Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/0136(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0190/2016

Pateikti tekstai :

A8-0190/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 08/06/2016 - 12.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0260

Priimti tekstai
PDF 268kWORD 84k
Trečiadienis, 2016 m. birželio 8 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Konvencijos dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų 2010 m. protokolo ratifikavimas ir prisijungimas prie jo, kiek tai susiję su teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose aspektais
P8_TA(2016)0260A8-0190/2016

2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių Europos Sąjungos interesų labui atliekamo Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, 2010 m. protokolo ratifikavimo ir prisijungimo prie jo, kiek tai susiję su teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose aspektais, projekto (14112/2015 – C8-0409/2015 – 2015/0136(NLE))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14112/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktį (C8–0409/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 22 dėl Danijos pozicijos, pridedamą prie Sutarčių,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. Tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (1996 m. HNS konvencija);

–  atsižvelgdamas į 1996 m. HNS konvencijos 2010 m. protokolą (2010 m. HNS konvencija);

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2015)0305),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 18 d. Tarybos sprendimą 2002/971/EB, leidžiantį valstybėms narėms Bendrijos interesų labui ratifikuoti 1996 m. HNS konvenciją arba prie jos prisijungti(2),

–  atsižvelgdamas į Pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos bendrijos interesų labui ratifikuoti 1996 m. Tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (HNS konvencija) (COM(2001)0674),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(3) (naujos redakcijos reglamentas „Briuselis I“),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą 2015 m. lapkričio 20 d. ir gruodžio 8 d. Nuolatinių atstovų komiteto ir Tarybos susitikimų protokoluose(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 18 d. dokumentą dėl laivybos pramonės, kuriame valstybės narės raginamos kuo greičiau ratifikuoti HNS konvencijos 2010 m. Protokolą ar prie jo prisijungti laikantis Komisijos siūlomo požiūrio(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto preliminarų pranešimą (A8-0190/2016),

A.  kadangi 2010 m. HNS konvencijos tikslas – užtikrinti atskaitomybę ir tinkamos, greitos ir veiksmingos asmenims, turtui ir aplinkai dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo jūra padarytų nuostolių arba žalos kompensacijos išmokėjimą per specializuotą Tarptautinį HNS kompensacijų fondą;

B.  kadangi pagrindiniai principai, kuriais grindžiamos Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos, įskaitant 2010 m. HNS konvenciją, yra griežta laivo savininko atsakomybė, privalomas draudimas nuo žalos trečiosioms šalims, žalą patiriančių asmenų teisė pareikšti tiesioginį atgręžtinį reikalavimą draudikui, atsakomybės apribojimas ir, naftos bei pavojingų ir kenksmingų medžiagų atveju, specialus kompensacijų fondas, per kurį žala atlyginama tuo atveju, kai ji viršija laivo savininko atsakomybės ribas;

C.  kadangi, viena vertus, ja siekiama nustatyti principą „teršėjas moka“ ir prevencijos ir atsargumo principus, kad žalos aplinkai atveju turi būti imamasi prevencinių veiksmų, ir todėl tai patenka į Sąjungos aplinkos politikos ir bendrųjų principų sritį, ir, kita vertus, ja siekiama reguliuoti klausimus, kylančius dėl jūrų transporto padarytos žalos, bei užkirsti kelią tokiai žalai ir ją sumažinti, taigi tai patenka į Sąjungos transporto politikos sritį;

D.  kadangi 2010 m. HNS konvencijoje pateikiamos taisyklės dėl valstybių, šios Konvencijos šalių, teismų jurisdikcijos dėl reikalavimų, kuriuos savininkui ar jo draudikui arba specializuotam HNS kompensacijų fondui pateikė žalą, kuriai taikoma Konvencija, patyrę asmenys, taip pat taisyklės dėl teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo valstybėse, šios Konvencijos šalyse;

E.  kadangi, remiantis Komisijos pasiūlymu (COM(2015)0305), 2010 m. HNS konvencijos sudarymas sutaps su naujos redakcijos reglamento „Briuselis I“ taisyklių taikymo apimtimi;

F.  kadangi pagal naujos redakcijos reglamentą „Briuselis I“ leidžiami įvairūs jurisdikcijos pagrindai, tuo metu, kai 2010 m. HNS konvencijos IV skyriuje nustatytas labai ribotas jurisdikcijos, pripažinimo ir vykdymo režimas, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams ir užtikrinti vienodą taisyklių dėl atsakomybės ir kompensacijų taikymą;

G.  kadangi, viena vertus, specifinis 2010 m. HNS konvencijos jurisdikcijos režimo pobūdis, kuriuo siekiama užtikrinti, kad nelaimingų atsitikimų aukoms būtų nustatytos aiškios procedūrinės taisyklės ir teisinis tikrumas, taip užtikrinant, kad teismams būtų pateikiami veiksmingesni reikalavimai, ir, kita vertus, numatomi teisiniai ir praktiniai sunkumai, susiję su atskiru jurisdikcijos režimu Sąjungoje palyginti su režimu, kuris taikomas kitoms 2010 m. HNS konvencijos šalims, pateisina bendro naujos redakcijos reglamento „Briuselis I“ taikymo išimtį;

H.  kadangi Danija atleista nuo SESV trečiosios dalies V antraštinės dalies taikymo ir nedalyvauja priimant siūlomą Tarybos sprendimą, keik tai susiję su teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose aspektais;

I.  kadangi 2010 m. HNS konvencijos ir Sąjungos taisyklių dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose sutapimas suformavo teisinį pagrindą sprendimui 2002/971/EB, nuo tada, kai 2010 m. protokolu iš dalies pakeista 1996 m. HNS konvencija, 2010 m. HNS konvencijos poveikis Sąjungos taisyklėms turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB (Direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą(6) (DAAA)), kuri tapo ES teisinės sistemos dalimi priėmus Sprendimą 2002/971/EB, taikymo apimtį ir taisykles;

J.  kadangi DAAA netaikoma aplinkos žalai arba tokios žalos neišvengiamai grėsmei, kurias reglamentuoja 2010 m. HNS konvencija, kai tik pastaroji įsigalios (DAAA 4 straipsnio 2 dalis ir IV priedas);

K.  kadangi 2010 m. HNS konvencija nustatyta griežta laivo savininko atsakomybė už visą Konvencijoje numatytą žalą, padarytą vežant jūra pavojingas ir kenksmingas medžiagas, taip pat prievolė sudaryti draudimo sutartį arba gauti kitą finansinę garantiją, kad būtų užtikrinta jo atsakomybė už žalą pagal konvenciją, uždraudžiant šiuo tikslu visus kitus reikalavimus laivo savininko atžvilgiu, išskyrus reikalavimus pagal minėtą Konvenciją (7 straipsnio 4 ir 5 dalys);

L.  kadangi, nebent visos valstybės narės ratifikuos 2010 m. HNS konvenciją ar prie jos prisijungs per tą patį laikotarpį, yra pavojus, kad laivybos pramonei tuo pat metu bus taikomi du skirtingi teisiniai režimai – Sąjungos ir tarptautinis – ir tai sukels nevienodas sąlygas taršos aukoms, pvz., pakrantės bendruomenėms, žvejams ir kt., ir taip pat prieštaraus 2010 m. HNS konvencijos dvasiai;

M.  kadangi kitos Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos, įtrauktos į DAAA IV priedą, buvo veiksmingos, nes jomis pavyko pasiekti aplinkos ir prekybos interesų pusiausvyrą aiškiai nukreipiant atsakomybę, kai paprastai nėra neaiškumo, kuri šalis yra atsakinga, taip pat nustatant privalomą draudimą ir greitus kompensavimo mechanizmus, kurie neapsiriboja tik žala aplinkai;

1.  prašo Tarybos ir Komisijos atsižvelgti į šias rekomendacijas:

   i) užtikrinti, kad, laikantis nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, ratifikavus 2010 m. HNS konvenciją ar prie jos prisijungus prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais nebūtų padarytas neigiamas poveikis bendrų Sąjungos taisyklių vienodumui, vientisumui ir veiksmingumui(7);
   ii) atsižvelgiant į tai, atkreipti didesnį dėmesį į naujos redakcijos reglamento „Briuselis I“ ir 2010 m. HNS konvencijos sutapimą, susijusį su reikalavimams ir veiksmams taikomomis procedūrinėmis taisyklėmis pagal minėtą Konvenciją valstybių, šios Konvencijos šalių, teismuose;
   iii) užtikrinti, kad būtų sumažinta DAAA ir 2010 m. HNS konvencijos prieštaravimų galimybė imantis visų tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad 2010 m. HNS konvencijos 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos išimties nuostatos, pagal kurias laivo savininko atžvilgiu negali būti pateiktas joks reikalavimus, išskyrus reikalavimus pagal minėtą Konvenciją, visapusiškai laikytųsi Konvenciją ratifikavusios ar prie jos prisijungusios valstybės narės;
   iv) užtikrinti, kad būtų sumažintas pavojus, kad bus sukurtos ir sustiprintos konkurencingumo kliūtys valstybėms, kurios pasirengusios prisijungti prie 2010 m. HNS konvencijos, palyginti su valstybėmis, kurios gali norėti atidėti šį procesą ir toliau būti saistomos tik DAAA;
   v) užtikrinti, kad būtų panaikinta nuolatinė padėtis, kai veikia du jūrų atsakomybės režimai – ES ir tarptautinis, nes tai nulemtų Sąjungos teisės aktų susiskaidymą, be to, sukeltų pavojų aiškiam atsakomybės nukreipimui ir galėtų nulemti ilgus ir brangius teisinius procesus ir tai padarytą žalos aukoms ir laivybos pramonei;
   vi) atsižvelgiant į tai, užtikrinti, kad valstybėms narėms būtų nustatyta aiški pareiga imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas, t. y. per pagrįstą laikotarpį, kuris turėtų būti ne ilgesnis kaip dveji metai nuo Tarybos sprendimo įsigaliojimo dienos, ratifikuoti 2010 m. HNS konvenciją ar prie jos prisijungti;

2.  daro išvadą, kad ši rezoliucija būtų tolesnė galimybė Tarybai ir Komisijai atsižvelgti į 1 dalyje išdėstytas rekomendacijas;

3.  paveda Pirmininkui raginti surengti papildomas diskusijas su Komisija ir Taryba;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.
(2) OL L 337, 2002 12 13, p. 55.
(3) OL L 351, 2012 12 20, p. 1.
(4) Pranešimas 13142/15.
(5) Adresas internete: http://www.ics-shipping.org/docs/default-source/Submissions/EU/hazardous-and-noxious-substances.pdf.
(6) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, 2004 4 30, p. 56).
(7) Teisingumo Teismo 1993 m. kovo 19 d. nuomonė Nr. 2/91, ECLI:EU:C:1993:25; Teisingumo Teismo 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas Europos bendrijų Komisija / Danijos Karalystė, C-467/98, ECLI:EU:C:2002:625, 82 punktas; Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 7 d. nuomonė Nr. 1/03, ECLI:EU:C:2006:81, 120 ir 126 punktai; Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika