Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2791(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0255/2016

Pateikti tekstai :

B8-0255/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 25/02/2016 - 7.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0061

Priimti tekstai
PDF 359kWORD 114k
Ketvirtadienis, 2016 m. vasario 25 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Derybų dėl ES ir Tuniso laisvosios prekybos susitarimo pradžia
P8_TA(2016)0061B8-0255/2016

2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų dėl Europos Sąjungos ir Tuniso laisvosios prekybos susitarimo pradžios (2015/2791(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į derybų dėl Europos Sąjungos ir Tuniso laisvosios prekybos susitarimo pradžią 2015 m. spalio 13 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3, 207 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 13 d. Komisijos narės Cecilijos Malmström derybų dėl Sąjungos ir Tuniso išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo proga Tunise padarytus pranešimus,

–  atsižvelgdamas į sprendimą 2015 m. Nobelio taikos premiją 2015 m. spalio 9 d. skirti Ketvertui už nacionalinį dialogą, kuriuo atstovaujama Tuniso pilietinei visuomenei,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl Tuniso(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 17 d. ES ir Tuniso asociacijos tarybos rekomendaciją Nr. 1/2015 dėl ES ir Tuniso privilegijuotos partnerystės įgyvendinimo veiksmų plano (2013–2017) įgyvendinimo Europos kaimynystės politikos srityje(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 534/2014/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Tuniso Respublikai(3) ir į tai, kad 2015 m. balandžio 26 d. buvo išmokėta pirmoji dalis,

–  atsižvelgdamas į Ecorys atliktus tyrimus, susijusius su prekybos poveikiu tvariam vystymuisi, kurie pagrindžia derybas siekiant sudaryti išplėstą ir išsamų Europos Sąjungos ir Tuniso laisvos prekybos susitarimą(4),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos erdvės poveikio tvarumui įvertinimą, Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos erdvės poveikio tvarumui vertinimo projekto galutinę ataskaitą ir konsultacijų projektą, kurį 2007 m. rugsėjo mėn. atliko Mančesterio universiteto Vystymosi politikos ir valdymo Poveikio vertinimo tyrimų centras(5),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimus tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Tuniso(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 18 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Viduržemio jūros sąjungos ir pietinių kaimyninių šalių, ypač į savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliuciją „Prekyba siekiant pokyčių: ES prekybos ir investicijų strategija Viduržemio jūros regiono pietuose po Arabų pavasario revoliucijų“(7),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES ir Tuniso santykiai yra glaudūs ir labai seni, kadangi Europos Sąjunga yra didžiausia Tuniso prekybos partnerė, o Tunisas– 34-asis ES partneris;

B.  kadangi pirmasis dviejų partnerių prekybinio bendradarbiavimo susitarimas pasirašytas 1969 m. ir Tunisas yra pirmoji pietų Viduržemio jūros regiono šalis, 1995 m. pasirašiusi asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga;

C.  kadangi 2015 m. spalio 13 d. Europos Sąjunga pradėjo derybas su Tunisu dėl plataus užmojo laisvosios prekybos susitarimo remdamasi 2011 m. gruodžio 14 d. ES valstybių narių vieningai suteiktu įgaliojimu ir kadangi 2015 m. spalio 19–22 d. įvyko pirmasis derybų etapas;

D.  kadangi Europos Sąjungos ir Tuniso preliminarios diskusijos dėl išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo truko ketverius metus ir kadangi Tunisas įsteigė nacionalinę komisiją prioritetam apibrėžti;

E.  kadangi ES ir Tuniso prekybos santykių stiprinimas sudarant plataus užmojo prekybos partnerystę turi atverti Tuniso ir Europos Sąjungos augimo ir ekonomikos suartėjimo galimybes; kadangi ši partnerystė turi prisidėti prie Tuniso politinio ir demokratinio stabilizavimo;

F.  kadangi prekybos partnerystė yra platesnių Europos Sąjungos ir Tuniso kaimynystės santykių dalis, kurią apibrėžia 1995 m. Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimas, kuriuo numatoma sukurti laisvosios prekybos erdvę ir numatomos nuostatos dėl žemės ūkio ir paslaugų; kadangi ES ir Tuniso asociacijos taryba 2015 m. kovo 17 d. priėmė naują veiksmų planą, kuriuo įgyvendinama privilegijuota partnerystė, kad būtų užtikrintas aukštas ekonominės integracijos lygis; kadangi atliekant Europos kaimynystės politikos peržiūrą turi būti propaguojamos bendros Sąjungos ir Tuniso vertybės ir interesai, solidarus ekonominis ir socialinis vystymasis, darbo vietų jaunimui kūrimas ir galiausiai turi būti užtikrintas ekonomikos stabilizavimas;

G.  kadangi Tunisas, davęs pradžią įvykiams, žinomiems kaip Arabų pavasaris, yra vienintelė Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybė, kurioje vykdomas politinis perėjimo prie demokratijos procesas, ir jis yra pavyzdys visam regionui;

H.  kadangi politinis stabilumas ir ekonomikos vystymasis yra neatsiejami ir kadangi šiuo prekybos susitarimu turėtų būti siekiama suteikti realią galimybę Tuniso ir Europos ekonomikai;

I.  kadangi lygiagrečiai šioms deryboms Europos Sąjunga turi ir toliau tęsti ir stiprinti savo paramą Tunisui ir teikti adekvačią ir tinkamą finansinę ir techninę pagalbą vykstant deryboms, o vėliau įgyvendinant šio susitarimo nuostatas plėtojant tikrą partnerystę, kai atsižvelgiama į abiejų Viduržemio jūros pakrančių gyventojų interesus;

J.  kadangi Tunisas ir Europos Sąjunga yra suinteresuoti skatinti ir stiprinti pietų šalių regioninės integracijos procesą tarp Tuniso ir jo kaimyninių valstybių, visų pirma įgyvendinant Agadiro susitarimą; kadangi ES ir Tuniso derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo turi prisidėti prie šių pastangų;

K.  kadangi Tuniso perėjimo prie demokratijos procesas ir toliau yra pavyzdys kitoms regiono šalims; kadangi 2014 m. sausio 26 d. Nacionalinė steigiamoji asamblėja priėmė naują Tuniso Konstituciją; kadangi ji yra sektinas pavyzdys teisių ir laisvių apsaugos srityje; kadangi 2014 m. gruodžio 21 d. įvykus laisviems, pliuralistiniams ir skaidriems rinkimams Beji Caid Essebsi išrinktas Tuniso Respublikos prezidentu;

L.  kadangi dinamiška ir išsilavinusi Tuniso pilietinė visuomenė šaliai pereinant prie demokratijos atlieka ypač svarbų vaidmenį; kadangi ji ir toliau turi būti glaudžiai įtraukta į politinių svarstymų procesą, įskaitant ir dabar vykstančias derybas;

M.  kadangi Nobelio taikos premijos įteikimas Tuniso nacionalinio dialogo ketvertui prilysta pastangų stiprinti demokratiją pripažinimui ir yra skatinimas toliau žengti šia kryptimi; kadangi būtina sudaryti pavyzdinį susitarimą siekiant išsklaidyti pilietinės visuomenės išreikštą susirūpinimą;

Ekonominė, politinė ir socialinė Tuniso padėtis

1.  griežtai smerkia teroristinius išpuolius, įvykdytus Tunise pastaraisiais mėnesiais ir nusinešusius labai daug aukų; mano, kad Tunisas susiduria su labai didele terorizmo grėsme, ir primena, kad dėl 2015 m. lapkričio 24 d. prieš prezidento gvardiją įvykdyto išpuolio ir 2015 m. birželio 26 d. Susoje bei 2015 m. kovo 18 d. Bardo muziejuje surengtų teroristinių išpuolių smarkiai sumažėjo 2015 m. vasaros turizmo perspektyvos, kai turizmas ir susiję sektoriai sudaro 15 proc. nacionalinio BVP; reiškia solidarumą su Tunisu ir dar kartą patvirtina savo paramą Tuniso valdžios institucijomis kovojant su terorizmu, gerbiant žmogaus teises ir teisinės valstybės principus;

2.  pažymi, kad Tuniso ekonomika patiria didelių sunkumų, BVP augimas 2014 m. siekė 2,3 proc., o nedarbo lygis 2015 m. sudarė 15 proc. aktyvių gyventojų, kad 28,6 proc. aukštojo mokslo įstaigų absolventų neturi darbo ir nuolat didėja jaunų Tuniso žmonių nedarbas;

3.  pabrėžia, kad dėl akivaizdaus demografinės ir ekonominės Europos Sąjungos ir Tuniso padėties disbalanso pateisinama asimetriško ir laipsniško pobūdžio derybų strategija;

4.  primena, kad Tunisui būdingi dideli regioniniai skirtumai tarp sostinės Tuniso ir kitų šalies regionų, taip pat labai didelis vystymosi atotrūkis tarp pakrantės ir šalies centro vietovių, ypač susijęs su nedarbo lygiu, sveikatos priežiūros paslaugų ir švietimo prieinamumu, ir kad šis atotrūkis gali dar padidėti dėl klimato kaitos;

5.  primena, kad užimtumo lygis skiriasi su prekybos susitarimu susijusiuose sektoriuose ir jeigu tas lygis nebus išlygintas, žemės ūkio sektoriuje bus sutelkta per daug darbo jėgos, o kiti Tuniso ekonomikos įvairinimui svarbūs sektoriai, kaip antai apdirbamoji pramonė ir kasybos sektorius, išnyks;

6.  pažymi, kad Tuniso perėjimo prie demokratijos procesas buvo sėkmingiausias regione ir kad tarp Viduržemio jūros pietų valstybių šalis pasirinko unikalų politinį ir ekonominio vystymosi modelį, ir prašo Europos Komisiją visapusiškai į tai atsižvelgti derybose; mano, kad Sąjunga turi imtis visų įmanomų priemonių, kad palaikytų Tuniso demokratinį perėjimą prie stabilios ir pluralistinės visuomenės;

7.  pažymi, kad Tunisas kenčia dėl labai nestabilios regioninės aplinkos, ypač dėl konflikto Libijoje ir laikinų smurto protrūkių Alžyre, abi šios valstybės yra Tuniso kaimynės;

8.  pažymi, kad Tunisas priėmė daugiau kaip 1,8 mln. Libijos pabėgėlių ir kad šis skaičius sudaro 16 proc. visų Tuniso gyventojų;

Sėkmingo Europos Sąjungos ir Tuniso prekybos susitarimo įgyvendinimo sąlygos

9.  palankiai vertina 2015 m. rudenį pradėtas derybas siekiant sudaryti ES ir Tuniso laisvosios prekybos susitarimą remiantis įgaliojimais, kuriuos po Arabų pavasario 2011 m. patvirtino Taryba; pažymi, kad per laikotarpį nuo 2011 m. Tunisas įtvirtino perėjimo prie demokratijos procesą 2014 m. sausio 26 d. paskelbdamas naują konstituciją ir surengdamas parlamento ir prezidento rinkimus, kurie įvyko atitinkamai 2014 m. spalio 26 ir lapkričio 23 d.;

10.  mano, kad šis susitarimas apima ne tik prekybos aspektą ir kad juo būtinai turi būti siekiama prisidėti prie stabilumo Tunise, jo demokratijos stiprinimo ir jo ekonomikos atgaivinimo, kartu darant teigiamą poveikį ir vartotojų kainoms bei užimtumui, ir kvalifikuotų, ir nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimams, ir mažinant skirtumus; prašo, kad susitarimo turinys atitiktų šiuos pagrindinius reikalavimus dar prieš sudarant susitarimą;

11.  ragina derybininkus sudaryti laipsnišką ir asimetrišką susitarimą atsižvelgiant į svarbius abiejų šalių ekonominius skirtumus, šiose derybose būti lankstiems, parodyti gebėjimą greitai reaguoti, taikyti naujoves, skaidrumo principus ir prisitaikyti, taip pat nepamiršti, kad šis susitarimas turėtų būti naudingas Tuniso ir Europos Sąjungos ekonomikai ir visuomenei, žinoma, atsižvelgiant į vietos kultūrinius, socialinius ir ekonominius skirtumus, ypatumus ir aplinkybes, nenukreipiant tarpregioninės prekybos į kitas regiono šalis;

12.  džiaugiasi, kad Tuniso vyriausybė pristatė ekonomikos reformos planą penkeriems metams (2015–2020 m.), siekiant sumažinti nedarbo lygį, šalių regioninius skirtumus ir užtikrinti ekonominės struktūros įvairovę; mano, kad laisvosios prekybos susitarimas turi atitikti šio plano tikslus;

13.  primena, kad Tunisui – tai pirmosios tokio masto prekybos derybos, todėl svarbu, kad Tuniso ekonomikos sektoriai būtų atveriami laipsniškai ir asimetriškai ir kad jautriems sektoriams susitarime būtų numatyti pereinamieji laikotarpiai ir nebūtų vykdomos derybos dėl tam tikrų produktų, kuriuos šalys laiko importui jautriais produktais;

14.  mano, kad labai svarbu Tunisui skirti didelę finansinę ir techninę Europos Sąjungos paramą ir pagalbą, skirtą prekybos deryboms, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti įvairias laisvosios prekybos susitarimo nuostatas; prašo, kad finansinė pagalba būtų teikiama skaidriai ir kad ji iš tikrųjų būtų naudinga numatytiesiems jos gavėjams;

15.  palankiai vertina Europos investicijų banko suteiktą paramą daugeliui Tuniso projektų; pabrėžia, kad taip prisidedama prie Tuniso ekonomikos įvairinimo ir darbo vietų, pirmiausia skirtų jaunimui, kūrimo;

16.  palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga savo kaimynystės politikoje su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis Tunisą laiko prioritetine šalimi ir kad suteikė Tunisui 300 mln. EUR paskolą teikdama makrofinansinę pagalbą ekonominėms reformoms įgyvendinti;

17.  vis dėlto prašo Europos Sąjungą, taip pat kaip ir jos valstybes nares, EIB ir ERPB, toliau remti Tunisą ir optimizuoti paramos ir pagalbos programas, įskaitant autonominių išimtinių prekybos priemonių taikymą, siekiant padėti Tunisui konsoliduoti savo demokratinį procesą; palankiai vertina kai kurių valstybių narių sudarytas partnerystes dėl Tuniso pertvarkymo; ragina Europos Sąjungą tęsti savo regioninių skirtumų, susijusių su būtinosios medicinos pagalbos prieinamumu Tunise, mažinimo programą;

18.  ragina Europos Sąjungą atsižvelgti į išskirtinę Tuniso padėtį šiose derybose, visų pirma į pažeidžiamą perėjimo prie demokratijos procesą, taip pat į Europos Sąjungos ir Tuniso ekonomikos išsivystymo skirtumus, ir visuomet turėti omenyje, kad geriausi sprendimai yra tie, kurie naudingi abiem partneriams;

19.  prašo Komisiją užtikrinti, kad šios derybos greitai duotų konkrečios naudos svarbiausiuose ES ir Tuniso ekonomikos sektoriuose, taip pat atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

20.  pabrėžia, kad šis susitarimas turi padėti plėtoti ir įvairinti Tuniso ekonomiką, kurioje šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žemės ūkiui, mažinti regionų skirtumus ir turi duoti konkrečios naudos visiems Tuniso ir Europos gyventojams;

21.  palankiai vertina tai, kad Tunisas pradėjo svarbias socialines ir ekonomikos reformas; primygtinai ragina tęsti šias reformas ir derybų laikotarpiu, kad galimas susitarimas atneštų šaliai kuo daugiau naudos;

22.  mano, kad susitarimas turėtų padėti stiprinti Europos Sąjungos ir Tuniso ekonominį bendradarbiavimą, kuris jau yra gerokai pažengęs dėl pagal asociacijos susitarimą panaikintų muito mokesčių pramonės produktams; taip pat siūlo naują Europos Sąjungos ir Tuniso ekonominės partnerystės pavadinimą;

23.  aktyviai ragina Komisiją ir Tuniso vyriausybę nustatyti aiškų ir tikslų Tuniso ir ES pilietinės visuomenės dalyvavimo visuose derybų etapuose procesą ir panaudoti novatoriškus būdus; palankiai vertina Tuniso pilietinės visuomenės vaidmenį pirmajame derybų etape ir ragina, kad konsultacijos būtų atviros, skaidrios ir kad jų metu būtų labiau atsižvelgiama į įvairius Tuniso pilietinės visuomenės sluoksnius, remiantis kitose panašiose derybose nustatyta geriausia praktika;

24.  todėl palankiai vertina Prekybos ir amatininkystės ministerijos sukurtą interneto svetainę, skirtą išsamiam ir visapusiškam laisvosios prekybos susitarimui visuomenei pristatyti, ir derybininkų pageidavimą paskelbti galutinį tekstą trimis kalbomis; mano, kad Tuniso pilietinė visuomenė galėtų taip pat dalyvauti derybose ir per poveikio vertinimo priežiūros komitetą;

25.  primygtinai ragina Tarybą viešai paskelbti 2011 m. gruodžio 14 d. valstybių narių vieningai priimtus derybų įgaliojimus;

26.  norėtų, kad per visą derybų procesą Tuniso ir Europos Parlamentai palaikytų nuolatinį dialogą; džiaugiasi, kad atsižvelgiant į tai, įsteigtas ES ir Tuniso jungtinis parlamentinis komitetas, atliksiantis pagrindinį vaidmenį sudarant sąlygas Europos Parlamento ir Tuniso Parlamento nariams reguliariai susitikti ir vykdyti tikrą derybų dėl laisvosios prekybos susitarimo stebėseną;

27.  pageidauja, kad šis dialogas sudarytų galimybę geriau įvertinti abiejų šalių lūkesčius ir nuogąstavimus ir taip pagerinti susitarimo sąlygas;

28.  primena, kad Viduržemio jūros sąjunga remia konkrečių projektų regione vystymą ir vykstant deryboms dėl susitarimo gali teikti ekspertinių žinių šiuo klausimu;

29.  prašo, kad tiek viena, tiek kita šalis, įskaitant Europos Parlamentą, dalyvaujant Tuniso ekspertams, atliktų susitarimo poveikio įvairioms sritims, įskaitant paslaugas, viešuosius pirkimus, MVĮ konkurencingumą, užimtumą ir žemės ūkį, sektorinius, griežtus ir skaidrius tyrimus ir vertinimus; pažymi, kad Tunisas pageidauja nuo pat pradžių įtraukti Tuniso ekspertus, kad pačiame Tunise būtų užtikrintas poveikio įvertinimo skaičių patikimumas;

30.  ragina Europos Sąjungą finansuoti minėtus poveikio tyrimus ir sektorinius vertinimus ir, kelioms Tuniso pilietinės visuomenės organizacijoms prašant, prieš tai galbūt atlikti 1995 m. asociacijos susitarimo socialinio ir ekonominio poveikio ex post vertinimą;

31.  ragina Komisiją kuo skubiau nustatyti, ar susitarimas bus mišrus ar išimtinis, ir prašo nuo pat diskusijų pradžios į jas įtraukti valstybių narių nacionalinius parlamentus;

32.  pabrėžia, kad derybose turi būti atsižvelgta į aplinkos sąlygas Viduržemio jūros baseine, ypač į tai, kad vandens trūkumas kenkia žemės ūkio veiklai, ir pabrėžia, kad valdant gamtos išteklius reikia skatinti aplinkos požiūriu tvarų ekonominį modelį;

33.  pabrėžia, kad prekybos derybos su Tunisu yra platesnės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių prekybos santykių srities dalis; ragina artimiausiu metu surengti nuo 2013 m. neribotam laikui atidėtą 10-ąją ES ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrų konferenciją ir nagrinėti regiono prekybos problemas, ir nustatyti darbo prioritetus ateinantiems metams;

Požiūris į derybas pagal sektorius

34.  ragina susitarime skirti pakankamą dėmesį paslaugų sektoriui, kuris turi didelį augimo potencialą Tuniso ekonomikai ir kuris turėtų pritraukti strategines investicijas; atsižvelgdamas į tai, kad Tunisui – tai pirmosios tokio masto prekybos derybos, mano, kad skyriuje dėl paslaugų turėtų aiškiai išvardyti sektoriai, kuriuose šalys norėtų prisiimti įsipareigojimus patekimo į rinką ar nacionalinio režimo srityje;

35.  primena, kad Tunise svarbiausias yra viešasis sektorius ir kad jame sukurta daugiausia kvalifikuoto darbo vietų;

36.  primena, kad Tunise aukštųjų technologijų srityje yra daug labai dinamiškų veiklą pradedančių įmonių, labai mažų įmonių ir MVĮ, ir prašo susitarime numatyti palankias sąlygas jas plėtoti ir plėstis tarptautiniu mastu; atkreipia dėmesį į Tuniso gyventojų prašymą į susitarimą įtraukti plataus masto ir suderintas nuostatas dėl elektroninės prekybos;

37.  ragina abi šalis skatinti užimtumo, kuris yra pagrindinė Tuniso ekonomikos atgaivinimo ir politinio stabilumo sąlyga, didinimą, imantis ir bendrų iniciatyvų;

38.  mano, kad susitarimas turi būti naudingas smulkiems Tuniso gamintojams ir verslininkams, kurie yra būtini Tuniso ekonomikos struktūrai; skatina plėtoti nuolatinį verslininkų, verslo asociacijų ir mokymo organizacijų dialogą, kuris padėtų skleisti gerąją praktiką ir geriau suprasti jų sunkumus ir lūkesčius;

39.  mano, kad vedant derybas dėl konkurencijos skyriaus, svarbu veikti atsargiai, palaipsniui ir lanksčiai, atsižvelgiant į valstybės pagalbos Tuniso ekonomikos vystymuisi strateginį pobūdį;

40.  primena, kad svarbu sukurti dvišalius prekybos rūmus, kurie atstovautų nuolatiniams forumams, sudarantiems sąlygas skirtingiems subjektams sudaryti tarpusavio partnerystes ir plėtoti savo ekonominę ir komercinę veiklą;

41.  ragina Komisiją pagal susitarimą palengvinti trumpalaikių vizų išdavimą teikiant MOVE 4 tipo paslaugas, kurias teikiantys fiziniai asmenys turi keliauti ribotą laikotarpį tiksliomis sąlygomis, nustatytomis sutartyje ir šalies teisės aktuose; pabrėžia, kad jokios susitarimo nuostatos neturėtų sutrukdyti ES ir jos valstybėms narėms taikyti priemones, kuriomis reguliuojamas fizinių asmenų atvykimas į šalį ar laikinas viešėjimas joje, įskaitant priemones, būtinas siekiant užtikrinti tvarkingą fizinių asmenų judėjimą kertant jos sienas, pvz., inter alia, leidimo atvykti sąlygas;

42.  tikisi, kad šis susitarimas padės užtikrinti Tunise ilgalaikę palankią aplinką, skatinančią ilgalaikes investicijas į pagrindinius, dinamiškus ir turinčius pridėtinę vertę ekonomikos sektorius, pavyzdžiui, turizmo, energetikos, įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, aukštųjų technologijų paslaugų, skaitmeninės ekonomikos ir keitimosi duomenimis; ragina Komisiją įtraukti skyrių dėl investicijų, siekiant sudaryti palankias sąlygas ES ir Tuniso abipusėms tiesioginėms užsienio investicijoms, ir greičiau nustatyti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių investicijų ir prekybos palengvinimo tvarką, kad būtų galima rinkti informaciją ir atitinkamus duomenis ir sustiprinti prekybos partnerystes ir kad tai būtų naudinga Tunisui;

43.  mano, kad susitarime turėtų būti įtvirtintos viešojo pirkimo nuostatos, atsargiai derantis dėl atsivėrimo ir iš Europos, ir iš Tuniso pusės, ir atsižvelgiant į Tuniso ekonomikos struktūrą ir ypatingas sąlygas;

44.  mano, kad Europos Sąjungai ir Tunisui bus labai naudingos geresnės tarpusavio galimybės patekti į jų žemės ūkio rinkas ir kad susitarimas turėtų padėti sumažinti muitų tarifus, panaikinti netarifines kliūtis ir gerinti eksporto procedūras;

45.  pažymi, kad Tunisas didelį dėmesį skiria ekologinio ūkininkavimo vystymui ir remiantis šiuo susitarimu tokio ūkininkavimo būdu pagamintiems Tuniso produktams turėtų būti suteikta galimybė patekti į naujas rinkas;

46.  tikisi, kad derybos nepakenks nei vienos iš šalių ekonomikai; ragina Sąjungą ir Tunisą atsižvelgti į tai, kad abiejose Viduržemio jūros pusėse esama jautrių žemės ūkio sektorių, todėl per derybų procesą reikėtų susitarti dėl išsamių sąrašų ir jiems numatyti pereinamuosius laikotarpius ir atitinkamas kvotas ir, jei reikia, jų neįtraukti į derybas;

47.  skatina Komisiją derėtis dėl griežtų ir aukštos kokybės sanitarijos ir fitosanitarijos standartų nustatymo ir išspręsti Tunise vis dar pasitaikančių veterinarijos problemų, taip pat mėsos ir vaisių bei daržovių kontrolės problemų; ragina Komisiją numatyti specialiąsias techninės pagalbos nuostatas siekiant padėti Tuniso gamintojams laikytis griežtesnių ES sanitarijos ir fitosanitarijos standartų;

48.  mano, kad susitarimas turi padėti nustatyti aukštos kokybės tvaraus vystymosi ir socialinius standartus;

49.  tikisi, kad Tuniso vyriausybė ir ES institucijos parengs atitinkamas nuostatas, skirtas tam, kad būtų galima aiškiai nustatyti Tuniso produktų kilmę ir atsekamumą ir taip užtikrinti didesnį skaidrumą gamintojams, tarpininkams ir vartotojams;

50.  norėtų, kad į susitarimą būtų įtrauktas plataus užmojo skyrius dėl intelektinės nuosavybės teisių, įskaitant geografinių nuorodų pripažinimą ir didesnę apsaugą, užtikrinančius visapusišką Europos Sąjungos ir Tuniso geografinių nuorodų pripažinimą, atitinkamų produktų atsekamumą ir gamintojų praktinės patirties apsaugą;

51.  ragina Komisiją išplėsti geografinių nuorodų apsaugą ir būtent pagal šį susitarimą ją taikyti ir ne žemės ūkio produktams, nes Tunisas jas pripažįsta;

52.  norėtų, kad susitarimu būtų sudaryta galimybė modernizuoti Tuniso pramonę ir įgyti daugiau patirties siekiant įtraukti daugiau pagamintų produktų tiekimo grandinių, kas savo ruožtu pareikalautų aukštesnio lygmens gebėjimų ir vietose būtų įdarbinti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai;

53.  ragina Komisiją į susitarimą įtraukti plataus užmojo skyrių dėl energijos ir žaliavų, taip sudaryti galimybę aktyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir bendradarbiauti elektros energijos, dujų, vėjo, saulės energijos sektoriuose ir kitų atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje;

54.  norėtų, kad pagal šį susitarimą būtų sustiprintas Europos ir Tuniso universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir mokymo įstaigų mokslinis bendradarbiavimas atliekant mokslinius tyrimus, diegiant inovacijas, kuriant naujas technologijas ir apskritai plėtojant kultūrą ir švietimą ir kad šiomis iniciatyvomis būtų galima padėti Tuniso darbo rinkai;

55.  palankiai vertina tai, kad Tunisas įtrauktas į Europos mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“, ir primygtinai ragina Komisiją ir Tuniso vyriausybę į susitarimą įtraukti plataus užmojo skyrių dėl tvaraus vystymosi, kuriame būtų skatinami aukšti socialiniai ir darbo standartai, kaip numatyta Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijose ir šios srities daugiašalėse tarptautinėse sutartyse įtvirtintuose aplinkos apsaugos standartuose;

56.  primena, kad Tunisas ratifikavo visas TDO konvencijas, tačiau, pasak nepriklausomo priežiūros organo, jis turi dėti daugiau pastangų skatindamas laikytis aukštų darbo standartų; pageidauja, kad išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas padėtų Tunisui parengti socialinius ir darbo standartus, kuriais būtų užtikrinta didesnė apsauga, ypač tuos, kurie susiję su teisės jungtis į asociacijas paisymu; tikisi, kad, atsižvelgiant į Tuniso perėjimą prie demokratijos ir terorizmo grėsmę, išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas bus paskata stiprinti teisinę valstybę ir pagrindines laisves, įskaitant asociacijų, saviraiškos ir informacijos laisvę;

57.  ragina Komisiją į susitarimą įtraukti nuostatą dėl žmogaus teisių, kuria remdamasi ES galėtų vienašališkai sustabdyti šio susitarimo įgyvendinimą, jeigu kita susitariančioji šalis pažeistų žmogaus teises;

58.  ragina šalis apsvarstyti galimybę įtraukti gero mokesčių srities valdymo sąlygą remiantis Europos Komisijos Gero mokesčių valdymo platformos darbu, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo atvejų;

59.  palankiai vertina bendrą norą stiprinti 2014 m. kovo 3 d. sudarytą partnerystę judumo srityje ir ragina užbaigti vizų režimo supaprastinimo susitarimą ir readmisijos susitarimą;

60.  ragina ES institucijas numatyti kompensacines priemones tais atvejais, jeigu daroma reali arba galima žala vienam ar keliems prekybos sektoriams, kuriuos apima šis susitarimas;

o
o   o

61.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Europos Sąjungos Tarybos išvados 11076/15 RELEX 626, 2015 7 20.
(2) OL L 151, 2015 6 18, p. 25.
(3) OL L 151, 2014 5 21, p. 9.
(4) http://www.trade-sia.com/tunisia/the-study/?lang=fr.
(5) http://www.sia-trade.org/emfta.
(6) OL L 97, 1998 3 30, p. 2.
(7) OL C 261 E, 2013 9 10, p. 21.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika