Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 3 straipsnį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač į jos 1 straipsnį ir 34 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB(7), ir savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano peržiūros(8),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ (COM(2015)0610),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga“ (COM(2014)0130),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas: Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto nuomones ir į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją(10) šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020) ir į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“(11),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 64/292 dėl žmogaus teisės į vandenį ir tinkamas sanitarines sąlygas(12),

–  atsižvelgdamas į Komisijos bandomąjį projektą, kuriuo siekiama sukurti bendrą orientacinių biudžetų Europoje metodiką,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. UNICEF tyrimų centro „Innocenti“ ataskaitą „Vaikų skurdo įvertinimas. Naujos lyginamosios vaikų skurdo turtingose pasaulio šalyse lentelės“(13),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. UNICEF tyrimų centro „Innocenti“ ataskaitą „Ekonomikos nuosmukio vaikai. Ekonomikos krizės poveikis vaikų gerovei turtingose šalyse“(14),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. rugsėjo mėn. ES užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalgą(15),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. vasario 20 d. socialinių investicijų priemonių paketą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“(16),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 21 d. EBPO ataskaitą „Likime kartu: kodėl mažesnė nelygybė naudinga visiems“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl suderintų Europos veiksmų siekiant užkirsti kelią energijos nepritekliui ir su juo kovoti(17),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl minimalių pajamų Europoje ir skurdo rodiklių(18),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 31 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano(19),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 3 d. Socialinės apsaugos komiteto (SAK) ir Užimtumo komiteto (EMCO) bendrą nuomonę „Strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra“(20),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Socialinės apsaugos komiteto metinę ataskaitą dėl socialinės padėties Europos Sąjungoje (2014 m.)(21),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. tyrimą „Skolinimo padėtis: plėšrių veiksmų sąlygojama kumuliacinė kaina“(22) ir 2008 m. rugpjūčio mėn. tyrimą „ Vargingų namų ūkių krepšelis“(23),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Socialinės apsaugos komiteto nuomonę „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva“(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“(26),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimą (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių 2015 m.(27) ir į savo 2015 m. liepos 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(28),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(29),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje(30),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 4 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl galimybės gauti pagrindines banko paslaugas(31),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl minimalių pajamų vaidmens kovojant su skurdu ir skatinant įtraukties principais grindžiamą visuomenę Europoje(32),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0040/2016),

A.  kadangi 2008–2013 m. žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius Europos Sąjungoje padidėjo nuo 117 iki 122,6 mln.; kadangi 2013 m. 16,7 proc. ES gyventojų grėsė skurdas jau gavus socialines išmokas, 9,6 proc. patyrė didelį materialinį nepriteklių ir 10,7 proc. namų ūkių buvo labai mažo užimtumo; kadangi tokia tendencija neatitinka ES strateginio tikslo, apibrėžto strategijoje „Europa 2020“, pagal kurį siekiama iki 2020 m. sumažinti skurstančių ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų arba asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių bent 20 mln.;

B.  kadangi pagal Eurostato metodiką nustatyta skurdo rizikos riba yra 60 proc. nacionalinės ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos;

C.  kadangi didesnis energijos taupymas ir vartojimo efektyvumas, ypač būstų, padėtų daugeliui namų ūkių išvengti energijos nepritekliaus; kadangi, statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas duomenimis, 10 proc. ES piliečių 2015 m. buvo nesumokėję visos sąskaitų už komunalines paslaugas sumos (37 proc. valstybėje narėje, kurioje padėtis blogiausia), 12 proc. ES piliečių 2014 m. neišgalėjo pakankamai šildyti savo namų (60 proc. valstybėje narėje, kurioje padėtis blogiausia), 16 proc. ES gyventojų 2014 m. gyveno būste su kiauru stogu ir drėgnomis sienomis (33 proc. valstybėje narėje, kurioje padėtis blogiausia);

D.  kadangi ilgalaikių bedarbių skaičius viršija 12 milijonų ir iš jų 62 proc. neturi darbo daugiau kaip dvejus metus iš eilės; kadangi ilgalaikiams bedarbiams labiau gresia skurdas ir socialinė atskirtis;

E.  kadangi Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas ir tęstinė jo veikla yra labai svarbūs, nes šiuo metu vis daugiau europiečių kenčia nuo socialinės krizės;

F.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekdama įveikti socialinę atskirtį ir skurdą, Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu, kad būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos visiems neturintiems pakankamai lėšų;

G.  kadangi kai kuriose valstybėse tam tikrais atvejais būtinųjų prekių ir paslaugų kainos išaugo palyginti greitai ir dėl to padidėjo namų ūkių išlaidos;

H.  kadangi nuolat skurstantys asmenys − dažnai ilgalaikiai bedarbiai arba kartais įsidarbinantys už mažą atlyginimą asmenys, vieniši asmenys, gyvenantys vieni su vaikais, kurie nedirba arba vidutiniškai dirba mažiau valandų negu pagrindinis maitintojas, nuolat įvardijami kaip pažeidžiamiausios grupės;

I.  kadangi iki šiol vis dar nėra nustatytų visiško skurdo rodiklių;

J.  kadangi prastas arba netinkamas būstas labai sumažina galimybes normaliai gyventi; kadangi pažeidžiamų grupių būsto kokybė (įskaitant tinkamą izoliaciją ir kt.) per krizę pablogėjo, nes jie neišgalėjo finansuoti būsto priežiūros; kadangi ilgesnį laiką gyvenant prastos kokybės būste gali pablogėti fizinė sveikata;

K.  kadangi namų ūkių išlaidų, susijusių su būsto, maisto, komunalinių paslaugų (elektros, dujų ir vandens), transporto, medicinos išlaidomis arba išlaidomis, susijusiomis su švietimu, padidėjimas trukdo pasiekti skurdo mažinimo tikslą, nustatytą strategijoje „Europa 2020“;

L.  kadangi pastaraisiais metais pagrindinių ir būtinųjų prekių ir paslaugų kaina daugelyje ES šalių sparčiai išaugo, todėl padidėjo bendrosios namų ūkių išlaidos;

M.  kadangi kartu atsiradę veiksniai – finansų ir ekonominė krizė ir mažėjančios namų ūkių pajamos – lėmė didesnį nedarbą ir socialinę atskirtį ES, ypač labiausiai pažeidžiamų žmonių grupėse, todėl padidėjo socialinės apsaugos tarnyboms tenkanti našta;

N.  kadangi jaunų žmonių nedarbas ES, kuris jau ir taip didesnis nei kitų amžiaus grupių, itin išaugo prasidėjus krizei ir šiuo metu viršija 20 proc. ir tai gali įstumti jaunus žmones į skurdą nuo ankstyvos jaunystės; atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl kai kurių naujausių Europos valstybių periodinių atskaitų dėl vaikų skurdo ir (arba) skurdo rizikos lygio padidėjimo dėl ekonominės krizės; kadangi tai neigiamai veikia teisę į sveikatą, išsilavinimą ir socialinę apsaugą;

O.  kadangi skurdas, kurio lygis valstybėse narėse jau seniai išaugęs, visada turi didžiulį poveikį ekonomikai, trukdo ekonomikos augimui, didina valstybių biudžetų deficitą ir mažina Europos konkurencingumą;

P.  kadangi tinkamo būsto ir šildymo trūkumas daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai, švietimui, socialinei ir užimtumo įtraukčiai, ypač pažeidžiamiausių asmenų; kadangi žmonės kenčia neišgalėdami šildyti savo namų tiek šiaurinėse, tiek pietinėse valstybėse narėse; kadangi ES statistika apie pajamas ir gyvenimo sąlygas rodo, jog kai kuriose valstybėse narėse privačios nuomos sektoriuje pernelyg didelių būsto išlaidų našta (pagal būsto valdos statusą) dažniau tenka nuomininkams – tai galima paaiškinti prasta būsto kokybe ir aukštomis kainomis; kadangi daug šeimų susiduria su sunkumais apmokėti būtinųjų prekių ir paslaugų išlaidas, be kita ko, dėl kylančių energijos kainų;

Q.  kadangi energijos nepriteklius susijęs su bendru skurdu ir jį lemia daug pamatinių sąlygų, įskaitant sveikatos problemas, negalią, nepakankamą pritaikytų pasiūlymų ar internetinių paslaugų prieinamumą, mažas pajamas, namų ūkyje naudojamos šildymo sistemos tipą ir būsto pastatų kokybę bei energinį naudingumą;

R.  kadangi bedarbiai, nepilnos šeimos, mažas pajamas gaunančios šeimos, našliai ar našlės, nuolatiniai ligoniai, pagyvenę žmonės, jaunimas, neįgalieji ir mažumos dažnai yra vienos iš pažeidžiamiausių grupių, kurioms gresia skurdas, ir nukenčia pirmiausia nuo didelių pragyvenimo išlaidų;

S.  kadangi didelis valstybių narių tarpusavio atotrūkis socialinės paramos ir minimalių pajamų srityje reiškia, kad kai kuriose valstybėse narėse socialinė parama sumažina skurdo riziką 60 proc., o kitose – tik 15 proc.; kadangi socialinė parama skurdo riziką ES sumažina vidutiniškai 35 proc.;

T.  kadangi būsimoje Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“) ataskaitoje „Būstas Europoje“ bus vaizdžiai parodyta, kad esant dabartiniam netinkamo būsto lygiui (2011 m. duomenimis), 28 ES valstybių narių ekonomikai tenkančios bendros medicinos išlaidos yra daugiau kaip 170 mlrd. EUR per metus; kadangi jeigu būtų imtasi visų remonto darbų, pirmaisiais metais būtų sutaupyta 8 mlrd. EUR medicinos išlaidų ir tai toliau teiktų vis didesnę naudą ateityje;

U.  kadangi JT patvirtino, jog pagal žmogaus teisę į vandenį ir tinkamas sanitarines sąlygas kiekvienas asmuo turi teisę gauti pakankamą kiekį geros kokybės, saugaus, fiziškai prieinamo, įperkamo ir priimtino vandens asmeniniam ir namų ūkio vartojimui; kadangi pagal kitą JT rekomendaciją tais atvejais, kai už vandenį reikia mokėti, mokėjimams už vandenį neturėtų būti išleidžiama daugiau kaip 3 proc. namų ūkio pajamų; kadangi vandens paslaugų privatizavimas turi neigiamą poveikį skurde gyvenantiems arba jo riziką patiriantiems namų ūkiams;

V.  kadangi energijos nepriteklius tampa vis plačiau paplitusia problema Europoje ir manoma, kad per ateinančius kelerius metus padėtis tikriausiai blogės dėl numatomo energijos kainų augimo ir tuo pačiu metu vykstančio pajamų nelygybės ir bendro skurdo didėjimo, dėl tinkamų šildymo sistemų stygiaus ir apskritai prastos būsto šilumos izoliacijos kokybės, ypač Viduržemio jūros šalyse;

W.  kadangi ES skurde gyvenančių moterų yra 12 mln. daugiau nei vyrų; kadangi prie šios nelygybės prisidedantys veiksniai apima vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumą, didelę moterų, dirbančių mažų garantijų darbą, procentinę dalį ir tai, kad moterys dažnai priverstos būti ekonomiškai neaktyvios, nes vaikų priežiūra yra neįperkama;

X.  kadangi profesiniame gyvenime moterų patiriami vyrų ir moterų darbo užmokesčio, darbo laiko ir darbingo amžiaus trukmės skirtumai daro tiesioginį poveikį jų gyvenimui išėjus į pensiją; kadangi vyresnėms nei 65 m. moterims skurdas arba socialinė atskirtis gresia daug labiau nei to paties amžiaus vyrams, nes moters vidutinės pensinės pajamos šiuo metu yra mažesnės, o dažnai ir gerokai mažesnės, nei vyro;

Y.  kadangi energetikos sąjungoje reikia veiksmingai spręsti energijos nepritekliaus, kurį patiria per 100 milijonų europiečių, klausimą, suteikiant daugiau galimybių pažeidžiamiems vartotojams, didinant labiausiai pažeidžiamų asmenų energijos vartojimo efektyvumą ir plėtojant taisomąsias priemones, kad skurstantieji turėtų galimybių įpirkti energiją;

Z.  kadangi Direktyva 2012/27/ES valstybės narės raginamos parengti programas, kuriomis būtų didinamas informuotumas, informuoti ir konsultuoti asmenis ir namų ūkius apie energijos vartojimo efektyvumą;

AA.  kadangi, atsižvelgiant į tai, kad šeimos skurdo padėtis yra neišskaidoma į atskirus veiksnius, reikia atkreipti dėmesį į energijos aspekto poveikį skurdui;

AB.  kadangi esamų pastatų renovacija nacionaliniu lygmeniu, atliekama siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, turės tiesioginį poveikį energijos sąnaudų mažinimui, ypač mažiau išteklių turinčioms šeimoms, ir paskatins darbo vietų kūrimą;

AC.  kadangi 22 348 834 namų ūkių (maždaug 11 proc. ES gyventojų) daugiau kaip 40 proc. disponuojamų pajamų išleidžia būstui; kadangi per Europos semestrą nustatyta, kad pernelyg didelė būsto išlaidų našta yra „socialinė tendencija, kurią reikia stebėti“; kadangi 21 942 491 namų ūkiui (maždaug 10,8 proc. ES gyventojų) sunku namuose palaikyti tinkamą temperatūrą; kadangi ES ir valstybės narės turėtų skubiai nustatyti, įgyvendinti ir nuolat taikyti politikos priemones, įskaitant būsto pašalpas, kuriomis namų ūkiams būtų padedama padengti būsto išlaidas;

AD.  kadangi energijos rinkos kainos Europoje vienodėja, o perkamoji galia nevienodėja tokiu pačiu tempu;

AE.  kadangi teisė į būstą yra pagrindinė teisė, kurią galima laikyti išankstine būtina sąlyga norint naudotis kitomis pagrindinėmis teisėmis ir turėti galimybę jomis naudotis ir oriai gyventi; kadangi užtikrinti paramą aprūpinant deramu ir tinkamu būstu yra valstybėms narėms tenkanti tarptautinė prievolė, į kurią Sąjunga turi atsižvelgti, nes teisė į būstą ir paramą aprūpinant būstu yra pripažintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnyje, Europos Tarybos patvirtintos Europos socialinės chartijos (pataisytos redakcijos) 30 ir 31 straipsniuose, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje ir daugelyje valstybių narių konstitucijų;

AF.  kadangi didžiausią Europos namų ūkių išlaidų dalį sudaro išlaidos būstui; kadangi su būstu susijusių kainų (žemės, nuosavybės, nuomos, suvartojamos energijos) šuoliai yra nestabilumo ir nerimo priežastis, šis klausimas turi būti priskirtas prie pagrindinių rūpestį keliančių klausimų;

AG.  kadangi būstų nepriteklius ir energijos nepriteklius didesni tose šalyse, kuriose socialinės nuomos būstų procentinė dalis yra mažesnė (t. y. Rytų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalyse);

AH.  kadangi socialinės nuomos būstų procentinė dalis iš visų būstų rodo, kad Vakarų ir Šiaurės šalyse valstybinių socialinių būstų, palyginti su ES vidurkiu, yra daugiau, o Viduržemio jūros regiono ir Rytų Europos šalyse socialinių būstų dalis yra minimali (apie 5 proc.) arba socialinių būstų sektoriaus visiškai nėra; kadangi būstų nepriteklius ir energijos nepriteklius didesni tose šalyse, kuriose socialinės nuomos būstų procentinė dalis yra mažesnė (t. y. Rytų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalyse);

AI.  kadangi, remiantis „Eurofound“ tyrimais, daugeliui mažas pajamas gaunančių žmonių komunalinių sąskaitų įsiskolinimai yra pagrindinio tipo skolos, į kurias kartais neatkreipiama dėmesio;

AJ.  kadangi socialinis būstas atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant strategijoje „Europa 2020“ nustatytą skurdo mažinimo tikslą, nes jis padeda užtikrinti aukštą užimtumo, socialinės įtraukties ir sanglaudos lygį, gerina profesinį judumą ir padeda kovoti su skurdu;

AK.  kadangi „Eurofound“ ataskaitoje „Išmokų prieinamumas: nesinaudojimo mažinimas“ aiškiai pabrėžiama problema, kad socialinės išmokos ir minimalių pajamų sistemos ne visada pasiekia tuos, kurie turi teisę jomis naudotis; kadangi neužtenka tokias sistemas sukurti ir kadangi turėtų būti užtikrinta, kad tie, kurie turi į jas teisę, jomis ir naudotųsi; kadangi reikia taip pat atsižvelgti į lėšas, kurios būtų sutaupytos ilguoju laikotarpiu, jeigu išmokos greitai, praktiškai ir veiksmingai pasiektų tikslinę gyventojų dalį;

AL.  kadangi krizė turėjo padarinių namų ūkiams taikomoms būsto įsigijimo sąlygoms ir investicijoms į socialinius būstus Sąjungoje, kadangi dėl krizės ypač sumažintos investicijoms į socialinius būstus skiriamos viešosios išlaidos ir kadangi todėl valstybės narės ir Sąjunga privalo skubiai imtis veiksmų, kad užtikrintų teisę į deramą būstą už prieinamą kainą;

AM.  kadangi skurdas ir socialinė atskirtis išlieka pagrindinis sveikatai ir gyvenimo sąlygoms, įskaitant tikėtiną gyvenimo trukmę, įtaką darantis socialinis veiksnys, ypač atsižvelgiant į vaikų skurdo poveikį vaikų sveikatai ir gerovei, ir kadangi vis dar išlieka didelis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų, kalbant apie prieinamą galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat pajamas ir turtą, ir jis didėja kai kuriose srityse;

AN.  kadangi 2010 m. gegužės 20 d. Europos Sąjungos Socialinės apsaugos komiteto nuomonėje išreikštas susirūpinimas dėl ekonomikos ir finansų krizės galimų neigiamų padarinių valstybių narių sveikatos srities biudžetams ir piliečių teisei gauti sveikatos priežiūros paslaugas;

AO.  kadangi dabartinė ekonomikos ir finansų krizė gali turėti skaudžių padarinių kelių ES valstybių narių sveikatos priežiūros sektoriams tiek pasiūlos, tiek paklausos atžvilgiu;

AP.  kadangi dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės taikomi apribojimai gali padaryti didelę ilgalaikę žalą valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų finansiniam ir organizaciniam perspektyvumui, todėl jų teritorijoje galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas gali pasidaryti nebelygios;

AQ.  kadangi skurdo ir kitų pažeidžiamumo veiksnių, tokių kaip vaikystė ar senatvė, negalia ar priklausymas mažumoms, derinys kelia dar didesnę sveikatos srities nelygybės riziką ir atvirkščiai – prasta sveikata gali lemti skurdą ir (arba) socialinę atskirtį;

AR.  kadangi, naujausiais Eurostato duomenimis, 21 proc. namų ūkių 28 ES valstybėse narėse neturi prieigos prie interneto ir kadangi 20 proc. 16–74 metų amžiaus asmenų teigia niekada nesinaudoję internetu; kadangi Nyderlanduose yra daugiausia prieigą prie interneto turinčių namų ūkių (95 proc.) palyginti su 54 proc. namų ūkių Bulgarijoje – joje prieigą prie interneto turi mažiausiai namų ūkių;

AS.  kadangi bendroji skaitmeninė rinka yra vienas iš dešimties naujos Komisijos prioritetų ir kadangi ateityje 90 proc. darbo vietų reikės tam tikrų IT įgūdžių; kadangi 59 proc. Sąjungos piliečių turi prieigą prie 4G tinklo, tačiau kaimo vietovėse tokią galimybę turi ne daugiau kaip 15 proc. vartotojų;

AT.  kadangi deramas darbas tebėra geriausias būdas apsisaugoti nuo skurdo ir socialinės atskirties rizikos ir kadangi informacinių ir ryšių technologijų išmanymas ir galimybės jomis naudotis yra neabejotinas pranašumas ieškant darbo;

AU.  kadangi 2010 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 64/292 dėl žmogaus teisės į vandenį ir tinkamas sanitarines sąlygas teisė į saugų ir švarų geriamąjį vandenį pripažįstama kaip pagrindinė teisė, būtina norint visapusiškai naudotis teise į gyvybę ir visomis kitomis žmogaus teisėmis;

AV.  kadangi, siekiant įveikti daugialypę diskriminaciją ir spręsti tokius klausimus kaip būstas, energijos kaina, viešosios paslaugos, darbo vietų garantijos, mažų garantijų darbas ir apmokestinimo politika, dėl tarpsektorinio su lytimi susijusių skurdo aspektų pobūdžio reikia holistinio požiūrio;

AW.  kadangi kovos su skurdu tikslų neįmanoma pasiekti, jeigu nebus įveiktas moterų skurdas, nes lyčių lygybė, ekonominis savarankiškumas ir moterų įgalėjimas būtini siekiant didesnės skurdo mažinimo konvergencijos;

AX.  kadangi, kai renkami duomenys apie skurdą, pragyvenimo išlaidas ir pajamas ir rengiama atitinkama politika remiantis namų ūkiais kaip vienetais, daroma prielaida, kad jie yra vienodi ir kad ištekliai yra vienodai paskirstomi namų ūkio nariams; kadangi iš tikrųjų namų ūkiai yra skirtingi, o ištekliai gali būti paskirstomi nevienodai ir priklausomai nuo lyties, todėl reikia tokio požiūrio į politikos formavimą, kuris būtų grindžiamas individualiomis išlaidomis ir pajamomis;

AY.  kadangi pakankamai šildyti savo būsto negali 17 proc. nepilnų šeimų, daugiausiai vienišų motinų, valdomų namų ūkių, palyginti su vos 10 proc. visų gyventojų; kadangi didmeninės energijos kainos sumažėjo, o mažmeninės – padidėjo, todėl išaugo išlaidos; kadangi, deja, nėra ES mastu nustatytos energijos nepritekliaus apibrėžties, o šis reiškinys neproporcingai veikia moteris;

AZ.  kadangi jaunų moterų nedarbas yra didesnis nei kitų amžiaus grupių moterų ir gali įstumti jaunas moteris į skurdą nuo ankstyvos jaunystės;

BA.  kadangi didėjančios namų ūkių išlaidos ir pernelyg didelės būsto išlaidos yra vienas iš moterų benamystę lemiančių veiksnių, tačiau reikia plačiau ištirti, kokiu mastu ir dėl kokių priežasčių moterys netenka namų arba juos palieka; kadangi namų ūkių ir asmeninis įsiskolinimas yra tiesiogiai susijęs su namų ūkių išlaidomis ir yra vienas pagrindinių skurdą ir socialinę atskirtį lemiančių veiksnių;

Svarbiausios rekomendacijos

Remdamasis šioje rezoliucijoje parengtomis rekomendacijomis:

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai investuoti į kovą su skurdu ir socialine atskirtimi ir patvirtinti integruotą strategiją, kaip kovoti su įvairiomis skurdo apraiškomis, laikantis holistinio požiūrio, pagal kurį būtų susiejama ekonominė, užimtumo, švietimo, užimtumo, energetikos, transporto ir socialinė politika, remiantis gerąja patirtimi;

2.  ragina valstybes nares pasirašyti šildymo atjungimo žiemos metu moratoriumą, siekiant užtikrinti, kad nustatytu žiemos laikotarpiu nė vienam namų ūkiui nebūtų galima nutraukti energijos tiekimo arba kad tie namų ūkiai, kurie jau atsidūrė tokioje padėtyje, vėl būtų prijungti prie šilumos tiekimo sistemos, ir pabrėžia, kad padengti su tuo susijusias išlaidas iš esmės yra viešoji pareiga, nes už socialinę politiką pirmiausia yra atsakingos vyriausybės; ragina valstybes nares įvertinti, kokių reikia priemonių, kad būtų laikomasi Pasaulio sveikatos organizacijos standartų dėl tinkamos būsto temperatūros;

3.  ragina Komisiją atlikti ES minimalių pajamų sistemų poveikio vertinimą ir išnagrinėti, kokių tolesnių veiksmų reikėtų imtis, kad būtų atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės ekonomines ir socialines sąlygas, taip pat įvertinti, ar taikant tas sistemas namų ūkiai gali patenkinti pagrindinius žmogaus poreikius; ragina, siekiant remti socialinę konvergenciją visoje Sąjungoje, Komisiją tuo remiantis įvertinti, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis galima būtų valstybių narių lygmeniu užtikrinti tinkamas minimalias pajamas, laikantis nacionalinės praktikos ir tradicijų ir sykiu paisant valstybių narių ypatumų;

4.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos veiksmingiau, tikslingiau ir atidžiau stebėdamos padėtį naudotų Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus), siekiant kovoti su energijos nepritekliumi, didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis, socialine atskirtimi, būsto netektimi ir nepakankama būsto kokybe; mano, kad Komisija turėtų leisti lanksčiau veikti šioje srityje;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares surengti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl skurdo, ypač didelio skurdo ir socialinės atskirties mažinimo ir galimybės užsitikrinti deramą pragyvenimo lygį;

ES politika, kuria siekiama kovos su skurdu tikslo

6.  apgailestauja, kad padidėjo žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius, nors strategijos „Europa 2020“ tikslas – sumažinti tokių žmonių skaičių bent 20 mln.; taip pat apgailestauja, kad skurdo indeksas rodo pagerėjimą tik kai kuriose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares atnaujinti savo įsipareigojimą siekti skurdo mažinimo tikslo, nes jis vis tolsta;

7.  ragina valstybes nares suteikti kiekvienam žmogui prieinamą tinkamą paramą tiek, kiek reikia, ir teikti įvairių rūšių kompensacijas, būtinas siekiant spręsti skurdo problemą, jeigu per trumpą laikotarpį išlaidų sumažinti neįmanoma; pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti paramos teikimo kriterijus, kuriuos tenkinant galima būtų naudotis tinkamų minimalių pajamų sistema;

8.  ragina valstybes nares persvarstyti ir koreguoti politiką, dėl kurios gali padidėti skurdas;

9.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę tęsti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo veiklą po 2014–2020 m. programavimo laikotarpio, taip pat užtikrinti geresnį koordinavimą su kitais Europos fondais, ypač Europos socialiniu fondu (ESF), ir vykdyti aktyvią užimtumo politiką, siekiant sudaryti sąlygas tiems, kuriems labiausiai reikalinga parama, patekti į darbo rinką, taip pat įvertinti, kokiu mastu programa pasinaudoja labiausiai skurstančių ir pažeidžiamiausių asmenų grupės, tokios kaip jaunos moterys, nepilnos šeimos, neįgalios ir pagyvenusios moterys;

10.  ragina valstybes nares suteikti asociacijoms, kovojančioms su skurdu, didesnes galimybes gauti ES finansavimą iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo nepadidinant administracinės naštos toms asociacijoms, nes joms dažnai trūksta darbuotojų;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares įdiegti priemones, pagal kurias būtų pripažįstami ir neformaliai, o ne tik formaliai, įgyti įgūdžiai;

12.  pabrėžia, kad įgyvendinant tokias iniciatyvas, kaip Jaunimo garantijų iniciatyva, turi būti remiamasi visapusišku regionų, kuriuose jas rengiamasi įgyvendinti, užimtumo struktūros supratimu; todėl reikia pertvarkyti įdarbinimo centrų funkcijas, t. y. kad jie padėtų paslaugų gavėjams, atsižvelgtų į visus jų ypatumus, padėtų tobulinti įgūdžius ir skirtų dėmesį besivystantiems sektoriams – užmegztų tiesioginius ryšius su įmonėmis, siekdami išsiaiškinti, kokių įgūdžių tos įmonės reikalauja iš potencialių darbuotojų;

13.  palankiai vertina Komisijos ketinimą pasiūlyti sukurti Europos socialinių teisių ramstį; primena, kad tokiu ramsčiu reikėtų įgyvendinti SESV 9 straipsnį;

14.  remia Komisijos ketinimą pateikiamomis naujomis priemonėmis užtikrinti Sąjungoje taikomą socialinį AAA reitingą, siekiant gerinti socialinės ir užimtumo politikos veiksmingumą – tos priemonės apima aiškią kovos su socialine atskirtimi, susijusia su lytimi, strategiją;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti, priimti ir įgyvendinti ES sistemą, kuria būtų siekiama mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“, ir kurią sudarytų konkrečios priemonės ir veiksmai, įskaitant kovą su energijos nepritekliumi;

16.  primena Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Suderinti Europos veiksmai siekiant užkirsti kelią energijos nepritekliui ir su juo kovoti“ ir atkreipia dėmesį į jo rekomendaciją „įkurti Europos nepritekliaus observatoriją, kuri didžiausią dėmesį skirtų energijos nepritekliui, kurios veikloje dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai ir kuri padėtų nustatyti europinius energijos nepritekliaus rodiklius (bendradarbiaudama su Eurostatu), įvertinti esamą padėtį, nustatyti gerąją praktiką ir pateikti rekomendacijų, kaip būtų galima geriau užkirsti kelią šiai problemai, ją spręsti ir šioje srityje įtvirtinti Europos solidarumą“; pabrėžia, kad svarbu parengti energijos nepritekliumi susijusius rodiklius ir rinkti duomenis apie namų ūkių vartojimą ir išlaidas, siekiant pateikti patikimą informaciją ir sudaryti sąlygas įrodymais pagrįstam politikos formavimui ir veiksmingam stebėjimui;

17.  mano, kad skurdas ir socialinė atskirtis turi plitimo iš kartos į kartą aspektą, todėl pabrėžia, kad vaikams, gyvenantiems namų ūkiuose, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos, reikia suteikti galimybę gauti išsilavinimą, ir ragina vykdyti politiką, kuria būtų siekiama išvengti mokyklos nebaigimo;

18.  ragina Tarybą ir valstybes nares, atsižvelgiant į didėjantį skurdą, dėti daugiau pastangų padėti žmonėms, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, be kita ko, įtvirtinti aiškų lyčių aspektą, pavyzdžiui, priimant Tarybos rekomendaciją, kad būtų pasiektas strategijoje „Europa 2020“ nustatytas skurdo mažinimo tikslas;

19.  dar kartą pabrėžia moterų ir mergaičių įgalinimo per švietimą, įskaitant formalųjį ir neformalųjį švietimą, svarbą, taip pat švietimo vaidmenį kovojant su lyčių stereotipais ir skurdo stigmatizavimu bei didinant moterų pajamas, kai jos įtraukiamos į tuos sektorius, kuriuose moterims nepakankamai atstovaujama, kaip antai mokslo, technologijų, inžinerijos ir verslo sektorius; ragina Komisiją į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įtraukti moterų profesinio mokymo tikslus;

20.  prašo kiekvienos valstybės narės pateikti išsamią savo skurdo mažinimo plano perspektyvą ir nurodyti, kaip pagal jos strategiją sprendžiami su lytimi susiję skurdo ir socialinės atskirties klausimai;

Skurstančių namų ūkių ištekliai ir pajamos

21.  pabrėžia, kad deramos pajamos yra pagrindinis veiksnys norint oriai gyventi; pabrėžia, kad užimtumas gali būti pagrindinė skurdo panaikinimo priemonė, tačiau svarbu užtikrinti minimalias pajamas, kurių pakaktų, siekiant padėti žmonėms patenkinti pagrindinius poreikius; primena, kad 2013 m. 16,7 proc. gyventojų 28 ES valstybėse narėse grėsė skurdas jau gavus socialines išmokas, o tai reiškia, kad jų disponuojamos pajamos buvo mažesnės už nacionalinę skurdo rizikos ribą, ir kad dirbančiųjų skurdas ir visiškas skurdas tebėra nepriimtinai plačiai paplitę;

22.  ragina Komisiją, kai įgyvendinamas Europos semestras, valstybėms narėms, siekiant skatinti socialinę konvergenciją ir atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės ypatumus, pateikti rekomendacijas dėl politikos, kurią reikėtų vykdyti, ir reformų, kurių reikėtų imtis, siekiant veiksmingai kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi;

23.  primena Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl minimalių pajamų Europoje ir skurdo rodiklių; pažymi, kad nuomonėje pritariama Europos tinkamų minimalių pajamų sistemai, pagal kurią turėtų būti nustatyti bendri standartai ir rodikliai, numatyti įgyvendinimo stebėjimo metodai ir būtų pagerintas suinteresuotųjų subjektų, valstybių narių ir ES institucijų dialogas; mano, tokia sistema turėtų būti sukurta atsižvelgiant į įrodymus ir teises, ją nustatant turėtų būti paisoma kiekvienos valstybės narės socialinės ir ekonominės padėties ir laikomasi subsidiarumo principo;

24.  pabrėžia, kad minimalių pajamų sistemos turėtų apsaugoti namų ūkius nuo didelio materialinio nepritekliaus, padėti išbristi iš jo ir sudaryti sąlygas gauti skurdo ribą viršijančias pajamas; primena, kad nacionalinio lygmens minimalių pajamų sistemos galėtų būti pagrindinės priemonės įgyvendinti SESV 9 straipsnio nuostatas, užtikrinant tinkamą socialinę apsaugą, socialinės atskirties mažinimą, dalyvavimą visuomeninės žmonių sveikatos apsaugos sistemoje ir geresnes lygias galimybes; pritaria Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonei, kad įgyvendinant minimalių pajamų sistemas reikėtų užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir aktyvią darbo rinkos politiką, siekiant padėti bedarbiams grįžti į darbo rinką ir rasti deramą darbą;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti informaciją, rekomendacijas ir pagalbą skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriantiems žmonėms, kad jie priimtų informacija pagrįstus sprendimus dėl energijos vartojimo, taip pat remti nevyriausybinius subjektus, vietos valdžios institucijas, teikiant tikslines energijos srities rekomendacijas ir rengiant energijos srities konsultantus, taip pat įpareigoti energijos tiekėjus į namų ūkių sąskaitas už energiją įtraukti informaciją apie energijos vartojimo mažinimo ir efektyvumo didinimo priemones;

26.  ragina valstybes nares ir Komisiją, kai tikslinga, imtis iniciatyvaus politikos formavimo tinkamo būsto klausimais, siekiant užtikrinti galimybes gauti kokybišką būstą; ragina valstybes nares taikyti pagrįstą nuomos politiką, kai reikalingos skubios socialinės priemonės, ir pabrėžia, kad ją įgyvendinant taip pat turėtų būti vykdomos ilgalaikės būsto ir bendruomenės programos, siekiant didinti įvairioms palankių socialinių sąlygų neturinčioms tikslinėms grupėms skirtą būsto fondą; pabrėžia, kad vis dar reikalingos visoje ES taikytinos veiksmingos priemonės, siekiant išvengti būsto burbulų susidarymo, tokios kaip veiksmingos vartotojų apsaugos būsto paskolų rinkoje nuostatos; skatina vykdyti šios krypties politiką, kuria būtų padedama namų ūkiams finansinių sunkumų metu išsilaikyti pirminėje gyvenamojoje vietoje;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ES piliečių pagrindinę teisę į paramą aprūpinant būstu, kaip būtiną išankstinę žmogaus orumo sąlygą; ragina pripažinti, koks svarbus finansiškai prieinamas nuomojamas būstas kaip priemonė pagerinti būsto prieinamumą mažas pajamas gaunantiems žmonėms, ir primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų pakankamai daug finansiškai prieinamų būstų;

28.  pabrėžia, kad pagyvenusių asmenų skurdas daugelyje valstybių narių yra didelė problema; todėl ragina valstybes nares reformuoti pensijų sistemas, siekiant užtikrinti pakankamą pensinių pajamų lygį ir pensijų sistemų tvarumą bei saugumą;

29.  ragina Komisiją spręsti benamystės, kaip ypač didelio skurdo formos, problemą, ypač imtis priemonių dėl benamių ir šaltuose namuose gyvenančių žmonių mirčių žiemą; ragina valstybes nares iš naujo įvertinti savo pažangą siekiant panaikinti tokių formų ypač didelį skurdą;

30.  ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai nustatyti, įgyvendinti ir nuolat taikyti politikos priemones, kuriomis namų ūkiams būtų padedama padengti būsto išlaidas, be kita ko, teikti būsto išmokas, nes 22 348 834 namų ūkiai (maždaug 11 proc. ES gyventojų) daugiau kaip 40 proc. disponuojamų pajamų išleidžia būstui, o 21 942 491 namų ūkiui (maždaug 10,8 proc. ES gyventojų) sunku palaikyti tinkamą temperatūrą namuose;

31.  primena, kad mažas pajamas gaunantys namų ūkiai ir skurstantys arba skurdo riziką patiriantys namų ūkiai labiau priklauso nuo įperkamų kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo; ragina valstybes nares prisiimti viešąsias išlaidas, reikalingas siekiant teikti kokybiškas ir įperkamas viešąsias paslaugas mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams;

Skurstančių namų ūkių vartojimo išlaidos

32.  palankiai vertina Komisijos veiklą orientacinių biudžetų klausimu, nes tai žingsnis teisinga kryptimi, atsižvelgiant į tai, kad priekyje vis dar laukia iššūkis išspręsti geresnio skurstančių namų ūkių pajamų ir išlaidų subalansavimo problemą remiantis duomenimis grindžiama metodika; pažymi, kad orientaciniai biudžetai, atspindintys namų ūkio išlaidas, galėtų būti naudojami projektuojant paramą, kurią reikia suteikti, ir tikrinant jos tinkamumą; mano, kad tokia priemonė labai praverstų siekiant atgaivinti Sąjungos socialinę sanglaudą, mažinti nelygybę ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslą; pabrėžia, kad skurstančių namų ūkių vartojimo išlaidų mažinimas turės teigiamą poveikį atitinkamiems namų ūkiams, ekonomikai (ypač vietos ekonomikai) ir socialinei sanglaudai;

33.  primena, kad skurstantys namų ūkiai išleidžia didžiausią savo pajamų dalį maistui, būstui ir komunalinėms paslaugoms, todėl ragina Komisiją geriau susieti savo įvairių krypčių politikas, kad būtų kovojama su skurdu, gerinti keitimąsi gerąja patirtimi ir sudaryti sąlygas reguliariam dialogui su skurdą patiriančiaisiais, siekiant užtikrinti, kad šie asmenys galėtų prisidėti vertinant jiems poveikį darančią politiką;

34.  pabrėžia, kad iki šiol nėra energijos nepritekliaus apibrėžties Sąjungos lygmeniu, todėl labai sunku tinkamai įvertinti skurdo šiuo aspektu Sąjungoje problemos sunkumą, priežastis ir pasekmes; ragina Komisiją drauge su suinteresuotaisiais subjektais parengti bendrą energijos nepritekliaus apibrėžtį ir nustatyti veiksnius, didinančius namų ūkių pažeidžiamumą;

35.  ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimus ir pateikti informaciją apie geriausios praktikos pavyzdžius, kaip kovojama su energijos nepritekliumi valstybėse narėse; pabrėžia, kad energija turi būti įperkama visiems Sąjungos piliečiams;

36.  pabrėžia, kad itin svarbu neleisti, jog dar jaunesni žmonės taptų energijos nepritekliaus aukomis ateityje;

37.  pažymi, kad, turimais duomenimis, ekonominis ir finansinis švietimas jauname amžiuje padeda priimti geresnius ekonominius sprendimus vėliau gyvenime, taip pat valdyti išlaidas ir pajamas; rekomenduoja keistis geriausia patirtimi ir skatinti švietimo programas, skirtas pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir marginalizuotoms bendruomenėms priklausančioms moterims ir mergaitėms, patiriančioms skurdą ir socialinę atskirtį;

38.  pabrėžia, kad didelei daliai žmonių, patiriančių energijos nepriteklių, gresia skurdas ir socialinė atskirtis, nes jie neišgali užtikrinti reikiamų pradinių išankstinių investicijų į energijos vartojimo efektyvumo priemones, tokias kaip apšiltinimas ar atsinaujinantys energijos ištekliai; pažymi, kad taip susidaro užburtas ydingas ratas – komunalinių paslaugų sąskaitoms apmokėti nuolat išleidžiama didesnė namų ūkio pajamų dalis, negu būtų reikalinga, o efektyvumo ar energijos stygiaus problemos, be kita ko, nėra sprendžiamos;

39.  ragina Komisiją, Europos lyčių lygybės institutą (EIGE) ir valstybes nares atlikti moterų benamystės ir jos priežasčių bei ją lemiančių veiksnių tyrimą, nes šis reiškinys nėra tinkamai atspindėtas turimuose duomenyse; pažymi, kad kai kurios su lytimi susijusios aplinkybės, į kurias reikėtų atsižvelgti, yra su lytimi susijusi ekonominė priklausomybė, laikinas būstas arba vengimas naudotis socialinėmis paslaugomis;

40.  pritaria iniciatyvai suformuoti rekomendacinį orientacinį biudžetą ir ragina Komisiją jį rengiant įtraukti su lytimi susijusius klausimus, įskaitant namų ūkiuose patiriamą lyčių nelygybę;

41.  mano, kad turi būti atsižvelgta ir į ilgesnę tikėtiną moterų gyvenimo trukmę kaip į galimą pažeidžiamumą ir atskirtį lemiantį veiksnį;

Tikslinis finansavimas ir politika, siekiant įveikti skurdą ir energijos nepriteklių

42.  ragina valstybes nares ir ES mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams teikti mikrokreditus ar beprocentes arba mažų palūkanų paskolas (pvz., per Europos investicijų banką (EIB)), siekiant tiems namų ūkiams padėti padaryti pradines išankstines investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ar energijos vartojimo efektyvumą, pvz., apšiltinimą, saulės energiją ir energiją efektyviai naudojančius prietaisus;

43.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų investicijos tiek į naujus gyvenamuosius namus, tiek į esamų gyvenamųjų būstų pagerinimą būtų pagrįstos energijos vartojimo efektyvumu;

44.  primena, kad tam tikros politikos vykdymas ir Sąjungos lėšų skyrimas skurstančių namų ūkių energijos išlaidoms mažinti, investuojant į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą, gali turėti keliagubą teigiamą poveikį per vidutinės trukmės laikotarpį: būtų pagerinamos atitinkamų asmenų gyvenimo sąlygos ir sveikata, sumažinamos namų ūkių išlaidos, todėl mažiau nukentėtų skurstančių šeimų biudžetas, didinamos vietos investicijos, kuriamos vietinės darbo vietos ir prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ tikslų;

45.  taip pat pabrėžia, kad būtina stebėti, kaip naudojamos lėšos, ir supaprastinti informaciją bei galimybes pasinaudoti šiais ištekliais;

46.  primygtinai pabrėžia, kad kovoti su skurdu svarbu ne tik socialiniu ar politiniu, bet ir ekonominiu požiūriu dėl poveikio vidutinės trukmės laikotarpiu; primygtinai tvirtina, kad Komisija į savo prioritetus turi įtraukti poreikį kovoti su augančia nelygybe, su kuria susiduriame ir kuri labai trukdo augimui ir daro itin neigiamą poveikį sanglaudai ir skurdui;

47.  pabrėžia, kad ES ir valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį siekiant sumažinti namų ūkių išlaidas energijai: ES gali užtikrinti saugų tiekimą, kad būtų apsaugoma nuo didelių kainų svyravimų ir spekuliacijų energijos rinkoje, užtikrinti geresnes jungtis ir didesnį rinkos vientisumą bei tvarias energijos srities investicijas, taip pat didinti investicijas į atsinaujinančiųjų šaltinių energijos mokslinius tyrimus, o valstybės narės gali stiprinti savo politiką, siekdamos remti efektyvų energijos vartojimą būstuose ir skirdamos ypač daug dėmesio prie tinklų neprisijungusiems namų ūkiams, atsidūrusiems skurde ir socialinėje atskirtyje; mano, kad vienas iš Sąjungos prioritetų turėtų būti vartotojų apsauga;

48.  smerkia finansines spekuliacijas, susijusias su gamtos ištekliais ir energijos šaltiniais, ypač su neperkeliamais, tokiais kaip hidroenergija, ir todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, siekiant sumažinti skurstančių šeimų patiriamas energijos išlaidas, pavyzdžiui, pasinaudojant iš atitinkamų mokesčių gautomis pajamomis;

49.  palankiai vertina tai, kad į 2014–2020 m. ESI fondų taikymo sritį įtrauktos investicijos į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius, atsižvelgiant į šių investicijų svarbą mažinant namų ūkių energijos išlaidas; ragina Komisiją ir valstybes nares išnaudoti visas Europos fondų galimybes siekiant kovoti su energijos nepritekliumi; pabrėžia, kad reikėtų šalinti kliūtis, trukdančias veiksmingai pasinaudoti finansavimu, tokias kaip sanglaudos fondų neprieinamumas mažesnėms organizacijoms arba informacijos, ypač apie paraiškos reikalavimus, stoka;

50.  primena, kad norint skirti lėšas paramos gavėjams, kurie dirba su skurstančiais namų ūkiais arba jiems priklauso, reikalingos tam tikros išankstinės sąlygos, kurias labiau atitinka ESI fondai, o mažiau – stambesni fondai, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondas;

51.  ragina valstybes nares ir Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas naudoti kryžminio finansavimo priemones, ypač ESF ir ERPF, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo projektams, skirtiems energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams; atkreipia dėmesį į daugeriopą kelių fondų finansuojamų programų naudą, siekiant spręsti kompleksinius klausimus, pavyzdžiui, susijusius su energijos nepritekliumi;

52.  pabrėžia, kad mažas pajamas gaunančių namų ūkių, tiek nuomininkų, tiek savininkų, būstų kokybė kaimo regionuose dažniausiai būna labai prasta; primena, kad tai prisideda prie vadinamojo užburto rato efekto, kai komunalinės paslaugos kainuoja daug ir nėra lėšų investuoti į energijos išlaidų sumažinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares tikslingiau naudotis iniciatyva LEADER ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) kovojant su energijos nepritekliumi kaimo vietovėse – veiklos programas ir finansavimą pirmiausia nukreipti į tai, kad vietos tinkluose būtų gaminama įvairių atsinaujinančiųjų išteklių energija ir sykiu būtų imamasi energijos vartojimo efektyvumo priemonių, skirtų pastatams, priklausantiems energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams;

53.  primena, kad nuomininkams galimybės gauti energijos vartojimo efektyvumo priemonių finansavimą yra labai mažos, nes jie nėra turto savininkai; primena, kad nuomininkai gali turėti mažiau paskatų investuoti, nes jie iš būsto išsikelia lengviau ir dažniau negu būstų savininkai; palankiai vertina Komisijos bandomąjį projektą „Kuro ir energijos nepriteklius. Krizės poveikio vertinimas ir valstybėse narėse jau vykdomų ir galimų naujų priemonių peržiūra“, kuriuo siekiama spręsti šią problemą; ragina Komisiją, remiantis šio bandomojo projekto rezultatais, parengti nuostatas, pagal kurias būtų galima teikti ES finansavimą energijos vartojimo efektyvumo priemonėms, kurių imasi nuomininkai;

54.  primena valstybėms narėms, kad kiekviena valstybė narė bent 20 proc. visų ESF lėšų turėtų skirti tikslui „skatinti socialinę įtrauktį, kovoti su skurdu ir visų rūšių diskriminacija“ ir kad socialinės įtraukties priemonėms galima pasinaudoti ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu;

55.  pabrėžia, kad suteikus labiausiai skurstantiems namų ūkiams nedidelio masto nebrangių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pvz., saulės energijos plokščių prie elektros tinklo neprijungtiems namams, iš karto palengvėtų tų namų ūkių padėtis ir pagerėtų jų gyvenimo sąlygos;

Socialinių tikslų ir energetikos politikos susiejimas

56.  palankiai vertina tai, kad Europos energetikos politikos teisės aktuose, ypač Direktyvoje 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo ir Direktyvoje 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, pripažįstami energijos vartojimo efektyvumo politikos socialiniai tikslai; apgailestauja, kad valstybės narės neišnaudoja visų atitinkamų Direktyvos 2012/27/ES nuostatų teikiamų galimybių, siekiant skirti lėšas energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams ir socialiniams būstams (7 straipsnio 7 dalis); ragina Komisiją energijos vartojimo efektyvumo dokumentų rinkinio peržiūroje ir poveikio vertinime įvertinti, kaip įgyvendinamos ir taikomos 7 straipsnio 7 dalies ir 5 straipsnio 7 dalies nuostatos; taip pat ragina Komisiją, remiantis šiuo vertinimu, apsvarstyti galimybę sugriežtinti 7 straipsnio, ypač jo 7 dalies, nuostatas, kad valstybės narės būtų skatinamos į savo energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas įtraukti socialinius tikslus;

57.  primena, kad vietos valdžios institucijos taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį skatinant alternatyvias finansavimo priemones, įskaitant kooperatyvų modelius, ir populiarinant kolektyvinio pirkimo susitarimus, kad vartotojai galėtų kartu pateikti savo energijos poreikius ir taip užsitikrintų mažesnes energijos kainas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vietos institucijų vaidmenį mažinant energijos nepriteklių;

58.  ragina valstybes nares laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytų tinkamos būsto temperatūros standartų, teikiant paramą labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, ypač mažiems vaikams, vyresnio amžiaus ir nuolat sergantiems bei neįgaliems asmenims, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir gerovę;

59.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų siekiant kovoti su mažų garantijų darbu, nes jis asmenims neleidžia turėti reguliarių ir saugių pajamų ir taip sudaro kliūtis sėkmingai planuoti biudžetą ir apmokėti namų ūkio sąskaitas;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares visiems suteikti prieinamų, patikimų, tvarių ir modernių galimybių naudotis energija, laikantis JT darnaus vystymosi tikslų;

Būstas ir skurdas

61.  ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti ryžtingas socialinio būsto priemones ir didinti energijos vartojimo efektyvumo investicijas į socialinės nuomos būstą, pasinaudojant Europos fondais; rekomenduoja valstybėms narėms plėsti kokybiškų socialinių būstų pasiūlą, siekiant užtikrinti visiems, o ypač vargingiausiems asmenims, galimybę gauti deramą būstą už prieinamą kainą; ragina valstybes nares labiau išnaudoti turimas galimybes suteikti socialinį būstą, pasinaudojant kitais įstatymuose numatytais būdais; rekomenduoja valstybėms narėms remti vartotojų susivienijimus;

62.  pabrėžia, jog kokybiška ir prieinama vaikų priežiūra labai svarbi, kad tėvai galėtų grįžti į darbą ir padidinti savo pajamas; pabrėžia, kad tai itin svarbu vienišiems tėvams, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų nedelsiant pagerintos vaikų priežiūros paslaugos;

63.  pažymi, kad didėjantis energijos vartojimo efektyvumas, renovacija ir atsinaujinančiųjų išteklių energija yra svarbūs veiksniai kovojant su energijos nepritekliumi; reiškia susirūpinimą dėl to, kad būsto renovacijos politikoje dažnai neatsižvelgiama į pažeidžiamiausius asmenis; primygtinai teigia, kad būsto renovacijos politika visų pirma turi būti nukreipta į skurstančius, ekonominę atskirtį patiriančius ir pažeidžiamus namų ūkius ir ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas tiems, kurie patiria lyčių nelygybę ir daugialypę diskriminaciją;

64.  nurodo svarbų socialinės įmonės ir alternatyvių verslo modelių, kaip antai kooperatyvų ir savitarpio pagalbos fondų, vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas stiprinti socialinę įtrauktį ir ekonominį moterų, ypač marginalizuotose bendruomenėse, įgalinimą ir didinti jų ekonominį nepriklausomumą;

65.  ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir svarstymo procesus, kuriais būtų skatinamas ir palengvinamas asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, ypač moterų ir mergaičių, tiesioginis dalyvavimas formuojant socialinės įtraukties politiką visais lygmenimis;

66.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kad ES būtų panaikintas pasipiktinimą keliantis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, kuris šiuo metu yra 16 proc., o pensijų – net 39 proc., ir pabrėžia, kokia ši priemonė svarbi vienišoms motinoms, kurių namų ūkių išlaidos gali būti tikrai sunki našta;

67.  atkreipia dėmesį į tai, kad vieniši tėvai, kurių dauguma yra moterys, patiria didesnę negu vidutinę skurdo riziką (34 proc.); atkreipia dėmesį, kad svarbus prie šios didesnės rizikos prisidedantys veiksnys yra tai, kad dėl išlaidų vaiko priežiūrai vieniši tėvai arba negali dirbti, arba dirba mažų garantijų, mažai apmokamą darbą; primygtinai ragina valstybes nares imtis veiksmų, kad būtų priimti teisės aktai nustatant tokį minimalų atlyginimą, kurio užtektų būtiniesiems darbuotojų poreikiams patenkinti;

68.  pažymi, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai yra pagrindiniai moterų skurdą lemiantys veiksniai; atkreipia dėmesį į moterų atskirties nuo ekonomikos sektorių, kuriuose tradiciškai dominuoja vyrai, kaip antai technologijų, mokslo, vyresniosios vadovybės ir sprendimų priėmimo, poveikį moterų skurdui ir pernelyg didelę moterų procentinę dalį sektoriuose, kuriuose mokami palyginti maži atlyginimai, kaip antai priežiūros, viešųjų paslaugų, darbo ne visą darbo dieną ir mažai apmokamo mažų garantijų darbo; reiškia susirūpinimą dėl to, kad skurdo feminizaciją iš dalies nulemia ilgalaikės vyrams ir moterims taikomos nevienodos normos, dėl kurių pramonės politikoje ir darbo užmokesčio nustatymo susitarimuose pirmenybė teikiama vyrų dominuojamiems sektoriams, pvz., finansų sektoriui;

69.  ragina valstybes nares ir Komisiją moterų skurdo ir socialinės atskirties problemas spręsti įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis moterų dominuojamuose sektoriuose būtų padedama garantuoti kokybiškas darbo vietas, už kurias mokamas deramą pragyvenimą užtikrinantis atlyginimas; pabrėžia galimą profesinių sąjungų vaidmenį atstovaujant moterims ir jas įgalinant darbo vietose bei kovojant su atskirtimi; ragina valstybes nares siūlyti ir atlikti atlyginimų pagal darbdavius ir sektorius tyrimus, kad būtų galima parodyti nevienodas tą patį darbą atliekančių moterų ir vyrų atlyginimų sistemas ir taip paspartinti vienodo darbo užmokesčio skatinimo procesą;

70.  pabrėžia, kad kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi turi būti taikoma tikslinė politika, kad būtų atsižvelgiama į konkrečias pažeidžiamų visuomenės grupių ir marginalizuotų bendruomenių, patiriančių tam tikrų formų lyčių nelygybę ir daugialypę diskriminaciją, aplinkybes; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau plėtoti politiką, kuria būtų siekiama kovoti su neįgalių, pagyvenusių moterų, pabėgėlių ir migrančių, romų tautybės moterų ir etninėms mažumoms priklausančių bei kaimo vietovėse ir skurstančiuose rajonuose gyvenančių moterų, vienišų motinų ir aukštesniosiose bei aukštosiose mokyklose besimokančių moterų patiriamu skurdu ir socialine atskirtimi;

Skurdas ir sveikatos priežiūros prieinamumas

71.  primena, kad teisė vienodomis sąlygomis gauti kokybišką visapusę sveikatos priežiūrą – tai tarptautiniu mastu, ypač Europos Sąjungoje, pripažinta pagrindinė teisė;

72.  primena, kad galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas, ypač susijusias su paprastu gydymu (pavyzdžiui, dantų ir akių priežiūra) ir prevencinėmis sveikatos priemonėmis, yra dažnai ribota dėl finansinių arba regiono sąlygų (pavyzdžiui, retai apgyvendintose vietovėse);

73.  pabrėžia, kad skurdo ir kitų pažeidžiamumo veiksnių, tokių kaip vaikystė ar senatvė, negalia ar priklausymas mažumoms, derinys kelia dar didesnę sveikatos srities nelygybės riziką ir kad prasta sveikata gali lemti skurdą;

74.  pabrėžia sveikatos ir priežiūros paslaugų svarbą siekiant panaikinti išgalių skirtumus, skatinant socialinę asmenų integraciją ir kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi;

75.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „2012–2020 m. e. sveikatos veiksmų planas. Novatoriška sveikatos priežiūra XXI amžiui“, pagal kurį imamasi papildomų iniciatyvų, pirmiausia siekiant padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sumažinti jų kainas ir užtikrinti vienodesnes galimybes Sąjungos piliečiams;

76.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant įveikti socialinius ir ekonominius skirtumus, nes tai galiausiai sudarytų sąlygas sumažinti kai kuriuos su sveikatos priežiūra susijusius skirtumus; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis visuotinėmis žmogaus orumo, laisvės, lygybės ir solidarumo vertybėmis, ypač daug dėmesio skirti pažeidžiamų grupių, kaip antai skurstančių žmonių, poreikiams;

77.  ragina valstybes nares spręsti nevienodų galimybių naudotis sveikatos priežiūra problemą, kuri daro poveikį žmonių kasdieniam gyvenimui, pvz., stomatologijos arba oftalmologijos srityse;

78.  primygtinai ragina Komisiją padaryti viską, kas įmanoma, kad valstybės narės būtų skatinamos teikti pacientams kompensacijas ir padaryti viską, kas būtina, kad būtų sumažinti galimybių gauti vaistų, kurie yra skirti tokioms ligoms kaip postmenopauzinė osteoporozė ir Alzheimerio liga gydyti ir kurie kai kuriose valstybėse narėse nėra kompensuojami, skirtumai; prašo tai padaryti skubiai;

Informacinės ir ryšių technologijos ir skurdas

79.  apgailestauja dėl to, kad Komisijos paskelbtoje Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje neatsižvelgiama į poreikį užtikrinti visuotines, lygias ir neribotas galimybes visiems, o ypač žmonėms, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, naudotis naujomis skaitmeninėmis technologijomis, rinkomis ir telekomunikacijomis;

80.  ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti strategijas, kuriomis būtų siekiama sumažinti skaitmeninę atskirtį ir sudaryti vienodas galimybes, ypač žmonėms, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, naudotis naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis;

Vanduo ir skurdas

81.  primena, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pripažįsta teisę į švarų ir kokybišką geriamąjį vandenį ir sanitarinius įrenginius kaip žmogaus teisę; tačiau pažymi, kad kai kuriuose regionuose, ypač kaimo ir atokiausiuose regionuose, neužtikrinamos galimybės gauti geriamojo vandens ir daugėja žmonių, kuriems sunku apmokėti sąskaitas už vandenį; ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant padaryti viską, kas įmanoma, kad visi galėtų gauti geriamojo vandens; ragina valstybes nares užtikrinti būtiną vandens tiekimą ir ginti pažeidžiamų namų ūkių žmogaus teises;

82.  todėl ragina valstybes nares padaryti viską, kad visiems gyventojams kuo greičiau būtų užtikrintos galimybės gauti geriamojo vandens;

o
o   o

83.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 169, 2015 7 1, p. 1. (2) OL L 72, 2014 3 12, p. 1. (3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470. (4) OL L 347, 2013 12 20, p. 289. (5) OL L 347, 2013 12 20, p. 320. (6) OL L 257, 2014 8 28, p. 214. (7) OL L 315, 2012 11 14, p. 1. (8) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 66. (9) OL L 153, 2010 6 18, p. 13. (10) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 57. (11) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 57. (12) http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/64/292&Lang=F (13) http://www.unicef-irc.org/publications/pdf/rc10_fre.pdf (14) https://www.unicef.fr/sites/default/files/userfiles/2014_Bilan12_Innocenti.pdf (15) http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=89&newsId=2345&furtherNews=yes. (16) OL C 248, 2011 8 25, p. 130. (17) OL C 341, 2013 11 21, p. 21. (18) OL C 170, 2014 6 5, p. 23. (19) OL C 166, 2011 6 7, p. 18. (20) 2014 m. spalio 3 d. Užimtumo bei Socialinės apsaugos komitetų bendra nuomonė Tarybai, Europos Sąjungos Taryba, 13809/14 SOC 662 EMPL 120 EDUC 297 ECOFIN 876. (21) http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=7744&visible=0. (22) Atsakingo skolinimo centras, Daramas, http://www.responsiblelending.org/state-of-lending/cumulative/, http://www.uvcw.be/no_index/cpas/panier-etude-qualitative.pdf. (23) Ricardo Cherenti, Belgijos visuomenės vietinių socialinės pagalbos centrų federacija, http://www.uvcw.be/no_index/cpas/panier-etude-quantitative.pdf. (24) 2011 m. vasario 15 d. Socialinės apsaugos komiteto nuomonė Tarybai, Europos Sąjungos Taryba, 6491/11, SOC 124. (25) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0294. (26) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0264. (27) OL L 268, 2015 10 15, p. 28. (28) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0261. (29) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0070. (30) OL C 65, 2016 2 19, p. 40. (31) OL C 349 E, 2013 11 29, p. 74. (32) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 8.