Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Jacques'o de Larosière'o vadovaujamos ES finansinės priežiūros aukšto lygio grupės pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/30/ES dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 54 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, akcines bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 258/2014 dėl Sąjungos tam tikros audito ir finansinės atskaitomybės sričių veiklos paramos programos nustatymo 2014–2020 m. laikotarpiui ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 258/2014 dėl Sąjungos tam tikros audito ir finansinės atskaitomybės sričių veiklos paramos programos nustatymo 2014–2020 m. laikotarpiui (COM(2016)0202),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio mėn. Philippe’o Maystadto pranešimą „Ar TFAS standartai turėtų būti europietiškesni?“ (angl. „Should IFRS Standards be More European?“),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie pažangą, pasiektą įgyvendinant EFRAG reformą vadovaujantis P. Maystadto ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis (COM(2014)0396),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 18 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „2002 m. liepos 19 d. Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo vertinimas” (COM(2015)0301),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 17 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl TFAS fondo, EFRAG ir PIOB veiklos 2014 m. (COM(2015)0461),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“ (COM(2015)0468),

–  atsižvelgdamas į tyrimą dėl Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) („Europos Sąjungos vaidmuo tarptautiniuose ekonominiuose forumuose. Dokumentas Nr. 7: TASV) ir keturias studijas dėl 9-ojo TFAS („TFAS tvirtinimo kriterijų sąsaja su 9-uoju TFAS“, „9-ojo TFAS svarba finansiniam stabilumui ir priežiūros taisyklėms“, „Graikijos vyriausybės obligacijų vertės sumažėjimas pagal 39-ąjį TAS ir 9-ąjį TFAS: Atvejo tyrimas“ bei „Numatomais nuostoliais pagrįsta apskaita nustatant finansinių priemonių vertės sumažėjimą: FASV ir TASV 9-ojo TFAS metodai“),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1569/2007, nustatantį trečiosios šalies vertybinių popierių emitentų taikomų apskaitos standartų lygiavertiškumo nustatymo mechanizmą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/71/EB ir 2004/109/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 2 d. G 20 vadovų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos mėn. konsultacijoms skirtą TASV dokumentą „Finansinės atskaitomybės konceptualios sistemos peržiūra“ (DP/2013/1) ir 2015 m. liepos mėn. TASV kvietimą teikti nuomones „Patikėtinių atlikta struktūros ir veiksmingumo peržiūra: peržiūrėtini aspektai“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 1 d. Komisijos pastabas dėl TASV patikėtinių atliktos struktūros ir veiksmingumo peržiūros,

–  atsižvelgdamas į 9-ąjį Tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (TFAS) dėl finansinių priemonių, kurį 2014 m. liepos 24 d. paskelbė TASV, į EFRAG pateiktą patarimą dėl 9-ojo TFAS patvirtinimo, į EFRAG nuomonę dėl 9-ojo TFAS atitikties teisingo ir nešališko vaizdo principui, į Apskaitos reguliavimo komiteto (ARK) posėdžio dėl 9-ojo TFAS dokumentus bei Europos Centrinio Banko (ECB) ir Europos bankininkystės institucijos (angl. EBA) laiškus, kuriuose pateikiamos pastabos dėl 9-ojo TFAS patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 14 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto koordinatorių vardu pasiųstą laišką, kuriame pateikiamos pastabos dėl konsultacijoms skirto TASV dokumento „Finansinės atskaitomybės konceptualios sistemos peržiūra“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 31 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (angl. ESMA) ataskaitą dėl apskaitos reikalavimų vykdymo užtikrinimo institucijų atliekamos vykdymo užtikrinimo ir reguliavimo veiklos 2014 m. (ESMA/2015/659),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 10 d. ESMA gaires dėl nuostatų dėl finansinės informacijos reikalavimų vykdymo užtikrinimo (ESMA/2014/807),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 19 d. ESMA pateiktą lentelę dėl atitikties ESMA gairėms dėl finansinės informacijos reikalavimų vykdymo užtikrinimo (ESMA/2015/203 REV),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) ir Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST) valdymo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje(7),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito(8) su pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/56/ES(9), taikoma nuo 2016 m. birželio mėn. vidurio,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę, (A8-0172/2016),

A.  kadangi Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS) ir tarptautiniai audito standartai (TAuS) yra svarbūs elementai siekiant užtikrinti efektyvų ES vidaus rinkos ir kapitalo rinkų veikimą; kadangi TFAS ir TAuS gali būti suprantami kaip viešoji gėrybė, todėl neturėtų kelti pavojaus finansų stabilumui arba trukdyti Sąjungos ekonomikos plėtrai, taip pat turėtų būti naudingi visai visuomenei, o ne tik tenkinti investuotojų, skolintojų ir kreditorių interesus;

B.  kadangi įmonių ataskaitų klastojimas ne tik mažina visuomenės pasitikėjimą socialinės rinkos ekonomikos modeliu, bet ir kelia grėsmę ekonomikos ir finansų stabilumui;

C.  kadangi TFAS paskirtis – mažinant investuotojų ir įmonių informuotumo skirtumą stiprinti atskaitomybę, apsaugoti investicijas, didinant finansinės informacijos tarptautinį palyginamumą ir kokybę užtikrinti skaidrumą, sudaryti galimybes investuotojams ir kitiems rinkos subjektams priimti informacija pagrįstus ekonominius sprendimus bei tokiu būdu daryti poveikį finansų rinkų subjektų elgesiui ir šių rinkų stabilumui; kadangi šis sprendimų naudingumu pagrįstas apskaitos modelis vis dėlto ne visiškai dera su apskaitos funkcija užtikrinti kapitalo pakankamumą, išdėstyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ir Apskaitos direktyvoje, ir galima manyti, kad konceptualus apskaitos pagal TFAS sistemą pagrindas neatitinka ES teisėje numatytos apskaitos paskirties, nes šios apskaitos standartas – teisingas ir nešališkas konkrečių kiekybinių duomenų vaizdas, kaip išdėstyta 2016 m. vasario 25 d. Komisijos nario Jonathano Hillo rašytiniame atsakyme E-016071/2015; kadangi teisingo ir nešališko vaizdo reikalavimui užtikrinti reikia atlikti visapusišką vertinimą, kuriame svarbūs kiekybiniai duomenys ir kokybiniai paaiškinimai;

D.  kadangi Apskaitos direktyvoje nurodoma, kad ataskaitos ypač svarbios „siekiant apsaugoti akcininkus, narius ir trečiuosius asmenis“ ir kad „tų įmonių garantijos trečiosioms šalims apribotos įmonės grynojo turto verte“; kadangi Apskaitos direktyvoje taip pat nurodyta, kad jos tikslas yra „apsaugoti bendrovių su akciniu kapitalu interesus“, užtikrinant, kad dividendai nebūtų mokami iš akcinio kapitalo; kadangi ši bendroji ataskaitų paskirtis gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei ataskaitose pateikti kiekybiniai duomenys parodo teisingą ir nešališką įmonės turto ir įsipareigojimų, finansinės būklės, pelno ar nuostolio vaizdą; kadangi teisingam ir nešališkam vaizdui užtikrinti, dividendų išmokoms nustatyti ir įmonės mokumui įvertinti taip pat reikia kokybinės informacijos ir platesnio rizikos įvertinimo;

E.  kadangi TASV veikia TFAS fondo (Londone (Jungtinė Karalystė) ir Delavere (JAV) užregistruotos privačios, pelno nesiekiančios bendrovės) struktūroje ir yra standartų nustatymo institucija, kurios procesai turi būti skaidrūs ir nepriklausomi, be to, jiems turėtų būti taikomas tiesioginio viešo atskaitingumo principas; kadangi ES padengia apie 14 proc. TFAS fondo biudžeto ir todėl yra didžiausias fondo finansuotojas;

F.  kadangi pasauliniam kapitalo judėjimui reikia pasaulinės apskaitos standartų sistemos; kadangi TFAS įvairia (visiško priėmimo, dalinio priėmimo, neprivalomo taikymo ir konvergencijos) tvarka taikomi 116 jurisdikcijų, bet JAV netaikomi vietos emitentams;

G.  kadangi 2002 m. rugsėjo mėn. TASV ir JAV Finansinės apskaitos standartų valdybos (FASV) Norwalk susitarime pasiūlyta suderinti TASV priimtus TFAS ir FASV priimtus JAV bendruosius apskaitos principus;

H.  kadangi Europos Sąjungoje tvirtinimo procesas grindžiamas tvirtinimo kriterijais, nustatytais TAS reglamente; kadangi TFAS neturėtų prieštarauti teisingo ir nešališko vaizdo principui, įtvirtintam Apskaitos reglamente, kuriame reikalaujama, kad finansinės ataskaitos turi parodyti „teisingą ir nešališką“ įmonės turto ir įsipareigojimų, finansinės būklės, pelno ar nuostolio vaizdą; kadangi, kaip reikalaujama Kapitalo palaikymo direktyvoje, dividendai ir premijos neturėtų būti mokami iš nerealizuoto pelno (t. y. galiausiai iš kapitalo); kadangi TFAS turėtų didinti viešąsias gėrybes Europoje ir atitikti pagrindinius kriterijus dėl informacijos, reikalingos finansinėms ataskaitoms, kokybės;

I.  kadangi Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas dalyvauja tvirtinimo procese remdamiesi Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (angl. EFRAG) (privataus techninio Komisijos patarėjo) patarimais ir Apskaitos reguliavimo komiteto (ARK), kurį sudaro valstybių narių atstovai, veiklos rezultatais; kadangi P. Maystadto ataskaitoje aptarta galimybė įsteigti agentūrą, kuri ilgainiui pakeistų EFRAG;

J.  kadangi Europos Sąjungoje įvairūs suinteresuotieji subjektai (visų pirma ilgalaikiai investuotojai), abejoja dėl to, ar TFAS atitinka Apskaitos direktyvos teisinius reikalavimus, ypač atsargumo ir valdymo (angl. stewardship) principus; kadangi Parlamento dalyvavimas nustatant standartus yra nepakankamas ir neatitinka ES biudžeto finansinio įnašo į TFAS fondą dydžio; kadangi taip pat pabrėžiama, jog reikia stiprinti Europos vaidmenį siekiant viso standartų nustatymo proceso metu užtikrinti visapusišką tokių principų pripažinimą ir įtvirtinimą;

K.  kadangi dėl naujausių finansinių krizių TFAS vaidmuo užtikrinant finansų stabilumą ir ekonomikos augimą (pirmiausiai taisyklės dėl bankininkystės sistemoje patirtų nuostolių pripažinimo) pateko į G 20 ir ES darbotvarkes ; kadangi G 20 ir J. de Larosière ataskaitoje atkreiptas dėmesys į svarbiausias apskaitos standartų problemas prieš krizę, įskaitant nebalansinę apskaitą, procikliškumą, susijusį su rinkos vertės principu bei pelno ir nuostolių pripažinimu, nepakankamą rizikos kaupimosi ciklinio augimo laikotarpiais vertinimą ir bendros ir skaidrios metodikos, kurią taikant vertinamas nelikvidus ir sumažėjusios vertės turtas, stygių;

L.  kadangi TASV parengė 9-ąjį TFAS „Finansinės priemonės“ kaip pagrindinį atsaką į kai kuriuos krizės aspektus ir jos poveikį bankų sektoriui; kadangi EFRAG konsultacija dėl 9-ojo TFAS buvo pritariamo pobūdžio, nors ir pateikta keletas pastabų dėl vadinamosios „tikrosios vertės“ taikymo tuo atveju, kai kyla sunkumų rinkoje, konceptualaus 12 mėnesių atidėjinių nuostoliams padengti metodo pagrindo stokos ir nepatenkinamų nuostatų dėl ilgalaikių investicijų; kadangi dėl skirtingų 9-ojo TFAS ir būsimo draudimo standarto įsigaliojimo datų konsultacijoje pareikšta išlyga dėl šio standarto taikymo draudimo sektoriuje; kadangi šią problemą pripažįsta pati TASV; kadangi nerimaujama dėl to, kad pasiūlytas nuosavybės vertybinių popierių vertinimas apskaitoje gali neigiamai paveikti ilgalaikes investicijas; kadangi ECB ir EBA laiškai, kuriuose pateikiamos pastabos dėl 9-ojo TFAS, buvo palankūs, tačiau juose taip pat paminėti keli konkretūs trūkumai;

M.  kadangi nebalansinės apskaitos klausimas spręstas vėliau pateikiant 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės: atskleidimas“ pakeitimus ir parengiant tris naujus standartus – 10-ąjį TFAS „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos“, 11-ąjį TFAS „Jungtinė veikla“ ir 12-ąjį TFAS „Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas“;

N.  kadangi 2015 m. gegužės mėn. TASV paskelbė parengiamąjį projektą „konceptualios sistemos“, kuriame aprašomos koncepcijos, naudojamos TASV rengiant TFAS, sudarančios galimybes finansinių ataskaitų rengėjams parengti ir pasirinkti apskaitos politiką ir padedančios visiems suinteresuotiems subjektams suprasti ir aiškinti TFAS;

O.  kadangi TFAS fondo valdymo struktūra pagal jo steigimo dokumentą šiuo metu peržiūrima; kadangi dėl šios priežasties tai yra tinkamas metas peržiūrėti organizacinę struktūrą ir apsvarstyti būtinus TFAS fondo ir TASV valdymo ir priežiūros organų pakeitimus, siekiant šias institucijas geriau integruoti į tarptautines finansų institucijų sistemą ir užtikrinti platų atstovavimą (pavyzdžiui, vartotojams atstovaujančių agentūrų ir finansų ministerijų) įvairiems interesams ir viešą atskaitomybę, garantuojant apskaitos standartų kokybiškumą;

P.  kadangi TAuS rengia Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba (angl. IAASB) – nepriklausoma įstaiga prie Tarptautinės buhalterių federacijos (angl. IFAC); kadangi Viešojo intereso priežiūros taryba (angl. PIOB) yra nepriklausoma tarptautinė organizacija, kuri prižiūri TAuS priėmimo procesą ir kitokią IFAC veiklą, turinčią poveikio viešajam interesui;

Q.  kadangi Sąjungos tam tikros audito ir finansinės atskaitomybės sričių veiklos paramos programoje 2014 – 2020 m. laikotarpiui numatytas TFAS fondo ir PIOB finansavimas 2014 – 2020 m., tačiau EFRAG finansavimas tik 2014 – 2016 m.;

TFAS taikymo Europos Sąjungoje dešimtmečio vertinimas

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos TAS vertinimo ataskaitą dėl TFAS taikymo ES ir Komisijos vertinimą, kad TAS reglamento tikslai buvo pasiekti; apgailestauja, kad Komisija dar nepateikė pasiūlymo dėl teisinių pakeitimų, kurių reikia siekiant pašalinti Komisijos vertinime nurodytus trūkumus; ragina standartų nustatymo instituciją užtikrinti, kad TFAS būtų darni galiojančių apskaitos standartų visumos dalis ir skatinti tarptautinę konvergenciją; ragina labiau koordinuotai rengti naujus standartus, be kita ko, suderinant taikymo grafikus, visų pirma įgyvendinant 9-ąjį TFAS „Finansinės priemonės“ ir 4-ąjį TFAS „Draudimo sutartys“; primygtinai ragina Komisiją kruopščiai pateikti tam skirtus pasiūlymus dėl teisės aktų ir užtikrinti, kad jokie vėlavimai nesukeltų neatitikties ar konkurencijos iškraipymų draudimo sektoriuje; ragina Komisiją išsamiai išnagrinėti, ar visiškai įgyvendintos J. de Larosière ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, o visų pirma rekomendacija Nr. 4, kurioje teigiama, kad reikia platesnio masto svarstymų dėl rinkos kainos principo;

2.  ragina Komisiją skubos tvarka atsižvelgti į P. Maystadto rekomendaciją dėl „viešosios gėrybės“ kriterijaus išplėtimo, t. y. kad apskaitos standartai neturėtų kelti pavojaus finansiniam stabilumui ES ir neturėtų kliudyti ES ekonomikos vystymuisi, be to, ragina užtikrinti, kad tvirtinant standartus būtų visapusiškai laikomasi šio kriterijaus; primygtinai ragina Komisiją kartu su EFRAG pateikti aiškias gaires dėl sąvokos „viešoji gėrybė“ bei „teisingo ir nešališko vaizdo“ principo reikšmės siekiant bendro šių tvirtinimo kriterijų supratimo, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir Apskaitos direktyva; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą įtraukti P. Maystadto „viešosios gėrybės“ kriterijaus apibrėžtį į TAS reglamentą; ragina Komisiją kartu su EFRAG sistemingai išnagrinėti, ar vadovaujantis „viešosios gėrybės“ kriterijumi, kaip jį apibrėžė P. Maystadt, reikia keisti galiojančius apskaitos standartus, ir šiuo pagrindu bendradarbiauti su TASV bei nacionalinėmis ir trečiųjų valstybių standartus nustatančiomis institucijomis siekiant platesnės paramos pakeitimams arba, nesant tokios platesnės paramos, esant reikalui ES teisės aktuose nustatyti konkrečius standartus, atitinkančius tokius kriterijus;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad ataskaitose pateikiamiems kiekybiniams duomenims taikomas Direktyva 2013/34/ES 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisingo ir nešališko vaizdo patikrinimas, kuris yra pagal ES teisę rengiamų ataskaitų pateikimo standartas, kaip aprašyta tos direktyvos 3 ir 29 konstatuojamosiose dalyse; pabrėžia, kad šios nuostatos tikslas yra susijęs su ataskaitų funkcija užtikrinti kapitalo pakankamumą, t. y. siekiama, kad investuotojai (kreditoriai ir akcininkai) naudotųsi metinių ataskaitų kiekybiniais duomenimis kaip pagrindu įvertinant, ar įmonė yra moki grynojo turto atžvilgiu, ir nustatant dividendų išmokas;

4.  pabrėžia, kad ataskaitose pateikiamų kiekybinių duomenų teisingo ir nešališko vaizdo principo įgyvendinimo esminis elementas yra atsargus vertinimas – ataskaitose neturi būti sumenkinti nuostoliai arba perdėtas pelnas, kaip nurodyta Apskaitos direktyvos 6 straipsnio 1 dalies c punkto i ir ii papunkčiuose; atkreipia dėmesį į tai, kad šis Apskaitos direktyvos aiškinimas buvo patvirtintas daugelyje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų;

5.  pažymi, kad TAS reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje numatomas tam tikras lankstumas priimant sprendimą patvirtinti TFAS, kadangi nereikalaujama, kad „kiekviena ir visos direktyvų nuostatos būtų griežtai taikomos“; vis dėlto mano, kad tai nereiškia, jog TFAS gali tiek nukrypti nuo 2013 m. Apskaitos direktyvos (2013/34/ES) (kuri pakeitė ketvirtąją Bendrovių teisės direktyvą (78/660/EEB) ir septintąją Bendrovių teisės direktyvą (83/349/EEB), nurodytas TAS reglamento 3 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje) bendrojo tikslo, kad dėl to finansinėse ataskaitose būtų perdėtas pelnas arba sumenkinti nuostoliai; mano, kad, atsižvelgiant į tai, tvirtinant 39-ąjį TAS buvo galimai pažeistas šis ketvirtosios ir septintosios Bendrovių teisės direktyvų, pakeistų 2013 m. Apskaitos direktyva, bendrasis tikslas, atsižvelgiant į su juo susijusį patirtų nuostolių modelį, ir ypač ketvirtosios Bendrovių teisės direktyvos 31 straipsnio 1 dalies c punkto bb papunktis, kuriame nurodyta, jog „reikia atsižvelgti į visus numatomus įsipareigojimus ir galimus nuostolius, susijusius su aptariamaisiais arba praėjusiais finansiniais metais, net jeigu tokių įsipareigojimų ar nuostolių galimybė paaiškėja tik po balanso dienos iki jo sudarymo datos“;

6.  pritaria TASV ketinimui naujoje konceptualioje sistemoje vėl taikyti atsargumo principą ir sustiprinti valdymo (angl. stewardship) principą; apgailestauja, kad TASV aiškinimu „atsargumas“ tereiškia „apdairus požiūris į diskreciją“; atkreipia dėmesį į tai, kad TASV atsargumo ir valdymo principus supranta ne taip pat, kaip nurodyta atitinkamoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ir Apskaitos direktyvoje; mano, kad atsargumo principas turėtų taikomas drauge su patikimumo principu; ragina Komisiją ir EFRAG susitarti dėl atsargumo ir valdymo principų reikšmės, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos ir Apskaitos direktyvos apibrėžtimis, ir šiuo pagrindu bendradarbiauti su TASV bei nacionalinėmis ir trečiųjų valstybių standartus nustatančiomis institucijomis, siekiant platesnės paramos šiems principams; ragina TAST sistemingai išnagrinėti, ar persvarstytai konceptualiai sistemai reikia keisti galiojančius apskaitos standartus, ir, jei reikia, atlikti pakeitimus;

7.  atkreipia dėmesį į pakeitimus dėl nuostolių pripažinimo TFAS sistemoje, kurie turėtų suteikti galimybę atsargiau didinti atidėjinius nuostoliams padengti, remiantis į ateitį orientuota tikėtinų nuostolių koncepcija, o ne patirtais nuostoliais; laikosi nuomonės, kad ES tvirtinimo procese turėtų būti atidžiai ir atsargiai formuojamas taikytinas tikėtino nuostolio sąvokos apibrėžties metodas, kad būtų išvengta per didelio kliovimosi modeliais ir būtų galima pateikti aiškias priežiūros institucijų gaires dėl turto vertės sumažėjimo;

8.  mano, kad nebalansinės apskaitos klausimas dar nėra tinkamai ir veiksmingai sprendžiamas, nes priimant sprendimą, ar turtas turi būti nurodytas balanse, vis dar taikoma mechaniška taisyklė, kurią galima apeiti; ragina TASV ištaisyti šiuos trūkumus;

9.  palankiai vertina TFAS fondo ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (angl. IOSCO) protokolus dėl tvirtesnio bendradarbiavimo G 20 nustatytais pagrindiniais klausimais dėl vertybinių popierių rinkų reguliavimo; mano, kad šis bendradarbiavimas būtinas siekiant patenkinti poreikį užtikrinti kokybiškus pasaulinius apskaitos standartus ir skatinti visomis įvairiomis nacionalinėmis sąlygomis taikyti suderinamus standartus;

10.  yra įsitikinęs, kad TASV ir IOSCO tarpusavio keitimasis informacija dėl platesnio TFAS naudojimo turėtų būti laikomas ne tik bendros padėties apžvalga, bet ir galimybe nustatyti geriausios praktikos pavyzdžius; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina metines vykdymo užtikrinimo institucijų diskusijų sesijas, kurias IOSCO pradėjo rengti, siekdama informuoti TASV pagrindiniais įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo klausimais;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad bet kokio apskaitos standarto poveikis turi būti visiškai suprantamas; primygtinai tvirtina, kad tai turėtų būti vienas iš TASV ir EFRAG prioritetų siekiant stiprinti jų poveikio analizes, ypač makroekonomikos srityje, ir įvertinti skirtingus įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant ilgalaikius investuotojus ir įmones, bei visos visuomenės poreikius; ragina Komisiją priminti EFRAG stiprinti savo pajėgumą vertinti naujų apskaitos standartų poveikį finansų stabilumui, išskirtinį dėmesį skiriant Europos poreikiams, kurie turėtų būti anksčiau įtraukiami į TASV standartizacijos procesą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad nėra 9-ojo TFAS kiekybinio poveikio vertinimo ir su juo susiję duomenys nebus pateikti iki 2017 m.; ragina Komisiją užtikrinti, kad 9-asis TFAS atitiktų ES ilgalaikių investicijų strategiją, visų pirma apribojant nuostatas, kuriomis skatinami per dideli trumpalaikiai duomenų pokyčiai finansinėse ataskaitose; pažymi, kad Europos priežiūros institucijos (EPI) – ESMA, EBA ir EIOPA – kurios turi patirties ir pajėgumų padėti vykdyti šią užduotį, atmetė visateisę narystę EFRAG valdyboje, nes EFRAG yra privati įstaiga; mano, kad, pertvarkius valdymo tvarką, ECB ir EPI stebėtojų teisėmis dalyvaudamos EFRAG valdyboje veikloje padėtų geriau atsižvelgti į poveikį finansiniam stabilumui; ragina Komisiją persvarstant TAS reglamentą išnagrinėti, kaip galima būtų sistemingai gauti oficialią grįžtamąją informaciją iš EPI;

12.  yra įsitikinęs, kad tik paprastos taisyklės gali būti veiksmingai taikomos naudotojų ir kontroliuojamos priežiūros institucijų; primena, kad savo 2009 m. balandžio 2 d. pareiškime, G 20 paragino bendradarbiaujant su priežiūros institucijomis supaprastinti finansinių priemonių apskaitos standartus ir užtikrinti vertės nustatymo standartų tarptautinio taikymo aiškumą ir nuoseklumą; yra susirūpinęs dėl išliekančio TFAS sudėtingumo; ragina rengiant naujus apskaitos standartus, kai tik tinkama ir įmanoma, mažinti šį sudėtingumą; mano, kad paprastesnė apskaitos standartų sistema padės vienodžiau įgyvendinti normas, kad būtų palyginami skirtingose valstybėse narėse pateikti įmonių finansiniai duomenys;

13.  ragina pagal TFAS nustatyti privalomą ataskaitų teikimą pagal šalis; pakartoja Parlamento nuomonę, kad viešas ataskaitų pagal šalis teikimas gali atlikti lemiamą vaidmenį kovojant su mokesčių vengimu ir mokestiniu sukčiavimu;

14.  prašo TASV, Komisijos ir EFRAG anksti įtraukti Parlamentą ir Taryba į finansinės atskaitomybės standartų rengimą apskritai ir ypač į tvirtinimo procesą; mano, kad tikrinimo procesas, skirtas ES priimti TFAS, turėtų būti formalizuotas ir struktūruotas analogiškai tikrinimo procesui, kuris taikomos vadinamosioms antrojo lygmens priemonėms finansinių paslaugų srityje; rekomenduoja Europos institucijoms pakviesti suinteresuotuosius pilietinės visuomenės subjektus remti jų veiklą, įskaitant EFRAG lygmeniu; ragina Komisiją sukurti suinteresuotiesiems subjektams galimybių aptartų pagrindinius apskaitos Europoje principus; ragina Komisiją suteikti Parlamentui galimybę gauti galutinį kandidatų į EFRAG valdybos pirmininko pareigas sąrašą, kad būtų galima organizuoti neoficialius klausymus rengiantis balsuoti dėl siūlomo kandidato.

15.  šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad, jei bus atsižvelgta į šioje rezoliucijoje pateiktus prašymus, Parlamentas turėtų aktyviai propaguoti TFAS, nes esama įrodymų, kad nauda yra didesnė už sąnaudas;

16.  yra įsitikinęs, kad globalizuotai ekonomikai reikia tarptautiniu mastu pripažintų apskaitos standartų; vis dėlto primena, kad konvergencija pati savaime nėra tikslas ir yra pageidautina tik tuo atveju, jei dėl jos taikomi geresni apskaitos standartai, atspindintys visuomenės gerovės, atsargumo ir patikimumo siekius; taigi mano, kad, nepaisant lėtos konvergencijos proceso pažangos, derėtų tęsti tvirtą TASV ir nacionalinių apskaitos standartų nustatymo institucijų dialogą;

17.  pažymi, kad dauguma įmonių yra MVĮ; atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą drauge su TASV išnagrinėti galimybę parengti bendrus kokybiškus ir supaprastintus MVĮ apskaitos standartus, kuriuos ES lygmeniu galėtų neprivaloma tvarka naudoti MVĮ, įtrauktos į daugiašalių prekybos sistemų (DPS) prekybos sąrašus, o konkrečiau – MVĮ augimo rinkose; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į jau galiojančių MVĮ finansinės atskaitomybės standartų galimybes; mano, kad, norint tęsti darbą šioje srityje, TFAS turi būti paprastesni ir neskatinti procikliškumo, be to, TASV turėtų būti pakankamai atstovaujama MVĮ interesams; mano, kad TASV turėtų būti atstovaujama visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams; ragina Komisiją prieš imantis bet kokių tolesnių veiksmų atlikti tinkamą TFAS poveikio MVĮ vertinimą; ragina atidžiai stebėti raidą šioje srityje ir visapusiškai informuoti Parlamentą, deramai atsižvelgiant į geresnio reglamentavimo procesą;

18.  pabrėžia, kad nacionalinės standartus nustatančios institucijos dabar glaudžiai integruotos į EFRAG; taigi nurodo, kad EFRAG atlieka patariamąją funkciją svarstant apskaitos klausimus, susijusius su mažomis biržinėmis įmonėmis ir MVĮ apskritai;

19.  palankiai vertina tai, kad Komisija ragina valstybes nares vadovautis ESMA gairėmis dėl finansinei informacijai taikomų reikalavimų vykdymo užtikrinimo; apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės nesilaiko ir neketina laikytis ESMA gairių dėl finansinei informacijai taikomų reikalavimų vykdymo užtikrinimo; ragina šias valstybes nares dėti pastangas siekiant atitikties; ragina Komisiją įvertinti, ar ESMA įgaliojimai suteikia galimybę užtikrinti nuoseklų ir darnų vykdymo užtikrinimą visoje ES, o jei taip nėra, apsvarstyti kitas galimybes užtikrinti tinkamą vykdymo užtikrinimo taikymą;

20.  pripažįsta, kad subalansuojant TAS reglamento privalomo taikymo sritį ir galimybę valstybėms narėms išplėsti TFAS naudojimą nacionaliniu lygmeniu užtikrinamas tinkamas subsidiarumas ir proporcingumas;

21.  palankiai vertina Komisijos ketinimą apsvarstyti poreikį derinti ES taisykles dėl dividendų paskirstymo; atsižvelgdamas į tai, primena Kapitalo palaikymo direktyvos 17 straipsnio 1 dalį, kurioje tiesiogiai nurodoma, jog įmonės metinės ataskaitos yra pagrindas priimant sprendimus dėl dividendų paskirstymo, ir nustatomi tam tikri dividendų paskirstymo apribojimai; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos atliktame TAS reglamento vertinime esama kai kurių įrodymų, jog išlieka su TFAS vykdymo užtikrinimu susiję skirtumai tarp valstybių narių; pabrėžia, jog TAS reglamento vertinime kapitalo palaikymo ir dividendų paskirstymo taisyklės buvo nurodytos kaip viena iš priežasčių, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų tam tikrose jurisdikcijose, kuriose valstybės narės leidžia arba reikalauja TFAS taikyti atskiroms metinėms finansinėms ataskaitoms, kuriomis grindžiamas paskirstytinas pelnas; atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena valstybė narė svarsto, kaip spręsti tokias problemas savo nacionalinės teisės aktuose, atsižvelgdama į ES kapitalo palaikymo reikalavimų sistemą; ragina Komisiją šiuo klausimu užtikrinti, kad būtų laikomasi Kapitalo palaikymo direktyvos ir Apskaitos direktyvos;

22.  ragina EFRAG ir Komisiją kuo greičiau išnagrinėti, ar apskaitos standartais sudaromos mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo galimybės, ir padaryti visus reikiamus pakeitimus, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo ir jį pašalinti;

23.  atkreipia dėmesį į dabartines pastangas didinti viešosios apskaitos skaidrumą ir palyginamumą sukuriant Europos viešojo sektoriaus apskaitos standartus (angl. EPSAS);

TFAS fondo, EFRAG ir PIOB veikla

24.  pritaria Komisijos rekomendacijoms, kad TFAS fondo stebėtojų taryba turėtų daugiau dėmesio skirti ne vidaus organizacijos problemai, o viešojo intereso klausimų, dėl kurių būtų galima kreiptis į TFAS fondą, aptarimui; tačiau mano, kad reikėtų siekti tolesnės pažangos TFAS fondo ir TASV valdymo srityje, ypač siekiant užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir samdomų ekspertų įvairovę; atkreipia dėmesį į tai, kad, jei TASV Stebėtojų taryba, priklausydama nuo bendru sutarimu priimamų sprendimų, toliau nesutars dėl savo atsakomybės, kils pavojus TASV teisėtumu; be kita ko, remia Komisijos pasiūlymą atsižvelgti į ataskaitų teikimo poreikius, kuriuos turi skirtingos trukmės laikotarpiams investuojantys investuotojai, ir rengiant standartus numatyti konkrečius sprendimus, visų pirma skirtus ilgalaikiams investuotojams; pritaria tvirtesnei TASV integracijai į tarptautinių finansų institucijų sistemą ir priemonėms, kuriomis užtikrinamas platus atstovavimas (pavyzdžiui, vartotojams atstovaujančių agentūrų ir finansų ministerijų) įvairiems interesams ir vieša atskaitomybė, garantuojant apskaitos standartų kokybiškumą;

25.  atkreipia dėmesį į privačių subjektų vyravimą TASV; pabrėžia, kad vidutinėms įmonėms visiškai nėra atstovaujama; pažymi, kad TFAS fondo finansavimas toliau priklauso nuo savanoriškai mokamų įmokų, dažnai privačiojo sektoriaus, todėl gali kilti interesų konfliktų rizika; ragina Komisiją skatinti TFAS fondą siekti įvairesnės ir labiau subalansuotos finansavimo struktūros ir pusiausvyrą, be kita ko, remiantis mokesčiais už paslaugas ir viešosiomis lėšomis;

26.  palankiai vertina TFAS fondo ir TASV veiklą anglies junginių išmetimo ir poveikio klimatui ataskaitų klausimu; be kita ko, laikosi nuomonės, kad svarbiausi ilgalaikiai struktūriniai klausimai, pavyzdžiui, įmonės balanse esančio dėl anglies junginių išmetimo mažinimo nuvertėjusio turto vertės nustatymas, turėtų būti aiškiai įtraukti į TFAS darbo programą siekiant parengti susijusius standartus; ragina TFAS organus į savo darbotvarkę įtraukti uždavinį užtikrinti ataskaitų apie anglies junginių išmetimą ir su juo susijusią riziką teikimą;

27.  ragina Komisiją ir EFRAG išnagrinėti pensijų fondų turto paskirstymo poslinkį nuo nuosavybės vertybinių popierių prie obligacijų, įvykusį pradėjus taikyti rinkos verte grindžiamą apskaitą pagal TFAS;

28.  remia Komisijos raginimą TFAS fondui užtikrinti, kad TFAS taikymas ir nuolatinių finansinių įnašų mokėjimas būtų narystės TFAS fondo ir TASV valdymo ir priežiūros organuose sąlygos; ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip pertvarkyti TFAS fondą ir TASV siekiant panaikinti veto teises, kurias turi pirmiau minėtų kriterijų neatitinkantys nariai;

29.  ragina TFAS patikėtinius, TFAS Stebėtojų tarybą ir TASV skatinti tinkamą lyčių pusiausvyrą atitinkamuose forumuose;

30.  primena S. Goulard pranešime pateiktą savo prašymą nustatyti priemones, kuriomis būtų stiprinamas demokratinis teisėtumas, skaidrumas, atskaitomybė bei sąžiningumas ir kurios, be kita ko, būtų susijusios su galimybe visuomenei susipažinti su dokumentais, atviru dialogu su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, privalomų skaidrumo registrų sukūrimu, bendravimo su lobistais skaidrumo taisyklėmis bei vidaus taisyklėmis, ypač interesų konfliktų prevencijos srityje;

31.  pabrėžia, kad EFRAG pertvarkymas turi padidinti ES indėlį į naujų TFAS parengimą ir galėtų būti naudingas pertvarkant TFAS fondo valdymą;

32.  apgailestauja, kad EFRAG tam tikrą laiką veikia be valdybos pirmininko, atsižvelgiant į tai, kad pirmininkas atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant bendro sutarimo ir tarptautiniu lygmeniu užtikrinant aiškią ir tvirtą ES poziciją apskaitos klausimais ; pabrėžia, kad svarbu kuo greičiau paskirti naują pirmininką; todėl primygtinai ragina Komisiją paspartinti įdarbinimo procesą, tinkamai atsižvelgiant į Parlamento ir jo Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vaidmenį;

33.  palankiai vertina EFRAG reformą, kuri įsigaliojo 2014 m. spalio 31 d., ir pripažįsta, kad šioje srityje įdėta daug pastangų; atkreipia dėmesį į tai, kad padidėjo skaidrumas; apgailestauja dėl to, kad EFRAG veiklos finansavimo ir visų pirma galimybės sukurti sistemą, pagal kurią biržinės įmonės mokėtų privalomas rinkliavas, klausimais Komisija dėjo daugiausiai pastangų įgyvendindama reformos dalis, kurias galima įgyvendinti per trumpą laikotarpį; prašo Komisijos, kaip rekomenduojama P. Maystadto pranešime, imtis oficialių veiksmų skatinant nacionalinio finansavimo mechanizmo dar neturinčias valstybes nares jį įsteigti; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą pratęsti Sąjungos EFRAG programą 2017–2020 m. laikotarpiui; ragina Komisiją atlikti išsamų metinį reformos, kuriai ji pritarė, vertinimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 258/2014 9 straipsnio 3 ir 6 dalyse; ragina Komisiją įvertinti, ar yra proga ir galimybė ilgainiui EFRAG pertvarkyti į viešąją agentūrą;

34.  apgailestauja dėl to, kad P. Maystadto pasiūlytas reikalavimas, kad būtų apjungtos EFRAG vykdomojo direktoriaus ir EFRAG Techninių ekspertų grupės pirmininko pareigos, virto vien galimybe; pažymi, kad naujosios valdybos sudėtis skiriasi nuo pasiūlytos P. Maystadto, nes Europos priežiūros institucijos ir Europos Centrinis Bankas atsisakė visateisės narystės valdyboje; ragina EFRAG padidinti naudotojų skaičių valdyboje (šiuo metu esama tik vieno) ir užtikrinti, kad EFRAG būtų atstovaujama visiems svarbiems suinteresuotiesiems subjektams;

35.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. PIOB diversifikavo savo finansavimą; pažymi, kad bendras IFAC skirtas finansavimas sudarė 58 proc. ir, nors tai sudaro didelę dalį PIOB finansavimo, ši dalis yra gerokai mažesnė nei dviejų trečdalių riba, todėl nėra būtinybės Komisijai mažinti savo metinį įnašą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 258/2014 9 straipsnio 5 dalyje; ragina PIOB dėti didesnes pastangas užtikrinti auditorių sąžiningumą;

o
o   o

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 243, 2002 9 11, p. 1. (2) OL L 182, 2013 6 29, p. 19. (3) OL L 315, 2012 11 14, p. 74. (4) OL L 105, 2014 4 8, p. 1. (5) OL L 340, 2007 12 22, p. 66. (6) OL C 259E, 2009 10 29, p. 94. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0108. (8) OL L 157, 2006 6 9, p. 87. (9) OL L 158, 2014 5 27, p. 196.