Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2015 m. ataskaitą dėl Turkijos (SWD(2015)0216),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 15 d. Tarybos išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso ir ankstesnes atitinkamas Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES plėtros strategija“ (COM(2015)0611),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystės su Turkijos Respublika programoje (toliau – stojimo partnerystė), ir į ankstesnius 2001 m., 2003 m. ir 2006 m. Tarybos sprendimus dėl stojimo partnerystės,

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą po 2015 m. lapkričio 29 d. ES ir Turkijos aukščiausiojo lygio susitikimo bei ES ir Turkijos veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl armėnų genocido 100-ųjų metinių(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. tarpvyriausybinę konferenciją, per kurią oficialiai pradėtos derybos dėl 17 skyriaus (ekonominė ir pinigų politika),

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos 2009 m. ataskaitos(2), 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Turkijos pažangos ataskaitos(3), 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl 2011 m. Turkijos pažangos ataskaitos(4), 2013 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl 2012 m. Turkijos pažangos ataskaitos(5), 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Turkijoje(6), 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl 2013 m. Turkijos pažangos ataskaitos(7), 2014 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl Turkijos veiksmų, dėl kurių kyla įtampa Kipro Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje(8), 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl žodžio laisvės Turkijoje(9) ir 2015 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl Komisijos pateiktos 2014 m. Turkijos pažangos ataskaitos(10),

–  atsižvelgdamas į savo raginimą Komisijai rezoliucijoje dėl Komisijos pateiktos 2014 m. Turkijos pažangos ataskaitos iš naujo įvertinti, kaip iki šiol buvo vykdomos derybos ir kaip būtų galima pagerinti ir suintensyvinti ES ir Turkijos santykius ir bendradarbiavimą,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 21 d. Europos bendrijos ir jos valstybių narių paskelbtą pareiškimą, pagal kurį įtraukta nuostata, kad visų valstybių narių pripažinimas yra būtinas derybų elementas, taip pat nustatyta, jog reikia, kad Turkija visiškai įgyvendintų Ankaros susitarimo papildomą protokolą, be išankstinių nuostatų ir diskriminacijos pašalindama visas laisvo prekių judėjimo kliūtis,

–  atsižvelgdamas į tai, kad, remiantis 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, visapusiška Kopenhagos kriterijų atitiktis ir ES pajėgumas integruoti naujas nares yra Turkijos stojimo į ES sąlygos,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 46 straipsnį, kuriame teigiama, kad susitariančios šalys įsipareigoja vykdyti galutinius Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimus kiekvienoje byloje, su kuria jos susijusios kaip bylos šalys,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į krizę Sirijoje, pastangas užtikrinti paliaubas ir rasti taikų sprendimą, taip pat į Turkijos įsipareigojimus didinti stabilumą ir propaguoti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis intensyviomis pastangomis, siekiant išspręsti įsisenėjusius dvišalius klausimus, ginčus ir konfliktus su kaimyninėmis šalimis dėl sausumos ir jūrų sienų bei oro erdvės, laikantis JT Chartijos ir vertybių bei principų, kurie sudaro ES pagrindą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad pagarba teisinės valstybės principams, visų pirma, be kita ko, valdžių padalijimo principui, demokratijai, saviraiškos laisvei, žmogaus teisėms, mažumų teisėms ir religijos laisvei, yra esminiai derybų proceso klausimai,

–  atsižvelgdamas į tai, kad patvirtinta 3 mlrd. EUR suma (1 mlrd. EUR skiriama iš ES biudžeto, o likusią dalį suteiks valstybės narės), skirta pabėgėlių krizei Turkijoje valdyti,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuolatinės pranešėjos Turkijos klausimu Kati Piri darbą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2005 m. spalio 3 d. pradėtos stojimo derybos su Turkija ir kadangi šių derybų pradžia yra ilgalaikio proceso, kurio baigties negalima iš anksto numatyti ir kuris grindžiamas teisingomis bei griežtomis sąlygomis ir įsipareigojimu vykdyti reformas, atskaitos taškas;

B.  kadangi ES turėtų išlikti reformų Turkijoje atspara, atsižvelgiant į stojimo derybų ir plėtros proceso galimybes užtikrinti pertvarką;

C.  kadangi, remiantis 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, turėtų būti visapusiškai įvykdyti Kopenhagos kriterijai ir užtikrintas ES integracinis pajėgumas; kadangi Turkija įsipareigojo įvykdyti Kopenhagos kriterijus, imtis tinkamų ir veiksmingų reformų ir palaipsniui suderinti savo teisės aktus su ES teisynu; kadangi šios Turkijos pastangos turėtų būti laikomos jos galimybe stiprinti savo institucijas ir tęsti demokratizavimo bei modernizavimo procesą;

D.  kadangi pagarba teisinės valstybės principams, visų pirma, be kita ko, valdžių padalijimo principui, saviraiškos ir žiniasklaidos laisvei, žmogaus teisėms ir demokratijai, kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, geriems santykiams su kaimyninėmis šalimis, religijos laisvei, asociacijų ir taikių protestų laisvei, mažumų teisėms, moterų teisėms ir kovai su pažeidžiamų grupių, įskaitant romų tautybės asmenis, neįgaliuosius, lesbietes, gėjus, biseksualius, translyčius ir interseksualius (LGBTI) asmenis, diskriminacija, yra esminiai derybų proceso klausimai;

E.  kadangi vertinant pagal politinius kriterijus reformų tempas sulėtėjo ir nemažai pažengta atgal saviraiškos laisvės ir susirinkimų laisvės srityse;

F.  kadangi Turkijoje įkalintų žurnalistų skaičius vis dar vienas didžiausių pasaulyje;

G.  kadangi pagal organizacijos „Freedom House“ spaudos ir žiniasklaidos laisvės indeksą Turkija vis dar priskiriama prie šalių, kuriose nėra laisvos spaudos ir yra tik dalinė interneto laisvė;

H.  kadangi Turkijoje padėtis vidaus ir išorės saugumo srityse sparčiai blogėja;

I.  kadangi Turkijoje įvykdytas ne vienas grupuotei „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL („Da'esh“)) priskiriamas teroristinis išpuolis Dijarbakyre, Suruče, Ankaroje ir Stambule, per kuriuos žuvo iš viso 150 nekaltų asmenų;

J.  kadangi dėl Rusijos vykdomų Alepo ir kitų Sirijos sričių bombardavimų susidarė labai didelis papildomas Turkijoje apsaugos ieškančių pabėgėlių srautas;

K.  kadangi ES ir Turkija susitarė suintensyvinti derybų procesą ir intensyviai bendradarbiauti migracijos srityje;

L.  kadangi Turkijos gyventojai be galo svetingai priėmė didžiulį skaičių tarp jų gyvenančių pabėgėlių; kadangi, remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, Turkija priima didžiausią pasaulyje pabėgėlių skaičių ir apie 2,7 milijonus registruotų pabėgėlių iš Sirijos, Irako ir Afganistano;

M.  kadangi Turkijos valdžios institucijos neleido vėl atidaryti ortodoksų seminarijos Heibeliados saloje;

I.ES ir Turkijos santykių padėtis

1.  atsižvelgdamas į tai, kad Turkijos viduje pažengta atgal demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymosi srityje, yra labai susirūpinęs dėl to, kad per pastaruosius metus bendras reformų Turkijoje tempas sulėtėjo ir kad tam tikrose itin svarbiose srityse, tokiose kaip teismų sistemos nepriklausomumas, susirinkimų laisvė, saviraiškos laisvė, taip pat pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams, esama regreso, dėl kurio Turkija vis labiau tolsta nuo atitikties Kopenhagos kriterijams, kuriuos šalys kandidatės privalo vykdyti;

2.  pabrėžia, kad Turkija yra svarbi strateginė ES partnerė ir kad aktyvios ir patikimos derybos būtų tinkama struktūra, siekiant išnaudoti visas ES ir Turkijos santykių teikiamas galimybes; pažymi, kad ES suintensyvino derybų procesą, ir tikisi, kad pradėjus derybas dėl skyrių bus padaryta konkreti pažanga; atsižvelgdamas į tai, ragina Turkiją pasiekti konkrečios pažangos ir prisiimti tikrus įsipareigojimus; pakartoja savo prašymą Komisijai iš naujo įvertinti, kaip iki šiol vyko derybos ir kaip galėtų būti pagerinti ir suintensyvinti ES ir Turkijos santykiai ir bendradarbiavimas; tvirtai remia struktūrizuotą, intensyvesnį ir atvirą aukšto lygio politinį dialogą pagrindiniais bendrų interesų teminiais klausimais, tokiais kaip migracija, kova su terorizmu, energetika, ekonomika ir prekyba;

3.  mano, kad sprendimas atidėti Komisijos teikiamą 2015 m. pažangos ataskaitą iki tol, kol Turkijoje bus įvykę 2015 m. lapkričio mėn. rinkimai, yra netinkamas, nes tai sudaro įspūdį, kad ES nori nutylėti pagrindinių teisių pažeidimų problemas mainais į Turkijos vyriausybės bendradarbiavimą pabėgėlių klausimu; prašo Komisijos įsipareigoti skelbti metines pažangos ataskaitas pagal konkretų ir nustatytą tvarkaraštį; ragina ir Komisiją, ir Tarybą neignoruoti Turkijos vidaus pokyčių ir nedviprasmiškai pasisakyti už teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių laikymąsi Turkijoje, kaip nustatyta Kopenhagos kriterijuose ir nepaisant kitų interesų;

4.  atkreipia dėmesį į 2015 m. lapkričio 1 d. surengtų parlamento rinkimų rezultatus ir naujos vyriausybės suformavimą; pakartoja savo raginimą sumažinti taikomą 10 proc. minimalų slenkstį rinkimams ir ragina užtikrinti politinių partijų ir rinkiminių kampanijų finansavimo skaidrumą; palankiai vertina aktyvų pilietinės visuomenės savanorių dalyvavimą rinkimuose ir didelį rinkėjų aktyvumą; tačiau smerkia žiniasklaidos bauginimą, priekabiavimą prie jos ir opozicijos partijų diskriminaciją per priešrinkiminę kampaniją, smurto ir bauginimų aplinką, kurioje ypač galima išskirti išpuolius prieš konkrečius kandidatus ir opozicijos partijų būstines, visų pirma Tautų demokratijos partijos (HDP) būstinę, bei ryškią politinę poliarizaciją; palankiai vertina tai, kad po pastarųjų dviejų rinkimų, nepaisant 10 proc. minimalaus slenksčio rinkimams, Turkijos Didysis Nacionalinis Medžlisas tapo įtraukesnis Turkijos mažumų grupėms;

5.  ragina atnaujinti muitų sąjungą ir išplėsti jos taikymo sritį įtraukiant naujus sektorius, įskaitant žemės ūkio produktus, paslaugas ir viešuosius pirkimus; atkreipia dėmesį į tai, kad derybos dėl to turi prasidėti antrąjį 2016 m. pusmetį; primena, kad visas muitų sąjungos teikiamas galimybes bus galima panaudoti tik tada, kai Turkija visapusiškai įgyvendins papildomą protokolą visų valstybių narių atžvilgiu; mano, kad būsimuose ES ir trečiųjų šalių pasirašytuose laisvosios prekybos susitarimuose, visų pirma derybose dėl ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP), turėtų būti atsižvelgta į Turkijos interesus; ragina užtikrinti geresnes asmenų laisvo judėjimo ir didesnes kultūrinių mainų galimybes;

6.  teigiamai vertina tai, kad suintensyvėjo politinis ES ir Turkijos dialogas užsienio ir saugumo politikos srityje, ir tai, kad 2015 m. Turkija labiau prisiderino prie ES pareiškimų ir Tarybos sprendimų; apgailestauja dėl to, kad Turkija neprisiderino prie Tarybos sprendimo dėl Rusijos Federacijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos ir įvykių rytų Ukrainoje, įskaitant ribojamąsias priemones;

7.  pakartoja, kad Turkija turėtų labiau suderinti savo užsienio politiką su ES politika pagal derybų programos nuostatas; mano, kad itin svarbu labiau keistis informacija užsienio politikos klausimais ir, kai tinkama, kviesti Turkijos užsienio reikalų ministrą dalyvauti Užsienio reikalų tarybos posėdžiuose; primena, kad Turkija yra strategiškai svarbi ES energetiniam saugumui, nes yra viena iš pagrindinių tranzito šalių; mano, kad itin svarbu sparčiai plėtoti bendradarbiavimą energetikos srityje ir išplėsti per Turkiją einantį energijos tranzito į Europos Sąjungą koridorių;

8.  pakartoja, jog reikia stiprinti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis, nes jie sudaro pagrindinę derybų programos dalį ir yra esminis plėtros proceso elementas; atsižvelgdamas į tai, ragina Turkiją laikantis JT Chartijos nuostatų ir tarptautinės teisės labiau stengtis išspręsti esamas dvišales problemas, įskaitant neišspręstus teisinius įsipareigojimus ir ginčus su artimiausiomis kaimyninėmis šalimis dėl sausumos ir jūrų sienų bei oro erdvės; ragina Turkijos vyriausybę pasirašyti ir ratifikuoti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS); primygtinai ragina Turkijos vyriausybę nutraukti nuolatinius Graikijos oro erdvės ir teritorinių vandenų pažeidimus, taip pat Turkijos karinių lėktuvų skraidymo virš Graikijos salų praktiką; apgailestauja dėl to, kad Turkijos Didžiojo Nacionalinio Medžliso paskelbta karo su Graikija grėsmė vis dar neatšaukta; primygtinai ragina Turkiją ir Armėniją toliau normalizuoti savo santykius ir užmegzti diplomatinius santykius be išankstinių sąlygų, taip pat ragina atidaryti Turkijos ir Armėnijos sieną, nes tai galėtų pagerinti santykius, ypač kalbant apie tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir ekonominę integraciją;

II.Pagarba teisinės valstybės principams, demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms

9.  mano, kad, laikantis ES įsipareigojimo vadovautis teisinės valstybės principais ir pagrindinėmis vertybėmis, Turkijoje reikia skubiai vykdyti teisminių institucijų ir pagrindinių teisių, taip pat teisingumo, laisvės ir saugumo sričių reformas; ragina ES Tarybą, nepažeidžiant valstybių narių pozicijų, kai tik bus patenkinti oficialios derybų pradžios kriterijai, pasiūlyti pradėti derybas dėl 23 skyriaus (teismų sistema ir pagrindinės teisės) ir 24 skyriaus (teisingumas, laisvė ir saugumas), taip pat užtikrinti, kad reformų procesas Turkijoje būtų grindžiamas ES vertybėmis ir standartais; ragina Turkiją visapusiškai bendradarbiauti su Europos Taryba ir Venecijos komisija teismų sistemos reformų srityje;

10.  apgailestauja dėl didelio Turkijos regreso žodžio laisvės, saviraiškos laisvės ir nuomonės laisvės, reiškiamos internetu ir ne internetu, srityse per praėjusius dvejus metus – dabar Turkija pagal naujausią organizacijos „Žurnalistai be sienų“ paskelbtą pasaulio spaudos laisvės indeksą užima 149-ą vietą tarp 180 šalių; primena, kad, pačių Turkijos valdžios institucijų duomenimis, Turkija – šalis, kurioje įkalintų žurnalistų skaičius yra didžiausias pasaulyje; pakartoja, kad nuomonės, saviraiškos ir žodžio laisvė, įskaitant nepriklausomą žiniasklaidą, yra pagrindinės Europos vertybės; palankiai vertina Konstitucinio Teismo sprendimą, kad buvo pažeistos Cano Dündaro ir Erdemo Gülio teisės; primena, kad jų byla vis dar nagrinėjama teisme (ir prokurorai prašo skirti keleto įkalinimų iki gyvos galvos bausmes), reiškia susirūpinimą dėl sprendimo viso bylos nagrinėjimo metu neleisti dalyvauti visuomenei bei ragina nuodugniai ir objektyviai ištirti šių žurnalistų teiginius dėl ginklų gabenimo į Siriją; smerkia Turkijos prezidento naujausius pareiškimus, nukreiptus prieš Konstitucinį Teismą; ragina nedelsiant išlaisvinti visus įkalintus žurnalistus, o Europos diplomatus ragina toliau atidžiai stebėti visas baudžiamąsias bylas prieš žurnalistus; apgailestauja dėl svarbių vyriausybės pareigūnų asmeninių išpuolių prieš žurnalistus ir oponentus, taip pat dėl to, kad Turkijos vyriausybės lyderių vykdomas valdymas įgyja vis labiau autoritarinę formą; primygtinai ragina Turkiją kovoti su bet kokių formų žurnalistų bauginimu, visų pirma ištiriant visus fizinius išpuolius prieš žurnalistus ir grasinimus jiems, aktyviai užkertant kelią išpuoliams prieš žiniasklaidos priemones, tačiau taip pat išsklaidant politinę įtampą, sukuriančią tokią aplinką, kurioje ribojama žodžio laisvė žiniasklaidoje ir internete;

11.  atkreipia dėmesį į 2016 m. sausio 27 d. organizacijos „Transparency International“ paskelbtą 2015 m. korupcijos suvokimo indeksą, kuris rodo, kad per praėjusius metus korupcija Turkijoje išaugo ir kad Turkija atsidūrė 66-oje vietoje; pabrėžia, jog Turkijos vyriausybė turi siųsti aiškius ir nuoseklius signalus, kad ji iš tikrųjų ketina kovoti su korupcija visais valdžios lygmenimis;

12.  primena, kad kova su korupcija turėtų būti vienas iš Turkijos prioritetų; todėl ragina Turkiją atnaujinti kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą, įsteigti nepriklausomą kovos su korupcija instituciją ir sukaupti patikimą tyrimų, teisminio persekiojimo ir nuosprendžių patirtį, įskaitant aukšto lygio pareigūnų atvejus;

13.  ragina atkurti žiniasklaidos priemonės „Koza İpek Holding“ ir „Feza“ žiniasklaidos grupės nepriklausomumą ir iš direktorių valdybų pašalinti visus vyriausybės atstovus, grąžinti į darbą dešimtis darbuotojų, atleistų už išreikštą nepasitenkinimą tuo, kad žiniasklaidą perėmė vyriausybė, ir panaikinti iškeltus kaltinimus terorizmu;

14.  smerkia smurtinį ir neteisėtą keleto Turkijos laikraščių perėmimą (įskaitant vėliausiai įvykdytą laikraščio „Zaman“ perėmimą) ir išreiškia susirūpinimą dėl „Digiturk“ sprendimo (kaip teigiama, pagrįsto, be kita ko, politiniais motyvais) nutraukti televizijos kanalų transliacijas; ragina Turkijos vyriausybę nutraukti politinį ir ekonominį spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai; griežtai smerkia žodinius ir fizinius išpuolius prieš žurnalistus ir tai, kad prieš juos vis dažniau naudojami šmeižto ir kovos su terorizmu teisės aktai; atkreipia dėmesį į tai, kad blokuojamas tiek internetinės, tiek ne internetinės žurnalistikos turinys bei taikoma interneto svetainių, visų pirmą socialinių tinklų, blokavimo praktika, o dėl to atsirado žurnalistų, bijančių, jog už valdžios kritiką bus imamasi dar didesnių represijų, vidinė cenzūra; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad užblokuota dešimtys tūkstančių interneto svetainių, dėl 2015 m. kovo mėn. priimtų Interneto žiniasklaidos reguliavimo įstatymo pataisų ir dėl Telekomunikacijų direkcijos (turk. TIB), kuri suteikia leidimą per keturias valandas dėl įvairiausių miglotų priežasčių užblokuoti svetainę, galių; yra susirūpinęs dėl to, kad Turkijos palydovinio ryšio paslaugų teikėjas „Turksat“ 2016 m. vasario 26 d. (penktadienį) Ankaros prokuroro, atliekančio tyrimą, ar IMC TV rėmė „teroristinę“ grupę, reikalavimu sustabdė šio kanalo transliacijas; reiškia savo susirūpinimą dėl žiniasklaidos organizacijoms taikomų nepaprastai didelių mokestinių baudų; ragina persvarstyti interneto įstatymą, kad būtų palaikoma aplinka, skatinanti žodžio laisvę internete ir privatumo bei asmens teisių apsaugą; smerkia Turkijos vyriausybės pareigūnų mėginimus įbauginti ir, kai kuriais atvejais, deportuoti keletą užsienio žurnalistų; ragina atlikti nepriklausomą tinklaraščio apie Siriją „Tyliai žudoma Raka“ žurnalistų Naji Jerfo, Ibrahimo Abdelio Qadero ir Fareso Hammadi nužudymo Turkijos teritorijoje tyrimą; taip pat apgailestauja dėl tyrimų, sulaikymų, laisvės atėmimo bausmių ir baudžiamojo pobūdžio baudų už tariamus valstybės vadovo įžeidimus pagal Baudžiamojo kodekso 299 straipsnį; ragina Turkijos vyriausybę spręsti šias problemas kaip skubų ir prioritetinį klausimą, siekiant užtikrinti pliuralizmą pagal tarptautinius standartus; mano, kad vienas svarbiausių bet kokios veiksmingos demokratijos elementų yra atviros viešosios diskusijos;

15.  ragina Turkijos vyriausybę priimti patikimą duomenų apsaugos įstatymą ir įsteigti nepriklausomą duomenų apsaugos instituciją pagal Europos standartus, sudaryti reikiamas sąlygas veiksmingam ir efektyviam tarptautiniam policijos ir teisminiam bendradarbiavimui ir dalijimuisi informacija bei prie jų prisidėti, kad sykiu būtų įvykdyti ir vizų režimo liberalizavimo kriterijai; ragina Turkijos valdžios institucijas aiškiai apibrėžti įstatymo taikymo išimtis, visų pirma susijusias su duomenų apie sveikatą tvarkymu, ir taikyti tokią atrankos procedūrą, kuri užtikrintų duomenų apsaugos institucijos pareigūnų nepriklausomumą;

16.  pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl kovos su terorizmu įstatymo, visų pirma dėl plačios ir pernelyg miglotos terorizmo, organizuoto nusikalstamumo ir propagandos apibrėžties, nes dėl to akivaizdžiai neįmanoma nustatyti, koks yra tikslus tokių nusikaltimų pobūdis; primygtinai tvirtina, kad baudžiamosios teisės ir kovos su terorizmu teisės aktai turi atitikti EŽTT praktiką ir kad Turkijai derėtų visapusiškai jos paisyti ir ją įgyvendinti; ragina Turkiją sukurti politinę ir teisinę aplinką, kurioje teismų sistema galėtų vykdyti savo pareigas nepriklausomai ir nešališkai, be kita ko, ir faktiškai, kad ji netaptų susidorojimo su kitaip manančiais šalies viduje priemone; ragina Turkiją įgyvendinti visus Europos teismų priimtus sprendimus; reiškia susirūpinimą dėl daugybės teisėjų ir prokurorų paskyrimų į kitas pareigas, neprašomų perkėlimų ir atleidimų, nes tai kenkia teismų sistemos nepriklausomumui, nešališkumui ir veiksmingumui, taip pat pagarbai tinkamo proceso ir valdžių padalijimo principams; ragina skubiai užtikrinti, kad būtų atkurtas valdžių padalijimas, ir imtis tikslingų veiksmų, kad būtų užtikrintas visapusiškas teismų sistemos nepriklausomumas; apgailestauja dėl teisingumo priemonių iškraipymų, naudingų tam tikriems politikams – šis reiškinys tapo dažnas Turkijoje po 2013 m. korupcijos skandalo; pabrėžia, jog vykdomosios valdžios vaidmuo ir įtaka Aukščiausioje teisėjų ir prokurorų taryboje turi būti riboti ir jog reikia pakankamų garantijų, kad teisėjai nebūtų perkeliami prieš jų valią;

17.  primena, kad nepaprastas Turkijos ekonomikos augimas per praėjusį dešimtmetį lėmė precedento neturintį augimą būsto ir infrastruktūros sektoriuose dažnu atveju aplinkos apsaugos ir išsaugojimo sąskaita; reiškia ypač didelį susirūpinimą dėl įvairių itin stambių projektų šalyje ir skubiai kreipiasi į vyriausybę, kad ji veiktų atsižvelgdama į poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimus ir tinkamai įtrauktų vietos gyventojus į projekto rengimą, siekiant kiek įmanoma išvengti ilgalaikių neigiamų urbanizacijos, erdvės naudojimo ir aplinkos degradacijos padarinių;

18.  mano, kad iš konstitucinių reformų proceso turėtų išsivystyti pasaulietinė, pliuralistinė, įtrauki ir tolerantiška visuomenė; pabrėžia, kad nauja konstitucija turėtų būti paremta plačiu visų politinių jėgų ir visos visuomenės bendru sutarimu visapusiškai gerbiant mažumų teises, nesvarbu, kokios šių mažumų kultūrinės ar religinės aplinkybės, ir kartu suteikti tvirtą pagrindą užtikrinti pagrindines laisves ir teisinės valstybės principų laikymąsi; primygtinai ragina Turkiją visapusiškai gerbti teisinės valstybės principus ir pagrindines teises ir laisves, visų pirma religinių ir etninių mažumų laisvę; pabrėžia, jog reikia, kad būtų priimti išsamūs kovos su diskriminacija teisės aktai, įskaitant diskriminacijos ir neapykantą kurstančių kalbų dėl etninės kilmės, religijos, lytinės orientacijos, lyties ar lytinės tapatybės draudimą, ir į naują konstituciją įtraukti tokios diskriminacijos draudimą; pabrėžia, kad tai neturėtų trukdyti Turkijai suteikti piliečiams specialių teisių dėl etninės kilmės, religijos arba kalbos, kad jie galėtų išsaugoti savo tapatybę; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant spręsti problemas, su kuriomis susiduria mažumą sudarančios graikų bendruomenės nariai, visų pirma susijusias su švietimo ir nuosavybės teisėmis; primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas imtis teisminių priemonių prieš asmenis ir organizacijas, atsakingus už įvykdytus bet kokios rūšies neapykantos nusikaltimus, įskaitant antisemitizmą, kaip deklaruojama 2013 m. vyriausybės paskelbtame demokratizacijos priemonių rinkinyje; smerkia pasyvią Turkijos vyriausybės poziciją dėl rimtų grasinimų krikščionims ir krikščionių dvasininkams socialiniuose tinkluose; tikisi, kad Turkijos vyriausybė elgsis su kiekvienu Turkijos piliečiu be jokių išankstinių nuostatų dėl jo religinių įsitikinimų; atsižvelgdamas į tai, kad Turkijoje yra didžiausia pasaulyje romų mažumos bendruomenė, ragina Turkiją įgyvendinti konkrečias ir veiksmingas priemones siekiant, kad romų tautybės piliečiai iš tiesų turėtų lygias teises Turkijos visuomenėje, ypatingą dėmesį skiriant romų tautybės vaikų padėčiai ir romų tautybės moterų įtraukčiai;

19.  ragina Turkiją ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su Komisija naujų rengiamų teisės aktų ir esamų įstatymų įgyvendinimo klausimais, siekiant užtikrinti jų suderinamumą su ES teisynu;

20.  pabrėžia būtinybę, paisant Europos vertybių, visapusiškai gerbti teisę į skirtingą gyvenimo būdą, tiek pasaulietinį, tiek pagrįstą tikėjimu, ir užtikrinti valstybės ir religijos atskyrimą;

21.  pabrėžia, kad svarbu tęsti reformas minties, sąžinės ir religijos laisvių srityje ir suteikti galimybę religinėms bendruomenėms įgyti teisinį subjektiškumą, panaikinti visus apribojimus, susijusius su dvasininkų mokymais, skyrimu ir pareigų perėmimu, laikantis atitinkamų EŽTT sprendimų ir Venecijos komisijos rekomendacijų ir panaikinant bet kokios formos religiniais motyvais grindžiamą diskriminaciją ar kliūtis; ragina Turkiją gerbti Ekumeninio patriarchato išskirtinį pobūdį ir svarbą ir pripažinti jo teisinį subjektiškumą; pakartoja, jog reikia leisti vėl atidaryti Chalkės seminariją ir panaikinti visas kliūtis jai tinkamai veikti, taip pat leisti viešai naudoti bažnytinį ekumeninio patriarcho titulą;

22.  ragina Turkijos vyriausybę sustabdyti savo planus statyti Akuju atominę elektrinę; pažymi, kad numatyta statybos vieta yra regione, kuriame gali būti didelių žemės drebėjimų, tad ji kelia didelę grėsmę ne tik Turkijai, bet ir visam Viduržemio jūros regionui; todėl prašo Turkijos vyriausybės prisijungti prie Espo konvencijos, kurią pasirašiusios šalys įsipareigoja pranešti viena kitai apie svarstomus didelius projektus, galinčius turėti didelį neigiamą poveikį aplinkai didelėje teritorijoje nepaisant sienų, ir tarpusavyje dėl jų konsultuotis; prašo Turkijos vyriausybės įtraukti kaimyninių šalių, pvz., Graikijos ir Kipro, vyriausybes arba bent su jomis konsultuotis toliau plėtojant Akuju elektrinės projektą;

23.  yra susirūpinęs dėl to aukšto smurto prieš moteris lygio ir kad nėra įgyvendinamos nacionalinės teisės priemonės, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir jas nuo jo apsaugoti; taip pat primygtinai ragina, kad valdžios institucijos veiksmingai užtikrintų, jog būtų laikomasi esamų įstatymų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje, labai paplitusios problemos tiek kaimo, tiek miesto vietovėse, siekiant spręsti dažnai nepranešamų smurto dėl lyties atvejų problemą, teikti paramos paslaugas ir suteikti pastogę tokio smurto aukoms bei taikyti sankcijas smurtautojams, taip pat didinti socialinį sąmoningumą ir kovoti su tuo, kad visuomenei yra priimtinas smurtas dėl lyties; labai rekomenduoja Turkijos vyriausybei skatinti lyčių lygybę politikos, ekonomikos, socialinėje, kultūros, pilietinėje ir visose kitose srityse;

24.  ragina Turkiją imtis rimtų priemonių LGBTI asmenų teisėms apsaugoti; yra labai susirūpinęs, kad LGBTI asmenims nesuteikiama apsauga nuo smurto veiksmų; todėl pabrėžia esąs nusivylęs dėl to, kad į Neapykantos nusikaltimų įstatymą neįtraukta apsauga nuo neapykantos nusikaltimų dėl lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės; apgailestauja, kad asmenys, padarę neapykantos nusikaltimus prieš LGBTI asmenis, dažnai lieka nenubausti arba jiems skiriama bausmė sušvelninama dėl aukos tariamos neteisėtos provokacijos;

III.Kurdų taikos procesas ir padėtis Turkijos pietryčiuose

25.  reiškia didelį susirūpinimą dėl blogėjančios padėties Turkijos pietryčiuose; primena, kad Turkijos vyriausybės pareiga – ginti visus jos teritorijoje gyvenančius žmones, nepriklausomai nuo jų kultūrinių ar religinių ištakų; pripažįsta teisėtą Turkijos teisę kovoti su terorizmu; tačiau pabrėžia, kad saugumo priemonės turi būti vykdomos paisant teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių; pabrėžia, kad visos saugumo pajėgų operacijos turi būti proporcingos ir neįgauti kolektyvinės bausmės formų; smerkia netinkamą specialiųjų saugumo pajėgų elgesį ir ragina kaltuosius patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina užtikrinti humanitarinės teisės nuostatų laikymąsi, kad visi sužeistieji galėtų gauti priežiūrą, į kurią jie turi teisę;

26.  smerkia tai, kad Kurdistano darbininkų partija (PKK) (ji įtraukta į ES teroristinių organizacijų sąrašą) vėl ėmėsi smurto, ir nemano, kad šis PKK elgesys pateisinamas; pabrėžia, kad neįmanoma išspręsti kurdų klausimo smurtu, ir ragina Turkijos vyriausybę prisiimti atsakomybę ir atnaujinti derybas, kad būtų pasiektas visapusiškas ir tvarus kurdų klausimo sprendimas; ragina PKK sudėti ginklus, atsisakyti teroristinės taktikos ir naudoti taikias ir teisėtas priemones savo lūkesčiams išreikšti; griežtai smerkia išpuolius prieš saugumo pajėgas ir civilius; todėl reiškia didelį susirūpinimą dėl Patriotinio revoliucinio jaunimo judėjimo (YDG-H) kovotojų statomų barikadų ir kasamų apkasų; tačiau primygtina tvirtina, kad turi būti leidžiami taikūs protestai;

27.  ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant panaikinti komendanto valandas, kurios taikomos pažeidžiant Turkijos konstituciją; reiškia itin didelį susirūpinimą dėl padėties Džizrėje ir Sure / Dijarbakyre ir smerkia tai, kad civiliai asmenys žūsta, sužeidžiami ir paliekami be vandens, maisto ir medicininės priežiūros; ragina Turkiją leisti Tarptautiniam Raudonajam Pusmėnuliui sumažinti humanitarinę krizę, kuri plėtojasi Džizrėje ir Dijarbakyre; primygtinai ragina vyriausybę, laikantis EŽTT nustatytų laikinųjų priemonių, leisti sužeistuosius nugabenti į ligoninę ir užtikrinti civiliams galimybę saugiai išvykti iš miestų, kuriuose taikoma komendanto valanda; yra labai susirūpinęs dėl vis didėjančio žuvusių ir sužeistų civilių skaičiaus – šias žūtis reikia nuodugniai ištirti, taip pat yra labai susirūpinęs dėl to, kad apie 400 000 žmonių buvo perkelti šalies viduje; pabrėžia, kad, laikantis žmogaus orumo principų, šeimoms turi būti leidžiama pasiimti gatvėse gulinčius žuvusiuosius ir juos palaidoti; pabrėžia Turkijos vyriausybės atsakomybę užtikrinti žmogaus teisių paisymą ir suteikti saugumą bei galimybę naudotis prekėmis ir paslaugomis visiems civiliams gyventojams Turkijos rajonuose, kuriuose gyventojų daugumą sudaro kurdai ir kuriuose vyksta kovos; prašo Turkijos vyriausybės įgyvendinti oficialią priemonę, pagal kurią būtų teikiama skubi pagalba ir išmokos tiems, kurie buvo priversti bėgti iš namų, tapo bedarbiais ir prarado pragyvenimo šaltinį; apgailestauja dėl sunaikinto istorinio paveldo;

28.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į miestų pertvarkymo ir perkėlimo projektus konfliktų paveiktose zonose, kuriuos neseniai atskleidė Turkijos vyriausybė, ir apgailestauja dėl to, kad buvo priimtas sprendimas dėl plataus masto ekspropriacijos Dijarbakyro provincijos Suro apskrityje, įskaitant savivaldybei priklausančią nuosavybę ir taip pat bažnyčios nuosavybę, nes taip būtų pažeistos religinių mažumų teisės; ragina Turkijos vyriausybę gerbti regiono kultūros išskirtinumą ir susilaikyti nuo tolesnio centralizuotos vietos valdžios struktūros galios didinimo šiame regione; ragina iš naujo persvarstyti sprendimą dėl ekspropriacijos ir rekonstrukcijos planus, užmezgant dialogą ir bendradarbiaujant su apskrities ir miesto savivaldybėmis, taip pat gerbiant gyventojų ir nuosavybės savininkų teises;

29.  yra sunerimęs dėl veiksmų, kuriuos vykdo policijos specialiųjų operacijų pajėgos, vadinamos „Alacho brigadų liūtai“ (grupuotė „Esedullah“), kurios, atrodo, yra atsakingos už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant tyčinį civilių žudymą Turkijos pietryčiuose; reikalauja, kad Turkijos valdžios institucijos atliktų išsamų grupuotės „Alacho brigadų liūtai“ veiksmų tyrimą, patrauktų šių veiksmų vykdytojus atsakomybėn ir nubaustų kaltus dėl žmogaus teisių pažeidimų;

30.  ragina nedelsiant nutraukti ugnį ir atnaujinti taikos procesą, kad būtų pasiektas derybomis grįstas kurdų klausimo sprendimas; pabrėžia pažangos siekiant demokratizacijos ir susitaikymo prioritetą; todėl ragina Turkijos Didžiajame Nacionaliniame Medžlise sukurti specialų komitetą kurdų klausimui spręsti, siekiant prisidėti prie ilgalaikės taikos atkuriant teisingumo jausmą ir užgydant traumas, kurios lengvai galėtų būti panaudojamos politiniais tikslais; ragina ES nedelsiant imtis aktyvaus vaidmens taikos procese; pabrėžia, kad svarbu teikti prioritetą kurdų kilmės asmenų socialinių, kultūrinių ir politinių teisių stiprinimui bei nediskriminavimui; pakartoja savo raginimą Turkijai, kaip Europos Tarybos narei, panaikinti apribojimus Europos Vietos autonomijos chartijai siekiant užtikrinti jos visišką įgyvendinimą visais jos aspektais;

31.  labai apgailestauja dėl daugiau kaip 1 000 akademinės bendruomenės narių, pasirašiusių taikos siekti raginančią peticiją, bauginimo ir persekiojimo; smerkia tai, kad beveik 50 iš jų buvo atleisti arba nušalinti nuo pareigų ir kad dar keturi pasirašiusieji buvo įkalinti; pabrėžia, kad už visą gyvenimą taikai ir žmogaus teisėms paskyrusio teisininko Tahiro Elçi nužudymą atsakingi asmenys turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn; reiškia didelį susirūpinimą dėl teisminių tyrimų, taikomų daugiausia Tautų demokratinės partijos (HDP) nariams, ir vietos merų įkalinimo ir atleidimo, įskaitant 25 pakaitinius merus, taip pat dėl grasinimų daugeliui kurdų politikų;

32.  griežtai smerkia grupuotei ISIL („Da'esh“) priskiriamus teroristinius išpuolius Dijarbakyre, Suruče, Ankaroje ir Stambule; reiškia solidarumą su išpuolių aukomis ir jų šeimomis, taip pat su Turkijos piliečiais, kurie yra pirmosiose kovotojų su ekstremizmu eilėse; taip pat griežtai smerkia 2016 m. vasario 17 d. bombų sprogimus Ankaroje, už kuriuos atsakomybę prisiėmė karinė grupuotė „Kurdistano laisvės vanagai“ (TAK), taip pat 2016 m. kovo 13 d. išpuolį Ankaroje, ir reiškia užuojautą aukų šeimoms ir artimiesiems; pabrėžia, kad svarbu atlikti išsamų šių išpuolių tyrimą siekiant patraukti kaltininkus atsakomybėn; mano, kad glaudesnis Europolo ir Turkijos teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu;

33.  džiaugiasi, kad Turkija dalyvauja Tarptautinės kovos su ISIL koalicijoje ir kad atvėrė savo bazes Jungtinių Amerikos Valstijų ir koalicijos pajėgoms; primygtinai ragina Turkiją elgtis laikantis būtino santūrumo ir visapusiškai bendradarbiaujant su savo Vakarų sąjungininkais;

34.  primygtinai ragina Turkiją ir toliau stiprinti priemones, kurios užkirstų kelią vadinamiesiems užsienio kovotojams, lėšoms arba įrangai pasiekti ISIL („Da'esh“) arba kitas ekstremistines grupuotes per jos teritoriją; yra susirūpinęs, kad Turkijos valdžios institucijos galbūt ėmėsi ne visų galimų priemonių, kad sustabdytų ISIL („Da'esh“) veiksmus ir užkirstų jiems kelią, visų pirma, kad sustabdytų neteisėtą naftos gabenimą per Turkijos sienas; prašo ES padidinti savo pajėgumus keistis informacija ir glaudžiai bendradarbiauti su Turkijos valdžios institucijomis šiuo klausimu, siekiant teikti didesnę paramą kovai su neteisėto žmonių gabenimo tinklais; pažymi, kad esama spragų užsienio kovotojų suėmimo ir Turkijos sienų su Iraku ir Sirija kontrolės srityse;

35.  palankiai vertina Turkijos paramą ir įnašą į susitarimą, pasiektą tarp pagrindinių jėgų, nutraukti karo veiksmus Sirijoje ir suteikti humanitarinę pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia; džiaugiasi dėl to, nes tai svarbus žingsnis siekiant išspręsti Sirijos krizę; pažymi, kad karo veiksmų nutraukimas turėtų būti taikomas visoms konflikto šalims, išskyrus grupuotes, kurias JT Saugumo Taryba paskelbė teroristų organizacijomis; ragina visas šalis sparčiai ir visapusiškai įgyvendinti šiuos įsipareigojimus; pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad Sirijos konflikto negalima išspręsti karinėmis priemonėmis, ir primygtinai pakartoja, kad reikia siekti politinio sprendimo; smerkia Turkijos karinę intervenciją prieš kurdų pajėgas šiaurinėje Sirijos dalyje, nes tai kenkia kovai prieš ISIL („Da'esh“) ir trukdo taikos ir saugumo pastangoms;

IV.ES ir Turkijos bendradarbiavimas pabėgėlių ir migracijos klausimais

36.  pritaria atnaujintam ES ir Turkijos politiniam susitarimui dėl geopolitinių uždavinių, visų pirma dėl pabėgėlių ir migracijos krizės; pripažįsta didelį humanitarinį Turkijos indėlį priimant didžiausią pasaulyje pabėgėlių skaičių; ragina ES ir Turkiją dėti bendras pastangas gerinant ir užtikrinant deramas gyvenimo sąlygas ir pagrindinius pabėgėlių stovyklų pajėgumus, taip pat padėti dirbti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), kad būtų išvengta masinio migrantų išvykimo; ragina ES tęsti darbą su Turkijos vyriausybės pareigūnais siekiant užtikrinti tinkamus migrantų dokumentus; primena, kad Turkija yra viena iš pagrindinių migrantų ir pabėgėlių, vykstančių į ES ne tik iš Sirijos, bet ir iš daugelio kitų valstybių, tranzito šalių; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su Turkija siekiant valdyti pabėgėlių krizę ir užkirsti kelią žūtims jūroje; palankiai vertina NATO stebėjimo misiją Egėjo jūroje;

37.  džiaugiasi, kad 2015 m. lapkričio 29 d. pradėtas taikyti ES ir Turkijos bendras pabėgėlių ir migracijos valdymo veiksmų planas, kuris yra išsamios bendradarbiavimo darbotvarkės, grįstos bendra atsakomybe, abipusiais įsipareigojimais bei jų įgyvendinimu, dalis, ir primygtinai pakartoja, kad reikia nedelsiant jį įgyvendinti; pabrėžia, kad ES ir Turkijos bendradarbiavimas migracijos reikalų srityje neturėtų būti siejamas su derybų proceso kalendoriumi, turiniu ir sąlygomis; mano, kad pabėgėlių krizės perkėlimas į Turkiją nėra patikimas ilgalaikis šios problemos sprendimas; ragina ES valstybes nares būti vieningomis ir padidinti šalių, kurios priims pabėgėlius pagal perkėlimo programą, skaičių, laikantis naštos ir atsakomybės pasidalijimo principo;

38.  pabrėžia, kad trys milijardai eurų ir papildomas finansavimas, skiriami pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, turi būti tinkamai panaudoti, siekiant duoti greitą ir tiesioginę naudą pabėgėliams ir juos priimančioms bendruomenėms įgyvendinant projektus, kuriais siekiama patenkinti maisto, sveikatos priežiūros, higienos ir švietimo poreikius; ragina, kad Parlamentas kaip viena iš teisėkūros institucijų ir biudžeto valdymo institucija būtų visapusiškai įtrauktas į sprendimų priėmimo procesą; ragina greičiau išmokėti pažadėtas lėšas; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su Turkija užtikrinti, kad būtų taikomas mechanizmas, siekiant patikrinti, ar lėšos naudojamos tinkamai minėto tikslo aspektu, kad šis mechanizmas būtų atidžiai stebimas ir kad Komisija reguliariai informuotų Europos Parlamentą apie minėtų lėšų panaudojimą; pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamų asmenų grupėms, tokioms kaip moterys ir vaikai, visų pirma našlaičiai, taip pat religinės mažumos, kaip antai krikščionys ir jazidai; pabrėžia, kad reikia skubiai spręsti smurto dėl lyties ir prievartos prieš moteris ir mergaites migrantams keliaujant per Turkiją problemą;

39.  palankiai vertina neseniai priimtą Turkijos vyriausybės sprendimą atverti savo darbo rinką pabėgėliams iš Sirijos; ragina skubiau imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad visi 700 000 vaikų iš Sirijos gautų išsilavinimą; giria Turkijos vyriausybę už tai, kad pabėgėliams iš Sirijos teikia nemokamas sveikatos ir švietimo paslaugas; apgailestauja, kad neįvykdytas UNHCR prašymas padidinti finansavimą ir kad dėl sumažėjusio finansavimo Pasaulio maisto programa turėjo sumažinti mitybos koeficientą iki 80 proc.; dėkoja Turkijai, kad ji vienašališkai kompensavo šį finansinį trūkumą ir ragina valstybes nares ir ES skirti daugiau lėšų JT agentūroms ir jų partnerėms NVO Turkijoje;

40.  džiaugiasi, kad Turkija iki šiol laikosi atviros sienos politikos Sirijos pabėgėlių atžvilgiu; palankiai vertina tai, kad įsigaliojo naujos Turkijos vizų režimo taisyklės, kurios jau sudarė sąlygas labai sumažinti nelegalių sienos kirtimo atvejų skaičių; vis dėlto pabrėžia, kad, vadovaujantis ES vizų politika, šalims, iš kurių atvyksta daugiausia nelegalių migrantų, turi būti taikoma daug griežtesnės vizų tvarkos politika, siekiant pažaboti migrantų, kuriems nereikia tarptautinės apsaugos, srautus į Europą per Turkiją; pabrėžia, kad Turkijai reikalinga visa įmanoma pagalba griežtinant savo sienų saugumą ir intensyvinant kovą su neteisėtu žmonių gabenimu; ragina Turkiją laikytis visiško nepakantumo politikos ir imtis veiksmingų priemonių siekiant sustabdyti prekeivius žmonėmis ir pabėgėlių srautą į Graikijos salas, lemiantį aštrias humanitarines, politines, socialines ir saugumo problemas Europos Sąjungoje; ragina Turkiją, Bulgariją ir Graikiją labiau bendradarbiauti paieškos ir gelbėjimo operacijų Egėjo jūroje srityje, taip pat ragina FRONTEX pasiūlyti savo paramą Turkijos pakrančių apsaugai ir sustiprinti dvišalį keitimąsi informacija; pripažįsta, kad kovos su nusikalstamu žmonių gabenimu priemonės gali būti veiksmingos tik jeigu kartu bus nustatomi saugūs ir teisėti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų atvykimo į Europos Sąjungą maršrutai;

41.  pabrėžia, kad migracijos į ES stabdymas neturėtų pavirsti pabėgėlių atstūmimu ar neteisėtu sulaikymu; ragina Komisiją, atsižvelgiant į ES ir Turkijos bendrą veiksmų planą, ištirti organizacijos „Amnesty International“ 2016 m. balandžio 1 d. ataskaitoje išdėstytus įtarimus, kad Turkija vykdo priverstinį pabėgėlių iš Sirijos grąžinimą; primygtinai reikalauja, kad visos priverstinio grąžinimo iš Graikijos į Turkiją procedūros turi visapusiškai atitikti tarptautinės ir ES teisės nuostatas, susijusias su galimybe gauti prieglobstį ir tarptautinę apsaugą ir pagrindinių teisių ir procedūrinių garantijų užtikrinimu; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip Turkijos valdžios institucijos įgyvendina susitarimą, ir ar nepažeidžiamas negrąžinimo principas asmenų grįžimo į Turkiją atvejais; pakartoja savo raginimą Turkijos vyriausybei panaikinti 1951 m. Ženevos konvencijos taikymo geografinę išlygą; primygtinai tvirtina, kad itin svarbu nustatyti saugius ir teisėtus maršrutus pabėgėliams, ir primygtinai ragina valstybes nares iš esmės padidinti pastangas juos perkelti; mano, kad neabejotinai būtina rasti politinį Sirijos krizės sprendimą; ragina Turkiją dėti žymiai daugiau pastangų ir rasti politinį sprendimą, visų pirma atsisakyti savo nusistatymo prieš kurdų dalyvavimą Ženevos taikos derybose;

42.  džiaugiasi, kad Turkijos valdžios institucijos ir UNHCR Turkijoje derina savo duomenų bazes, naudojamas registruojant pabėgėlius į vieną registracijos sistemą; mano, kad reikia nedelsiant ištirti techninius būdus pasiekti, kad ši duomenų bazė būtų sąveiki ir suderinta su Europos duomenų baze, naudojama prieglobsčio prašytojams registruoti, „Eurodac“; pabrėžia, jog taip pat svarbu, kad pabėgėliams palikus Turkiją siekiant vykti į Europą, jie būtų išbraukti iš Turkijos duomenų bazės;

43.  pabrėžia, kad ES itin svarbu įgyvendinti readmisijos susitarimą su visomis valstybėmis narėmis, nes tai suteikia galimybę vykdyti veiksmingesnę migrantų, kuriems nereikia tarptautinės apsaugos, grąžinimo politiką; palankiai vertina 2015 m. lapkričio 29 d. ES ir Turkijos aukščiausiojo lygio susitikime pasiektą abiejų šalių politinį susitarimą, kad ES ir Turkijos readmisijos susitarimas būtų pradėtas visiškai taikyti nuo 2016 m. birželio mėn.; ragina visas šalis visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti galiojančius dvišalius readmisijos susitarimus bei užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos grįžusių migrantų pagrindinės teisės;

44.  ragina vyriausybę visapusiškai ir be diskriminacijos laikytis kriterijų, nurodytų vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane, visų valstybių narių atžvilgiu; primena, kad vizų režimo liberalizavimas yra pasiekimais grindžiamas procesas ir kad tik tada, kai bus pasiekti standartai, Turkijos piliečiams bus galima taikyti bevizį kelionių režimą; prašo Komisijos teikti daugiau techninės pagalbos siekiant patenkinti vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano sąlygas;

V.Pažanga derybose dėl Kipro susijungimo

45.  palankiai vertina nemažą pažangą, pasiektą derybose dėl Kipro susijungimo, kurias veda JT; palankiai vertiną 2014 m. vasario 11 d. dviejų vadovų bendrą deklaraciją, kaip susitarimo sudarymo pagrindą; pritarią tam, kad Kipro Respublika taptų dviejų bendruomenių ir dviejų zonų federacija, turinčia vieną aukščiausiąją valdžią, vieną tarptautinį teisės subjekto statusą ir vieną pilietybę, abi bendruomenės ir zonos būtų politiškai lygios ir suteiktų vienodas galimybes visiems gyventojams, iš anksto nesusidarant nuomonės dėl galutinio susitarimo ir laikantis atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų bei tarptautinės teisės nuostatų; palankiai vertina konstruktyvų tiek graikų kilmės kipriečių, tiek turkų kilmės kipriečių salos bendruomenių lyderių požiūrį, jų ryžtą ir nenuilstamas pastangas kuo greičiau surasti teisingą, visapusišką ir perspektyvų sprendimą; pabrėžia dešimtmečius trukusios Kipro problemos sprendimo svarbą visam regionui ir Europai bei Europos Sąjungai; todėl džiaugiasi dėl galimybės surengti naują referendumą dėl susijungimo ir ragina visas šalis prisidėti siekiant teigiamo rezultato;

46.  pabrėžia, kad nesprendžiant Kipro klausimo toliau kenkiama ES ir Turkijos santykių plėtrai, todėl ragina visas susijusias šalis dėti pastangas siekiant išspręsti šį klausimą;

47.  ragina Turkiją vykdyti įsipareigojimą visapusiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti EB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą visų valstybių narių, įskaitant Kipro Respubliką, atžvilgiu, nes įvykdžius šį įsipareigojimą būtų labai pasistūmėta derybų procese;

48.  apgailestauja dėl Turkijos neteisėtų gyvenviečių politikos ir ragina Turkiją susilaikyti nuo tolesnio Turkijos piliečių apgyvendinimo okupuotose Kipro teritorijose, nes tai prieštarauja Ženevos konvencijai ir tarptautinės teisės principams; primygtinai ragina Turkiją nutraukti visus veiksmus, kuriais keičiama salos demografinė pusiausvyra ir trikdomas tolesnis problemos sprendimas;

49.  ragina Turkiją susilaikyti nuo visų veiksmų Kipro Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kurie galėtų lemti įtampą ir krizę labai pažeidžiamame regione ir galėtų daryti neigiamą poveikį deryboms dėl demokratinio sprendimo, kuriuo būtų užbaigta dabartinė nepriimtina pasidalijimo į dvi dalis padėtis; pripažįsta valstybių narių teisę pasirašyti dvišalius ir kitus susitarimus, atsižvelgiant į jų suverenias teises, kad jos galėtų naudotis savo nacionaliniais ištekliais savo išskirtinėse ekonominėse zonose;

50.  palankiai vertina dviejų lyderių susitarimą dėl eilės pasitikėjimo stiprinimo priemonių, įskaitant susitarimą atidaryti du naujus sienos perėjimo punktus ir susitarimą dėl elektros tinklų jungčių; vis dėlto pažymi, kad pasiekta labai mažai ar nepasiekta pažangos mobiliųjų telefonų ryšio tinklų sąveikumo srityje; todėl ragina abi šalis nedelsiant įgyvendinti visas sutartas priemones; ragina ES visapusiškai remti šių problemų sprendimą tiek politiškai, tiek finansiškai; ragina Turkiją aktyviai remti derybų procesą ir teigiamus rezultatus; ragina Turkiją pradėti karinių pajėgų išvedimą iš Kipro ir perduoti užtvertą Famagustos zoną Jungtinėms Tautoms pagal JT ST rezoliuciją Nr. 550 (1984); palankiai vertina tai, kad Be žinios dingusių asmenų paieškos komitetui (kuris vykdo ir dingusių turkų kilmės kipriečių, ir dingusių graikų kilmės kipriečių paiešką) leidžiama patekti į visas atitinkamas vietas, įskaitant karines zonas; vis dėlto primygtinai ragina Turkiją leisti naudotis atitinkamais archyvais, kad kuo labiau padidėtų šio komiteto darbo veiksmingumas;

51.  palankiai vertina Kipro Respublikos prezidento Nikoso Anastasiadeso iniciatyvą padaryti turkų kalbą oficialia ES kalba ir ragina šalis paspartinti šį procesą; pažymi, kad būtina gerai pasirengti ES teisyno įgyvendinimui būsimoje turkų kilmės kipriečių federacinėje valstijoje įsigaliojus susitarimui dėl sprendimo; todėl palankiai vertina tai, kad įsteigtas dviejų bendruomenių ES pasirengimo ad hoc komitetas; ragina ir Europos Parlamentą, ir Komisiją dėti intensyvesnes pastangas bendradarbiauti su turkų kilmės kipriečiais jiems rengiantis visiškai integruotis į ES; ragina Europos Parlamento Pirmininką imtis reikiamų veiksmų, jei būtų pasiekta susitarimo;

o
o   o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0094. (2) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 59. (3) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 98. (4) OL C 257 E, 2013 9 6, p. 38. (5) OL C 45, 2016 2 5, p. 48. (6) OL C 65, 2016 2 19, p. 117. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0235. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0052. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0014. (10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0228.