2015 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Afganistano, ypač žudynių Zabulo provincijoje (2015/2968(RSP))

P8_TA(2015)0412 RC-B8-1258/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. EP rezoliuciją dėl moterų padėties Afganistane ir Pakistane(1) ir 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo(2),

–  atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gynėjų Afganistane 2014 m. vietinę strategiją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2210 (2015) ir į Jungtinių Tautų pagalbos misijos Afganistane (UNAMA) įgaliojimus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos išvadas dėl Afganistano,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinio veiksmų plano įgyvendinimo ir paramos konferenciją (UNSCR 1325) moterų, taikos ir saugumo klausimais,

–  atsižvelgdamas į UNAMA vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro 2015 m. rugpjūčio mėn. 2015 m. metų vidurio ataskaitą apie civilių gyventojų apsaugą ginkluotame konflikte Afganistane,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos išvadas dėl Afganistano,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11 d. JT misijos pareiškimą, kuriame smerkiamas beprasmis septynių civilių įkaitų nužudymas Zabule,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi vis didėja susirūpinimas dėl persekiojimo etniniu ir religiniu pagrindu Afganistane, nes ilgus mėnesius vykdomi grobimai ir išpuoliai nukreipti prieš hazarus, kurie laikomi trečia didžiausia šalies etnine grupe ir vienintele grupe, kurią sudaro daugiausia šiitai;

B.  kadangi 2015 m. spalio mėn. Argandabo rajone pagrobti ir 2015 m. lapkričio 6–8 d. nužudyti septyni civiliai gyventojai ir pranešama apie tarp dviejų konkuruojančių ir prieš vyriausybę kovojančių grupuočių įsiplieskusius ginkluotus konfliktus;

C.  kadangi šiitų hazarų bendruomenė yra viena iš etninių mažumų, pripažįstamų naujoje Afganistano konstitucijoje;

D.  kadangi 2015 m. lapkričio 21 d. buvo surengtas išpuolis prieš pietiniu greitkeliu keliaujančią grupę, kurią sudarė iki 30 hazarų, taikantis juos nušauti; kadangi bent penkis hazarus, keliaujančius autobusu į Kabulą, išgelbėjo kiti keliautojai, padėję nuslėpti hazarų tapatybę, kai autobusą sustabdė kovotojai;

E.  kadangi žudynės Zabule parodo, kokiame dideliame pavojuje atsidūrę hazarai; kadangi autobusu keliavę hazarai buvo atskirti nuo kitų keleivių, išvesdinti ir keli jų buvo nužudyti per kitus pastaraisiais dvejais metais įvykusius incidentus;

F.  kadangi žudynės parodo, kad civiliams gyventojams Talibanas ir nuo jo atskilusios grupės ir toliau kelia teroristinę grėsmę, ir pranešama, kad kai kurios grupės prisiekė ištikimybę „Da’esh“ (ISIL);

G.  kadangi Europos Sąjunga nuo 2002 m. nuolat rėmė Afganistano atstatymą ir vystymąsi ir yra pažadėjusi sukurti taikų, stabilų ir saugų Afganistaną;

H.  kadangi 2007 m. pradėta Afganistano policijos pajėgų mokymui remti skirta Europos Sąjungos policijos misija (EUPOL) padeda kurti baudžiamąją (teismų) sistemą, valdomą Afganistano administracinių įstaigų; kadangi 2014 m. gruodžio mėn. Taryba nusprendė pratęsti misiją iki 2016 m. gruodžio 31 d.;

I.  kadangi Tarptautinės saugumo paramos pajėgų (ISAF) misija baigta 2014 m. pabaigoje; kadangi 2015 m. sausio mėn. pradėta nauja Tvirtos paramos misija siekiant Afganistano saugumo pajėgoms ir institucijoms toliau teikti paramą mokymu, konsultacijomis ir pagalba;

J.  kadangi civilių gyventojų žudymai ir civilių gyventojų ėmimas įkaitais yra sunkus tarptautinės humanitarinės teisės, kurios privalo laikytis visos ginkluotojo konflikto šalys (taip pat visi prieš vyriausybę kovojantys subjektai), pažeidimai;

K.  kadangi saugumas Afganistane dėl Talibano vykdomos teroristinės veiklos toliau kelia didelį susirūpinimą;

L.  kadangi toliau padaroma papildomos civilinės žalos, nes žūsta daug nekaltų civilių gyventojų, humanitarinės pagalbos srityje dirbančių asmenų ir netgi taikos palaikymo misijose dirbančių kareivių;

M.  kadangi neseniai paskelbtas „Al-Qaeda“ lyderio al-Zawahiri raginimas ISIL kovotojams kariauti su tarptautine koalicija yra papildoma grėsmė Afganistane dislokuotoms NATO pajėgoms ir šalies saugumui;

1.  griežtai smerkia barbariškas žudynes ir tai, kad septyniems hazarams (dviem moterims, keturiems vyrams ir mažai mergaitei) buvo nukirstos galvos pietrytinėje Afganistano provincijoje Zabule, esančioje prie sienos su Pakistanu;

2.  smerkia Talibano, „Al-Qaeda“, ISIL ir kitų teroristinių grupių prieš civilius Afganistano gyventojus, Afganistano nacionalines gynybos ir saugumo pajėgas, demokratines institucijas ir pilietinę visuomenę vykdomus išpuolius, dėl kurių žūsta rekordiškai daug žmonių; pabrėžia, kad hazarų bendruomenės, kaip itin pažeidžiamos Talibano ir „Da’esh“ (ISIL) teroristinio smurto atžvilgiu, apsauga turėtų būti Afganistano vyriausybės prioritetas;

3.  reiškia užuojautą sielvartaujančioms šeimoms, ypač toms, kurios per siaubingas hazarų žudynes neteko artimųjų;

4.  ragina remti Afganistano valdžios institucijas, kad jos galėtų imtis skubių ir tinkamų veiksmų, kurie užtikrintų, kad nekaltų civilių gyventojų žudikai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir dar kartą patvirtintų, kad šalyje laikomasi teisinės valstybės principo;

5.  ragina Afganistano valdžios institucijas užtikrinti, kad saugumo pajėgų darbuotojai, susiję su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant tuos asmenis, kuriems tenka vadovaujamoji atsakomybė už pajėgas, įvykdžiusias pažeidimus, būtų patikimai ir nešališkai patikrinti ir nubausti arba, prireikus, patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

6.  mano, kad civilių įkaitų, įskaitant moteris ir vaikus, žudymas turi būti laikomas karo nusikaltimu; pabrėžia, kad nekaltų civilių gyventojų žudymas yra draudžiamas pagal tarptautinę humanitarinę teisę; primena, kad šios teisės turi laikytis visos konflikto šalys, įskaitant atskilusias grupuotes;

7.  reiškia didelį susirūpinimą dėl rimtos saugumo padėties, nuolat didėjančio smurto, teroro aktų, dėl kurių labai padidėja aukų skaičius, ir nuolatinės grėsmės gyventojams, kurie priversti gyventi vis labiau didėjančios baimės ir bauginimų atmosferoje;

8.  mano, kad nacionalinis saugumas yra esminis socialinio ir ekonominio vystymosi, politinio stabilumo ir Afganistano ateities pagrindas;

9.  ragina Afganistano vyriausybę aktyviau bendradarbiauti su Pakistano vyriausybe; pabrėžia, kad glaudesnis bendradarbiavimas saugumo ir valdymo klausimais duotų abipusės naudos ir padėtų skatinti taiką bei stabilumą regione;

10.  ragina valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir toliau visapusiškai dalyvauti ir remti Afganistano vyriausybės kovą su sukilėliais;

11.  pakartoja savo įsipareigojimą remti visas pastangas, kuriomis siekiama išlaisvinti Afganistaną iš terorizmo ir ekstremizmo, ir mano, kad tokie veiksmai yra labai svarbūs regiono ir viso pasaulio saugumui, siekiant sukurti įtraukią, demokratinę, stabilią ir klestinčią valstybę;

12.  ir toliau yra įsipareigojęs remti Afganistano vyriausybės pastangas vykdyti pagrindines reformas, toliau tobulinti valdymą ir teisinę valstybę, propaguoti pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises, stiprinti kovą su korupcija, kovą su narkotikais, pagerinti fiskalinį tvarumą ir skatinti integracinį ekonomikos augimą; atkreipia dėmesį į prezidento Ashrafo Ghani ketinimą siekti, kad kova su korupcija taptų vienu iš jo prioritetų;

13.  dar kartą patvirtina remiantis Afganistano vyriausybę ir jos gyventojus šiuo sudėtingu laikotarpiu; atkreipia dėmesį į Afganistano gynybos ir saugumo pajėgų aukas po ISAF misijos 2014 m. pabaigoje; ragina vyriausybę ir toliau dėti pastangas siekiant didinti gynybos ir saugumo pajėgų našumą ir veiklos efektyvumą, kad būtų užtikrintas gyventojų saugumas ir stabilumas;

14.  ir toliau yra labai susirūpinęs dėl blogėjančios žmogaus teisių ir saugumo padėties Afganistane ir ypač galimo jos poveikio moterų teisėms, religinėms ir etninėms mažumoms, žmogaus teisių gynėjams ir žurnalistams;

15.  primena svarbų 2009 m. smurto prieš moteris panaikinimo įstatymą ir ragina valdžios institucijas skirti daugiau dėmesio ir lėšų žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus ir užpuolimas, apsaugai;

16.  ragina Afganistano vyriausybę priimti įgyvendinimo planą dėl Afganistano 1325 nacionalinio veiksmų plano, į kurį įtrauktas reikalavimas, kad moterys galėtų visapusiškai dalyvauti visais taikos derybų etapais;

17.  primena Afganistano vyriausybės įsipareigojimus tarptautinei bendruomenei etninių, kalbinių, religinių ir kitų mažumų teisių ir apsaugos srityje;

18.  griežtai smerkia Talibano neseniai įvykdytus išpuolius Kundūze ir tai, kad buvo aukų tarp civilių gyventojų ir Afganistano nacionalinių gynybos ir saugumo pajėgų gretose; remia nepriklausomą tyrimą dėl išpuolio prieš organizacijos „Gydytojai be sienų“ (Médecins sans frontières) ligoninę Kundūze ir ragina, kad būtų paisoma ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų neutralumo;

19.  pakartoja, jog itin svarbu, kad Afganistano vyriausybė ir visi regiono partneriai skubiai ir patikimai įsipareigotų užbaigti konfliktą ir užtikrinti stabilią aplinką; primena, kad taikos procesas, kuriam vadovautų ir už kurį būtų atsakingas Afganistanas, tebėra būtina bet kokio tvaraus ir ilgalaikio sprendimo sąlyga;

20.  palankiai vertina sprendimą 2016 m. Briuselyje surengti visapusę ministrų konferenciją dėl Afganistano kaip įrodymą, kad tarptautinė bendruomenė yra tvirtai pasiryžusi siekti šalies stabilizavimosi bei vystymosi; tikisi, kad konferencijoje bus nustatyta Afganistano vyriausybės ir paramos teikėjų programa iki 2020 m., grindžiama konkrečiais Afganistano vyriausybės ir tarptautinės bendruomenės įsipareigojimais;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Afganistano vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 119. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0282.

2015 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl politinės padėties Kambodžoje (2015/2969(RSP))

P8_TA(2015)0413 RC-B8-1263/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kambodžos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 27 d. ES pareiškimą vietos lygiu dėl padėties Kambodžoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 17 d. Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus atstovo spaudai pateiktą pareiškimą dėl Kambodžos,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovės spaudai Ravinos Shamdasami 2015 m. spalio 30 d. pranešimą spaudai,

–  atsižvelgdamas į JT specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Kambodžoje klausimais profesorės Rhonos Smith 2015 m. rugsėjo 24 d. ir 2015 m. lapkričio 23 d. pranešimus,

–  atsižvelgdamas į specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Kambodžoje klausimais 2015 m. rugpjūčio 20 d. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2015 m. spalio 2 d. rezoliuciją dėl Kambodžos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 15 d. EIVT atstovo spaudai paskelbtą pareiškimą dėl asociacijų ir NVO įstatymo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. JT specialiojo pranešėjo teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 27 d. JT Žmogaus teisių komiteto baigiamąsias išvadas dėl Kambodžos antrosios periodinės ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. Europos Bendrijos ir Kambodžos Karalystės bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Kambodžos konstitucijos 35 straipsnį, kuriuo užtikrinama teisė į asociacijų laisvę ir laisvė aktyviai dalyvauti šalies politiniame, ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2015 m. lapkričio 13 d. Kambodžos valdžios institucijos išdavė Kambodžos pagrindinės opozicijos partijos, Kambodžos nacionalinės išvadavimo partijos (CNRP), lyderio Samo Rainsy, kuris šiuo metu yra užsienyje, arešto orderį ir kadangi 2015 m. lapkričio 16 d. Kambodžos Nacionalinė asamblėja panaikino jo parlamento nario mandatą ir kartu parlamentinį imunitetą, kad grįžusį į šalį jį galėtų suimti dėl septynerių metų senumo šmeižto bylos;

B.  kadangi 2015 m. lapkričio 20 d. Sam Rainsy gavo šaukimą 2015 m. gruodžio 4 d. atvykti į teismo apklausą dėl įrašo jo oficialioje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kurį paskelbė opozicijos senatorius Hong Sok Hour (jis nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. sulaikytas dėl klastojimo ir kurstymo, nes Samo Rainsy „Facebook“ paskyroje paskelbė vaizdo medžiagą, kurioje rodomas tariamai suklastotas dokumentas, susijęs su 1979 m. pasienio susitarimu su Vietnamu);

C.  kadangi 2015 m. spalio 26 d. protestuotojų vyriausybės šalininkų grupė Pnompenyje brutaliai užpuolė du opozicinei CNRP partijai priklausančius parlamento narius, Nhay Chamroueną ir Kongą Sakpheą, ir kėlė grėsmę Nacionalinės asamblėjos pirmininko pirmojo pavaduotojo privačios rezidencijos saugumui; kadangi pranešimuose teigiama, jog policija ir kitos valstybės saugumo pajėgos stebėjo, kai buvo vykdomi užpuolimai;

D.  kadangi 2015 m. spalio 30 d. opozicijos partijos pirmininko pavaduotojas Kem Sokha buvo nušalintas nuo Nacionalinės asamblėjos pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigų Kambodžos liaudies partijai (CPP) priėmus sprendimą per posėdį, kurį CNRP boikotavo; kadangi pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigos buvo patikėtos CNRP atstovui kaip viena iš CPP 2014 m. liepos mėn. CNRP padarytų nuolaidų, kad ši partija nutrauktų metus trukusį Parlamento boikotą po 2013 m. rinkimų;

E.  kadangi ministras pirmininkas Hun Sen vadovauja šaliai daugiau kaip 30 metų, o jo saugumo pajėgos lieka nebaudžiamos už sunkius žmogaus teisių pažeidimus;

F.  kadangi 11 opozicijos aktyvistų atlieka nuo septynerių iki dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmes už dalyvavimą „sukilime“ arba vadovavimą jam;

G.  kadangi abi politinės partijos, CPP ir CNRP, 2014 m. pasiekė politines paliaubas, o tai teikė vilčių, kad prasidės naujas etapas, per kurį politiniai nesutarimai galėtų būti konstruktyviai sureguliuoti; kadangi nepaisant šio susitarimo politinis klimatas Kambodžoje tebėra įtemptas;

H.  kadangi saviraiškos laisvė įtvirtinta Kambodžos konstitucijos 41 straipsnyje, o teisė dalyvauti politiniame gyvenime – jos 35 straipsnyje;

I.  kadangi nepaisant pilietinės visuomenės ir tarptautinės bendruomenės plačiai reiškiamos kritikos neseniai priimtas asociacijų ir NVO įstatymas suteikė valdžios institucijoms galios savavališkai uždaryti žmogaus teisių organizacijas ir trukdyti joms steigtis ir juo remiantis Kambodžoje jau pradėtas vykdyti atgrasymo nuo žmogaus teisių gynimo darbas ir trukdoma pilietinės visuomenės veiksmams;

J.  kadangi JT specialusis pranešėjas teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais pareiškė, jog Kambodžos pilietinei visuomenei neleista dalyvauti rengiant SNVOĮ projektą;

K.  kadangi Kambodžos vyriausybė 2015 m. lapkričio 13 d. patvirtino įstatymo dėl profesinių sąjungų projektą;

L.  kadangi ES yra didžiausia Kambodžos partnerė paramos vystymuisi srityje ir 2014–2020 m. laikotarpiu vėl skyrė 410 mln. EUR; kadangi ES remia daug žmogaus teisių iniciatyvų, kurias vykdo Kambodžos nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos; kadangi Kambodža labai priklauso nuo paramos vystymuisi;

1.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl Kambodžoje blogėjančių sąlygų opozicijos politikams ir veikėjams bei žmogaus teisių, socialinės ir aplinkos apsaugos srities aktyvistams, taip pat smerkia visus smurtinius veiksmus ir politiškai motyvuotus kaltinimus, bausmes ir nuosprendžius, Kambodžoje taikomus opozicijos politikams, aktyvistams ir žmogaus teisių gynėjams;

2.  ragina Kambodžos valdžios institucijas atšaukti arešto orderį ir panaikinti visus kaltinimus, pateiktus opozicijos lyderiui Sam Rainsy ir Kambodžos nacionalinei išvadavimo partijai (angl. Cambodia National Rescue Party) (CNRP) priklausantiems Nacionalinės Asamblėjos bei Senato nariams, kad jie galėtų dirbti laisvai ir nebijodami arešto ar persekiojimo, taip pat ragina nebenaudoti teismų politiniais tikslais siekiant, kad jie persekiotų žmones dėl politiškai motyvuotų ir suklastotų kaltinimų;

3.  ragina Nacionalinę Asamblėją nedelsiant vėl į savo sudėtį priimti Sam Rainsy ir grąžinti jo parlamentinį imunitetą;

4.  ragina Kambodžos vyriausybę pripažinti teisėtą ir naudingą pilietinės visuomenės, profesinių sąjungų ir politinės opozicijos vaidmenį prisidedant prie bendro Kambodžos ekonominio ir politinio vystymosi;

5.  ragina vyriausybę siekti stiprinti demokratiją ir teisės viršenybę, taip pat gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves – tai apima visišką konstitucinių nuostatų dėl pliuralizmo ir asociacijų bei žodžio laisvės laikymąsi;

6.  primena, kad nebauginanti demokratinio dialogo aplinka yra būtina siekiant šalyje užtikrinti politinį stabilumą, demokratiją ir taikią visuomenę, taip pat ragina vyriausybę imtis visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti visų demokratiškai išrinktų Kambodžos atstovų saugumą, kad ir kokios būtų jų politinės pažiūros;

7.  pažymi, kad Naujosios liaudies armijos (CPP) ir CNRP vadovų kultūringas dialogas įžiebė viltį, kad Kambodžos demokratija krypsta teigiama linkme; ragina Kambodžos vyriausybę ir opoziciją pradėti rimtą ir prasmingą dialogą;

8.  ragina vyriausybę užtikrinti, kad dalyvaujant Jungtinėms Tautoms būtų vykdomi išsamūs ir nešališki tyrimai, padėsiantys persekioti visus asmenis, atsakingus už neseniai ginkluotųjų pajėgų atstovų įvykdytą dviejų CNRP priklausančių Nacionalinės Asamblėjos narių brutalų užpuolimą ir už tai, kad policija piktnaudžiavo jėga, malšindama demonstracijas, streikus ir socialinius neramumus;

9.  ragina vyriausybę panaikinti Asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų įstatymą, kurį neseniai priėmus valstybės valdžios institucijoms buvo suteiktos galios savavališkai uždaryti žmogaus teisių organizacijas ir trukdyti joms steigtis ir dėl kurio Kambodžoje jau pradėjo blogėti žmogaus teisių gynimo sąlygos;

10.  ragina vyriausybę ir parlamentą užtikrinti tikrą ir rimtą konsultavimąsi su visais subjektais, kuriems poveikį daro įstatymo projektai, pvz., įstatymų dėl profesinių sąjungų, dėl elektroninių nusikaltimų ir telekomunikacijų projektai, ir užtikrinti, kad jie atitiktų su žmogaus teisėmis susijusias Kambodžos prievoles ir įsipareigojimus pagal jos pačios ir tarptautinę teisę;

11.  ragina Kambodžos vyriausybę padaryti galą savavališkiems sulaikymams ir įtartiniems dingimams ir leisti savanoriškoms ir žmogaus teisių organizacijoms veikti laisvai; ragina Kambodžos vyriausybę rimtai ištirti Khem Sapatho dingimą;

12.  ragina atitinkamas valdžios institucijas nutraukti žmogaus teisių gynėjų persekiojimą pagal kitus galiojančius įstatymus, kuriais naudojamasi persekiojant už jų darbą žmogaus teisių srityje, ir ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus dėl politinių motyvų ir suklastotų kaltinimų įkalintus asmenis;

13.  ragina valstybes nares, Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją pagal ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje nedelsiant Kambodžos valdžios institucijoms pareikšti susirūpinimą dėl pirmiau įvardytų problemų ir pateikti rekomendacijas;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos sekretoriatui, JT Žmogaus teisių tarybai ir Kambodžos Karalystės vyriausybei ir Nacionalinei Asamblėjai.

2015 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žodžio laisvės Bangladeše (2015/2970(RSP))

P8_TA(2015)0414 RC-B8-1257/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bangladešo, ypač į 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir artėjančių rinkimų Bangladeše(1), 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų Bangladeše(2) ir 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl neseniai įvykusių rinkimų Bangladeše(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(4) ir į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje(5),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. Europos bendrijos ir Bangladešo Liaudies Respublikos bendradarbiavimo susitarimą dėl partnerystės ir vystymosi,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 1 d. ir 2015 m. rugpjūčio 9 d. Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimus dėl tinklaraštininkų nužudymų Bangladeše,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 7 d. JT ekspertų pareiškimą, kuriuo smerkiamas tinklaraštininko Niloy Neel nužudymas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 5 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra'ado Al Husseino pareiškimą, kuriuo valstybė raginama suteikti geresnę apsaugą rašytojams, leidėjams ir kitiems žmonėms, kuriems grasina ekstremistai Bangladeše,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 11 d. ES delegacijos Bangladeše pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 9 d. Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimą dėl Muhammadui Kamaruzzamanui gresiančios mirties bausmės Bangladeše,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 29 d. ES delegacijos Bangladeše pareiškimą dėl mirties bausmės šalyje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo klausimais preliminarią išvadą po apsilankymo Bangladeše,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio šalis yra Bangladešas, ypač į jo 19 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 12 d. ES gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją žodžio laisvė, be kita ko, spaudos ir žiniasklaidos laisvė, yra neatsiejamas demokratinės, pliuralistinės ir atviros visuomenės ramstis;

B.  kadangi religijos ar tikėjimo laisvės propagavimas ir apsauga yra vienas iš pagrindinių ES žmogaus teisių politikos prioritetų, įskaitant visapusišką pritarimą nediskriminavimo principui ir vienodą žmonių, išpažįstančių neteistinį tikėjimą arba neišpažįstančių jokio tikėjimo, apsaugą;

C.  kadangi Bangladešas per pastaruosius metus padarė didelę pažangą, visų pirma siekdamas Tūkstantmečio vystymosi tikslų; kadangi ES ir Bangladešą sieja geri ir ilgalaikiai santykiai, įskaitant santykius, pagrįstus bendradarbiavimo susitarimu dėl partnerystės ir vystymosi;

D.  kadangi 2014 m. priimtoje Bangladešo Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės laisvės, įskaitant žodžio laisvę;

E.  kadangi pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių pažeidimai, įskaitant prieš žurnalistus ir tinklaraštininkus nukreiptą smurtą, kurstymą, neapykantą kurstančią kalbą, priekabiavimą, bauginimą ir cenzūrą, ir toliau yra plačiai paplitę Bangladeše; kadangi Bangladešas pagal pasaulio spaudos laisvės indeksą užima 146 vietą iš 180;

F.  kadangi išaugo įtampa tarp pasaulietiškų ir religinių jėgų ir padaugėjo smurto prieš prieštaravimą reiškiančius asmenis; kadangi daugelį metų fundamentalistinės šalies viduje kilusios islamo ekstremistų grupės (pirmiausiai „Ansarullah Bangla Team“) skelbia sąrašą žmonių, kurie laikomi islamo kritikais ir su kuriais raginama susidoroti (įskaitant Sacharovo premijos laureatę Taslimą Nasreen), bei ragina žudyti pasaulietiškus tinklaraštininkus ir rašytojus, tuo pačiu metu beveik nebaudžiamai vykdydamos žiaurias žmogžudystes;

G.  kadangi 2015 m. spalio 31 d. „Jagriti Prokashoni“ leidyklos leidėjas Faisal Arefin Dipan buvo žiauriai nužudytas mačetėmis savo biure Dakoje; kadangi tą pačią dieną buvo užpulti ir sužeisti kitas leidėjas ir du rašytojai ir kadangi kitiems vis dar grasinama;

H.  kadangi šiais metais buvo nužudyti bent penki pasaulietiški tinklaraštininkai ir žurnalistai (Niladri Chatterjee, dar žinomas kaip Niloy Neel, Faisal Arefin Dipan, Ananta Bijoy Das, Washiqur Rahman Babu ir Abhijit Roy) dėl to, kad jie pasinaudojo savo pagrindine teise į žodžio laisvę politiniais, socialiniais ir religiniai klausimais; kadangi islamistų ekstremistų grupuotės prisiėmė atsakomybę už keletą nužudymų;

I.  kadangi žinomas tinklaraštininkas Ahmed Rajib Haider buvo nužudytas 2013 m., o 2014 m. – universiteto dėstytojas A.K.M. Shafiul Islam; kadangi daug kitų tinklaraštininkų susilaukė grasinimų socialinėje žiniasklaidoje – tinkle „Facebook“ paskelbti taikinių sąrašai, kuriuose išvardyti pasaulietiški rašytojai – arba išgyveno pasikėsinimus nužudyti, o keletas jų nustojo rašyti arba pabėgo iš šalies;

J.  kadangi Ministrė Pirmininkė Sheikh Hasina pasmerkė žudymus ir pareiškė, kad vyriausybė yra įsipareigojusi kovoti su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu; kadangi ji paskelbė netoleravimo politiką prieš bet kokius teisėsaugos institucijų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir priėmė Policijos reformos aktą, kuriame nustatytas elgesio kodeksas; kadangi, nepaisant to, ji taip pat pritarė tam, kad vyriausybė suimtų pasaulietiškus tinklaraštininkus ir kad būtų įsteigta žvalgybos grupė, kuri tikrintų socialinę žiniasklaidą dėl potencialiai šventvagiško turinio;

K.  kadangi 2014 m. rugpjūčio mėn. Bangladešo vyriausybė nustatė naują žiniasklaidos politiką, dėl kurios ir toliau kyla susirūpinimas dėl žodžio laisvės; kadangi pagal kai kurias šios politikos nuostatas nustatomi žiniasklaidos laisvės apribojimai, pavyzdžiui, draudžiant teiginius, kurie yra „antivalstybiniai“, „išjuokia nacionalinę ideologiją“ arba „nedera su Bangladešo kultūra“, tai pat draudžiant pranešti apie „anarchiją, maištą arba smurtą“; kadangi Bangladešo vyriausybė sustiprino savo represijas prieš socialinę žiniasklaidą, laikinai arba visiškai sustabdydama prieigą prie viso interneto, „Facebook“, „WhatsApp“, „Viber“ ir „Messenger“;

L.  kadangi pastaraisiais mėnesiais keletas žurnalistų buvo suimti ir apkaltinti pažeidę Informacinių ir ryšių technologijų aktą (IRT aktą), kuriuo numatoma baudžiamoji atsakomybė už šmeižikiškus ir „antivalstybinius“ leidinius;

M.  kadangi nuo nepagrįsto atitinkamų teisės aktų priėmimo 2014 m. grėsmingai padaugėjo priekabiavimo atvejų; kadangi 13 žiniasklaidos sektoriaus darbuotojų iškeltos bylos dėl nepagarbos teismui, o tai sustiprino bendrą baimės ir bauginimo atmosferą ir skatina vidinę cenzūrą;

N.  kadangi 2015 m. rugpjūčio 16 d. internetinio laikraščio „Uttaradhikar Ekattor News“ savininkas ir žurnalistas Probir Sikdar buvo suimtas dėl to, kad tinkle „Facebook“ tariamai apšmeižė vyriausybės ministrą; kadangi 2015 m. rugpjūčio 18 d. Bangladešo žurnalistų federacinės sąjungos prezidentas Mahmud Shaukat buvo suimtas dėl 2015 m. sausio 23 d. tariamai įvykdytų autobusų padegimų ir apkaltintas trijose bylose dėl tariamų išpuolių;

O.  kadangi pastaraisiais metais kai kurie opozicinių partijų nariai dingo neaiškiomis aplinkybėmis;

P.  kadangi ES prieštarauja mirties bausmės taikymui visais atvejais ir visomis aplinkybėmis ir nuolat ragina ją panaikinti visame pasaulyje;

Q.  kadangi 2015 m. lapkričio 21 d. dviems vyresnio amžiaus Bangladešo opozicijos lyderiams buvo įvykdyta mirties bausmė už karo nusikaltimus, padarytus per 1971 m. nepriklausomybės karą su Pakistanu, po to, kai buvo atmesti jų paskutiniai malonės prašymai;

R.  kadangi 2015 m. lapkričio 18 d. buvo nušautas italas kunigas ir gydytojas Piero Arolari, 2015 m. rugsėjo 28 d. nužudytas humanitarinės pagalbos darbuotojas italas Cesare Tavella, 2015 m. spalio 3 d. – socialinis darbuotojas japonas Hoshi Kunio, o už tai (kaip ir už 2015 m. spalio 24 d. bombų sprogimus vykstant Atminimo dienos (Ašura) procesijai pagrindinėje musulmonų šiitų šventykloje Dakoje, kurių metu žuvo vienas paauglys ir sužeista dešimtys kitų žmonių) prisiėmė atsakomybę grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojai;

S.  kadangi vyriausybė pasiūlė Užsienio aukų (savanoriškos veiklos) reglamentavimo akto projektą, kurio paskirtis – reglamentuoti bet kokios dotacijų iš užsienio gaunančios grupės veiklą ir finansavimą;

1.  smerkia vis dažnesnius islamizmo ekstremistų išpuolius prieš pasaulietinius rašytojus, tinklaraštininkus, religines mažumas ir užsienio pagalbos darbuotojus; apgailestauja dėl žmonių aukų ir reiškia nuoširdžią užuojautą aukoms ir jų šeimoms;

2.  ragina Bangladešo valdžios institucijas dar labiau pasmerkti tebevykstančius siaubingus išpuolius prieš žodžio laisvę ir imtis veiksmų, kad būtų nedelsiant nutraukti visi smurto, priekabiavimo, bauginimo ir cenzūros veiksmai, nukreipti prieš žurnalistus, tinklaraštininkus ir pilietinę visuomenę;

3.  reiškia didžiausią susirūpinimą dėl blogėjančių sąlygų įgyvendinti teisę į žodžio laisvę, drauge plintant religiniam fundamentalizmui, netolerancijai ir ekstremistiniam smurtui Bangladeše; ragina Bangladešo valdžios institucijas dėti daugiau pastangų gerinant aktyvistų ir žurnalistų apsaugą, kurią užtikrina valdžios institucijos; ragina visas politines partijas ir jų lyderius nedviprasmiškai ir besąlygiškai pasmerkti ekstremistinį smurtą bei palaikyti teisę į žodžio laisvę;

4.  primena kompetentingoms Bangladešo valdžios institucijoms apie jų nacionalinius ir tarptautinius teisinius įsipareigojimus, įskaitant jų pareigą užtikrinti visų piliečių saugumą ir saugą, nepaisant jų politinių ar religinių įsitikinimų, ir užtikrinti, kad saviraiškos ir spaudos laisves šalyje būtų galima įgyvendinti netrikdant savavališkiems suvaržymams ir cenzūrai;

5.  ragina Bangladešo valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų atlikti nepriklausomi tyrimai ir pateikti paaiškinimai dėl opozicinių partijų narių, kurie dingo per pastaruosius keletą metų, ypač mėnesiais iki ir po 2014 m. sausio mėn. vykusių rinkimų;

6.  primygtinai ragina Bangladešo valdžios institucijas užkirsti kelią nebaudžiamumui ir padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų nustatyti ir atsakomybėn patraukti visi išpuolių vykdytojai, pradedant nepriklausomus, pasitikėjimą keliančius ir skaidrius tyrimus bei užtikrinant teisingą bylų nagrinėjimą, netaikant mirties bausmės;

7.  atkreipia dėmesį į pastangas suimti asmenis, susijusius su Abhijito Roy, Washiquro Rahmano Babu ir Niladri Chatterjee nužudymais; palankiai vertina pažangą, pasiektą atliekant baudžiamuosius Italijos piliečio Cesare Tavellos ir Japonijos piliečio Konio Hoshi mirties tyrimus;

8.  primygtinai ragina Bangladešo vyriausybę imtis būtinų veiksmų, kad būtų išvengta naujų nužudymų, taikant veiksmingas priemones, skirtas apsaugoti autorius, leidėjus ir kitus asmenis, kuriems buvo grasinta, ne tik suteikiant specialią fizinę apsaugą galimoms smurto aukoms, bet ir pradedant viešas diskusijas, kuriomis kovojama su visų rūšių ekstremistinėmis pažiūromis;

9.  ragina Bangladešo valdžios institucijas atkurti visišką žiniasklaidos nepriklausomumą, panaikinti visus kaltinimus vyriausybę kritikuojančią medžiagą paskelbusiems leidėjams ir žurnalistams, nedelsiant leisti iš naujo atidaryti visas uždarytas žiniasklaidos priemones ir nedelsiant atkurti visapusišką ir nevaržomą prieigą prie visų rūšių leidinių, įskaitant elektroninius;

10.  ragina Bangladešo valdžios institucijas skubiai įvykdyti savo įsipareigojimus ir taikyti 2013 m. patvirtintą JT Veiksmų planą dėl nebaudžiamumo problemos ir žurnalistų saugumo;

11.  ragina Bangladešo valdžios institucijas užtikrinti teismų sistemos nepriklausomumą ir nešališkumą bei iš dalies pakeisti Informacinių ir ryšių technologijų aktą ir 2015 m. priimtą Kibernetinio saugumo aktą, siekiant suderinti juos su tarptautiniais žodžio laisvės standartais, panaikinant „antivalstybinių“ leidinių kriminalizavimą;

12.  yra labai susirūpinęs dėl pasikartojančių smurto dėl etninių ir religinių priežasčių, ypač smurto dėl lyties prieš moteris ir LGBTI asmenis, atvejų; primygtinai ragina Bangladešo vyriausybę ir religines organizacijas bei jų lyderius pradėti susitaikymo procesą; primygtinai ragina Bangladešo vyriausybę imtis veiksmų siekiant patraukti atsakomybėn tokio smurto vykdytojus; primygtinai ragina Bangladešo vyriausybę taip pat suteikti pakankamą apsaugą ir garantijas mažumoms, pavyzdžiui, musulmonams šiitams ir achmaditams, induistams, budistams ir krikščionims, taip pat bihariams;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais vyriausybė, taikydama 2014 m. priimtą Užsienio aukų (savanoriškos veiklos) reglamentavimo aktą, savavališkai kontroliavo teisėtų pilietinės visuomenės organizacijų veiklą; ragina Bangladešo valdžios institucijas, siekiant užkirsti kelią šiam reiškiniui, peržiūrėti šį teisės aktą;

14.  ragina Bangladešo valdžios institucijas skubiai įvykdyti savo įsipareigojimus ir taikyti 2013 m. patvirtintą JT Veiksmų planą dėl nebaudžiamumo problemos ir žurnalistų saugumo;

15.  prašo Bangladešo vyriausybės leisti šalyje veikiančioms tarptautinėms NVO vykdyti savo užduotis, taip pat užtikrinti, kad visos žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės grupės galėtų dirbti netrikdomos baimės ir represijų;

16.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą, ES delegaciją Bangladeše ir valstybių narių delegacijas atidžiai stebėti žmogaus teisių ir politinę padėtį Bangladeše ir pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę;

17.  ragina ES vadovaujantis savo Strategine programa žmogaus teisių ir demokratijos srityje nedelsiant aptarti pirmiau minėtas problemas su Bangladešo valdžios institucijomis ir pateikti joms čia išdėstytas rekomendacijas;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Bangladešo vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0516. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0024. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0045. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0274.

2015 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Dohos vystymosi darbotvarkės dabartinės padėties rengiantis 10-ajai PPO ministrų konferencijai (2015/2632(RSP))

P8_TA(2015)0415 B8-1230/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje priimtą Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų deklaraciją(1),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 18 d. Honkonge priimtą PPO ministrų deklaraciją(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją „Siekis reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją“(4),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Dohos vystymosi darbotvarkės (Dohos darbotvarkė), ypač į 2008 m. spalio 9 d.(5), 2009 m. gruodžio 16 d.(6), 2011 m. rugsėjo 14 d.(7) ir 2013 m. lapkričio 21 d.(8) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio mėn. Balyje vykusios 9-osios ministrų konferencijos rezultatus ir visų pirma prekybos lengvinimo susitarimą(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Ženevoje vykusios Parlamentinės konferencijos metinės sesijos PPO klausimais metu bendru sutarimu priimtą baigiamąjį dokumentą(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 17 d. PPO delegacijos vadovų susitikime padarytus pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslus(11),

–  atsižvelgdamas į 5-ąją visuotinę pagalbos prekybai peržiūrą, kuri vyko 2015 m. birželio 30 d. – liepos 2 d. Ženevoje(12),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Dohos derybų raundas buvo pradėtas 2001 m. siekiant sukurti naujas prekybos galimybes, sugriežtinti daugiašalės prekybos taisykles ir ištaisyti esamus prekybos sistemos pusiausvyros sutrikimus derybų metu dėmesį sutelkiant į besivystančių šalių ir ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikius ir interesus; kadangi šie tikslai grindžiami įsitikinimu, kad teisingesnėmis ir objektyvesnėmis taisyklėmis paremta daugiašalė sistema galėtų prisidėti siekiant sąžiningos ir laisvos prekybos, kuria būtų skatinamas ekonomikos vystymasis visuose žemynuose ir mažinamas skurdas;

B.  kadangi ES nuolat propagavo tvirtą daugiašalėmis taisyklėmis grindžiamą požiūrį į prekybą, taip pat pripažindama, kad taikant papildomus metodus, pvz., dvišalius, regioninius ir tik tarp kelių šalių sudaromus susitarimus, taip pat gali būti skatinama atverti prekybą ir vystyti ekonomiką, ypač pradedant liberalizuoti politikos sritis, kurių klausimus ne taip išsamiai sprendžia PPO, atnaujinti taisykles ir drausmę jose, ir gali būti remiama daugiašalė sistema, jeigu tokie susitarimai suderinami su PPO reikalavimais, yra grindžiami bendromis taisyklėmis ir sudaro sąlygas galimam daugiašališkumo principo taikymui ateityje;

C.  kadangi, nors PPO ir PPO susitarimuose įtvirtintos taisyklės atliko svarbų vaidmenį siekiant išvengti visapusiško ir plačiai paplitusio protekcionizmo kaip atsako į sunkiausią nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio finansų ir ekonomikos krizę, 2014 m. lapkričio mėn. PPO ataskaitoje teigiama, kad iš 1 244 ribojamųjų priemonių, užfiksuotų nuo krizės pradžios 2008 m., dabar panaikinta tik 282, todėl didėja poreikis imtis daugiau veiksmų, nukreiptų prieš šias priemones; kadangi neatnaujinus taisyklių gali būti imamasi naujų šiuolaikinių nacionalinių rinkų ir gamintojų apsaugos būdų;

D.  kadangi atvirą ir sąžiningą daugiašalę prekybą labiau varžo įvairios netarifinės kliūtys, o ne prekybos muitų tarifai, kurių iš esmės atsisakoma dėl globalizacijos pažangos;

E.  kadangi vis dėlto svarbu atsižvelgti į tam tikrų sektorių, visų pirma žemės ūkio sektoriaus, pažeidžiamumą atvėrus rinką;

F.  kadangi vykdydama bendros žemės ūkio politikos reformą Europos Sąjunga padeda įgyvendinti Dohos derybų raundo lūkesčius;

G.  kadangi 2013 m. 9-osios ministrų konferencijos rezultatai sisteminiu požiūriu yra svarbūs organizacijai, o ypač svarbus prekybos lengvinimo susitarimas (PLS), dėl kurio buvo susitarta ir kuris yra pirmas pasiektas daugiašalis susitarimas nuo tada, kai 1995 m. buvo įsteigta PPO; kadangi 2015 m. spalio 5 d. Europos Sąjunga ratifikavo PLS;

H.  kadangi pastaruoju metu vykusios diskusijos dėl to, kaip toliau spręsti klausimą dėl Dohos vystymosi darbotvarkės, akivaizdžiai parodė, kad reikia peržiūrėti tikslų mastą, norint iš tikrųjų pasiekti rezultatų visose derybų pakopose, ir kad šiuo atžvilgiu reikia visapusiškai atsižvelgti į šiandieninę prekybos aplinką;

I.  kadangi 2015 m. gruodžio 15–18 d. Kenijoje įvyksianti 10-oji PPO ministrų konferencija bus pirmoji Afrikos šalyje surengta PPO ministrų konferencija; kadangi ES tebėra tvirtai įsipareigojusi įgyvendinti Dohos vystymosi darbotvarkę ir pripažįsta, kad, siekiant užtikrinti, jog PPO derybų vaidmuo išliktų pagrindinis toliau liberalizuojant prekybą pasaulio mastu, bus svarbu pasiekti politinį susitarimą dėl Dohos vystymosi darbotvarkės pasirašymo;

1.  pakartoja, kad yra visapusiškai įsipareigojęs siekti ilgalaikės naudos, gaunamos laikantis daugiašališkumo principo, ir ragina parengti prekybos darbotvarkę, kuri visų labui būtų grindžiama laisva ir sąžininga prekyba ir pagal kurią vystymasis būtų pagrindinis proceso veiksnys;

2.  pabrėžia, kad derybų metu svarbu visapusiškai atsižvelgti į konkrečius mažas pajamas gaunančių besivystančių šalių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikius ir interesus; mano, kad svarbu aiškiai apibrėžti mažas pajamas gaunančias besivystančias šalis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis; pakartoja, jog reikia užtikrinti, kad specialiojo ir diferencinio režimo principas būtų neatskiriama derybų dalis ir atspindėtų įvairius PPO narių ekonominio vystymosi lygius, kaip nustatyta Dohos ministrų deklaracijos 44 dalyje; mano, kad reikšmingos specialiojo ir diferencinio režimo nuostatos turi būti dar aiškiau apibrėžtos, nuolat persvarstomos ir tikslingos, kad būtų reaguojama į tų besivystančių šalių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių, kurioms labiausiai reikia pagalbos, poreikius; teigiamai vertina prekybos lengvinimo susitarimo pavyzdį taikant specialiojo ir diferencinio režimo principą dėl įgyvendinimo etapų, kuris galėtų tapti naudingu pavyzdžiu persvarstant specialiojo ir diferencinio režimo nuostatas ir siekiant užtikrinti, kad jos būtų tikslingos;

3.  remia PPO struktūrinę reformą, kuri reikalinga siekiant geriau užtikrinti bendrai taikomomis taisyklėmis grindžiamą, atvirą, sąžiningą ir nediskriminacinę prekybos sistemą, kurioje būtų labiau atsižvelgiama į įvairių ekonominės veiklos vykdytojų, pvz., MVĮ, labai mažų įmonių ir novatoriškų pradedančiųjų įmonių vaidmenį ir interesus;

4.  pabrėžia, kad svarbu remtis 9-ojoje ministrų konferencijoje priimtais sprendimais siekiant padaryti tikrą pažangą 2015 m. gruodžio mėn. Nairobyje vyksiančioje 10-ojoje ministrų konferencijoje, kad Dohos derybų raundas galėtų būti greitai užbaigtas;

5.  mano, kad prekybos liberalizavimas – svarbi priemonė siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir plėtros, tačiau liberalizuojant prekybą reikia taip pat įgyvendinti tinkamą gretutinę politiką, kuri apimtų makroekonomines ir mikroekonomines priemones, įskaitant biudžeto skaidrumą, fiskalinę politiką ir vienodą apmokestinimą, administracinį supaprastinimą, švietimą ir mokymą, institucines reformas bei socialinę politiką, siekiant gauti kuo daugiau naudos įgyvendinant prekybos reformas ir kuo geriau tą naudą paskirstyti ir siekiant veiksmingai kompensuoti bet kokį neigiamą poveikį;

6.  atkreipia dėmesį į 2015 m. liepos mėn. Ženevoje vykusią penktąją pagalbos prekybai peržiūros konferenciją tema „Prekybos sąnaudų mažinimas siekiant skatinti integracinį ir tvarų augimą“, kurioje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas prekybos lengvinimo susitarimo įgyvendinimui;

7.  ragina visas PPO nares kuo greičiau ratifikuoti ir įgyvendinti prekybos lengvinimo susitarimą, kad jis galėtų laiku įsigalioti iki 10-osios ministrų konferencijos; mano, kad šis susitarimas būtų labai naudingas visoms PPO narėms ir ypač besivystančioms šalims ir atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams, nes juo būtų padidintas skaidrumas ir teisinis saugumas ir sumažintos administracinės išlaidos bei muitinės procedūrų trukmė, o tai padėtų jiems visapusiškai pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia gausėjančios regioninės ir pasaulinės tiekimo grandinės, taip pat MVI būtų sudarytos galimybės pasinaudoti atviresnėmis rinkomis; atkreipia dėmesį į tai, kad besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir toliau turėtų būti užtikrintas gebėjimų stiprinimas ir techninė pagalba, didžiausią dėmesį skiriant internetinėms parduotuvėms ir elektroninės dokumentacijos supaprastinimui, siekiant sudaryti joms sąlygas didinti savo gamybos pajėgumus ir pasaulinėse vertės grandinėse pasinaudoti didesne pridėtinės vertės dalimi;

8.  ragina PPO nares aktyviai remti PPO pastangas kuriant veiksmingus ir efektyvius darbo ryšius ir užtikrinant glaudesnį bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, kurių veikla susijusi su pasaulinėmis derybomis dėl prekybos, ypač su Tarptautine darbo organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija ir JT ir jos agentūromis bei organais, pvz., JT prekybos ir plėtros konferencija, Maisto ir žemės ūkio organizacija, JT aplinkos programa, JT vystymo programa ir JT bendrąja klimato kaitos konvencija, taip pat su TVF, Pasaulio banku ir EBPO, siekiant užtikrinti savitarpio pagalbą ir sąveiką sprendžiant prekybos ir su prekyba nesusijusius klausimus; pritaria tam, kad būtų dedamos pastangos siekiant priimti tarptautinius standartus ir bendradarbiauti reglamentavimo srityje;

9.  ragina nuodugniai išnagrinėti, kaip būtų galima geriau spręsti su prekyba nesusijusias problemas taikant PPO taisykles, kad PPO narės galėtų siekti teisėtų politinių tikslų, neužkertant kelio patekti į rinką; todėl pabrėžia, kad turėtų būti tvirtai remiamos pastangos priimti tarptautinius standartus ir besivystančioms šalims turėtų būti teikiama reikiama pagalba, kad jos galėtų šių standartų laikytis;

10.  yra įsitikinęs, jog tai, kad yra nepakankamai atsižvelgiama į labai skirtingą besivystančių šalių ekonominį išsivystymą ir individualius poreikius, gali tapti kliūtimi siekiant priimti veiksmingas šioms šalims naudingas priemones pagal Dohos derybų raunde paskelbtą tikslą ir turėti neigiamų padarinių toms besivystančioms šalims, kurioms labiausiai reikia pagalbos; ragina pažangesnes besivystančias šalis prisiimti dalį atsakomybės jau dabartiniame raunde ir prisidėti atsižvelgiant į savo išsivystymo lygį ir sektorių konkurencingumą; taip pat primena, kad svarbu taikyti veiksmingus diferencijavimo kriterijus atsižvelgiant ne tik į BNP augimą, bet ir į tokius rodiklius, kaip ekonominio pažeidžiamumo rodiklis bei prekybos ir vystymosi rodiklis;

11.  mano, kad nepaprastai svarbu užbaigti užsitęsusį Dohos derybų raundą įgyvendinant su vystymusi susijusius įgaliojimus; todėl ragina visas PPO nares, atsižvelgiant į šį galutinį tikslą, apsvarstyti visas galimybes, kad būtų pasiektas didelio masto, visuotinis, darnus ir realus rezultatas;

12.  palankiai vertina iki šiol padarytą pažangą įgyvendinant daugiašales iniciatyvas, pvz., susitarimą dėl ekologiškų prekių ir informacinių technologijų susitarimą, taip pat kitas iniciatyvas, pvz., prekybos paslaugomis susitarimą; mano, kad tik kelių šalių sudaryti susitarimai gali papildyti ir skatinti daugiašalį požiūrį, nustatant pagrindinį tikslą – suvienyti pakankamą skaičių narių, siekiant užtikrinti šių susitarimų daugiašališkumą;

13.  tvirtina, kad ES turėtų toliau atlikti vadovaujamą vaidmenį skatinant realią dabartinių PPO derybų pažangą, kad artimoje ateityje būtų visiškai užbaigtas Dohos vystymosi derybų raundas, ir palengvinti visavertį mažiausiai išsivysčiusių šalių dalyvavimą pasaulinėje prekyboje, tarpininkaujant įvairių PPO narių pozicijų derinimo procese;

14.  pabrėžia itin didelę PPO svarbą užtikrinant taisyklėmis pagrįstą pasaulio prekybą, įgyvendinant privalomus įsipareigojimus ir užtikrinant tų įsipareigojimų vykdymą bei sprendžiant prekybos ginčus, taip pat jos išskirtinį indėlį skatinant didesnį skaidrumą ir tarpusavio vertinimą, visų pirma taikant prekybos politikos peržiūros mechanizmą;

15.  ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad Parlamentas ir toliau aktyviai dalyvautų rengiantis 10-ajai ministrų konferencijai, kad jam būtų skubiai teikiama naujausia informacija ir, jei reikia, vykstant ministrų konferencijai su juo būtų konsultuojamasi; ragina Komisiją toliau teikti atitinkamus argumentus PPO narėms, kad šios didintų parlamentinio aspekto svarbą PPO organizacijoje;

16.  ragina PPO nares užtikrinti demokratinį teisėtumą ir skaidrumą stiprinant PPO parlamentinį aspektą; todėl pabrėžia, kad būtina užtikrinti geresnes parlamentų narių galimybes susipažinti su derybomis dėl prekybos, dalyvauti rengiant ir įgyvendinant PPO sprendimus ir užtikrinti deramą prekybos politikos priežiūrą savo piliečių labui;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir PPO generaliniam direktoriui.

(1) 2001 m. PPO Dohos ministrų konferencija: 2001 m. lapkričio 20 d. ministrų deklaracija WT/MIN(01)/DEC/1.https://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/min01_e/mindecl_e.htm (2) Honkongo ministrų deklaracija WT/MIN(05)DEC, priimta 2005 m. gruodžio 18 d.https://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/min05_e/final_text_e.htm (3) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155. (4) OL C 259 E, 2009 10 29, p. 77. (5) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 31. (6) OL C 286 E, 2010 10 22, p. 1. (7) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 84. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0511. (9) Balio ministrų deklaracija (WT/MIN(13)DEC), priimta 2013 m. gruodžio 7 d.https://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/mc9_e/balideclaration_e.htm (10) http://www.ipu.org/splz-e/trade15/outcome.pdf (11) http://www.un.org/millenniumgoals/ (12) https://www.wto.org/english/tratop_e/devel_e/a4t_e/global_review15prog_e/global_review15prog_e.htm

2015 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ekvadoro prisijungimo prie ES bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo (2015/2656(RSP))

P8_TA(2015)0416 B8-1241/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 17 d. užbaigtas ES ir Ekvadoro derybas dėl Ekvadoro prisijungimo prie prekybos susitarimo, pasirašyto tarp ES ir Kolumbijos bei Peru,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 12 d. protokolo parafavimą, kuris sudarys sąlygas Ekvadorui prisijungti prie savo kaimynių Kolumbijos ir Peru palaikant lengvatinės prekybos santykius su ES,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. poziciją per pirmąjį svarstymą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Ekvadoro kilmės prekėms taikomo muitų tarifų režimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 11 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo sudarymo projekto(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 11 d. poziciją per pirmąjį svarstymą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES santykių su Lotynų Amerika strategijos(5) ir 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos ryšių(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Ekvadoro prisijungimas prie prekybos susitarimo su Kolumbija ir Peru yra dar vienas ryžtingas žingsnis į priekį sudarant sąjungą su svarbiomis, panašiai mąstančiomis ir greitai augančios ekonomikos šalimis regione, kuris vis daugiau dėmesio skiria Azijai ir Ramiojo vandenyno šalims;

B.  kadangi Ekvadoro prisijungimo prie prekybos susitarimo su Kolumbija ir Peru protokolo tekstas atitinka ES ir Ekvadoro užmojus, nes juo atsižvelgiama į asimetriškus santykius pasiūlymų dėl patekimo į rinką klausimu Ekvadoro naudai, suderinant juos su susitarimo turiniu, bet visapusiškai įtraukiant konkrečius patikslinimus, kaip prašė Ekvadoras;

C.  kadangi Ekvadoro vyriausybė per pastaruosius aštuonerius metus investavo 40,8 mlrd. dolerių į socialinį sektorių – į galimybes siekti išsilavinimo, sveikatos priežiūrą ir socialinę apsaugą – numatydama konkrečias pažeidžiamiausioms grupėms, pvz., vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems, skirtas programas;

1.  palankiai vertina tai, kad užbaigtos derybos su Ekvadoru dėl protokolo dėl jo prisijungimo prie ES, Kolumbijos ir Peru prekybos susitarimo, pripažindamas didelę šio prisijungimo naudą Ekvadorui eksportuojant į ES, ypač turint mintyje, kad jam nebebus taikoma ES vienašalė bendroji lengvatų sistema; ragina, kad šis susitarimas įsigaliotų ir būtų įgyvendinamas greitai ir visapusiškai skatina, nes tai aukščiausiu lygiu užtikrins piliečių ir aplinkos apsaugą; mano, kad šis susitarimas padės skatinti ir įvairinti prekybą ir investicijas abiejose susitarimo šalyse, paskatins ekonominį ir socialinį vystymąsi ir padės mažinti skurdą ir nelygybę;

2.  primena, kad prieš 2012 m. gruodžio 11 d. duodamas pritarimą prekybos susitarimui Parlamentas savo pirmiau minėtoje 2012 m. birželio 13 d. rezoliucijoje ragino Andų bendrijos šalis užtikrinti, kad būtų parengtas skaidrus ir privalomas žmogaus teisių, aplinkos apsaugos ir darbuotojų teisių veiksmų planas, taip pat kad Kolumbijos ir Peru vyriausybės prieš Europos Parlamentui duodant pritarimą pateiktų tvaraus vystymosi veiksmų planus; primygtinai ragina visus partnerius imtis veiksmų, kad būtų veiksmingai įgyvendinami pateikti žmogaus teisių, aplinkos apsaugos ir darbuotojų teisių veiksmų planai;

3.  pabrėžia, jog svarbu, kad Ekvadoras užtikrintų savo politikos suderinamumą su savo PPO ir prekybos susitarimo įsipareigojimais ir sudarytų sąlygas visapusiškam skaidrumui ir plataus masto konsultacijoms su suinteresuotaisiais subjektais prieš jų patvirtinimą; todėl ragina Ekvadorą nedelsiant panaikinti likusias nustatytas patekimo į rinką kliūtis;

4.  primena Komisijai ir EIVT apie jų vaidmenį, kurį jos turi atlikti veiksmingai įgyvendinant veiksmų planus; primena Komisijai, kad ji turėtų tinkamu būdu informuoti Parlamentą apie šių veiksmų planų ir priemonių, kurių jos ėmėsi, kad užtikrintų jų įgyvendinimą, taikymą;

5.  prašo Komisijos ir EIVT Parlamentui pateikti išsamią ataskaitą, kurioje dėmesys sutelkiamas į priemones, kurių Komisija ėmėsi vykdydama bendradarbiavimo programas, didelį dėmesį skiriant švietimui, mokymams, bendradarbiavimui reguliavimo srityje ir socialinių bei ekonominių galimybių kūrimui tiems, kuriems jų labiausiai reikia, taip pat pažangos demokratijos srityje skatinimui ir pagarbai žmogaus teisėms, darbo teisei ir aplinkos apsaugai; šiuo tikslu ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti vystomojo bendradarbiavimo priemone (VPB) ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone (EDŽTRP);

6.  primygtinai ragina Ekvadoro vyriausybę atsižvelgti į Kolumbijos ir Peru pateiktus veiksmų planus ir imtis panašių priemonių, nes tai yra proga pagerinti bendras savo piliečių gyvenimo sąlygas, įskaitant žmogaus ir darbuotojų teises ir aplinkosaugą;

7.  pabrėžia, kad žmogaus teisės ir demokratija yra itin svarbūs bendrų ES ir Andų bendrijos šalių santykių aspektai; todėl ragina visus partnerius propaguoti visas šias teises ir laisves, nustatytas pagal tarptautinę teisę, ir užtikrinti, kad jos būtų visuotinai ir veiksmingai garantuojamos;

8.  pabrėžia, kad Ekvadoro ekonomikoje per pastaruosius metus pasiektas tvirtas ekonomikos augimas, ir pripažįsta, kad ekonomikos augimas buvo įtraukus; todėl dėl šios priežasties iš karto sumažėjo skurdas, ypač labai didelis skurdas, ir nelygybė ir išaugo vidurinė klasė; palankiai vertina tai, kad, remiantis naujausiais Pasaulio banko duomenimis, 2006–2014 m. skurdas Ekvadore sumažėjo nuo 37,6 proc. iki 22,5 proc., o ypač didelis skurdas – nuo 16,9 proc. iki 7,7 proc.;

9.  giria Ekvadoro vyriausybę už tai, kad ji per pastaruosius aštuonerius metus investavo daugiau nei 40 mlrd. dolerių į socialinį sektorių; ragina Ekvadorą ir toliau įgyvendinti savo sėkmingą pažangią socialinę ir tvaraus vystymosi politiką;

10.  pripažįsta poveikio investicijų, kurias pastaraisiais metais įgyvendino Ekvadoras, svarbą; taip pat patvirtina savo paramą visoms teisėkūros ir neteisėkūros priemonėms, kurias Ekvadoro vyriausybė ir vietos valdžios institucijos priėmė siekdamos kovoti su skurdu, nelygybe, visų formų smurtu, nebaudžiamumu, korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ypač prekyba narkotikais, taip pat tas priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą darbuotojų ir labiausiai pažeidžiamų asmenų ir grupių, pvz., vaikų, moterų, mažumų ir čiabuvių, teisių apsaugą, kad būtų užtikrintas darnus ir įtraukus socialinis ir ekonominis vystymasis; vaikų teisių srityje ragina Ekvadorą tęsti savo pastangas ir priimti veiksmingesnes priemones, kuriomis užtikrinamas švietimas ir kova su vaikų darbu;

11.  ragina Komisiją išnagrinėti suderinamumo problemas, kurios kyla dėl skirtingų nuostatų dėl kilmės taisyklių ir dėl sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių, susijusių su Andų regiono ir ES prekyba ir Andų regiono ir MERCOSUR prekyba; ragina Komisiją prireikus pasiūlyti techninę pagalbą, kad būtų galima spręsti skirtingų reikalavimų problemą siekiant užkirsti kelią nepageidautiniems regioninių integracijos procesų Pietų Amerikoje trikdžiams;

12.  primena Europos Sąjungos tikslą į visus savo prekybos susitarimus su pramoniniais ir nepramoniniais partneriais įtraukti privalomą skyrių „Prekyba ir darnus vystymasis“; atsižvelgdamas į tai remia į ES ir Ekvadoro prekybos susitarimą įtraukimą skyriaus dėl darnaus vystymosi, kuriame būtų atspindėtas bendras partnerių įsipareigojimas skatinti pagarbą tarptautiniams susitarimams dėl žmogaus teisių, TDO konvencijoms ir pagrindiniams daugiašaliams susitarimams dėl aplinkos, pvz., Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijai (CITES), šių susitarimų ir konvencijų laikymąsi ir veiksmingo vykdymo užtikrinimą;

13.  palankiai vertina Ekvadoro užsienio prekybos ministerijos laišką, kuriame vertinama lyčių lygybės padėtis Ekvadore; ragina nustatyti konkretų laisvosios prekybos politikos poveikio moterims, ypač skurdesnėse vietovėse, vertinimą; ragina išsamiau užtikrinti moterų teises, ypač tais atvejais, kai joms daro poveikį prekybos politika ar jos pasekmės ir kai jos yra su tuo susijusios;

14.  pažymi, kad į laisvosios prekybos susitarimo skyriaus dėl ginčų sprendimo taikymo sritį neįtrauktos skyriuje dėl darnaus vystymosi numatytos nuostatos;

15.  palankiai vertina tai, kad Ekvadoras ratifikavo aštuonias pagrindines TDO konvencijas; tvirtina, kad svarbu, jog Ekvadoras ir visos ES valstybės narės greitai ratifikuotų ir veiksmingai įgyvendintų visas TDO konvencijas; apgailestauja dėl to, kad Ekvadoras dar neratifikavo TDO konvencijos Nr. 129, ir prašo Komisijos paremti Ekvadoro pastangas daryti pažangą veiksmingai jį taikant; ragina Ekvadoro vyriausybę laikytis TDO ekspertų komiteto rekomendacijų siekiant veiksmingai įgyvendinti TDO konvencijas Nr. 87 ir Nr. 98 ir pabrėžia, kad svarbu, jog darbuotojai galėtų keisti arba kurti naujas profesines sąjungas dėl nepriklausomumo, veiksmingumo ir ideologinių pažiūrų priežasčių, taip pat ypač primena, jog TDO prašė, kad Ekvadoro vyriausybė imtųsi būtinų teisinių veiksmų, reikalingų siekiant užtikrinti atitiktį konvencijos 2 straipsnio nuostatoms;

16.  palankiai vertina tai, kad šalys patvirtina savo įsipareigojimą išsaugoti biologinę įvairovę ir tausiai ja naudotis laikantis teisiškai privalomos Biologinės įvairovės konvencijos ir kitų svarbių tarptautinių susitarimų, kurių šalys jos yra;

17.  pažymi, kad Ekvadoras yra viena iš 17 itin didele įvairove pasižyminčių pasaulio šalių ir joje aptinkamas didžiausias rūšių skaičius (nuo 5 iki 10 proc. pasaulio biologinės įvairovės);

18.  primena, kad Ekvadoro Konstitucijoje aiškiai pripažįstamas sąžiningos prekybos plėtojimas – tai pagrindinis šalies prekybos politikos tikslas; ragina Komisiją bendradarbiauti su Ekvadoro vyriausybe siekiant skatinti bendrus projektus sąžiningos prekybos srityje;

19.  palankiai vertina svarbias Ekvadoro pastangas aplinkos apsaugos srityje, kurios buvo pripažintos JTO; yra susirūpinęs dėl to, kad nepaisant šalies pastangų sprendžiant aplinkos klausimus, Ekvadore ir jo kaimyninėse šalyse intensyviai naikinami miškai, labai mažėja biologinė įvairovė, teršiamas dirvožemis ir vanduo ir plinta jų erozija; atsižvelgdamas į tai ragina Europos Komisiją skatinti ir remti specialias strategijas ir programas tarptautiniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir skatinti visų susijusių viešųjų ir privačiųjų subjektų sąveiką ir atsakingą dalyvavimą;

20.  ragina parengti Ekvadoro ir ES bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo būtų remiamos konkrečios aplinkosaugos programos, ir palankiai vertina Ekvadoro vyriausybės jau pareikštą susidomėjimą dėl bendradarbiavimo susitarimo su ES, kuriuo būtų remiamos programos, susijusios su miškų naikinimu; remia nuomonę, kad miškų naikinimas – tai klausimas, už kurį atsakinga visa tarptautinė bendruomenė;

21.  primena, kad ES ir Andų poveikio tvarumui vertinime (2009 m.) buvo numatyta, kad dėl prognozuojamos žemės ūkio ir medienos sektorių plėtros nyks miškai ir mažės biologinė įvairovė, taip pat kad kils socialinis konfliktas dėl angliakasybos, angliavandenilio gavybos ir medienos ruošos plėtros kaimo vietovėse;

22.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Europos Komisiją rengiant ir įgyvendinant visas Komisijos finansuojamas bendradarbiavimo priemones didelį dėmesį skirti aplinkos tvarumui ir ragina visas šalis skatinti geriausią verslo praktiką, susijusią su įmonių socialine atsakomybe, laikantis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, EBPO gairių dėl įmonių socialinės atsakomybės ir 2011 m. spalio 25 d. paskelbto Komisijos komunikato (COM(2011)0681) dėl atnaujintos 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategijos nuostatų;

23.  ragina Ekvadoro savivaldybes pasinaudoti galimybėmis, kurias siūlo nauja prekybos sistema, ir tiesiogiai bendradarbiauti su ES savivaldybėmis siekiant skatinti sąžiningą prekybą, taip pat kurti naujus sąžiningos prekybos tinklus;

24.  palankiai vertina ir remia Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sprendimą sukurti tarpvyriausybinę darbo grupę tarptautinių bendrovių ir žmogaus teisių klausimais, kaip siūlė Ekvadoras, Pietų Afrika, pritariant daugeliui kitų šalių; nurodo Komisijai vykstančiose derybose Ženevoje bendradarbiauti pozityviai ir konstruktyviai;

25.  ragina EIVT ir Komisiją remti Ekvadoro vyriausybės pastangas formuoti ir palaikyti veiksmingą aplinkos apsaugos vadybą, tiek plačiu mastu, tiek jautriose vietovėse, pvz., Amazonėje ir Galapagų salose, nes mes bendrai atsakingi už mūsų planetos ateities išsaugojimą;

26.  primena, kad Jasuni nacionaliniame parke, kuris yra Amazonės baseino dalis, gyvena kelios vietinės gentys, auga šimtai vietos medžių rūšių ir yra daugybė faunos rūšių, kurioms kyla pavojus; primena apie jo svarbą žmonijai ir pasaulio gamtos paveldui, taip pat būsimoms kartoms;

27.  apgailestauja dėl to, kad pagalbos aplinkos apsaugai kompensuojant galimų prekybos pajamų praradimą ir bendrai finansuojant patikos fondo Jasuni Ishpingo Tambococha Tiputini (ITT), kuris pagal Ekvadoro vyriausybės pasiūlymą būtų įsteigtas remiant Jungtinių Tautų vystymo programai (JTVP) ir kurio paskirtis būtų buvusi atlyginti Ekvadoro gyventojams už tai, kad iš Jasuni nacionaliniame parke esančių telkinių neišgaunama nafta, steigimo koncepcija nepasiteisino dėl nepakankamų ekonominių rezultatų;

28.  pripažįsta Ekvadoro pastangas siekiant didinti čiabuvių bendruomenių apsaugą; taip pat ragina vyriausybę užtikrinti, kad jos politika, ypač kasybos strategija, neturėtų jokio neigiamo poveikio čiabuvių bendruomenių teisėms;

29.  pabrėžia, kad svarbu apsaugoti ir išsaugoti čiabuvių ir vietos bendruomenes, kurios palaiko tradicinį gyvenimo būdą, taip pat pabrėžia jų svarbą biologinės įvairovės išsaugojimui ir tausiam naudojimuisi ja Andų bendrijos šalyse;

30.  palankiai vertina tai, kad Ekvadoras ratifikavo TDO konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų, bet pažymi, kad prekybos susitarime nėra jokios nuorodos į konvenciją;

31.  ragina Ekvadoro vyriausybę toliau tobulinti esamus vidaus mechanizmus ir dialogą su pilietine visuomene taikant pilietinės visuomenės mechanizmo stebėsenos sistemą, įskaitant didelę informacijos ir reklamos kampanijos, kuria būtų siekiama kuo labiau padidinti grupių, susijusių su pilietinės visuomenės mechanizmu, dalyvavimą; primena, kad prekybos susitarime reikalaujama, kad Ekvadoras sukurtų tokius mechanizmus ne vėliau kaip po vienerių metų nuo susitarimo įsigaliojimo;

32.  ragina susijusias šalis imtis priemonių siekiant pagerinti vietos patarėjų grupių darbą; laikosi nuomonės, kad visos vietos patarėjų grupės turi būti visiškai nepriklausomos;

33.  prašo ES vietos patarėjų grupę parengti ir Europos Parlamentui pristatyti reguliariąja ataskaitą, kurią Europos Parlamentas įvertintų;

34.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamą pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą metinėje sesijoje su pilietinės visuomenės organizacijomis, kaip numatyta susitarime, taip pat ir plačiosios visuomenės kaip numatyta susitarime;

35.  palankiai vertina iniciatyvas, kurių ėmėsi Ekvadoro vyriausybė, pavyzdžiui, Ekvadoro pilietinio dalyvavimo ir socialinės atskaitomybės tarybos įsteigimą kaip integracijos priemones, kuriomis siekiama stiprinti ir intensyvinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, skatinant skaidrumą ir naikinant korupcijos apraiškas; primena, kad svarbu sukurti veiksmingus dialogo mechanizmus, kur jų nėra, siekiant užtikrinti piliečių ir socialinių veikėjų teisę individualiais ar kolektyviniais pagrindais organizuoti sprendimų priėmimo procesą bei jame dalyvauti ir stebėti priimtų sprendimų įgyvendinimą;

36.  pabrėžia bendro Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitečio svarbą, nes tai vienintelis prekybos susitarime numatytas mechanizmas, kurį taikant galima stebėti, kaip valstybės ir įmonės įgyvendina įsipareigojimus dėl darnaus vystymosi;

37.  prašo Komisijos Parlamentui pateikti visų pakomitečio posėdžių darbotvarkes ir protokolus;

38.  pažymi, kad Ekvadoras pradėjo taikyti mokėjimų balanso apsaugos priemonę; ragina Ekvadorą nedelsiant imtis spręsti susirūpinimą keliančius klausimus, kurie buvo kitų PPO narių nustatyti per konsultacijas, vykusias Mokėjimų balanso komitete Ženevoje;

39.  pažymi, kad kartu su Kolumbija ir Peru Ekvadoras yra vienas iš didžiausių pasaulyje bananų augintojų; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų sąžiningai laikomasi pagal bananų importo stabilizavimo priemonę nustatytų importo ribinių kiekių; prašo Komisijos reguliariai ir nedelsiant informuoti Parlamentą ir tuo atveju, kai bananų importo tendencija yra tokia, kad jis gali pasiekti ribinį importo kiekį, ir teikti duomenis apie tiesioginę ir netiesioginę bananų importo iš šių šalių įtaką; ragina Komisiją taip pat suspenduoti atleidimą nuo muitų iš tų šalių importuojamiems bananams, jei importas didėja neproporcingai ir kelia grėsmę padaryti didelę žalą ES gamybos regionų ekonomikai, pavyzdžiui, jei dėl to prarandamos darbo vietos;

40.  prašo šalių užtikrinti, kad visos susitarimo nuostatos būtų veiksmingai įgyvendintos nuo pat susitarimo įsigaliojimo datos;

41.  pareiškia esąs įsitikinęs, kad abi susitarimo šalys vienu metu turėtų nustatyti apsaugos sąlygas, kad nacionalinė gamyba būtų apsaugota nuo staigaus importo padidėjimo, kuris galėtų padaryti didelę žalą;

42.  prašo Prekybos GD ir Ekvadoro vyriausybę pateikti įtikinamų atsakymų į prieš Parlamento balsavimą dėl Ekvadoro prisijungimo prie prekybos susitarimo iškeltus klausimus ir išreikštus nuogąstavimus;

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Ekvadoro, Kolumbijos bei Peru vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0087. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0481. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0480. (4) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 52. (5) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 54. (6) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 79.

2015 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujosios 2016–2020 m. gyvūnų gerovės strategijos (2015/2957(RSP))

P8_TA(2015)0417 RC-B8-1278/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 43 straipsnį dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir bendros žuvininkystės politikos (BŽP) veikimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. (COM(2012)0006),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m.(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi taikant ES teisės aktus gyvūnų gerovės srityje padedama užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungoje ir, savo ruožtu, puikiai veikiančią vidaus rinką;

B.  kadangi ES piliečiai labai suinteresuoti gyvūnų gerove ir, kaip vartotojai, pageidauja rinktis remdamiesi konkrečia informacija;

C.  kadangi gyvūnų gerovę reglamentuojančios nacionalinės taisyklės negali prieštarauti ES bendrosios rinkos principams;

D.  kadangi gyvūnų gerovė susijusi su gyvūnų ir visuomenės sveikata;

E.  kadangi dėl gyvūnų gerovę reglamentuojančių ES ir nacionalinių taisyklių sudėtingumo ir skirtingo aiškinimo atsiranda teisinis neapibrėžtumas ir dėl to gali stipriai susilpnėti kai kurių valstybių narių gamintojų konkurencinė padėtis;

F.  kadangi gyvūnų gerovės lygis Sąjungoje yra vienas iš aukščiausių pasaulyje;

G.  kadangi gyvūnų gerovė turėtų būti toliau gerinama remiantis įsigalėjusiomis mokslinėmis išvadomis ir reikiamą dėmesį skiriant žemės ūkio gyvulininkystės veiksmingumui ir konkurencingumui; kadangi siekiant užtikrinti gyvūnų gerovės standartų aiškumą visoje ES būtų naudinga apibrėžti gerą gyvulininkystę;

H.  kadangi aukšto lygio gyvūnų gerovė svarbi norint užtikrinti tvarumą, nors tam ir būtinos investicijos bei papildomos veiklos išlaidos, kurios nėra proporcingai paskirstomos visoje maisto grandinėje;

1.  ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti likusius Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. punktus;

2.  primygtinai ragina Komisiją įvertinti esamą strategiją ir parengti naują plataus masto 2016–2020 m. laikotarpio gyvūnų gerovės apsaugos strategiją siekiant tęsti su ankstesniąja strategija pradėtą darbą ir užtikrinti, kad toliau visose valstybėse narėse galiotų aukštų gyvūnų gerovės standartų sistema;

3.  ragina Komisiją užtikrinti, kad teisės aktų sistema būtų atnaujinta, išsami ir aiški ir kad ją taikant būtų visapusiškai įgyvendinti SESV 13 straipsnio reikalavimai; vis dėlto pakartoja, kad dėl administracinio supaprastinimo jokiu būdu neturi sumažėti gyvūnų gerovės lygis; pabrėžia, kad šie tikslai nėra tarpusavyje nesuderinami;

4.  pabrėžia, kad SESV 13 straipsnis yra bendro taikymo, horizontalusis ir yra toks pat svarbus, kaip žemės ūkio, aplinkos ar vartotojų apsaugos nuostatos;

5.  primena, kad Parlamentas dalyvauja vykstančiose derybose ir yra priėmęs teisės aktus, kuriais siekiama spręsti su gyvūnų gerove susijusias problemas, pvz., susijusias su gyvūnų sveikata, zootechninėmis sąlygomis, ekologine gamyba ir oficialiąja kontrole;

6.  pripažįsta įvairių valstybių narių ūkininkų pastangas užtikrinti gyvūnų gerovę;

7.  primygtinai ragina Komisiją pritaikyti politikos priemones arba nustatyti naujas priemones su gyvūnų gerove susijusioms problemoms spręsti, kai esama aiškių šias problemas patvirtinančių mokslo įrodymų; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybėse narėse įgyvendinami su gyvūnų gerove susiję ES teisės aktai;

8.  atsižvelgdamas į atitinkamų teisės aktų sudėtingumą ir didelį jų skaičių, pažymi, kad yra susirūpinęs dėl veiksmingo šiuo metu galiojančių ES teisės aktų, susijusių su gyvūnų gerove, įgyvendinimo ir vykdymo; pabrėžia, kad dabartinių teisės aktų vykdymo ir jų laikymosi pagerinimas turėtų būti pagrindinis tikslas visose gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklėse;

9.  primygtinai ragina Komisiją taip pat būti ambicingesnei ir į savo prekybos politiką ir derybas dėl tarptautinių prekybos susitarimų kaip ne prekybos aspektą įtraukti gyvūnų gerovės standartų abipusiškumo principą ir priskirti jį prie savo prioritetų, taip pat skatinti užtikrinti gyvūnų gerovę trečiosiose šalyse reikalaujant, kad importuojami gyvūnai ir produktai atitiktų lygiaverčius gyvūnų gerovės standartus ir būtų atliekama griežta jų kontrolė;

10.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti deramą BŽŪP finansavimą, kuris atitiktų mūsų užmojų mastą, kad nebūtų leista perkelti gamybos ir prekybos į tas šalis ir žemynus, kuriuose gyvūnų gerovės standartai žemesni;

11.  ragina Komisiją parengti geriausią moksliškai pagrįstą praktiką, ja keistis ir ją platinti, taip pat remti inovacijas ir mokslinius tyrimus naujų gyvūnų gerovės užtikrinimo metodų ir technologijų kūrimo srityje;

12.  primena, kad maisto tiekimo grandinėje nėra pusiausvyros ir dėl to nukenčia pirminiai gamintojai, o dėl tokių sąlygų mažėja investicijos į gyvūnų gerovę ūkiuose;

13.  primena, kad gamintojams tenka labai daug administracinių reikalavimų ir kad, nuolat siekiant supaprastinti administravimą, ši ES strategija neturėtų labiau didinti dabartinės naštos; pabrėžia, kad reikia užtikrinti investicijų į šį sektorių stabilumą ir nuspėjamumą ir tuo pat metu užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarptautiniu mastu;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 349 E, 2013 11 29, p. 62.

2015 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vaikų švietimo ekstremaliųjų situacijų ir užsitęsusių krizių atvejais (2015/2977(RSP))

P8_TA(2015)0418 B8-1240/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją ir 2000 m. gegužės mėn. jos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose, 2002 m. sausio mėn. fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ir 2011 m. gruodžio mėn. fakultatyvinį protokolą dėl pranešimo procedūros,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. vasario mėn. JT principus ir gaires dėl vaikų, susijusių su ginkluotosiomis pajėgomis ar ginkluotomis grupuotėmis (Paryžiaus principai),

–  atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 14 (2013) dėl vaiko teisės į tai, kad pirmenybė būtų teikiama jo interesams,

–  atsižvelgdamas į JT veiksmų planą „Vaikams tinkamas pasaulis“,

–  atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 208 straipsnyje nustatytą politikos suderinamumo vystymosi labui principą, pagal kurį reikalaujama atsižvelgti į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims,

–  atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“ (2008 m. sausio 30 d.),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“ (COM(2008)0055),

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų (atnaujinta 2008 m.),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. gruodžio 10 d. Europos Sąjungai buvo įteikta Nobelio taikos premija ir vėliau gautas piniginis apdovanojimas, skirtas ES iniciatyvai „Taikos vaikai“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2010 m. liepos 9 d. rezoliuciją Nr. 64/290 dėl teisės į mokslą ekstremaliosios padėties atvejais ir į atitinkamas gaires, įskaitant UNICEF ir UNESCO parengtas gaires,

–  atsižvelgdamas į Dakaro veiksmų planą, priimtą Pasaulio švietimo forume 2000 m. balandžio 26–28 d., ir į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT Tūkstantmečio deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Inčono deklaraciją dėl švietimo 2030 m., priimtą Pasaulio švietimo forume, vykusiame 2015 m. gegužės 19–22 d.,

–  atsižvelgdamas į Oslo deklaraciją, priimtą 2015 m. liepos 6–7 d. Osle įvykusiame Aukščiausiojo lygio susitikime dėl švietimo siekiant vystymosi,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl vaikų švietimo ekstremalių situacijų ir užsitęsusių krizių atveju (O-000147/2015 – B8-1108/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi, remiantis JT apytikriais duomenimis, konfliktų apimtose teritorijose gyvena vienas milijardas vaikų, iš kurių 250 mln. yra jaunesni nei penkerių metų ir jiems neleidžiama pasinaudoti savo pagrindine teise į švietimą; kadangi apytikriai apskaičiuota, kad 65 milijonai vaikų (3–15 m. amžiaus) yra labiausiai nukentėję nuo ekstremaliųjų situacijų ir užsitęsusių krizių, kurių metu gresia švietimo nutraukimas, ir apie 37 milijonai pradinio ir žemesniojo vidurinio amžiaus vaikų nelanko mokyklos nuo krizės nukentėjusiose šalyse; kadangi maždaug pusė viso pasaulio mokyklos nelankančių vaikų gyvena konfliktų apimtose teritorijose; kadangi 87 % mokyklos nelankančių vaikų Arabų valstybėse yra nukentėję nuo konfliktų ir tikėtina, kad kasmet apytiksliai 175 mln. vaikų nukenčia nuo gaivalinių nelaimių; kadangi tam tikros grupės, kaip antai skurstantys vaikai, mergaitės ir vaikai su negalia mato, kaip jų jau ir taip prastos perspektyvos dar labiau menksta konfliktų apimtose teritorijose ar pažeidžiamoje aplinkoje;

B.  kadangi beveik 10 mln. vaikų yra pabėgėliai ir apytiksliai apskaičiuota, kad 19 mln. visame pasaulyje yra perkelti savo šalies teritorijoje dėl konflikto;

C.  kadangi kiekvienas vaikas pirmiausia yra vaikas ir teisės jam turėtų būti užtikrinamos nediskriminuojant – nesvarbu, kokia jo ar jo tėvų etninė kilmė, tautybė ar socialinis statusas, taip pat ar jie migrantai ir koks jų gyventojo statusas;

D.  kadangi švietimas yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir kiekvieno vaiko teisė; kadangi švietimas yra labai svarbus norint visapusiškai naudotis visomis kitomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir politinėmis teisėmis;

E.  kadangi švietimas yra atsakingo pilietiškumo pagrindas, jis gali pakeisti visuomenę ir sudaryti sąlygas socialinei, ekonominei, politinei ir lyčių lygybei, taip pat yra labai svarbus siekiant mergaičių ir moterų socialinės, kultūrinės ir profesinės emancipacijos ir siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir mergaites;

F.  kadangi švietimas yra labai svarbus siekiant vaikų su negalia ir (arba) turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių integracijos ir gerinant jų gyvenimo sąlygas;

G.  kadangi nemokamas pradinis lavinimas yra pagrindinė teisė, kurią gerbti vyriausybės įsipareigojo pagal 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją; kadangi 2015 m. tikslas – užtikrinti, kad visi berniukai ir mergaitės baigtų visą pradinio lavinimo kursą; kadangi, nepaisant tam tikros pažangos besivystančiose šalyse, šis tikslas toli gražu nepasiektas;

H.  kadangi Dakaro veiksmų planas ir Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) sutelkė tarptautinę bendruomenę siekti visuotinės galimybės įgyti pradinį išsilavinimą, užtikrinti lyčių lygybę bei švietimo kokybę, tačiau nė vienas iš šių tikslų nebus pasiektas iki nustatytos datos – 2015 metų;

I.  kadangi bent 30 šalių visame pasaulyje išpuolius prieš švietimą vykdo valstybės saugumo pajėgos ir nevalstybinės ginkluotos grupuotės; kadangi mokyklų apsauga nuo valstybinių ir nevalstybinių ginkluotų grupuočių išpuolių ir karinio naudojimo atitinka Saugių mokyklų deklaraciją ir gaires dėl mokyklų ir universitetų apsaugos nuo karinio naudojimo ginkluoto konflikto metu;

J.  kadangi vaikams, paaugliams ir jaunuoliams gresia vis didesnis pavojus ir jie nukenčia neproporcingai, visų pirma nestabiliose valstybėse; kadangi mokyklos nelankantiems vaikams ir paaugliams kyla didesnė ankstyvų santuokų ir nėštumo rizika, pavojus būti užverbuotiems ginkluotų pajėgų ar grupuočių, būti parduotiems ir išnaudotiems darbe; kadangi karo zonose humanitarinė pagalba dažnai yra vienintelė galimybė vaikams tęsti mokslus ir pagerinti savo perspektyvas, taip pat ji savo ruožtu padeda juos apsaugoti nuo išnaudojimo ir prievartos;

K.  kadangi kokybiškas švietimas ekstremaliųjų situacijų atvejais nėra kiekvienos humanitarinės atsakomosios priemonės dalis, daugiausia dėmesio visų pirma skiriama pradiniam ugdymui ir pirmenybė vis dar teikiama aprūpinimui maistu, vandeniu, medicininės pagalbos bei prieglaudos suteikimui ir todėl nuo konflikto ar gaivalinių nelaimių nukentėję vaikai neturi galimybių mokytis;

L.  kadangi humanitarinė pagalba švietimo srityje yra nedidelė, o platesnė parama vystymuisi suteikiama vėlai arba nesuteikiama iš viso; kadangi paslaugų teikimo sistemos yra prastai koordinuotos, sandorių sąnaudos yra didelės ir trūksta tinkamų reagavimo pajėgumų turinčių partnerių;

M.  kadangi pabėgėlių švietimo programavimo kokybė tebėra žema – 70 mokinių tenka vienas mokytojas, o nekvalifikuotų mokytojų yra dauguma;

N.  kadangi dėl naujų Darnaus vystymosi tikslų (DVT) bei susijusių tikslų yra nustatyta holistinė, plataus užmojo nauja darbotvarkė, skirta švietimui, kuri turi būti įgyvendinta iki 2030 m.;

O.  kadangi visuotinė galimybė įgyti aukštos kokybės valstybinį išsilavinimą, ne tik pagrindinį, bet ir ne mažiau svarbų vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, yra nelygybės panaikinimo ir DVT siekimo esmė;

P.  kadangi 2014–2020 m. ES investuos 4,7 mlrd. EUR į švietimą besivystančiose šalyse; tai yra daugiau palyginti su 2007–2013 m. investuota 4,4 mlrd. EUR suma;

Q.  kadangi Inčono deklaracijoje su susirūpinimu pažymima, kad konfliktai, gaivalinės nelaimės ir kitos krizės toliau trukdo švietimui ir vystymuisi, įsipareigojama sukurti labiau integracines, poreikius atitinkančias ir lankstesnes švietimo sistemas, taip pat pabrėžiama, kad švietimo poreikiai turi būti tenkinami saugioje, palankioje ir saugioje mokymosi aplinkoje be smurto;

R.  kadangi įgyvendinant ES iniciatyvą „Taikos vaikai“ maždaug 1,5 mln. vaikų, gyvenančių 26 šalyse, kuriose yra konfliktų ir ekstremalių situacijų, suteikiama galimybė lankyti mokyklas, kur jie gali mokytis saugioje aplinkoje ir gauti psichologinę paramą;

S.  kadangi keletas ES partnerių, pavyzdžiui, JT pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose organizacija, parengė novatoriškus, integracinius ir holistinius požiūrius į švietimą ekstremaliųjų situacijų atvejais siekiant užtikrinti pabėgėlių vaikams, nukentėjusiems nuo vykstančių konfliktų, galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą; kadangi šiuo požiūriu derinami vaikų trumpalaikiai ir ilgalaikiai vystymosi poreikiai ir jis apima interaktyvių savišvietos priemonių, psichologinės ir socialinės paramos, saugių mokymosi ir poilsio erdvių, informavimo saugos ir saugumo klausimais ir gebėjimų stiprinimo veiklos vystymą;

T.  kadangi siekiant teikti mokymosi paramą nuo ekstremaliųjų situacijų nukentėjusiems vaikams kasmet reikia apytiksliai 8 mlrd. JAV dolerių, ir kadangi nukentėjusių šalių vyriausybių įnašai palieka bendrą 4,8 mlrd. JAV dolerių finansavimo, skirto švietimui ekstremaliųjų situacijų atvejais, atotrūkį;

U.  kadangi siekiant pašalinti šį trūkumą, reikalingas didesnis vystymosi ir humanitarinės pagalbos finansavimas, taip pat nestabilios valstybės turi padidinti švietimui skiriamas viešąsias išlaidas; kadangi švietimo sektoriui skiriamų vyriausybės išlaidų dalis nestabiliose valstybėse pastaraisiais metais sumažėjo ir vis dar yra gerokai mažesnė nei tarptautiniu mastu rekomenduojamas 20 % dydis;

V.  kadangi Oslo deklaracijoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad siekiant užpildyti spragą tarp humanitarinės pagalbos ir ilgesnio laikotarpio vystymosi veiksmų švietimo srityje svarbu ištirti bendrą pagalbos struktūrą, ir siūloma sukurti naują platformą, kuria būtų siekiama šio tikslo, taip pat 2016 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais sukurti specialų fondą arba naują priemonę, skirtą švietimui ekstremaliųjų situacijų atvejais;

1.  pabrėžia, kad visuotinis aukštos kokybės valstybinis švietimas yra labai svarbus veiksnys skatinant vystymąsi, gerinantis perspektyvas kitokiems veiksmams sveikatos, sanitarijos, nelaimių rizikos mažinimo, darbo vietų kūrimo, skurdo mažinimo ir ekonominės plėtros srityse; pabrėžia švietimo vaidmenį – tai yra veiksminga priemonė, reikalinga tam, kad atsirastų suvokimas to, kas yra normalu, būtų geriau informuojama apie teises ir galima būtų padėti vaikams, paaugliams ir jaunuoliams įveikti traumas, reintegruotis į visuomenę po konfliktų ir įgyti gebėjimų, reikalingų atkurti savo visuomenę ir skatinti taikos kūrimą bei susitaikymą;

2.  pabrėžia, kad ilgainiui kokybiškas švietimas gali būti esminė sudedamoji dalis atkuriant konfliktą išgyvenusias visuomenes, kadangi jis gali padidinti vaikų uždarbio galimybes, sudaryti jiems sąlygas išlaikyti savo šeimas sveikas ir pagerinti jų sugebėjimą ištrūkti iš skurdo;

3.  pabrėžia, kad mergaitės ir kiti palankių sąlygų neturintys vaikai, įskaitant vaikus su negalia, niekada neturėtų būti diskriminuojami galimybių įgyti gerą išsilavinimą ekstremaliųjų situacijų atvejais atžvilgiu;

4.  pabrėžia, kad švietimas turi teigiamo poveikio vaikų vystymosi ir gerovės srityje ir pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti nenutrūkstamą, visą gyvenimą trunkantį jaunimo mokymąsi; mano, kad tai taip pat sumažins tikimybę jiems tapti ginkluotų grupuočių nariais ar dalyvauti ekstremistinėje veikloje;

5.  pripažįsta pažangą, kuri buvo padaryta nuo TVT patvirtinimo, tačiau apgailestauja dėl to, kad nustatyti tikslai nebus pasiekti 2015 m.; ragina ES ir jos valstybes nares šiuos tikslus nustatyti kaip aukščiausią prioritetą savo vidaus politikoje ir plėtojant santykius su trečiosiomis šalimis; pabrėžia, kad šie tikslai, ypač skurdo panaikinimas, visuotinė galimybė įgyti išsilavinimą ir lyčių lygybė, bus pasiekti tik vystant visiems prieinamas viešąsias paslaugas; palankiai vertina DVT nustatytą naują švietimo darbotvarkę ir toliau pabrėžia, kaip svarbu labiausiai pažeidžiamiems gyventojams turėti galimybę gauti išsilavinimą;

6.  susirūpinęs pažymi, kad konfliktų apimtose šalyse ir nestabiliose bei konfliktų apimtose valstybėse pažanga švietimo srityje buvo lėčiausia arba jos nebuvo iš viso, ir pabrėžia, kad yra svarbu stiprinti švietimo sistemų atsparumą šiose šalyse ir užtikrinti nepertraukiamą mokymąsi krizių metu; todėl pabrėžia, kad ES, valstybės narės ir visi kiti įvairiais aspektais susiję suinteresuotieji subjektai turi labiau įsipareigoti, kad būtų suteiktos priemonės, kuriomis tokiose krizę išgyvenančiose šalyse būtų užtikrintas vystymasis ir plataus masto švietimas;

7.  pabrėžia, kad milijonai vaikų buvo priversti tapti pabėgėliais, taip pat pabrėžia, kad pabėgėlių vaikų teisė į švietimą yra nepaprastai svarbi; ragina pabėgėlius priimančias šalis užtikrinti, kad pabėgėlių vaikai galėtų visapusiškai naudotis švietimo sistemomis, ir kuo labiau skatinti jų integraciją ir įtrauktį į nacionalines švietimo sistemas; taip pat ragina humanitarinę ir vystymosi bendruomenes daugiau dėmesio skirti perkeltos ir priimančios bendruomenės mokytojų švietimui ir mokymui, taip pat ragina tarptautinius paramos teikėjus reaguojat į pabėgėlių krizes pirmenybę teikti švietimui pasitelkiant programas, kurių tikslas – įtraukti ir psichologiškai padėti migrantų vaikams, taip pat skatinti priimančios šalies kalbos mokymąsi, kad būtų užtikrintas aukštesnis ir tinkamesnis pabėgėlių vaikų integracijos lygis;

8.  pabrėžia, kad daugiausia dėmesio reikia skirti viduriniam išsilavinimui ir profesiniam mokymui, taip pat pagrindiniam pradiniam ugdymui; pabrėžia tai, kad pabėgėlių bendruomenėse 12–20 metų amžiaus jaunimo galimybės yra labai ribotos, o šios amžiaus grupės jaunimą pirmiausia siekiama įtraukti į karinę tarnybą ir kitų formų dalyvavimą ginkluotuose konfliktuose; kaip pavyzdį nurodo Afganistaną, kuriame, remiantis Pasaulio banko duomenimis, nepaisant didelio darbingų žmonių skaičiaus, tik 30 % 15 metų ir vyresnių žmonių yra raštingi ir kur dėl dešimtmečiais besitęsiančio karo labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų;

9.  ragina valstybes nares parengti specialias nelydimų nepilnamečių ir vienišų motinų su vaikais priėmimo programas;

10.  primena valstybėms narėms, kad vaikų apsauga ir jų išnaudojimo bei prekybos jais prevencija priklauso nuo vaikų integracijos į mokyklas ir švietimo programas, ir kad turėtų būti pasirūpinta tinkamai apibrėžtais priėmimo standartais, įskaitant kalbinę pagalbą, kaip išdėstyta Direktyvoje 2013/33/ES;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti tranzitu vykstančius pabėgėlius studentus, taip pat bendradarbiaujant su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares įsteigti „švietimo koridorius“ siekiant užtikrinti, jog studentai iš konfliktų apimtų šalių, visų pirma Sirijos, Irako ir Eritrėjos, būtų priimti į universitetus;

13.  ragina ES ir jos humanitarinės pagalbos agentūras į visą reagavimo į nelaimes ciklą sistemiškai įtraukti švietimą ir vaikų apsaugą ir užtikrinti, kad veiktų lankstūs daugiamečiai užsitęsusių krizių atveju paramą teikiantys fondai;

14.  palankiai vertina tai, kad buvo įsteigti Bekou patikos fondas, fondas „Madad“ ir skubiosios pagalbos patikos fondas Afrikai – tai yra veiksmingos priemonės siekiant panaikinti spragą tarp humanitarinės pagalbos ir vystymosi finansavimo sudėtingų ir užsitęsusių ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai politiniai, ekonominiai ir humanitariniai klausimai yra susiję tarpusavyje; ragina ES ir valstybes nares skirstant ES patikos fondų išteklius pirmenybę teikti ir vaikų švietimui;

15.  pripažįsta nerimą keliančius švietimo atsako į ekstremaliąsias situacijas trūkumus, ypač dėl to, kad ankstyvas įsitraukimas ne tik yra naudingas nukentėjusiems vaikams, bet taip pat gali pagerinti platesnės humanitarinės pagalbos veiksmingumą; pakartoja, kad pritaria tam, jog mokyklos turi būti vaikams saugi erdvė, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad labai svarbu švietimo sistemą apsaugoti nuo išpuolių; ragina ES ir valstybes nares įsipareigoti remti išsamios mokyklų saugumo programos principus ir saugoti švietimo sistemą nuo išpuolių ir karinio naudojimo vadovaujantis Saugių mokyklų deklaracija ir gairėmis dėl mokyklų ir universitetų apsaugos nuo karinio naudojimo ginkluoto konflikto metu;

16.  ragina ES bendradarbiauti su šalimis partnerėmis, kitais paramos teikėjais, privačiuoju sektoriumi ir pilietine visuomene siekiant pagerinti konfliktinėse ir kitokiose ekstremaliosiose situacijose esančių jaunų žmonių švietimo galimybes atsižvelgiant į tai, kad jaunimo vaidmuo siekiant stabilumo po konflikto gali būti labai svarbus – pasitelkiant jų potencialiai įgytus gebėjimus galima atkurti infrastruktūrą, pagrindines paslaugas, sveikatos priežiūros įstaigas ir švietimo sistemas, tuo pačiu metu sumažinant riziką, kad jauni nedirbantys žmonės sukels socialinių neramumų ar grįš į užburtą smurto ratą;

17.  giria ES iniciatyvą „Taikos vaikai“, kuria siekiama finansuoti švietimo srityje vykdomus humanitarinės pagalbos projektus ekstremaliosiose situacijose, ir ragina Komisiją sustiprinti šią iniciatyvą; palankiai vertina keleto paramos teikėjų ir humanitarinės pagalbos bei vystymosi subjektų, įskaitant ir ES, iniciatyvą prieš prarastosios kartos atsiradimą, kuria siekiama milijonams vaikų Sirijoje ir kaimyninėse šalyse suteikti galimybes įgyti išsilavinimą;

18.  apgailestauja, kad nepaisant to, jog švietimas labai svarbus ekstremaliųjų situacijų atvejais, ši sritis gavo mažiau nei 2 % visų 2014 m. humanitarinei pagalbai skirtų lėšų; todėl tikisi, kad pagal naują programą, skirtą ES lėšų paskirstymo pertvarkai, galima būtų papildyti ir padidinti vaikų švietimo programų, įskaitant nuo karo ar bendrų ekstremaliųjų situacijų nukentėjusiose trečiosiose šalyse, finansavimą;

19.  ragina visus humanitarinės veiklos dalyvius, atsižvelgiant į tai, kad dabartinės krizės tęsiasi ilgai, į savo humanitarinės pagalbos priemones įtraukti švietimą ir didinti savo įsipareigojimą dėl švietimo ankstyvuoju ekstremaliosios situacijos etapu pasitelkiant švietimo įstaigų grupę ir užtikrinant, kad jai būtų skirta pakankamai lėšų; prašo juos ypatinga dėmesio skirti pažeidžiamoms grupėms, kaip antai mergaitės, žmonės su negalia ir skurstantys žmonės, atsižvelgti į perkeltus vaikus ir jaunuolius, kuriems priimančios bendruomenės suteikė prieglobstį, ir tinkamai įvertinti vidurinį išsilavinimą, kad paaugliai nebūtų pašalinti iš švietimo sistemos;

20.  palankiai vertina tai, kad tarptautiniu mastu vis daugiau dėmesio skiriama švietimui ekstremaliųjų situacijų atveju, ir ypač palankiai vertina už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingo ES Komisijos nario pranešimą, kad 4 % ES humanitarinės pagalbos biudžeto bus skirta ekstremaliose situacijose gyvenančių vaikų švietimui iki 2019 m.;

21.  ragina ES valstybes nares paremti Komisijos siekį padidinti humanitarinės pagalbos lėšų dalį, skirtą švietimui ekstremaliųjų situacijų atvejais, iki 4 % ES humanitarinės pagalbos biudžeto; tai būtų minimali investicija užtikrinant galimybes vaikams ekstremaliųjų situacijų ir užsitęsusių krizių atvejais įgyti kokybišką išsilavinimą; taip pat jas ragina skirti daugiau dėmesio švietimui ir jį daugiau finansuoti vykdant savo humanitarinės pagalbos veiksmus, tuo pačiu metu pabrėždamas, kad tai neturėtų būti daroma kitų pagrindinių poreikių sąskaita; ragina ES atitinkamas šalis skatinti vadovautis geriausia praktika pasirengimo ir reagavimo srityje remiant švietimą krizių metu ir padėti stiprinti susijusius gebėjimus, t. y. vykdant paramos biudžetui programas;

22.  pabrėžia, kad naujoms informacinėms ir komunikacijų technologijoms tenka vis svarbesnis vaidmuo švietimo sektoriuje ekstremaliųjų situacijų atvejais ir jos gali būti pasitelktos gerinant veiklos vykdytojų darbą tokiose situacijose, be kita ko, naudojantis e. mokymosi ir e. mokymo platformomis;

23.  pabrėžia, kad nors būtina didinti humanitarinės pagalbos lėšas, to nepakaks siekiant išspręsti finansavimo trūkumo problemą; ragina ES ir kitus paramos teikėjus vykdant vystomąjį bendradarbiavimą nestabiliose valstybėse teikti daugiau svarbos švietimui, siekiant padidinti nacionalinių švietimo sistemų atsparumą; ragina Komisiją ir valstybes nares, taip pat kitus humanitarinės veiklos vykdytojus prisidėti stiprinant visuotinį valstybinį švietimą, įskaitant vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą – tai yra reagavimo į nelaimes programavimo derinimo su darnaus vystymosi ilgalaikiu programavimu būdas;

24.  ragina ES remti trečiųjų šalių vyriausybių įsipareigojimus vystyti nacionalines teisines sistemas, skirtas atsparumui, prevencijai ir nelaimių bei rizikos valdymui, grindžiamas taisyklių, įstatymų ir principų, taikomų tarptautiniams veiksmams nelaimių atveju, programa ir užtikrinti, kad vyriausybių departamentai, pramonės sektoriai ir pilietinė visuomenė turėtų rizikos valdymo pajėgumų, kad būtų užtikrinta, jog vaikai būtų grąžinti į mokyklas;

25.  pabrėžia, kad privatus sektorius yra svarbus kaip potencialus švietimo novatoriško finansavimo šaltinis siekiant panaikinti potencialią spragą tarp teikiamų švietimo paslaugų bei profesinio mokymo ir numatomo darbo rinkos poreikio; ragina kurti naujas sąjungas ir naujus partnerystės su privačiuoju sektoriumi būdus vykdant švietimo procesą, nes tai gali tapti perspektyviais inovacijų ir technologinio lankstumo šaltiniais ir gali įgauti įvairias formas – nuo aprūpinimo statiniais ir elektroniniais įrenginiais iki e. mokymosi programų ir mokytojų gabenimo bei apgyvendinimo;

26.  pabrėžia, kad švietimas ekstremaliųjų ir nestabilių situacijų atvejais yra konkreti sritis, kurioje humanitarinę ir vystomąją paramą teikiantys subjektai turi bendradarbiauti siekdami susieti pagalbą, atstatymą ir vystymąsi (angl. LRRD); ragina Komisiją parengti sistemas, kuriomis būtų veiksmingai į tai reaguojama vykdant jos pačios ir jos partnerių veiklą, taip pat kurios padėtų dalyvauti tarptautinėje platformoje, kuri 2016 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais sukurs švietimui ekstremaliųjų situacijų atvejais skirtas priemones; pritaria tam, kad reikia koordinuoti esamus fondus ir nustatyti visuotinį finansavimo mechanizmą švietimui ekstremaliųjų situacijų atvejais;

27.  ragina ES ir jos valstybes nares propaguoti vaikų švietimo ekstremaliųjų situacijų ir užsitęsusių krizių atvejais klausimą Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais užtikrinant, kad šiai temai išvadų dokumente būtų skirta tinkama vieta; taip pat jas ragina propaguoti bendrus mokymosi sistemos standartus ir geriausios praktikos, susijusios su alternatyviais mokymosi metodais, pavyzdžiui, savišvietos ir nuotolinio mokymosi medžiaga, skleidimą; pabrėžia, kad turėtų būti parengti mechanizmai, priemonės ir pajėgumai siekiant suderinti švietimo planus ir biudžetą taikant humanitarines atsakomąsias priemones, atkūrimo ir pereinamajame procese ir vystymosi srityje;

28.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į augantį humanitarinių krizių skaičių ir į tai, kad perkeltųjų asmenų skaičius yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, tarptautinė bendruomenė švietimą turėtų laikyti pagrindiniu humanitarinės pagalbos elementu, nes tai yra skatinamasis veiksnys, kuris gali bendrą reagavimą padaryti veiksmingesnį ir taip pat prisidėti prie vidutinės trukmės ir ilgalaikio nukentėjusių gyventojų vystymosi;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

2015 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus (2015/2772(RSP))

P8_TA(2015)0419 B8-1231/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 ir 175 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (BNR),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 ir į 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių,

–  atsižvelgdamas į Šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą (COM(2014)0473),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Audito Rūmų metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus (O-000127/2015 – B8-1103/2015),

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Parlamentas pripažįsta svarių veiksmų, kurių siekdamos supaprastinimo ėmėsi ES institucijos (pavyzdžiui, 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos supaprastinimo darbotvarkė, paskirtasis Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už geresnį reglamentavimą, Komisijoje įsteigta aukšto lygio nepriklausomų ekspertų grupė supaprastinimo Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų paramos gavėjams stebėsenos klausimais, persvarstytas Finansinis reglamentas ir Bendrųjų nuostatų reglamentas (BNR)), svarbą;

B.  kadangi, nors buvo atlikta 2014–2020 m. programavimo laikotarpio sanglaudos politikos reforma, per kurią buvo sprendžiamas supaprastinimo metodų klausimas, Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų įgyvendinimas, valdymas, su jais susijusių ataskaitų teikimas ir kontrolė vis dar sudėtingi tiek paramos gavėjams, tiek valdymo institucijoms, visų pirma turinčioms nedidelius administracinius ir finansinius pajėgumus;

C.  kadangi dėl esamo perteklinio reglamentavimo, įskaitant taisyklių perkėlimą į nacionalinius teisės aktus, stabdomas procesas, ilgiau nedalyvaujama rinkoje ir kyla netiesioginių išlaidų potencialiems paramos gavėjams, bandantiems gauti ES finansavimą, tokiu būdu mažinamas ES finansavimo poveikis investicijoms ir sukuriamos kliūtys paramos gavėjams, piliečiams ir bendrovėms, veikiančioms ES, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

D.  kadangi dėl sudėtingų procedūrų paramos gavėjams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, NVO ir savivaldybėms, kurioms reikia ES finansavimo, gali būti sudaryta didelė našta ir kadangi šie subjektai paprastai neturi nei finansinių ir žmogiškųjų išteklių, nei reikiamų žinių, kad galėtų sėkmingai teikti paraiškas ES subsidijoms gauti ir vėliau jas valdyti; kadangi Komisija ir valstybės narės raginamos ir toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad rizikos vertinimo priemonė ARACHNE būtų veiksminga ir kad ja būtų paprasčiau naudotis valdymo institucijoms ir taikant veiksmų programų kontrolės sistemas; šiuo tikslu būtina užtikrinti tinkamą supaprastinimo ir pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, nustatymo bei jų prevencijos pusiausvyrą;

E.  kadangi atsižvelgiant į audito dubliavimąsi ir skirtingus audito būdus bei metodus būtina taikyti vieną bendrą audito principą ir didesnį dėmesį skirti veiklos rezultatų auditui, kad būtų galima geriau įvertinti veiksmų veiksmingumą ir našumą ir pateikti supaprastinimo pasiūlymus;

1.  mano, jog Komisija turėtų pateikti išsamias supaprastinimo gaires, kad valstybės narės ir jų regionai būtų informuoti apie jiems tenkančią užduotį panaikinti ar bent jau gerokai sumažinti nacionaliniu ir vietos lygmenimis vykdant viešųjų pirkimų procesus, siūlomų projektų atranką bei stebėjimo ir kontrolės veiklą susidarančią administracinę naštą ir perteklinį reglamentavimą, įskaitant tokius veiksmus, kaip vengimas dažnai keisti taisykles, kalbos supaprastinimas ir procedūrų standartizavimas, taip pat didelis dėmesys tam, kad panaudojant ES biudžeto lėšas būtų pasiekta konkrečių rezultatų; be to, pažymi, kad galimas sprendimas galėtų būti integruotas ES regioninio finansavimo paketas, naudojamas pasitelkiant bendrą sąsają arba taikant vieno langelio principą, tokiu būdu, kaip tik įmanoma, siekiant vykdyti vienodus procesus ir laikytis vienodų procedūrų;

2.  prašo Komisijos pateikti valstybėms narėms ir regionams gaires, kuriose būtų nurodyta, kaip galima racionalizuoti ir supaprastinti kontrolės, stebėjimo ir ataskaitų teikimo veiklą, įskaitant ir paramos gavėjams taikomus reikalavimus, kad būtų galima panaikinti esamas silpnąsias vietas;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 122 straipsnio 3 dalyje, 2015 m. gruodžio 31 d. numatyta pereiti prie e. sanglaudos sistemos kaip būtinos sąlygos siekiant gerokai sutrumpinti laikotarpio nuo paraiškos pateikimo iki subsidijos gavimo trukmę;

4.  ragina Komisiją derinant veiksmus su valstybėmis narėmis ir laikantis proporcingumo principo nustatyti ir įgyvendinti lanksčius principus, taikomus duomenų ir informacijos pateikimo reikalavimams, kurie keliami paramos gavėjams paraiškos teikimo proceso metu ir su ES finansavimu pagal pasidalijamojo valdymo sistemą susijusių ataskaitų teikimo proceso metu, taip pat skatinti keistis gerąja patirtimi;

5.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti supaprastinti taisykles, kuriomis reglamentuojamos ESI fondų finansinės priemonės, kad šios priemonės būtų geriau pritaikytos paramos gavėjų poreikiams ir kad galiausiai būtų pagerintas jų panaudojimas;

6.  prašo Komisijos ir valstybių narių aktyviau taikyti finansavimo iš keleto fondų metodą, atsižvelgiant į paramos gavėjų reikmes;

7.  ragina Komisiją klausimais, susijusiais su visais šio supaprastinimo proceso aspektais, pradėti vykdyti struktūrizuotą ir nuolatinį dialogą su Parlamentu, Regionų komitetu ir kitais suinteresuotaisiais veikėjais;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms ir jų regionams.