Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį, ypač į jos 21, 41, 42 ir 43 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 220 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją, visų pirma į jos VI, VII ir VII skyrius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 1 d. JT generalinio sekretoriaus pranešimą „Partnerystė taikos labui. Siekiant užtikrinti partneryste grindžiamą taikos palaikymą“(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi – galimybės išvengti krizių ir jas valdyti suteikimas partneriams“(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 16 d. JT Aukšto lygio nepriklausomos grupės taikos palaikymo operacijų klausimais ataskaitą(3),

–  atsižvelgdamas į deklaraciją, padarytą 2015 m. rugsėjo 28 d. vykusiame Jungtinių Valstijų Prezidento Baracko Obamos sušauktame aukščiausiojo lygio susitikime taikos palaikymo klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 14 d. dokumentą „ES BSGP paramos JT taikos palaikymui stiprinimo veiksmų planas“(4) ir į 2015 m. kovo 27 d. dokumentą „JT ir ES strateginės partnerystės taikos palaikymo ir krizių valdymo srityje stiprinimas. 2015–2018 m. prioritetai“(5),

–  atsižvelgdamas į bendrą Afrikos ir ES strategiją, dėl kurios susitarta 2007 m. gruodžio 8–9 d. Lisabonoje vykusiame 2-ajame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime(6), ir į bendros Afrikos ir ES strategijos 2014–2017 m. veiksmų gaires, dėl kurių susitarta 2014 m. balandžio 2–3 d. Briuselyje vykusiame 4-ajame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2011 „Nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse per Jungtinių Tautų organizacijas skirstomų ES įnašų efektyvumas ir rezultatyvumas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją „ES vaidmuo JT. Kaip geriau pasiekti ES užsienio politikos tikslus“(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 9 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją „Afrikos taikos priemonės vertinimas po dešimties metų: veiksmingumas ir ateities perspektyvos“,

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio mėn. Oslo gaires dėl užsienio karinės ir civilinės gynybos išteklių naudojimo teikiant pagalbą įvykus nelaimei,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos steigiamojo akto 4h ir 4j straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 10-ųjų JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325(2000) dėl moterų, taikos ir saugumo metinių(9),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2012 m. spalio 15 d. išvadas „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. Europos bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8–0158/2016),

A.  kadangi taikos paramos operacijos yra atsako į krizę būdas, turint JT įgaliojimus, paprastai remiant tarptautiniu mastu pripažintas organizacijas, pvz., JT arba Afrikos Sąjungą (AS), ir jomis siekiama užkirsti kelią ginkluotam konfliktui, atkurti, palaikyti ar stiprinti taiką, užtikrinti taikos sutarčių įgyvendinimą ir reaguoti į sudėtingas ekstremaliąsias situacijas bei žlungančių ar silpnų valstybių keliamus iššūkius; kadangi stabilumas Afrikos ir Europos kaimyninėse šalyse labai teigiamai paveiktų visas mūsų šalis;

B.  kadangi taikos paramos operacijų tikslas – padėti ilgesniu laikotarpiu sukurti stabilią, saugią ir labiau klestinčią aplinką; kadangi geras valdymas, teisingumas, didesnė pagarba teisinės valstybės principui, civilių žmonių apsauga, pagarba žmogaus teisėms ir saugumas yra esminės to sąlygos, o sėkmingos susitaikymo, atstatymo ir ekonominio vystymosi programos padės užtikrinti tvarią taiką ir klestėjimą;

C.  kadangi Afrikoje per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė saugumo sąlygos: Somalyje, Nigerijoje ir Sacharos ir Sahelio regione susiformavo teroristų ir sukilėlių grupuotės, o taikos užtikrinimo ir kovos su terorizmu operacijos daugelyje vietovių jau ne išimtis, o taisyklė; kadangi daugėja nestabilių valstybių bei nevaldomų vietovių ir daugeliui žmonių poveikį daro skurdas, įstatymų nepaisymas, korupcija ir smurtas; kadangi pralaidžios sienos šiame žemyne sudaro palankias sąlygas smurtui kurstyti, saugumui mažėti ir sudaro galimybes nusikalstamai veiklai vykdyti;

D.  kadangi naujoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. pripažinta, jog taika itin svarbi vystymuisi ir įtrauktas darnaus vystymosi tikslas (DVT) Nr. 16 dėl taikos ir teisingumo;

E.  kadangi tinkamos patirties turinčios ir deramai aprūpintos organizacijos ir tautos, geriausiu atveju turėdamos aiškius ir realistiškus JT įgaliojimus, turėtų teikti šiuos išteklius, būtinus sėkmingoms taikos paramos operacijoms įgyvendinti, siekiant sudaryti saugią aplinką pilietinėms organizacijoms vykdyti savo darbą;

F.  kadangi JT tebėra pagrindinis tarptautinės taikos ir saugumo garantas, turintis išsamiausią daugiašalio bendradarbiavimo krizių valdymo srityje sistemą; kadangi šiuo metu vykdoma 16 JT taikos palaikymo operacijų, kuriose dalyvauja daugiau kaip 120 000 darbuotojų, t. y. daugiau nei bet kada anksčiau; kadangi daugiau nei 87 proc. JT taikdarių dalyvauja 8 misijose Afrikoje; kadangi JT operacijų apimtis yra ribota;

G.  kadangi AS veikia turėdama kitokių apribojimų nei JT ir gali palaikyti vieną ar kitą pusę, įsikišti nekviesta ir įsikišti ten, kur nėra pasirašytas taikos susitarimas, bet vis laikantis JT Chartijos; kadangi, atsižvelgiant į Afrikos valstybių tarpusavio ir vidaus konfliktų skaičių, toks skirtumas yra svarbus;

H.  kadangi NATO teikia paramą AS, įskaitant AMIS Darfūre ir AMISOM Somalyje, teikdama planavimo ir strateginio transportavimo oru ir jūra priemones ir padėdama stiprinti Afrikos nuolatinės parengties pajėgų (ANPP) pajėgumus;

I.  kadangi į krizes Afrikoje reikia reaguoti visuotinai ir nuosekliai, t. y. atsižvelgiant ne tik į saugumo aspektus; kadangi taika ir saugumas – būtinos išankstinės vystymosi sąlygos ir visi vietos ir tarptautiniai veikėjai pabrėžė, kad reikia glaudžiai koordinuoti saugumo ir vystymosi politikos veiksmus; kadangi reikia numatyti ilgalaikę perspektyvą; kadangi saugumo sektoriaus reforma ir buvusių kovotojų nusiginklavimas, demobilizacija ir reintegracija gali būti svarbūs siekiant stabilumo ir vystymosi tikslų; kadangi JT taikos ir saugumo ryšių biuras ir Afrikos Sąjungos nuolatinė misija Briuselyje atlieka pagrindinį vaidmenį plėtojant jų organizacijų ir ES, NATO bei nacionalinių ambasadų santykius;

J.  kadangi svarbiausia Europos bendradarbiavimo su AS priemonė yra 2004 m. sukurta Afrikos taikos priemonė (ATP), pagal kurią per valstybių narių finansuojamą Europos plėtros fondą (EPF) teikiama maždaug 1,9 mlrd. EUR; kadangi 2003 m., kai buvo sukurta ATP, ji EPF lėšomis turėjo būti finansuojama laikinai, tačiau, praėjus 12 metų, EPF ir toliau yra pagrindinė ATP finansavimo priemonė; kadangi 2007 m. priemonės taikymo sritis buvo išplėsta ir dabar ji apima įvairesnę konfliktų prevencijos ir padėties stabilizavimo po konfliktų veiklą; kadangi rengiant 2014–2016 m. veiksmų programą atsižvelgta į išorės vertinimą ir konsultacijas su valstybėmis narėmis ir į ją įtraukti nauji elementai, kuriais siekiama padidinti jos veiksmingumą; kadangi ES sutarties 43 straipsnyje išdėstyti vadinamieji papildyti Petersbergo uždaviniai, kuriuos sudaro karinio konsultavimo ir pagalbos, konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo ir kovinių pajėgų vykdomo krizių valdymo uždaviniai, įskaitant taikdarystę ir pokonfliktinio stabilizavimo operacijas; kadangi 2014 m. daugiau kaip 90 proc. biudžeto lėšų buvo numatyta taikos paramos operacijoms, iš kurių 65 proc. skirta AMISOM darbuotojams; kadangi Afrikos Sąjungos ir Afrikos regioninių ekonominių bendrijų institucinių pajėgumų stiprinimas būtinas siekiant taikos paramos operacijų ir susitaikymo po konfliktų bei reabilitacijos proceso sėkmės;

K.  kadangi ES vaidmenį reikia vertinti atsižvelgiant į daugybės šalių ir organizacijų indėlį į taikos paramos operacijas; kadangi, pavyzdžiui, JAV iš visų pasaulio šalių skiria daugiausia lėšų JT taikos palaikymo operacijoms ir teikia tiesioginę paramą AS per savo Afrikos taikos palaikymo greitojo reagavimo partnerystę, taip pat yra skyrusios maždaug 5 mlrd. JAV dolerių JT operacijoms Centrinės Afrikos Respublikoje, Malyje, Dramblio Kaulo Krante, Pietų Sudane ir Somalyje remti; kadangi šiuos įvairius finansavimo šaltinius koordinuoja Afrikos Sąjungos taikos ir saugumo partnerių grupė; kadangi Kinija ėmė aktyviai dalyvauti JT taikos palaikymo operacijose, o į Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo forumą yra įtraukta ir AS komisija; kadangi po Etiopijos Indija, Pakistanas ir Bangladešas skiria daugiausiai personalo JT taikos palaikymo operacijoms;

L.  kadangi Europos šalys ir pati ES yra pagrindinės JT sistemos rėmėjos, ypač teikiant finansinę paramą JT programoms ir projektams; kadangi iš Europos valstybių Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė įneša didžiausius įnašus į JT taikos palaikymo operacijų biudžetą; kadangi ES valstybės narės kartu įneša didžiausią indėlį (maždaug 37 proc.) į JT taikos palaikymo biudžetą ir šiuo metu siunčia pajėgas į devynias taikos palaikymo misijas; kadangi, be to, 2014–2015 m. ES finansiniai įsipareigojimai AS iš viso sudarė 717,9 mln. eurų, o AS įnašai sudarė tik 25 mln. EUR; kadangi Europos šalys teikia tik apie 5 proc. JT taikos palaikymo darbuotojų – 5 000 iš visų 92 000 karių; kadangi, vis dėlto, Prancūzija, pavyzdžiui, kasmet apmoko 25 000 Afrikos kareivių ir atskirai dislokuoja daugiau nei 4 000 Afrikos taikos palaikymo operacijų darbuotojų;

M.  kadangi priešpėstinės minos yra pagrindinė kliūtis užtikrinant atkūrimą ir vystymąsi po konflikto, ypač Afrikoje, o ES per pastaruosius 20 metų yra skyrusi apie 1,5 mlrd. EUR siekdama remti išminavimo darbus ir padėti nuo minų nukentėjusiems žmonėms, todėl ji yra didžiausia paramos teikėja šioje srityje;

N.  kadangi, be atskirų Europos šalių atliekamo vaidmens, ES turi įvairiais veiksmais reikšmingai prisidėti prie taikos paramos operacijų; kadangi ES teikia techninę ir finansinę paramą AS ir subregiono lygmens organizacijoms, visų pirma, pagal Afrikos taikos priemonę, Pagalbinę taikos ir stabilumo užtikrinimo priemonę ir Europos plėtros fondą; kadangi ES teikia konsultacijas ir mokymus įgyvendindama savo BSGP misijas, taip prisidėdama prie Afrikos krizių valdymo pajėgumų stiprinimo;

O.  kadangi penkias civilines misijas ir keturias karines operacijas Afrikoje ES dažnai vykdo kartu su JT, AS ar nacionaliniais veiksmais arba po jų;

P.  kadangi ES yra įsipareigojusi padėti stiprinti Afrikos taikos ir saugumo struktūrą, visų pirma remiant Afrikos nuolatinės parengties pajėgų (ANPP) pasirengimą imtis veiksmų;

Q.  kadangi Europos Vadovų Taryba paprašė ES ir jos valstybių narių padidinti paramą šalims partnerėms ir organizacijoms teikiant mokymus, konsultacijas, įrangą ir išteklius, kad jos galėtų pačios geriau užkirsti kelią krizėms ar jas valdyti; kadangi, norint pasiekti šį tikslą, neabejotinai būtina, kad visos šalys stiprintų veiksmus saugumo ir vystymosi srityse;

R.  kadangi ES turėtų remti kitų subjektų, kurie gali geriau vykdyti konkrečias užduotis, veiksmus, vengti veiklos dubliavimosi ir stiprinti vietoje jau esančių subjektų, ypač valstybių narių, darbą;

S.  kadangi pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį draudžiama karinio arba gynybinio pobūdžio operacijų išlaidas finansuoti iš ES biudžeto, tačiau nėra tiesioginio draudimo ES finansuoti karines užduotis, pvz., taikos palaikymo operacijas, per kurias siekiama vystymosi tikslų; kadangi bendros išlaidos tenka valstybėms narėms pagal mechanizmą Athena; kadangi, nors pirminis ES vystymosi politikos tikslas yra mažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą, pagal SESV 209 ir 212 straipsnius nėra aiškiai uždrausta finansuoti gebėjimų stiprinimą saugumo srityje; kadangi į ES biudžetą nepatenkančios priemonės EPF ir ATP yra svarbios siekiant užtikrinti saugumo ir vystymosi ryšį; kadangi naudojantis EPF reikalaujama, kad programavimas būtų parengtas taip, kad būtų laikomasi oficialios paramos vystymuisi (OPV) kriterijų, į kuriuos paprastai nepatenka išlaidos, susijusios su saugumu; kadangi ES nagrinėja galimybę sukurti papildomas šiuo tikslu skirtas priemones pagal jos Pajėgumų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti iniciatyvą;

T.  kadangi ES sprendimas imtis veiksmų pirmiausiai turi būti pagrįstas susijusių šalių poreikiais ir Europos saugumo interesais;

1.  pabrėžia, kad reikia koordinuoti išorės veiksmus, kuriuos vykdant naudojamasi diplomatinėmis, saugumo ir vystymosi priemonėmis, siekiant atkurti pasitikėjimą ir spręsti karo, vidaus konfliktų, nesaugumo, pažeidžiamumo ir pereinamojo laikotarpio problemas;

2.  mano, kad kelių JT įgaliotų misijų dislokavimas tame pačiame operacijų rajone dalyvaujant skirtingiems veikėjams ir regioninėms organizacijoms tampa vis dažnesniu reiškiniu šiuolaikinių taikos palaikymo operacijų srityje; pabrėžia, kad, siekiant sėkmingai vykdyti operacijas, itin svarbu valdyti šias sudėtingas partnerystes nedubliuojant veiklos ar misijų; todėl ragina įvertinti ir racionalizuoti esamas struktūras;

3.  atkreipia dėmesį į išankstinio informavimo ir konsultacijų krizių klausimais su JT ir AS, taip pat su tokiomis kitomis organizacijomis, kaip NATO ir ESBO, išsamesnių procedūrų svarbą; atkreipia dėmesį į būtinybę tobulinti keitimąsi informacija, be kita ko, misijų planavimo, vykdymo ir analizės klausimais; teigiamai vertina tai, kad baigta derėtis dėl ES ir JT administracinio susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jis pasirašytas; pripažįsta Afrikos ir ES partnerystės ir ES bei AS politinio dialogo taikos ir saugumo klausimais svarbą; siūlo AS, ES ir kitiems pagrindiniams veikėjams sudaryti su JT susitarimą dėl bendrų Afrikos saugumo ir vystymosi tikslų;

4.  primygtinai ragina ES, atsižvelgiant į iššūkių mastą ir sudėtingą kitų organizacijų ir tautų dalyvavimo pobūdį, siekti deramai paskirstyti veiklą ir sutelkti dėmesį į tas sritis, kuriose ji gali duoti daugiausiai naudos; atkreipia dėmesį į tai, kad nemažai valstybių narių jau dalyvauja operacijose Afrikoje ir kad ES galėtų sukurti tikrą pridėtinę vertę labiau remdama šias operacijas;

5.  pažymi, kad vis sudėtingesnėje saugumo aplinkoje JT ir AS misijoms reikia nuoseklaus požiūrio, kuris sudarytų galimybes ne tik pasinaudoti karinėmis, diplomatinėmis ir vystymosi priemonėmis, bet ir kitais itin svarbiais veiksniais, t. y. išsamiomis saugumo aplinkos žiniomis, keitimusi žvalgybos ir kita informacija bei moderniomis technologijomis, žiniomis, kaip kovoti su terorizmu ir nusikalstamumu konflikto ir pokonfliktiniuose regionuose, taikyti svarbias galimybes sudarančias priemones, teikti humanitarinę pagalbą ir atkurti politinį dialogą – visas šias priemones gali padėti teikti Europos šalys; atkreipia dėmesį į veiklą, kurią šioje srityje jau vykdo konkrečios valstybės narės ir kitos daugiašalės organizacijos;

6.  pabrėžia kitų ES priemonių saugumo srityje, ypač BSGP misijų ir operacijų, svarbą; primena, kad ES imasi veiksmų, visų pirma vykdo mokymo misijas, Afrikoje siekdama prisidėti prie šalių, patiriančių krizes, stabilizavimo; atkreipia dėmesį civilinių ir karinių BSGP misijų vaidmenį remiant reformas saugumo srityje ir prisidedant prie tarptautinio krizių valdymo strategijos;

7.  pažymi, kad taikos paramos operacijų sėkmė priklauso nuo jų teisėtumo suvokimo; mano, kad todėl AS turėtų esant galimybei prisidėti teikdama paramą ir karines pajėgas; pažymi, kad tai taip pat svarbu siekiant AS ilgalaikių savikontrolės tikslų;

8.  teigiamai vertina tai, kad įgyvendinant naująją Afrikos taikos priemonės veiksmų programą šalinami trūkumai ir didesnis dėmesys skiriamas pasitraukimo strategijoms, geresniam naštos pasidalijimui su Afrikos šalimis, tikslingesnei paramai ir tobulesnėms sprendimų priėmimo procedūroms;

9.  teigiamai vertina JT ir ES strateginę partnerystę taikos palaikymo ir krizių valdymo srityje ir jos 2015–2018 m. prioritetus, dėl kurių susitarta 2015 m. kovo mėn.; atkreipia dėmesį į buvusias ir dabartines BSGP misijas, kuriomis siekiama taikos palaikymo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo didinimo, ir atsižvelgia į pagrindinį kitų organizacijų, be kita ko, visos Afrikos ir regioninių organizacijų, taip pat šių regionų šalių vaidmenį; ragina ES toliau dėti pastangas siekiant, kad valstybėms narėms būtų lengviau teikti savo indėlį; primena, kad ES įsipareigojo dalyvauti vykdant krizių valdymo veiksmus Afrikoje, kuriais siekiama taikos palaikymo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo didinimo, kaip nustatyta JT Chartijoje; pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. Vadovų aukščiausiojo lygio susitikime dėl taikos palaikymo tik 11 iš 28 ES valstybių narių prisiėmė įsipareigojimus, kai Kinija įsipareigojo teikti 8 000 nuolatinės parengties pajėgų karių, o Kolumbija – 5 000 karių; ragina ES valstybes nares gerokai padidinti savo karinę ir policijos pagalbą JT taikos palaikymo misijoms;

10.  pabrėžia, kad Afrikos šalys turi greitai reaguoti į krizę, ir mano, kad pagrindinis vaidmuo šiuo klausimu tenka Afrikos nuolatinės parengties pajėgoms (ANPP); pabrėžia didelį ES indėlį taikant Afrikos taikos priemonę ir finansuojant AS ir taip sudarant galimybes AS sutvirtinti savo pajėgumus ir teikti kolektyvinį atsaką į krizes šiame žemyne; ragina regionines organizacijas, pvz., Vakarų Afrikos valstybių ekonominę bendriją (VAVEB) ir Pietų Afrikos vystymosi bendriją (PAVB), dėti daugiau pastangų greito atsako į krizes Afrikoje srityje ir papildyti AS pastangas;

11.  vis dėlto pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti į konfliktų prevenciją, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip politinė ir religinė radikalizacija, su rinkimais susijęs smurtas, gyventojų perkėlimas ir klimato kaita;

12.  pripažįsta itin svarbų Afrikos taikos priemonės indėlį plėtojant trišalę JT, ES ir AS partnerystę; mano, kad ši priemonė suteikia pagrindą ir galimų svertų tvirtesnėms ES ir AS partnerystėms kurti ir įrodė esanti būtina tam, kad AS – o per ją ir aštuonios regioninės ekonominės bendrijos – galėtų planuoti ir valdyti savo operacijas; mano, jog, norint visapusiškai pasinaudoti šios priemonės teikiamomis galimybėmis, būtina, kad ES institucijos ir valstybės narės toliau aktyviai dalyvautų, taip pat, kad AS pademonstruotų didesnį lėšų naudojimo veiksmingumą ir skaidrumą; laikosi nuomonės, kad taikant ATP daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama struktūrinei paramai, o ne Afrikos pajėgų išmokoms už karinę tarnybą; pripažįsta, kad naudojamos ir kitos finansavimo priemonės, tačiau mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog ši priemonė skirta tik Afrikai, ir į jos aiškius tikslus, ji yra ypač svarbi taikos paramos operacijoms Afrikoje; mano, kad reikėtų suteikti galimybę pilietinės visuomenės organizacijoms, veikiančioms taikos stiprinimo Afrikoje srityje, prisidėti teikiant nuomones – taip būtų užtikrintas labiau strateginis bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis taikos ir saugumo klausimais; išlieka susirūpinęs dėl tebesitęsiančių finansavimo ir politinės valios problemų Afrikos šalyse; pritaria Tarybos 2012 m. rugsėjo 24 d. išvadoms, kuriose teigiama, kad reikės apsvarstyti finansavimo iš EPF alternatyvas;

13.  pastebi, kad vykdant intensyvesnį Europos karinį bendradarbiavimą ES indėlis į JT taikos misijas būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis;

14.  kadangi labai svarbu stiprinti Afrikos pajėgumus, teigiamai vertina tai, kad 2015 m. spalio mėn. buvo sėkmingai įvykdytos AMANI AFRICA II pratybos, kuriose dalyvavo daugiau kaip 6 000 karių, policijos pareigūnų ir civilių, ir tikisi, kad kuo skubiau 2016 m. bus parengtos vykdyti operacijas 25 000 žmonių personalą turinčios Afrikos nuolatinės parengties pajėgos (ANPP);

15.  ragina ES ir jos valstybes nares ir kitas tarptautinės bendruomenės nares padėti teikti mokymus, įskaitant drausmę, įrangą, logistinę paramą ir finansinę pagalbą, rengti kovos veiksmų taisykles, skatinti Afrikos valstybes visapusiškai toliau dalyvauti rengiant ANPP ir padėti joms tai daryti; primygtinai ragina valstybių narių ambasadas ir ES delegacijas aktyviau propaguoti ANPP Afrikos šalių sostinėse; mano, kad OPV turi būti pertvarkyta pagal EBPO sistemą atsižvelgiant į taikos stiprinimo aspektą; mano, kad EPF reglamentas turėtų būti persvarstytas siekiant sudaryti galimybes rengti programas, kurios apimtų taikos, saugumo ir teisingumo išlaidas, kuriomis siekiama vystymosi tikslų;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kokios svarbios yra bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos Afrikos saugumo srityje, visų pirma misijos, per kurias apmokomos ir remiamos Afrikos pajėgos, ypač Europos Sąjungos karinė misija siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali), Europos Sąjungos BSGP misija Malyje (EUCAP SAHEL Mali) ir Europos Sąjungos BSGP misija Nigeryje (EUCAP SAHEL Niger), Europos Sąjungos karinė misija siekiant prisidėti prie Somalio saugumo pajėgų mokymo (EUTM Somalia) ir Europos Sąjungos regioninių jūrinių pajėgumų stiprinimo Somalio pusiasalyje misija (EUCAP NESTOR); atkreipia dėmesį į papildomą paramą, kurią tos misijos teikia kitoms, JT vykdomoms misijoms; ragina ES teikti didesnius pajėgumus šioms mokymo misijoms, visų pirma sudarant galimybes stebėti apmokytus Afrikos karius vykdant operacijas ir po jų;

17.  tvirtina, kad nei ES, nei jos valstybės narės, remdamos taikos paramos operacijas, neturėtų veikti atskirai, o turėtų visapusiškai atsižvelgti į kitų tarptautinių veikėjų indėlį, geriau derinti su jais veiksmus ir užtikrinti greitesnį reagavimą, taip pat savo pastangas sutelkti į tam tikras prioritetines šalis, tinkamiausias ir daugiausiai patirties turinčias valstybes nares ir Afrikos valstybes paskiriant vadovaujančiomis šalimis; atkreipia dėmesį į regioninių ekonominių bendrijų svarbą Afrikos saugumo sistemoje; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį ES delegacijos galėtų atlikti tarpininkaudamos koordinuojant tarptautinius veikėjus;

18.  remia holistinį ES požiūrį, kuris yra pagrindinė priemonė sutelkiant visas ES veiksmų galimybes vykdant taikos palaikymo operacijas ir stabilizacijos procesą, taip pat sutelkiant įvairius būdus, kuriais remiamas AS šalių vystymasis;

19.  pabrėžia, kad sienų valdymo pagalba turėtų būti ES veiklos Afrikoje prioritetas; atkreipia dėmesį į tai, kad pralaidžios sienos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių daugėja terorizmo Afrikoje;

20.  teigiamai vertina bendrą komunikatą dėl pajėgumų stiprinimo ir pritaria Tarybos raginimui nedelsiant jį įgyvendinti; atkreipia dėmesį į ES galimybes, visų pirma taikant jos visapusišką požiūrį, apimantį civilines ir karines priemones, padėti didinti saugumą pažeidžiamose ir nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse ir patenkinti mūsų partnerių, visų pirma karinių priemonių gavėjų, poreikius, pakartojant, kad saugumas yra būtina vystymosi ir demokratijos sąlyga; apgailestauja, kad nei Europos Komisija, nei Taryba su Europos Parlamentu nepasidalijo savo vertinimais dėl teisinių galimybių remti pajėgumų stiprinimą; ragina abi institucijas laiku apie tai informuoti Europos Parlamentą; ragina Europos Komisiją pasiūlyti teisinę bazę, suderintą su pradiniais 2013 m. Europos tikslais, apibrėžtais iniciatyvoje dėl galimybių sudarymo ir gerinimo;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos Teisės tarnyba 2015 m. gruodžio 7 d. dokumente „Pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi. Teisiniai klausimai“ svarsto būdus ir priemones, kaip būtų galima finansuoti Afrikos šalių karinių pajėgų įrangą; ragina Tarybą tęsti šią diskusiją;

22.  palankiai vertina teigiamas reakcijas, kurias gavo Prancūzija po to, kai buvo pritaikyta 42 straipsnio 7 dalis; labai teigiamai vertina tai, kad Europos ginkluotosios pajėgos vėl vykdo veiklą Afrikoje;

23.  pripažįsta, kad dažnai problema – ne finansavimo trūkumas, o tai, kaip lėšos yra leidžiamos ir kokie kiti ištekliai naudojami; atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų rekomendacijos dėl ES lėšų nebuvo visapusiškai įgyvendintos; ragina reguliariai persvarstyti, kaip pasitelkiant ES ir JT naudojamos nacionalinių vyriausybių skirtos lėšos; mano, kad itin svarbu veiksmingai naudoti lėšas atsižvelgiant į jų ribotumą ir patiriamų problemų mastą; mano, kad atskaitomybė ir pastangos kovoti su Afrikai būdinga korupcija yra nepaprastai svarbios šio proceso dalys; reikalauja atlikti nuodugnesnį ir skaidresnį ES remiamų taikos paramos operacijų įvertinimą; remia iniciatyvas, pvz., patikos fondo Békou veiklą Centrinės Afrikos Respublikoje; šis fondas siekia sutelkti Europos teikiamus su vystymusi susijusius išteklius, patirtį ir pajėgumus, taip siekdamas įveikti tarptautinių veiksmų susiskaidymą ir neveiksmingumą siekiant atkurti šalį; ragina sistemingiau rengti įvairių ES priemonių bendras programas;

24.  atkreipia dėmesį į 2015 m. gegužės 15 d. JT vertinimo ataskaitą dėl vykdymo užtikrinimo ir žalos ištaisymo pagalbos veiklos, susijusios su taikos palaikymo operacijose Jungtinių Tautų ir susijusių darbuotojų vykdytu seksualiniu išnaudojimu ir seksualine prievarta; laikosi nuomonės, kad AS, JT, ES ir valstybės narės turėtų vykdyti griežtą priežiūrą dėl tokių nuskalstamų veiksmų, ir primygtinai reikalauja taikyti pačias griežčiausias drausmines ir teisines procedūras ir imtis visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokiems nusikaltimams; be to, rekomenduoja taikos palaikymo operacijų darbuotojams teikti tinkamą mokymą ir švietimą, ir mano, kad skiriant moteris darbuotojas ir patarėjus lyties klausimais būtų padedama išsklaidyti klaidingą nuomonę kultūrų klausimais ir sumažinti seksualinės prievartos atvejų skaičių;

25.  ragina ES ir JT bendrai dėti pastangas ir stiprinti pajėgumus; mano, kad dabartinė finansavimo programa yra netvari ir kad Afrikos taikos priemonė turėtų būti susieta su sąlygomis siekiant paskatinti AS didinti savo indėlį į taikos paramos operacijas;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, JT generaliniam sekretoriui, AS komisijos pirmininkei, Panafrikos Parlamento pirmininkui, NATO generaliniam sekretoriui ir NATO parlamentinės asamblėjos pirmininkui.

(1) S/2015/229. (2) JOIN(2015)0017. (3) A/70/95–S/2015/446. (4) Tarybos dokumentas 11216/12. (5) EEAS(2015)458, Tarybos dokumentas 7632/15. (6) Tarybos dokumentas 7204/08. (7) Tarybos dokumentas 8370/14. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0403. (9) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 56.