Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2115(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0012/2016

Pateikti tekstai :

A8-0012/2016

Debatai :

PV 01/02/2016 - 9
CRE 01/02/2016 - 9

Balsavimas :

PV 25/02/2016 - 7.12
CRE 25/02/2016 - 7.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0063

Priimti tekstai
PDF 270kWORD 96k
Ketvirtadienis, 2016 m. vasario 25 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Europos Centrinio Banko 2014 m. metinė ataskaita
P8_TA(2016)0063A8-0012/2016

2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Centrinio Banko 2014 m. metinės ataskaitos (2015/2115(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2014 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 284 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-62/14,

–  atsižvelgdamas į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 15 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0012/2016),

A.  kadangi, remiantis Komisijos naujausia rudens prognoze, tikimasi, kad ekonomikos atsigavimas euro zonoje didės, ir prognozuojama, kad realusis BVP 2015 m. išaugs 1,4 proc., 2016 m. – 1,7 proc., o 2017 m. – 1,8 proc.; kadangi augimo bazė yra nestabili; kadangi norint paskatinti ekonomikos augimą būtinas tvirtas politinis įsipareigojimas įgyvendinti tvarias ir socialiniu požiūriu subalansuotas struktūrines reformas;

B.  kadangi, remiantis ta pačia prognoze, tikimasi, kad nedarbas euro zonoje šiek tiek sumažės – nuo 11,6 proc. 2014 m. pabaigoje iki 10,5 proc. 2016 m. pabaigoje; kadangi esama didelių nedarbo lygio įvairiose valstybėse narėse skirtumų – skaičiai svyruoja nuo 6,4 proc. Vokietijoje iki 26,6 proc. Graikijoje; kadangi nedarbo lygis daugelyje valstybių narių ir toliau kelia nerimą, jis labiausiai paliečia jaunimą ir ilgalaikius bedarbius;

C.  kadangi, vėlgi remiantis ta pačia prognoze, fiskalinė perspektyva euro zonoje turėtų gerėti ir tikimasi, kad sumažės valdžios sektoriaus deficitas (nuo 2,4 proc. 2014 m. iki 1,7 proc. 2016 m.) ir valstybės skola (nuo 94 proc. 2014 m. pabaigoje iki 92,5 proc. 2016 m. pabaigoje);

D.  kadangi neigiamai infliaciją paveikusios mažos energijos kainos visgi galėtų padėti atgaivinti ekonomiką;

E.  kadangi šiuos procesus daugiausiai skatina privatus vartojimas, eksportas ir išoriniai veiksniai, pvz., mažos energijos, ypač žalios naftos, kainos, o privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijos euro zonoje tik pamažu gerėja ir tebėra gerokai žemesnės už tą lygį, kuris buvo užregistruotas prieš prasidedant krizei, ir santykinė investicijų dalis BVP keletą dešimtmečių nuolat mažėjo;

F.  kadangi, remiantis 2015 m. rugsėjo mėn. Europos Centrinio Banko prognoze, vidutinis infliacijos lygis euro zonoje, 2015 m. pirmąjį pusmetį išlikęs artimas nuliui, turėtų didėti – iki 1,1 proc. 2016 m. ir iki 1,7 proc. 2017 m.;

G.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 2 dalį Europos centrinių bankų sistema „skatina sklandų mokėjimo sistemų veikimą“;

H.  kadangi 2014 m. ECB sumažino pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą iki veiksmingos apatinės ribos ir sumažino savo indėlių galimybės palūkanų normą iki -0,20 proc.; kadangi mažesnės realiosios palūkanų normos žymiai neprisidėjo prie paskolų namų ūkiams ar įmonėms, ypač MVĮ, teikimo ir tai padėjo ECB pasirinkti netradicines pinigų politikos priemones;

I.  kadangi, vykdydamas savo priežiūros funkcijas, Europos Centrinis Bankas ne visada pakankamai atsižvelgė į proporcingumo principą;

J.  kadangi MVĮ sudaro Europos ekonomikos pagrindą ir bankų sistema padeda užtikrinti jų konkurencingumą ir augimą; kadangi labai svarbu sukurti palankesnes sąlygas nukreipti kredito srautus labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (LMMVĮ), nes minėtos įmonės sudaro 99 proc. visų įmonių ir sukuria 80 proc. darbo vietų Europos Sąjungoje, todėl jos atlieka svarbų vaidmenį skatinant ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir mažinant socialinę nelygybę; kadangi bankų skolinimo apimtys pamažu didėja;

K.  kadangi 2014 m. ECB įgyvendino įvairias tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (angl. TLTRO) ir pasirinkto privačiojo sektoriaus turto pirkimo programas, kuriomis siekiama remti skolinimą realiajai ekonomikai;

L.  kadangi 2015 m. sausio 22 d. ECB pradėjo plataus masto turto pirkimo programą (TPP), kurios vertė – 1,1 trln. EUR ir kurią planuojama vykdyti iki 2016 m. rugsėjo mėn. ir bet kuriuo atveju iki tol, kol infliacijos raida taps tvari;

M.  kadangi ECB, pradėjęs savo obligacijų pirkimo programą, reikšmingą rizikos lygį perkėlė į savo balansą;

N.  kadangi Bendras priežiūros mechanizmas (BPM), pirmasis bankų sąjungos ramstis, 2014 m. lapkričio 4 d. pradėjo veikti visu pajėgumu ir ECB tiesioginei priežiūrai buvo perduoti 122 didžiausi euro zonos bankai; kadangi, be to, 2014 m. spalio 26 d. buvo atliktas ir baigtas išsamus šių svarbių bankų vertinimas, kurį sudarė turto kokybės patikrinimas ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis; kadangi bendras bankų pertvarkymo mechanizmas (BPeM), antrasis bankų sąjungos ramstis, įsigaliojo 2015 m. pradžioje, o trečiasis ramstis – bendroji indėlių garantijų sistema, iki šiol dar neįsteigta;

1.  primena, kad geografiškai netolygus ir nežymus atsigavimas, kurio artimiausiais metais tikimasi euro zonoje, turi stiprėti ir potencialus ekonomikos augimas turi didėti, jei norima sumažinti didelį nedarbo lygį, užfiksuotą daugelyje euro zonai priklausančių valstybių narių, ir sumažinti skolos naštą; pabrėžia, kad daugelis valstybių narių susiduria su panašiomis makroekonominės problemomis; pabrėžia, kad reikia gerinti sąlygas tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus investicijoms, kuriomis siekiama skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, ir ragina dėti tolesnes pastangas siekiant užtikrinti realiosios ekonomikos finansavimą; mano, kad valstybės narės turi įgyvendinti tvarias ir socialiai subalansuotas struktūrines reformas;

2.  apgailestauja, kad, nors spragos palaipsniui mažėja, jų esama tarp MVĮ ir didesnėms įmonėms skiriamų finansavimo normų, tarp mažoms ir didelėms paskoloms taikomų skolinimo normų bei tarp skirtingose euro zonos šalyse esančioms MVĮ taikomų kredito sąlygų, tačiau pripažįsta, kad pinigų politikos įtaka galimų šios srities pasiekimų klausimu yra ribota; šiuo atžvilgiu pažymi taupymo, kooperatyvų ir savitarpio bankų vaidmenį ir pabrėžia, kad reguliavimo sistema turėtų prisitaikyti prie jiems būdingos veiklos principų ir paisyti jų išskirtinės paskirties, o priežiūros institucijos turėtų suprasti šiuos aspektus ir į juos atsižvelgti, vykdydamos savo veiklą ir taikydamos metodus;

3.  pabrėžia, kad, nors ECB ir toliau siekia išlaikyti palankias finansavimo sąlygas, viešojo ir privačiojo sektorių investicijos euro zonoje tebėra gerokai mažesnės, nei buvo prieš dabartinę krizę; todėl palankiai vertina Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) įsteigimą, taip pat Komisijos planą sukurti tikrą kapitalo rinkų sąjungą (KRS), kuri ES ekonomikoje turėtų įvairinti finansavimo šaltinius, padidinti tarpvalstybines investicijas ir pagerinti įmonių, ypač MVĮ, galimybes gauti finansavimą;

4.  pripažįsta, kad reaguodamas į sudėtingas sąlygas, susidarančias dėl valstybės skolos krizės, mažėjančios infliacijos, sumažėjusių kredito gavimo galimybių ir lėto ekonomikos augimo, taip pat palūkanų normoms pasiekus artimą nuliui apatinę ribą, ECB ėmėsi nestandartinių pinigų politikos priemonių;

5.  atkreipia dėmesį į teigiamą, nors ir nedidelį, turto pirkimo programos (TPP) poveikį pinigų ir kredito dinamikai, kai paskolos įmonėms vis dar menkos, bet palaipsniui švelninami kreditavimo standartai, toliau lengvėja sąlygos naujoms paskoloms, o atmestų paraiškų mažėja ir per pirmuosius tris 2015 m. ketvirčius paskolų paklausa išaugo ir palaipsniui augo privačios investicijos, tačiau euro zonos šalyse vis dar esama didžiulių skirtumų; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad nuo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti TPP, vidutinio laikotarpio infliacijos lūkesčiai pradėjo augti ir palaipsniui artėjo prie 2 proc. tikslo, o defliacijos spąstų rizika sumažėjo; prašo ECB, jei įmanoma, šią turto pirkimo programą be diskriminacijos taikyti visoms valstybėms narėms, kartu laikantis ECB privalomų taisyklių;

6.  tikisi, kad ECB prisidės prie Sąjungos bendrųjų ekonomikos politikos krypčių ir šios politikos tikslų įgyvendinimo pagal SESV 282 straipsnį, su sąlyga, kad ECB pagrindinei užduočiai, t. y., palaikyti kainų stabilumą, nekils pavojus;

7.  pabrėžia, kad ECB prisideda prie pastangų, kuriomis siekiama didinti pigų skolinimą realiajai ekonomikai ir sudaryti palankesnes sąlygas ekonomikos atsigavimui, darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir stabilumui;

8.  yra susirūpinęs dėl galimų nenumatytų ECB nestandartinių pinigų politikos priemonių pasekmių ir ilgalaikio jų poveikio; mano, kad atsisakyti šių priemonių bus sudėtinga ir todėl šį žingsnį reikės kruopščiai suplanuoti, siekiant išvengti nenumatytų rinkos iškraipymų, ypač atsižvelgiant į laiku atliekamą, apdairų ir tinkamą šių priemonių atsisakymo valdymą; prašo ECB atidžiai stebėti riziką, susijusią su savo pirkimo programomis; pabrėžia, kad pinigų politika negali išspręsti fiskalinių ir ekonominių problemų, su kuriomis susiduria daugelis valstybių narių, ir negali pakeisti būtinų tvarių ir socialiniu požiūriu proporcingų struktūrinių reformų, fiskalinio konsolidavimo ir tikslinių investicijų;

9.  labai atsargiai vertina galimą riziką, kurią finansiniam stabilumui kelia užsitęsęs žemų palūkanų normų taikymas tam tikrose valstybėse narėse, nes tai gali turėti neigiamą poveikį gyvybės draudimui ir pensijų planams; pripažįsta, kad ilgalaikės palūkanų normos atspindi pagrindines makroekonomines sąlygas ir pinigų politikos sprendimus;

10.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, kaip pagerinti makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą ir politikos priemones, skirtas šešėlinės bankininkystės rizikos mažinimui, atsižvelgiant į ECB metinėje ataskaitoje pateiktą įspėjimą, kad, atsižvelgiant į per pastarąjį dešimtmetį nuolat besiplečiantį (22 trln. EUR turto) ne bankų teikiamo kredito tarpininkavimą, būtinos tolesnės iniciatyvos, norint stebėti ir vertinti augančio šešėlinės bankininkystės sektoriaus pažeidžiamumą;

11.  palankiai vertina tai, kad ECB 2012 m. rugpjūčio mėn. ryžtingai įsipareigojo imtis visų įmanomų priemonių, siekiant apsaugoti eurą;

12.  daro išvadą, kad programa, skirta valstybės ir privačių skolos vertybiniams popieriams pirkti antrinėse rinkose, galėtų būti veiksmingesnė;

13.  atkreipia dėmesį į 2015 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo sprendime byloje C-62/14 išreikštą susirūpinimą, kad ECB, pirkdamas vyriausybės obligacijas antrinėse rinkose, gali susidurti su didele nuostolių rizika, taip pat su skolos sumažinimo rizika; atkreipia dėmesį į tai, kad tame pačiame sprendime patikslinama, jog tai nekeičia išvados, kad ECB leidžiama įsigyti vyriausybių obligacijų antrinėse rinkose ir kad tokie pirkimai nepažeidžia valstybių narių piniginio finansavimo draudimo;

14.  pabrėžia, kad aukštas ir skirtingas viešojo ir privačiojo sektorių įsiskolinimo lygis kai kuriose valstybėse narėse kartu su neišspręstomis struktūrinėmis bankininkystės sektoriaus problemomis trukdo užtikrinti tinkamą pinigų politikos įgyvendinimą, o ECB vykdoma netradicinė pinigų politika pati viena negali pakeisti šios padėties;

15.  ragina tas euro zonos valstybes nares, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa, imtis veiksmų pagal 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnio 9 dalį ir atlikti išsamų savo viešųjų finansų auditą, siekiant, inter alia, įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė perviršinis skolos lygis, taip pat nustatyti visus galimus pažeidimus; pabrėžia, kad šio audito tikslas turėtų būti geriau suprasti praeityje padarytas klaidas ir nepradėti vykdyti laikinojo skolos restruktūrizavimo proceso, kuris galėtų pagilinti skolų krizę kai kuriose valstybėse narėse;

16.  pabrėžia, kad būtina tinkamai laikytis dabartinės ekonomikos valdymo sistemos taisyklių ir užtikrinti jų vykdymą, nedarant skirtumo tarp didžiųjų ir mažųjų valstybių narių; dar kartą primena, kad jei bus laikomasi biudžeto būklės, kuri yra beveik subalansuoto biudžeto arba biudžeto pertekliaus cikliškai pakoreguotomis sąlygomis (atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones) vidutinės trukmės tikslo, tai leis valstybėms narėms išspręsti įprastinių ciklinių svyravimų problemą, kartu užtikrinant, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 proc. BVP pamatinės vertės; mano, kad visos esamos sustiprinto Stabilumo ir augimo pakte nurodytos priemonės turėtų būti taikomos siekiant geriau užtikrinti stabilumą ir augimą;

17.  patvirtina savo įsipareigojimą gerbti ECB nepriklausomumą vykdant pinigų politiką, kaip įtvirtinta Sutartyse; mano, kad centrinio banko nepriklausomumas yra būtinas siekiant tikslo – palaikyti kainų stabilumą; pabrėžia, kad visos vyriausybės ir nacionalinės valdžios institucijos neturėtų prašyti ECB imtis konkrečių veiksmų;

18.  primena, kad SESV 127 straipsnyje teigiama, jog, nepažeisdamas savo pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą, ECB remia Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, ir kad tai taip pat nurodyta SESV 282 straipsnyje;

19.  atkreipia dėmesį į SESV 123 straipsnį, Europos centrinių bankų sistemos Statuto 21 straipsnį bei į 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3603/93 7 straipsnį, kuriuo nacionaliniams centriniams bankams ar ECB draudžiama tiesiogiai supirkti ES ar nacionalinių valdžios institucijų ar organų išleistas skolos priemones; vis dėlto primena, kad tokie pirkimai leidžiami antrinėse rinkose;

20.  palankiai vertina ECB pastangas padidinti infliaciją, bet ne daugiau kaip iki 2 proc., kadangi tai taip pat gali prisidėti prie kitų ES politikos sričių vykdymo ir skatinti konkurencingumą, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje, jei tai įgyvendinama kartu su tikslingomis investicijomis, plataus užmojo ir socialiniu požiūriu subalansuotomis struktūrinėmis reformomis ir fiskaliniu konsolidavimu;

21.  palankiai vertina tai, kad ECB nutarė skelbti savo posėdžių protokolus, ir nekantriai laukia, kada bus imtasi tolesnių priemonių siekiant pagerinti jo ryšių kanalų skaidrumą; mano, kad galėtų būti pasiekta dar didesnė pažanga, ypač atsižvelgiant į Bendrą priežiūros mechanizmą;

22.  palankiai vertina susidariusią bendrąją pagrindinių centrinių bankų tendenciją, kurią pradėjo ECB, ir pagal kurią viešai paaiškinami pinigų politikos sprendimai iš karto po to, kai jie priimami; taip pat teigiamai vertina aiškesnių ir skaidresnių skubios paramos likvidumui padidinti procedūrų, skirtų mokioms finansų įstaigoms (daugiausia nacionaliniams bankams), kurios patiria laikinų likvidumo problemų, paskelbimą;

23.  primena savo raginimą, kad į metinę ECB ataskaitą turėtų būti įtraukta informacija apie Parlamento metinėje ataskaitoje nurodytas įžvalgas; mano, kad būtų naudinga, jei ECB kartu su pinigų ir finansinių sąlygų vertinimu savo pranešime, skelbiamame po kasmėnesinio valdytojų tarybos posėdžio, taip pat pateiktų rezultatų apimties atotrūkio euro zonoje vertinimą;

24.  primena, kad ketvirčio dialogas pinigų politikos klausimais yra svarbus siekiant užtikrinti pinigų politikos skaidrumą Parlamento ir plačiosios visuomenės atžvilgiu; taip pat palankiai vertina tai, kad ECB atstovai pateikia tikslius ir išsamius atsakymus į Europos Parlamento narių klausimus; be to, palankiai vertina ECB praktiką pateikti papildomos informacijos raštu, jei atsakymai per diskusijas nebuvo visiškai patenkinami ir (arba) išsamūs;

25.  pabrėžia, kad ECB priežiūros vaidmuo ir pinigų politikos funkcija turi būti aiškiai atskirti ir, sujungus abi funkcijas, ECB neturėtų kilti jokio interesų konflikto; šiuo atžvilgiu primena pagrindinį principą, pagal kurį politikos formavimo (pinigų ar priežiūros) priemonė turėtų būti parenkama atsižvelgiant į siekiamą tikslą ir konkretų klausimą;

26.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti demokratinę atskaitomybę, atsižvelgiant į naujas pareigas, susijusias su ECB pavestomis priežiūros užduotimis, taip pat jo dalyvavimu trejeto ir Quadriga programose;

27.  pabrėžia Europos sisteminės rizikos valdybos organizacinio nepriklausomumo svarbą ir ragina ECB apsvarstyti būdus, kaip padidinti šios valdybos nepriklausomumą;

28.  ragina ECB visiškai pertvarkyti pasiūlymą parengti išsamų Analitinį kredito duomenų rinkinį (AnaCredit), ypač atsižvelgiant į proporcingumo principą, ir daugiau dėmesio skirti nustatant tinkamas ribas siekiant sumažinti administracines išlaidas, ypač mažesnių finansų įstaigų;

29.  pritaria 2015 m. rugsėjo 23 d. dialoge pinigų politikos klausimais Mario Draghi išreikštam ketinimui informuoti Europos Parlamentą apie pozicijas, kurių ECB laikėsi tokiose institucijose, kaip Finansinio stabilumo taryba ir Bazelio bankų priežiūros komitetas;

30.  primena, kad ECB vaidmuo yra finansinio stabilumo išsaugojimas, taigi ir būtinybė užtikrinti pakankamą likvidumą, kad būtų galima išvengti masinio indėlių atsiėmimo mokiuose bankuose, prijungtuose prie Eurosistemos tinklo;

31.  primena, kad ECB vaidmuo trejete ir Quadriga buvo kodifikuotas dviejų dokumentų rinkinyje (Reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnis); atkreipia dėmesį į 2015 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-62/14, ir ragina ECB į jį atsižvelgti savo veikloje; primygtinai ragina ECB dar kartą įvertinti ir prireikus sustiprinti savo nepriklausomumą nuo politinių sprendimų;

32.  ragina išsamiai įvertinti trejeto modus operandi ir ECB dalyvavimą trejeto ir Quadriga sistemose, siekiant išsiaiškinti atsakomybės sritis ir užtikrinti didesnę demokratinę atskaitomybę tvirtinant ir įgyvendinant finansinės pagalbos teikimo programas;

33.  primena 2014 m. vasario 28 d. Parlamento pranešimą dėl trejeto vaidmens ir veiksmų euro zonos šalyse tyrimo, kuriame kitos kadencijos Parlamentas raginamas tęsti darbą, susijusį su šiuo pranešimu, išplėtoti pagrindines jo išvadas ir toliau tirti jame svarstomus klausimus;

34.  ragina valstybes nares, Tarybą ir ECB dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra ECB sprendimus priimančiuose organuose ir atkreipti dėmesį į šį veiksnį, atnaujinant šių organų, visų pirma Valdančiosios tarybos ir Vykdomosios valdybos, sudėtį;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. lapkričio 24 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl euro zonos indėlių draudimo sistemos (EDIS), skirtos banko indėliams;

36.  palankiai vertina kapitalo rinkų sąjungos projektą ir jo galimybes iš naujo subalansuoti finansavimo šaltinius, nesumažinant finansavimo priemonių arba neišlaikant dabartinio lygmens, o veikiau didinant ir įvairinant finansavimo šaltinius, nes tai padeda sumažinti pernelyg didelę euro zonos šalių priklausomybę nuo bankų sistemos ir sukuria pinigų sąjungai svarbią sukrėtimų absorbavimo funkciją; vis dėlto įspėja, kad KRS neturėtų atgrasyti į realiąją ekonomiką nukreiptos ryšių su klientais bankinės veiklos, nes tai yra tinkamiausias nedidelių įmonių finansavimo būdas;

37.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika