Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2895(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0310/2016

Pateikti tekstai :

B8-0310/2016

Debatai :

PV 09/03/2016 - 17
CRE 09/03/2016 - 17

Balsavimas :

PV 10/03/2016 - 7.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0091

Priimti tekstai
PDF 302kWORD 142k
Ketvirtadienis, 2016 m. kovo 10 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
2015 m. ataskaita dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos
P8_TA(2016)0091B8-0310/2016

2016 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2015 m. ataskaitos dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (2015/2895(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 817(1993) ir 845(1993),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą dėl 1995 m. rugsėjo 13 d. laikinojo susitarimo taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą suteikti ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą, taip pat į Europos Vadovų Tarybos 2008 m. birželio mėn. ir 2015 m. gruodžio 15 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į šios šalies ir ES stabilizacijos ir asociacijos tarybos dvyliktąjį susitikimą, įvykusį 2015 m. liepos 20 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 27 d. Vienoje vykusio Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininko baigiamąją deklaraciją ir pilietinės visuomenės organizacijų rekomendacijas rengiantis 2015 m. Vienos aukščiausiojo lygio susitikimui,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 8 d. Liuksemburge vykusios aukšto lygio konferencijos rytinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Vakarų Balkanų maršruto klausimu deklaraciją, taip pat į 2015 m. spalio 25 d. Briuselyje vykusio vadovų susitikimo pabėgėlių srautų Vakarų Balkanų maršrutu klausimu vadovų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro 2015 m. lapkričio 27 d. poreikių vertinimo misijos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. Komisijos paskelbtus buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos neatidėliotinų reformų prioritetus,

–  atsižvelgdamas į Vyresniųjų ekspertų grupės sisteminiais teisinės valstybės principo klausimais rekomendacijas dėl susižinojimo duomenų perėmimo, apie kurį sužinota 2015 m. pavasarį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 18 d. Skopjėje vykusio aukšto lygio dialogo stojimo klausimais penktąjį susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 10 d. Komisijos komunikatą „ES plėtros strategija“ (COM(2015)0611) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos 2015 m. ataskaita“ (SWD(2015)0212),

–  atsižvelgdamas į politinį susitarimą (vadinamąjį Przhino susitarimą), kurį 2015 m. birželio 2 d. ir liepos 15 d. Skopjėje pasiekė keturios pagrindinės politinės partijos,

–  atsižvelgdamas į ES ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos jungtinio parlamentinio komiteto 13-ąjį susitikimą, vykusį 2015 m. gruodžio 3–4 d. Skopjėje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 18 ir 19 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes EP rezoliucijas dėl šios šalies,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuolatinio pranešėjo šios šalies klausimu darbą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi narystės ES perspektyva yra nepaprastai didelė paskata toliau vykdyti reformas, ypač susijusias su teisine valstybe, teisminių institucijų nepriklausomumu ir kova su korupcija, ir suteikia klestinčios ateities viltį jaunoms kartoms; kadangi nuomonių apklausos rodo, kad buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje narystę ES remia didelė dalis visuomenės;

B.  kadangi teisinė valstybė, žiniasklaidos laisvė, regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra pagrindiniai ES plėtros proceso elementai;

C.  kadangi šalis jau dešimt metų yra ES šalis kandidatė ir tebėra laikoma didžiausią pažangą derinant teisės aktus su acquis padariusia šalimi kandidate;

D.  kadangi (potencialios) šalys kandidatės vertinamos pagal jų nuopelnus ir stojimo tvarkaraštis nustatomas pagal būtinų reformų įgyvendinimo spartą bei jų kokybę;

E.  kadangi Komisija, remiama Parlamento, ne kartą ragino pradėti stojimo derybas, pabrėždama derybų kaip pagrindinės būtinų reformų proceso varomosios jėgos svarbą;

F.  kadangi Taryba dėl neišspręstos pavadinimo problemos su Graikija stabdė perėjimą prie šalies kito stojimo proceso etapo; kadangi nereikėtų naudotis dvišaliais klausimais siekiant trukdyti stojimo į ES procesui, tačiau reikėtų juos konstruktyviai ir kuo anksčiau stojimo procese spręsti, atsižvelgiant į JT ir ES principus ir vertybes;

G.  kadangi Komisija, Taryba ir Parlamentas sutaria, kad teigiamos rekomendacijos pradėti stojimo derybas su šalimi išlaikymas priklauso nuo to, ar bus visapusiškai įgyvendinamas 2015 m. birželio (liepos) mėn. politinis susitarimas ir ar bus daroma didelė pažanga įgyvendinant neatidėliotinų reformų prioritetus; kadangi visapusiškai įgyvendinus politinį susitarimą būtų lengviau sukurti aplinką, kurioje yra reali perspektyva derybomis išspręsti pavadinimo problemą su Graikija;

H.  kadangi skirtinga politinė mąstysena, kompromiso nebuvimas ir dialogo žlugimas pavirto politine krize, lėmusia tai, kad pagrindinės opozicinės partijos boikotavo šalies parlamentą ir dar labiau sumažėjo pasitikėjimas valstybės institucijomis; kadangi ir vyriausybės, ir opozicijos bendra pareiga yra užtikrinti tvarų politinį dialogą ir bendradarbiavimą, kurie būtini siekiant šalies demokratinio vystymosi, Europos darbotvarkės vykdymo ir bendros piliečių gerovės;

I.  kadangi šalis susiduria su sunkiais iššūkiais dėl perimtų susižinojimo duomenų atvejų, kurie atkreipė dėmesį į esminius trūkumus ir susirūpinimą keliančius aspektus; kadangi pastarojo laikotarpio politinė krizė parodė, kad Makedonijos institucijos neturi veiksmingos stabdžių ir atsvarų sistemos ir kad būtina padidinti skaidrumą ir viešą atskaitomybę, įskaitant tinkamus pagrindinių tarnybų ir vidaus struktūrų priežiūros mechanizmus;

J.  kadangi visapusiškas keturių pagrindinių politinių partijų vadovų politinio susitarimo įgyvendinimas yra nepaprastai svarbus siekiant šalies stabilumo; kadangi šiame susitarime numatyti, inter alia, išeitis iš politinės aklavietės, opozicijos sugrįžimas į parlamentą, sistemingo teisinės valstybės principo reformų įgyvendinimas, gerų kaimyninių santykių stiprinimas, dabartinės vyriausybės ir ministro pirmininko atsistatydinimas likus bent 100 dienų iki išankstinių parlamento rinkimų, specialiojo prokuroro tarnybos įsteigimas ir laisvi ir sąžiningi išankstiniai parlamento rinkimai;

K.  kadangi tarp kai kurių nepaprastai svarbių reformų proceso klausimų yra politinė įtaka žiniasklaidai, teisminėms institucijoms ir viešojo administravimo sistemai, korupcija ir Ochrido pagrindų susitarimo peržiūros užbaigimas;

L.  kadangi šalis susiduria su precedento neturinčiu pabėgėlių, keliaujančių per jos teritoriją, srautu;

M.  kadangi daugiau nei po 10 metų ši šalis ir Graikija tarpusavyje atnaujino dvišalius vizitus užsienio reikalų ministrų lygmeniu;

1.  teigiamai vertina 2015 m. birželio 2 d. ir liepos 15 d. keturšalį susitarimą ir tai, kad geresnes sąlygas jam pasiekti sudarė už plėtrą atsakingas Komisijos narys, trys Europos Parlamento nariai ir ES tarpininkas vietoje; primygtinai ragina politines partijas prisiimti atitinkamą atsakomybę prieš piliečius ir nedelsiant, tvariai ir derybomis, užtikrinti visapusišką ir konstruktyvų visų įsipareigojimų vykdymą laiku, įskaitant įsipareigojimą stiprinti gerus santykius su kaimynėmis, taip pat, kad būtų išlaikyta teigiama rekomendacija pradėti derybas su ES dėl narystės; taip pat primygtinai ragina jas konstruktyviai dalyvauti politiniame dialoge ir stengtis atkurti visuomenės pasitikėjimą institucijomis, kad būtų išsaugotas politinis stabilumas ir paspartinta reformų darbotvarkė, siekiant užtikrinti šalies euroatlantinę integraciją ir europinę perspektyvą;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikri įsipareigojimai, numatyti 2015 m. birželio (liepos) mėn. susitarime, buvo įvykdyti laikantis sutartų terminų ir tikslų, tačiau apgailestauja dėl to, kad pastebima tendencija atidėti tam tikrus įsipareigojimus ir imtis tam tikrų atsitraukimo žingsnių neatidėliotinų reformų prioritetų atžvilgiu; atkreipia dėmesį į tuos susitarimo punktus, kuriuose kalbama apie struktūrines reformas, taip pat į tai, kad reikia, jog visos partijos konstruktyviai ir nuolat dalyvautų darbo grupės, kurią sušaukė ES tarpininkas, veikloje susitarimo įgyvendinimo klausimais netgi rinkimų laikotarpiu; ragina visas partijas šalies interesus laikyti svarbesnius už partijų interesus ir primygtinai ragina užtikrinti, kad visas partijas apimantis susitarimas išliktų pačiu svarbiausiu susitarimu siekiant įgyvendinti 2015 m. birželio (liepos) mėn. susitarimo punktus, o tai šalį sugrąžintų į euroatlantinės integracijos kelią; teigiamai vertina tai, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. pagrindinė opozicinė partija SDSM sugrįžo į parlamentą; teigiamai vertina tai, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo paskirta specialioji prokurorė nepriklausomiems ir išsamiems tyrimams vykdyti; pažymi, kad naujas rinkimų įstatymas, įstatymas, kuriuo sukuriamas tyrimo komitetas, ir vyriausybės įstatymas, taip pat įstatymas dėl naujos valstybinės rinkimų komisijos sudėties buvo priimti pavėluotai;

3.  teigiamai vertina pagal 2015 m. birželio 2 d. susitarimą pagrindinės politinės partijos vadovo prisiimtą įsipareigojimą siekti stiprinti gerus kaimyninius santykius, nes tai labai svarbus elementas artinant šalį prie Europos Sąjungos;

4.  pažymi, kad pagal 2015 m. birželio (liepos) mėn. susitarimą nauja vyriausybė turėjo būti prisaikdinta 2016 m. sausio 15 d. – 100 dienų iki sutartos išankstinių parlamento rinkimų datos; atkreipia dėmesį į tai, kad Makedonijos parlamentas 2016 m. vasario 23 d. balsavo ir nustatė naują išankstinių parlamento rinkimų datą – 2016 m. birželio 5 d.; tačiau apgailestauja, kad buvo praleista proga susitarti visoms partijoms; primena, kad šie rinkimai bus svarbus demokratinio šalies proceso išbandymas; primygtinai ragina visas politines partijas stengtis sudaryti sąlygas patikimiems išankstiniams rinkimams ir pabrėžia, jog itin svarbu, kad šie rinkimai būtų laisvi, sąžiningi ir vykdomi visiškai laikantis tarptautinių standartų ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų;

5.  pabrėžia, kad reikia pasirengti rinkimams laikantis aukščiausių tarptautinių standartų, be kita ko, užtikrinant laisvų ir sąžiningų rinkimų procedūras ir didesnę žiniasklaidos laisvę; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad lėtai vykdomas rinkėjų sąrašų auditas ir žiniasklaidos reforma; pabrėžia, kad valstybinė rinkimų komisija turi būti visapusiškai pajėgi atlikti savo darbą ir kad visos partijos turėtų tarpusavyje susitarti dėl rinkėjų sąrašų audito metodologijos, kurioje būtų nustatytas sutartas patikrinimų vietoje mastas, siekiant užtikrinti teisėtumą; taip pat pabrėžia, jog svarbu, kad visi politiniai veikėjai gerbtų rinkimų rezultatus ir aktyviai dalyvautų parlamento veikloje; pažymi, kad pagrindinės politinės jėgos bendrai atsakingos už pasirengimo rinkimams procesą; primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę dalyvauti stebint rinkimus;

6.  mano, jog itin svarbu užtikrinti, kad toliau būtų teikiama parama Makedonijos daromai pažangai siekiant narystės ES; pažymi, kad rekomendaciją pradėti stojimo derybas reikėtų susieti su visapusišku 2015 m. birželio (liepos) mėn. politinio susitarimo įgyvendinimu ir didele pažanga įgyvendinant neatidėliotinų reformų prioritetus; ragina Tarybą pradėti svarstyti šį klausimą kuo anksčiau po išankstinių parlamento rinkimų, kaip nurodė Komisija; pabrėžia, kad būtina sudaryti išankstines sąlygas demokratiniams ir sąžiningiems rinkimams, inter alia, parengiant patikimus rinkėjų registrus ir užtikrinant žiniasklaidos laisvę; teigiamai vertina aukštą teisės aktų suderinimo su acquis lygį ir tai, kad pastaraisiais metais šalis padarė tam tikrą pažangą, susijusią su maždaug 25 acquis skyriais iš 33 skyrių;

7.  mano, kad siekiant užtikrinti demokratinį procesą itin svarbu specialiajai prokurorei suteikti visapusišką paramą vykdant susitartas funkcijas ir išlaikant visapusišką savarankiškumą, taip pat visus reikalingus išteklius tirti bet kokius nederamus veiksmus, kurie buvo įvykdyti perimant susižinojimo duomenis; ragina nebetrukdyti teismams perduoti įrodymus specialiajai prokurorei ir pritarti įstatymo pakeitimams, kuriais užtikrinami jos savarankiški įgaliojimai apsaugoti liudytojus tiriant bylas, už kurias jos biuras yra atsakingas;

8.  mano, jog demokratiniam procesui nepaprastai svarbu, kad nedelsiant būtų įgyvendinti neatidėliotinų reformų prioritetai, susiję su sisteminėmis reformomis teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityje; ragina Komisiją Parlamentui ir Tarybai po išankstinių parlamento rinkimų pranešti apie politinio susitarimo ir neatidėliotinų reformų prioritetų įgyvendinimą ir pateikti rinkimų eigos įvertinimą;

9.  atkreipia dėmesį į pagrindinį vaidmenį, kurį šalies parlamentas atlieka šalies demokratinio vystymosi srityje ir kaip politinio dialogo ir atstovavimo forumas; ragina pagerinti ir sustiprinti jo teisėkūros ir kontrolės funkcijas; ragina, kad atitinkami parlamento komitetai, nagrinėjantys susižinojimo duomenų perėmimo, saugumo ir kontržvalgybos klausimus, nuolat susitiktų ir sklandžiai vykdytų veiklą; pažymi, kad nebuvo laikomasi politiniame susitarime nustatytų terminų, iki kurių parlamento komitetai turėjo parengti ataskaitas; ragina baigti rengti 2012 m. gruodžio 24 d. parlamente vykusių įvykių tyrimo komiteto rekomendacijas; pabrėžia, kad šiam komitetui reikia užtikrinti nevaržomą prieigą prie reikiamų duomenų, parodymų ir techninės pagalbos, taip pat užtikrinti patikimą parlamentinę kontrolę, kurią parlamentas vykdytų žvalgybos tarnybų atžvilgiu, taip pat taikant būtiną stabdžių ir atsvarų sistemą įstatymų vykdomajai valdžiai;

10.  reiškia susirūpinimą dėl labai silpnos žvalgybos tarnybų išorės ir vidaus priežiūros ir kontrolės; primygtinai ragina sustiprinti atitinkamų institucijų atliekamą šių tarnybų priežiūros vaidmenį ir visapusiškai įgyvendinti Vyresniųjų ekspertų grupės sisteminių reformų teisinės valstybės srityje klausimais rekomendacijas, susijusias su susižinojimo duomenų perėmimu, apie kurį sužinota 2015 m. pavasarį;

11.  yra susirūpinęs dėl to, kad Makedonijos viešojo administravimo sistemai vis dar daroma politinė įtaka; primygtinai ragina vyriausybę visais lygmenimis didinti profesionalumą, neutralumą ir nepriklausomumą ir užtikrinti visapusišką atskaitomybės, skaidrumo ir nuopelnų principų įgyvendinimą; ragina kompetentingas institucijas tvariai įgyvendinti įstatymą dėl administracijos tarnautojų ir įstatymą dėl viešojo sektoriaus darbuotojų visapusiškai laikantis skaidrumo, vertinimo pagal nuopelnus ir vienodo atstovavimo principų, taip pat priimti išsamią 2016–2020 m. viešojo administravimo sistemos reformos strategiją, įskaitant veiksmų planą, ir viešųjų finansų valdymo reformos programą;

12.  pabrėžia, kad reikia stiprinti administracinius gebėjimus, taip pat įtraukų ir faktais grindžiamą politikos formavimo procesą, kad būtų užtikrintas veiksmingas įvairių krypčių politikos įgyvendinimas ir atskaitomybės principai; ragina parengti viešojo administravimo sistemos darbuotojams skirtą mokymo programą; primygtinai ragina Komisiją teikti pagalbą ir keistis galimybėmis šioje srityje;

13.  remia vyriausybės planus padidinti viešųjų paslaugų prieinamumą, prioritetą teikiant elektroninių paslaugų plėtojimui; siūlo vyriausybei apsvarstyti dvejinimo galimybes ir naudotis sukaupta geriausia patirtimi; pažymi, kad elektroninės paslaugos sumažintų biurokratinę naštą valstybei, piliečiams ir užsiimant verslu; taip pat mano, kad elektroninės paslaugos pagerintų šalies ekonominės veiklos rezultatus ir suteiktų galimybę padidinti viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų skaidrumą;

14.  atkreipia dėmesį į gerai sukurtą teisinę sistemą ir ankstesnes priemones, susijusias su teisminių institucijų reforma, tačiau apgailestauja dėl selektyvaus teisingumo atvejų, ypač susijusių su netinkamu Baudžiamojo kodekso 353 straipsnio taikymu; dar kartą ragina parodyti politinę valią ir depolitizuoti teisėjų ir prokurorų skyrimą bei paaukštinimą, taip pat užtikrinti teisėjų tarybos profesionalumą ir nepriklausomumą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą administracinių teismų veikimą, pakankamą darbuotojų skaičių ir nepriklausomumą ir sustiprinti Teisėjų ir prokurorų akademijos pajėgumus; ragina parengti ir su suinteresuotaisiais subjektais tinkamai aptarti naują 2015–2020 m. teismų reformos strategiją ir veiksmų planą;

15.  mano, kad pilietinė visuomenė turi būti gerai organizuota, tačiau lieka susirūpinęs dėl sudėtingų sąlygų, kuriomis ji veikia, ir politikų ir žiniasklaidos viešų išpuolių prieš pilietinės visuomenės organizacijas; ragina valdžios institucijas nediskriminuoti pilietinės visuomenės organizacijų jokiais pagrindais, pvz., dėl politinės priklausomybės, religinių pažiūrų ar etninės sudėties; apgailestauja, kad tiek centriniu, tiek vietos lygmeniu nepakankamai bendradarbiaujama su pilietinės visuomenės organizacijomis politikos formavimo ir teisėkūros klausimais; ragina valdžios institucijas skatinti pilietinės visuomenės organizacijas aktyviai dalyvauti apžvelgiant visą rinkimų procesą; primygtinai ragina vyriausybę pripažinti pridėtinę pilietinės visuomenės organizacijų vertę, konsultuojantis su jomis teisės aktų ir politikos rengimo procesu, parengti atitinkamą 2015–2017 m. veiksmų planą, įsteigti bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis tarybą, sudaryti palankesnes sąlygas reikalingam dialogui ir nuolat ir struktūriškai įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į politikos formavimą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į smurtinius protestuotojų ir policijos susidūrimus per 2015 m. gegužės mėn. vykusias demonstracijas ir ragina vyriausybę užtikrinti visapusišką pagarbą susirinkimų laisvei;

16.  pakartoja, kad valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė turėtų imtis deramų priemonių siekiant istorinio susitaikymo, kad būtų panaikinta skirtingų etninių ir nacionalinių grupių, įskaitant bulgarų tautybės piliečius, tarpusavio ir vidinė atskirtis;

17.  ragina šalį kartu su savo kaimynėmis sudaryti bendrus ekspertų komitetus istorijos ir švietimo klausimais ir nenaudoti šviečiamosios medžiagos, kurioje gali būti įžeidžiamų teiginių apie kitas šalis, taip siekiant padėti rasti objektyvų ir faktais pagrįstą istorijos aiškinimą, stiprinti akademinį bendradarbiavimą ir skatinti teigiamą jaunimo požiūrį į kaimynes;

18.   palankiai vertina iki šiol valdžios institucijų įdėtas pastangas susigrąžinti atitinkamus Jugoslavijos slaptosios tarnybos archyvus iš Serbijos ir ragina jas užbaigti šį procesą, kuris būtų svarbus žingsnis atsiskiriant nuo komunistinės praeities ir siekiant tolesnio demokratijos stiprinimo, atskaitomybės ir institucijų pajėgumo;

19.  toliau yra susirūpinęs dėl labai paplitusios korupcijos, ypač valstybės ir vietos administracijoje, viešųjų pirkimų ir politinių partijų finansavimo srityse; primygtinai ragina vyriausybę neselektyviai kovoti su korupcija, sukaupti patikimą patirtį aukšto lygio korupcijos prevencijos ir persekiojimo už ją srityse, taip pat užtikrinti, kad visoms teisėsaugos ir priežiūros institucijoms būtų užtikrinta pakankamai savarankiškumo veikti nepriklausomai; atkreipia dėmesį į 2015 m. lapkričio mėn. priimtą informatorių apie pažeidimus apsaugos įstatymą ir primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad jis būtų įgyvendinamas laikantis Europos Sąjungos standartų; ragina nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijas ir žiniasklaidą paviešinti korupcijos atvejus ir remti nepriklausomus ir nešališkus tyrimus ir teismo procesus; pabrėžia, kad reikia sustiprinti policijos, prokuratūros ir Valstybinės korupcijos prevencijos komisijos nepriklausomumą ir numatyti padidinti Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų skaičių bei techninius pajėgumus siekiant kovoti su korupcija; ragina griežčiau tikrinti galimus interesų konfliktų atvejus ir išrinktiems ar paskirtiems pareigūnams priklausantį turtą, įsteigiant centrinį tokių valstybės tarnautojų registrą;

20.  teigiamai vertina tai, kad buvo sustiprinti policijos ir prokuratūros pajėgumai siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir kad buvo imtasi veiksmų, be kita ko, vykdomos regioninės (tarptautinės) operacijos, siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir su ja kovoti; teigiamai vertina bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, ES valstybėmis narėmis ir Eurojustu panaikinant keletą organizuoto nusikalstamumo tinklų; ragina dar labiau gerinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, taip pat kaimyninėse šalyse, padidinti teismų galias ir išteklius ir sustiprinti Konfiskuoto turto valdymo agentūrą; ragina užtikrinti, kad pradėtų veikti Nacionalinis kovos su organizuotu nusikalstamumu koordinavimo centras, ir sukaupti didelę kovos su pinigų plovimu patirtį; teigiamai vertina šalies dalyvavimą regioninėje kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis iniciatyvoje; primygtinai ragina dar labiau sustiprinti Komisijos ir Makedonijos valdžios institucijų, taip pat regiono šalių vyriausybių bendradarbiavimą šioje srityje;

21.  atkreipia dėmesį į svarbų indėlį imantis regioninių kovos su islamo radikalizmu veiksmų; ragina parengti išsamią strategiją ir veiksmų planą, kuriuos įgyvendinant būtų užkertamas kelias radikalizacijai ir su ja kovojama, glaudžiai bendradarbiaujant su religiniais lyderiais ir bendruomenėmis, ir stengtis nustatyti užsienio teroristus kovotojus, užkirsti kelią tam, kad jie imtųsi veiksmų, ir sužlugdyti jų planus; primygtinai pakartoja, kad vyriausybė, atsižvelgdama į dabartinę tarptautinę terorizmo grėsmę, turi apibrėžti bendrą iniciatyvią užsienio, saugumo ir gynybos politikos strategiją;

22.  primygtinai ragina visiškai užbaigti Kumanovo įvykių tyrimus; teigiamai vertina politinių veikėjų pareiškimus, kad Kumanovo įvykiai neturėtų būti siejami su tarpetniniais santykiais;

23.  primena vyriausybei ir politinėms partijoms apie jų atsakomybę suformuoti įtraukties ir tolerancijos kultūrą; pakartoja savo raginimą suderinti kovos su diskriminacija įstatymą su acquis dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės nuostatų; pažymi, kad naujoje Kovos su diskriminacija komisijoje yra tik viena moteris ir kad jos nariai buvo išrinkti pagal politinę priklausomybę valdančiajai koalicijai, o tokia padėtis kelia klausimą, ar toks subjektas gali funkcionuoti nešališkai ir veiksmingai; smerkia tai, kad prieš LGBTI bendruomenės narius griebiamasi įvairaus smurto, ir dar kartą pakartoja, kad būtina atsakomybėn patraukti šiuos smurto aktus įvykdžiusius asmenis; pabrėžia, kad reikia kovoti su išankstinėmis nuostatomis romų atžvilgiu ir jų diskriminacija ir sudaryti geresnes galimybes jiems integruotis, geresnę prieigą prie švietimo sistemos ir darbo rinkos; teigiamai vertina naują įstatymą dėl kovos su smurtu artimoje aplinkoje, tačiau pažymi, kad jame pripažįstamos ne visos smurto formos; primygtinai ragina kompetentingas institucijas smurto artimoje aplinkoje aukoms teikti pagalbos paslaugas ir skirti pakankamai biudžeto lėšų lyčių lygybės strategijai ir veiksmų planui įgyvendinti;

24.  patvirtina, kad kovos su diskriminacija įstatymą reikia iš dalies keisti ir taip jį suderinti su acquis diskriminacijos pagrindų kategorijų, išvardintų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnyje, atveju; smerkia neapykantą diskriminuojamoms grupėms kurstančias kalbas ir ragina nedelsiant atlikti nešališką ir veiksmingą visų nusikaltimų dėl neapykantos ir išpuolių prieš asmenis dėl diskriminacinių priežasčių tyrimą bei patraukti kaltininkus atsakomybėn;

25.  šiuo atveju teigiamai vertina vadinamąją Prištinos deklaraciją, kurioje vyriausybės, tarptautinės, tarpvyriausybinės ir pilietinės visuomenės organizacijos raginamos, stengiantis skatinti romų teises ir paisyti jų ir kovojant su nusistatymu prieš romus Vakarų Balkanuose, visapusiškai taikyti nediskriminavimo ir lygybės principus;

26.  atkreipia dėmesį į pažangą stiprinant pagarbą vaikų teisėms; pabrėžia, kad reikia padidinti ankstyvojo vaikų ugdymo įstaigas lankančių vaikų, ypač pažeidžiamiausių, skaičių ir jį kontroliuoti; pabrėžia, kad svarbu pagerinti vaikų su negalia įtrauktį teikiant integruotąsias paslaugas; pabrėžia, kad reikia rinkti į kategorijas suskirstytus ir patikimus duomenis apie romų vaikų padėtį ir priimti teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama užkirsti kelią vaikų santuokoms; pabrėžia, kad reikia daugiau koordinuoti specialistus, kad būtų užkirstas kelias smurtui prieš vaikus ir į jį būtų reaguojama;

27.  susirūpinęs pažymi, kad etninių grupių tarpusavio sambūvis išlieka trapus; ragina visas politines partijas ir pilietinės visuomenės organizacijas aktyviai populiarinti įtraukią ir tolerantišką visuomenę, kurioje gyvena daug etninių grupių ir praktikuojama daug religijų; pabrėžia, kad būtina iniciatyviau stengtis stiprinti sambūvį ir dialogą, taip pat užtikrinti įvairių etninių, nacionalinių ir religinių bendruomenių susitelkimą; primena vyriausybei, institucijoms ir partijų vadovams apie jų įsipareigojimą visapusiškai įgyvendinti Ochrido pagrindų susitarimą ir užbaigti jo peržiūrą, įskaitant politines rekomendacijas; ragina Komisiją pranešti Parlamentui ir Tarybai apie etninių grupių santykių padėtį šalyje ir Ochrido pagrindų susitarimo įgyvendinimą; ragina geriau koordinuoti 2015–2020 m. strateginės decentralizacijos programą ir jos veiksmų planą;

28.  primena, kad švietimas ir kultūrinis mokymas gali padėti užtikrinti toleranciją ir skatinti įvairių etninių grupių susitaikymą; pakartoja ankstesnėje savo rezoliucijoje pateiktą rekomendaciją dėl integruoto švietimo ir ragina vyriausybę ir kompetentingas vietos valdžios institucijas užtikrinti atvirą, skaidrų ir įtraukų veiksmingo integruoto švietimo strategijos įgyvendinimo procesą, skiriant pakankamai lėšų ir įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas į šios strategijos peržiūros ir įgyvendinimo procesą;

29.  ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad visos valstybės institucijos įgyvendintų ombudsmeno tarnybos ir kitų patariamųjų organų rekomendacijas visapusiškai laikydamosi įstatymų ir atskaitomybės principų, taip pat užtikrinti veiksmingas teisines sankcijas už nepriklausomų organų prašymų ir rekomendacijų nesilaikymą ir tai, kad ombudsmeno įstatymas būtų iš dalies pakeistas ir visiškai atitiktų JT nustatytus Paryžiaus principus dėl nacionalinių žmogaus teisių apsaugos ir rėmimo institucijų statuso ir veikimo;

30.  primena, kokia svarbi žiniasklaidos laisvė ir nepriklausomumas, nes tai yra viena iš svarbiausių ES vertybių ir vienas iš bet kokios demokratijos pagrindų; apgailestauja, kad toliau blogėja žodžio ir žiniasklaidos laisvės padėtis; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad organizacijos „Žurnalistai be sienų“ žiniasklaidos laisvės indekse šalis nuo 2009 m. užimtos 34-osios vietos 2015 m. nukrito į 117-ąją vietą; yra labai susirūpinęs dėl politinio spaudimo, neapykantą kurstančių kalbų, nuolatinio poliarizavimo, žiniasklaidos nepriklausomumo ir pliuralizmo trūkumo, paplitusio neteisėto žurnalistų susižinojimo duomenų perėmimo, smurto prieš žurnalistus ir grasinimo jiems, taip pat bauginimo ir vidinės cenzūros atvejų, sistemingo politikų kišimosi į žurnalistinę politiką ir menkus profesinius ir etninius kai kurių žurnalistų standartus, taip pat dėl to, kad trūksta tiriamosios ir harmoningos žurnalistikos;

31.  primygtinai ragina imtis veiksmų siekiant padidinti žiniasklaidos laisvę; ragina visas partijas susitarti dėl neatidėliotinos žiniasklaidos reformos, kuria užtikrinama nepriklausoma reguliavimo sistema ir objektyvi ir profesionali žurnalistika; primygtinai ragina vyriausybę užtikrinti, kad būtų laikomasi skaidrių ir objektyvių visuomenės informavimo tarnybos skelbimų kriterijų, ir užtikrinti skaidrų ir nešališką naujo įstatymo dėl elektroninių ryšių ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų įgyvendinimą, be kita ko, padidinant žiniasklaidos reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir pajėgumus; ragina audiovizualinių paslaugų reguliavimo institucijos tarybos nariams suteikti visapusiškus sprendimų priėmimo įgaliojimus ir nešališkai bei konsultuojantis su žurnalistų asociacijomis skirti naujus tarybos narius, taip pat visuomeninio transliuotojo darbuotojus; ragina užtikrinti visuomeninio transliuotojo žurnalistinį ir finansinį nepriklausomumą, taip pat visapusišką ir vienodą žiniasklaidos prieinamumą visoms politinėms partijoms; atsižvelgdamas į būsimus rinkimus ragina sudaryti vienodas sąlygas žiniasklaidos klausimais;

32.  teigiamai vertina gerą pasirengimo lygį siekiant kurti veikiančią rinkos ekonomiką, įskaitant reglamentavimo sistemos supaprastinimą, nes dėl to apskritai buvo sudarytos laisvesnės sąlygos verslui; tačiau pažymi, kad menkas teisinės valstybės principo įgyvendinimas, neveiksminga teismų sistema, didelio masto šešėlinė ekonomika ir korupcija kelia didelių kliūčių verslui; pabrėžia, kad tarp svarbių uždavinių išlieka tolesnis teisinio tikrumo užsienio investuotojams ir vidaus bendrovėms stiprinimas, diskriminacinės praktikos vengimas, administracinių pajėgumų ir reguliavimo ir priežiūros institucijų galios didinimas, taip pat reguliavimo kokybės, teisinės valstybės principo ir sutarčių vykdymo stiprinimas; be to, ragina persvarstyti Baudžiamojo kodekso 353 straipsnį dėl piktnaudžiavimo oficialiomis pareigomis ir įgaliojimais, atsižvelgiant į ES acquis ir rinkos ekonomikos principus; ragina pašalinti netarifines prekybos kliūtis; pabrėžia, kad žemės ūkis ir turizmas teikia didelių galimybių ir strateginį privalumą siekiant tolesnio šalies vystymosi;

33.  yra susirūpinęs dėl didelės valstybės skolos; ragina sugriežtinti fiskalinę drausmę ir skatina laikytis biudžeto pusiausvyros principo; ragina pagerinti biudžeto vykdymą ir padidinti skaidrumą;

34.  teigiamai vertina tai, kad 2015 m. pirmą ketvirtį BVP realiai išaugo 3,9 proc., tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad nedarbo lygis ir toliau yra aukštas (27,4 proc.) ir kad dalyvavimo darbo rinkoje lygis yra labai žemas, ypač tarp jaunimo ir moterų; primena, kad asmens politinė priklausomybė neturi daryti įtakos asmens užimtumui ar užimtumas neturi būti naudojamas siekiant daryti spaudimą piliečiams ar juos įbauginti per rinkimų kampanijas, kaip pabrėžė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras; primygtinai ragina vyriausybę pradėti veiksmingą socialinį dialogą, vykdyti politiką, kuria kovojama su ilgalaikiu ir struktūriniu nedarbu, skatinti ekonominį politinį bendradarbiavimą, geriau derinti švietimą su darbo rinkos poreikiais ir parengti tikslinę strategiją, kuria jaunimas ir moterys būtų geriau integruojami į darbo rinką; ragina vyriausybę ypač daug dėmesio skirti jaunimo perspektyvų gerinimui;

35.  yra susirūpinęs dėl didėjančio protų nutekėjimo, ypač tarp jaunimo; atkreipia dėmesį į šalies švietimo sistemos problemas ir pabrėžia, kad reikia atlikti išsamią šio aspekto analizę; rekomenduoja imtis būsimų reformų ir pokyčių teisėkūros srityje strateginio planavimo veiklos įtraukiant studentų judėjimus ir organizacijas, kad būtų sumažintas labai išsilavinusios ir profesionalios darbo jėgos išvažiavimas iš šalies; atsižvelgdamas į Eurostato ir kitų tarptautinių organizacijų pateiktus duomenis ir analizę, rodančius didelės migracijos tendencijas, ypač tarp jaunimo, rekomenduoja įvertinti 2013–2020 m. nacionalinę tinklaveikos, bendradarbiavimo ir labai išsilavinusių ir profesionalių darbuotojų išvažiavimo mažinimo strategiją, taip pat viešai paskelbti su šiomis tendencijomis susijusius dokumentus ir statistinius duomenis;

36.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į problemas šalies švietimo sistemoje ir pabrėžia, kad reikia atlikti nuodugnią šio aspekto analizę; rekomenduoja imtis būsimų reformų ir pokyčių teisėkūros srityje strateginio planavimo veiklos įtraukiant atitinkamus studentų judėjimus ir organizacijas, kad jos galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis dalyvaudamos šiame procese;

37.  primygtinai ragina šalies Jaunimo ir sporto agentūrą pripažinti savo vaidmenį ir remti ir įsteigti nuolatinį bendradarbiavimo su Makedonijos nacionaline jaunimo reikalų taryba mechanizmą; teigiamai vertina darbą rengiant 2016–2025 m. nacionalinę jaunimo strategiją ir pabrėžia, kad jos įgyvendinimui reikia skirti tinkamą finansavimą;

38.  teigiamai vertina planą atnaujinti ir modernizuoti tam tikras geležinkelių tinklo dalis ir ragina Makedonijos valdžios institucijas toliau tobulinti ir gerinti viešąjį transportą bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis;

39.  apgailestauja, kad tikslai energetikos srityje, susiję pirmiausia su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, nėra įgyvendinti, ir ragina skubiai priimti atitinkamus veiksmų planus;

40.  pabrėžia, kad reikia daryti pažangą atveriant elektros energijos vidaus rinką ir visapusiškai laikytis Energijos bendrijos sutarties; pabrėžia, kad reikia patvirtinti nacionalinius veiksmų energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje planus; yra susirūpinęs dėl nerimą keliančio oro taršos lygio ir primygtinai ragina vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų siekiant sumažinti oro taršą, ypač miestų teritorijose;

41.  pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl didelio oro ir vandens taršos lygio šalyje; pažymi, kad reikia didelių pastangų aplinkos ir ypač oro kokybės srityje;

42.  teigiamai vertina tai, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba toliau atnaujina gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų importo kontrolės sistemas, taip tobulindama gyvūnų tapatybės nustatymo, registravimo ir judėjimo kontrolės priemones; teigiamai vertina tai, kad priimti papildomi teisės aktai, susiję su nekomerciniu gyvūnų augintinių judėjimu ir zootechniniais klausimais, taip pat nauji teisės aktai dėl gyvūnų gerovės;

43.  toliau lieka susirūpinęs dėl nepakankamo gebėjimo programuoti ir panaudoti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės lėšas; primygtinai ragina vyriausybę sustiprinti administracinius ir finansavimo pajėgumus, kad būtų tinkamai ir laiku gautos ir panaudotos ES lėšos; ragina Komisiją atidžiai stebėti ES finansuojamus projektus, kad būtų išvengta netinkamo Europos viešųjų lėšų naudojimo politiniais ir kitais netinkamais tikslais;

44.  pažymi, kad šalis susiduria su precedento neturinčiu migracijos srautu, kai 2015 m. per šalį keliavo daugiau nei 500 000 asmenų; pripažįsta, kad šalis, valdydama nepaprastai didelį migrantų ir pabėgėlių srautą ir nustatydama veiksmingas sienų valdymo priemones, elgėsi kaip atsakinga partnerė; žino apie padėtį prie sienos su Graikija, kuri yra vis labiau įtempta, ir ragina valdžios institucijas toliau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus migracijos klausimais su ES; ragina suintensyvinti priemones, susijusias su sienų valdymu, siekiant kovoti su nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis; atkreipia dėmesį į šio srauto sukurtą ekonominę naštą; ragina Komisiją padidinti paramą sienų valdymo pajėgumams ir suteikti galimybę naudotis atitinkamomis ES priemonėmis ir programomis; ragina kompetentingas institucijas susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, įskaitant smurtą ir jėgos naudojimą, kurie galėtų būti nukreipti prieš pabėgėlių ir migrantų gyvybę ir kelti jai grėsmę; pažymi, kad visi atitinkami veiksmai turėtų atitikti ES vertybes ir principus ir jais turėtų būti gerbiamas žmogaus orumas ir žmogaus gyvybė; ragina kompetentingas institucijas, pasitelkus ES pagalbą, padidinti priėmimo ir apgyvendinimo pajėgumus, sustiprinti regioninį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, veiksmingą sienų valdymą, išplėsti teisėsaugos pajėgumus ir kovoti su prekyba žmonėmis; primygtinai ragina šalį daryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrintos patalpos pabėgėliams ir migrantams, išlaikytos žmoniškos sąlygos, susilaikoma nuo smurtinių veiksmų iš šalies priverčiant išvykti šiuos asmenis, taip pat užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi pačios šalies teisės nuostatų ir tarptautinės teisės nuostatų dėl pabėgėlių ir prieglobsčio; pažymi, kad bendras nepagrįstų prieglobsčio prašymų, pateiktų Šengeno valstybėse narėse, skaičius sumažėjo; primena, kad ypač daug dėmesio būtina skirti pažeidžiamoje padėtyje esantiems pabėgėlių ir migrantų vaikams ir per šalį keliaujantiems nelydimiems nepilnamečiams ir šiuo tikslu teikti jiems pagrindines paslaugas ir užtikrinti socialinių darbuotojų darbą užtikrinant tinkamą šių vaikų ir nepilnamečių apsaugą;

45.  mano, kad stojimo į ES derybos gali vien tik teigiamai paveikti pastangas siekiant išspręsti dvišalius ginčus ir drauge paskatinti ir nulemti tolesnes būtinas reformas, ypač susijusias su teisine valstybe, teisminių institucijų nepriklausomumu ir kova su korupcija, sustiprinti daugiaetninę sanglaudą, taip pat užtikrinti ES plėtros politikos patikimumą;

46.  giria susitarimą su Graikija dėl vienuolikos pasitikėjimą stiprinančių priemonių, visų pirma švietimo, kultūros, energetikos ir vidaus reikalų srityse; pažymi, kad bendradarbiavimas yra geriausia pasitikėjimo stiprinimo priemonė; kaip teigiamą ženklą vertina abiejų šalių užsienio reikalų ministrų aukšto lygio konsultacijas atitinkamose sostinėse ir bendros darbo grupės, kuri vykdys priemonių įgyvendinimo priežiūrą, sukūrimą; abi šalis ragina vadovautis šių susitikimų rezultatais ir aktyviai dalyvauti tolesnėse konstruktyviose aukšto politinio lygmens diskusijose, taip pat pasitikėjimo didinimo priemonių įgyvendinimo klausimu, siekiant praturtinti dvišalį bendradarbiavimą ir sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą; ragina abi vyriausybes pasinaudoti šiuo postūmiu ir imtis konkrečių žingsnių siekiant dar labiau didinti tarpusavio pasitikėjimą, taip pat ir pavadinimo klausimu; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją remti bendradarbiavimo dvasią ir kurti naujas iniciatyvas siekiant pašalinti likusius skirtumus, vadovaujantis Tarptautinio Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu, siekiant dirbti, bendradarbiauti su šiomis dviem šalimis ir JT specialiuoju įgaliotiniu siekiant rasti abiems šalims priimtiną sprendimą pavadinimo klausimu ir apie tai atsiskaityti Parlamentui;

47.  pabrėžia regioninio bendradarbiavimo svarbą ir mano, kad itin svarbu, kad priėmimo į ES procesu būtų užtikrinti stabilumas ir gerovė regione; palankiai vertina konstruktyvų šalies vaidmenį bendradarbiaujant regionų ir tarptautiniu lygmeniu, taip pat šalies norą dalyvauti aukšto lygio vizituose su kaimyninėmis šalimis, nes taip yra stiprinamas regioninis bendradarbiavimas; pažymi, kad liko neišspręstų klausimų santykiuose su Bulgarija, ir pakartoja, kad svarbu užbaigti derybas dėl draugystės, geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutarties; pakartoja savo susirūpinimą dėl istorinių argumentų naudojimo dabartinėse diskusijose su kaimynais ir palankiai vertina visas pastangas kartu su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis minėti bendrus istorinius įvykius; mano, kad taip galėtų būti prisidedama prie geresnio istorijos supratimo ir gerų kaimyninių santykių;

48.  teigiamai vertina tai, kad šalis aktyviai dalyvauja įgyvendinant šešių Vakarų Balkanų šalių transporto sistemų sujungimo darbotvarkę ir šiuo tikslu pasirašė susitarimą dėl regioninio magistralinio transporto tinklo ir patvirtino kitus įsipareigojimus, prisiimtus dalyvaujant Berlyno procese; ragina kompetentingas valdžios institucijas skubiai įgyvendinti neprivalomo pobūdžio priemones, dėl kurių buvo susitarta 2015 m. Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime Vienoje (t. y. supaprastinti (suderinti) sienos kirtimo procedūras, atlikti geležinkelio reformas, išspręsti informacinių sistemų klausimus), prieš 2016 m. Prancūzijoje vyksiantį kitą Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą;

49.  ragina vyriausybę apskritai geriau suderinti savo politiką su ES užsienio politika, nes suderinimo lygis (68 proc.) ir toliau yra mažas; ragina vyriausybę laikytis ES bendrųjų pozicijų dėl Romos statuto vientisumo;

50.  ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti šalį į ES makroregionines bendradarbiavimo Pietryčių Europoje strategijas; sveikina Makedoniją sėkmingai užbaigus pirmininkavimą Vidurio Europos iniciatyvai;

51.  mano, kad Makedonijos narystė NATO galėtų padėti užtikrinti didesnį saugumą ir politinį stabilumą Pietryčių Europoje; tikisi, kad netrukus bus pradėtos stojimo derybos; tačiau primena, kad stojimo į ES ir į NATO procesai vienas nuo kito nepriklauso;

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei šalies vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 84, 2004 3 20, p. 13.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika