2015 m. spalio 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), taip pat panaikinamas ir pakeičiamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR (COM(2014)0465 – C8-0110/2014 – 2014/0217(COD))

P8_TA(2015)0386 A8-0048/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0465),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 87 straipsnio 2 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0110/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2015 m. birželio 29 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8–0048/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  ragina Komisiją pateikti bendrą Europos Sąjungos agentūrų administracinio bendradarbiavimo analizę ir nurodyti, kur šis bendradarbiavimas ateityje galėtų sukurti sinergiją;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. spalio 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/2219.)

2015 m. spalio 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo ir skaidrumo (COM(2014)0040 – C7-0023/2014 – 2014/0017(COD))

P8_TA(2015)0387 A8-0120/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0040),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0023/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 7 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 29 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0120/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. spalio 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/2365.)

(1) OL C 451, 2014 12 16, p. 56. (2) OL C 271, 2014 8 19, p. 87.

2015 m. spalio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnių veiksmų dėl Europos Parlamento 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijos dėl masinio elektroninio ES piliečių sekimo (2015/2635(RSP))

P8_TA(2015)0388 B8-1092/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į teisinį pagrindą, nustatytą Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač jos 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10 ir 21 straipsniuose, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 1, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 20, 21, 42, 47, 48 ir 52 straipsniuose, Europos žmogaus teisių konvencijoje, ypač jos 6, 8, 9, 10 ir 13 straipsniuose, ir Europos teismų saugumo, privatumo ir žodžio laisvės sričių teisminėje praktikoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje(1) (toliau – rezoliucija),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 19 d. darbo dokumentą „Tolesni veiksmai, susiję su LIBE komiteto tyrimu dėl masinio elektroninio ES piliečių sekimo“(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2015 m. balandžio 21 d. rezoliuciją dėl masinio sekimo,

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl tolesnių veiksmų dėl Europos Parlamento 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijos dėl masinio elektroninio ES piliečių sekimo (O-000114/2015 – B8-0769/2015 ir O-000115/2015 – B8-0770/2015),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi rezoliucijoje Parlamentas ragino JAV valdžios institucijas ir valstybes nares uždrausti bendro pobūdžio masinį piliečių sekimą ir didelio kiekio piliečių asmens duomenų tvarkymą, taip pat pasmerkė žvalgybos tarnybų veiksmus, apie kuriuos buvo pranešta ir kurie padarė didelę žalą ES piliečių pasitikėjimui ir jų pagrindinėms teisėms; kadangi rezoliucijoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog atsižvelgiant į masinio sekimo programų, apie kurias buvo pranešta, pajėgumus gali būti, kad esama kitų motyvų, pavyzdžiui, politinio ir ekonominio šnipinėjimo;

B.  kadangi rezoliucija inicijuotas Europos skaitmeninis habeas corpus pagrindinėms teisėms skaitmeniniame amžiuje saugoti, kuriame numatyti aštuoni konkretūs veiksmai, ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui pavesta praėjus vieniems metams kreiptis į Parlamentą siekiant įvertinti, kokiu mastu buvo laikomasi rekomendacijų;

C.  kadangi 2015 m. sausio 19 d. darbo dokumente pranešta apie pokyčius po rezoliucijos priėmimo (atskleidžiama daugybė duomenų apie tai, kad įtariamo masinio elektroninio sekimo veikla tebėra vykdoma) ir apie pasiūlyto Europos skaitmeninio habeas corpus pagrindinėms teisėms skaitmeniniame amžiuje saugoti įgyvendinimo būklę (nurodoma, kad jis nesulaukė didelio institucijų, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų, kuriems siūlyta imtis veiksmų, dėmesio);

D.  kadangi rezoliucijoje Parlamentas ragino Komisiją ir kitas ES institucijos, įstaigas, tarnybas ir agentūras pagal SESV 265 straipsnį (dėl neveikimo) imtis veiksmų, susijusių su rekomendacijomis;

E.  kadangi „Wikileaks“ neseniai atskleidė tikslingą paskutinių trijų Prancūzijos prezidentų, Prancūzijos vyriausybės ministrų ir Prancūzijos ambasadorių Jungtinėse Amerikos Valstijose ryšių sekimą; kadangi Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) pastaruosius dešimt metų vykdė šį plataus masto strateginį ir ekonominį šnipinėjimą prieš visas Prancūzijos valstybės struktūras bei didžiausias Prancūzijos įmones;

F.  kadangi specialiojo pranešėjo teisės į nuomonės ir žodžio laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais ataskaitoje teigiama, kad šifravimas ir anonimiškumas užtikrina privatumą ir saugumą, kurie būtini norint skaitmeniniame amžiuje naudotis teise į nuomonės ir žodžio laisvę; kadangi ataskaitoje taip pat teigiama, kad šifravimo ir anonimiškumo apribojimai turi būti griežtai ribojami siekiant laikytis teisėtumo, būtinumo, proporcingumo ir pagrįstumo principo;

1.  palankiai vertina Vokietijos Bundestago, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų ir Brazilijos senato tyrimus, diskusijas keliuose nacionaliniuose parlamentuose ir daugelio pilietinės visuomenės veikėjų darbą, kurio dėka padidėjo bendras visuomenės informuotumas apie masinį elektroninį sekimą;

2.  ragina ES valstybes nares pripažįstant Edwardo Snowdeno kaip informatoriaus ir tarptautinio žmogaus teisių gynėjo statusą panaikinti jam pateiktus baudžiamuosius kaltinimus, suteikti jam apsaugą ir tokiu būdu užkirsti kelią trečiųjų valstybių ekstradicijai arba perdavimui;

3.  vis dėlto yra labai nusivylęs dėl to, jog daugelis valstybių narių ir ES institucijos apskritai pademonstravo abejingumą ir nenorą rimtai spręsti rezoliucijoje nurodytas problemas ir įgyvendinti joje išdėstytas konkrečias rekomendacijas, taip pat neskaidrumą Parlamento atžvilgiu ir nenorą dalyvauti su juo dialoge;

4.  yra susirūpinęs dėl pastaruoju metu priimtų kai kurių valstybių narių teisės aktų, kuriais išplečiami žvalgybos tarnybų pajėgumai sekimo srityje, be kita ko, dėl 2015 m. birželio 24 d. Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos priimto naujo žvalgybos įstatymo, kurio keletas nuostatų, Komisijos nuomone, sukelia didelių teisinių abejonių, dėl Jungtinėje Karalystėje priimto 2014 m. Duomenų saugojimo ir tyrimo įgaliojimų akto ir vėlesnio teismo sprendimo, kad tam tikri jo straipsniai neteisėti ir neturi būti toliau taikomi, taip pat dėl Nyderlanduose pateiktų pasiūlymų dėl naujų teisės aktų siekiant atnaujinti 2002 m. Žvalgybos ir saugumo aktą; pakartoja savo raginimą visoms valstybėms narėms užtikrinti, kad jų teisės aktų sistemos ir žvalgybos tarnybų veiklai taikomi priežiūros mechanizmai dabar ir ateityje atitiktų Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimus ir visus atitinkamus Sąjungos teisės aktus;

5.  palankiai vertina Vokietijos Bundestago atliktą masinio sekimo tyrimą; yra labai susirūpinęs dėl nustatyto masinio telekomunikacijų ir interneto duomenų srautų sekimo Sąjungos viduje, vykdomo Vokietijos užsienio žvalgybos agentūros BND bendradarbiaujant su NSA; mano, kad tai yra lojalaus bendradarbiavimo principo, nustatyto ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, pažeidimas;

6.  prašo Parlamento Pirmininko paraginti Europos Tarybos generalinį sekretorių inicijuoti procedūrą pagal 52 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus prašymu kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis turi pateikti paaiškinimus dėl to, kaip jos įstatymai užtikrina veiksmingą visų šios Konvencijos nuostatų įgyvendinimą“;

7.  mano, kad ligšiolinė Komisijos reakcija į rezoliuciją, atsižvelgiant į nustatytus faktus, yra visiškai netinkama; ragina Komisiją ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio mėn. imtis rezoliucijoje nurodytų veiksmų; pasilieka teisę pateikti ieškinį dėl neveikimo arba tam tikrus Komisijos biudžeto išteklius perkelti į rezervą, kol ji nesiims tinkamų veiksmų dėl visų rekomendacijų;

8.  pabrėžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo pripažįstama negaliojančia Direktyva 2006/24/EB dėl duomenų saugojimo, svarbą; primena, kad Teisingumo Teismas nurodė, kad šios priemonės poveikis pagrindinei teisei į privatumą turi apsiriboti tik tuo, kas yra griežtai būtina; pabrėžia tai, kad šiame sprendime pristatomas naujas aspektas, kadangi Teisingumo Teismas aiškiai nurodo konkrečią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, susijusią su bendrų sekimo programų klausimu, ir dabar tie patys principai, atsiradę toje konkrečioje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, veiksmingai įtraukti į ES tos pačios srities teisę; pabrėžia, kad todėl tikimasi, kad Teisingumo Teismas ateityje vertindamas kitų ES ir valstybių narių teisėkūros procedūra priimamų tos pačios bendrų sekimo programų srities aktų galiojimą pagal Pagrindinių teisių chartiją, taip pat taikys tokius pačius argumentus;

Duomenų apsaugos dokumentų rinkinys

9.  palankiai vertina tai, kad neoficialiai pradėtos tarpinstitucinės derybos dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento projekto ir Taryba patvirtino bendrąjį požiūrį į Duomenų apsaugos direktyvos projektą; pakartoja, kad derybas dėl Duomenų apsaugos dokumentų rinkinio ketina užbaigti 2015 m.;

10.  primena Tarybai, kad ji, teikdama Komisijos pasiūlymų pakeitimus, yra įsipareigojusi laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos; be kita ko, pakartoja, kad suteiktos apsaugos lygis neturėtų būti žemesnis nei jau nustatytas Direktyva 95/46/EB;

11.  pabrėžia, kad tiek Duomenų apsaugos reglamentas, tiek Duomenų apsaugos direktyva būtini siekiant apsaugoti asmenų pagrindines teises ir kad dėl to abu teisės aktai turi būti laikomi rinkiniu, kuris turi būti priimtas vienu metu, siekiant užtikrinti, kad ES vykdant bet kokią duomenų tvarkymo veiklą visomis aplinkybėmis būtų suteikiama aukšto lygio apsauga; pabrėžia, kad priimant teisės aktų rinkinį turi būti pasiektas tikslas sutvirtinti asmenų teises ir apsaugą asmens duomenų tvarkymo srityje;

ES ir JAV bendrasis susitarimas

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad po to, kai buvo priimta rezoliucija, užbaigtos derybos su JAV dėl ES ir JAV pagrindų susitarimo dėl asmens duomenų apsaugos juos perduodant ir tvarkant teisėsaugos tikslais (toliau – bendrasis susitarimas) ir parafuotas susitarimo projektas;

13.  palankiai vertina JAV administracijos pastangas atkurti pasitikėjimą sudarant bendrąjį susitarimą, o ypač tai, kad 2015 m. spalio 20 d. Atstovų Rūmai sėkmingai priėmė 2015 m. teisės aktą dėl teisminės teisių gynybos (angl. Judicial Redress Act), kas parodo, jog JAV žengė reikšmingus žingsnius teigiama linkme, siekdama spręsti ES susirūpinimą keliančias problemas; mano, kad nepaprastai svarbu tomis pačiomis aplinkybėmis užtikrinti tas pačias ES piliečių ar asmenų, kurių asmens duomenys tvarkomi ES ir perduodami į JAV, teises į veiksmingą teisminį savo teisių gynimą, vienodai traktuojant ES ir JAV piliečius; ragina JAV Senatą priimti tai užtikrinančius teisės aktus; pabrėžia, kad viena iš bendrojo susitarimo pasirašymo ir sudarymo sąlygų – teisės akto dėl teisminės teisių gynybos priėmimas JAV Kongrese;

„Saugus uostas“

14.  primena, kad rezoliucijoje raginama nedelsiant sustabdyti „Saugaus uosto“ sprendimo taikymą, nes sprendime nenumatyta tinkama ES piliečių asmens duomenų apsauga;

15.  primena, kad bet koks ES sudarytas tarptautinis susitarimas turi pirmenybę prieš ES antrinės teisės aktus ir todėl pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog bendrasis susitarimas neapribotų duomenų subjekto teisių ir apsaugos priemonių, taikomų duomenų perdavimui pagal ES teisę; todėl ragina Komisiją nuodugniai įvertinti, koks bus konkretus bendrojo susitarimo ryšys su ES duomenų apsaugos teisine sistema, įskaitant atitinkamai dabartinį Tarybos pamatinį sprendimą, Duomenų apsaugos direktyvą (95/46/EB) ir būsimą duomenų apsaugos direktyvą bei reglamentą, ir koks bus jo poveikis šiai sistemai; ragina Komisiją, prieš inicijuojant ratifikavimo procedūrą, pateikti Parlamentui teisinio vertinimo ataskaitą šiuo klausimu;

16.  primena, kad Komisija savo 2013 m. lapkričio 27 d. komunikate dėl „saugaus uosto“ nuostatų veikimo pateikė 13 rekomendacijų JAV, siekiant užtikrinti tinkamą apsaugos lygmenį;

17.  palankiai vertina tai, kad savo 2015 m. spalio 6 d. sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė negaliojančiu Komisijos sprendimą 2000/520/EB dėl JAV „saugaus uosto“ nuostatų pakankamumo; pabrėžia, kad šis sprendimas patvirtina ilgalaikę Parlamento poziciją dėl to, kad apsauga pagal šią priemonę nėra tinkamo lygio; ragina Komisiją nedelsiant imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad visiems į JAV perduodamiems asmens duomenims būtų taikoma veiksmingo lygio apsauga, kuri iš esmės būtų lygiavertė garantuojamai Europos Sąjungoje;

18.  reiškia nepasitenkinimą tuo, kad Parlamentas negavo iš Komisijos jokio oficialaus pranešimo dėl 13 rekomendacijų įgyvendinimo padėties, nors Komisija buvo pareiškusi, jog ji tai padarys iki 2014 m. vasaros; pabrėžia, kad, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui paskelbus sprendimą pripažinti negaliojančiu Sprendimą 2000/520/EB, Komisija turi skubiai pateikti išsamią naujausią informaciją apie ligšiolines derybas ir sprendimo poveikį tolesnėms deryboms, apie kurias buvo paskelbta; ragina Komisiją nedelsiant apsvarstyti alternatyvas „Saugaus uosto“ sprendimui ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo poveikį bet kurioms kitoms priemonėms dėl asmens duomenų perdavimo JAV, taip pat iki 2015 m. pabaigos pateikti ataskaitą šiuo klausimu;

19.  ragina Komisiją įvertinti 2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Schremso byloje (C-362/14) teisinį poveikį ir padarinius bet kokiems susitarimams su trečiosiomis šalimis, kuriais numatomas asmens duomenų perdavimas, kaip antai ES ir JAV susitarimas dėl Terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP), susitarimai dėl keleivių duomenų įrašo (PNR), ES ir JAV bendrasis susitarimas ir kiti dokumentai pagal ES teisę, kurie yra susiję su asmens duomenų rinkimu ir apdorojimu;

Demokratinė priežiūra

20.  visapusiškai laikydamasis nuostatos, kad nacionaliniai parlamentai turi visus nacionalinių žvalgybos tarnybų priežiūros įgaliojimus, ragina visus nacionalinius parlamentus, kurie iki šiol nesiėmė atitinkamų veiksmų, nuodugniai įvertinti ir įgyvendinti tikslingą žvalgybos veiklos priežiūrą, taip pat užtikrinti, jog tokie priežiūros komitetai ar tarnybos disponuotų pakankamais ištekliais, techninėmis žiniomis ir teisinėmis priemonėmis bei prieiga prie visų aktualių dokumentų, kad jie galėtų veiksmingai ir nepriklausomai prižiūrėti žvalgybos tarnybas ir informacijos mainus su kitomis užsienio žvalgybos tarnybomis; dar kartą pareiškia savo įsipareigojimą glaudžiai bendradarbiauti su nacionaliniais parlamentais, kad užtikrintų veiksmingų priežiūros mechanizmų (be kita ko, dalijimosi geriausios praktikos pavyzdžiais ir bendrų standartų) nustatymą;

21.  ketina imtis veiksmų reaguodamas į 2015 m. gegužės 28–29 d. vykusią Žvalgybos tarnybų demokratinės priežiūros Europos Sąjungoje konferenciją ir toliau dės pastangas norėdamas užtikrinti, kad būtų dalijamasi žvalgybos priežiūros geriausios praktikos pavyzdžiais glaudžiai derinant veiklą su nacionaliniais parlamentais; palankiai vertina bendras baigiamąsias šios konferencijos pirmininkų pastabas, kuriose jie išsako ketinimą po dvejų metų sušaukti kitą konferenciją;

22.  mano, kad reikėtų remti esamas priežiūros įstaigų bendradarbiavimo priemones, pavyzdžiui, Europos nacionalinių žvalgybos tarnybų kontrolės organizacijų tinklą (angl. ENNIR), ir dažniau jas pasitelkti, galbūt naudojantis Tarpparlamentinių ES informacijos mainų (angl. IPEX) platformos galimybėmis (pagal jos veikimo sritį ir techninius pajėgumus) nacionaliniams parlamentams keičiantis informacija;

23.  pakartoja savo raginimą sustabdyti Terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) susitarimo galiojimą;

24.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, ES ir jos valstybėms narėms reikia, kad būtų nustatyta bendra „nacionalinio saugumo“ sąvoka; pažymi, kad, nesant aiškios sąvokos, sudaromos galimybės ES vykdomajai valdžiai ir žvalgyboms bendruomenėms savavališkai elgtis ir pažeidinėti pagrindines teises bei teisinės valstybės principą;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares teisės aktuose, pagal kuriuos leidžiama rinkti asmens duomenis ar sekti Europos Sąjungos piliečius, numatyti galiojimo pabaigos ir pratęsimo nuostatas; pabrėžia, kad tokios nuostatos yra būtinos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad būtų reguliariai stebimas priemonės, kuria kišamasi į privatumą, būtinumas ir proporcingumas demokratinėje visuomenėje;

Pasitikėjimo atkūrimas

26.  pabrėžia, kad geri ES ir JAV santykiai tebėra itin svarbūs abiems partnerėms; atkreipia dėmesį į tai, kad pranešimai apie sekimą neigiamai paveikė visuomenės paramą šiems santykiams, ir pabrėžia, kad reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti pasitikėjimo atkūrimą, visų pirma atsižvelgiant į dabartinę neatidėliotiną būtinybę bendradarbiauti daugeliu bendros svarbos geopolitinių klausimų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia ieškoti JAV ir visos ES derybomis pasiekiamo sprendimo, kuriuo nebūtų pažeidžiamos pagrindinės teisės;

27.  palankiai vertina pastarojo meto teisėkūros ir teismo sprendimus, priimtus JAV siekiant apriboti NSA vykdomą masinį sekimą, įskaitant pasiekus dvejų rūmų ir dviejų partijų kompromisą Kongrese be jokių pakeitimų priimtą JAV Laisvės aktą ir Antrosios apygardos apeliacinio teismo (angl. Second Circuit Court of Appeals) sprendimą dėl NSA telefoninių pokalbių duomenų rinkimo programos; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad šie sprendimai daugiausia susiję su JAV piliečiais, o ES piliečių padėtis lieka nepakitusi;

28.  mano, kad priimant visus sprendimus naudoti sekimo technologijas reikėtų remtis išsamiu būtinumo ir proporcingumo įvertinimu; palankiai vertina mokslinių tyrimų projekto SURVEILLE rezultatus – pasiūlytą sekimo technologijų vertinimo metodiką atsižvelgiant į teisinius, etinius ir technologinius aspektus;

29.  pabrėžia, kad ES turėtų prisidėti prie tarptautinių standartų ir (arba) principų, suderinamų su JT tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, rengimo JT lygmeniu, kad būtų sukurta pasaulinė duomenų apsaugos sistema, pagal kurią būtų nustatyti tam tikri apribojimai, susiję su jų rinkimu nacionalinio saugumo tikslais;

30.  yra įsitikinęs, kad tik pasauliniu lygmeniu nustačius patikimas normas, galima išvengti „ginklavimosi varžybų“ sekimo srityje;

Privačios bendrovės

31.  palankiai vertina privataus IRT sektoriaus iniciatyvas kurti šifravimo saugumo priemones ir privatumą didinančias interneto paslaugas; skatina toliau plėtoti naudotojui patogius taikomųjų programų nustatymus, padedančius naudotojams valdyti tai, kokia informacija jie dalijasi, su kuo ir kaip; atkreipia dėmesį į tai, kad įvairios bendrovės, reaguodamos į informaciją apie masinį sekimą, informavo apie planus sudaryti galimybes taikyti ištisinį šifravimą;

32.  primena, kad pagal Direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnio 1 dalį valstybės narės duomenų perdavimo, saugojimo ir prieglobos paslaugų teikėjams negali nustatyti nei bendros prievolės stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, nei bendros prievolės aktyviai domėtis faktais arba aplinkybėmis, rodančiomis nelegalią veiklą; ypač primena apie tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose bylose C-360/10 ir C-70/10 atmetė beveik visų atitinkamų paslaugų naudotojų aktyvaus stebėjimo priemones (vienoje byloje – taikomas interneto paslaugų teikėjų, kitoje – socialiniame tinkle) ir nurodė, jog draudžiama reikalauti, kad prieglobos paslaugų teikėjai vykdytų bendro pobūdžio stebėjimą;

33.  palankiai vertina tai, kad IT ir telekomunikacijų bendrovės skelbia skaidrumo pranešimus apie vyriausybių prašymus pateikti naudotojų duomenis; ragina valstybes nares paskelbti statistinius duomenis apie privačioms bendrovėms adresuotus prašymus pateikti privačius naudotojų duomenis;

Susitarimas dėl Terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP)

34.  yra nusivylęs, kad Komisija neatsižvelgė į aiškius Parlamento raginimus laikinai sustabdyti Susitarimo dėl TFSP taikymą, nes nėra aiškios informacijos, ar pagal šį susitarimą kitos JAV valdžios institucijos, nevykdydamos TFSP, galėtų gauti prieigą prie SWIFT duomenų; ketina į tai atsižvelgti duodamas pritarimą dėl būsimų tarptautinių susitarimų;

Keitimasis kitais asmens duomenimis su trečiosiomis valstybėmis

35.  pabrėžia savo nuostatą, kad visi susitarimai, priemonės ir sprendimai dėl apsaugos priemonių tinkamumo keičiantis asmens duomenimis su trečiosiomis valstybėmis turi būti griežtai prižiūrimi ir kad Komisija kaip Sutarčių saugotoja turi nedelsdama imtis tolesnių veiksmų;

36.  palankiai vertina 2015 m. birželio 3 d. ES ir JAV Rygos pareiškimą dėl transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimo teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, kuriame šalys įsipareigojo sustiprinti ES ir JAV susitarimo dėl teisinės savitarpio pagalbos įgyvendinimą, užbaigti jo peržiūrą, kaip numatyta tame susitarime, ir rengti praktinius seminarus siekiant šiuos klausimus aptarti su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis; pabrėžia, kad susitarimai dėl teisinės savitarpio pagalbos yra priemonė, kuria remdamosi valstybių narių teisėsaugos institucijos turėtų bendradarbiauti su trečiųjų šalių valdžios institucijomis; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares ir JAV vyriausybę laikytis pirmiau minėtų įsipareigojimų siekiant greitai užbaigti JAV ir ES susitarimo dėl teisinės savitarpio pagalbos peržiūrą;

37.  ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos informuoti Parlamentą apie nustatytus įvairių tarptautinio duomenų perdavimo priemonių trūkumus, susijusius su trečiųjų šalių teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų prieiga, ir apie priemones šiems trūkumams pašalinti siekiant užtikrinti būtinos ir tinkamos ES subjektų asmens duomenų, perduodamų į trečiąsias šalis, apsaugos tęstinumą;

Teisinės valstybės principų ir ES piliečių pagrindinių teisių apsauga, taip pat didesnė informatorių ir žurnalistų apsauga

38.  mano, kad ES piliečių pagrindinėms teisėms toliau gresia pavojus ir dedama per mažai pastangų norint užtikrinti visapusišką jų apsaugą masinio elektroninio sekimo atveju; apgailestauja dėl to, kad nepakankamai užtikrinama informatorių ir žurnalistų apsauga;

39.  apgailestauja dėl to, jog panašu, kad daugeliui masinių ir didelio masto žvalgybos programų turi poveikio taip pat ir bendrovių, kurios šias programas rengia ir vykdo, ekonominiai interesai, – taip buvo ir tuo atveju, kai buvo nutraukta NSA tikslinė „Thinthread“ programa“ ir pakeista didelio masto sekimo programa „Trailblazer“, kurios vykdymas 2001 m. perduotas bendrovei SAIC;

40.  pabrėžia, kad didelį susirūpinimą jam kelia Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komiteto darbas interpretuojant 2001 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencija) 32 straipsnį dėl tarpvalstybinės prieigos prie laikomų kompiuterinių duomenų gavus sutikimą arba kai jie viešai prieinami, ir nepritaria jokiam papildomo protokolo sudarymui arba gairėms, kuriais ketinama šios nuostatos taikymo sritį išplėsti už šia konvencija nustatytos tvarkos ribų: ši tvarka ir taip yra didelė teritorialumo principo išimtis, kadangi taip teisėsaugos institucijos galėtų nevaržomai per atstumą pasiekti kitose jurisdikcijose esančius serverius ir kompiuterius nesivadovaudamos susitarimais dėl teisinės savitarpio pagalbos ar kitomis teisminio bendradarbiavimo priemonėmis, kurios buvo nustatytos siekiant užtikrinti pagrindines asmens teises, įskaitant jo teises į duomenų apsaugą ir tinkamą procesą; pabrėžia, kad ES naudojasi savo kompetencija elektroninių nusikaltimų srityje, todėl turėtų būti paisoma ir Komisijos, ir Parlamento prerogatyvų;

41.  apgailestauja, kad Komisija neatsakė į Parlamento prašymą atlikti tyrimą dėl išsamios Europos informatorių apsaugos programos, ir ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2016 m. pabaigos pateikti komunikatą šiuo klausimu;

42.  palankiai vertina 2015 m. birželio 23 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją dėl informatorių apsaugos gerinimo, visų pirma jos 9 punktą dėl informatorių veiklos svarbos užtikrinant, kad būtų paisoma sekimo veiklai nustatytų teisinių ribų, ir 10 punktą, kuriame ES raginama įgyvendinti informatorių apsaugos teisės aktus, kurie taip pat būtų taikomi nacionalinių saugumo ar žvalgybos tarnybų ir šioje srityje veikiančių privačių įmonių darbuotojams, ir, kiek tai įmanoma pagal nacionalinę teisę, suteikti prieglobstį informatoriams, kuriems jų šalyje gresia atsakomieji veiksmai, jei atsižvelgiant į jų atskleistą informaciją pagal Asamblėjos remiamus principus gali būti suteikiama apsauga;

43.  pabrėžia, kad masinis sekimas rimtai pažeidžia reglamentuojamųjų profesijų atstovų, įskaitant gydytojus, žurnalistus ir teisininkus, teisę į profesinį konfidencialumą; visų pirma pabrėžia ES piliečių teisę būti apsaugotiems nuo bet kokio konfidencialaus bendravimo su savo advokatais sekimo, dėl kurio būtų pažeidžiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, ypač jos 6, 47 ir 48 straipsniai, ir Direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą; ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2016 m. pabaigos pateikti komunikatą dėl bendravimo su tam tikrų profesijų atstovais, kurie turi teisę neatskleisti profesinės paslapties, konfidencialumo apsaugos;

44.  ragina Komisiją parengti valstybėms narėms skirtas gaires, kaip bet kurią asmens duomenų rinkimo nusikalstamų veikų, įskaitant terorizmą, prevencijos, nustatymo, tyrimo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas tikslais priemonę suderinti su 2014 m. balandžio 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais dėl duomenų saugojimo (bylos C-293/12 ir C-594/12) ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimu dėl „Saugaus uosto“ (byla C-362/14); ypač atkreipia dėmesį į sprendimo dėl duomenų saugojimo 58 ir 59 dalis ir sprendimo dėl „Saugaus uosto“ 93 ir 94 dalis, kuriose aiškiai prašoma taikyti tikslinį, o ne visiško perėmimo (angl. full take) metodą renkant duomenis;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad naujausia teismų praktika ir visų pirma 2014 m. balandžio 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas dėl duomenų saugojimo aiškiai nustato teisinį reikalavimą įrodyti bet kokių priemonių, susijusių su asmens duomenų rinkimu ir naudojimu, kuriomis gali būti sutrikdyta teisė į privatų ir šeimos gyvenimą bei teisė į duomenų apsaugą, būtinybę ir proporcingumą; apgailestauja, kad politiniuose svarstymuose dažnai sumenkinamas šių teisinių principų taikymas sprendimų priėmimo procese; ragina Komisiją užtikrinti, įgyvendinant savo geresnio reglamentavimo darbotvarkę, kad visi ES teisės aktai būtų aukštos kokybės, atitiktų visus teisinius standartus ir teismų praktiką bei ES pagrindinių teisių chartiją; rekomenduoja į visų teisėsaugos ir saugumo priemonių, kurias taikant naudojami ir renkami asmens duomenys, poveikio vertinimą visada įtraukti tikrinimą dėl būtinybės ir proporcingumo;

Europos strategija dėl didesnio IT nepriklausomumo

46.  yra nusivylęs dėl to, kad Komisija nesiima veiksmų reaguodama į rezoliucijoje išdėstytas detalias rekomendacijas siekiant Europos Sąjungoje užtikrinti didesnį IT saugumą ir privatumą internete;

47.  palankiai vertina iki šiol atliktus veiksmus siekiant užtikrinti didesnį Parlamento IT saugumą, kaip nurodyta ITEC generalinio direktorato parengtame veiksmų plane dėl EP IRT saugumo; prašo toliau dėti šias pastangas ir visiškai bei nedelsiant įgyvendinti rezoliucijoje išdėstytas rekomendacijas; ragina taikyti naują požiūrį ir prireikus pakeisti teisės aktus viešųjų pirkimų srityje siekiant užtikrinti didesnį IT saugumą ES institucijose; ragina nuosavybinę programinę įrangą visose ES institucijose sistemingai keisti į audituojamą ir patikrinamą atvirąją programinę įrangą ir ateityje visose IRT viešųjų pirkimų procedūrose numatyti privalomą atvirosios programinės įrangos atrankos kriterijų bei užtikrinti efektyvų šifravimo priemonių prieinamumą;

48.  tvirtai pakartoja savo raginimą atsižvelgiant į naujų iniciatyvų, pavyzdžiui, bendrosios skaitmeninės rinkos, sistemą plėtoti Europos strategiją dėl didesnio IT nepriklausomumo ir privatumo internete, nes tai paskatins IT pramonės plėtrą ES;

49.  ketina po konferencijos „Privatumo internete apsauga didinant IT saugumą ir ES IT nepriklausomumą“, vyksiančios 2015 m. pabaigoje, pateikti papildomas rekomendacijas šioje srityje, pagrįstas neseniai atlikto STOA tyrimo dėl IT naudotojų masinio sekimo išvadomis;

Demokratiškas ir neutralus interneto valdymas

50.  palankiai vertina Komisijos tikslą, kad ES taptų pavyzdine veikėja interneto valdymo srityje, ir Komisijos planuojamą įvairių subjektų dalyvavimu grindžiamą interneto valdymo modelį, kuris vėl buvo paminėtas 2014 m. balandžio mėn. Brazilijoje vykusiame pasauliniame įvairių suinteresuotųjų subjektų susitikime interneto valdymo ateities klausimais („NETmundial“); laukia tarptautinio bendradarbiavimo rezultatų šioje srityje, taip pat ir naudojantis Interneto valdymo forumu;

51.  įspėja dėl akivaizdžios tendencijos vis mažiau paisyti pagrindinės teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą – bet kokia informacija apie žmogaus elgesį laikoma galinčia būti naudinga kovojant su būsima nusikalstama veika ir tai neišvengiamai virsta masinio sekimo kultūra, kai kiekvienas pilietis laikomas galimu įtariamuoju ir nyksta visuomenės sanglauda ir pasitikėjimas;

52.  ketina atsižvelgti į išvadas, kurias padarė Pagrindinių teisių agentūra, atlikusi nuodugnų tyrimą dėl pagrindinių teisių apsaugos vykdant sekimo veiką, ypatingą dėmesį kreipiant į dabartinę asmenų teisinę padėtį, kiek tai susiję su tokios praktikos atveju jiems prieinamomis teisių gynimo priemonėmis;

Tolesni veiksmai

53.  paveda savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui toliau stebėti pokyčius šioje srityje ir tai, kokių tolesnių veiksmų imamasi atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje išdėstytas rekomendacijas;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos Tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0230. (2) PE546.737v01-00.

2015 m. spalio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (2015/2820(RSP))

P8_TA(2015)0389 B8-1093/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (COM(2015)0462),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „2015 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2014)0902),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje“(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 9 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) tarybos išvadas „2015 m. metinė augimo apžvalga ir bendra užimtumo ataskaita. Politinės užimtumo ir socialinės politikos gairės“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2015 „ES jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinės politikos tinklo (ESPN) ataskaitą „Integruota parama ilgalaikiams bedarbiams: nacionalinės politikos tyrimas (2015)“,

–  atsižvelgdamas į klausimą Tarybai dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (O-000121/2015 – B8-1102/2015),

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi dėl ekonomikos krizės ir jos padarinių ilgalaikis nedarbas nuo 2007 m. padvigubėjo ir sudaro pusę viso nedarbo atvejų, t. y. ilgą laiką darbo neturi 12 milijonų žmonių arba 5 proc. ES aktyvių gyventojų; kadangi 2014 m. daugiau kaip 60 proc. ilgalaikių bedarbių buvo nedirbę bent dvejus metus iš eilės;

B.  kadangi valstybėse narėse ilgalaikio nedarbo lygis gerokai skiriasi – nuo 1,5 proc. Austrijoje iki 19,5 proc. Graikijoje; kadangi Italija, Portugalija, Slovakija, Kroatija, Ispanija ir Graikija yra valstybės narės, kuriose ilgalaikio nedarbo lygis didžiausias; kadangi ekonomikos atgaivinimas turi įgauti pagreitį, nes šiuo metu jis nėra pakankamas akstinas siekiant gerokai sumažinti didelio masto struktūrinį nedarbą;

C.  kadangi didelės dalies ilgalaikių bedarbių neregistravimas ir metodinės spragos, susijusios su duomenų rinkimu, nulemia tai, kad oficialiojoje statistikoje nepakankamai įvertinama esama padėtis;

D.  kadangi ilgalaikis nedarbas dažnai lemia skurdą, nelygybę ir socialinę atskirtį ir daro neproporcingą poveikį pažeidžiamiems žmonėms, kurie yra nepalankioje padėtyje darbo rinkoje;

E.  kadangi ilgalaikis nedarbas palaipsniui nutolina žmones nuo darbo rinkos dėl įgūdžių ir profesinių tinklų praradimo ir darbo ritmo netekimo ir gali įsukti į atsiskyrimo nuo visuomenės, įtampos namuose ir susvetimėjimo jausmo spiralę; kadangi kasmet penktadalis ilgalaikių bedarbių nusivilia nesėkmingomis darbo paieškomis ir tampa neaktyvūs;

F.  kadangi ilgalaikio nedarbo padariniai ypač sunkūs namų ūkiuose, kuriuose nė vienas šeimos narys neturi darbo, dažnai jis lemia žemą išsilavinimo lygį, atotrūkį nuo darbo pasaulio, didesnes psichikos ir sveikatos problemas, socialinę atskirtį ir, blogiausiu atveju, skurdą, perduodamą iš kartos į kartą;

G.  kadangi ilgalaikio nedarbo laikotarpiai dažnai turi ilgalaikių neigiamų pasekmių užimtumo perspektyvoms, kilimui karjeros laiptais, atlyginimo dydžiui ir pensijoms (ilgalaikis žalingas poveikis);

H.  kadangi ilgalaikis nedarbas nepaprastai daug kainuoja visuomenei dėl įgūdžių iššvaistymo ir didelių socialinės srities išlaidų, nekalbant apie nepiniginę kainą, kai daugybė žmonių praranda pasitikėjimą savimi ir neišvysto savo asmeninio potencialo ir kai mažėja socialinė sanglauda;

I.  kadangi nuolatinis ilgalaikio nedarbo lygis kelia pavojų pastangoms pasiekti pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus, būtent siekiui, kad 75 proc. 20–64 metų amžiaus asmenų turėtų darbą ir kad žmonių, kurie gyvena skurde ar kuriems kyla skurdo rizika ir kurie patiria socialinę atskirtį, būtų 20 mln. mažiau;

J.  kadangi įgūdžių išlaikymas praradus darbą, taip pat išsilavinimas, mokymas ir perkvalifikavimas, kai iš anksto numatoma, kokių įgūdžių reikės ateityje, yra svarbus elementas siekiant išvengti ilgalaikio nedarbo ir su juo kovoti;

K.  kadangi ši rekomendacija panaši į Jaunimo garantijų iniciatyvą; kadangi reikėtų pasimokyti iš pirmosios patirties įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą;

1.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką; pabrėžia, kad anksčiau pateikus pasiūlymą ir susitarus Taryboje būtų buvę galima išvengti dalies šiandien fiksuojamo ilgalaikio nedarbo; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Tarybos rekomendacijos gali neužtekti siekiant greitai pagerinti ilgalaikių bedarbių padėtį, ir ragina valstybes nares siekti konkrečių rezultatų;

2.  pritaria trims pagrindiniams pasiūlymo elementams: i) dėti daugiau plataus užmojo pastangų, kad ilgalaikiai bedarbiai būtų registruojami užimtumo tarnybose siekiant užtikrinti visišką jų apskaitą; ii) įvertinti ilgalaikių bedarbių asmeninį potencialą ir poreikius, ir darbus, kuriems jie teiktų pirmenybę, dar nepraėjus 18 nedarbo mėnesių ir iii) pasiūlyti poreikiams pritaikytą, subalansuotą ir išsamų grįžimo į darbo rinką sutartį, sudaromą tarp ilgalaikio bedarbio ir atitinkamų tarnybų ne vėliau kaip praėjus 18 nedarbo mėnesių; vis dėlto pabrėžia, kad individualus vertinimas turėtų būti atliekamas nepraėjus 12 nedarbo mėnesių siekiant užtikrinti, kad integracijos į darbo rinką sutartį būtų galima sudaryti nepraėjus 18 nedarbo mėnesių; primygtinai ragina, kad taikant trijų žingsnių metodą nebūtų pamirštama, esant galimybei, į visą procesą įtraukti nevalstybinių subjektų, tokių kaip NVO, kurios dirba su ilgalaikiais bedarbiais;

3.  pabrėžia būtinybę padėti visiems ilgalaikiams bedarbiams, įskaitant neregistruotus, o ne vien tik 18 ar daugiau mėnesių nedirbantiems asmenims; mano, jog nepaprastai svarbu, kad valstybių narių politikos priemonės, skirtos kovai su trumpalaikiu nedarbu (< 12 mėnesių) ir jaunimo nedarbu (įskaitant Jaunimo garantijų iniciatyvą), visiškai derėtų su politikos priemonėmis, skirtomis ilgalaikio nedarbo klausimams spręsti;

4.  pritaria raginimui, kad visos su ilgalaikių bedarbių reintegracija susijusios šalys, įskaitant, kai taikoma, pilietinės visuomenės organizacijas, glaudžiai bendradarbiautų ir veiksmingai koordinuotų veiksmus ir kad būtų sukurta pagal vieno langelio principą veikianti sistema, kurioje bedarbis turėtų vieną profesionalų bylos tvarkytoją (vadinamasis pagal vieno langelio principą veikiantis subjektas), kad nebūtų pertrauktos jo reintegracijos pastangos tuo atveju, jei pasikeistų išmokų bedarbiui teikimo tvarka;

5.  pabrėžia, kad vertinant ilgalaikių bedarbių gebėjimus ir poreikius, susijusius su jų reintegracija į darbo rinką, būtinas individualus požiūris, kurį taikant turėtų būti paisoma esamų teisių ir atsižvelgiama į platesnę asmeninę padėtį ir visus susijusius poreikius; pabrėžia, kad reikia turėti užtektinai aukštos kvalifikacijos personalo, gebančio taikyti individualų požiūrį heterogeniškai ilgalaikių bedarbių grupei;

6.  atkreipia dėmesį į rekomendaciją pradėti taikyti rašytinę ir išsamią integracijos į darbo rinką sutartį, kurioje būtų išdėstomos atitinkamos bedarbio ir valdžios institucijų, kurioms atstovauja už bylą atsakingas pareigūnas, teisės ir pareigos ir taip apibrėžiami aiškūs visų susijusių šalių lūkesčiai ir kuri būtų sąžininga bedarbio atžvilgiu, ir kurioje būtų paisoma jo asmeninių kvalifikacijų ir jo, kaip darbuotojo, teisių; primygtinai ragina reguliariai atnaujinti šią sutartį;

7.  mano, kad itin svarbu, jog bet kokios ilgalaikių bedarbių reintegracijos programos būtų pritaikytos prie darbo rinkos poreikių ir rengiamos tvirtai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais; ragina valstybes nares motyvuoti darbdavius, taip pat vadovaujantis įmonių socialinės atsakomybės dvasia, aktyviai siūlyti laisvas darbo vietas ilgalaikiams bedarbiams ir, kur reikia, paskirti mentorius siekiant palengvinti sklandžią ilgalaikių bedarbių reintegraciją į darbo aplinką; ragina valstybių narių užimtumo tarnybas padėti MVĮ siekiant palengvinti tokią mentorių veiklą; primena, kad ilgalaikiams bedarbiams reikia ne tik darbo, bet ir išsamių konsultacijų ir pasiruošimo sėkmingai iš naujo integruotis į darbo rinką;

8.  ragina valstybes nares suderinti ES teikiamą nacionalinių politikos priemonių, kuriomis siekiama spręsti ilgalaikio nedarbo klausimus, finansavimą, ypač iš Europos socialinio fondo, su atitinkamu nacionaliniu finansavimu; pabrėžia, kad kai kurių valstybių narių biudžeto apribojimai (ypač tų, kurioms taikomos ekonominio koregavimo programos) neturi užkirsti kelio greitam rekomendacijos įgyvendinimui; ragina Komisiją išnagrinėti greitos prieigos prie ES finansavimo galimybes ir, kur įmanoma, mobilizuoti papildomus išteklius, kaip tai buvo padaryta Jaunimo garantijų iniciatyvos atveju; pabrėžia būtinybę daugelyje valstybių narių skirti atitinkamą finansavimą siekiant sustiprinti administracinius užimtumo tarnybų gebėjimus;

9.  visų pirma ragina didinti valstybinių užimtumo tarnybų finansinius ir administracinius pajėgumus, kad jos galėtų atlikti lemiamą vaidmenį įgyvendinant šį pasiūlymą;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti, kaip paremti specialias mokymo darbo vietoje programas ir verslo plėtojimo ir investavimo planus, pagal kuriuos buvo sukurta tvarių kokybiškų darbo vietų ilgalaikiams bedarbiams;

11.  pabrėžia, kad siekiant veiksmingai įgyvendinti šią rekomendaciją nepaprastai svarbus Komisijos ir valstybių narių, ir, nacionaliniu lygmeniu, (sektoriaus) socialinių partnerių, bedarbiams atstovaujančių pilietinės visuomenės organizacijų, vietos ir regioninių valdžios institucijų, valstybinių ir privačių užimtumo tarnybų, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, vietos ir regioninių švietimo ir mokymo įstaigų bendradarbiavimas, taip pat aktyvus darbdavių dalyvavimas siekiant geriau suprasti verslo reikalavimus ir poreikius;

12.  primena savo poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, kurioje primygtinai raginama imtis konkrečių priemonių siekiant apsaugoti ilgalaikius bedarbius nuo socialinės atskirties ir reintegruoti juos į darbo rinką deramai laikantis Sutarčių;

13.  ragina valstybes nares formuojant nacionalinį požiūrį į ilgalaikio nedarbo klausimų sprendimą atsižvelgti į regioninius skirtumus, įskaitant miesto ir kaimo vietovių skirtumus;

14.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pasitelkus Europos semestrą ir Užimtumo komitetą sukurti daugiašalę rekomendacijos įgyvendinimo priežiūros sistemą; tvirtina, kad priežiūra turi būti kruopšti, jog, prireikus, specialiose valstybėms narėms skirtose rekomendacijose būtų teikiami nurodymai; ragina Komisiją sudaryti palankias sąlygas tarpusavio mokymosi procesams, kurie suvestų tas valstybes nares, kuriose aukštas ilgalaikio nedarbo lygis, su valstybėmis narėmis, kurios sėkmingai ir greitai reintegruoja (ilgalaikius) bedarbius į savo darbo rinkas;

15.  ragina užimtumo ir socialinių reikalų ministrus atsižvelgti į Parlamento svarstymus prieš susitariant dėl rekomendacijos;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0068. (2) Tarybos dokumentas 6147/15. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0261.

2015 m. spalio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų, paprastai vadinamų bepiločiais orlaiviais, saugaus naudojimo civilinės aviacijos srityje (2014/2243(INI))

P8_TA(2015)0390 A8-0261/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 8 d. Komisijos komunikatą „Nauja aviacijos era. Aviacijos rinkos atvėrimas saugiai ir tvariai civiliniais tikslais naudojamoms nuotolinio valdymo orlaivių sistemoms“ (COM(2014)0207),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 4 straipsnio 2 dalies g punktą, 16 straipsnį ir VI antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7 ir 8 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo,

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę dėl Komisijos komunikato Parlamentui ir Tarybai „Nauja aviacijos era. Aviacijos rinkos atvėrimas saugiai ir tvariai civiliniais tikslais naudojamoms nuotolinio valdymo orlaivių sistemoms“,

–  atsižvelgdamas į Europos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų iniciatyvinės grupės baigiamąją ataskaitą „Civilinių nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų integravimo į Europos aviacijos sistemą veiksmų planas“,

–  atsižvelgdamas į Rygos deklaraciją dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių (bepiločių orlaivių) „Aviacijos ateities formavimas“,

–  atsižvelgdamas į Lordų Rūmų pranešimą „Bepiločių orlaivių naudojimas civiliniais tikslais Europos Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) pasiūlymą „Bepiločių orlaivių operacijų koncepcija. Rizika pagrįstas nepilotuojamo orlaivio reglamentavimo metodas“,

–  atsižvelgdamas į 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0261/2015),

A.  kadangi entuziastai nedidelius radijo bangomis valdomų modelių orlaivius skraidina daugelį dešimtmečių; kadangi per pastaruosius penkiolika metų naudojimosi nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemomis, labiau žinomomis kaip bepiločiai orlaiviai, mastas sparčiai didėjo; kadangi visų pirma nedidelės nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos, skirtos tiek mėgėjams, tiek pramogoms, tampa vis populiaresnės;

B.  kadangi pirmiausia kariniais tikslais sukurta technologija dabar taikoma komerciniais tikslais, todėl kyla poreikis praplėsti teisines ribas; kadangi dabar profesiniais tikslais naudojamos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos taip pat duoda daug naudos įvairiose civilinio naudojimo srityse, o jų papildoma nauda auga didėjant atstumui nuo aparato iki nuotolinio valdymo prietaiso (skrydžiai už vizualaus ryšio su orlaiviu ribų); kadangi šių sistemų panaudojimo galimybės labai įvairios ir ateityje gali būti dar labiau išplėtotos: jos, pavyzdžiui, padeda atlikti saugumo patikrinimus ir stebėti infrastruktūrą (geležinkelių bėgius, užtvaras ir energijos įrenginius), taip pat įvertinti gaivalines nelaimes, vykdyti (aplinkos požiūriu atsakingo) tiksliojo ūkininkavimo veiklą, kurti žiniasklaidos produkciją, atlikti aviacinę termografiją ar pristatyti siuntas į izoliuotus regionus; kadangi galima numatyti, kad artimiausioje ateityje bus greitai plėtojami nauji taikymo būdai, o tai rodo, kokia naujoviška ir dinamiška yra nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų pramonė;

C.  kadangi ši technologija gali pakeisti žmogų dirbant pavojingoje aplinkoje;

D.  kadangi nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos būna dviejų kategorijų – naudojamos profesinėms reikmėms ir naudojamos laisvalaikio tikslais; kadangi šios dvi kategorijos yra iš esmės skirtingos ir joms pagal tą pačią ES reglamentavimo sistemą turėtų taikomi skirtingi reikalavimai;

E.  kadangi dabartiniuose ES teisės aktuose nustatyta, kad Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) iš esmės yra nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų, kurių maksimali kilimo masė yra daugiau kaip 150 kg, tvirtinančioji institucija; kadangi 150 kg arba lengvesnės nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos priskiriamos valstybės narės jurisdikcijai;

F.  kadangi nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų reguliavimo nuostatos galioja arba yra rengiamos Airijoje, Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje(1), Prancūzijoje(2) ir Vokietijoje; kadangi Danijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose jau veikia sertifikuotos skraidymo mokyklos, o Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje jau dirba daugiau kaip 500 licencijuotų nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų pilotų;

G.  kadangi visos Europoje taikomos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų taisyklės pritaikytos skrydžių saugos rizikai vertinti; kadangi tokios nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų taisyklės yra orientuotos į naudotoją ir pagal jas netaikomas į orlaivį orientuotas požiūris, kuriuo vadovaujamasi pilotuojamų orlaivių srityje; kadangi rizika priklauso ne tik nuo aparato rūšies ir jo savybių (svorio, greičio ir kt.), bet ir nuo papildomų veiksnių, pavyzdžiui, nuo teritorijos, virš kurios skrendama, aukščio, naudotojo kompetencijos, konkrečios skrydžio rūšies ir naudotojo gebėjimų veikti susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms;

H.  kadangi šiame pramonės sektoriuje (nuo gamintojų iki galutinių naudotojų) tiek didelėms įmonėms, tiek iš tūkstančių MVĮ sudarytai tiekimo grandinei, taip pat naujoviškoms pradedančiosioms įmonėms suteikiama daug ekonomikos augimo galimybių; kadangi būtina išlaikyti pasaulinio lygio gamybos ir veiklos standartus, kartu skatinant Europos lyderystę šioje srityje;

I.  kadangi, pripažįstant sparčią šios rinkos plėtrą, nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos pagrįstai įtraukiamos į esamas aviacijos programas, pavyzdžiui, į Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programą (angl. SESAR) ir programą „Horizontas 2020“; kadangi pramonės įmonės jau investavo daug finansinių išteklių ir investuotų dar daugiau, jeigu MVĮ, kurios sudaro didžiąją dalį sektoriaus įmonių, būtų sudarytos geresnės sąlygos gauti finansavimą; papildomas tolesnių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimas bus labai svarbus siekiant remti šią naują pramonę, taip pat saugų ir patikimą nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos integravimą į oro erdvę;

J.  kadangi net ir šiuo ankstyvu etapu ir valstybės narės, ir pramonė, ir Komisija pripažino šios rinkos teikiamas galimybes ir primygtinai pabrėžia, kad, norint konkuruoti visame pasaulyje, taikant bet kokią politikos sistemą turi būti sudaromos sąlygos šio sektoriaus augimui Europoje;

K.  kadangi ši besiformuojanti rinka suteikia daug galimybių tiek investuoti ir diegti naujoves, tiek kurti naujas darbo vietas visoje tiekimo grandinėje visuomenės labui, kartu pripažįstant, kad privalu apsaugoti viešąjį interesą, įskaitant visų pirma klausimus, susijusius su privatumu, duomenų apsauga, atskaitomybe ir civiline atsakomybe;

L.  kadangi, nepaisant ekonomines nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų teikiamų galimybes, šių sistemų plėtra turi būti vienas svarbiausių ateities uždavinių aviacijos pramonės saugos ir asmenų ir bendrovių saugumo ir saugos klausimais;

M.  kadangi Europos Sąjungai derėtų kuo greičiau parengti teisės aktų rinkinį, kuriuo būtų reglamentuojamas nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimas tiktai civiliniais tikslais;

N.  kadangi Europos Sąjungos teisės aktai turi tiek suteikti sektoriui galimybę toliau diegti naujoves ir vystytis geriausiomis sąlygomis, tiek užtikrinti piliečiams veiksmingą turto, asmens neliečiamybės, asmens duomenų ir privataus gyvenimo apsaugą;

Tarptautinis aspektas

1.  pažymi, kad Jungtines Amerikos Valstijas daugelis laiko pirmaujančia nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų, tegu ir naudojamų karinėms operacijoms, rinka; vis dėlto pabrėžia, kad Europa yra civilinio sektoriaus lyderė – Europoje yra 2 500 naudotojų (400 – Jungtinėje Karalystėje, 300 – Vokietijoje, 1500 – Prancūzijoje, 250 – Švedijoje ir kt.), o likusiame pasaulyje – 2 342 naudotojai, ir ji turėtų imtis visų priemonių, kad sustiprintų savo stiprias konkurencines pozicijas;

2.  pažymi, kad Japonijoje yra daug nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudotojų ir kad ji sukaupė dvidešimties metų patirtį, daugiausia tiksliojo ūkininkavimo taikant šias sistemas, pavyzdžiui, pasėlių purškimo, srityje; primena, kad Japonija buvo pirmoji šalis, praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje leidusi nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų technologiją naudoti ūkininkavimo veiklai vykdyti, ir kad per kelerius metus naudotojų skaičius keleriopai išaugo;

3.  pažymi, kad Izraelis turi labai aktyvią gamybos pramonę, tačiau ji tiesiogiai orientuota į karines nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas; pabrėžia, kad dėl integruotų civilinių ir karinių oro navigacijos paslaugų dabar nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas galima paprasčiau integruoti į Izraelio oro erdvę;

4.  pažymi, kad Australija, Kinija (kur gaminama daug labai mažų nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų) ir Pietų Afrika yra vienos iš penkiasdešimties kitų šiuo metu šias sistemas kuriančių šalių;

5.  pabrėžia, kad privalu pripažinti pasaulinį nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų aspektą, ir ragina Komisiją visapusiškai į tai atsižvelgti;

Dabartinė padėtis ES valstybėse narėse

6.  pabrėžia, kad visos valstybės narės vykdo tam tikrą su nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemomis susijusią veiklą: jas gamina ir (arba) jomis naudojasi;

7.  pabrėžia, kad, jei nepadaryta išimtis, skrydžiai vykdomi teisėtai tik jeigu taikomi nacionalinės teisės aktai; primena, kad ši nuostata grindžiama Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) taisykle, kad visiems bepiločių orlaivių vykdomiems skrydžiams turi būti išduodami atskiri leidimai(3);

8.  pažymi, kad darnaus reglamentavimo Sąjungos mastu trūkumas gali sutrukdyti vystytis Europos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių rinkai, nes nacionalinio lygmens leidimai paprastai nėra pripažįstami kitose valstybėse narėse;

Pagrindiniai klausimai

9.  mano, kad nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų sektoriui labai reikia, kad būtų nustatytos Europos ir visuotinės taisyklės tarpvalstybinei nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų plėtrai užtikrinti; mano, kad reikia aiškios Europos teisinės sistemos siekiant užtikrinti, kad būtų investuojama į konkurencingą Europos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų sektorių ir skatinama jo plėtra; pabrėžia, kad, jei tuojau pat nebus imamasi veiksmų, kils pavojus, jog nebus visapusiškai išnaudojamos ekonominės nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų teikiamos galimybės ir nebus pasinaudota teigiamu jų poveikiu;

10.  pabrėžia ekonominę šio sektoriaus svarbą ir pabrėžia, kad svarbu laikytis tinkamos politikos, pagal kurią būtų saugomas privatumas ir užtikrinama duomenų apsauga, sauga ir saugumas ir kuri būtų proporcinga savo tikslui kartu neužkraunant neproporcingos naštos MVĮ;

11.  mano, kad aiškios, veiksmingos, tikrumą užtikrinančios ir greitai įdiegiamos ES lygmens taisyklės galėtų išjudinti diskusijas dėl visuotinių nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimo taisyklių;

12.  laikosi nuomonės, kad šiuose būsimuose teisės aktuose turės būti aiškiai atskirtas nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimas profesinėms reikmėms ir laisvalaikio tikslais;

13.  pabrėžia, kad sauga ir saugumas yra svarbiausi bet kokių nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimo ir jų taisyklių aspektai ir kad jie turi būti proporcingi rizikai; mano, kad būsimosiose ES taisyklėse turi būti atsižvelgiama į specifinę riziką, susijusią su nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių skrydžiais, bet jos neturi atgrasinti nuo tokių skrydžių;

14.  pabrėžia, kad, duomenų apsaugos ir privatumo klausimai yra labai svarbūs skatinant plačiosios visuomenės paramą civilinių nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimui, todėl jie labai svarbūs siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų sektoriaus augimui ir saugiam nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų integravimui į civilinės aviacijos sritį, griežtai laikantis Direktyvos 95/46/EB dėl duomenų apsaugos ir užtikrinant teisę į privataus gyvenimo apsaugą, įtvirtintą ES pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje bei teisę į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintą ES pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsnyje; ragina Komisiją užtikrinti, kad, laikantis reikalingumo ir proporcingumo principų, į bet kokią kuriamą ES politiką dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų būtų įtrauktos privatumo ir duomenų apsaugos garantijos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją skatinti rengti projektuojant numatytos privatumo apsaugos ir standartizuotosios privatumo apsaugos standartus;

15.  pritaria ir visapusiškai palaiko penkis Rygos deklaracijoje išdėstytus pagrindinius būsimos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų plėtros principus:

16.  pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu oro eismo valdymo požiūriu jau įdiegtos skrydžių procedūros, pagal kurias nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų orlaiviams leidžiama skraidyti už konkrečių ir apribojimų zonų ribų; primena, kad, didinant paprastai pilotuojamiems orlaiviams taikomus standartinius atstumo kriterijus, daug civilinės ir karinės paskirties nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų orlaivių skraidinama naudojantis specialiais koridoriais;

17.  pabrėžia, kad skrydžiai už vizualaus ryšio su orlaiviu ribų yra svarbūs sektoriaus plėtrai; mano, kad ES taisyklės turi skatinti tokią veikseną;

18.  pripažįsta, kad dėl nedidelio nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų ir pilotuojamų orlaivių santykio nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos daro nedidelį poveikį pilotuojamo oro transporto srautui; vis dėlto pažymi, kad dėl palankiai priimamo nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimo sporto ir pramogų tikslais gali padidėti oro eismo valdymui daromas spaudimas ir kai kuriais atvejais tai gali kelti pavojų oro eismo saugumui, ir ragina atitinkamas valdžios institucijas, taip pat nustatant būsimas ES taisykles atsižvelgti į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų nuolat taikomi veiksmingi oro eismo valdymo standartai;

19.  pabrėžia, kad ilguoju laikotarpiu įgyvendinant techninius ir reguliavimo sprendimus verčiau turėtų būti sudaromos sąlygos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemoms naudotis oro erdve kartu bet kuriais kitais oro erdvės naudotojais pastariesiems nenustatant naujų įrangos reikalavimų; pažymi, kad yra daug nedidelių nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų orlaivių, kurie kartu su pilotuojamais orlaiviais skraido žemiau 500 pėdų; pabrėžia, kad, nors šiame aukštyje oro navigacijos paslaugų teikėjai neteikia skrydžių valdymo paslaugų, jiems tenka atsakomybė teikti pakankamą informaciją abiejų rūšių orlaiviams, kad jie galėtų skraidyti toje pačioje oro erdvėje; pažymi, kad Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrolė) padeda valstybėms narėms susidaryti bendrą supratimą apie šios srities klausimus ir kuo labiau suderinti teisės aktus;

20.  mano, kad reikia iš esmės spręsti nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų identifikavimo klausimą, nepaisant jų dydžio; pabrėžia, kad reikia rasti sprendimų atsižvelgiant į tai, ar orlaiviai naudojami laisvalaikio, ar profesiniais tikslais;

Sprendimai ateičiai

21.  mano, kad, remiantis rizikos vertinimu, turi būti parengta aiški, suderinta ir proporcinga Europos ir visuotinė reguliavimo sistema, pagal kurią verslo subjektams nebūtų taikomos neproporcingos reguliavimo nuostatos, atgrasančios nuo investicijų ir inovacijų nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų pramonėje, ir kuria tuo pačiu metu būtų apsaugoti piliečiai ir kuriamos tvarios ir inovatyvios darbo vietos; mano, kad išsamus rizikos vertinimas turėtų būti pagrįstas EASA apibrėžta operacijų sąvoka, be to, juo turėtų būti atsižvelgiama į nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų vidines charakteristikas (svorį, operacijų aprėptį, greitį) ir jų naudojimo paskirtį (pramogų ar profesiniais tikslais); ši sistema turėtų atitikti šių technologijų ilgalaikę perspektyvą ir galimą jų raidą bei pokyčius ateityje;

22.  pritaria Komisijos ketinimui panaikinti 150 kg ribą ir pakeisti ją nuoseklia ir išsamia ES reguliavimo sistema, pagal kurią kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, kvalifikuotos įstaigos arba asociacijos galėtų vykdyti tikrinimo ir priežiūros veiklą; mano, kad taisyklių proporcingumą turėtų papildyti reikiamas procesų ir procedūrų lankstumas;

23.  mano, kad į EASA kompetencijos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų srityje raidą turi būti atsižvelgta tvirtinant šios agentūros biudžetą, kad ji galėtų įvykdyti jai priskirtus uždavinius.

24.  ragina Komisiją užtikrinti, kad kuriant bet kokią ES politiką dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų būtų įtraukiamos privatumo ir duomenų apsaugos garantijos ir kaip mažiausias reikalavimas būtų nustatyti privalomi poveikio vertinimai ir projektuojant numatyta ir standartizuota privatumo apsauga;

25.  susirūpinęs dėl galimo neteisėto ar nesaugaus nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimo (pvz., jei nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistema iš civilinės priemonės būtų paverčiama kariniams ar kitiems tikslams naudojama priemone ar jei ji būtų naudojama siekiant slopinti navigacijos arba ryšio sistemas); ragina Komisiją remti reikalingų technologijų kūrimą siekiant užtikrinti saugą, saugumą ir privatumą naudojant nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas, įskaitant programos „Horizontas 2020“ lėšas, kad jos būtų pirmiausia būtų naudojamos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai sistemų, technologijų ir t. t., kurias kaip pritaikytas ar standartines galima naudoti siekiant padidinti privatumo apsaugą ir remti tokių technologijų kaip kliūčių aptikimo ir išvengimo, geografinio apribojimo, trukdžių slopinimo ir kovos su užgrobimais technologijos, taip pat technologijų, kurias kaip pritaikytas ar standartines galima naudoti siekiant padidinti privatumo apsaugą, kūrimą sudarant sąlygas saugiai naudoti civilines nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas;

26.  skatina kurti novatoriškas nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų technologijas, kuriomis būtų suteikiama daug galimybių kurti darbo vietas, visų pirma žaliąsias darbo vietas, nes jas gali užimti įvairių profesijų atstovai; skatina plėtoti ir nagrinėti dideles MVĮ galimybes teikti specializuotų dalių ir medžiagų gamybos paslaugas; pabrėžia, kad reikia kurti ir skatinti kvalifikacijų kėlimo ir mokymo centrus;

27.  mano, kad ES ir nacionaliniu lygmenimis taikomose taisyklėse turėtų būti aiškiai nurodytos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemoms taikomos nuostatos, susijusios su vidaus rinka, tarptautine prekyba (nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų gamyba, pardavimas, pirkimas, prekyba ir naudojimas) ir pagrindinėmis privatumo ir duomenų apsaugos teisėmis; taip pat mano, kad šios taisyklės turėtų padėti užtikrinti, kad teisės aktai dėl privatumo, duomenų apsaugos ir bet kurie teisės aktai, susiję su įvairia rizika ir atsakomybe, kylančia dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimo, pvz., baudžiamosios, intelektinės nuosavybės, aviacijos ir aplinkos apsaugos teisės aktai, būtų tinkamai vykdomi; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog bet kuris asmuo, naudojantis nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas, turėtų būti informuotas apie taisykles, kurios taikomos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimui, šios taisyklės turėtų būti nurodytos pirkėjams skirtoje naudojimo instrukcijoje;

28.  mano, kad pramonės atstovai, reguliavimo institucijos ir komercinės veiklos vykdytojai turi bendradarbiauti, kad užtikrintų investuotojams teisinį tikrumą ir išvengtų „vištos ir kiaušinio“ problemos, kai pramonė nenori investuoti į reikiamų technologijų plėtrą, nes nėra aiškiai apibrėžta, kaip ji bus reguliuojama, o reguliavimo institucijos nenori rengti standartų, kol pramonė pateiks technologijas, kurias būtų galima patvirtinti; primygtinai reikalauja įtraukti MVĮ į standartizavimo procesą;

29.  mano, kad rizika pagrįstas metodas pagal Rygos deklaraciją ir EASA parengta operacijų koncepcija yra tvirtas pagrindas siekiant užtikrinti saugų nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimą ir kad Europos reguliavimo reikalavimai turės būti nustatomi arba kiekvienu atveju atskirai, arba taikant rūšimi ir (arba) klase grindžiamą metodą, atsižvelgiant į tai, kuris būdas yra tinkamesnis, ir padės užtikrinti aukštą saugos ir sąveikumo lygį; mano, kad, siekiant užtikrinti sėkmingą nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų gamintojų ir naudotojų veiklą, labai svarbu, kad atitinkamos reguliavimo institucijos patvirtintų Europos civilinės aviacijos įrangos organizacijos (angl. EUROCAE) standartizacijos reikalavimus;

30.  mano, kad būsimose Europos ir visuotinėse nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų taisyklėse turėtų būti sprendžiami su šiais aspektais susiję klausimai:

31.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad apmokant profesionalius nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudotojus ir savininkus į mokymus turi būti įtraukti specialūs mokymai apie duomenų apsaugą ir privatumą ir kad profesionaliems nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudotojams būtų taikomas abipusio pripažinimo valstybėse narėse reikalavimas siekiant pašalinti bet kokius rinkos apribojimus;

32.  pabrėžia, kad, siekiant aptikti ta pačia oro erdve besinaudojančius orlaivius, skrydžių už vizualaus ryšio su orlaiviu ribų atvejais nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemose turi būti įdiegta kliūčių nustatymo ir išvengimo technologija, taip užtikrinant, kad nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos nekeltų pavojaus pilotuojamų orlaivių saugai, taip pat kad būtų atsižvelgiama į tankiai apgyvendintas teritorijas, neskraidymo zonas, pavyzdžiui, į oro uostus, elektrines, branduolines elektrines, chemijos pramonės gamyklas ir kitus ypatingos svarbos infrastruktūros objektus; todėl primygtinai ragina Komisiją užtikrinti būtiną moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtą biudžetą pasitelkiant bendrą įmonę SESAR;

33.  ragina Europos Komisiją, agentūras ir susijusias bendras įmones tobulinti savo mokslinių tyrimų ir plėtros programas; mano, kad turint omenyje tikėtiną šio sektoriaus ekonominį poveikį, ES turėtų skatinti kurti europines technologijas, pvz., pasinaudojant programa „Horizontas 2020“; prašo, kad į tai būtų atsižvelgiama ir kuriant nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių aptikimo bei užvaldymo technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros programas;

34.  primena, kad Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos programa EGNOS, kuria siekiama sustiprinti GPS signalą, 2011 m. buvo patvirtinta tinkama naudoti civilinės aviacijos srityje ir kad Europos palydovinės navigacijos sistema (GALILEO) artimiausiais metais bus laipsniškai pradėta eksploatuoti; mano, kad šiuo atžvilgiu pažangi oro eismo valdymo sistema ir nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų taikymas pagal Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos programas padės užtikrinti saugų nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimą;

35.  pažymi, kad, siekiant užtikrinti atsekamumą, atskaitomybę ir tinkamą civilinės atsakomybės taisyklių įgyvendinimą, taikant rizika pagrįstą metodą nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemose turėtų būti įrengtas tapatybės nustatymo lustas ir jos turėtų būti registruotos;

36.  remia EASA Bepiločių orlaivių operacijų koncepciją, pagal kurią skiriamos trijų skirtingų kategorijų nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos ir nustatomos atitinkamos taisyklės;

37.  pažymi, kad labai svarbu užtikrinti teisės aktų dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų priverstinį vykdymą, kad nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos būtų saugiai ir sėkmingai integruojamos į Europos oro erdvę;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų pakankamai priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas teisės aktų dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų priverstinis vykdymas;

39.  pabrėžia, kad Jungtinė nepilotuojamų sistemų taisyklių nustatymo institucija (angl. JARUS) yra tarptautinis savanoriškos narystės organas, sudarytas iš dvidešimt dviejų ES valstybių narių ir ne ES šalių nacionalinių civilinės aviacijos institucijų ir reguliavimo agentūrų ir (arba) įstaigų; primena, kad Jungtinei nepilotuojamų sistemų taisyklių nustatymo institucijai pirmininkauja Europos aviacijos saugos agentūros – institucijos, kuri nustatys būsimas nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų taisykles, – atstovas; primena, kad Jungtinės nepilotuojamų sistemų taisyklių nustatymo institucijos tikslas – parengti techninius, saugos ir veiklos reikalavimus didelių ir mažų nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų sertifikavimui ir saugiam integravimui į oro erdvę ir aerodromus;

40.  mano, kad Jungtinė nepilotuojamų sistemų taisyklių nustatymo institucija galėtų užtikrinti, kad, taikant tarpusavio pripažinimo procesą, bet kokios būsimos ES taisyklės būtų koordinuojamos kitose šalyse galiojančiais tarptautiniais susitarimais;

41.  mano, kad valstybių narių duomenų apsaugos agentūros turėtų bendradarbiauti, siekdamos dalytis duomenimis ir geriausia praktika ir užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių duomenų apsaugos gairių ir reguliavimo nuostatų, pvz., Direktyvos 95/46/EB;

42.  pabrėžia, kad teisėsaugos ir žvalgybos tarnybos, naudodamos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas, turi gerbti pagrindines teises į privatumą, duomenų apsaugą, judėjimo laisvę ir saviraiškos laisvę ir kad reikia išnagrinėti, kokia rizika gali kilti naudojant nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas, kai stebimi asmenys ir grupės bei viešosios erdvės, kaip, pvz., sienos;

43.  mano, kad valstybių narių duomenų apsaugos institucijos turėtų kartu taikyti esamas konkrečias duomenų apsaugos gaires komercinėms nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemoms, ir ragina valstybes nares atidžiai įgyvendinti duomenų apsaugos teisės aktus taip, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į visuomenės susirūpinimą dėl privatumo ir kad nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudotojams netektų prisiimti pernelyg didelės administracinės naštos;

44.  itin rekomenduoja pradėti dabartines ES ir nacionalinių politikos formuotojų ir teisės aktų leidėjų, pramonės, MVĮ ir komercines operacijas vykdančių subjektų diskusijas ir viešas diskusijas, kuriose dalyvautų piliečiai ir kiti susiję suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, NVO (įskaitant pilietinių teisių gynimo organizacijas) ir teisėsaugos valdžios institucijos, siekiant atkreipti dėmesį į klausimus, susijusius su pagrindinių teisių apsauga ir atsakomybe bei problemomis, su kuriomis susiduria įvairūs subjektai saugodami šias teises ir užtikrindami piliečių, kurie naudoja nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas, saugumą, ir juos spręsti;

45.  laikosi nuomonės, kad Parlamentas turi pateikti savo poziciją prieš Komisijai patvirtinant savo aviacijos srities teisės aktų rinkinį ir taip reaguoti į pramonės įmonių raginimą pateikti aiškias gaires;

46.  pabrėžia, kad būtina sukurti aiškią teisinę sistemą, grindžiamą atitinkamais kriterijais, taikomais kamerų ir jutiklių naudojimui, ypač nuotoliniu būdu pilotuojamose orlaivių sistemose, nes tai veiksmingai užtikrins teisę į privatumą ir duomenų apsaugą bei piliečių saugumą, atsižvelgiant į tai, kad nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų dalys gaminamos vis mažesnio dydžio, todėl prietaisai bus vis lengvesni ir sunkiau aptinkami;

47.  ragina Transporto ir turizmo (TRAN) ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitetus surengti bendrą klausymą, į kurį būtų pakviesti pramonės, nacionalinių privataus gyvenimo apsaugos tarnybų, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno tarnybos, Komisijos ir pagrindinių teisių srityje veikiančių NVO atstovai;

48.  ragina Komisiją apsvarstyti reguliarių ataskaitų teikimo mechanizmą, kuriuo būtų atsižvelgiama į technologijų plėtrą, politikos naujoves ir geriausią patirtį nacionaliniu lygmeniu ir sprendžiami klausimai, susiję su incidentais naudojant nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas, bei pateikti reguliavimo metodų valstybių narių lygmeniu apžvalgą ir vertinimą, kad būtų galima palyginti ir nustatyti geriausią patirtį.

o
o   o

49.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) http://www.caa.co.uk/default.aspx?catid=1995&pageid=16012 (2) http://www.developpement-durable.gouv.fr/Quelle-place-pour-les-drones-dans.html (3) http://www.icao.int/Meetings/UAS/Documents/Circular%20328_en.pdf

2015 m. spalio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujų turizmo skatinimo Europoje iššūkių ir koncepcijų (2014/2241(INI))

P8_TA(2015)0391 A8-0258/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl turistų lankomiausio žemyno – Europos (nauja turizmo politika)(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategija“ (COM(2014)0086),

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl turistų apgyvendinimo paslaugų saugos (COM(2014)0464),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015)0215),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(2),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Tarybos rezoliuciją dėl žmonių su negalia galimybės patekti į kultūros infrastruktūrą ir užsiimti kultūrine veikla(3),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 195 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0258/2015),

A.  kadangi priemonės, kurių imtasi ES lygmeniu pagal SESV 195 straipsnį, turi papildyti valstybių narių veiksmus turizmo sektoriuje, išskyrus bet kokį įstatymų derinimą;

B.  kadangi turizmas yra pagrindinė potenciali Europos ekonomikos augimo sritis, kurioje, įskaičiuojant ir su turizmu susijusius sektorius, sukuriama daugiau kaip 10 proc. ES BVP; kadangi turizmas taip pat skatina sukurti daug darbo vietų, nes šiame sektoriuje tiesiogiai dirba 13 mln. darbuotojų, o tai sudaro ne mažiau kaip 12 proc. darbo vietų ES;

C.  kadangi Europa yra turistų lankomiausias žemynas ir jos rinkos dalis sudaro 52 proc.; kadangi statistiniai duomenys rodo, kad dauguma ES gyventojų kelionių į užsienį ir toliau sudaro kelionės į kitas ES šalis, ir kadangi iš prognozių matyti, kad į ES atvykstančių tarptautinių turistų iki 2025 m. kasmet padaugės po 140 milijonų;

D.  kadangi turizmas yra labai svarbi socialinė ir ekonominė veikla ES, turinti plataus diapazono poveikį ekonomikos augimui, užimtumui ir socialiniams pokyčiams, ir kadangi dėl šios priežasties jis galėtų padėti kovoti su dabartine ekonomine ir užimtumo krize;

E.  kadangi pakrančių ir jūrų turizmas yra didžiausias jūrinės veiklos sektorius Europoje, tai sudaro daugiau kaip trečdalį jūrų ekonomikos ir turi tiesioginį poveikį daugeliui kitų ES ekonomikos sektorių, be to, šiame sektoriuje dirba 3,2 mln. žmonių, daugiausia 16–35 metų amžiaus; kadangi taip pat reikėtų paminėti, kad šis sektorius yra ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo svertas, ypač Atlanto ir Viduržemio jūros regionuose;

F.  kadangi turizmo politikos prioritetai sutampa su bent trimis J. C. Junckerio Komisijos prioritetais, t. y. „tvarus augimas ir darbo vietos“, „sujungta skaitmeninė bendroji rinka“ ir „stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka“;

G.  kadangi veiksmais, paskelbtais 2010 m. komunikate „Turistų lankomiausias žemynas – Europa“ siekiama plataus užmojo tikslo išlaikyti vyraujančią Europos poziciją tarp pasaulio lankytinų turistinių vietų;

H.  kadangi ES biudžete nėra atskiros tik turizmui skirtos eilutės ir kadangi veiksmai šioje srityje priskiriami įvairiems fondams, bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams;

I.  kadangi turizmo pramonė Europoje susiduria su naujais uždaviniais, tarp kurių yra platinimo kanalų skaitmeninimas, naujojo bendro vartojimo ekonomikos sektoriaus plėtojimas, didėjanti konkurencija su populiarėjančiomis pigesnėmis kelionėmis į trečiųjų šalių rinkas, kintantis vartotojų elgesys, perėjimas prie patyrimų ekonomikos, kokybiško klientų aptarnavimo poreikis, būtinybė pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, demografiniai pokyčiai ir sezoniškumas;

J.  kadangi turizmo politikos formuotojai, kurdami produktus ir paslaugas, kuriais būtų atsižvelgta į konkrečius didėjančio skaičiaus vyresnio amžiaus žmonių, galinčių keliauti ne sezono metu, poreikius, gali spręsti tokias problemas kaip demografinės permainos ir turizmo sezoniškumas;

K.  kadangi turizmo sektoriuje veikiančios MVĮ susiduria su dideliais sunkumais dėl sunkios reglamentavimo naštos;

L.  kadangi Europos populiarinimas populiarinant jos pačios lankytinas turistines vietas ir vykdant prekės ženklo skatinimo strategiją yra svarbi Europos, galinčios turistams pasiūlyti daug tvarių ir kokybiškų lankytinų vietų, įvaizdžio, matomumo ir konkurencingumo stiprinimo priemonė, suteikia galimybę Europos lankytinoms vietoms išsiskirti iš kitų tarptautinių lankytinų vietų ir padeda pritraukti tarptautinių turistų, ypač iš trečiųjų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių;

M.  kadangi konfliktai netoli ES sienų, pavyzdžiui, Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, kartu su terorizmo grėsmėmis daro neigiamą poveikį turizmo sektoriui ir todėl reikia imtis atsakomųjų priemonių tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis;

N.  kadangi su gamta, kraštovaizdžiu ir miestų lankytinomis vietomis derantis ir efektyviu išteklių naudojimu, tvariu judumu ir klimato apsauga pagrįstas tvarus, prieinamas ir atsakingas turizmas sudaro galimybes išsaugoti vietos aplinką, ypač kalnų ir pakrančių regionuose bei salose, duoda ilgalaikių rezultatų regionų ekonomikos augimo srityje, tenkina keliautojų didėjančius keliautojų kokybės reikalavimus ir padeda įmonėms konkuruoti;

O.  kadangi Europos kultūrinis turizmas atlieka svarbų vaidmenį populiarinant Europos turtingą kultūrinę įvairovę, stiprina europinę tapatybę ir skatina kultūrų mainus bei įvairių kultūrų supratimą;

P.  kadangi regionai atlieka labai svarbų vaidmenį plėtojant ir įgyvendinant su turizmu susijusias politikos strategijas regionų lygmeniu;

Q.  kadangi bendro vartojimo ekonomika yra perėjimas prie naujų verslo modelių, kurį lemia greitai kintančios naujosios technologijos, ir kadangi dauguma bendro vartojimo ekonomikos subjektų yra kelionių paslaugų ekonomikos dalis;

R.  kadangi nepaisant to, kad informacija yra padrika ir todėl sunku daryti patikimas išvadas, labiausiai tikėtina, kad ekonominis bendro vartojimo ekonomikos poveikis ekonomikos augimui ir gerovei yra teigiamas;

S.  kadangi visų subjektų, teikiančių su turizmu susijusias paslaugas, įskaitant subjektus, dirbančius dalijimosi naujausiomis interneto technologijomis ir jų naudojimo sektoriuje, svarbiausias prioritetas turėtų būti aukšto lygio paslaugos ir vartotojų teisių apsauga;

T.  kadangi kelionės ir turizmas yra vienas iš sektorių, kuriam skaitmeninimas padarė didesnį poveikį, o tai reiškia, kad kelionių organizavimo įmonėms atsiveria daug galimybių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje;

Komisijos veiksmų programa

1.  ragina Komisiją teikti Parlamentui pirmiau minėtame 2010 m. komunikate nustatytų veiksmų įgyvendinimo ir biudžeto asignavimų iš struktūrinių fondų ir pagal atitinkamas ES programas, ypač Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (CIP), Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME) ir atitinkamus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, panaudojimo ataskaitas, faktų apžvalgos forma, įskaitant veiksmų, kuriais skatinamas turizmas ir didinamas ES turizmo sektoriaus konkurencingumas, veiksmingumo vertinimą;

2.  tikisi, kad Komisija užtikrins, jog ateityje išliktų lėšų iš įvairių rėmimo fondų skyrimo palankios aplinkos ES turizmo sektoriuje dirbančioms įmonėms kūrimui galimybė;

3.  griežtai ragina Komisiją išnagrinėti galimybę kitoje daugiametėje finansinėje programoje sukurti atskirą, tik turizmui skirtą, skirsnį, remiantis tuo, kad turizmas turėtų būti labiau pripažintas kaip atskira ekonominė veikla biudžeto ir veiksmų požiūriu, užuot buvusi finansuojama iš kitų politikos sričių biudžetų;

4.  dar kartą primena, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai vis dar išlieka didžiausiu veiklos, kurios tikslas – tam tikruose valstybėse narėse skatinti turizmo sektorių, išorės finansavimo šaltiniu; todėl primygtinai ragina Komisiją užtikrinti didesnį struktūrinių fondų lėšų panaudojimo vietos administracinėse įstaigose skaidrumą;

5.  ragina Komisiją, valstybes nares, regionus ir už turizmą atsakingas institucijas, taip pat įmones, ypač MVĮ, kuo labiau pasinaudoti naujomis finansavimo iš Europos strateginių investicijų fondo galimybėmis, ypač per nacionalinius ir regioninius investicijų bankus, kad ES veiksmai paramos turizmui srityje pakiltų į naują kokybinį lygį;

6.  primygtinai ragina Komisiją skatinti pagal programą „Horizontas 2020“ plėtoti su turizmu susijusius bandomuosius scenarijus;

7.  ragina Komisiją Finansavimo paramos gaires išversti į 24 oficialias ES kalbas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis informacija apie finansavimo galimybes, ypač MVĮ, atsižvelgiant į tai, kad galimybės gauti finansavimą yra viena iš kliūčių, su kuriomis susiduriama šiame sektoriuje;

8.  ragina Komisiją paskirti nepriklausomus ekspertus, kad jie įvertintų kitų ES politikos krypčių poveikį turizmui, taip pat išanalizuoti konfliktų ES kaimyninėse šalyse ir regionuose keliamą realią ir potencialią grėsmę turizmui ir teikti Parlamentui ataskaitas, pasiūlant priemones, kaip padidinti teigiamą ir sumažinti neigiamą poveikį turizmui;

9.  tikisi, kad Komisija pristatys naujausių duomenų apžvalgą, remdamasi naujuoju reglamentu dėl turizmo statistikos;

10.  pažymi, kad reikia daugiau pastangų siekiant išplėtoti integruotą požiūrį į turizmą ir užtikrinti, kad į šio sektoriaus interesus ir poreikius būtų atsižvelgiama formuojant ir įgyvendinant kitų sričių ES politiką (pvz., transporto, kaimo politiką);

11.  ragina Komisiją pristatyti naują ES turizmo strategiją, kuria bus pakeistas arba atnaujintas 2010 m. komunikatas;

12.  tikisi, kad Komisija pateiks išsamias naujo bendrų veiksmų, susijusių su būsimu Europos turizmo forumu, rinkinio įgyvendinimo priemones;

13.  primygtinai rekomenduoja, kad Komisija skirtų pakankamai žmogiškųjų išteklių savo turizmo politikai, atsižvelgiant į turizmo, kaip esminio ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje veiksnio, svarbą; kritiškai vertina tai, kad turizmo klausimas nėra pakankamai aiškiai pateikiamas naujajame Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD svetainėje; taip pat rekomenduoja, kad ši svetainė būtų parengta įvairiomis kalbomis;

14.  pabrėžia Komisijos tarnybų ir departamentų veiksmų koordinavimo svarbą;

15.  primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę mažinti neproporcingą reglamentavimo naštą, kuri neigiamai veikia MVĮ konkurencingumą turizmo sektoriuje; ragina Komisiją ir valstybes nares mažinti reglamentavimo naštą ir nedidinti jau esamos;

16.  primena Komisijai, kad turizmas yra vienas iš svarbiausių Europos ekonomikos sektorių ir todėl būtina žymiai pagerinti valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų bei finansų institucijų veiksmų koordinavimą ir kurti viešojo ir privačiojo turizmo sektorių sąveiką; ragina Komisiją pradėti ieškoti mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinamas veiksmingas koordinavimas ir bendradarbiavimas šiame sektoriuje;

17.  mano, kad bendradarbiaudama ir palaikydama gerus santykius su kaimynėmis ES turėtų parengti bendradarbiavimo veiksmus, skirtus turizmui plėtoti trečiosiose šalyse, siekiant sukurti darnaus šių šalių ekonomikos vystymo galimybes, nes tai taip pat prisidės prie įtampos mažinimo kaimyninių santykių srityje ir padidins regiono patrauklumą bei atvykstančių turistų srautą;

18.  mano, kad Europos turizmo metų paskelbimas padėtų skatinti Europos turizmo įvairovę ir didinti įvairių turizmo sektoriuje aktyviai veikiančių suinteresuotųjų subjektų matomumą; ragina Komisiją apsvarstyti tokią iniciatyvą;

19.  ragina Komisiją pateikti Europos turizmo agentūros įsteigimo privalumų ir trūkumų analizę;

Bendras Europos kaip turistų lankytinos vietos populiarinimas ir jos prekės ženklo plėtojimas

20.  griežtai ragina Komisiją toliau, bendradarbiaujant su Europos kelionių komisija, kuri suvienija nacionalines turizmo organizacijas, prisidėti prie bendro Europos kaip svarbiausios turistų lankytinos vietos populiarinimo remiantis bendru europiniu požiūriu; ypač ragina įgyvendinti ilgalaikę strategiją „Kelionė į Europą 2020“ (angl. „Destination Europe 2020“), kurią Komisija ir Europos kelionių komisija pradėjo 2014 m. vasario mėn. ir kurioje nurodomi Europos, kaip turistų lankytinos vietos, rinkodaros, prekės ženklo kūrimo ir populiarinimo veiksmai;

21.  ypač ragina sukurti „Kelionės (-ių) į Europą“ prekės ženklą siekiant nacionaliniu, regioniniu, tarpvalstybiniu ir vietos lygmenimis papildyti ir paremti turizmo organizacijų ir Europos turizmo pramonės populiarinimo veiksmus, kad būtų skatinamas Europos turistų lankytinų vietų matomumas ir konkurencingumas; pabrėžia, kad „Kelionės (-ių) į Europą“ prekės ženklui reikia taikyti visa apimantį požiūrį, kuris duotų naudos ir žinomoms, ir mažiau žinomoms Europos lankytinoms vietoms, kartu išsaugant skirtingiems Europos regionams būdingą įvairovę, kadangi jie užsidirba pragyvenimui iš savo teritorinio prekės ženklo, ir kad juo turi būti visapusiškai atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją pagal SESV 195 straipsnį;

22.  pripažįsta, kad atsižvelgiant į valstybių narių pareikštus poreikius ir konkrečius reikalavimus turi būti aiškiai apibrėžti bendri tikslai ir išanalizuoti „Kelionės (-ių) į Europą“ prekės ženklo potencialas bei pridėtinė vertė; mano, kad norint pasiekti šiuos tikslus, reikalingos tolesnės išsamios konsultacijos su pramonės, turizmo organizacijomis ir regionų bei vietos valdžios institucijomis; rekomenduoja parengti šio prekės ženklo vadovą, kuriame turėtų būti tiksliai apibrėžtos sutartos populiarinimo sąlygos;

23.  rekomenduoja apsvarstyti, kaip privatus sektorius gali prisidėti įgyvendinant „Kelionės (-ių) į Europą“ prekės ženklo rinkodaros strategiją ir kaip ji gali finansiškai prisidėti prie strategijos plėtojimo ir tikslų; pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarbą ir todėl siūlo parengti specialią viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės turizmo srityje programą; ragina valstybes nares į šį procesą įtraukti atitinkamas savo regionų bei vietos valdžios institucijas ir konstruktyviai bendradarbiauti su pramonės organizacijomis siekiant šių tikslų;

24.  ragina sustiprinti „Kelionės (-ių) į Europą“ prekės ženklą pabrėžiant, kad tai šeimoms, vaikams ir įvairioms kartoms palankiausias atostogų regionas pasaulyje;

25.  mano, kad labai svarbu, jog vienas iš svarbiausių „Kelinės į Europą“ prekės ženklo aspektų yra turistų saugumas; todėl ragina valstybių narių valdžios institucijas, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, įgyvendinti strategijas (įskaitant turistų informavimo kampanijas), kuriomis būtų siekiama turistams užtikrinti kuo saugesnes keliones po Europos lankytinas vietas;

26.  pabrėžia, kad reikia didinti politinį sąmoningumą apie tai, jog Europos populiarinimas trečiosiose šalyse naudojamas kaip rinkodaros priemonė, kuria siekiama padidinti atvykstančių turistų skaičių, ir taip padeda atnešti ekonominės naudos ne tik mažiau žinomoms lankytinoms vietoms ir ekonominių sunkumų patiriančioms šalims, bet ir visai ES; mano, kad griežta visų politika yra atvykstamojo turizmo iš trečiųjų šalių kliūtis; palankiai vertina Komisijos 2014 m. pasiūlytas priemones išduoti naujas turistines vizas ir sudaryti palankesnes sąlygas turistų judėjimui po Šengeno erdvę; šiuo tikslu ragina Tarybą pasiekti greitą susitarimą su Parlamentu, kad ES galėtų gauti naudos iš didesnio turistų iš tam tikrų trečiųjų šalių, kurie gali rodyti didelį susidomėjimą kelionėmis į ES, srauto;

27.  primena, kad ES turėtų pradėti investuoti, kad būtų pasirengusi pasinaudoti daug gyventojų turinčių trečiųjų šalių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, ypač BRIC šalių, kuriose daugėja išvykstančių turistų, galimybėmis; atkreipia dėmesį į tai, jog reikia iniciatyvų, skirtų turizmui skatinti ir didesnio lankstumo ir nuoseklumo, susijusių su turistinių vizų tvarka ir sienų kirtimu; pabrėžia, kad skatinimas sukurti daugiau turistinių vizų platformų, kartu laikantis apdairaus požiūrio į vizų kodekso supaprastinimą, yra svarbi sudedamoji dalis, padėsianti padidinti turistų skaičių ne iš Europos šalių ir padidinti Europos turistų lankomų vietų matomumą; atkreipia dėmesį į tai, kad kelionių vizos suteikia daug galimybių šalyje jau apsilankiusioms turistų grupėms ir kad svarbu įgyvendinti daugiau bevizio režimo susitarimų, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti užsienio turistų viešnage; mano, kad norint, jog valstybės narės tinkamai laikytųsi teisių ir pareigos užtikrinti savo sienų kontrolę, reikėtų, kad Europos valdžios institucijos ir valstybės narės, atsižvelgdamos į bendrą vizų politiką, parengtų ilgalaikę labiau koordinuotų ir supaprastintų vizų procedūrų strategiją;

Visos Europos ir tarptautiniai turizmo produktai

28.  mano, kad viešieji ir privatūs suinteresuotieji subjektai, visapusiškai atsižvelgdami į makroregionų strategijų vaidmenį jų plėtrai, turėtų dėti didesnes pastangas kuriant naujus tarptautinius Europos turizmo produktus; pažymi, kad makroregionai, pavyzdžiui, Adrijos ir Jonijos jūrų makroregionas, siūlo savitą gamtinį, kultūrinį ir istorinį pagrindą tokių produktų kūrimui; ragina ES strategijos dėl didelių Baltijos jūros, Dunojaus, Adrijos ir Jonijos jūrų bei Alpių regionų viešieji ir privatieji suinteresuotieji subjektai raginami kiekvienas savo teritorijoje pritaikyti bendras turizmo plėtros strategijas;

29.  skatina tarptautinį bendradarbiavimą kuriant tarpvalstybinius teminius maršrutus (didesnio Europos šalių skaičiaus lygiu) siekiant išplėsti patirtinius elementus, motyvuojančius apsilankyti tam tikrose vietose (apibrėžtose valstybiniu lygmeniu), padidinti atostogautojų judumą, pasiekti didesnį išlaidų vidurkį ir išplėsti skatinimo platformą (ypač lankytojams iš tolimų kelionių užribio rinkų);

30.  pabrėžia, kad padidėjo tarptautinė konkurencija ir iškilo turizmo kryptys už Europos ribų; todėl mano, kad labai svarbu, kad per turizmo klasterius ir tinklus vietos, regioniniu, valstybiniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis bei jūrų baseinuose būtų skatinimas didesnis Europos lankytinų vietų bendradarbiavimas;

31.  pripažįsta tarptautinio turizmo produktų svarbą skatinant teritorinę sanglaudą; todėl yra įsitikinęs, kad taikant atitinkamas paskatas turėtų būti remiamos pagal institucijų bendradarbiavimo sistemas įgyvendinamos iniciatyvos;

32.  ragina valstybes nares skatinti naujus turizmo maršrutus, atkuriant apleistas teritorijas, gatves, geležinkelius, apleistus takus ir atgyvenusius kelius;

33.  ragina Komisiją ir Europos kelionių komisijos narius remti esamus jos įgaliojimus siekiant padėti plėtoti ir populiarinti tikslinius tarptautinius ir visos Europos turizmo produktus ir paslaugas kartu su pakrančių ir jūrų turizmu, naudojantis pažangia, patobulinta ir visapusiškai prieinama interneto svetaine www.visiteurope.com; ragina Komisiją užtikrinti, kad interneto svetainė www.visiteurope.com taip pat būtų prieinama iš visų paplitusių mobiliųjų ir nešiojamų terminalų naudojant specialiai suprogramuotą prietaiką (app);

34.  be to, ragina Komisiją aktyviau bendradarbiauti su Europos Taryba, Europos kelionių komisija ir JT Pasaulio turizmo organizacija bei kitais tarptautiniais partneriais siekiant sustiprinti pastangas rengti naujus tarpvalstybinius ir visą Europą apimančius turizmo produktus;

35.  atsižvelgdamas į tai, kad šiandieniniai vartotojai ieško turistinės patirties, o ne tik siekia atvykti į lankytiną vietą, pabrėžia, kad sėkminga Europos turizmo produktų populiarinimo rinkodaros strategija turi atitikti trečiųjų šalių įvairių kelionių segmentų ir rinkų poreikius;

36.  pabrėžia, kad kelionių agentai ir kelionių organizatoriai atitinkamose interneto svetainėse ir ant elektroninių bilietų bei pagrindinėse turistų lankomose vietose turėtų skelbti Europos bendrąjį pagalbos telefono numerį 112;

37.  palankiai vertina socialinio turizmo iniciatyvą „Calypso“, suteikiančią galimybę vyresnio amžiaus žmonėms, jaunimui, mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms ir žmonėms su negalia atostogauti ne sezono metu; pabrėžia, kad šia iniciatyva galima spręsti sezoniškumo problemą, ypač mažiau žinomų lankytinų vietų;

38.  vis dėlto mano, kad siekiant kovoti su sezoniškumu Europoje reikia skirti daugiau dėmesio tiksliniams turizmo produktams, kurie suteiktų keliautojams konkrečios turizmo patirties ir atitiktų konkrečius jų poreikius, kurti; todėl ragina Komisiją skatinti ir remti valstybes nares ir turizmo pramonės atstovus, kuriančius įvairesnius ir tikslinius produktus pagal konkrečias temas, pvz., kaimo, kultūros ir pramoninio paveldo, istorijos, religijos, kurortų ir sveikatingumo, sporto, vyno ir maisto, muzikos ir meno, kaip alternatyvių formų turizmą, kuris padeda užtikrinti pridėtinę vertę atitinkamai vietovei, įvairinant jos ekonomiką ir mažinant užimtumo sezoniškumą; skatina valstybes nares šiam tikslui tinkamai panaudoti ES lėšas ir ragina Komisiją atitinkamai papildyti veiksmų pagal programą COSME tikslus; mano, kad sporto, muzikos ir meno renginiai suteikia daug galimybių pritraukti turistus iš Europos ir jai nepriklausančių šalių;

39.  pabrėžia, kad Europos įvairovė ir daugiakultūriškumas teikia didžiulių galimybių plėtoti teminį turizmą ir sudaro sąlygas suderintai skatinti tvarų turizmą ir kultūrinius mainus; skatina iniciatyvas, kuriomis turistų traukos vietos būtų sujungiamos siekiant sukurti teminius turizmo produktus ir maršrutus Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos mastu, išnaudojant įvairių Europos turistų traukos vietų papildomumą ir specifiką, siekiant turistams suteikti kuo geresnės patirties;

40.  pabrėžia, kad būtina skatinti ir pabrėžti turtingą Europos kultūros paveldą, naudojantis UNESCO pasaulio paveldo sąrašu kaip unikaliu pardavimo pasiūlymu, tačiau taip pat įtraukiant vietoves, kurios gali būti ne taip plačiai žinomos arba lengvai prieinamos, ypač atsižvelgiant į tai, kad kultūrinis turizmas sudaro maždaug 40 proc. Europos turizmo ir taip labai prisideda prie ekonomikos augimo, užimtumo, socialinių inovacijų ir vietos, regionų, miestų ir kaimo plėtros, kartu mažindamas sezoniškumo poveikį; atsižvelgdamas į tai taip pat pabrėžia labai svarbų mecenatų, remiančių Europos paveldo priežiūrą ir padedančių valstybėms narėms vykdyti šią nepigiai atsieinančią užduotį, vaidmenį;

41.  pabrėžia, kad kultūros renginių populiarinimas įvairiais lygmenimis galėtų padidinti turistų lankomų vietų patrauklumą ir todėl siūlo apsvarstyti galimybę parengti visos Europos renginių kalendorių, kuris būtų paskelbtas interneto svetainėje www.visiteurope.com, siekiant pagerinti turizmo informacijos paslaugas;

42.  ragina nacionalines turizmo organizacijas suteikti tinkamai internete skleisti informaciją apie Europos paveldo žinomumą didinančias iniciatyvas ir apdovanojimus (pvz., „Europos paveldo ženklas“ ir „Europos kultūros keliai“) ir juos populiarinti;

43.  dar kartą pakartoja, kad būtina išlaikyti ir apsaugoti kultūros paveldą nuo galimo neigiamo poveikio, kurį sukėlė struktūriniai turizmo pokyčiai, ir grėsmės, kurią kultūros paveldui kelia masinis turizmas, ypač sezono metu; teikia pirmenybę atliekamo darbo kokybei, o ne jo kainai; taigi atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį prisidedant prie Europos paveldo konservavimo ir kompensuojant vis mažesnes lėšas, kurios šiuo tikslu skiriamos iš valstybės biudžeto, gali atlikti patronažas;

44.  prašo Komisijos ir valstybių narių įgyvendinti veiksmus, skirtus paminklams ir vietovėms Europoje, kuriems gresia išnykti, apsaugoti, siekiant išsaugoti ir populiarinti kultūros paveldą bei taip skatinti kultūros turizmą;

45.  atkreipia ypatingą dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį Europos kultūros turizmas atlieka toliau skatindamas asmeninį tobulėjimą ir žinias, ypač jaunų žmonių atveju, populiarindamas Europos turtingą nacionalinę ir vietos kultūros įvairovę ir paveldą, prisidėdamas prie kultūrų pažinimo, suteikdamas galimybę megzti ryšius, stiprindamas Europos tapatybę ir išreikšdamas Europos vertybes;

46.  atkreipia ypatingą dėmesį į kultūros turizmo potencialą mažinant skurdą; šiuo požiūriu ragina skatinti valstybių narių kūrybinę pramonę ir kaimo turizmą, siekiant populiarinti neeilinį Europos kultūros turtą, taip pat kovoti su skurdu ir nedarbu;

47.  pabrėžia, kad remiant kultūrines kampanijas turėtų būti supaprastinta bendro kelionių pasų ir bilietų įsigijimo tvarka;

48.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos kalbų ‒ oficialių, kitų oficialių, mažumų kalbų ir mažiau žinomų kalbų ‒ įvairovė yra jos kultūros paveldo pamatas ir jos pačios yra labai svarbios tvariam ir atsakingam turizmui;

49.  atkreipia dėmesį į galimybes, kurias šiuolaikines problemas nagrinėjant pagal jautraus interpretavimo ir švietimo programas teikia svarbūs istoriniai renginiai ir vietos, pvz., vadinamosios Sąžinės vietos; ragina naudotis kultūros paveldu ir turizmu siekiant puoselėti kultūrų dialogą ir suartinti Europos žmones;

50.  atkreipia ypatingą dėmesį į sporto turizmo potencialą, kuris ateityje galėtų tapti vienu dinamiškiausių sektorių vystant Europos kelionių pramonę, ir ragina numatyti konkrečią politiką šiam vystymuisi remti ir skatinti; primena, jog sporto veikla atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Europos regionų patrauklumą turistams; atkreipia dėmesį į galimybes, susijusias su sportininkų ir sirgalių kelionėmis ruošiantis sporto renginiams arba jų metu: gali būti, kad tai turistų pritrauktų net į atokiausias vietas; pabrėžia, kad sporto turizmo galimybės dar nėra pakankamai išnaudotos;

Kokybė

51.  yra įsitikinęs, kad Europos turizmo sektoriuje turi būti pereita nuo kiekybinio augimo modelio prie kokybinio modelio, kuris būtų nukreiptas į stabilų ir tvarų vystymąsi, ir kad iš esmės būtina kurti turizmo pramonę, kurioje būtų galima sukurti daugiau aukštos kvalifikacijos tinkamai apmokamų darbo vietų; mano, kad turizmo kaimo ir pakrančių vietovėse ekonominis įvairinimas suteikia galimybių kurti naujas ir tvarias darbo vietas;

52.  pripažįsta, kad turizmo paslaugų kokybės standartai skiriasi, ir mano, kad kokybės standartai yra svarbūs kaip vienodų veiklos sąlygų ūkio subjektams užtikrinimo ir skaidrumo vartotojams didinimo priemonė, tokiu būdu padedanti didinti visų šalių pasitikėjimą; ragina visus suinteresuotuosius subjektus toliau diskutuoti apie tai, kaip ES gali skatinti paslaugų turizmo sektoriuje kokybės standartus, dėl kurių susitarta;

53.  ragina Komisiją inicijuoti Europos turizmo kokybės ženklą, skirtiną už ryžtingas turizmo srities specialistų pastangas užtikrinti turizmo paslaugų kokybę remiantis maksimalia pagarba kultūros ir gamtos paveldui, gerinti darbo vietų turizmo sektoriuje kokybę ir prieigą visiems bei populiarinti vietos bendruomenių kultūros tradicijas;

54.  ragina Komisiją padidinti valstybių narių bendradarbiavimą siekiant pagerinti produktų kokybę, saugant „pagaminta ...“ prekės ženklą;

55.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su turizmo asociacijomis ir kartu nustatyti bendrą Europos turizmo infrastruktūros (viešbučių, restoranų ir t. t.) klasifikacijos sistemą; mano, kad reikėtų toliau skatinti iniciatyvą „Hotelstars Union“, kuria siekiama laipsniškai suderinti apgyvendinimo klasifikacijos sistemas Europoje, kad taip būtų galima geriau palyginti apgyvendinimo pasiūlą Europoje ir prisidėti prie bendrų kokybiškų paslaugų kriterijų;

56.  mano, kad turizmo paslaugų ES saugumo standartų išsaugojimas yra labai svarbi geros kokybės dalis; todėl palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl turistų apgyvendinimo paslaugų saugos; atkreipia dėmesį į daugelio vartotojų grupių, priešgaisrinės apsaugos organizacijų ir turizmo sektoriaus organizacijų indėlį remiant ES lygmens veiksmus dėl turizmo saugos; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl turizmo saugos ES minimalių standartų, visų pirma priešgaisrinės apsaugos ir anglies monoksido saugos apgyvendinimo paslaugoms per atostogas; pabrėžia, kad reikia sistemiškai rinkti duomenis apie apgyvendinimo saugą;

57.  atkreipia dėmesį į tai, kad kokybiškos turizmo paslaugos bus užtikrintos, jei bus derinamos su tinkamais mokymais ir deramomis darbo sąlygomis, ir kad reikiamų įgūdžių ir socialinių pasiekimų šiame sektoriuje nepaisymas ir jų silpninimas duos priešingų rezultatų;

58.  mano, kad investicijos į mokymus ir švietimą yra labai svarbus elementas teikiant kokybiškas paslaugas sektoriuje, kuriame daugiausia įdarbinamas 16–35 m. amžiaus jaunimas; tvirtai skatina Komisiją dirbti su privačiais subjektais ir kitomis viešosiomis įstaigomis kuriant mokymų ir stažuočių ne sezono metu programas, siekiant šį sektorių padaryti patrauklesnį ir mažiau sezonišką; mano, kad tokiais mokymais turėtų būti pabrėžiamas aukštesnės kvalifikacijos siekimas ir socialinių bei emocinių gebėjimų ugdymas, užtikrinant geresnes darbo perspektyvas visame sektoriuje; todėl ragina Komisiją remti turizmo sektoriaus pastangas gerinti darbdavių ir darbuotojų įgūdžius ir kompetenciją, siekiant numatyti ateities tendencijas ir įgūdžių poreikius; mano, kad reikėtų pagerinti užimtumo turizmo sektoriuje statistiką;

59.  šiuo atžvilgiu ragina Komisiją remti turizmo pramonę panaikinant įgūdžių trūkumą ir didinant profesinio švietimo ir mokymo svarbą rinkoje; siūlo Komisijai parengti ir išplatinti geriausios praktikos ir esamų mokymo galimybių ES gaires, tokiu būdu užtikrinant aukštesnio lygio profesionalumą ir didesnį savanorišką specialistų mobilumą ES;

60.  pabrėžia turizmo sektoriaus profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo valstybėse narėse gerinimo svarbą, kad šios pramonės darbuotojai galėtų nustatyti geriausias įmanomas karjeros galimybes ir taip būtų skatinamas jų judumas;

61.  teigiamai vertina judumo priemones ir bendradarbiavimo projektus, pvz., pagal programas „Erasmus+“ ir „Erasmus“ jauniems verslininkams įgyvendinamus žinių sąjungų ir sektorių įgūdžių sąjungų projektus, kaip veiksmingą būdą visų lygmenų švietimo ir mokymo veikloje dalyvaujantiems turizmo sektoriaus darbuotojams keistis geriausia praktika, tobulinti kalbų įgūdžius ir įgyti praktinių žinių kultūros turizmo srityje; visgi reiškia susirūpinimą dėl to, kad jaunimas nesidomi galimybėmis siekti karjeros kai kuriuose turizmo sektoriuose; atkreipia dėmesį į dualinės mokymo sistemos turizmo sektoriuje pranašumus ir į tai, kad svarbu derinti mokymąsi su praktine darbo patirtimi: taip tobulinamos tiek teorinės žinios, tiek praktiniai įgūdžiai; ragina valstybes nares, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijas visapusiškai naudotis Europos socialinio fondo (ESF) ir kitų ES, nacionalinių ir regioninių fondų siūlomomis profesinio mokymo skatinimo galimybėmis;

62.  ragina valstybes nares investuoti į aukštos kokybės mokymus, skirtus turistų gidams, ir skatinti laikytis daugiakalbio požiūrio, siekiant geriau reklamuoti lankytinas vietas užsienio turistams; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti turistų gidams taikomus Europos kokybės standartus, užtikrinant, kad būtų laikomasi minimalių mokymo reikalavimų;

63.  ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl mokesčių ir rinkliavų renkamų už turizmo produktus ir paslaugas vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu poveikį Europos kaip lankytinos vietos konkurencingumui; pabrėžia valstybėms narėms, kad svarbu sumažinti PVM mokestį, taikomą kelionių ir turizmo paslaugoms, siekiant padėti plėtoti vietos ekonomiką ir išlaikyti augimą ir darbo vietas, taip pat padėti Europai toliau likti konkurencingai pasaulinėje rinkoje;

Naudojimasis pakrančių ir jūrų turizmo teikiamomis galimybėmis

64.  pripažįsta ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategijos (atitinkančios mėlynojo augimo strategiją ir strategiją „Europa 2020“) svarbą pakrančių ir salų regionams, kurioje pateikiamas bendrų atsakymų į daugelį iššūkių, su kuriais susiduria šie regionai, rinkinys;

65.  tvirtai skatina Komisiją pateikti veiksmų planą, pagal kurį būtų vykdomi pirmiau minėtoje pakrančių ir jūrų turizmo strategijoje aprašyti 14 veiksmų, kuriame būtų nurodyti konkretūs tikslai ir tvarkaraščiai, ir Parlamentui teikti ataskaitas apie pažangą įgyvendinant šiuos veiksmus;

66.  ragina Komisiją surengti kasmetinį seminarą, kuriame dalyvautų pakrančių ir jūrų valstybės narės ir atitinkamų regionų atstovai, siekiant skatinti visą Europą apimantį dialogą, palengvinti keitimąsi geriausia patirtimi ir įgyvendinti ilgalaikę strategiją;

67.  primena jungčių ir prieinamumo svarbą ir pažymi, kad sezono ir ne sezono metu jie skiriasi atokiausiuose regionuose ir salose, kurie yra labai priklausomi nuo jūrų ir oro transporto; taip pat pabrėžia, kad svarbu sukurti regioninius planus, kuriais skatinamas mobilumas šiomis kryptimis; prašo Komisijos, kad pirmiau minėtos pakrančių ir jūrų turizmo strategijos 12-uoju veiksmu būtų atsižvelgiama į valstybės pagalbos pakrančių ir jūrų regionuose efektyvumą;

68.  tvirtai skatina Komisiją, valstybes nares ir laivybos ir jūrų turizmo sektoriaus suinteresuotąsias šalis įvertinti, ar reikia sukurti išmanias ir novatoriškas strategijas, kuriomis būtų sprendžiamas sezoniškumo klausimas, kurias būtų galima taikyti ir sezono, ir ne sezono metu, atsižvelgiant į įvairias tikslines grupes; ragina suinteresuotąsias šalis imtis priemonių, kad būtų kuriami maršrutai, produktai ir papildomos paslaugos įtraukiant vietos produktus, visų pirma susiję su jūrų paveldu ir kultūra, vandens sportu, poilsiniu buriavimu, jūrų gyvybės formų ir gamtos stebėjimu, veikla, susijusia su saule ir paplūdimiais, ryšiais su žvejyba tradiciniais įrankiais, maistu ir sveikata;

69.  pabrėžia kruizinio turizmo svarbą turizmo sektoriaus augimui Europoje; todėl ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis įvertinti reikiamus išteklius ir esamą uostų bei laivybos infrastruktūrą ir standartizuoti atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, siekiant parengti novatoriškus planavimo veiksmus šiose srityse plėtojant pažangiojo uostamiesčio koncepciją;

70.  pabrėžia, kad bendras planavimas ir bendri veiksmai yra tiek pat būtini tam, kad turizmą priimtų visuomenė, kiek ir jo tvariam vystymuisi;

Tvarus, atsakingas ir socialinis turizmas

71.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su strateginiais partneriais, pavyzdžiui, Europos kelionių komisija ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, toliau skatinti tvarų, atsakingą ir ekologišką turizmą, kuriant naujus konkrečius produktus ir populiarinant jau esamus, ir siūlo sukurti Europos mastu visapusiškai prieinamą internetinę platformą, kurioje į vieną duomenų bazę, prieinamą per interneto svetainę www.visiteurope.com, būtų renkama informacija apie sertifikuotus produktus, naujas turizmo formas, lankytinas vietas bei maršrutus ir apie konkrečias paslaugas, kaip antai transporto priemonės ir turizmo gidai;

72.  mano, kad pagal programą COSME turi būti padidintos tvaraus turizmo projektams skirtos (bendro) finansavimo lėšos;

73.  ragina Komisiją baigti rengti Europos tvaraus ir atsakingo turizmo chartiją ir toliau teikti finansinę paramą svarbioms iniciatyvoms ir tinklams, pvz., EDEN (Patraukliausios Europos vietovės) arba Europos kultūros takams;

74.  skatina nacionalines turizmo organizacijas remiantis Komisijos pasiūlytais standartais sukurti atitinkamo nacionalinio lygmens atskirą tvaraus ir atsakingo turizmo portalą tam, kad klientai turėdami informaciją galėtų rinktis iš tikslinių nacionalinių ir tarpvalstybinių produktų ir lankytinų vietų;

75.  pabrėžia, kad svarbu plėtoti tvarų, atsakingą ir prieinamą turizmą, kuriame sąvoka „pažangusis kelionės tikslas“ turėtų būti pagrindinė kuriant kelionės tikslus, jį plėtojant tvarumo aspektai, patirtinis turizmas ir deramas gamtinių išteklių naudojimas turėtų būti derinami su naujausiomis technologijomis, įskaitant fizinio ir informacijos perdavimo prieinamumo aspektus; yra įsitikinęs, kad informacijos apie papildomas turizmo paslaugas tinklai suteikia puikių galimybių remti MVĮ, tvarų vietos vystymąsi, tvarias darbo vietas ir ekonomikos stabilumą;

76.  ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl tvarumo sertifikatų teikiamų papildomoms turizmo paslaugoms, įskaitant, pvz., savanoriškų priemonių analizę ir sėkmingų priemonių nustatymą;

77.  ragina skatinti ir toliau plėtoti vaikams ir šeimoms pritaikytas turizmo sektoriaus pasirinkimo galimybes, pvz., sukuriant Europos šeimai pritaikyto turizmo ženklą;

78.  pabrėžia, kad svarbu skatinti kurti programas, pagal kurias būtų galima atnaujinti pasenusias viešbučių paslaugas laikantis ekologiško ir tvaraus turizmo kriterijų;

79.  pabrėžia, kad Europos turizmui tenka itin svarbus vaidmuo atstatant kaimo ir miesto vietoves siekiant užtikrinti tvarų vietos ir regionų vystymąsi;

80.  ragina plėtoti tvaraus turizmo paslaugas regionuose, kurių reputacija, nepaisant didelio kultūros ir turizmo potencialo, buvo sugadinta dėl didesnio dėmesio skirto kitiems sektoriams, įskaitant pramonės sektorių, ir tų sektorių plėtojimui;

81.  pabrėžia, kad svarbu suprasti, kad turizmas neturėtų kelti neigiamų pasekmių kasdieniam gyventojų gyvenimui; mano, kad, priešingai, vietos gyventojai turėtų būti teigiamai įtraukti ir turėtų galėti dalyvauti turizmo reiškinyje;

82.  atkreipia dėmesį į tai, kad gamtos ir kultūros paveldas ir biologinės įvairovės apsauga yra brangus turizmo sektoriaus turtas, todėl remia valstybes nares, regionų valdžios institucijas ir turizmo įmones, skatinančias ekologinį turizmą ir, priimant sprendimus dėl infrastruktūros projektų ir juos įgyvendinant, besivadovaujančias ES aplinkosaugos teisės aktais; ragina valstybes nares į savo nacionalines ir regionines turizmo strategijas integruoti gamtos paveldo iniciatyvas;

83.  pabrėžia tvaraus ir atsakingo turizmo svarbą saugant ir skatinant regioninį gamtos ir kultūros paveldą; todėl yra įsitikinęs, kad būtina remti ir skatinti regioninio turizmo produktus ir trumpalaikį buvimą, taikant atitinkamas priemones;

84.  ragina Komisiją ir valstybes nares kurti žaliųjų maršrutų tinklus, apimančius kaimo ir miško vietoves ir mažesnės svarbos gamtos objektus, esamiems transporto infrastruktūros tinklams taikant naujus ekologijos požiūriu tvarius sprendimus;

85.  pabrėžia, kad tvarus žvejybinis turizmas gali žymiai prisidėti prie Europos kaimo vietovių ekonomikos; pabrėžia, kad ši turizmo forma gali išlikti tik, jei Europos vidaus vandenyse nykstančios žuvų rūšys bus valdomos tvaresniu būdu;

86.  pažymi, kad kaimo turizmas ES yra viena iš pagrindinių alternatyvaus turizmo formų ir ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis remti veiklą, kuri sukurta skatinti tolesnį šio sektoriaus infrastruktūros ir prieigos vystymą;

87.  ragina Komisiją toliau populiarinti vietoves ir gaminius skatinant propagavimą ir užtikrinant vietos produktų, kaip kad žemės ūkio ir ne žemės ūkio saugomų geografinių nuorodų (SGN), apsaugą;

88.  mano, kad pažeidžiami regionai, pvz., salos, pakrančių, kalnų vietovės ir ypač atokūs ir atokiausi regionai, dažnai labai priklauso nuo turizmo verslo ir pirmos patiria klimato kaitos padarinius; todėl yra įsitikinęs, kad klimato apsaugai reikėtų teikti pirmenybę ir labiau integruoti ją į Europos, nacionalinę ir regionų turizmo ir transporto politiką, įskaitant dėmesio skyrimą efektyviam energijos vartojimui, atsinaujinančiajai energijai, tvariam transportui ir atliekų tvarkymui; ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą, kaip klimato kaita veikia turizmą šiuose pažeidžiamuose regionuose ekonominiu, aplinkos ir socialiniu požiūriu ir kokią įtaką ji turės ateityje;

89.  pabrėžia, kad būtina skatinti atokių kaimo vietovių, salų, pakrančių ir kalnų vietovių turizmo galimybes, ragina ES vystyti tvarų jūrų turizmą ir ragina valstybes nares vystyti tvarią infrastruktūrą ir pagerinti tarpvalstybines jungtis, kaip jų patrauklumo ir pasiekiamumo priemones;

90.  pabrėžia, kad saloms būdingos jų pačių problemos, ypač mažesnių salų jungties su pagrindine teritorija, ir ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų padidintos investicijos į šį sektorių;

91.  mano, kad turizmo pramonės svarus įnašas į aplinkos kokybės turizmo pramonėje pagerinimą, galėtų būti savanoriškų aplinkos tikrinimų įdiegimas, ir rekomenduoja pripažinti šį konkretų bendrovių įsipareigojimą;

92.  ragina atsakingas valdžios institucijas ir ūkio subjektus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis dėti daugiau pastangų plėtojant nemotorinius tinklus, pvz., Europos jodinėjimo, vaikščiojimo pėsčiomis, dviračių takų ir piligrimų kelių, kartu su visomis tarpvalstybinėmis geležinkelių transporto paslaugomis, įskaitant greituosius ir naktinius traukinius; primena, kad visada reikėtų išnagrinėti transporto sąveikumo su kitomis rūšimis galimybes; rekomenduoja panaikinti padidintus tarifus pasienio ruožuose, kurie yra viena iš kliūčių, kodėl turistai pasienio zonose ne taip dažnai naudojasi geležinkeliais;

93.  pripažįsta, kad tvarus miesto turizmas yra sparčiai augantis verslas ir kad mobilumo ir transporto politika miestų turizmo centruose turėtų būti veiksminga, tvari ir palanki tiek lankytojams, tiek ir vietos gyventojams;

94.  remia integruotų įvairių rūšių transporto formų, skirtų turistams, vystymą, pasiūlant bilietus, kurie galioja įvairių rūšių transporto priemonėse, vadovaujantis skirtingais reikalavimais; pabrėžia, kad integruotų bilietų pardavimo paslaugų pažanga galėtų suteikti žymų tarpvalstybinio turizmo paskatinimą;

95.  pabrėžia, kad elektra varomos transporto priemonės siūlo vis labiau patrauklų naujo lankstaus mobilumo sprendimą, skirtą tiek kaimo, tiek ir miesto turizmui, ir šį mobilumo būdą vis dažniau reikėtų siūlyti atostogų kurortuose;

96.  pabrėžia, kad dviratininkams svarbu sukurti palankias sąlygas naudotis viešuoju transportu;

97.  griežtai ragina Komisiją įvertinti galimybes, kaip Europos turistinių vietų tvaraus valdymo bendrų rodiklių sistema (angl. ETIS) galėtų tapti ES priemone, kuria turistų lankytinos vietos galėtų kontroliuoti, valdyti, vertinti ir pagerinti savo veiklą tvarumo atžvilgiu;

98.  ragina valstybes nares, vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, perduoti teigiamą tvaraus turizmo valdymo patirtį;

99.  laikosi nuomonės, kad prieinamumas ir prieinama kaina turizmo sektoriuje yra neatsiejama jo tvarumo dalis; patvirtina, kad principas „turizmas visiems“ leidžia ir suteikia galimybes žmonėms, ypač turintiems specialių poreikių (pvz., neįgaliesiems arba riboto judumo asmenims, jaunimui, pagyvenusiems asmenims, mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir šeimoms su vaikais), naudotis savo, kaip ES piliečių, teisėmis, ir todėl tuo turi būti remiamasi imantis bet kokių nacionalinių, regioninių, vietos ar Europos masto veiksmų, susijusių su turizmu; ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti naujų technologijų naudojimui vystant turizmo koncepcijas, skirtas pagyvenusiems žmonėms ir žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių;

100.  rekomenduoja valstybėms narėms sukurti Europos masto bendrą ir skaidrią prieinamų pasirinkimų nustatymo sistemą ir įdiegti atitinkamas interneto platformas; ragina Komisiją šiuo klausimu pateikti pasiūlymų;

101.  rekomenduoja valstybėms narėms turizmo pramonės ekonomikos vystymo programose pradėti įdiegti prieinamumą, kaip tinkamumo kriterijų;

102.  pabrėžia, kad vartotojų pasitikėjimas įmonėmis, kurios teikia paslaugas turizmo sektoriuje, taip pat priklauso nuo įmonių, kurios vartotojams teikia paprastas, veiksmingas ir greitas alternatyvias priemones, skirtas vartotojų ginčams spręsti, ir nuo įmonių, kurios saugo vartotojų asmens ir finansinius duomenis;

103.  laikosi nuomonės, kad siekiant, jog Europos turizmas būtų padarytas prieinamas, oro vežėjai turi nutraukti iškreiptą ir dažnai plačiai naudojamą praktiką verslo klasei skirti daugiau vietos nei ekonominei klasei;

104.  atkreipia ypatingą dėmesį į pilietinės visuomenės indėlį populiarinant naujovišką turizmą naudojantis socialiniais tinklais, savanorių organizacijomis, kultūros ir sporto asociacijomis, piliečių iniciatyvinėmis grupėmis ir organizacijomis, kurios atstovauja jaunimui, moterims ir išeivių bendruomenėms;

105.  ragina labiau pripažinti gyvybiškai svarbų savanoriškos veiklos sektoriaus vaidmenį, atliekamą vykdant savanorišką kultūros veiklą ir taip vystant bei remiant turizmo sektorių;

106.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skirti dėmesį ir remti socialinės ekonomikos potencialą tvaraus ir atsakingo turizmo vystymui;

107.  mano, kad turizmas jaunimui, samdomiems darbuotojams ir pensininkams suteikia svarbios socialinės vertės ir ragina valstybes nares naudoti ES lėšas, kuriant su sveikata susijusį ir pramoginį turizmą;

108.  pabrėžia, kad besitęsianti imigracijos krizė Europoje ypač veikia pakrančių vietoves, kuriose pajamos iš turizmo sudaro svarbią gyventojų pajamų dalį; ragina Komisiją parengti pranešimą apie tai, kokį poveikį turizmo sektoriui daro nekontroliuojamas imigrantų antplūdis į ES;

Bendro vartojimo ekonomika

109.  pritaria galimybėms, kurias veiklą pradedančioms įmonėms ir inovatyvioms bendrovėms turizmo sektoriuje suteikia bendro vartojimo ekonomika; pripažįsta šių paslaugų papildomumą su kitais turizmo pasiūlymais jų vietos ir žmonių, kuriems jos skirtos, atžvilgiu;

110.  dar kartą primena, kad bendro vartojimo ekonomika ar bendradarbiavimu grindžiamas vartojimas yra naujas socialinis ir ekonominis modelis, atsiradęs kartu su technologijų revoliucija ir kai internetas sujungė žmonės, naudojant interneto platformas, kuriose dėl prekių ir paslaugų saugiai ir skaidriai gali būti sudaromi sandoriai;

111.  pabrėžia, kad dabartiniai teisės aktai nepritaikyti bendro vartojimo ekonomikai ir, kad dėl šios priežasties vietos ir nacionalinės valdžios institucijos pradėjo tirti tokias interneto platformas ir mėgina sureguliuoti jų poveikį, dažnai Sąjungoje taikydamos neproporcingas ir skirtingas priemones; primygtinai ragina Komisiją veikti kartu su valstybėmis narėmis ir ieškoti geriausių įmanomų iniciatyvų, kurias būtų galima įgyvendinti Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; rekomenduoja apsvarstyti galimybę visa apimančioje ES bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje sukurti atitinkamą reguliavimo sistemą;

112.  pabrėžia, kad prieš imantis reguliavimo priemonių, visų pirma, turi būti išnagrinėta reakcija į bendro vartojimo ekonomikos atsiradimą; vis dėlto mano, kad bet kokie viešosios valdžios institucijų veiksmai turi būti proporcingi ir lankstūs, kad būtų galima sukurti reguliavimo sistemą, kuri užtikrintų vienodas sąlygas bendrovėms, ypač palankią teigiamą verslo aplinką MVĮ ir inovacijoms šiame sektoriuje; be to, mano, kad įprastam turizmo sektoriui vartotojų apsaugos tikslais taikomi saugumo, saugos ir sveikatos kontrolės reikalavimai taip pat turėtų būti taikomi komerciniais pagrindais bendro vartojimo ekonomikoje teikiamoms turizmo paslaugoms;

113.  pabrėžia, kad paslaugų teikėjų veikla turi būti tinkamai suskirstyta į kategorijas, kad būtų galima, jei būtų taikomos atitinkamos taisyklės, aiškiai atskirti ad hoc ar nuolatines bendras bei profesionalias verslo paslaugas;

114.  taip pat pabrėžia, kad platformos turi būti visiškai prieinamos, vartotojai turi būti tinkamai informuojami ir neklaidinami, taip pat saugomas asmens duomenų privatumas; pabrėžia gyvybingos ir skaidrios atsiliepimų sistemos svarbą ir tai, kad svarbu užtikrinti, jog paslaugų teikėjai nestatytų į nepalankią padėtį vartotojų, kurie palieka neigiamus atsiliepimus;

115.  atkreipia dėmesį į tai, kad kaip tarpininkai veikiančios technologijų įmonės turi informuoti savo paslaugų teikėjus apie jų pareigas, ypač apie vartotojų teisių apsaugą, ir pateikti patikimu ir prieinamu būdu informaciją apie visus įkainius ir paslėptas išlaidas, susijusias su verslo vykdymu, ir apie tai, kaip visapusiškai laikytis vietos įstatymų, ypač mokesčių srities įstatymų ir normų, susijusių su vartotojų saugumu ir turizmo paslaugas teikiančiųjų darbo sąlygomis;

116.  ragina Komisiją įvertinti bendro vartojimo ekonomikos ekonominį ir socialinį poveikį ir jos padarinius turizmo pramonei, vartotojams, technologijų įmonėms ir viešosios valdžios institucijoms ir pranešti Parlamentui apie iniciatyvų, kurių ji ėmėsi iki šiol, įskaitant Augimo GD sudarytos darbo grupės veiklą, rezultatus;

Skaitmeninimas

117.  ragina Komisiją kartu su pramonės atstovais ir turizmo asociacijomis apibrėžti iniciatyvų, kurias įgyvendinant dėmesys būtų skiriamas platesnio masto inovacijoms (procesui, IRT, moksliniams tyrimams) ir reikiamiems gebėjimams, siekiant skatinti kelionių ir turizmo bendroves priimti skaitmenines priemones ir veiksmingiau jas panaudoti, pažangų planą; laikosi nuomonės, kad Komisija šioje srityje galėtų sustiprinti savo pastangas ir pasidalinti geriausiai praktikos pavyzdžiais;

118.  palankiai vertina Komisijos Skaitmeninio turizmo platformą ir jos tikslus: i) skatinti turizmo srityje dirbančių MVĮ inovacinius gebėjimus ir jų skaitmeninimą siekiant suaktyvinti turizmo sektorių; ii) parengti pasiūlymų, kuriais vadovaujantis būtų galima pritaikyti ir formuoti tvarią, konkurencingą ir vartotojų interesais grindžiamą politiką, kuria siekiama toliau plėtoti turizmo sektorių; ragina naudoti novatoriškas technologijas, dalytis geriausia patirtimi ir didinti regioninio lygmens bendradarbiavimą, kad turizmo sektorius Europoje taptų patrauklesnis ir konkurencingesnis; mano, kad skatinant e. mokymąsi ir aktyviau diegiant skaitmenines technologijas būtų galima dar greičiau pasiekti šį tikslą;

119.  žino, kad MVĮ (kurių dauguma – labai mažos įmonės) ir veiklą pradedančios įmonės, siekdamos prisitaikyti prie sparčiai kintančių rinkos sąlygų, turizmo sektoriuje susiduria su dideliais sunkumais reklamuodamos savo paslaugas užsienyje; pažymi, kad naujos IT priemonės, pvz., Komisijos sukurtas portalas „Tourism Business Portal“, kartu su seminarais internetu gali padėti joms pasinaudoti skaitmeninėmis galimybėmis; pabrėžia, kad jei „Tourism Business Portal“ būtų prieinamas visomis valstybių narių kalbomis, būtų galima labiau skatinti teritorinius šios veiklos privalumus; skatina imtis panašių iniciatyvų vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis;

120.  ragina Komisiją ir toliau stiprinti viešųjų ir privačių kelionių ir turizmo subjektų bendradarbiavimą siekiant sudaryti palankias sąlygas Europos įmonių moksliniams tyrimams skaitmeninių sprendimų srityje ir šių sprendimų taikymui; ypač pabrėžia, kad reikia užtikrinti geresnį viešojo administravimo turizmo srityje institucijų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kelionių organizatorių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus ir su skaitmeninėmis technologijomis susijusių įmonių veiklos koordinavimą;

121.  ragina Komisiją suteikti pagalbą sektoriui, kuriant priemones, kuriomis būtų stebimos turistų lankomos vietos, reklamuojamas jų profilis ir stebimas judumas, siekiant nustatyti turistų interesus ir sukurti atitinkamus produktus, ir sukurti priemones, kuriomis būtų siūlomos pasirinktinos kelionių vietos ar stebimi tinklai, siekiant sužinoti lankytojų nuomonę;

122.  tikisi, kad Komisija pateiks išsamią ataskaitą, apimančią dabartinės padėties įvertinimą, susijusią su skaitmeninimu ES turizmo rinkoje, siekiant nustatyti įvairių viešųjų ir privačių subjektų problemas bei galimybes ir spręsti šias problemas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; mano, kad, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas visiems subjektams ir apsaugoti vartotojus, garantuojant skaidrumą, neutralumą ir prieinamumą, į tokią ataskaitą reikėtų įtraukti atitinkamų rekomendacijų;

123.  pažymi turistinių paslaugų užsakymų internete padidėjimą ir riziką, kurią tai gali sukelti vartotojams, kurie dažniausiai nežino savo teisių ir taikomų teisės aktų; prašo Komisijos išsamiai stebėti šioje srityje pasitaikančius pažeidimus, ypač susijusius su kombinuotais pirkimais iš įvairių paslaugų teikėjų ( pvz., lėktuvo bilietų ir automobilio nuomos) ir pritaikyti bei sukurti šias naujas paslaugų užsakymo formas iki tada, kai bus persvarstoma Kelionių paketų direktyva;

124.  palankiai vertina neseniai užbaigtas trišalio dialogo derybas dėl peržiūrėtos Kelionių paketų direktyvos; ragina ją laiku ir veiksmingai perkelti į nacionalinę teisę ir taikyti siekiant pakeisti šį sektorių ir apsaugoti vartotojus skaitmeninėje aplinkoje;

125.  ragina Komisiją perorientuoti lėšas ir programas siekiant užtikrinti geresnę paramą Europos turizmo įmonių skaitmeninimui;

126.  ragina Komisiją užtikrinti, kad paslaugų teikėjams kelionių ir transporto operatoriai suteiktų sąžiningą ir vienodą prieigą prie svarbių duomenų siekdami sudaryti sąlygas įvairiarūšės skaitmeninės informacijos ir bilietų pardavimo paslaugų teikimui; pažymi pažangiųjų transporto sistemų (PTS) svarbą teikiant tikslius, tikralaikės eismo informacijos ir kelionių duomenis, siekiant sukurti integruotas mobilumo paslaugas, kurios būtų naudingos Europos turizmo plėtrai;

127.  ragina valstybes nares nustatyti ir remti ES masto iniciatyvas, kurias įgyvendinant būtų skatinama naudotis skaitmenine infrastruktūra ir įvairių platformų sąveika; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares turistų lankytinose vietose nemokamai teikti belaidį interneto ryšį ir, kaip nuspręsta, iki 2017 m. birželio 15 d. panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčius ir geografinį blokavimą;

128.  ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad visose stotyse, išvykimo, atvykimo ir tranzito vietose būtų įkurti informaciniai centrai, kuriuose dirbtų kvalifikuoti darbuotojai, kurie suteiktų informaciją apie pagrindines lankytinas vietas, transporto priemones, turizmo paslaugas, taip pat, kad šiuose centruose būtų daugiakalbės skaitmeninės informacijos sistemos su neribota ir nemokama prieiga prie spartaus belaidžio internetinio ryšio (Wi-Fi) tinklų, kuriais taip pat gali naudotis ir neįgalieji;

129.  pabrėžia, kad keliautojai, internetu užsakydami apgyvendinimą ar transporto priemones, vis dar susiduria su skirtingomis kainomis, nuostatomis ir sąlygomis; todėl palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“; ragina Komisiją priimti išsamų pasiūlymą, kuriuo būtų nutrauktas nepagrįstas galimybės gauti prekes, paslaugas ir geriausią kainą geografinis blokavimas, grindžiamas geografine vieta ar gyvenamąja šalimi;

130.  primygtinai ragina valstybes nares skatinti pirmenybę teikti prieigos prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio atokiuose ir atokiausiuose turizmo regionuose, kaip antai salose ir pakrančių, kalnų ir kaimo vietovėse, plėtojimui, siekiant padidinti turizmo verslo augimą ir sumažinti skaitmeninę atskirtį ES;

131.  ragina valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis sukurti efektyvias priemones, kuriomis būtų sprendžiama įgūdžių trūkumo problema visose turizmo sektoriaus pramonės srityse, ypač skaitmeninimo srityje;

132.  yra susirūpinęs dėl to, kad Europoje nesinaudojama dauguma ekonominių internetinio platinimo galimybių; laikosi nuomonės, kad Europos šalių vyriausybės turėtų dėti daugiau pastangų siekiant suteikti daugiau galimybių verslumui ir ypač į technologijas orientuotiems sprendimams Europoje;

o
o   o

133.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 41. (2) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9. (3) OL C 134, 2003 6 7, p. 7.

2015 m. spalio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl reikiamos radijo dažnių juostos skyrimo 2015 m. lapkričio 2–27 d. Ženevoje vyksiančioje Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje (WRC-15) palydovinės technologijos plėtojimo ateityje rėmimo tikslais, siekiant, kad veiktų pasaulinės skrydžių sekimo sistemos (2015/2857(RSP))

P8_TA(2015)0392 B8-1094/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) kitos Pasaulinės radijo ryšio konferencijos (WRC-15), kuri vyks Ženevoje 2015 m. lapkričio 2–27 d., naująjį skrydžių sekimo darbotvarkės klausimą,

–  atsižvelgdamas į darbo dokumentą „Orlaivių sekimo ir buvimo vietos nustatymo galimybės“, kurį ES pateikė 2014 m. gegužės 12–13 d. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) įvairias sritis apimančiam susitikimui dėl skrydžių sekimo pasauliniu mastu,

–  atsižvelgdamas į minėtame ICAO įvairias sritis apimančiame susitikime dėl skrydžių sekimo pasauliniu mastu pateiktas rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Europos aviacijos saugos agentūros 2014 m. gegužės 5 d. nuomonę Nr. 01/2014 „Skrydžio duomenų savirašiams ir buvimo vietos po vandeniu nustatymo įtaisams taikomų reikalavimų pakeitimas“,

–  atsižvelgdamas į įvairių nacionalinių saugos tyrimų institucijų parengtas saugos rekomendacijas, kuriomis siekiama sustiprinti saugą palengvinant informacijos atgavimą civilinės aviacijos saugos tyrimų tikslais ir pagerinant skrydžio duomenų savirašių veikimo rezultatus, naudojimą ir orlaivio buvimo vietos nustatymą nelaimingo atsitikimo virš vandens atveju(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo dėl skrydžio duomenų savirašių, buvimo vietos po vandeniu nustatymo įtaisų ir orlaivių sekimo sistemų reikalavimų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 965/2012, projektą(2),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl reikiamos radijo dažnių juostos skyrimo Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje (WRC-15), kuri vyks Ženevoje 2015 m. lapkričio 2–27 d., siekiant ateityje prisidėti prie palydovinės technologijos, kurią taikant būtų naudojamos pasaulinės skrydžių sekimo sistemos, plėtojimo (O-000118/2015 – B8-1101/2015),

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi tragiški įvykiai, susiję su „Air France“ skrydžiu AF447 (2009 m. birželio 1 d.) ir Malaizijos oro linijų skrydžiu MH370 (2014 m. kovo 8 d.), atkreipė dėmesį į tai, kad reikia pradėti taikyti naujas sistemas, skirtas viešojo transporto orlaivių padėčiai nustatyti bet kuriuo metu, net ir atokiose vietovėse;

B.  kadangi naudojant visuotinio oro eismo valdymo priežiūros sistemas bus lengviau nustatyti orlaivio buvimo vietą neįprasto veikimo, ekstremaliosios situacijos ar nelaimingo atsitikimo atveju;

C.  kadangi, atsižvelgiant į AF447 ir MH370 tragiškus įvykius, tokių sistemų veikimas neturėtų sutrikti orlaivyje nutrūkus įprastam elektros energijos tiekimui ir neturėtų būti numatyta jokia galimybė išjungti jas skrydžio metu;

D.  kadangi taikant tokias sistemas paieškos bei gelbėjimo operacijos ir tyrimai bus veiksmingesni, nes esamų skrydžių sekimo sistemų aprėptis pasauliniu lygmeniu yra ribota;

E.  kadangi šios sistemos taip pat galėtų būti svarbi priemonė oro eismo valdymo veiksmingumui ir pajėgumui didinti, tuo pačiu itin sustiprinant aviacijos saugą ir sumažinant su infrastruktūra susijusias išlaidas;

F.  kadangi, bendradarbiaudama su Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), Tarptautinės civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ir suinteresuotaisiais subjektais, Komisija, remdamasi jų veikla, pradėjo nagrinėti įvairias technines galimybes ir pasiūlė taisykles dėl orlaivių sekimo įgyvendinant jas etapais;

G.  kadangi be šiuo metu esamų ir (arba) tiriamų galimybių (pavyzdžiui, automatinės priklausomosios apžvalgos pagal kontraktą (ADS-C), orlaivių ryšių adresavimo ir pranešimų sistemos (ACARS), aukšto dažnio duomenų ryšio), palydovinio ryšio palaikoma transliavimo automatinės priklausomosios apžvalgos (ADS-B) technologija atrodo labai perspektyvi;

H.  kadangi ADS-B technologija gali padėti vykdyti oro eismo valdymo priežiūrą už tankiausiai gyvenamų vietovių, kuriose radaro aprėptis yra ribota, neįmanoma arba labai brangi (įskaitant vandenynus ir negyvenamos žemės plotus), ribų;

I.  kadangi, siekiant oro navigacijos paslaugų teikėjams užtikrinti priežiūros priemones, palydovinio ryšio palaikoma ADS-B technologija yra pagrįsta ryšiu tarp orlaivio ir palydovų sistemos ir kadangi siekiant šio tikslo gali reikėti paskirti konkrečią nuo pašalinio poveikio apsaugotą radijo dažnių juostą;

J.  kadangi Pasaulinė radijo ryšio konferencija (WRC-15), kuri numatyta 2015 m. lapkričio mėn. ir kurią organizuoja Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU), yra forumas, skirtas nuspręsti, kurios radijo ryšio paslaugos bus priskirtos konkrečioms radijo dažnių juostoms;

K.  kadangi reikėtų imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad laiku nepaskyrus tinkamos radijo dažnių juostos nebūtų trukdoma plėtoti ADS-B technologiją;

1.  remia Komisijos veiksmus, kuriais siekiama greitai sukurti rezultatais grindžiamą pasaulinę skrydžių sekimo sistemą, kuri leistų oro navigacijos paslaugų teikėjams nustatyti viešojo transporto orlaivių padėtį bet kuriuo metu, net ir atokiose vietovėse;

2.  pabrėžia, kad tokios sistemos veikimas neturėtų sutrikti net orlaivyje nutrūkus įprastam elektros energijos tiekimui ir neturėtų būti numatyta jokia galimybė išjungti ją skrydžio metu;

3.  mano, kad tokia sistema turėtų būti kuriama glaudžiai bendradarbiaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams (pvz., pramonės, oro transporto bendrovių atstovams, oro navigacijos paslaugų teikėjams, saugos ir gelbėjimo tarnyboms, saugos tyrimų institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms);

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad palydovinio ryšio palaikoma ADS-B technologija, paremta ryšiu tarp orlaivių ir palydovų, yra viena iš daug žadančių galimybių plėtoti pasaulinę oro eismo valdymo priežiūros sistemą;

5.  pabrėžia, kad siekiant išvengti saugos ir saugumo pažeidimų įgyvendinant ADS-B technologiją labai svarbu atsižvelgti į visų oro erdvės naudotojų poreikius ir užtikrinti alternatyvių technologijų sąveikumą;

6.  pažymi, kad plėtojant ADS-B technologiją gali reikėti skirti tinkamą radijo dažnių juostą, kad būtų išvengta bet kokių trukdžių;

7.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į 2015 m. lapkričio mėn. Ženevoje vyksiančią kitą Pasaulinę radijo ryšio konferenciją (WRC-15), imtis būtinų veiksmų dėl reikiamos radijo dažnių juostos skyrimo, siekiant prisidėti ateityje plėtojant pasaulinę palydovinę skrydžių sekimo sistemą;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Europos aviacijos saugos agentūros 2014 m. gegužės 5 d. nuomonė Nr. 01/2014, p. 1, „Nuoroda“. (2) Komisijos dokumentas RPS COM-AC DRC(2015) D040413/02 ir jo priedas.