Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 79 ir 83 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3, 5 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, ypač į jos 6 straipsnį, kuriuos siekiama kovoti su visų formų prekyba moterimis ir moterų išnaudojimu prostitucijos tikslais,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. JT konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į susijusius galutinius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5 (2000)“ „Pekinas + 10 (2005)“ ir „Pekinas + 15 (2010)“ ir peržiūros konferencijoje „Pekinas + 20“,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantį Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją ir Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, ir į 2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(1),

–  atsižvelgdamas į Ovjedo žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Hagos konvenciją dėl įvaikinimo,

–  atsižvelgdamas į bendrą JT komentarą dėl ES direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuriuo reikalaujama, kad tarptautinė apsauga prekybos žmonėmis aukoms būtų teikiama atsižvelgiant į lyčių aspektą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo, kurios 2 straipsnyje pateikiama priverstinio darbo apibrėžtis,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ir į Europos Tarybos rekomendacijas šioje srityje,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/2219 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai(5),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse(6),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m.“ (COM(2012)0286),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Vidurio laikotarpio ataskaita dėl Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijos įgyvendinimo“ (SWD(2014)0318),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015)0185),

–  atsižvelgdamas Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į Europolo padėties vertinimo ataskaitą „Prekyba žmonėmis ES“ (2016 m. vasario mėn.),

–  atsižvelgdamas į Eurostato ataskaitą „Prekyba žmonėmis“ 2015 m. leidinyje,

–  atsižvelgdamas į Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato atliktą Direktyvos 2011/36/ES įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Komisijos užsakymu atliktą tyrimą dėl prekybos žmonėmis lyčių aspekto,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl seksualinio išnaudojimo ir prostitucijos ir jų poveikio lyčių lygybei(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0144/2016),

A.  kadangi prekyba žmonėmis yra šiurkštus pagrindinių teisių pažeidimas, kaip nurodyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 5 straipsnio 3 dalyje, žmogaus orumo pažeidimas ir aukos fizinės bei psichologinės neliečiamybės pažeidimas, sukeliantis didelę žalą, kuri dažnai turi poveikio visą likusį jų gyvenimą, ir sunkus, dažnai organizuotas nusikalstamumas, skatinamas paklausos ir pelno, kuris sudaro apie 150 mlrd. JAV dolerių per metus(11), pakertantis teisinės valstybės principus; kadangi valstybių narių teisės aktų skirtumai labai palengvina prekybos žmonėmis veiklą, yra vis dar per maža baudžiamojo persekiojimo rizika, o sankcijos, palyginti su galimai dideliu pelnu – netinkamos, kad atgrasytų nuo nusikaltimų;

B.  kadangi Direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnyje prekyba žmonėmis apibrėžiama kaip asmenų verbavimas, vežimas, perdavimas, laikymas ar priėmimas, įskaitant tų asmenų kontrolės perėmimą ar perdavimą, grasinant arba panaudojant jėgą ar kitokią prievartą, pagrobiant, sukčiaujant arba apgaule, piktnaudžiaujant padėtimi arba pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, duodant arba gaunant pinigų ar naudos siekiant kitą asmenį kontroliuojančio asmens sutikimo, kai šios veikos tikslas yra išnaudojimas; kadangi išnaudojimas apima bent jau kitų asmenų prostitucijos išnaudojimą ar kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, įskaitant elgetavimą, vergiją ar į vergiją panašią praktiką, priverstinę tarnystę, išnaudojimą įtraukiant į nusikalstamą veiką, arba organų išėmimą.

C.  kadangi prekyba žmonėmis pasireiškia pačiomis įvairiausiomis formomis, o prekybos žmonėmis aukų yra įvairiose teisėtos ir neteisėtos veiklos srityse, įskaitant (tačiau ne tik) žemės ūkį, maisto perdirbimą, lytinių paslaugų pramonę, namų ūkio darbus, gamybą, priežiūrą, valymą, kitų rūšių verslą (ypač paslaugų sektoriuose), elgetavimą, priverstinę santuoką, seksualinį vaikų išnaudojimą internete, neteisėtą įvaikinimą ir prekybą žmogaus organais;

D.  kadangi, kaip teigiama bendrame JT komentare dėl ES direktyvos dėl žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio (2011 m.), keletas JT agentūrų primena, kad turėtų būti pripažinta prekyba ir vyrais, ir moterimis, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į moterų ir vyrų patirties panašumus ir skirtumus, susijusius su pažeidžiamumu bei pažeidimais;

E.  kadangi dabartinė pabėgėlių krizė parodė, kad Europos lygmeniu nėra tinkamų priemonių bendromis jėgomis kovoti su prekyba žmonėmis, ypač tokia, kurios tikslas – seksualiai išnaudoti moteris ir vaikus;

F.  kadangi „visiems vienodai tinkama“ strategija nėra veiksminga ir kadangi į įvairių formų prekybą žmonėmis, pvz., prekybą seksualiniam išnaudojimui, prekybą išnaudojimui darbe ir prekybą vaikais, turi būti reaguojama konkrečiomis, pritaikytomis politikos priemonėmis;

G.  kadangi Direktyvą 2011/36/ES (toliau – direktyva) derėtų pagirti už požiūrį, grindžiamą žmogaus teisėmis ir orientuotą į aukas, pagal ją prekybos žmonėmis aukos turi tam tikras teises ir teisę į tam tikras paslaugas pagal tarptautinę teisę, neatsižvelgiant į jų norą ar galimybę dalyvauti baudžiamajame procese (pagal Direktyvos 11 straipsnio 3 dalį);

H.  kadangi visos prekybos žmonėmis aukoms skirtos pagalbos paslaugos turi tapti tikrai besąlyginės ir turi būti užtikrinta, kad nevyktų tolesnė viktimizacija;

I.  kadangi prekyba žmonėmis, viena vertus, yra ekonominės ir socialinės nelygybės pasaulyje pasekmė, o kita vertus, dėl ekonominės ir socialinės, išsilavinimo ir mokymo vyrų ir moterų nelygybės ji dar labiau didėja;

J.  kadangi atsižvelgiant į naujausius statistikos duomenis akivaizdu, kad dauguma prekybos žmonėmis aukų yra moterys; kadangi pati lytis iš prigimties nesukuria pažeidžiamumo, o moterų ir mergaičių pažeidžiamos padėties susidarymą nulemia daugelis veiksnių, kaip antai skurdas, socialinė atskirtis, seksizmas ir diskriminacija;

K.  kadangi moterys ir mergaitės sudaro 80 proc. visų registruotų prekybos žmonėmis aukų(12), ir tai gali būti iš dalies siejama su struktūriniu smurtu prieš moteris ir mergaites bei jų diskriminacija;

L.  kadangi moterų, mergaičių, vyrų ir berniukų poreikis prostitucijos versle yra lemiamas skatinamasis prekybos žmonėmis seksualiniais tikslais veiksnys; be to, kadangi pigios darbo jėgos poreikis ir nesugebėjimas užtikrinti darbininkų teisių yra skatinamieji prekybos žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais veiksniai;

M.  kadangi lyčių nelygybės ir smurto prieš moteris ir mergaites visuomeninė tolerancija ir nepakankamas visuomenės informuotumas prekybos žmonėmis klausimais nuolat lemia palankią aplinką prekybai žmonėmis;

N.  kadangi šalyse, kuriose buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už seksualinių paslaugų pirkimą ir pasipelnymą išnaudojant kitus asmenis prostitucijos veiklai vykdyti, sumažėjo prostitucijos veiklos, kurioje dažniausiai susiduriama su prekybos žmonėmis aukomis (pvz., prostitucija gatvėse), mastas;

O.  kadangi prekyba moterimis, mergaitėmis, vyrais ir berniukais seksualiniam išnaudojimui sumažėjo tose šalyse, kurios kriminalizavo paklausą – tiek sąvadavimą, tiek lytinių paslaugų pirkimą;

P.  kadangi mažumų ir imigrantų grupės, pvz., romai, dėl jų socialinės ir ekonominės marginalizacijos sudaro neproporcingai didelę prekybos žmonėmis aukų dalį;

Q.  kadangi lytims keliami lūkesčiai ir diskriminacija daro žalą visiems, o vyrai yra mažiau linkę pripažinti, kad jie buvo išnaudojimo aukos;

R.  kadangi moterims ir mažumų grupėms suteikus daugiau ekonominių ir socialinių galių sumažėtų jų pažeidžiamumas tapti prekybos žmonėmis aukomis;

S.  kadangi vis dar kyla sunkumų nustatant aukų tapatybę ir kadangi siekiant padėti prekybos žmonėmis aukoms ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei nuteisti prekiautojus žmonėmis parama aukoms ir jų apsauga turi būti sustiprinta, įskaitant aukos teisę teisėtai gyventi ir dirbti valstybėje narėje, į kurią auka buvo parduota, taip pat gerinti aukų galimybes pasinaudoti teise kreiptis į teismą ir siekti žalos atlyginimo;

T.  kadangi vaikai sudaro maždaug 16 proc.(13) visų registruotų prekybos žmonėmis aukų, o mergaitės – iki 13 proc.(14), ir kadangi jie yra ypač pažeidžiami, nes aukomis tapusiems vaikams gali būti padaryta didžiulė ir ilgalaikė fizinė, psichologinė ir emocinė žala;

U.  kadangi 70 proc. nustatytų prekybos žmonėmis aukų ir 70 proc. įtariamų prekiautojų žmonėmis ES yra ES piliečiai, o seksualinio išnaudojimo aukos, apie kurias dažniausiai pranešama, yra ES pilietės moterys iš Vidurio ir Rytų Europos(15); kadangi rengiant atpažinimo sistemas, kad būtų galima nustatyti visas prekybos žmonėmis aukas, turi būti atsižvelgiama į statistinę informaciją;

V.  kadangi dauguma registruotų aukų yra moterys ir mergaitės, tapusios prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu aukomis, ir jos kartu sudaro iki 95 proc. visų prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu aukų(16); kadangi prekyba žmonėmis yra smurto prieš moteris ir mergaites forma;

W.  kadangi prekyba žmonėmis yra sudėtingas tarpvalstybinis reiškinys, su kuriuo veiksmingai kovoti galima tik tuomet, jeigu ES institucijos ir valstybės narės koordinuotai veiks kartu siekdamos užkirsti kelią nusikalstamoms grupuotėms ir asmenims ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo, tačiau daugiau dėmesio skirdamos galimų ir esamų aukų nustatymui ir apsaugai taikant integruotą tarpsektorinį požiūrį; kadangi prekyba žmonėmis aiškiai skiriasi nuo neteisėto žmonių gabenimo, tačiau ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas prieglobsčio prašytojams, pabėgėliams, migrantams ir kitoms pažeidžiamų asmenų grupėms, visų pirma vaikams, nelydimiems nepilnamečiams ir moterims, kadangi jie susiduria su daugybe pavojų ir yra itin pažeidžiami tapti išnaudojamais ir būti toliau viktimizuojami;

X.  kadangi dažnai manoma, kad prekybą žmonėmis vykdo tik organizuotos nusikalstamos grupuotės, tačiau praktiškai ją gali vykdyti ir aukos šeimos nariai, draugai, giminaičiai, gyvenimo draugai ir įprasti darbdaviai;

Y.  kadangi dauguma (70 proc.) prekyba žmonėmis įtariamų asmenų, taip pat tų, kurių atžvilgiu dėl šių nusikaltimų vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir kurie nuteisiami, yra vyrai, tačiau moterys nusikaltėlės sudaro nemenką mažumą (29 proc.) ir prekybos žmonėmis, ypač prekybos vaikais, procese(17) gali atlikti svarbų vaidmenį;

Z.  kadangi siekiant, kad kovos su prekyba žmonėmis teisės aktai būtų veiksmingi, turi gerokai pakisti kultūra – nuo nebaudžiamumo kultūros turi būti pereita prie visiško nepakantumo prekybai žmonėmis;

AA.  kadangi aukoms dažnai trūksta informacijos apie savo teises ir apie tai, kaip veiksmingai jomis naudotis;

AB.  kadangi prekyba žmonėmis, kaip sąvoka, skiriasi nuo vergijos ir platesnių diskusijų apie išnaudojimą; kadangi ne visų rūšių išnaudojimas būtų laikomas prekyba žmonėmis;

Priemonių, kurių, įgyvendinant direktyvą, imamasi sprendžiant prekybos žmonėmis lyties aspektus, bendras įvertinimas

1.  pažymi, kad Direktyva 2011/36/ES turėjo būti perkelta į valstybių narių nacionalinę teisę iki 2013 m. balandžio 6 d., ir kad visos valstybės narės, išskyrus vieną, pranešė Komisijai apie šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę;

2.  ragina valstybes nares paspartinti visapusišką ir tinkamą Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos vykdymo užtikrinimą;

3.  pabrėžia, kad pagal ES teisinę ir politinę sistemą pripažįstama, jog prekyba žmonėmis yra su lyčių aspektu susijęs reiškinys, ir ragina valstybes nares priimti priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą(18); primena, kad šios direktyvos 1 straipsnyje pabrėžiama būtinybė sprendžiant prekybos žmonėmis problemą atsižvelgti į lyčių aspektą; pabrėžia, kad moterys ir vyrai, mergaitės ir berniukai yra pažeidžiami skirtingai ir kad jais yra dažnai prekiaujama skirtingais tikslais, todėl taikant prevencijos, paramos ir pagalbos priemones būtina atsižvelgti į lytį; be to, pažymi, kad ES strategijoje smurtas prieš moteris ir lyčių nelygybė nurodyti kaip viena iš pagrindinių prekybos žmonėmis priežasčių, taip pat nustatyta keletas priemonių, kuriomis siekiama spręsti su prekyba žmonėmis susijusio lyčių aspekto klausimą;

4.  pažymi, kad Komisija privalo skelbti su įvairiais direktyvos įgyvendinimo aspektais susijusias ataskaitas; yra labai susirūpinęs dėl to, kad šios ataskaitos bus paskelbtos per vėlai, nes tai verčia nerimauti dėl jų įgyvendinimo užtikrinimo prioritetų; ragina Komisiją laikytis įsipareigojimo teikti ataskaitas ir direktyvoje numatyto tvarkaraščio;

5.  primena Komisijos pareigą pagal Direktyvos 2011/36/ES 23 straipsnio 1 dalį 2015 m. balandžio mėn. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą su įvertinimu, kokių reikiamų priemonių valstybės narės ėmėsi direktyvai įgyvendinti; pabrėžia, kad ši užduotis pateikti ataskaitą nebuvo įvykdyta laiku;

6.  pabrėžia, kad įgyvendinant ES kovos su prekyba žmonėmis teisės aktus turi būti nuolat stebimas lyčių aspektas, ir primygtinai ragina Komisiją vertinant, kaip valstybės narės laikosi direktyvos ir ją įgyvendina, toliau tai stebėti;

7.  teigiamai vertina ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių už gerą darbą plėtojant žinias ir faktinius duomenis apie įvairius prekybos žmonėmis aspektus, įskaitant mokslinius tyrimus dėl lyčių aspekto ir ypatingo vaikų pažeidžiamumo; vis dėlto laikosi nuomonės, kad norint, jog ES atsakas į kovą su prekyba žmonėmis būtų spartesnis, ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus įgaliojimai turėtų būti išplėsti.

8.  apgailestauja, jog valstybių narių teisėsaugos institucijos ne iki galo išnaudoja Europolo pajėgumus, kad su juo būtų keičiamasi informacija siekiant susieti įvairiose valstybėse narėse atliekamus tyrimus ir susidaryti platesnį žvalgybinės informacijos apie ES veikiančius ir didžiausią grėsmę keliančius nusikalstamus tinklus vaizdą;

9.  palankiai vertina tai, kad Komisija sukūrė kovos su prekyba žmonėmis tinklalapį, kuriame yra ES finansuojamų projektų, vykdomų ES ir kitose vietose, duomenų bazė, taip pat atnaujinta informacija apie ES teisines ir politines priemones, kovos su prekyba žmonėmis valstybėse narėse priemones, galimybes gauti finansavimą ir ES iniciatyvas;

10.  pabrėžia, kad aukoms ir tiesiogiai su jomis dirbantiems pareigūnams, kurie gali užmegzti su jomis ryšius, teisėsaugos institucijoms, teisminėms institucijoms, policijai ir socialinėms tarnyboms svarbu turėti aiškios ir pagrįstos informacijos, įskaitant informaciją apie teisę gauti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, teisę į sveikatos priežiūrą, leidimus gyventi šalyje, darbo teises, teisę kreiptis į teismą ir į advokatą, galimybes reikalauti žalos atlyginimo, konkrečias vaiko teises ir kt.;

11.  pažymi, kad taip pat svarbu daugiau dėmesio skirti darbo rinkos tarpininkams, rangovams, subrangovams ir įdarbinimo agentūroms, visų pirma didelės rizikos sektoriuose, siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis, ypač prekybai, kurios tikslas – išnaudojimas darbe, taip pat seksualinis išnaudojimas, dangstomas tariamomis restoranų bei viešbučių paslaugų ir asmenų priežiūros paslaugų sutartimis;

12.  pažymi, kad ES teisinė ir politinė sistema, susijusi su prekyba žmonėmis, apima vidaus ir išorės aspektus, ir pripažįsta, kad kova su prekyba žmonėmis – sunkiu žmogaus teisių pažeidimu – yra aiškus ES išorės veiksmų tikslas; taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjungoje vykdomos prekybos žmonėmis aukų kilmės ir tranzito šalys dažnai būna ES nepriklausančios šalys ir kad ši prekyba, kaip neteisėta tarpvalstybinė veikla, yra svarbi bendradarbiavimo su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis sritis; šiuo klausimu palankiai vertina tai, kad Tarybos prašymu Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) parengė informacijos apie prioritetiniuose regionuose ir šalyse vykdytą kovos su prekyba žmonėmis veiklą rinkinį ir sąrašą, į kurį įtrauktos ES ir valstybių narių priemonės ir dokumentai, įskaitant išorės politiką, kurią vykdant kovojama su prekyba žmonėmis ir šioje srityje įgyvendinami ES ir valstybių narių finansuojami projektai; ragina valstybes nares kovos su prekyba žmonėmis srityje bendradarbiauti su Komisija ir EIVT;

13.  mano, kad prieglobsčio prašytojai, pabėgėliai ir migrantai yra ypač neapsaugoti nuo prekybos žmonėmis ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas prekybai moterimis, vaikais ir kitų pažeidžiamų grupių asmenimis; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti vis didesnio atvykstančių pabėgėlių skaičiaus ir prekybos žmonėmis sąsają; ragina valstybes nares aktyviau bendradarbiaujant, be kita ko, migrantų antplūdžio valdymo centruose, nustatyti galimas aukas ir visomis priemonėmis kovoti su prekiautojais žmonėmis ir neteisėto žmonių gabenimo tarpininkais, be kita ko, gerinant duomenų rinkimą ir užtikrinant, kad būtų laikomasi esamų apsaugos standartų; primena ES agentūrų ir tinklų vaidmenį ankstyvo aukų nustatymo prie ES sienų ir kovos su prekyba žmonėmis srityse, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikalingas geresnis Europolo, Eurojusto, nacionalinių valdžios institucijų ir trečiųjų šalių bendradarbiavimas, taip pat ir naudojant ECRIS; ragina TVR agentūroms skirti daugiau išteklių, kad jos galėtų skirti mokymus lyčių klausimais baigusius agentūrų pareigūnus, ypač valstybėse narėse, susiduriančiose su didesniais mišriais migrantų srautais; pabrėžia, kad darbotvarkėje bendrais bruožais išdėstyta naujoji migrantų antplūdžio vietos sąvoka turėtų būti taikoma ne tik greitam duomenų tvarkymui ir vėluojančių procesų likvidavimui – ji turi apimti ir proporcingą kovos su prekyba žmonėmis elementą, skirtą galimoms aukoms veiksmingai nukreipti;

14.  ragina valstybes nares kritiškai įvertinti nacionalines pabėgėlių registravimo ir atitinkamas paslaugas bei priežiūros struktūras, kadangi ši asmenų grupė (visų pirma nelydimi nepilnamečiai) yra labai pažeidžiama nusikalstamų grupuočių išnaudojimui ir vėliau gali lengvai patekti į prekybos žmonėmis pinkles;

15.  mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama translytėms aukoms, kurios dažnai patiria diskriminaciją, stigmatizaciją ir smurto grėsmę dėl savo lytinės tapatybės; laikosi nuomonės, kad translyčiai asmenys turėtų būti laikomi pažeidžiama grupe, nes jiems kyla itin didelis pavojus patekti į prekiautojų žmonėmis rankas; yra įsitikinęs, kad į šį pažeidžiamumo veiksnį turėtų būti atsižvelgiama valstybėms narėms vykdant individualų rizikos vertinimą, kad būtų užtikrinta, jog prekybos žmonėmis aukoms būtų suteikta tinkama apsauga ir priežiūra; ragina valstybes nares pareigūnams, kurie gali susidurti su prekybos žmonėmis aukomis arba potencialiomis aukomis, rengti tinkamus mokymus apie translyčių aukų ypatybes, kad jie galėtų iniciatyviau jas nustatyti ir pritaikyti pagalbos paslaugas jų poreikiams;

Lyčių aspekto taikymas prekybos žmonėmis prevencijos srityje

16.  pabrėžia, kad pagal direktyvos 11 straipsnį valstybės narės, bendradarbiaudamos su atitinkamomis paramos organizacijomis, privalo imtis būtinų priemonių, kad sukurtų tinkamus ankstyvo aukų nustatymo, pagalbos ir paramos joms mechanizmus; pabrėžia, kad būtina parengti mechanizmą, grindžiamą keturiomis esminėmis strategijomis: prevencija, baudžiamasis persekiojimas, aukų apsauga ir kelių lygmenų partneryste;

17.  ragina valstybes nares kovoti su nebaudžiamumu, kriminalizuoti prekybą žmonėmis ir užtikrinti, kad nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėn ir kad būtų sugriežtintos sankcijos; todėl primygtinai ragina valstybes nares ratifikuoti visas atitinkamas tarptautines priemones, susitarimus ir teisinius įsipareigojimus, įskaitant Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis, kurie padės kovą su prekyba žmonėmis padaryti veiksmingesnę, labiau koordinuotą ir nuoseklesnę;

18.  ragina laikytis nuoseklaus požiūrio į baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis, o valstybes nares ragina aktyviau vykdyti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą; todėl ragina valstybes nares vykdyti aktyvesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis ES agentūromis;

19.  primena, kad moterys ir vaikai gali būti verčiami keisti seksualines paslaugas į apsaugą, kad išgyventų, galėtų tęsti savo migracijos maršrutą ir kad gautų baziniam išgyvenimui reikalingo maisto; pabrėžia, kad moterys ir vaikai , teikiantys seksualines paslaugas, kad išgyventų, nelaikomi prekybos žmonėmis aukomis ir todėl negali gauti reikiamos pagalbos;

20.  pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir neteisėtam žmonių įvežimui svarbu sukurti teisėtos ir saugios moterų ir vaikų migracijos kanalus (pavyzdžiui, išduoti humanitarines vizas); pažymi, jog paskirties šalys taip pat turi užtikrinti, kad moterys migrantės, kurioms leista teisėtai būti paskirties šalyse, turėtų galimybę mokytis kalbų ir naudotis kitomis socialinės integracijos, visų pirma švietimo ir mokymo, priemonėmis, kad galėtų naudotis savo teisėmis kaip ir piliečiai;

21.  ragina valstybes nares taikyti tinkamai parengtą pokalbių su aukomis metodiką, kuri padėtų tiksliai išsiaiškinti faktus nesukeliant psichologinio spaudimo aukoms, kurios ir taip yra įbaugintos ir sutrikusios;

22.  pabrėžia, kad visos pastangos kovoti su prekyba žmonėmis turi darniai apimti ir baudžiamąjį persekiojimą, ir pareigą apsaugoti aukas; pažymi, kad parama aukoms vaidina svarbų vaidmenį apsaugant nuo prekybos žmonėmis, nes gerai remiamos aukos sugebės greičiau atsigauti po patirtos traumos, padės vykdyti nusikaltusių asmenų baudžiamąjį persekiojimą, parengti prevencijos programas ir paveikti politikos formavimą, taip pat išvengs pavojaus pakartotinai tapti prekybos žmonėmis aukomis;

23.  pabrėžia, kad internetas atlieka svarbiausią vaidmenį didėjant prekybos žmonėmis mastui, taigi ir daugėjant problemų kovoje su šia sunkia organizuota nusikalstama veika; smerkia tai, kad internetu vis dažniau naudojamasi verbuojant aukas Europos Sąjungoje ir už jos ribų (joms siūlomas fiktyvus darbas), reklamuojant paslaugas, kurias teikia išnaudojamos aukos, ir nusikaltėlių tinklams keičiantis informacija; ragina valstybes nares užtikrinti, kad į tai būtų atsižvelgiama jų atitinkamose kovos su prekyba žmonėmis politikos priemonėse ir kad teisėsaugos pastangos kibernetinių technologijų srityje būtų sustiprintos atitinkama kompetencija lyčių klausimais, siekiant užkirsti kelią visoms šio nusikaltimo formoms ir veiksmingai su juo kovoti, visų pirma prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais srityje; pabrėžia, kad naujomis technologijomis, socialine žiniasklaida ir internetu taip pat turėtų būti naudojamasi siekiant skleisti geriausios praktikos pavyzdžius kovojant su prekyba žmonėmis ir padidinti informuotumą ir įspėti galima aukas apie prekybos žmonėmis riziką; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją išsamiau išnagrinėti interneto vaidmenį prekybos žmonėmis srityje ir nuolat tinkamai apie tai informuoti Parlamentą;

24.  apgailestauja, kad aukų nustatymas išlieka vienu iš sunkiausių ir labiausiai nebaigtų įgyvendinimo aspektų, tačiau pabrėžia, kad tai nesumažina valstybių narių atsakomybės, siekiant apsaugoti šiuos pažeidžiamus žmones; pabrėžia, kad dėl prievartinio ir apgaulingo nusikaltimo pobūdžio aukos gali nesugebėti atpažinti savo pažeidžiamumo; pabrėžia tai, kad veiksmai, kuriuos verčiamos atlikti prekybos žmonėmis aukos, tam tikrose valstybėse narėse yra nusikalstami, o tai iš dalies sumažina aukos ir institucijų tarpusavio pasitikėjimą; pažymi, kad Direktyva 2011/36/ES draudžia traukti baudžiamojon atsakomybėn prekybos žmonėmis aukas; ragina valstybes nares įgyvendinti direktyvos 11–17 straipsnius dėl pagalbos ir paramos prekybos žmonėmis aukoms atsižvelgiant į lyčių aspektą (visų pirma didinant prieglaudų aukoms skaičių ir stiprinant aukų reintegracijos į visuomenę programas) ir visapusiškai taikyti Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pagalbą ir paramą prekybos žmonėmis aukoms, įskaitant teisę gyventi toje valstybėje narėje, į kurią prekybos žmonėmis auka buvo parduota, ir galimybes patekti į tos valstybės narės darbo rinką; pabrėžia, kad šios nuostatos neturėtų būti susietos su sąlyga, kad aukos turi pateikti skundus ar bendradarbiauti vykdant nusikalstamos veikos tyrimą; ragina Komisiją stiprinti geriausios patirties aukų apsaugos srityje mainus;

25.  pabrėžia, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir asmenys, kurie vykdo veiklą prekybos žmonėmis aukų apsaugos ir pagalbos joms srityje, neturėtų būti laikomi atsakingais už jokį nusikaltimą;

26.  kritiškai vertina tai, kad naudojimasis prekybos žmonėmis aukų paslaugomis visose valstybėse narėse vis dar nėra laikomas nusikalstama veika, tačiau pripažįsta, kad yra sunku įrodyti turimus faktus teisminiame kontekste, ir mano, kad tai būtų svarbus žingsnis pripažįstant šio nusikaltimo rimtumą, kuriuo būtų užtikrinta reali prekybos žmonėmis prevencijos schema ir sustabdyta nebaudžiamumo kultūra;

27.  ragina valstybes nares nustatyti griežtas baudžiamąsias sankcijas už prekybos žmonėmis, modernios vergijos ir išnaudojimo nusikaltimus; be to, ragina nustatyti, kad nusikalstama veika būtų laikomas sąmoningas naudojimasis paslaugomis, kurioms teikti pasitelkiamos prekybos žmonėmis aukos, įskaitant prostitucijos paslaugas teikiančias prekybos žmonėmis aukas, kitų asmenų išnaudojimas prostitucijos tikslams ar kitų formų seksualinis išnaudojimas, priverstinis darbas ar paslaugos, įskaitant elgetavimą, vergovę ar į vergovę panašią praktiką, priverstinė tarnystė, išnaudojimas įtraukiant į nusikalstamą veiką arba organų išėmimas; atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių už prekybą žmonėmis atvejų nacionaliniu lygmeniu esama nedaug;

28.  pažymi, kad pagrindinis informacijos šaltinis registruojant aukas yra policija, ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia pakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, įskaitant teisėsaugos institucijų darbuotojų tikslinį ir specializuotą mokymą, ir geresnės lyčių pusiausvyros tarp darbuotojų; pabrėžia, kad prekybos žmonėmis aukų registracija kalėjimuose ir sulaikymo centruose kai kuriose valstybėse narėse rodo sistemos ir joje dirbančių ekspertų žinių trūkumą; primygtinai reikalauja, kad ES valstybės narės veiksmingai taikytų kovos su prekyba žmonėmis teisės aktus ir taip pat pabrėžia, kad siekiant geriau nustatyti aukas ir subtilius prekybos žmonėmis būdus baudžiamosios teisenos sistemoje daugiau dėmesio reikėtų skirti išnaudojimą skatinantiems veiksniams ir teisės taikymui; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad pagal Reglamentą (ES) 2015/2219 CEPOL turėtų skatinti teisėsaugą apskritai laikytis pagrindinių teisių, įskaitant aukų teises, paramą joms ir jų apsaugą, ir šias teises suprasti;

29.  ragina Europolą ir nacionalines policijos pajėgas teikti daugiau svarbos ir sutelkti daugiau išteklių siekiant vykdyti asmenų, tarpininkaujančių prekyboje žmonėmis, baudžiamąjį persekiojimą, ypatingą dėmesį skiriant tiek policijos pajėgų, tiek plačiosios visuomenės informuotumo apie naujas prekybos žmonėmis formas didinimui;

30.  ragina Europolą ir valstybes nares stiprinti kovos su verbuotojais veiksmus taikant iniciatyvų požiūrį arba remiantis aukos parodymais pagal Direktyvos 2011/36/ES 9 straipsnį; pabrėžia, kad verbuotojai naudojasi įvairiais kanalais, įskaitant socialinius tinklus ir interneto svetaines (internetines įdarbinimo agentūras); ragina Komisiją išplėsti Europolo ES internetinės informacijos žymėjimo padalinio (IRU) įgaliojimus kovojant su prekyba žmonėmis;

31.  ragina Komisiją įvertinti valstybių narių ir Europolo bendradarbiavimo veiksmingumą kovojant su prekyba žmonėmis; pabrėžia, kad svarbu, jog visos valstybės narės nuolat keistųsi šiuo tikslu naudojamų Europos duomenų bazių duomenimis ir jas pildytų, įskaitant Europolo duomenų bazes „Focal Point Phoenix“ ir „Focal Point Twins“; pabrėžia, kad būtina, jog sienos ir pakrantės apsaugos pareigūnai turėtų prieigą prie Europolo duomenų bazių;

32.  pažymi, kad aukos patiria skirtingą išnaudojimą ir kad aukos nustatymo metodo, pasitelkiant kontrolinį rodiklių sąrašą, naudojimas gali trukdyti oficialiai nustatyti auką ir taip turėti įtakos aukų galimybei naudotis paslaugomis, pagalba ir apsauga;

33.  pabrėžia, kad siekiant paskatinti prekybos žmonėmis aukas kreiptis į institucijas ir pranešti apie savo padėtį (taip būtų galima geriau anksti nustatyti aukų tapatybę) turėtų būti iš dalies pakeisti įstatymai, kad pagal juos prekybos žmonėmis aukos būtų pripažįstamos teisių turėtojomis, kaip tai suprantama pagal teisę; pabrėžia, kad prekybos žmonėmis aukoms turėtų būti suteikta teisė naudotis pagalbos ir apsaugos priemonėmis; pažymi, kad būtina suteikti daugiau galių socialiniams ir sveikatos priežiūros darbuotojams, taip pat imigracijos tarnyboms, kad jie nustatytų, kas yra prekyba žmonėmis ir kokiems asmenims pagal įstatymą turi būti teikiama pagalba ir apsauga;

34.  ragina geriau įgyvendinti Direktyvos 2011/36/ES 8 straipsnį ir stebėti šio straipsnio įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad prekybos žmonėmis aukos nebūtų persekiojamos ir joms nebūtų taikomos sankcijos; tai apima ir sankcijų netaikymą už prostituciją ir už neteisėtą atvykimą į tranzito ir paskirties šalis arba gyvenimą jose;

35.  susirūpinęs pažymi, jog akivaizdu, kad kai kurios prekybos žmonėmis aukos suimamos ir išsiunčiamos, joms neleidžiama ir nepadedama pasinaudoti savo, kaip aukų, teisėmis ir nesuteikiama reikiamos pagalbos, nors taip turėtų būti pagal Direktyvą 2004/81/EB;

36.  ragina Komisiją, remiantis geriausia praktika, parengti gaires, skirtas plėtoti ir integruoti kompetenciją lyčių klausimais į teisėsaugos institucijų darbą visoje ES;

37.  ragina valstybes nares bendradarbiauti rengiant geresnes gaires, kaip nustatyti prekybos žmonėmis aukas; šios gairės padėtų konsulinėms tarnyboms ir sienos apsaugos pareigūnams atlikti šią užduotį;

38.  pabrėžia lėšų srautų nustatymo svarbą – tai yra viena iš pagrindinių strategijų tiriant nusikalstamų tinklų, kurie pelnosi iš prekybos žmonėmis, veiklą ir vykdant dėl jos baudžiamąjį persekiojimą, ir ragina Europolą ir Eurojustą sustiprinti savo pajėgumus kovos su prekyba žmonėmis srityje; ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Europolu ir tarpusavyje, kad būtų išnagrinėti prekybos žmonėmis atvejų finansiniai ir pinigų plovimo aspektai; pabrėžia, jog valstybės narės turėtų stiprinti bendradarbiavimą, kad būtų įšaldytas ir konfiskuotas prekybos žmonėmis veikloje dalyvaujančių asmenų turtas, kadangi tai galėtų būti veiksmingas būdas prekybą žmonėmis iš „mažos rizikos – didelio pelno“ verslo paversti „didelės rizikos – mažo pelno“ verslu; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares efektyviau naudotis visomis esamomis priemonėmis, pvz., teismų sprendimų tarpusavio pripažinimu, bendromis tyrimo grupėmis ir Europos tyrimo orderiu; mano, kad konfiskuotas asmenų, nuteistų už prekybos žmonėmis nusikaltimus, turtas turėtų būti panaudotas prekybos žmonėmis aukų paramai ir žalos atlyginimui; pažymi, kad iš prekybos žmonėmis ir išnaudojimo surinktomis didelėmis pinigų sumomis finansuojami kiti rimti nusikaltimai;

39.  ragina Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) agentūras, pvz., Eurojustą, Europolą, Pagrindinių teisių agentūrą, agentūrą FRONTEX, Europos policijos koledžą (CEPOL) ir Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO) parengti tvarią lyčių pusiausvyros gerinimo sprendimų, susijusių su prekybą žmonėmis, priėmimo procese programą; ragina paskelbti šių agentūrų duomenis apie jų valdybų ir personalo sudėtį pagal lytis, o tada turėtų vykti diskusijos su valstybėmis narėmis apie teisingo įdarbinimo ir paaukštinimo teisėsaugos ir sienų kontrolės tarnybose naudą; taip pat ragina tokias programas kaip Europolo „Female Factor“ TVR agentūrose, kuriose daugiausia dominuoja vyrai, vykdyti periodiškai, o ne vieną kartą;

40.  primena, kad specialistų ir pareigūnų mokymas yra labai svarbus siekiant anksti nustatyti galimas aukas ir užkirsti kelią nusikaltimams; todėl ragina valstybes nares visapusiškai taikyti Direktyvos 2011/36/ES 18 straipsnio 3 dalį ir keistis geriausia patirtimi, visų pirma kuriant su lyčių aspektu susijusias mokymo programas asmenims, kurie pagal tarnybines pareigas tiesiogiai bendrauja su prekybos žmonėmis aukomis, įskaitant policijos ir kitų saugumo pajėgų pareigūnus, sienos apsaugos pareigūnus, teisėjus, teismo pareigūnus, teisininkus ir kitų teisminių institucijų darbuotojus, tiesiogiai su aukomis susiduriančius medicinos ir socialinius darbuotojus bei psichologijos konsultantus; pabrėžia, kad mokymai turėtų apimti smurto ir išnaudojimo dėl lyties suvokimo ugdymą, aukų nustatymą, oficialią nustatymo procedūrą ir tinkamą pagalbą aukoms atsižvelgiant į jų lytį;

41.  ragina plačiau rengti ir skleisti informuotumo didinimo leidinius, siekiant didinti įvairių profesijų darbuotojų žinias, kaip antai „Konsulinių bei diplomatinių įstaigų personalui skirtas vadovas, kaip padėti prekybos žmonėmis aukoms ir jas apsaugoti“(19);

42.  pripažįsta, kad svarbu plėtoti ilgalaikius santykius tarp teisėsaugos institucijų, paslaugų teikėjų, įvairių suinteresuotųjų subjektų ir aukų, siekiant užmegzti pasitikėjimą ir taktiškai reaguoti į pastarųjų poreikius; pabrėžia, kad paramos organizacijoms reikalingas pakankamas finansavimas projektams vykdyti, ir reiškia susirūpinimą, kad daugelis, ypač moterų organizacijų, sunkiai verčiasi dėl sumažinto finansavimo;

43.  pabrėžia, kad Komisijos ir valstybių narių skiriamos lėšos turėtų atitekti tinkamiausiam paslaugų teikėjui, atsižvelgiant į aukų poreikius, įskaitant konkrečiai lyčiai ir vaikams būdingus reikalavimus, paslaugų teikėjo ekspertines žinias ir jo galimybes užtikrinti plataus masto ir ilgalaikę pagalbą ir priežiūrą;

44.  ragina valstybes nares į savo iniciatyvas aktyviai įtraukti socialinius partnerius, privačiojo sektoriaus atstovus, profesines sąjungas ir pilietinę visuomenę, ypač prekybos žmonėmis ir pagalbos aukoms srityje veikiančias NVO, siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis, visų pirma išnaudojimo darbe srityje, taip pat nustatant aukas ir vykdant informuotumo didinimo veiklą;

45.  pažymi, kad nors seksualinis išnaudojimas yra neteisėtas visose valstybėse narėse, tai neužkerta kelio prekybai žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija ir sustiprinti policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią seksualiniam vaikų išnaudojimui ir su juo kovoti; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, ištirti, kaip seksualinių paslaugų paklausa skatina prekybą žmonėmis, įskaitant prekybą vaikais, ir kokiu būdu būtų galima geriausiai sumažinti paklausą; atsižvelgdamas į tai primena valstybių narių prievolę ypatingą dėmesį skirti prekybos žmonėmis aukomis tapusiems vaikams, įskaitant nelydimus nepilnamečius iš trečiųjų šalių, teikti vaikams specialią apsaugą baudžiamuosiuose procesuose ir vaiko interesus visada laikyti svarbiausiais;

46.  pažymi, kad duomenys apie prekybą vaikais turėtų būti renkami atsižvelgiant į bendrą šio nusikalstamo reiškinio apibrėžtį; taip pat pažymi, kad kai kurios valstybės narės prekybą vaikais laiko atskira išnaudojimo forma, o kitos prekybos vaikais aukas įtraukia į duomenis apie suaugusiuosius, taip nesudaroma galimybė surinkti išsamią žvalgybinę informaciją ir apibrėžti, kokias tiriamąsias priemones geriausia taikyti ES lygiu;

47.  pabrėžia, kad pagal direktyvos 23 straipsnio 2 dalį Komisija įpareigota iki 2016 m, pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertintas poveikis, kurį daro esami nacionalinės teisės aktai dėl naudojimosi seksualinėmis paslaugomis, žinant, kad asmuo yra ar buvo prekybos žmonėmis auka, kriminalizavimo, ir būtinybė imtis tolesnių veiksmų; pabrėžia, kad Komisija turėtų remtis ne vien valstybės narės ataskaitomis – teisės aktų laikymąsi ji turėtų vertinti ir palaikydama ryšius su pilietine visuomene ir kitais atitinkamais organais, pvz., Europos Tarybos kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupe (GRETA), taip pat atsižvelgdama į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) specialiojo įgaliotinio prekybos žmonėmis klausimais ir JT specialiojo pranešėjo prekybos žmonėmis ir šiuolaikinių vergijos formų klausimais ataskaitas apie konkrečias šalis;

48.  pažymi, kad trūksta bendro valstybių narių supratimo apie tai, iš ko susideda išnaudojimo paklausa, ir ragina Komisiją bei valstybes nares pasiūlyti gaires, kaip pagal Šiaurės šalių modelį būtų galima bausti klientą, kartu didinant informuotumą apie visų formų prekybą žmonėmis ir ypač seksualinį išnaudojimą, ir didinti kitų formų išnaudojimo, pvz., išnaudojimo buityje, matomumą;

49.  pažymi, kad tam tikrų grupių asmenys yra pažeidžiamesni, todėl jiems kyla konkreti rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis; tačiau apgailestauja dėl to, kad prekyba žmonėmis vyksta, nes yra didelė išnaudojant žmones pagamintų produktų ir teikiamų paslaugų paklausa, ir išnaudojimas yra labai pelninga organizuoto nusikalstamumo forma;

50.  atkreipia dėmesį į duomenis, patvirtinančius lytinių paslaugų pirkimo kriminalizavimo atgrasomąjį poveikį Švedijoje; pabrėžia norminį šio reglamentavimo modelio poveikį ir jo teikiamas galimybes keisti visuomenės požiūrį siekiant sumažinti bendrą prekybos žmonėmis aukų paslaugų paklausą;

51.  ragina valstybes nares, siekiant sumažinti prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu paklausą, visapusiškai įgyvendinti direktyvos 18 straipsnio 4 dalį ir parengti konkrečias strategijas, tokias kaip pasitraukimo programa, sistema, kaip įgalinti įsitraukusiuosius į prostituciją ir apsaugoti jų teises bei sumažinti pažeidžiamumą būti išnaudojamiems, taip pat kampanijos, vykdomos siekiant mažinti prekybos žmonėmis aukų teikiamų seksualinių paslaugų paklausą, ir kartu pažymi, kad prostitucijos reglamentavimas yra valstybių narių kompetencija; ragina Komisiją toliau aiškintis lytinių paslaugų paklausos sąsajas su prekyba žmonėmis; mano, kad paklausą sumažinti galima teisės aktais, kuriais baudžiamoji našta būtų perkeliama tiems, kurie perka prekybos žmonėmis aukų teikiamas seksualines paslaugas, o ne tiems, kurie jas parduoda;

52.  ragina ES atkreipti dėmesį į naujų formų prekybą žmonėmis ir žmonių išnaudojimą, įskaitant reprodukcinį išnaudojimą ir prekybą naujagimiais, ir iškelti juos aikštėn;

53.  susirūpinęs pažymi, kad tik labai nedaug valstybių narių yra nustačiusios aiškias paklausos mažinimo programas, ir kad, apskritai, jose daugiausia dėmesio skiriama tik prekybai žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu; ragina valstybes nares parengti visų tipų prekybos žmonėmis paklausos mažinimo programas;

54.  pažymi, kad fiktyvi santuoka tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikoma prekyba žmonėmis, jeigu joje yra prievartos arba išnaudojimo elementas, be to, labiau tikėtina, kad aukomis taps moterys ir mergaitės;

55.  pabrėžia, kad pastangos siekiant didinti lyčių lygybę padeda užkirsti kelią prekybai žmonėmis, todėl turėtų būti numatytos strategijos dėl moterims ir mergaitėms skirtų švietimo ir įgalinimo programų, siekiant sustiprinti jų padėtį visuomenėje ir sumažinti jų pažeidžiamumą tapti prekybos žmonėmis aukomis; ragina valstybes nares imtis iniciatyvesnių prevencinių veiksmų, pavyzdžiui, informacijos ir informuotumo didinimo kampanijos, konkrečiai vyrams skirti mokymai, tiksliniai seminarai pažeidžiamose grupėse ir švietimo veikla mokyklose, įskaitant lygybės skatinimą, kovą su seksistiniais stereotipais ir smurtu dėl lyties, kadangi lygios galimybės turėtų būti visos visuomenės siekis;

56.  pabrėžia informuotumo didinimo programos svarbą šviečiant vartotojus rinktis tokių bendrovių produktus, kurių tiekimo grandinėse nėra naudojamasi priverčiamuoju darbu, tačiau pažymi, kad vien to negana siekiant sumažinti prekybos žmonėmis paklausą;

57.  pažymi, kad pagal Direktyvą 2009/52/EB jau dabar darbdaviams draudžiama naudotis trečiųjų šalių piliečių, neturinčių leidimo gyventi ES statuso, darbu ar paslaugomis, žinant, kad jie yra prekybos žmonėmis aukos; pripažįsta, kad prekybos žmonėmis aukomis tapę ES piliečiai nepatenka į šių teisės aktų taikymo sritį; ragina valstybes nares užtikrinti, kad prekybos žmonėmis aukomis tapę ES piliečiai nacionalinės teisės aktais būtų apsaugoti nuo išnaudojimo darbe ir būtų nustatytos atitinkamos sankcijos;

58.  primena, kad Europolo duomenimis 2015 m. po atvykimo į ES dingo be žinios maždaug 10 000 nelydimų vaikų ir kad šie vaikai galėjo tapti prekybos žmonėmis aukomis ir patirti visokį išnaudojimą ir prievartą; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti prieglobsčio teisės aktų paketą ir registruoti atvykusius vaikus, siekiant užtikrinti, kad jie būtų įtraukti į vaikų apsaugos sistemas; ragina valstybes aktyviau keistis informacija siekiant geriau apsaugoti migrantų vaikus Europoje;

59.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta duomenų, susijusių su romų tautybės moterimis ir vaikais, kuriems gresia pavojus tapti prekybos žmonėmis priverstinio darbo ar paslaugų, įskaitant elgetavimą, tikslais aukomis; ragina Komisiją pateikti duomenis apie romų moteris ir vaikus, pripažintus prekybos žmonėmis aukomis, apie tai, kiek jų gavo aukoms skirtą pagalbą ir kokiose šalyse;

60.  pabrėžia, kad priverstinė santuoka gali būti laikoma prekybos žmonėmis forma, jei joje esama aukos išnaudojimo elemento, ir ragina visas valstybes nares įtraukti šį aspektą; pabrėžia, kad išnaudojimas gali būti seksualinis (vedybinis prievartavimas, priverstinė prostitucija ar pornografija) arba ekonominis (darbas namuose ar priverstinis elgetavimas) ir kad priverstinė santuoka gali būti galutinis prekybos žmonėmis tikslas (parduoti auką kaip žmoną arba sudaryti santuoką naudojant prievartą); atkreipia dėmesį į tai, kad institucijoms sunku nustatyti tokią prekybą žmonėmis, nes ji vyksta privačioje erdvėje; ragina valstybes nares šioms aukoms teikti tinkamas prieglobsčio paslaugas; ragina Komisiją stiprinti geriausios patirties mainus šioje srityje;

61.  yra susirūpinęs dėl plintančio seksualinio viliojimo reiškinio; primena, kad jų aukos yra emociškai priklausomos, todėl vykdyti tyrimą dar sunkiau, nes jas nelengva nustatyti kaip prekybos žmonėmis aukas ir jos dažnai atsisako liudyti prieš savo suvedžiotojus; ragina Komisiją stiprinti geriausios patirties mainus šioje srityje; ragina valstybes nares įrengti specialias prieglobsčio vietas šioms aukoms ir užtikrinti, kad teisėsaugos ir teisminės institucijos pripažintų jų kaip aukų statusą, ypač tais atvejais, kai kalbama apie nepilnamečius asmenis, kad jie nebūtų stigmatizuojami dėl „netinkamo elgesio“;

Pagalba ir parama aukoms bei jų apsauga atsižvelgiant į lyties aspektą

62.  reiškia susirūpinimą, kad ne visos aukos gali lengvai pasinaudoti paslaugomis arba apie jas žinoti; pabrėžia, kad būtina užtikrinti galimybę nediskriminuojant gauti paslaugas;

63.  pažymi, kad prekybos žmonėmis aukoms reikia specializuotų paslaugų, įskaitant galimybę gauti saugų trumpalaikį ir ilgalaikį apgyvendinimą, naudotis liudytojų apsaugos programomis, naudotis sveikatos apsaugos ir konsultavimo, taip pat vertimo raštu ir žodžiu paslaugomis, teisinės gynybos priemonėmis, gauti kompensaciją, galimybes gauti išsilavinimą ir dalyvauti mokyme, įskaitant šalies, kurioje jie gyvena, kalbos mokymąsi, įdarbinimo galimybę, (re)integravimo, šeimos tarpininkavimo ir perkėlimo pagalbą, ir šios paslaugos turėtų būti teikiamos pritaikant jas kiekvienam atskiram atvejui, konkrečiai atsižvelgiant į lyties klausimą;

64.  pabrėžia, kad prekybos žmonėmis lyties aspektas įpareigoja valstybes nares spręsti šią problemą laikant ją smurto prieš moteris ir mergaites forma; pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikia atkreipti į išnaudojimo dinamiką ir su tuo susijusią ilgalaikę emocinę ir psichologinę žalą; prašo Komisijos pateikti Europos kovos su smurtu dėl lyties strategiją, kurioje būtų pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl kovos su smurtu prieš moteris, įskaitant prekybą žmonėmis;

65.  atkreipia dėmesį į gerą tam tikrų valdžios paslaugų institucijų ir pilietinės visuomenės atliktą darbą nustatant prekybos žmonėmis aukas, teikiant joms pagalbą ir paramą, nors ir ne visose valstybėse narėse šis darbas atliekamas vienodai nuosekliai ar atsižvelgiant į skirtingas prekybos žmonėmis rūšis;

66.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą finansavimą nepriklausomoms NVO ir konkrečioms lytims skirtoms prieglaudoms, kurios pakankamai atitiktų aukų poreikius visais jų maršruto kelionės tikslo šalyje etapais, ir vykdyti prevenciją atitinkamose kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalyse;

67.  ragina valstybes nares sukurti pagalbos telefonu linijas, kuriomis galėtų pasinaudoti prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukos prašydamos pagalbos ir patarimo; pažymi, kad tokios pagalbos telefonu linijos pasiteisino kitose srityse, tokiose kaip radikalizacija ir vaikų grobimas;

68.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad prekybos žmonėmis aukoms būtų teikiamos lyčių specifiką ir aukų poreikius atitinkančios paslaugos ir pripažįstami poreikiai, kurie gali būti būdingi tik konkrečiai panaudotai prekybos žmonėmis formai; pabrėžia, kad nors dauguma aukų yra moterys ir mergaitės, turėtų būti specializuotos paslaugos visų lyčių aukoms;

69.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugeliui seksualinio išnaudojimo aukų duodama narkotikų, kad jos būtų fiziškai ir psichologiškai priklausomos; todėl ragina valstybes nares parengti specialias paramos šioms aukoms programas ir pripažinti šį aspektą kaip sunkinančią aplinkybę taikant baudžiamojo teisingumo priemones, kuriomis siekiama kovoti su prekyba žmonėmis;

70.  pabrėžia, jog dėl to, kad LGBTI asmenys patiria keleriopą diskriminaciją (dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės), jiems kyla itin didelė rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis; ragina valstybes nares atsižvelgti į išskirtines LGBTI asmenų reikmes; ragina Komisiją skatinti geriausios patirties mainus šioje srityje;

71.  pabrėžia, kaip svarbu, kad visos valstybės narės sistemingai pripažintų nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių moterų, kurių nėštumas yra jų išnaudojimo rezultatas, teisę į saugias aborto paslaugas;

72.  mano, kad Direktyvos 2011/36/ES 11 straipsnio 5 dalies taikymo sritis turėtų būti išplėsta – į ją reikėtų įtraukti paramą būsimai integracijai (kalbos mokymuisi, susipažinimui su kultūra ir bendruomene ir kt.) tais atvejais, kai auka, atsižvelgiant į jos padėtį, galėtų pretenduoti gauti leidimą gyventi šalyje;

73.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad prekybos žmonėmis aukomis tapę ES ir trečiųjų šalių piliečiai turėtų teisę gauti leidimus gyventi šalyje;

74.  pažymi, kad nelegalaus gyventojo statusas neatmeta galimybės, kad asmuo gali būti prekybos žmonėmis auka, ir dėl to šio aukos turėtų turėti tokias pat teises, kaip ir kitos aukos; ragina valstybes nares nepainioti migracijos ir prekybos žmonėmis klausimų, akcentuodamas šioje direktyvoje nustatytą besąlygiškos pagalbos principą;

75.  ragina visas valstybes nares veiksmingai užtikrinti aukų teises ir ragina Direktyvos 2011/36/ES įgyvendinimo analizę atlikti atsižvelgiant į Direktyvoje 2012/29/ES nustatytas nuostatas; ragina valstybes nares teikti nemokamą teisinę pagalbą, įskaitant teisinę pagalbą ir atstovavimą, psichologinę ir medicininę paramą ir informaciją apie teises gauti pagalbą ir sveikatos priežiūrą, įskaitant seksualinio išnaudojimo aukų teisę į abortą, visiems tiem, kurie arba patys pareiškia esą prekybos žmonėmis aukos, arba atitinka pakankamą nustatymo kriterijų skaičių, padėti jiems pasinaudoti savo teisėmis, taip pat teisėmis gauti kompensaciją ir (arba) siekti žalos atlyginimo; pabrėžia, jog paties asmens pareiškimas, kad jis yra prekybos žmonėmis auka, niekada neturėtų būti vienintelis reikalavimas norint pasinaudoti aukoms skirtomis teisėmis ir paslaugomis;

76.  ragina valstybes nares sudaryti galimybes prekybos žmonėmis aukoms pasinaudoti teisine pagalba ne tik baudžiamojo proceso metu, bet ir visų civilinių, darbo ar imigracijos ir (arba) prieglobsčio procedūrų, kuriose jos dalyvauja, metu;

77.  ragina valstybes nares, priimant sprendimą dėl paramos aukoms apribojimų, nustatyti ilgesnį laiką, reikalingą atsigauti nuo patirtos žalos tapus prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu auka, palyginti su laiku, kurio reikia atsigauti nukentėjus nuo kitų formų prekybos žmonėmis; ragina išplėsti apsaugos priemones, taikomas prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu aukoms, kad būtų sumažinta žala, išvengta pakartotinės prekybos žmonėmis ir antrinės viktimizacijos, ir visais atvejais atsižvelgti į individualius poreikius;

Kitų su lyčių aspektu susijusių priemonių vertinimas įgyvendinant direktyvą

78.  pabrėžia, kad bet koks įsipareigojimas aukoms dalyvauti baudžiamajame prekiautojų žmonėmis persekiojime gali būti žalingas; pabrėžia, kad vadovaujantis žmogaus teisėmis grįstu požiūriu, toks įsipareigojimas neturėtų būti sąlyga paslaugoms gauti;

79.  pabrėžia, kad visos prekybos žmonėmis aukos turėtų būti sistemingai informuojamos apie galimybę pasinaudoti atsigavimo ir apsvarstymo laikotarpiu, ir joms iš tikrųjų turėtų būti suteiktas toks laikotarpis; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse šios teisės buvo perkeltos tik į migracijos įstatymus, todėl taikomos ne visoms prekybos žmonėmis aukoms, o tik susijusioms su nelegaliu statusu; primena, kad šios teisės privalo būti suteiktos visoms prekybos žmonėmis aukoms;

80.  primena, kad pagal Direktyvą 2004/81/EB valstybės narės yra įsipareigojusios numatyti prekybos žmonėmis aukoms apsvarstymo ir atsigavimo laikotarpį; ragina valstybes nares sprendžiant dėl šio laikotarpio trukmės atsižvelgti į Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis 13 straipsnį ir prailginti Europos Tarybos konvencijoje nurodytą minimalų 30 dienų atsigavimo ir apsvarstymo laikotarpį, skirtą prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu aukoms, atsižvelgiant į didžiulę ir ilgalaikę šios formos smurto žalą;

81.  pažymi, kad dabartinė Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija baigia galioti 2016 m., ir ragina Komisiją įvertinti esamą strategiją ir pristatyti naują, kurioje būtų plėtojamas žmogaus teisėmis pagrįstas požiūris, daugiausia dėmesio skiriant aukoms, būtų aiškiai atsižvelgiama į lyčių aspektą, numatomi konkretūs veiksmai šioje srityje, tinkamai ir veiksmingai sprendžiamas prevencijos klausimas ir toliau siekiama mažinti paklausą, kuri skatina bet kokių formų prekybą žmonėmis; ragina šią strategiją integruoti ir suderinti su kitomis politikos sritimis, siekiant užtikrinti veiksmingą kovos su prekyba žmonėmis priemonių įgyvendinimą, įskaitant (tačiau ne tik) saugumą, lyčių lygybę, migraciją, kibernetinį saugumą ir teisėsaugą;

82.  giria tas valstybes nares, kurios yra numačiusios veiksmingus nacionalinius ataskaitų teikimo mechanizmus ir paskyrusios nacionalinius pranešėjus, ir ragina jas užtikrinti, kad šios priemonės būtų tinkamai finansuojamos ir nepriklausomos, siekiant, kad joms numatytos užduotys būtų įvykdytos kuo geriau;

83.  ragina valstybes nares, siekiant įvertinti vykdytas strategijas bei veiklą ir labiau stengtis kovoti su prekyba žmonėmis, skirti nacionalinį nepriklausomą pranešėją, kuris pagal teisės nuostatas galėtų būti tiesiogiai išklausomas nacionaliniame parlamente ir pateikti rekomendacijų, kaip geriau kovoti su prekyba žmonėmis;

84.  ragina valstybes nares rinkti išsamesnius ir naujausius duomenis, kaupiant iš visų pagrindinių veikėjų gaunamą patikimą statistinę informaciją, užtikrinant, kad duomenys būtų vienodi ir suskirstyti pagal lytį, amžių, išnaudojimo rūšį (pagal prekybos žmonėmis formų sąrašą), kilmės ir paskirties šalį, įtraukiant ir asmenis, tapusius vidaus prekybos žmonėmis aukomis, kad būtų galima geriau nustatyti galimas aukas ir užkirsti kelią nusikaltimams; ragina valstybes nares aktyviau keistis duomenimis siekiant geriau įvertinti lyčių aspektą bei pastarojo laikotarpio prekybos žmonėmis tendencijas ir veiksmingiau kovoti su prekyba žmonėmis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionaliniai pranešėjai, bendradarbiaudami su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis šioje srityje, vaidintų svarbesnį vaidmenį koordinuojant duomenų rinkimo iniciatyvas;

85.  pažymi, kad nepaisant šioje direktyvoje pateiktos aiškios prekybos žmonėmis apibrėžties, valstybių narių nacionalinės teisės aktuose priimtos skirtingos apibrėžtys; ragina Komisiją tai ištirti ir parengti ataskaitą dėl to, kokį poveikį šie apibrėžčių skirtumai turi praktiškam direktyvos taikymui; pabrėžia, kad, siekiant išvengti painiojimo su kitais panašiais, bet atskirais klausimais, svarbu sąvokų aiškumas;

86.  pažymi, jog suinteresuotieji subjektai paprastai patvirtina, kad didžioji dauguma prekybos žmonėmis aukų nenustatomos; pripažįsta, kad prekyba tam tikrų pažeidžiamų grupių žmonėmis, pvz., (benamiu) jaunimu, vaikais, neįgaliaisiais ir LGBTI asmenimis, yra iš dalies nepastebima; pabrėžia, kaip svarbu geriau rinkti duomenis siekiant aktyviau stengtis nustatyti šių grupių aukas ir plėtoti geriausią patirtį, kaip patenkinti specialius šių aukų poreikius;

87.  pabrėžia, kad ES institucijos, siekdamos labiau stengtis kovoti su prekyba žmonėmis Europos Sąjungoje, turi atidžiai įvertinti ES teisės aktų taikymą valstybėse narėse ir, jeigu reikia, imtis tolesnių teisėkūros ir kitų rūšių priemonių;

88.  ragina Komisiją parengti duomenų apsaugą apimančias standartizuotas duomenų rinkimo gaires, skirtas atitinkamoms institucijoms, pavyzdžiui, teisėsaugos institucijoms, pasienio kontrolės ir migracijos tarnyboms, socialinių paslaugų tarnyboms, vietos valdžios institucijoms, kalėjimams, NVO ir kitoms;

89.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos migracijos darbotvarkėje (COM(2015)0240) kovai su prekyba žmonėmis būtų teikiamas didesnis prioritetas, taip bus lengviau aukas įtraukti į prekiautojų žmonėmis baudžiamąjį persekiojimą;

90.  ragina Komisiją spręsti piktnaudžiavimo savarankišku darbu problemą kai kuriose ES valstybėse narėse įdarbinant migrantus – šiuo piktnaudžiavimu siekiama išvengti vietos darbo standartų ir darbo santykiams būdingų pareigų, ir pripažįsta, kad fiktyvus savarankiškas darbas dažnai naudojamas prekybos žmonėmis labiausiai veikiamose migrantų darbo srityse;

91.  ragina ES ir valstybes nares stiprinti regioninį bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis žinomais maršrutais (pvz., iš Rytų šalių į ES), panaudojant stabilumo priemonę, ir nuolat stiprinti šalių kandidačių atsakomybę;

92.  ragina ES pasitelkiant Eurostatą pateikti orientacinį prekybos žmonėmis aukų (ir užregistruotų, ir ne) skaičių, remiantis bendru tokių organizacijų, kaip Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC) ar Tarptautinė darbo organizacija (TDO), modeliu;

93.  ragina valstybes nares įtraukti negrąžinimo principą į savo kovos su prekyba žmonėmis nuostatas, vadovaujantis JT protokolo dėl prekybos žmonėmis ir Europos Tarybos konvencijos dėl prekybos žmonėmis pavyzdžiu ir laikantis valstybių įsipareigojimų pagal tarptautinę pabėgėlių teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę;

94.  ragina ES ir valstybes nares tirti naujausias prekybos žmonėmis tendencijas ir formas, taip pat tirti, kokią įtaka prekybai žmonėmis gali daryti dabartinė migracijos krizė, siekiant užtikrinti tinkamą ir tikslingą atsaką į naujus pokyčius;

95.  prašo Komisijos būsimoje ataskaitoje dėl Direktyvos 2011/36/ES įgyvendinimo pateikti analizę, siekiant nustatyti sąsajas tarp įvairių prekybos žmonėmis formų ir jų maršrutų, nes aukos dažnai tuo pačiu metu išnaudojamos skirtingais būdais arba iš pradžių priklauso vienai prekybos žmonėmis rūšiai, o vėliau – kitai; ir skatinti tolesnius pagrindinių prekybos žmonėmis priežasčių ir jų poveikio lyčių lygybei tyrimus;

96.  ragina Komisiją įvertinti poreikį persvarstyti būsimos Europos prokuratūros įgaliojimus siekiant, kai ji bus įsteigta, į jos kompetencijos sritį įtraukti kovą su prekyba žmonėmis;

97.  primygtinai ragina Europos Komisiją skatinti valstybes nares ratifikuoti Stambulo konvenciją, kuri yra veiksminga priemonė siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris, įskaitant prekybą žmonėmis, ir su juo kovoti, taip pat apsaugoti aukas ir joms padėti;

o
o   o

98.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0070. (2) OL L 319, 2015 12 4, p. 1. (3) OL L 315, 2012 11 14, p. 57. (4) OL L 101, 2011 4 15, p. 1. (5) OL L 168, 2009 6 30, p. 24. (6) OL L 348, 2008 12 24, p. 98. (7) OL L 261, 2004 8 6, p. 19. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0126. (9) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0162. (10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0218. (11) TDO duomenys, „Pelnas ir skurdas: priverstinio darbo ekonomika“ (2014 m.). (12) Eurostato ataskaita „Prekyba žmonėmis“ 2015 m. leidinys. (13) Ten pat. (14) Ten pat. (15) 3 Europolo padėties vertinimo ataskaita „Prekyba žmonėmis ES“ (2016 m. vasario mėn.). (16) 2015 m. Eurostato ataskaita. (17) Ten pat. (18) „Vidurio laikotarpio ataskaita dėl Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijos įgyvendinimo“ (SWD(2014)0318), p. 9. (19) https://ec.europa.eu/anti-trafficking/publications/handbook-consular-and-diplomatic-staff-how-assist-and-protect-victims-human-trafficking_en.