgyvendinimą; atsižvelgdamas į tai, ragina laiku įtraukti Parlamentą į visas susijusias diskusijas, kuriose aptariamas strategijoje nurodytų politikos sričių priemonių rengimas, įgyvendinimas ir vertinimas; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu į šį keitimą nuomonėmis įtraukti taip pat ir Regionų komitetą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, nacionalinius ir regioninius parlamentus, vietos bei regionines valdžios institucijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus;

Būsima sanglaudos politika. Tolesnė perspektyva

28.  mano, kad atliekant strategijos „Europa 2020“ peržiūrą, kuri bus vykdoma anksčiau nei bus pateiktas pasiūlymas dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūros, bus nustatytas būsimos sanglaudos politikos po 2020 m. struktūros ir kitų DFP priemonių pagrindas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu veiksmingai spręsti visus nurodytus susirūpinimą keliančius klausimus, kartu užtikrinant strateginio požiūrio tęstinumą; be to, primena apie pridėtinę ES masto sanglaudos politikos vertę; ši politika turi likti viena iš pagrindinių ES investavimo priemonių, kuria skatinamas ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas ir klimato apsauga, tuo pat metu siekiant užtikrinti subalansuotą ir tolygų vystymąsi visoje ES, turint omenyje šios politikos kaip permainų katalizatoriaus ir gerovės skatinimo priemonės, įskaitant silpniau išsivysčiusiuose regionuose, vaidmenį; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog po 2020 m. būtų išsaugotas tvaraus lygmens finansavimas, skiriamas ESI fondams;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad tiek būsima sanglaudos politika, tiek ir būsima ES ilgalaikė strategija turėtų būti parengtos prieš pasibaigiant dabartinei Komisijos kadencijai, turint omenyje tai, kad 2019 m. vyks rinkimai į Europos Parlamentą ir kad dėl to teisėkūros institucijų derybų tvarkaraščiui bus taikomi griežti ir konkretūs laiko apribojimai; tokie laiko apribojimai bus taikomi taip ir naujos sudėties Komisijai ir valstybėms narėms rengiant ir patvirtinant naujus partnerystės susitarimus ir veiklos programas prieš pradedant taikyti kitą DFP; tuo pat metu pažymi, kad bus pradėtos derybos ir dėl būsimos DFP; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atsižvelgti į visus konkrečius laiko apribojimus, susijusius su tarpusavio sąsajomis ir laiko derinimo reikalavimais, ir parengti darnią poziciją dėl būsimos ES ilgalaikės tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos, ES biudžeto, sanglaudos politikos ir kitų priemonių pagal DFP;

o
o   o

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms ir regionams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289. (3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470. (4) OL L 347, 2013 12 20, p. 259. (5) OL L 347, 2013 12 20, p. 303. (6) OL L 347, 2013 12 20, p. 281. (7) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (8) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (9) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0002. (10) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0015. (11) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0132. (12) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0068. (13) OL L 123, 2015 5 19, p. 98. (14) OL C 19, 2015 1 21, p. 9. (15) https://portal.cor.europa.eu/europe2020/SiteCollectionDocuments/2459-brochure-BlueprintEU2020.pdf (16) OL C 242, 2015 7 23, p. 43.

2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos struktūriniai ir investicijų fondai bei patikimas ekonomikos valdymas: Bendrųjų nuostatų reglamento 23 straipsnio įgyvendinimo gairės“ (2015/2052(INI))

P8_TA(2015)0385 A8-0268/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicinių fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 23 straipsnį, taikymo gairės“ (COM(2014)0494) (toliau – gairės),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač jos 4, 162, 174–178 ir 349 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1) (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas, BNR),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą dėl 23 straipsnio, įtrauktą į pareiškimus dėl Reglamento (ES) Nr. 1303/2013(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl biudžeto apribojimų poveikio regionų ir vietos valdžios institucijoms, susijusio su ES struktūrinių fondų išlaidomis valstybėse narėse(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos indėlio siekiant Lisabonos ir 2020 m. ES strategijos tikslų (4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl Europos Komisijos 7-osios ir 8-osios pažangos ataskaitų dėl ES sanglaudos politikos ir 2013 m. strateginio pranešimo dėl programų įgyvendinimo 2007–2013 m.(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2014 m. prioritetų įgyvendinimas“(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Ekonomines plėtros ir gero valdymo skatinimas ES regionuose ir miestuose“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 18 d. Komisijos ataskaitą „Sanglaudos politika. 2013 m. strateginė ataskaita dėl programų įgyvendinimo 2007–2013 m.“ (COM(2013)0210),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 12 d. Regionų komiteto nuomonę dėl priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairių,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio mėn. Parlamento tyrimą „Europos ekonomikos valdymas ir sanglaudos politika“ (Vidaus politikos generalinio direktorato B teminis skyrius (struktūrinė ir sanglaudos politika)),

–  atsižvelgdamas į Parlamento 2014 m. gruodžio mėn. informacinį pranešimą „Europos struktūriniai ir investicijų fondai bei patikimas ekonomikos valdymas: Bendrųjų nuostatų reglamento 23 straipsnio įgyvendinimo gairės (Vidaus politikos generalinio direktorato B teminis skyrius (struktūrinė ir sanglaudos politika)),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą, taip pat į Biudžeto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komitetų nuomones (A8-0268/2015),

A.  kadangi sanglaudos politika yra SESV grindžiama politika ir Europos solidarumo išraiška, kurios tikslas – stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ES ir ypač mažinti regionų skirtumus, skatinant subalansuotą ir darnų socialinį ir ekonominį vystymąsi; kadangi tai ir investicijų politika, kurią įgyvendinant prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir įtraukaus augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų siekio;

B.  kadangi, nors dabartinė sanglaudos politikos teisės aktų sistema užtikrina ryšį su ES pažangaus, tvaraus ir įtraukaus augimo strategija, Europos semestru ir integruotomis strategijos „Europa 2020“ gairėmis, taip pat su atitinkamomis konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis ir Tarybos rekomendacijomis, jai keliami labai konkretūs uždaviniai ir tikslai bei taikomi labai konkretūs horizontalieji principai;

C.  kadangi dabartinės ESI fondų teisės aktų sistemos tikslas – stiprinti koordinavimą, papildomumą ir sąveiką su kitų sričių ES politika ir priemonėmis;

D.  kadangi esama įrodymų, kad geras valdymas ir veiksmingos viešosios institucijos yra itin svarbios tvariam ir ilgalaikiam ekonominiam augimui, darbo vietų kūrimui bei socialiniam ir teritoriniam vystymuisi, nors įrodymų, susijusių su makroekonominiais veiksniais, darančiais poveikį sanglaudos politikos įgyvendinimo būdui, yra mažiau;

E.  kadangi ekonominis ir finansinis nenuspėjamumas ir teisinis neapibrėžtumas gali vesti į viešųjų ir privačiųjų investicijų mažėjimą, taigi kiltų grėsmė sanglaudos politikos tikslų siekiui;

F.  kadangi šios gairės susijusios su pirmąja priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas pagal BNR 23 straipsnį siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, dalimi; kadangi, kitaip nei BNR 23 straipsnio antrosios dalies atveju, pagal kurią valstybėms narėms nesiimant su ekonomikos valdymo procesu susijusių taisomųjų veiksmų įsipareigojimus ar mokėjimus reikalaujama stabdyti, pirmoji susijusi su mokėjimų, kurie nėra privalomi, perprogramavimu ir sustabdymu;

G.  kadangi valstybių narių pažanga įgyvendinant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas menka – tai rodo Komisijos atlikti įgyvendinimo pažangos įvertinimai, susiję su 2012 m. ir 2013 m. paskelbtomis 279 konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis: į 28 konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (10 proc.) buvo visapusiškai atsižvelgta arba jas įgyvendinant padaryta didelė pažanga, įgyvendinant 136 rekomendacijas (48,7 proc.) padaryta tam tikra pažanga, tačiau 115 rekomendacijų (41,2 proc.) atveju padaryta pažanga menka arba išvis neužfiksuota;

ESI fondų veiksmingumo ir patikimo ekonomikos valdymo susiejimas

1.  atkreipia ypatingą dėmesį į sanglaudos politikos priemonių ir išteklių svarbą palaikant Europos pridėtinę vertę turinčių investicijų mastą valstybėse narėse ir regionuose, siekiant skatinti kurti darbo vietas bei gerinti socialines ir ekonomines sąlygas, ypač investicijoms labai susitraukus dėl ekonomikos ir finansų krizės;

2.  pripažįsta ekonomikos valdymo mechanizmų svarbą prisidedant prie stabilių makroekonominių sąlygų kūrimo bei veiksmingos, naudingos ir į rezultatus orientuotos sanglaudos politikos įgyvendinimo, tačiau mano, kad jie neturėtų būti kliūtis įgyvendinant ESI fondų politikos tikslus ir uždavinius;

3.  mano, kad BNR 23 straipsnis turi būti taikomas tik kaip paskutinė išeitis, siekiant padėti veiksmingai įgyvendinti ESI fondus;

4.  atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad, palyginti su metiniu Europos semestro ciklu, ESI fondų programos ir tikslai yra daugiamečio ir ilgalaikio pobūdžio; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad būtina užtikrinti Europos semestro įgyvendinimo mechanizmų aiškumą, ir ragina glaudžiai koordinuoti šiuos du procesus ir už atitinkamą jų įgyvendinimą atsakingų tarnybų veiklą;

5.  pabrėžia, jog būtina, kad Komisija pateiktų baltąją knygą, kurioje būtų atsižvelgta į viešųjų investicijų poveikį ilguoju laikotarpiu ir nustatyta kokybiškų investicijų tipologija – taip būtų galima aiškiai įvardyti investicijas, kurių poveikis ilguoju laikotarpiu geriausias;

6.  primena, kad sanglaudos politikos vaidmuo buvo gyvybiškai svarbus ir kad ji parodė turinti didelį potencialą imtis veiksmų susidūrus su makroekonominiais ir fiskaliniais suvaržymais dabartinės krizės kontekste: 2007–2012 m. buvo perprogramuota daugiau kaip 11 proc. turėtų biudžeto lėšų, siekiant užtikrinti pačius svarbiausius poreikius ir sustiprinti tam tikras intervencijas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad keliose valstybėse narėse sanglaudos politika 2007–2013 m. laikotarpiu apėmė per 80 proc. viešųjų investicijų;

7.  prašo Komisijos pateikti daugiau analitinių duomenų apie makroekonominių mechanizmų poveikį ir svarbą regioninei plėtrai, sanglaudos politikos veiksmingumui, taip pat Europos ekonomikos valdymo sistemos ir sanglaudos politikos sąveikai bei suteikti konkrečią informaciją apie tai, kaip sanglaudos politika paveikia atitinkamų konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų ir Tarybos rekomendacijų rengimą;

8.  ragina valstybes nares kuo geriau pasinaudoti pagal Stabilumo ir augimo pakto taisykles numatomu lankstumu;

Perprogramavimas pagal BNR 23 straipsnį

Bendrosios aplinkybės

9.  primena, jog bet koks sprendimas dėl perprogramavimo ar sustabdymo pagal BNR 23 straipsnį turi būti priimamas tik išimtinėse situacijose, gerai pasveriamas, visapusiškai pagrindžiamas ir įgyvendinamas atsargiai, nurodant susijusias programas ar prioritetus, kad būtų užtikrintas skaidrumas bei galimybė atlikti vertinimą ir peržiūrą; be to, pabrėžia, kad priėmus tokį sprendimą neturi padaugėti sunkumų, su kuriais regionai ir valstybės narės susiduria dėl socialinių ir ekonominių sąlygų ar savo geografinės padėties ir specifikos, kaip pažymima SESV 174 ir 349 straipsniuose;

10.  mano, kad einamuoju programavimo laikotarpiu priimtuose partnerystės susitarimuose ir programose atsižvelgta į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir atitinkamas Tarybos rekomendacijas, užtikrinant pagrįstas priežastis vengti bet kokio perprogramavimo vidutinės trukmės laikotarpiu, nebent iš esmės pablogėtų ekonominės sąlygos;

11.  pabrėžia, jog dažnas perprogramavimas kenktų produktyvumui, tad jo turėtų būti vengiama, kad nenukentėtų lėšų valdymas ar nekiltų pavojaus daugiametės investicijų strategijos stabilumui ir nuspėjamumui bei būtų apsisaugota nuo bet kokio neigiamo poveikio – taip pat ESI fondų įsisavinimui;

12.  palankiai vertina atsargų Komisijos požiūrį perprogramavimo klausimu ir jos ketinimą stengtis, kad būtinybė jį taikyti būtų minimali; ragina vadovautis ankstyvojo perspėjimo principu, siekiant informuoti susijusias valstybes nares apie perprogramavimo procedūros inicijavimą pagal BNR 23 straipsnį, ir pabrėžia, kad prieš teikiant bet kokius prašymus dėl perprogramavimo turi būti konsultuojamasi su stebėsenos komitetu;

13.  ragina Komisiją be BNR 23 straipsnio taikymo išsamiai išanalizuoti visas kitas esamas galimybes glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkama valstybe nare, siekiant spręsti problemas, dėl kurių gali kilti būtinybė pateikti prašymą dėl perprogramavimo;

14.  atsižvelgdamas į trumpus perprogramavimo procedūros pagal BNR 23 straipsnį terminus ir jos sudėtingumą, apgailestauja dėl neproporcingai išaugusios administracinės naštos ir, savo ruožtu, dėl išlaidų, patiriamų visais administracijos lygmenimis; įspėja, kad perprogramavimo procedūros pagal BNR 23 straipsnį neturi sutapti su tolesniais Europos semestro ciklais; ragina Komisiją svarstyti galimybę iš naujo įvertinti, kaip taikomi BNR 23 straipsnio 16 dalyje numatytos peržiūros terminai;

Horizontalieji principai pagal BNR

15.  reiškia susirūpinimą, kad gairėse aiškiai nekalbama apie bendruosius ir horizontaliuosius principus, kurie numatyti BNR 4–8 straipsniuose, ir primena, kad aiškinant BNR 23 straipsnį turi būti atsižvelgta į šiuos – ypač partnerystės ir daugiapakopio valdymo – principus, taip pat į reglamentą ir visą Bendrą strateginę programą apskritai bei jų laikomasi; todėl ragina Komisiją paaiškinti, kaip į šiuos principus bus konkrečiai atsižvelgta taikant BNR 23 straipsnio nuostatas;

BNR 23 straipsnio subnacionalinis aspektas

16.  pabrėžia, kad valstybės skolos didėjimą pirmiausia lemia valstybių narių vyriausybių vykdoma politika, ir reiškia didelį susirūpinimą, kad dėl nesugebėjimo tinkamai spręsti makroekonominių klausimų nacionaliniu lygmeniu gali būti baudžiamos subnacionalinės valdžios institucijos, taip pat ESI fondų lėšų gavėjai ir pateikusieji prašymus jas gauti;

17.  primena, kad 2014–2020 m. sanglaudos politikai numatytomis paramos telkimo pagal temas taisyklėmis leidžiamas tam tikro laipsnio lankstumas sprendžiant su valstybių narių ir regionų reikmėmis susijusius klausimus, ir pažymi, kad taikant BNR 23 straipsnį šis lankstumas gali būti apribotas; primena, kad būtina atsižvelgti į esminius teritorinius iššūkius, taip pat į BNR 4 straipsnio 3 dalyje numatytą subsidiarumo principą;

18.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir partneriais įvertinti, kaip numatyta BNR 5 straipsnyje, bet kokių priemonių, priimtų pagal BNR 23 straipsnį, poveikį regionų ir vietos lygmenimis;

19.  pabrėžia, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos turi aktyviai dalyvauti bet kokiuose perprogramavimo veiksmuose, ir laikosi nuomonės, jog, turint galvoje, kad ESI fondai susiję su patikimu ekonomikos valdymu, įtraukiant ir šias valdžios institucijas Europos semestras turėtų įgyti teritorinį aspektą;

20.  prašo Komisijos BNR 23 straipsnį aiškinti vadovaujantis proporcingumo principu, t. y. atsižvelgiant į valstybių narių ir regionų, kurie susiduria su socialiniais ir ekonominiais sunkumais ir kuriuose ESI fondai apima didelę investicijų dalį – o kilus krizei tai dar labiau akivaizdu – padėtį; pabrėžia, kad tolesnis poveikis valstybėms narėms ir regionams, ypač atsiliekantiesiems, nebeturėtų būti daromas;

Institucijų veiklos koordinavimas, skaidrumas ir atskaitomybė

21.  primena, jog tvirtas institucijų veiklos koordinavimas nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti, kad skirtingos politikos sritys tinkamai viena kita papildytų ir būtų tarpusavyje susijusios, taip pat deramą ir nuoseklų patikimo ekonomikos valdymo sistemos aiškinimą ir jos sąveiką su sanglaudos politika;

22.  ragina užtikrinti deramą informacijos srautą tarp Komisijos, Tarybos ir Parlamento, taip pat rengti viešas diskusijas tinkamu politiniu lygmeniu, kad būtų bendrai susitarta dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos BNR 23 straipsnio taikymo sąlygos; atsižvelgdamas į tai primena, kad būtina atitinkamos sudėties Taryba, kuri nagrinėtų sanglaudos politikos klausimus ir būtų atsakinga už sprendimus, priimamus pagal BNR 23 straipsnį;

23.  mano, kad nepaprastai svarbu užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę leidžiant Parlamentui vykdyti valdymo sistemos, susijusios su BNR 23 straipsniu, pagal kurią numatomi principo „iš apačios į viršų“ – o jis itin būdingas sanglaudos politikai – apribojimai, demokratinę priežiūrą;

Mokėjimų sustabdymas

24.  primena, kad klausimą dėl mokėjimų sustabdymo sprendžia Taryba, remdamasi pasiūlymu, kurį Komisija gali priimti tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė nesiima efektyvių veiksmų; atkreipia dėmesį į svarbias BNR 23 straipsnyje nustatytas teisinės apsaugos priemones, skirtas užtikrinti, kad sustabdymo mechanizmas būtų taikomas išimtiniais atvejais;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad bet koks mokėjimų sustabdymas yra baudžiamojo pobūdžio, ir ragina Komisiją pasinaudoti savo veiksmų laisve ir pasiūlymus dėl mokėjimų stabdymo teikti kuo atsargiau, griežtai laikantis BNR 23 straipsnio 6 dalies, tinkamai apsvarsčius visą reikiamą informaciją, taip pat struktūrinio dialogo metu paaiškėjusius aspektus ir pareikštas nuomones;

26.  atsižvelgdamas į kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, kurios programos bus stabdomos ir kokio lygio sustabdymas tai bus remiantis pirmąja dalimi, teigiamai vertina atsargų požiūrį, kurio laikomasi gairėse ir pagal kurį į valstybių narių ekonomines ir socialines sąlygas bus atsižvelgiama svarstant švelninamuosius veiksnius, panašius į tuos, kurie sustabdymo atveju numatyti BNR 23 straipsnio 9 dalyje;

27.  ragina Komisiją nustatyti terminą, per kurį mokėjimų sustabdymą būtų galima atšaukti, kaip nustatyta BNR 23 straipsnio 8 dalyje.

Parlamento vaidmuo taikant BNR 23 straipsnį

28.  apgailestauja, kad gairėse visiškai nekalbama apie Parlamento vaidmenį, nors BNR buvo priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir Parlamentas nuolat ragino stiprinti demokratinę atskaitomybę ir kontrolę ekonominio valdymo kontekste;

29.  mano, kad Parlamento – pagrindinio demokratinio garanto, kad BNR 23 straipsnio 15 dalis bus taikoma teisingai – dalyvavimas turėtų būti įformintas nustatant aiškią procedūrą, pagal kurią su Parlamentu visais etapais būtų galima konsultuotis dėl perprogramavimo prašymų ar bet kokių pasiūlymų ir sprendimų, susijusių su įsipareigojimų ar mokėjimų stabdymu, tvirtinimo;

30.  pabrėžia, kad būtina nuolat aiškiai ir skaidriai bendradarbiauti tarpinstituciniu lygmeniu, ir mano, kad tokia procedūra turėtų apimti bent šiuos etapus:

31.  ragina Komisiją informuoti apie poveikį ir rezultatus, pasiektus taikant BNR 23 straipsnį, atliekant jo taikymo peržiūrą pagal to straipsnio 17 dalį, įskaitant išsamią informaciją apie tai, kokiu mastu bet kuris prašymas dėl perprogramavimo buvo grindžiamas atitinkamų konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų ar Tarybos rekomendacijų įgyvendinimu ir ar padidėjo esamų ESI fondų poveikis augimui ir konkurencingumui valstybėse narėse, kuriose įgyvendinamos finansinės pagalbos programos, taip pat pateikiant duomenis apie bet kurias sustabdytas sumas ir susijusias programas;

o
o   o

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms bei jų regionams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320. (2) OL C 375, 2013 12 20, p. 2. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0401. (4) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 120. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0132. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0038.