Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2154(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0140/2016

Pateikti tekstai :

A8-0140/2016

Debatai :

PV 27/04/2016 - 17
CRE 27/04/2016 - 17

Balsavimas :

PV 28/04/2016 - 4.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0147

Priimti tekstai
PDF 1066kWORD 769k
Ketvirtadienis, 2016 m. balandžio 28 d. - Briuselis
2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Komisija ir vykdomosios įstaigos
P8_TA(2016)0147A8-0140/2016
Sprendimas
 Sprendimas
 Sprendimas
 Sprendimas
 Sprendimas
 Sprendimas
 Sprendimas
 Sprendimas
 Rezoliucija

1. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0199/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 3 d. Komisijos ataskaitą „2014 m. Komisijos pasiekimų valdymo srityje apibendrinimas“ (COM(2015)0279) ir jos priedus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą dėl Sąjungos finansų vertinimo pagal pasiektus rezultatus (COM(2015)0313) ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0124, SWD(2015)0125),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2015)0441) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0170),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05583/2016 – C8-0042/2016),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams „ES biudžeto apsauga iki 2014 m. pabaigos“ (COM(2015)0503),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Komisijai, kad Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrasis biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(6);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui, taip pat valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 373, 2015 11 10, p. 1.
(4) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0148.


2. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0199/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2015)0441) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0170),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05585/2016 – C8-0040/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(8), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/776/ES, kuriuo įsteigiama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2009/336/EB(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(10);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 367, 2015 11 5, p. 2.
(4) OL C 409, 2015 12 9, p. 73.
(5) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(8) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(9) OL L 343, 2013 12 19, p. 46.
(10) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0148.


3. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusioji Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga) 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0199/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusioji Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga) 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2015)0441) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0170),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusioji Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga) 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05585/2016 – C8-0040/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(8), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/771/ES, kuriuo įsteigiama Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga ir panaikinami sprendimai 2004/20/EB ir 2007/372/EB(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusioji Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga) direktoriui, kad Įstaigos 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(10);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusioji Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga) direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 367, 2015 11 5, p. 9.
(4) OL C 409, 2015 12 9, p. 90.
(5) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(8) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(9) OL L 341, 2013 12 18, p. 73.
(10) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0148.


4. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga) 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0199/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga) 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2015)0441) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0170),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga) 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05585/2016 – C8-0040/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(8), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/770/ES, kuriuo įsteigiama Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2004/858/EB(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/927/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/770/ES, siekiant Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomąją įstaigą pertvarkyti į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomąją įstaigą(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga) direktorei, kad Įstaigos 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(11);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga) direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 367, 2015 11 5, p. 2.
(4) OL C 409, 2015 12 9, p. 56.
(5) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(8) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(9) OL L 341, 2013 12 18, p. 69.
(10) OL L 363, 2014 12 18, p. 183.
(11) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0148.


5. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0199/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2015)0441) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0170),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05585/2016 – C8-0040/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(8), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimą 2013/779/ES, kuriuo įsteigiama Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/37/EB(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(10);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 367, 2015 11 5, p. 12.
(4) OL C 409, 2015 12 9, p. 247.
(5) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(8) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(9) OL L 346, 2013 12 20, p. 58.
(10) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0148.


6. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0199/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2015)0441) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0170),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05585/2016 – C8-0040/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(8), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/778/ES, kuriuo įsteigiama Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/46/EB(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(10);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 367, 2015 11 5, p. 10.
(4) OL C 409, 2015 12 9, p. 379.
(5) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(8) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(9) OL L 346, 2013 12 20, p. 54.
(10) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0148.


7. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Transeuropinio transporto tinklo įstaiga) 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0199/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Transeuropinio transporto tinklo įstaiga) 2014 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2015)0441) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0170),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Transeuropinio transporto tinklo įstaiga) 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05585/2016 – C8-0040/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(8), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/801/ES, kuriuo įsteigiama Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2007/60/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2008/593/EB(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Transeuropinio transporto tinklo įstaiga) direktoriui, kad Įstaigos 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(10);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Transeuropinio transporto tinklo įstaiga) direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 367, 2015 11 5, p. 10.
(4) OL C 409, 2015 12 9, p. 362.
(5) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(8) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(9) OL L 352, 2013 12 24, p. 65.
(10) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0148.


8. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl sąskaitų, susijusių su Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto vykdymu, uždarymo, III skirsnis – Komisija (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2015)0377 – C8-0199/2015)(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015)0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0194, SWD(2015)0195),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 3 d. Komisijos ataskaitą „2014 m. Komisijos pasiekimų valdymo srityje apibendrinimas“ (COM(2015)0279) ir jos priedus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą dėl Sąjungos finansų vertinimo pagal pasiektus rezultatus (COM(2015)0313) ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015)0124, SWD(2015)0125),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2015)0441) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0170),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05583/2016 – C8-0042/2016),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05585/2016 – C8-0040/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(7), ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

1.  pritaria Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto sąskaitų uždarymui;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(8);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams, taip pat valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 51, 2014 2 20.
(2) OL C 377, 2015 11 13, p. 1.
(3) OL C 373, 2015 11 10, p. 1.
(4) OL C 377, 2015 11 13, p. 146.
(5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(8) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2016)0148.


9. 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį (2015/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl vykdomųjų įstaigų 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0140/2016),

A.  kadangi Sąjungos išlaidos turi didelės įtakos siekiant politikos tikslų ir sudaro vidutiniškai 1,9 proc. Sąjungos valstybių narių viešųjų išlaidų, tačiau tam tikrais atvejais jos gerokai viršija 10 proc.;

B.  kadangi, kai Parlamentas patvirtina Komisijai, kad biudžetas įvykdytas, jis, viena vertus, tikrina, ar lėšos buvo išleistos teisėtai ir tvarkingai, ir, antra vertus, – ar buvo pasiekti politikos tikslai, gauti tinkami rezultatai ir ar buvo laikomasi patikimo finansų valdymo ir veiklos rezultatų kultūros principų;

C.  kadangi 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra apima metus, kuriais susiduria du programavimo laikotarpiai, ir daugeliu atvejų užregistruotos išlaidos yra susijusios su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu;

D.  kadangi pagrindiniai 2014 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo prioritetai yra šie:

   a) tvirtesnis veiklos rodikliais grindžiamo ir į rezultatus orientuoto požiūrio taikymas, siekiant geriau subalansuoti tradicinį biudžeto veikimo būdą ir naujų elementų, kurie atspindi esamus ir būsimus Sąjungos finansavimo poreikius, įgyvendinimą;
   b) sutelkti dėmesį į 2014 m. kaip į pirmuosius naujo programavimo laikotarpio metus, kuriais pradėta taikyti svarbių į rezultatus orientuotų elementų;
   c) pabrėžti tam tikrą duomenų prieinamumo ir galimybės jais naudotis pagerėjimą, kad būtų galima įvertinti realią naudą;
   d) į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procesą įtraukti tam tikrą Sąjungos biudžeto išlaidų paskirstymo reglamentavimo sistemos kokybės įvertinimą;
   e) biudžeto įvykdymo patvirtinimo procesą vertinti ne kaip išskirtinai susijusį su konkrečiais metais, bet kaip nuolatinį procesą, kuriame tolesni veiksmai yra svarbi jo dalis;
   f) imtis biudžeto įvykdymo patvirtinimo proceso atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp Sąjungos biudžeto ir naujos Sąjungos makroekonominės politikos(1) turint omenyje tikrąjį Sąjungos biudžeto tikslą – padėti siekti Sąjungos sektorių politikos tikslų;
   g) vertinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procesą kaip svarbią platformą, per kurią Sąjungos finansavimui taikomos ir įgyvendinamos politikos rekomendacijos;

E.  kadangi 2014 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimui yra svarbūs šie nauji 2014–2020 m. naujos daugiametės finansinės programos (toliau – DFP) aspektai:

   a) paramos telkimas pagal temas – Sąjungos finansavimas turėtų būti skirtas ne visoms, o tik prioritetinėms sritims remti; prioritetai turėtų būti tiksliai apibrėžti ir pagrįsti kiekybine analize ir, kai tinkama, įgyvendinamais planais; prioritetų kiekis turėtų būti griežtai ribotas; prioritetams turėtų būti skiriamas pakankamas finansavimas, kad būtų pasiekta realių rezultatų ir naudos;
   b) integruotas ir teritorinis požiūris ir sinergija – įgyvendinant programas ir projektus turėtų būti ne tik pasiekti juose numatyti rezultatai ir nauda, bet šie rezultatai ir nauda turėtų papildyti kitų programų ir projektų rezultatus ir naudą, nepažeidžiant subsidiarumo ir proporcingumo principų; sinergija turėtų būti pasiekta tam tikroje teritorijoje; kad ši sistema veiktų, svarbu sukurti valdymo matricą, kad būtų sukurtos tinkamos sąlygos integruotiems projektams;
   c) sąlygos ir veiklos lėšų rezervas – patikimo finansų valdymo principai grindžiami faktu, kad Sąjungos finansavimas paskirstomas atitinkamomis nacionalinėmis fiskalinėmis, makroekonominėmis ir institucinėmis aplinkybėmis, kurios yra būtina sąlyga pačiam finansavimui gauti; kita vertus, kaip premija už gerus veiklos rezultatus buvo sukurtas veiklos lėšų rezervas;
   d) supaprastinimas – Sąjungos finansavimo sistema daugeliu aspektų yra itin sudėtinga, todėl tai trukdo veiksmingai ją valdyti ir išmatuoti realius rezultatus ir naudą;
   e) geriau kiekybiškai įvertinti rezultatai – svarbu veiksmingai išmatuoti pasiektus rezultatus ir iš šių pastebėjimų gauti politikos pamokas; todėl nepaprastai svarbu tobulinti lyginamuosius indeksus ir duomenų analizės sistemas, o valdant kreipti dėmesį į tuos duomenis ir kitus padėties gerinimo rodiklius;

F.  kadangi Komisijai tenka pagrindinė atsakomybė už Sąjungos biudžeto vykdymą, o valstybės narės turi iš tiesų lojaliai bendradarbiauti su Komisija, kad būtų užtikrinta, jog asignavimai naudojami pagal patikimo finansų valdymo principus; kadangi visų pirma tais atvejais, kai taikomas pasidalijamojo valdymo principas, valstybėms narėms tenka ypatinga atsakomybė už Sąjungos biudžeto vykdymą;

G.  kadangi valdant lėšas pagal pasidalijamojo valdymo principą itin svarbu užtikrinti, kad valstybių narių pateikiami duomenys būtų teisingi ir tikslūs; kadangi būtina, jog valstybės narės suprastų savo atsakomybę už Sąjungos lėšų valdymą, kai taikomas pasidalijamojo valdymo principas;

A. Bendrieji skyriai

Komisijos įsipareigojimai atsižvelgiant į biudžeto įvykdymo patvirtinimo prioritetus

1.  primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnio 3 dalyje teigiama, jog: „Komisija imasi visų atitinkamų priemonių, kad atsižvelgtų į biudžeto įvykdymą patvirtinančiuose sprendimuose padarytas pastabas ir kitas Europos Parlamento pastabas dėl išlaidų vykdymo, taip pat Tarybos pastabas, pridedamas prie jos priimtų rekomendacijų dėl biudžeto įvykdymo.“

2.  apgailestauja, kad Komisijos atsakymai daugeliu aspektų tebėra neaiškūs;

3.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) priežiūros komiteto sekretoriato nuostatas;

4.  dar kartą ragina Komisiją likus pakankamai laiko iki DFP laikotarpio vidurio peržiūros pateikti komunikatą Parlamentui su pasiūlymais, kaip susidoroti su naujais ir galimais iššūkiais, kuriems reikalinga parama iš Sąjungos biudžeto, ir paaiškinimais, kaip ji ateityje suderins ilgalaikius politinius tikslus (pvz., strategiją „Europa 2020“) su būsima DFP po 2020 m.;

5.  primena Komisijai, kad Audito Rūmai prašė parengti ilgalaikį keleto metų trukmės grynųjų pinigų srautų planą; ragina Komisiją pateikti tokį planą iki 2016 m. pabaigos;

6.  ragina Komisiją likus pakankamai laiko iki Komisijos 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros persvarstyti Komisijos narių elgesio kodeksą atsižvelgiant į rezoliucijoje dėl 2014 m. Komisijos biudžeto išreikštus reikalavimus;

7.  primygtinai ragina Komisiją netvirtinti naujos Komisijos ekspertų grupės sistemos, kol nebus surengtas Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso, Europos ombudsmeno, pagrindinių Europos Parlamento narių ir pilietinės visuomenės atstovų susitikimas, kuriame bus svarstomi paskutiniai su naujų horizontaliųjų taisyklių turiniu ir jų įgyvendinimu susiję klausimai;

8.  ragina Komisiją nurodyti savo generaliniams direktoratams pateikti visas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurias jie parengė savo atitinkamose metinėse veiklos ataskaitose įgyvendinant Europos semestrą;

Strategija ir misija: tęstinumas ir naujovės

9.  pažymi, kad būtina laikytis esamų biudžeto įvykdymo patvirtinimo principų ir naujausios DFP naujų aspektų ir principų; taip pat pažymi, kad būtina taikyti novatorišką požiūrį pirmiesiems DFP metams įvertinti ir geriau pritaikyti šį požiūrį biudžeto įvykdymo patvirtinimui pagal pasikeitusius poreikius ir reikalavimus Sąjungos biudžete;

10.  mano, kad pagrindinė naujovė biudžeto įvykdymo patvirtinimo turinyje turėtų būti geresnis oficialių ir procedūrinių Sąjungos biudžeto panaudojimo klausimų bei veiklos rodikliais grindžiamų ir į rezultatus orientuotų metodų subalansavimas, atsižvelgiant į įsisavinimo pajėgumų panaudojimą;

11.  pabrėžia, kad praeityje vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą visų pirma buvo tikrinamas finansinių operacijų teisėtumas ir tvarkingumas; mano, kad atsižvelgiant į Komisijos iniciatyvą „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“ be minėtų patikrinimų ateityje reikia atidžiau kontroliuoti, ar projektais ir programomis pasiekti rezultatai atitinka numatytus tikslus;

12.  pažymi, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimu siekiama sukurti bendrą požiūrį į tam tikrus Sąjungos biudžeto politikos elementus, visų pirma į naujai įvestus, t. y. rezultatyvumo aspektus ir aspektus, susijusius su prevenciniais ir taisomaisiais priežiūros ir kontrolės sistemų pajėgumais;

13.  kadangi sudarant į rezultatus orientuotą biudžetą reikia tvirtų ir patikimų rodiklių, dėl kurių bendrai susitarta; vis dėlto pažymi, kad dėl šių rodiklių vis dar turi susitarti teisėkūros institucijos ir Komisija, išsamiai konsultuodamosi su valstybių narių institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais; atsižvelgdamas į tai džiaugiasi, kad įkurta tarpinstitucinė darbo grupė į rezultatus orientuoto biudžeto rezultatyvumo klausimais ir kad ji visai neseniai pradėjo savo veiklą; ragina visas dalyvaujančias šalis paspartinti jos darbą ir kartu užtikrinti, kad būtų susitarta dėl aukštos kokybės rodiklių;

14.  pabrėžia, kad pagrindinis Sąjungos biudžeto tikslas yra nauda Sąjungos piliečiams, ir, lygiagrečiai, Sąjungos finansinių interesų apsauga ir Sutartyse nustatytų prievolių ir tikslų įgyvendinimas; šią naudą sudaro vystymuisi ir esamiems prioritetams skirta parama, atitinkanti ekonominės politikos kontekstą ir ekonomikos veiklos rodiklius, taip pat užtikrinanti reikiamą lankstumą reaguojant į naujas aplinkybes, kurių gali atsirasti, ir į ekstremalias situacijas; Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti būtina tinkamai naudoti išlaidas pagal taisykles, nedarant klaidų ir nesukčiaujant; biudžeto įvykdymo patvirtinimo būdas turėtų padėti pasiekti šių elementų pusiausvyrą;

15.  be to, pabrėžia Komisijos pareigą pagal ES sutarties 17 straipsnio 1 dalį užtikrinti, kad Sąjungos teisė būtų taikoma teisingai, ir prašo Audito Rūmų parengti specialiąją ataskaitą, kurioje būtų atsakoma į klausimą, ar Komisija tinkamai naudojosi savo įgaliojimais remdama ir prižiūrėdama valstybes nares įgyvendinant Sąjungos teisę;

Sąjungos biudžeto vykdymo rezultatai

16.  pažymi, kad pagrindinis 2014 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimui taikomas principas yra finansinių srautų ir realių su jais susijusių programų ir projektų skaidrumas, vertinant visais aspektais optimalų Sąjungos lėšų panaudojimą;

17.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmų 2014 m. metinės ataskaitos struktūra ir turinys atitinka DFP programos antraštes ir joje daugiau dėmesio skiriama veiklos rodikliams ir rezultatams; palankiai vertina tai, kad ataskaitos pasidalijamojo valdymo skyriuose kaip bandomoji užduotis yra įtraukti preliminarūs programų veiklos rodiklių vertinimo rezultatai;

18.  žino, kad neįmanoma iškart pereiti prie aukštesnio veiklos rodiklių audito lygmens, kadangi pagrindiniai teisės aktai ir biudžetas rengiami tik vieną kartą siekiant suderinti politikos tikslus su kokybiniais rodikliais arba siekiant gauti pamatuojamus rezultatus, kad būtų galima atlikti veiklos rodiklių auditą;

19.  šiomis aplinkybėmis mano, kad DFP yra svarbus žingsnis tinkama linkme, nes joje yra nustatytos ex ante sąlygos, veiklos lėšų rezervai ir daugiau supaprastinimo ir lėšų sinergijos galimybių tarp fondų;

20.  pažymi, kad Sąjungos dešimties metų strategijos ir jos septynerių metų biudžeto laikotarpiai nėra suderinti, todėl pirmąją strategijos laikotarpio pusę Komisijos galimybės stebėti Sąjungos biudžeto įtaką strategijai „Europa 2020“ yra ribotos, nors ir yra visi duomenys, kurių reikia metiniams patikrinimams atlikti;

21.  vis dėlto pažymi, kad tikslai ir ES biudžeto orientavimas į rezultatus turi būti suderinti su Sutartyse nustatytais tikslais, strategija „Europa 2020“ ir sektorių bei sanglaudos politika, be to, jie turi būti pakankamai lankstūs, kad juos būtų galima pakeisti atsižvelgiant į galinčias kilti ekstremalias situacijas, tokias kaip ekonomikos krizė ar pabėgėlių krizė;

22.  pažymi, kad dėl vėlai priimtų atitinkamų reglamentų ir dėl to vėlai priimtų antrinių teisės aktų ir programavimo dokumentų 2014 m. buvo kai kurių 2014–2020 m. DFP programų, fondų ir priemonių nuliniai įsisavinimo metai;

23.  primena, kad 2014–2020 m. DFP yra pirmoji programa, pagal kurią suteikiama mažiau lėšų negu pagal ankstesnes programas, ir kad spaudimas mokėjimų viršutinėms riboms yra daug didesnis negu ankstesnių DFP taikymo laikotarpiais;

24.  primena, kad nuo 2013 m. rezoliucijose, kurios pridedamos prie sprendimų dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo(2), Parlamentas prašė Komisijos įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 straipsnį, susijusį su įvertinimo ataskaita, skirti dėmesį Sąjungos dešimties metų ekonomikos augimo ir užimtumo strategijos įgyvendinimui ir jos realiems veiklos rodikliams ir rezultatams; palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai 2014 m. metinės ataskaitos 3 skyrių paskyrė strategijai „Europa 2020“, ir prašo Audito Rūmų toliau taikyti ir plėtoti šį į veiklos rodiklius ir rezultatus orientuotą požiūrį;

25.  pabrėžia, kad strategijos „Europa 2020“ struktūra yra nepaprastai sudėtinga (ją sudaro penki pagrindiniai tikslai, septynios pavyzdinės iniciatyvos ir 11 teminių tikslų Europos struktūriniams ir investicijų fondams (ESI fondai); apgailestauja, kad šios įvairios priemonės nėra sukurtos taip, kad politiniai strategijos tikslai pasinaudojant sinergija virstų praktiniais veiklos tikslais;

26.  apgailestauja, kad, nepaisant tam tikros pažangos, kurią savo 2014 m. metinėje ataskaitoje(3) nurodo Audito Rūmai, Komisija iki šiol vertinimo ataskaitoje tik ribotai informavo apie Sąjungos biudžeto indėlį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų (pagal SESV 318 straipsnį); pažymi, kad 2007–2013 m. DFP nereikalaujama išsamiai informuoti apie Sąjungos biudžeto indėlį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, kaip buvo numatyta prieš ją priimant;

27.  palankiai vertina tai, kad naudojami tam tikri veiksmingos stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos elementai, visų pirma naudojantis „Eurostat“ sukurtais statistiniais įrankiais, tačiau apgailestauja, kad iki 2016 m. pradžios Komisija atidėjo strategijos „Europa 2020“ peržiūrą ir kad viešos konsultacijos strategijos „Europa 2020“ klausimu nesuteikė jokių esminių žinių apie Sąjungos finansavimo vaidmenį;

28.  apgailestauja dėl to, kad aukšto lygio strategijos „Europa 2020“ tikslai nėra sistemingai perkeliami į partnerystės susitarimų ir programų veiklos tikslus; pažymi, kad esamuose teisės aktuose nereikalaujama, jog Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) struktūra būtų grindžiama teminiais tikslais;

29.  pažymi, kad, kaip Komisija pripažįsta savo atsakyme į Audito Rūmų pastabas(4), Sąjungos tikslai yra nustatyti sutartyse, jų turi būti siekiama ir jie turi būti įgyvendinami (pvz., bendra žemės ūkio politika), ir kad atsižvelgiant į tai lėšos iš Sąjungos biudžeto paskirstomos įvairiai veiklai, siekiant kiek įmanoma prisiderinti prie kintančių ES prioritetų (t. y. nustatytų pagal Lisabonos strategiją ar strategiją „Europa 2020“);

30.  apgailestauja, kad nebuvo pasinaudota galima nauda iš penkių ESI fondų sinergijos, pritaikius jiems vieną reglamentavimo ir valdymo sistemą, kad dar nėra įgyvendinta po vieną partnerystės susitarimą su kiekviena valstybe nare, ir kad toliau yra taikomos skirtingos taisyklės fondų, vadinasi, ir programų lygmeniu; pabrėžia, kad turėtų būti priimami tik kruopščiai apsvarstyti partnerystės susitarimai ir programos, kad būtų užtikrintas veiksmingas ESI fondų įgyvendinimas;

31.  tikisi, kad Komisija informuos apie Sąjungos biudžeto indėlį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; sutinka, kad nuosekliai informuoti apie visų penkių ESI fondų teminius tikslus ir apie šių fondų indėlį į strategiją „Europa 2020“ yra sunki užduotis; pažymi, kad 2017 m. Komisija turi pristatyti pirmą strateginę ataskaitą dėl indėlio įgyvendinant strategiją „Europa 2020“;

32.  vis dėlto pabrėžia, kad 3/4 struktūrinių fondų projektų savo politikos tikslus pasiekė visiškai arba iš dalies ir kad tik 2 proc. atvejų nebuvo pasiektas nė vienas veiklos programoje ar susitarime dėl dotacijos nustatytas tikslas;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai daugiausia dėmesio skyrė valstybių narių partnerystės susitarimų suderinamumo su strategijos „Europa 2020“tikslais, kaip geresnio rezultatyvumo išankstinės sąlygos, analizei; prašo Audito Rūmų kitoje metinėje ataskaitoje pateikti informaciją apie strategijos „Europa 2020“ tikslų perkėlimą į kitus tikėtinus pasiekimus įgyvendinant kitas Komisijos tiesiogiai valdomas programas ir naudojant fondų lėšas;

34.  pažymi, kad bendrų veiklos rodiklių nustatymas kiekvienam fondui būtų svarbus žingsnis, tačiau apgailestauja, kad:

   a) iš valstybių narių nereikalaujama įtraukti bendrų rodiklių į savo programas, išskyrus Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir EŽŪFKP, o rezultatais grindžiami vertinimai nėra pradinio kontrolės etapo valstybėse narėse dalis;
   b) išskyrus du fondus (Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Sanglaudos fondą, skirtingiems fondams nėra taikomi bendri rodikliai;
   c) gairės yra nustatytos tik veiklos rodiklių sistemai, o tikslams dažnai trūksta užmojo;
   d) Komisijos pajėgumai atlikti veiklos stebėseną ir vertinimą išlieka riboti;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad, Audito Rūmų teigimu, ESI fondų bendrųjų nuostatų reglamento(5) veiklos rezultatų plane yra esminių trūkumų, nes dėl prastų rezultatų valstybės narės nepraranda veiklos lėšų rezervo, o sankcijos, kurias gali taikyti Komisija, yra ribotos; vis dėlto mano, kad prieš prašant taikyti sankcijas reikėtų įtvirtinti geresnę veiklos rezultatų vertinimo sistemą ir kad prieš taikant galimas sankcijas valstybėms narėms turi būti padedama pagerinti rodiklius;

36.  ragina Komisiją geriau išnaudoti esamų teisės aktų, susijusių su veiklos lėšų rezervu, taikymo sritį, siekiant iš tiesų sukurti finansinę paskatą praktiniam finansų valdymui gerinti; be to, ragina kitą kartą persvarstant teisės aktus dažniau naudoti veiklos lėšų rezervą kaip priemonę, skirtą komponentui, kuris priklauso nuo veiklos rezultatų, didinti(6);

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad metinėse generalinių direktoratų veiklos rodiklių ataskaitose patobulintos Komisijos pagrindinių tarnybų pateikiamos gairės, bet pakartoja, kad generalinių direktoratų pagrindiniai tikslai netinka valdymui ir kad išlieka sunkumų su rodikliais, pagal kuriuos vertinamas veiklos našumas; taip pat pažymi, kad ankstesniais metais naudoti rodikliai strategijos „Europa 2020“ reformų vykdymo pažangai Sąjungos ir nacionaliniais lygmenimis stebėti buvo pašalinti iš Komisijos generalinio sekretoriaus 2014 m. veiklos ataskaitos ir perkelti į generalinių direktoratų valdymo planus ir metines veiklos ataskaitas;

38.  prašo Komisijos apsvarstyti galimybę teikti pasiūlymus siekiant:

   a) geriau priderinti DFP prie strategijos „Europa 2020“ ir prireikus pasiūlyti DFP persvarstymą, kad ji geriau atitiktų strategiją „Europa 2020“;
   b) Sąjungos lygmens tiksluose atspindėti strategijos „Europa 2020“ aukšto lygio politinius tikslus;
   c) užtikrinti, kad partnerystės susitarimai ir programos perkeltų Sąjungos lygmens tikslus į teminius tikslus, kuriuos būtų galima susieti su veiklos tikslais valstybių narių lygmeniu, arba tiesiogiai į Komisijos valdomas programas;

39.  prašo Komisijos pasiūlyti teisės aktų leidėjui, kad:

   a) valstybės narės į savo partnerystės susitarimus ir programas įtrauktų pareiškimą apie kiekybinius rezultatus, kuriuos tikimasi pasiekti finansavimu (kai tinkama);
   b) visi partnerystės susitarimai ir programos apimtų bendrus veiklos rodiklius, kai įmanoma, bendrus įvairiems fondams, kad būtų galima stebėti pažangą vietos, valstybių narių ir Sąjungos lygmenimis;
   c) veiklos rodiklių sistema būtų kuo labiau grindžiama šiais bendrais rezultatų rodikliais;

40.  prašo, kad Komisija į kitus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 straipsnyje numatytas vertinimo ataskaitas įtrauktų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagal 315 mlrd. EUR investicijų planą, kurį Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker paskelbė per 2014 m. lapkričio 26 d. Parlamento plenarinį posėdį, efektyvumo, veiksmingumo ir rezultatų analizę;

Tolesni veiksmai, susiję su Komisijos 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu

41.  apgailestauja, kad bendras klaidų lygis išliko beveik nepakitęs ir kad mokėjimų apskaitoje būta esminių klaidų;

Skyrius

2013

2014

Operacijos

Klaidų lygis(7),

Operacijos

/ EUR

Klaidų lygis

Pajamos

55

0,0 %

55

0,0 %

Konkurencingumas, moksliniai tyrimai, švietimas, transportas, kitos programos

160

4,0 %

166 / 13 mlrd.

5,6 %

Sanglauda

343

5,3 %

331 / 55,7 mlrd.

5,7 %

Regioninės ir miestų politikos sritis

168

6,4 %

161

6,1 %

Užimtumo ir socialinių reikalų politika

175

3,1 %

170

3,7 %

Gamtos ištekliai

360

4,4 %

359 / 57,5 mlrd.

3,6 %

EŽŪGF. Rinkos rėmimas ir tiesioginė parama

180

3,6 %

183

2,9 %

Kaimo plėtra, aplinka, klimato politika ir žuvininkystė

180

7,0 %

176

6,2 %

Europos vaidmuo pasaulyje

182

2,1 %

172 / 7,4 mlrd.

2,7 %

Administravimas

135

1,1 %

129 / 8,8 mlrd.

0,5 %

Iš viso

1 180

4,5 %

1 157 / 142,4 mlrd.

4,4 %

42.  apgailestauja, kad vis dar trūksta patikimumo valstybių narių atliktuose pirmo lygmens pasidalijamojo valdymo patikrinimuose, ir pasitaiko trūkumų dėl to, kad reikalavimų neatitinkančios žemės neįtraukiamos į Žemės sklypų identifikavimo sistemą (ŽSIS); pabrėžia, kad, kaip teigiama Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinėje ataskaitoje, ir pasidalijamojo valdymo srityse, ir visų kitų veiklos išlaidų srityse (kurias daugiausia tiesiogiai valdo Komisija) įvertintas klaidų lygis siekia 4,6 proc.; vis dėlto pažymi, kad daug trūkumų buvo ištaisyta;

43.  susirūpinęs pažymi, kad vis dar laukiama, kol bus įgyvendintos šios 2013 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinime nurodytos rekomendacijos ir reikalavimai:

   a) sankcijų sistema, kuri būtų taikoma, jei valstybės narės perduotų neteisingą informaciją apie programą ir neteisingas ataskaitas, arba būtų pateiktos suklastotos ar neteisingos mokėjimo agentūrų ataskaitos, įskaitant tris sritis: patikrų statistinius duomenis, mokėjimo agentūrų pareiškimus ir sertifikavimo įstaigų atliktą darbą;
   b) skelbti, jei jie savanoriškai nusprendė juos pateikti, ne tik nacionalinius pareiškimus, bet ir metines suvestines ir valdymo pareiškimus, kai reikia, kaip konfidencialius dokumentus, kad būtų galima geriau susipažinti su finansų valdymo padėtimi ir iš esmės jį patobulinti; vis dėlto kol kas neaišku, koks bus šių priemonių veiksmingumas atsižvelgiant į valstybių narių skirtumus ir politinę skirtingų nacionalinių valdžios institucijų atskaitomybę;
   c) analizuoti ir informuoti apie preliminarius rezultatus, pasiektus įgyvendinant Investicijų planą Europai, kurį 2014 m. lapkričio mėn. Parlamentui paskelbė Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker;

44.  susirūpinęs pažymi, kad iš 2011–2012 m. pateiktų 65 Audito Rūmų rekomendacijų visiškai įgyvendinta tik 20 rekomendacijų, 26 rekomendacijos yra įgyvendintos daugeliu aspektų, o 19 – tik tam tikrais aspektais; ragina Komisiją priimti Parlamento rekomendacijas ir reikalavimus ir toliau įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas;

45.  pabrėžia, kad, Parlamento požiūriu, nepriimtina tai, jog įvykdžius prieštaravimų procedūras Komisija ir Audito Rūmai padaro skirtingas išvadas; taigi ragina abi institucijas vengti tokio rezultato;

46.  prašo Komisijos sudaryti veiksmų planą ir nustatyti jo terminus ir tikslus, kad būtų stiprinama šių pasikartojančių klaidų prevencija;

Audito Rūmų nuomonė. Audito Rūmų patikinimo pareiškimas

47.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pateikia teigiamą nuomonę dėl 2014 m. finansinių ataskaitų patikimumo, kaip kiekvienais metais nuo 2007 m., ir Audito Rūmų išvadą, kad 2014 m. pajamose nebuvo reikšmingų klaidų; taip pat džiaugdamasis pažymi, kad 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėse ataskaitose nurodyti įsipareigojimai visais esminiais aspektais yra teisėti ir tvarkingi;

48.  pažymi, kad bendri rezultatai iš esmės atspindi ankstesnes Audito Rūmų pastabas;

49.  apgailestauja, kad jau 21 metai iš eilės vykdant mokėjimus daroma esminių klaidų, nes priežiūros ir kontrolės sistemos yra iš dalies neveiksmingos;

50.  apgailestauja, kad vykdant mokėjimus buvo padaryta klaidų, kurių tikėtinas lygis yra 4,4 proc.; primena, kad 2013 finansiniais metais apskaičiuotas labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis sudarė 4,7 proc., 2012 finansiniais metais – 4,8 proc. ir 2011 finansiniais metais – 3,9 proc.(8); be kitų punktų, didžiausias klaidų lygis buvo nustatytas išlaidoms ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai (5,7 proc.) ir konkurencingumui augimui ir užimtumui skatinti (5,6 proc.); kita vertus, mažiausias klaidų lygis (0,5 proc.) nustatytas administracinių išlaidų srityje;

51.  domisi, ar tam tikrų operacijų klaidų lygis yra pagrįstas palyginamu pagrindu ir dėl to galėtų būti laikomas palyginamu lyginamuoju indeksu; pažymi, kad išlaidų kompensavimo sistemų klaidų lygis (5,5 proc.) yra pagrįstas išlaidų tinkamumu, palyginti su teisių į išmokas programomis (2,7 proc.), kur jis yra pagrįstas tik reikalavimu atitikti tam tikras sąlygas;

52.  pažymi, kad jei Audito Rūmų patikrintiems mokėjimams nebūtų pritaikytos valstybių narių ir Komisijos taisomosios priemonės, bendras apskaičiuotas klaidų lygis būtų buvęs ne 4,4 proc., o 5,5 proc.; todėl primygtinai ragina Komisiją, valstybių narių valdžios institucijas ar nepriklausomus auditorius panaudoti visą turimą informaciją, kad būtų išvengta galimų klaidų, jos būtų nustatytos ir ištaisytos;

53.  pabrėžia, kad apskaičiuotas veiklos išlaidų klaidų lygis išlaidoms pagal pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis siekia 4,6 proc. (2013 m. – 4,9 proc.) – tai yra labai aukštas lygis; yra susirūpinęs, kad kitoms veiklos išlaidų formoms, kur Komisijai tenka vadovaujamasis vaidmuo, įvertintas klaidų lygis staiga pakilo iki 4,6 proc. (2013 m. – 3,7 proc.);

54.  pažymi, kad 2014 m. apibendrinamojoje ataskaitoje Komisija pripažįsta, jog išlaidoms turėjo įtakos reikšmingas klaidų lygis, nurodydama, kad suma, kuriai kyla pavojus, siekia nuo 3,7 iki 5 mlrd. EUR arba atitinkamai nuo 2,6 iki 3,5 proc. mokėjimų; pažymi, kad, Komisijos vertinimu, ateityje ji nustatys ir ištaisys maždaug 2,7 mlrd. EUR vertės klaidų;

55.  remia Audito Rūmų nuomonę, kad, nepaisant patobulinimų vertinant taisomųjų veiksmų poveikį, Komisija nepašalino rizikos, jog taisomųjų veiksmų poveikis bus pervertintas arba turės mažai įtakos(9);

56.  laikosi nuomonės, kad daugiau kaip tris ketvirtadalius 2014 m. išlaidų Komisijos generaliniai direktoratai grindžia savo apskaičiuota rizikuojama suma pagal iš nacionalinių valdžios institucijų gautus duomenis; pažymi, kad Komisija savo apibendrinamojoje ataskaitoje nurodo, jog valstybių narių kontrolės ataskaitų patikimumas vis dar yra iššūkis;

57.  pažymi faktą, kad 12 Komisijos generalinių direktoratų apskaičiuoti taisomieji pajėgumai yra didesni už apskaičiuotą rizikuojamą sumą – tai atspindi daugiametį taisomųjų sistemų pobūdį;

58.  ragina Komisiją prieš pradedant 2015 m. biudžeto įvykdymo procedūrą laiku persvarstyti taisomųjų pajėgumų apskaičiavimo metodą;

59.  pastebi, kad kai tik Komisija turi įrodymų apie sumažėjusius valstybių narių įsisavinimo pajėgumus, ji turėtų įvertinti visas DFP lankstumo sąlygas ir atitinkamų veiksmų imtis tik pasiūliusi priemones, kaip įveikti nepakankamų įsisavinimo pajėgumų problemą;

60.  pažymi, kad daugiau kaip du trečdaliai 2014 m. sanglaudos srityje užregistruotų finansinių pataisų yra atvejai, kai valstybių narių valdžios institucijos panaikino paskelbtas išlaidas ir pakeitė jas naujomis išlaidomis; palankiai vertina tai, kad tokia procedūra 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu yra apribota;

61.  prašo Komisijos, kad ji, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir atsižvelgdama į daugiametį programų pobūdį, įvertintų po visų taisomųjų priemonių likusį klaidų lygį kiekvienai politikos sričiai ir apskritai visam Sąjungos biudžetui;

62.  ragina Komisiją griežtai taikyti naujo Finansinio reglamento 32 straipsnio 5 dalį, jeigu klaidų lygis nuolat yra aukštas, ir nuosekliai nustatyti kontrolės sistemų trūkumus, analizuoti galimų taisomųjų veiksmų sąnaudas bei naudą, imtis tinkamų su kontrolės sistemų supaprastinimu ir tobulinimu susijusių priemonių arba jas pasiūlyti ir keisti programas arba pateikimo sistemas prieš 2014–2020 m. programavimo laikotarpio vidurio peržiūrą;

63.  pabrėžia Audito Rūmų pastabas, kad jei Komisija, valstybių narių valdžios institucijos arba nepriklausomi auditoriai būtų pasinaudoję visa jiems prieinama informacija, jie būtų išvengę didelės dalies klaidų prieš jas padarant, būtų jas nustatę arba ištaisę; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisija pripažino, jog klaidoms ištaisyti reikia mažiausiai dešimties metų; pabrėžia, kad pasinaudojus visa prieinama informacija būtų buvę galima 3,3 procentinio punkto sumažinti tiek regioninės ir miestų politikos išlaidų klaidų lygį (6,1 proc.), tiek kaimo plėtros, aplinkos, klimato veiksmų ir žuvininkystės srities išlaidų klaidų lygį (6,2 proc.); pabrėžia, kad pasinaudojus visa prieinama informacija Komisijos tiesiogiai valdomų išlaidų konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinti srityje būtų buvę galima sumažinti 2,8 procentinio punkto;

64.  pažymi, kad 2014 m. buvo naujai akcentuojamas į rezultatus orientuotas biudžeto sudarymas ir analizė kartu su metodologijos pokyčiais; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia poreikį atlikti aiškų ir skaidrų tyrimą, kaip 2014 m. Sąjungos biudžetas prisidėjo prie strategijos „Europa 2020“ rezultatų ir sektorių politikos tikslų;

65.  taip pat pažymi, kad teikiant metines veiklos ataskaitas galima nustatyti rezultatus, kurie pasiekti pasitelkus intervencinius veiksmus, bet kol kas dar labiau gilinamasi į pajėgumus, o ne į rezultatus;

66.  pritaria REGIO GD generalinio direktoriaus metinėje veiklos ataskaitoje pateiktoms išlygoms dėl ERPF, Sanglaudos fondo valdymo ir kontrolės sistemų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu 12 valstybių narių (77 programos) ir Europos teritorinio bendradarbiavimo programų atveju; mano, kad šios išlygos rodo, jog Komisijoje ir valstybėse narėse įdiegtos kontrolės procedūros negali suteikti būtinų garantijų dėl visų atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo atitinkamose politikos srityse;

67.  pritaria AGRI GD generalinio direktoriaus metinėje veiklos ataskaitoje pateiktoms išlygoms dėl šių išlaidų:

   ABB02 – išlaidos rinkos priemonėms: rizika, susijusi su 77,7 mln. EUR ir aštuoni išlygos elementai, darantys poveikį keturioms pagalbos schemoms septyniose valstybėse narėse: Austrijoje, Prancūzijoje (kurioje yra dvi paveiktos pagalbos priemonės), Nyderlanduose, Lenkijoje, Ispanijoje, Rumunijoje ir Jungtinėje Karalystėje;
   ABB03 – tiesioginės išmokos: rizika, susijusi su 831,6 mln. EUR, daranti poveikį 15 mokėjimo agentūrų šešiose valstybėse narėse: Ispanijoje (kurioje yra 10 paveiktų mokėjimo agentūrų), Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje (Kaimo plėtros mokėjimo agentūra Anglijoje), Graikijoje, Vengrijoje ir Portugalijoje;
   ABB04 – Kaimo plėtros išlaidos: rizika, susijusi su 532,5 mln. EUR, daranti poveikį 28 mokėjimo agentūrų 16 valstybių narių: Bulgarijoje, Vokietijoje (kurioje yra trys paveiktos mokėjimo agentūros), Danijoje, Ispanijoje (kurioje yra šešios paveiktos mokėjimo agentūros), Prancūzijoje (kurioje yra dvi paveiktos mokėjimo agentūros), Jungtinėje Karalystėje (kurioje yra dvi paveiktos mokėjimo agentūros), Vengrijoje, Graikijoje, Italijoje (kurioje yra keturios paveiktos mokėjimo agentūros), Lietuvoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Švedijoje;
   ABB05 – IPARD išlaidos Turkijai: rizika, susijusi su 5,07 mln. EUR;

mano, kad šios išlygos rodo, jog Komisijoje ir valstybėse narėse įdiegtos kontrolės procedūros negali suteikti būtinų garantijų dėl visų atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo atitinkamose politikos srityse;

68.  pritaria EMPL GD generalinio direktoriaus metinėje veiklos ataskaitoje pateiktoms išlygoms; pažymi, kad metinėje veiklos ataskaitoje pateikta išlyga dėl 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu atliktų mokėjimų, kurių 2014 m. rizika yra susijusi su 169,4 mln. EUR, įskaitant išlaidas valdymui ir kontrolės sistemoms, skirtų 2007–2013 m. programavimo laikotarpio 36 specifinėms ESF veiklos programoms Belgijoje, Čekijos Respublikoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje, trūkumų; mano, kad šios išlygos rodo, jog Komisijoje ir valstybėse narėse įdiegtos kontrolės procedūros negali suteikti būtinų garantijų dėl visų atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo atitinkamose politikos srityse;

69.  prašo DEVCO GD generalinį direktorių savo metinėje veiklos ataskaitoje pateikti atsižvelgiant į riziką labiau diferencijuotą patikinimą ir taip daugiau savo kontrolės išteklių nukreipti į konkrečių išlygų apimamas sritis;

70.  ragina Tarybą laikytis budresnės pozicijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir palankiai vertina kritišką požiūrį, kurio laikosi Švedija ir Jungtinė Karalystė, prašydamos Komisijos ir Audito Rūmų:

   sutelkti dėmesį į tas sritis ir tuos gavėjus, kurių klaidų rizika yra didelė, o ne taikyti papildomą kontrolę visiems;
   daugiau dėmesio skirti ex ante, o ne ex post kontrolei;
   nekeisti vieningai sutartų mokėjimų viršutinių ribų, visų pirma laikantis fiskalinės drausmės įsipareigojimų atžvilgiu, veiksmingai panaikinant nepanaudotus asignavimus, kad būtų sudarytos sąlygos naujiems prioritetams ir programoms, didinant skaidrumą pateikiant ilgalaikes prognozes, užtikrinant įsipareigojimų bei mokėjimų pusiausvyrą ir sumažinant perteklinius grynųjų pinigų likučius finansinėse priemonėse, turint mintyje tai, kad tokiose priemonėse tebėra įšaldyta daugiau kaip 14 mlrd. EUR nepanaudotų lėšų, kurios galėtų būti naudojamos skubiau tenkintiniems poreikiams ir prioritetams;

taip pat palankiai vertina Švedijos ir Jungtinės Karalystės raginimą valstybių narių valdžios institucijoms geriau pasinaudoti turima informacija, kad užkirstų kelią klaidoms, jas aptiktų ir ištaisytų prieš deklaruodamos išlaidas Komisijai;

Santrauka

71.  daro išvadą, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimui:

   a) būdingi prioritetai apima subalansuotą požiūrį į tradicinių metodų taikymą ir didesnį dėmesį veiklos rodikliams ir rezultatams, kiekvienu atveju atsižvelgiant į Sutartyse numatytas prievoles, sektorių politiką ir būtiną lankstumą reaguojant į nenumatytus atvejus;
   b) reikia patobulinti duomenų prieinamumą ir valdymą, kad būtų galima paskelbti veiklos rodiklius ir rezultatus;
   c) naudingas stipresnis Sąjungos biudžeto susiejimas su pagrindinėmis Sąjungos politikos strategijomis ir koncepcijomis (kaip strategijoje „Europa 2020“) ir jų koreliacija su pagrindinių sektorių politika;
   d) laikomasi patobulintų valdymo ir kontrolės metodų, atitinkančių patikimo finansų valdymo principus;
   e) suteikiama galimybių atsižvelgti į ankstesnių biudžeto įvykdymo patvirtinimų pastabas ir reguliariai imtis tolesnių veiksmų;
   f) apgailestauja, kad gerokai padaugėjo klaidų, susijusių su Komisijos tiesiogiai valdomomis išlaidomis, ir kad jos dabar pirmą kartą siekia klaidų lygį išlaidoms pagal pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis;
   a) didžiausia dalis vis dar gaunama iš valstybių narių pagal jų bendrąsias nacionalines pajamas (BNP), o 2014 m. šio įnašo suma siekė 94,9 mlrd. EUR;
   b) kiti šaltiniai apima mokėjimus pagal pavienėse valstybėse narėse surinktą PVM, ši suma iš viso siekė 17,7 mlrd. EUR;
   c) trečias svarbus šaltinis yra muitai ir žemės ūkio muitai; ši suma siekė 16,4 mlrd. EUR;

B. Konkretūs skyriai

Bendrasis biudžeto ir finansų valdymas

72.  pažymi, kad patikimas finansų valdymas visų pirma yra susijęs su realiais Sąjungos biudžeto intervencijų rezultatais, žinoma, jei jos atitinka teisėtumo ir tvarkingumo taisykles ir Sąjungos požiūriu prisideda prie Sąjungos biudžeto pridėtinės vertės; pabrėžia, kad siekiant laikytis patikimo finansų valdymo principų yra būtina mažinti klaidų lygį ir sukčiavimo atvejų skaičių;

73.  pabrėžia, kad klaidų lygis nebūtinai reiškia sukčiavimo, neveiksmingumo ar švaistymo atvejus – tai yra apytikris finansų srautų, kurie neturėjo būti išmokėti, nes buvo panaudoti ne pagal taisykles ir reglamentus, apskaičiavimas; vis dėlto pabrėžia, kad didelis šiurkščių klaidų pagausėjimas vykdant viešųjų pirkimų procedūras kelia didelį susirūpinimą, nes valstybės narės per daugelį metų sukaupė dabartinių viešiesiems pirkimams taikomų taisyklių patirtį ir jeigu joms jau dabar kyla sunkumų taikant šias taisykles, bus dar sunkiau, kai reikės nacionalinius teisės aktus ir procedūras pritaikyti prie naujų direktyvų viešųjų pirkimų ir koncesijų klausimais; pripažįsta, kad Europos piliečiai tinkamai nesupranta klaidų lygio ir, atsižvelgiant į tai, prašo Audito Rūmų pradėti diskusiją su Komisija, kad būtų galima nustatyti metodologinius trūkumus ir susitarti dėl bendrų pranešimo apie klaidų lygį standartų;

74.  rekomenduoja, kad taisyklės ir reglamentai būtų tikrinami vykdant teisės aktų poveikio vertinimo(10) procesą, kad būtų patikrintas jų suderinamumas ir atitiktis Sąjungos poreikiams ir tikslams, kaip išlaidų kompensavimo sistemų atveju, nes dažniausiai pasitaikančios klaidos apima išmokas už netinkamas finansuoti išlaidas (41 proc.) ir klaidas viešuosiuose pirkimuose (27 proc.); pažymi, kad šios klaidos gali skirtis nuo sukčiavimo ar tyčinės apgaulės siekiant naudos;

75.  todėl atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. Sąjungos biudžetas buvo vykdomas pagal kitokią reguliavimo sistemą, nes tais metais galiojo dvi programos, t. y. 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programos;

76.  todėl pažymi, kad teisinga ir svarbu atskirti skirtingus klaidų lygio tipus, susijusius su skirtingais Sąjungos biudžeto išlaidų tipais, nes šios išlaidos skiriamos remiantis skirtingais kriterijais ir dėl to labai sudėtinga jas palyginti;

77.  pažymi, kad siekdami remti sustiprintą veiklos rodiklių kultūrą, Audito Rūmai 2014 m. metinėje ataskaitoje daug dėmesio skiria Sąjungos biudžeto vykdymo problemoms, nes buvo atliktas bandomasis realaus Sąjungos finansavimo ir strategijos „Europa 2020“ papildomumo patikrinimas; pažymi, kad Audito Rūmai pabrėžė ir nustatė silpną ir mažą partnerystės susitarimų ir veiklos programų ir strategijos „Europa 2020“ sąveiką; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad toks papildomumas turėtų būti svarstomas atsižvelgiant į visą konkrečių fondų uždavinių pagal Sutartimi pagrįstus jų tikslus, įskaitant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kontekstą;

78.  reiškia susirūpinimą dėl lėšų įsisavinimo valstybėse narėse lygio, kuris svyruoja nuo 50 proc. iki 92 proc.; ragina Komisiją pateikti išsamią analizę, kodėl lėšų įsisavinimo rodikliai kai kuriuose regionuose vis dar yra žemi, ir nustatyti konkrečius būdus, kaip išspręsti struktūrines problemas, susijusias su šiais netolygumais;

79.  palankiai vertina naujovišką Audito Rūmų 2014 m. metinės ataskaitos pobūdį, t. y. tai, kad vertinant Sąjungos biudžeto intervencijų taikymą ir orientaciją pagal strategijos „Europa 2020“ prioritetus buvo pritaikytas rezultatais ir veiklos rodikliais grindžiamas požiūris; mano, kad rezultatais ir veiklos rodikliais grindžiamą požiūrį reikėtų taikyti ir ateityje, Europos semestro kontekste rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

80.  pabrėžia, kad Audito Rūmų nurodytose pastabose dėl laimėjimų skirsnyje pabrėžiama, jog būtina taikyti priemones biudžeto įvykdymui ir pasidalijamojo valdymo standartams pagerinti;

Biudžeto vykdymas

81.  pažymi, kad biudžeto įvykdymas reiškia, jog atitinkamos Sąjungos biudžeto išlaidos sutelkiamos realiems Sąjungos prioritetams tam tikru laikotarpiu;

82.  pažymi, kad veiklos rodiklių kultūra yra pagrįsta trimis pagrindiniais ramsčiais: strategija, supaprastinimu ir biudžeto procedūra;

83.  rekomenduoja tęsti ir procedūrų, ir biudžeto turinio supaprastinimo procesą, kad būtų sumažinta pernelyg didelė administracinė našta ir apribotas perteklinis nacionalinis reglamentavimas tam tikrose valstybėse narėse; pabrėžia, kad supaprastinimas neturėtų panaikinti reguliavimo ir neturėtų reikšti, kad reikia pamiršti kontrolės priemones ir procedūras, t. y. ex ante auditus; pabrėžia, kad siekiant supaprastinimo neturėtų būti pernelyg dažnai keičiama reguliavimo sistema, nes tai sukeltų papildomą naštą administracijai ir naudos gavėjams ir taip trukdytų atlikti numatytus teigiamus supaprastinimo pokyčius; palankiai vertina tai, kad Komisija sukūrė aukšto lygio grupę, ir laukia jos darbo rezultatų;

84.  rekomenduoja tobulinti biudžeto procedūrą, pateikiant informaciją apie veiklos rodiklius ir valdymą, įskaitant kontrolės priemonių ekonominį veiksmingumą, patikinimo deklaraciją ir biudžeto įvykdymo patvirtinimą, projektų duomenų bazes ir komunikaciją;

85.  ragina Komisiją pagerinti į biudžeto planavimą, įgyvendinimą ir biudžeto įvykdymo patvirtinimą įtrauktų veikėjų bendravimą ir bendradarbiavimą, taip pat su platesne visuomene, kad būtų derinami lūkesčiai, keičiamasi įgyvendinimo patirtimi ir pranešama apie pasiektus rezultatus;

86.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybes panaudoti tam tikras priemones, pvz., socialinę žiniasklaidą, apklausas ir tikslines grupes, kad būtų įvertintas visuomenės informuotumas ir būdai, kaip ateityje būtų galima patobulinti piliečių informavimo apie projektų rezultatus strategiją;

87.  džiaugiasi, kad įkurta nauja tarpinstitucinė darbo grupė į veiklą orientuoto biudžeto sudarymo klausimais, kurios tikslas –pasiekti bendrą susitarimą dėl į veiklą ir į rezultatus orientuoto biudžeto rengimo principų;

88.  rekomenduoja atitinkamai patobulinti tokias sritis, kaip kontrolės intensyvumo suderinimas su rizika, veiklos rodiklių ataskaitų planavimas arba kontrolės rezultatų, apie kuriuos praneša valstybės narės, patikimumas;

89.  pažymi, kad Komisija sukūrė milžiniškus analitinius pajėgumus, daugiausiai sutelktus į pavieniams generaliniams direktoratams aktualius sektorius, neanalizuodama horizontaliųjų, daugiadalykių problemų ir realių savo politikos, kuri (bendrai) finansuojama iš Sąjungos biudžeto, rezultatų;

90.  rekomenduoja sutelkti dėmesį į veiklos rodikliais grindžiamą požiūrį ir į rinkos trūkumų ir (arba) problemų klausimą, nes toks požiūris padeda sutelkti Sąjungos finansavimo priemones į sritis, kurios geriausiai atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo kriterijus; pažymi, kad struktūra turėtų būti pritaikyta tam tikram skirtingų rinkos trūkumų ir (arba) problemų tipų rinkiniui, iš kurių vienas yra susijęs su informacijos asimetrija, o kitas – su komerciniu grąžos vertinimu, kuris paprastai neapima visų teigiamų išorės veiksnių ir platesnės socialinės naudos, nors abu yra pagrįstai remiami Sąjungos lėšomis;

91.  siūlo, kad vertindama Sąjungos pridėtinę vertę Komisija taikytų kriterijų, pagrįstą vertinimu, kas būtų įvykę, jei projektas arba susijusi veikla būtų buvę vykdomi arba būtų negavę Sąjungos finansavimo;

92.  ragina skubiai paaiškinti, kiek kiekvienoje valstybėje narėje Europos fondų lėšų buvo skirta žiniasklaidos įmonėms, kokios įmonės gavo finansavimą ir ar mokėjimų priežastis buvo padidinti padidinti šių fondų žinomumą, ar tai buvo kita priežastis;

Pasidalijamasis valdymas

93.  primena, kad didelė atsakomybės dalis už tinkamą Sąjungos biudžeto paskirstymą tenka valstybėms narėms, nes 76 proc. išlaidų skiriama pagal pasidalijamojo valdymo principą; pabrėžia, kad valstybėms narėms tenka svarbi atsakomybė tinkamai ir teisėtai vykdyti Sąjungos biudžetą tuo atveju, kai jos yra atsakingos už Sąjungos lėšų valdymą;

94.  pabrėžia, kad tinkamam paskirstymui svarbiausia yra tinkamai apibrėžti Sąjungos poreikius ir valstybių narių vystymosi prioritetus;

95.  pabrėžia, kad kuo geriau valstybės narės sieks įvykdyti nacionalinius ir kiekybiškai įvertintus strategijos „Europa 2020“ tikslus, tuo tikslingiau bus galima nukreipti Sąjungos biudžeto lėšas, ir kuo labiau šie tikslai atspindės realius Sąjungos ekonominius, socialinius, teritorinius ir aplinkosaugos poreikius, tuo geriau ji užtikrins patikimo finansų valdymo aplinką; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja sukurti nuolatinę platformą, kurią sudarytų Komisijos ir nacionalinių vyriausybių atstovai, įskaitant nuolatines atstovybes prie Sąjungos, regionines vyriausybes ir valdžios institucijas;

96.  pritaria Audito Rūmų išvadai, kad Komisija, nacionalinės valdžios institucijos ir nepriklausomi auditoriai privalo naudotis visa turima informacija, kad išvengtų klaidų arba nustatytų ir ištaisytų jas prieš išlaidų kompensavimą; tvirtai teigia, kad tada, kai duomenys prieinami, Komisijai, nacionalinėms valdžios institucijoms ir nepriklausomiems auditoriams neturi būti jokių priežasčių nesiimti atitinkamų priemonių, kad išvengtų klaidų arba jas nustatytų ir ištaisytų;

97.  ragina Audito Rūmus kartu su nacionalinėmis audito institucijomis parengti sistemą, kuri padėtų Audito Rūmams įvertinti, kaip valstybės narės įgyvendina jų rekomendacijas;

98.  ragina Komisiją teikti gaires valstybėms narėms, kad partnerystės susitarimai ir veiklos programos labiau atitiktų strategijos „Europa 2020“ siekius, ir įgyvendinti bendrų veiklos rodiklių koncepciją, kaip siūloma Audito Rūmų 2014 m. metinėje ataskaitoje;

99.  mano, jog būtų naudinga, kad Parlamentas ir Taryba kartu rastų būdą, kaip išspręsti valstybių narių išlaidų pagal pasidalijamąjį valdymą problemą;

100.  pritaria, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos būtų įtraukiamos į partnerystės susitarimus;

101.  ragina Komisiją stiprinti derybas su valstybėmis narėmis dėl būtinybės skelbti nacionalines deklaracijas ir metines suvestines;

Finansinės pataisos ir lėšų susigrąžinimas

102.  yra susirūpinęs dėl to, kad 2014 m. atliktos kai kurių valstybių narių finansinės pataisos (palyginti su gautais Sąjungos mokėjimais) buvo triskart didesnės nei 2,3 proc. vidurkis (Slovakijos –8,7 proc., Čekijos Respublikos – 8,1 proc., Graikijos – 4,7 proc.);

103.  pažymi, jog kalbant apie 2007–2013 m. programavimo laikotarpį pasakytina, kad vykdant ESF išlaidas patvirtinta 209 mln. EUR finansinių pataisų ir atliktos 156 mln. EUR sumą siekiančios pataisos, iš kurių 95 mln. EUR suma buvo patvirtinta 2014 m.; pastebi, kad valstybės narės, kuriose pataisų lygis yra didžiausias, yra Ispanija (56 mln. EUR), Rumunija (43 mln. EUR), Lenkija (32 mln. EUR) ir Prancūzija (20 mln. EUR);

104.  teigia, kad 2007–2013 m. sanglaudos politikos srityje bendra pataisų suma sudarė 0,9 proc. biudžeto asignavimų; sutinka su Komisijos nuomone, kad 2007–2013 m. laikotarpio finansinių pataisų artimiausiais metais, tikėtina, toliau daugės prasidėjus šio laikotarpio programų užbaigimui;

105.  pažymi, kad nuo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pradžios Komisija ERPF ir Sanglaudos fondo programoms taikė finansines pataisas, kurių bendra suma – apie 2 mlrd. EUR (tai apima ir 782 mln. EUR finansinių pataisų, kurias valstybės narės, gavusios prašymus imtis taisomųjų veiksmų, taikė prieš deklaruodamos arba jau deklaruodamos išlaidas Komisijai); susirūpinęs pažymi, kad pagrindinės susijusios valstybės narės yra Čekijos Respublika (719 mln. EUR), Vengrija (298 mln. EUR), Graikija (257 mln. EUR), Ispanija (237 mln. EUR), Slovakija (152 mln. EUR), Rumunija (146 mln. EUR) ir Italija (105 mln. EUR);

106.  pažymi, jog kalbant apie ESF, pasakytina, kad valstybės narės, kurioms nustatyta didžiausia bendra pataisų suma, yra Rumunija (355 mln. EUR), Ispanija (213 mln. EUR) ir Lenkija (152 mln. EUR).;

107.  mano, kad finansiniai koregavimai ir lėšų susigrąžinimai yra veiksmingos Sąjungos biudžeto apsaugos priemonės; vis dėlto apgailestauja, kad dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos teisės aktų, susijusių procedūrų sudėtingumo ir daugelį sričių apimančios kontrolės lygmenų skaičiaus klaidos gali būti ištaisomos tik po kelerių metų nuo tada, kai jos padaromos;

Finansinių interesų apsauga

108.  pabrėžia, kad korupcija ir sukčiavimas griauna visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis ir demokratija ir kenkia Sąjungos vidaus rinkos veikimui; pažymi, kad reikalingas integruotas požiūris, užtikrinantis būtiną Sąjungos institucijų (ir valstybių narių) bendradarbiavimą; apgailestauja, kad daugelis Sąjungos institucijų (Komisija ir agentūros, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba, Audito Rūmai) apie sukčiavimą praneša skirtingais būdais;

109.  rekomenduoja, kad, siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, Komisija sujungtų visą ataskaitų teikimo tvarką į vieną darnią sistemą ir taip užtikrintų veiksmingesnę kovą su sukčiavimu ir korupcija; primena apie nuoseklių teisės aktų svarbą Sąjungos viduje, kad būtų veiksmingai kovojama su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu;

110.  pabrėžia, kad skaidrumas yra veiksmingiausia priemonė kovojant su piktnaudžiavimu ir sukčiavimu; ragina Komisiją tobulinti šios srities teisės aktus ir nustatyti privalomą duomenų apie visus ES lėšų gavėjus skelbimą, įskaitant duomenis apie subrangos sutartis;

111.  ragina Komisiją prisijungti prie Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos (ETS Nr. 173) ir paspartinti derybas dėl Sąjungos dalyvavimo Valstybių prieš korupciją grupėje (GRECO) siekiant prisidėti Europoje vykdant labiau koordinuotą kovos prieš korupciją politiką;

112.  ragina Komisiją prisiimti visišką atsakomybę už neteisėtai išmokėtų lėšų sugrąžinimą į Sąjungos biudžetą ir nustatyti vienodus ataskaitų teikimo principus visose valstybėse narėse, kad būtų užtikrintas palyginamų, patikimų ir tinkamų duomenų surinkimas;

113.  palankiai vertina Komisijos 2014 m. metinėje finansinių interesų apsaugos (PIF) ataskaitoje pateiktą teiginį, kuriuo primenama, kad ir PIF direktyva, ir Europos prokuratūros reglamentu (EPPO reglamentas) „būtų papildyta ir sustiprinta teisinė sistema, taip pat būtų iš esmės sustiprinta kova su sukčiavimu“; pakartoja savo nuomonę dėl to, kad reikia skubiai priimti PIF direktyvą ir į jos taikymo sritį įtraukti PVM, aiškiai apibrėžti PIF pažeidimus, minimalias taisykles dėl didžiausių taikomų laisvės atėmimo bausmių ir minimalias taisykles dėl ieškinio senaties; primena Taricco bylą, kurioje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sukčiavimas PVM iš tikrųjų įtrauktas į 1995 m. PIF konvencijos finansinių interesų apsaugos nuo sukčiavimo apibrėžtį; ragina Komisiją išsiaiškinti Eurojusto, Europos prokuratūros ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) santykius ir išnagrinėti galimybes šioms agentūroms laikytis tvirtesnio integruoto požiūrio, kad tyrimai būtų veiksmingesni;

114.  palankiai vertina Komisijos sprendimą didinti skaidrumą tobulinant savo ekspertų grupių sistemą, ypač ekspertų atrankos procedūrą,– kurti naują interesų konfliktų politiką, kai ekspertai skiriami individualiai, ir numatyti, kad Parlamentas turėtų galimybę tiesiogiai kontroliuoti tokius paskyrimus; atkreipia dėmesį į reikalavimą ekspertams atitinkamais atvejais registruotis skaidrumo registre; vis dėlto primygtinai ragina Komisiją rengiant galiojančių horizontaliųjų taisyklių dėl ekspertų grupių pakeitimus atsižvelgti ir į Europos ombudsmeno rekomendacijas dėl ekspertų grupių sudėties, ir į tyrimo „Komisijos ekspertų grupių sudėtis ir ekspertų grupių registro statusas“ rekomendacijas siekiant laikytis sistemingesnio ir skaidresnio požiūrio; prašo Komisijos prieš oficialiai patvirtinant šias taisykles dalyvauti dialoge su Parlamentu, visų pirma kiek tai susiję su būsimu Biudžeto kontrolės komiteto ir Teisės reikalų komiteto pranešimu šiuo klausimu; ragina ES agentūras apsvarstyti galimybę įgyvendinti panašaus pobūdžio reformas;

115.  pabrėžia, kad valstybės narės nesiima tolesnių veiksmų dėl joms OLAF pateiktų įtariamų sukčiavimo atvejų, kurie turi įtakos Sąjungos finansiniams interesams; ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių, o OLAF – toliau remti valstybes nares, šioms tobulinant savo veiklą sukčiavimo prevencijos ir sukčiavimo su Europos lėšomis srityse;

116.  ragina Komisiją sukurti griežtų rodiklių ir vienodų kriterijų sistemą; yra susirūpinęs dėl valstybių narių pateikiamų duomenų patikimumo ir kokybės; todėl ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų užtikrinta, jog bus pateikti išsamūs, tikslūs ir patikimi duomenys, nepamirštant siekio iki galo įgyvendinti vieno bendro audito sistemą;

117.  pakartoja savo prašymą, kad Komisija kas dvejus metus praneštų Parlamentui ir Tarybai apie tai, kaip Sąjungos institucijos įgyvendina vidaus kovos su korupcija politiką, ir tikisi, kad kita Komisijos kovos su korupcija ataskaita bus parengta 2016 m. pradžioje; prašo Komisijos įtraukti skyrių dėl Sąjungos institucijų veiklos rezultatų kovojant su korupcija ir mano, kad būsimos Komisijos kovos su korupcija ataskaitos visada turėtų apimti visas Sąjungos institucijas ir įstaigas;

118.  reiškia susirūpinimą dėl Europos paskolų ir vystymosi tinklo (EURODAD) pateiktų duomenų apie pinigų plovimą; remiantis šiais duomenimis, Liuksemburge ir Vokietijoje pinigų plovimo rizika yra didžiausia; mano, jog itin svarbu, kad valstybės narės į nacionalinę teisę perkeltų visą Sąjungos direktyvą dėl pinigų plovimo ir sukurtų viešą įmonių, įskaitant patikos fondus, savininkų registrą;

119.  ragina pereiti nuo savanoriško prie privalomo Sąjungos lobistų, veikiančių Komisijos atžvilgiu, registro;

120.  mano, kad Komisijos pirmoji dvimetė kovos su korupcija ataskaita yra daug žadantis žingsnis siekiant geriau suprasti visus korupcijos aspektus, sukurti veiksmingas priemones su ja kovoti ir padėti stiprinti viešojo sektoriaus atskaitomybę Sąjungos piliečiams; atsižvelgdamas į tai, dar kartą pabrėžia Sąjungos sukčiavimo, korupcijos ir slaptų susitarimų visiško netoleravimo politikos svarbą; vis dėlto, apgailestauja, kad šioje atskaitoje neaptarta pačių Sąjungos institucijų kovos su korupcija politika;

121.  prašo, kad vėliausiai savo antrojoje kovos su korupcija ataskaitoje Komisija tiek Sąjungos institucijų, tiek valstybių narių lygmeniu atliktų išsamesnę aplinkos, kurioje įgyvendinama politika, analizę, siekdama nustatyti būdingus esminius veiksnius, pažeidžiamas sritis ir korupcijai palankius rizikos veiksnius;

122.  ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti savo atsiskaitymo įsipareigojimus pagal JT konvenciją prieš korupciją;

Bendrasis klaidų lygis

123.  susirūpinęs pažymi, kad dažniausiai nustatomos šios klaidos: į išlaidų deklaracijas įtrauktos netinkamos finansuoti išlaidos (41 proc.), rimtos viešųjų pirkimų klaidos (27 proc.) ir neteisingos ūkininkų pateiktos žemės deklaracijos (20 proc.);

124.  vis dėlto pažymi, kad valstybių narių klaidų viešųjų pirkimų srityje procentinė dalis gerokai sumažėjo: nuo 45 proc. 2013 m. regioninės politikos srityje iki 25 proc. visų kvalifikuotų klaidų bendroje ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos srityje 2014 m.;

125.  yra sunerimęs dėl to, kad daugeliu kiekybiškai įvertinamų klaidų atvejų Komisija, nacionalinės valdžios institucijos arba nepriklausomi auditoriai turėjo pakankamai informacijos, kad išvengtų klaidų arba jas aptiktų ir ištaisytų prieš patvirtindami išlaidas; jei visa ši informacija būtų panaudota klaidoms taisyti, įvertintas klaidų lygis būtų buvęs daug mažesnis;

126.  pažymi, kad teisių į išmokas programose apskaičiuotas klaidų lygis yra 2,7 proc. (3 proc. 2013 m.), taigi gerokai mažesnis nei kompensavimo išlaidų, kur įvertintas klaidų lygis yra 5,5 proc. (5,6 proc. 2013 m.); prašo Komisijos kaip vieną iš sistemos paprastinimo būtų įvertinti galimybę, kai tinkama, pereiti nuo kompensavimo sistemos prie teisių į išmokas sistemos;

Geriausia patirtis

127.  primygtinai ragina valstybes nares rimtai vertinti savo įsipareigojimus siekti Sąjungos 2020 m. strategijos tikslų, kaip jos elgiasi konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų ir Europos semestro procedūros atžvilgiu; tai atspindėtų akivaizdžiai pasikeitusį veiklos rodiklių suvokimą, po kurio būtų įgyvendinami įvertinimo procesai ir poveikio priemonės, pvz., veiklos lėšų rezervas atsakingiems naudos gavėjams bei sankcijos ir apribojimai kitiems;

Pagrindinių 2014 m. Sąjungos biudžeto rezultatų įvertinimas ir analizė

128.  pažymi, kad 2014 m. iš viso apie 142,5 mlrd. EUR atitinka beveik 2 proc. visų viešųjų išlaidų valstybėse narėse arba 1 proc. Sąjungos BVP;

129.  prašo į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą įtraukti realaus Sąjungos biudžeto panaudojimo poveikio Sąjungos makroekonominiams rodikliams nustatymą;

130.  apgailestauja, kad iki 2013 m. pabaigos galutiniams gavėjams per pasidalijamąjį valdymą buvo išmokėta tik 47 proc. įnašų į finansų inžinerijos priemones (2012 m. pabaigoje buvo išmokėta 37 proc.) ir kad finansų inžinerijos priemonėse, kurioms taikomas netiesioginis valdymas, turimų grynųjų pinigų kiekis tebėra didelis (1,3 mlrd. EUR 2014 m; 1,4 mlrd. EUR 2013 m.);

131.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją Komisijai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų iš dalies pakeistas galiojantis reglamentas, susijęs su finansų inžinerijos priemonėms taikomo tinkamumo finansuoti laikotarpio pratęsimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, ir į Komisijos atsakymą;

132.  atsižvelgdamas į Audito Rūmų rekomendaciją prašo, kad valdydama biudžetą ir finansus Komisija apsvarstytų pajėgumų apribojimus tam tikrose valstybėse narėse, kad būtų išvengta per mažo lėšų panaudojimo ir padidintas įsisavinimo lygis, visų pirma ESI fondų srityje; kartu palankiai vertina veiksmus, kurių lig šiol imtasi, pavyzdžiui, Geresnio įgyvendinimo darbo grupės, dėl kurios veiklos padėtis jau pagerėjo, įsteigimą;

133.  prašo, kad Komisija imtųsi priemonių neįvykdytiems įsipareigojimams sumažinti, įskaitant 2007–2013 programų užbaigimą laiku ir patikėtinių laikomų grynųjų pinigų kiekio sumažinimą;

134.  pakartoja, kad Komisija turėtų kasmet parengti ilgalaikę grynųjų pinigų srautų prognozę, apimančią biudžeto viršutines ribas, mokėjimų poreikius, pajėgumų suvaržymus ir galimą įsipareigojimų panaikinimą, kad būtų geriau suderinti mokėjimų poreikiai ir esamos lėšos(11);

135.  laikosi nuomonės, kad DFP laikotarpio vidurio peržiūra, kurią Komisija turi pristatyti iki 2016 m. pabaigos, yra pirmoji ir geriausia galimybė struktūriškai spręsti aukšto neįvykdytų įsipareigojimų lygio problemą; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą persvarstyti DFP reglamentą siekiant, be kitų dalykų, išspręsti neįvykdytų įsipareigojimų problemą;

Neįvykdyti mokėjimai

136.  pabrėžia, kad 2014 m. prisiimti įsipareigojimai sudarė 109,3 mlrd. EUR, t. y. 76,6 proc. visų esamų įsipareigojimų asignavimų, ir dėl to 2015 m. asignavimų įsipareigojimams lygis yra labai aukštas (su 12,1 mlrd. EUR perkėlimu, viršutinę ribą padidinus 16,5 mlrd. EUR);

137.  apgailestauja, kad nors mokėjimų lygis ir toliau yra aukštesnis už DFP viršutinę ribą, neišmokėtų nenumatytų atvejų rezervo mokėjimų prašymų panaudojimas išaugo 1,4 mlrd. EUR iki 25,8 mlrd. EUR; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai atsižvelgti į bendrą pareiškimą dėl mokėjimų plano (2015–2016), dėl kurio susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, atsižvelgdami į bendrą įsipareigojimą iki 2016 m. pabaigos sumažinti vėluojančių neįvykdytų mokėjimų prašymų vykdant 2007–2013 m. sanglaudos programas sumą iki maždaug 2 mlrd. EUR; mano, kad de facto tokia padėtis reiškia SESV 310 straipsnio, kuriame teigiama, kad biudžete nurodytos pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos, nuostatų pažeidimą;

138.  pabrėžia, kad prognozuojama, jog neįvykdytų įsipareigojimų lygio sumažėjimas bus laikinas dėl 2015 m. ir vėlesniems metams prašomos didesnės DFP viršutinės ribos;

139.  pažymi, kad ypač iki 2014 m. pabaigos išmokos valstybėms narėms už daugiamečius ESI fondus 2007–2013 m.(12) pasiekė 309,5 mlrd. EUR; 77 proc. iš 403 mlrd. EUR visoms veiklos programoms skirtų lėšų, kai penkioms valstybėms narėms, būtent Čekijos Respublikai, Ispanijai, Italijai, Lenkijai ir Rumunijai, tenka daugiau kaip pusė visų nepanaudotų įsipareigojimų iš daugiamečių ESI fondų;

140.  apgailestauja dėl didelio vėlavimo įsisavinant daugiamečius fondus, nes dėl jo tam tikroms valstybėms narėms gali kilti realių problemų(13); šiomis aplinkybėmis pripažįsta, kaip svarbu ieškoti lanksčių galimybių, ir jas remia, atsižvelgdamas į tai, kad vėluojama pradėti įgyvendinti programas;

Pajamos

141.  pažymi, kad pajamų srautai yra pagrįsti kelių kanalų principu;

142.  palankiai vertina tai, kad iš trijų 2011–2012 m. Audito Rūmų rekomendacijų daugeliu aspektų yra įgyvendinamos dvi, o tam tikrais aspektais – viena rekomendacija;

BNP

143.  pabrėžia, kad, kol nepadaryta nuosavų išteklių sistemos pakeitimų, BNP parametras yra pagrindinis Sąjungos biudžeto pajamų rodiklis, ir pabrėžia, kad dėl to tinkamas ir objektyvus jo apskaičiavimas yra pagrindinis ir svarbiausias klausimas, susijęs su pajamų tema pagal esamą Sąjungos biudžeto struktūrą, ir kad labai svarbu turėti patikimas ir lanksčias duomenų bazes valstybių narių įnašams apskaičiuoti;

144.  todėl ragina Komisiją paskelbti, kad valstybių narių pateikti BNP duomenys yra patikimi ir todėl jų įnašų sumos yra teisingos;

145.  primena, kad 2014 m. dėl atnaujintų BNP duomenų teko pakoreguoti valstybių narių įnašus dar neregėto dydžio suma, t. y. 9,813 mln. EUR;

146.  pabrėžia, kad tokių svarbių BNP balanso peržiūrų poveikis galėjo būti mažesnis, jei būtų įdiegta bendra esminių peržiūrų tvarkaraštį suderinanti Sąjungos peržiūros politika;

147.  mano, kad su PVM susijęs sukčiavimas, ypač vadinamasis karuselinis arba dingusiojo prekiautojo sukčiavimas, iškreipia konkurenciją, dėl jo nacionaliniai biudžetai negauna reikšmingų pajamų ir daroma žala Sąjungos biudžetui; pažymi, kad PVM nepriemoka ir apskaičiuoti PVM surinkimo nuostoliai 2013 m. sudarė 168 mlrd. EUR; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija neturi patikimų duomenų apie PVM ir karuselinį sukčiavimą; pažymi, kad dabartinė PVM sistema vis dar yra fragmentiška ir sukelia didelę administracinę naštą, ypač MVĮ ir internetinėms įmonėms; yra susirūpinęs dėl to, kad naujoji PVM atskaitomybės sistema kaip nuosavas šaltinis negalėtų visiškai pasiekti supaprastinimo siekio, ir pabrėžia valstybių narių pareigą panaikinti EUROFISC trūkumus ir geriau koordinuoti savo atvirkštinio apmokestinimo politiką, kad būtų lengviau dalytis informacija ir kovoti su pažeidimais ir sukčiavimu; prašo Komisijos pasiūlyti teisės aktų pakeitimų, kurie sudarytų galimybę vykdyti muitinių ir mokesčių duomenų kryžmines patikras, taip pat sutelkti jos vykdomą valstybių narių stebėseną siekiant, kad jų atsakymai į prašymus pateikti informaciją būtų pateikiami laiku ir kad būtų užtikrintas PVM informacijos mainų sistemos patikimumas;

Taikytinos priemonės

148.  prašo Komisijos pateikti būsimo Sąjungos finansavimo analizę įvertinant nuosavos išteklių bazės tinkamumą;

149.  apgailestauja, kad 2013 m. Komisijos pateikti pasiūlymai įvesti bendrą Sąjungos peržiūros politiką vis dar yra neįgyvendinti, nes Komisija nesiėmė tolesnių veiksmų, nors iki 2014 m. rugsėjo mėn. 19 valstybių narių nurodė, kad norėtų bent iš dalies prisiderinti prie Sąjungos peržiūros politikos;

150.  džiaugiasi, kad sukurta Aukšto lygio darbo grupė nuosavų išteklių klausimais; palankiai vertina 2014 m. pabaigoje pateiktą pirmąją vertinimo ataskaitą ir sutinka, kad sistema palaipsniui tapo vis labiau priklausoma nuo nacionalinių įnašų, ir tik nedidelę dalį sudaro nepriklausomi, iš tikrųjų nuosavi Europos ištekliai; mano, kad dabartinė nuosavų išteklių sistema turėtų turėtų būti pakeista siekiant nutraukti diskusijas dėl didžiausių įnašų mokėtojų ir didžiausių išmokų gavėjų, nes tokią sistemą sunku susieti su Sąjungos piliečių poreikiais, – nauja sistema turėtų aiškiai atitikti bendrus Sąjungos interesus ir jos politiką;

151.  pažymi, kad pakeitimai, atsiradę dėl darbo su išlygomis, būtų buvę mažiau pastebimi, jei Komisijos patikrinimo ciklas būtų buvęs trumpesnis, ir primena, kad Parlamentas savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje dėl 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo primygtinai ragino Komisiją:

   a) sutrumpinti savo BNP patikrinimų ciklo trukmę;
   b) apriboti bendrųjų išlygų naudojimą, kad jos būtų taikomos tik išskirtiniais atvejais;

152.  labai susirūpinęs pažymi, kad Komisija paskelbė, jog kitas patikrinimo ciklas bus baigtas tik 2019 m. ir kad, kaip ir anksčiau, išlygos apims ne mažiau kaip devynerius metus;

153.  pažymi, kad, Audito Rūmų teigimu, valstybių narių muitinių vykdomų patikrinimų kokybė nepagerėjo; apgailestauja, kad 2014 m. Komisijos paskelbtas atnaujintas Muitinės audito gidas neapima kai kurių Audito Rūmų nustatytų trūkumų, pavyzdžiui, problemos, susijusios su kitose valstybėse narėse įforminto importo traktavimu;

154.  prašo Komisijos:

   a) imtis priemonių, kad kito BNP pagrįstų įnašų tikrinimo ciklo pabaigoje būtų sumažintas metų, kuriems taikomos išlygos, skaičius;
   b) parengti reikiamą tvarką, kad būtų sumažintas metodų ir valstybių narių pateiktų išteklių peržiūros poveikis jų BNP duomenų rinkimui;
   c) pagerinti esamas valstybių narių muitinėms pateiktas gaires dėl jų atliekamų patikrinimų (ypač dėl po muitinės įforminimo atliekamo audito); taip pat
   d) užtikrinti, kad valstybės narės turėtų įdiegusios tinkamas sistemas, skirtas muitų ir cukraus mokesčių išrašams rengti ir tvarkyti;
   e) išplėsti „Eurofisc“ rizikos vertinimo pajėgumus įtraukiant sistemą VIES (tarpvalstybinė PVM informacijos mainų sistema);

Geriausia patirtis

155.  reikšmingos klaidos neturi įtakos pajamoms, o tai savaime yra tam tikra geriausia patirtis, kaip ir dabartinė BNP principu pagrįstų valstybių narių įnašų praktika, kuri iki šiol laikoma tinkama; tačiau norint, kad šis modelis ir toliau veiktų, reikia nuolat vertinti valstybių narių ekonominės veiklos rodiklius; kitas būdas padidinti nuosavų išteklių bazę yra vis dar svarbus klausimas ateičiai;

Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

Bendrieji klausimai

156.  palankiai vertina tai, kad pirmą kartą Audito Rūmų metinėje ataskaitoje laikomasi 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusios DFP antraščių struktūros; 2013 m. šis skyrius buvo pavadintas „Moksliniai tyrimai ir kita vidaus politika“; vis dėlto mano, kad dėl šių struktūros pakeitimų sumažėjo galimybių palyginti Audito Rūmų išvadas su ankstesnių metų išvadomis;

157.  taip pat pažymi, kad išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai sudaro 61 proc. (8,1 mlrd. EUR) išlaidų vykdant 2007–2013 m. Septintąją pagrindų programą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, o programai „Horizontas 2020“ – 2014–2020 m. Bendrajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai švietimo, mokymų, jaunimo ir sporto srityse (1,5 mlrd. EUR), kosmoso programoms (1,4 mlrd. EUR), transportui (0,8 mlrd. EUR) ir kitiems veiksmams bei programoms (1,5 mlrd. EUR) skiriamos lėšos sudaro likusius 39 proc.;

158.  primena, kad DFP lėšos pagal 1a išlaidų kategoriją buvo labai sumažintos per derybas dėl DFP (-24 proc., palyginti su pradiniu Komisijos pasiūlymu); žino, kad 1a išlaidų kategorija apima išlaidas, skirtas moksliniams tyrimams ir inovacijoms tobulinti, švietimo sistemoms stiprinti ir užimtumui skatinti, bendrajai skaitmeninei rinkai užtikrinti, atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir energijos vartojimo efektyvumui remti, transporto sektoriui modernizuoti ir verslo aplinkai, visų pirma MVĮ, gerinti;

159.  pabrėžia, kad 90 proc. išlaidų šioje srityje yra dotacijos privatiesiems ir viešiesiems naudos gavėjams;

160.  palankiai vertina tai, kad iš 2011–2012 m. Audito Rūmų pateiktų devynių rekomendacijų trys buvo įgyvendintos visiškai, o šešios įgyvendintos dauguma aspektų;

Strategija „Europa 2020“

161.  žino, kad visų Septintosios pagrindų programos susitarimų dėl dotacijų bendra suma siekia 26 078 (iš kurių 9 627 jau yra užbaigti); kartu Komisija paskelbė programos „Horizontas 2020“ 2014–2015 m. darbo programą, kuri buvo labai sėkminga, nes iki 2015 m. vasario 25 d. jau buvo gauti 46 097 pasiūlymai: iš 79 užbaigtų konkursų 25 903 pasiūlymai atitiko reikalavimus, 3 765 buvo pasilikti finansavimui, o 1 410 atvejais buvo pasirašyti susitarimai dėl dotacijų;

162.  džiaugiasi, kad Komisija sugebėjo įvykdyti daugumą pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių tikslų; tačiau abejoja, ar įmanoma iki 2020 m. įvykdyti investicijų tikslą, t. y. 3 proc. nuo Sąjungos BNP skirti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai; ragina valstybes nares imtis šio iššūkio; atrodo, kad Kroatija, Suomija, Liuksemburgas, Portugalija, Rumunija, Ispanija ir Švedija susiduria su dideliais sunkumais; ragina Komisiją prieš būsimą DFP laikotarpio vidurio peržiūrą (ji turėtų būti pristatyta iki 2016 m. pabaigos) padaryti būtinas išvadas;

163.  palankiai vertina Europos mokslinių tyrimų (tinklų) įtaką kovojant su Ebolos virusu, tobulinant gydymo nuo vėžio būdus, kuriant bendrą Europos klinikinių tyrimų erdvę, kovojant su potvynių padariniais, stiprinant maisto saugą ir didinant saugą kruiziniuose laivuose (tai tik keletas iš pavyzdžių);

164.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. lapkričio mėn. buvo paskelbtas Septintosios pagrindų programos ex post vertinimas; tikisi, kad į jo išvadas ir rekomendacijas bus atsižvelgta programos „Horizontas 2020“ darbo programose;

165.  susidomėjęs atkreipia dėmesį į pirmą gautą informaciją apie „2015 m. novatoriškos Sąjungos būsenos ataskaitą“(14), kurioje pateikiami naujausi duomenys apie pagal strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ prisiimtų 34 įsipareigojimų įgyvendinimo būklę;

166.  primena, kad „uždavinys visuomenei Nr. 6 (SC6)“, ypač humanitariniai ir socialiniai mokslai, buvo Parlamento prioritetas, kurį jis nustatė rengiant programą „Horizontas 2020“; primena šio uždavinio svarbą srityse, kuriose Sąjunga susiduria su ypač didelėmis problemomis, pvz., kovos su nedarbu, radikalėjimo, terorizmo, paramos migrantams, ekonomikos ir pinigų valdymo ar kovos su nelygybe srityse; todėl yra susirūpinęs dėl to, kad programos įgyvendinimo etapu humanitariniai ir socialiniai mokslai tapo mažiau svarbiu prioritetu, nes prarado tikslinį vadovavimą ir jiems 40 proc. buvo sumažinti skirti įsipareigojimų asignavimai, nors bendros programai „Horizontas 2020“ pagal 2014–2020 m. DFP skiriamos subsidijos padidėjo;

Valdymo klausimai

167.  nurodo, kad:

   a) bendros išvados ir pastabos dėl pasidalijamojo valdymo galioja ir konkurencingumui;
   b) jau pastebima skirtingų priemonių tipų, taikomų moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms remti, sinergija ir taikomas integruotas požiūris, tačiau juos reikėtų toliau tobulinti;
   c) palyginti su Septintąja pagrindų programa, programoje „Horizontas 2020“ taikomos paprastesnės taisyklės; kita vertus, programoje „Horizontas 2020“ remiamos potencialiai rizikingesnės sritys, pvz., į verslą orientuoti projektai, kuriuose dalyvauja MVĮ ir kuriuose panaudojamos naujos novatoriškos priemonės, taip pat ir finansinės;

168.  ragina naudos gavėjus maksimaliai išnaudoti audito sertifikatus, nes jie sumažina klaidų lygį 50 proc., palyginti su nesertifikuotais prašymais atlyginti išlaidas; tačiau mano, kad išorės auditorių nustatytas klaidų lygis turi būti iš esmės pagerintas, turint omenyje labai specializuotą Komisijos suteiktą paramą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina visas gaires, seminarus, šablonus ir dažniausių klaidų sąrašą, kuriuos Komisija pateikė naudos gavėjams ir audito organizacijoms, bet ragina Komisiją imtis griežtesnių priemonių, kad būtų užtikrinta, jog išorės audito pažymose būtų tiksliau atspindimas klaidų lygis;

169.  remia Komisijos pastangas toliau plėtoti rizikos valdymą mokslinių tyrimų srityje; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad dalyvių, kuriems turi būti atliktas ex post auditas, atranka didžiąja dalimi jau vykdoma atsižvelgiant į riziką; Komisija tikisi, kad iš 2012–2016 m. atliktų auditų 83 proc. bus pasirinkti pagal rizikos kriterijus;

170.  palankiai vertina tai, kad sukurtas bendrasis palaikymo centras, kuris teikia pagalbą visoms mokslinių tyrimų paslaugoms teisinio palaikymo, audito, verslo procesų, IT, taip pat informacijos ir duomenų srityse;

171.  pripažįsta, kad į ESI fondų partnerystės susitarimus ir valstybių narių ir regionų veiklos programas įtraukta reikšminga parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, vadinasi, sukuriama didesnė sinergija; ši parama siekia daugiau kaip 42 mlrd. EUR pagrindiniams tyrimams ir inovacijoms ir 118 mlrd. EUR platesnio pobūdžio moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

Teisėtumas ir tvarkingumas; klaidos

172.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad iš 166 Audito Rūmų analizuotų operacijų 79 rasta klaidų; pastebi, kad remiantis 53 kiekybiškai įvertintomis klaidomis, įvertintas klaidų lygis yra 5,6 proc.;

173.  nerimauja, kad 27 kiekybiškai įvertinamų klaidų atvejais Komisija, nacionalinės valdžios institucijos arba nepriklausomi auditoriai turėjo pakankamai informacijos, kad išvengtų klaidų arba jas aptiktų ir ištaisytų prieš patvirtindami išlaidas; jei visa ši informacija būtų panaudota klaidoms taisyti, apskaičiuotas šio skyriaus klaidų lygis būtų buvęs 2,8 procentinio punkto mažesnis; ši jau kelerius metus nekintanti padėtis įrodo stropumo stoką;

174.  mano, kad negalima toleruoti, jog BP 7 klaidų lygis nesumažėjo, palyginti su BP 6, ir kad, remiantis RTD GD generalinio direktoriaus pareiškimais, jis bus net didesnis; laikosi nuomonės, kad BP 7 klaidų lygis turėjo sumažėti, nes įgyta daugiau patirties projektų valdymo srityje; apgailestauja, kad toks didelis klaidų lygio padidėjimas pagal išlaidų kategoriją „konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“ 2014 m. tik pabrėžia patikimą programos valdymą pastaraisiais metais;

175.  apgailestauja, kad išlaidų pagal kategoriją „konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“ srityje pastebėtas didžiausias klaidų lygio augimas Sąjungoje nuo 2013 iki 2014 m.;

176.  apgailestauja, kad klaidų šaltiniai liko tie patys:

   a) mokslinių tyrimų srityje (moksliniai tyrimai): netinkamai apskaičiuotos išlaidos darbuotojams, kitos netinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos, pvz., nepagrįstos išlaidos kelionėms arba įrangai; netinkamos finansuoti netiesioginės išlaidos, pagrįstos klaidingomis viršutinėmis vertėmis arba apimančios netinkamas finansuoti su projektu nesusijusias išlaidų kategorijas;
   b) kitoms išlaidų priemonėms (kita): nepagrįstos arba netinkamos finansuoti išlaidos, taip pat viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo atvejai;

Indėlis pagal klaidos tipą

Moksliniai tyrimai

Kita

Netinkamai apskaičiuotos išlaidos darbuotojams

30,5 %

2,5 %

Kitos netinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos

17,5 %

13,5 %

Netinkamos finansuoti netiesioginės išlaidos

20 %

 

Viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas

 

14 %

Netinkama finansuoti subranga

2 %

 

Iš viso

70 %

30 %

177.  tebėra įsitikinęs, kad Komisija privalo toliau siekti priimtinos programų patrauklumo dalyviams ir atskaitomybės ir finansų kontrolės teisinės būtinybės pusiausvyros; atsižvelgdamas į tai primena, kad 2012 m. generalinis direktorius pareiškime nurodė, jog procedūra, kurią taikant siekiama, kad bet kokiomis aplinkybėmis likutinis klaidų lygis būtų 2 proc., nėra perspektyvi(15);

178.  pažymi, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato (RTD) generalinis direktorius, kaip ir ankstesniais metais, paskelbė horizontaliąją išlygą, susijusią su likusiomis neišaiškintomis klaidomis sąnaudų kompensavimo prašymuose pagal Septintąją bendrąją programą (BP 7), kurią tiesiogiai įgyvendino RTD, taip pat vykdant mokėjimus bendrajai įmonei siekiant įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą „Naujoviški vaistai“, nes apskaičiuota likusių neišaiškintų klaidų rizika siekia 3 proc., o apytikris poveikis biudžetui – 111,39 mln. EUR.;

179.  pripažįsta, kad tam tikros BP 7 išlaidų dalys nebuvo pagrįstos rezervu, jei buvo akivaizdu, kad rizika (taigi ir likusių neišaiškintų klaidų lygis) yra gerokai mažesnė nei visų išlaidų atžvilgiu; RTD tai taikoma išlaidoms, suteiktoms Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrajai įmonei, bendrajai įmonei „Švarus dangus“ ir Kuro elementų ir vandenilio bendrajai įmonei; ne RTD tai taikoma išlaidoms, kurias patyrė Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga, vykdydama programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, taip pat visoms Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos išlaidoms;

180.  daro išvadą, kad, nors horizontalioji išlyga gali būti teisiškai būtina, ji kelia abejonių dėl Komisijos vykdomo finansų valdymo, ypač dėl to, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD gali pateikti visas garantijas dėl 97 proc. savo išlaidų;

181.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. ir 2015 m. mokslinių tyrimų srityje Komisija yra išdavusi 42 mln. EUR vertės vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti; 31 mln. EUR jau yra atgauta, likusi suma dar neišieškota dėl bankroto arba dėl laukiamo priverstinio išieškojimo;

182.  apgailestauja, kad neseniai pasirodžiusiuose spaudos pranešimuose abejojama RTD galimybe veiksmingai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus; ragina Komisiją paaiškinti aplinkybes, kurios spaudoje gerai pagrįstos dokumentais ir iliustruoja aiškų netinkamo administravimo ir vienareikšmiškos žalos Sąjungos finansiniams interesams ir reputacijai atvejį; ragina ombudsmeną pradėti tyrimą šiuo klausimu;

183.  apgailestauja, kad dėl paprastinimo buvo atsisakyta ex ante auditų (pvz., dabar nereikia ex ante sertifikavimo, kai išlaidos viršija 375 000 EUR), dėl to susikaupė daug klaidų, lėmusių daug sričių apimantį, vis didėjantį klaidų lygį, kurio, panašu, nepavyks sumažinti strategijos „Horizontas 2020“ atveju, turint mintyje tai, kad padaugėjo įstaigų, kurios atsakingos už su BR 7 susijusių išlaidų valdymą;

Duomenų patikimumo klausimai

184.  apgailestauja, kad problemų kelia antrinių duomenų analizė, kuri reikalinga veiklos rodikliais grindžiamiems vertinimams; mano, kad tai turėtų būti vertinama kaip netolimos ateities iššūkis; primena, kad būtina tobulinti informacijos valdymą;

Veiklos rodikliais ir rezultatais grindžiamas požiūris

185.  pažymi, kad mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų realus poveikis ir rezultatai yra absoliučiai svarbiausi komercializacijos ir papildomos vertės požiūriu;

186.  džiaugiasi dėl teigiamų rezultatų, kuriuos apskaičiavo aukšto lygio ekspertų grupė, atliekanti BP 7 ex post vertinimą, būtent: kad pagal programą tiesiogiai sukurta per 1,3 mln. darbo vietų (per 10 metų laikotarpį finansuojant projektus) ir netiesiogiai – 4 mln. darbo vietų per 25 metų laikotarpį; kad kiekvienas euras, išleistas BP 7, davė maždaug 11 eurų tiesioginį ir netiesioginį ekonominį efektą, nes buvo vykdomos inovacijos, kuriamos naujos technologijos ir produktai, taip pat kad BP 7 finansinis indėlis į MVĮ viršijo 15 proc. tikslą ir siekė 17 proc. (5 mlrd. EUR);

187.  pažymi, kad siekdami stiprinti veiklos rodikliais grindžiamą požiūrį, Audito Rūmai pateikė naujovišką strategijos „Europa 2020“ rodiklių bandymą, kuriame mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos atlieka svarbų vaidmenį;

188.  prašo Komisijos perduoti Parlamentui veiksmų planą, pateiktą ITER tarybai lapkričio mėn.;

189.  primygtinai prašo Komisijos iki 2016 m. birželio mėn. pateikti atnaujintą ITER ilgalaikių projektų tvarkaraštį ir susijusias išlaidas, rengiant sprendimus dėl biudžeto ateinantiems metams; primena, kad 2016 m. ITER buvo numatyti mokėjimų asignavimai, kurių lygis siekia beveik 457 mln. EUR;

Finansinės priemonės

190.  pažymi, kad, labai pažangios novatoriškos finansinės priemonės yra viena iš pagrindinių praktinio įgyvendinimo sričių, ypač įgyvendinant programą „Horizontas 2020“; todėl džiaugiasi, kad 2014 m. pradėta naujų produktų grupė pagal bendrą iniciatyvą „InnovFin“ (ES finansavimas inovatoriams), kurią pradėjo Europos investicijų banko grupė (EIB ir EIF), bendradarbiaudama su Komisija;

191.  prašo Komisiją per būsimas biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras pateikti informaciją apie tai, kaip įgyvendinama „InnovFin“, kuri apima Sąjungos biudžeto dalį, dalyvaujančią šioje finansinėje priemonėje;

192.  pažymi, kad tam tikri sektoriai ir politikos sritys, pvz., geležinkelių infrastruktūra arba teoriniai ar pagrindiniai tyrimai, yra mažiau tinkami finansuoti pagal finansines priemones, todėl esama rizikos, jog jie nepateks į Sąjungos veiklos sritį;

Geriausia patirtis

193.  pažymi, kad šioje srityje Bendra audito tarnyba, veikdama kaip bendra valdymo tarnyba visiems generaliniams direktoratams, vykdomosioms įstaigoms ir bendrosioms įmonėms, susijusioms su išlaidoms mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, sustiprino audito veiklos intensyvumą ir pagerino jos koordinavimą;

194.  mano, kad geriausia patirtis galėtų būti tam tikra užsakomoji paslauga, pagal kurią šios srities didelių programų valdymas būtų pavestas specialioms įstaigoms; kadangi tokia patirtis kol kas taikoma labai trumpai, dar neįmanoma paskelbti tvirtų rezultatų, tačiau, kaip metodas ir kaip modelis, ji atrodo labai novatoriška;

Priemonės, kurių reikia imtis

195.  daro išvadą, kad Komisija turėtų:

   a) priimti tam tikras priemones, kad būtų sumažintas palyginti didelis klaidų lygis šioje srityje, pagerintas duomenų ir informacijos valdymas, taip pat kad būtų išanalizuoti labai pažangūs mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektai ir išbandytas jų realus poveikis, palyginti su programos „Horizontas 2020“ galimybėmis;
   b) pateikti ataskaitą, kurioje biudžeto požiūriu būtų įvertinta dabartinė patirtis su nauja specialių įstaigų panaudojimo praktika šiame segmente(16), taip pat nustatyti reguliarų ataskaitų teikimą apie šių svarbių strategijos „Europa 2020“ rodiklių atitiktį;

196.  ragina RTD pagerinti informacijos valdymą, visų pirma pagal veiklos rodikliais grindžiamą kultūrą, kad jis apimtų visus suinteresuotuosius subjektus, ypač naujus, ir kad būtų pagerintas informacijos valdymas su naudos gavėjais valstybėse narėse; rekomenduoja labiau įtraukti nepriklausomus auditorius, dėmesį skiriant ne tik klaidoms, bet ir veiklos ciklui, įskaitant tinkamą rizikos įvertinimą; be to, poveikio vertinimas turėtų būti vykdomas ir reglamentavimo taisyklėms;

197.  ragina RTD savo atitinkamose metinėse veiklos ataskaitose išsamiai ir detaliai apibūdinti savo indėlį į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, nes šios rekomendacijos turėtų parodyti, kaip generalinis direktoratas padeda valstybėms narėms siekti strategijos „ES 2020“ tikslų;

198.  pažymi, kad Komisija pradėjo suinteresuotųjų subjektų konsultaciją dėl papildomo supaprastinimo, kuris turėtų būti pradėtas taikyti programoje „Horizontas 2020“; prašo informacijos apie tai, kaip bus įgyvendintos papildomos supaprastinimo priemonės;

199.  pabrėžia, kad supaprastinimas ir dalyvavimas programoje „Horizontas 2020“ turėtų būti anotuoto dotacijų susitarimo pagrindinis principas; pabrėžia, kad, skirtingai nuo BP 7, pagal programą „Horizontas 2020“ išlaidos, kurioms išduotos vidaus sąskaitos faktūros, turi būti suskirstytos ir pateikiamos pagal išlaidų kategorijas, įskaitant išlaidas darbuotojams; todėl ragina Komisiją persvarstyti anotuotus susitarimus ir leisti, kad išlaidos, kurioms išduotos vidaus sąskaitos faktūros, būtų tinkamos kompensuoti kaip kitos tiesioginės išlaidos, neskirstant jų pagal išlaidų kategorijas ir nenurodant, kada atliktos paslaugos;

Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

Bendrieji klausimai

200.  palankiai vertina tai, kad pirmą kartą Audito Rūmų metinėje ataskaitoje laikomasi 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusios DFP antraščių struktūros; 2013 m. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje buvo du skirtingi skyriai: vienas skirtas „Regioninei politikai, transportui ir energijai“, kitas – „Užimtumui ir socialiniams reikalams“; tačiau mano, kad dėl šių politikos pasikeitimų sumažėjo galimybės palyginti Audito Rūmų išvadas su ankstesnių metų išvadomis;

201.  pažymi, kad ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai perskirstoma reikšminga Sąjungos biudžeto dalis, kuri 2014 m. sudarė 54,4 mlrd. EUR; 80 proc. šios sumos buvo paskirta regioninei ir miestų politikai, daugiausia per ERPF ir Sanglaudos fondą, p 20 proc. – daugiausia per ESF užimtumui ir socialiniams reikalams;

202.  pažymi, kad ERPF ir Sanglaudos fondas šiuo konkrečiu laikotarpiu daugiausia rėmė sritis, apimančias infrastruktūros projektus, darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą, regionų ekonominės plėtros iniciatyvas ir MVĮ veiklą (ERPF) bei investicijas į infrastruktūrą aplinkos ir transporto srityse (Sanglaudos fondas);

203.  pažymi, kad ESF remia investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir veiksmus, kuriais siekiama gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimus prisitaikyti prie kintančių darbo metodų, didinti užimtumo galimybes, stiprinti nepalankioje padėtyje esančių asmenų socialinę įtrauktį ir stiprinti administravimo ir viešųjų tarnybų pajėgumus ir efektyvumą, mano, kad nepaisant to, jog nustatyti veiklos rodikliai, ESF investicijų rezultatus kaip tik dėl to sunkiau kiekybiškai įvertinti;

204.  palankiai vertina tai, kad iš 16 2011–2012 m. Audito Rūmų pateiktų rekomendacijų visiškai buvo įgyvendintos aštuonios rekomendacijos, dauguma aspektų – septynios, o tam tikrais aspektais – viena rekomendacija;

Strategija „Europa 2020“

205.  pažymi, kad regioninės ir miesto politikos srityje keturi svarbiausi PVRR apima: sukurtų darbo vietų skaičių, su remiamomis mokslinių tyrimų institucijomis bendradarbiaujančių įmonių skaičių, paramą gaunančių įmonių skaičių ir papildomus pajėgumus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos; nors, palyginti su ankstesniais metais, valstybių narių įgyvendinimo ataskaitose pateikti bendrieji laimėjimai vidutiniškai padidėjo 29 proc., Komisijos teigimu, dėl ekonomikos krizės bus pasiekti ne visi tikslai; ragina Komisiją prieš būsimą DFP laikotarpio vidurio peržiūrą (ji turėtų būti pristatyta iki 2016 m. pabaigos) padaryti būtinas išvadas;

206.  palankiai vertina Komisijos pastangas toliau stiprinti sanglaudos politikos indėlį į Sąjungos ekonomikos valdymą, persvarstant visus 2014–2020 m. partnerystės susitarimus ir veiklos programas, kad būtų užtikrinta, jog iki 2014 m. birželio mėn. pabaigos priimtos atitinkamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos būtų deramai atspindėtos valstybių narių vystymosi ir konkurencingumo strategijose;

207.  pažymi, kad iki 2015 m. pabaigos buvo panaudota 89 proc. 2007–2013 m. programavimo laikotarpio lėšų (atsižvelgiant į įsisavinimo lygį), nes Italija (panaudota 79 proc.), Rumunija (panaudota 70 proc.) ir Kroatija (panaudota 59 proc.) nespėjo jų visų panaudoti;

208.  pažymi, kad du iš svarbiausių veiklos rodiklių užimtumo ir socialinių reikalų srityje yra nedarbo lygis ir sukurtų ir (arba) išsaugotų darbo vietų skaičius; palankiai vertina tai, kad pagal pirmines 2007–2013 programavimo laikotarpio ex post vertinimo išvadas 8,8 mln. ESF dalyvių dėl ESF intervencijų per šį laikotarpį iki 2013 m. pabaigos gavo darbą (arba jį išsaugojo); taip pat palankiai vertina tai, kad daugiau kaip 300 000 ESF remiamų žmonių tapo savarankiškai dirbančiais, ir buvo suteikta parama daugiau kaip 50 000 pradedančiųjų įmonių;

209.  skiria ypatingą dėmesį Jaunimo garantijų programai; todėl su malonumu pažymi, kad 2014 m. 110 300 darbo neturinčių jaunuolių dalyvavo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansuojamoje veikloje; 1,3 mlrd. EUR jau yra paskirstyta projektams vietoje; šiomis aplinkybėmis yra dėkingas už Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 3/2015 pateiktą rekomendaciją ir konstruktyvią Komisijos reakciją į išvadas; tačiau pabrėžia, kad tam tikrose valstybėse narėse vis dar kyla problemų įgyvendinant Jaunimo garantijų programą ir užtikrinant pakankamą projektų rezervą pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

210.  pažymi Komisijos ataskaitos dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo išvadas, kuriose sakoma, kad bendrai per dvejus metus (2014–2015 m.) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje 7 636 darbuotojai (44,9 proc. naudos gavėjų) rado naują darbo vietą;

211.  pritaria Komisijos nuomonei, kad nedarbo lygis (ypač ilgalaikio nedarbo) ir nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo procentinė dalis parodo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje neatitikimą; pažymi, kad penkios Sąjungos valstybės, kuriose didžiausias ilgalaikio nedarbo lygis (kaip aktyvių gyventojų dalis), palyginti su Sąjungos vidurkiu, siekiančiu 5,1 proc., yra Graikija (19,5 proc.) Ispanija (12,9 proc.), Kroatija (10,1 proc.), Slovakija (9,3 proc.) ir Portugalija (8,4 proc.); valstybės, kuriose didžiausias nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo lygis, palyginti su Sąjungos vidurkiu, siekiančiu 16,37 proc., yra Kipras (33,7 proc.), Bulgarija (30,9 proc.), Vengrija (30,3 proc.), Graikija (30,0 proc.) ir Rumunija (26,9 proc.);

212.  džiaugiasi dėl pasiekimų įgyvendinant 2007–2013 m. ERPF ir SF programas, kaip rodo kai kurie svarbiausi rodikliai, kuriuos kasmet praneša valstybės narės, ir naujausių turimų duomenų preliminaraus vertinimo rezultatai, iš kurių matyti, kad buvo sukurta 950 000 darbo vietų, 36 000 įmonių bendradarbiavo su mokslinių tyrimų institucijomis, daugiau kaip 270 000 įmonių gavo paramą, o papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai buvo daugiau kaip 4 000 megavatų;

213.  palankiai vertina tai, kad pirmą kartą Audito Rūmai bandomajame projekte irgi pabandė įvertinti programų veiklos rodiklius, ir savo išvadose nurodė, kad 89 iš 186 projektų (48 proc.) pasiekė (arba viršijo) visus tikslus, kurie buvo nurodyti projekto veiklos rodikliams įvertinti; pažymi, kad 56 projektuose (30 proc.) Audito Rūmai nustatė, kad vienas ar keli nurodyti projekto rodikliai nepasiekė numatytos tikslinės vertės, ir kad 17 atvejų (9 proc.) iki audito vykdymo buvo praleistas terminas kai kuriems, bet ne visiems tikslams; ragina Audito Rūmus ir toliau tobulinti šią veiklą, visų pirma naujojo 2014–2020 m. finansinio laikotarpio programoms;

Valdymo klausimai

214.  pabrėžia, kad išlaidoms pagal DFP 1b išlaidų kategoriją taikomas pasidalijamasis valdymas; šioje srityje valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už veiklos programų vykdymą ir už klaidingų išlaidų prevenciją, nustatymą ir ištaisymą;

215.  griežtai pabrėžia, kad visų pirma sanglaudos srityje pasidalijamasis valdymas yra būtinas ir specifinis dėl dviejų priežasčių: pirma, programos įgyvendinamos valstybėse narėse ir jų regionuose pagal bendrąsias Sąjungos taisykles, bet atsižvelgiant į jų specifinius poreikius; ir antra, pasidalijamasis finansavimas taip pat taikomas tada, kai projektai daugeliu atveju yra bendrai finansuojami iš valstybių narių ir naudos gavėjų lėšų;

216.  yra nusivylęs dėl to, kad 21 paramos gavėjų padarytų kiekybiškai įvertinamų klaidų atveju nacionalinės valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad prieš deklaruodamos išlaidas Komisijai tų klaidų išvengtų, jas nustatytų ir ištaisytų; jei visa ši informacija būtų buvusi panaudota klaidoms taisyti, apskaičiuotas šio skyriaus klaidų lygis būtų buvęs 1,6 procentinio punkto mažesnis; be to, Audito Rūmai nustatė, kad 13 atvejų jų aptiktas klaidas buvo padariusios nacionalinės institucijos; šių klaidų poveikis labiausiai tikėtiną klaidų lygį padidino 1,7 procentinio punkto; ši jau kelerius metus nekintanti padėtis įrodo stropumo stoką;

217.  pabrėžia, kad pagal ESF dažniausiai nustatomos tokių tipų tinkamumo finansuoti problemos: išlaidos deklaruotos ne finansuojamu laikotarpiu (Čekijos Respublika, Vokietija), neteisėtai padidinti atlyginimai (Vokietija, Suomija, Lenkija, Portugalija), išlaidos nesusijusios su projektu (Nyderlandai, Lenkija, Portugalija), nacionalinių tinkamumo finansuoti taisyklių nesilaikymas (Lenkija) ir neišskaičiuotos pajamos (Austrija); dažniausiai pasitaikančių viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų pavyzdžiai: nepagrįstas tiesioginis sutarties skyrimas (Vokietija, Italija), papildomų darbų vykdymo arba paslaugų teikimas, neteisėtas konkurso dalyvių pašalinimas, interesų konfliktai ir diskriminacinių atrankos kriterijų taikymas (Suomija);

218.  pastebi, kad Audito Rūmai išnagrinėjo 161 operaciją regioninės ir miestų politikos srityje (101 buvo susijusi su ERPF, 55 – su sanglaudos fondu ir 5 – su finansinėmis priemonėmis) ir 170 ESF operacijų; 135 iš 331 operacijos buvo klaidų; Audito Rūmų vertinimu, klaidų lygis siekia 5,7 proc. (vertinama, kad ERPF ir SF klaidų lygis sudaro 6,1 proc., o ESF – 3,7 proc.);

219.  ragina Komisiją sukurti veiksmingą priemonę, kurią taikant būtų galima padidinti nacionalinių valdžios institucijų kontrolės ir audito veiklos patikimumą; primena, kad svarbu didinti duomenų, susijusių su viešaisiais pirkimais, skaidrumą skelbiant informaciją apie rangovus ir jų subrangovus, kad būtų pagerintas prieinamumas ir kontrolė;

220.  pažymi, kad remiantis visais 2015 m. lapkričio mėn. turėtais audito rezultatais, 90 proc. ERPF ir Sanglaudos fondo programų valdymo patikrų veikia gerai arba jas reikia tik šiek tiek patobulinti; primena, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių valstybės narės padarė klaidų, yra sudėtingos valdymo struktūros ir dėl to prarasta patirtis, nes dėl biudžeto apribojimų pastebėta didelė darbuotojų kaita arba nepakankamas darbuotojų skaičius;

221.  ragina Komisiją suteikti valstybėms narėms stipresnių paskatų platesniam novatoriškų finansinių priemonių naudojimui jų regioninėje politikoje, kartu atsižvelgiant į patirtį, įgytą 2007–2013 m. laikotarpiu, kad būtų išvengta fondų ir finansinių priemonių lėšų blokavimo;

222.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 10/2015 pateiktas rekomendacijas, kad reikėtų stiprinti pastangas sprendžiant su viešaisiais pirkimais susijusias problemas Sąjungos sanglaudos išlaidų valdymo srityje, ir palankiai vertina teigiamą Komisijos reakciją į Audito Rūmų išvadas;

223.  džiaugiasi, kad 2015 m. spalio mėn. Komisija paskelbė dokumentą „Viešieji pirkimai. Gairės specialistams, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, kai projektai finansuojami iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų“; vis dėlto kritikuoja, kad pagrindinis su išlaidomis pagal išlaidų kategoriją „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ susijusių klaidų šaltinis tebėra viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai, nes šios klaidos sudaro beveik pusę nustatytų klaidų; pabrėžia, kad rimti viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai apima tiesioginį papildomų sutarčių arba papildomų darbų ar paslaugų skyrimą nepateikiant pagrindimo, neteisėtą dalyvio pašalinimą iš konkurso, interesų konfliktus ir diskriminacinius atrankos kriterijus; mano, kad itin svarbi visiško skaidrumo politika informavimo apie rangovus ir subrangovus srityje, kad būtų galima pašalinti klaidas ir nutraukti piktnaudžiavimą taisyklėmis;

224.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. lapkričio mėn. Komisija sukūrė darbo grupę geresniam įgyvendinimui Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Italijoje (pietinėje dalyje), Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje, kad išvengtų nepanaudotų lėšų panaikinimo;

225.  primena, kad 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų teisinėje sistemoje taip pat nustatytos ex ante sąlygos veiksmingam ir efektyviam Sąjungos lėšų panaudojimui, kurios, be kita ko, apima valstybių narių viešųjų pirkimų sistemas; šiomis aplinkybėmis 12 šalių (Bulgarijai, Čekijos Respublikai, Graikijai, Vengrijai, Kroatijai, Italijai, Latvijai, Maltai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai) buvo priimti veiksmų planai, kurie bus įvertinti iki 2016 m.; primena, kad siekiant gauti finansavimą, būtina įvykdyti ex ante sąlygas; ragina užtikrinti reikiamą visišką infrastruktūros projektų finansavimo skaidrumą, įskaitant projektų tvarumo ekonominiu, aplinkos apsaugos ir socialiniu požiūriais ex ante ir ex post vertinimų skelbimą;

226.  ragina Komisiją skelbti visus dokumentus, susijusius su projektu tiesti greitųjų geležinkelių liniją Lionas-Turinas, ir šio projekto finansavimo susitarimus;

227.  palankiai vertina tai, kad nuo 2009 m. Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas įvykdė 265 audito misijas; Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas padarė išvadą, kad iš esmės galima pasikliauti 42 audito institucijų, kurios atsako už 91 proc. 2007–2013 m. ERPF ir Sanglaudos fondo asignavimų auditą, darbu; Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas 2014 m. įvertino 87 audito institucijas iš 92 (94,6 proc.); jos apima 113 veiklos programų iš 118, t. y. 99,1 proc. finansinio programavimo iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio;

228.  pažymi, kad nutraukimų ir sustabdymų procedūros buvo susijusios su 121 ERPF ir Sanglaudos fondo programa ir beveik 7,9 mlrd. EUR mokėjimų prašymų, kuriuos pateikė valstybės narės; taip pat pažymi, kad dėl ESF Komisija išsiuntė 11 įspėjamųjų raštų ir 18 įspėjimo apie galimą mokėjimų sustabdymą raštų, kad ji nutraukė 31 mokėjimą ir sustabdė 11 veiklos programų, ir kad iš viso buvo nutrauktos išmokos pagal 1,3 mlrd. EUR vertės mokėjimų prašymus;

229.  pažymi, kad 2014 m. dėl REGIO GD ir EMPL GD griežtos priežiūros ir nutraukimo politikos bei didėjančio veiksmų planų skaičiaus patvirtinta 840 mln. EUR finansinio koregavimo lėšų ir 854 mln. EUR panaudoti pagal ERPF ir SF per visus programavimo laikotarpius (dėl jų nuspręsta 2014 m. ir ankstesniais metais), taip pat pagal ESF 2007–2013 m. laikotarpiu buvo patvirtinta 209 mln. EUR finansinio koregavimo suma ir dėl jos nuspręsta, o 155,9 mln. EUR panaudota (dėl jų nuspręsta 2014 m. ir ankstesniais metais);

230.  patenkintas pastebi, kad 2014 m. dėl Komisijos vykdomos priežiūros tvirtinančiosios institucijos pritaikė finansinį koregavimą, sudarantį 782 mln. EUR, iki deklaruojant su ERPF ir SF susijusias išlaidas Komisijai, dėl to nereikėjo apmokėti netinkamų finansuoti išlaidų ES biudžeto lėšomis;

231.  yra susirūpinęs dėl to, kad, Audito Rūmų teigimu, strategija „Europa 2020“ nėra sistemingai perkeliama pagal teminius tikslus į partnerystės susitarimų ir programų veiklos tikslus; vis dėlto pažymi, kad ji perkelta į Europos struktūrinių ir investicijų fondų programos veiklos tikslus, taikant specialius tikslus, suderintus su 11 teminių tikslų; mano, kad rezultatus prasmingai įvertinti įmanoma tik tada, kai teminiai tikslai ir veiklos programos yra suderinti, ir kai naudojantis veiklos rodikliais ir lyginamaisiais indeksais galima išmatuoti pažangą;

232.  pastebi, kad, viena vertus, partnerystės susitarimai ir bendras reglamentavimas sukuria bendras taisykles, kurios turėtų skatinti integruoto požiūrio taikymą, bet kita vertus, kiekvienas fondas yra valdomas laikantis konkretaus reglamento ir procedūrų;

233.  susidomėjęs pažymi, kad jau greitai Audito Rūmai pateiks specialų partnerystės susitarimų ir į veiklos rodiklius orientuotos sistemos sanglaudos politikoje auditą;

234.  apgailestauja, kad 2014 m. ERPF ir Sanglaudos fondo veiklos programų, kurioms taikoma išlyga, skaičius padidėjo nuo 73 iki 77, o ESF veiklos programų, kurioms taikoma išlyga, skaičius išliko nepakitęs (36); šių išlygų apytikris finansinis poveikis ERPF ir Sanglaudos fondui sumažėjo nuo 423 mln. EUR 2013 m. iki 224 mln. EUR 2014 m., o ESF padidėjo nuo 123,2 mln. EUR 2013 m. iki 169,4 mln. EUR. 2014 m.;

235.  sutinka su 2014–2020 m. planuojama bendrąja audito strategija, kurioje prioritetas bus teikiamas dviejų sričių teminiams auditams: duomenų apie veiklos rodiklius ataskaitų teikimo sistemų patikimumui (nauja ypatybė, susijusi su į rezultatus orientuota politika) ir finansinių priemonių;

236.  apgailestauja, kad iki šiol valstybės narės dar nevisiškai išnaudoja supaprastintą išlaidų apmokėjimą pagal ESF; palankiai vertina ataskaitą „Supaprastinta išlaidų apmokėjimo tvarka ESF“, kurioje EMPL GD išreiškia viltį, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu vidutiniškai 35 proc. išlaidų bus paprašyta apmokėti taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimo tvarką; kai kurios valstybės narės (Italija, Nyderlandai, Ispanija ir Švedija) ja naudosis gerokai dažniau, o kitos valstybės narės (Bulgarija, Vengrija, Latvija ir Slovakija) – gerokai rečiau; pritaria EMPL GD pastangoms skatinti valstybes nares naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimo tvarką ir primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis;

237.  šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad Komisija sukūrė aukšto lygio grupę dėl supaprastinimo ESI fondų naudos gavėjams; pageidauja gauti grupės ataskaitų, kurios bus paskelbtos 2016 m. vasario mėn., kopijas;

238.  palankiai vertina Komisijos pastangas skatinti valstybes nares perimti duomenų gavybai skirtą IT priemonę ARACHNE, kad būtų išvengta apgaulingos veiklos; primena valstybėms narėms, kad ši IT priemonė yra teikiama nemokamai;

239.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. Komisija paskelbė pirmąją keturių tyrimų seriją, kad įvertintų reformuotos sanglaudos politikos elementų integravimą į 2014–2020 m. laikotarpio programavimo veiklą; primena, kad keturių tyrimų temos yra tokios: ex ante sąlygos, partnerystės principas, veiklos rodiklių sistema ir „naujos nuostatos“ (apima įvairius naujus programavimo elementus, pvz., administracinės naštos naudos gavėjams įvertinimą ir planuojamus veiksmus jai sumažinti, horizontaliuosius principus, teritorinius metodus ir kt.); pageidauja pasibaigus tyrimams gauti jų kopijas;

Teisėtumas ir tvarkingumas; klaidos

240.  yra labai susirūpinęs, kad Audito Rūmai išanalizavo 161 regioninės ir miestų politikos srities operaciją ir 170 užimtumo ir socialinių reikalų politikos operacijų, iš kurių 135 buvo su klaidomis (75 regioninės ir miestų politikos srityje ir 60 užimtumo ir socialinių reikalų politikos srityje); pažymi, kad remiantis 25 kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiuotas klaidų lygis sudaro 6,1 proc. regioninės ir miestų politikos srityje, o remiantis 28 kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiuotas klaidų lygis sudaro 3,7 proc. užimtumo ir socialinių reikalų politikos srityje, todėl iš viso labiausiai tikėtinas klaidų lygis sanglaudos politikos srityje yra 5,7 proc.;

241.  yra nusivylęs, kad 21 paramos gavėjų padarytų kiekybiškai įvertinamų klaidų atveju nacionalinės valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad prieš deklaruodamos išlaidas Komisijai tų klaidų išvengtų, jas nustatytų ir ištaisytų; ir kad jei visa ši informacija būtų buvusi panaudota klaidoms taisyti, apskaičiuotas šio skyriaus klaidų lygis būtų buvęs 1,6 procentinio punkto mažesnis; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog 13 atvejų jų aptiktas klaidas buvo padariusios nacionalinės institucijos; šių klaidų poveikis labiausiai tikėtiną klaidų lygį padidino 1,7 procentinio punkto; mano, kad ši jau kelerius metus nekintanti padėtis įrodo stropumo stoką;

242.  kritikuoja, kad, kaip ir ankstesniais finansiniais metais, klaidų lygis apima kai kuriuos prašymus atlikti galutinį mokėjimą, dėl kurių jau buvo vykdyti išorės auditai ir patikros, taip pat pabrėžia, kad su ESF susijusios ex ante patikros yra nepakankamos; pabrėžia, kad klaidos, kai nesilaikoma viešųjų pirkimų taisyklių ir trūksta išlaidas pagrindžiančių dokumentų, sudaro beveik trečdalį nustatytų klaidų lygio;

243.  pabrėžia, kad jei valstybių narių patikrinimai abiejose politikos srityse būtų buvę visiškai patikimi, regioninės ir miestų politikos srityje apskaičiuotas klaidų lygis būtų buvęs 3,3 procentinio punkto mažesnis, o užimtumo ir socialinių reikalų politikos srityje – 3,2 procentinio punkto mažesnis;

244.  primygtinai ragina Komisiją iki liepos 1 d. nurodyti, ką ji planuoja daryti siekdama taisyti šią padėtį, kad būtų iš esmės pagerintas finansų valdymas valstybių narių lygmeniu; yra tvirtai įsitikinęs, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimas turėtų priklausyti nuo reikiamos pažangos šioje srityje;

245.  apgailestauja, kad klaidų šaltiniai liko tie patys:

   a) regioninės ir miestų politikos srityje (regioniniai): viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas, prašymai apmokėti netinkamas finansuoti išlaidas ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimai;
   b) užimtumo ir socialinių reikalų politikos srityje (užimtumas): prašymai apmokėti netinkamas finansuoti išlaidas, netinkami finansuoti projektai ar naudos gavėjai, taip pat viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo atvejai; dažniausiai nustatomos tokių tipų tinkamumo finansuoti problemos: išlaidos deklaruotos ne finansuojamu laikotarpiu (Čekijos Respublika, Vokietija), neteisėtai padidinti atlyginimai (Vokietija, Suomija, Lenkija, Portugalija), išlaidos nesusijusios su projektu (Nyderlandai, Lenkija, Portugalija), nacionalinių tinkamumo finansuoti taisyklių nesilaikymas (Lenkija) ir neišskaičiuotos pajamos (Austrija); dažniausiai pasitaikančių viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų pavyzdžiai: nepagrįstas tiesioginis sutarties skyrimas (Vokietija, Italija), papildomų darbų vykdymo arba paslaugų teikimas, neteisėtas konkurso dalyvių pašalinimas, interesų konfliktai ir diskriminacinių atrankos kriterijų taikymas (Suomija);

Indėlis pagal klaidos tipą

Regioniniai

Užimtumas

Viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas

44,9 %

2,9 %

Netinkamos finansuoti išlaidos

21,5 %

5,6 %

Valstybės pagalba

21,2 %

 

Netinkamas finansuoti projektas arba naudos gavėjas

 

3,9 %

Iš viso

87,6 %

12,4 %

246.  apgailestauja, kad metų metais tose pačiose valstybėse narėse ir toliau nustatomos to paties tipo klaidos; pripažįsta, kad Komisijai sustabdžius ir nutraukus mokėjimus būtų užtikrinama, kad trūkumų atvejais būtų imamasi taisomųjų priemonių; prašo Komisijos vykdyti intensyvesnę nacionalinių ir regioninių valdymo ir kontrolės sistemų stebėseną atsižvelgiant į šiuos nustatytus faktus ir sušvelninti stebėseną tose šalyse, kuriose valdymo ir kontrolės sistemos pasirodė esančios patikimos;

247.  yra susirūpinęs dėl viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų vykdant IT stebėjimo sistemų konkurso procedūrą 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiais, dėl kurių taip pat kilo įtarimų sukčiavimu; pažymi, kad šias klaidas aptiko Čekijos audito institucijos; visapusiškai remia Komisijos poziciją, kad kol nebus imtasi atitinkamų korekcinių priemonių ir policija nebaigs tyrimo, neturėtų būti atliekami jokie mokėjimai;

248.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į problemas, kilusias vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su struktūrinio fondo išlaidų 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. stebėsenos sistemomis, ir prašo paaiškinti, kodėl šių problemų kyla kiekvienu finansavimo laikotarpiu, taip pat informuoti apie dabartinę padėtį tiriant sukčiavimo atvejus ir neteisėtai gautų lėšų susigrąžinimą;

249.  pažymi, kad remiantis Regioninės ir miestų politikos GD 2014 m. metinės veiklos ataskaitoje pateiktais skaičiais, klaidų rizika, įvertinta kaip kiekvienos Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo remtos veiklos programos apskaičiuotos klaidų rizikos svertinis vidurkis, yra mažesnė nei 1 proc. 9 valstybėse narėse (2013 m. – 6 valstybėse narėse), ir kad tik 2 valstybėse narėse ši procentinė dalis buvo 4 proc. ar daugiau (2013 m. – 5 valstybėse narėse);

250.  pažymi, kad remiantis Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD 2014 m. metinės veiklos ataskaitoje pateiktais skaičiais, klaidų rizika, įvertinta kaip kiekvienos Europos socialinio fondo remtos veiklos programos apskaičiuotos klaidų rizikos svertinis vidurkis, yra mažesnė nei 1 proc. 9 valstybėse narėse, kaip ir 2013 m., ir kad 6 valstybėse narėse ši procentinė dalis buvo 4 proc. ar daugiau (daugiausia – 7,9 proc.), nors 2013 m. ši dalis viršijo 4 proc. 5 valstybėse narėse (daugiausia – 8,8 ir 9,3 proc.);

251.  pažymi, kad Audito Rūmai per pastaruosius trejus metus nenustatė kiekybiškai įvertinamų klaidų, kai buvo naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimo būdas; tai rodo, kad tikimybė, jog projektuose, kuriuos vykdant naudojami supaprastinti išlaidų apmokėjimo metodai, bus klaidų, yra mažesnė, palyginti su projektais, kuriuos vykdant naudojamos faktinės išlaidos;

252.  mano, jog būtų naudinga, jei Komisija pateiktų tikslinę nacionalinių tinkamumo finansuoti taisyklių analizę (2007–2013 m. ir 2014–2020 m. laikotarpiams) ir ja remdamasi parengtų gaires valstybėms narėms dėl taisyklių supaprastinimo ir per daug sudėtingų taisyklių (perteklinio reglamentavimo) panaikinimo;

253.  pažymi, kad atrodo, jog valstybės pagalbos taisyklių laikymasis yra svarbus siekiant sumažinti klaidų skaičių sanglaudos srityje;

254.  pabrėžia, kad svarbu skirti tam tikrą dėmesį ir problemai, kai valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos per mažai informuoja apie klaidas ir per daug informuoja apie finansines pataisas;

255.  reiškia susirūpinimą dėl pabėgėliams skirtų lėšų patikrų, nes šios lėšos dažnai skiriamos valstybėms narėms ekstremaliosios situacijos atvejais, nesilaikant galiojančių taisyklių; mano, jog labai svarbu, kad Komisija nustatytų griežtesnes patikras siekdama, be kita ko, užtikrinti, kad būtų gerbiamos pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisės;

Duomenų patikimumo klausimai

256.  džiaugiasi, kad pagerėjo valstybių narių metinėse kontrolės ataskaitose apie ERPF / Sanglaudos fondą ir ESF pateikiamų duomenų tikslumas; tačiau apgailestauja, kad tam tikrais atvejais Komisijos pataisymų lygis viršijo 1,5 proc. ir kad duomenys buvo laikomi nepatikimais;

Veiklos rodikliais ir rezultatais grindžiamas požiūris

257.  palankiai vertina tai, kad siekdami įrodyti realius politinius ir pasiektus veiklos rezultatus, Audito Rūmai Sąjungos biudžeto ir strategijos „Europa 2020“ papildomumui įvertinti pirmą kartą pritaikė veiklos rezultatais grindžiamą metodą; mano, kad rezultatai, pasiekti struktūriniams fondams įgyvendinant šią strategiją, labai svarbūs atsižvelgiant į visos Sąjungos pagrindinį ekonomikos rodiklį „BVP vienam gyventojui“, taip pat į kitus rodiklius;

258.  mano, kad svarbu įvertinti, ar ERPF / Sanglaudos fondo ir ESF projektai buvo užbaigti (iki 2014 m. pabaigos) ir kokia apimtimi, ir ar buvo pasiekti jų tikslai;

259.  apgailestauja, kad veiklos rodikliais grindžiama finansavimo tvarka vis dar yra labiau išimtis, nei taisyklė; pažymi, kad daugeliu atvejų tai, jog nepavyko pasiekti susitarimuose dėl dotacijų numatytų projekto tikslų, neturėjo įtakos gauto Sąjungos finansavimo lygiui;

260.  primena, kad Graikijoje reikia greičiau įgyvendinti 51 prioritetinį projektą; be to, nustatyta, kad 14 projektų – be kita ko, susijusių su kadastru ir nacionaliniu registru – įgyvendinti sunku ir jiems gresia panaikinimo pavojus; tikisi, kad 2014 m. Komisijos tolesnių veiksmų ataskaitoje ji praneš Parlamentui naujausią informaciją apie padėtį;

261.  primena, kad Čekijos audito tarnybos ataskaitoje OPTP/2014/SM/01 dėl 2014–2020 m. stebėjimo sistemos viešųjų pirkimų procedūros, kuri pateikta Komisijai 2015 m. balandžio mėn., nurodoma 9 mln. EUR nepateisintų išlaidų; palankiai vertina tai, kad Komisija nusiuntė įspėjamąjį raštą apie galimą mokėjimų nutraukimą ir paragino Čekijos valdžios institucijas atlikti atitinkamus finansinius koregavimus; norėtų žinoti, kaip šią padėtį vertina Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF);

Finansų inžinerijos priemonės

262.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių vadovaujančiosios institucijos informavo apie 2014 m. pabaigoje veikiančias iš viso 1 025 finansų inžinerijos priemones (įskaitant 73 investicines bendroves ir 952 specialius fondus): 90 proc. iš jų buvo finansų inžinerijos priemonės įmonėms, 6 proc. – miesto plėtros projektai ir 4 proc. – lėšos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui ir (arba) atsinaujinančių energijos ištekliams; šios finansų inžinerijos priemonės buvo įsteigtos 25 valstybėse narėse ir gavo finansinę paramą iš 183 veiklos programų; bendra finansų inžinerijos priemonėms išmokėtų veiklos programų įnašų vertė siekia 16 mlrd. EUR, įskaitant 10,9 mlrd. EUR iš ERPF ir ESF; mokėjimai galutiniams gavėjams 2014 m. pabaigoje pasiekė 9,19 mlrd. EUR sumą, iš kurios 5,8 mlrd. EUR buvo struktūrinių fondų lėšos, taigi buvo pasiektas beveik 57 proc. veiklos programų sumos įsisavinimo lygis;

263.  pažymi, kad remiantis naujausiu ir labai išsamiu tyrimu, kuriame tinkamai įvertina 2007–2013 m. laikotarpio finansų inžinerijos priemonių praktika sanglaudos politikoje, finansų inžinerijos priemonės turi daug pranašumų, tačiau yra ir tam tikrų trūkumų, kuriuos reikėtų pašalinti; tačiau šis tyrimas atskleidė ir tai, kad valstybės narės labai skirtingai jas naudoja; ragina Komisiją išnagrinėti pagrindines tokių didelių valstybių narių skirtumų priežastis ir rasti veiksmingą skatinimo būdą, kad jos aktyviau naudotų finansų inžinerijos priemones tose srityse, kuriose jų naudojimas pasirodė sėkmingas;

264.  pažymi, kad yra akivaizdus į finansų inžinerijos priemones įneštų finansinių išteklių ir galutiniams gavėjams paskirstytų sumų skirtumas; mano, kad tai gali reikšti, jog didelės sumos buvo „padėtos“ į finansų inžinerijos priemones tik siekiant išvengti nepanaudotų lėšų panaikinimo pavojaus; ragina Komisiją prisidėti naikinant šį neigiamą finansų inžinerijos priemonių panaudojimo aspektą ir mano, kad nauja nuostata 2014–2020 m. laikotarpiu mokėjimą finansų inžinerijos priemonėms atlikti dalimis yra teisingas žingsnis šia linkme;

265.  pažymi, kad ryškus finansų inžinerijos priemonių panaudojimo šuolis būtinai lems naują viešojo administravimo institucijų ir audito bei kontrolės institucijų požiūrį į tai, kaip leidžiamos valstybės lėšos, ir dėl to tam tikra prasme reikalinga nauja kultūra novatoriškoms finansinėms priemonėms; ragina Komisiją patikrinti, ar tokia aplinka yra tinkamai parengta;

266.  pažymi, kad finansų inžinerijos priemonės, jei jos bus išmintingai įgyvendinamos, galėtų turėti esminės įtakos ESI fondų naudojimo efektyvumui, veiksmingumui ir ekonomiškumui, nes jomis natūraliai siekiama gauti arba sukurti rezultatus; ragina Komisiją formuojant Sąjungos biudžeto išlaidų politiką taip pat apsvarstyti tokio pobūdžio naudą;

267.  atkreipia dėmesį į informaciją, kad iki 2014 m. iš viso 7 ESF finansuojamose valstybėse narėse buvo įgyvendintos 53 finansinės priemonės, pirmiausia skirtos tik MVĮ remti, ir kad iš viso buvo suteiktas finansavimas 16 716 MVĮ (iš kurių 11 286 yra labai mažos įmonės), iš ESF skyrus bendrą 472 mln. EUR biudžetą;

268.  primena, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu finansų inžinerijos priemonės buvo lėtai įgyvendinamos dėl:

   a) sudėtingų taisyklių;
   b) tam tikrais atvejais per didelio išteklių skyrimo, palyginti su realiais poreikiais;
   c) to, kad jas teko vykdyti krizės metu;

269.  palankiai vertina tai, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui reglamentavimo sistemoje numatyta, jog finansų inžinerijos priemonių naudojimas yra grindžiamas privalomu „ex ante įvertinimu“, kad būtų nustatyti investavimo poreikiai ir būtų lengviau išvengti per didelių įsipareigojimų iš Sąjungos lėšų;

270.  palankiai vertina ir tai, kad siekiant 2014–2020 m. padėti įgyvendinti finansų inžinerijos priemones kartu su Europos investicijų banku buvo sukurta bendra techninių konsultacijų dėl finansinių priemonių platforma („Fi-compass“);

Geriausia patirtis

271.  palankiai vertina supaprastinimo tendenciją, perteklinio reguliavimo sumažinimą ir pasidalijamojo valdymo tobulinimą kartu su naujais sanglaudos politikos elementais 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, nes atrodo, kad tai yra geriausia metodinė patirtis, kuri atsispindi daugelyje konkrečių veiksmų, pvz., ieškant Investicijų plano Europai papildomumo per praktinį ESI fondų ir ESIF (Europos strateginių investicijų fondas) sambūvį, padvigubinant finansinių inžinerijos priemonių apimtį, teikiant tikslines iniciatyvas, pvz., skirtas MVĮ, kuriant darbo grupes geresniam įgyvendinimui, pradedant išmaniam augimui ir moksliniais tyrimais pagrįstų ir novatoriškų strategijų įgyvendinimui taikyti teminį požiūrį, laikantis išmanių specializacijų strategijų arba sanglaudos politikai prisidedant prie atitinkamos Sąjungos politikos skaitmeninės ekonomikos, energetikos, socialinių reikalų ir kitose srityse;

272.  palankiai vertina Komisijos veiksmus steigiant aukšto lygio grupę supaprastinimo naudos gavėjams klausimais; ji turėtų padėti nustatyti supaprastinimui trukdančias kliūtis ir trukdžius ir rasti būdą juos pašalinti. ragina Komisiją atsižvelgti į supaprastinimo procedūras, kurias Audito Rūmai pripažino sėkmingomis, pvz., programą „Horizontas 2020“ ir netiesioginių išlaidų kompensavimo supaprastinimą išmokant nustatyto dydžio kompensacijas, siekiant šį metodą taikyti ir kitose politikos srityse;

273.  prašo Komisiją įvertinti arba persvarstyti galimybes kitoms programoms taip pat taikyti teisių į išmokas sistemą, kurią taikant padaroma mažiau klaidų, nei taikant išlaidų atlyginimo sistemą, kuri yra daugumos klaidų šaltinis;

274.  ragina Komisiją stebėti, kaip valstybės narės tobulina audito ir kontrolės taisykles, kad sukurtų bendrą pagrindą dalytis geriausia patirtimi, visų pirma viešųjų pirkimų ir kovos su sukčiavimu ir korupcija srityse;

Priemonės, kurių reikia imtis

275.  daro išvadą, kad Komisija turėtų:

   a) surinkti įrodymus dėl ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo intervencijų poveikio 2007–2013 m. laikotarpiu siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus;
   b) užtikrinti, kad nauji Sąjungos prioritetai būtų daug glaudžiau susiję su sanglaudos politika;
   c) tęsti jau pradėtą supaprastinimo procesą, be kita ko, skatinti supaprastintą išlaidų apmokėjimą;
   d) toliau remti sinergiją pačioje sanglaudos politikoje, taip pat tarp sanglaudos politikos ir kitų Sąjungos biudžeto intervencijų;

276.  remia Komisijos išlygas ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srityje ir prašo, kad Komisijos ataskaitoje po Parlamento sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo būtų pateikta informacija apie susijusių programų raidą;

277.  primygtinai ragina Komisiją ir toliau griežtai kovoti su trūkumais valstybių narių vykdomuose „pirmojo lygmens“ patikrinimuose, nes kai kurios svarbiausios klaidos padaromos šiame lygmenyje;

278.  ragina Komisiją ataskaitoje po Parlamento sprendimo dėl 2014 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateikti informaciją apie valstybių narių supaprastinto išlaidų mokėjimo metodo taikymą;

279.  sutinka su Audito Rūmais, kad Komisija turėtų įvertinti visų valstybių narių finansinių pataisų patikimumą, apie kurį praneša tvirtinančiosios institucijos, ir jo poveikį Komisijos apskaičiuojamam likutiniam klaidų lygiui; ragina Komisiją vykdant tolesnius veiksmus po Parlamento sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateikti rezultatų ataskaitą;

280.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisija turėtų toliau stiprinti audito institucijų kontrolės sistemą ir kad vykdydama tolesnius veiksmus po Parlamento sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktų rezultatų ataskaitą;

281.  ragina Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD savo atitinkamose metinėse veiklos ataskaitose išsamiai ir detaliai paskelbti apie savo indėlį į konkrečioms šalims skirtų Komisijos rekomendacijų rengimą ir kaip jie remia šių rekomendacijų įgyvendinimą valstybėse narėse, nes jos turėtų parodyti, kaip generaliniai direktoratai padeda valstybėms narėms siekti strategijos „ES 2020“ tikslų;

Gamtos ištekliai

Bendrieji klausimai

282.  pažymi, kad su gamtos ištekliais susijusi išlaidų sritis daugiausia apima skirtingų tipų veiklą pagal bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), kuria siekiama didinti žemės ūkio sektoriaus produktyvumą, kelti žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygį, stabilizuoti rinkas ir užtikrinti tiekiamos produkcijos prieinamumą už priimtiną kainą; žino, kad šią funkciją vykdo du fondai: EŽŪGF (Europos žemės ūkio garantijų fondas) skirsto Sąjungos tiesioginę pagalbą ir išmokas ir teikia rinkos priemones, o EŽŪFKP (Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai) projektų pagrindu bendrai finansuoja kaimo plėtros programas;

283.  ragina Komisiją užtikrinti, kad nebūtų skiriama ES lėšų tiesiogiai ar netiesiogiai bulių kovoms remti; dar kartą pabrėžia, kad nei BŽŪP skirti asignavimai, nei jokie kiti ES biudžeto asignavimai neturėtų būti naudojami su gyvūnų kankinimu susijusiai veiklai finansuoti;

284.  pažymi, kad kitos sritys apima veiklą pagal bendrą žuvininkystės politiką (EŽF, Europos žuvininkystės fondas) ir aplinkos rėmimo veiklą (apsauga ir gerinimas, racionalus gamtos išteklių panaudojimas), daugiausia pagal programą LIFE (aplinkos programa);

285.  apgailestaudamas pažymi, kad iš 2011–2012 m. pateiktos 21 Audito Rūmų rekomendacijos visiškai yra įvykdytos tik 5, 4 rekomendacijos yra įgyvendintos daugeliu aspektų, o12 – tik tam tikrais aspektais;

Valdymo klausimai

286.  pažymi, kad BŽŪP išlaidos valdomos taikant pasidalijamąjį valdymą (bendras finansavimas su valstybėmis narėmis; taip pat tiesioginės išmokos paskirstomos per mokėjimo agentūras, ir nustatyta atsakomybė už tinkamumą finansuoti ir išmokų teikimą naudos gavėjams); kad EŽF taip pat valdomas pagal pasidalijimo principą; ir kad LIFE valdoma tiesiogiai Komisijos;

287.  pažymi, kad veiksmingo paskirstymo problemą taip pat lemia ribotas patikimumas ir ŽSIS duomenų bazė, kuri ne visada laiku atnaujinama; džiaugiasi, kad visose valstybėse narėse, kuriose buvo vykdomas auditas, ŽSIS trūkumai buvo panaikinti, tačiau apgailestauja, kad tam tikrose valstybėse narėse vis dar yra svarbių trūkumų; prašo Komisiją tais atvejais, kai nacionalinėse sistemose yra reikšmingų ir ilgalaikių trūkumų, naudoti naujuose BŽŪP teisės aktuose(17) nustatytas sustiprintas priemones;

288.  pažymi, kad vienas iš nustatytų trūkumų taip pat yra netobuli valstybių narių kaimo plėtros veiksmų planai;

289.  rekomenduoja, kad Komisija patartų valstybėms narėms, kaip spręsti šias problemas, ir padėtų joms rasti tinkamus sprendimus;

290.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai atliko tolesnių veiksmų auditą, kad įvertintų, ar 2007–2013 m. pastebėti su ŽSIS susiję trūkumai buvo ištaisyti;

291.  džiaugiasi, kad ŽSIS trūkumai pašalinti visose valstybėse narėse, kuriose atliktas auditas, tačiau apgailestauja, kad Graikijoje, Ispanijoje ir Italijoje vis dar yra svarbių trūkumų; prašo Komisiją tais atvejais, kai nacionalinėse sistemose yra reikšmingų ir ilgalaikių trūkumų, naudoti naujuose BŽŪP teisės aktuose nustatytas sustiprintas priemones;

292.  susirūpinęs pažymi, kad pagal užtikrinimo procedūros sustiprinimo(18) sistemą gali būti nepakankamai įvertintas tais finansiniais metais nustatytas klaidų lygis, apie kurį praneša tvirtinančioji institucija; pabrėžia, kad Audito Rūmai pateikė bendrą išvadą, jog šešiose valstybėse narėse, kurios savanoriškai pasirinko taikyti šią procedūrą, nustatyti trūkumai rodo, kad klaidų lygiai dažniausiai buvo nepatikimi ir kad Komisija pateiktus klaidų lygius turi papildomai padidinti;

293.  labai apgailestauja dėl to, kad Graikijos sertifikavimo įstaiga nepakankamai įvertino 2014 finansinių metų klaidų lygį, apie kurį pranešta vykdant patikinimo stiprinimo procedūrą, ir pabrėžia, kad Audito Rūmai pateikė bendrą išvadą, jog šešiose valstybėse narėse, kurios savanoriškai pasirinko taikyti šią procedūrą (Graikijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje Italijoje, Liuksemburge ir Jungtinėje Karalystėje), nustatyti trūkumai rodo, kad išskyrus Liuksemburgą valstybėse narėse nustatyti klaidų lygiai dažniausiai buvo nepatikimi;

294.  apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė trūkumų penkių mokėjimo agentūrų, kurias aplankė 2014 m. – Airijos, Italijos (Kampanijos), Portugalijos, Rumunijos ir Švedijos, kontrolės sistemose, susijusiose su kaimo plėtros operacijomis, visų pirma vykdant patikrinimus, susijusius su aplinkos sąlygų tinkamumo sąlygomis, didžiausiu įmonių dydžiu ir viešųjų pirkimų procedūromis;

295.  apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmų peržiūrėtuose kaimo plėtros srities veiksmų planuose daugelio tipų klaidos ir sistemos trūkumai sprendžiami nebuvo;

296.  palankiai vertina tai, kad, remiantis Audito Rūmų išvadomis, Komisija patenkinamai vykdė 2014 m. finansinės atitikties patvirtinimo procedūrą;

297.  susirūpinęs mano, kad atitikties procedūros 2014 m. vis dar buvo per ilgos; pabrėžia, kad nebaigtų bylų skaičiaus sumažėjimas 15 proc., palyginti su 2013 m., buvo nepakankamas, ir dėl to 2014 m. pabaigoje susikaupė 180 nebaigtų bylų;

298.  pabrėžia, kad Audito Rūmams atlikus žinių perdavimo valdymo ir konsultacinių priemonių auditą, paaiškėjo, jog iš įvairių Sąjungos fondų (pvz., iš ESF ir per EŽŪFKP) finansuojama daug panašių paslaugų, ir dėl to kyla dvigubo finansavimo pavojus ir reikia dvigubai daugiau brangių valdymo struktūrų;

299.  apgailestauja dėl Audito Rūmų išvadų, kad Sąjungos parama kaimo infrastruktūrai buvo tik iš dalies ekonomiškai naudinga; apgailestauja dėl to, kad poreikis Sąjungos lėšomis finansuoti kaimo plėtrą ne visada buvo aiškiai pagrįstas, koordinavimas su kitais fondais buvo nepakankamas ir kad pagal atrankos procedūras ne visada finansavimas buvo nukreipiamas į ekonomiškai efektyviausius projektus; ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti svarbius ir patikimus duomenis apie finansuojamų priemonių efektyvumą ir veiksmingumą, kad lėšų panaudojimas būtų valdomas atsižvelgiant į rezultatus;

Teisėtumas ir tvarkingumas; klaidų klausimai

300.  yra labai sunerimęs dėl to, kad Audito Rūmai išanalizavo 183 EŽŪGF operacijos, susijusias su rinka ir tiesiogine parama, ir 176 operacijas kaimo plėtros, aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės srityje, iš kurių 177 buvo rasta klaidų (93 žemės ūkio srityje, susijusios su rinka ir tiesiogine parama, ir 84 kaimo plėtros, aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės srityje); pažymi, kad, remiantis 88 kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiuotas klaidų lygis sudaro 2,9 proc. EŽŪGF rinkos ir tiesioginio palaikymo srityje, ir remiantis 41 kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiuotas klaidų lygis sudaro 6,2 proc. kaimo plėtros, aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės srityje, todėl iš viso labiausiai tikėtinas klaidų lygis gamtos išteklų srityje yra 3,6 proc.; džiaugiasi, kad padėtis pagerėjo, nes, be kompleksinės paramos, labiausiai tikėtinas klaidų lygis visoje gamtinių išteklių srityje būtų 3 proc.;

301.  mano, jog nepriimtina, kad 26 naudos gavėjų padarytų kiekybiškai įvertinamų klaidų dėl EŽŪGF rinkos ir tiesioginės paramos atvejais nacionalinės valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos ir, prieš deklaruodamos išlaidas Komisijai, tų klaidų galėjo išvengti, jas nustatyti ir pataisyti; pastebi, kad jei visa ši informacija būtų panaudota klaidoms taisyti, apskaičiuotas šio poskyrio klaidų lygis būtų buvęs 0,6 procentinio punkto mažesnis; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog 34 atvejais jų aptiktas klaidas buvo padariusios nacionalinės institucijos; ir kad šių klaidų poveikis apskaičiuotam klaidų lygiui buvo 0,7 procentinio punkto; kad 15 naudos gavėjų padarytų kiekybiškai įvertinamų klaidų dėl kaimo plėtros, aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės atvejų nacionalinės valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos ir, prieš deklaruodamos išlaidas Komisijai, tų klaidų galėjo išvengti, jas nustatyti ir pataisyti; ir kad jei visa ši informacija būtų panaudota klaidoms taisyti, apskaičiuotas šio poskyrio klaidų lygis būtų buvęs 3,3 procentinio punkto mažesnis; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog trimis atvejais jų aptiktas klaidas buvo padariusios nacionalinės institucijos; kad šių klaidų poveikis apskaičiuotam klaidų lygiui buvo 0,6 procentinio punkto; mano, kad ši, jau kelis metus nekintanti padėtis, įrodo rūpestingumo stoką;

302.  apgailestauja, kad klaidų šaltiniai liko tie patys:

   a) EŽŪGF rinkos ir tiesioginio palaikymo srityje (žemės ūkiui): netikslūs arba netinkami finansuoti naudos gavėjų prašymai (pvz., perteklinis žemės ūkio paskirties plotų deklaravimas, netinkami finansuoti žemės sklypai), netinkami finansuoti naudos gavėjai, veikla, projektai arba išlaidos, kompleksinės paramos pažeidimai ir administravimo klaidos;
   b) kaimo plėtros, aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės srityje (kaimui skirtos išlaidos): netikslūs arba netinkami finansuoti naudos gavėjų prašymai (pvz., perteklinis žemės ūkio paskirties plotų deklaravimas, netinkami finansuoti žemės sklypai), netinkami finansuoti naudos gavėjai, veikla, projektai arba išlaidos, kompleksinės paramos pažeidimai; agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų nesilaikymas ir viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas;

Procentinė dalis pagal klaidos tipą

Žemės ūkis

Kaimas

Nurodytas per didelis finansuoti tinkamų hektarų skaičius

28 %

6 %

Netinkamas finansuoti naudos gavėjas, veikla, projektas ar išlaidos

6 %

16 %

Kompleksinės paramos pažeidimai

15 %

1 %

Administravimo klaidos

15 %

 

Agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų nesilaikymas

 

10 %

Viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas

 

3 %

Iš viso

63 %

37 %

303.  ypač yra susirūpinęs dėl atvejų, kuriais įtariamas tyčinis tinkamumo kriterijų apėjimas; pažymi, kad šie atvejai yra perduoti OLAF ir prašo OLAF informuoti apie šių tyrimų rezultatus Komisijos tolesnių veiksmų ataskaitoje;

Duomenų patikimumo klausimai

304.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu turėti patikimą ir atnaujinamą ŽSIS, kuri leistų sumažinti klaidų skaičių;

305.  pažymi, kad kiekvienos mokėjimo agentūros klaidų lygis, apie kurį praneša valstybės narės, ne visada yra patikimas, todėl AGRI GD pakoreguoja tą klaidų lygį daugiausia remdamasis Komisijos ir Audito Rūmų pastaraisiais metais atlikto audito duomenimis;

306.  pabrėžia, kad nors 2014 m. sertifikavimo įstaigos teigiamai įvertino visus valstybių narių pateiktus EŽŪGF IAKS kontrolės statistinius duomenis, Komisija turėjo padidinti 17 iš 69 mokėjimo agentūrų pateiktą klaidų lygį didesniu kaip 2 proc. likutiniu klaidų lygiu, iš kurių penkioms šis lygis buvo didesnis už 5 proc.(19) – Ispanijos (Andalūzija, Kantabrija, Estremadūra ir La Riocha) ir Vengrijos atveju; pažymi, kad apskritai dėl AGRI GD koregavimų, pateiktas BŽŪP tiesioginių išmokų klaidų lygis padidėjo nuo 0,55 proc. iki 2,54 proc.;

307.  pabrėžia, kad nors 2014 m. sertifikavimo įstaigos teigiamai įvertino 88 proc. valstybių narių pateiktų EŽŪFKP kontrolės statistinių duomenų, Komisija turėjo padidinti 43 iš 72 mokėjimo agentūrų pateiktą klaidų lygį didesniu kaip 2 proc. patikslintu klaidų lygiu (iš kurių keturiolikai šis lygis buvo didesnis už 5 proc.), Bulgarijai, Danijai, Ispanijai (Andalūzijai ir Valensijai), Prancūzijai (ODARC ir ASP), Jungtinei Karalystei (Anglijai), Graikijai, Airijai, Lietuvai, Latvijai, Nyderlandams, Portugalijai ir Rumunijai – šis lygis buvo didesnis už 5 proc.); pažymi, kad apskritai dėl AGRI GD koregavimų pateiktas kaimo plėtros išmokų klaidų lygis padidėjo nuo 1,52 proc. iki 5,09 proc.;

308.  pabrėžia, kad yra pavojus, jog atskirų mokėjimo agentūrų lygmeniu gali būti nepakankamai įvertintas Komisijos pakoreguotas klaidų lygis, nes koregavimas atliekamas tik tuomet, kai turimi Komisijos arba Audito Rūmų audito duomenys;

309.  vis dėlto pažymi, jog Audito Rūmai Komisijos metodą laiko iš esmės tinkamu metodu, galinčiu suteikti pakankamą pagrindą išlygoms dėl atskirų mokėjimo agentūrų;

310.  pažymi, kad kaimo plėtros srityje politikos įgyvendinimo struktūra(20) yra labai nevienalytė, todėl Komisija turi ribotas galimybes vykdyti EŽŪFKP išlaidų atitikties auditą;

311.  pažymi, kad per pastaruosius trejus metus EŽŪGF vidutiniai finansiniai pataisymai atitinka 1,2 proc. susijusių išlaidų, o EŽŪFKP – atitinkamai 1 proc., todėl Komisija pritaikė finansinius pataisymus, apimančius šiek tiek mažiau nei pusę pakoreguoto klaidų lygio EŽŪGF (2,6 proc. 2014 m.) ir vieną penktąją pakoreguoto klaidų lygio EŽŪFKP (5,1 proc. 2014 m.); be to, pažymi, kad per paskutiniuosius trejus metus susigrąžinta 0,3 proc. EŽŪGF išlaidų ir 0,9 proc. EŽŪFKP išlaidų;

312.  pabrėžia, kad, viena vertus, remiantis Komisijos pateiktais duomenimis dėl finansinių pataisymų ir išieškojimų (1,9 proc. išlaidų) ir, kita vertus, bendru pakoreguotu klaidų lygiu (5,1 proc.), iš 2014 m. EŽŪFKP duomenų matyti, kad pataisymų nepakanka norint sumažinti rizikingas išlaidas, kad programavimo laikotarpio pabaigoje jos būtų nereikšmingos(21);

313.  pažymi, kad AGRI GD generalinio direktoriaus patikinimo pareiškimas apima tris išlygas, susijusias su 2014 m. išlaidomis, kai taikomas pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis, ir vieną išlygą, kai taikomas netiesioginis valdymas, iš viso su 1 446,9 mln. EUR suma (2013 m. – 1 451, mln. EUR); atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. didžiausia su rizika susijusi suma buvo pagal ABB03 – Tiesioginės išmokos; palankiai vertina generalinio direktorato intensyvų darbą stebint ir taisant valstybės narių institucijų duomenis, kaip reikalaujama pagal Finansinio reglamento 66 straipsnį; pažymi, kad tokiu būdu atskleisti trūkumai ir taisymai nacionalinėse sistemose yra didelė dalis duomenų, kuriais grindžiami patikinimo pareiškimai; ragina Komisiją toliau gerinti duomenis, kuriais grindžiamas patikinimo pareiškimas;

Veiksmingumu ir rezultatais grindžiamas požiūris

314.  pažymi, kad buvo nustatytas palyginti griežtas, bet ganėtinai formalus požiūris į rezultatyvumo kriterijus (Audito Rūmų teigimu net 93 proc. nagrinėtų projektų), ir priešingai, tikslų įvykdymas buvo vertinamas ne taip uoliai;

315.  pažymi, kad remiantis AGRI GD metine veiklos ataskaita, 2014 m. žemės ūkio pajamų veiksnys buvo stabilus (1 PVRR); pabrėžia, kad, Komisijos teigimu(22), žemės ūkio pajamoms vienam darbininkui teigiamą poveikį padarė sumažėjęs žemės ūkio darbuotojų skaičiaus; prašo Komisijos sistemingai informuoti apie šį klausimą savo metinėje veiklos ataskaitoje;

316.  su nuostaba pažymi, kad, remiantis AGRI GD generalinio direktoriaus metine veiklos ataskaita, 2014 m. užimtumo lygis kaimo vietovėse (4 PVRR) buvo stabilus, nors Sąjungoje ūkininkų skaičiaus nuolat mažėja;

317.  mano, jog nepriimtina tai, kad, remiantis AGRI GD(23) metine veiklos ataskaita, 44,7 proc. visų Sąjungos ūkių yra pusiau natūriniai ūkiai, t. y. gauna mažesnes kaip 4 000 EUR pajamas per metus; taip pat pažymi, kad, remiantis 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos priimta 2014 finansinių metų tiesioginės paramos paskirstymo žemės ūkio gamintojams ataskaita:

   a) vidutiniškai 80 proc. BŽŪP tiesioginės paramos gavėjų gauna apie 20 proc. išmokų;
   b) 79 proc. BŽŪP tiesioginės paramos gavėjų gauna 5 000 EUR arba mažiau per metus;

318.  ragina AGRI GD savo 2015 m. metinėje veiklos ataskaitoje informuoti apie talpų ekonominių ir aplinkos rodiklių derinį, pateikiant tinkamai subalansuotą Sąjungos žemės ūkio padėties ir platesnio jos konteksto apžvalgą, kad teisės aktų leidėjai galėtų geriau vertinti BŽŪP rezultatus ir pradėti informacija pagrįstą būsimų jos krypčių svarstymą;

319.  prašo AGRI GD savo metinėje ataskaitoje nurodyti pajamų paramos už veiklą žemės ūkio sektoriuje paskirstymo tendencijas ir visų pirma pateikti išsamią informaciją apie naujų paramos formų, pvz., perskirstymo išmokos, numatytų pagal 2013 m. BŽŪP reformą, poveikį;

320.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai sutelkė dėmesį į bandomąjį rezultatyvumu grindžiamą 71 kaimo plėtros projektą, apimantį investicijas į materialųjį turtą;

321.  remdamasis preliminariais (2014 m. pabaigos) duomenimis, palankiai vertina rezultatus, pasiektus įgyvendinant 2007–2013 m. kaimo plėtros politiką, turėdamas mintyje paremtas labai mažas įmones (73 000) ir jaunus ūkininkus (164 000), taip pat inovacijų paramą siekiant 136 000 ūkiuose pradėti gaminti naujus produktus ar taikyti naujas technologijas;

322.  apgailestauja, kad Audito Rūmai atskleidė trūkumų taikant priemones ir renkantis projektus ir kad trūksta išlaidų pagrįstumo įrodymų;

323.  apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė trūkumų penkių mokėjimo agentūrų, kurias aplankė 2014 m. – Airijos, Italijos (Kampanijos), Portugalijos, Rumunijos ir Švedijos, kontrolės sistemose, susijusiose su kaimo plėtros operacijomis, visų pirma su patikrinimais, susijusiais su aplinkos sąlygų tinkamumo sąlygomis, didžiausiu įmonių dydžiu ir viešųjų pirkimų procedūra;

Finansų inžinerijos priemonės

324.  pažymi, kad finansų inžinerijos priemonių naudojimas šioje srityje yra visiškai nereikšmingas ir labiau išimtinis;

325.  apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė didelių trūkumų, susijusių su finansavimo galimybių sverto ir atsinaujinimo poveikiais kaimo plėtros srityje, ir padarė išvadą, kad finansų inžinerijos priemonės 2007–2013 m. buvo naudotos nesėkmingai(24); reikalauja, kad Komisija pradėtų vykdyti matavimus, siekdama teikti pakankamas paskatas naudos gavėjams, kad būtų gaunama esminė pridėtinė vertė;

326.  pažymi, kad Komisija pradėjo atitikties patvirtinimo procedūrą, siekdama gauti išsamią ir tikslią informaciją apie interesų konflikto riziką Čekijos Respublikos Nacionaliniame intervencijos į žemės ūkį fonde, ir pabrėžia, kad nepavykus imtis reikiamų interesų konflikto vengimo priemonių gali tekti pareikalauti, kad Čekijos kompetentingos institucijos atšauktų mokėjimo agentūrų akreditavimą ir (arba) Komisija atliktų finansinį koregavimą; prašo Komisijos skubiai imtis veiksmų ir iki 2016 m. birželio mėn. informuoti Parlamentą šiuo klausimu; prašo OFAL nedelsiant informuoti Parlamentą apie savo sprendimą pradėti bylą ar jos nepradėti;

327.  pažymi, kad pasibaigus finansų inžinerijos priemonių tinkamumo finansuoti laikotarpiui valstybės narės gali naudoti iš investicijų į fondus grąžintas lėšas ir tokios lėšos gali tapti nacionalinėmis lėšomis pagal dabar taikomą teisinį pagrindą; apgailestauja dėl to, kad tokiu atveju iš pradžių su konkrečiomis finansinėmis priemonėmis susietos lėšos gali būti perkeltos į skirtingus sektorius ir individualias įmones; ragina Komisiją labiau skatinti valstybes nares šias lėšas išleisti tame pačiame sektoriuje;

Geriausia patirtis

328.  pažymi, kad Audito Rūmai išsamiai išnagrinėjo, ar Sąjungos parama buvo skiriama aiškiai apibrėžtiems tikslams, atspindintiems nustatytas struktūrines ir teritorines reikmes ir struktūrinius sunkumus; taip pat jie patikrino rezultatyvumo kriterijų naudojimą nustatant tikslus ir vykdant atranką; mano, kad atsižvelgiant į veiklos rezultatų vertinimo metodą AGRI GD parengta geresnė bendra stebėsenos ir vertinimo sistema (BSVS) apima konkrečių rodiklių rinkinį, kuris sudarys sąlygas Komisijai matuoti pažangą ir teikti pažangos ataskaitas;

Taikytinos priemonės

329.  daro išvadą, kad Komisija turėtų:

   a) imtis atitinkamų priemonių, kad siekiant nustatyti dažniausius klaidų šaltinius būtų sustiprinti valstybėse narėse taikomi veiksmų planai; ir peržiūrėti kaimo plėtros atitikties auditų strategiją;
   b) išnagrinėti BŽŪP reformos poveikį šio sektoriaus rezultatyvumui ir jo prioritetus, susijusius su parama iš Sąjungos biudžeto;
   c) palengvinti sinergiją gamtos išteklių srityje, kad būtų panaikintas dabartinis paramos veiksmų įvairialytiškumas;
   d) išsamiai pranešti Parlamentui apie tai, kaip ribojamos BŽŪP tiesioginės išmokos, duomenis pateikiant pagal kiekvieną valstybę narę;

330.  prašo, kad

   a) Komisija apsvarstytų galimybę AGRI GD metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją apie pajamų paramos už veiklą žemės ūkio sektoriuje paskirstymo tendencijas;
   b) valstybės narės toliau dėtų pastangas įtraukti patikimą ir atnaujintą informaciją į savo ŽSIS duomenų bazes, kad būtų išvengta mokėjimų už finansuoti netinkamą žemę;
   c) Komisija parengtų pasiūlymus dėl sankcijų už suklastotas arba neteisingas mokėjimo agentūrų ataskaitas, kurie apimtų būtent šiuos tris aspektus: patikrų statistiką, mokėjimo agentūrų pareiškimus ir sertifikavimo įstaigų darbą;
   d) Komisija imtųsi atitinkamų priemonių pareikalauti, kad valstybių narių kaimo plėtros veiksmų planuose būtų numatyti taisomieji veiksmai dažniems klaidų atvejams;
   e) Komisija peržiūrėtų kaimo plėtros atitikties audito strategiją, kad būtų galima nustatyti, ar viename konkrečiame regione nustatyti sistemų trūkumai regionų programas turinčiose valstybėse narėse yra ir kituose regionuose, visų pirma investicinių priemonių atžvilgiu;
   f) Komisija užtikrintų, jog naujoji operacijų teisėtumo ir tvarkingumo užtikrinimo procedūra, kuri taps privaloma nuo 2015 finansinių metų, būtų tinkamai taikoma sertifikavimo įstaigų ir pateiktų patikimą informaciją apie klaidų lygį;
   g) valstybės narės įvertintų poreikį remti žinių perdavimo ir konsultavimo veiklą, kuri rinkoje jau vykdoma už pagrįstą kainą, ir, jei poreikis pagrįstas, kad valstybės narės užtikrintų, jog remiamos veiklos kaina neviršytų rinkoje siūlomos panašios veiklos kainos;
   h) Komisija užtikrintų Sąjungos fondų papildomumą, kad būtų sumažinta dvigubo finansavimo ir dvigubo administravimo rizika žinių perdavimo ir konsultacinėse priemonėse;
   i) Komisija skatintų valstybes nares įsteigti vieną finansinę priemonę, kuri leistų teikti tiek paskolas, tiek garantijas, taip išplečiant tos priemonės veiklą ir kritinę masę;
   j) Komisija nustatytų tinkamus standartus ir tikslus sverto ir atsinaujinimo poveikių atžvilgiu, siekiant padidinti finansinių priemonių veiksmingumą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu;
   k) Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomoji įstaiga kiek įmanoma sumažintų įsipareigojimų asignavimų perkėlimų, kurie 2014 m. sudarė 0,9 mln. EUR (50 proc.), lygį; nurodo, kad 2013 m. Audito Rūmai pateikė panašias pastabas ir kad informacijos apie taisomąsias priemonės vis dar nėra;

Europos vaidmuo pasaulyje

Bendrieji klausimai

331.  pažymi, kad ši sritis apima išlaidas, susijusias su užsienio politikos veikla, parama šalims kandidatėms ir narystės ES siekiančioms šalims, taip pat paramą vystymuisi ir humanitarinę pagalbą besivystančioms ir kaimyninėms šalims, kuri nėra Europos plėtros fondo (EPF) veiklos dalis;

332.  pažymi, kad 4 išlaidų kategorijai „Europos vaidmuo pasaulyje“ skiriama iš viso 7,4 mlrd. EUR, ir išlaidos yra grindžiamos bendradarbiavimo priemonėmis ir įgyvendinimo būdais;

333.  pažymi, kad šiuo metu neabejotinai yra tris plėtros ir kaimynystės darbotvarkei svarbios sritys: partnerystė, plėtra ir sąveika su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT);

334.  palankiai vertina tai, kad iš aštuonių 2011–2012 m. Audito Rūmų pateiktų rekomendacijų, visiškai buvo įgyvendintos keturios rekomendacijos, dauguma aspektų – dvi rekomendacijos ir tam tikrais aspektais – dvi rekomendacijos;

Valdymo klausimai

335.  pažymi, kad šiam skirsniui taikomas tiesioginis valdymas, kai išlaidas valdo Komisija ir jos generaliniai direktoratai; jis vykdomas per Briuselio būstines arba Sąjungos delegacijas tam tikrose šalyse, arba bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis;

336.  nustebęs pažymi, kad delegacijos, turinčios didžiausią rizikuojamą sumą, kaip apskaičiuota taikant 5-ąjį pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį (įgyvendinimas laiku) ir 6-ąjį (tikslas pasiektas), nėra išvardytos blogiausius rezultatus turinčių delegacijų sąraše; mano, kad dėl to kyla abejonių dėl kai kurių delegacijų ataskaitų kokybės ir rimtumo;

337.  labai susirūpinęs pažymi, kad remiantis 2 598 projektų, kuriems vadovauja Sąjungos delegacijos, išorės pagalbos valdymo ataskaita:

   vėluojama vykdyti 805 projektus, kurių vertė 13,7 mlrd. EUR (45,53 proc. visos sumos),
   vykdant 610 projektų, kurių vertė 9,9 mlrd. EUR (32,96 proc.), nebus pasiekti pradžioje nustatyti tikslai,
   500 projektų, kurių vertė 8,6 mlrd. EUR (29 proc.), vėluojama vykdyti ir juos vykdant nebus pasiekti pradžioje nustatyti tikslai,
   915 projektų, kurių vertė 15 mlrd. EUR (50 proc.), arba vėluojama vykdyti, arba nebus pasiekti pradžioje nustatyti tikslai,
   biudžeto paramos veiksmai sudaro beveik vieną penktadalį didžiausias problemas turinčių projektų;

338.  teigiamai vertina tai, kad Komisija pradėjo taikyti įgyvendinamų projektų stebėsenos sistemą ir kad metų pabaigoje išorės pagalbos valdymo ataskaitos pranešimuose nurodomi projektai, kuriuos kažkiek vėluojama įgyvendinti arba kuriuos įgyvendinant rizikuojama nepasiekti vieno ar kelių pradžioje nustatytų tikslų;

339.  ragina Komisiją toliau stebėti šiuos projektus ir imtis reikiamų veiksmų, kad įgyvendinant šiuos projektus per nustatytą laiką būtų pasiektas jiems iškeltas tikslas; prašo Komisijos pateikti ataskaitą, į kurią būtų įtraukta naujausia informacija apie šių projektų padėtį, ir ragina ją į šią ataskaitą įtraukti informaciją apie kaimynystės politikos pagalbos programas;

340.  apgailestauja, kad įgyvendinimo problemų turinčius projektus delegacijos darbuotojai lanko rečiau, nei projektus, kuriuose problemų nėra;

341.  pažymi, kad, remiantis išorės pagalbos valdymo ataskaitos 2014 m. duomenimis, iš projektų, 5-ojo pagrindinio veiklos rezultatų rodiklio (PVRR 5) požiūriu pažymėtų raudonai, aplankyta 77 proc., o neaplankyta 23 proc., iš projektų, PVRR 5 požiūriu pažymėtų geltonai, aplankyta 74 proc., o neaplankyta 26 proc., iš projektų, PVRR 5 požiūriu pažymėtų žaliai, aplankyta 71 proc., o neaplankyta 29 proc.;

342.  primena, jog Parlamentas reikalavo, kad Komisija pristatytų priemones, kurių ėmėsi siekdama pagerinti Sąjungos delegacijų veiklos rezultatus, susijusius su finansiniu planavimu ir išteklių skyrimu, finansiniu administravimu ir audito atlikimu, ir pateiktų Parlamentui išvadas, kurias padarė remdamasi išorės pagalbos valdymo ataskaita, taip pat pačias išorės pagalbos valdymo ataskaitas;

343.  pažymi, kad 2015 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamentui oficialiai perduoti 22 delegacijų, 2014 m. atitikusių mažesnių nei 60 proc. jų PVRR kriterijus, veiksmų planai; taip pat pažymi, kad į DEVCO GD 2014-ųjų metinės veiklos ataskaitą įtrauktos išvados, kurias DEVCO GD padarė remdamasis išorės pagalbos valdymo ataskaita;

344.  primygtinai reikalauja, kad Komisija jokiu būdu netaikytų prieštaravimų procedūros, numatytos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento 163 straipsnyje, siekdama vilkinti Audito Rūmų specialiosios ataskaitos priėmimą ar trukdyti ją priimti;

345.  tvirtai pakartoja, kad užtikrinimo kūrimo procesui reikalingos priemonės Sąjungos delegacijų atskaitomybei sustiprinti, kurios būtų užtikrinamos per rengiamas ir Sąjungos delegacijų vadovų pasirašomas išorės pagalbos valdymo ataskaitas;

346.  mano, kad Sąjungos delegacijų vadovų paskelbtos išorės pagalbos valdymo ataskaitos yra naudingos vidaus valdymo priemonės, kurias naudodama Komisija gali iš anksto nustatyti su projektais susijusias problemas ir jas spręsti netgi įgyvendinimo metu; apgailestauja, kad šios ataskaitos nėra pridedamos prie DEVCO GD ir Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinio direktorato (NEAR GD) metinės veiklos ataskaitų, kaip numatyta Finansinio reglamento 67 straipsnio 3 dalyje; apgailestauja dėl to, kad jos nuolat laikomos konfidencialiomis, nors pagal Finansinio reglamento 67 straipsnio 3 dalį „Parlamentui bei Tarybai suteikiama galimybė su jomis susipažinti, prireikus atsižvelgiant į jų konfidencialumą“;

347.  apgailestauja, kad, palyginti su 2013 m., bendri Sąjungos delegacijų išorės pagalbos programų įgyvendinimo veiklos rezultatai, įvertinti pagal 2014 m. išorės pagalbos valdymo ataskaitose naudotus PVRR, suprastėjo; tačiau pažymi, kad šiose ataskaitose pateikiamas vykdomų projektų vertinimas ir kad veiklos rezultatams įtakos turi Sąjungos delegacijoms nepavaldūs veiksniai, įskaitant valdymo kokybę pagalbą gaunančiose šalyse, saugumo padėtį, politinę krizę, įgyvendinančių partnerių įsipareigojimus ir kt.;

348.  pripažįsta, kad pagal išorės pagalbos valdymo ataskaitas padaryti vertinimai atspindi tik momentinę kiekvieno projekto padėtį metų pabaigoje ir kad tikrasis nustatytų sunkumų poveikis gali būti įvertintas tik projekto pabaigoje;

349.  primygtinai reikalauja, kad Komisija naudotų išorės pagalbos valdymo ataskaitas nustatytiems trūkumams spręsti, kad vykdomi projektai atitiktų iš pradžių nustatytus tikslus; tikisi, kad Komisija užtikrins, jog išorės pagalbos projektai būtų planuojami nustatant realius terminus, kad būtų sumažintas atidėtų projektų skaičius; tikisi, kad Komisija pateiks ataskaitą Parlamentui apie taisomuosius veiksmus padėčiai delegacijose, kuriose kyla rimtų įgyvendinimo problemų, ištaisyti;

350.  pažymi, kad labai nedaug vykdomų projektų įvertinti kaip turintys didelių problemų, dėl kurių juos galima paženklinti „raudona vėliavėle“; teigiamai vertina numatytus korekcinius veiksmus, kuriuos taikant ir įgyvendinimo pabaigoje dar galima gauti gerų rezultatų;

351.  mano, kad Sąjungos delegacijų vadovams reikėtų aiškiai priminti apie jų vadovaujamąsias pareigas jų įdarbinimo ir išankstinio parengimo metu, jų pareigą užtikrinti valdymą, susijusį su jų delegacijų veiklos portfeliu (pagrindiniai valdymo procesai, kontrolės valdymas, tinkamas PVRR supratimas ir vertinimas), užtikrinti kokybišką ir išsamų informavimą rengiant metines veiklos ataskaitas, ir primygtinai paraginti dėmesį skirti ne tik politiniam savo pareigų aspektui;

352.  išreiškia susirūpinimą dėl ES išorės pagalbos valdymo trečiosiose šalyse; primena, kad kas antras euras buvo išmokėtas per vėlai (kai paskutinį kartą pateikta atskaita, tai buvo 805 projektai), panaudojant kas trečią eurą (610 projektų) nepasiekta planuotų tikslų ir kad abu trūkumai aktualūs kalbant apie kas ketvirto euro panaudojimą (500 projektų); yra susirūpinęs tuo, kad, beveik penktadalis (18,5 proc.) paramos biudžetui priemonių taikytos pavėluotai ir jų tikslai nepasiekti ir kad vykdant beveik pusę Europos plėtros fondo projektų patirtos tokios pačios įgyvendinimo problemos; yra susirūpinęs dėl to, kad projektams, kuriuos vykdant patiriama problemų, stebėti vizitai organizuojami rečiau, negu tiems, kuriuos vykdant problemų nepatiriama; prašo Komisijos pateikti ataskaitą nurodant naujausią informaciją apie padėtį vykdant šiuos projektus ir ragina į ataskaitą įtraukti informaciją apie kaimynystės politikos paramos programas;

353.  pripažįsta, kad faktinis nustatytų sunkumų poveikis gali būti įvertintas tik projekto pabaigoje; mano, kad finansinis sunkumų ir vėlavimo, su kuriais susidurta įgyvendinant projektus, poveikis turėtų būti vertinamas atsargiai ir kad jis gali atspindėti tik labai ribotą projekto išlaidų dalį;

354.  mano, kad Sąjungos delegacijų vadovams turėtų būti pateiktos aiškios gairės bendrosiose gairėse apie išlygos apibrėžtį ir jos sudedamąsias dalis;

355.  mano, kad svarbu nustatyti ir sujungti delegacijai būdingas tendencijas, remiantis valdymo informacija ir PVRR, kad būtų įvertintas programavimo ciklas bendros Sąjungos paramos vystymuisi naudos arba jos naudos sektorių veiklos rodikliams atžvilgiu;

356.  palankiai vertina tai, kad Komisija sugriežtino Sąjungos finansuojamų projektų Tindufo stovyklose stebėseną – 2015 m. iš viso buvo vykdomos 24 stebėsenos misijos ir Komisijos humanitarinės pagalbos darbuotojai stovyklose išbuvo iki dviejų savaičių per mėnesį; teigiamai vertina visas Komisijos pastangas užtikrinti, kad Sąjungos lėšos stovyklose būtų naudojamos kuo veiksmingiau, ir pripažįsta, kad Tindufo stovyklų atveju humanitariniam importui netaikomi muitai;

Teisėtumas ir tvarkingumas; klaidų klausimai

357.  pastebi, kad Audito Rūmai išanalizavo 172 operacijas, iš kurių 43 rado klaidų; pažymi, kad remiantis 28 kiekybiškai įvertintomis klaidomis, įvertintas klaidų lygis yra 2,7 proc.;

358.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai paskelbė atskirą klaidų lygį Komisijos tiesiogiai valdomoms išlaidoms (neįtraukdami kelių rėmėjų remiamų operacijų ir biudžeto paramos operacijų), ir apgailestauja, kad apskaičiuotas tokių konkrečių operacijų klaidų lygis siekia 3,7 proc.; yra nusivylęs, kad septyniais kiekybiškai įvertinamų klaidų atvejais Komisija turėjo pakankamai informacijos, kad, prieš patvirtindama šias išlaidas, klaidų išvengtų arba jas aptiktų ir ištaisytų; pažymi, kad jei visa ši informacija būtų buvusi panaudota klaidoms taisyti, apskaičiuotas šio skyriaus klaidų lygis būtų buvęs 0,2 procentinio punkto mažesnis;

359.  pažymi, kad pagrindinės klaidos yra susijusios su finansuoti netinkamomis išlaidomis, dėl kurių prašymus pateikė finansinės naudos gavėjai (įskaitant laikotarpį, mokesčius, kilmės taisyklės nesilaikymą arba nepakankamą dokumentaciją), ir su nepakankamu Komisijos atitikties patvirtinimu ir mokėjimų priėmimu;

Procentinė dalis pagal klaidos tipą

Europos vaidmuo pasaulyje

Netinkamos finansuoti išlaidos

57 %

Nesuteiktos paslaugos / neatlikti darbai / nepatiektos prekės

24 %

Nebuvo išlaidas pateisinančių patvirtinamųjų dokumentų

8 %

Viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas

6 %

Netinkamai apskaičiuotos išlaidos, kurias prašoma kompensuoti

4 %

Iš viso

100 %

360.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai paskelbė atskirą klaidų lygį Komisijos tiesiogiai valdomoms išlaidoms neįtraukdami kelių rėmėjų remiamų operacijų ir biudžeto paramos operacijų; apgailestauja, kad apskaičiuotas šių specialių operacijų klaidų lygis siekia 3,7 proc.;

361.  pažymi, kad biudžeto rėmimo operacijose, kurias išnagrinėjo Audito Rūmai, nebuvo teisėtumo ir tvarkingumo klaidų; vis dėlto mano, kad Komisija turėtų užtikrinti nuolatinę lėšų, skiriamų kaip parama biudžetui, stebėseną, įskaitant sistemingą patikrą, kaip tenkinamos sąlygos šios rūšies paramai gauti;

362.  apgailestauja, kad Audito Rūmai 2014 finansiniais metais pastebėjo sisteminę klaidą, susijusią su išlaidų priėmimu pagal savo vertinimą, o ne pagal patirtas, apmokėtas ir priimtas išlaidas, nors ši klaida jau buvo pastebėta 2013 finansiniais metais; tačiau džiaugdamasis pažymi, kad 2014 m. gegužės mėn. Plėtros generalinis direktoratas (ELARG GD) ištaisė netinkamai atliktus patvirtinimus savo 2013 m. ir 2014 m. sąskaitose ir persvarstė nurodymus, pateikiamus ELARG GD apskaitos vadove;

363.  primena, kad bendradarbiavimo biuro „EuropeAid“ generalinis direktorius savo patikinimo pareiškime(25) pareiškė, kad taikomos kontrolės procedūros užtikrina pakankamas garantijas dėl pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, nors paskelbė bendrąją išlygą dėl 2 proc. viršijančio klaidų lygio, ir tai parodo, kad kontrolės procedūros nepadėjo išvengti, nustatyti ir ištaisyti reikšmingų klaidų;

364.  mano, kad labai svarbu užtikrinti galimybę sustabdyti pasirengimo narystei finansavimą ne tik tuomet, kai įrodoma, kad lėšomis piktnaudžiaujama, bet ir tuomet, kai narystės siekianti šalis kokiu nors būdu pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nurodytas teises;

Duomenų patikimumo klausimai

365.  pažymi, kad dėl išlaidų pobūdžio ir jų paskirstymo teritorijų, šios srities duomenų valdymas akivaizdžiai skiriasi nuo kitų Sąjungos biudžeto sričių;

Veiklos rodikliais ir rezultatais grindžiamas požiūris

366.  pažymi, kad dėl paramos pobūdžio net patobulintas rizikos valdymas ir sustiprintos kontrolės sistemos labai padeda daugiau dėmesio skirti rezultatyvumui;

Finansų inžinerijos priemonės

367.  pažymi, kad šioje srityje finansų inžinerijos priemones nėra svarbi tema; kai tokio pobūdžio paramai esama erdvės, ji veikiau naudojama vykdant EPF veiksmus;

Taikytinos priemonės

368.  daro išvadą, kad Komisija turėtų:

   a) laikytis Audito Rūmų rekomendacijos parengti ir įgyvendinti vidaus kontrolės procedūras, kad būtų užtikrinta, jog refinansavimo mokėjimai būtų pagrįsti faktinėmis išlaidomis, ir sustiprinti ex ante kontrolę sutartims dėl dotacijų, įskaitant ir rizika grindžiamą planavimą bei sisteminius tolesnės priežiūros vizitus;
   b) atspindėti esamus ir smarkiai kintančius prioritetus, kad būtų užtikrinta pakankama Sąjungos finansinė parama ne tik pagal teritorinius aspektus (Ukraina, Turkija, Vakarų Balkanų šalys, Rytų partnerystės šalys ir kt.), bet ir pagal teminius aspektus;

369.  prašo, kad Komisija parengtų ir įgyvendintų vidaus kontrolės procedūras, siekiant užtikrinti, kad išankstinis finansavimas būtų patvirtintas pagal faktines patirtas išlaidas, neįtraukiant teisinių įsipareigojimų;

370.  visiškai pritaria Komisijos apibendrinamojoje ataskaitoje(26) jos pateiktam nurodymui, kuriuo DEVCO GD primygtinai raginamas „ieškoti būdų, kaip labiau atsižvelgti į kontrolės rezultatus, kad jis pateiktų atsižvelgiant į riziką labiau diferencijuotą patikinimą ir taip daugiau kontrolės išteklių skirtų konkrečių išlygų apimamoms sritims, atsižvelgdamas į santykinį įvairių kontrolės formų ekonominį efektyvumą“;

371.  prašo Komisijos:

   a) kasmet pateikti Parlamentui bendrą išorės pagalbos valdymo ataskaitų įvertinimą; ir
   b) DEVCO GD ir NEAR GD metinės veiklos ataskaitose nurodyti priemones, kurių ji ėmėsi padėčiai įgyvendinimo problemų turinčiose delegacijose ištaisyti, biudžeto paramos vėlavimui mažinti ir programoms supaprastinti;

Administravimas

372.  pažymi, kad ši labai specifinė sritis yra susijusi su Sąjungos institucijų ir kitų įstaigų išlaidomis, ir kad daugeliu atveju Komisija čia atlieka paslaugų teikėjos kitiems vaidmenį;

373.  pažymi, kad apie 60 proc. visos sumos sudaro personalo išlaidos; kiti elementai apima pastatus, įrangą, energiją, ryšius, IT ir kt.;

374.  reikalauja, kad visos Sąjungos institucijos ir agentūros įgyvendintų Tarnybos nuostatų 16 straipsnį ir kasmet skelbtų informaciją apie vyresniuosius pareigūnus, kurie baigė tarnybą Sąjungos administracijoje, taip pat interesų konfliktų sąrašą; reikalauja, kad minėtoji nepriklausoma struktūra įvertintų naujų pareigų baigus eiti pareigas Sąjungos institucijose suderinamumą arba reiškinį, kai institucijų tarnautojai ar buvę Parlamento nariai iš viešojo sektoriaus pereina į privatųjį (vadinamąjį „sukamųjų durų“ reiškinį), taip pat interesų konflikto galimybę, ir nustatytų aiškius veiklos pertraukos laikotarpius, kurie apimtų bent laikotarpį, per kurį mokamos pereinamojo laikotarpio išmokos;

375.  nurodo, kad 2014 m. penki buvę pareigūnai buvo įdarbinti specialiaisiais patarėjais ir gavo atlyginimą vienu atveju už 43 savaites, kitais dviem atvejais už 30 savaičių; prašo Komisijos pateikti papildomos informacijos apie tai, kodėl minėtiems buvusiems pareigūnams buvo mokamos kasdienės išmokos, o ne pratęstos jų pradinės sutartys, ar buvo atsižvelgta į pradines sutartis, jei taip, kaip tai buvo padaryta, ir ar tuo pat metu buvo mokamos pensijos;

376.  atkreipia dėmesį į tai, kad persvarsčius Tarnybos nuostatus padidintas darbo valandų skaičius nuo 37,5 iki 40 valandų per savaitę reiškia, kad sutaupoma maždaug 2 900 darbo vietų ir taip praktiškai kompensuojamas darbuotojų skaičiaus mažinimas 5 proc. per kelerius metus, kaip sutarta reformuojant Tarnybos nuostatus; ragina Komisiją pateikti skaidrią ataskaitą įtraukiant metinius duomenis apie planuojamą darbo vietų mažinimą atsižvelgiant į ilgesnes darbo valandas;

377.  pabrėžia, kad kiekvienam Komisijos nariui biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra yra svarbesnė už kitus posėdžius, nes, Parlamento atsakingo komiteto manymu, kiekvienas Komisijos narys atsako prieš Parlamentą;

378.  pabrėžia informatorių vaidmens svarbą; ragina Komisiją užtikrinti, kad kiekvienoje Sąjungos institucijoje būtų įgyvendintos taisyklės dėl informatorių apsaugos; ragina Komisiją skatinti priimti teisės aktus dėl informatorių apsaugos Sąjungoje;

379.  prašo, kad visos Sąjungos institucijos ir agentūros, kurios to dar nepadarė, skubiai priimtų vidaus taisykles dėl informatorių ir taikytų bendrą požiūrį į savo įsipareigojimus, pagrindinį dėmesį skirdamos informatorių apsaugai; prašo skirti ypatingą dėmesį informatorių apsaugai pagal Direktyvą dėl komercinių paslapčių apsaugos; ragina Komisiją skatinti priimti teisės aktus dėl būtiniausio lygio informatorių apsaugos Sąjungoje; ragina institucijas ir agentūras iš dalies pakeisti Tarnybos nuostatus siekiant užtikrinti, kad pagal juos pareigūnai būtų ne tik oficialiai įpareigoti pranešti apie įvairius pažeidimus, bet ir nustatyta tinkama informatorių apsauga; ragina institucijas ir agentūras nedelsiant įgyvendinti Tarnybos nuostatų 22 straipsnio c punktą;

380.  reiškia susirūpinimą dėl darbuotojų savižudybių skaičiaus; mano, kad siekdama sustabdyti savižudybes Komisija turėtų atlikti išsamų darbuotojų gerovės vertinimą;

381.  apgailestaudamas pažymi, kad iš 2011–2012 m. pateiktų aštuonių Audito Rūmų rekomendacijų iki galo nėra įgyvendinta viena, 5 rekomendacijos yra įgyvendintos daugeliu aspektų ir 3 yra įgyvendintos tik tam tikrais aspektais;

382.  pažymi, kad laikinojo nedarbingumo atostogų lygis Komisijoje išlieka stabilus; palankiai vertina tai, kad sukurta psichologinės pagalbos grupė, kurios dėka nebuvimo darbe dienų skaičius nuo 200 2010 m. sumažėjo iki 772 2014 m.; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad 868 atvejais reikėjo imtis priemonių, nors patenkinimo lygis siekė 95 proc.;

383.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau kaip 250 darbuotojų, kurie nebuvo priimti dirbti į naujai sudarytus kabinetus, grįžo arba pradėjo dirbti generaliniuose direktoratuose ir kad 550 naujų kabinetų darbuotojų priimti į naująją J. C. Junkerio Komisiją;

384.  mano, kad Sąjungos darbuotojų imunitetas nuo baudžiamojo persekiojimo valstybėse narėse yra seniai atgyvenusi prieš 64 metus numatyta privilegija; ragina, kad ši Sutarties protokole numatyta privilegija būtų apribota ir taikoma Sąjungos institucijų darbuotojams ES nepriklausančiose šalyse;

Teisėtumas ir tvarkingumas; klaidų klausimai

385.  pažymi, kad Audito Rūmai išanalizavo 129 operacijas, iš kurių 20 aptiko klaidų; pastebi, kad remiantis 12 kiekybiškai įvertintų klaidų, įvertintas klaidų lygis yra 0,5 proc.;

386.  pažymi, kad pagrindinės klaidos yra susijusios su netinkamomis finansuoti arba klaidingai apskaičiuotomis išlaidomis darbuotojams ir susijusiomis išmokomis, mokėjimais už paslaugas, kurioms netaikomos galiojančios sutartys, ir kitomis deramai nepagrįstomis išlaidomis;

Procentinė dalis pagal klaidos tipą

Administravimas

Netinkamos finansuoti arba klaidingai apskaičiuotos išmokos darbuotojams ir susijusios išmokos

70 %

Mokėjimai už paslaugas, kurioms nėra galiojančių sutarčių

22 %

Kitos deramai nepagrįstos išlaidos

8 %

Iš viso

100 %

Elgesio kodeksas ir interesų konfliktas

387.  pažymi stiprų visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį sąžiningumo klausimams, kuris reiškia, kad būtina nuolat skirti dėmesį tinkamai veikiantiems elgesio kodeksams; pabrėžia, kad elgesio kodeksas – tai tik veiksminga prevencinė priemonė, jei jis yra tinkamai taikomas ir jei sistemingai (ne tik incidentų atveju) peržiūrima jo atitiktis; pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos reikia peržiūrėti elgesio kodeksą;

388.  ragina Sąjungos institucijas ir agentūras kartu su šiuo metu vykdoma informuotumo didinimo veikla dar labiau didinti pareigūnų informuotumą apie interesų konfliktų politiką ir per įdarbinimo procedūras ir veiklos rezultatų peržiūrą kaip privalomą diskusijų klausimą įtraukti sąžiningumo ir skaidrumo klausimą; mano, kad teisės aktuose dėl interesų konfliktų reikėtų atskirti išrinktus atstovus ir pareigūnus; laikosi nuomonės, kad valstybėse narėse taip pat reikėtų nustatyti panašias taisykles pareigūnams ir valstybės tarnautojams, kurie administruoja ir kontroliuoja Sąjungos subsidijas; ragina Europos Komisiją pateikti teisinio pagrindo projektą šiuo klausimu;

389.  mano, kad Komisija turėtų aktyviai atskleisti dokumentus, susijusius su ad hoc etikos komiteto rekomendacijomis dėl kadenciją baigusių buvusių Komisijos narių darbo, skelbdama komercinę ar asmeninę informaciją pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001;

390.  ragina Komisiją iki 2017 m. pabaigos persvarstyti Komisijos narių elgesio kodeksą, be kita ko, apibrėžti, ką reiškia „interesų konfliktas“, taip pat nustatyti kadenciją baigusių pareigūnų darbo suderinamumo vertinimo kriterijus ir Komisijos narių veiklos pertraukos laikotarpį prailginant iki trejų metų; ragina Komisiją paprašyti, kad valstybės narės aiškiai nurodytų bet kokį galimą savo kandidatų į Komisijos narius interesų konfliktą ir paaiškintų, kaip interesų konfliktas apibrėžtas jų nacionalinės teisės aktuose; tuo atveju, jei interesų konflikto aiškinimas nacionalinės teisės aktuose ir taisyklėse, kurias šiuo atžvilgiu taiko Komisija, skiriasi, valstybės narės turėtų laikytis Komisijos aiškinimo;

391.  atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos ypatingą dėmesį skirti interesų konfliktų ir korupcinių veiksmų prevencijai decentralizuotose agentūrose, nes jos yra ypač pažeidžiamos atsižvelgiant į tai, kad yra santykinai mažai žinomos visuomenei ir įsikūrusios įvairiose Sąjungos vietose;

392.  pažymi, kad, interesų konfliktų srityje, svarbu didinti Komisijos pirmininko, Komisijos ad hoc etikos komiteto ir generalinio sekretoriato skaidrumą, persvarstant galimų konfliktų aplinkybes; ragina Komisiją aktyviai skelbti etikos komiteto nuomones pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 siekiant, kad visuomenė galėtų reikalauti Komisijos atskaitomybės už jos priimtus sprendimus; dar kartą primena Parlamento rekomendaciją reformuoti ad hoc etikos komitetą išplečiant jo įgaliojimus ir į jį įtraukiant nepriklausomus ekspertus;

393.  mano, kad Komisijos narių elgesio kodekse turėtų būti aiškiau apibrėžtos ad hoc etikos komiteto užduotys ir numatytas reikalavimas, kad komiteto nariai būtų nepriklausomi ekspertai;

394.  ragina Komisiją interesų deklaracijas skelbti atviru kompiuterio skaitymui pritaikytu formatu;

395.  mano, jog pageidautina, kad Europos Komisijos nario kabinete įdarbinti vyriausybės darbuotojai, atlikdami savo užduotis, neturėtų ryšių su savo valstybėmis narėmis, nebent būtų atliktas atitinkamas patikrinimas, ar nėra galimo interesų konflikto su teisėtais Komisijos interesais;

Interesų konfliktai pasidalijamojo valdymo atveju ir trečiosiose šalyse valdant ES lėšas

396.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse nesama ministrams skirtų teisės aktų, pagal kuriuos atmetama galimybė, kad pareigūnai gali būti įmonės vieninteliai savininkai arba dalininkai;

397.  mano, kad rimtas interesų konfliktas iškyla tuomet, kai šių pareigūnų įmonės gali prašyti Sąjungos lėšų arba jas gauti kaip subrangovai, ir tuo pat metu savininkui ir pareigūnui tenka atsakomybė už tinkamą lėšų panaudojimą ar panaudojimo kontrolę;

398.  ragina Komisiją į visus būsimus Sąjungos teisės aktus dėl mokėjimų įtraukti sąlygą, kad pareigūnams priklausančios įmonės Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse negali prašyti Sąjungos finansavimo ar jį gauti;

Skaidrumas

399.  mano, kad ES visi duomenys apie biudžeto vykdymą, įskaitant su pasidalijamuoju valdymu susijusias valstybių narių išlaidas, turėtų būti skaidrūs ir už juos atsiskaitoma viešai juos skelbiant;

400.  pabrėžia principą, kad Komisija turėtų nutraukti visų lygių kontaktus su neregistruotais lobistais;

401.  ragina Komisiją praplėsti duomenų apie susitikimus su lobistais registravimo praktiką ir ją taikyti visiems Sąjungos politikos formavimo procese dalyvaujantiems asmenims, reikalaujant, kad jos generaliniai direktoratai teiktų reguliarias ataskaitas apie jų tarnybose vykstančius susitikimus ir skelbiant šią informaciją lengvai prieinamu būdu Komisijos interneto svetainėje;

402.  mano, kad Komisijai turėtų būti privaloma registruoti ir atskleisti visą iš lobistų ir (arba) interesų grupių atstovų gautą informaciją, susijusią su politikos ir teisės aktų projektais, taip registruojant teisės aktui daromą poveikį; siūlo, kad poveikio teisės aktui registravimas turėtų apimti išsamią informaciją apie lobistus, kurių požiūris padarė esminį poveikį Komisijos pasiūlymams;

403.  palankiai vertina tai, kad skelbiamas Komisiją paliekančių vyresniųjų pareigūnų sąrašas, ir ragina Komisiją į vyresniųjų pareigūnų apibrėžtį įtraukti visus kabineto narius;

Ekspertų grupės

404.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į ombudsmeno rekomendacijas dėl interesų konfliktų ekspertų grupėse ir atidėti naujų horizontaliųjų taisyklių priėmimą iki to laiko, kai Parlamentas galės pareikšti savo nuomonę, atsižvelgdamas į bendrą CONT ir JURI komitetų darbą, atliktą kartu rengiant pranešimą savo iniciatyva;

Kita

Migracija ir pabėgėliai

405.  palankiai vertina informaciją apie lėšas, kurias būtų galima panaudoti didelių pabėgėlių srautų sukeltoms krizės sušvelninti(27);

406.  mano, kad migracijos politikai naudojamoms Sąjungos lėšoms turėtų būti taikoma veiklos rodikliais grindžiama kontrolė ir auditas;

407.  atkreipia dėmesį į dabartinę migracijos krizę ir pabrėžia, kad ją reikia spręsti numatant suderintą Sąjungos sprendimą; pažymi, kad 2014 m. migracijos ir išorinių sienų valdymui buvo skirta lėšų, ir prašo, kad Audito Rūmai apsvarstytų galimybę greitai parengti specialiąją ataskaitą dėl šių lėšų panaudojimo efektyvumo, kad jos išvadas būtų galima panaudoti šiuo metu vykdomame Sąjungos migracijos ir sienų kontrolės politikos atnaujinimo procese;

408.  nurodo rezoliucijos dėl 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo 234 ir 235 dalis; prašo pateikti naujausią informaciją apie vykdomą organizacijos „International Management Group“ (IMG) ir Komisijos bendradarbiavimą, ypač apie vykdomas ir naujas sutartis ir mokėjimus;

409.  ragina paaiškinti, kokių neužbaigtų ES projektų Graikijoje negalima daugiau finansuoti po 2015 m. gruodžio 31 d.; reikalauja paaiškinti, kokie bus tolesni su kiekvienu iš šių projektų susiję veiksmai;

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)

410.  mano, kad OLAF yra pagrindinė veikėja kovoje su korupcija ir mano, kad itin svarbu, kad ši institucija dirbtų veiksmingai ir nepriklausomai; rekomenduoja, kad, kaip nustatyta OLAF reglamente, OLAF priežiūros komitetui būtų suteikta galimybė susipažinti su informacija, kuri reikalinga tam, kad jis galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus, susijusius su OLAF veiklos priežiūra, ir kad jam būtų suteiktas biudžetinis nepriklausomumas;

411.  pabrėžia, kad valstybės narės nesiima tolesnių veiksmų dėl joms OLAF pateiktų įtariamų sukčiavimo atvejų, kurie turi įtakos Sąjungos finansiniams interesams; ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių ir ragina OLAF toliau vykdyti ir paspartinti savo tyrimus, kodėl valstybės narės nesiima tolesnių priemonių dėl įtariamų sukčiavimo atvejų, pateikti Parlamentui su tuo susijusius šių tyrimų rezultatus ir toliau remti valstybes nares, šioms tobulinant savo veiklą sukčiavimo prevencijos ir sukčiavimo su Europos lėšomis srityse;

412.  pažymi OLAF pastangas įgyvendinti daugumą jos priežiūros komiteto rekomendacijų(28); vis dėlto norėtų būti informuotas apie esminius skirtumus ir apie tai, ar buvo įgyvendintos atitinkamos rekomendacijos; tikisi, kad ateityje OLAF aiškiai nurodys, pagal kuriuos punktus nukrypo nuo priežiūros komiteto paskelbtų pradinių rekomendacijų ir ar labai nuo jų nukrypo; pažymi, kad 2014 m. buvo pirmieji metai, kai priežiūros komitetas nusprendė stebėti, kaip vykdomos anksčiau pateiktos rekomendacijos; ragina OLAF ir priežiūros komitetą kasmet laikytis tokios praktikos;

413.  ragina OLAF įgyvendinti rekomendacijas dėl tiesioginio generalinio direktoriaus dalyvavimo tyrimuose, nes Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse aiškiai nurodoma, kad tyrimus turi atlikti generalinio direktoriaus paskirti darbuotojai, o ne pats generalinis direktorius, nes dėl to gali susidaryti padėtis, kai tyrimais siekiama nesuderinamų tikslų;

414.  tikisi, kad OLAF įgyvendins priežiūros komiteto rekomendaciją taip pat tikrinti bet kokius galimus interesų konfliktus, susijusius su nacionalinių ekspertų pareigomis ir jų dalyvavimu atitinkamos bylos tyrimo veikloje;

415.  yra tvirtai įsitikinęs, kad priežiūros komitetas turėtų būti informuojamas apie visas nutrauktas bylas, kuriose informacija perduota nacionalinėms teisminėms institucijoms, pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 17 straipsnio 5 dalį, siekiant užtikrinti procedūrines garantijas asmenims, kuriems pateikti įtarimai; prašo OLAF kiek galima greičiau įgyvendinti priežiūros komiteto rekomendaciją;

416.  pažymi, kad 2014 m. OLAF iš viso baigė 307 tyrimus ir koordinuojamas veiklas; kad 147 tyrimuose OLAF paskelbė rekomendacijas, taigi tolesnių veiksmų rodiklis siekia 47 proc.; pažymi, kad iki 2011 m. šis rodiklis nuolat buvo didesnis kaip 50 proc.; tikisi, kad OLAF imsis priemonių nuolatiniam veiksmingumui atkurti – pagerins atrankos procedūras; mano, kad OLAF turėtų iš naujo apsvarstyti priežiūros komiteto rekomendaciją Nr. 31 dėl veiksmingumo didinimo;

417.  pažymi bendras OLAF ir priežiūros komiteto pastangas pasiekti susitarimą dėl naujos darbo tvarkos; pakartoja savo raginimą, susijusį su 2013 m. biudžetu, kad būtų skubiai išspręsti likę OLAF ir priežiūros komiteto klausimai, kad jie galėtų veiksmingai vykdyti savo teisėtas pareigas pagal dabartines riboto bendradarbiavimo sąlygas; ragina Komisiją iki galo atlikti savo vaidmenį ir aktyviai siekti, kad nedelsiant būtų rastas ilgalaikis sprendimas;

418.  palankiai vertina kolegijos sprendimą atšaukti OLAF generalinio direktoriaus imunitetą, kad Belgijos teisminės institucijos galėtų tirti galimą neteisėtą liudytojo (OLAF jį paragino skambinti) ir asmens pokalbio telefonu (parengto OLAF) įrašymą OLAF patalpose ir padedant OLAF tyrėjams;

419.  pabrėžia, kad priežiūros komitetas turėtų, vadovaudamasis savo įgaliojimais, turėti savo darbuotojus, nepriklausomus nuo OLAF administracijos, ir finansinę autonomiją; palankiai vertina nuolatines Komisijos pastangas siekti šio tikslo;

420.  primygtinai ragina OLAF suteikti priežiūros komitetui prieigą prie dokumentų, kurie priežiūros komiteto nuomone yra reikalingi jo užduotims vykdyti pagal teisėtai jam suteiktus įgaliojimus;

421.  pažymi, kad 2014 m. OLAF ėmėsi reikšmingų žingsnių, kad Komisija ir valstybės narės geriau apsaugotų Sąjungos finansinius interesus, t. y. atliko prioritetinius daugiametės kovos su sukčiavimu strategijos veiksmus, skirdama dėmesį kovos su sukčiavimu strategijų rengimui Komisijos tarnybų ir institucijų lygmeniu, ir padėjo valstybėms narėms rengti savo kovos su sukčiavimu strategijas;

422.  pažymi, kad 2014 m. OLAF rekomendavo į Sąjungos biudžetą susigrąžinti rekordinį kiekį sumų, kurios iš viso sudaro 901 mln. EUR ir tai yra dvigubai daugiau nei 2013 m.; pažymi, kad 2014 m. bendra atitinkamų valdžios institucijų išieškota suma taip pat padidėjo po OLAF rekomendacijos susigrąžinti 206,5 mln. EUR (2013 m. ši suma buvo 117 mln. EUR);

423.  ragina OLAF parengti vidaus taisykles dėl informatorių pagal naujus 2014 m. Tarnybos nuostatus;

424.  primena, kad Komisija iš Belgijos teismų gavo prašymą atšaukti savo darbuotojų imunitetą; primygtinai ragina Komisiją visapusiškai bendradarbiauti su Belgijos teisminėmis institucijomis;

425.  tvirtina, kad OLAF 2014 m. metinėje ataskaitoje atskirai pagal sektorius nurodyta tyrimo veikla ir jos rezultatai; reikalauja, kad OLAF kitoje metinėje ataskaitoje pateiktų išsamią informaciją apie tyrimų rūšį ir jų rezultatus visuose sektoriuose;

Susitarimai dėl tabako gaminių

426.  primena, kad 2015 m. gegužės mėn. Komisija pažadėjo kuo greičiau pateikti susitarimo su bendrove „Philip Morris International (PMI)“ vertinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija kelis kartus nukėlė vertinimo paskelbimą ir kad galiausiai jis buvo paskelbtas 2016 m. vasario 24 d. – vieną dieną prieš diskusijas šiuo klausimu plenariniame posėdyje Parlamente; laikosi tvirtos nuomonės, kad pavėlavusi jį paskelbti Komisija neįvykdė įsipareigojimo Parlamentui ir piliečiams užtikrinti skaidrumą – taip buvo pakenkta Parlamento gebėjimui tinkamu laiku pareikšti savo nuomonę šiuo sudėtingu ir kebliu klausimu;

427.  pabrėžia, kad pirmą kartą 2004 m. sudarytas susitarimas su PMI buvo naujoviška kovos su neteisėta prekyba tabako gaminiais priemonė, tačiau pabrėžia, kad nuo to laiko rinkoje ir reguliavimo aplinkoje įvyko esminių pokyčių; pabrėžia, kad su keturiomis didžiosiomis tabako bendrovėmis(29) sudarytais susitarimais nesprendžiami svarbūs neteisėtos prekybos tabako gaminiais klausimai, ypač susiję su didele prekybos nelegaliomis pigiomis cigaretėmis dalimi; ragina Komisiją pateikti veiksmų planą, kuriame būtų nustatytos naujos priemonės, skirtos šiai problemai kuo skubiau spręsti;

428.  mano, kad visi į susitarimus dėl tabako įtraukti elementai bus įtraukti į naują teisinę sistemą, kurią sudaro Tabako produktų direktyva(30) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencija;

429.  primena, kad 2016 m. kovo 9 d. Parlamentas išreiškė nuomonę(31), kad susitarimas su PMI neturėtų būti atnaujintas, išplėstas ar dėl jo neturėtų būti iš naujo deramasi;

430.  ragina Komisiją Sąjungos lygmeniu iki susitarimo su PMI galiojimo pabaigos visas priemones, kurios būtinos siekiant stebėti ir atsekti PMI tabako gaminius, ir imtis teisinių veiksmų dėl bet kokio neteisėto šio gamintojo gaminių konfiskavimo, kol bus pradėtos visapusiškai taikyti visos Tabako produktų direktyvos nuostatos, kad pasibaigus susitarimo su PMI galiojimui iki Tabako gaminių direktyvos ir Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įsigaliojimo nebūtų jokių reglamentavimo spragų;

431.  ragina PMI ir toliau taikyti į dabartinį susitarimą įtrauktas nuostatas dėl stebėjimo ir sekimo bei išsamaus patikrinimo („pažink savo klientą“) – nesvarbu, ar jis būtų pratęstas;

432.  ragina Komisiją kaip papildomą kovos su prekyba kontrabandinėmis ir suklastotomis prekėmis priemonę pateikti pasiūlymą dėl naujo papildomo reglamento, kuriuo būtų nustatyta stebėjimo ir sekimo sistema ir taikomos išsamaus patikrinimo („pažink savo klientą“) nuostatos, susijusios su tabako pramonėje naudojamu smulkintu žaliaviniu tabaku, filtrais ir popieriumi;

433.  apgailestauja dėl Komisijos delsimo įvertinti susitarimus dėl tabako gaminių; ragina Komisiją kuo skubiau pateikti šį įvertinimą, nurodant atliktų investicijų, kurioms panaudoti tabako bendrovių pagal šiuos susitarimus sumokėti pinigai, rezultatus;

434.  yra susirūpinęs dėl Europos ombudsmeno išvados(32), kurioje teigiama, kad Komisija, išskyrus Sveikatos ir maisto apsaugos GD, nevisapusiškai įgyvendino JT PSO taisykles ir gaires, kuriomis reglamentuojamas skaidrumas ir lobizmas tabako srityje; todėl laikosi nuomonės, kad Komisijos patikimumui ir sąžiningumui kyla pavojus;

435.  primygtinai ragina visas atitinkamas Sąjungos institucijas įgyvendinti PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 5 straipsnio 3 dalį pagal prie jos pridedamose gairėse pateiktas rekomendacijas; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant paskelbti įvertinimo susitarimus su tabako bendrovėmis ir PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimo poveikio vertinimą;

Europos mokyklos

436.  pažymi, kad Europos mokyklos gavo 164,2 mln. EUR iš ES biudžeto ir tai sudaro 59 proc. mokyklų veiklos biudžeto;

437.  yra labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvadų dėl 2014 finansinių metų Europos mokyklų veiklos ataskaitų, kuriose sakoma: „Atsižvelgiant į nuolatinius apskaitos ir kontrolės trūkumus, Audito Rūmai negali patvirtinti, kad 2014 m. konsoliduotose ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų“;

438.  pažymi, kad 2014 m. Komisijos suvestinėje ataskaitoje Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato (HR GD) generalinė direktorė paliko savo su reputacija susijusią išlygą dėl Europos mokyklų klausimo ir kad Europos Komisijos atstovas balsavo prieš Europos mokyklų 2012 ir 2013 m. metinių finansinių ataskaitų patvirtinimą; apgailestauja, kad valstybių narių atstovai problemų nevertina taip pat rimtai;

439.  primena, kad Parlamentas jau 2010 m. vykdydamas Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimą suabejojo „Europos mokyklų konvencijoje numatytomis sprendimų priėmimo ir finansavimo sistemomis“; jis taip pat paprašė, kad Komisija „su valstybėmis narėmis išnagrinėtų galimybę persvarstyti šią konvenciją ir iki 2012 m. gruodžio 31 d. praneštų apie padarytą pažangą“; pažymi, kad Parlamentas niekada nėra gavęs jokios pažangos ataskaitos;

440.  visiškai pritaria 11 Audito Rūmų rekomendacijų, paskelbtų jų 2015 m. lapkričio 11 d. ataskaitoje dėl 2014 finansinių metų Europos mokyklų veiklos ataskaitų, kurios apima apskaitos, personalo, viešųjų pirkimų procedūros, kontrolės standartų ir mokėjimų klausimus;

441.  ragina Komisiją iki 2016 m. liepos 1 d. pateikti ataskaitą apie Europos mokyklų pažangą įgyvendinant Audito Rūmų rekomendacijas ir Komisijos veiksmų planą;

442.  ragina biudžeto valdymo instituciją vykdant 2017 m. biudžeto procedūrą perkelti į rezervą Europos mokykloms skirtas Sąjungos biudžeto dalis, visų pirma skirtą generalinio sekretoriaus biurui, jei nebus pasiekta pakankamos pažangos įgyvendinant Audito Rūmų rekomendacijas;

Kanalas „Euronews“

443.  pažymi, kad kanalas „Euronews“ 2014 m. iš Sąjungos biudžeto gavo 18 mln. EUR, nors Komisija nėra kanalo „Euronews“ akcininkė, taigi yra susirūpinęs dėl to, kad dėl dabartinės kanalo „Euronews“ valdymo struktūros gali nebūti sudaromos sąlygos užtikrinti visapusišką „Euronews“ nepriklausomybę nuo jo tarptautinių akcininkų ir visapusišką jo savarankiškumą; ragina Komisiją, atliekant savo kaip didžiausio finansinio indėlininko funkciją, užtikrinti, kad kanalas laikytųsi patikimo finansų valdymo principo ir visų teisinių susitarimų su Komisija, įskaitant privalomą chartiją dėl redakcinio nepriklausomumo;

Santrauka

444.  apibendrindamas daro išvadą, kad:

   a) patikimo finansų valdymo principai yra pagrindinis reikalavimas Sąjungos biudžeto valdymui;
   b) poveikio ir rizikos vertinimai turi būti suvokiami kaip neatskiriama jo dalis;
   c) dabartinė supaprastinimo strategija yra svarbi patikimam valdymui ir jo veiksmingumui; ją turi lydėti aukšti biudžeto drausmės standartai;
   d) pasidalijamojo valdymo praktiką dar reikia tobulinti, didinant Sąjungos ir valstybių narių politikos suderinamumą;
   e) itin svarbu dėti daugiau pastangų remiant finansinių interesų apsaugą;
   f) bendras klaidų lygis išliko beveik nepakitęs ir siekia 4,4 proc., tačiau klaidų tipai yra labai skirtingi;
   g) nebuvo nustatyta rimtų su pajamomis susijusių problemų; svarbiausias šiam laimėjimui tebėra BNP principo taikymas; tačiau su pajamų atitiktimi yra problemų;
   h) didesnis už vidutinį klaidų lygis buvo nustatytas konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinti skirtose išlaidose, nors tuo pat metu laikinas šios srities stebėjimas ir parodė aiškiausius veiklos rodikliais grindžiamo požiūrio požymius;
   i) sanglaudos parama pasižymėjo pastebimai didesniu klaidų lygiu regioninės ir miestų politikos srityje, palyginti su socialinių reikalų politika; veiklos rodikliais grindžiamą požiūrį papildomai remia finansų inžinerijos priemonės, ypač tam tikrose valstybėse narėse;
   j) geresnis duomenų tvarkymas ir apdorojimas neabejotinai padėtų pažangesniam veiklos rodikliais grindžiamam požiūriui;
   k) gamtos išteklių srityje yra galimybė plėtoti projektais pagrįstą paramą, kad būtų efektyviau panaudojami Sąjungos ištekliai; be to, yra daug galimybių tobulinti valdymą ir institucinę paramą, visų pirma valstybių narių lygmeniu;

Bendrieji rezultatai ir politikos rekomendacijos

445.  mano, kad 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas:

   a) sukuria naują Sąjungos biudžeto poveikio ir naudos supratimo paradigmą, padedančią išsamiau kaip vieną sistemą aprėpti visus aspektus, įskaitant klaidas, teisėtumą, įsisavinimą, veiklos rodiklius ir rezultatus; ir ragina Komisiją ir kitus susijusius subjektus toliau rengti atitinkamą metodiką ir sistemą, kad veiklos rodikliais grindžiamas požiūris būtų taikomas aktyviau ir plačiau;
   b) parodo, kad strategijoje „Europa 2020“ naudotas veiklos rezultatų tyrimas yra teisingas žingsnis tinkama kryptimi, nors jį dar reikia geriau suderinti su Sąjungos ekonominės politikos sistema, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriose pateikiami svarbūs makroekonominiai rodikliai, ir reguliariai atnaujinamus Sąjungos ekonominės ir socialinės politikos prioritetus;
   c) atskleidžia galimybes patobulinti biudžeto valdymą ir palankiai vertina pastangas jį supaprastinti, taip pat jo poveikio vertinimą; parodo, kad reguliarių tolesnių veiksmų procesas yra labai naudingas;
   d) ragina atitinkamas Sąjungos institucijas pritaikyti savo valdymo ir procedūrų sistemas, kad būtų sėkmingai įdiegti nauji elementai, kylantys iš esamų ir būsimų Sąjungos biudžeto poreikių, kad būtų galima optimaliai išnaudoti visas Sąjungos biudžeto galimybes.
   2 616 755 356 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 937 182 847 EUR mokėjimų asignavimų buvo galima panaudoti transporto politikai, įskaitant Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), transporto saugumą, keleivių teises ir transporto agentūras,
   moksliniams tyrimams ir inovacijoms, susijusiems su transportu, įskaitant SESAR ir bendrąją įmonę „Shift2Rail“, skirta 239 313 549 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 71 213 206 eurų mokėjimų asignavimų,
   administracinėms išlaidoms skirta 75 078 470 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 80 731 327 EUR mokėjimų asignavimų;

C. Komitetų nuomonės

Užsienio reikalai

446.  yra susirūpinęs dėl to, kad 2014 finansiniais metais 4 išlaidų kategorijoje padidėjo didelių klaidų lygis; pritaria visoms Audito Rūmų metinėje ataskaitoje nurodytoms rekomendacijoms ir ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų reaguojant į ankstesnių metų rekomendacijas, kurios vis dar nėra visapusiškai įgyvendintos;

447.  teigiamai vertina tai, kad NEAR GD ištaisė sisteminę klaidą, dariusią įtaką jos 2013 m. išlaidoms, ir atliko esminius sistemų pakeitimus, kaip to reikalavo Audito Rūmai; be to, džiaugiasi, kad Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD metinės veiklos ataskaita buvo teisinga, kaip nurodyta Audito Rūmų ataskaitoje;

448.  susirūpinęs pažymi, kad daugiau kaip 50 proc. 4 išlaidų kategorijoje Audito Rūmų nustatytų klaidų sudaro klaidos, nustatytos tikrinant dotacijų sutarčių išlaidas; pažymi, kad reikšmingiausio tipo klaidos yra susijusios su netinkamomis finansuoti išlaidomis; pabrėžia, jog svarbu vykdyti klaidų prevenciją arba jas nustatyti ir ištaisyti prieš patvirtinant išlaidas, todėl būtina geriau vykdyti ex ante kontrolę; ypač susirūpinęs atkreipia dėmesį į bendradarbiavimo biuro „EuropeAid“ nesugebėjimą aptikti klaidų; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų aktyviau nei iki šiol sprendžiamos nurodytos išlaidų patikrinimo problemos ir visapusiškai reaguojama į Audito Rūmų 2011 m. metinėje ataskaitoje nurodytas rekomendacijas dėl dotacijų priežiūros;

449.  pabrėžia, jog būtina vykdyti tinkamą ex ante vertinimą atvejais, kai Komisija, galbūt pasitelkusi Europos investicijų banką, nusprendžia finansuoti didelės apimties infrastruktūros projektus, turinčius didelį poveikį aplinkai, siekiant patikrinti jų finansinį, susijusį su aplinka ir socialinį tvarumą, ir ragina, kad Sąjungos finansavimas šalyse, kurios nėra valstybės narės, būtų skiriamas projektams, kurie užtikrina finansinį tvarumą ir teikia ekonominę ir socialinę naudą;

450.  pripažįsta, kad Komisija nuolat daro pažangą akredituodama visas bendros užsienio ir saugumo politikos misijas pagal „šešių ramsčių įvertinimą“; ypač džiaugiasi tuo, kad trys didžiausios misijos jau pripažintos atitinkančiomis reikalavimus; pabrėžia, kad Komisija turi akredituoti visas misijas, atsižvelgdama į Audito Rūmų rekomendacijas;

451.  palankiai vertina tai, kad sukurta misijų paramos platforma, ir dar kartą ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant įsteigti tikrą bendrų paslaugų centrą ir kartu sukurti integruoto išteklių valdymo sistemą, nes tai gali padėti pagreitinti misijų dislokavimą ir pagerinti jų išlaidų ekonominį veiksmingumą; siūlo patobulinti bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) sandėlį, kad juo būtų galima naudotis vykdant dabartines BSGP misijas, o ateityje jį galėtų valdyti bendras paslaugų centras.

452.  apgailestauja dėl to, kad labai vėluojama įsigyti būtiną BSGP misijų įrangą ir paslaugas, ir dėl to misijos veiklai daromo neigiamo poveikio; primena, kad savo 2012 m. specialiojoje ataskaitoje „Su teisine valstybe susijusi Europos Sąjungos pagalba Kosovui“ Audito Rūmai atkreipė dėmesį į šį trūkumą ir padarė išvadą, kad Finansiniame reglamente nustatytos viešųjų pirkimų taisyklės „nėra pritaikytos BSGP misijoms, [...] per kurias kartais reikia veikti greitai ir lanksčiai“; apgailestauja, kad pastaruoju metu atlikus Finansinio reglamento peržiūrą neatlikti būtini finansinių taisyklių pakeitimai; pakartoja savo nuomonę, kad valdyti atitinkamose biudžeto eilutėse numatytas lėšas turėtų būti pavesta civilinių operacijų vadui taip pat, kaip tai pavesta Sąjungos delegacijų vadovams;

453.  primena, kad BSGP mokymų ir patariamųjų misijų veiksmingumui trukdo Sąjungos instituciniai sunkumai net ir tuomet, kai reikia aprūpinti bazine šiems veiksmams vykdyti reikalinga įranga; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pastangas įgyvendinti bendrą komunikatą dėl gebėjimų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi; ragina Komisiją kuo greičiau parengti būtinus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl specialaus fondo sukūrimo, kad jį būtų galima įtraukti į ES biudžetą vykdant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

454.  palankiai vertina Europos Audito Rūmų 2015 m. specialiąsias ataskaitas dėl EUPOL misijos Afganistane ir Sąjungos paramos kovai su kankinimu ir už mirties bausmės panaikinimą; ragina Komisiją įgyvendinti visas šiose ataskaitose pateiktas Audito Rūmų rekomendacijas;

455.  pabrėžia, kad vertinant Sąjungos projektų trečiosiose šalyse veiksmingumą itin svarbu atsižvelgti į su konkrečiomis sąlygomis susijusius kriterijus, nes Sąjungos išorės pagalbos veiksmai dažnai vykdomi krizę patiriančiuose regionuose ir politiškai sudėtingomis sąlygomis;

Vystymasis ir bendradarbiavimas

456.  primena, kad Sąjungos vystymosi ir humanitarinės pagalbos išlaidos dažnai yra susijusios su labai sudėtingomis aplinkybėmis, dėl kurių dar sunkiau projektus įgyvendinti, vertinti ir vykdyti išlaidų kontrolę; todėl paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos srityse gali pasitaikyti daugiau klaidų nei kitose Sąjungos politikos srityse;

457.  pažymi, kad, Audito Rūmų nuomone, 57 proc. klaidų yra susijusios su netinkamomis finansuoti išlaidomis; pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad „EuropeAid“ turėtų pagerinti ex ante kontrolę ir geriau pasinaudoti apsilankymais vietoje klaidoms nustatyti;

458.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmų nuomone Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos (ECHO) GD įgyvendintos kontrolės procedūros, taikomos finansiniams sandoriams, veikia tinkamai ir atskaitomybės sistema yra patikima; sveikina Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD šios sėkmės proga;

459.  pripažįsta, kad su saugumu susijusios išlaidos yra svarbios vystymuisi, ypač šiuo metu, kai stengiamasi visapusiškai išspręsti saugumo ir vystymosi sąsajos klausimą ir pasiekti vystymosi darbotvarkės 16 tikslą, tačiau pabrėžia, kad toks finansavimas nėra parama užsienio šalių vystymuisi ir šiuo metu jo negalima naudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 233/2014 sukurtą vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP) arba iš Europos plėtros fondo (EPF);

460.  pažymi, kad 2014 m. su sienų valdymu Libijoje susiję du 12,9 mln. EUR vertės projektai buvo finansuojami pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP); primena, kad svarbiausias VBP tikslas – sumažinti skurdą; pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl to, kad vystymosi programos gali būti naudojamos tikslais, kurie nėra tiesiogiai susiję su vystymusi; primena, kad toks požiūris nepadės Sąjungai pasiekti tikslo oficialiai paramai vystymuisi skirti 0,7 proc. BNP;

461.  atkreipia dėmesį į 2015 m. DEVCO GD pradėtą taikyti rezultatų sistemą, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į susijusią riziką, kurią Audito Rūmai nurodė savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2015; mano, jog taip pat būtina vengti labiau politinio pobūdžio grėsmės, kad riboto skaičiaus išmatuojamų rezultatų, kuriuos DEVCO GD įtraukė į sistemą, siekis bus pernelyg sureikšmintas ir todėl bus mažiau stengiamasi siekti kitų rezultatų, susijusių su Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi srityje politikos tikslais, ir kokybinių rezultatų; pabrėžia, jog svarbu šią sistemą laikyti papildančia kitas stebėjimo ir atsiskaitymo sistemas;

462.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 18/2014 dėl „EuropeAid“ vertinimo ir į rezultatus orientuotų stebėjimo sistemų; ragina DEVCO GD skubiai ištaisyti įvairius savo vertinimo ir stebėjimo sistemų trūkumus, nurodytus Audito Rūmų Specialiojoje ataskaitoje, ypač susijusius su rimtais DEVCO GD vertinimo trūkumais; pabrėžia, kad prastai veikianti vertinimo sistema padidina riziką, kad bus atrinkti nekokybiški projektai arba projektai, kuriuos įgyvendinat nepasiekiami numatyti tikslai; pažymi, kad skiriasi Komisijos ir Audito Rūmų nuomonės dėl patikimos informacijos apie paramos biudžetui operacijų veiksmingumą, ir dėl to yra susirūpinęs; mano, kad yra ryšys tarp darbuotojų trūkumo Sąjungos delegacijose ir DEVCO GD vertinimo skyriuje ir problemų, į kurias atkreipė dėmesį Audito Rūmai; mano, kad tai yra neigiamų pasekmių, kurių darbuotojų skaičiaus mažinimas gali turėti veiksmingam Sąjungos programų veikimui, pavyzdys;

463.  tiki, kad DEVCO GD ištaisys įvairius savo vertinimo ir stebėjimo sistemų trūkumus, nurodytus Audito Rūmų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2014;

464.  ragina nustatyti oficialius priežiūros įgaliojimus, susijusius su EPF, galbūt pagal SESV 295 straipsnį sudarant privalomo pobūdžio tarpinstitucinį susitarimą;

465.  yra labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 11/2015 pateiktų išvadų dėl Komisijos vykdomo žvejybos partnerystės susitarimų (FPA) valdymo; pažymi, kad dėl sudėtingo perteklinės žvejybos sąvokos taikymo Audito Rūmai abejoja FPA tvarumu; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai labai abejoja Komisijos vykdoma FPA įgyvendinimo stebėsenos kokybe; taip pat apgailestauja dėl to, kad, Audito Rūmų nuomone, FPA ex post vertinimai yra nepakankamai naudojami rengiant papildomus susitarimus; ragina Komisiją kuo greičiau įgyvendinti daugybę Audito Rūmų pateiktų rekomendacijų;

466.  primena, kad dėl beveik nuolatinio didelio mokėjimo lėšų trūkumo 2014 m. padidėjo Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD (ECHO GD) sunkumai siekiant tinkamai reaguoti į pačias didžiausias humanitarines krizes Sąjungos kaimyninėse ir tolesnėse šalyse; džiaugiasi, kad geriau pritaikyti 2015 m. ir 2016 m. Sąjungos biudžetų asignavimai didele dalimi išsprendė ECHO GD mokėjimų problemą.

467.  apgailestauja, kad dėl nepakankamų mokėjimų asignavimų 2014 m. negalėjo būti atlikti bendros 43 mln. EUR sumos 2014 m. paramos biudžetui mokėjimai Marokui ir Jordanijai, kaip buvo numatyta sutartimis; mano, kad tai labai kenkia Sąjungos patikimumui.

Užimtumas ir socialiniai reikalai

468.  susirūpinęs pažymi, kad numatomas klaidų lygis užimtumo ir socialinių reikalų politikos srityje 2014 m. buvo 3,7 proc., t. y. šiek tiek didesnis nei ankstesniais metais (3,1 proc.); pabrėžia, jog taip žengtas žingsnis atgal siekiant tikslo, kad klaidų lygis būtų mažesnis nei 2 proc.;

469.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmų ataskaitoje analizuojamas Sąjungos biudžeto vykdymas atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“; atkreipia dėmesį į pastabą, kad Sąjungos biudžeto įnašas nėra nustatytas atskirai atsižvelgiant į tai, kaip siekiama pagrindinių tikslų, pvz., užimtumo ir kovos su skurdu ir socialine atskirtimi tikslų;

470.  taip pat palankiai vertina Audito Rūmų rekomendacijas, kad strategija „Europa 2020“ ir DFP turi būti geriau suderintos, aukšto lygmens politiniai tikslai turi būti transformuoti į naudingus veiklos tikslus, ir pabrėžia, kad svarbu sutelkti dėmesį į veiklos efektyvumą bei rezultatus ir pridėtinę vertę, visų pirma siekiant pagrindinių užimtumo ir socialinės srities tikslų, nes šiais atvejais Komisija neturi kompetencijos sukurti teisiškai privalomos sistemos; ragina Komisiją nustatyti rezultatų rodiklius ir stebėsenos sistemas, kad būtų galima palyginti rezultatus ir sutartus tikslus, turėti geresnę informaciją nustatant ateities tikslus ir padidinti Sąjungos lėšų naudojimo veiksmingumą;

471.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas apie padidėjusią pažeidimų riziką mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), dalyvaujančių vykdant programą „Horizontas 2020“, atvejais; pritaria Komisijos atsakymui, kad MVĮ įtraukimas į programą yra itin svarbus ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, ir pažymi, kad MVĮ skirtos administracinės taisyklės buvo supaprastintos, pabrėžia, kad MVI dalyvautų aktyviau, jei taisyklės būtų dar labiau supaprastintos; pabrėžia tvarių darbo vietų kūrimo, pasitelkiant MVĮ, svarbą;

472.  pažymi, kad MVĮ yra didžiausios Europos darbo vietų kūrėjos, ir mano, kad galima nuveikti daugiau, siekiant padidinti MVĮ dalyvavimą įvairiose Sąjungos finansavimo programose; ragina Komisiją numatyti naujas priemones, kuriomis būtų skatinamas aktyvus MVĮ dalyvavimas, ir, be kito, taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“;

473.  pažymi, kad nematerialus investicijų į žmogiškąjį kapitalą pobūdis, veiklos įvairovė ir daugelio dažnai smulkių partnerių dalyvavimas įgyvendinant projektus ir toliau yra pagrindiniai pavojai ESF lėšų panaudojimo tvarkingumui; ragina Komisiją ir toliau imtis specialių švelninančių veiksmų, įskaitant prevencines ir korekcines priemones;

474.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 17/2015 išvadas, susijusias su ESF lėšų perskyrimu 2012–2014 m. laikotarpiu; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos teikiamų šių fondų poveikio ataskaitų trūkumus ir mano, kad, siekiant užtikrinti patikimą finansinę atskaitomybę ir veiksmingą Sąjungos lėšų naudojimą, itin svarbu, kad būtų imamasi tolesnių žingsnių formuojant rezultatais pagrįstą politiką;

475.  yra susirūpinęs, kad dėl didesnio klaidų lygio, dėl kurio buvo stabdomas ir nutraukiamas lėšų mokėjimas, gali būti daromas poveikis sėkmingam 2007–2013 m. programų užbaigimui;

476.  mano, kad skatinant plačiau taikyti supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodą gali būti sumažinta administracinė našta, gali sumažėti klaidų ir gali būti labiau orientuojamasi į veiklos efektyvumą bei rezultatus; vis dėlto pažymi, kad supaprastintas išlaidų apmokėjimas turėtų būti vykdomas teisinio tikrumo ir pasitikėjimo sąlygomis kartu įvertinant naudą ir visapusiškai įtraukiant visų lygių suinteresuotuosius subjektus; pabrėžia, kad supaprastintas išlaidų apmokėjimas turėtų ir toliau būti pasirinktis, kuria galėtų naudotis valstybės narės;

477.  primygtinai reikalauja, kad valstybės narės vengtų didinti taisyklių ir reikalavimų, susijusių su ESF įgyvendinimu, sudėtingumą, nes dėl to užkraunama papildoma našta naudos gavėjams ir didėja klaidų rizika;

478.  išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad iš 178 Audito Rūmų tikrintų užimtumo ir socialinių reikalų politikos srities operacijų 62 (34,8 proc.) pasitaikė klaidų, iš jų 12 (6,7 proc.) susijusios su kiekybiškai įvertinamomis klaidomis, viršijančiomis 20 proc.; primygtinai ragina Komisiją imtis korekcinių veiksmų ir taikyti griežtas procedūras siekiant sumažinti pažeidimų riziką šioje politikos srityje, taip pat imtis tolesnių veiksmų dėl netinkamų finansuoti išlaidų atvejų, kuriuos nustatė Audito Rūmai;

479.  apgailestauja, kad ESF programų, kurias vykdant klaidų lygis viršijo 5 proc., dalis išaugo nuo 18,8 proc. 2013 m. iki 22,9 proc. 2014 m., ir kad mokėjimų, kuriuos paveikė šis klaidų lygis, apimtis labai išaugo – nuo 11,2 proc. iki 25,2 proc.;

480.  atkreipia dėmesį į ne kartą Audito Rūmų išsakytą pastabą, kad klaidų procentas būtų mažesnis, jei nacionalinės valdžios institucijos geriau pasinaudotų prieinama informacija prieš siųsdamos Komisijai mokėjimo prašymus; todėl primygtinai reikalauja, kad valstybės narės ir nacionalinės valdžios institucijos vykdytų geresnę kontrolę ir vengtų prašyti padengti neteisingas išlaidas;

481.  ragina valstybes nares naudotis rizikos vertinimo priemone ARACHNE, taip pat ragina Komisiją ir toliau teikti valstybėms narėms atitinkamas gaires ir techninę pagalbą, kad būtų tinkamai įgyvendinami valdymo ir kontrolės reikalavimai 2014–2020 m. laikotarpiu; primygtinai reikalauja, kad Komisija stiprintų valstybių narių keitimąsi gerąja praktika;

482.  ragina Komisiją laikytis Audito Rūmų rekomendacijų, kad būtų galima užtikrinti, jog vykdant Sąjungos biudžetą prisidedama prie pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų užimtumo ir socialinėje srityje siekio; šiuo atžvilgiu tikisi, kad Komisija ir valstybės narės pasinaudos geresniais veiklos rezultatų rodikliais ir patobulins rezultatų, pasiektų 2014–2020 m. laikotarpiu, ataskaitas;

Aplinka, visuomenės sveikata ir maisto sauga

483.  norėtų dar kartą pabrėžti, kad pagal SESV Parlamentas, išnagrinėjęs SESV 318 straipsnyje nurodytas ataskaitas, finansinę ataskaitą, įvertinimo pranešimą, Europos Audito Rūmų metinę ataskaitą kartu su audituojamų institucijų atsakymais, patikinimo pareiškimą ir atitinkamas Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas, patvirtina Komisijai, kad biudžetas įvykdytas;

484.  primena, jog planuota, kad 2014 m. – tai pirmieji naujos DFP vykdymo metai ir kad per juos numatyta apibrėžti Sąjungos išlaidų 2014–2020 m. apimtį ir pasiskirstymą, todėl įvykdymo lygis buvo žemesnis nei praėjusiais metais;

485.  atkreipia dėmesį į tai, kaip Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinėje ataskaitoje pristatytos aplinkos ir sveikatos politikos sritys; yra susirūpinęs dėl to, kad aplinkos ir sveikatos politikos sritys dar kartą pristatomos skyriuje, kuris taip pat skirtas kaimo plėtrai ir žuvininkystei; dar kartą kritikuoja nelogišką politikos sričių išdėstymą šiame konkrečiame skyriuje; nemano, kad Audito Rūmai turėtų priimti politinius sprendimus dėl politikos sričių grupavimo; ragina Audito Rūmus kitoje metinėje ataskaitoje peržiūrėti savo taikomą metodą;

486.  atsižvelgdamas į tai mano, jog reikia paminėti, kad 2014 m. Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, kad skyriuje, apimančiame kaimo plėtrą, aplinką, žuvininkystę ir sveikatą, nurodomas didžiausias klaidų lygis – 6,2 proc. (vidutinis bendras ataskaitoje nurodomas lygis – 4,4 proc.); be to, pažymi, kad, atsižvelgiant į pagrindinius Audito Rūmų nustatytus trūkumus, daugelis iš jų buvo labai panašūs į trūkumus, apie kuriuos jau pranešta per praėjusius trejus metus;

487.  pažymi, kad Audito Rūmai ir Komisija laikosi skirtingų požiūrių dėl to, kaip turėtų būti apskaičiuojamos klaidos; atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija mano, kad Audito Rūmų pateiktą metinį reprezentatyvųjį klaidų lygį reikėtų vertinti atsižvelgiant į daugiametį grynųjų finansinių pataisų ir susigrąžintų sumų pobūdį;

488.  pastebi, kad Audito Rūmai nepateikė jokių pastabų dėl valdymo visuomenės sveikatos, maisto saugos, aplinkos ir klimato politikos srityse;

489.  Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas yra patenkintas tuo, kaip apskritai 2014 m. panaudotos biudžeto lėšos, numatytos pagal biudžeto išlaidų kategorijas, skirtas aplinkai, klimato politikai, visuomenės sveikatai ir maisto saugai; dar kartą primena, kad šioms politikos priemonėms skirta mažiau nei 0,5 proc. Sąjungos biudžeto lėšų, turint mintyje aiškią Sąjungos pridėtinę vertę šiose srityse ir Sąjungos piliečių paramą Sąjungos aplinkos ir klimato politikai, taip pat visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikai;

490.  yra patenkintas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto kompetencijai priklausančių penkių decentralizuotų agentūrų, kurios vykdo technines, mokslines ar valdymo užduotis ir taip padeda Sąjungos institucijoms rengti ir įgyvendinti aplinkos, klimato, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politiką, veikla ir tuo, kaip jos vykdė savo biudžetą;

Aplinka ir klimato politika

491.  pabrėžia, kad ENV GD buvo skirta 352 041 708 EUR įsipareigojimų asignavimų ir kad iš jų 99,7 proc. buvo panaudoti; pažymi, kad iš turėtų 290 769 321 EUR mokėjimų asignavimų panaudota 95,03 proc., ir tai palankiai vertina; be to, pažymi, kad programos „LIFE+“ administracinės išlaidos patirtos per du biudžeto vykdymo laikotarpius (automatiškai perkeliant lėšas į kitus metus) ir, jei neatsižvelgiama į šias administracines išlaidas, mokėjimų panaudojimo lygis siekia 99,89 proc.;

492.  pažymi, kad Klimato politikos GD įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis pakilo iki 99,7 proc. (skirta 102 694 032 EUR) ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis – iki 93,1 proc. (skirta 32 837 296 EUR) ir, jei neatsižvelgiama į administracines išlaidas, mokėjimų panaudojimo lygis siekia 98,5 proc.;

493.  patenkintas bendru programos „LIFE+“ veiklos biudžeto lėšų panaudojimu, nes 2014 m. panaudota 99,9 proc. įsipareigojimų asignavimų ir 97,4 proc. mokėjimų asignavimų; pažymi, kad 2014 m. 283 121 194 EUR buvo skirti kvietimams teikti paraiškas dėl projektų valstybėse narėse, 40 000 000 EUR panaudota operacijoms pagal Gamtos turtų finansavimo priemonės (GTFP) ir Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonės (EVEPFP) finansinių priemonių sistemą finansuoti, 8 952 827 EUR skirti nevyriausybinių organizacijų, aktyviai siekiančių Sąjungos lygiu saugoti ir gerinti aplinką ir dalyvaujančių rengiant ir įgyvendinant Sąjungos politiką ir teisės aktus, operatyvinei veiklai remti ir 49 502 621 EUR panaudotas priemonėms, kuriomis turi būti remiama Komisijos veikla inicijuojant ir stebint politikos ir teisės aktų pokyčius; pažymi, kad 20 914 622 EUR suma panaudota administracinei programos „LIFE“ paramai ir vykdomosios įstaigos EASME veiklos paramai;

494.  supranta, kad programos „LIFE+“ veiksmams skirtų mokėjimų lygis visada šiek tiek žemesnis, palyginti su įsipareigojimų asignavimais, tačiau įvykdymo lygis yra aukštas;

495.  patvirtina, kad 4 350 000 EUR suma skirta kaip įnašai į tarptautines konvencijas, protokolus ir susitarimus, kuriuos Sąjunga yra pasirašiusi, arba ji skirta Sąjungos dalyvavimui parengiamajame darbe;

496.  mano, kad pažanga, padaryta įgyvendinant dvylika bandomųjų projektų ir šešis parengiamuosius veiksmus, su kuriais susijusi suma siekia 2 950 000 EUR, yra patenkinama; supranta, kad Komisijai gali būti sunku vykdyti šiuos veiksmus dėl to, kad turima nedaug lėšų būtinoms įgyvendinimo procedūroms (pvz., veiksmų planai, kvietimai teikti pasiūlymus); ragina biudžeto valdymo instituciją ateityje dėmesį sutelkti į tuos bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, kurie suteikia Sąjungai tikros pridėtinės vertės;

Visuomenės sveikata

497.  primena, kad 2014 m. buvo pirmieji toliau nurodomų naujų programų vykdymo metai: Sveikatos programa patvirtinta 2014 m. kovo 11 d. (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 282/2014(33)), o bendra maisto ir pašarų finansinė programa patvirtinta 2014 m. birželio 27 d. (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014(34));

498.  pažymi, kad Sveikatos ir maisto saugos GD 2014 m. buvo atsakingas už 244 221 762 EUR panaudojimą pagal visuomenės sveikatai skirtas biudžeto eilutes, iš jų 96,6 proc. lėšų panaudota patenkinamai; supranta, kad maždaug 75 proc. šio biudžeto tiesiogiai pervedama trims decentralizuotoms agentūroms (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui, Europos maisto saugos tarnybai ir Europos vaistų agentūrai); taip pat pažymi, kad visose eilutėse numatytų įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis viršija 98,9 proc. (išskyrus Europos vaistų agentūros eilutę, jos įsipareigojimų asignavimų nepanaudojimo lygis atitinka 2013 m. rezultatus ir likučiai buvo panaudoti 2015 m.);

499.  taip pat pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis yra 98,8 proc. ir kad tai labai geras įvykdymo lygis;

500.  pažymi, kad Visuomenės sveikatos programos (2008–2014 m.) įgyvendinimo lygis taip pat labai geras (99,7 proc. tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimų) ir kad likę nepanaudoti asignavimai iš esmės susiję su asignuotosiomis įplaukomis, kurios vis dar gali būti panaudotos 2015 m.;

501.  yra patenkintas, kad padaryta didelė pažanga įgyvendinant visus dešimt bandomųjų projektų ir penkis parengiamuosius veiksmus, už kuriuos atsakingas Sveikatos ir maisto saugos GD, ir panaudoti visi atitinkami įsipareigojimų asignavimai (6 780 000 EUR);

Maisto sauga, gyvūnų sveikata ir gerovė ir augalų sveikata

502.  patvirtina, kad maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės ir augalų sveikatos srityje biudžeto įvykdymo lygis yra 96,8 proc.; tačiau pažymi, kad, jei atsižvelgiama į neautomatinį 6 800 000 EUR perkėlimą, turimų lėšų panaudojimo lygis siekia 100 proc.;

503.  pažymi, kad kaip ir ankstesniais metais Sąjungos įnašas į tuberkuliozės programas buvo nepaprastai svarbus ir kad, kita vertus, Sąjungos įnašas į mėlynojo liežuvio ligos programas ir toliau buvo mažas;

504.  pripažįsta, kad pagrindinius veiksnius, dėl kurių nepakankamai panaudoti 8 100 000 EUR pagal skyrių „Maisto ir pašarų sauga, gyvūnų sveikata, gyvūnų gerovė ir augalų sveikata“, galima iš esmės paaiškinti taip: 500 000 EUR suma yra susijusi su įvairioms programoms skirtomis asignuotosiomis įplaukomis, kurios gali būti naudojamos 2015 m. (t. y. nepakankamo panaudojimo nesama), 800 000 EUR yra asignuotosios įplaukos, kurių dėl techninių priežasčių nebegalima panaudoti 2015 m. (jos susijusios su senų programų C5 kreditais) ir 6 800 000 EUR yra susiję su Skubiosios pagalbos fondu; pažymi, kad paskutinė nurodyta suma perkelta į 2015 m. (priemonėms, skirtoms kovai su afrikiniu kiaulių maru Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, finansuoti);

505.  pripažįsta, kad, atsižvelgiant į 2014 m. mokėjimų asignavimus, panaudojimo lygis pagal biudžeto skyrių „Pašarų ir maisto sauga, gyvūnų sveikata, gyvūnų gerovė ir augalų sveikata“ yra 99,0 proc., taigi jis truputį sumažėjo lyginant su 2013 m. rodikliu (99,9 proc.); supranta, kad vykdant bendrąjį lėšų perkėlimą paprašyta papildomų mokėjimų asignavimų, bet jų negauta, ir kad iki metų pabaigos nebuvo visiškai įvykdytas tik vienas mokėjimas, bet, susitarus su valstybėmis narėmis, reikiamas likutis išmokėtas 2015 m. sausio mėn. pradžioje;

506.  patenkintas, kad padaryta didelė pažanga įgyvendinant visus tris bandomuosius projektus ir vieną parengiamąjį veiksmą, už kuriuos atsakingas Sveikatos ir maisto saugos GD, ir panaudoti visi atitinkami įsipareigojimų asignavimai (1 250 000 EUR);

507.  remdamasis turimais duomenimis ir biudžeto vykdymo ataskaita, laikosi nuomonės, kad Komisijai gali būti patvirtinta, jog 2014 finansinių metų biudžetas, atsižvelgiant į išlaidas aplinkos ir klimato politikos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityse, įvykdytas.

Transportas ir turizmas

508.  pažymi, kad galutinai priimtame ir per metus pakoreguotame 2014 m. biudžete konkrečiai transporto politikai buvo numatyta iš viso 2 931 147 377 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 1 089 127 380 EUR mokėjimų asignavimų; taip pat pažymi, kad iš minėtųjų sumų:

509.  palankiai vertina aukštą transporto politikos srities įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygį 2014 m. (98,2 proc.) ir gana aukštą mokėjimų asignavimų panaudojimo lygį (95,2 proc.); pažymi, kad 2014 m. neįvykdytų įsipareigojimų suma padidėjo 1 653 372 424 EUR, o bendra jų suma siekė 5 547 143 046 EUR, ir kad neįvykdytų įsipareigojimų sumų padidėjimas įprastai yra didesnis naujos DFP pradžioje, nes mokėjimai naujiems projektams pradedami vykdyti vėliau; vis dėlto ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad transporto srities projektai būtų įgyvendinami tinkamai;

510.  apgailestauja, kad pagal išlaidų kategoriją „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“, kuriai priskiriamas transportas ir pagal kurią iš Audito Rūmų tikrintų lėšų transportui buvo skirta mažiausia suma (0,8 mlrd. EUR), palyginti su visa tikrinta suma (13 mlrd. EUR), numatomas klaidų lygis 2014 m. siekė 5,6 proc. (didesnis, nei atitinkamas rodiklis 2013 m. (4,0 proc.)) ir jį didele dalimi lėmė mokslinių tyrimų projektų netinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas, tačiau taip pat viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas; ragina Komisiją imtis visų atitinkamų priemonių šiai situacijai ištaisyti (be kita ko, kruopščiau atliekant ex ante patikras siekiant aptikti ir ištaisyti klaidas iki išlaidų kompensavimo);

511.  atkreipia dėmesį į tai, kad po to, kai 2015 m. kovo mėn. pasibaigė pirmojo kvietimo teikti projektų paraiškas terminas, 2014 m. pasinaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP) nebuvo finansuojama jokių projektų ir kad EITP skolos priemonė, kurią turi valdyti Europos investicijų bankas (EIB), nebuvo patvirtinta iki 2014 m. pabaigos; pažymi, kad 2014 m. Audito Rūmai patikrino šešias transporto sektoriaus operacijas (Mobilumo ir transporto GD) ir nustatė, kad dvi iš tų šešių operacijų buvo paveiktos kiekybiškai įvertinamų klaidų; taigi yra patenkintas, nes paveiktų operacijų procentinis dydis sumažėjo 2014 m. (33 proc.), palyginti su 2013 m. (62 proc.) ir 2012 m. (49 proc.) rodikliais; ragina Komisiją ir kitus atitinkamus subjektus užtikrinti, kad būtų laikomasi viešųjų pirkimų taisyklių ir išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimų vykdant transporto projektus ateityje;

512.  pažymi, kad remiantis daugiamete Komisijos taikoma kontrolės strategija, pagal kurią atsižvelgiama į susigrąžintas sumas, pataisas ir atliktos kontrolės ir auditų poveikį programos įgyvendinimo laikotarpiu, apskaičiuotas TEN-T likutinis klaidų lygis yra 0,84 proc.;

513.  atkreipia dėmesį į didelį skaičių aukštos kokybės projektų, kurių nebuvo galima priimti vykdant 2014 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) transporto srities pasiūlymų konkursus, nes nebuvo lėšų; mano, kad būtina užtikrinti pakankamą EITP transporto srities projektų finansavimą; pažymi, kad EITP biudžetas sumažintas dėl finansavimo, suteikto Europos strateginių investicijų fondui (ESIF); vis dėlto primena, kad pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(35) 17 punktąnumatytas 10 proc. masto lankstumas, kad galima būtų padidinti EITP biudžetą vykdant metinę biudžeto procedūrą, ir kad šis lankstumas galioja nepaisant finansavimo, skiriamo ESIF; pakartoja, kad projektų, dėl kurių susitarė Parlamentas ir Taryba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1316/2013 I priede(36), įgyvendinimas pateisintų tokį EITP biudžeto padidinimą;

514.  ragina Komisiją toliau atidžiai prižiūrėti, kaip taikomos inovatyvios finansinės priemonės, kuriomis siekiama didinti Sąjungos investicijas ir pritraukti naujų TEN-T infrastruktūros projektams skirtų finansavimo šaltinių, kaip antai, fondas „Marguerite“, paskolų garantijų priemonė ir projektų obligacijų iniciatyva, ir užtikrinti, kad Sąjungos biudžeto įnašas į šias priemones būtų tinkamai valdomas ir naudojamas;

515.  pabrėžia, kad informacija apie transporto ir turizmo srities projektus pateikiama įvairiose duomenų bazėse, pvz., Finansinio skaidrumo sistemoje, Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (INEA) TEN-T projektų, projektų, bendrai finansuojamų iš Sanglaudos fondo ir regioninių fondų, duomenų bazėse ir Bendrijos mokslinių tyrimų ir plėtros informacinės tarnybos (CORDIS) programos „Horizontas 2020“ projektų duomenų bazėje; ragina integruoti šiose priemonėse turimą informaciją apie projektus siekiant susidaryti geresnį Sąjungos lėšų skyrimo proceso vaizdą, apimantį ciklo pradžią ir pabaigą; pakartoja, kad, siekiant padidinti skaidrumą, svarbu paskelbti lengvai prieinamą metinį bendrai Sąjungos finansuojamų transporto ir turizmo srities projektų sąrašą bei turėti Sąjungos bendrai finansuojamų projektų internetinę duomenų bazę, kurioje būtų paskelbtos tikslios skirtų lėšų sumos ir kurioje būtų galima vykdyti paiešką;

516.  pabrėžia, kad 2014–2020 m. transporto projektai bus finansuojami iš kelių šaltinių, įskaitant EITP, Sanglaudos fondą, Europos regioninės plėtros fondą ir ESIF; todėl ragina Komisiją užtikrinti sąveiką, kad šiuose įvairiuose finansavimo šaltiniuose turimas lėšas būtų galima paskirti veiksmingiau;

517.  pripažįsta, kad, Sąjungos fondams taikant principą „panaudok, kitaip prarasi“, valstybės narės gali būti skatinamos atrankai siūlyti nedidelį poveikį turinčius projektus; yra susirūpinęs tuo, kad praeityje dėl prastos projektų atrankos vykdytos nedidelę ekonominę naudą davusios Sąjungos finansuojamos investicijos į transportą; teigiamai vertina naują 2014–2020 m. teisinį pagrindą, pagal kurį sustiprinami projektų sąnaudų ir naudos vertinimo ir peržiūros procesai;

518.  džiaugiasi, kad siekiant padidinti Europos geležinkelio pramonės konkurencingumą 2014 m. birželio mėn. įsteigta bendroji įmonė „Shift2Rail“; atkreipia dėmesį į tai, kad, kai tolesniais metais bendroji įmonė „Shift2Rail“ taps finansiškai savarankiška, jos atžvilgiu bus vykdomos atskiros biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros; visgi apgailestauja dėl to, kad buvo vėluojama steigiant šią bendrąją įmonę, taip pat dėl to, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) labai sunku pasinaudoti jos paslaugomis;

519.  mano, kad Komisija turėtų užtikrinti visapusišką lėšų valdymo skaidrumą ir viešojo intereso apsaugą, kad bet kokiomis aplinkybėmis viešajam interesui, o ne kokiam nors privačiam interesui, būtų teikiama pirmenybė;

520.  pažymi, kad galutinai priimtame ir per metus pakoreguotame 2014 m. biudžete konkrečiai turizmui buvo numatyta iš viso 11 226 160 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 6 827 266 EUR mokėjimų asignavimų; ragina Komisiją atlikti finansuotų projektų poveikio vertinimą, kad būtų galima geriau nustatyti būsimų išlaidų prioritetus, kurie būtų suderinti atsižvelgiant į Sąjungą, kaip į svarbiausią pasaulyje turistinių kelionių tikslo vietą, ir sudaryti galimybę turizmo sektoriui tapti pagrindine potencialia Sąjungos ekonomikos augimo sritimi; ragina Komisiją įtraukti bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų rezultatus į kitų metų biudžeto planavimą ir pateikti lengvai prieinamą metinį šios srities projektų sąrašą;

521.  siūlo, kad Parlamentas, atsižvelgdamas į tas sritis, už kurias atsakingas Transporto ir turizmo komitetas, patvirtintų, jog Komisija įvykdė 2014 finansinių metų Sąjungos bendrąjį biudžetą;

Regionų vystymasis

522.  pažymi, kad 2015 m. lapkričio 10 d. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje dėl 2014 metų Europos Sąjungos biudžeto vykdymo sanglaudos politikos srityje nustatytas labiausiai tikėtinas 5,7 proc. klaidų lygis, taigi jis šioje srityje padidėjo, palyginti su 2013 m. (5,3 proc.); yra susirūpinęs dėl šio padidėjimo, kuris ypač svarbus atsižvelgiant į tai, kad klaidos daro finansinį poveikį ir turi didelių neigiamų pasekmių biudžetui; pabrėžia, kad pusė nustatyto sanglaudos politikos klaidų lygio buvo padaryta dėl sudėtingų viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklių, taip pat dėl šių procedūrų pažeidimų, pvz., nepagrįsto tiesioginio sutarčių skyrimo, interesų konflikto ar diskriminuojančių atrankos kriterijų;

523.  pripažįsta Komisijos atsakymus į Audito Rūmų ataskaitoje pateiktas pastabas, kad, palyginti su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu, vidutinis klaidų lygis sumažėjo dėl to, kad pagerėjo valdymo ir kontrolės sistemos; ragina Komisiją laiku pateikti informaciją ir rengti mokymus atitinkamoms institucijoms viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklių klausimais; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina viešųjų pirkimų veiksmų plano parengimą; atkreipia dėmesį į iniciatyvos „Sąžiningumo paktai“ įgyvendinimą ir primygtinai ragina Komisiją atlikti tinkamą išankstinį jos potencialo vertinimą, siekiant iš tiesų padidinti su ESI fondais susijusių viešųjų pirkimų skaidrumą ir veiksmingumą; ragina valstybes nares iki 2016 m. pabaigos įvykdyti išankstines viešųjų pirkimų sąlygas ir iki 2016 m. balandžio mėn. perkelti 2014 m. viešųjų pirkimų direktyvas į savo teisines sistemas, kad būtų išvengta pažeidimų, užtikrintas veiksmingas ir efektyvus projektų vykdymas ir pasiekti numatyti rezultatai, o tuo pačiu ir sanglaudos politikos tikslai; ragina Komisiją griežtai stebėti šį procesą ir teikti valstybėms narėms atitinkamą pagalbą ir techninę paramą, kad tos direktyvos būtų tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę;

524.  primena, kad ne visi pažeidimai yra sukčiavimas ir kad sukčiavimu laikomi ir juo nelaikomi pažeidimai turi būti atskirti; mano, kad sukčiavimu nelaikomi pažeidimai dažnai gali būti daromi dėl to, kad naudojamos nepakankamai veiksmingos finansų valdymo ir kontrolės sistemos, trūksta administracinių gebėjimų, nepakankamai išmanomos taisyklės ir nepakanka techninės patirties, susijusios su tam tikrais darbais arba paslaugomis; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų įdiegtos tinkamos, veiksmingos ir efektyvios finansų valdymo ir kontrolės sistemos pagal atitinkamas reglamentavimo sistemos taisykles, kuriose atsižvelgiama į galiojančius nacionalinę reguliavimo padėtį;

525.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų valdžios institucijas užtikrinti, kad naudos gavėjai gautų nuoseklią informaciją apie paramos sąlygas, visų pirma apie išlaidų tinkamumą finansuoti ir atitinkamas viršutines kompensuojamų išlaidų ribas;

526.  pažymi, kad įgyvendinant sanglaudos politiką valstybėse narėse turi būti laikomasi svarbių nacionalinių ir regioninių procedūrų ir taisyklių, atsižvelgiant į tų valstybių narių institucinę sistemą, ir taip atsiranda papildomas lygmuo, dėl kurio gali būti padaroma pažeidimų, taigi dėlto gali būti prarandama ESI fondų lėšų ir didėti valstybių narių skirtumai; ragina Komisiją dalyvauti supaprastinant įgyvendinimą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, kartu gerbiant valstybių narių institucines ypatybes ir suteikiant joms paaiškinimus, kurių reikia norint vykdyti reglamentus; primena Komisijai ir valstybėms narėms Parlamento rezoliuciją „Siekiant supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus“ ir būtinybę imtis reikiamų veiksmų, siekiant apriboti pernelyg didelį reglamentavimą ir administracinę naštą iki minimalaus būtino lygio, ir taip sudaryti galimybes geriau įsisavinti ESI fondų lėšas ir išvengti galutinių paramos gavėjų, ypač MVĮ, daromų klaidų; apgailestauja, kad Komisija pašalino valstybių narių atstovus iš Aukšto lygio grupės ESI fondų paramos gavėjams supaprastinimo stebėsenos klausimais, ir, siekdama patobulinti sistemą, neatsižvelgė į jų nuomonę;

527.  mano, kad, norint tinkamai ir veiksmingai naudoti ESI fondų lėšas, svarbiausi yra administraciniai gebėjimai, ir ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti žinių konkrečiais įgyvendinimo klausimais (pvz., viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos, tinkamumo kriterijų ir audito sekos) ir tų sričių gerosios praktikos mainus, didžiausią dėmesį skiriant tiems galimiems paramos gavėjams, kurių administraciniai ir finansiniai pajėgumai mažesni; atsižvelgdamas į tai, siūlo organizuoti konkrečią, bet visapusišką veiklą, kurią vykdant būtų galima mokyti valstybės tarnautojus ir valdžios institucijų darbuotojus, dirbančius su ESI fondų projektais, taip pat paramos gavėjus (pvz., rengti mokymus ir žinių atnaujinimo kursus, seminarus, arba teikti techninę ir administracinę paramą);

528.  palankiai vertina Komisijos nustatytą priemonę „Taiex Regio Peer 2 Peer“, kuria siekiama palengvinti valstybių narių valdymo, sertifikavimo ir audito institucijų tarpusavio mainus, kad būtų sustiprinti jų administraciniai gebėjimai; pabrėžia, kad svarbu aktyviau skirti institucijas, nes tai būtina sąlyga norint pateikti mokėjimų prašymus ir taip užtikrinti sklandų programų vykdymą ir veiksmingą išteklių srautą; be to, mano, kad Komisija sanglaudos politikos srityje turėtų veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti visas turimas ankstyvo rizikos nustatymo ir jos prevencijos priemones, konkrečiau – duomenų gavybos priemones, tokias kaip ARACHNE, kuri skirta rizikai viešųjų pirkimų procedūroje iš anksto nustatyti ir jos išvengti; kadangi Geresnio įgyvendinimo darbo grupės veiklos sričiai taip pat priklauso jau įgyvendintų sanglaudos politikos projektų galimo veiksmingumo, efektyvumo ir pridėtinės vertės didinimo veikla, ragina Komisiją įvertinti šias ypatybes, remiantis kokybiniais rodikliais;

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

529.  mano, kad BŽŪP, kaip viena iš pirminių Europos politikos sričių, yra svarbi ES priemonė, daranti didelį poveikį ne tik maisto gamybos ir ekosistemos funkcijų požiūriais, bet ir faktinio bei galimo socialinės ir ekonominės padėties bei lyčių aspekto gerinimo, taip pat pastangų siekiant kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo vietovėse aspektais, atsižvelgiant į būtinybę kurti žiedinės ekonomikos sąvoką; mano, kad taip šia BŽŪP padedama siekti Sąjungos teritorinės pusiausvyros, teikiant finansinę paramą ir svarbias priemones jauniems ūkininkams, kad jie pradėtų ūkininkauti ir būtų užtikrinamas kartų tęstinumas;

530.  pažymi, jog Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (AGRI GD) 2014 m. atliko didelį darbą siekdamas užtikrinti, kad valstybių narių valdžios institucijos vis geriau sugebėtų išvengti su žemės ūkio išlaidomis susijusių klaidų ir kad jos įgyvendintų savo kaimo plėtros programas, gerai vertina AGRI GD teigiamą poveikį, kuris matyti 2014 m. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje, ir yra įsitikinęs, kad AGRI GD kartu su valstybėmis narėmis savo veiksmais turėtų sudaryti gerą pagrindą tolesniems patobulinimams svarbiausiais 2014–2020 m. išlaidų laikotarpio metais;

531.  ragina kraštutiniais atvejais panaikinti mokėjimo agentūrų, kurių rezultatai nuolat nepateisina lūkesčių, akreditaciją;

532.  mano, kad nuoseklus veiksmingumas ir rezultatai turi lemiamą svarbą BŽŪP srityje, kuri užtikrina saugią ir nuoseklią mūsų maisto gamybą, veikia visoje ES ir daro teigiamą poveikį socialiniu, ekonominiu ir aplinkos lygmenimis, taip pat apima kultūrinių augalų auginimą ir įvairaus maisto produktų gamybą;

533.  pažymi, kad žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos tose valstybėse narėse, kurios prie ES prisijungė 2004 m. ar vėliau (ES-N13), sudaro tik vieną ketvirtadalį 15-oje senųjų ES valstybių narių (ES-15) sukuriamų žemės ūkio gamybos veiksnių pajamų(37);

534.  džiaugiasi, kad pagerinti 2013 m. metinės ataskaitos rezultatai, ir pažymi, jog Audito Rūmai padarė išvadą, jog, kalbant apie žemės ūkio politiką, pasakytina, kad, patikrinus dalį operacijų žemės ūkio politikos srityje, rastų klaidų lygis sumažėjo, palyginti su 2013 m.; pažymi, kad 17 valstybių narių patikrintų Europos žemės ūkio garantijų fondo išlaidų 2014 m. klaidų lygis siekia 2,9 proc. (palyginti su 3,6 proc. 2013 m.); taip pat 18 valstybių narių patikrintų kaimo plėtros ir žuvininkystės išlaidų lygis siekė 6,2 proc. (sumažėjo, nes 2013 m. buvo 7 proc.), o išlaidų pagal skyrių „Gamtos ištekliai“ bendras vidutinis lygis buvo 3,6 proc.;

535.  pabrėžia, kad būtina nustatyti bendrą klaidų lygio apskaičiavimo metodiką, siekiant užtikrinti jos pagrįstumą ir išvengti didelių skirtumų tarp Komisijos nurodyto ir Audito Rūmų nustatyto klaidų lygio;

536.  atkreipia dėmesį į Komisijos pareiškimą(38), kad su kompleksine parama susijusios klaidos (pavyzdžiui, deklaracijų apie gyvūnų perkėlimą, susitikimų datas ar terminus pateikimas laiku) nedaro poveikio teisei gauti išmokas (tai Audito Rūmai jau patvirtino) ir kad, siekiant daugiau aiškumo, iš bendro klaidų lygio turėtų būti atimamas su kompleksine parama susijusių klaidų lygis;

537.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl skirtingo susietųjų išmokų įgyvendinimo valstybėse narėse, pvz., pieno sektoriuje, iškraipoma konkurencija;

538.  palankiai vertina tai, kad Komisija taiko naujas rekomendacijas dėl pagal pasidalijamojo valdymo principą finansuojamų išlaidų finansinių pataisų, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių(39), nustatymo;

539.  pabrėžia, kad 2014 m. buvo pereinamieji metai, apimantys didelius mokėjimus už paskutinę 2007–2013 m. finansavimo laikotarpio dalį, tais metais BŽŪP 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiui buvo parengti galutiniai elementai (įgyvendinimo ir deleguotieji aktai); be to, mano, kad 2015 ir 2016 m. turėtų būti laikomi dar vienais pereinamaisiais metais, nes tai pirmieji metai, kai turi būti visapusiškai įgyvendinami ir ūkininkams, ir valstybių narių valdžios institucijoms svarbūs žalinimo ir kiti ženklūs politikos pokyčiai, susiję su naujomis ir sudėtingomis taisyklėmis ir dideliu naujų pareiškėjų, siekiančių gauti tiesioginių išmokų, skaičiumi, turint mintyje tai, kad daugelis valstybių narių kaimo plėtros planuose nustatytų daugiamečių priemonių bus pradėtos įgyvendinti tik 2016 m. ir ypatingas dėmesys turi būti skiriamas naujoms priemonėms, sukurtoms įgyvendinant reformą;

540.  džiaugiasi, kad, palyginti su 2013 m., klaidų lygiai sumažėjo, ir pripažįsta, kad užtikrinant šį pasiekimą buvo dėta daug pastangų ir skirta daug išteklių, ypač teikiant informaciją ir Komisijos techninę paramą valstybių narių valdžios institucijoms įgyvendinimo klausimais; vis dėlto mano, kad klaidų lygio priemonė pati savaime nėra veiksmingumo ar rezultatyvumo priemonė;

541.  primena Komisijai, kad riziką dėl netyčinių klaidų, atsirandančių dėl sudėtingų taisyklių, galiausiai tenka prisiimti paramos gavėjui; ragina parengti tinkamą, proporcingą ir veiksmingą sankcijų politiką šiam požiūriui paremti, pavyzdžiui, vengti du kartus taikyti sankciją už tą pačią klaidą pagal mokėjimo schemą ir kompleksinę paramą; primygtinai ragina Komisiją geriau užtikrinti nuobaudų proporcingumą atsižvelgiant į klaidų rūšį; ragina kurti priemones, kuriomis siekiama labiau paskatomis grįsto ir į produkciją nukreipto požiūrio, kurias taikant būtų daroma mažiau klaidų ir reikėtų mažiau patikrų, ir būtų galima atskirti klaidą nuo sukčiavimo, kartu užtikrinant, kad ūkininkai vis dar galėtų tiekti gyvybiškai svarbius maisto produktus, nes tuo grindžiama ši politika; mano, kad tolesnis BŽŪP sudėtingumo mažinimas ir jos veiklos racionalizavimas yra vieni iš pagrindinių dalykų siekiant pritraukti naujų žemės ūkio sektoriaus dalyvių ir išlaikyti juos bei jų įgūdžius tam, kad ateityje būtų užtikrintas ES žemės ūkio sektoriaus klestėjimas;

542.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai ieško, kaip savo metinėje ataskaitoje įvertinti veiksmingumą, ypač tuo metu, kai Komisija panaudodama savo lėšas ketina dėmesį sutelkti į rezultatus, tačiau vis dėlto pabrėžia, kad sudėtinga daugiamečių programų, kurios dabar yra priimtiniausias būdas užtikrinti aplinkosaugos priemonių veiksmingumą pagal II ramstį, veiksmingumą vertinti naudojant priemonę, kuria tiriami tik vieni metai, ir ragina Audito Rūmus paaiškinti jų dėmesio sutelkimą į veiksmingumą būtent išlaidų žemės ūkio srityje; primygtinai ragina Audito Rūmus vertinant veiksmingumą atsižvelgti į kaimo plėtros politikos tikslų įvairovę, kad būtų išvengta supaprastintų rodiklių taikymo ir klaidingų aiškinimų;

543.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nuomonę, kurią jie susidarė iš savo auditų, kad Integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS) gerokai padeda išvengti klaidų ir sumažinti jų lygį tose schemose, kurioms ji taikoma(40), ir atkreipia dėmesį į pastabą, kad ŽSIS trūkumai pritaikius taisomuosius veiksmus buvo šalinami visose audituotose valstybėse narėse(41);

544.  palankiai vertina Komisijos siūlymą supaprastinti IAKS atliekant prevencines preliminarias patikras, kurios padės nacionalinėms administracinėms įstaigoms nustatyti problemas, susijusias su ūkininkų paraiškomis, ir atlikti taisymus, be to, dėl to turėtų sumažėti nuobaudų lygis;

545.  pakartoja pagrindines Audito Rūmų rekomendacijas: valstybės narės turi užtikrinti patikimą ir atnaujintą informaciją ir vaizdus, susijusius su ŽSIS, kad būtų sumažinta su didesniu nei faktinis tinkamas žemės plotas susijusi klaidų rizika; Komisija turi reikalauti, kad į valstybės narės veiksmų planus būtų įtraukti taisomieji veiksmai, skirti dažnai aptinkamų klaidų priežastims šalinti, ji turi peržiūrėti savo kaimo plėtros atitikties auditų strategiją ir užtikrinti, kad teisingai būtų taikoma operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo procedūra, kuri nuo 2015 m. taps privaloma;

546.  atkreipia dėmesį į Komisijos pritarimą Audito Rūmams, kad kaimo plėtros išlaidų sritims taikomos sudėtingos taisyklės ir tinkamumo finansuoti sąlygos ir kad taip yra iš dalies dėl politikos pobūdžio ir Europos regionų skirtingumo, ragina stiprinti supaprastinimą ir prevencijos priemones, įtrauktus į 2014–2020 m. taisykles, taip pat ragina supaprastinimą atlikti valstybių narių lygmeniu vykdant naujas kaimo plėtros programas, laikyti jį prioritetu ir svarbia klaidų lygių mažinimo ir veiksmingumo bei lankstumo didinimo priemone, kurią taikant pagerinami įsisavinimo pajėgumai, ypač tais atvejais, kai nedidelės apimties programos gali sukelti mažesnį susidomėjimą ir (arba) jų klaidų lygis išlieka aukštas dėl jų valdymo griežtumo praeityje;

547.  ragina Komisiją laiku parengti išsamų planą siekiant sumažinti BŽŪP biurokratinę naštą;

548.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybių narių valdžios institucijas, kai tik įmanoma, toliau šalinti ir mažinti su tiesioginiais mokėjimais susijusį sudėtingumą ir teikti didelį prioritetą žalinimo priemonių supaprastinimui, ypač tada, kai į EŽŪGF ir Kaimo plėtros fondo lėšų administravimą valstybėse narėse yra įtraukiama daug skirtingų lygmenų, prireikus abiem ramsčiams taikant skirtingus požiūrius; pabrėžia, kad dėl didelių valstybių narių skirtumų, susijusių su tiesioginėmis išmokomis, padidėjo bendrojoje rinkoje dirbančių ūkininkų konkurencingumo skirtumas;

549.  tikisi, kad Komisija nedelsdama visapusiškai pasinaudos BŽŪP supaprastinimo procesu, ypač sprendžiant klausimus, susijusius su apsunkinančiomis ir sudėtingomis taisyklėmis, kuriomis reglamentuojamas kompleksinės paramos susiejimas ir žalinimas, nes jos galiausiai daro poveikį visos Europos ūkininkams; pabrėžia, kad taikant supaprastinimo procesą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pastangoms siekiant sumažinti administracinę naštą ir neturėtų kilti pavojaus principams ir taisyklėms, dėl kurių susitarta įgyvendinant naujausią BŽŪP reformą, – jie turėtų likti nepakeisti; mano, kad toks supaprastinimas neturėtų reikšti, kad reikia persvarstyti 2013–2020 m. laikotarpio BŽŪP išlaidas;

550.  atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio paskirties žemę įsigyjant investuotojams, valstietiškos, savininkų valdomos Europos Sąjungoje veikiančios struktūros patiria vis didesnį spaudimą, o dalis tiesioginių išmokų mokama tarptautiniu mastu veikiantiems koncernams;

551.  pabrėžia, kad svarbu turėti tos pačios rūšies programų, vykdomų skirtingose vietose, palyginamus veiklos rezultatų vertinimo rodiklius ir duomenis, ir tikisi, kad 2014–2020 m. šioje srityje bus atlikta patobulinimų, kuriais būtų siekiama užtikrinti kiekvienai valstybei reikalingą geresnį BŽŪP finansų valdymą;

552.  pabrėžia, kad BŽŪP atlieka svarbų vaidmenį gerinant socialinę įtrauktį – ypač (bet ne tik) per bendradarbiavimo pastangas: skurdo mažinimą ir ekonominį vystymąsi kaimo vietovėse kuriant darbo vietas, įgyvendinant programą LEADER ir steigiant naujas ar geresnes tarnybas ir infrastruktūrą; ragina atlikti bendro dviejų BŽŪP ramsčių poveikio kaimo vietovėse analizę ir išnagrinėti, kur ir kaip skiriamos lėšos, taip pat dėmesį sutelkti į tikruosius galutinius gavėjus;

553.  pažymi, jog tikimasi, kad išlaidos bus naudingos tiek kaimo vietovėms, tiek apskritai vartotojams, ir primena, kad galutiniai naudos gavėjai pinigus išleidžia prekėms ar paslaugoms savo vietos bendruomenėse arba savo ūkiuose įdarbindami žmones ir taip padeda žmonėms toliau verstis žemės ūkio veikla regionuose, kuriuose dažnai žemės ūkis ir miškininkystė yra pagrindinis ekonomikos variklis kaimo vietovėse ar izoliuotuose rajonuose;

554.  pažymi, kad žemės ūkio produktams nuo 2014 m. vidurio taikomas Rusijos importo draudimas yra pagrindinė problema; pasisako už tai, kad ankstyvuoju etapu taikant bet kokias neatidėliotinas priemones būtų užtikrinamas geresnis valdymas, kad lėšos būtų paskirstomos tinkamai, ir, jei reikia, kad būtų greitai susigrąžintos neteisėtai prašomos sumos; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tęsiamas Komisijos pastangas nustatyti alternatyvius žemės ūkio pertekliaus realizavimo rinkos būdus ir teikti paramą sektoriams, kurie dėl draudimo patyrė nuostolių; palankiai vertina Komisijos pastangas nustatyti alternatyvius žemės ūkio pertekliaus realizavimo rinkos būdus ir ragina valstybes nares dėti bendras pastangas siekiant pašalinti realizavimo rinkos išplėtimo kliūtis; pabrėžia TPIP susitarimo, kuriuo galima kompensuoti keleto tradicinių užsienio valiutų rinkų užsidarymą, svarbą;

555.  palankiai vertina Komisijos sprendimą, kuriuo nustatomos išimtinais atvejais teikiamos pagalbos schemos, skirtos pieno sektoriuje nuostolių patyrusioms šalims, ir ragina Komisiją toliau svarstyti pagalbos priemones, skirtas su panašiomis problemomis susiduriantiems sektoriams;

556.  reiškia susirūpinimą, kad daugelio Sąjungos valstybių narių kaimo vietovėse moterys turi tik ribotas galimybes patekti į darbo rinką, ir ragina Komisiją teikiant prioritetą savo būsimose plėtros iniciatyvose prisiimti užduotį kaimo vietovėse pagerinti ir padidinti moterų galimybes patekti į darbo rinką ir skirti tinkamą finansavimą į Europos jaunimo garantijų programą panašiai priemonei „Europos garantijos kaimo moterims“, kuria nustatomi atskiri su moterimis kaimo vietovėse susiję tikslai;

557.  primygtinai ragina Komisiją išaiškinti taisykles dėl gamintojų organizacijų, visų pirma vaisių ir daržovių sektoriuje, pripažinimo ir dar labiau sutrumpinti Komisijos auditų atlikimo terminą, siekiant naudos gavėjams suteikti teisinį tikrumą ir išvengti nereikalingų klaidų;

558.  atsižvelgdamas į Sutartyje išsakytą siekį(42) užtikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas, mano, jog kyla pavojus, kad visiems vartotojams nebus užtikrintos teisingos galimybės, kai maistui taikomas pernelyg didelis PVM, ir kad tuomet didėja su PVM susijusio sukčiavimo tikimybė;

559.  mano, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpio tikslai tebėra svarbūs siekiai ir kad einamuoju laikotarpiu Sąjunga daugiausia dėmesio turėtų skirti ūkių ir žemės ūkio sektoriaus gyvybingumo didinimui, geresnės pusiausvyros maisto grandinėje skatinimui, vykdant naujas kaimo plėtros programas siekti konsoliduoti ir stiprinti gamintojų organizacijas, remti kokybės sistemas, trumpas tiekimo grandines, socialinius kooperatyvus, vietines rinkas, ekosistemų funkcijas ir darnią teritorijų plėtrą tik kaimo vietovėse, kartu vengiant nepagrįstų lūkesčių ar išlaidų aplinkos apsaugos srityje;

560.  primena, kad atlikus visus Audito Rūmų vykdytus 2014 m. išlaidų auditus, OLAF buvo pranešta tik apie 3 atvejus siekiant, kad ši tarnyba atliktų tyrimą(43), įtarus, kad siekiant gauti paramą buvo dirbtinai sukurtos sąlygos (įsitvirtinusios įmonės ar asmenų grupės įsteigė naujus subjektus), ir vieną atvejį nacionalinės valdžios institucijos kaip rizikingą įvardijo anksčiau, prieš Europos Audito Rūmams atliekant auditą;

561.  pažymi, kad galima dar pagerinti politikos įgyvendinimą; todėl primygtinai ragina informuoti apie visus su tikslų nustatymu, politikos tikslų pasiekimu ir atitiktimi susijusius pagerinimus;

562.  ragina Komisiją patikrinti pardavimui trečiosiose šalyse skatinti skirtų išmokų veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat užtikrinti, kad šiomis priemonėmis iš rinkos nebūtų išstumiami vietos žemės ūkio gamintojai;

563.  pažymi, kad tuomet, kai AGRI GD rengė 2014 m. metinę veiklos ataskaitą, nebuvo informacijos apie daugelį Pasirengimo narystei paramos kaimo plėtrai priemonės (IPARD) elementų ir kad informacija turi būti atnaujinta (paramą gavusių ūkių skaičius, bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas, Sąjungos standartus įdiegusių ūkių skaičius), taip pat mano, kad naujuoju finansavimo laikotarpiu reikėtų atlikti nuolatinę analizę;

564.  pažymi, kad 2014 m. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje pateikiami geri rezultatai, tačiau ragina Audito Rūmus informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių jie ketina imtis, kad panaudotų labiau daugiametišką tyrimo metodologiją formuodami, kaip jie ketina, labiau į rezultatus orientuotą požiūrį;

Žuvininkystė

565.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų metinių ataskaitų; taip pat atkreipia dėmesį į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę ataskaitą; atkreipia dėmesį į Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato (MARE GD) 2014 m. metinę veiklos ataskaitą; atsižvelgia į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2015 dėl žvejybos partnerystės susitarimų;

566.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nuomones dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo; atkreipia dėmesį į neigiamą Audito Rūmų nuomonę dėl mokėjimų asignavimų, su kuriais susijęs bendrasis klaidų lygis buvo 4,4 %, tačiau nenurodytas konkretus klaidų lygis, susijęs su žuvininkyste; ragina, kad žuvininkystei būtų taikoma atskira apskaitos sistema, kuri nebūtų sujungta su žemės ūkiu, siekiant, kad žuvininkystės srityje būtų užtikrintas didesnis skaidrumas;

567.  pažymi, kad MARE GD pateikė išlygą dėl Europos žuvininkystės fondo (EŽF) programų valdymo ir kontrolės sistemos kai kuriose valstybėse narėse;

568.  yra įsitikinęs, jog MARE GD įgyvendinta vidaus kontrolės sistema suteikia pakankamą patikinimą, kad bus tinkamai valdoma rizika, susijusi su operacijų teisėtumu ir tvarkingumu;

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)

569.  pažymi, kad po 2014 m. sausio 1 d. patvirtinus programas, vykdomas pagal EJRŽF ir kitų Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšų pasidalijamąjį valdymą, reikėjo atlikti DFP techninę peržiūrą siekiant perkelti nepanaudotus 2014 m. asignavimus į kitus metus;

570.  labai apgailestauja dėl to, kad didžioji dalis valstybių narių labai vėluodamos pateikė savo su EJRŽF susijusias veiksmų programas, dėl to labai vėluota panaudoti fondo lėšas; primena, kad pagal pasidalijamąjį valdymą valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų panaudotos lėšos;

571.  mano, kad valstybės narės turėtų pagerinti priemones ir kanalus, kuriais jos naudojasi, kad perduotų informaciją Komisijai; rekomenduoja, kad Komisija darytų didesnį spaudimą valstybėms narėms siekdama, kad jos pateiktų patikimus duomenis;

572.  primygtinai ragina Komisiją suteikti valstybėms narėms visą įmanomą paramą siekiant užtikrinti tinkamą ir visapusišką EJRŽF išteklių panaudojimą ir aukštą įvykdymo lygį, atsižvelgiant į atitinkamus jų prioritetus ir poreikius, ypač turint mintyje tvarų žuvininkystės sektoriaus vystymą;

Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga

573.  palankiai vertina tai, kad Įstaigai nuo 2014 m. sausio 1 d. patikėtas EJRŽF; atkreipia dėmesį į susitarimo memorandumą, kurį 2014 m. rugsėjo 23 d. pasirašė MARE GD ir Įstaiga; pabrėžia, kad reikia skatinti Įstaigos visiems jos paramos gavėjams teikiamą aukštos kokybės paramą, susijusią su 19 EJRŽF veiksmų;

Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 11/2015 (2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimas) „Ar Komisija tinkamai valdo žvejybos partnerystės susitarimus?“

574.  ragina Komisiją atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas;

575.  apgailestauja dėl finansinių sąnaudų, susidariusių dėl to, kad nepakankamai išnaudojamos kai kuriuose pastaruosiuose protokoluose patvirtintos svorio kvotos; siūlo glaudžiau susieti mokesčio už teisę žvejoti dydį ir iš tikrųjų sugaunamą laimikį; ragina Komisiją užtikrinti, kad sektorinės paramos išmokos derėtų su kitais paramos biudžetui mokėjimais, ir ragina gerinti šalių partnerių rezultatus, pasiektus įgyvendinant bendrai sutartų veiksmų matricą;

576.  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pateiktą informaciją, pabrėžia, kad žvejybos partnerystės susitarimų, dėl kurių susitarta tame pačiame regione, papildomumas ir nuoseklumas gali būti pagerintas siekiant, kad regioniniu lygmeniu būtų kuo labiau pasinaudota jų teikiamomis galimybėmis;

577.  pabrėžia, kad informacija, pateikta atlikus nepriklausomus ex post vertinimus, ne visuomet buvo pakankamai išsami, nuosekli arba palyginama, dėl to ji buvo mažiau naudinga priimant sprendimus ir vedant derybas; be to, pažymi, kad atliekant šiuos vertinimus nepakankamai įvertinama, kokiu mastu žvejybos partnerystės susitarimais pasiekiama visų juose keliamų tikslų, pavyzdžiui, nepateikiamos nuorodos į užimtumą nuo žvejybos priklausančiuose Sąjungos regionuose ir nėra informacijos apie žuvies pasiūlą Sąjungos rinkoje;

578.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta patikimos, patikrinamos ir prieinamos informacijos apie žuvų išteklius ir apie šalies arba kitų užsienio žvejybos laivynų, kuriems suteikta prieiga, žvejybos veiklą, nes žvejybos partnerystės susitarimų vienas iš pagrindinių tikslų – užtikrinti tik pertekliaus išteklių žvejybą, tačiau pasirodė, kad šį tikslą labai sudėtinga įgyvendinti praktiškai;

579.  primygtinai ragina Komisiją atidžiau stebėti sektorinės paramos panaudojimą, siekiant užtikrinti jos veiksmingumą;

580.  pabrėžia, kad būtina veiksmingai stebėti Sąjungos finansuojamą veiklą, kuria teikiama parama sektoriams pagal tarptautinius susitarimus, naudojant kuo detaliau parengtas matricų lenteles; be to, pabrėžia, kad reikia raginti padidinti paramos sektoriams dalį; yra tvirtai įsitikinęs, kad su prekyba susijusi susitarimų dalis ilgainiui turėtų priklausyti nuo veiksmingos, pakankamai stebimos ir didelės paramos sektoriams;

581.  susirūpinęs pažymi, kad šiuo metu galiojančiuose protokoluose vis dar nenumatyta galimybė atlikti dalinius mokėjimus tais atvejais, kai rezultatai pasiekiami tik iš dalies; pripažįsta, kad tais atvejais, kai rezultatai nepasiekiami arba kai jie nepakankami, sektorinės paramos mokėjimas kitiems metams turi būti sustabdomas tol, kol nebus pasiekti tikslai; vis dėlto ragina Komisiją, kai įmanoma, į naujus protokolus įtraukti galimybę atlikti dalinius sektorinės paramos mokėjimus;

Biudžeto įvykdymo patvirtinimas

582.  remdamasis turima informacija, siūlo patvirtinti, kad Komisija įvykdė biudžetą, atsižvelgiant į jos 2014 finansinių metų išlaidas jūrų reikalų ir žuvininkystės srityse.

Kultūra ir švietimas

583.  palankiai vertina tai, kad per pirmuosius metus vykdant programą „Erasmus+“ pagrindinis dėmesys ir toliau buvo skiriamas įgūdžių ir įsidarbinimo galimybių skatinimui, pasiektas numatytas tikslas sukurti glaudesnes Sąjungos programų ir politinių aktualijų švietimo, mokymo, sporto ir jaunimo srityse sąsajas, Sąjungos veiksmai parengti taip, kad būtų geriau atsižvelgiama į mokymosi visą gyvenimą tikslą, ir, įtraukiant daug Europos piliečių, padedama mažinti socialinę, ekonominę ir teritorinę nelygybę; vis dėlto pažymi, kad jaunimui skirtoje programos „Erasmus+“ dalyje yra problemų, susijusių su galimybėmis gauti finansavimą, palyginti su ankstesne programa „Veiklus jaunimas“; apgailestauja, kad Komisija pagal programą „Erasmus+“ neskyrė pakankamai biudžeto lėšų tam, kad būtų geriau informuojama apie bendrus pokyčius naujose programos nuostatose, pagal kurias turi būti galima vykdyti daugiau mokyklinių projektų;

584.  laikosi nuomonės, kad, nors labiau decentralizavus programos „Erasmus+“ lėšų išmokėjimą galima geriau vykdyti kai kuriuos programos nacionalinius ir vietos reikalavimus, atsižvelgiant į pagrindinius veiksmus, reikia įvertinti tokią decentralizaciją, kad ji netaptų kliūtimi siekiant strateginių programos „Erasmus+“ tikslų, ypač susijusių su jaunimu;

585.  pažymi, kad, įgyvendinant programą „Erasmus+“, padedama integruoti jaunus europiečius į darbo rinką, didinti įsidarbinimo galimybes ir ugdyti naujus įgūdžius, remiamos iniciatyvos pilietiškumo, savanoriškos veiklos ir jaunimo ir sporto tarptautinimo srityse; pagal ją taip pat padedama gerinti švietimo, formaliojo ir neformaliojo mokymo ir mokymosi visą gyvenimą kokybę, gerinamas Europos pilietiškumo suvokimas, pagrįstas žmogaus teisių supratimu ir jų laikymusi;

586.  reiškia didelį susirūpinimą dėl programos „Erasmus+“ jaunimo programų finansinių išmokų de facto sustabdymo Graikijoje, kaip pabrėžiama Europos jaunimo forumo 2015 m. ataskaitoje dėl programos įgyvendinimo;

587.  atkreipia dėmesį į sunkumus pradiniu programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“ įgyvendinimo etapu, apie kuriuos pranešė Komisijos Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas (EAC GD) ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA), ypač turint mintyje tai, kad tam tikrais atvejais buvo vėluojama kviesti teikti paraiškas ir išmokėti lėšas; tikisi, kad tai – išskirtinės aplinkybės, taigi laukia ateinančių metų, kai šių programų įgyvendinimas pasieks stabilesnį etapą, palyginti su pirmaisiais įgyvendinimo metais; rekomenduoja į programą „Erasmus+“ įtraukti daugiau nedidelės apimties projektų, kurie yra novatoriškos patirties pagrindas visose trijose srityse: švietimo jaunimo ir sporto;

588.  palankiai vertina finansavimo modelių, paremtų fiksuotąja suma ir vieneto kaina, diegimą, nes dėl to supaprastinamas tiek Sąjungos paramos gavėjų, tiek pačios Sąjungos finansų valdymas; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, ypač atsižvelgiant į jaunimui skirtą programos „Erasmus+“ dalį, šių fiksuotųjų sumų ir vieneto kainos taip pat nepakanka pagrindinėms jaunimo asociacijų ir NVO veiklos išlaidoms finansuoti; teigia, kad turėtų būti toliau didinamos Sąjungos investicijos į programą;

589.  primena, kad EACEA vėluojant atlikti galutinius mokėjimus daromas tiesioginis poveikis paramos gavėjų teisėms, taigi kyla pavojus kultūros asociacijoms ir projektams, kūrybiškumui ir pilietinės visuomenės kultūros įvairovei; ragina EACEA toliau tobulinti savo kontrolės ir mokėjimo sistemas;

590.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europos mokyklos nesprendė Audito Rūmų pakartotinai iškeltų klausimų, ir atkreipia dėmesį į rekomendaciją Europos mokyklų valdybai įgyvendinti svarbių pareigybių rotacijos sistemą ir šalinti kitus trūkumus, kurie gali kelti grėsmę pagrindinių skaidrumo ir patikimo finansų valdymo principų taikymui; atkreipia dėmesį į 2014 m. patvirtintą naują Europos mokyklų finansinį reglamentą, kaip į vieną iš priemonių spręsti svarbiausius Audito Rūmų nurodytus klausimus, jei tokia priemonė bus gerai įgyvendinta; ragina Europos mokyklų valdybą centralizuoti kai kurias pareigybes, kurios šiuo metu decentralizuotos, pvz., buhalterio pareigybę, ir skatinti finansinių sandorių leidimo, vykdymo ir kontrolės vaidmenų atskyrimą, kad būtų kuo labiau sumažinta klaidų ir sukčiavimo rizika; mano, kad atsižvelgiant į iškilusius klausimus ir į tai, kad 60 proc. Europos mokyklų biudžeto, t. y. 177 mln. EUR, skiriama iš Sąjungos biudžeto, jau būtų metas išsamiai persvarstyti Europos mokyklų sistemos valdymą, tvarkymą ir organizaciją;

591.  pažymi, kad dėl DFP septynerių metų programavimo laikotarpio ir ES politinių ir strateginių prioritetų dešimties metų programavimo laikotarpio nederėjimo galėtų būti daromas neigiamas poveikis, siekiant nuosekliai įvertinti rezultatus, pasiektus įgyvendinant Sąjungos programas; pažymi, kad DFP tikslinimas, kuris bus vykdomas netrukus, yra svarbiausias Sąjungos išlaidų valdymo elementas, nes jį atliekant užtikrinama, kad Sąjungos investicijų programos ir toliau būtų veiksmingos; primygtinai ragina iš esmės supaprastinti paraiškos formas ir kriterijus, ypač taikomus nedidelės apimties projektams, įgyvendinamiems pagal programas „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“;

592.  reiškia susirūpinimą dėl Komisijos vėluojančių mokėjimų, kurie 2014 m. sudarė 26 mlrd. EUR: pusė šių vėluojančių mokėjimų laikomi neįprastais, t. y. jiems neišrašytos sąskaitos faktūros finansinių metų pabaigoje, kaip nustatė Europos Parlamento tyrimų tarnyba, o vien tik programai „Erasmus+“ skirti vėluojantys mokėjimai sudarė 202 mln. EUR; pažymi, kad šiuos mokėjimus vėluojama atlikti iš dalies dėl nepaprastai nelanksčios DFP, pagal kurią neleidžiama perskirstyti lėšų ir nustatyta maža marža, o iš dalies dėl valstybių narių nesugebėjimo laikytis savo įsipareigojimų dėl mokėjimų asignavimų;

593.  pabrėžia, kad pagal programą „Europa piliečiams“ kuriama unikali tiesioginė Sąjungos ir jos piliečių sąsaja, siekiant remti jų veiksmus, peticijas ir pilietines teises; mano, kad dabartinis jos finansavimo lygis yra gerokai per mažas, ir pabrėžia, kad programa turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į jos turinį, pagal ją turėtų būti imamasi daugiau iniciatyvų, padedančių puoselėti Europos pilietiškumo vertybes; griežtai nepritaria programos „Europa piliečiams“ (2014–2020 m.) biudžeto mažinimui arba su šia programa susijusių mokėjimų vėlavimui;

Piliečių laisvės, teisingumas ir vidaus reikalai

594.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad Sąjungos konsoliduotose finansinėse ataskaitose 2014 m. gruodžio 31 d. Sąjungos finansinė būklė visais reikšmingais aspektais yra pateikta teisingai; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad jau dvidešimt pirmus metus iš eilės tikrintos finansų priežiūros ir kontrolės sistemos buvo tik iš dalies veiksmingos, užtikrinant finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumą ir tvarkingumą;

595.  vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad ataskaitose atspindimi mokėjimai yra paveikti klaidų, kurių lygis viršija reikšmingumo ribą; taigi primena, kad biudžetą reikia valdyti atidžiai, ir ragina toliau dėti pastangas, kad klaidų lygis būtų sumažintas;

596.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų naujai pristatytą ataskaitą dėl DFP 3 kategorijos „Saugumas ir pilietybė“ išlaidų; reikalauja, kad, atsižvelgiant į biudžeto padidėjimą, ji būtų įtraukta ir kitais metais; sutinka, jog reikia naujo požiūrio, pagal kurį ES biudžeto lėšos būtų investuojamos, o ne išleidžiamos;

597.  apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse teisės aktai dėl parlamento, vyriausybės ir vietos tarybų narių interesų konfliktų yra netikslūs ir nepakankami; ragina Komisiją ištirti šią padėtį ir prireikus pateikti atitinkamus pasiūlymus šiuo klausimu; mano, kad visi tokie pat pasiūlymai taip pat turėtų būti taikomi ir dabartiniams Komisijos nariams ir kandidatams į jos narius;

598.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti ekonominį naudingumą ir pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant ankstesnius projektus, kai dėl Komisijos valdymo trūkumų atsirado vėlavimai ir pernelyg didelės išlaidos, kaip atsitiko kuriant antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II), kuri buvo pateikta šešeriais metais vėliau, nei planuota, ir kainavo aštuonis kartus daugiau nei pradinė biudžeto suma;

599.  pažymi, kad nors Išorės sienų fondas padėjo valdyti išorės sienas, šio fondo pridėtinė vertė buvo ribota; dėl paskirtų institucijų vykdomo stebėjimo trūkumų ir didelių trūkumų Komisijos ir valstybių narių atliktuose vertinimuose įvertinti bendro rezultato nebuvo galima;

Lyčių lygybės klausimai

600.  primena, kad, kaip teigiama SESV 8 straipsnyje, moterų ir vyrų lygybė – viena iš vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga ir kurią ji propaguoja; mano, kad būtina integruoti lyčių lygybės aspektą į visas politikos sritis ir todėl reikia į tai atsižvelgti vykdant biudžeto procedūras;

601.  primena Komisijai, kad pagal kai kurias biudžeto eilutes gali būti netiesiogiai didinama lyčių nelygybė, nes, jas įgyvendinus, gali būti daromas neigiamas poveikis moterims; todėl ragina Komisiją sudarant biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą taikyti naujų ir esamų biudžeto eilučių analizę šiuo požiūriu ir prireikus atlikti būtinus politikos pakeitimus siekiant užtikrinti, kad netiesiogiai nebūtų kuriama lyčių nelygybė;

602.  primena Komisijai jos naują įsipareigojimą dėl į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymo ir pakartoja Parlamento prašymą į bendrąjį Sąjungos biudžeto vykdymo rezultatų rodiklių rinkinį taip pat įtraukti su lytimi susijusius rodiklius, kurie padėtų geriau vertinti biudžeto vykdymą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

603.  ragina Komisiją parengti Sąjungos teikiamo finansavimo poveikio lyčių lygybės skatinimui vertinimą;

604.  ragina Europos Sąjungą padidinti ESF lėšų dalį, skiriamą kokybiškoms viešosioms vaikų, vyresniojo amžiaus asmenų ir priklausomų asmenų (kuriuos vis dar dažniausiai prižiūri moterys) priežiūros paslaugoms už prieinamą kainą plėtoti, taip pat atsižvelgiant į neseniai Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) sukurto lyčių lygybės indekso duomenis;

605.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti visapusiškus mokymus viešiesiems pareigūnams, susijusiems su sprendimais dėl išlaidų, kad būtų užtikrintas visapusiškas poveikio, kurį jų sprendimai daro lyčių lygybei, supratimas;

606.  ragina visas Sąjungos institucijas įvertinti, ar esama tikros lygybės skirstant pareigybes ES institucijose ir organuose, ir vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, be kita ko, teikti pagal lytis suskirstytus statistinius duomenis apie darbuotojų skaičius ir pareigų lygius.

(1) Strategija „Europa 2020“: Europos semestras; Šešių dokumentų rinkinys, Dviejų dokumentų rinkinys; taip pat konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos; kruopštus konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kaip lyginamojo indekso, laikymasis galėtų būti veiksmingas ES biudžeto išlaidų paskirstymo būdas.
(2) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2011 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį (OL L 308, 2013 11 16, p. 27) 328 dalis; 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (OL L 266, 2014 9 5, p. 32) 314 ir 315 dalys; 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (OL L 255, 2015 9 30, p. 27) 305 dalis.
(3) 2014 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 3.10 punktas.
(4) 2014 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 3.5 punktas.
(5) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
(6) 2014 m. Audito rūmų metinė ataskaita, 3.65 punktas.
(7) 2013 m. rodikliai buvo perskaičiuoti, kad atitiktų 2014 m. metinės ataskaitos struktūrą ir kad būtų galima palyginti šių dvejų metų skaičius.
(8) Remiantis 2014 m. Audito Rūmų metine ataskaita, palyginamas apskaičiuotas klaidų lygis 2013 m. ir 2012 m. yra 0,2 ir 0,3 procentinės dalies mažesnis, nes Audito Rūmai atnaujino būdą, kuriuo apskaičiuojamas sunkus viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas.
(9) Audito rūmų metinė ataskaita, 1.54 ir 1.65 dalys.
(10) Kadangi teisės aktų poveikio vertinimas yra labai veiksmingas būdas užtikrinti išties patikimą finansų valdymą.
(11) 2015 m. kovo mėn. Komisijos priimtas mokėjimų planas, kuriame pateikiamos trumpalaikės priemonės neapmokėtų sąskaitų lygiui sumažinti, nėra tinkama priemonė; aukšto neįvykdytų įsipareigojimų lygio klausimui spręsti būtina ilgesnio laikotarpio perspektyva.
(12) Europos socialinis fondas (ESF), Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Sanglaudos fondas (SF), Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF), šaltinis: Audito Rūmų 2014 m. metinė ataskaita.
(13) Skirtingose valstybėse narėse įsisavinimo lygis yra nuo 50 iki 92 proc.
(14) Atsakymai į papildomą Komisijos nario C. Moedaso pateiktą klausimą raštu (3 klausimas).
(15) Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato 2012 m. metinė veiklos ataskaita, p. 45 ir toliau.
(16) Kaip INEA.
(17) Mėnesinių ir tarpinių išmokų sumažinimas ir jų mokėjimo sustabdymas; žr. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549) 41 straipsnio 2 dalį.
(18) Žr. 2014 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 7.44–7.50 punktus.
(19) Žr. lentelę: Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato 2014 m. metinės veiklos ataskaitos 10 priedas, 3.2.8 dalis.
(20) Kaimo plėtros politika įgyvendinama taikant 46 priemones, o šios priemonės – per kaimo plėtros programas, kurioms vadovaujama nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu.
(21) 2014 m. Audito rūmų metinė ataskaita, 7.71 dalis.
(22) Žr. Komisijos nario Ph. Hogano atsakymą į klausimą, į kurį atsakoma raštu (7b). 2016 m. sausio 14 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdis.
(23) Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato metinė veiklos ataskaita, p. 17.
(24) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 5/2015: „Ar finansinės priemonės yra sėkmingas ir perspektyvus įrankis kaimo plėtros srityje?“
(25) Žr. „EuropeAid“ 2014 m. metinę veiklos ataskaitą, p. 115.
(26) 2014 m. Komisijos pasiekimų valdymo srityje apibendrinimas (COM(2015)0279, p. 21).
(27) Atsakymai į Komisijos narei M. Thyssen pateiktus klausimus, į kuriuos atsakoma raštu (48 ir 49 klausimai).
(28) Žr. 2015 m. rugsėjo 23 d. patvirtintus tolesnius veiksmus po Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2014 m. OLAF priežiūros komiteto metinės ataskaitos.
(29) „Philip Morris International“, „British American Tobacco“, „Japan Tobacco International“ ir „Imperial Tobacco Limited“.
(30) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (OL L 127, 2014 4 29, p. 1).
(31) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl susitarimo su tabako bendrove (susitarimas su „Philip Morris International“) (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0082).
(32) http://www.ombudsman.europa.eu/en/press/release.faces/en/61027/html.bookmark.
(33) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 282/2014, kuriuo nustatoma trečioji daugiametė Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1350/2007/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 1).
(34) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 98/56/EB, 2000/29/EB ir 2008/90/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 882/2004 ir (EB) Nr. 396/2005, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ir panaikinami Tarybos sprendimai 66/399/EEB, 76/894/EEB ir 2009/470/EB (OL L 189, 2014 6 27, p. 1).
(35) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(36) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).
(37) DG AGRI, 2014 m. metinė ataskaita, 12 psl.
(38) Audito rūmų 2014 m. metinė ataskaita, atsakymas į 7.15 dalį.
(39) Audito rūmų 2014 m. metinė ataskaita, atsakymas į 7.32 dalį.
(40) Audito rūmų 2014 m. metinė ataskaita, 7.35 dalis.
(41) Audito rūmų 2014 m. metinė ataskaita, 7.40 dalis.
(42) SESV 39 straipsnio 1 dalies e punktas.
(43) Audito rūmų 2014 m. metinė ataskaita, 7.30 dalis.

Teisinė informacija - Privatumo politika