Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/0011(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0189/2016

Pateikti tekstai :

A8-0189/2016

Debatai :

PV 07/06/2016 - 2
CRE 07/06/2016 - 2

Balsavimas :

PV 08/06/2016 - 12.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0265

Priimti tekstai
PDF 688kWORD 333k
Trečiadienis, 2016 m. birželio 8 d. - Strasbūras
Kovos su tam tikra mokesčių vengimo praktika taisyklės *
P8_TA(2016)0265A8-0189/2016

2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (COM(2016)0026 – C8-0031/2016 – 2016/0011(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0026),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0031/2016),

–  atsižvelgdamas į Maltos parlamento ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8–0189/2016),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  dabartiniai politiniai prioritetai tarptautinio apmokestinimo srityje rodo poreikį užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas ir sukuriama vertė. Todėl būtina atkurti pasitikėjimą mokesčių sistemų teisingumu ir leisti vyriausybėms veiksmingai pasinaudoti savo mokesčių suverenumu. Šie nauji politiniai tikslai buvo perkelti į rekomendacijas dėl konkrečių veiksmų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) iniciatyvoje, skirtoje kovai su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS). Reaguodama į teisingesnio apmokestinimo poreikį, 2015 m. birželio 17 d. komunikate Komisija pateikė Teisingos ir veiksmingos pelno apmokestinimo Europos Sąjungoje veiksmų planą (toliau – veiksmų planas);
(1)  dabartiniai politiniai prioritetai tarptautinio apmokestinimo srityje rodo poreikį užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas ir sukuriama vertė. Todėl būtina atkurti pasitikėjimą mokesčių sistemų teisingumu ir leisti vyriausybėms veiksmingai pasinaudoti savo mokesčių suverenumu. Šie nauji politiniai tikslai buvo perkelti į rekomendacijas dėl konkrečių veiksmų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) iniciatyvoje, skirtoje kovai su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS). Reaguodama į teisingesnio apmokestinimo poreikį, 2015 m. birželio 17 d. komunikate Komisija pateikė Teisingos ir veiksmingos pelno apmokestinimo Europos Sąjungoje veiksmų planą3 (toliau – veiksmų planas), kuriame ji pripažįsta, kad visavertė bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB) ir sąžiningas paskirstymas galėtų būti pagrindiniai kovos su dirbtinėmis BEPS strategijomis veiksniai. Atsižvelgdama į tai Komisija turėtų kiek galima greičiau paskelbti plataus užmojo pasiūlymą dėl BKPMB, o įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai – kuo greičiau baigti derybas dėl to svarbaus pasiūlymo. Reikėtų tinkamai atsižvelgti į Europos Parlamento 2012 m. balandžio 19 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB);
__________________
__________________
3 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“, COM(2015) 302 final, 2015 m. birželio 17 d.
3 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“, COM(2015)0302 final, 2015 m. birželio 17 d.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)   Sąjunga mano, kad kova su sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu yra svarbiausias politinis prioritetas, nes agresyvaus mokesčių planavimo praktika yra nepriimtina vidaus rinkos vientisumo ir socialinio teisingumo požiūriais;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  dauguma valstybių narių, kaip EBPO narės, įsipareigojo įgyvendinti 15 veiksmų prieš mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą punktų, kurie buvo viešai paskelbti 2015 m. spalio 5 d., nuostatas. Todėl geram vidaus rinkos veikimui būtina, kad valstybės narės mažų mažiausiai vykdytų savo įsipareigojimus pagal BEPS ir, dar daugiau, imtųsi veiksmų, atgrasančių nuo mokesčių vengimo praktikos, ir pakankamai nuosekliai bei koordinuotai užtikrintų teisingą ir veiksmingą apmokestinimą Sąjungoje. Siekiant gerinti vidaus rinkos veikimą ir maksimaliai padidinti teigiamą kovai su BEPS skirtos iniciatyvos poveikį, rinkoje, kurioje šalių ekonomika yra labai integruota, reikalingi bendri strateginiai metodai ir koordinuoti veiksmai. Be to, tik bendra sistema gali padėti išvengti rinkos susiskaidymo ir pašalinti šiuo metu egzistuojančius neatitikimus ir rinkos iškraipymus. Galiausiai, nacionalinės įgyvendinimo priemonės, atitinkančios bendrą visoje Sąjungoje taikomą politiką, suteiktų mokesčių mokėtojams teisinio tikrumo, nes tos priemonės atitiktų Sąjungos teisę;
(2)  dauguma valstybių narių, kaip EBPO narės, įsipareigojo įgyvendinti 15 veiksmų prieš tikrą mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą punktų, kurie buvo viešai paskelbti 2015 m. spalio 5 d., nuostatas. Todėl geram vidaus rinkos veikimui būtina, kad valstybės narės mažų mažiausiai vykdytų savo įsipareigojimus pagal BEPS ir, dar daugiau, imtųsi veiksmų, atgrasančių nuo mokesčių vengimo praktikos, ir pakankamai nuosekliai bei koordinuotai užtikrintų teisingą ir veiksmingą apmokestinimą Sąjungoje. Siekiant gerinti vidaus rinkos veikimą ir maksimaliai padidinti teigiamą kovai su BEPS skirtos iniciatyvos poveikį, rinkoje, kurioje šalių ekonomika yra labai integruota, reikalingi bendri strateginiai metodai ir koordinuoti veiksmai, nukreipti prieš tikras BEPS strategijas, tačiau kartu turi būti tinkamai rūpinamasi toje vidaus rinkoje veikiančių bendrovių konkurencingumu. Be to, tik bendra sistema gali padėti išvengti rinkos susiskaidymo ir pašalinti šiuo metu egzistuojančius neatitikimus ir rinkos iškraipymus. Galiausiai, nacionalinės įgyvendinimo priemonės, atitinkančios bendrą visoje Sąjungoje taikomą politiką, suteiktų mokesčių mokėtojams teisinio tikrumo, nes tos priemonės atitiktų Sąjungos teisę. Sąjungoje, kurioje yra daugybė skirtingų nacionalinių rinkų, visų numatomų priemonių visapusiškas poveikio vertinimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad šiai bendrai politikai būtų plačiai pritariama visose valstybėse narėse;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)   atsižvelgiant į tai, kad mokesčių rojai, EBPO vertinimu, gali būti laikomi skaidriais, reikėtų pateikti pasiūlymų siekiant padidinti patikos fondų ir kitų fondų skaidrumą;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)   itin svarbu mokesčių administravimo įstaigoms suteikti tinkamų kovos su BEPS priemonių ir tokiu būdu padidinti didelių daugiašalių įmonių veiklos skaidrumą, ypač kiek tai susiję su jų pelnu, sumokėtais pelno mokesčiais, gautomis subsidijomis, mokesčių lengvatomis, darbuotojų skaičiumi ir valdomu turtu;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)   siekiant užtikrinti nuolatinių buveinių apmokestinimo tvarkos nuoseklumą itin svarbu, kad valstybės narės tiek atitinkamuose teisės aktuose, tiek dvišalėse mokesčių sutartyse taikytų bendrą nuolatinių buveinių apibrėžtį pagal EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir kapitalo 5 straipsnį;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(4c)   kad būtų išvengta nenuoseklaus pelno paskirstymo nuolatinėms buveinėms, valstybės narės turėtų laikytis nuolatinei buveinei priskiriamo pelno taisyklių, nustatytų EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir kapitalo 7 straipsnyje, ir turėtų suderinti jų taikomus teisės aktus ir dvišales sutartis su tomis taisyklėmis, kai jos persvarstomos;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  būtina nustatyti taisykles, skirtas kovai su mokesčių bazės erozija vidaus rinkoje ir pelno perkėlimu iš vidaus rinkos. Šiam tikslui pasiekti reikalingos taisyklės tokiose srityse: palūkanų atskaitymo apribojimo, perkėlimo apmokestinimo, pakeitimo sąlygos, bendros kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklių, taisyklių dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių ir kovos su pasinaudojimu šalių mokestinės tvarkos neatitikimais sistemos. Kai šių taisyklių taikymas lemia dvigubą apmokestinimą, mokesčių mokėtojams turėtų būti suteikta lengvata atskaitant kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, priklausomai nuo atvejo, sumokėtus mokesčius. Taigi taisyklėmis turėtų būti ne tik siekiama kovoti su mokesčių vengimo praktika, bet ir stengiamasi nesukurti tokių rinkos kliūčių kaip dvigubas apmokestinimas;
(5)  būtina nustatyti taisykles, skirtas kovai su mokesčių bazės erozija vidaus rinkoje ir pelno perkėlimu iš vidaus rinkos. Šiam tikslui pasiekti reikalingos taisyklės tokiose srityse: palūkanų atskaitymo apribojimo, pagrindinių apsaugos priemonių prieš naudojimąsi jurisdikcijomis, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai siekiant BEPS, perkėlimo apmokestinimo, aiškios nuolatinės buveinės apibrėžties, tikslių sandorių kainų apskaičiavimo taisyklių, lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemų reglamentavimo tvarkos, pakeitimo sąlygos nesant panašų efektą turinčios tinkamos mokesčių sutarties su trečiąja šalimi, bendros kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklių, taisyklių dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių ir kovos su pasinaudojimu šalių mokestinės tvarkos neatitikimais sistemos. Kai šių taisyklių taikymas lemia dvigubą apmokestinimą, mokesčių mokėtojams turėtų būti suteikta lengvata atskaitant kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, priklausomai nuo atvejo, sumokėtus mokesčius. Taigi taisyklėmis turėtų būti ne tik siekiama kovoti su mokesčių vengimo praktika, bet ir stengiamasi nesukurti tokių rinkos kliūčių kaip dvigubas apmokestinimas. Siekiant tinkamai taikyti tas taisykles, valstybių narių mokesčių administravimo įstaigos turi būti tinkamai finansuojamos. Tačiau taip pat būtina skubiai parengti vieną tarptautinių bendrovių apmokestinamo pelno apskaičiavimo taisyklių paketą Sąjungoje, įmonių grupes mokesčių tikslais traktuojant kaip vieną subjektą, siekiant sustiprinti vidaus rinką ir panaikinti daugelį dabartinės pelno mokesčio sistemos, suteikiančios agresyvaus mokesčių planavimo galimybę, spragų;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  siekdamos sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus visame pasaulyje, tarpvalstybinės įmonių grupės vis dažniau imasi pelno perkėlimo (dažnai mokėdamos išpūstas palūkanas) iš didelių mokesčių jurisdikcijų į šalis, kuriose taikomi mažesni mokesčiai. Palūkanų apribojimo taisyklė yra reikalinga tam, kad atgrasytų nuo tokios praktikos taikymo apribojant mokesčio mokėtojų grynųjų finansinių sąnaudų (t. y. sumos, kuria finansinės išlaidos viršija finansines pajamas) atskaitymą. Todėl būtina nustatyti atskaitymo normą, kuri būtų taikoma mokesčių mokėtojo pajamoms prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA). Neapmokestinamų finansinių pajamų ir finansinių išlaidų tarpuskaita neturėtų būti vykdoma. Mat nustatant, kiek palūkanų gali būti atskaityta, turėtų būti atsižvelgiama tik į apmokestinamas pajamas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mokesčių mokėtojams, kurių keliama rizika, susijusi su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu, yra nedidelė, grynosios palūkanos turėtų visada būti atskaitomos iki nustatytos maksimalios sumos, kuri taikoma tuomet, kai atskaitoma suma yra didesnė negu EBITDA grindžiamas santykis. Kai mokesčių mokėtojas priklauso grupei, kuri teikia teisės aktais numatytas konsoliduotąsias ataskaitas, norint suteikti mokesčių mokėtojams teisę atskaityti didesnes grynųjų finansinių sąnaudų sumas, reikėtų atsižvelgti į visos grupės įsiskolinimą. Palūkanų apribojimo taisyklė turėtų būti taikoma mokesčių mokėtojo grynosioms finansinėms sąnaudoms nepriklausomai nuo to, ar sąnaudos susijusios su skola, įgyta šalies viduje, kitoje Sąjungos šalyje ar trečiojoje šalyje. Nors visuotinai pripažinta, kad finansų įmonėms, t. y. finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms, turėtų būti taikomi palūkanų atskaitymo apribojimai, taip pat pripažįstama, kad šie du sektoriai yra išskirtiniai ir jiems reikia specialiai pritaikytų metodų. Kadangi šioje srityje vykstančiose diskusijose dar nepadaryta pakankamai išvadų tarptautiniu ir Sąjungos lygiu, kol kas neįmanoma numatyti konkrečių taisyklių finansų ir draudimo sektoriuose;
(6)  siekdamos sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus visame pasaulyje, tarpvalstybinės įmonių grupės vis dažniau imasi pelno perkėlimo (dažnai mokėdamos išpūstas palūkanas) iš didelių mokesčių jurisdikcijų į šalis, kuriose taikomi mažesni mokesčiai. Palūkanų apribojimo taisyklė yra reikalinga tam, kad atgrasytų nuo tokios tikros BEPS praktikos taikymo apribojant mokesčio mokėtojų grynųjų finansinių sąnaudų (t. y. sumos, kuria finansinės išlaidos viršija finansines pajamas) atskaitymą. Todėl, kai kalbama apie palūkanų išlaidas, būtina nustatyti atskaitymo normą, kuri būtų taikoma mokesčių mokėtojo pajamoms prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA). Neapmokestinamų finansinių pajamų ir finansinių išlaidų tarpuskaita neturėtų būti vykdoma. Mat nustatant, kiek palūkanų gali būti atskaityta, turėtų būti atsižvelgiama tik į apmokestinamas pajamas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mokesčių mokėtojams, kurių keliama rizika, susijusi su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu, yra nedidelė, grynosios palūkanos turėtų visada būti atskaitomos iki nustatytos maksimalios sumos, kuri taikoma tuomet, kai atskaitoma suma yra didesnė negu EBITDA grindžiamas santykis. Kai mokesčių mokėtojas priklauso grupei, kuri teikia teisės aktais numatytas konsoliduotąsias ataskaitas, norint suteikti mokesčių mokėtojams teisę atskaityti didesnes grynųjų finansinių sąnaudų sumas, reikėtų atsižvelgti į visos grupės įsiskolinimą. Palūkanų apribojimo taisyklė turėtų būti taikoma mokesčių mokėtojo grynosioms finansinėms sąnaudoms nepriklausomai nuo to, ar sąnaudos susijusios su skola, įgyta šalies viduje, kitoje Sąjungos šalyje ar trečiojoje šalyje. Visuotinai pripažinta, kad finansų įmonėms, t. y. finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms, taip pat turėtų būti taikomi palūkanų atskaitymo apribojimai, galbūt taikant specialiai pritaikytus metodus;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)   kai ilgalaikiai poveikio viešajam interesui turintys infrastruktūros projektai finansuojami iš trečiosios šalies skolintomis lėšomis ir kai toji skola yra didesnė už šioje direktyvoje numatytą išimties taikymo ribą, tam tikromis sąlygomis valstybėms narėms turėtų būti galima leisti taikyti išimtį viešiesiems infrastruktūros projektams finansuoti skirtai skolai iš trečiosios šalies, nes siūlomos palūkanų apribojimo taisyklės taikymas tokiais atvejais neduotų jokios naudos;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)   pelno perkėlimas į jurisdikcijas, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai, kelia didelę riziką valstybių narių mokestinėms pajamoms ir teisingo bei vienodo požiūrio taikymui tiek mokesčių vengiančioms, tiek reikalavimų besilaikančioms, didelėms ir mažoms įmonėms. Kartu su šioje direktyvoje siūlomomis bendromis priemonėmis visoms jurisdikcijoms itin svarbu atgrasyti jurisdikcijas, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas ir maži mokesčiai, nuo pelno mokesčio ir teisinės aplinkos, skirtos pelnui slėpti, formavimo, ir kurios nepakankamai taiko pasaulinius gero mokesčių srities valdymo standartus, kaip antai dėl automatinio keitimosi mokesčių srities informacija, arba kurios tiesiog nesilaiko taisyklių ir tinkamai neįgyvendina mokesčių įstatymų ir tarptautinių sutarčių nepaisydamos politinių įsipareigojimų. Todėl siūlomos konkrečios priemonės šią direktyvą taikyti kaip įrankį siekiant užtikrinti, kad jurisdikcijos, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas ar maži mokesčiai, laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų užtikrinti skaidrumą ir teisingumą mokesčių srityje;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)   tarptautinės įmonės per dažnai organizuoja savo pelno perkėlimą į mokesčių rojus prieš tai nesumokėjusios jokių mokesčių arba sumokėjusios labai mažus. Nuolatinės buveinės nustatymas padės privaloma tvarka tiksliai apibrėžti sąlygas, liudijančias, kad tarptautinė įmonė yra tinkamai įsisteigusi tam tikroje šalyje. Tai privers tarptautines įmones sąžiningai mokėti mokesčius;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)   terminas „sandorių kainodara“ siejamas su tarptautinėje įmonėje, įskaitant filialus ir priedangos įmones, kurių pelnas pervedamas tarptautinei patronuojančiajai įmonei, vykdomų sandorių įgyvendinimo sąlygomis ir būdais. Tai kainos, kurias skirtingose šalyse įsteigtos susijusios įmonės taiko viena kitai įgyvendindamos sandorius grupės viduje, pvz., perkeldamos prekes ir paslaugas. Kadangi tarptautinėje įmonėje kainas nustato nesavarankiški susiję nariai, jos gali neatitikti nepriklausomoje rinkoje galiojančių kainų. Sąjunga turi užtikrinti, kad tarptautinių įmonių apmokestinamasis pelnas nėra dirbtinai perkeliamas iš šalių, kurių jurisdikcijai jos priskirtos, ir kad tarptautinių įmonių tam tikroje šalyje deklaruojama mokesčių bazė atspindi jų ekonominę veiklą toje šalyje. Vadovaujantis mokesčių mokėtojų interesais svarbiausia sumažinti dvigubo neapmokestinimo pavojų, galimą tarp dviejų šalių iškilus ginčui dėl visiškai konkurencingo atlyginimo už jų tarptautinius sandorius su susijusiomis įmonėmis nustatymo. Ši sistema nepadeda užkirsti kelio tam tikro tipo dirbtiniams veiksmams, ypač susijusiems su produktais, kurių rinkos kaina neegzistuoja (pvz., franšizės mokestis arba įmonėms teikiamos paslaugos);
Pakeitimas 101/rev
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(7c)   su intelektine nuosavybe, patentais, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra (MTTP) susijusios mokesčių schemos yra plačiai naudojamos visoje Sąjungoje. Vis dėlto keletas Komisijos tyrimų aiškiai parodė, kad ryšys tarp lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo ir MTTP skatinimo daugeliu atveju nėra akivaizdus. Siekdama teisiškai reglamentuoti lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemą, EBPO suformulavo pakoreguoto susietumo metodą. Taikant šį metodą užtikrinama, kad lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemoje palankesnis mokesčių tarifas taikomas tik tiesiogiai su MTTP išlaidomis susijusioms įplaukoms. Tačiau jau dabar pastebima, kad valstybėms narėms sunku taikyti susietumo ir ekonominio turinio sąvokas lengvatiniam pajamų iš inovacijų apmokestinimui. Jeigu 2017 m. sausio mėn. valstybės narės vis dar nebus visapusiškai vienodai įdiegusios pakoreguoto susietumo metodo, kad panaikintų žalingas lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemas, Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116 straipsniu, turi pateikti naują pasiūlymą dėl privalomo teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iki 2017 m. birželio 30 d. paankstinamas senų žalingų mokesčių taisyklių panaikinimas ir sutrumpinamas laikotarpis, kuriuo taikoma tęstinumo taisyklė. BKPMB turėtų pašalinti pelno perkėlimo pasitelkiant mokesčių planavimą problemą intelektinės nuosavybės srityje;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(7d)   perkėlimo mokestis neturėtų būti taikomas, kai perkeltas turtas yra materialusis turtas, duodantis aktyvias pajamas. Tokio turto perkėlimai yra būtina įmonės veiksmingo išteklių paskirstymo dalis ir jais pirmiausia nesiekiama optimizuoti ar išvengti mokesčių, todėl jiems tokios nuostatos neturėtų būti taikomos;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  atsižvelgdamos į sunkumus, susijusius su mokesčio kredito suteikimu už užsienyje sumokėtus mokesčius, valstybės yra linkusios vis dažniau atleisti užsienyje gautas pajamas nuo apmokestinimo rezidavimo vietos šalyje. Tačiau nepageidaujamas šio požiūrio neigiamas poveikis yra tas, kad jis skatina situacijas, kai neapmokestintos arba mažu mokesčių tarifu apmokestintos pajamos patenka į vidaus rinką, o tada, pasinaudojus esamomis Sąjungos teisėje numatytomis priemonėmis šios pajamos – daugeliu atveju neapmokestintos – patenka į apyvartą Sąjungoje. Kovai su tokia praktika paprastai naudojamos pakeitimo sąlygos. Todėl būtina numatyti pakeitimo sąlygą, kuri būtų nukreipta prieš kai kurių rūšių užsienyje uždirbtas pajamas, pavyzdžiui, paskirstytą pelną, akcijų pardavimo pajamas ir nuolatinės buveinės pelną, kuris yra neapmokestinamas Sąjungoje ir uždirbtas trečiosiose šalyse. Tokios pajamos turėtų būti apmokestinamos Sąjungoje, jei trečiojoje šalyje jos apmokestintos taikant žemesnį negu tam tikro lygio tarifą. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitimo sąlyga nereikalauja kontroliuoti mažu tarifu apmokestinamo subjekto ir todėl įmonės teisės aktais nustatytos finansinės ataskaitos gali būti neprieinamos, faktinio mokesčio tarifo apskaičiavimas gali būti labai sudėtingas. Todėl taikydamos pakeitimo sąlygą valstybės narės turėtų naudoti teisės aktais įtvirtintą pelno mokesčio tarifą. Valstybės narės, kurios taiko pakeitimo sąlygą, turėtų suteikti mokesčio kreditą už užsienyje sumokėtus mokesčius, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo;
(8)  atsižvelgdamos į sunkumus, susijusius su mokesčio kredito suteikimu už užsienyje sumokėtus mokesčius, valstybės yra linkusios vis dažniau atleisti užsienyje gautas pajamas nuo apmokestinimo rezidavimo vietos šalyje. Tačiau nepageidaujamas šio požiūrio neigiamas poveikis yra tas, kad jis skatina situacijas, kai neapmokestintos arba mažu mokesčių tarifu apmokestintos pajamos patenka į vidaus rinką, o tada, pasinaudojus esamomis Sąjungos teisėje numatytomis priemonėmis, šios pajamos – daugeliu atveju neapmokestintos – patenka į apyvartą Sąjungoje. Kovai su tokia praktika paprastai naudojamos pakeitimo sąlygos. Todėl būtina numatyti pakeitimo sąlygą, kuri būtų nukreipta prieš kai kurių rūšių užsienyje uždirbtas pajamas, pavyzdžiui, paskirstytą pelną, akcijų pardavimo pajamas ir nuolatinės buveinės pelną, kuris yra neapmokestinamas Sąjungoje. Tokios pajamos turėtų būti apmokestinamos Sąjungoje, jei kilmės šalyje jos apmokestintos taikant žemesnį negu tam tikro lygio tarifą ir jei su ta šalimi nepasirašyta panašų efektą turinti tinkamų mokesčių sutartis. Valstybės narės, kurios taiko pakeitimo sąlygą, turėtų suteikti mokesčio kreditą už užsienyje sumokėtus mokesčius, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo;
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  mokesčių sistemose numatytos bendros kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklės, skirtos kovoti su žalinga mokesčių praktika, kuriai kol kas nenumatyta konkrečių nuostatų. Todėl bendrų kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklių paskirtis – užpildyti spragas; tai neturėtų daryti poveikio konkrečių kovos su piktnaudžiavimu taisyklių taikymui. Bendrų kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklių taikymas Sąjungoje turėtų apsiriboti dariniais, kurie yra „visiškai dirbtiniai“ (apsimestiniai); kitu atveju mokesčių mokėtojas turėtų turėti teisę pasirinkti savo komercinei veiklai mokesčių požiūriu veiksmingiausią struktūrą. Be to, svarbu užtikrinti, kad bendros kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklės būtų vienodai taikomos šalyje, Sąjungoje ir trečiųjų šalių atžvilgiu, kad jų taikymo sritis ir taikymo rezultatai šalyje ir tarpvalstybinėse situacijose nesiskirtų;
(9)  mokesčių sistemose numatytos bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės, skirtos kovoti su žalinga mokesčių praktika, kuriai kol kas nenumatyta konkrečių nuostatų. Todėl bendrų kovos su piktnaudžiavimu taisyklių paskirtis – užpildyti spragas, o tai neturėtų daryti poveikio konkrečių kovos su piktnaudžiavimu taisyklių taikymui. Sąjungoje bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės turėtų būti taikomos priemonėms, nustatytoms siekiant, kaip pagrindinio tikslo arba vieno iš pagrindinių tikslų, gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja priešingu atveju taikytinų mokesčių teisės nuostatų tikslams arba paskirčiai, drauge neužkertant kelio mokesčių mokėtojui pasirinkti savo komercinei veiklai mokesčių požiūriu efektyviausią struktūrą. Be to, svarbu užtikrinti, kad bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės būtų vienodai taikomos valstybių viduje, Sąjungoje ir trečiųjų valstybių atžvilgiu, kad jų taikymo sritis ir taikymo rezultatai valstybių vidaus ir tarpvalstybinėse situacijose nesiskirtų;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)   darinys arba keli dariniai gali būti laikomi apsimestiniais, jei dėl jų tam tikros pajamos, kaip antai pajamos iš patentų, apmokestinamos kitokia tvarka;
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(9b)   valstybės narės turėtų nustatyti išsamesnes nuostatas, paaiškinančias, kas laikoma apsimestiniais dariniais ir kita mokesčių srities veikla, kuriai taikomos sankcijos. Sankcijos turėtų būti aiškiai nustatytos, kad nebūtų sukurtas teisinis netikrumas ir būtų sukurta stipri paskata visapusiškai laikytis mokesčių teisės normų;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(9c)   valstybės narės turėtų parengti sankcijų sistemą, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje, ir apie tai informuoti Komisiją;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(9d)   siekiant išvengti specialiosios paskirties įmonių, pvz., priedangos įmonių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos, steigimo, įmonės turėtų atitikti 2 straipsnyje išdėstytas nuolatinės buveinės ir mažiausio ekonominio pagrindo apibrėžtis;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(9e)   Sąjungoje veikiantiems mokesčių mokėtojams turėtų būti draudžiama naudotis priedangos įmonėmis. Mokesčių mokėtojai turėtų mokesčių administravimo įstaigoms pateikti kiekvieno grupės subjekto ekonominio pagrindo įrodymus – tai turėtų būti įpareigojimo rengti metines ataskaitas pagal šalis dalis;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(9f)   siekiant pagerinti dabartinius tarpvalstybinio apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmus sutelkiant dėmesį ne tik į dvigubo apmokestinimo, bet ir į dvigubo neapmokestinimo atvejus, iki 2017 m. sausio mėn. turėtų būti parengtas ginčų sprendimo mechanizmas, kuriame būtų aiškiau išdėstytos taisyklės ir nustatyti griežtesni terminai;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 g konstatuojamoji dalis (nauja)
(9g)   kad mokesčių administratoriai galėtų veiksmingai keistis informacija, būtina tinkamai nustatyti mokesčių mokėtojus. Mokesčių mokėtojo identifikavimo numerių (TIN) sistemos sukūrimas būtų geriausia priemonė mokesčių mokėtojams identifikuoti. Ją pasitelkus bet kuri trečioji šalis galėtų greitai, lengvai ir teisingai nustatyti ir įrašyti TIN vykdant tarptautinę veiklą, taip pat ši sistema galėtų būti veiksmingo automatinio valstybių narių mokesčių administracijų keitimosi informacija pagrindas. Be to, Komisija turėtų aktyviai dirbti siekdama sukurti panašų identifikavimo numerį pasauliniu mastu, panašų į Reguliavimo priežiūros komiteto pasaulinį juridinio asmens identifikatorių (angl. LEI);
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  taikant taisykles dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių, mažu tarifu apmokestinamos patronuojamosios įmonės pajamos vėl priskiriamos patronuojančiajai įmonei. Tuomet šios patronuojančiajai įmonei priskirtos pajamos tampa apmokestinamomis valstybėje, kurioje yra jos rezidavimo vieta mokesčių tikslais. Priklausomai nuo tos valstybės politikos prioritetų, taisyklės dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių gali būti taikomos visai mažu mokesčių tarifu apmokestinamai patronuojamajai įmonei arba tik pajamoms, kurios buvo dirbtiniu būdu perkeltos į patronuojamąją įmonę. Pageidautina aprėpti situacijas tiek trečiosiose šalyse, tiek Sąjungoje. Siekiant laikytis pagrindinių laisvių, taisyklių poveikis Sąjungoje turėtų apsiriboti dariniais, dėl kurių pelnas dirbtinai perkeliamas iš patronuojančiosios įmonės valstybės narės į kontroliuojamąją užsienio bendrovę. Tokiu atveju patronuojančiajai įmonei priskiriamos pajamų sumos turėtų būti pakoreguotos atsižvelgiant į įprastų rinkos sąlygų principą, kad patronuojančiosios įmonės valstybė apmokestintų tik tas kontroliuojamosios užsienio bendrovės sumas, kurios šio principo neatitinka. Taisyklės dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių neturėtų būti taikomos finansų įmonėms, kai šios nėra Sąjungos rezidentės mokesčių tikslais, įskaitant tokių įmonių nuolatines buveines, esančias Sąjungoje. Taip yra todėl, kad teisėto taisyklių dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių taikymo sritis Sąjungoje turėtų apsiriboti dirbtinėmis ekonomiškai nepagrįstomis situacijomis; tai reikštų, kad griežtai reglamentuojamiems draudimo ir finansų sektoriams šios taisyklės greičiausiai nebūtų taikomos;
(10)  taikant taisykles dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių, mažu tarifu apmokestinamos patronuojamosios įmonės pajamos vėl priskiriamos patronuojančiajai įmonei. Tuomet šios patronuojančiajai įmonei priskirtos pajamos tampa apmokestinamomis valstybėje, kurioje yra jos rezidavimo vieta mokesčių tikslais. Priklausomai nuo tos valstybės politikos prioritetų, taisyklės dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių gali būti taikomos visai mažu mokesčių tarifu apmokestinamai patronuojamajai įmonei arba tik pajamoms, kurios buvo dirbtiniu būdu perkeltos į patronuojamąją įmonę. Pageidautina aprėpti situacijas tiek trečiosiose šalyse, tiek Sąjungoje. Taisyklių poveikis Sąjungoje turėtų apimti visus darinius, kurių vienas iš pagrindinių tikslų yra dirbtinis pelno perkėlimas iš patronuojančiosios įmonės valstybės narės į kontroliuojamąją užsienio bendrovę. Tokiu atveju patronuojančiajai įmonei priskiriamos pajamų sumos turėtų būti pakoreguotos atsižvelgiant į įprastų rinkos sąlygų principą, kad patronuojančiosios įmonės valstybė apmokestintų tik tas kontroliuojamosios užsienio bendrovės sumas, kurios šio principo neatitinka. Reikėtų vengti dubliavimosi su taisyklėmis dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių ir su pakeitimo sąlyga;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis
(11)  pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais yra mokėjimų (finansinių priemonių) arba subjektų, teisinio kvalifikavimo skirtumų pasekmė, o tie skirtumai išryškėja sąveikaujant dviejų jurisdikcijų teisinėms sistemoms. Tokių neatitikimų poveikis dažnai yra dvigubas atskaitymas (t. y. atskaitymas abejose valstybėse) arba pajamų atskaitymas vienoje valstybėje, neįtraukiant į mokesčių bazę kitoje. Siekiant išvengti tokių pasekmių, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias viena iš dviejų jurisdikcijų turėtų suteikti teisinį kvalifikavimą pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais priemonei ar subjektui, o kita jurisdikcija turėtų jį priimti. Nors valstybės narės turi Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupėje suderintas gaires dėl hibridinių subjektų apmokestinimo tvarkos ir hibridinių nuolatinių buveinių Sąjungoje, taip pat dėl hibridinių subjektų apmokestinimo tvarkos santykiuose su trečiosiomis šalimis, tebėra svarbu priimti privalomas taisykles. Galiausiai, šių taisyklių taikymo sritį būtina apriboti pasinaudojimu šalių mokestinės tvarkos neatitikimais tarp valstybių narių. Pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių dar turi būti nagrinėjamas;
(11)  pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais yra mokėjimų (finansinių priemonių) arba subjektų, teisinio kvalifikavimo skirtumų pasekmė, o tie skirtumai išryškėja sąveikaujant dviejų jurisdikcijų teisinėms sistemoms. Tokių neatitikimų poveikis dažnai yra dvigubas atskaitymas (t. y. atskaitymas abejose valstybėse) arba pajamų atskaitymas vienoje valstybėje, neįtraukiant į mokesčių bazę kitoje. Siekiant išvengti tokių pasekmių, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias viena iš dviejų jurisdikcijų turėtų suteikti teisinį kvalifikavimą pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais priemonei ar subjektui, o kita jurisdikcija turėtų jį priimti. Kai toks neatitikimas atsiranda tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės, tinkamą tokios veiklos apmokestinimą turi užtikrinti valstybė narė. Nors valstybės narės turi Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupėje suderintas gaires dėl hibridinių subjektų apmokestinimo tvarkos4 ir hibridinių nuolatinių buveinių Sąjungoje5, taip pat dėl hibridinių subjektų apmokestinimo tvarkos santykiuose su trečiosiomis šalimis, tebėra svarbu priimti privalomas taisykles;
__________________
__________________
4 Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas) – Ataskaita Tarybai, 16553/14, FISC 225, 2014 12 11.
4 Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas) – Ataskaita Tarybai, 16553/14, FISC 225, 2014 12 11.
5 Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas) – Ataskaita Tarybai, 9620/15, FISC 60, 2015 06 11.
5 Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas) – Ataskaita Tarybai, 9620/15, FISC 60, 2015 06 11.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)   reikėtų priimti visai Sąjungai galiojančią mokesčių rojų ir valstybių, įskaitant Sąjungos valstybes nares, kurios iškreipia konkurenciją taikydamos palankias mokesčių sąlygas, apibrėžtį ir parengti jų išsamų „juodąjį sąrašą“. „Juodąjį sąrašą“ reikėtų papildyti sankcijų nebendradarbiaujančioms jurisdikcijoms ir finansų institucijoms, veikiančioms mokesčių rojuose, sąrašu;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  vienas iš pagrindinių mokesčių administratoriams iškylančių sunkumų – per tinkamą laiką negalima gauti išsamios ir tinkamos informacijos apie daugiašalių įmonių mokesčių planavimo strategijas. Tokia informacija turėtų būti skelbiama, kad mokesčių administravimo įstaigos, geriau įvertinusios mokestinę riziką, tikslingai nukreipdamos kontrolės operacijas ir atkreipdamos dėmesį į galiojančius teisės aktus, kuriuos reikėtų pakeisti, galėtų greitai į tą riziką reaguoti;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis
(14)  turint omenyje, kad pagrindinis šios direktyvos tikslas yra didinti visos vidaus rinkos atsparumą tarpvalstybinio mokesčių vengimo praktikai, valstybės narės negali deramai to pasiekti veikdamos atskirai. Nacionalinės pelno mokesčio sistemos yra skirtingos ir nepriklausomi valstybių narių veiksmai tik padidintų esamą vidaus rinkos susiskaidymą tiesioginio apmokestinimo srityje. Tokiu būdu, sąveikaujant skirtingoms nacionalinėms priemonėms, trūkumai ir iškraipymai išliktų. Rezultatas būtų nepakankamas koordinavimas. Kadangi vidaus rinkos neveiksmingumas pirmiausia sukelia tarpvalstybinio pobūdžio problemų, taisomosios priemonės turėtų būti priimamos Sąjungos lygmeniu. Todėl labai svarbu priimti sprendimus, kurie turėtų įtakos visai vidaus rinkai, o tai galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu. Taigi, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; Nustatant minimalų vidaus rinkos apsaugos lygį šia direktyva siekiama tik esminio minimalaus lygio koordinavimo Sąjungos viduje siekiant įgyvendinti jos tikslus;
(14)  turint omenyje tai, kad pagrindinis šios direktyvos tikslas yra didinti visos vidaus rinkos atsparumą tarpvalstybinio mokesčių vengimo praktikai, valstybės narės negali deramai to pasiekti veikdamos atskirai. Nacionalinės pelno mokesčio sistemos yra skirtingos ir nepriklausomi valstybių narių veiksmai tik padidintų esamą vidaus rinkos susiskaidymą tiesioginio apmokestinimo srityje. Tokiu būdu, sąveikaujant skirtingoms nacionalinėms priemonėms, trūkumai ir iškraipymai išliktų. Rezultatas būtų nepakankamas koordinavimas. Kadangi vidaus rinkos neveiksmingumas pirmiausia sukelia tarpvalstybinio pobūdžio problemų, taisomosios priemonės turėtų būti priimamos Sąjungos lygmeniu. Todėl labai svarbu priimti sprendimus, kurie turėtų įtakos visai vidaus rinkai, o tai galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu. Taigi, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Nustatant minimalų vidaus rinkos apsaugos lygį šia direktyva siekiama tik esminio minimalaus lygio koordinavimo Sąjungos viduje siekiant įgyvendinti jos tikslus. Tačiau reformavus teisinę mokesčių sistemą siekiant reglamentu panaikinti praktiką, kuri sukelia mokesčių bazės eroziją, būtų buvę galima užtikrinti geresnius rezultatus, nes visoje vidaus rinkoje būtų buvusios užtikrintos vienodos sąlygos;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)   Komisija turėtų atlikti sąnaudų ir naudos analizę ir įvertinti galimą iš trečiųjų valstybių, kuriose taikomi maži mokesčių tarifai, susigrąžinto kapitalo apmokestinimo dideliais tarifais poveikį;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(14b)   į visus prekybos susitarimus ir ekonominės partnerystės susitarimus, kurių šalis yra Europos Sąjunga, turėtų būti įtrauktos gerą mokesčių srities valdymą skatinančios nuostatos turint tikslą didinti skaidrumą ir kovoti su žalinga mokesčių praktika;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos įgyvendinimą praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo ir pateikti jo ataskaitą Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visą informaciją, reikalingą šiam įvertinimui atlikti,
(15)  Komisija turėtų sukurti specialų stebėsenos mechanizmą, kad galėtų užtikrinti tinkamą šios direktyvos įgyvendinimą ir kad valstybės narės vienodai aiškintų jos priemones. Ji turėtų įvertinti šios direktyvos įgyvendinimą praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo dienos ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai jo ataskaitą. Valstybės narės turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Komisijai visą informaciją, reikalingą šiam įvertinimui atlikti;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)
1a)   mokesčių mokėtojas – įmonė, patenkanti į šios direktyvos taikymo sritį;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)
4a)   autorinės išlaidos – bet kokios rūšies išlaidos, mokamos kaip atlygis už naudojimąsi ar teisę naudotis literatūros, meno ar mokslo kūrinio, įskaitant kino filmus ir programinę įrangą, autoriaus teisėmis, bet kokiu patentu, prekių ženklu, dizainu ar modeliu, planu, slapta formule ar procesu arba už informaciją, susijusią su pramonine, komercine ar moksline patirtimi, arba už naudojimąsi bet kokiu kitu nematerialiuoju turtu; mokėjimai už naudojimąsi ar teisę naudotis pramonine, komercine ar moksline įranga yra laikomi autorinėmis išlaidomis;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 4 b punktas (naujas)
4b)   jurisdikcijos, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai – jurisdikcijos, kurios nuo 2016 m. gruodžio 31 d. atitinka bet kurį iš šių kriterijų:
a)   automatinio keitimosi informacija su visomis Daugiašalį kompetentingų institucijų susitarimą pagal EBPO 2014 m. liepos 21 d. paskelbtus standartus, pavadintus „Automatinių finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų standartu“, pasirašiusiomis šalimis sistemos nebuvimas;
b)   pagrindinių tikrųjų įmonių, patikos fondų ir atitinkamų teisinių struktūrų savininkų, kurie laikosi bent minimalių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/8491a nustatytų standartų, registro nebuvimas;
c)   taikomi įstatymai arba administracinės nuostatos arba praktika, pagal kuriuos lengvatos taikomos įmonėms nepaisant to, ar jos toje šalyje iš tikrųjų vykdo ekonominę veiklą ir ar dalyvauja tos šalies ekonomikoje.
__________________
1a 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas)
7a)   nuolatinė buveinė – nuolatinė ūkinės komercinės veiklos vieta valstybėje narėje, per kurią pilnai arba dalinai vykdoma kitos valstybės narės bendrovės ūkinė komercinė veikla; ši apibrėžtis apima atvejus, kai bendrovės, kurios vykdo visiškai dematerializuotą skaitmeninę veiklą, yra laikomos turinčiomis nuolatinę buveinę valstybėje narėje, jei išsaugo svarbų vaidmenį tos valstybės narės ekonomikoje;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 b punktas (naujas)
7b)   mokesčių rojus – jurisdikcija, atitinkanti vieną ar kelis iš šių kriterijų:
a)   nerezidentai neapmokestinami arba jiems taikomi minimalūs mokesčiai;
b)   taikomi įstatymai arba administracinė tvarka, neleidžiantys veiksmingai keistis mokesčių srities informacija su kitomis jurisdikcijomis;
c)   taikomi įstatymai arba administracinės nuostatos, neleidžiantys užtikrinti mokesčių skaidrumo, arba nenustatytas reikalavimas vykdyti realią ekonominę veiklą;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 c punktas (naujas)
7c)   mažiausias ekonominis pagrindas – duomenys, apimantys ir skaitmeninę ekonomiką, kuriais remiantis įmonę galima apibrėžti pagal faktinius kriterijus, pvz., jos padalinio turimus žmogiškuosius ir materialinius išteklius, valdymo savarankiškumą, teisinį tikrumą ir, esant reikalui, turto sudedamųjų dalių pobūdį;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 d punktas (naujas)
7d)   Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo kodas (TIN) – Komisijos 2012 m. gruodžio 6 d. komunikate, apimančiame veiksmų planą, skirtą kovai su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinti, nurodytas numeris;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 e punktas (naujas)
7e)   sandorių kainodara – kainos, kuriomis viena įmonė perleidžia materialųjį arba nematerialųjį turtą arba teikia paslaugas susijusioms įmonėms;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 f punktas (naujas)
7f)   lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas – sistema, kurioje pajamos iš intelektinės nuosavybės (IN), kurioms gali būti taikomos mokesčių lengvatos, apskaičiuojamos nustatant leistinų sąnaudų, susidariusių kuriant IN priskirtą turtą, sąsają su iš to IN priskirto turto gaunamomis pajamomis (kurios išraiška yra tam tikra proporcinga visų IN priskirto turto kūrimo išlaidų dalis); šioje sistemoje IN priskiriami tik patentai arba lygiavertę funkciją atliekantis nematerialusis turtas, ji padeda suformuluoti leistinų sąnaudų, bendrųjų sąnaudų ir pajamų iš IN priskirto turto apibrėžtis;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 g punktas (naujas)
7g)   priedangos įmonė – bet koks juridinis asmuo, kuris neturi ekonominio pagrindo ir yra įsteigtas vien mokesčių tikslais;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 h punktas (naujas)
7h)   su mokesčių mokėtoju susijęs asmuo arba įmonė – padėtis, kai pirmasis asmuo valdo daugiau kaip 25 proc. kapitalo antrojoje įmonėje, arba jei yra trečias asmuo, kuris valdo daugiau kaip 25 proc. kapitalo abiejose;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 i punktas (naujas)
7i)   šalių mokestinės tvarkos neatitikimai – mokesčių mokėtojo vienoje valstybėje narėje ir susijusios įmonės, kaip apibrėžta pagal taikytiną pelno mokesčio sistemą, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje tarpusavio padėtis, kai dėl finansinės priemonės arba subjekto teisinio kvalifikavimo skirtumų kyla tokie padariniai:
a)   tas pats mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai atskaitomi tiek valstybėje narėje, kurioje yra mokėjimo šaltinis ar patiriamos išlaidos arba nuostoliai, tiek kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje (dvigubas atskaitymas); arba
b)   mokėjimas atskaitomas valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kurioje yra mokėjimo šaltinis, atitinkamai neįtraukiant to paties mokėjimo kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje (atskaitymas neįtraukiant);
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 dalis
2.  Didesnės skolinimosi sąnaudos atskaitomos tais mokestiniais metais, kuriais jos buvo patirtos, tik iki 30 proc. mokesčio mokėtojo pajamų prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) arba iki 1 000 000 EUR sumos, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė. EBITDA apskaičiuojama prie apmokestinamų pajamų vėl pridedant pagal mokesčius pakoreguotas grynųjų palūkanų išlaidų ir kitų sąnaudų, lygiaverčių palūkanoms, sumas, taip pat pagal mokesčius pakoreguotas nusidėvėjimo ir amortizacijos sumas.
2.  Didesnės skolinimosi sąnaudos atskaitomos tais mokestiniais metais, kuriais jos buvo patirtos, tik iki 20 proc. mokesčio mokėtojo pajamų prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) arba iki 2 000 000 EUR sumos, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė. EBITDA apskaičiuojama prie apmokestinamų pajamų vėl pridedant pagal mokesčius pakoreguotas grynųjų palūkanų išlaidų ir kitų sąnaudų, lygiaverčių palūkanoms, sumas, taip pat pagal mokesčius pakoreguotas nusidėvėjimo ir amortizacijos sumas.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Valstybės narės gali netaikyti 2 dalies didelėms skolinimosi sąnaudoms, kurių patiriama viešajam infrastruktūros projektui finansuoti skirtai skolai iš trečiosios šalies, jei tas projektas trunka bent 10 metų ir valstybės narės arba Sąjungos yra laikomas viešojo intereso projektu;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 dalis
4.  Mokestinių metų pajamos, neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA), kurios nėra visiškai panaudotos tais ar ankstesniais mokestiniais metais mokesčių mokėtojo patirtoms skolinimosi išlaidoms padengti, gali būti perkeltos į ateinančius mokestinius metus.
4.  Mokestinių metų pajamos, neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA), kurios nėra visiškai panaudotos tais ar ankstesniais mokestiniais metais mokesčių mokėtojo patirtoms skolinimosi išlaidoms padengti, gali būti penkerius metus perkeltos į ateinančius mokestinius metus.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 5 dalis
5.  Skolinimosi išlaidos, kurių negalima atskaityti dabartiniais mokestiniais metais pagal 2 dalį, atskaitomos iki 30 proc. EBITDA sumos vėlesniais mokestiniais metais taip pat, kaip ir tų metų skolinimosi išlaidos.
5.  Skolinimosi išlaidos, kurių negalima atskaityti dabartiniais mokestiniais metais pagal 2 dalį, atskaitomos iki 20 proc. EBITDA sumos penkeriais vėlesniais mokestiniais metais taip pat, kaip ir tų metų skolinimosi išlaidos.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 6 dalis
6.  2–5 dalys netaikomos finansų įmonėms.
6.  2–5 dalys netaikomos finansų įmonėms. Komisija turi persvarstyti šio straipsnio taikymo sritį, kai bus pasiektas susitarimas EBPO lygmeniu (jei jis bus pasiektas) ir kai Komisija nuspręs, kad EBPO susitarimą galima įgyvendinti Sąjungos lygmeniu.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a straipsnis (naujas)
4a straipsnis
Nuolatinė buveinė
1.   Mokesčių mokėtojo naudojamas arba išlaikomas nuolatinis verslo padalinys laikomas nuolatine buveine, jeigu tas pats mokesčių mokėtojas arba su juo glaudžiai susijęs asmuo vykdo komercinę veiklą toje pačioje vietoje arba kitoje vietoje toje pačioje valstybėje ir jeigu:
a)   ta vieta arba kita vieta yra mokesčių mokėtojo arba su juo glaudžiai susijusio asmens nuolatinė buveinė pagal šį straipsnį, arba
b)   bendra veikla, kurią sudaro mokesčių mokėtojo ir su juo glaudžiai susijusio asmens toje pačioje vietoje vykdytos veiklos arba to paties mokesčių mokėtojo ar su juo glaudžiai susijusių asmenų abiejose vietose vykdytos veiklos derinys, nėra parengiamoji arba pagalbinė veikla, su sąlyga, kad mokesčių mokėtojo ir su juo glaudžiai susijusio asmens toje pačioje vietoje vykdyta veikla arba to paties mokesčių mokėtojo ar su juo glaudžiai susijusių asmenų abiejose vietose vykdyta veikla atitiktų viena kitą papildančias funkcijas, kurios yra nuoseklios komercinės operacijos dalis.
2.   Jeigu tam tikras asmuo veikia tam tikroje valstybėje mokesčių mokėtojo vardu ir, vykdydamas tokią veiklą, paprastai sudaro sutartis arba atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant sudaryti sutartis, ir jos sistemiškai sudaromos mokesčių mokėtojui iš esmės jų nekeičiant, ir jeigu šios sutartys:
a)   sudaromos mokesčių mokėtojo vardu;
b)   sudaromos siekiant perleisti turtą, kuris priklauso tam mokesčių mokėtojui arba kuriuo mokesčių mokėtojas turi teisę naudotis, arba siekiant suteikti teisę naudotis tuo turtu; arba
c)   sudaromos to mokesčių mokėtojo paslaugoms teikti,
pripažįstama, kad tas mokesčių mokėtojas toje valstybėje turi nuolatinę buveinę, susijusią su visa to asmens mokesčių mokėtojo vardu vykdoma veikla, išskyrus atvejus, kai to asmens veikla yra papildoma arba parengiamoji, taigi kai veikla vykdoma nuolatiniame verslo padalinyje, tas verslo padalinys nelaikomas nuolatine buveine pagal šią dalį.
3.   Valstybės narės suderina jų taikomus teisės aktus ir bet kokias dvišales Sutartis dėl dvigubo apmokestinimo su šiuo straipsniu.
4.   Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, susijusius su parengiamojo arba papildomojo pobūdžio samprata.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 b straipsnis (naujas)
4b straipsnis
Nuolatinei buveinei priskiriamas pelnas
1.   Pelnas, kuris valstybėje narėje gali būti priskiriamas 4a straipsnyje nurodytai nuolatinei buveinei, taip pat yra pelnas, kurį tikimasi gauti, ypač vykdant veiklą su kitais įmonės padaliniais, jei tai buvo atskiros ir nepriklausomos įmonės, vykdančios tą pačią veiklą ir panašiomis sąlygomis, atsižvelgiant į nuolatinės buveinės turimą turtą ir patiriamą riziką.
2.   Jei valstybė narė pakoreguoja 1 dalyje nurodytą nuolatinei buveinei priskiriamą pelną ir atitinkamai jį apmokestina, pelnas ir mokesčiai kitose valstybėse narėse turi būti atitinkamai pakoreguojami, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo.
3.   Pagal EBPO BEPS 7 veiksmą EBPO šiuo metu persvarsto EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir kapitalo 7 straipsnyje apibrėžtas taisykles, reglamentuojančias nuolatinei buveinei priskiriamą pelną, ir, kai tos taisyklės bus atnaujintos, valstybės narės turės atitinkamai suderinti jų taikomus teisės aktus.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 c straipsnis (naujas)
4c straipsnis
Jurisdikcijos, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai
1.   Valstybė narė gali nustatyti išskaičiuojamąjį mokestį, taikomą mokėjimams iš įmonės toje valstybėje narėje į įmonę jurisdikcijoje, kurioje taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai.
2.   Mokėjimams, kurie nėra tiesiogiai atliekami įmonei jurisdikcijoje, kurioje taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai, bet kurie, kaip galima pagrįstai manyti, atliekami įmonei jurisdikcijoje, kurioje taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai, pvz., per kitose jurisdikcijose veikiančius tarpininkus, taip pat taikoma 1 dalis.
3.   Valstybės narės vėliau atnaujina Dvigubo apmokestinimo vengimo susitarimus, pagal kuriuos dabar netaikomas toks išskaičiuojamojo mokesčio lygis, siekdamos pašalinti šios kolektyvinės apsaugos priemonės teisines kliūtis.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Mokesčių mokėtojas apmokestinamas mokesčiu, kurio suma yra perkelto turto rinkos vertė perkėlimo metu, atėmus jo vertę mokesčių tikslais, esant kuriai nors iš šių aplinkybių:
1.  Mokesčių mokėtojas apmokestinamas mokesčiu, kurio dydis yra lygus perkelto turto rinkos vertei turto išleidimo metu, atėmus jo vertę mokesčių tikslais, esant kuriai nors iš šių aplinkybių:
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo pagrindinės buveinės į savo nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;
a)  mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo pagrindinės buveinės į savo nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, jei pagrindinės buveinės valstybė narė dėl perkėlimo neteko teisės apmokestinti perkelto turto;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo nuolatinės buveinės valstybėje narėje į savo pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;
b)  mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo nuolatinės buveinės vienoje valstybėje narėje į savo nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, jei nuolatinės buveinės valstybė narė dėl perkėlimo neteko teisės apmokestinti perkelto turto;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  mokesčių mokėtojas perkelia savo nuolatinę buveinę iš valstybės narės.
d)  mokesčių mokėtojas perkelia savo nuolatinę buveinę į kitą valstybę narę arba į trečiąją valstybę, jei nuolatinės buveinės valstybė narė dėl perkėlimo neteko teisės apmokestinti perkelto turto.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 7 dalis
7.  Šis straipsnis netaikomas laikino pobūdžio turto perkėlimui, kai ketinama turtą grąžinti į perkėlėjo valstybę narę.
7.  Šis straipsnis netaikomas laikino pobūdžio turto perkėlimui, kai ketinama turtą grąžinti į perkėlėjo valstybę narę, jis taip pat netaikomas materialiojo turto perkėlimui, kai siekiama gauti pajamų iš aktyvios veiklos. Kad galėtų pasinaudoti išimtimi, mokesčio mokėtojas turės įrodyti savo mokesčių administravimo įstaigoms, kad užsienyje uždirbtos pajamos gautos iš aktyvios veiklos, pavyzdžiui, pateikdamas užsienio valstybės mokesčių administravimo įstaigų išduotą pažymą.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a straipsnis (naujas)
5a straipsnis
Sandorių kainos
1.   EBPO 2010 m. rugpjūčio 18 d. paskelbtose gairėse pavadinimu „Sandorių kainodaros gairės daugiašalėms įmonėms ir mokesčių administratoriams“ nurodyta, kad pelnas, kurį įmonė būtų gavusi, bet negavo dėl šių sąlygų, gali būti įtrauktas į tos įmonės pelną ir atitinkamai apmokestintas:
a)   valstybės įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja valdant arba kontroliuojant kitos valstybės įmonę arba jos kapitalą; arba
b)   tie patys asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja valdant arba kontroliuojant vienos valstybės įmonę arba jos kapitalą ir kitos valstybės įmonę arba jos kapitalą; ir
c)   abiem atvejais abiejų įmonių prekybiniai arba finansiniai ryšiai yra saistomi sutartų arba nustatytų sąlygų, kurios skiriasi nuo sąlygų, dėl kurių būtų susitarusios savarankiškos įmonės;
2.   Jeigu viena valstybė priskiria tos valstybės įmonės pelnui – ir atitinkamai apmokestina – pelną, kuris buvo apmokestintas kitoje valstybėje kaip kitos valstybės įmonės pelnas, ir jeigu tas priskirtas pelnas yra pelnas, kurį pirmosios valstybės įmonė būtų gavusi, jeigu abiejų įmonių sutartos sąlygos būtų buvusios tokios, dėl kokių būtų susitarusios dvi savarankiškos įmonės, antroji valstybė atitinkamai pakoreguoja nuo to pelno gauto mokesčio sumą. Siekiant nustatyti pakoreguotą sumą, atsižvelgiama į kitas šios direktyvos nuostatas ir, esant reikalui, mokesčių administravimo įstaigos pasitaria tarpusavyje.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo mokesčio už užsienyje uždirbtas pajamas, kurias mokesčių mokėtojas gavo kaip pelno dalį iš subjekto trečiojoje šalyje arba pardavęs turėtas subjekto akcijas trečiojoje šalyje arba kaip pajamas iš nuolatinės buveinės, esančios trečiojoje šalyje, kai subjektas arba nuolatinė buveinė yra apmokestinami pelno mokesčiu subjekto rezidavimo vietos šalyje arba šalyje, kurioje yra nuolatinė buveinė, teisės aktais įtvirtintu pelno mokesčio tarifu, mažesniu negu 40 proc. teisės aktais įtvirtinto mokesčio tarifo, kuris būtų buvęs taikomas pagal mokesčių mokėtojo valstybėje narėje galiojančią pelno mokesčio sistemą. Tokiomis aplinkybėmis mokesčių mokėtojui taikomas mokestis už užsienyje gautas pajamas, iš jo mokestinių prievolių jo rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybėje atskaičius trečiojoje šalyje sumokėtus mokesčius. Atskaitoma suma negali viršyti prieš atskaitymą apskaičiuotos mokesčio sumos, priskiriamos pajamoms, kurios gali būti apmokestintos.
1.  Valstybės narės neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo mokesčio už pajamas iš užsienio, kurios gautos ne iš aktyvios veiklos ir kurias mokesčių mokėtojas gavo kaip pelno dalį iš subjekto trečiojoje valstybėje arba perleidęs turėtas subjekto akcijas trečiojoje valstybėje, arba kaip pajamas iš nuolatinės buveinės, esančios trečiojoje valstybėje, kai subjektas arba nuolatinė buveinė subjekto rezidavimo vietos valstybėje arba valstybėje, kurioje yra nuolatinė buveinė, yra apmokestinami teisės aktais nustatytu pelno mokesčio tarifu, mažesniu negu 15 proc. Tokiomis aplinkybėmis mokesčių mokėtojui taikomas mokestis už užsienyje gautas pajamas, iš jo mokestinių prievolių jo rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybėje atskaičius trečiojoje valstybėje sumokėtus mokesčius. Atskaitoma suma negali viršyti prieš atskaitymą apskaičiuotos mokesčio sumos, priskiriamos pajamoms, kurios gali būti apmokestintos. Tam, kad mokesčių mokėtojui galėtų būti taikoma ši išimtis, jis turi įrodyti savo mokesčių administratoriui, jog pajamos iš užsienio gautos vykdant aktyvią verslo veiklą, palaikomą pasitelkiant atitinkamą personalą, įrangą, turtą ir patalpas, kurie pateisina tai veiklai priskiriamas pajamas.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalis
1.  Į apsimestinius darinius ar jų grupes, iš esmės sukurtus vienu tikslu – gauti mokestinės naudos – kuris prieštarauja kitu atveju taikytinų mokesčių nuostatų dalykui ar tikslui, apskaičiuojant pelno mokesčio prievolę neatsižvelgiama. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį.
1.  Į apsimestinius darinius ar jų grupes, kurie iš esmės buvo sukurti pagrindiniu tikslu ar vienu iš pagrindinių tikslų – gauti mokestinės naudos – kurie prieštarauja kitu atveju taikytinų mokesčių nuostatų dalykui ar tikslui, yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes, apskaičiuojant pelno mokesčio prievolę neatsižvelgiama. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 dalis
3.  Kai į neatsižvelgiama pagal 1 dalį, mokestinis įsipareigojimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į ekonominį pagrindą pagal nacionalinę teisę.
3.  Kai į darinius ar jų grupes neatsižvelgiama pagal 1 dalį, mokestinės prievolės apskaičiuojamos atsižvelgiant į 2 straipsnyje apibrėžtą ekonominį turinį pagal nacionalinę teisę.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Valstybės narės skiria pakankamai darbuotojų, specialistų ir biudžeto išteklių savo nacionalinėms mokesčių administracijoms, visų pirma mokesčių audito darbuotojams, taip pat išteklių mokesčių administracijų darbuotojų mokymams, per kuriuose daugiausia dėmesio būtų skiriama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo srityse, ir automatiniam keitimuisi informacija, kad būtų galima užtikrinti visapusišką šios direktyvos įgyvendinimą.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.   Komisija savo struktūroje įsteigia BEPS kontrolės ir stebėsenos skyrių, kuris turi būti stipri priemonė kovojant su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu ir kuris vykdys šios direktyvos bei kitų būsimų teisėkūros aktų dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įgyvendinimo vertinimus ir teiks konsultacijas šioje srityje, glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis. Tas BEPS kontrolės ir stebėsenos skyrius teiks ataskaitas Europos Parlamentui.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  pagal bendrą mokesčių režimą subjekto šalyje pelnas apmokestinamas faktiniu pelno mokesčio tarifu, mažesniu negu 40 proc. faktinio mokesčio tarifo, kuris būtų buvęs taikomas pagal galiojančią mokesčių mokėtojo valstybės narės pelno mokesčio sistemą;
b)  pagal bendrą mokesčių režimą subjekto šalyje pelnas apmokestinamas faktiniu mažesniu nei 15 proc. pelno mokesčio tarifu; tas tarifas peržiūrimas kiekvienais metais, atsižvelgiant į pasaulinės prekybos ekonominę raidą;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies c punkto įžanginė dalis
c)  daugiau nei 50 proc. subjekto sukauptų pajamų priskiriama kuriai nors iš šių kategorijų:
c)  daugiau nei 25 proc. subjekto sukauptų pajamų priskiriama kuriai nors iš šių kategorijų:
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies c punkto vii a papunktis (naujas)
viia) pajamos iš prekių, kuriomis buvo prekiaujama su mokesčių mokėtoju arba su juo susijusiomis įmonėmis, išskyrus tokias standartines prekes, kuriomis reguliariai prekiauja savarankiškos įmonės ir kurių kainos stebimos viešai.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
2.  Valstybės narės netaiko 1 dalies, jeigu subjektas yra rezidentas mokesčių tikslais valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra EEE susitarimo šalis, arba trečiosios šalies įmonės, esančios valstybėje narėje, nuolatinei buveinei, nebent subjekto įsteigimas yra visiškai dirbtinis, arba kai vykdydamas savo veiklą subjektas naudoja apsimestinius darinius, sukurtus iš esmės vienu tikslu – gauti mokestinės naudos.
2.  Valstybės narės netaiko 1 dalies, jeigu subjektas yra rezidentas mokesčių tikslais valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kuri yra EEE susitarimo šalis, arba trečiosios valstybės subjektas, turintis nuolatinę buveinę valstybėje narėje, nebent mokesčių mokėtojas gali įrodyti, kad kontroliuojama užsienio įmonė įsteigta dėl pagrįstų komercinių priežasčių ir vykdo ekonominę veiklą, palaikomą pasitelkiant atitinkamą personalą, įrangą, turtą ir patalpas, kurie pateisina tai veiklai priskiriamas pajamas. Konkrečiu draudimo įmonių atveju darinys, kai patronuojančioji įmonė perdraudžia savo riziką per savo patronuojamąsias įmones, laikomas apsimestiniu.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio antraštė
Pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais
Pasinaudojimas valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimais
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 2 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės atnaujina Dvigubo apmokestinimo vengimo susitarimus su trečiosiomis šalimis arba drauge derasi dėl lygiaverčių susitarimų, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tarptautinei valstybių narių veiklai su trečiosiomis šalimis.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 a straipsnis (naujas)
10a straipsnis
Pasinaudojimas trečiųjų šalių mokestinės tvarkos neatitikimais
Kai dėl mokestinės tvarkos neatitikimo tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės gaunamas dvigubas atskaitymas, valstybė narė neleidžia vykdyti tokio mokėjimo atskaitymo, nebent trečioji valstybė tą jau padarė.
Kai dėl mokestinės tvarkos neatitikimo tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės gaunamas atskaitymas neįtraukiant, valstybė narė neleidžia vykdyti tokio mokėjimo atskaitymo ar, atitinkamai, atskaitymo neįtraukiant, nebent trečioji valstybė tą jau padarė.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 b straipsnis (naujas)
10b straipsnis
Efektyvusis mokesčio tarifas
Komisija parengia bendrą efektyviojo mokesčių tarifo kiekvienoje valstybėje narėje apskaičiavimo metodą, kad būtų galima sudaryti faktinių mokesčių tarifų, taikomų įvairiose valstybėse narėse, lyginamąją lentelę.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 c straipsnis (naujas)
10c straipsnis
Kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonės
1.   Valstybės narės iš dalies pakeičia dvišalių sutarčių tekstus ir įtraukia šias nuostatas:
a)   sąlygą, užtikrinančią, kad abi sutarties šalys įsipareigoja mokesčius mokėti ten, kur vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė;
b)   priedą, kuriame patikslinama, kad dvišalių sutarčių tikslas, be dvigubo apmokestinimo išvengimo, yra kova su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu;
c)   pagrindinio tikslo testo sąlygą, pagrįstą bendrąja kovos su mokesčių vengimu taisykle, kaip apibrėžta 2016 m. sausio 28 d. Komisijos rekomendacijoje (ES) 2016/136 dėl kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonių įgyvendinimo1a;
d)   nuolatinės buveinės apibrėžtį, kaip nurodyta EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir kapitalo 5 straipsnyje.
2.   Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia pasiūlymą dėl Europos mokesčių sutarčių strategijos, kad būtų galima parengti Europos mokesčių sutarčių modelį, kuris galiausiai pakeistų tūkstančius dvišalių sutarčių, kurias yra sudariusi kiekviena valstybė narė.
3.   Valstybės narės nutraukia dvišales sutartis su jurisdikcijomis, kurios nesilaiko minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų, dėl kurių susitarė Sąjunga, arba susilaiko nuo tokių sutarčių pasirašymo.
______________
1a OL L 25, 2016 2 2, p. 67.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 d straipsnis (naujas)
10d straipsnis
Geras mokesčių srities valdymas
Komisija įtraukia gero mokesčių srities valdymo nuostatas į tarptautinės prekybos susitarimus ir ekonominės partnerystės susitarimus, kurių šalis Sąjunga yra, turėdama tikslą padidinti skaidrumą ir kovoti su žalinga mokesčių praktika.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 e straipsnis (naujas)
10e straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Numatytos nuobaudos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio antraštė
Vertinimas
Peržiūra ir stebėsena
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija įvertina šios direktyvos įgyvendinimą praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo ir pateikia jo ataskaitą Tarybai.
1.  Komisija įvertina šios direktyvos įgyvendinimą praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo dienos ir pateikia jo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją, reikalingą šios direktyvos įgyvendinimui įvertinti.
2.  Valstybės narės pateikia Europos Parlamentui ir Komisijai visą informaciją, reikalingą šios direktyvos įgyvendinimui įvertinti.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Komisija sukuria specialų stebėsenos mechanizmą, kad galėtų užtikrinti visapusišką ir tinkamą šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę ir teisingą visų pateiktų apibrėžčių ir iš valstybių narių reikalaujamų veiksmų aiškinimą siekiant, kad Europoje būtų taikomas darnus kovos su BEPS požiūris.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 a straipsnis (naujas)
11a straipsnis
Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris
Komisija ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. pateikia teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą dėl suderinto bendro Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo numerio, kad automatinis keitimasis mokesčių srities informacija Sąjungoje būtų veiksmingesnis ir patikimesnis.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 b straipsnis (naujas)
11b straipsnis
Privalomas automatinis keitimasis mokesčių srities informacija
Siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir tinkamą šios direktyvos nuostatų taikymą privaloma automatiškai keistis mokesčių srities informacija, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 2011/16/ES1a.
_______________
1a 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).
Teisinė informacija - Privatumo politika