Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2218(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0361/2015

Pateikti tekstai :

A8-0361/2015

Debatai :

PV 21/01/2016 - 6
CRE 21/01/2016 - 6

Balsavimas :

PV 21/01/2016 - 8.6
CRE 21/01/2016 - 8.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0021

Priimti tekstai
PDF 368kWORD 148k
Ketvirtadienis, 2016 m. sausio 21 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
2014 m. Peticijų komiteto veiklos apžvalga
P8_TA(2016)0021A8-0361/2015

2016 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. Peticijų komiteto veiklos (2014/2218(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų rezultatų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 10 ir 11 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į teisės pateikti peticiją reikšmingumą ir į tai, kad svarbu nedelsiant informuoti Parlamentą apie konkrečius Europos Sąjungos piliečiams ar gyventojams susirūpinimą keliančius reikalus, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 ir 227 straipsniuose,

–  atsižvelgdamas į SESV 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnį dėl teisės pateikti peticiją Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į SESV nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į 258 ir 260 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52, 215 straipsnius, 216 straipsnio 8 dalį, 217 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8-0361/2015),

A.  kadangi 2014 m. gauta 2 714 peticijų, t. y. beveik 6 proc. mažiau nei 2013 m., kai Parlamentui buvo pateiktos 2 885 peticijos; kadangi 790 peticijų paskelbtos priimtinomis ir dėl jų imtasi tolesnių veiksmų; kadangi 1 070 peticijų paskelbtos nepriimtinomis; kadangi 817 peticijų buvo priimtinos ir baigtos nagrinėti; kadangi buvo užginčytos 37 peticijų rekomendacijos; kadangi šie skaičiai beveik du kartus didesni už 2009 m. gautų peticijų skaičių; kadangi pareigūnų, kuriems pavesta tvarkyti šias peticijas, nepadaugėjo;

B.  kadangi metinėse ataskaitose apie Peticijų komiteto veiklą pateikiama 2014 m. gautų peticijų analizė ir nagrinėjamos galimybės pagerinti procedūras ir ryšius su kitomis institucijomis;

C.  kadangi peticijų gauta palyginti mažai, lyginant su bendru ES gyventojų skaičiumi, o tai rodo, kad didžioji dalis ES piliečių nežino apie teisę pateikti peticiją arba apie peticijos, kaip priemonės atkreipti ES institucijų ir valstybių narių dėmesį į piliečiams poveikį darančius dalykus, kurie jiems kelia rūpestį, naudingumą; kadangi nors kai kurie ES piliečiai žino apie peticijų procedūrą, bet vis dar painiojamos ES veiklos sritys (šį faktą parodo tai, kad gauta daug nepriimtinų peticijų (39,4 proc.));

D.   kadangi tinkamas peticijų tvarkymas visame procese yra itin svarbus siekiant užtikrinti, jog būtų pripažįstama, kad paisoma teisės pateikti peticiją; kadangi peticijų pateikėjai dažniausiai būna piliečiai, siekiantys tobulinti mūsų visuomenę ir užtikrinti būsimą gerovę; kadangi patirtis, kurią įgijo šie piliečiai tvarkant jų peticijas, gali pabloginti jų būsimą nuomonę apie ES projektą;

E.  kadangi 2014 m. baigtos nagrinėti 1 887 peticijos, kurių 1 070 buvo paskelbtos nepriimtinomis; kadangi tik 29,1 % peticijų buvo paskelbtos priimtinomis ir buvo nagrinėjamos, 39,4 %  peticijų buvo paskelbtos nepriimtinomis, o 30,1 % – priimtinomis ir iš karto baigtos nagrinėti;

F.  kadangi ES piliečiams atstovauja vienintelė jų tiesiogiai renkama ES institucija – Europos Parlamentas; kadangi teisė pateikti peticiją suteikia jiems galimybę atkreipti savo išrinktų atstovų dėmesį į tam tikrus dalykus;

G.  kadangi, dar nieko nepradėjus svarstyti ir nesivadovaujant jokiais veiksmingumo kriterijais, Parlamento ir ypač Peticijų komiteto darbo prioritetas visuomet turėtų būti ES piliečiai ir jiems teikiamų paslaugų kultūra; kadangi dėl to, kiek dabar turima žmogiškųjų išteklių už peticijas atsakingame skyriuje, kelia grėsmę šių pagrindinių principų laikymuisi;

H.  kadangi, iš esmės visapusiškai paisant teisės pateikti peticiją, ši teisė gali didinti Parlamento atsaką ES piliečiams ir gyventojams, jei visais peticijų procedūros etapais taikomas atviras, demokratiškas, įtraukus ir skaidrus mechanizmas, siekiant išspręsti problemas, iš esmės susijusias su ES teisės aktų taikymu;

I.  kadangi teisė pateikti peticiją yra esminis dalyvaujamosios demokratijos elementas;

J.  kadangi teisės teikti peticiją tikslas – kartu su Europos ombudsmenu spręsti netinkamo administravimo ES institucijose ar nacionalinėse institucijose, įgyvendinant ES teisę, problemą;

K.  kadangi peticijose suteikiama vertingos informacijos teisės aktų leidėjams ir vykdomosioms įstaigoms tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, ypač apie galimas spragas įgyvendinant ES teisės aktus; kadangi peticijos gali iš anksto įspėti valstybes nares, vėluojančias įgyvendinti ES teisę;

L.  kadangi Peticijų komitetui pateiktos peticijos kitiems Parlamento komitetams dažnai suteikia naudingos tiesioginės informacijos apie jų srities teisėkūros darbą;

M.  kadangi už tinkamą pagrindinės teisės pateikti peticiją užtikrinimą atsakingas ne vien Peticijų komitetas, bet to turėtų siekti visi Parlamento komitetai, taip pat kitos ES institucijos; kadangi nė vienos peticijos nereikėtų baigti nagrinėti laukiant reakcijos iš kitų Parlamento komitetų;

N.  kadangi Peticijų komitetas turėtų stengtis labiau naudotis savo prerogatyvomis ir bendraisiais ir specialiaisiais komiteto įrankiais, pvz., klausimais, į kuriuos atsakoma žodžiu, ir trumpomis rezoliucijomis, taip siekiant užtikrinti įvairių ES piliečiams ir gyventojams susirūpinimą keliančių reikalų (remiantis gautomis peticijomis) matomumą ir svarstyti juos Parlamento plenarinėje sesijoje;

O.  kadangi reikia atidžiai, veiksmingai, skubiai, skaidriai ir atskirai įvertinti kiekvieną peticiją ir ją tvarkyti taip, kad būtų išsaugotos Peticijų komiteto narių dalyvavimo teises; kadangi kiekvienas peticijos pateikėjas per trumpą laikotarpį turi gauti atsakymą, kuriame nurodomos peticijos nagrinėjimo baigimo priežastys ar tolesni veiksmai, taikytos įgyvendinimo ir stebėjimo priemonės; kadangi geresnis institucinis koordinavimas su institucijomis ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu yra itin svarbus, jei peticijose iškeltas problemas reikia spręsti skubiai;

P.  kadangi būtina užtikrinti veiksmingą ir skubų peticijų tvarkymą, taip pat tuomet, kai keičiasi kadencijos ir atitinkamai keičiasi darbuotojai;

Q.  kadangi dėl priimtinų ir puikiai pagrįstų peticijų itin svarbu, kad Peticijų komitetui dirbant našta netaptų nepagrįstai ilgos procedūros tvarkant nepriimtinas ar nepagrįstas peticijas;

R.  kadangi reikia tinkamai informuoti peticijos pateikėją apie priežastis, dėl kurių peticija paskelbta nepriimtina;

S.  kadangi peticijos aptariamos per Peticijų komiteto posėdžius ir kadangi peticijų pateikėjai gali dalyvauti šiose diskusijose ir turi teisę pristatyti savo peticiją pateikdami išsamesnę informaciją, taigi, gali aktyviai prisidėti prie komiteto darbo, komiteto nariams, Komisijai ir galbūt dalyvaujantiems valstybių narių atstovams pateikdami papildomos informacijos; kadangi 2014 m. į komiteto svarstymus atvyko ir juose dalyvavo 127 peticijų pateikėjai; kadangi šis tiesioginio dalyvavimo santykis yra santykinai žemas ir jį reikėtų padidinti, taip pat naudojant nuotolinio bendravimo priemones ir nustatant tvarkaraščius, kad peticijų pateikėjai galėtų geriau organizuoti savo atvykimą į komiteto posėdį;

T.  kadangi daugeliu atvejų, komiteto posėdžiuose vykstant viešoms diskusijoms, kai peticijos nebaigiamos nagrinėti, numatomi tolesni veiksmai ir tikimasi grįžtamojo ryšio, t. y. papildomų Komisijos ar Parlamento komitetų atliekamų tyrimų, arba konkretaus keitimosi nuomonėmis su atitinkamomis nacionalinėmis ar regioninėmis valdžios institucijomis;

U.  kadangi siekiant sudaryti sąlygas aptarti įvairias temas ir užtikrinti kiekvienų diskusijų kokybę reikia daugiau posėdžiams skirto laiko; kadangi frakcijų koordinatorių posėdžiai yra itin svarbūs užtikrinant sklandų komiteto darbo planavimą ir eigą, todėl, siekiant sudaryti sąlygas demokratiniam sprendimų priėmimui, reikėtų suteikti pakankamai laiko;

V.  kadangi Peticijų komiteto veikla grindžiama iš peticijų pateikėjų gaunama rašytine informacija ir jų žodiniu ir audiovizualiniu indėliu per posėdžius, kurie papildomi iš Komisijos, valstybių narių, ombudsmeno ir kitų politinių atstovavimo organų gautais vertinimais;

W.  kadangi peticijų pateikėjams susirūpinimą keliančius reikalus reikėtų deramai ir kruopščiai aptarti vykdant peticijų procesą; kadangi gali prireikti keleto įvairių etapų, įskaitant keletą grįžtamojo ryšio iš peticijų pateikėjų ir Europos Sąjungos institucijų bei atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų etapų;

X.  kadangi, remiantis peticijų priimtinumo kriterijais pagal Sutartį ir Parlamento darbo tvarkos taisykles, peticijos turi atitikti formalias priimtinumo sąlygas (Darbo tvarkos taisyklių 215 straipsnis), t. y. peticija turi būti susijusi su klausimu, priklausančiu Europos Sąjungos veiklos sritims ir turinčiu tiesioginį poveikį peticijos pateikėjui, kuris turi būti Europos Sąjungos pilietis arba joje gyventi; kadangi dėl šios priežasties dalis gautų peticijų paskelbiamos nepriimtinomis, nes neatitinka šių oficialių kriterijų; kadangi sprendimas dėl priimtinumo labiau susijęs su tokiais teisiniais ir techniniais kriterijais ir jo neturėtų lemti politiniai sprendimai; kadangi peticijų interneto portalas turėtų būti veiksmingas įrankis teikiant reikalingą su priimtinumo kriterijais susijusias informaciją ir pagalbą peticijų pateikėjams;

Y.  kadangi jau sukurtas specialus su vaikais susijusių peticijų tvarkymo metodas pripažįstant, kad bet koks delsimas tokiais atvejais yra itin sunkus susijusių asmenų teisių pažeidimas;

Z.  kadangi ES piliečiai, pateikdami peticijas, gali stebėti, kaip rengiami ir taikomi ES teisės aktai; kadangi dėl to ES piliečiai gali būti naudingas informacijos apie prašymus šaltinis, teikiantis informacijos apie ES teisės pažeidimus, o pastarieji yra itin svarbūs reikalams, susijusiems su aplinka, vidaus rinka, profesinės kvalifikacijos pripažinimu, vartotojų apsauga ir finansinių paslaugų sektoriumi;

AA.  kadangi peticija dažnai pateikiama kartu su skundu Komisijai, kuri gali pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ar pateikti ieškinį dėl neveikimo; kadangi iš statistinių duomenų (žr. Komisijos 23-ąją ataskaitą apie ES teisės taikymo kontrolę, (COM(2006)0416)) matyti, kad ketvirtadalis ar netgi trečdalis tvarkytų peticijų ir skundų susiję su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis ar dėl jų buvo pradėtos šios procedūros; kadangi Parlamento dalyvavimas šiose peticijų procedūrose leidžia vykdyti papildomą kompetentingų ES institucijų tiriamojo darbo kontrolę; kadangi nė viena peticija neturėtų būti baigta nagrinėti, kol Komisija nebaigė tyrimo;

AB.  kadangi esminiai peticijose nurodomi ir susirūpinimą keliantys klausimai susiję su įvairiais aspektais, pvz., aplinkos apsaugos teisės aktais (ypač, kai tai susiję su vandentvarka ir atliekų tvarkymu, angliavandenilių žvalgymu ir išgavimu, taip pat dideliais infrastruktūros ir vystymo projektais), pagrindinėmis teisėmis (ypač vaiko ir neįgaliųjų teisėmis, nes beveik ketvirtadalis ES rinkėjų skundų susiję su tam tikro laipsnio sveikatos sutrikimu ar negalia), laisvu asmenų judėjimu, diskriminacija, imigracija, užimtumu, derybomis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP), gyvūnų gerovės, teisingumo vykdymu ir socialine neįgaliųjų įtrauktimi;

AC.  kadangi Peticijų komiteto peticijų portalas pradėjo veikti 2014 m. lapkričio 19 d., vėluojant metais, ir jis pakeis elektroninę peticijų pateikimo platformą, į kurią anksčiau buvo galima patekti iš Europos Parlamento portalo, ir yra skirtas teisės pateikti peticiją populiarinimui ir piliečių aktyvaus dalyvavimo ES gyvenime didinimui; kadangi šis portalas (kuris dar neveikia visapusiškai) sukurtas siekiant pasiūlyti integruotą būdą, apimantį specifinius peticijų proceso reikalavimus, taip suteikiant ES piliečiams, pageidaujantiems pateikti peticiją, internetinį įrankį, geriau pritaikytą prie jų poreikių, realiuoju laiku teikiant informaciją apie tolesnius veiksmus įvairiais piliečių peticijų tvarkymo ir nagrinėjimo etapais; kadangi nustatyta keletas trūkumų, visų pirma susijusių su paieškos funkcija, kuri silpnina portalo, kaip viešo peticijų registro, vaidmenį, ir kadangi antrasis etapas, kuriuo siekta pašalinta visas spragas, jau turėtų būti baigtas; kadangi portalas gali padėti patobulinti paslaugą ir jos matomumą piliečiams ir komiteto nariams ir veiks kaip elektroninis registras (suplanuotas pagal Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 216 straipsnio 4 dalį), kuriuo naudodamiesi piliečiai galės pateikti ir sekti peticijas, taip pat elektroniniu parašu pasirašyti savo peticijas; kadangi naujojo portalo paskirtis – didinti peticijų procedūros skaidrumą ir interaktyvumą, taip pat didinti administracinių aspektų veiksmingumą peticijų pateikėjų, Europos Parlamento narių ir plačiosios visuomenės labui; kadangi interneto portalas turėtų būti įrankis, kuriuo naudojantis galima padidinti skaidrumą peticijų procese, pagerinti peticijų pateikėjų galimybes gauti informaciją ir atkreipti piliečių dėmesį į Peticijų komiteto gebėjimą ir galimybes padėti jiems ieškoti išeities iš savo padėties; pabrėžia, kad reikėtų daugiau naudotis naujomis informacijos ir ryšių technologijomis ir toliau skatinti tai daryti, siekiant priartinti komiteto darbą prie piliečių;

AD.  kadangi Europos piliečių iniciatyva yra svarbus įrankis, suteikiantis piliečiams galimybę dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, todėl reikia visapusiškai išnaudoti jo teikiamas galimybes; kadangi, siekiant geriausių rezultatų piliečių dalyvavimo atžvilgiu, ši priemonė turėtų būti toliau tobulinama, jos atstovavimo mastas (ir praktiniai aspektai) didinami ir jos turėtų visapusiškai paisyti ir ją įgyvendinti Europos Sąjungos institucijos (ypač Komisija);

AE.  kadangi Peticijų komitetas toliau aktyviai domisi Europos piliečių iniciatyvos reglamento įgyvendinimu ir supranta, kad reikia naujo reglamento, siekiant pašalinti daugelį jo spragų, kliūčių ir trūkumų, supaprastinti dabartines taisykles ir reikalingus mechanizmus, naudojamus siekiant pradėti Europos piliečių iniciatyvą ir imtis tolesnių veiksmų, visų pirma dabartinio parašų rinkimo atžvilgiu;

AF.  kadangi Peticijų komitetas mano, kad praėjus trejiems metams po 2012 m. balandžio 1 d. Reglamento (ES) Nr. 211/2011 įsigaliojimo turėtų būti įvertinta, kaip jis įgyvendinamas, siekiant nustatyti trūkumus ir pasiūlyti įgyvendinamų sprendimų dėl jo skubios peržiūros, kad reglamentas būtų geriau įgyvendinamas;

AG.  kadangi sėkmingai įgyvendintoms iniciatyvoms aptarti surengti viešieji klausimai sulaukė sėkmės ir kadangi Peticijų komiteto kaip susijusio komiteto dalyvavimas Europos piliečių iniciatyvos klausymuose buvo itin įvertintas Parlamento narių ir pilietinės visuomenės; kadangi Peticijų komitetas remia šį procesą ir šiuo tikslu panaudoja didelę darbo su piliečiais patirtį; kadangi tikimasi, kad Komisija dėl visų sėkmingai įgyvendintų Europos piliečių iniciatyvų imsis konkrečių veiksmų;

AH.  kadangi reikia pažymėti, kad dėl Peticijų komiteto darbo krūvio ir būtinybės didinti žmogiškųjų išteklių Peticijų komiteto sekretoriate kiekį nebuvo surengta jokių tiriamųjų vizitų dėl peticijų, dėl kurių 2014 m. vykdyti tyrimai; kadangi tiriamieji vizitai dėl atitinkamų peticijų bus surengti ateityje;

AI.  kadangi tiriamųjų vizitų skaičius įprastą turėtų pasiekti 2016 m., nes šie vizitai yra specialioji komiteto prerogatyva ir esminė jo darbo dalis, apimanti bendravimą su piliečiais ir valdžios institucijomis atitinkamose valstybėse narėse; kadangi tokių delegacijų nariai vienodomis sąlygoms dalyvauja visoje susijusioje veikloje, įskaitant pranešimų (ataskaitų) teikimą;

AJ.  kadangi Peticijų komitetas turi pareigų, susijusių su Europos ombudsmeno tarnyba, kuri atsakinga už ES piliečių skundų dėl galimų netinkamo administravimo atvejų ES institucijose ir įstaigose tyrimą ir dėl kurios veiklos komitetas, remdamasis paties Europos ombudsmeno parengta metine ataskaita, taip pat teikia metinį pranešimą; kadangi 2014 m. komitetas atliko aktyvų ir tiesioginį vaidmenį rengiant Europos ombudsmeno rinkimus pagal Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 204 straipsnį; kadangi 2014 m. gruodžio mėn. Emily O’Reilly buvo veiksmingai ir skaidriai išrinkta dar vienai penkerių metų kadencijai;

AK.  kadangi Peticijų komitetas yra Europos ombudsmenų tinklo narys, šiam tinklui priklauso ir nacionalinių parlamentų peticijų komitetai, jei tokie yra, ir kadangi svarbu, jog valstybių narių parlamentai įsteigtų peticijų komitetus ir juos stiprintų, jei tokie jau veikia, taip pat svarbu gerinti tokių komitetų bendradarbiavimą;

1.  atkreipia dėmesį į Peticijų komiteto atliekamą darbą, sudarantį ES piliečiams ir gyventojams šiek tiek galimybių dalyvauti ginant ir skatinant jų teises ir stebint tinkamą Sąjungos taisyklių taikymą, nes piliečių ir gyventojų peticijos užtikrina, kad bus atkreiptas dėmesys į piliečiams susirūpinimą keliančius reikalus, todėl per pagrįstą laikotarpį galima išspręsti teisėtus piliečių ir gyventojų skundus; pabrėžia, kad priimtinos peticijos, dėl kurių turi būti diskutuojama, turėtų būti svarstomos komitete ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo peticijos pateikimo; pakartoja, kad geresnis institucinis koordinavimas su institucijomis ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, taip pat su kitomis įstaigomis, yra itin svarbus, jei peticijose iškeltas problemas reikia spręsti skubiai;

2.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas (kaip piliečių kontaktinis centras), Europos ombudsmenas ir Europos piliečių iniciatyva kartu sudaro pagrindinių didesnio politinio piliečių, kuriems būtina užtikrinti skaidrią, deramą ir sklandžią prieigą, dalyvavimo užtikrinimo priemonių rinkinį; atkreipia dėmesį į atsakomybę, kurią šie subjektai turi skatindami Europos pilietiškumą ir stiprindami ES institucijų matomumą ir patikimumą; ragina ES institucijas labiau atsižvelgti į Europos ombudsmeno atliekamą darbą; ragina taikyti papildomas priemones, kuriomis būtų užtikrinamas tiesioginis piliečių dalyvavimas Europos Sąjungos institucijų sprendimų priėmimo procesuose;

3.  pabrėžia, kad didesnis bendradarbiavimas su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis klausimais, susijusiais su ES teisės taikymu, yra itin svarbus bendraujant su Sąjungos piliečiais ir stiprinant Parlamento sprendimų priėmimo proceso demokratinį teisėtumą ir atskaitingumą; pažymi, kad bendradarbiavimas gerinamas savo iniciatyva keičiantis informacija visais instituciniais lygmenimis ir kad tai yra itin svarbu sprendžiant peticijų pateikėjų iškeltas problemas; apgailestauja, kad tam tikrais atvejais nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos nereaguoja į Peticijų komiteto užklausas;

4.  įspėja dėl nuolatinio vėlavimo tvarkant peticijas, vėluojama dėl komiteto sekretoriate turimų žmogiškųjų išteklių ribojimo, kuris savo ruožtu daro poveikį laikui, skiriamam peticijoms tvarkyti, ypač sprendimui dėl jų priimtinumo priimti; mano, kad toks vėlavimas yra nepriimtinas, jei siekiama užtikrinti geriausią paslaugos kokybę, ir kad toks vėlavimas ne tik kenkia veiksmingam naudojimuisi teise pateikti peticiją, bet ir daro žalą atitinkamų piliečių pasitikėjimui Europos Sąjungos institucijomis; ragina atsakingas Parlamento politines ir administracines instancijas, bendradarbiaujant su Biudžeto komitetu, surasti tinkamą sprendimą, kad būtų užtikrinta, jog Peticijų komitetas savo darbą galėtų atlikti laikydamasis Sutarčių dvasios;

5.  pabrėžia, kad peticijos pateikėjui reikia atidžiai pagrįsti, kai peticija paskelbiama nepriimtina ar baigiama nagrinėti dėl jos nepagrįstumo;

6.  ragina Peticijų komitetą ir, prireikus, už Darbo tvarkos taisyklių keitimą atsakingus Parlamento komitetus aiškiau atskirti kriterijus, kuriais remiantis nusprendžiama, ar peticija tinkamai pagrįsta, ir peticijos priimtinumą reglamentuojančias taisykles nuo nuostatų, pagal kurias peticija nagrinėjama arba baigiama nagrinėti, taip pat šį skirtumą aiškiai parodyti peticijų pateikėjams;

7.  atkreipia dėmesį į svarbų Komisijos vaidmenį padedant spręsti peticijų pateikėjų iškeltus klausimus ir ragina Komisiją savo iniciatyva ir laiku stebėti tam tikrus projektus, apie kuriuos praneša peticijų pateikėjai ir kuriuos įgyvendinant pažeidžiama arba, remiantis oficialiais įgyvendinimo planais, bus pažeista ES teisė; ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, reaguoti į atvejus, kai ES teisė neteisingai perkeliama į nacionalinę teisę arba kai ES teisė neperkelta į nacionalinę teisę, apie kuriuos pranešta daugelyje Parlamentui pateiktų peticijų; ragina Komisiją šiuo atveju dažniau pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras; pabrėžia, kad reikia kovoti su įspūdžiu, jog labiau atsižvelgiama į didesnes valstybes nares, kai pradedamos pažeidimų nagrinėjimo procedūros; ragina Komisiją reguliariai informuoti Peticijų komitetą apie pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, tiesiogiai susijusių su tam tikromis peticijomis, eigą ir konkrečius rezultatus;

8.  ragina Komisiją visapusiškai dalyvauti peticijų procese, visų pirma atliekant kruopščius tyrimus dėl jai pateiktų priimtinų atvejų, ir, galiausiai, laiku raštu pateikti tikslius ir atnaujintus atsakymus peticijų pateikėjams; tikisi, kad šie atsakymai bus išsamiau rengiami šiais klausimais surengtose žodinėse diskusijose viešuose Peticijų komiteto posėdžiuose; mano, kad siekiant užtikrinti pasitikėjimą institucijomis Komisijai tokiose diskusijose turėtų atstovauti atitinkamo rango pareigūnas; mano, kad Komisija, būdama Sutarčių sergėtoja, turėtų labiau įsigilinti į atvejų turinį, atsižvelgdama į atitinkamų ES teisės aktų esminę dvasią;

9.  ragina Komisiją, siekiant skaidrumo ir nusiteikus sąžiningai bendradarbiauti su įvairiomis ES institucijomis, sudaryti geresnes sąlygas susipažinti su dokumentais, kuriuose pateikiama visa svarbi informacija apie ES bandomąsias procedūras, ypač susijusias su gautomis peticijomis, įskaitant Komisijos ir atitinkamų valstybių narių viena kitoms siunčiamus klausimus ir atsakymus, bent jau tuomet, kai procedūros baigiamos;

10.  pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija vykdytų aktyvų stebėjimą ir laiku imtųsi prevencinių taisomųjų priemonių, kai yra pagrįstų įrodymų, jog įgyvendinant tam tikrus suplanuotus ir paskelbtus projektus gali būti pažeisti ES teisės aktai; yra susirūpinęs dėl dabartinės tendencijos, kai Komisija tik dėl procedūrinių priežasčių trukdo vykdyti tyrimus dėl daugelio peticijų turinio; nepritaria nuolatiniams siūlymams baigti nagrinėti daugelį atvejų, susijusių su konkrečiomis peticijomis, nelaukiant jose keliamų problemų tyrimų rezultatų, ir mano, kad tokios nuostatos neatitinka Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, itin svarbaus vaidmens dvasios; ragina skirti dar daugiau dėmesio ir imtis atitinkamų veiksmų, ypač tais peticijų pateikėjų nurodytais atvejais, kurie susiję su galimais pačios Komisijos ES teisės aktų pažeidimais, pvz., tokioje srityje, kaip visuomenės teisė susipažinti su dokumentais, kurią garantuoja Orhuso konvencija;

11.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Komisija į visas peticijas kuo skubiau atsakytų išsamiai ir savo iniciatyva;

12.  atsižvelgdamas į ypatingą šio komiteto pobūdį ir didelį darbo krūvį, siejamą su bendravimu su tūkstančiais piliečių ir gyventojų, kasmet pateikiančių peticijas, ragina padidinti komiteto sekretoriatui skirtų žmogiškųjų išteklių kiekį;

13.  pabrėžia, kad būtina gerinti susirašinėjimą su piliečiais siekiant tvarkyti jų prašymus;

14.  mano, kad itin svarbu stiprinti bendradarbiavimą su valstybių narių nacionaliniais parlamentais, atitinkamais jų komitetais ir vyriausybėmis ir skatinti valstybių narių valdžios institucijas visiškai skaidriai ES teisės aktus perkelti į nacionalinę teisę ir juos taikyti; pabrėžia Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo svarbą siekiant veiksmingiau ir skaidriau ginti piliečių teises ir ragina valstybių narių atstovus dalyvauti posėdžiuose; pabrėžia, kad būtina, jog Tarybos ir Komisijos aukščiausio galimo rango atstovai dalyvautų komiteto posėdžiuose ir klausymuose, kai dėl svarstomų klausimų turinio reikia įtraukti minėtas institucijas; dar kartą ragina, kaip jau padaryta 2014 m. kovo 11 d. rezoliucijoje dėl 2013 m. Peticijų komiteto veiklos(1) (, pradėti sustiprintą struktūrinį dialogą su valstybėmis narėmis, rengiant reguliarius posėdžius su nacionalinių peticijų komitetų nariais ar kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis;

15.  ragina valstybes nares teisės aktuose standartizuoti pareigą nacionaliniuose parlamentuose įsteigti veikiančius peticijų komitetus, dėl to Peticijų komiteto ir nacionalinių parlamento bendradarbiavimas taptų veiksmingesnis;

16.  mano, kad svarbu komitetui stiprinti bendradarbiavimą su kitais Parlamento komitetais prašant jų nuomonės apie peticijas, kviečiant jų narius dalyvauti diskusijose jų atitinkamose atsakomybės srityse, aktyviau dalyvaujant jų darbe kaip nuomonę dėl tam tikrų pranešimų teikiančiam komitetui, visų pirma pranešimų dėl tinkamo ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimo valstybėse narėse; prašo kompetentingų komitetų jiems persiųstas peticijas tinkamai svarstyti ir teikti atsakymą, kurio reikia siekiant tinkamai tvarkyti peticijas;

17.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas, kaip kontrolės komitetas, į kurį turėtų būti kreipiamasi dėl ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo administraciniu lygmeniu valstybėse narėse, tampa vis svarbesnis; dar kartą ragina per plenarines sesijas rengti daugiau politinių diskusijų ir aktyviau palaikyti ryšius dėl ES piliečių peticijų, taip jau raginta prieš tai minėtoje rezoliucijoje dėl 2013 m. Peticijų komiteto veiklos;

18.  apgailestauja, kad daugiau peticijų pateikėjų negali savo atvejų tiesiogiai pristatyti Peticijų komitetui, taip yra iš dalies dėl to, kad trūksta posėdžiams skirto laiko ir komiteto sekretoriato žmogiškųjų išteklių; ragina nustatyti geresnį laikotarpį, per kurį peticijų pateikėjus reikia informuoti apie jų peticijų tvarkymą ir peticijų nagrinėjimo komitete padėtį; pritaria tam, jog dažniau būtų pasitelkiamos vaizdo konferencijos ar kitos priemonės, kurias naudojant peticijų pateikėjai galėtų aktyviai dalyvauti Peticijų komiteto veikloje netgi tuomet, kai jie negali dalyvauti fiziškai;

19.  ragina skubiai sukurti neoficialų peticijų tinklą Parlamente, kuriame dalyvautų Parlamento nariai iš kiekvieno Parlamento komiteto, taip siekiant užtikrinti sklandų ir veiksmingą su peticijomis susijusio darbo koordinavimą, o tai pagerins galimybes naudotis teise pateikti peticiją;

20.  atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį turi atlikti kiti Parlamento komitetai, įskaitant peticijose, susijusiose su jų atitinkamomis atsakomybės sritimis, pateiktų klausimų nagrinėjimą posėdžiuose ir, kai reikia, gautų peticijų, kaip informacijos apie teisėkūros procesus šaltinio, naudojimą;

21.  apgailestauja, kad Pagrindinių teisių chartija nebuvo priimta visose valstybėse narėse ir kad, daugelio žmonių nuomone, jos įgyvendinimas neaiškus ir, tam tikru mastu, nuviliantis; taip pat apgailestauja dėl to, kad ES dar nepatvirtino Europos žmogaus teisių konvencijos, kaip nustatyta ES sutarties 6 straipsnio 2 dalyje, ir kad ES piliečiai neturi galimybės gauti pakankamai informacijos apie šiuo atveju vykdomas procedūras; apgailestauja, kad Komisija griežtai aiškino Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį, laikydamasi nuostatos, kad šios chartijos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms, tinkamai laikantis subsidiarumo principo, ir valstybėms narėms tik tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę; primena, kad Komisija, cituodama šios chartijos 51 straipsnį, dažnai teigė, jog neįmanoma veikti pagrindinių teisių srityje, komitetui to paprašius; pabrėžia, kad, palyginti su veiksmais, kurių galima imtis vadovaujantis griežtomis šios chartijos teisinėmis nuostatomis, piliečių lūkesčiai yra gerokai didesni; ragina Komisiją labiau stengtis siekiant pateisinti piliečių lūkesčius ir naujai aiškinti 51 straipsnį;

22.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas atlieka svarbų darbą įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; šiuo atveju atkreipia dėmesį į JT neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl Europos Sąjungos pradinės ataskaitos(2); pabrėžia, kad reikėtų Europos Sąjungos sistemai teikti deramų išteklių, laikantis šios konvencijos reikalavimų; šiuo atveju ragina pagerinti Peticijų komiteto ir jo sekretoriato gebėjimą, kad komitetas galėtų tinkamai atlikti savo apsaugos vaidmenį; ragina sukurti įgaliotojo pareigūno, atsakingo už su negalia susijusių klausimų tvarkymą, pareigas; pabrėžia, kad komitetas yra pasirengęs glaudžiai bendradarbiauti su kitais teisėkūros komitetais, dalyvaujančiais Parlamento tinkle, skirtame negaliai; pažymi, kad komitetas turi labiau stengtis ir imtis daugiau veiksmų užtikrinant neįgaliųjų apsaugą, pvz., imdamasis veiksmų, kuriais skatinama greitai ratifikuoti Marakešo sutartį;

23.  atkreipia dėmesį į piliečių susirūpinimą dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) derybų, kuriose dalyvauja Komisija, kaip pabrėžta daugelyje 2014 m. gautų peticijų; pabrėžia, kad svarbu, jog Komisija skubiai įgyvendintų Europos ombudsmeno šiuo klausimu pateiktas rekomendacijas;

24.  atkreipia dėmesį į komiteto nuomonę dėl Komisijos rekomendacijų dėl TPIP derybų, šiose rekomendacijose, kaip pabrėžta daugelyje gautų peticijų, Komisija nesutinka su arbitražo instrumentu, vadinamu investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmu, ir apgailestauja, kad buvo atmesta prieš TPIP pateikta Europos piliečių iniciatyva;

25.  apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės dar neratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, ir ragina jas kuo greičiau pasirašyti ir ratifikuoti šią konvenciją;

26.  ragina ES ir valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvų protokolą;

27.  ragina valstybes nares ilgiau nedelsiant pasirašyti ir ratifikuoti Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims;

28.  ypač atkreipia dėmesį į tam tikras peticijas dėl plano ištirti ir panaudoti galimus naftos rezervus Kanarų salose; pripažįsta, kad peticijų pateikėjai, kurie prieštarauja šiam planui dėl aplinkosauginių priežasčių, daug prisidėjo, kad diskusijos taptų aiškesnės; pripažįsta, kad peticijų pateikėjai ir toliau daugiausia peticijų teikia aplinkos apsaugos klausimais, taip pabrėždami, kad valstybės narės vis dar nepakankamai įgyvendina šios srities teisės aktus; pažymi, kad daug šių peticijų yra susijusios su atliekų tvarkymu, aprūpinimu vandeniu, branduoline energija, hidrauliniu ardymu ir gyvūnų rūšių apsauga;

29.  atkreipia dėmesį į didelį gautų peticijų skaičių, kuriose prieštaraujama tam, kad hidraulinis ardymas būtų naudojamas siekiant iš podirvio išgauti dujas ir naftą, ir kuriose atkreipiamas dėmesys į su šios technologijos naudojimu susijusias pasekmes aplinkai, ekonomikai ir socialinei sričiai;

30.  ypač smerkia nuolat naudojamą praktiką, kai didelių infrastruktūros ar naftos žvalgybos projektų atveju bylos suskirstomos, ir dėl to aplinkosaugos klausimais pateikiama daug peticijų;

31.  atkreipia dėmesį į peticijų pateikėjų susirūpinimą dėl įtariamų neteisingumo atvejų vykdant administracinius ir teisminius procesus dėl tėvų gyvenimo skyrium ar santuokos nutraukimo, kai pateikiami klausimai, susiję su vaikų globa ir priverstiniu įvaikinimu; pažymi, kad šioje srityje, kalbant apie skirtingų valstybių piliečių poras, kai kuriose valstybėse narėse gali pasitaikyti diskriminavimo dėl pilietybės atvejų, kai atitinkamos valstybės narės, kurioje vykdoma teismo procedūra, vienas iš tėvų vertinamas palankiau negu asmuo, kuris nėra tos valstybės pilietis, o tai turi sunkių ir dažnai labai dramatiškų padarinių vaiko teisėms; pabrėžia, kad buvo pranešta apie bylas, kuriose dalyvauja kelios valstybės narės (Vokietija (nuoroda į Vaikų ir jaunimo tarnybos darbą), Prancūzija, Nyderlandai, Slovakija, Danija) ir Norvegija, ir šiuo atveju palankiai vertina tai, kad 2016 m. bus peržiūrėtas reglamentas „Briuselis IIa“; pabrėžia, kad 2015 m. Peticijų komitete buvo sudaryta nauja darbo grupė, kuriai patikėta greitai ir nuosekliai reaguoti į šiuos susirūpinimą keliančius atvejus, ir ji surengė tiriamąjį vizitą į Jungtinę Karalystę, kad ištirtų tokio pobūdžio skundus vietoje;

32.  atkreipia dėmesį į didelį gautų peticijų skaičių, kuriose aršiai kritikuojama ES migracijos, prekybos ir išorės politika ir įspėjama apie jos padarinius, kai tai susiję su šios politikos atitiktimi nuostatoms, siekiant užtikrinti migrantų žmogaus teises; atkreipia dėmesį į visų ES agentūrų, įstaigų ir institucijų, įskaitant FRONTEX, pareigą atitinkamose veiklos srityse visuomet užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir Pagrindinių teisių chartijos laikymąsi;

33.  palankiai vertina socialinį dialogą „Europos vaiko teisių forumas“, Komisijos iniciatyva rengiamą kasmet nuo 2007 m., kurio tikslas yra remti vaikų teises kaip ES vidaus ir išorės priemonių dalį; pažymi, kad šio dialogo dalyviai yra valstybių narių atstovai, vaikų teisių atstovai, Regionų komitetas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Europos Taryba, UNICEF ir įvairios nevyriausybinės organizacijos;

34.  pabrėžia, kad piliečiai pateikia peticijų labai įvairiomis temomis, pvz., pagrindinės teisės, žmogaus teisės, neįgaliųjų teisės, vidaus rinka, aplinkos apsaugos teisė, darbo santykiai, migracijos politika, prekybos susitarimai, visuomenės sveikatos klausimai, vaiko gerovė, transportas, gyvūnų teisės ir diskriminacija; ragina Peticijų komitetą toliau specializuotis savo veiklos pagrindinėse srityse, apie kurias kalba peticijų pateikėjai; prašo komiteto sekretoriatui skirti daugiau išteklių, kad komitetas galėtų susidoroti su visu intensyviu ir plačiu peticijų srautu;

35.  mano, kad viešųjų klausymų rengimas yra svarbi peticijų pateikėjų iškeltų problemų nagrinėjimo priemonė; norėtų atkreipti dėmesį į viešuosius klausymus, surengtus su Aplinkos komitetu dėl Europos piliečių iniciatyvos „Vanduo yra žmogaus teisė“ (angl. Water is a Human Right) ir su Teisės reikalų komitetu dėl Europos piliečių iniciatyvos „Vienas iš mūsų“ (angl. One of Us); mano, kad Europos piliečių iniciatyva yra priemonė, kuri skatina tarpvalstybinę, dalyvaujamąją ir atstovaujamąją demokratiją, kuri, priėmus naujas taisykles, gali padėti piliečiams daugiau tiesiogiai dalyvauti kuriant, nustatant ES politikos sritis ir nustatant jų prioritetus, taip pat teisėkūros klausimus, kuriuos reikia spręsti; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą savo iniciatyva dalyvauti rengiant viešuosius klausymus, skirtus sėkmingoms iniciatyvoms; įsipareigoja instituciniu lygmeniu teikti pirmenybę šio dalyvaujamojo proceso veiksmingumui ir tinkamų tolesnių veiksmų (jų prireikus) užtikrinimui; palankiai vertina, kad klausymuose naudojamos neįgaliesiems skirtos prieinamumo gerinimo priemonės, pvz., garsiniai ekranai;

36.  apgailestauja dėl Komisijos atsakymo į keletą sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų ir dėl to, kad buvo imtasi mažai veiksmų reaguojant į vienintelę tarpvalstybinės demokratijos ES priemonę;

37.  atkreipia dėmesį į kelias rezoliucijas priimtas 2014 m., pvz., 2014 m. kovo 12 d. EP rezoliuciją „2013 m. pilietybės ataskaita. ES piliečiai; jūsų teisės, jūsų ateitis“(3), kuri sukėlė diskusijas dėl pensijų teisių derinimo ir piliečių teisės balsuoti ir dalyvauti rinkimuose; atkreipia dėmesį į komiteto metinį pranešimą dėl 2013 m. Peticijų komiteto veiklos (A7-0131/2014) ir į 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2013 m. veiklą(4), ypač kai tai susiję su TPIP susitarimu;

38.  palankiai vertina Komisijos sprendimą tęsti 2013 m. pradėtą veiklą, numatytą 2014 m. Europos piliečių metams, didesnį dėmesį skiriant rinkimams į Europos Parlamentą (kurie įvyko 2014 m. gegužės 22–25 d.); palankiai vertina Komisijos pasirengimą informuoti piliečius apie jiems prieinamas priemones, kad jie galėtų dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, taip pat jos pasirengimą tuo metu suteikti ES piliečiams informaciją ir patarimus dėl jų teisių ir demokratinių priemonių, kurios numatytos jiems ginti; pabrėžia, kad reikėtų toliau stengtis siekti didinti informuotumą apie rinkimus į Europos Parlamentą, nes dalyvavimo 2014 m. rinkimuose mastas daugelyje valstybių narių nesiekė 50 proc.;

39.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Peticijų komitetas turėtų visapusiškai veikiantį interneto portalą, kuriame peticijų pateikėjai galėtų veiksmingai registruoti, pateikti savo peticijas, įkelti pagrindžiamuosius dokumentus, pritarti leistinoms peticijoms ir gauti informaciją apie savo peticijų būklę ir automatinius pranešimus el. paštu apie būklės pasikeitimą, taip pat per kurį piliečiai galėtų tiesiogiai susisiekti su ES pareigūnais, kad gautų aiškią ir paprastą informaciją apie pažangą sprendžiant klausimus, iškeltus piliečių peticijose; apgailestauja, kad dar nesibaigė numatytas įgyvendinimui skirtas laikotarpis ir kad daugelis numatytų funkcijų dar neveikia; primygtinai ragina atsakingas administracines tarnybas greičiau imtis reikalingų veiksmų, kad būtų baigti likę projekto etapai ir ištaisyti visi dabartiniai trūkumai; pabrėžia, kad reikėtų imtis tolesnių veiksmų siekiant padidinti peticijų proceso skaidrumą;

40.  ragina Parlamentą, nacionalinius parlamentus ir žemesnio lygmens valdžios institucijas valstybėse narėse laikytis bendro požiūrio, įskaitant atitinkamas apeliacines tarnybas, kad piliečiams būtų aišku, kuriuo lygmeniu ir kurioje instancijoje galima nagrinėti jų peticijas;

41.  ragina veiksmingai įvertinti Peticijų komiteto sekretoriato darbuotojus, kurie dėmesį skiria siekdami užtikrinti kiekybę ir kokybę, pripažįstant, kad gaunama daug peticijų ir nuolat vėluojama jas tvarkyti; mano, kad tinkamas patvirtintų peticijų tvarkymas ir svarstymas, taip pat teisingo grįžtamojo ryšio peticijų pateikėjams užtikrinimas, yra itin svarbūs stiprinant Europos pilietinės visuomenės ir ES institucijų ryšius;

42.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti konstruktyvesnį piliečių informavimą naudojant Peticijų komiteto interneto portalą ir rengiant mokomuosius seminarus valstybėse narėse;

43.  pabrėžia, kad Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT), kuriame nuolat nustatomos ir sprendžiamos su vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimu susijusios problemos, vaidmuo yra svarbus; primygtinai ragina Komisiją atnaujinti šią priemonę, kad Peticijų komiteto nariai turėtų prieigą prie visos informacijos, kurią galima gauti per SOLVIT, ir juos informuoti apie atvejus, susijusius su pateiktomis peticijomis;

44.  pabrėžia būtinybę stiprinti Peticijų komiteto bendradarbiavimą su kitomis ES institucijomis ir įstaigomis, taip pat su valstybių narių nacionalinės valdžios institucijomis; mano, kad labai svarbu stiprinti struktūrinius dialogus ir sistemingą bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, ypač su nacionalinių parlamentų peticijų komitetais; rekomenduoja visų valstybių narių parlamentams įsteigti peticijų komitetus, jei jie to dar nepadarė; mano, kad 2014 m. gruodžio 2 d. Škotijos Parlamento peticijų komiteto vizitas į komitetą – tai minėto bendradarbiavimo pavyzdys ir kad tokio pobūdžio partnerystė sudarys galimybes keistis geriausia patirtimi, sujungti įgytą patirtį ir įgyvendinti veiksmingą ir sistemingą peticijų perdavimo atsakingoms įstaigoms praktiką;

45.  pabrėžia, kad Peticijų komiteto veiklai itin svarbus glaudus bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis; ragina valstybes nares savo iniciatyva teikti atsakymus į peticijas, susijusias su ES teisės aktų įgyvendinimu ir jų vykdymo užtikrinimu, ir mano, kad valstybių narių atstovų dalyvavimas Peticijų komiteto posėdžiuose ir aktyvus bendradarbiavimas yra labai svarbūs; atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. vasario 10 d. posėdyje, per kurį buvo pristatoma tiriamojo vizito į Graikiją (2013 m. rugsėjo 18–20 d.) dėl atliekų tvarkymo ataskaita, dalyvavo Graikijos vyriausybės atstovai;

46.  primena, kad tiriamieji vizitai yra viena iš svarbiausių Peticijų komiteto turimų tyrimo priemonių, kaip numatyta taisyklėse, net jeigu jų 2014 m. ir nebuvo surengta; mano, kad itin svarbu, kad peticijų nagrinėjimas, dėl kurių atliekamas tyrimas tiriamuosiuose vizituose, neatsidurtų aklavietėje, taip pat laikotarpiu tarp rinkimų į Europos Parlamentą ir naujo Parlamento suformavimo, ir ragina Parlamento komitetus imtis reikiamų veiksmų; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog tiriamieji vizitai būtų užbaigiami pateikiant aiškias rekomendacijas, kuriose daugiausia dėmesio būtų skiriama peticijų pateikėjų problemoms; tikisi, kad Peticijų komitetas su tiriamaisiais vizitais susijusią reguliarią veiklą atnaujins 2016 m.;

47.  ragina Graikiją atsižvelgti į rekomendacijas, pateiktas komiteto 2014 m. vasario mėn. patvirtintoje tiriamojo vizito ataskaitoje dėl atliekų surinkimo ir sąvartynų vietos Graikijoje; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip naudojamos atliekų surinkimui skirtos lėšos; ragina valstybes nares laikytis ES direktyvų dėl atliekų perdirbimo;

48.  mano, kad labai svarbu, kad Peticijų komiteto posėdžiuose dalyvautų ir aktyviai bendradarbiautų valstybių narių atstovai; palankiai vertina atitinkamų valstybių narių valdžios institucijų atstovų dalyvavimą ir aktyvų bendradarbiavimą ir ragina tai daryti; ragina visas valstybes nares aktyviai dalyvauti peticijų procese;

49.  pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su Europos ombudsmenu ir kad Parlamentas dalyvautų Europos ombudsmenų tinkle; džiaugiasi puikiais ombudsmeno ir Peticijų komiteto santykiais institucinėje sistemoje; ypač džiaugiasi nuolatine ombudsmeno parama Peticijų komiteto darbui per visus metus;

50.  tikisi pagerinti bendradarbiavimą su įvairių valstybių narių nacionalinių ir regioninių parlamentų peticijų komitetais, jei jie yra; yra įsipareigojęs padėti įsteigti tokius komitetus tose valstybėse narėse, kurios to nori;

51.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir jų peticijų komitetams bei nacionaliniams ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0204.
(2) Priimta JT komiteto per keturioliktąją sesiją (2015 m. rugpjūčio 17 d. – rugsėjo 4 d.), ˛r. http://tbinternet.ohchr.org/_layouts/treatybodyexternal/Download.aspx?symbolno=CRPD%2fC%2fEU%2fCO%2f1&Lang=en
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0233.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0009.

Teisinė informacija - Privatumo politika