Išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komiteto sudarymas, jo įgaliojimai, narių skaičius ir įgaliojimų trukmė
326k
74k
2015 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento sprendimas dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komiteto sudarymo, jo įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės (2015/3037(RSO))
– atsižvelgdamas į 283 Parlamento narių pateiktą prašymą sudaryti tyrimo komitetą įtariamiems Sąjungos teisės pažeidimams ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejams, susijusiems su išmetamųjų teršalų kiekio matavimais automobilių sektoriuje, ištirti,
– atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų(1),
– atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos(2),
– atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB, nustatančią motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus(3),
– atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje(4) ir su ja susijusias vykdomas pažeidimo nagrinėjimo procedūras,
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009, nustatantį naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį(5),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje(6), kurioje raginama atlikti išsamų tyrimą dėl Komisijos ir valstybių narių valdžios institucijų vaidmens ir atsakomybės, atsižvelgiant, be kita ko, į Komisijos Jungtinio tyrimų centro 2011 m. ataskaitoje paminėtas problemas,
– atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 692/2008 nuostatos dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 6) (D042120), projektą,
– atsižvelgdamas į Variklinių transporto priemonių techninio komiteto, įsteigto pagal Direktyvos 2007/46/EB 40 straipsnio 1 dalį, 2015 m. spalio 28 d. pateiktą nuomonę,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 198 straipsnį,
1. nusprendžia sudaryti tyrimo komitetą įtariamiems Sąjungos teisės pažeidimams ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejams, susijusiems su išmetamųjų teršalų kiekio matavimais automobilių sektoriuje, ištirti nepažeidžiant nacionalinių ar Sąjungos teismų jurisdikcijos;
2. nusprendžia, kad tyrimo komitetas turi:
–
ištirti įtarimą, kad Komisija neatliko Reglamento (EB) Nr. 715/2007 14 straipsnio 3 dalyje nustatytos prievolės tikrinti išmetamiesiems teršalams matuoti taikomus bandymų ciklus ir nustačius, kad bandymai nebetinkami ar nebeatspindi realiai išmetamų teršalų kiekio, pritaikyti juos taip, kad tinkamai atspindėtų realiomis vairavimo kelyje sąlygomis išmetamų teršalų kiekį, nepaisydama informacijos apie dideliu mastu ir nuolat viršijamas išmetamųjų teršalų ribines vertes įprastai naudojamoms transporto priemonėms, nevykdydama Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių, įskaitant Komisijos Jungtinio tyrimų centro 2011 m. ir 2013 m. ataskaitose pateiktą informaciją ir Tarptautinės švaraus transporto tarybos tyrimą, paskelbtą 2014 m. gegužės mėn.;
–
ištirti įtarimą, kad Komisija ir valstybių narių valdžios institucijos nesiėmė tinkamų ir veiksmingų priemonių prižiūrėti vykdymą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi aiškaus draudimo naudoti išderinimo įtaisus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalyje;
–
ištirti įtarimą, kad Komisija laiku nepradėjo taikyti bandymų, atspindinčių tikrąsias vairavimo sąlygas, ir nepriėmė priemonių, kuriomis sprendžiamas išderinimo įtaisų naudojimo klausimas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 3 dalyje;
–
ištirti įtarimą, kad valstybės narės nenustatė priemonių dėl veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų sankcijų, taikomų gamintojams už Reglamento (EB) Nr. 715/2007 nuostatų pažeidimus, įskaitant išderinimo įtaisų naudojimą, atsisakymą leisti susipažinti su informacija ir bandymų rezultatų siekiant patvirtinti tipą ar eksploatacinį tinkamumą klastojimą, kaip reikalaujama minėto reglamento 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse;
–
ištirti įtarimą, kad valstybės narės nesiėmė visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad nuostatos dėl sankcijų, taikomų už Reglamento (EB) Nr. 715/2007 pažeidimus, būtų įgyvendinamos, kaip reikalaujama to reglamento 13 straipsnio 1 dalyje;
–
surinkti ir išanalizuoti informaciją siekiant nustatyti, ar Komisija ir valstybės narės turėjo įrodymų dėl išderinimo įtaisų naudojimo prieš Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos apsaugos agentūrai 2015 m. rugsėjo 18 d. paskelbiant pranešimą apie pažeidimą;
–
surinkti ir išanalizuoti informaciją apie tai, kaip valstybės narės įgyvendina Direktyvos 2007/46/EB nuostatas, ypač 12 straipsnio 1 dalies ir 30 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatas;
–
surinkti ir išanalizuoti informaciją siekiant nustatyti, ar Komisija ir valstybės narės turėjo įrodymų dėl išderinimo įtaisų naudojimo atliekant išmetamo CO2 kiekio matavimo bandymus;
–
pateikti komiteto nuomone reikalingas rekomendacijas šiuo klausimu;
3. nusprendžia, kad tyrimo komitetas turi pateikti preliminarią ataskaitą per šešis mėnesius nuo darbo pradžios, o galutinę ataskaitą – per 12 mėnesių nuo darbo pradžios;
4. nusprendžia, kad tyrimo komitetą sudaro 45 Parlamento nariai;
5. paveda Pirmininkui užtikrinti, kad šis sprendimas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Egipto, ypač į 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte(1) ir 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės(2),
– atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio mėn. ir 2014 m. vasario mėn. ES Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Egipto,
– atsižvelgdamas į 2001 m. ES ir Egipto asociacijos susitarimą, įsigaliojusį 2004 m. ir papildytą 2007 m. ES ir Egipto veiksmų planu,
– atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 25 d. Europos kaimynystės politikos pažangos ataskaitą dėl Egipto,
– atsižvelgdamas į naujus Europos išorės veiksmų tarnybos pareiškimus dėl Egipto, įskaitant 2015 m. birželio 16 d. pareiškimą dėl teismo nuosprendžių Egipte ir 2015 m. vasario 4 d. pareiškimą dėl nuosprendžių aktyvistams Egipte,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 10 d. Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ES vardu ir Europos Tarybos generalinio sekretoriaus Thorbjørn Jagland bendrą deklaraciją dėl Europos ir pasaulinės kovos su mirties bausme dienos,
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės ir ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gaires,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ir Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, kurias yra pasirašęs Egiptas, atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, visų pirma į 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo (69/186),
– atsižvelgdamas į Egipto Arabų Respublikos Konstituciją,
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 24 d. Egipto įstatymą Nr. 107 dėl teisės į viešus susibūrimus, procesijas ir taikias demonstracijas,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Prezidento įsaką (įstatymas Nr. 140), kuriuo leidžiama užsienio piliečius, kaltinamus kriminaliniais nusikaltimais, grąžinti į jų buveinės šalį,
– atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos priimtus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į teisinę pagalbą Afrikoje principus ir gaires, atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi Airijos pilietis Ibrahim Halawa jau daugiau kaip dvejus metus yra laikomas sulaikytas apkaltinus jį dalyvavimu neteisėtame proteste 2013 m. rugpjūčio 16–17 d. šeimos atostogų Kaire metu, kai tariamai dėl protestuotojų veiksmų žuvo žmonių ir padaryta nusikalstama žala; kadangi per šiuos protestus 97 žmonės žuvo, daugiausia dėl to, kad saugumo pajėgos panaudojo pernelyg didelę jėgą; kadangi suėmimo metu Ibrahimui Halawai buvo 17 metų ir todėl pagal Egipto ir tarptautinę teisę jis laikomas nepilnamečiu;
B. kadangi Ibrahim Halawa buvo suimtas kartu su trimis jo seserimis po to, kai kilus smurtui per demonstraciją jie mėgino pasislėpti Al-Fateho mečetėje; kadangi vėliau valdžios institucijos jo tris seseris paleido;
C. kadangi prokurorui nepavyko įrodyti, kad Ibrahim Halawa dalyvavo per protestus įvykdant bent vieną smurto aktą; kadangi prokuroras rėmėsi vien tik policijos liudijimais ir ataskaitomis ir žvalgybos tarnybų tyrimų duomenimis; kadangi jo teismą Egipto teismas ne kartą atidėjo ir nukėlė, paskutinį kartą – 2015 m. gruodžio 15 d.; kadangi metus po jo suėmimo jam nebuvo pateikti kaltinimai; kadangi Ibrahim Halawa kartu su 493 asmenimis, kurių dauguma yra suaugusieji, laukia kolektyvinio teismo, kuris turi įvykti 2015 m. gruodžio 19 d., nėra jokios garantijos, kad bus užtikrinti būtiniausi laisvo ir nešališko teismo standartai, ir jam, jei jis bus nuteistas, gali būti skirta mirties bausmė; kadangi 2015 m. gegužės mėn. Egiptas įvykdė mirties bausmę šešiems asmenims, iš kurių vienas buvo tokio pat amžiaus, kokio šiuo metu yra Ibrahim Halawa;
D. kadangi nuo 2013 m. per kolektyvinius įtariamų Musulmonų brolijos narių ir įtariamų pašalinto prezidento M. Morsi rėmėjų teismus buvo paskelbta daugybė mirties nuosprendžių; kadangi šios procedūros pažeidžia Egipto įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę;
E. kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 10 straipsnyje skelbiama, kad kiekvienas turi visiškai lygią teisę, kad, nustatant jo teises ir pareigas ir jam pareiškus baudžiamąjį kaltinimą, jo bylą teisingai ir viešai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas,
F. kadangi Ibrahim Halawa yra sulaikytas dėl to, kad taikiai naudojosi savo teisėmis į žodžio ir susirinkimų laisvę, ir organizacijos „Amnesty International“ laikomas sąžinės kaliniu; kadangi žodžio ir susirinkimų laisvės yra būtini bet kokios demokratinės ir pliuralistinės visuomenės ramsčiai; kadangi Egipto Konstitucijos 73 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai turi teisę rengti viešus susibūrimus, maršus, demonstracijas ir bet kokios formos taikius protestus;
G. kadangi pranešta, kad nuo 2013 m. birželio mėn. įvykusio karinio perversmo Egipte sulaikyta daugybė protestuotojų ir sąžinės kalinių; kadangi asociacijų, susirinkimų ir žodžio laisvės vis dar yra tos sritys, kurios nuo 2013 m. liepos mėn. kelia didelį susirūpinimą;
H. kadangi Ibrahim Halawa kalinamas itin griežtomis sąlygomis: įtariama, kad jis sulaikant ir kalinant buvo kankinamas ir su juo ir kitaip žiauriai, nežmoniškai ar žeminamai elgtasi, be to, jam nebuvo teikiama medicinos ir teisinė pagalba; kadangi, pasak Ibrahimo Halawos šeimos narių ir teisinių atstovų, jis, protestuodamas prieš ilgą sulaikymą, nuo 2015 m. spalio 21 d. yra paskelbęs bado streiką, dėl kurio jo sveikatai kyla rimta grėsmė;
I. kadangi Egipto Kairo Šiaurės prokuratūra ir teismas nepripažino Ibrahimo Halawos nepilnamečiu jo sulaikymo metu ir taip pažeidė Egipto valdžios institucijų įsipareigojimų pagal Vaiko teisių konvenciją, kurią yra pasirašęs Egiptas;
J. kadangi bet koks nuosprendis, kuriuo asmenims, kurie nusikaltimo metu buvo jaunesni nei 18 metų amžiaus, skiriama mirties bausmė, ir mirties bausmės vykdymas prieštarauja Egipto tarptautiniams įsipareigojimams;
K. kadangi Airijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Charles Flanagan išreiškė nusivylimą dėl to, kad Ibrahimo Halawos byla Egipte yra nuolat vilkinama; kadangi Airijos konsulato pareigūnai iki šiol yra dalyvavę visuose nagrinėjimuose ir 48 kartus aplankė Ibrahimą Halawą ir kadangi iš to matyti, kiek ši byla yra svarbi Airijos vyriausybei:
L. kadangi Egiptas yra paleidęs užsienio piliečių pagal 2014 m. lapkričio mėn., išleistą Prezidento įsaką, kuriuo leidžiama užsienio piliečius, kaltinamus kriminaliniais nusikaltimais, deportuoti į jų buveinės šalį,
M. kadangi iki šiol Egiptas neįgyvendino Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos 2015 m. kovo mėn. pareikalautų taikyti laikinųjų priemonių dėl Ibrahimo Halawos ir kitų nepilnamečių, susijusių su šia byla, neliečiamumo užtikrinimo nedelsiant paleidžiant juos už užstatą;
N. kadangi ES ir jos valstybės narės siekia plėtoti glaudžius santykius su Egiptu ir jo gyventojais, nes ši šalis yra svarbi kaimynė ir partnerė daugybėje sričių; kadangi Egiptas – daugiausia (daugiau kaip 80 mln.) gyventojų turinti arabų šalis, atliekanti pagrindinį vaidmenį pietinėje Viduržemio jūros pakrantėje; kadangi dėl padėties kaimyninėse šalyse padarinių jis susiduria su didelėmis saugumo problemomis; kadangi politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai Egipte daro didelę įtaką visam regionui ir ne tik jam;
1. reiškia didelį susirūpinimą dėl nepriimtino žmogaus teisių pažeidimo savavališkai suėmus Airijos pilietį Ibrahimą Halawą ir ragina Egipto valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai perduoti jį Airijos valdžios institucijoms vadovaujantis pagal Egipto įstatymą Nr. 140 2014 m. lapkričio mėn. paskelbtu Prezidento įsaku;
2. reiškia didelį susirūpinimą dėl Ibrahimo Halawos būklės, kuri blogėja dėl bado streiko, ir dėl galimų prastų jo sąlygų kalėjime; ragina Egipto valdžios institucijas pirmumo tvarka užtikrinti, kad būtų palaikoma gera Ibrahimo Halawos sveikata ir gerovė tol, kol jis laikomas kalėjime; reikalauja nuodugniai ir nepriklausomai ištirti visus įtarimus dėl Ibrahimo Halawos kankinimo ir blogo elgesio su juo;
3. prašo Egipto valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų laikomasi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 10 straipsnio, kuriame teigiama, kad su visais asmenimis, kuriems atimta laisvė, turi būti elgiamasi humaniškai ir gerbiant žmogaus prigimtinį orumą;
4. primena Egipto valdžios institucijoms, kad Egiptas privalo vykdyti neginčijamus tarptautinius įsipareigojimus pagal Vaiko teisių konvenciją, kurie taikomi Ibrahimui Halawai; reikalauja, kad Egipto valdžios institucijos besąlygiškai panaikintų mirties bausmės grėsmę, jei Ibrahimas Halawa būtų nuteistas, nes jis buvo suimtas dar nesulaukęs pilnametystės;
5. pakartoja, kad ES visiškai nepritaria mirties bausmės taikymui bet kokiomis aplinkybėmis, ir ragina Egipte taikyti visišką mirties bausmės moratoriumą; ragina Egiptą ratifikuoti 1996 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrąjį fakultatyvinį protokolą mirties bausmei panaikinti;
6. yra itin susirūpinęs dėl to, kad Egipto valdžios institucijos neužtikrina Ibrahimui Halawai ir kartu su juo teisiamiems 493 asmenims teisės į nešališką teismą, ypač dėl to, kad neužtikrinama galimybė persvarstyti ar ginčyti jų ilgai trunkančio sulaikymo ir jiems pateiktų kaltinimų, ne kartą atsakyta susitikti su advokatais, pernelyg ilgai trunka ikiteisminis sulaikymas ir tokiu būdu pažeidžiami Egipto vidaus ir tarptautiniai įsipareigojimai;
7. tebėra įsitikinęs tuo, kad Ibrahimo Halawos advokatams bus itin sunku jį ginti atskirai, jei byla bus nagrinėjama kolektyviniame visų teisiamųjų, sulaikytų dėl 2013 m. rugpjūčio mėn. protestų, teisme;
8. griežtai smerkia kolektyvinio teismo praktiką teisminiame procese ir ragina Egipto valdžios institucijas laikytis tarptautinės teisės ir užtikrinti aukščiausius tarptautinius standartus, susijusius su teise į nešališką teismą ir tinkamą teisinį procesą; ragina Egipto valdžios institucijas paleisti asmenis, kurie buvo sulaikyti dėl to, kad naudojosi Egipto Konstitucijoje ir kitose tarptautinėse konvencijose, kurias yra pasirašęs Egiptas, įtvirtinta teise į žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvę; išreiškia didelį susirūpinimą dėl smarkiai pablogėjusios žiniasklaidos aplinkos; smerkia Egipto ir užsienio žurnalistų teismus ir nuosprendžius, priimtus jiems nedalyvaujant;
9. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą per ES delegaciją Kaire ir valstybes nares, ypač Airiją, stebėti visus Ibrahimo Halawos ir kartu su juo teisiamų asmenų teismo posėdžius; tikisi, kad EIVT iškels šį klausimą aukščiausiu dialogo su Egiptu lygmeniu ir reguliariai teiks Parlamentui teismo stebėsenos ataskaitas; ragina Airijos valdžios institucijas ir ES delegaciją toliau teikti Ibrahimui Halawai ir jo giminaičiams visapusišką teisinę, konsulinę ir kitokią pagalbą ir reguliariai lankyti jį kalėjime; ragina Egipto valdžios institucijas, atsižvelgiant į tai, kad Ibrahimas Halawa turi ES pilietybę, toliau sudaryti sąlygas Airijos vyriausybei užtikrinti konsulinę apsaugą;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Egipto Arabų Respublikos prezidentui bei jo laikinajai vyriausybei.
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Maldyvų, ypač į 2004 m. rugsėjo 16 d.(1) ir 2015 m. balandžio 30 d.(2) rezoliucijas,
− atsižvelgdamas į ES rinkimų stebėjimo misijos Maldyvų Respublikos parlamento rinkimuose 2014 m. kovo 22 d. galutinę ataskaitą,
− atsižvelgdamas į susitarus su ES valstybių narių ambasadomis ir Norvegijos bei Šveicarijos ambasadomis Kolombe, akredituotomis Maldyvams, 2014 m. rugsėjo 30 d. pateiktą ES delegacijos bendrą vietos pareiškimą dėl grėsmės pilietinei visuomenei ir žmonių teisėms Maldyvuose,
− atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 12 d. Delegacijos ryšiams su Pietų Azijos šalimis pirmininko pranešimą dėl buvusio Prezidento Mohamedo Nasheedo suėmimo Maldyvuose ir į 2015 m. balandžio 10 d. Užsienio reikalų komiteto pirmininko laišką Maldyvų Respublikos užsienio reikalų ministrui,
− atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 14 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai pareiškimą dėl buvusio Maldyvų prezidento Mohamedo Nasheedo nuteisimo,
− atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 5 d. Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai pareiškimą dėl nepaprastosios padėties, kurią paskelbė Maldyvų prezidentas,
− atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Maldyvai yra pasirašę,
− atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 18 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra’ado Al Husseino pareiškimą dėl buvusio prezidento Mohamedo Nasheedo teismo proceso,
− atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 4 d. JT Darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais nuomonę Nr. 33/2015 dėl Maldyvų,
− atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos atlikto naujausio visuotinio periodinio Maldyvų vertinimo dokumentus,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi 2013 m. prezidento rinkimų procese, po kurio į valdžią atėjo Abdulla Yameen Abdul Gayoom, buvo pastebėta pažeidimų;
B. kadangi 2015 m. kovo 13 d. Mohamed Nasheed, pirmasis demokratiškai išrinktas Maldyvų prezidentas, buvo nuteistas 13 metų kalėti remiantis politiškai motyvuotais kaltinimais ir kadangi JT Darbo grupė savavališko sulaikymo klausimais pasmerkė šį faktą; kadangi per šį teismo procesą padaryta pažeidimų; kadangi kiti buvę pareigūnai, įskaitant buvusį viceprezidentą Ahmedą Adeebą ir buvusius gynybos ministrus Mohamedą Nazimą ir Tholhathą Ibrahimą, taip pat buvo suimti ir įkalinti;
C. kadangi rūpestį kelia itin politizuotos Maldyvų teisminės institucijos, kurios daug metų piktnaudžiavo įgaliojimais ir veikė esamos valdančiosios partijos naudai ir prieš opozicijos politikus;
D. kadangi 2015 m. lapkričio 4 d. Maldyvų vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį, kuri po šešių dienų buvo atšaukta ir kuria, kaip paaiškėjo, buvo pasinaudota siekiant sustabdyti masinius prieš vyriausybę nukreiptus protestus; kadangi vyriausybė plačiu mastu buvo pasmerkta už tai, kad buvo apribotos pagrindinės piliečių teisės, o kariuomenei ir policijai suteikti įgaliojimai savavališkai vykdyti paiešką ir suimti;
E. kadangi 2015 m. lapkričio 27 ir 28 d. policija Maldyvuose išvaikė opozicijos protestuotojus, panaudojusi ašarines ir pipirines dujas, ir suėmė daugiau kaip dešimt demonstrantų, kurie reikalavo paleisti buvusį prezidentą ir kitus kalinamus politinius lyderius;
F. kadangi žmogaus teisių srityje dirbantis teisininkas ir buvusio prezidento Mohamedo Nasheedo teisininkų komandos narys Mahfooz Saeed 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo užpultas;
G. kadangi mirties bausmės moratoriumas (įskaitant atidėtą bausmės taikymą nepilnamečiams), Maldyvuose taikomas nuo 1953 m., 2014 m. balandžio mėn. buvo panaikintas;
H. kadangi parlamentas priėmė teisės aktą, pagal kurį reikalavimas taikyti ribojamąsias priemones ir kitas susijusias nuobaudas Maldyvų vyriausybei ir jos nariams laikomas išdavikišku nusikaltimu;
I. kadangi Tarpparlamentinės sąjungos komitetas parlamentų narių žmogaus teisių klausimais įvardijo Maldyvus kaip vieną iš daugiausiai išpuolių prieš opozicijoje esančius parlamento narius vykdančių šalių, kurioje opozicijos politikai reguliariai bauginami, suimami ir kalinami; kadangi žodžio laisvei (įskaitant žiniasklaidos laisvę), asociacijų laisvei ir demokratiniam pliuralizmui kyla vis didesnis pavojus, nes suimta šimtai protestų prieš vyriausybę dalyvių ir jiems pateikti kaltinimai;
J. kadangi nerimą kelia tai, jog didėja radikalių islamistų karingumas, taip pat tai, kad daug radikalizuotų jaunų vyrų ir moterų tariamai prisijungė prie ISIS; kadangi vertinant pagal gyventojų skaičių Maldyvai yra šalis, iš kurios užverbuojama daugiausia ISIS kovotojų;
K. kadangi vyriausybę kritikuojantis žurnalistas Ahmed Rilwan, kuris tariamai dingo 2014 m. rugpjūčio mėn., vis dar nerastas, ir dabar baiminamasi, kad jis yra negyvas;
L. kadangi gaujos ir radikalios islamistų grupuotės, tariamai bendradarbiaujančios su policija, dažnai užpuola vyriausybės veiksmus kritikuojančias arba ateizmo propagavimu kaltinamas institucijas, organizacijas ir asmenis, o tai sukuria bauginimo atmosferą;
M. kadangi vis didėja pilietinės visuomenės organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų (įskaitant ankstesnę Maldyvų žmogaus teisių komisiją (HRCN), kurią Aukščiausiasis teismas kritikavo dėl to, kad ji JT Žmogaus teisių tarybos visuotiniam periodiniam vertinimui pateikė pranešimą) persekiojimas, bauginimas ir atakos prieš jas;
1. reiškia didelį susirūpinimą dėl laipsniško demokratijos standartų kritimo ir stiprėjančių autoritarinių tendencijų Maldyvuose, sukuriančių baimės aplinką ir politinę įtampą, kurios gali tapti grėsme bet kokiems pastaraisiais metais šalyje pasiektiems laimėjimams žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės srityse;
2. apgailestauja, kad imamasi griežtų priemonių prieš politinius oponentus; ragina Maldyvų vyriausybę nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti buvusį prezidentą Mohamedą Nasheedą, buvusį viceprezidentą Ahmedą Adeebą, buvusius gynybos ministrus Tholhathą Ibrahimą ir Mohamedą Nazimą, taip pat Sheikhą Imraną Abdullą ir kitus politinius kalinius ir panaikinti visus jiems pateiktus kaltinimus; yra taip pat susirūpinęs dėl blogėjančios buvusio prezidento sveikatos;
3. dar kartą reiškia didžiulį nepasitenkinimą dėl rimtų pažeidimų buvusio prezidento Mohamedo Nasheedo teismo procese;
4. ragina Maldyvų vyriausybę užtikrinti visišką teismų nešališkumą ir laikytis tinkamo teisinio proceso bei gerbti teisę į teisingą, nešališką ir nepriklausomą bylos nagrinėjimą; pabrėžia, kad šalies teisines ir saugumo tarnybas reikia atskirti nuo politikos;
5. šiomis aplinkybėmis reiškia didžiulį susirūpinimą dėl generalinio prokuroro atleidimo ir primena vyriausybei, kad generalinė prokuratūra pagal Maldyvų konstituciją yra nepriklausomas konstitucinis organas ir kad generaliniam prokurorui turi būti sudarytos sąlygos vykdyti teisėtus konstitucinius įgaliojimus be savavališko politikų kišimosi ar kitų valdžios institucijų bauginimų;
6. yra itin susirūpinęs dėl nuolatinio žmogaus teisių Maldyvuose blogėjimo (taip pat dėl to, kad vykdomoji valdžia piktnaudžiauja nepaprastąja padėtimi) ir rizikos, kad padėtis gali pablogėti dar labiau; primena Maldyvų Respublikai jos tarptautinius įsipareigojimus dėl pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant vaikų teises ir pagrindines laisves;
7. ragina visas politines partijas pradėti tikrą dialogą dėl šios trapios salų valstybės ateities;
8. ragina Maldyvų vyriausybę gerbti ir visapusiškai remti teisę protestuoti, taip pat saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvę, ir nesiekti riboti šių teisių; be to, ragina Maldyvų vyriausybę panaikinti nebaudžiamumą savavaldžių tvarkdarių, kurie naudoja smurtą prieš religinę toleranciją skatinančius žmones, taikius protestuotojus, kritišką žiniasklaidą bei pilietinę visuomenę; ragina Maldyvus visapusiškai laikytis tarptautinių prievolių;
9. ragina Maldyvų vyriausybę apsaugoti demokratiją propaguojančių asmenų, nuosaikių musulmonų, pasaulietiškos kultūros šalininkų ir tų, kurie prieštarauja vahabitų ir salafistų ideologijos propagavimui Maldyvuose, teises ir užtikrinti jų teisę dalyvauti visose šalies viešojo gyvenimo srityse;
10. primena, kad žiniasklaidos laisvė yra kertinis veikiančios demokratijos akmuo; ragina Maldyvų vyriausybę ir valdžios institucijas užtikrinti deramą apsaugą žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams, kuriems grasinama ir prieš kuriuos vykdomi išpuoliai dėl jų teisėtai dirbamo darbo, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina leisti atlikti nuodugnų tyrimą dėl Ahmedo Rilwano dingimo, Mahfoozo Saeedo užpuolimo ir gąsdinimų ir atakų prieš žurnalistus, pilietinės visuomenės narius ir nepriklausomas institucijas;
11. ragina nedelsiant vėl paskelbti mirties bausmės moratoriumą, o vėliau ją visai panaikinti, taip pat persvarstyti baudžiamąjį kodeksą siekiant nutraukti fizinių bausmių taikymą;
12. ragina Komisiją ir valstybes nares paskelbti išsamius įspėjimus dėl žmogaus teisių padėties Maldyvuose turistams, planuojantiems vykti į šią šalį; taip pat ragina Europos išorės veiksmų tarnybą atidžiai stebėti žmogaus teisių ir politinę padėtį Maldyvuose;
13. ragina ES ir valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kad Maldyvuose ir toliau blogėja demokratijos ir žmogaus teisių padėtis, imtis ribojamųjų priemonių ir taikyti tikslines sankcijas, t. y. įšaldyti tam tikrų Maldyvų vyriausybės narių ir pagrindinių jų rėmėjų, priklausančių Maldyvų verslo bendruomenei, turtą užsienyje ir taikyti draudimą keliauti;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybėms narėms ir Maldyvų vyriausybei bei parlamentui.
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Malaizijos,
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ES ir ASEAN santykių ateities(1),
– atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 15 d. EIVT atstovo spaudai pareiškimą dėl neseniai priimto įstatymo dėl kovos su pasipriešinimo kurstymu Malaizijoje pakeitimo,
– atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 17 d. EIVT atstovo spaudai pareiškimą dėl opozicijai priklausančio Malaizijos parlamento nario Nurulo Izzaho sulaikymo,
– atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 10 d. EIVT atstovo pareiškimą dėl Malaizijos opozicijos politiko Anwaro Ibrahimo nuteisimo,
– atsižvelgdamas į ES strateginę programą žmogaus teisių srityje,
– atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 9 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimą dėl kovos su terorizmu ir pasipriešinimo kurstymu įstatymų projektų,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 23 d. bendrą EIVT spaudos pranešimą dėl ES ir ASEAN dialogo žmogaus teisių klausimais,
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio mėn. JT visuotinio periodinio vertinimo sesiją,
– atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. JT specialiosios pranešėjos prekybos žmonėmis klausimais ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio mėn. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos atliktą antrąjį visuotinį periodinį Malaizijos vertinimą ir rekomendacijas,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1998 m. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į 1984 m. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,
– atsižvelgdamas į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos Žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi ES Malaiziją laiko pagrindine politine ir ekonomine partnere Pietryčių Azijoje; kadangi ES ir Malaizija vykdo derybas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ir laisvosios prekybos susitarimo;
B. kadangi galimybių rengti viešąsias diskusijas ir žodžio laisvės Malaizijoje sparčiai mažėja, kadangi vyriausybė naudojasi neaiškiai suformuluotais baudžiamosios teisės įstatymais savo kritikams nutildyti ir nepasitenkinimui ir taikiam nuomonės reiškimui, įskaitant diskusijas dėl viešojo intereso klausimų, numalšinti; kadangi, be kitų, tie įstatymai yra šie: įstatymas dėl kovos su pasipriešinimo kurstymu, įstatymas dėl spaudos ir leidybos, įstatymas dėl ryšių ir multimedijos ir įstatymas dėl taikių susirinkimų;
C. kadangi 2015 m. gruodžio 3 d. Malaizijos parlamentas balsų dauguma priėmė aktą dėl Nacionalinio saugumo tarybos; kadangi šiuo aktu Nacionalinei saugumo tarybai, kuriai vadovauja ministras pirmininkas, suteikti platūs įgaliojimai paskelbti nepaprastąją padėtį bet kurioje vietovėje, kai nusprendžiama, kad joje kyla saugumo pavojus, ir suteikiamos didelės galios, susijusios su suėmimais, kratomis ir konfiskavimu be orderio;
D. kadangi nuo 2014 m. pradžios vien taikant įstatymą dėl kovos su pasipriešinimo kurstymu buvo pradėtos bylos arba pateikti kaltinimai mažiausiai 78 žmonėms;
E. kadangi 2015 m. vasario mėn. buvęs opozicijos lyderis Anwaras Ibrahimas buvo nuteistas už sodomiją po politiniais motyvais grindžiamo baudžiamojo persekiojimo, pasibaigusio tarptautinių teisingo bylos nagrinėjimo standartų neatitinkančiu baudžiamuoju procesu; kadangi jam nebuvo suteikta tinkama medicininė priežiūra;
F. kadangi lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai ir interseksualūs asmenys Malaizijoje yra laikomi nusikaltėliais pagal šalies įstatymą, draudžiantį dėvėti kitos lyties rūbus, ir susiduria su politinę neapykantą kurstančiomis kalbomis, savavališku sulaikymu, fiziniais ir seksualiniais išpuoliais, įkalinimu ir kitokiu smurtu;
G. kadangi Malaizijos karikatūristui Zulkiflee Anwarui Ulhaque (Zunarui) iškelti kaltinimai pagal įstatymą dėl kovos su pasipriešinimo kurstymu po to, kai jis tinkle „Twitter“ paskelbė vyriausybę kritikuojančias žinutes dėl Anwarui Ibrahimui paskelbto nuosprendžio; kadangi tinklaraštininkui Khalidui Ismathui ir mokslininkui Azmi Sharomui iškelti panašūs kaltinimai;
H. kadangi Malaizijos Kovos su korupcija komisija apklausė ministrą pirmininką dėl įtarimų papirkinėjimu po to, kai jo banko sąskaitoje buvo rasta daugiau kaip 600 mln. eurų, kurių šaltinis ir tikslas nebuvo nurodytas, taip pat dėl atskirų įtarimų dėl to, kad pradingo šimtai milijonų eurų, susijusių su jo įkurtos valstybinės įmonės „1Malaysia Development Berhad“ (1MDB) sandoriais;
I. kadangi žiniasklaidos priemonės ir leidyklos po to, kai jos pranešė apie šiuos kaltinimus, susidūrė su apribojimais, taikomais pagal įstatymą dėl spaudos ir leidybos, ir kadangi teisininkas Matthias Chang ir politikas Khairuddin Abu Hassan buvo suimti po to, kai atliko tyrimą dėl šių įtarimų;
J. kadangi vyriausioji įgaliotinė išreiškė susirūpinimą dėl piktnaudžiavimo baudžiamosios teisės įstatymais per jos 2015 m. rugpjūčio 5–6 d. vizitą į Malaiziją;
K. kadangi, JT ir NVO teigimu, Malaizijos policijos pajėgos vis dažniau naudojo kankinimą, naktinį suėmimą, nepateisinamą kardomąjį kalinimą ir selektyvų persekiojimą;
L. kadangi Malaizija toliau vykdo mirties bausmes ir šiuo metu ji yra paskirta apie 1000 kalinių;
M. kadangi Malaizija yra JT Saugumo Tarybos narė ir šiuo metu pirmininkauja ASEAN, o 2015 m. lapkričio 18–22 d. Kvala Lumpūre įvyko 27-asis ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimas;
1. dar kartą patvirtina tvirtą ES įsipareigojimą Malaizijos gyventojams, su kuriais ES turi tvirtus ir ilgalaikius politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius;
2. apgailestauja dėl to, kad Malaizijoje blogėja žmogaus teisių padėtis, ir ypač dėl to, kad persekiojami pilietinės visuomenės aktyvistai, mokslininkai, žiniasklaida ir politiniai aktyvistai; reiškia susirūpinimą dėl to, kad padaugėjo žmonių, kuriems pateikti kaltinimai arba kurie yra sulaikyti pagal įstatymą dėl kovos su pasipriešinimo kurstymu;
3. yra itin susirūpinęs dėl to, kad priimtas aktas dėl Nacionalinio saugumo tarybos, ir labai ragina jį atšaukti; ragina vyriausybę išlaikyti tinkamą poreikio užtikrinti nacionalinį saugumą ir būtinybės apsaugoti pilietines ir politines teises pusiausvyrą;
4. labai ragina Malaizijos vyriausybę nedelsiant paleisti visus politinius kalinius, įskaitant buvusį opozicijos lyderį Anwarą Ibrahimą, ir jiems suteikti tinkamą medicininę priežiūrą, taip pat panaikinti politiniais motyvais grindžiamus kaltinimus, įskaitant kaltinimus, pateiktus karikatūristui Zulkiflee Anwarui Haque (Zunarui), tinklaraštininkui Khalidui Ismathui, mokslininkui Azmi Sharomui, politiniams disidentams Khairuddinui Abu Hassanui ir Matthiasui Changui ir žmogaus teisių aktyvistėms Lenai Hendry ir Marijai Chin Abdullah;
5. primygtinai ragina Malaizijos valdžios institucijas panaikinti įstatymą dėl kovos su pasipriešinimo kurstymu ir visus teisės aktus, įskaitant įstatymą dėl terorizmo prevencijos, įstatymą dėl spaudos ir leidybos, įstatymą dėl ryšių ir multimedijos ir įstatymą dėl taikių susirinkimų, bei kitas atitinkamas baudžiamojo kodekso nuostatas, vadovaujantis tarptautiniais saviraiškos ir susirinkimų laisvės ir žmogaus teisių apsaugos standartais; ragina Malaizijos valdžios institucijas visoje šalyje užtikrinti daugiau galimybių rengti taikius susirinkimus ir užtikrinti visų dalyvių saugumą ir saviraiškos laisvę;
6. primygtinai ragina įsteigti nepriklausomą nusiskundimų dėl policijos ir netinkamo policijos elgesio klausimų komisiją, kuri tirtų įtarimus dėl kankinimų ir mirčių policijos areštinėse ir kurią įsteigti 2005 m. rekomendavo policijos tyrimų komisija;
7. pabrėžia, kad svarbu atlikti nepriklausomus ir skaidrius įtarimų papirkinėjimu tyrimus ir visapusiškai bendradarbiauti su tyrėjais; labai ragina Malaizijos vyriausybę nedaryti spaudimo Malaizijos Kovos su korupcija komisijai ir žiniasklaidai;
8. labai apgailestauja dėl etninės viršenybės siekiančių grupių galios augimo, kuris dar labiau didina etninę įtampą;
9. ragina Malaizijos vyriausybę pradėti dialogą su opozicijos partijomis ir pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais;
10. ragina Malaizijos vyriausybę ratifikuoti svarbiausias tarptautines žmogaus teisių konvencijas, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 169, Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos fakultatyvų protokolą;
11. prašo Malaizijos vyriausybės nuolatinį kvietimą taikyti visoms JT specialiosioms procedūroms ir taip sudaryti galimybes specialiesiems pranešėjams atvykti į Malaiziją neteikiant prašymo dėl kvietimo;
12. dar kartą išreiškia savo poziciją, kad mirties bausmė yra žiaurus, nežmoniškas ir žeminantis elgesys, ir ragina Malaiziją paskelbti moratoriumą, kuris būtų pirmasis žingsnis link mirties bausmės už visus nusikaltimus panaikinimo, ir visus mirties nuosprendžius pakeisti įkalinimu;
13. ragina ES ir jos valstybes nares vadovaujantis ES strategine programa žmogaus teisių srityje koordinuoti savo politiką dėl Malaizijos, taip pat ir JT, kurioje 2015–2016 m. Malaizija yra nenuolatinė Saugumo Tarybos narė, kad visais įmanomais būdais būtų skatinamos reformos, susijusios su pirmiau minėtais susirūpinimą keliančiais klausimais;
14. primygtinai ragina ES delegaciją Malaizijoje imtis aktyvesnių veiksmų, kad būtų finansuojami projektai, susiję su saviraiškos laisve ir represinių įstatymų pakeitimu, ir naudotis visomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, kad būtų apsaugoti žmogaus teisių gynėjai; ragina panaikinti sodomiją draudžiantį įstatymą ir ragina EIVT vadovaujantis ES gairėmis dėl LGBTI asmenų teisių apsaugos ir skatinimo imtis aktyvesnių veiksmų dėl su smurtu ir persekiojimu susiduriančių LGBTI asmenų teisių Malaizijoje ir visų pirma siekti, kad būtų dekriminalizuotas homoseksualumas ir translytiškumas;
15. dar kartą patvirtina ES ir ASEAN politinio dialogo žmogaus teisių klausimais svarbą, kadangi jis yra naudinga priemonė keistis gerąja praktika ir skatinti gebėjimų stiprinimo iniciatyvas;
16. ragina Komisiją užtikrinti, kad į žmogaus teisių klausimus būtų tinkamai atsižvelgta per būsimas derybas dėl ES ir Malaizijos laisvosios prekybos susitarimo bei partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo;
17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Malaizijos parlamentui ir vyriausybei, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ASEAN valstybių narių vyriausybėms.
ES ir Vietnamo pagrindų susitarimas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo (protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos įstojimą į ES) ***
239k
61k
2015 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu projekto (13079/2014 – C8-0282/2014 – 2014/0222(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13079/2014),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (13078/2014),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 209 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0282/2014),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8–0340/2015),
1. pritaria protokolo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Vietnamo Socialistinės Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.
ES ir Vietnamo pagrindų susitarimas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo (pritarimas) ***
238k
62k
2015 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (05432/2015 – C8-0062/2015 – 2013/0440(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05432/2015),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo projektą (18204/2010),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 209 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0062/2015),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8–0339/2015),
1. pritaria susitarimo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Vietnamo Socialistinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.
ES ir Vietnamo pagrindų susitarimas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo (rezoliucija)
298k
126k
2015 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (05432/2015 – C8-0062/2015 – 2013/0440(NLE) – 2015/2096(INI))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05432/2015),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo projektą (18204/2010),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 209 straipsnius kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,
– atsižvelgdamas į 1990 m. spalio 22 d. nustatytus Vietnamo ir ES (tuo metu Europos Bendrijų) diplomatinius santykius,
– atsižvelgdamas į 1996 m. birželio 1 d. įsigaliojusį ES ir Vietnamo bendrąjį susitarimą dėl bendradarbiavimo(2),
– atsižvelgdamas į tai, kad Europos Komisija 2015 m. rugpjūčio 4 d. pranešė, jog pasiekė susitarimą su Vietnamu dėl visapusiško laisvosios prekybos susitarimo (LPS), dėl kurio derybos vyko nuo 2012 m. birželio 26 d.,
– atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 26 d. ES ombudsmenės Emily O’Reilly rekomendacijos projektą, kuriame Komisija raginama toliau nedelsiant atlikti numatyto laisvosios prekybos susitarimo su Vietnamu poveikio žmogaus teisėms įvertinimą,
– atsižvelgdamas į Vietnamui skirtą 2014‒2020 m. Europos Sąjungos orientacinę daugiametę programą,
– atsižvelgdamas į 2003 m. pradėtą ES ir Vietnamo dialogą žmogaus teisių klausimais ir ketvirtąjį sustiprinto ES ir Vietnamo dialogo žmogaus teisių klausimais etapą, kuris buvo surengtas Briuselyje 2015 m. sausio 19 d.,
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio mėn. pradėtas derybas dėl savanoriškos partnerystės susitarimo su Vietnamu pagal Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) veiksmų planą,
– atsižvelgdamas į 1980 m. gegužės 30 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1440/80 dėl Bendradarbiavimo susitarimo tarp Europos ekonominės bendrijos ir Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, Singapūro ir Tailando – Pietryčių Azijos Tautų Asociacijos valstybių narių – sudarymo(3) ir 1997 m. vasario 14 d. pasirašytą Protokolą, pagal kurį Europos bendrijos ir ASEAN valstybių narių bendradarbiavimo susitarimas pradedamas taikyti Vietnamo Socialistinei Respublikai(4),
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos bendrą komunikatą „ES ir ASEAN: strateginiu tikslu grindžiama partnerystė“,
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 16–17 d. Milane vykusį 10-ąjį ASEM aukščiausiojo lygio susitikimą ir į būsimą susitikimą, vyksiantį 2016 m. Ulan Batore (Mongolija),
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio mėn. vykusį Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Pietryčių Azijos šalimis vizitą Vietname,
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 30 d. Hanojuje vykusį tarpparlamentinį Europos Parlamento ir Vietnamo susitikimą,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio mėn. vykusį Komisijos pirmininko José Manuelio Barroso vizitą Vietname,
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio mėn. vykusį Vietnamo ministro pirmininko Nguyen Tan Dungo vizitą Europos Sąjungoje,
– atsižvelgdamas į 22-ąjį ASEAN ir ES Jungtinio bendradarbiavimo komiteto posėdį, kuris buvo surengtas 2015 m. vasario 5 d. Džakartoje,
– atsižvelgdamas į naujausias savo rezoliucijas dėl Vietnamo, ypač 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių Vietname(5), 2008 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl demokratijos, žmogaus teisių ir naujojo ES ir Vietnamo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo(6), 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl padėties Laose ir Vietname(7), 2013 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl Vietnamo, ypač saviraiškos laisvės(8), 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ES ir ASEAN santykių ateities(9) ir 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo klausimu(10),
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(11),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje(12),
– atsižvelgdamas į ES Užsienio reikalų tarybos 2014 m. gegužės 12 d. patvirtintas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Žmogaus teisės ir technologijos: įsilaužimo ir sekimo sistemų poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(13),
– atsižvelgdamas į tai, kad 1995 m. liepos 28 d. Vietnamas tapo nuolatiniu Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) nariu,
– atsižvelgdamas į tai, kad Vietnamas yra vienas iš Mekongo upės komisijos, kuri buvo įsteigta 1995 m. balandžio 5 d. siekiant paskatinti bendradarbiavimą Mekongo upės baseino tvaraus vystymosi srityje, steigėjų,
– atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 26‒28 d. Kvala Lumpūre ir Langkavyje (Malaizija) vykusį 26-ąjį Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) aukščiausiojo lygio susitikimą,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 29‒31 d. Singapūre vykusį 14-ąjį Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą saugumo klausimais (Tarptautinio strateginių tyrimų instituto Šangri-La dialogas),
– atsižvelgdamas į Hanojaus principinę deklaraciją, Vietnamo nacionalinę strategiją dėl Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos efektyvumo įgyvendinimo,
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 9 d. Visuotinio periodinio vertinimo darbo grupės pranešimą dėl Vietnamo, į 2014 m. birželio 20 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos 26-ojoje sesijoje pateiktas visuotinio periodinio vertinimo ataskaitos dėl Vietnamo rekomendacijas ir į tai, kad Vietnamas 2014‒2016 m. laikotarpiu yra JT žmogaus teisių tarybos narys,
– atsižvelgdamas į tai, kad Vietnamas neseniai ratifikavo JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir JT neįgaliųjų teisių konvenciją, taip pat į tai, kad 2014 m. liepos mėn. buvo surengtas ilgai lauktas JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais vizitas,
– atsižvelgdamas į tai, kad šiais metais minimos Vietnamo karo pabaigos metinės (prieš 40 metų),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0342/2015),
A. kadangi 2015 m. sukanka 25 metai nuo tada, kai užmegzti ES ir Vietnamo santykiai; kadangi šie santykiai greitai buvo išplėtoti: pradžioje jie apėmė tik prekybą ir pagalbą, o vėliau tapo visapusiškesni;
B. kadangi šiuo išsamiu partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu siekiama pradėti šiuolaikišką, daug sričių apimančią ir abiem pusėms naudingą partnerystę, pagrįstą bendrais interesais ir principais, būtent lygybės, abipusės pagarbos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principais;
C. kadangi ES yra didžiausia Vietnamo eksporto rinka; kadangi ES kartu su savo valstybėmis narėmis yra didžiausia oficialios paramos vystymuisi teikėja Vietnamui ir 2014‒2020 m. laikotarpiu ES biudžetas šiam tikslui padidės 30 proc. iki 400 mln. EUR;
D. kadangi Vietnamo valdžios institucijos pranešė, jog 45 sektoriuose panaikino tiesioginių užsienio investicijų draudimus ir priėmė priemonių, kuriomis, siekiant išlaikyti užsienio investicijas, Vietname supaprastinamas verslo reglamentavimas;
E. kadangi Vietnamas per pastaruosius dešimtmečius nuosekliai laikėsi akivaizdžiai Europai palankaus požiūrio ir 2012‒2015 m. aktyviai bendradarbiavo su ES kaip ASEAN ir ES dialogo santykių ASEAN šalis koordinatorė ir kaip 2015 m. kovo 28 d. ‒ balandžio 1 d. Hanojuje vykusios Tarpparlamentinės sąjungos asamblėjos rengėja; kadangi Vietnamo koordinavimas pasižymėjo tuo, jog surengta daug daugiau ES ir ASEAN susitikimų ir jie buvo aukštesnio lygio; kadangi Vietnamas tapo Pekino vadovaujamo Azijos infrastruktūros investicijų banko (AIIB) nariu;
F. kadangi ES ir ASEAN santykiai yra visapusiški ir apima daugelį sektorių, įskaitant prekybą ir investicijas, vystymąsi, ekonominius ir politinius reikalus; kadangi 2012 m. buvo priimtas Bandaro Seri Begavano veiksmų planas siekiant skirti daugiau strateginio dėmesio regioniniam ES ir ASEAN bendradarbiavimui minėtuose sektoriuose;
G. kadangi 2015 m. spalio 5 d. su dvylika Ramiojo vandenyno pakrančių šalių, įskaitant Vietnamą, sudarytas partnerystės su Ramiojo vandenyno šalimis (angl. TPP) susitarimas ir pagal jį sukuriamas naujas prekybos blokas, kurio BVP sudaro 36 proc. pasaulio BVP ir kuris gali daryti didelį poveikį pasaulio prekybai;
H. kadangi per pastaruosius du dešimtmečius Vietnamas padarė didelę pažangą siekdamas Tūkstantmečio vystymosi tikslų, mažindamas skurdą, vystydamas ekonomiką, užtikrindamas socialinę apsaugą, užimtumą, švietimą ir sveikatos priežiūrą;
I. kadangi dėl „doi moi“ (atkūrimo) politikos poveikio ir veiksmų siekiant sukurti rinkos ekonomiką taip pat padidėjo santykinis skurdo gylis; kadangi padaugėjo protestų dėl vyriausybės vykdomo žemės ir turto nusavinimo; vis dėlto, kadangi dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio labai sumažėjo Vietnamo eksportas, o šalies BVP 2014 m. augo bene lėčiausiai nuo Azijos ekonominės krizės pabaigos; kadangi Vietnamas turi spręsti sunkumus, susijusius su darbo jėgos augimu – darbingų asmenų kasmet padaugėja daugiau nei vienu milijonu;
J. kadangi išsamaus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 1 straipsnio 1 dalyje patvirtinamas įsipareigojimas laikytis bendrųjų tarptautinės teisės principų ir nustatyta, kad pagarba demokratijos principams ir žmogaus teisėms yra esminis susitarimo elementas, kuriuo grindžiama abiejų susitarimo šalių vidaus ir tarptautinė politika; kadangi vis dar pasitaiko atvejų, kad žmogaus teisių aktyvistai sulaikomi labai neaiškiomis aplinkybėmis, o būsimasis Vietnamo komunistų partijos kongresas, įvyksiantis 2016 m. sausio mėn., aiškiai parodys, kaip iš tikrųjų Vietname gerbiami demokratijos principai;
K. kadangi rimta Vietnamo problema išlieka saviraiškos (tiek internete, tiek realiame gyvenime), spaudos ir žiniasklaidos, informacijos gavimo, susirinkimų ir asociacijų laisvės apribojimai, taip pat religijos laisvės apribojimai, kaip pranešė JT specialusis pranešėjas religijos ar tikėjimo laisvės klausimais;
L. kadangi Vietnamas yra svarbus ES partneris derybose dėl klimato kaitos: iki 2015 m. lapkričio mėn. Paryžiuje įvyksiančios JT klimato kaitos konferencijos pažadėjęs 8–10 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 2010 m., taip pat sumažinti BVP vienetui tenkantį energijos suvartojimą 1–1,5 proc. per metus;
M. kadangi daug vietnamiečių palikuonių dėl istorinių saitų yra tapę Europos piliečiais ir kadangi Čekijos Respublika Vietnamo kilmės piliečius pripažino etnine mažuma;
N. kadangi dėl vienašalių tarptautinę teisę pažeidžiančių veiksmų, kuriuos Kinija pastaruoju metu vykdo ginčytinuose Pietų Kinijos jūros rajonuose, didėja įtampa tarp Kinijos ir kaimyninių Pietų Kinijos jūros šalių, įskaitant Vietnamą; kadangi teritorinių ginčų eskalavimas regione daro poveikį sprendžiant pasaulio reikalus ir kelia rimtą grėsmę taikai, saugumui, stabilumui ir tarptautinei prekybai; kadangi šios įtampos pašalinimas Europos Sąjungai labai svarbus strateginiu požiūriu, siekiant išsaugoti taiką pasaulyje ir užtikrinti pagrindinių jūrų maršrutų Pietų Kinijos jūroje, itin svarbių ES prekybai, stabilumą; kadangi Vietnamas, remdamasis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) nuostatomis, oficialiai remia Filipinų 2015 m. kovo 16 d. Nuolatiniam arbitražo teismui Hagoje pateiktą teisinį argumentą;
O. kadangi tuo pat metu Vietnamas, atsižvelgdamas į atsinaujinusią įtampą Pietų Kinijos jūroje, sustiprino strateginį, saugumo ir energetinį bendradarbiavimą su kaimynais Azijoje ir gerina dvišalius santykius su tarptautiniais veikėjais, pvz., JAV ir Rusija;
P. kadangi Vietnamas vis dar yra labai užterštas nuo Vietnamo karo likusiais sprogmenimis, o žmonės ir aplinka vis dar jaučia į aplinką patekusio maždaug 20 mln. galonų oranžinio agento (dioksino) pasekmes;
1. palankiai vertina tai, kad sudarytas išsamus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas su Vietnamu, pabrėžiant didelę strateginę svarbą, kuri tenka Vietnamui kaip itin svarbiam ES partneriui Pietryčių Azijoje ir ASEAN; pabrėžia, kad susitarime apibrėžti būsimi plataus masto santykiai siekiant stiprinti tolesnį bendradarbiavimą ir įveikti pasaulinius ir regioninius sunkumus, pvz., gero valdymo ir kovos su korupcija, ekonominės ir socialinės pažangos vadovaujantis tvarios plėtros principu, nusiginklavimo ir masinio naikinimo ginklų, taip pat kovos su terorizmu srityse; ragina valstybių narių vyriausybes ir parlamentus paspartinti ratifikavimo procesą siekiant užtikrinti, kad susitarimas įsigaliotų;
2. tikisi, kad ratifikavę išsamų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ES ir Vietnamas turės ekonominės naudos; atkreipia dėmesį į galimą būsimo susitarimo poveikį prekybai ir investicijoms, darbo vietų kūrimui ir skurdo mažinimui; palankiai vertina ekonomines ir finansines reformas, kurių ėmėsi Vietnamo valdžios institucijos, siekdamos paskatinti tolesnę Vietnamo integraciją į pasaulio ekonomiką, ir ragina Vietnamą toliau vykdyti tokias reformas; ragina Vietnamo vyriausybę ir ES tęsti ekonominį, prekybos ir naujųjų technologijų srities bendradarbiavimą daugiašaliuose forumuose; teigiamai vertina tai, kad Vietnamo BVP vienam gyventojui nuo 2010 m. beveik padvigubėjo;
3. pabrėžia, kad išsamūs partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai yra svarbūs ES ir ASEAN santykiams; mano, kad ES ir ASEAN bendradarbiavimas galėtų būti stiprinamas įvairiose srityse, pvz., finansinio sektoriaus plėtros, skaidrumo ir makroekonominės politikos koordinavimo srityse;
4. ragina valstybes nares, dedančias pastangas užtikrinti politikos nuoseklumą, kiek įmanoma suderinti pavienius jų pačių vykdomo vystomojo bendradarbiavimo tikslus su išsamiame partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime nustatytais tikslais;
5. palankiai vertina tai, kad, nors išsamaus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo procesas dar vyksta, šis susitarimas greitai įgyvendintas prekybos, žmogaus teisių, migracijos, regioninio saugumo, energetikos, mokslo ir technologijų srityse;
6. pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškius išsamaus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo kriterijus ir privalomus terminus;
7. palankiai vertina tai, kad į išsamų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą įtraukti straipsniai dėl bendrų įsipareigojimų ir bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje; viliasi, kad tarpusavio sutarimu nustatyta pagarba demokratijos principams ir žmogaus teisėms toliau stiprins ilgalaikį dialogą su Vietnamo vyriausybe, ypač propaguojant saviraiškos, susirinkimų, asociacijų ir religijos laisvę, kaip įtvirtinta Vietnamo Konstitucijos 69 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 9, 10 ir 11 straipsniuose;
8. pabrėžia, kad atviras internetas ir IRT atveria didžiules galimybes ir turi potencialą kurti bei skatinti bendruomenių formavimąsi, pilietinę visuomenę, pasaulio ekonominę, socialinę, mokslinę, kultūrinę ir politinę plėtrą; todėl pabrėžia neribotos prieigos prie laisvo ir atviro interneto svarbą ekonominiu, socialiniu ir žmogaus teisių požiūriu;
9. palankiai vertina Vietnamo valdžios institucijų sprendimą panaikinti vizų režimą penkioms Europos valstybėms ir mano, kad šis sprendimas skatins glaudesnį bendradarbiavimą turizmo sektoriuje;
10. palankiai vertina Vietnamo ministro pirmininko pristatytą pagrindinį planą, pagal kurį bus įgyvendinamos JT ŽTT visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijos, taip pat palankiai vertina teismų reformos strategiją, kuri turi būti užbaigta iki 2020 m.;
11. palankiai vertina tai, kad ES padidino Vietnamui 2014–2020 m. laikotarpiu skiriamą OPV biudžetą iki 400 mln. EUR; primygtinai ragina Komisiją investuoti į ES veiklos Vietname matomumo didinimą ir remti jį siekiant kiek galima padidinti šių išteklių strateginį potencialą;
12. ragina ES toliau remti Vietnamo gebėjimų stiprinimą propaguojant pagarbą geram valdymui ir teisinės valstybės principams ir palankiai vertina tai, kad ES, vykdydama bendradarbiavimą, be kita ko, daug dėmesio skiria viešojo administravimo reformoms, įskaitant mokesčius – tai pagrindinis veiksnys, padedantis užtikrinti kuo didesnį vidaus pajamų gavimo pajėgumą ir kovoti su mokesčių vengimu ir korupcija –, mokslui ir technologijoms, transportui, miestų ir regionų planavimui bei plėtrai;
13. ragina Parlamentą ir Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant įvertinti bet kokius žmogaus teisių pažeidimus, kad būtų užtikrinta tinkama demokratinė išsamaus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo priežiūra; ragina Komisiją užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Parlamentui;
14. džiaugiasi, kad baigtos derybos dėl LPS; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES ir Vietnamo išsamus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas ir LPS turi prisidėti prie žmogaus teisių stiprinimo Vietname;
15. atkreipia dėmesį į tai, kad į būsimą LPS įtraukiamas Prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, įsipareigojama laikytis pagrindinių darbo standartų ir TDO konvencijų, abi pusės įsipareigoja gerbti pagrindines darbuotojų teises – šie įsipareigojimai padės išsaugoti ir tvariai valdyti gamtos išteklius ir ypač daug dėmesio skirti įmonių socialinei atsakomybei ir sąžiningoms bei etiškoms prekybos sistemoms;
16. ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją pateisinti dėl naujojo susitarimo atsiradusius lūkesčius ir užtikrinti, kad ES ir jos valstybių narių pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir būsimą LPS su Vietnamu įgyvendinama politika padėtų skatinti pagarbą žmogaus teisėms, teisinei valstybei ir geram valdymui; ragina stiprinti gebėjimus, kad būtų veiksmingiau nagrinėjami nukentėjusių asmenų ir bendruomenių skundai pagal išsamaus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 35 straipsnį; ragina Vietnamo vyriausybę skatinti pilietinės visuomenės įsitraukimą suteikiant galimybę asociacijoms ir NVO dalyvauti šalies politiniame, ekonominiame ir socialiniame vystymesi;
17. ragina Vietnamo vyriausybę daryti konkrečią pažangą įgyvendinant JT ŽTT visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas, visų pirma įsteigti nepriklausomą nacionalinę žmogaus teisių instituciją; primygtinai ragina Komisiją suteikti Vietnamui reikiamą paramą pajėgumams stiprinti; palankiai vertina tai, kad ES teikia finansavimą iš Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, ir primygtinai ragina tęsti šias iniciatyvas siekiant remti vyriausybės pastangas;
18. ragina 12-ąjį Vietnamo komunistų partijos kongresą, atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. vyks rinkimai, suteikti galimybę piliečiams aktyviau dalyvauti valstybės demokratiniame valdyme, visų pirma leidžiant steigti opozicines partijas, pilietinės visuomenės judėjimus ir NVO;
19. apgailestauja dėl to, kad daugiau kaip 500 kalinių gresia mirties bausmė; ragina Vietnamo vyriausybę nedelsiant paskelbti mirties bausmės vykdymo moratoriumą ir priimti atitinkamus mirties bausmę panaikinančius teisės aktus, ir nors palankiai vertina tai, kad pastebima sistemos pažanga, vis dėlto apgailestauja dėl žmogaus teisių aktyvistų kardomojo kalinimo; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina vyriausybės pasirengimą sumažinti nusikaltimų, už kuriuos baudžiama mirties bausme, skaičių, ir ragina vyriausybę atvirai nurodyti, ar mirties bausmė vis dar vykdoma ir, jei taip, kokiais kaltinimais remiantis ji vykdoma;
20. primena, kad ES ir Vietnamo žmogaus teisių dialogas labai svarbus, nes tai pagrindinė priemonė, kurią galima naudoti siekiant veiksmingai ir pragmatiškai padėti Vietnamui įgyvendinti būtinas reformas ir paskatinti jį tai padaryti;
21. ragina ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;
22. pažymi, kad drabužių ir tekstilės pramonė, kurioje įdarbinama daugiau kaip du mln. darbuotojų, yra didžiausias Vietnamo eksporto sektorius, ir yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta mechanizmų, kuriais pasinaudodami darbuotojai galėtų ginti savo teises; pabrėžia, kad Vietnamo valdžios institucijos nusiųstų gerą žinią pasauliui, ratifikuodamos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ir TDO konvenciją Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas;
23. ragina valdžios institucijas neslopinti taikaus naudojimosi teise į saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvę; atsižvelgdamas į tai, ragina persvarstyti Baudžiamąjį kodeksą, ypač jo 79, 87, 88 ir 258 straipsnius; pažymi, kad daugiau kaip 18 000 kalinių buvo pritaikyta amnestija, tačiau apgailestauja, kad ji nebuvo taikoma politiniams kaliniams; vis dar yra susirūpinęs dėl 60 sąžinės kalinių (įskaitant žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, tinklaraštininkus, taip pat kovotojus už teises į žemę, darbininkus ir aplinkosaugos veikėjus), laikomų Vietnamo kalėjimuose ir taikant įvairaus pobūdžio supaprastintą bylų nagrinėjimą nuteistų už nusikaltimus, visų pirma susijusius su saviraiškos laisve ir nusikaltimais valstybei, ir ragina juos paleisti; ragina vykdyti baudžiamosios teisės sistemos reformas, ypač baudžiamojo proceso kodekso, įskaitant sąlygas, pagal kurias taiki veikla nacionalinio saugumo dingstimi laikoma nusikaltimu, reformas; ragina valdžios institucijas sukurti nepriklausomą baudžiamosios teisenos sistemą;
24. ragina gerbti religijos laisvę ir panaikinti etninių ir religinių mažumų (krikščionių, budistų, Hoa Hao ir Cao Dai tikėjimo išpažinėjus) diskriminaciją ir represijas, įskaitant priekabiavimą, slaptą sekimą, bauginimą, sulaikymą, namų areštą, fizinius išpuolius ir draudimą keliauti, ir ypač nebepersekioti tokių religinių bendruomenių, kaip Vietnamo jungtinė budistų bažnyčia, taip pat kalnų gyventojų krikščionių ir khmerų kromų budistų; primygtinai ragina vykdyti reformas, kuriomis būtų gerinamos etninių ir religinių mažumų socialinės ir ekonominės sąlygos, ypač kalnų regionuose; ragina peržiūrėti teisės aktus, pagal kuriuos reglamentuojama religinių grupių registracija; primena tragišką garbingojo Thich Quang Do, 87 metų budistų disidento, likimą – jis daugiau kaip 30 metų gyvena savo vienuolyne namų arešto sąlygomis, nors jam nėra pateikta kaltinimų, ir dar kartą ragina jį paleisti;
25. ragina skubiai reformuoti teisingumo sistemą siekiant užtikrinti tarptautinius teisingo bylos nagrinėjimo standartus, kaip numatyta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 10 straipsnyje;
26. reiškia susirūpinimą dėl to, kad Vietnamas yra vienas iš pagrindinių prekybos žmonėmis šaltinių, taip pat susirūpinęs dėl pranešimų apie didelį vaikų, ypač berniukų, skaičių, kurie nesaugomi įstatymų nuo seksualinio išnaudojimo, tampa vaikų prostitucijos, prekybos ar smurto aukomis; primygtinai ragina Vietnamą parengti griežtus ir veiksmingus vaikų apsaugos įstatymus, kad būtų apsaugoti visi vaikai, nepaisant jų lyties; ragina Komisiją remti Vietnamą stiprinant jo gebėjimus migracijos politikos srityje ir kovoti su prekyba žmonėmis ir organizuotu nusikalstamumu, be kita ko, įgyvendinant darbo ir migracijos politiką; taip pat yra susirūpinęs dėl pranešimų apie Vietnamo kilmės asmenų – prekybos žmonėmis aukų, įskaitant nepilnamečius, – išnaudojimą ES valstybėse narėse; ragina Komisiją skubiai užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinamos pagrindinės apsaugos nuostatos, išdėstytos Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijoje; ragina Vietnamo vyriausybę ir Komisiją apsvarstyti galimybę pagal išsamų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigti pakomitetį arba specializuotą darbo grupę prekybos žmonėmis klausimais;
27. pabrėžia, kad dėl jauno gyventojų amžiaus vidurkio ir vis didėjančios migracijos į miestus Vietnamas susiduria su socialiniais ir ekonominiais iššūkiais;
28. palankiai vertina tai, kad 2013 m. priimtas iš dalies pakeistas žemės įstatymas, tačiau vis dar yra labai susirūpinęs dėl to, kad vykdant plėtros projektus pasitaiko daug nuosavybės teisių pažeidimų, priverstinių iškeldinimų ir valstybės vykdomo žemės konfiskavimo atvejų, taigi šimtai tūkstančių ūkininkų praranda teises į žemę; prašo vyriausybę sustabdyti žemės grobimą ir parengti tinkamus skundų teikimo mechanizmus;
29. palankiai vertina Vietnamo valdžios institucijų plataus masto teisinius įsipareigojimus skatinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad smurtas namuose, prekyba moterimis ir vaikais, didėjantis ŽIV/AIDS užsikrėtusių moterų skaičius, lytinių ir reprodukcinių teisių pažeidimas išlieka rimtomis problemomis; ragina Vietnamo vyriausybę tęsti civilinės metrikacijos reformą ir panaikinti diskriminacinę praktiką, dažnai susijusią su šeimos registro („Hộ khẩu“) ypatumais, nes ją taikant daugeliui šeimų, o visų pirma vaikų, neleidžiama užsiregistruoti ir kartu įgyti galimybę gauti švietimo ir socialines paslaugas;
30. giria Vietnamą dėl jo vadovaujamo vaidmens Azijoje užtikrinant LGBTI asmenų teises, ypač jam neseniai priėmus įstatymą dėl santuokos ir šeimos, pagal kurį leidžiamos tos pačios lyties asmenų vestuvių ceremonijos;
31. pritaria Vietnamo vyriausybės būgštavimams, kad korupcija yra viena iš pagrindinių Vietnamo problemų; ragina nuodugniau nagrinėti atvejus, kai piliečiai, kurie praneša apie korupcijos atvejus, tampa valdžios institucijų taikiniu; primygtinai ragina Vietnamo valdžios institucijas nuodugniai išnagrinėti smurto prieš žurnalistus, tinklaraštininkus ir informatorius atvejus; taip pat apgailestauja dėl to, kad Vietnamo vyriausybė netinkamai taiko Baudžiamojo kodekso 258 straipsnį dėl „piktnaudžiavimo demokratinėmis laisvėmis“ – remiantis šiuo straipsniu gali būti skiriama iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė; pažymi, kad nepaisant priimto kovos su korupcija įstatymo tik keliais atvejais baudžiamosios procedūros baigėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir ragina vyriausybę jį taikyti griežčiau;
32. ragina Vietnamo valdžios institucijas dėti daugiau kovos su korupcija pastangų, kad būtų pasiųsta gera žinia užsienio investuotojams; pažymi, kad silpna teisinė infrastruktūra ir korupcinė sistema lemia finansinį nenuspėjamumą ir sudaro rimtų kliūčių investicijoms ir įmonių veiklai;
33. yra labai susirūpinęs dėl Vietname aplinkai daromos žalos, taršos, miškų naikinimo, netvarios kasybos veiklos, dėl kurios naikinami ištisi regionai, vandens keliai ir griaunamas vietos bendruomenių gyvenimas, taip pat susirūpinęs dėl Vietnamo įmonių veiklos užsienyje, nes jos prisideda prie aplinkos būklės blogėjimo ir žemės grobimo;
34. ragina Vietnamo vyriausybę imtis priemonių siekiant užtikrinti veiksmingą teisės aktų įgyvendinimą ir apsaugoti aplinką ir biologinę įvairovę, visų pirma nuo neigiamo miškų naikinimo ir žaliavų gavybos poveikio, kiekvienai iš paminėtų sričių numatyti aiškius ir rezultatais per tam tikrą laiką pagrįstus tikslus; primygtinai ragina Komisiją teikti reikiamą paramą šiam tikslui pasiekti;
35. pabrėžia, kad Mekongo upės komisija turi vykdyti nuodugnias išankstines konsultacijas ir atlikti išsamų plano plėsti hidroelektrinę pagrindinėje Mekongo upės dalyje poveikio aplinkai, žuvininkystei, pragyvenimui ir tarpvalstybinio poveikio vertinimą;
36. pažymi, kad Gamtos išteklių ir aplinkos ministerija patvirtino prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją; nurodo, kad šalis yra įsipareigojusi plėsti biomasės ir saulės energijos gamybą, ir palankiai vertina tai, kad ES pagalbos pakete (2014–2020) daug dėmesio skiriama tvarios energetikos vystymui;
37. ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į Vietnamo karo pasekmes sveikatai ir aplinkai, apsvarstyti paramos aukoms ir karo veteranams fondo sukūrimo galimybę, taip pat sustiprinti kenksmingų medžiagų pašalinimo ir išminavimo veiksmus siunčiant ekspertų grupes į teritorijas, kuriose iki šiol žūsta žmonės, nors konfliktas baigėsi prieš 40 metų;
38. ragina vyriausybę persvarstyti savo sprendimą statyti ir pradėti eksploatuoti pirmąją Vietnamo atominę elektrinę Nihno provincijoje;
39. palankiai vertina tai, kad Vietnamas ėmėsi konkrečių priemonių, siekdamas gilinti mokslo ir technologijų srities žinias ir vykdyti mokslinius tyrimus, įveikti aukštojo mokslo problemas, pritraukti užsienyje gyvenančius vietnamiečius ir bendradarbiauti su Europos ir JAV akademinėmis institucijomis, kad padėtų vykdyti šį procesą;
40. ragina Kiniją ir atitinkamas kaimynines šalis, įskaitant Vietnamą, dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti įtampą dėl ginčijamos teritorijos Pietų Kinijos jūroje; mano, kad tokia padėtis gali kenkti svarbiems ES interesams regione, įskaitant bendrą ES saugumą ir laivybos laisvę maršrutais, itin svarbiais ES prekybai; pabrėžia, kad ginčus reikia spręsti taikiai, kuriant pasitikėjimą, rengiant dvišales ir regionines diskusijas ir remiantis tarptautine teise, įskaitant jūrų teisę ir nešališkų tarptautinių organų, pvz., UNCLOS, tarpininkavimą; primena, kad svarbu rasti bendradarbiavimu pagrįstus, visas šalis apimančius sprendimus; ragina Komisiją ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją aktyviai stebėti padėtį ir siekti, kad ginčas būtų sprendžiamas pagal tarptautinę teisę; palankiai vertina bendrą Kinijos ir Vietnamo vadovų 2015 m. balandžio mėn. pareiškimą, kuriame pasižadama ieškoti taikaus dėl salų kilusių ginčų sprendimo;
41. palankiai vertina ASEAN atliekamą vaidmenį ieškant taikaus ginčų sprendimo, visų pirma siekiant parengti regioninį elgesio kodeksą;
42. ragina sustiprinti parlamentinį bendradarbiavimą ir Parlamento bei tarpparlamentinių posėdžių vaidmenį ir jais pasinaudoti stebint išsamaus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimą;
43. mano, kad išsamus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas su Vietnamu suteikia galimybę ES sustiprinti savo padėtį Azijoje ir atlikti svarbesnį vaidmenį regione; pabrėžia, kad šis susitarimas taip pat suteikia didesnių galimybių ES puoselėti taiką, teisinę valstybę, demokratiją ir žmogaus teises, jūrų saugumą ir išteklių dalijimąsi;
44. pabrėžia, kad pagal SESV 218 straipsnio 10 dalį būtina nedelsiant ir visapusiškai informuoti Parlamentą visais procedūros, susijusios su išsamiu partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu, etapais; primygtinai tvirtina, kad minėtasis informavimas turėtų apimti išsamios rašytinės informacijos apie tai, kokių tikslų siekiama vykdant ES veiksmus ir priimant pozicijas, teikimą Parlamentui, visų pirma informacijos apie žmogaus teisių, saviraiškos laisvės ir teisinės valstybės padėties šalyje raidą; be to, pabrėžia esminį vaidmenį, kurį atlieka ES delegacijos ryšių punktai stebint žmogaus teisių padėtį šalyje;
45. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Vietnamo vyriausybei ir nacionalinei asamblėjai.
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ (COM(2015)0600),
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimą, kuriuo įsteigiama nepriklausoma patariamoji Europos fiskalinė valdyba (C(2015)8000),
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl nacionalinių konkurencingumo valdybų įsteigimo euro zonoje (COM(2015)0601),
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą dėl darnesnio išorės atstovavimo euro zonai tarptautiniuose forumuose veiksmų plano (COM(2015)0602),
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomos vieningo atstovavimo euro zonai Tarptautiniame valiutos fonde palaipsnio užtikrinimo priemonės (COM(2015)0603),
– atsižvelgdamas į pranešimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo (penkių pirmininkų pranešimas),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją dėl„Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“(1) ,
– atsižvelgdamas į Reglamentus (ES) Nr. 1173/2011(2), (ES) Nr. 1174/2011(3), (ES) Nr. 1175/2011(4), (ES) Nr. 1176/2011(5) ir (ES) Nr. 1177/2011(6), Direktyvą 2011/85/ES(7) bei Reglamentus (ES) Nr. 472/2013(8) ir (ES) Nr. 473/2013(9) (šešių dokumentų rinkinys ir dviejų dokumentų rinkinys),
– atsižvelgdamas į Direktyvą 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų(10),
– atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo (O-000152/2015 – B8-1113/2015),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi penkių pirmininkų pranešime dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo pateikiami pasiūlymai dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo;
B. kadangi rezoliucijoje „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“ pabrėžiama, kad būtina daryti plataus užmojo ir sparčią pažangą stiprinant euro zoną;
C. kadangi Komisija, kaip veiksmų plano pirmo etapo dalį pagal penkių pirmininkų pranešimą 2015 m. spalio 21 d. paskelbė dokumentų rinkinį, kuriame pateikiami tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) kūrimo žingsniai, – jį sudaro du komunikatai, rekomendacija dėl Tarybos rekomendacijos, pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo ir Komisijos sprendimas;
Bendras vertinimas
1. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus stiprinti EPS ir, pripažindamas, kad kai kurie žingsniai žengti teisinga kryptimi, pažymi, kad reikės dėti daugiau pastangų šalinant dabartinius euro zonos institucinės sistemos trūkumus;
2. kaip teigiama rezoliucijoje „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“, primygtinai skatina įgyvendinti šešių dokumentų ir dviejų dokumentų rinkinio nuostatas, kartu pabrėždamas, kad pagal galiojančias Sutartis ir priemones būtų galima imtis kai kurių būtinų papildomų veiksmų, kad būtų sukurta EPS;
3. apgailestauja, kad Komisijos paskelbtame dokumentų rinkinyje nenumatyta pakankamos parlamentinės kontrolės ir diskusijų Europos lygmeniu, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti demokratinę atskaitomybę už sprendimus, priimtus dėl EPS, taigi ir užtikrinant piliečių atsakomybę už euro zonos valdymą;
4. ragina Komisiją, kaip numatyta penkių pirmininkų pranešime, laiku konsultuotis su Parlamentu rengiant Baltąją knygą dėl perėjimo iš pirmo EPS reformų etapo į antrą;
Europos semestras
5. ragina Komisiją, kaip numatyta penkių pirmininkų pranešime, pradėti derybas su Parlamentu, Taryba ir Euro grupe dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos ekonomikos valdymo, įskaitant Europos semestrą ir makroekonominio koregavimo programos įgyvendinimo tikrinimą; pabrėžia, kad šis tarpinstitucinis susitarimas pagal Sutartis turėtų užtikrinti, kad Europos semestro struktūra būtų tokia, kad būtų galima prasmingai ir reguliariai vykdyti parlamentinę proceso, ypač euro zonai skirtų rekomendacijų, kontrolę;
Europos fiskalinė valdyba ir nacionalinės konkurencingumo valdybos
6. apgailestauja, kad Komisija pasirinko nenaudoti įprastos teisėkūros procedūros priimant sprendimus dėl nacionalinių konkurencingumo valdybų, ir ragina Komisiją šiuo klausimu pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;
7. pabrėžia, kad Europos fiskalinė taryba, kaip Komisijos patariamoji valdyba, turėtų būti atskaitinga Parlamentui ir kad dėl to jos vertinimai turėtų būti vieši ir skaidrūs;
Išorinis atstovavimas euro zonai
8. ragina Komisiją užtikrinti, kad Parlamentas vykdytų demokratinę tarptautinio atstovavimo euro zonai priežiūrą;
o o o
9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
Metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje
570k
288k
2015 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2015/2229(INI))
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių srities sutartis ir dokumentus, ypač į 1966 m. gruodžio 16 d. Niujorke priimtus Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją ir Europos Parlamento 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(1),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,
– atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriuos Užsienio reikalų taryba patvirtino 2012 m. birželio 25 d.(2),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. gegužės 12 d. patvirtintas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime(3),
– atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires(4),
– atsižvelgdamas į EP tarpparlamentinėms delegacijoms skirtas žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo joms lankantis ES nepriklausančiose šalyse gaires(5),
– atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m., kurią Taryba patvirtino 2015 m. birželio 22 d.(6),
– atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(7),
– atsižvelgdamas į veiksmų planą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (angl .GAP II), kurį Taryba patvirtino 2015 m. spalio 26 d.(8),
– atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“(9),
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas dėl vaikų teisių propagavimo ir apsaugos(10),
– atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/260, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimų terminas(11),
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl lyčių aspekto vystymosi srityje(12),
– atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. patvirtintą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo(13),
– atsižvelgdamas į savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių(14),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas(15),
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(16),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje(17),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(18),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai(19),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „ES prioritetai 25-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje“(20),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų JT Žmogaus teisių taryboje 2015 m.(21),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 69-osios sesijos(22),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl kankinimo panaikinimo pasaulyje(23),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(24),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(25),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Žmogaus teisės ir technologijos: įsilaužimo ir sekimo sistemų poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(26),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl migracijos ir pabėgėlių Europoje(27),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje atnaujinimo(28),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės(29),
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai 2014–2015 m.“(30),
– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos bendrą komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“(31),
– atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“(32),
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises ES vystomojo bendradarbiavimo srityje“ (SWD(2014)0152),
– atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2014 m. birželio 26 d. rezoliuciją, kurioje raginama suformuoti atvirą tarpvyriausybinę darbo grupę suteikiant jai įgaliojimus parengti tarptautinį teisiškai privalomą teisės aktą siekiant reglamentuoti tarptautinių bendrovių ir kitų įmonių veiklą pagal tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatas(33),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Naujasis ES požiūris į žmogaus teises ir demokratiją. Nuo pat Europos demokratijos fondo (EDF) įsteigimo dienos vykdytos veiklos įvertinimas“(34),
– atsižvelgdamas į JT gyventojų fondo ir UNICEF 2014 m. metinę ataskaitą dėl bendrosios programos dėl moterų lyties organų žalojimo(35),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8–0344/2015),
A. kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnį ES įpareigojama plėtoti bendrą užsienio ir saugumo politiką, remiantis demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais ir laikantis JT chartijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinėje teisėje nustatytų principų;
B. kadangi pagal ES sutarties 6 straipsnį Europos Sąjunga turi prisijungti prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos;
C. kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jų propagavimas, nedalumas ir apsauga turi būti ES išorės veiksmų pagrindas;
D. kadangi norint sėkmingai ir veiksmingai vykdyti ES žmogaus teisių politiką, būtina didesnė ES vidaus ir išorės politikos, taip pat ES išorės politikos krypčių darna; kadangi, užtikrinus didesnį nuoseklumą, ES galės greičiau reaguoti ankstyvais žmogaus teisių pažeidimo etapais;
E. kadangi ES įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą, kurio pagrindas yra Jungtinės Tautos, yra neatsiejama Sąjungos išorės politikos dalis ir šis įsipareigojimas pagrįstas įsitikinimu, kad visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis grindžiama daugiašalė sistema geriausiai tinka su globaliomis krizėmis, sunkumais ir grėsmėmis susijusiems klausimams spręsti;
F. kadangi visame pasaulyje kyla sunkumų laikytis žmogaus teisių ir gresia pavojus, kad žmogaus teisių bus nesilaikoma; kadangi nemažai autoritarinių režimų atkakliai ginčija žmogaus teisių visuotinumą, ypač daugiašaliuose forumuose;
G. kadangi daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų vis dar gyvena nedemokratinių ir represinių režimų šalyse ir pastaruosius kelerius metus laisvės pasaulyje nuolat mažėjo; kadangi dėl žmogaus teisių nesilaikymo visuomenė ir pavieniai asmenys patiria nuostolių;
H. kadangi pasaulio mastu pastebima daug bandymų sumažinti pilietinės visuomenės veiklos galimybes, be kita ko, galimybes dalyvauti JT žmogaus teisių taryboje;
I. kadangi demokratinių režimų bruožai – tai ne tik laisvų rinkimų rengimas, bet ir skaidrus valdymas, teisinės valstybės principo laikymasis, žodžio laisvė, pagarba žmogaus teisėms, nepriklausomos teismų sistemos užtikrinimas ir tarptautinės teisės ir tarptautinių susitarimų bei gairių pagarbos žmogaus teisėms klausimais laikymasis;
J. kadangi po to, kai buvo pasiūlytas naujas veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja (vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja) pareiškė, jog žmogaus teises ji laikys vienu svarbiausių savo kadencijos prioritetų ir ketina visada jomis vadovautis palaikydama santykius su ES institucijomis, taip pat su trečiosiomis šalimis, tarptautinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene; kadangi 2017 m. bus atlikta Veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje laikotarpio vidurio peržiūra, tuo pat metu bus atliekama išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūra, ir tai turėtų padėti užtikrinti didesnę ES išorės veiksmų darną;
K. kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Komisija, Taryba ir valstybės narės atsakingos už naujojo veiksmų plano įgyvendinimą; kadangi ES misijos ir atstovybės trečiosiose šalyse gali atlikti svarbų papildomą vaidmenį siekiant sėkmingo veiksmų plano įgyvendinimo;
L. kadangi siekiant geriau propaguoti žmogaus teises ir demokratiją trečiosiose šalyse reikia užtikrinti pakankamai išteklių ir tie ištekliai turi būti kuo veiksmingiau panaudoti;
M. kadangi ES turėtų dėti daugiau pastangų siekdama įvertinti savo politikos poveikį žmogaus teisėms, kuo labiau didinti tokios politikos teigiamą poveikį ir išvengti neigiamo jos poveikio ir tokį poveikį švelninti, taip pat padidinti nukentėjusių gyventojų prieigą prie teisių gynimo priemonių;
N. kadangi bendradarbiavimas su trečiųjų šalių vadovais ir valdžios institucijomis visuose dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose yra viena iš pačių veiksmingiausių žmogaus teisių klausimų trečiosiose šalyse sprendimo priemonių; kadangi trečiųjų šalių pilietinės visuomenės organizacijos – tai pagrindiniai partneriai formuojant ir įgyvendinant ES žmogaus teisių politiką;
O. kadangi ES mano, jog sprendžiant žmogaus teisių pažeidimų klausimus vienas iš svarbiausių jos prioritetų yra glaudžiai bendradarbiauti su pilietine visuomene ir žmogaus teisių gynėjais trečiosiose šalyse;
P. kadangi tarptautinis bendradarbiavimas turėtų būti vis svarbesnis siekiant padidinti pagarbą pagrindinėms teisėms ir veiksmingą parlamentinę žvalgybos tarnybų, naudojančių skaitmenines sekimo technologijas, kontrolę;
Q. kadangi ES ir jos valstybės narės nuo pat Tarptautinio baudžiamojo teismo įkūrimo buvo artimos jo sąjungininkės ir jam teikė finansinę, politinę, diplomatinę ir logistinę paramą, propaguodamos Romos statuto visuotinumą ir gindamos jo vientisumą, siekdamos didinti šio Teismo nepriklausomumą;
R. kadangi, siekiant toliau propaguoti pagarbą žmogaus teisėms, reikėtų paramos žmogaus teisėms ir demokratijai politiką integruoti į visas kitas su išorės aspektu susijusias ES politikos sritis, pvz., vystymosi, migracijos, saugumo, kovos su terorizmu, plėtros ir prekybos sritis;
S. kadangi SESV 207 straipsnyje nurodoma, kad ES prekybos politika turi būti grindžiama Europos Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais;
T. kadangi įvairių formų migracija yra didelis ES išorės politikos išbandymas, į kurį reaguojant būtina rasti neatidėliotinus, veiksmingus ir ilgalaikius sprendimus, kad būtų užtikrinta, jog asmenų, kuriems būtina pagalba, pvz., bėgančių nuo karo ir smurto asmenų, žmogaus teisės būtų gerbiamos laikantis Europos vertybių ir tarptautinių žmogaus teisių standartų ir susitarimų;
U. kadangi pasaulio ekonomika išgyveno krizę, kuri galėtų padaryti neigiamą poveikį ekonominėms ir socialinėms teisėms, žmonių gyvenimo sąlygoms (padidėjęs nedarbas ir skurdas, nelygybė ir darbas be garantijų, prastesnės kokybės paslaugos ir ribota prieiga prie tokių paslaugų), taigi ir žmonių gerovei;
V. kadangi minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė turi tapti vienu iš ES prioritetų ir jas reikia besąlygiškai remti remiantis tuo, kad tai visuotinės ir nedalomos vertybės; kadangi šioms teisėms daugelyje pasaulio vietų vis dar gresia pavojus ir su jomis susijusių pažeidimų skaičius labai išaugo;
W. kadangi visuotinis mirties bausmės panaikinimas ir toliau lieka vienas iš ES prioritetų įgyvendinant jos žmogaus teisių išorės politiką; kadangi 2016 m. birželio mėn. Osle (Norvegija) įvyks 6-asis pasaulinis kongresas prieš mirties bausmę;
X. kadangi vaikams, moterims ir mažumoms priklausantiems asmenims gresia vis daugiau konkrečių pavojų, prieš juos vis dažniau imamasi smurto ir seksualinės prievartos, ypač karo zonose;
Y. kadangi 2014 m. Sacharovo premija buvo suteikta Denisui Mukwege už jo kaip gydytojo ir žmogaus teisių gynėjo nuolatines pastangas padėti seksualinės prievartos ir lyties organų žalojimo aukoms; kadangi moterų lyties organų žalojimas – tai esminis moterų ir vaikų teisių pažeidimas ir būtina, jog kovos su lyties organų žalojimu ir seksualine prievarta pastangos taptų pagrindiniu ES išorės ir žmogaus teisių politikos aspektu;
Z. kadangi apskaičiuota, jog 2014 m. 230 mln. vaikų, šiuo metu gyvenančių šalyse ir regionuose, kuriuose vyksta ginkluoti konfliktai, susiduria su didžiuliu smurtu, patiria traumas, yra prievarta verbuojami ir juos sąmoningai renkasi smurtinės grupuotės;
AA. kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę į „savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį“, taigi pagal šį straipsnį motinoms ir vaikams reikia suteikti ypatingą globą ir paramą, kuri apima ir sveikatos priežiūrą; kadangi JT žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 26/28(36) raginama per kitą JT žmogaus teisių tarybos socialinio forumo susitikimą didžiausią dėmesį skirti vaistų prieinamumui, atsižvelgiant į kiekvieno asmens teisę būti geriausios galimos fizinės ir psichinės sveikatos; kadangi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) konstitucijoje teigiama, kad būti geriausios galimos sveikatos yra viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių, nepriklausomai nuo jo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominių ar socialinių sąlygų;
AB. kadangi klimato kaita daro poveikį galimybėms gauti vandens, naudotis gamtos ištekliais ir gauti maisto;
AC. kadangi teroristų organizacijos ir kovojančios grupuotės, tyčia ir sistemingai naikindamos vertingas archeologines vietoves, kurios yra pasaulinio paveldo dalis, siekia destabilizuoti gyventojus ir atimti iš jų kultūrinį tapatumą, todėl šie veiksmai turėtų būti laikomi ne tik karo nusikaltimu, bet ir nusikaltimu žmoniškumui;
Bendrosios aplinkybės
1. reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad daugelyje pasaulio vietų, įskaitant autoritarinių režimų šalis, žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms, pvz., saviraiškos, minties, sąžinės ir religijos, taip pat susirinkimų ir asociacijų laisvei, gresia vis didesnis pavojus; be to, reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad pilietinės visuomenės viešoji erdvė mažėja ir vis dažniau puolami žmogaus teisių gynėjai;
2. ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad žmogaus teisės ir demokratijos vertybės būtų laikomos svarbiausiu jų santykių su platesniu pasauliu aspektu, kaip jos įsipareigojo SESV; pažymi, kad ES turėtų taikyti atitinkamas priemones, įskaitant prekybos, energetikos ar saugumo santykių srities priemones, kai rimtai pažeidžiamos žmogaus teisės trečiosiose šalyse, ypač jei tas šalis valdo autoritariniai režimai;
3. dar kartą tvirtina, kad ypač svarbu užtikrinti didesnę ES vidaus ir išorės politikos, susijusios su pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos vertybėms, darną; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad šiame pranešime svarstoma ES išorės politika, skirta žmogaus teisėms puoselėti, tačiau Parlamentas taip pat priima metinį pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje, kurį rengia Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas; taip pat pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnę ES išorės politikos ir visų jos priemonių darną, nuoseklumą ir vengti taikyti dvigubus standartus;
4. ragina ES ir jos valstybes nares veiksmingai spręsti žmogaus teisių ES viduje problemas, pvz., romų padėties, elgesio su pabėgėliais ir migrantais, lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų diskriminavimo, rasizmo, smurto prieš moteris, sulaikymo sąlygų ir žiniasklaidos laisvės valstybėse narėse klausimus, kad būtų išlaikytas ES išorės politikos žmogaus teisių srityje patikimumas ir nuoseklumas;
5. primygtinai tvirtina, kad svarbu užtikrinti ES politikos nuoseklumą tais atvejais, kai okupuojama ar aneksuojama teritorija; primena, kad visais tokiais atvejais ES politika turėtų būti formuojama vadovaujantis tarptautine humanitarine teise;
6. reiškia griežtą nepritarimą kitų teritorijų aneksijai, okupacijai ir apgyvendinimui ir pabrėžia neatimamą laisvo tautų apsisprendimo teisę;
7. mano, kad siekdamos vykdyti savo įsipareigojimą puoselėti žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje, ES ir jos valstybės narės turi reikšti nuoseklią ir vieningą nuomonę ir užtikrinti, kad jų siunčiama žinia būtų išgirsta;
8. be to, pabrėžia, kad svarbus glaudus Komisijos, Tarybos, EIVT, Parlamento ir ES delegacijų bendradarbiavimas siekiant gerinti bendrą ES žmogaus teisių ir demokratijos politikos darną ir laikyti šią politiką svarbiausia iš visų su išorės aspektu susijusių ES politikos sričių, ypač su vystymusi, saugumu, užimtumu, migracija, prekyba ir technologijomis susijusiose srityse;
9. ragina ES gerinti visą savo politikos poveikį žmogaus teisėms ir jį sisteminti, taip pat užtikrinti, kad vėliau tokia analizė būtų naudojama ES politikai performuoti; ragina ES sukurti veiksmingesnius mechanizmus, kuriuos taikant būtų kiek įmanoma daugiau padidintas teigiamas jos politikos poveikis žmogaus teisėms, užkirstas kelias neigiamam jos poveikiui ir jis sušvelnintas, taip pat pagerinta nukentėjusių gyventojų prieiga prie teisių gynimo priemonių;
10. atkreipia dėmesį į ilgalaikį savo įsipareigojimą remti žmogaus teises ir puoselėti demokratines vertybes – tai rodo, be kita ko, kasmetinės Sacharovo premijos už minties laisvę teikimas, Žmogaus teisių pakomitečio darbas ir per mėnesines sesijas vykstančios diskusijos ir priimamos rezoliucijos dėl konkrečių žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pricipų pažeidimų;
11. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad teroristų organizacijos ir kovojančios grupuotės tyčia ir sistemingai naikina ir grobsto vertingas archeologines vietoves, kurios yra pasaulio paveldo dalis, siekdamos destabilizuoti gyventojus ir sumenkinti jų kultūrinį tapatumą, ir neteisėtai prekiaudamos vogtais meno kūriniais finansuoja savo smurtinius veiksmus; todėl ragina Komisiją, bendradarbiaujant su JT ir UNESCO, kovoti su neteisėta prekyba meno kūriniais iš karo zonų ir parengti iniciatyvas, kurias įgyvendinant būtų apsaugotas tokiose zonose esantis kultūros paveldas; ragina Komisiją tyčinį kolektyvinio žmonijos paveldo naikinimą priskirti nusikaltimams žmoniškumui ir imtis atitinkamų teisinių veiksmų;
ES politikos priemonės, kuriomis visame pasaulyje propaguojamos žmogaus teisės ir demokratija
ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje
12. palankiai vertina tai, kad priimta ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m.; mano, kad metinė ataskaita yra būtina ES žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pasaulyje politikos analizės, komunikacijos ir diskusijų dėl jos priemonė; ragina EIVT ir Komisiją užtikrinti, kad būtų imamasi visapusiškos tolesnės veiklos, reaguojant į visus metinėje ataskaitoje iškeltus klausimus, įskaitant konkrečius pasiūlymus, kuriais tikslingai siekiama spręsti šias problemas, be kita ko, užtikrinti didesnę įvairių pranešimų dėl ES išorės politikos žmogaus teisių ir demokratijos srityje darną;
13. dar kartą primena savo kvietimą vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai du kartus per metus – kai pristatoma ES metinė ataskaita ir kai svarstomas Parlamento pranešimas – dalyvauti plenarinių sesijų diskusijose su Europos Parlamento nariais; pabrėžia, kad Komisijos ir EIVT atsakymai raštu reaguojant į Parlamento rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos yra svarbūs tarpinstituciniams santykiams, nes jie suteikia galimybę sistemingai ir nuodugniai reaguoti į visus Parlamento iškeltus klausimus;
14. giria EIVT ir Komisiją už tai, kad jos pateikė išsamias ataskaitas dėl veiklos, kurią ES vykdė žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2014 m.; vis dėlto mano, kad dabartinė metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos forma galėtų būti pagerinta suteikiant daugiau informacijos apie konkretų ES veiksmų poveikį žmogaus teisėms ir demokratijai trečiosiose šalyse ir pateikiant ją skaitytojams lengviau prieinamu formatu; be to, ragina imtis ataskaitų rengimo veiksmų, reaguojant į Parlamento rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų atvejų;
15. taigi rekomenduoja EIVT rengiant metinę ataskaitą dažniau naudoti analitinį metodą ir toliau teikti ES strateginės programos ir veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitas; mano, kad metinėje ataskaitoje turėtų būti ne tik pabrėžiami ES šios srities pasiekimai ir geriausia šios srities praktika, bet ir nurodoma, su kokiais sunkumais ir apribojimais susiduria ES, stengdamasi propaguoti žmogaus teises ir demokratiją trečiosiose šalyse, taip pat kokias išvadas galima daryti galvojant apie konkrečius veiksmus ateinančiais metais;
16. toliau laikosi nuomonės, kad metinėje ataskaitoje pateikiamos atskiroms šalims skirtos ataskaitos turėtų būti ne tokio aprašomojo pobūdžio ir ne tokios statiškos, jose veikiau turėtų būti geriau nagrinėjamas atskirų šalių žmogaus teisių strategijų įgyvendinimas ir apžvelgiamas ES veiksmų poveikis vietoje;
ES strateginė programa ir (naujas) veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje
17. primena savo nuomonę, kad ES strateginės programos ir veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2012 m. priėmimas buvo svarbus etapas ES be išimčių integruojant žmogaus teises ir demokratiją į savo santykius su likusiu pasauliu;
18. palankiai vertina tai, kad 2015 m. liepos mėn. Taryba patvirtino naują veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.); palankiai vertina tai, kad EIVT, vertindama pirmąjį veiksmų planą ir rengdama naująjį, konsultavosi su Komisija, Parlamentu, valstybėmis narėmis, pilietine visuomene ir regioninėmis bei tarptautinėmis organizacijomis;
19. džiaugiasi atnaujintu ES įsipareigojimu propaguoti ir ginti žmogaus teises ir demokratiją visame pasaulyje; atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmų plane siekiama sudaryti galimybę ES taikyti kryptingesnį, sistemiškesnį ir geriau koordinuojamą metodą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, taip pat didinti savo politikos ir naudojamų priemonių poveikį vietos lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, pritaria tam, kad pirmenybė būtų teikiama penkioms strateginėms veiklos sritims;
20. ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją, EIVT, Komisiją, Tarybą ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų naujojo veiksmų plano vykdymą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu didinti priemonių, kurias ES naudoja siekdama propaguoti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratiją pasaulyje, veiksmingumą ir didinti jų poveikį vietos lygmeniu; pabrėžia, kad reikia užtikrinti greitą ir tinkamą atsaką į žmogaus teisių pažeidimus; primena, kad svarbu dėti daugiau pastangų siekiant integruoti žmogaus teisių ir demokratijos aspektus į visus ES išorės veiksmus, įskaitant aukštą politinį lygmenį;
21. pabrėžia, kad siekdama įvykdyti naujame veiksmų plane užsibrėžtus tikslus, ES turi skirti pakankamai išteklių ir ugdyti gebėjimus, tiek atsižvelgiant į žmogiškuosius išteklius delegacijose ir būstinėse, tiek – į projektams skiriamas lėšas;
22. primena savo požiūrį, kad norint nuosekliai ir darniai įgyvendinti žmogaus teisių ir demokratijos darbotvarkę reikia tvirto valstybių narių ir ES institucijų sutarimo ir geresnio jų veiklos koordinavimo; primena, kad veiksmų planas susijęs tiek su ES, tiek su valstybėmis narėmis; taigi primygtinai pabrėžia, kad valstybės narės, be jokių išimčių, turėtų aktyviau dalyvauti įgyvendinant veiksmų planą ir ES strateginę programą ir naudoti juos kaip savo projektą propaguodamos žmogaus teises ir demokratiją dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose; teigiamai vertina tai, kad numatyta atlikti naujojo veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūrą, ir pabrėžia, kad svarbu vykdyti įtraukias konsultacijas siekiant nuolat atsižvelgti į pasiektus žmogaus teisių klausimų integravimo rezultatus;
23. atsižvelgdamas į tai, ragina Užsienio reikalų tarybą reguliariai aptarti demokratijos ir žmogaus teisių klausimais; dar kartą ragina ES Užsienio reikalų tarybą kasmet rengti viešas diskusijas dėl ES veiksmų žmogaus teisių ir demokratijos srityje;
24. giria EIVT ir Komisiją už tai, kad jos teikė pirmojo veiksmų plano vykdymo ataskaitas ir tikisi, kad bus teikiamos ir naujojo veiksmų plano vykdymo ataskaitos; be to, primena savo pasiryžimą glaudžiai bendradarbiauti įgyvendinant naująjį veiksmų planą ir dalyvauti konsultacijose dėl jo įgyvendinimo;
25. ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją kartu su visais kitais Komisijos nariais parengti programą, pagal kurią žmogaus teisės būtų integruojamos į įvairią ES veiklą, ypač į vystymosi, migracijos, aplinkos, užimtumo, interneto duomenų apsaugos, prekybos, investicijų, technologijų ir verslo sričių veiklą;
Kitų ES politinių priemonių apžvalga
ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimai
26. primena, kad ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais (toliau – specialusis įgaliotinis) įgaliojimai labai svarbūs siekiant gerinti ES žmogaus teisių ir demokratinių principų saugojimo ir propagavimo visame pasaulyje veiklos matomumą ir veiksmingumą; giria šiuo metu šias pareigas einantį asmenį už svarbius laimėjimus ir už tai, kad jis reguliariai diskutuoja su Parlamentu ir pilietine visuomene;
27. palankiai vertina tai, kad specialiojo įgaliotinio įgaliojimai pratęsti iki 2017 m. vasario mėn., ir primena savo raginimą šiuos įgaliojimus padaryti nuolatiniais; taigi ragina persvarstyti šiuos įgaliojimus, siekiant specialiajam įgaliotiniui suteikti iniciatyvos teisę, pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių, galimybę viešai pasisakyti žmogaus teisių klausimais, pavesti jam teikti ataskaitas apie vizitų į trečiąsias šalis rezultatus ir informuoti apie ES poziciją žmogaus teisių klausimais, ir taip, pagerinus specialiojo įgaliotinio matomumą ir veiksmingumą, sustiprinti jo vaidmenį;
28. dar kartą ragina Tarybą už atskiras geografines teritorijas atsakingų ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimuose nustatyti reikalavimą glaudžiai bendradarbiauti su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais;
Konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių srities strategijos ir ES delegacijų vaidmuo
29. atkreipia dėmesį į tai, kad po atlikto bendro ES delegacijų, ES institucijų ir valstybių narių darbo Politinis ir saugumo komitetas patvirtino 132 konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas; dar kartą pabrėžia, kad remia konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių srities strategijų tikslą pritaikyti ES veiksmus prie kiekvienos šalies konkrečios padėties ir poreikių; pabrėžia, kad reikia nuolat vertinti konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas ir jas prireikus pakoreguoti, ir ragina toliau gerinti ES delegacijų, valstybių narių ambasadų ir ES institucijų bendradarbiavimą, komunikaciją ir keitimąsi informacija rengiant ir įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas;
30. kartoja savo raginimą suteikti Europos Parlamento nariams galimybę tinkamu būdu susipažinti su strategijų turiniu, kad jie galėtų tinkami ir skaidriai vykdyti savo pareigas; rekomenduoja, kad EIVT ir Komisija informuotų išorės šalis apie kiekvienos strategijos tikslus ir taip būtų padidintas konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių srities strategijų skaidrumas; primygtinai ragina EIVT į kiekvieną strategiją įtraukti aiškius ir išmatuojamus pažangos rodiklius;
31. tvirtai pabrėžia, kad į konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas svarbu atsižvelgti visais politikos konkrečių trečiųjų šalių atžvilgiu formavimo lygmenimis, be kita ko, rengiant aukšto lygio politinius dialogus, dialogus žmogaus teisių klausimais, šalių strateginius dokumentus ir metines veiksmų programas;
32. palankiai vertina tai, kad visos delegacijos ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos steigia žmogaus teisių ir (arba) lyčių klausimų centrus; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad internete skelbiama informacija daugeliu atvejų yra pasenusi, taigi ragina skubiai ją peržiūrėti;
33. primena savo rekomendaciją vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai ir EIVT parengti aiškias veiklos gaires, aptariant centrų vaidmenį delegacijose, kad jie būtų įgalioti veikti kaip tikri patarėjai žmogaus teisių klausimais ir sudarytos galimybės jiems veiksmingai, darniai ir įtraukiai atlikti savo darbą, kad delegacijų darbas būtų optimizuotas; mano, kad žmogaus teisių centrų darbą taip pat turėtų remti valstybių narių diplomatinio korpuso darbuotojai; laikosi nuomonės, kad žmogaus teisių centrų darbas turėtų būti visiškai nepriklausomas, kad neturėtų būti politinio nacionalinių valdžios institucijų kišimosi į jų darbą ir jos prie jų nepriekabiautų, visų pirma tuomet, kai jie palaiko ryšius su žmogaus teisių aktyvistais ir pilietine visuomene;
Dialogas ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais
34. pripažįsta, kad dialogai su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais gali būti veiksminga dvišalio įsipareigojimo ir bendradarbiavimo priemonė siekiant propaguoti žmogaus teises ir jas saugoti, jeigu jie patys nebus laikomi tikslu savaime, bet per juos bus siekiama užtikrinti konkrečius partnerio įsipareigojimus ir laimėjimus; taigi palankiai vertina tai, kad dialogai žmogaus teisių klausimais užmezgami su vis daugiau šalių, pvz., su Mianmaru / Birma, ir ragina tokius dialogus užmegzti; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina šeštąjį ES ir Moldovos dialogo žmogaus teisių klausimais raundą;
35. ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją ir EIVT rengti dialogus žmogaus teisių klausimais ir atitinkamus seminarus pilietinei visuomenei turint aiškų tikslą ir siekiant konkrečiai šaliai skirtoje žmogaus teisių srities strategijoje numatytų rezultatų; ragina EIVT nuosekliai rengti parengiamąjį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, kuris turėtų savaime peraugti į tikrąjį dialogą; be to, primygtinai ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją, ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais ir EIVT per dialogus žmogaus teisių klausimais sistemingai, atsakingai ir skaidriai priminti konkrečius žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus arba kurie yra kalinami, politinių kalinių ir žmogaus teisių pažeidimų atvejus; mano, kad labai svarbu, jog EIVT sistemingai užtikrintų, kad būtų laikomasi visų įsipareigojimų, prisiimtų per dialogus žmogaus teisių klausimais;
36. dar kartą ragina Europos išorės veiksmų tarnybą sukurti išsamų mechanizmą, skirtą dialogų žmogaus teisių klausimais padėčiai stebėti ir vertinti bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir žmogaus teisių organizacijomis, kad būtų padidintas tokių dialogų poveikis; mano, kad tais atvejais, kai tokie dialogai nuolat neduoda rezultatų, reikėtų daryti politines išvadas ir atitinkamoje šalyje naudoti alternatyvias priemones, kurios padėtų siekti pažangos žmogaus teisių srityje; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad dialogas žmogaus teisių klausimais su Rusija buvo sustabdytas 2014 m., ir pažymi, kad trūksta rezultatų dialoguose žmogaus teisių klausimais su Kinija ir Baltarusija; todėl ragina EIVT išsamiai persvarstyti savo žmogaus teisių strategiją Rusijos ir Kinijos atžvilgiu;
37. ragina ES ir jos delegacijas, pasitelkus pilietinę visuomenę, aktyviau vesti politinį dialogą su vyriausybėmis, kurios pažeidžia žmogaus teises, demokratijos ir teisinės valstybės principus, ir primygtinai tvirtina, kad į politinį ES ir trečiųjų šalių dialogą žmogaus teisių klausimais turi būti įtraukta įtraukesnė ir išsamesnė nediskriminavimo apibrėžtis, be kita ko, LGBTI asmenų, religijos ar tikėjimo, lyties, rasinės ar etninės kilmės, amžiaus, negalios ir seksualinės orientacijos atžvilgiu; pabrėžia, kad ypač tose šalyse, kuriose bloga vystymosi ir žmogaus teisių užtikrinimo padėtis, reikia ir toliau teikti paramą vystymuisi ir netgi ją padidinti, tačiau geriau ją būtų teikti per pilietinės visuomenės organizacijas ir nevyriausybinius vietos partnerius, taip pat reikėtų ją sistemingai stebėti, o vyriausybės turi prisiimti įsipareigojimus gerinti žmogaus teisių padėtį vietoje;
38. pripažįsta, kad tuo atveju, jei dialogai nuolat neduoda rezultatų, svarbu, reaguojant į autoritarinių režimų veiksmus, taikyti papildomas priemones asmenims (tikslines sankcijas, pvz., turto įšaldymą arba draudimą keliauti);
ES žmogaus teisių gairės
39. palankiai vertina tai, kad 2014 m. gegužės mėn. Taryba patvirtino ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime; vis dėlto primena savo prašymą EIVT, kad ji paaiškintų, kaip vykdomas temų, kurioms taikomos ES gairės, atrankos procesas, ir reikalavimą, kad prieš pasirinkdama temas ji šiuo klausimu taip pat konsultuotųsi su Parlamentu ir pilietine visuomene;
40. dar kartą ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją ir EIVT, be kita ko, atsižvelgiant į konfliktus kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Sirijoje, Irake, Libijoje ir Ukrainoje, nuolat veiksmingai įgyvendinti ES gaires dėl skatinimo laikytis Tarptautinės humanitarinės teisės (THT)(37); atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja EIVT remti pilietinės visuomenės organizacijas, kurios skatina valstybinius ir nevalstybinius subjektus laikytis THT; be to, ragina ES aktyviai naudoti visas turimas priemones siekiant, jog valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai laikytųsi tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimų; ragina ES ir jos valstybes nares remti Šveicarijos / Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) įgyvendinamą iniciatyvą dėl THT laikymosi gerinimo;
41. primygtinai pabrėžia, kad svarbu reguliariai vertinti, kaip įgyvendinamos ES gairės dėl žmogaus teisių, be kita ko, kaip įgyvendinamos ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gairės, ir tam naudoti gerai apibrėžtus rodiklius; mano, kad siekiant tinkamai įgyvendinti šias gaires reikia imtis tolesnių priemonių, kuriomis siekiama didinti EIVT ir ES delegacijų darbuotojų, taip pat valstybių narių atstovybių užsienyje informuotumą apie gairių turinį; kartoja savo raginimą pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių organizacijoms aktyviau dalyvauti atrenkant, rengiant, vertinant ir persvarstant gaires;
Žmogaus teisės ir demokratija vykdant ES išorės politiką ir taikant jos priemones
42. primena, kad ES įsipareigojusi savo santykiuose su trečiosiomis šalimis daugiausia dėmesio skirti žmogaus teisių ir demokratijos aspektams; todėl pabrėžia, kad žmogaus teisių ir demokratinių principų pažangą reikia remti vykdant bet kokią su išorės aspektu susijusią ES politiką, pavyzdžiui, plėtros ir kaimynystės politiką, bendrą saugumo ir gynybos politiką, taip pat vystymosi, prekybos, migracijos, teisingumo ir vidaus reikalų politiką, ir taikant atitinkamas finansines priemones; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina naujausias ES pastangas žmogaus teisių pažeidimus įtraukti į krizių prevencijos srityje savo naudojamą išankstinio perspėjimo matricą;
43. pabrėžia Sutartimi grindžiamą ES įsipareigojimą užtikrinti, kad visos jos išorės politikos priemonės ir veikla būtų parengtos ir įgyvendinamos įtvirtinant ir remiant žmogaus teises ir teisinę valstybę;
44. mano, kad ES išorės finansinės priemonės yra svarbios siekiant propaguoti ir ginti demokratijos ir žmogaus teisių vertybes užsienyje; dar kartą nurodo savo raginimus gerinti įvairių teminių ir geografinių priemonių suderinamumą;
45. atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas laikytis įsipareigojimo įtraukti žmogaus teisių nuostatas į savo rengiamus teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, įgyvendinimo priemonių ir prekybos susitarimų poveikio vertinimus; ragina Komisiją gerinti poveikio vertinimų kokybę, visapusiškumą ir vykdymo stebėseną ir taip užtikrinti, kad į dokumentus būtų sistemingai įtraukiami žmogaus teisių klausimai; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį pilietinė visuomenė galėtų atlikti šiame procese;
Plėtra ir kaimynystės politika
46. primena, kad ES plėtros politika yra viena iš svariausių pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos principams stiprinimo priemonių; pažymi, kad plėtros procesas bus tęsiamas nepaisant to, kad faktiškai iki 2019 m. jokia plėtra neįmanoma dėl derybų padėties ir situacijos atitinkamose šalyse, ir palankiai vertina tai, kad per stojimo derybas dėl skyrių dėl teisminių institucijų ir pagrindinių teisių bei teisingumo, laisvės ir saugumo taikomas naujas požiūris, pagal kurį tinkamai atsižvelgiama į laiką, kurio reikia, kad būtų tinkamai įgyvendintos atitinkamos reformos;
47. reiškia susirūpinimą dėl saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės suvaržymų kai kuriose plėtros šalyse ir daugelyje Europos kaimynystės šalių; pabrėžia, kad tose šalyse reikia nedelsiant didinti žiniasklaidos nepriklausomumą bei nuosavybės skaidrumą ir spręsti žurnalistams taikomo politinio ir ekonominio spaudimo, dėl kurio dažnai atsiranda cenzūra ir vidinė cenzūra, klausimus; ragina Komisiją stojimo derybų procese toliau stebėti žodžio ir žiniasklaidos laisvės užtikrinimui ir teikti jam pirmenybę;
48. apgailestauja, kad, kaip nurodoma Komisijos 2014–2015 m. plėtros strategijoje(38), vis dar nepavyksta tinkamai įgyvendinti mažumų apsaugos teisinio pagrindo; ragina plėtros šalis dėti daugiau pastangų siekiant sukurti mažumų pripažinimo kultūrą, geriau įtraukiant mažumas į sprendimų priėmimo procesus ir į švietimo sistemą, ypač daug dėmesio skiriant romų vaikams; primygtinai ragina ES per visą plėtros procesą atidžiai stebėti žmogaus teisių, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, apsaugos nuostatų įgyvendinimą ir kovoti su visų formų diskriminacija, įskaitant neapykantos nusikaltimus dėl seksualinės orientacijos;
49. susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad blogėja demokratinė politinė kultūra kai kuriose šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse, taip pat daugelyje Europos kaimynystės šalių; primena, kad geras valdymas, teisinės valstybės principo laikymasis, nuomonės laisvė ir žmogaus teisės, politinis dialogas, gebėjimas rasti kompromisą ir visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas sprendimų priėmimo procese yra svarbiausi demokratinės sistemos veiksniai; taip pat susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad plėtros šalys daro nepakankamą pažangą gerindamos teisminių institucijų nepriklausomumą ir kovodamos su korupcija; kartu su Komisija ragina plėtros šalis siekti patikimų rezultatų vykdant tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir priimant galutinius nuosprendžius;
50. atsižvelgdamas į vykdomą Europos kaimynystės politikos persvarstymą, primena, kad ES sutartyje nustatyta, jog ES su kaimyninėmis šalimis turi plėtoti ypatingus santykius, grindžiamus Sąjungos vertybėmis, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai(39); be to, primena, kad po 2011 m. Arabų pavasario ES performavo kaimynystės politiką, remdamasi principu „parama pagal pažangą“, siekdama demokratinių institucijų stiprinimo ir pažangos žmogaus teisių srityje; pabrėžia, kad ES kaimyninės šalys per pastaruosius kelerius metus patyrė didelių sunkumų, kaip antai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje plito nestabilumas ir konfliktai, o ekstremistų ir džihadistų grupuotės pasinaudojo tokia padėtimi, taip pat Rusijos veiksmai sukėlė žmonių kančių, taigi buvo labai pažeidžiamos žmogaus teisės ir demokratijos principai;
51. taigi pareiškia, kad yra įsitikinęs, jog žmogaus teisių ir demokratinių principų propagavimas ir toliau turi būti svarbiausias persvarstytos Europos kaimynystės politikos aspektas; kartoja, kad žmogaus teisių ir demokratijos propagavimas tuo pat metu naudingas ir šalims partnerėms, ir ES;
52. pabrėžia, kad ES turėtų toliau aktyviai remti demokratines ir veiksmingas kaimyninių šalių žmogaus teisių institucijas, pilietinę visuomenę ir laisvą žiniasklaidą; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina nuolat teikiamą didelę paramą taikant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę ir pilietinės visuomenės priemonę; taip pat teigiamai vertima nuoseklią veiksmingą Europos demokratijos fondo (EDF) veiklą rytinėse ir pietinėse ES kaimyninėse šalyse propaguojant demokratiją ir pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms, kaip tvirtinama pirmoje Parlamento EDF vertinimo ataskaitoje(40); primygtinai ragina ES ir valstybes nares toliau teikti stiprias paskatas ir dalytis turima pereinamųjų procesų praktine patirtimi ir taip remti demokratinių reformų procesus ES kaimyninėse šalyse;
53. teigia, kad būtina nutraukti Rusijos agresiją Ukrainoje ir užtikrinti stabilumą bei žmogaus teisių laikymąsi;
Žmogaus teisės ir prekyba
54. dar kartą pabrėžia, jog pritaria sistemingam nuostatų dėl žmogaus teisių įtraukimui į ES ir trečiųjų šalių tarptautinius susitarimus, nepamirštant, be kita ko, Europos socialinio dialogo ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytų darbo standartų; ragina Komisiją veiksmingai ir sistemingai stebėti, kaip įgyvendinamos nuostatos dėl žmogaus teisių, tokį įgyvendinimą vertinti ir nuolat informuoti Parlamentą apie tai, kaip šalys partnerės laikosi žmogaus teisių; palankiai vertina tai, kad Taryba vis sistemingiau taiko ribojamąsias priemones trečiosioms šalims, kurios sąmoningai pažeidžia žmogaus teises; todėl rekomenduoja, kad rimtų žmogaus teisių pažeidimų atveju trečiojoje šalyje, su kuria sudarytas susitarimas, ES imtųsi konkrečių veiksmų ir taikytų atitinkamas priemones, kaip nustatyta nuostatose dėl žmogaus teisių;
55. palankiai vertina tai, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja bendroji lengvatų sistema (BLS) (Reglamentas (ES) Nr. 978/2012); teigiamai vertina tai, kad iki 2014 m. pabaigos 14-ai šalių buvo suteiktos BLS+ lengvatos, ir primena reikalavimą šalims ratifikuoti 27-ias pagrindines tarptautines konvencijas, taip pat stebėti veiksmingą jų įgyvendinimą, laikantis tiek šiose konvencijose, tiek ES nustatytų kriterijų; tikisi, kad Komisija iki 2015 m. pabaigos iš esmės ir skaidriai įvertins šiuos klausimus ir pateiks Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl to, kaip BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalys ratifikuoja šias konvencijas ir kaip veiksmingai jas įgyvendina; primena savo rekomendaciją įtraukti Romos statutą į būsimą konvencijų sąrašą;
Verslas ir žmogaus teisės
56. mano, kad prekybą galima suderinti su žmogaus teisėmis ir kad verslo bendruomenė gali atlikti svarbų vaidmenį žmogaus teisių ir demokratijos propagavimo procese; mano, kad žmogaus teisių propagavimas turėtų būti paremtas valstybinio ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimu; todėl dar kartą tvirtina, kad Europos įmonės turėtų imtis tinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad jų veikla trečiosiose šalyse būtų vykdoma laikantis žmogaus teisių standartų; be to, dar kartą tvirtina, kad ES svarbu skatinti įmonių socialinę atsakomybę, taip pat svarbu, kad Europos įmonės atliktų vadovaujantį vaidmenį propaguodamos tarptautinius verslo ir žmogaus teisių standartus; be to, ragina ES imtis aktyvaus vaidmens 12-oje JT darbo grupės žmogaus teisių ir tarptautinių bendrovių bei kitų įmonių klausimu sesijoje ir remti pastangas suderinti savo vykdomą politiką su EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms; rekomenduoja ES ir valstybėms narėms įsitraukti į JT sistemoje vykstančias diskusijas dėl teisiškai įpareigojančio tarptautinio dokumento verslo ir žmogaus teisių klausimais;
57. atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, mano, kad EIVT turėtų reikalauti, jog ES delegacijos užmegztų ryšius su ES bendrovėmis, vykdančioms veiklą trečiosiose šalyse, siekdamos, kad jos, vykdydamos verslo veiklą, užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms; be to, primena savo reikalavimą, kad ES delegacijos į šalyse skelbiamus kvietimus teikti paraiškas Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) paramai gauti kaip prioritetą įtrauktų žmogaus teisių laikymąsi verslo veikloje ir kad ES delegacijos imtųsi visų veiksmų, kurių reikia žmogaus teisių gynėjams apsaugoti, pagal ES žmogaus teisių gynėjų gaires;
58. dar kartą ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pateikti ataskaitą dėl JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų(41) įgyvendinimo ES valstybėse narėse;
59. ragina ES imtis suderintų veiksmų sprendžiant žemės grobimo problemą ir šiuo tikslu skatinti nustatyti tinkamas apsaugos priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias tokiam reiškiniui atitinkamose šalyse, ir skatinti tose šalyse veikiančias ES bei kitas Europos įmones tokias priemones taikyti;
60. ragina ES parengti bandomąjį projektą žmogaus teisių nedalumo, žemės klausimų (žemės grobimas ir priverstinis iškeldinimas) ir šios srities ES politikos darnos klausimais; ragina ES pranešti apie savo ketinimus prisijungti prie Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyviojo protokolo, laikantis įsipareigota 2015–2019 m. ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje;
Žmogaus teisės ir vystymasis
61. mano, kad vystomasis bendradarbiavimas ir žmogaus teisių ir demokratijos principų propagavimas turėtų būti glaudžiai derinami; atsižvelgdamas į tai, primena, kad JT tvirtina, jog negalima visapusiškai pasiekti vystymosi tikslų, jei nesilaikoma žmogaus teisėmis pagrįsto požiūrio; taip pat primena, kad ES įsipareigojo padėti šalims partnerėms, atsižvelgdama į jų vystymosi padėtį ir žmogaus teisių ir demokratijos srityse daromą pažangą; ragina į visas priemones įtraukti aiškiai apibrėžtas rezultatų sistemas, kad būtų užtikrinta marginalizuotų ir pažeidžiamų grupių įtrauktis, taip pat į jas integruoti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį;
62. teigiamai vertina 2014 m. balandžio mėn. paskelbtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl ES vystomojo bendradarbiavimo srityje taikytino teisėmis grindžiamo požiūrio, apimančio visas žmogaus teises, įskaitant moterų ir mergaičių teises, – šį dokumentą palankiai įvertino Taryba; ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinamas teisėmis grindžiamas požiūris, ir užtikrinti, kad žmogaus teisės bei vystomasis bendradarbiavimas papildytų vienas kitą vietos lygiu; ragina Komisiją pateikti skaidrų ir viešą vertinimą, kaip įgyvendinamas ES teisėmis grindžiamo požiūrio priemonių rinkinys; ragina ES sustiprinti savo kaip aktyvios žmogaus teisių propaguotojos pasaulyje vaidmenį, veiksmingai, nuosekliai ir apgalvotai naudojant visas turimas priemones, kad būtų propaguojamos ir apsaugomos žmogaus teisės ir jų gynėjai, taip pat skatinamas mūsų paramos vystymuisi politikos veiksmingumas, laikantis naujo 16-ojo darnaus vystymosi tikslo (DVT);
63. palankiai vertina tai, kad specialiame JT aukščiausiojo lygio susitikime Niujorke buvo patvirtinta plataus užmojo darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarkė, taip pat vertina šiame procese ES atliktą lyderės vaidmenį, ypač siekiant įtraukti tokias pagrindines ES vertybes, kaip žmogaus teisės ir geras valdymas; teigiamai vertina tai, kad nauja darbotvarkė aiškiai grindžiama žmogaus teisių srities įsipareigojimais ir kad 17 tikslų ir 169 uždaviniais siekiama užtikrinti visų žmonių žmogaus teises; pritaria vizijai, kuria paremtas šis dokumentas, nes pagal ją visame pasaulyje būtų gerbiamos žmogaus teisės ir orumas, įgyvendinamas teisinės valstybės principas, teisingumas, lygybė ir nediskriminavimas, taip pat pagarba rasei, etninei kilmei ir kultūrų įvairovei, užtikrinamos lygios galimybės, taip sudarant sąlygas visapusiškai realizuoti žmogaus galimybes ir prisidėti prie bendros gerovės; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog vykdant darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarkę, taikant jos stebėsenos priemones ir visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių, visapusiškai ateityje ją įgyvendinant, būtų iš esmės remiamasi žmogaus teisėmis ir lyčių lygybe grindžiamu požiūriu, taip pat skurdo panaikinimo, nelygybės ir socialinės atskirties mažinimo ir ekonomikos demokratizavimo tikslais;
64. pabrėžia politikos suderinamumo vystymosi labui svarbą norint įgyvendinti naują darnaus vystymosi darbotvarkę; pažymi, kad, taikant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, turėtų būti geriau suprantamas politikos suderinamumas vystymosi labui, nes, nepašalinus teisių užtikrinimo kliūčių, negali būti daroma pažanga darnaus vystymosi ir skurdo panaikinimo srityse;
65. dar kartą tvirtina, kad reikia nedelsiant šalinti pasaulinę su skurdu susijusių ir apleistų ligų naštą; ragina parengti plataus užmojo ilgalaikę politinę pasaulinės sveikatos, inovacijų ir vaistų prieinamumo strategiją ir veiksmų planą, pagal kuriuos, be kita ko, būtų numatyta investuoti į tyrimus ir plėtrą, kad būtų užtikrinta teisė į kiekvieno žmogaus sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį nediskriminuojant dėl rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominių ar socialinių sąlygų, lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos;
66. primygtinai tvirtina, kad Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje buvo įsipareigota visiems asmenims užtikrinti visuotinę minimalią socialinę apsaugą, visuotinę sveikatos apsaugą ir būtinąsias viešąsias paslaugas, įskaitant sveikatos ir švietimo paslaugas;
67. teigiamai vertina kovos su terorizmu rekomendacinį dokumentą, kurį parengė EIVT ir Komisija ir kurį patvirtino Taryba, siekdamos užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms planuojant ir įgyvendinant pagalbos trečiosioms šalims kovojant su terorizmu projektus; ragina EIVT ir Komisiją užtikrinti veiksmingą dokumento įgyvendinimą ir visų pirma plačiai jį išplatinti; taigi primena, kad pagarba pagrindinėms teisėms ir laisvėms yra sėkmingos kovos su terorizmu politikos, įskaitant skaitmeninių sekimo technologijų naudojimą, pagrindas; remia tarptautines pastangas nutraukti grupuotės ISIS („Da’esh“) vykdomus žmogaus teisių pažeidimus;
Čiabuvių tautų teisės
68. ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares pritarti tam, kad būtų persvarstyti Institucinės ekspertų grupės čiabuvių tautų teisių klausimais įgaliojimai, atsižvelgiant į Pasaulinės čiabuvių tautų konferencijos baigiamąjį dokumentą (JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 69/2(42)), kad būtų galima stebėti, vertinti ir gerinti Deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių įgyvendinimą; primygtinai ragina ES valstybes nares reikalauti, kad visi pagal specialiąsias procedūras įgalioti asmenys atkreiptų dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria čiabuvės moterys ir mergaitės, ir nuolat apie šias problemas informuotų JT žmogaus teisių tarybą; primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares aktyviai remti sisteminio veiksmų plano dėl čiabuvių tautų rengimą, kaip reikalaujama JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. rugsėjo mėn. rezoliucijoje, ypač atsižvelgiant į reguliarių konsultacijų su čiabuvių tautomis organizavimą per šį procesą; labai apgailestauja dėl to, kad kai kuriuose Vakarų Afrikos rajonuose psichikos sutrikimų turintys asmenys miškuose prirakinami prie medžių arba paliekami gatvėse – tokiai dažnai pasitaikančiai praktikai pritaria vietos bendruomenės;
ES veiksmai migracijos ir pabėgėlių srityje
69. reiškia didelį susirūpinimą ir solidarumą su daugybe pabėgėlių ir migrantų, kurie kenčia dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų, būdami konfliktų ir persekiojimo, valdymo klaidų, nelegalios imigracijos, prekybos žmonėmis ir neteisėto žmonių gabenimo tinklų, ekstremistų grupių ir nusikaltėlių grupuočių aukomis; taip pat reiškia didelį apgailestavimą dėl to, kad tragiškai žūsta žmonės, bandydami pasiekti ES teritoriją;
70. pabrėžia, kad reikia kuo skubiau šalinti pagrindines migracijos srautų priežastis, taigi spręsti pabėgėlių krizės išorės aspekto klausimą, be kita ko, randant tvarius konfliktų mūsų kaimynystėje sprendimus, stiprinant bendradarbiavimą ir partnerystę su atitinkamomis trečiosiomis šalimis ir vykdant ES išorės politiką; pabrėžia, kad reikia išsamaus žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į migraciją, ir ragina ES aktyviau bendradarbiauti su JT, įskaitant jos agentūras, taip pat su regioninėmis organizacijomis, vyriausybėmis ir NVO, kad būtų pašalintos pagrindinės migracijos srautų priežastys ir pagerinta padėtis netoli konflikto zonų esančiose pabėgėlių stovyklose; pakartoja savo raginimą ES užtikrinti, kad visi bendradarbiavimo migracijos srityje ir readmisijos susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis atitiktų tarptautinę žmogaus teisių teisę; primena, kad bendra migracijos strategija glaudžiai susijusi su vystymosi ir humanitarine politika, įskaitant humanitarinių koridorių steigimą ir humanitarinių vizų išdavimą, ir kitomis išorės politikos sritimis; atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos karinę operaciją Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED), nukreiptą prieš neteisėtai migrantus gabenančius asmenis ir prekeivius žmonėmis Viduržemio jūros regione; be to, pabrėžia, kad reikia nedelsiant parengti tvirtesnę Sąjungos lygmens politiką siekiant spręsti neatidėliotinas su migrantais ir pabėgėliais susijusias problemas ir sukurti veiksmingo, teisingo ir tvaraus valstybių narių tarpusavio naštos pasidalijimo mechanizmą; atkreipia dėmesį į 2015 m. rugsėjo 9 d. Komisijos pasiūlytas priemones, skirtas pabėgėlių krizės klausimui spręsti, pvz., numatomą Dublino reglamento persvarstymą;
71. ragina ES ir jos valstybes nares, vykdant išorės politiką, padidinti paramą kovai su prekyba žmonėmis, ypatingą dėmesį skiriant nukentėjusiųjų ir ypač nepilnamečių apsaugai; yra įsitikinęs, kad ES turėtų stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir kitais atitinkamais subjektais siekiant keistis gerąja patirtimi ir padėti ardyti tarptautinius prekybos žmonėmis tinklus; kartoja, kad visos ES valstybės narės turi įgyvendinti ES direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos(43) ir 2012–2016 m. Prekybos žmonėmis panaikinimo strategiją(44);
72. atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. dėl nelaimių, susijusių su klimatu, buvo perkelta 17,5 mln. asmenų; pabrėžia, kad šie perkėlimai daugiausia vyko pietiniuose regionuose, kurie patiria didžiausią klimato kaitos poveikį; nurodo, kad 85 proc. šių perkėlimų vyksta besivystančiose šalyse, daugiausia šalies viduje ar šalių dalyse; nurodo, kad siekdamos Tūkstantmečio vystymosi tikslų ES valstybės narės taip pat įsipareigojo skirti 0,7 proc. BVP paramai vystymuisi finansuoti;
73. prašo ES aktyviai dalyvauti diskusijose dėl termino „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant galimą teisinę šio termino apibrėžtį tarptautinės teisės aktuose arba teisiškai privalomuose tarptautiniuose susitarimuose;
74. dar kartą ragina ES parengti bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, kurioje būtų puoselėjamas žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymasis ir sprendžiami tokie klausimai kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonomiškus ginklus, kuriais galima smogti be žmogaus įsikišimo; ragina ES nepritarti neteisminių ir tikslinių nužudymų praktikai ir įsipareigoti užtikrinti atitinkamas priemones, atitinkančias vidaus ir tarptautinius teisinius įsipareigojimus, jei yra pagrindo manyti, jos jurisdikcijoje esantis asmuo ar subjektas gali būti susijęs su neteisėtais tiksliniais nužudymais užsienyje;
Tarptautiniai kultūros ir sporto renginiai ir žmogaus teisės
75. yra itin susirūpinęs dėl to, kad dideli sporto renginiai vis dažniau organizuojami autoritarinių režimų valstybėse, kuriose esama žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų; pabrėžia, kad reikia rengti plačiosios visuomenės informavimo kampanijas, per kurias būtų informuojama apie reikmę užtikrinti su sporto renginiais susijusias žmogaus teisių nuostatas, įskaitant prievartinės prostitucijos ir prekybos žmonėmis problemas; ragina ES ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su UNHCR ir kituose daugiašaliuose forumuose, taip pat bendradarbiauti su nacionalinėmis sporto federacijomis, organizaciniais subjektais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, siekiant užtikrinti visapusišką žmogaus teisių laikymąsi per tokius renginius, įskaitant žmogaus teisių veiksnio laikymą lemiamu kriterijumi sprendžiant dėl teisės rengti svarbiausius tarptautinius sporto renginius suteikimo; atsižvelgdamas į tai, ypatingą dėmesį atkreipia į būsimas FIFA Pasaulio futbolo taurės varžybas, kurios vyks 2018 m. Rusijoje ir 2022 m. Katare, ir į 2022 m. Pekine vyksiančias olimpines žaidynes;
ES veiksmai daugiašalėse organizacijose
76. dar kartą tvirtina, kad visapusiškai remia tvirtą ES įsipareigojimą skatinti žmogaus teisių ir demokratinių principų laikymosi pažangą bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų struktūromis ir jų specializuotomis agentūromis, Europos Taryba, ESBO ir EBPO, pagal ES sutarties 21 ir 220 straipsnius; todėl palankiai vertina tai, kad buvo patvirtinti DVT;
77. be to, primena, jog svarbu, kad ES nuolat aktyviai dalyvautų visuose JT žmogaus teisių mechanizmuose, visų pirma JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete ir JT Žmogaus teisių taryboje; pripažįsta EIVT, ES delegacijų Niujorke ir Ženevoje ir valstybių narių pastangas didinti ES žmogaus teisių srities veiksmų nuoseklumą JT lygmeniu; ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant, kad jos nuomonė būtų išgirsta, be kita ko, aktyviau taikant vis dažniau naudojamą tarpregioninių iniciatyvų praktiką ir bendrai remiant rezoliucijas bei vadovaujant jų rengimui;
78. ragina gerbti pagrindines Vakarų Sacharos gyventojų teises, įskaitant asociacijų laisvę, žodžio laisvę ir susirinkimų teisę; reikalauja paleisti visus Vakarų Sacharos politinius kalinius; reikalauja parlamentų nariams, nepriklausomiems stebėtojams, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir spaudai suteikti galimybę patekti į Vakarų Sacharos teritorijas; primygtinai ragina Jungtines Tautas suteikti MINURSO misijai įgaliojimus žmogaus teisių srityje, kaip ir visoms kitoms JT taikos palaikymo misijoms visame pasaulyje; pritaria, kad būtų surastas sąžiningas ir ilgalaikis Vakarų Sacharos konflikto sprendimas, grindžiamas Vakarų Sacharos gyventojų apsisprendimo teise ir atitinkantis susijusias Jungtinių Tautų rezoliucijas;
79. primena, kaip svarbu laikytis įsigalėjusios praktikos siųsti Parlamento delegaciją į JT Generalinę Asamblėją; džiaugiasi, kad 2015 m. per 28-ąją JTŽTT sesiją tokia praktika vėl pradėta taikyti;
80. pabrėžia, kad siekiant didinti JTŽTT teisėtumą ir patikimumą visi jos nariai privalo laikytis aukščiausių žmogaus teisių standartų ir vykdyti savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; mano, kad žmogaus teisės turi būti propaguojamos, plėtojamos ir konsoliduojamos visuose tarptautiniuose forumuose; ragina Komisiją pateikti viešą veiklos ir veiksmų, kuriuos ji vykdo, kad padarytų pažangą, susijusią su žmogaus teisių darbotvarke, ir padidintų tarptautinių organizacijų, tokių kaip PPO ir Pasaulio bankas (TRPB, TFK, DIGA), atskaitomybę ir atsakomybę žmogaus teisių srityje, ataskaitą;
81. dar kartą tvirtina, kad yra tvirtai įsipareigojusi panaikinti tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliantį nebaudžiamumą už sunkiausius nusikaltimus ir užtikrinti teisingumą karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido aukoms, taigi dar kartą pareiškia, jog remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT); apgailestauja, kad nė viena valstybė narė 2014 m. neratifikavo Romos statuto; pabrėžia atsakomybę už tai, kad būtų panaikintas nebaudžiamumas ir kad būtų nuteisti tie, kurie atsakingi už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus, susijusius seksualine prievarta; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad keletas arešto orderių vis dar neįvykdyti; primygtinai ragina ES toliau teikti tvirtą diplomatinę ir politinę paramą stiprinant ir plėtojant TBT ir JT, ypač JT Saugumo Tarybos, santykius, tiek per dvišalius santykius, tiek visuose kituose forumuose; ragina ES, įskaitant jos delegacijas ir valstybes nares, dėti daugiau pastangų propaguojant Romos statuto visuotinumą, jo ratifikavimą ir veiksmingą įgyvendinimą; ragina valstybes nares suteikti TBT reikalingų išteklių ir padidinti paramą tarptautinei baudžiamosios justicijos sistemai, be kita ko, finansiškai remiant pilietinės visuomenės subjektus per, pavyzdžiui, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP); ragina įgyvendinti 2013 m. ES tarptautinio ir nacionalinio teisingumo papildomumo priemonių rinkinį;
82. ragina ES ir valstybes nares visokio pobūdžio dialoguose su trečiosiomis šalimis aktyviai remti TBT ir priminti, kad būtina užtikrinti jo sprendimų vykdymą;
Pagarbos žmogaus teisėms didinimas pasaulyje
Minties, sąžinės ir religijos ar tikėjimo laisvė
83. primena, kad minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė, pripažinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir užtikrinama pagal JT Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį; taip pat primena, kad ši teisė ir kitos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, apimančios teisę tikėti ar netikėti, laisvę vienodomis teisėmis praktikuoti teistinius, neteistinius ar ateistinius įsitikinimus ir teisė priimti pasirinktą tikėjimą, jį keisti, jo atsisakyti arba vėl prie jo sugrįžti, yra glaudžiai tarpusavyje susijusios; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios JT šalys vis dar nesilaiko JT standartų ir naudoja valstybės represijas, kurios gali apimti fizines bausmes, įkalinimo bausmes, nepaprastai dideles baudas ir netgi mirties bausmę, taip pažeisdamos religijos ar tikėjimo laisvę; yra susirūpinęs dėl padažnėjusio religinių ar tikėjimo mažumų, įskaitant krikščionių bendruomenes, persekiojimo, taip pat dėl neteisėto jų susirinkimų vietų griovimo;
84. ragina ES ir valstybes nares palaikant ryšius su trečiosiomis šalimis dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti visų formų religinę diskriminaciją ir skatinti religijų dialogą; reikalauja imtis konkrečių veiksmų siekiant apsaugoti religines mažumas, netikinčius, tikėjimo atsisakiusius asmenis ir ateistus, nukentėjusius dėl šventvagystės įstatymų, ir ragina ES ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant panaikinti tokius įstatymus; teigiamai vertina ES įsipareigojimą religijos ar tikėjimo laisvę propaguoti tarptautiniuose forumuose, be kita ko, remti JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus; visapusiškai pritaria ES praktikai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje ir JT Generalinėje Asamblėjoje imtis iniciatyvos rengiant temines rezoliucijas šiuo klausimu; reikalauja imtis konkrečių veiksmų ir priemonių siekiant veiksmingai įgyvendinti ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires ir šias gaires tobulinti; mano, kad tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose, įskaitant per ES delegacijas, turėtų būti imamasi veiksmų atviram, skaidriam ir reguliariam dialogui su religinėmis asociacijomis ir bendruomenėmis palaikyti pagal SESV 17 straipsnį; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti nuolatinį ir nuoseklų ES darbuotojų mokymą būstinėse ir delegacijose;
ES kovos su mirties bausme veiksmai
85. palankiai vertina 2014 m. spalio mėn. bendrą Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Europos Tarybos generalinio sekretoriaus deklaraciją(45), kurioje jie dar kartą pabrėžia, kad tvirtai ir visiškai nepritaria bet kokiais atvejais ir bet kokiomis aplinkybėmis vykdomai mirties bausmei; laikosi nuomonės, kad mirties bausmės panaikinimas visame pasaulyje turėtų būti vienas iš svarbiausių ES tikslų žmogaus teisių srityje; pažymi, kad teikiant paramą trečiosioms šalims kovos su narkotikais politikos srityje turėtų būti siekiama panaikinti mirties bausmę už nusikaltimus, susijusius su narkotikais; atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Osle (Norvegija) vyksiantį Šeštąjį pasaulinį mirties bausmės panaikinimo kongresą, ragina ES ir valstybes nares nedviprasmiškai pasisakyti už mirties bausmės panaikinimą, sutvirtinti su mirties bausmės panaikinimu susijusius įsipareigojimus ir remti šios srities visuomenės informavimo kampanijas;
86. reiškia susirūpinimą dėl to, kad pasaulyje daugėja mirties nuosprendžių ir vykdoma daugiau mirties bausmių; labai apgailestauja dėl to, kad kai kurios trečiosios šalys vis dar taiko mirties bausmę; apgailestauja, kad Baltarusija po dvejų metų pertraukos vėl pradėjo vykdyti mirties bausmes; taigi dar kartą ragina Baltarusiją įgyvendinti mirties bausmės taikymo moratoriumą, kuris galiausiai turėtų paskatinti panaikinti mirties bausmę; nurodo, kad aštuonios valstybės taiko mirties bausmę už homoseksualumą;
87. ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares teikti rekomendacijas dėl išsamios ir veiksmingos Europos mirties bausmės politikos atsižvelgiant į tai, kad nemažam skaičiui Europos šalių piliečių trečiosiose šalyse gresia mirties bausmė – šią politiką turėtų sudaryti griežtos ir sustiprintos priemonės, susijusios su tapatybės nustatymu, teisinės pagalbos teikimu ir diplomatiniu atstovavimu;
88. ragina ES toliau bendradarbiauti su mirties bausmę tebetaikančiomis šalimis ir naudoti visas diplomatines ir bendradarbiavimo priemones siekiant užtikrinti mirties bausmės panaikinimą; be to, dar kartą primygtinai ragina ES ir toliau stebėti sąlygas, kuriomis vykdoma mirties bausmė tose šalyse, kuriose ji vis dar taikoma;
Kova su kankinimu ir netinkamu elgesiu
89. mano, kad suėjus 30-osioms JT konvencijos prieš kankinimą metinėms ir žinant, kad visame pasaulyje žmonės ir toliau kankinami ir su jais netinkamai elgiamasi, ES turėtų suintensyvinti pastangas siekdama panaikinti šiuos sunkius žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad tokių pažeidžiamų grupių, kaip antai vaikai ir moterys, etninės, kalbinės ir religinės mažumos, nariai sulaikymo vietose patiria kankinimą ir netinkamą elgesį, ir tam reikia skirti ypatingą dėmesį; todėl ragina EIVT ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją aktyviau įsitraukti į kovą su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu, tai yra, imtis daugiau diplomatinių veiksmų ir sistemingiau viešai skelbti savo poziciją, perduodant vertybes ir principus, kurių ES įsipareigojo laikytis; rekomenduoja, kad EIVT, ES delegacijos ir valstybės narės visapusiškai išnaudotų visų turimų priemonių, pavyzdžiui, ES kovos su kankinimu gairių(46), teikiamas galimybes; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja nuolat tobulinti vaistų, kurie gali būti naudojami mirties bausmei vykdyti ar kankinimams, eksporto kontrolės mechanizmus, įskaitant tikslinio galutinio naudojimo nuostatą tam, kad būtų galima uždrausti ar sustabdyti su saugumu susijusių prekių, kurios akivaizdžiai negali būti naudojamos jokiu kitu, kaip tik mirties bausmės vykdymo ar kankinimo tikslu, perdavimą;
90. pabrėžia, kad yra valstybių, kurios nesiėmė jokių priemonių, kad būtų skubiai parengti sąlygų kalėjimuose gerinimo planai ir skirta pakankamai išteklių jiems įgyvendinti; pažymi, jog padaryta labai maža pažanga užtikrinant, kad sąlygos kalėjimuose atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus ir kad būtų saugoma kalinių teisė į gyvybę, fizinį neliečiamumą ir orumą; pabrėžia, kad reikia gerinti kalinimo sąlygas siekiant gerbti žmogaus teises ir užtikrinti, kad sulaikyti asmenys nepatirtų nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo;
Diskriminacija
91. pabrėžia, kad negali būti pateisinami bet kokių formų diskriminacija, smurtas, atpildo bausmės, kankinimas, moterų ir mergaičių seksualinė prievarta, lyties organų žalojimas, vaikų santuokos, prievartinės santuokos, prekyba moterimis, diskriminacija ir socialinė atskirtis socialinės klasės ar kilmės pagrindu ar smurtas šeimoje negali būti pateisinami jokiomis aplinkybėmis ir jokiais socialiniais, religiniais ar kultūriniais įsitikinimais ar tradicijomis;
92. griežčiausiai smerkia visų formų diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, kalbos, kultūros, religijos ar tikėjimo, socialinės kilmės, kastos, gimimo aplinkybių, amžiaus, negalios ar bet kokios kitos padėties; ragina ES dialoguose žmogaus teisių klausimais ir politiniuose dialoguose ir vykdant ES delegacijų darbą ir viešąją diplomatinę veiklą dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti visų rūšių diskriminaciją, rasizmą ir ksenofobiją; be to, ragina ES toliau skatinti ratifikuoti visas JT konvencijas, kuriose pritariama šiam tikslui, pavyzdžiui, Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ar JT neįgaliųjų teisių konvenciją, ir visapusiškai jas įgyvendinti;
LGBTI teisės
93. mano, kad ES turėtų toliau dėti pastangas skatindama gerbti lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) teises pagal šios srities ES gaires(47); rekomenduoja įgyvendinti šias gaires, taip pat ir mokant ES darbuotojus trečiosiose šalyse; apgailestauja, kad 75 šalyse homoseksualumas vis dar laikomas nusikaltimu, o aštuoniose iš jų už jį numatyta mirties bausmė, ir mano, kad smurto praktikos ir veiksmų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos vykdytojai neturėtų likti nenubausti; remia tęsiamą JT Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės veiklą kovojant su tokiais diskriminaciniais teisės aktais, taip pat kitų JT organų veiklą; yra susirūpinęs dėl to, kad apribojamos pagrindinės LGBTI asmenų žmogaus teisių gynėjų laisvės, ir ragina ES didinti paramą jiems; pažymi, kad pagrindinės LGBTI asmenų teisės galbūt būtų labiau gerbiamos tuo atveju, jei šie asmenys galėtų pasirinkti teisinį institutą, galbūt registruodami partnerystę ar santuoką;
94. pabrėžia, kad mažumų bendruomenės trečiosiose šalyse turi specifinių poreikių ir kad reikėtų propaguoti visišką jų lygybę visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;
Diskriminacija dėl priklausymo kastai
95. labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į diskriminacijos dėl priklausymo kastai apimtį ir pasekmes, įskaitant atsisakymą užtikrinti galimybes naudotis teisės sistema ar gauti darbą, nuolatinę segregaciją, skurdą ir stigmatizavimą; ragina patvirtinti ES diskriminacijos dėl priklausymo kastai prevencijos ir panaikinimo priemonę; rekomenduoja įtraukti šį klausimą į EIVT ir Komisijos gaires ir veiksmų planus, ypač į ES kovos su visų formų diskriminacija planus ir į pastangas kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites ir bet kokio pobūdžio jų diskriminacija;
Neįgaliųjų teisės
96. palankiai vertina tai, kad ratifikuota JT neįgaliųjų teisių konvencija; dar kartą pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės ir ES institucijos veiksmingai ją vykdytų; pabrėžia, kad visų pirma būtina visuotinio prieinamumo principą ir visų neįgaliųjų teisių aspektą patikimai įtraukti į visas atitinkamas ES politikos, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą, sritis, ir pabrėžia šio klausimo privalomąjį pobūdį ir horizontalumą;
97. ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją toliau remti JT neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimą ir įgyvendinimą tose šalyse, kurios iki šiol dar jos neratifikavo ar neįgyvendino;
98. pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė neįgalių moterų padėties klausimą yra pripažinusi prioritetiniu; primena JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro išvadas, kuriose pažymima, kad politika ir programos, skirtos smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites problemai spręsti, turėtų būti parengtos glaudžiai bendradarbiaujant su neįgaliais asmenimis, pripažįstant, kad jie yra savarankiški, taip pat su neįgaliųjų organizacijomis; pabrėžia, kad būtina reguliariai stebėti institucijas ir tinkamai rengti slaugytojus; ragina ES kovą su diskriminacija dėl neįgalumo įtraukti į savo išorės veiksmų, bendradarbiavimo ir paramos vystymuisi, įskaitant EDŽTRP, politiką;
Moterų ir mergaičių teisės
99. primena, kad 2014 m. Sacharovo premija buvo skirta Denisui Mukwege už jo tvirtą įsipareigojimą padėti seksualinio smurto aukoms ir už nuolatinį moterų teisių propagavimą, taip didinant informuotumą apie tai, kad smurtas ir seksualinis moterų, mergaičių ir vaikų žalojimas naudojamas kaip karo ginklas; griežtai smerkia visų rūšių smurtą prieš moteris, mergaites ir vaikus, visų pirma seksualinio smurto kaip karo ginklo naudojimą, taip pat moterų lytinių organų žalojimą, vaikų, ankstyvas ir prievartines santuokas, seksualinę vergovę, vedybinį prievartavimą ir kitokią žalingą tradicinę praktiką; pabrėžia, kad per konfliktus nukentėjusiems moterims, mergaitėms ir vaikams būtina, laikantis tarptautinės teisės, užtikrinti galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir psichologine pagalba; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos laišką humanitarinės pagalbos politikos klausimu, ypač į jame išdėstytus teiginius dėl seksualinio smurto prevencijos, tinkamos paramos moterims suteikimo ir galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir psichologine pagalba užtikrinimo tais atvejais, kai jos patyrė išžaginimą konfliktinėse situacijose; ragina visas Europos Tarybos valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo;
100. pabrėžia, kad EIVT turi keistis gerąja patirtimi siekdama užtikrinti su seksualine prievarta susijusių nusikaltimų aukoms galimybę naudotis teise kreiptis į teismą; griežtai smerkia tai, kad trečiosiose šalyse moterys neturi teisės kreiptis į teismą, ypač kai tampa smurto dėl lyties aukomis; prašo Komisijos imtis aktyvaus vaidmens siekiant, kad trečiosiose šalyse, o kai kuriais atvejais – valstybėse narėse, būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys; primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su EIVT, kad aukoms būtų geriau teikiama parama, intervencijas smurto dėl lyties atveju integruoti į ES humanitarinius veiksmus ir teikti pirmenybę ES humanitariniams veiksmams, kuriais siekiama kovoti su smurtu dėl lyties ir seksualine prievarta konfliktų metu; palankiai vertina ES įsipareigojimą imtis tolesnių veiksmų reaguojant į 2014 m. birželio mėn. Londone įvyko Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą dėl seksualinės prievartos konfliktų metu nutraukimo, todėl primygtinai ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų;
101. apgailestauja dėl to, kad daugelyje šalių nėra smurto dėl lyties prevencijos politikos, trūksta paramos aukoms ir daug pažeidėjų lieka nenubausti; prašo EIVT keistis su trečiosiomis šalimis gerąja patirtimi, susijusia su teisėkūros procedūromis ir mokymo programomis policijos bei teismų darbuotojams ir valstybės tarnautojams; primygtinai ragina ES remti pilietinės visuomenės organizacijas, ginančias žmogaus teises ir skatinančias lyčių lygybę trečiosiose šalyse, ir glaudžiai bendradarbiauti su lyčių lygybės srityje aktyviai veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, TDO, EBPO, JT ir Afrikos Sąjunga, kad būtų kuriama sąveika ir skatinama suteikti galias moterims;
102. yra itin susirūpinęs dėl to, kad daugelyje pasaulio vietų daugėja smurto dėl lyties, ir dėl to, kad Lotynų Amerikos šalyse dažnėja moterų žudymas dėl lyties, kurie vykdomi visuotinio smurto ir struktūrinės diskriminacijos sąlygomis; griežtai smerkia bet kokios formos smurtą dėl lyties, pasibaisėtiną moterų žudymo dėl lyties nusikaltimą ir paplitusį nebaudžiamumą už šiuos nusikaltimus, kuris gali paskatinti dar daugiau smurto ir žudymų;
103. reiškia didelį susirūpinimą dėl galimų moterų ir mergaičių žmogaus teisių pažeidimų Artimųjų Rytų ir Afrikos pabėgėlių stovyklose, įskaitant praneštus seksualinės prievartos ir nevienodo požiūrio į moteris ir mergaites atvejus; prašo EIVT siekti, kad trečiosiose šalyse būtų laikomasi griežtesnių taisyklių ir taikoma geroji patirtis siekiant panaikinti pabėgėlių nelygybę nepaisant jų lyties;
104. smerkia tai, kad pusė pasaulio gyventojų patiria su darbo užmokesčiu susijusią diskriminaciją, o visame pasaulyje moterys uždirba nuo 60 iki 90 proc. vidutinių vyrų pajamų;
105. ragina Komisiją, EIVT ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją toliau skatinti suteikti moterims ir mergaitėms politines ir ekonomines galias, lyčių lygybės aspektą įtraukiant į visas išorės politikos kryptis ir programas, taip pat vedant struktūrinius dialogus su trečiosiomis šalimis, į viešumą keliant lyties klausimus ir užtikrinant pakankamų išteklių šiam tikslui siekti; teigiamai vertina naują lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims reglamentavimo sistemą 2016–2020 m.(48); pabrėžia, kad reikia sutelkti dėmesį į horizontalųjį ramstį, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Komisija ir EIVT veiksmingiau vykdytų ES įsipareigojimus stiprinti moterų ir mergaičių teises formuojant išorės santykius;
106. apgailestauja dėl to, kad nepakanka lyčių lygybės politikoje; primena, kad moterys ir vyrai yra lygūs ir turėtų turėti tas pačias politines teises ir pilietines laisves, ir apgailestauja dėl menko moterų atstovavimo priimant ekonominius, socialinius ir politinius sprendimus; pabrėžia, kad būtina taikyti veiksmingus žmogaus teisių gynėjoms skirtus apsaugos mechanizmus; rekomenduoja pradėti taikyti kvotų sistemą siekiant sudaryti galimybes skatinti moteris, visų pirma kaip kandidates, dalyvauti politinėse organizacijose ir demokratiniuose procesuose;
107. ragina ES ir toliau remti ekonominių, socialinių ir politinių galių suteikimą moterims, kaip priemonę remti jų galimybę tinkamai naudotis savo teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, ir itin didelį dėmesį skirti mergaičių, įskaitant mergaites iš skurdžiausių ir labiausiai marginalizuotų bendruomenių, galimybei gauti kokybišką išsilavinimą; ragina remti profesinį moterų mokymą siekiant užtikrinti, kad būtų geriau teikiamos mokslo ir technologijų sričių profesinio mokymo paslaugos, trečiosiose šalyse būtų kuriamos švietimo specialistams skirtos lyčių lygybės mokymo programos ir būtų imamasi veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti, kad naudojant mokymo medžiagą nebūtų perduodami stereotipai; primygtinai ragina ES įtraukti šį prioritetinį klausimą į visą diplomatinę, prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo veiklą;
108. pabrėžia, kad pabėgėlių stovyklose, konfliktų zonose ir srityse, kurios yra paveiktos ypač didelio skurdo ir ypač didelių gaivalinių nelaimių, pavyzdžiui, sausros ir potvynių, reikia toliau teikti švietimo paslaugas mergaitėms;
109. ragina ES tęsti paramos moterims ir mergaitėms integravimą į visas BSGP operacijas ir JT taikos kūrimo struktūrą ir toliau dėti pastangas siekiant įgyvendinti ir sutvirtinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325(2000)(49) ir rezoliuciją 1820(2008)(50) dėl moterų, taikos ir saugumo; atsižvelgdamas į tai, ragina ES tarptautiniu lygiu siekti, kad būtų pripažįstama pridėtinė vertė, kurią teikia moterų dalyvavimas konfliktų prevencijoje ir jų sprendime, taip pat taikos kūrimo operacijose, humanitarinės pagalbos teikime, atstatyme po konfliktų ir perėjimo prie demokratijos procesuose, kurie padeda rasti ilgalaikius ir tvirtus politinius sprendimus; be to, pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad moterys galėtų naudotis visomis žmogaus teisėmis, ir taip prisidėti prie galių joms suteikimo, įskaitant veiksmus pagal laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę ir remiant Pekino veiksmų platformą ir Stambulo konvenciją; teigiamai vertina tai, kad ES remia JT rezoliucijas lyčių klausimais, ypač rezoliucijas dėl saviraiškos ir nuomonės laisvės vaidmens galių suteikimo moterims srityje; teigiamai vertina JT moterų padėties komisijos 59-ios sesijos išvadas(51);
110. ragina Komisiją laikantis šios srities ES gairių į visas ES rinkimų stebėjimo misijas nuolat įtraukti konkrečius veiksmus, kuriais gerinamas moterų dalyvavimas rinkimų procesuose, atsižvelgiant į 2014 m. balandžio mėn. Briuselyje vykusio vyresniųjų rinkimų ekspertų seminaro išvadas ir mokantis iš per ankstesnes misijas įgytos patirties;
111. palankiai vertina EIVT pastangas trečiosiose šalyse spartinti moterų teisių srities prievolių ir įsipareigojimų, įtvirtintų Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Pekino veiksmų platformoje, Kairo deklaracijoje dėl gyventojų ir vystymosi ir laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkėje, įgyvendinimą;
112. pabrėžia, kad svarbu nesusiaurinti Pekino veiksmų platformos teisyno, susijusio su galimybėmis gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra pagrindinės žmogaus teisės, ir su lytinių bei reprodukcinių teisių gynimu; pažymi, kad visuotinė pagarba lytinei ir reprodukcinei sveikatai ir teisėms, taip pat galimybė naudotis atitinkamomis paslaugomis padeda sumažinti kūdikių ir gimdyvių mirtingumą; nurodo, kad šeimos planavimas, gimdyvių sveikata ir lengvesnės galimybės naudoti kontracepcijos priemones ir saugiai atlikti nėštumo nutraukimą yra svarbūs elementai siekiant išsaugoti moterų gyvybes ir padėti joms iš naujo susikurti gyvenimą, jei jos buvo išžaginimo aukos; pabrėžia, kad šias politikos sritis būtina laikyti svarbiausiu vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis aspektu;
113. mano, kad nepilnamečių santuokos pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir daro įtaką visoms atitinkamų mergaičių gyvenimo sritims, nes joms trukdoma įgyti išsilavinimą ir taip apribojamos jų ateities galimybės, kyla pavojus jų sveikatai ir didėja rizika tapti smurto ir prievartos aukomis;
114. labai susirūpinęs pažymi, kad nuo XX a. devintojo dešimtmečio paštu užsakomų nuotakų pramonė augo nerimą keliančiu greičiu; susirūpinęs pažymi, kad esama daug dokumentais patvirtintų atvejų, kai paštu užsakytai nuotakai ištekėjus už vyro moteris buvo užpulta ir (arba) nužudyta; smerkia tai, kad paštu užsakomų nuotakų interneto svetainėse galima rasti nemažai nepilnamečių mergaičių, ir pabrėžia, kad vaikų naudojimas seksualiniais tikslais turi būti laikomas smurtu prieš vaikus;
115. smerkia surogatinės motinystės praktiką, kuri žemina moters orumą, nes moters kūnas ir jos reprodukcinės funkcijos paverčiamos preke; mano, kad gestacinė surogatinė motinystė, kurią taikant išnaudojama moterų (ypač besivystančiose šalyse gyvenančių pažeidžiamų moterų) reprodukcinė funkcija, o jų kūnas naudojamas finansinės ir kitokios naudos tikslais, turi būti uždrausta, o šis klausimas skubos tvarka turi būti svarstomas žmogaus teisių priemonėse;
Vaiko teisės
116. dar kartą tvirtina, jog būtina skubiai visuotinai ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti JT vaiko teisių konvenciją bei jos fakultatyvinius protokolus; ragina visas šalis įsipareigoti panaikinti itin nepriimtinų formų vaikų darbą, kaip apibrėžta TDO konvencijos Nr. 182 3 straipsnyje, įskaitant vaikų vergiją, prekybą vaikais, prostituciją ir pavojingą darbą, kuris kenkia vaikų fizinei ir psichinei sveikatai;
117. teigiamai vertina 2014 m. gruodžio mėn. patvirtintas Tarybos išvadas dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos(52) ir ragina ES toliau remti šalių partnerių kovą su visų formų smurtu prieš vaikus, įskaitant seksualinį išnaudojimą, ir stiprinti jų gebėjimus apsaugoti vaikų teises; palankiai vertina 2014 m. visuotinai įdiegtą ES ir UNICEF Vaiko teisių priemonių rinkinį(53); pažymi 2014 m. gegužės mėn. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro pareiškimą dėl interseksualių vaikų teisių;
118. kartoja savo prašymą Komisijai, kad ji pasiūlytų išsamią vaiko teisių strategiją ir veiksmų planą ateinančių penkerių metų laikotarpiui, siekiant vaiko teisėms suteikti prioritetą ES išorės politikoje, remti ES pastangas propaguoti vaiko teises, ypač padėti užtikrinti vaikų prieigą prie vandens, jų sanitarines sąlygas, sveikatos priežiūrą ir švietimą, užtikrinti į ginkluotas grupuotes įtrauktų vaikų reabilitaciją ir reintegraciją, panaikinti vaikų darbą, kankinimus, vaikų kaltinimą raganavimu, prekybą jais, vaikų santuokas ir seksualinį išnaudojimą, taip pat padėti vaikams ginkluotų konfliktų metu, o konflikto zonose bei pabėgėlių stovyklose užtikrinti vaikų galimybes mokytis; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją kasmet pateikti Parlamentui ataskaitą dėl to, kokių rezultatų pasiekta įgyvendinant ES išorės veiksmus, kuriuos vykdant ypatingas dėmesys skiriamas vaikams; palankiai vertina kampaniją „Vaikai – ne kareiviai“ ir ragina ES ir valstybes nares padidinti savo paramą, kad būtų pasiektas tikslas – užtikrinti, kad iki 2016 m. vyriausybių ginkluotosios pajėgos daugiau nesamdytų ir nenaudotų vaikų konfliktuose;
119. palankiai vertina ES ir UNICEF bendradarbiavimą, kurį vykdant parengta vaiko teisių aspekto integravimo į vystomojo bendradarbiavimo politiką dokumentų rinkinys ir pradėta remti pagrindines TVT ir vaiko apsaugos programas, siekiant įgyvendinti vaiko teises, ypač pažeidžiamomis aplinkybėmis, taip pat bendradarbiavimą su JT pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams organizacija (JTPDO);
120. palankiai vertina aktyvų ES bendradarbiavimą su tam tikrais JT specialiaisiais pranešėjais, dirbančiais ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių srityje, įskaitant specialųjį pranešėją (SP) žmogaus teisės gauti saugaus geriamojo vandens bei naudotis sanitarijos paslaugomis, SP teisės į švietimą, SP teisės į maistą, SP ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių ir SP tinkamo būsto klausimais; palankiai vertina tai, kad Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) daugiametėje orientacinėje programoje 2014–2017 m. buvo dar labiau pabrėžtas ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių propagavimas, šioje programoje siekiama, be kita ko, padėti stiprinti profesines sąjungas, didinti informuotumą su darbo užmokesčiu susijusiais klausimais, vykdyti žemės paveldo apsaugą, skatinti socialinę integraciją suteikiant daugiau ekonominių teisių ir mažinant ekonominę diskriminaciją ir smurtą darbe;
Demokratijos stiprinimas visame pasaulyje
121. atkreipia dėmesį į ES įsipareigojimą remti ir propaguoti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms, kai ji palaiko ryšius su visu pasauliu; primena, kad demokratinėms sistemoms būdingi ne tik laisvų ir sąžiningų rinkimų procesai, joms, be kitų aspektų, būdingi ir žodžio, spaudos bei susirinkimų laisvė, teisinės valstybės principai ir atskaitomybė, teisminių institucijų nepriklausomumas ir nešališkas administravimas; pabrėžia, kad demokratija ir žmogaus teisės yra neatsiejamai tarpusavyje susijusios ir stiprina vienas kitą, kaip primenama 2009 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadose dėl paramos demokratijai ES plėtojant išorės santykius; palankiai vertina tai, kad naujajame veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje didesnis dėmesys skiriamas demokratijos rėmimo veiklai;
Žodžio laisvės gynimas ir pilietinės visuomenės stiprinimas
122. dar kartą tvirtina, kad saviraiškos laisvė yra neatsiejama bet kokios demokratinės visuomenės dalis, nes ji prisideda prie pliuralizmo kultūros kūrimo, o gyvendama tokioje kultūroje pilietinė visuomenė ir piliečiai įgyja teisę reikalauti valdžios institucijų ir sprendimų priėmėjų atskaitomybės, ji taip pat yra teisinės valstybės principų laikymosi ramstis; taigi ragina ES vykdant išorės politiką ir taikant jos priemones aktyviau skatinti saviraiškos laisvę;
123. dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares atidžiau stebėti visus žodžio laisvės ir žiniasklaidos suvaržymus trečiosiose šalyse ir nedelsiant ir sistemingai tokius apribojimus pasmerkti, net kai jie nustatyti teisėtais, pvz., kovos su terorizmu, valstybės saugumo ir teisėsaugos tikslais; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ES gairių dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime įgyvendinimą ir reguliariai stebėti jų poveikį; dar kartą primena ES tikslą užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie informacijos ir saviraiškos laisvę visiems asmenims tiek internete, tiek realiame gyvenime, ir tai apsaugoti;
124. mano, kad naudojant informacinės ir ryšių technologijos (IRT) informacija tampa labai prieinama ir tai suteikia galimybes įtvirtinti žmogaus teises, demokratines praktikas ir skatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi; be to, pabrėžia IRT technologijų indėlį remiant pilietinės visuomenės judėjimų pastangas, ypač nedemokratinių režimų šalyse; reiškia susirūpinimą, kad dėl tam tikro kai kurių autoritarinių režimų IRT technologijų naudojimo būdo kyla vis didesnė grėsmė kovotojams už žmogaus teises ir demokratiją; pabrėžia, kad reikia aktyviau remti žiniasklaidos laisvę, apsaugoti nepriklausomus žurnalistus ir tinklaraštininkus, sumažinti skaitmeninę atskirtį ir palengvinti neribojamą informacijos prieinamumą; ragina Komisiją, atliekant ES eksporto kontrolės sistemos persvarstymą, ypatingą dėmesį skirti dvejopo naudojimo prekių žmogaus teisių aspektams;
ES parama žmogaus teisių gynėjams
125. apgailestauja, kad pilietinė visuomenė, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, vis labiau puolama visame pasaulyje; yra giliai susirūpinęs dėl to, kad vis daugiau šalių, pvz., Rusijoje ir kai kuriose Vidurinės Azijos šalyse, priimami griežti įstatymai, kuriais siekiama suvaržyti NVO veiklą apribojant jų galimybes gauti finansavimą iš užsienio ir nustatant apsunkinančius ataskaitų teikimo reikalavimus ir griežtas baudas už jų nesilaikymą; primena, kad asociacijų laisvė ir susirinkimų laisvė yra esminis demokratiškos, atviros ir tolerantiškos visuomenės bruožas; ragina atnaujinti pastangas, kad būtų panaikinti apribojimai ir bauginimai, su kuriais susiduria pilietinės visuomenės organizacijose dirbantys žmonės, ir ragina ES rodyti pavyzdį saugant ir propaguojant atitinkamas teises;
126. palankiai vertina tai, kad naujajame veiksmų plane vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja dar kartą priminė, kad ES yra įsipareigojusi suteikti galių vietos subjektams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, ir pabrėžia, kad, atsižvelgdama į pastebimą pilietinei visuomenei, įskaitant visų pirma žmogaus teisių gynėjus, skiriamos erdvės mažėjimą, ES turi skirti jiems dar daugiau dėmesio ir pastangų; todėl primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares parengti nuoseklų ir visapusišką problemų, su kuriomis visame pasaulyje susiduria pilietinė visuomenė, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, sprendimo planą;
127. ragina ES ir jos valstybes nares kiekvienu politinio dialogo lygmeniu nuolat stebėti susirinkimų ir asociacijų laisvės pažeidimo atvejus, įskaitant įvairius pilietinės visuomenės organizacijų ir jų veiklos draudimus ir apribojimus, ir apie juos informuoti;
128. be to, ragina ES ir jos valstybes nares naudoti visas turimas priemones ir sistemingai kelti klausimus dėl atskirų žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės aktyvistų, kuriems gresia pavojus, ypač atkreipiant dėmesį į šiuo metu įkalintus asmenis; ragina ES delegacijas ir valstybių narių diplomatinius darbuotojus toliau aktyviai remti žmogaus teisių gynėjus sistemingai stebint teismo procesus, lankant sulaikytus aktyvistus ir skelbiant pareiškimus dėl konkrečių atvejų, taip pat sprendžiant su žmogaus teisių pažeidimais susijusius klausimus su atitinkamais partneriais; primygtinai tvirtina, kad aukščiausio lygio ES atstovai, t. y. Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, Komisijos nariai, ES specialieji įgaliotiniai ir valstybių narių vyriausybių pareigūnai, vykdami į šalis, kuriose pilietinė visuomenė patiria spaudimą, turėtų nuolat susitikti su žmogaus teisių gynėjais;
129. palankiai vertina ES paramą žmogaus teisių gynėjams ir pilietinei visuomenei visame pasaulyje, kurią ji teikia EDŽTRP lėšomis; pabrėžia, kad itin svarbu naudoti EDŽTRP siekiant apsaugoti tuos žmogaus teisių gynėjus, kuriems gresia didžiausias pavojus; taip pat pabrėžia, kad teikiant paramą pavojuje esantiems žmogaus teisių gynėjams visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į veiksmingumo kriterijus ir vengiama pernelyg griežtų sąlygų; ragina Komisiją, EIVT ir ES delegacijas užtikrinti, kad būtų tinkamai naudojamos žmogaus teisių gynėjams skirtos lėšos;
Rinkimų procesų rėmimas ir pagarbos teisinės valstybės principams, teismų nepriklausomumui ir nešališkam administravimui stiprinimas trečiosiose šalyse
130. palankiai vertina tai, kad 2014 m. ES į visą pasaulį siuntė aštuonias rinkimų stebėjimo misijas ir aštuonias rinkimų ekspertų misijas; dar kartą pabrėžia, kad palankiai vertina nuolatinę ES paramą rinkimų procesams ir pagalbą rengiant rinkimus, taip pat vietos stebėtojams teikiamą paramą;
131. primena, kokia svarbi tinkama su rinkimų stebėjimo misijų ataskaitomis ir rekomendacijomis susijusi tolesnė veikla, vykdoma siekiant padidinti jų poveikį ir gerinti atitinkamose šalyse demokratiniams standartams ES teikiamą paramą;
132. rekomenduoja ES dėti daugiau pastangų rengiant visapusiškesnį požiūrį į demokratizacijos procesus, nes laisvi ir sąžiningi rinkimai yra tik vienas šio proceso aspektas, siekiant naudingai prisidėti prie demokratinių institucijų stiprinimo ir visuomenės pasitikėjimo rinkimų procesais didinimo visame pasaulyje;
133. todėl teigiamai vertina tai, kad 2014 m. 12-oje atrinktų ES delegacijų pradėtas antrasis paramos demokratijai bandomųjų projektų etapas, po to, kai 2009 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadose ir 2012 m. veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje buvo prisiimtas įsipareigojimas; tvirtai pabrėžia, kad šie bandomieji projektai svarbūs siekiant užtikrinti didesnį demokratijos rėmimo nuoseklumą, kai vykdoma ES išorės politika ir įgyvendinamos jos priemonės;
134. džiaugiasi Komisijos, EIVT ir valstybių narių naujajame veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje prisiimtu įsipareigojimu tvirčiau ir nuosekliau bendradarbiauti su rinkimų valdymo įstaigomis, parlamentinėmis institucijomis, vietos NVO, žmogaus teisių gynėjais ir pilietinės visuomenės organizacijomis trečiosiose šalyse, siekiant, kad jie būtų aktyviau įtraukti į rinkimų stebėjimo procesą, įgytų daugiau galių ir taip būtų stiprinami demokratiniai procesai;
135. primena, kad įgyvendinant plėtros ir kaimynystės politiką Europos Sąjungos, politikų, mokslininkų, žiniasklaidos, NVO ir pilietinės visuomenės įgyta perėjimo prie demokratijos patirtis ir išmoktos pamokos galėtų veiksmingai padėti nustatyti geriausią praktiką, kurią būtų galima naudoti siekiant remti ir tvirtinti kitus demokratizacijos procesus visame pasaulyje;
136. primena, kad korupcija yra pavojinga, nes trukdo užtikrinti vienodas galimybes naudotis žmogaus teisėmis ir vykdyti demokratinius procesus, pavyzdžiui, įgyvendinti teisinės valstybės principus ir tinkamai vykdyti teisingumą; taip pat primena, kad ES tvirtina turinti išskirtinę kompetenciją pasirašyti JT konvenciją prieš korupciją;
137. mano, kad visuose dialogo su trečiosiomis šalimis forumuose ES turėtų pabrėžti skaidrumo ir prieinamumo, sąžiningumo, atskaitomybės ir tinkamo viešųjų reikalų, valstybės biudžeto ir valstybės turto valdymo svarbą, kaip nustatyta JT konvencijoje prieš korupciją; mano, kad bet kokios formos korupcija pažeidžia demokratinius principus ir daro neigiamą poveikį socialiniam ir ekonominiam vystymuisi; ragina imtis veiksmų reaguojant į Parlamento reikalavimą JT konvencijos prieš korupciją vykdymą, taip pat tinkamai atsižvelgti į EBPO rekomendacijas; mano, kad ES turėtų nuosekliau ir sistemingiau remti trečiųjų šalių kovą su korupcija ir teikti ekspertines žinias steigiant nepriklausomas ir veiksmingas kovos su korupcija institucijas ir jas stiprinant, be kita ko, aktyviai bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi; taip pat rekomenduoja kurti novatoriškus finansinius mechanizmus, skirtus kovai su visų rūšių korupcija stiprinti; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į raginimą pagerinti tarptautinio lygio finansinių sandorių reglamentavimą;
138. mano, kad ES daugiašaliu ir dvišaliu lygiu turėtų daugiau remti teisinę valstybę ir teisminių institucijų nepriklausomumą; ragina ES remti tinkamą teisingumo vykdymą visame pasaulyje, padedant vykdyti įstatymų leidybos ir institucinių reformų procesus trečiosiose šalyse; taip pat ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas sistemingai stebėti teismo procesus siekiant skatinti teisminių institucijų nepriklausomumą;
Europos Parlamento veiklos, susijusios su žmogaus teisėmis, gerinimas
139. palankiai vertina Europos Parlamento tarpparlamentinėms delegacijoms skirtų žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo gairių persvarstymą, kurį atliko Delegacijų pirmininkų sueiga bendradarbiaudama su Žmogaus teisių pakomitečiu; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja per delegacijų vizitus į trečiąsias šalis sistemingiau ir skaidriau kelti žmogaus teisių klausimus, ypač atkreipiant dėmesį į Parlamento rezoliucijose nurodytus konkrečius atvejus, ir raštu (politiškai pagrįstais atvejais ir specialiuose informaciniuose susitikimuose) pranešti Žmogaus teisių pakomitečiui apie taikytus veiksmus;
140. pabrėžia, kad reikia toliau svarstyti tinkamiausius būdus norint kuo labiau padidinti Parlamento rezoliucijų dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo patikimumą, matomumą ir veiksmingumą;
141. skatina diskutuoti dėl galimybės Parlamento turimas įvairias paramos žmogaus teisėms ir jų propagavimo priemones įtraukti į bendrą strateginį dokumentą, kurį Parlamentas priimtų plenariniame posėdyje;
o o o
142. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 70-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES delegacijų vadovams.
– atsižvelgdamas į Deitono taikos susitarimą, jo bendrą sistemą ir dvylika susitarimo priedų,
– atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 7 d.(1), 2009 m. sausio 15 d.(2) ir 2015 m. liepos 9 d.(3) EP rezoliucijas dėl Srebrenicos,
– atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 11 d. Venecijos komisijos nuomonę apie konstitucinę reformą Bosnijoje ir Hercegovinoje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi 1995 m. gruodžio 14 d. Paryžiuje buvo pasirašytas Deitono taikos susitarimas, kuriuo buvo baigtas kruviniausias karas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos;
B. kadangi šiuo susitarimu buvo pabaigtas karas, bet nesugebėta užtikrinti veikiančios ir gyvybingos valstybės sukūrimo, ir kadangi šalies institucinė sistema vis dėlto yra pernelyg sudėtinga ir pasirodė esanti neveiksminga;
1. primena Deitono taikos susitarimo pasirašymo svarbą, prisimena visas tragiškas karo Bosnijoje ir Hercegovinoje aukas ir nuoširdžiai užjaučia gyvybės netekusiųjų šeimas;
2. apgailestaudamas pažymi, kad po karo pabaigos ir bendrojo pamatinio susitarimo, apibrėžiančio pagrindinius susitarimo dėl taikos ir būsimus šalies bruožus aspektus, sudarymo praėjus 20 metų, vėliau šalį valdžiusios vyriausybės nesugebėjo sukurti visapusiškai veikiančios ir gyvybingos valstybės;
3. palankiai vertina rezultatus, pasiektus pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimo, atstatymo ir nuosavybės grąžinimo srityje, laikantis Deitono taikos susitarimo VII priedo; primygtinai reikalauja visapusiškai laikytis susitarimo priedų ir susijusios strategijos siekiant užtikrinti tvarų šalies viduje perkeltų asmenų, pabėgėlių ir kitų nuo karo nukentėjusių asmenų grąžinimą visam laikui ir sąžiningai, visapusiškai bei darniai išspręsti jų problemas; šiuo klausimu pabrėžia, jog reikia, kad kroatai, bosniai ir kitų tautybių asmenys į Serbų Respubliką grįžtų visam laikui; pabrėžia, kad reikia daryti pažangą sugrįžusių asmenų socialinės ir ekonominės integracijos stiprinimo srityje; ragina geriau koordinuoti pastangas visais lygmenimis ir daugiau dėmesio skirti labiausiai pažeidžiamiems perkeltiems asmenims, įskaitant romus ir smurtą patyrusias moteris; apgailestaudamas pažymi, kad, Tarptautinio raudonojo kryžiaus komiteto duomenimis, vis dar yra apie 7 000 dingusių be žinios žmonių, apie kurių likimą iki šiol nieko nežinoma;
4. pripažįsta teigiamas permainas, įvykusias Bosnijoje ir Hercegovinoje per pastaruosius 20 metų: iš karo nusiaubtos šalies, atsigaunančios po karo, ji tapo Europos Sąjungos narystės siekiančia šalimi;
5. pakartoja ES įsipareigojimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos ir visų Vakarų Balkanų šalių europinės perspektyvos ir tolesnio stojimo į ES proceso; mano, kad regioninis bendradarbiavimas ir Europos integracijos procesas yra geriausias būdas susitaikymui skatinti ir neapykantai bei susiskaldymui įveikti;
6. ragina valdžios institucijas 20-ąsias Deitono taikos susitarimo metines panaudoti kaip paskatą siekiant vykdyti reikalingas reformas, ypač kalbant apie Bosnijos ir Hercegovinos būsimą paraišką siekiant ES narystės; primena, kad piliečių socialinių ir ekonominių poreikių tenkinimas, taip pat kaip ir veiksmingo ES klausimų koordinavimo mechanizmo sukūrimas, turi būti prioritetas; pakartoja, kad taip pat labai svarbu tuo pat metu toliau vykdyti konstitucines ir politines reformas bei politinės sistemos demokratizavimą, nes tai padės užtikrinti tikrą visų trijų šalį sudarančių tautų ir visų šalies piliečių lygybę ir demokratinį atstovavimą; pabrėžia, kad visi Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai turi turėti lygias galimybes būti išrinkti į visų lygių politinių sprendimų priėmimo organus;
7. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Bosnijos ir Hercegovinos ir jos teritorinių vienetų vyriausybei ir parlamentui ir Vakarų Balkanų šalių vyriausybėms ir parlamentams.
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (toliau – Bendroji pozicija)(1),
– atsižvelgdamas į Bendrosios pozicijos persvarstymą, kurį atliko ES Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupė (COARM),
– atsižvelgdamas į Tarybos šešioliktąją metinę ataskaitą, parengtą pagal Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, 8 straipsnio 2 dalį(2),
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 19 d. Tarybos sprendimą 2012/711/BUSP dėl Sąjungos veiklos, kuria siekiama trečiosiose šalyse skatinti ginklų eksporto kontrolę ir Bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP nustatytų principų bei kriterijų laikymąsi, rėmimo,
– atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 9 d. priimtą ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją,
– atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos saugumo strategiją „Saugi Europa geresniame pasaulyje“,
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2013 m. balandžio 2 d. priimtą Sutartį dėl prekybos ginklais(3),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl Sutarties dėl prekybos ginklais ratifikavimo(4),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl pokyčių Europos gynybos rinkose poveikio saugumui ir gynybos pajėgumams Europoje(5), ypač į jos 4, 10, 18, 19, 20 ir 21 dalis,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimą 2013/768/BUSP dėl ES veiklos pagal Europos saugumo strategiją remiant Sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimą(6),
– atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą(7), iš dalies pakeistą Reglamentu (ES) Nr. 599/2014, ir į jo I priede pateiktą dvejopo naudojimo prekių ir technologijų sąrašą,
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 24 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Eksporto kontrolės politikos peržiūra. Saugumo ir konkurencingumo užtikrinimas kintančiame pasaulyje“ (COM(2014)0244),
– atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 12 d. bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistemos peržiūros,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 21 d. Tarybos išvadas dėl eksporto kontrolės politikos peržiūros,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Žmogaus teisės ir technologijos: įsilaužimo ir sekimo sistemų poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(8),
– atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo(9),
– atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų kaupimu ir nelegalia prekyba jais strategiją ir į 2002 m. liepos 12 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2002/589/BUSP dėl Europos Sąjungos indėlio į kovą su šaulių ir lengvųjų ginklų destabilizuojančiu kaupimu ir platinimu ir panaikinančius Bendruosius veiksmus 1999/34/BUSP,
– atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 23 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/468/BUSP dėl tarpininkavimo ginklų prekyboje kontrolės(10),
– atsižvelgdamas į atnaujintą Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą, kurį 2015 m. vasario 9 d. patvirtino Taryba,
– atsižvelgdamas į Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, naudojimosi vadovą,
– atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 12 d. Vasenaro susitarimą dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės ir į 2015 m. atnaujintus šių prekių, technologijų ir šaudmenų sąrašus(11),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 3–4 d. Vienoje surengtą 19-tąjį Vasenaro susitarimo dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės plenarinį posėdį,
– atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui,
– atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015)0185),
– atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 24 d. priimtą Europos konsensusą dėl vystymosi,
– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637),
– atsižvelgdamas į darnaus vystymosi tikslus, ypač į 16 tikslo 16.4 užduotį, pagal kurią valstybės raginamos iš esmės sumažinti neteisėtų ginklų srautus,
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimą 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 42 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 346 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 24 d. įsigaliojusią JT sutartį dėl prekybos ginklais,
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 24/35 dėl ginklų perdavimo poveikio žmogaus teisėms ginkluotų konfliktų metu(12),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0338/2015),
A. kadangi pasaulio saugumo aplinka ES kaimynystėje iš esmės pasikeitė, ypač pietinėse ir rytinėse ES kaimyninėse šalyse;
B. kadangi pagal JT Chartijos 51 straipsnį galioja prigimtinė teisė į individualią ar kolektyvinę savigyną;
C. kadangi siekiant tarptautinio stabilumo svarbu užtikrinti atgrasymo priemones atskirai vertinant kiekvieną atvejį, visapusiškai laikantis JT Chartijos 51 straipsnio ir bendrosios pozicijos dėl regioninės taikos, saugumo ir stabilumo išsaugojimo ketvirtojo kriterijaus;
D. kadangi nekontroliuojamas ginklų platinimas yra didelė grėsmė taikai ir saugumui, žmogaus teisėms ir tvariam vystymuisi; kadangi kiekvieną minutę kažkur pasaulyje dėl ginkluoto smurto žūsta asmuo ir pagaminama 15 naujų ginklų;
E. kadangi tarptautinės prekybos ginklais reguliavimas iš esmės yra pasaulinio masto užmojis; kadangi, siekiant propaguoti demokratiją ir teisinės valstybės principą, užkirsti kelią konfliktams, panaikinti skurdą, skatinti kultūrų dialogą ir išsaugoti tarptautinį stabilumą ir saugumą, išorės santykių srityje ES turi užtikrinti savo išorės veiksmų visumos nuoseklumą; kadangi 2010–2014 m. laikotarpiu ES valstybės narės buvo atsakingos už 25,4 proc. pagrindinių įprastinių ginklų faktinio tiekimo kiekio pasaulyje(13);
F. kadangi pagal Lisabonos sutartį skurdo panaikinimas yra svarbiausias ES vystymosi politikos tikslas ir kadangi tai yra taip pat vienas iš ES išorės veiksmų prioritetų siekiant kurti stabilesnį ir labiau klestintį pasaulį; kadangi ginklų tiekimas šalims, kuriose vyksta konfliktai, ne tik didina smurto plitimo tikimybę, bet ir daro neigiamą poveikį šių šalių vystymosi potencialui, ir tai aiškiai parodoma humanitarinių organizacijų, kurios yra kiekybiškai įvertinę šį poveikį, ataskaitose(14);
G. kadangi ES valstybės narės 2013 m. eksportavo ginklų už bendrą 36,7 mlrd. EUR sumą, iš kurių 26 mlrd. EUR sudarė ginklų, eksportuotų į trečiąsias šalis, vertė; kadangi, palyginimui, viso Europos kaimynystės priemonės biudžeto suma 2014–2020 m. sudaro 15,4 mlrd. EUR; kadangi ES valstybių narių eksportas sudaro 30 proc. bendro ginklų eksporto; kadangi vargu ar galima teigti, kad šiais prekybos srautais ginami tiesioginiai ES saugumo interesai;
H. kadangi Bendroji pozicija 2008/944/BUSP yra teisiškai privalomas pagrindas, kuriuo nustatomi aštuoni įprastinės ginkluotės eksporto kriterijai, kuriuos ES valstybės narės taiko priimdamos licencijavimo sprendimus; kadangi reikia tinkamai atsižvelgti į šią Bendrąją poziciją, ypač plėtojant Europos gynybos rinką ir Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę (EGPTB);
I. kadangi prie Bendrojoje pozicijoje įtvirtintų kriterijų ir principų oficialiai prisijungė trečiosios šalys: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandija, Kanada, Juodkalnija ir Norvegija;
Pasaulio saugumo aplinka ir ginklų eksportas
1. yra labai susirūpinęs dėl smurtinių konfliktų plitimo, ypač Ukrainoje, Sirijoje, Irake, Libijoje ir Jemene, taip pat dėl visų tarptautinių konfliktų, kurie vis labiau globalizuotame pasaulyje kelia grėsmę pasaulio stabilumui ir saugumui ir lėmė mažiau stabilią ir saugią ES kaimynystę; pažymi, kad dėl ginklų perdavimo valstybėms, kuriose vyksta konfliktas, buvo prisidėta prie šių konfliktų;
2. apgailestauja, kad pastarųjų dvejų metų įvykiai parodė, kad ginklai kartais patenka į teroristų, represinių režimų atstovų ar šalių, kuriose vaikai gali būti imami į kariuomenę arba naudojami karo veiksmams vykdyti, arba režimų, kurie turi įtartinų ryšių su tarptautiniu terorizmu ar vykdo agresyvią šalies ir užsienio politiką, atstovų rankas, ir mano, kad dėl to būtina patvirtinti veiksmingus ginklų eksporto kontrolės režimus; smerkia ginklų naudojimą siekiant kurstyti nesaugumą ir ginkluotus konfliktus šalių viduje arba išorėje arba remti vidaus represijas, regioninius konfliktus ar sunkius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus; taip pat apgailestauja dėl to, kad neteisėta prekyba ginklais ir toliau yra stambus ir pelningas verslas;
3. apgailestauja dėl to, kad apie pusę milijono žmonių(15) kasmet miršta dėl smurto naudojant ginklus ginkluotų konfliktų metu ir vykdant nusikalstamą veiką;
4. dar kartą pakartoja, jog Bendrosios pozicijos laikymasis nepaprastai svarbus norint užtikrinti, kad būtų vadovaujamasi ES principais ir vertybėmis, ypač tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės srityse, taip pat kad būtų vykdomi jos pačios įsipareigojimai regioninio ir pasaulinio saugumo klausimu;
5. pažymi, kad ES valstybės narės yra pagrindinės pasaulio ginklų eksportuotojos ir, kaip nurodoma 16-oje metinėje ataskaitoje, 2013 m. jų pasaulinio eksporto vertė buvo 36,711 mlrd. EUR, iš kurių tarp valstybių narių buvo eksportuojama už 10,735 mlrd. EUR, o į trečiąsias valstybes buvo eksportuojama už 25,976 mlrd. EUR; pakartoja, jog Bendrosios pozicijos 10 straipsnyje teigiama, kad valstybių narių ekonominiai, prekybiniai ir pramoniniai interesai neturi daryti įtakos aštuonių kriterijų, reglamentuojančių ginklų eksportą, taikymui;
6. vis dėlto apgailestauja, kad dažnai 10 straipsnio nuostatų nepaisoma, ypač dėl to, kad Europos gynybos bendrovės savo sumažėjusią apyvartą Europoje vis dažniau kompensuoja ES išorės eksportu; yra rimtai susirūpinęs dėl konfidencialių žinių ir slaptų technologijų perdavimo trečiosioms šalims pasekmių ES saugumui ir gynybai, nes tai rodo didesnę priklausomybės nuo trečiųjų šalių, turinčių skirtingus strateginius interesus, pvz., Rusijos, riziką;
7. primena, kad gynybos pramonė turėtų būti priemonė valstybių narių gynybai ir saugumui užtikrinti, garantuojanti tiekimo saugumo režimą ES ir taip pat padedanti įgyvendinti sustiprintą BUSP ir BSGP, nes tai svarbu siekiant užtikrinti pasaulinį stabilumą ir saugumą; pripažįsta, kad ginklų eksportas padėjo stiprinti ir toliau plėtoti Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę, kuri buvo svarbi įvairiausių inovacijų ir technologinės plėtros požiūriu;
8. pripažįsta eksporto, kuris visiškai atitinka Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP 4 straipsnio c punkte nustatytus kriterijus ir vykdomas reaguojant į pagal savigynos teisę ES pateiktą prašymą, teisėtumą; pritaria tam, kad būtų teikiami gynybiniai ginklai teisėtos savigynos atveju; atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių sprendimą teikti gynybinius ginklus Irako kurdų pešmergams ir Ukrainai; pažymi, kad šiuo klausimu valstybės narės nederina savo veiksmų;
9. pažymi, kad, nors atsisakymas išduoti licencijas ir jų galiojimo sustabdymas nustačius embargą arba prasidėjus konfliktui yra teigiamas ženklas, tai rodo, kad ES eksporto politika yra vien tik atsakomojo pobūdžio; mano, kad, laikantis Bendrosios pozicijos, prieš išduodant licencijas reikėtų atlikti išsamesnį konkrečių su šalimis gavėjomis susijusių pavojų ir ES saugumo interesų įvertinimą;
10. pažymi, kad dėl ginklų bei sprogiųjų medžiagų srautų nukreipimo, kontrabandos ir kaupimo kylanti rizika vis didėja ir toliau yra uždavinys, kurį reikia spręsti; pabrėžia, kad kyla pavojus, jog ginklai iš trečiųjų šalių, kuriose aukštas korupcijos lygis, gali būti atgabenti į Europą dėl aktyvėjančios ginklų kontrabandos bei neteisėtos prekybos ginklais ir kontrolės nebuvimo įvežimo į ES punktuose, pvz., uostuose, ir taip daroma žala piliečių saugumui, kaip buvo pabrėžta naujoje Europolo ataskaitoje(16);
11. pabrėžia, kad ginklų eksporto kontrolė yra sudėtinė ES užsienio ir saugumo politikos dalis ir ją vykdant turi būti vadovaujamasi ES sutarties 21 straipsnyje įtvirtintais principais, visų pirma demokratijos ir teisinės valstybės skatinimo, taikos išsaugojimo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo principais; primena, kad nepaprastai svarbu užtikrinti suderinamumą tarp ginklų eksporto ir ES kaip pasaulinės žmogaus teisių gynėjos patikimumo; yra tvirtai įsitikinęs, kad veiksmingesnis Bendrosios pozicijos aštuonių kriterijų įgyvendinimas būtų svarbus indėlis į BUSP ir BSGP plėtojimą; ragina, turint omenyje pakitusią saugumo aplinką ir susijusius pavojus bei grėsmes Europos saugumo interesams, naujoje ES visuotinėje užsienio ir saugumo politikos strategijoje tinkamai atsižvelgti į ginklų eksporto klausimus;
12. apgailestauja dėl to, kad dėl neteisėto, nelegalaus ir nereguliuojamo ginklų perdavimo ir toliau kenkiama politiniam stabilumui ir kuriamos kliūtys demokratiniam socialiniam ir (arba) ekonominiam vystymuisi tam tikrose pasaulio dalyse; pripažįsta, kad nuoseklus Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP aštuntojo kriterijaus aiškinimas ir veiksmingas jo įgyvendinimas iš esmės prisidėtų prie ES politikos suderinamumo vystymosi labui tikslų siekimo; ragina toliau skirti dėmesį aštuntajam kriterijui, kad būtų įvertintas galimas neigiamas su ginklais susijusių išlaidų poveikis skurdesnių šalių gavėjų vystymosi galimybėms;
Sutartis dėl prekybos ginklais
13. palankiai vertina Sutarties dėl prekybos ginklais įsigaliojimą; teigiamai vertina informavimo veiklą, kurios ėmėsi ES siekdama skatinti visuotinį Sutarties dėl prekybos ginklais ratifikavimą ir įgyvendinimą, ir ragina nuolat dėti pastangas šiuo tikslu, visų pirma šalių, kurios yra pagrindinės prekiautojos ginklais, atžvilgiu; primygtinai ragina Sutarties dėl prekybos ginklais neratifikavusias valstybes nares kuo greičiau tai padaryti; pripažįsta, kad, nors Sutartis dėl prekybos ginklais yra teigiamas pasiekimas, joje vis dar yra trūkumų ir neaiškumų (neaiškios sąvokos, prievolės teikti ataskaitas išimtis, trūksta sankcijų režimo);
14. džiaugiasi pirmosios sutarties šalių konferencijos, įvykusios Kankūne 2015 m. rugpjūčio 24–27 d., sėkme, tačiau nurodo, kad nesusitarta dėl šablono, kuris turėtų būti naudojamas rengiant metines ataskaitas; mano, kad sutartis bus tikrai naudinga tik tuomet, jei bus imtasi veiksmų siekiant, kad ji būtų taikoma visuotinai, ir jei bus nustatyti privalomi ar baudžiamieji mechanizmai, naudotini taisyklių nesilaikymo atvejais;
15. palankiai vertina reikalavimą, kad Sutarties dėl prekybos ginklais šalys sprendimo dėl licencijų išdavimo priėmimo proceso metu atsižvelgtų į riziką, kad perduodami ginklai gali būti panaudoti smurto dėl lyties atvejais arba vykdant rimtus smurtinius veiksmus prieš moteris ir vaikus arba sudarant jiems sąlygas; ragina valstybes nares sugriežtinti Bendrosios pozicijos formuluotes, atsižvelgiant į smurtą dėl lyties arba rimtus smurtinius veiksmus prieš moteris ir vaikus;
16. teigiamai vertina tai, kad Europos Sąjungoje sukurta pasaulyje unikali teisiškai privaloma sistema, kurią taikant vykdoma ginklų eksporto kontrolė, įskaitant kontrolę krizių regionuose ir šalyse, kuriose žmogaus teisių padėtis nėra gera; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina tai, kad kelios Europos ir trečiosios šalys prisijungė prie ginklų eksporto kontrolės sistemos, vadovaudamosi Bendrąja pozicija;
17. palankiai vertina tai, kad Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kanada, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandija, Juodkalnija ir Norvegija prisijungė prie Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP kriterijų ir principų; pažymi, kad nuo 2012 m. veikia speciali ES ir prisijungusių trečiųjų šalių pasikeitimo informacija sistema;
Bendroji pozicija
18. primena, kad Bendroji pozicija turėtų sudaryti sąlygas prekybos ginklais srityje taikyti koordinuotą metodą, kuris nedarytų poveikio valstybių narių teisei vykdyti griežtesnę nacionalinę politiką, kaip nurodoma Bendrosios pozicijos 3 straipsnyje; taip pat primena, kad visais atvejais valstybės narės ir toliau turi išimtinę teisę atsisakyti perduoti karines technologijas ar ginklus ir kad Bendrojoje pozicijoje nustatyti bendri standartai turi būti laikomi minimaliaisiais karinių technologijų perdavimo valdymo pagal 3 konstatuojamąją dalį standartais; pabrėžia, kad derinimas Europos lygmeniu neturėtų būti naudojamas kaip pretekstas siekiant sušvelninti griežtesnes nacionalines taisykles;
19. ragina valstybes nares visais atvejais nuosekliai aiškinti Bendrosios pozicijos kriterijus ir griežtai juos taikyti ir neleisti, kad politiniai ir ekonominiai argumentai būtų svarbesni už sprendimų priėmimo procesą; be to, ragina valstybes nares panaikinti jau suderintas sutartis, jei staiga pasikeitus situacijai tokie susitarimai pažeistų Bendrąją poziciją;
20. mano, kad tikrai didelė problema yra tai, kad valstybės narės netiksliai taiko Bendrąją poziciją ir nenuosekliai ją aiškina, taigi mano, kad labai svarbu siekti nuosekliai ir labai tiksliai taikyti aštuonis kriterijus; atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad trūksta nuobaudų, kurios būtų taikomos kriterijų pažeidimo atvejais, ir mano, kad reikėtų numatyti, kad bet kokio Bendrosios pozicijos pažeidimo atveju būtų vykdomi nepriklausomi tikrinimai ir taikomos nuobaudos;
21. atkreipia dėmesį į Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės atliktą Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP persvarstymą ir išvadą, kad ji tinkamai padeda siekti Tarybos nustatytų tikslų ir atitinka Sutarties dėl prekybos ginklais nuostatas; atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo pateikta pakeitimų, nepaisant itin blogos padėties Sirijoje ir Irake, suaktyvėjusios teroristinės veiklos ir Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje labai išplitus konfliktui ir nestabilumui, kurie gali turėti poveikio pačios Sąjungos saugumui;
22. atkreipia dėmesį į Tarybos bendrosios pozicijos naudojimosi vadovo ir ES karinės įrangos sąrašo atnaujinimą; laukia, kad Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupė patvirtintų naują keitimosi informacija internetu mechanizmą; palankiai vertina naujas nuorodas į Sutarties dėl prekybos ginklais aspektus, kurie dar neįtraukti į Bendrąją poziciją, ir detalių gairių dėl septintojo kriterijaus įgyvendinimo pakeitimus; ragina ypač dėti pastangas atsižvelgiant į gaires dėl aštuntojo kriterijaus veiksmingo įgyvendinimo;
23. ragina valstybes nares užtikrinti griežtesnį aštuonių kriterijų taikymą; mano, kad valstybės narės, be kita ko, Europos lygmeniu dalyvaudamos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupėje, turėtų išplėsti savo vertinimų apimtį ir daugiau dėmesio skirti padėčiai paskirties šalyje ir vertinamai konkrečiai karinei technologijai; ragina valstybes nares taikyti griežtesnius nacionalinius kriterijus;
24. yra sunerimęs dėl realaus ar įsivaizduojamo kai kuriose valstybėse narėse veikiančių bendrovių grasinimų teisiniais veiksmais poveikio, kuris gali būti daromas svarstant eksporto licencijų prašymus; primena valstybėms narėms, kad griežtas ir tikslus aštuonių kriterijų taikymas yra reikiamas pagrindas atsisakyti išduoti licencijas;
25. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal antrąjį kriterijų reikalaujama, jog valstybės narės atsisakytų išduoti eksporto licenciją tik tuomet, jei yra aiškus pavojus, kad eksportuojamos karinės technologijos ar įranga galėtų būti naudojamos vidaus represijoms; mano, kad pagal šį kriterijų paliekama galimybė nenuosekliai taikyti bendras taisykles; ragina susisiekti su Europos Tarybos, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ir žmogaus teisių organizacijų atstovais siekiant patikslinti antrąjį kriterijų;
26. kritiškai vertina tai, kad įvairios valstybės narės dažnai pažeidžia aštuonis kriterijus; apgailestauja, kad nėra sankcijų mechanizmo, taikytino aštuonis kriterijus pažeidžiančioms valstybėms narėms, ir kad nenumatoma jo kurti; mano, kad reikėtų numatyti priemones ir būdus atlikti nepriklausomą tikrinimą ir sukurti sankcijų mechanizmus, taikomus tuo atveju, kai Bendroji pozicija pažeidžiama;
27. primygtinai ragina visas valstybes nares vadovaujantis atsargumo principu taikyti rizikos sąvoką ginklų perdavimo licencijavimo procesuose, kaip įprastai tai daroma sprendžiant kitų sričių, pvz., terorizmo, pinigų plovimo ir aplinkosaugos, klausimus;
28. pabrėžia, kad būtina užtikrinti nuoseklesnę embargo politiką ir būtina jį taikyti nedelsiant; ragina valstybes nares aiškiau apibrėžti nacionalines ir tarptautines nuostatas, susijusias su karinių ir nekarinių ginklų eksportu, dėl kurių šaulių ginklai galėtų būti apibrėžiami kaip nekariniai ir juos perduodant būtų apeinama reguliavimo sistema;
29. primena, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 258/2012, kuriuo įgyvendinamas JT protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų gamybą ir prekybą jais 10 straipsnis, skirtas civilinio naudojimo šaunamųjų ginklų perdavimo veiksmingai kontrolei užtikrinti; pripažįsta civiliniam naudojimui skirtų medžioklės ir sportinių ginklų eksporto teisėtumą pagal šį reglamentą; palankiai vertina ES teisės aktų dėl šaunamųjų ginklų (įskaitant teisės aktus dėl deaktyvavimo, administracinių sankcijų ir signalinių ginklų) persvarstymą ir ketinimą stiprinti policijos bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis ginklų kontrabandos srityje; todėl ragina Komisiją stiprinti Europolo pajėgumus;
30. ragina valstybes nares į Bendrąją poziciją įtraukti mechanizmą, pagal kurį būtų automatiškai sustabdytos galiojančios licencijos ginklų eksportui į šalis, kurioms Europos ginklų embargas buvo pradėtas taikyti po to, kai suteikta eksporto kontrolės licencija;
31. siūlo ištirti galimybę aštuonis kriterijus taikyti taip pat su ginklų eksportu susijusių paslaugų, pvz., konsultacijų, perdavimui ir ES įsisteigusių privačių karinių įmonių veiklai trečiosiose šalyse; ragina ES laikytis vieningo požiūrio į laivų–ginklų saugyklų (angl. floating armouries) klausimą;
32. ragina visas valstybes nares, kurios dar visapusiškai nesilaiko 2003 m. birželio 23 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2003/468/BUSP dėl tarpininkavimo ginklų prekyboje kontrolės, paaiškinti, kodėl jos nesilaiko Bendrosios pozicijos ir kokių veiksmų siūlo imtis ir kada jų ketina imtis, siekdamos vykdyti pagal Bendrąją poziciją numatytas savo prievoles; ragina valstybes nares į savo tarpininkavimo ginklų prekyboje teisės aktus įtraukti nuostatas dėl ginklų transportavimo ir ginklų finansavimo paslaugų;
33. yra susirūpinęs dėl galimo eksporto srautų nukreipimo ir ragina valstybes nares sukurti veiksmingą kontrolės sistemą (stebėsenos sistemos, išlyga dėl nepiktnaudžiavimo galutinių naudotojų sertifikatuose ir galutinių naudotojų patikros vietoje), įskaitant tam skirtų darbuotojų skaičiaus didinimą; mano, kad valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, su Europolu ir Eurojustu, taip pat su trečiosiomis šalimis, siekdamos palengvinti nelegalaus ginklų perdavimo tarpininkų baudžiamąjį persekiojimą; ragina Tarybą septintąjį kriterijų geriau suderinti su Sutarties dėl prekybos ginklais 11 straipsniu;
34. yra labai susirūpinęs dėl to, kad palikta galimybė išvengti ES eksporto kontrolės gaminant pagal licenciją trečiosiose šalyse arba ES įsisteigusių bendrovių patronuojamose bendrovėse užsienyje; primygtinai ragina Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupę savo kitoje metinėje ataskaitoje išsamiai apsvarstyti šį klausimą;
35. ragina labiau koordinuoti darbinio lygmens veiksmus Taryboje ir EIVT siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į su konfliktų prevencija, vystymusi ir žmogaus teisėmis susijusius aspektus; ragina Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupę reguliariai konsultuotis su Žmogaus teisių darbo grupe (COHOM) ir palaikyti ryšius su visais atitinkamais ES subjektais, pvz., ES žvalgybos analizės centru (ES INTCEN), ES kovos su terorizmu koordinatoriumi ir ES delegacijomis, siekiant geriau suderinti veiklą ir dalytis informacija, kuri galėtų būti svarbi priimant sprendimus dėl ginklų perdavimo licencijų išdavimo, ypač atsižvelgiant į riziką siūlomose šalyse gavėjose, kad būtų gerinama sprendimų, priimamų remiantis Bendrąja pozicija, kokybė;
Skaidrumas
36. apgailestauja dėl to, kad 16-oji metinė ataskaita buvo priimta vėluojant – ji priimta vėliau nei bet kuri kita ankstesnė ataskaita;
37. pažymi, kad norint pateikti išsamią informaciją reikia pateikti duomenis apie išduotų ginklų eksporto licencijų finansinę vertę ir faktinio eksporto finansinę vertę, duomenys turi būti suskirstyti pagal paskirties šalies ir ES karinės įrangos sąrašo kategorijas; ragina likusias valstybes nares vykdyti savo pareigą teikti metinę ataskaitą, taip pat atgaline data pateikti duomenis 16-ajai metinei ataskaitai ir laiku pateikti duomenis būsimoms metinėms ataskaitoms;
38. pažymi, kad ataskaitoje pateikiama standartinė informacija apie išduotas eksporto licencijas, bet nepateikiama išsami informacija apie faktinį ginklų eksportą; primygtinai ragina Tarybą ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją išnagrinėti būdus, kaip pagerinti ataskaitų teikimo prievolės vykdymą ir padidinti eksporto kontrolės sistemos skaidrumą bei viešąją kontrolę, visų pirma užtikrinant, kad valstybės narės praneštų apie visą ginklų eksportą; ragina pašalinti šį trūkumą, taigi numatyti metinę ataskaitą, kurioje būtų pateikiami faktinio eksporto duomenys, suskirstyti pagal eksporto rūšį ir paskirties šalį;
39. ragina įdiegti standartinę ataskaitų rengimo ir informacijos apie faktinį eksportą ir duomenų apie licencijas teikimo procedūrą, kartu nustatant terminą, ir tokią procedūrą vienodai taikyti ir užtikrinti jos laikymąsi visose valstybėse narėse; ragina valstybes nares teikti visapusišką informaciją apie licencijas, kurias atsisakyta išduoti, taip pat su licencijomis susijusią informaciją apie šalį gavėją ir konkrečią instituciją, nurodyti prekių, kurios turi būti perduotos, aprašą ir kiekį atsižvelgiant į karinės įrangos sąrašo pakategores, taip pat nurodyti, dėl kokių priežasčių licencijas atsisakyta išduoti; siūlo keisti metinės ataskaitos formatą ir ataskaitą pateikti kaip viešą ir sąveikią internetinę duomenų bazę, kurioje būtų galima atlikti paiešką;
40. ragina valstybes nares aktyviau konsultuotis tarpusavyje dėl ginklų perdavimo į pažeidžiamus ir nestabilius regionus ar šalis, ypač į tuos regionus ir šalis, kurie agresyviai elgiasi savo kaimynystėje; ragina išsamiai ir sistemingai tikrinti, kaip įgyvendinamos ES sankcijos Rusijos atžvilgiu ginklų eksporto ir dvejopo naudojimo technologijų pardavimo srityje; ragina valstybes nares parengti asmenų (įskaitant subjektus ir individus), kurių atžvilgiu buvo paskelbti apkaltinamieji nuosprendžiai už ginklų eksporto teisės aktų pažeidimus, ir nustatytų ginklų nukreipimo atvejų ir asmenų, kurie nenuteisti teisme, tačiau žinoma, kad jie dalyvauja neteisėtoje prekyboje ginklais ar veikloje, kuri kelia grėsmę tarptautiniam saugumui, sąrašus; ragina valstybes nares pateikti išsamią informaciją apie suteiktų licencijų panaikinimo arba jų galiojimo sustabdymo procedūras, taikomas šalims, kurioms nustatytas embargas;
41. mano, jog itin svarbu, kad šalys, kurios yra kandidatės stoti į ES, laikytųsi ES pozicijos ir principų, susijusių su ginklų eksportu ir prekyba ginklais;
42. ragina vykdant policijos pajėgų ir pasienio tarnybų bendradarbiavimo procedūras, paremtas pasikeitimu informacija ir duomenų bazėmis, kontroliuoti neteisėtą prekybą ginklais ir bendradarbiauti ją kontroliuojant siekiant sumažinti pavojų ES ir jos piliečių saugumui;
Viešoji kontrolė
43. primena, kad politinė atsakomybė už tai, ar priimamas sprendimas eksportuoti ar neeksportuoti karines arba dvejopo naudojimo prekes, tenka vyriausybėms; ragina valstybes nares suteikti išsamios informacijos apie kiekvieną išduotą licenciją, kad būtų galima vykdyti ES lygio patikras siekiant užtikrinti, kad valstybės nepažeistų Bendrosios pozicijos kriterijų dėl savo ekonominių, politinių ar individualių interesų; ragina EIVT ir (arba) COARM prisiimti užduotį tikrinti tas licencijas, kurios, kaip manoma, neatitinka Bendrosios pozicijos kriterijų;
44. yra tvirtai įsitikinęs, kad, paisant skaidrumo ir didesnės viešosios kontrolės interesų, piliečiai ir parlamentai turi teisę būti išsamiai informuojami apie jų vyriausybių sprendimus dėl ginklų eksporto, nes šie sprendimai daro poveikį jų šalies ir užsienio šalių saugumui ir gerovei; ragina viešai skelbti ataskaitas;
45. ragina Tarybą ir EIVT taip pat sudaryti geresnes galimybes susipažinti su informacija, susijusia su ES sankcijomis ir ginklų embargu, kuri dažnai nėra atnaujinta arba nėra pateikiama lengvai prieinama forma;
46. ragina sustiprinti parlamentinę priežiūrą nacionaliniu ir Europos lygmenimis teikiant metines ataskaitas parlamentams; ragina kitoje tarpparlamentinėje konferencijoje BUSP / BSGP klausimais aptarti Europos ginklų eksporto ir Europos gynybos pramonės politikos klausimus;
47. palankiai vertina reguliarias konsultacijas su pilietine visuomene, nes jas vykdant didinamas skaidrumas; ragina Komisiją ir EIVT / COARM tęsti tokį dialogą su pilietine visuomene, NVO ir ekspertų grupėmis; ragina pilietinę ir akademinę visuomenę vykdyti nepriklausomą prekybos ginklais tikrinimą;
Naujos technologijos ir dvejopo naudojimo prekių klausimas
48. mano, kad dėl technologinės plėtros tampa vis sudėtingiau atskirti naudojimą vien tik kariniais ir naudojimą vien tik civiliniais tikslais, taigi reikėtų ypatingą dėmesį skirti dvejopo naudojimo objektų sąrašui, atsižvelgiant į Vasenaro susitarimą; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad nebūtų spragų Vasenaro susitarime ar karinės įrangos sąrašo ir Dvejopo naudojimo prekių reglamento priedų neatitikimų, ir ypač didelį dėmesį skirti naujoms strateginės svarbos technologijoms, pvz., nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemoms, taikomajai robotikai ir sekimo technologijoms;
49. primena, kad visame pasaulyje platinant tam tikras sekimo ir įsilaužimo technologijas gali būti ne tik daroma žala žmogaus teisėms, bet ir keliamas didelis pavojus Europos strateginiams interesams ir mūsų skaitmeninei infrastruktūrai;
50. palankiai vertina Komisijos vykdomą iniciatyvą siekiant modernizuoti ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolę ir jos ketinimą per pirmąjį 2016 m. pusmetį pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl pažangių ir veiksmingų politikos priemonių, kuriomis būtų reglamentuojamas paslaugų, susijusių su dvejopo naudojimo technologijų įdiegimu ir naudojimu, komercinis eksportas, ir įtraukti veiksmingas apsaugos priemones, kurios padėtų išvengti tokių eksporto kontrolės priemonių žalos moksliniams tyrimams ir informacinių technologijų saugumo moksliniams tyrimams; pabrėžia, kad pasiūlymu taip pat turėtų būti siekiama didinti eksporto kontrolės režimo nuoseklumą ir skaidrumą ir visapusiškai atsižvelgti į kintantį saugumo problemų pobūdį bei technologinės plėtros tempą, ypač turint mintyje sekimo ir įsilaužimo programinę įrangą; pritaria 2013 m. gruodžio 4 d. Vasenaro susitarimo šalių pasiektam susitarimui patvirtinti kontrolę sekimo, teisėsaugos ir žvalgybos informacijos rinkimo priemonių, taip pat tinklo stebėjimo sistemų srityse; primena, kad būtina skubiai spręsti galimo žalingo IRT produktų ir paslaugų, kurie tam tikrose trečiosiose šalyse gali būti naudojami pažeidžiant žmogaus teises, eksporto klausimai, kaip susitarta 2014 m. balandžio mėn. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrame pareiškime;
51. ragina valstybes nares numatyti pakankamai išteklių, kad būtų veiksmingai įgyvendinta dvejopo naudojimo prekių eksporto, tarpininkavimo ir tranzito kontrolė ir užtikrintas jos vykdymas; palankiai vertina tai, kad vykdomos ES finansuojamos gebėjimų stiprinimo programos, kuriomis siekiama remti trečiųjų šalių dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistemas; ragina valstybes nares mobilizuoti ir ES mokymo pajėgumus;
52. pabrėžia, kad Komisija turėtų turėti galimybę skubiai suteikti įmonėms, abejojančioms, ar prašyti eksporto licencijos, tikslią ir naujausią informaciją apie galimų sandorių teisėtumą ar galimą žalingą poveikį;
53. ragina Komisiją pateikti pasiūlymų persvarstyti, kaip galėtų būti naudojami IRT taikomi ES standartai siekiant užkirsti kelią galimam žalingam tokių technologijų ar kitų paslaugų eksporto į trečiąsias šalis poveikiui, kai tose šalyse tokių sąvokų kaip „teisėtas informacijos perėmimas“ supratimas negali būti laikomas lygiaverčiu tokių pat sąvokų supratimui ES arba, pavyzdžiui, kai tose šalyse žmogaus teisių padėtis yra prasta ir teisinė valstybė neegzistuoja;
54. dar kartą tvirtina, kad vertinant incidentus, kai dvejopo naudojimo technologijos naudojamos taip, kad gali būti ribojamos žmogaus teisės, ES standartai, ypač įtvirtinti ES pagrindinių teisių chartijoje, turėtų būti svarbesni už kitus argumentus;
55. apgailestauja dėl kai kurių Europos bendrovių ir tarptautinių įmonių, prekiaujančių dvejopo naudojimo technologijomis, aktyvaus bendradarbiavimo, kai jos žino apie neigiamą poveikį žmogaus teisėms dėl prekybos su režimais, kurie savo veiksmais pažeidžia žmogaus teises;
56. ragina Komisiją viešai neleisti bendrovėms, vykdančioms minėtą veiklą, dalyvauti ES viešųjų pirkimų procedūrose, nesuteikti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimo ir jokios kitos formos finansinės paramos;
o o o
57. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
http://www.wassenaar.org/controllists/, dvejopo naudojimo prekių ir technologijų sąrašasir šaudmenų sąrašas, Vasenaro susitarimas dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės, 2015 m. kovo 25 d.
„Dingę Afrikos milijardai – tarptautiniai ginklų srautai ir konflikto kaina“, Tarptautinis veiksmų dėl šaulių ginklų tinklas (IANSA), „Oxfam International“ ir „Safeworld“, 2007 m.
„Pasaulinė smurto naudojant ginklus našta 2015 m.: svarbus kiekvienas žmogus“, su Ženevos deklaracija dėl smurto naudojant ginklus ir vystymosi susijęs pranešimas.
– atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl iš esmės biologinių procesų patentavimo(1),
– atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/44/EB dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos(2), ypač į jos 4 straipsnį, kuriame nustatyta, kad produktai, išvesti taikant iš esmės biologinius būdus, yra nepatentabilūs,
– atsižvelgdamas į 1973 m. spalio 5 d. Europos patentų konvenciją, ypač į jos 53 straipsnio b punktą,
– atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 25 d. Europos patentų tarnybos (EPT) išplėstinės apeliacinės tarybos priimtą sprendimą bylose G2/12 (dėl pomidorų) ir G2/13 (dėl brokolių),
– atsižvelgdamas į Europos patentų konvencijos įgyvendinimo taisykles, ypač į jų 26 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Direktyva 98/44/EB turi būti naudojama kaip papildoma priemonė siekiant aiškinti Europos patento paraiškas ir patentus, susijusius su biotechnologiniais išradimais,
– atsižvelgdamas į 1961 m. gruodžio 2 d. Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos su pakeitimais, padarytais 1972 m. lapkričio 10 d., 1978 m. spalio 23 d. ir 1991 m. kovo 19 d. Ženevoje (toliau – 1991 m. UPOV konvencija),
– atsižvelgdamas į 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje(3) (toliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2100/94), ypač į jo 15 straipsnio c ir d dalis,
– atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 19 d. Tarybos susitarimą dėl bendro patentų teismo(4) (toliau – Bendro patentų teismo susitarimas), ypač į jo 27 straipsnio c punktą,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, įskaitant prekybą suklastotomis prekėmis (TRIPS sutartį), ypač į jos 27 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybės narės gali laikyti nepatentuotinais iš esmės biologinius procesus,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi prieiga prie biologinės medžiagos, įskaitant augalų savybes, būtinai reikalinga tam, kad būtų skatinamos naujovės ir išvedamos naujos veislės, siekiant užtikrinti pasaulinį aprūpinimą maistu, kovoti su klimato kaita ir užkirsti kelią monopolijoms augalų selekcijos sektoriuje, sykiu sudarant daugiau galimybių MVĮ;
B. kadangi intelektinės nuosavybės teisės yra svarbios siekiant išlaikyti ekonomines paskatas naujiems augaliniams produktams išvesti ir konkurencingumui užtikrinti;
C. kadangi patentų išdavimas tradicinio veisimo būdu išvestiems produktams arba genetinei medžiagai, reikalingai tradiciniam veislių išvedimui, gali pakenkti išimties, nustatytos Europos patentų konvencijos 53 straipsnio b punkte ir Direktyvos 98/44/EB 4 straipsnyje, taikymui;
D. kadangi taikant iš esmės biologinius procesus išvesti produktai, pvz., augalai, sėklos, natyvinės savybės ir genai, turėtų būti nepatentabilūs;
E. kadangi augalų selekcija yra naujoviškas procesas, kurį ūkininkai ir ūkininkų bendruomenės taikė nuo tada, kai atsirado žemės ūkis, ir kadangi nepatentuotos veislės ir selekcijos metodai yra svarbūs genetinei įvairovei užtikrinti;
F. kadangi Direktyvoje 98/44/EB reglamentuojami biotechnologiniai išradimai, visų pirma genetinė inžinerija; tačiau, kaip nurodyta jos 52 ir 53 konstatuojamosiose dalyse, teisės aktų leidėjas neketino šioje direktyvoje leisti patentuoti taikant iš esmės biologinius būdus išvestus produktus;
G. kadangi šiuo metu Europos patentų tarnyba (EPT) nėra priėmusi sprendimo dėl daugelio paraiškų, susijusių su taikant iš esmės biologinius būdus išvestais produktais, ir kadangi todėl būtina skubiai paaiškinti Direktyvos 98/44/EB, ypač jos 4 straipsnio, taikymo sritį ir tai, kaip ją aiškinti;
H. kadangi Direktyvoje 98/44/EB netiesiogiai pripažįstama laisvė naudoti medžiagas, patenkančias į patento naudojimo eksperimentams sritį, kaip matyti iš 12 straipsnio 3 dalies b punkto ir 13 straipsnio 3 dalies b punkto;
I. kadangi Bendro patentų teismo susitarimo 27 straipsnio c punkte nustatyta išimtis selekcininkams bus taikoma tik patentams, suteikiamiems pagal bendrąją patentų sistemą, ir nebus automatiškai taikoma nacionaliniams patentams ES, o dėl to susiklostys situacija, kai nebus vienodų veisimo galimybių naudojant patentuotas medžiagas, gautas taikant iš esmės biologinius procesus;
J. kadangi pagrindinis tarptautinės augalų veislių teisinės apsaugos sistemos, grindžiamos 1991 m. UPOV konvencija, ir ES sistemos, grindžiamos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2100/94, principas – augalo veislės teisinės apsaugos savininkas negali sukliudyti kitiems naudoti saugomą augalą tolesnėje selekcijos veikloje;
1. yra susirūpinęs, kad dėl neseniai Europos patentų tarnybos (EPT) išplėstinės apeliacinės tarybos priimto sprendimo bylose G2/12 (dėl pomidorų) ir G2/13 (dėl brokolių) EPT gali pradėti išduoti daugiau patentų, susijusių su naujų veislių natūraliomis savybėmis, atsiradusiomis taikant iš esmės biologinius procesus, tokius kaip kryžminimas arba selekcija;
2. ragina Komisiją skubiai paaiškinti Direktyvos 98/44/EB, ypač jos 4 straipsnio, 12 straipsnio 3 dalies b punkto ir 13 straipsnio 3 dalies b punkto, taikymo sritį ir tai, kaip šias nuostatas aiškinti, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas dėl draudimo patentuoti naudojant iš esmės biologinius būdus išvestus produktus, ir paaiškinti, kad leidžiama selekcija naudojant patentuotas biologines medžiagas;
3. ragina Komisiją savo būsimą paaiškinimą dėl produktų, išvestų taikant iš esmės biologinius procesus, patentabilumo pateikti EPT, kad šis paaiškinimas galėtų būti naudojamas kaip papildomo aiškinimo priemonė;
4. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Sąjunga garantuotų prieigą prie medžiagų, gautų augalų selekcijoje taikant iš esmės biologinius procesus, ir jų naudojimą, siekiant tam tikrais atvejais nekliudyti praktikai, pagal kurią taikoma išimtis selekcininkams;
5. ragina Komisiją siekti, kad vykstant daugiašalėms diskusijoms dėl patentų teisės suderinimo būtų pripažinti nepatentabiliais iš esmės biologiniai procesai;
6. ragina Komisiją pateikti ataskaitą dėl patentų teisės biotechnologijos ir genetinės inžinerijos srityje raidos ir reikšmės, kaip reikalaujama Direktyvos 98/44/EB 16 straipsnio c dalyje ir kaip prašė Parlamentas savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje dėl iš esmės biologinių procesų patentavimo;
7. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos patentų tarnybai.
– atsižvelgdamas į 2000 m. rugpjūčio 28 d. Arušos taikos ir susitaikymo susitarimą dėl Burundžio,
– atsižvelgdamas į Burundžio konstituciją, ypač jos 96 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,
– atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir Komisijos nario, atsakingo už tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi, Neveno Mimicos bendrą 2015 m. gruodžio 13 d. pareiškimą dėl blogėjančios padėties Burundyje,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 8 d. priimtas Tarybos išvadas dėl ES ir Burundžio konsultacijų pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 12 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2248 (2015) dėl padėties Burundyje,
– atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus pavaduotojo Jano Eliassono, Afrikos Sąjungos (AS) pirmininkės Nkosazanos Dlamini-Zumos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini bendrą 2015 m. lapkričio 12 d. pareiškimą dėl Burundžio,
– atsižvelgdamas į AS Taikos ir saugumo tarybos 2015 m. birželio 13 d., spalio 17 d. ir lapkričio 13 d. sprendimus dėl padėties Burundyje,
– atsižvelgdamas į Rytų Afrikos bendrijos (RAB) parengtus 2015 m. gegužės 31 d. ir liepos 6 d. pareiškimus dėl padėties Burundyje,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 9 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl padėties Burundyje,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 1 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/1755 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Burundyje,
– atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 16 d., gegužės 18 d., birželio 22 d. ir lapkričio 16 d. Tarybos išvadas dėl Burundžio,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl padėties Burundyje(1),
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos patvirtintą raštą, kuriame prašoma pradėti konsultacijas su Burundžio valdžios institucijomis pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokurorės Fatou Bensoudos pareiškimą, paskelbtą 2015 m. lapkričio 6 d.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi po išpuolių prieš tris karines stovyklas Bužumbūroje per keletą pastarųjų dienų saugumo padėtis Burundyje stipriai pablogėjo; kadangi 2015 m. gruodžio 11 ir 12 d. Burundžio saugumo pajėgos nužudė mažiausiai 87 žmones; kadangi panašu, kad dauguma šių nužudymo atvejų buvo atsitiktinės egzekucijos;
B. kadangi Burundžio konstitucijos 96 straipsnyje ir Arušos taikos ir susitaikymo susitarimo II protokolo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prezidentas renkamas ne daugiau nei dviem kadencijoms; kadangi prezidentas Pierre Nkurunziza šias pareigas eina nuo 2005 m. ir buvo perrinktas 2010 m.;
C. kadangi 2015 m. birželio 29 d. Burundyje įvyko parlamento ir vietos rinkimai, o 2015 m. liepos 21 d. – prezidento rinkimai; kadangi, tarptautinės bendruomenės nuomone, nė vienas iš šių rinkimų procesų nebuvo skaidrus, įtraukus, laisvas ir patikimas; kadangi dėl šios priežasties AS atsisakė siųsti stebėtojus stebėti rinkimų, ES sustabdė savo rinkimų misijos Burundyje veiklą, o didelė Burundžio opozicijos dalis nusprendė boikotuoti rinkimus;
D. kadangi prezidentui P. Nkurunzizai iškėlus kandidatūrą trečiajai kadencijai ir vėliau jį perrinkus 2015 m. liepos 21 d. rinkimuose, šalis paniro į giliausią politinę krizę nuo pilietinio karo laikų;
E. kadangi Burundžio vyriausybė neatsižvelgė į AS ir RAB sprendimus ir rekomendacijas, priimtus atitinkamai 2015 m. birželio 13 d. ir 2015 m. liepos 6 d., kuriuos visapusiškas įgyvendinimas būtų atvėręs kelią į patikimus ir įtraukius rinkimus;
F. kadangi, pasak Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ir kitų žmogaus teisių organizacijų, tiek laikotarpiu iki rinkimų, tiek po jų šalyje dėl politinių priežasčių buvo daromi žmogaus teisių pažeidimai ir jų nepaisoma bei vykdomi smurtiniai veiksmai prieš opozicijos veikėjus, žmogaus teisių gynėjus ir ypač žurnalistus, įskaitant Pierre'ą Claverą Mbonimpą, kurio sūnus buvo rastas negyvas po to, kai ji suėmė policija, Marguerite Barankitse, Antoine'ą Kaburahe ir Bobą Ruguriką; kadangi, daugelio įsitikinimu, šie veiksmai dažniausiai, nors ir ne išimtinai susiję su valstybės institucijomis; kadangi už saugumo Burundyje užtikrinimą ir Burundžio gyventojų apsaugą teisinės valstybės principo, žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės požiūriu visų pirma atsakinga Burundžio vyriausybė;
G. kadangi dėl blogėjančios politinės padėties Burundyje daugiau nei 200 000 žmonių buvo perkelti šalies viduje arba ieškojo prieglobsčio kaimyninėse šalyse; kadangi 2015 m. liepos mėn. ES padidino savo humanitarinę pagalbą ir mobilizavo dar 4,5 mln. EUR perkeltiems gyventojams padėti;
H. kadangi Burundis – viena iš mažiausiai išsivysčiusių šalių pasaulyje; kadangi beveik pusės (45 proc.) iš 10,6 mln. jo gyventojų amžius yra 15 metų arba mažiau (19,9 proc. jų sudaro jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai); kadangi Burundis užima pirmą vietą Pasauliniame bado indekse ir trys iš penkių vaikų šalyje kenčia dėl sutrikusio vystymosi; kadangi 2013–2014 m. Burundis dviem pozicijomis – iš 178-osios į 180-ąją vietą – krito Jungtinių Tautų vystymo programos Žmogaus socialinės raidos indekse, kadangi keturi iš penkių žmonių Burundyje gyvena už mažiau nei 1,25 USD per dieną ir kadangi 66,9 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos;
I. kadangi 2015 m. spalio 26 d. ES paprašė pradėti konsultacijas pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį, kad būtų ištirta, kodėl nepaisoma esminių susitarimo aspektų, ypač žmogaus teisių, demokratinių ir teisinės valstybės principų; kadangi šios konsultacijos prasidėjo 2015 m. gruodžio 8 d.;
J. kadangi 2015 m. gruodžio 8 d. ES nusprendė, jog, laikantis pozicijos, kurią Burundis išdėstė per konsultacijas pagal Kotonu susitarimu 96 straipsnį, bus neįmanoma atitaisyti padėties, susijusios su tuo, kad šalis nepaiso esminių savo partnerystės su ES aspektų; kadangi ES taip pat nusprendė, kad, laikantis Burundžio išdėstytos pozicijos, nebus įmanoma tinkamai reaguoti į AS Taikos ir saugumo tarybos 2015 m. spalio 17 d. ir lapkričio 13 d. sprendimus, ypač kai tai susiję su būtinybe nedelsiant užmegzti nuoširdų ir įtraukų dialogą, pagrįstą Arušos susitarimu;
K. kadangi politinė aklavietė Burundyje, kurią žymi dialogo tarp Burundžio suinteresuotųjų šalių nebuvimas ir dėl to blogėjanti saugumo ir ekonominė padėtis, turi rimtų padarinių gyventojams ir kelia didelę grėsmę stabilumui regione, kur per ateinančius dvejus metus planuojami ne vieni rinkimai (Ugandoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Ruandoje);
L. kadangi tarptautinė bendruomenė atlieka svarbų vaidmenį kaip Arušos susitarimų garantas; kadangi iki šiol visos regioninės ir subregioninės pastangos, kuriomis buvo siekiama įveikti krizę ir atkurti visų politinių jėgų dialogą, nedavė teigiamų rezultatų;
M. kadangi 2015 m. rugpjūčio 1 d. politinės opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovai susirinko Adis Abeboje sukurti Nacionalinės Arušos susitarimų ir teisinės valstybės atkūrimo tarybos;
N. kadangi 2015 m. rugsėjo 23 d. prezidentas pasirašė dekretą dėl nacionalinės Burundžio vidaus dialogo komisijos, kuri šešis mėnesius vadovautų deryboms, sukūrimo; kadangi pilietinė visuomenė parodė esanti labai skeptiškai nusiteikusi šios komisijos laimėjimų atžvilgiu, nes dauguma opozicijos ir pilietinės visuomenės veikėjų, prieštaraujančių P. Nkurunzizos trečiajai kadencijai, persekiojami juos kaltinant maištu ir bendrininkavimu rengiant nepavykusį 2015 m. gegužės 13 ir 14 d. perversmą; kadangi naujos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Pascal Nyabenda pažymėjo, kad asmenys, dalyvavę rengiant ir vykdant perversmą, nebus įtraukti į dialogą;
O. kadangi AS, ES ir JAV įšaldė vyriausybės ir opozicijos lyderių, kurių veiksmai ir pareiškimai prisideda prie nenutrūkstamo smurto kurstymo ir trukdo ieškoti politinio krizės Burundyje sprendimo, turtą ir nustatė jiems draudimą keliauti;
P. kadangi JAV ir nemažai kitų šalių, atsižvelgdamos į blogėjančią saugumo padėtį, patarė savo piliečiams nedelsiant išvykti iš Burundžio;
Q. kadangi 2015 m. spalio 17 d. AS Taikos ir saugumo taryba paprašė pabaigti nenumatytų atvejų planą, kad, susidarius atitinkamai padėčiai, Burundyje būtų dislokuota Afrikos vadovaujama misija smurtui šalyje sustabdyti, ir susitarė pradėti išsamų žmogaus teisių ir kitų prieš civilius gyventojus įvykdytų pažeidimų Burundyje tyrimą;
R. kadangi 2015 m. lapkričio 30 d. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moon Saugumo Tarybai pateikė tris pasiūlymus, kuriais rekomenduojama persvarstyti JT buvimo Burundyje įgaliojimus remiantis padėties pokyčiais, kad būtų atvertas kelias taikos palaikymo misijai, kaip kraštutinei priemonei, jei krizė pagilėtų;
S. kadangi siekiant paremti Burundžio vidaus dialogą bus panaudota JT paramos grupė, kuri konsultuos vyriausybę teisinės valstybės principo laikymąsi užtikrinančių institucijų stiprinimo ir nusiginklavimo klausimais, derins veiksmus su regionų veikėjais, stebės padėtį vietoje ir apie ją praneš, taip pat sudarys sąlygas planuoti, kaip užtikrinti svaresnį JT buvimą Burundyje.
T. kadangi AS ir kiti tarptautiniai subjektai ne kartą ragino vykdyti tikrą ir įtraukų dialogą, kuriame dalyvautų visos suinteresuotosios šalys ir kuris būtų grindžiamas pagarba Arušos susitarimui ir Burundžio konstitucijai, siekiant rasti bendru sutarimu pagrįstą konflikto Burundyje sprendimą; kadangi ES ir JT remia šią poziciją;
U. kadangi toliau vyksta AS, ES ir JT visapusiškai remiamas tarpininkavimas, kuriuo siekiama skatinti Burundžio vidaus dialogą ieškant bendro taikaus Burundžio krizės sprendimo;
V. kadangi ES labai prisideda prie Burundžio metinio biudžeto, kurio maždaug pusė gaunama iš tarptautinės pagalbos, ir neseniai ji Burundžiui paskyrė 432 mln. EUR iš 2014–2020 m. Europos plėtros fondo;
W. kadangi Burundžio valdžios institucijos Dekretu Nr. 530/1597 sustabdė 10 žmogaus teisių organizacijų – „ACAT-Burundi“, APRODH, AMINA, FOCODE, FORSC, FONTAINE-ISOKO, „Maison Shalom“, PARCEM, RCP ir SPPDF – veiklą ir užblokavo jų banko sąskaitas;
1. reiškia didelį susirūpinimą dėl sunkios saugumo ir politinės padėties Burundyje, sparčiai blogėjančios humanitarinės padėties ir galimų to padarinių saugumui ir stabilumui visame subregione;
2. griežtai smerkia neseniai įvykusius smurtinius išpuolius ir žmogaus teisių pažeidimų ir nepaisymo atvejų pagausėjimą, įskaitant žudymus, neteismines egzekucijas, gyventojų fizinės neliečiamybės pažeidimus, kankinimus ir kitą žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, savavališkus areštus ir neteisėtą kalinimą, įskaitant vaikų kalinimą, tai, kad mokyklas užima kariai ir policija, taip pat griežtai smerkia spaudos ir žodžio laisvės pažeidimus ir dominuojantį nebaudžiamumą; ragina atlikti nepriklausomą žudymų ir smurto atvejų tyrimą ir šių veiksmų vykdytojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
3. ragina griežtai laikantis tarptautinės teisės ir žmogaus teisių nedelsiant nutraukti smurtą, žmogaus teisių pažeidimus ir oponentų politinį bauginimą, taip pat ragina nedelsiant nuginkluoti visas su politinėmis partijomis susijusias ginkluotas grupuotes;
4. ragina visas šalis nustatyti sąlygas, reikalingas siekiant atkurti pasitikėjimą ir sustiprinti nacionalinę vienybę, taip pat ragina nedelsiant tęsti įtraukų ir skaidrų nacionalinį dialogą, kuris apimtų vyriausybę, opozicijos partijas ir pilietinės visuomenės atstovus;
5. pabrėžia, kad toks dialogas, kuriuo Burundžio piliečių labui turi būti siekiama sukurti tvarią taiką, saugumą ir stabilumą, atkurti demokratiją ir teisinę valstybę, turėtų būti grindžiamas Arušos susitarimu ir Burundžio konstitucija, kurioje būtų reikalaujama laikytis tarptautinės teisės ir sutarčių;
6. ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Burundyje veikiančiose ginkluotose grupuotėse yra daug jaunimo, įskaitant jaunesnius kaip 18 metų amžiaus vaikus, ir ragina tarptautinę bendruomenę ypatingą dėmesį skirti jų reintegracijai ir jų dalyvavimo taikiame politiniame procese skatinimui;
7. prašo visas Burundžio konflikto šalis susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie keltų grėsmę taikai ir saugumui šalyje; labai smerkia visus viešus pareiškimus, kuriais siekiama skatinti smurtą ar neapykantą įvairioms Burundžio visuomenės grupėms ir kurie gali padidinti esamą įtampą, ir ragina visus veikėjus susilaikyti nuo tokių pareiškimų;
8. primena Burundžio valdžios institucijoms jų pareigą Burundžio teritorijoje užtikrinti saugumą ir pagarbą žmogaus teisėms, pilietinėms ir politinėms teisėms bei pagrindinėms laisvėms, kaip nustatyta Burundžio konstitucijoje, Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijoje ir kituose tarptautiniuose ir regioniniuose žmogaus teisių dokumentuose;
9. atsižvelgdamas į tai primena, kad ES partnerystę su Burundžiu reglamentuoja Kotonu susitarimas ir kad visos šalys turi laikytis susitarimo sąlygų, ypač dėl žmogaus teisių paisymo, ir jas įgyvendinti; ypač primena, kad Kotonu susitarimo 96 straipsnyje numatyta galimybė pradėti konsultacijų procedūras tais atvejais, kai nesilaikoma žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina ES sprendimą prašyti pradėti konsultacijas, kaip numatyta tame straipsnyje;
10. griežtai smerkia tai, kad prezidentas P. Nkurunziza pažeidė Arušos susitarimą – buvo prisaikdintas trečiajai prezidento kadencijai;
11. ragina Burundžio valdžios institucijas skatinti išsiaiškinti tiesą apie masinius nusikaltimus, įvykdytus nuo 1962 iki 2008 m.: pasitelkti teismines ir neteismines priemones, pavyzdžiui, tiesos ir susitaikymo komisiją ir specialiuosius tribunolus, ir taip skatinti nacionalinį susitaikymą;
12. palankiai vertina RAB vadovaujamas tarpininkavimo pastangas, remiamas AS ir JT, siekiant palengvinti Burundžio suinteresuotųjų šalių dialogą; ragina Komisijos Pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai taip pat remti šias tarpininkavimo pastangas; ragina Burundžio vyriausybę ir kitas atitinkamas suinteresuotąsias šalis visapusiškai bendradarbiauti su tarpininku;
13. reiškia didelį susirūpinimą dėl aukų skaičiaus ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų atvejų, apie kuriuos pranešama nuo krizės pradžios; ragina kompetentingas valdžios institucijas nuodugniai ir greitai ištirti šių nusikaltimų aplinkybes ir motyvus, taip pat užtikrinti, kad už juos atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; pakartoja, kad už žmogaus teisių pažeidimus atsakingi asmenys privalo būti nubausti; ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad mokyklos liktų saugia mokymosi vieta; ragina TBT prokurorę atidžiai stebėti padėtį Burundyje ir pritaria jos 2015 m. lapkričio 6 d. pareiškimui;
14. ragina panaikinti Dekretą Nr. 530/1597, pagal kurį laikinai nutraukiama 10 žmogaus teisių organizacijų veikla, ir nedelsiant panaikinti šių organizacijų banko sąskaitų įšaldymą, kad šios organizacijos galėtų laisvai vykdyti savo veiklą;
15. ragina sudaryti sąlygas žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams saugiai grįžti iš tremties, vėl leisti veikti žiniasklaidos priemonėms, kurios buvo uždarytos po nepavykusio 2015 m. gegužės 13 ir 14 d. perversmo, ir panaikinti kaltinimus žurnalistams, kurie buvo apkaltinti tiesioginiu ar netiesioginiu dalyvavimu nesėkmingame perversme;
16. yra itin susirūpinęs dėl to, kad Burundyje diskriminuojami ir kriminalizuojami lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai ir interseksualūs asmenys (LGBTI); pakartoja, kad seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė – tai saviraiškos laisvės ir asmens teisės į privatų gyvenimą, įtvirtintų tarptautinėje žmogaus teisių teisėje, kuria remiantis turėtų būti ginama lygybė ir kovojama su diskriminacija bei užtikrinama saviraiškos laisvė, dalis; todėl prašo Burundžio Asamblėjos ir vyriausybės panaikinti baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos pažeidžiamos LGBTI teisės;
17. pabrėžia krizės didelį poveikį vaikams ir ragina Komisiją toliau kartu su tarptautiniais partneriais laikytis įsipareigojimų siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, įskaitant pagrindinių vaistų tiekimą, saugias galimybes mokytis ir visų vaikų apsaugą nuo visų rūšių smurto, taip pat užtikrinti galimybes gauti tas socialines paslaugas;
18. palankiai vertina tai, kad AS siunčia žmogaus teisių stebėtojus ir ekspertus, kad jie stebėtų žmogaus teisių padėtį, ir pabrėžia, kad svarbu su jais bendradarbiauti siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jiems įgyvendinti savo įgaliojimus; taip pat ragina TBT savo jurisdikcijoje ištirti tariamus dabartinės krizės metu įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus;
19. palankiai vertina ES patvirtintas tikslines sankcijas, derančias su AS priimtu sprendimu taikyti tikslines sankcijas, įskaitant draudimą keliauti Burundžio piliečiams, kurių veiksmais ir pareiškimais prisidedama prie nuolatinio smurto kurstymo ir trukdoma ieškoti taikaus politinio krizės sprendimo, ir jų turto įšaldymą; ragina ES tokias sankcijas taikyti ir visiems tiems, kurių veikla kelia grėsmę regiono taikai ir stabilumui, kursto neapykantą ir pažeidžia Arušos susitarimą;
20. ragina ES ir jos valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kaip vystosi pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį vykdoma viešoji konsultacija, apsvarstyti galimybę įšaldyti visą nehumanitarinę pagalbą Burundžio vyriausybei, kol nebus sustabdytas vyriausybės pajėgų vykdomas pernelyg didelės jėgos panaudojimas ir žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos užfiksavo Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, ir kol tikrojo Burundžio vidaus dialogo rezultate nebus rastas politinis sprendimas, taip pat ragina pagalbą nukreipti į pilietinės visuomenės stiprinimą; mano, kad ES, norėdama pasiekti neseniai patvirtintus darnaus vystymosi tikslus, turėtų kovoti su pagrindinėmis nelygybės, skurdo ir chroniškos netinkamos mitybos priežastimis;
21. reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančio Burundžio pabėgėlių srauto į kaimynines šalis; dar kartą reiškia paramą visoms šalyje veikiančioms humanitarinėms organizacijoms ir pabėgėlius priimančioms kaimyninėms šalims; ragina tarptautinę bendruomenę ir humanitarinės pagalbos agentūras teikti pagalbą visiems, kas dėl šio konflikto tapo pabėgėliais ar perkeltaisiais asmenimis; palankiai vertina ES įsipareigojimą didinti finansinę paramą ir humanitarinę pagalbą, siekiant patenkinti skubius šių gyventojų poreikius;
22. ragina AS, JT ir ES rimtai atsižvelgti į regioninį aspektą ir aktyviau dalyvaujat vietoje užkirsti kelią tolesniam regiono destabilizavimui, ypač palaikant nuolatinį politinį dialogą tarp regiono šalių; todėl ragina AS derinant veiksmus su JT Saugumo Taryba apsvarstyti galimybę dislokuoti Afrikos vadovaujamą taikos palaikymo misiją, jei saugumo ir žmogaus teisių padėtis Burundyje dar labiau pablogėtų;
23. primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicą Mogherini įsikišti, kad būtų nedelsiant paleistas Burundžio policijos pareigūnas Richard Spiros Hagabimana, kuris buvo neteisėtai įkalintas ir kankintas, nes 2015 m. liepos 28 d. atsisakė šaudyti į minią;
24. laikosi nuomonės, kad Burundžio problemos yra persipynusios su ginčais dėl dirbamosios žemės valdymo, pajamų nelygybės ir diskriminacijos; taigi ragina nustatyti atsakingą reguliavimo sistemą, pagal kurią būtų apibrėžta, kaip įmonės turi laikytis įsipareigojimų dėl žmogaus teisių ir įsipareigojimų, susijusių su socialiniais ir aplinkosaugos standartais;
25. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Burundžio vyriausybei ir parlamentui, AKR ir ES tarybai, Komisijai, Tarybai, Rytų Afrikos bendrijai ir jos valstybių narių vyriausybėms, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungos institucijoms ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.
– atsižvelgdamas į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją, priimtą 1972 m. lapkričio 16 d. per generalinę UNESCO konferenciją Paryžiuje,
– atsižvelgdamas į tai, kad Virungos nacionalinį parką 1979 m. UNESCO pripažino Pasaulio paveldo vietove, o 1994 m. įtraukė jį į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą,
– atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvenciją, kuri priimta per 1992 m. birželio 5 d. Rio de Žaneire vykusį Žemės aukščiausiojo lygio susitikimą,
– atsižvelgdamas į Konvenciją dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių, kuri priimta 1971 m. Ramsare,
– atsižvelgdamas į 1976 m. priimtas EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms (ir į jų atnaujintas versijas) ir į 1971 m. priimtus JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,
– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. galutinį pareiškimą pasiekus susitarimą dėl „WWF International“ pateikto skundo prieš „SOCO International plc“,
– atsižvelgdamas į teisinį ir sutartinį Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) angliavandenilių sektoriaus pagrindą, įskaitant Potvarkį Nr. 81-013 dėl bendrų kasykloms ir angliavandeniliams taikytinų teisės aktų (pranc. Ordonnance-Loi n° 81-013 portant législation générale sur les mines et les hydrocarbures), Kasyklų kodeksą (pranc. Code minier), bet kokį būsimą Kongo angliavandenilių kodeksą (pranc. Code congolais des hydrocarbures), taip pat Angliavandenilių pasidalijimo ir gamybos sutartis (pranc. Contrats de Partage et de Production des hydrocarbures, (CPPs),
– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Kongo Demokratinės Respublikos Virungos nacionalinio parko apsaugos (O-000108/2015 – B8-1111/2015),
– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi KDR Šiaurės Kivu ir Rytų provincijose prie sienos su Ruanda ir Uganda esantis Virungos nacionalinis parkas (VNP) yra seniausias Afrikos nacionalinis parkas ir UNESCO Pasaulio paveldo vietovė, žinoma pasauliniu mastu dėl savo unikalių buveinių ir turtingos biologinės įvairovės, dėl kurių šis parkas išsiskiria didžiausia biologine įvairove Afrikoje; kadangi parkas visų pirma žinomas dėl kalnų gorilų – sparčiai nykstančios rūšies, įtrauktos į 1973 m. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) I priedą;
B. kadangi, remiantis Biologinės įvairovės konvencija, kurią pasirašė ir ratifikavo KDR, biologinės įvairovės išsaugojimas yra bendra žmonijos pareiga ir neatskiriama vystymosi proceso dalis; kadangi konvencija yra teisiškai privaloma ir ją pasirašiusios šalys privalo įgyvendinti jos nuostatas;
C. kadangi VNP taip pat saugomas pagal Ramsaro konvenciją ir KDR nacionalinius teisės aktus; kadangi Europos Komisija ir kai kurios ES valstybės narės pastaruosius 25 metus remia parko apsaugą;
D. kadangi VNP yra viena iš trijų Ramsaro konvencijoje nurodytų KDR teritorijų (Nr. 787); kadangi pagal Ramsaro konvenciją KDR turi tam tikrų įsipareigojimų, susijusių su į Ramsaro sąrašą įtrauktomis teritorijomis, pavyzdžiui, ji turi parengti ir vėliau įgyvendinti planą, pagal kurį būtų skatinama saugoti į sąrašą įtrauktas šlapžemes, ir, kiek įmanoma, protingai naudoti jos teritorijoje esančias pelkes (Ramsaro konvencijos 3 straipsnio 1 dalis);
E. kadangi, remiantis 2013 m. Pasaulio gamtos fondo (WWF) ataskaita „Virungos parko ekonominė vertė“, šiuo metu metinė ekonominė Virungos nacionalinio parko vertė yra 48,9 mln. USD; kadangi, esant stabiliai padėčiai, parkas galėtų prisidėti prie ekonomikos ir turizmo sektoriaus augimo, per metus atnešti 1 mlrd. USD pelno ir sukurti 45 000 darbo vietų;
F. kadangi ginkluotos grupuotės, kurios užsiima brakonieriavimu, miškų naikinimu ir kitais būdais netvariai ir neteisėtai naudoja gamtinius išteklius, dešimtmečius kelia grėsmę parkui nepaisant jo saugomos natūralios gamtinės zonos statuso; kadangi dėl to Virunga įtraukta į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą; kadangi naftos karštligė, atsižvelgiant į masinį skurdą, nestabilią padėtį, prastą valdymą ir regioninį nesaugumą, galėtų turėti rimtą socialinį ir aplinką destabilizuojantį poveikį;
G. kadangi 2007 m. gruodžio mėn. KDR vyriausybė suteikė naftos koncesijų, taikomų 85 proc. parko teritorijos; kadangi „SOCO International plc“ (SOCO) iki šiol yra vienintelė įmonė, kuri parke vykdė žvalgymo darbus;
H. kadangi, nepaisant KDR teisės akto, draudžiančio vykdyti aplinkai kenksmingą veiklą saugomose teritorijose, SOCO žvalgymo licencijai taikoma šio teisės akto išimtis, pagal kurią saugomose teritorijose galima vykdyti „mokslinę veiklą“;
I. kadangi „SOCO International“ jau nebeturi licencijos veiklai VNP V bloke vykdyti;
J. kadangi iš sisteminio tyrimo rezultatų galima spręsti, kad VNP yra naftos; primena, kad eksploatavimo (ir žvalgymo) veikla yra nesuderinama su parko, kuris yra Pasaulio paveldo vietovė, išsaugojimu;
K. kadangi atsakomybė užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms yra visų verslo įmonių tikėtino elgesio visuotinis standartas, nepaisant jų veiklos vietos, kaip dar kartą patvirtinta JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose ir EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms;
L. kadangi smurtinis konfliktas VNP ir jo apylinkėse vyko daugiau kaip du dešimtmečius; kadangi iš nelegalios kasybos, neteisėto jo gamtos išteklių (medienos, medžio anglių ir kt.) eksploatavimo, nykstančių rūšių gyvūnų brakonieriavimo ir neteisėtos prekybos gamtiniais ištekliais, be kita ko, pajamų gavo tiek sukilėliai, tiek oficialioji kariuomenė, o dėl galimybių žvalgyti ir eksploatuoti galimus naftos išteklius greičiausiai bus kurstomas tolesnis smurtas, daromi sunkūs žmogaus teisių pažeidimai ir teršiama teritorija;
M. kadangi didžiausia aplinkai keliama rizika, susijusi su naftos sektoriaus vystymu tose srityse, kuriose trūksta gero valdymo, be kita ko, yra didelio masto augalijos naikinimas, invazinių augalų įvežimas, buveinių fragmentacija, didesnė brakonieriavimo tikimybė ir išsiliejusios naftos sukelta tarša, dujų deginimas ir atliekų išmetimas; kadangi dėl vadinamojo naftos prakeiksmo grėsmės galėtų didėti skurdas ir nelygybė, kaip parodė tyrimai, pvz., atlikti Nigerio deltoje;
N. kadangi tvarus Virungos žemės, vandens ir laukinės gyvūnijos valdymas turės tiesioginę ir netiesioginę ekonominę naudą bendruomenėms, kurios itin priklausomos nuo parko gamtos išteklių; kadangi, pasak WWF, vien tik kalnų gorilų turizmas per metus galėtų atnešti 30 mln. USD naudos ir sukurti tūkstančius darbo vietų;
1. pabrėžia, kad privaloma užkirsti kelią nepataisomai žalai, kuri gali būti padaryta VNP, kurį 1979 m. UNESCO pripažino Pasaulio paveldo vietove, o 1994 m. – Pavojuje esančio pasaulio paveldo vietove;
2. apgailestauja dėl to, kad VNP taip pat tapo viena iš didžiausiame pavojuje esančių pasaulio vietų laukinės gyvūnijos išsaugojimo požiūriu; labai susirūpinęs pažymi, kad vykdydamos gavybos veiklą ir medžio anglies gamybą ginkluotos grupuotės neteisėtai naudoja parko gamtos išteklius savo karinėms operacijoms finansuoti ir asmeninėms reikmėms; taip pat apgailestauja, kad ieškodamos maisto ir norėdamos prekiauti dramblio kaulu ir laukinių gyvūnų mėsa karo finansavimo tikslais ginkluotos grupuotės brakonieriauja dideliu mastu; be to, susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad dėl netinkamos drausmės, nepastovaus darbo užmokesčio ir maisto trūkumo karinis personalas vis dažniau užsiima neteisėta veikla, įskaitant tradicinę kasybą, medžio anglių gamybą ir laukinių gyvūnų brakonieriavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad nors parke daug laukinės gamtos, dviejų milijonų akrų (790 000 ha) dydžio teritorijoje susiduriama su didžiulėmis apsaugos problemomis, ypač kai valstybė teikia ribotą finansavimą; pažymi, kad 2014 m. balandžio 15 d. trys ginkluoti asmenys nušovė vyriausiąjį parko prižiūrėtoją Belgijos princą Emmanuelį de Merode'ą, o per pastarąjį dešimtmetį parke nužudyta daugiau kaip 140 pareigas vykdančių parko prižiūrėtojų;
3. pabrėžia, kad vykdant naftos žvalgymo ir eksploatavimo ar kitą neteisėtą veiklą VNP gali būti padaryta nepataisoma žala; mano, jog yra nepriimtina, kad Prancūzijos naftos įmonei „TOTAL“ ir Didžiosios Britanijos naftos įmonei „SOCO International“ 2007 m. buvo suteiktos naftos koncesijos veiklai Virungos nacionaliniame parke, pažeidžiant Paryžiaus Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją, 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją, Ramsaro konvenciją ir KDR įstatymus; primena, kad, nors įmonė TOTAL sutiko niekada nevykdyti žvalgymo darbų Virungos nacionalinio parko teritorijoje (net jei Kongo vyriausybė nuspręstų pakeisti parko ribas), įmonė „SOCO International“ vykdė naftos žvalgymo darbus Virungos nacionaliniame parke ir 2014 m. liepos mėn. baigė seisminį tyrimą, kurio rezultatai buvo perduoti Kongo vyriausybei ir kurie patvirtina naftos buvimą; ragina KDR vyriausybę nesuteikti licencijos kitam veiklos vykdytojui;
4. pažymi, kad Ugandos vyriausybė rengiasi suteikti licenciją Ngaji blokui, kuris jungiasi su Virungos nacionaliniu parku ir apima Edvardo ežerą, ir pabrėžia, kad dėl žvalgymo ir eksploatavimo veiklos Virungos nacionaliniam parkui gali būti padaryta nepataisoma žala;
5. atkreipia dėmesį į 2014 m. birželio mėn. pasiektą „SOCO International“ ir WWF susitarimą dėl WWF skundo Jungtinės Karalystės nacionaliniam informacijos centrui dėl to, kad SOCO nesilaiko EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms, pagal kurias įmonė įsipareigoja nesiimti jokių žvalgybos ar kitų gręžimo darbų VNP arba jų užsakyti kitoms bendrovėms, nebent UNESCO ir KDR vyriausybė sutiktų, kad tokia veikla nėra nesuderinama su šios vietovės pasaulio paveldo statusu; atkreipia dėmesį į tai, kad toks sąlyginis susitarimas nesuteikia garantijų, kad parke bus nutraukta bet kokia su nafta susijusi veikla; pažymi, kad dėl dviprasmiškos įmonės „SOCO International“ pozicijos išlieka galimybė, jog bus visiškai ar iš dalies panaikinti apribojimai parke vykdyti naftos gręžimo darbus; pažymi, kad koncesija, kuria naudojasi įmonė „SOCO“ žvalgymo darbams atlikti, apima Edvardo ežerą ir jo apylinkes – tai teritorija, kurioje gyvena daug labai svarbių rūšių (kai kurios iš jų yra nykstančios) gyvūnų, įskaitant šimpanzes, dramblius, krokodilus ir liūtus; todėl ragina „SOCO International plc“ ir jos KDR registruotą įmonę visam laikui nutraukti visus žvalgymo ir eksploatavimo darbus Virungoje ir nepažeisti esamų parko ribų; taip pat ragina KDR vyriausybę atšaukti leidimus, kurie buvo išduoti naftos žvalgymo Virungos nacionaliniame parke darbams atlikti, kaip to prašė Pasaulio paveldo komitetas;
6. pabrėžia, kad žvejyba Edvardo ežere netoli VNP gyvenančioms vietos bendruomenėms per metus atneša naudos už maždaug 30 mln. USD ir, be to, remiantis WWF užsakytu nepriklausomu tyrimu, daugiau kaip 50 000 šeimų yra priklausomos nuo ežero dėl gėlo vandens tiekimo;
7. nurodo, kad, remiantis 2014 m. rugsėjo mėn. Der Spiegel, The Telegraph ir The New York Times paskelbtos organizacijos „Global Witness“ ataskaitos duomenimis, įtariama, kad įmonė „SOCO International“ ir jos rangovai atliko neteisėtus mokėjimus, atrodo, kad ji užmokėjo ginkluotiems sukilėliams ir pasinaudojo vyriausybės saugumo pajėgų rytinėje KDR dalyje skatinama baime ir smurtu, siekdama galimybės žvalgyti naftą seniausiame Afrikos nacionaliniame parke;
8. palankiai vertina atliekamą strateginį naftos žvalgymo ir (arba) gavybos Šiaurės Albertino lūžių regione, įskaitant VNP, poveikio aplinkai vertinimą (SPAV); mano, kad remdamosi tuo vertinimu, atitinkamos vyriausybės, įskaitant KDR vyriausybę, turėtų galėti priimti informacija ir tinkama naftos žvalgymo ir eksploatavimo poveikio analize pagrįstus sprendimus; vis dėlto apgailestauja, kad SPAV procesas buvo labai vilkinamas ir kad naftos žvalgymas VNP jau pradėtas, nors SPAV procesas dar nebaigtas;
9. pabrėžia, kad naftos eksploatavimas KDR vykdomas esant netinkamai ir neveiksmingai teisės aktų ir reguliavimo sistemai; ragina KDR vyriausybę laikytis ir gerbti KDR įstatymus ir taisykles, draudžiančias aplinkai kenksmingą veiklą, pavyzdžiui, naftos žvalgybą ir gavybą saugomose teritorijose, įskaitant Virungą, ir panaikinti spragas, kurių esama angliavandenilių ir apsaugos teisės aktų projektuose, pagal kuriuos nacionaliniuose parkuose ir vietovėse, įtrauktose į pasaulio paveldo sąrašą, leidžiama vykdyti gamtos išteklių žvalgymą ir juos naudoti;
10. giria parko valdymo institucijas už pastangas siekiant užtikrinti tvarias pajamas, gaunamas iš gamtinės saulės ir vandens energijos gamybos, kuri padidina daugelio vietos gyventojų pajamas neniokojant gamtos ir yra pasaulio paveldo vietovei leistina plėtros veikla;
11. atkreipia dėmesį į tai, kad nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžios dėl ginkluotų konfliktų su sukilėliais, kurie gyvena parke ir aplink jį, kilo rimtų žmogaus teisių pažeidimų ir buvo daug smurto; atkreipia dėmesį, kad Ruandos demokratinių išlaisvinimo pajėgų (FDLR) partizanų grupės, kaltinamos įvykdžiusios žiaurių nusikaltimų per 1994 m. pavasarį Ruandoje vykusį genocidą, kuris pasiekė ir rytinę Kongo Demokratinės Respublikos dalį, gyvena parke nuo 1996 m. ir vis dar slapstosi kitapus sienos Virungoje, taip pat pranešama, kad Mai-Mai grupuotės parko teritorijoje nužudė, išprievartavo ir sužeidė daug žmonių ir sunaikino kaimų; ragina KDR vyriausybę nuginkluoti sukilėlius ir atkurti saugumą parkų regione; be to, apgailestauja, kad KDR padaugėjo kovotojų už žmogaus teises ir žurnalistų represijų atvejų; dar kartą ragina KDR vyriausybę pripažinti ir gerbti spaudos ir žiniasklaidos laisvę ir gerbti teisinės valstybės principus ir žmogaus teises;
12. primena, kad pagal Paryžiaus Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją naftos žvalgymas ir išgavimas yra nesuderinamas su Pasaulio paveldo statusu; be to, pabrėžia, kad VNP gyvena daug nykstančių rūšių gyvūnų, kaip antai gerai žinomos kalnų gorilos, kurios yra vienos iš paskutinių žemėje, ir okapijos, ir kad nykstančių rūšių buveinės turėtų būti griežtai saugomos; palankiai vertina KDR vyriausybės sprendimą sukurti specialią kovos su brakonieriavimu brigadą, tačiau ragina vyriausybę nustatyti papildomus teisinius veiksmus bendradarbiaujant su CITES sekretoriatu siekiant kovoti su nusikalstamais tinklais, susijusiais su neteisėta prekyba, ir tų veiksmų imtis; ragina KDR vyriausybę apskritai stiprinti parko prižiūrėtojų vaidmenį ir bausti už parke įvykdytas neteisėtas veikas;
13. pabrėžia, kad pranešama, jog Kongo vyriausybė ir įmonė „SOCO International“ svarstė VNP ribų keitimo klausimą, siekdamos tam tikrose VNP dalyse arba visoje Virungoje panaikinti apribojimus, kad būtų galima suteikti teisėtą leidimą gręžti naftos gręžinius, nors neatrodo, kad šiuo metu vyriausybė yra oficialiai paprašiusi UNESCO atlikti tokį pakeitimą;
14. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą koordinuoti diplomatinę ES valstybių narių ir kitų galimų paramos teikėjų KDR reakciją, kad padėtų KDR vyriausybei atsisakyti žvalgyti naftą ir ją išgauti Virungos parko teritorijoje, atšaukti leidimus, išduotus naftos žvalgymo VNP veiklai, kaip to prašė Pasaulio paveldo komitetas, ir kitų Kongo UNESCO pasaulio paveldo vietovių teritorijose ir atmesti pasiūlymus keisti ir siaurinti parko teritorijos ribas;
15. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti parko teritorijos vientisumą, pavyzdžiui, padidinant savo įsipareigojimus finansuoti tvarų kultūros paveldo išsaugojimą ir tvarią ekonominę plėtrą ir įvairinimą aplinkiniame regione; visų pirma ragina ES remti KDR vyriausybę rengiant tvarios energetikos ir ekonomines alternatyvas gavybos pramonei, geriau sutelkiant vidaus išteklius, visų pirma taikant sąžiningą ir pažangią mokesčių sistemą, valdymo srityje, kovojant su brakonieriavimu ir neteisėtu miškų kirtimu, nelegalia kalnakasyba ir korupcija, nes tai yra įsisenėję veiksniai, galintys padaryti nepataisomą žalą parkui;
16. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų tinkamų priemonių, kad SPAV projektas taptų tikra sprendimų priėmimo priemone;
17. pabrėžia, kad ES valstybės narės pagal tarptautinę ir Europos žmogaus teisių teisę turi pareigą užtikrinti, kad bendrovės, veikiančios jų jurisdikcijoje, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl savo verslo veiklos nedarytų žmogaus teisių pažeidimų ir prie jų neprisidėtų, veiktų laikydamosi priimtų elgesio kodeksų, kuriuose nurodomi išsamūs socialinio ir aplinkosauginio veiksmingumo standartai, taip pat tokios priemonės kaip TDO konvencija Nr. 169, EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms, Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis teisiškai privalomų priemonių siekiant veiksmingai patraukti atsakomybėn bendroves, kurios, kaip paaiškėjo, apėjo nacionalinės teisės aktus ir tarptautines sutartis;
18. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmingų priemonių siekiant toliau spręsti pagrindines ginkluotų konfliktų ir korupcijos priežastis ir remti tvaraus vystymosi ir taikos stiprinimo strategijas bei projektus VNP ir aplinkiniame regione;
19. ragina Komisiją, valstybes nares, KDR ir naftos bendroves, kurias domina naftos gavyba, nepažeisti esamų VPN ir aplinkinių teritorijų ribų ir apsaugoti šias vietoves nuo iškastinio kuro eksploatavimo;
20. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą imtis visų reikiamų iniciatyvų siekiant įtikinti KDR vyriausybę ištirti smurto išpuolius prieš Kongo Demokratinėje Respublikoje, visų pirma VNP, aktyviai veikiančius žmogaus teisių gynėjus, įskaitant VNP prižiūrėtojus, ir skatinti KDR vyriausybę dėti visas pastangas, kad būtų išvengta panašių smurtinių išpuolių;
21. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad JK Kovos su didelio masto sukčiavimu tarnyba, vykdydama pirminę jurisdikciją ir bet kokią kitą susijusią jurisdikciją, išsamiai ištirtų visus kaltinimus kyšininkavimu ir korupcija, pateiktus „SOCO International plc“ ir jos KDR registruotai bendrovei „SOCO Exploration and Production DRC SPRL“ (SOCO);
22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių, Kongo Demokratinės Respublikos, Ugandos Respublikos, Ruandos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams, UNESCO įsteigtam Pasaulio paveldo komitetui, Jungtinių Tautų aplinkos programai ir Ramsaro konvencijos sekretoriatui.