Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2005(ACI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0039/2016

Pateikti tekstai :

A8-0039/2016

Debatai :

PV 08/03/2016 - 13
CRE 08/03/2016 - 13

Balsavimas :

PV 09/03/2016 - 11.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0081

Priimti tekstai
PDF 372kWORD 102k
Trečiadienis, 2016 m. kovo 9 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros
P8_TA(2016)0081A8-0039/2016
Sprendimas
 Priedas
 Priedas

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros sudarymo (2016/2005(ACI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. Pirmininkų sueigos sprendimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros projektą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 295 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio reglamentavimo (COM(2015)0216 ir jo priedus),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(1) (toliau – 2010 m. Pagrindų susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(2) (toliau – 2003 m. Tarpinstitucinis susitarimas),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją „ES reglamentavimo kokybė, subsidiarumas ir proporcingumas. 19-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros (2011 m.)“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2016 m. darbo programos(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 18 ir 19 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 140 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0039/2016),

A.  kadangi Parlamentas ne kartą ragino surengti naujas derybas siekiant persvarstyti 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą, kad būtų atsižvelgta į naujas teisines aplinkybes, atsiradusias įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, konsoliduoti dabartinę geriausią praktiką ir atnaujinti šį susitarimą atsižvelgiant į geresnės teisėkūros darbotvarkę;

B.  kadangi Regionų komitetas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir įvairūs nacionaliniai parlamentai išreiškė savo nuomonę dėl 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikato „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015)0215), pirmiau minėto Komisijos pasiūlymo dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio reglamentavimo arba dėl institucijų pasiekto konsensuso dėl naujojo Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros;

C.  kadangi pirmiau minėtoje 2015 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijoje Parlamentas palankiai įvertino tai, kad pradėtos derybos dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros, ir nustatė keletą prioritetų, visų pirma susijusių su Komisijos rengiamų teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų kokybe, metinių ir daugiamečių programų sudarymu, teisės aktų projektų poveikio vertinimo stiprinimu ir vienodu požiūriu į abi teisėkūros institucijų šakas per visą teisėkūros procesą, turint omenyje galimybes susipažinti su informacija, tinkamas tarpinstitucines konsultacijas, Komisijos atsižvelgimą į Parlamento pasiūlymus ir rekomendacijas bei išsamaus pagrindimo pateikimą kiekvienu atveju, kai ketinama atsiimti pasiūlymą;

D.  kadangi 2015 m. birželio 25 d. oficialiai pradėtos tarpinstitucinės derybos;

E.  kadangi 2015 m. gruodžio 16 d. Pirmininkų sueiga balsų dauguma pritarė 2015 m. gruodžio 8 d. trijų institucijų derybininkų pasiektam preliminariam susitarimui dėl naujojo Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (toliau – naujojo TIS) teksto;

F.  kadangi naujasis TIS turi pakeisti 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą ir 2005 m. lapkričio mėn. Tarpinstitucinį bendrą požiūrį į poveikio vertinimą ir kadangi naujojo TIS priedas turi pakeisti 2011 m. Bendrąjį susitarimą dėl deleguotųjų aktų;

G.  kadangi, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Komisijos pareiškime, kuris pateikiamas šio sprendimo II priede, naujuoju TIS nedaromas poveikis 2010 m. Pagrindų susitarimui;

H.  kadangi vis dėlto dėl naujojo TIS kai kurios 2010 m. Pagrindų susitarimo nuostatos gali tapti neaktualios arba gali reikėti jas atnaujinti;

I.  kadangi pagal naująjį TIS numatytos tolesnės tarpinstitucinės derybos, visų pirma dėl praktinės bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija tvarkos sudarant tarptautinius susitarimus ir dėl SESV 290 ir 291 straipsnių (atitinkamai dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų) taikymo kriterijų;

J.  kadangi dėl naujojo TIS reikės pritaikyti kai kurias Parlamento darbo tvarkos taisyklių nuostatas, kaip antai susijusias su Komisijos darbo programa ir aktų teisinio pagrindo tinkamumo tikrinimu;

K.  kadangi naujajame TIS vienu ar kitu būdu atsižvelgiama į pagrindines problemas, kurias nurodė Parlamento Konstitucinių reikalų komitetas savo 2015 m. balandžio 22 d. dokumente „Konstitucinių reikalų komiteto indėlis formuojant Parlamento poziciją derybose dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros persvarstymo“;

1.  pritaria institucijų pasiektam susitarimui ir mano, kad šis susitarimas – tinkamas pagrindas siekiant nustatyti ir plėtoti naujus, atviresnius ir skaidresnius jų tarpusavio santykius, kad teisėkūra būtų geresnė Sąjungos piliečių labui;

2.  atsižvelgdamas į geresnės teisėkūros siekį, itin apgailestauja dėl to, kad per derybas dėl TIS nebuvo laikomasi įprastos praktikos, t. y. komiteto procedūros Europos Parlamente;

3.  ypač džiaugiasi derybų rezultatais, susijusiais su tarpinstituciniu daugiamečių ir metinių programų sudarymu, Komisijos atsižvelgimu į Parlamento teisėkūros iniciatyvas, taip pat nuostatomis dėl pagrindimo ir konsultacijų, kai ketinama atsiimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; pabrėžia, jog tai, kad susitarta didelį dėmesį skirti Komisijos darbo programai, negali būti suprantama kaip pagrindas apriboti Parlamento teisėkūros įgaliojimus arba iniciatyvos teisę; palankiai vertina tai, kad sutarta dėl tarpinstitucinio keitimosi nuomonėmis tais atvejais, kai ketinama keisti akto teisinį pagrindą, ir pareiškia, kad yra tvirtai pasiryžęs priešintis bet kokiems mėginimams keičiant teisinį pagrindą sumenkinti Europos Parlamento teisėkūros įgaliojimus;

4.  pabrėžia naujojo TIS nuostatos dėl geresnės teisėkūros priemonių (poveikio ir kitų vertinimų, viešųjų konsultacijų ir konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir t. t.) svarbą siekiant užtikrinti išsamia informacija grindžiamą, įtraukų ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą ir teisingą teisės aktų taikymą, kartu pažymėdamas, kad šiomis nuostatomis apsaugomos teisėkūros institucijų prerogatyvos; mano, kad poveikio vertinimai turi būti išsamūs ir subalansuoti ir juos atliekant turėtų būti, inter alia, vertinamos išlaidos, kurias patirs gamintojai, vartotojai, darbuotojai ir administratoriai ir kurios bus patirtos siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą, jei nebus priimtas reikiamas teisės aktas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad su poveikio vertinimais susijusios formuluotėmis visos trys institucijos nepakankamai įpareigojamos savo poveikio vertinimuose atsižvelgti į mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir pateikti konkurencingumo patikrinimo duomenis; pabrėžia, kad visais teisėkūros ciklo etapais svarbu atsižvelgti į MVĮ reikmes ir skirti joms dėmesį; pabrėžia, kad, kaip nurodyta 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Geresnio reglamentavimo gairės“ (SWD(2015)0111), į poveikio vertinimo ataskaitas turi būti įtraukiami poveikio MVĮ vertinimai, ir ragina Komisiją pateikti papildomos informacijos apie tokią praktiką; palankiai vertina tikslą gerinti Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą ir taikymą, inter alia, geriau nustatant nacionalines priemones, kurių nereikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus, perkeliamus į nacionalinę teisę (t. y. perteklinį reglamentavimą), ir, turėdamas omenyje tai, kad valstybės narės gali pasirinkti taikyti aukštesnius standartus, jei pagal Sąjungos teisę nustatomi tik minimalūs standartai, tikisi, kad valstybės narės aiškiai nurodys ir registruos tokias priemones;

5.  pažymi, kad dėl bendrųjų išlaidų, patiriamų taikant teisės aktus, gali kilti didelių sunkumų įmonėms ir asmenims, kuriems Sąjungos taisyklės daro poveikį;

6.  atkreipia dėmesį į 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos pirmininko pirmojo pavaduotojo laišką dėl naujos Reglamentavimo patikros valdybos, kuriai pavesta prižiūrėti Komisijos atliekamų poveikio vertinimų kokybę, veiklos (nors šiai valdybai nesuteikiama teisė vetuoti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, nes tai yra išrinktų institucijų prerogatyva); primena, kad savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliucijoje dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens(5)Parlamentas prašė sustiprinti Reglamentavimo patikros valdybos (anksčiau – Poveikio vertinimo valdyba) nepriklausomumą, visų pirma užtikrinant, kad valdybos nariams nebūtų taikoma politinė kontrolė; šiuo klausimu mano, kad Reglamentavimo patikros valdybos įsteigimas – tai pirmasis sveikintinas žingsnis siekiant užtikrinti jos nepriklausomumą; pabrėžia, kad teisėkūros institucijos gali ir pačios atlikti poveikio vertinimus, jei mano, kad to reikia; pažymi, kad poveikio vertinimai nepakeičia politinio sprendimo priėmimo proceso; be to, pabrėžia, jog pagal naująjį TIS numatytas institucijų tarpusavio keitimasis informacija apie geriausią praktiką ir metodiką, susijusias su poveikio vertinimu, tokiu būdu sudarant galimybę laiku atlikti Reglamentavimo patikros valdybos veiklos peržiūrą, kad būtų galima taikyti bendrą metodiką;

7.  palankiai vertina institucijų susitarimą bendradarbiauti siekiant atnaujinti ir supaprastinti teisės aktus ir keistis nuomonėmis apie juos prieš sudarant galutinę Komisijos darbo programą; pabrėžia metinės naštos apžvalgos, kaip priemonės aiškiai ir skaidriai nustatyti ir stebėti Sąjungos veiksmų rezultatus, svarbą siekiant išvengti pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos ir juos sumažinti; į šias apžvalgas turėtų būti įtraukiamas su MVĮ susijęs sąrašas ir atskiriama našta, kurią siekiama nustatyti konkrečiais Komisijos pasiūlymais ir atskirų valstybių narių aktais; pažymi, kad klausimas, ar tikslinga ir pageidautina konkrečiuose sektoriuose nustatyti tikslus dėl naštos sumažinimo, turėtų būti svarstomas atidžiai ir atskirai kiekvienu konkrečiu atveju, institucijoms glaudžiai bendradarbiaujant, ypatingą dėmesį skiriant teisės aktų kokybei ir nemenkinant atitinkamų Sąjungos standartų; tikisi, kad Komisija reguliariai siūlys panaikinti teisės aktus, jei bus manoma, kad juos reikia panaikinti; šiuo atžvilgiu džiaugiasi, jog visos trys institucijos susitarė, kad atliekant poveikio vertinimą reikėtų vertinti taip pat ir pasiūlymų poveikį administracinei naštai, ypač tenkančiai MVĮ; pripažįsta, kad tinkamais Sąjungos teisės aktais gali būti sumažinta MVĮ tenkanti administracinė našta, jei 28 skirtingi taisyklių rinkiniai bus pakeisti vienu bendru taisyklių, taikomų vidaus rinkoje, rinkiniu;

8.  mano, kad iš esmės rastas subalansuotas sprendimas dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, pagal kurį užtikrinamas skaidrumas ir teisėkūros institucijų lygybė, tačiau pabrėžia, kad reikia skubiai susitarti dėl tinkamų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų apibrėžimo kriterijų ir greitai suderinti visus pagrindinius teisės aktus su Lisabonos sutartimi numatyta teisine sistema;

9.  pripažįsta, kad sutartos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti Parlamento ir Tarybos, kaip teisėkūros institucijų, tarpusavio keitimąsi nuomonėmis ir informacija, yra žingsnis pirmyn; vis dėlto mano, kad tos priemonės turėtų būti plėtojamos toliau, visų pirma kalbant apie abipuses galimybes susipažinti su informacija ir dalyvauti posėdžiuose, kad būtų galima nustatyti iš tiesų lygiavertę teisėkūros institucijų pusiausvyrą ir sudaryti joms vienodas sąlygas per visą teisėkūros procedūrą, be to, užtikrinti, kad būtų laikomasi lojalaus institucijų tarpusavio bendradarbiavimo principo; perspėja, kad sutartas neoficialus keitimasis informacija neturėtų tapti naujų neskaidrių tarpinstitucinių derybų arena;

10.  primena, kad pagal SESV nustatyta įprasta teisėkūros procedūra, apimanti tris svarstymus; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentui ir Tarybai visapusiškai naudojantis savo prerogatyvomis per teisėkūros procedūrą, susitarimas per antrąjį svarstymą turėtų būti standartinė procedūra, o susitarimo per pirmąjį svarstymą procedūra turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai priimamas gerai apsvarstytas ir aiškus sprendimas taikyti tokią procedūrą;

11.  pritaria įsipareigojimui užtikrinti teisėkūros procedūrų skaidrumą, tačiau pabrėžia, kad, norint pasiekti šį tikslą, reikia konkretesnių nuostatų ir priemonių, visų pirma kalbant apie susitarimo per pirmąjį svarstymą procedūros taikymą;

12.  be to, mano, kad turėtų būti geriau naudojamasis nuostatomis dėl politinio dialogo su nacionaliniais parlamentais; atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartimi nacionaliniams parlamentams suteiktas svarbus vaidmuo, ir pabrėžia, kad greta vaidmens, kurį jie atlieka stebėdami, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, jie gali užtikrinti ir užtikrina pozityvų indėlį į politinį dialogą; ragina geriau naudotis esamais subsidiarumo ir proporcingumo mechanizmais, kaip nustatyta Sutartyse; pabrėžia, kad taikant aštuonių savaičių terminą nacionaliniams parlamentams pateikti savo pagrįstas nuomones dėl neatitikties subsidiarumo principui, reikia užtikrinti didesnį lankstumą;

13.  ragina visapusiškai įvertinti naujojo TIS poveikį 2010 m. Pagrindų susitarimui ir kitiems galiojantiems tarpinstituciniams susitarimams, turint omenyje tai, kad būtina apsaugoti Europos Parlamento poziciją ir prerogatyvas ir supaprastinti daugelio susitarimų, reglamentuojančių tarpinstitucinius santykius, struktūrą;

14.  mano, kad šį supaprastinimą reikia atlikti, kai bus parengti visi praktiniai susitarimai dėl viso naujojo TIS įgyvendinimo, nes tuomet institucijos taip pat galės įvertinti, ar reikia suderinimo su naujuoju TIS, atsižvelgiant į iki to laiko įgyvendinant naująjį TIS sukauptą patirtį;

15.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti tinkamą įgyvendinimą ir pasirūpinti, kad būtų laikomasi pagal naująjį TIS prisiimtų įsipareigojimų ir nustatytų terminų;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad aktyviai dalyvaujant visiems Parlamento komitetams, turintiems atitinkamos patirties, ir remiantis jų ekspertinėmis žiniomis visų pirma reikia techniniu ir (arba) politiniu lygmenimis toliau spręsti šiuos klausimus:

   programų sudarymas (2010 m. Pagrindų susitarimo ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių techninė peržiūra);
   aktų teisinio pagrindo patikrinimas (Darbo tvarkos taisyklių peržiūra siekiant įtraukti trišalio keitimosi nuomonėmis tvarką);
   būtinybė įvertinti, kaip Komisija taiko minėtąsias Geresnio reglamentavimo gaires ir ar efektyviai veikia naujai įsteigta Reglamentavimo patikros valdyba, visų pirma siekiant patikrinti, kaip nustatyta 6 dalyje, ar ji veikia nepriklausomai ir ar jos nariams netaikoma politinė kontrolė;
   teisėkūros proceso skaidrumas ir koordinavimas (įskaitant tinkamą pirmojo ir antrojo svarstymo procedūrų taikymą, praktinius susitarimus dėl keitimosi nuomonėmis, dalijimąsi informacija ir tvarkaraščių palyginimą, skaidrumą vykdant trišales derybas, platformų ir priemonių, kuriomis būtų sukurta bendra duomenų bazė, kurioje būtų pateikiama informacija apie teisėkūros procedūra priimamų aktų esamą padėtį, parengimą, informacijos teikimą nacionaliniams parlamentams, taip pat praktinius susitarimus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija vykdant derybas dėl tarptautinių susitarimų ir sudarant tokius susitarimus);
   būtinybė įvertinti Reglamentavimo patikros valdybos nepriklausomumą atliekant jai pavestas stebėjimo užduotis ir teikiant objektyvias konsultacijas dėl atitinkamų poveikio vertinimų ir galimybė imtis tolesnių veiksmų;
   Parlamento lūkesčiai, kad, kaip numatyta pagal atitinkamas naujojo TIS nuostatas, Komisija pateiks pasiūlymų, kuriais, jei įmanoma, būtų nustatomi tikslai kuo skubiau sumažinti naštą pagrindiniuose sektoriuose, kartu užtikrinant, kad būtų pasiekti teisės aktais numatyti tikslai;
   būtinybė užtikrinti naujojo TIS ir bendradarbiavimo susitarimų, susijusių su Sąjungos patariamaisiais organais, suderinamumą veiklos ir teisiniu aspektais;
   deleguotieji ir įgyvendinimo aktai, kaip numatyta Parlamento 2014 m. vasario 25 d. rezoliucijoje dėl tolesnių veiksmų dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo ir valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės(6) (derybos dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų apibrėžimo kriterijų, deleguotųjų aktų registro įsteigimo ir iki įsigaliojant Lisabonos sutarčiai priimtų aktų visiško suderinimo);
   Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas ir taikymas (valstybių narių pranešimų apie direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę ir apie visas nacionalines priemones, kuriomis reikalaujama daugiau nei Sąjungos teisės aktų nuostatomis (t. y. perteklinį reglamentavimą), tikrinimas);

17.  pritaria šio sprendimo I priede pateiktam susitarimo projektui;

18.  pritaria šio sprendimo II priede pateiktam Parlamento ir Komisijos pareiškimui;

19.  prašo savo atsakingo komiteto ištirti, kokiu mastu reikia keisti ar išaiškinti Darbo tvarkos taisykles arba keisti Parlamento praktiką, administracijos darbą ir ryšių su kitomis institucijomis kanalus, kad būtų įgyvendintas naujasis TIS;

20.  paveda Pirmininkui pasirašyti naująjį TIS su Tarybos Pirmininku ir Komisijos Pirmininku ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir jo priedus Tarybai ir Komisijai susipažinti.

(1) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.
(2) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0061.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0323.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0069.
(6)Priimti tekstai, P7_TA(2014)0127.


I priedas

Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka tarpinstitucinį susitarimą, kuris buvo paskelbtas Oficialiojo leidinio L serijoje 123, 2016 5 12, p. 1.)


II PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR KOMISIJOS PAREIŠKIMAS PRIIMANT TARPINSTITUCINĮ SUSITARIMĄ DĖL GERESNĖS TEISĖKŪROS

Europos Parlamentas ir Komisija mano, kad šis Susitarimas atspindi pusiausvyrą tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos ir jų atitinkamą kompetenciją, kaip nustatyta Sutartyse.

Juo nedaromas poveikis 2010 m. spalio 20 d. Pagrindų susitarimui dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(1).

(1) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika