Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2276(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0151/2016

Pateikti tekstai :

A8-0151/2016

Debatai :

PV 07/06/2016 - 17
CRE 07/06/2016 - 17

Balsavimas :

PV 08/06/2016 - 12.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0267

Priimti tekstai
PDF 308kWORD 148k
Trečiadienis, 2016 m. birželio 8 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos saugumui ir gynybai skirti kosmoso pajėgumai
P8_TA(2016)0267A8-0151/2016

2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos saugumui ir gynybai skirtų kosmoso pajėgumų (2015/2276(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) V antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) XVII ir XIX antraštines dalis,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 17 d. Prancūzijos prašymą dėl pagalbos ir paramos pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadas dėl reagavimo į radikalizaciją, vedančią prie terorizmo ir smurtinio ekstremizmo, baudžiamosios justicijos priemonėmis stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. birželio 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. ir 2014 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 20–21 d. Tarybos išvadas dėl kosmoso politikos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 7 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos gynybos agentūros vadovo 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadų įgyvendinimo pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 8 d. Komisijos ataskaitą dėl Komisijos komunikato dėl gynybos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės bei Komisijos bendrą komunikatą dėl ES visapusiško požiūrio į išorės konfliktus ir krizes (JOIN(2013)0030) ir susijusias 2014 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pranešimą Europos Parlamente 2015 m. kovo 30 d. dėl glaudesnio ES ir NATO bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 28 d. ir 2015 m. rugsėjo 10 d. JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo Bobo Worko pranešimus dėl trečiosios JAV atsvaros strategijos ir jos reikšmės partneriams ir sąjungininkams,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos bendrą komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros (JOIN(2015)0050),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 911/2010(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 541/2014/ES, kuriuo nustatoma kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programa(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8–0151/2016),

A.  kadangi vykstant teroristiniams išpuoliams ir masinėms žudynėms, kurios daro poveikį visoms valstybėms narėms ir dėl kurių valstybės narės turi priimti bendrą strategiją ir imtis suderintų veiksmų, saugumo padėtis tampa vis pavojingesnė ir grėsmingesnė tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų; kadangi esant šioms saugumo problemoms raginama stiprinti ES saugumą toliau kuriant ir remiant ES bendrą saugumo ir gynybos politiką, kad ji taptų veiksmingesne politikos priemone, tikrai užtikrintų ES piliečių saugumą, propaguotų ir saugotų ES sutarties 21 straipsnyje įtvirtintas Europos teisės normas, interesus bei vertybes;

B.  kadangi ES turi stiprinti savo, kaip saugumo garanto ES viduje ir už jos ribų, vaidmenį, užtikrindama stabilumą kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje; kadangi Sąjunga turi prisidėti prie kovos su saugumo problemomis, visų pirma kylančiomis dėl terorizmo ES viduje ir už jos ribų, įskaitant paramą su terorizmu ir jo pagrindinėmis priežastimis kovojančioms trečiosioms šalims; kadangi valstybės narės ir Sąjunga turi dirbti išvien ir parengti veiksmingą ir suderintą sienų valdymo sistemą, kad apsaugotų išorės sienas;

C.  kadangi Sąjunga turi gerinti savo bendradarbiavimą ir savo veiksmų koordinavimą su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija ir Jungtinėmis Valstijomis, kurios tebėra Europos saugumo ir stabilumo garantas, taip pat su Jungtinėmis Tautomis, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Afrikos Sąjunga ir kitomis kaimyninėmis šalimis ir regioniniais partneriais;

D.  kadangi Sąjunga turi pašalinti esmines grėsmių saugumui, neramumų ir ginkluotų konfliktų kaimyninėse šalyse, migracijos, žmonių pragyvenimo sąlygų blogėjimo dėl valstybinių ir nevalstybinių veiksnių, valstybių ir regioninės tvarkos susilpnėjimo priežastis, įskaitant priežastis, kylančias dėl klimato kaitos ir skurdo, laikydamasi visapusiškų taisyklių ir vertybėmis grindžiamo požiūrio į krizių valdymą tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų;

E.  kadangi naudojantis palydoviniais pajėgumais būtų galima geriau pamatyti ir nustatyti nelegalių imigrantų srautą, ir jų maršrutus, o kai jie atvyksta iš Šiaurės Afrikos – nustatyti laivų švartavimosi vietas, kad jie būtų greičiau perimti ir būtų išgelbėta daugiau gyvybių;

F.  kadangi 2015 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba, skyrusi daug dėmesio gynybai, paragino skatinti geresnį ir sistemingesnį Europos bendradarbiavimą gynybos srityje, siekiant užtikrinti svarbiausius pajėgumus, be kita ko, nuosekliai ir veiksmingai panaudojant ES lėšas ir esamus ES pajėgumus;

G.  kadangi kosmoso politika yra strateginės autonomijos, kurią ES turi užtikrinti siekdama išsaugoti didelius technologinius ir pramoninius pajėgumus ir savarankiškus vertinimo gebėjimus, esminis aspektas;

H.  kadangi Europos saugumui ir gynybai skirti kosmoso pajėgumai svarbūs, o dauguma atvejų netgi gyvybiškai būtini esant visokioms padėtims, pradedant kasdieniu naudojimu taikos metu, baigiant krizės valdymu ir opesnėmis saugumo problemomis, įskaitant tikrą karą; kadangi tokių pajėgumų plėtrai reikia ilgo laikotarpio; kadangi formuojant dabartinius pajėgumus reikia programuoti pajėgumų plėtrą ateityje;

I.  kadangi dėl kosmoso technologijų plitimo ir vis didesnės visuomenės priklausomybės nuo palydovų didėja konkurencija dėl kosminio turto (takų, dažnių), o palydovai tampa ypatingos svarbos infrastruktūros objektais; kadangi daugelio subjektų vystomos prieš palydovus nukreiptos technologijos (angl. ASAT), įskaitant orbitinių ginklų pajėgumus, rodo, kad kosmosą stengiamasi paversti ginklu;

J.  kadangi gynybos ir saugumo srityje Sąjunga gali veikti, be kita ko, per tokias institucijas kaip Europos gynybos agentūra ir ES palydovų centras;

K.  kadangi pastaruosius penkis dešimtmečius Europos kosmoso priemonės plėtotos ir plėtojamos koordinuojamomis nacionalinių kosmoso agentūrų, o vėliau – ir Europos kosmoso agentūros (EKA) pastangomis; kadangi Kosminės erdvės sutartis, pagrindinė tarptautinės kosmoso teisės sistema, įsigaliojo 1967 m. spalio mėn.;

L.  kadangi norint plėtoti ir išlaikyti Europos saugumui ir gynybai skirtus kosmoso pajėgumus reikia veiksmingo valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo bei sąveikos ir bendradarbiavimo bei sąveikos su Europos ir tarptautinėmis institucijomis;

M.  kadangi ES kosmoso pajėgumai turėtų būti suderinami su NATO ir JAV pajėgumais – tada krizės atveju juos būtų galima panaudoti kaip tinklą;

N.  kadangi kosmoso technologijų moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra yra didelę investicijų grąžą duodantis sektorius, kuriame taip pat gaminami aukštos kokybės šalutiniai produktai – programinė ir techninė įranga įvairiam komerciniam naudojimui;

1.  mano, kad kosmoso technologijomis grindžiami pajėgumai ir paslaugos atlieka svarbų vaidmenį Europos saugumo bei gynybos srityje ir kitose srityse; yra įsitikinęs, kad dabartiniai ir būsimi kosmoso technologijomis grindžiami pajėgumai ir paslaugos užtikrins valstybėms narėms ir Sąjungai geresnį dvejopo naudojimo veiklos pajėgumą įgyvendinti bendrą saugumo ir gynybos politiką ir kitą ES politiką tokiose srityse, kaip išorės veiksmai, sienų valdymas, jūrų saugumas, žemės ūkis, aplinka, klimato politika, apsirūpinimo energija saugumas, nelaimių valdymas, humanitarinė pagalba ir transportas;

2.  mano, kad reikia toliau įgyvendinti bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP); dar kartą patvirtina, kad reikia didinti BSGP veiksmingumą, pastebimumą ir poveikį; dar kartą patvirtina kosmoso politikos svarbą ir pridėtinę vertę bendrai saugumo ir gynybos politikai; mano, kad kosmosas turėtų būti įtrauktas į būsimas Sąjungos politikos priemones (pvz., vidaus saugumo, transporto, kosmoso, energetikos, mokslinių tyrimų), o sąveika su kosmosu turėtų būti toliau stiprinama ir išnaudojama; pabrėžia, kad labai svarbu kosmoso pajėgumus naudoti kovai su terorizmu ir teroristų organizacijomis, nes jie teikia galimybę nustatyti teroristų mokymo stovyklų buvimo vietą ir jas stebėti;

3.  mano, kad nacionalinės vyriausybės ir Sąjunga turėtų gerinti prieigą prie kosmoso technologijomis grindžiamos palydovinės komunikacijos, informuotumą apie padėtį kosmose, tiksliosios navigacijos ir Žemės stebėjimo pajėgumus ir užtikrinti Europos nepriklausomumą, susijusį su svarbiausiomis kosmoso technologijomis ir prieiga prie kosmoso; mano, kad labai svarbų vaidmenį sprendžiant karinius ir civilinius reikalus visų pirma atliks informuotumas apie padėtį kosmose; pabrėžia įsipareigojimą nemilitarizuoti kosmoso; pripažįsta, kad šiam tikslui pasiekti reikia pakankamų finansinių investicijų; šiuo klausimu primygtinai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ES savarankiškumą kosmoso sistemų srityje ir tam teikti būtinų išteklių; mano, kad šis tikslas gyvybiškai svarbus civiliams (apskaičiuota, kad vakarų šalyse 6–7 proc. BVP priklauso nuo palydovinių padėties nustatymo ir navigacijos technologijų), taip pat saugumo ir gynybos sritims; mano, kad bendradarbiavimas turėtų vykti tarpvyriausybiniu pagrindu ir per EKA;

4.  pabrėžia programos „Copernicus“ saugumo aspektą, visų pirma prevencijos ir atsako į krizę programas, humanitarinę pagalbą ir bendradarbiavimą, konfliktų prevenciją, apimančią tarptautinių sutarčių laikymosi stebėjimą ir jūrų stebėjimą; primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Komisiją ir valstybes nares kosmoso pajėgumais aktyviau siekti konfliktų prevencijos;

5.  pabrėžia, kad ES kosmoso politika skatina mokslo ir technikos pažangą, pramonės konkurencingumą ir visų krypčių ES politikos, įskaitant saugumo ir gynybos politiką, įgyvendinimą, kaip nustatyta SESV 189 straipsnyje; primena, kad dvi pavyzdinės programos – „Galileo“ ir „Copernicus“ – yra civilinio pobūdžio civilių kontroliuojamos programos, o jų europinis pobūdis lėmė jų įgyvendinimo galimybę ir užtikrino sėkmę; primygtinai ragina Tarybą, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę bei Komisiją užtikrinti, kad Europos kosmoso programomis būtų plėtojami civiliniai kosmoso technologijomis grindžiami pajėgumai ir paslaugos, skirti Europos saugumui ir gynybai, ypač skiriant pakankamai lėšų moksliniams tyrimams; mano, kad siekiant kuo veiksmingiau išnaudoti išteklius svarbu dvejopas kosmoso pajėgumų naudojimas;

6.  pabrėžia, kad kosmoso programos duoda naudos saugumo ir gynybos požiūriais ir kad jos technologiškai susijusios su civiline nauda; atsižvelgdamas į tai pabrėžia dvejopo programų „Galileo ir „Copernicus“ panaudojimo galimybę; mano, kad šios galimybės turėtų būti visapusiškai plėtojamos naujos kartos programose, pavyzdžiui, siekiant didesnio tikslumo, tapatybės nustatymo, šifravimo, tęstinumo ir vientisumo („Galileo“); todėl pabrėžia, kad didelės skiriamosios gebos žemės stebėjimo duomenys ir vietos nustatymo sistemos naudingi civilinėje ir saugumo srityse, pvz., vykdant nelaimių valdymo ir humanitarines operacijas, teikiant pagalbą pabėgėliams, stebint jūras, kovojant su visuotiniu atšilimu, užtikrinant energetinį saugumą ir pasaulinį aprūpinimą maistu, taip pat nustatant gaivalines nelaimes ir į jas reaguojant, visų pirma į sausras, žemės drebėjimus, potvynius ir miškų gaisrus; pažymi, kad reikia geresnės bepiločių orlaivių ir palydovų sąveikos; ragina per laikotarpio vidurio peržiūrą numatyti pakankamai išteklių visų palydovinių sistemų plėtrai ateityje;

7.  mano, kad būtina ES lygmens holistinė, integruota ir ilgalaikė kosmoso sektoriaus strategija; mano, kad kosmoso sektorius turėtų būti paminėtas naujojoje ES visuotinėje užsienio ir saugumo politikos strategijoje, turint mintyje tai, kad dabar ES rengia dvejopo naudojimo kosmoso programas ir kad reikia toliau plėtoti ES civilinio pobūdžio kosmoso programas, kurias būtų galima panaudoti tiek civilių saugumo, tiek gynybos reikmėms;

8.  teigiamai vertina ES finansuojamą daugiašalę iniciatyvą, kuria siekiama priimti Tarptautinį veiklos kosminėje erdvėje elgesio kodeksą – būdą nustatyti elgesio kosmose standartus ir taip užtikrinti didesnę saugą, saugumą ir tvarumą kosmose, pabrėžiant, kad užsiimant veikla kosmose ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama atsargumui, išsamiam patikrinimui ir tinkamam skaidrumui, taip siekiant sukurti viso pasaulio kosmoso sektoriaus dalyvių tarpusavio pasitikėjimą;

9.  prašo Komisijos nedelsiant pateikti apibrėžtus ES poreikius dėl galimo kosmoso politikos indėlio į BSGP, atsižvelgiant į visus pagrindinius aspektus: paleidimą, vietos nustatymą, vaizdus, komunikaciją, kosmoso meteorologinius reiškinius, kosmines šiukšles, kibernetinį saugumą, trikdymą, falsifikavimą ir kitas tyčines grėsmes, antžeminio segmento saugumą; mano, kad ateityje dabartinių Europos sistemų kosminės ypatybės turėtų būti suderintos su BSGP reikalavimais ir apimti visus pirmiau minėtus susijusius aspektus;

10.  ragina nustatyti būtinus reikalavimus ateities sistemoms, privačioms ar viešosioms, prisidedančioms prie gyvybės apsaugos sistemų (pvz., vietos nustatymo, oro eismo valdymo (ATM), dėl apsaugos nuo galimų saugumo pavojų (trikdymo, falsifikavimo, kibernetinių išpuolių, kosmoso meteorologinių reiškinių ir kosminių šiukšlių); mano, kad tokie saugumo reikalavimai turėtų būti sertifikuojami, o jų stebėseną turėtų vykdyti Europos lygmens subjektas (pvz., EASA);

11.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Europos saugumo ir gynybos reikmėms plėtojant Europos kosmoso pajėgumus turėtų būti siekiama dviejų pagrindinių strateginių tikslų: užtikrinti saugumą Žemėje pasinaudojant specialiomis orbitoje esančiomis kosmoso sistemomis žemės paviršiui stebėti arba teikti padėties nustatymo, navigacijos ir laiko informaciją arba palydovinį ryšį ir užtikrinti saugumą kosmose ir kosminėje erdvėje, t. y. saugumą orbitoje ir kosmose pasinaudojant žemėje ir orbitoje esančiomis informacijos apie padėtį kosmose sistemomis;

12.  atkreipia dėmesį į kibernetinių išpuolių grėsmę Europos kosmoso programoms, atsižvelgdamas į tai, kad duomenų klastojimas arba trikdymas gali trukdyti karinėms misijoms arba daryti reikšmingą poveikį kasdieniam gyvenimui Žemėje; mano, kad ES, valstybės narės, verslo ir interneto specialistai turėtų laikytis bendro požiūrio kibernetinio saugumo klausimu; todėl ragina Komisiją į kibernetinio saugumo veiklą įtraukti kosmoso programas;

13.  mano, kad kosmoso sistemų, kurias skirtingos valstybės narės dislokavo savo įvairioms nacionalinėms reikmėms, koordinavimą reikia sustiprinti, kad būtų galima tiksliai numatyti įvairių taikomųjų programų (pvz., naudojamų oro eismo valdymui (ATM) gedimus;

14.  pabrėžia, kad siekiant gerinti Europos kosmoso pajėgumus ir paslaugas itin svarbus Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos, GNSS agentūros, Europos gynybos agentūros, Europos kosmoso agentūros ir valstybių narių bendradarbiavimas; mano, kad Sąjunga, visų pirma Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė, per specialų operatyvinio koordinavimo centrą turėtų koordinuoti, palengvinti ir remti tokį bendradarbiavimą kosmoso saugumo ir gynybos srityje; yra įsitikinęs, kad Europos kosmoso agentūrai turėtų tekti svarbus vaidmuo apibrėžiant ir įgyvendinant bendrą Europos kosmoso politiką, kuri apimtų saugumo ir gynybos politiką;

15.  ragina Europos Komisiją pristatyti sudarytos Europos bendradarbiavimo su saugumu ir gynyba susijusių mokslinių tyrimų srityje sistemos rezultatus kosmoso klausimais ir prašo pateikti rekomendacijas, kaip toliau šią sistemą plėtoti; ragina Komisiją išsiaiškinti, kaip pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomi civiliniai ir kariniai moksliniai tyrimai kosmoso pajėgumų srityje padėjo įgyvendinti bendrą saugumo ir gynybos politiką;

16.  teigiamai vertina kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programą; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie programos įgyvendinimą ir apie jos poveikį saugumui ir gynybai; ragina Komisiją sudaryti įgyvendinimo planą, apimantį numatytos struktūros apibrėžtį;

17.  pabrėžia, kad strategiškai svarbu skatinti kosmoso inovacijas ir mokslinius tyrimus saugumo ir gynybos tikslais; pripažįsta, kokį didelį potencialą turi svarbiausios kosmoso technologijos, pvz., Europos palydovinė duomenų perdavimo sistema, kuri sudaro galimybę tikruoju laiku nuolat stebėti Žemę, dislokuoti nanopalydovų megakonsteliacijas ir, galiausiai, kurti reaguojančius kosmoso pajėgumus; pabrėžia, kad reikia inovatyvių didžiųjų duomenų technologijų siekiant pasinaudoti visu kosmoso duomenų potencialu saugumo ir gynybos tikslais; ragina Komisiją įtraukti šias technologijas į savo Europos kosmoso strategiją;

18.  ragina plėtoti įvairias dvišales ir daugiašales diplomatines ES iniciatyvas kosmoso klausimais, kurios padėtų instituciniu požiūriu įtvirtinti kosmoso statusą, didinti skaidrumą ir stiprinti pasitikėjimo kūrimo priemones; pabrėžia, kad reikia aktyviau stengtis populiarinti Veiklos kosminėje erdvėje elgesio kodeksą; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) į kosmoso aspektus atsižvelgti derybose kitais klausimais;

19.  ragina valstybes nares vykdyti ir užbaigti bendras programas ir iniciatyvas, pvz., daugiašalę palydovinę vaizdo sistemą priežiūrai, žvalgybai ir stebėjimui vykdyti, vyriausybinio palydovinio ryšio (angl. GOVSATCOM) ir kosmoso stebėjimo ir sekimo (angl. SST) programas, jas sutelkti ir jomis dalytis gynybos ir saugumo srityje, ir pareiškia pritariantis tokioms bendroms programoms ir iniciatyvoms;

20.  teigiamai vertina toliau vykdomą Europos gynybos agentūros (EGA) ir Europos kosmoso agentūros (EKA) vyriausybinio palydovinio ryšio (GOVSATCOM) projektą – vieną iš EGA pavyzdinių programų, kurias 2013 m. gruodžio mėn. nurodė Europos Vadovų Taryba; šiuo klausimu ragina atitinkamus dalyvius parengti nuolatinę programą ir kariniams palydoviniams ryšiams taip pat naudotis EGA teikiama Europos pridėtine verte; teigiamai vertina sėkmingą projekto „DESIRE I“ užbaigimą ir parodomojo projekto „DESIRE II“ pradžią – tai bus naudinga būsimai nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų eksploatacijai neskirstomoje EGA ir EKA erdvėje;

21.  mano, kad ES ir JAV bendradarbiavimas ateities kosmoso technologijomis grindžiamų pajėgumų ir paslaugų, skirtų saugumui ir gynybai, srityje būtų naudingas abiem pusėms; mano, kad ankstesnis ES ir JAV bendradarbiavimas yra efektyvesnis ir labiau suderintas, kai abi susitariančiosios šalys naudoja to paties lygio technologijas ir pajėgumus; ragina Komisiją nustatyti ir šalinti bet kokias galimas technologines spragas; atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių imamasi siekiant įgyvendinti trečiąją JAV atsvaros strategiją; primygtinai ragina Sąjungą atsižvelgti į juos, kai bus rengiama pačios Sąjungos visuotinė užsienio ir saugumo politika, ir įtraukti kosmoso technologijomis grindžiamus pajėgumus, skirtus saugumui ir gynybai, į tos strategijos rėmus; mano, kad prireikus būtų galima pasinaudoti esamais dvišaliais valstybių narių ir JAV santykiais; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę aptarti su gynybos ministrais, kokio strateginio požiūrio turėtų būti laikomasi, ir informuoti Parlamentą apie tai, kaip plėtosis diskusija;

22.  mano, kad ES turėtų toliau gerinti sąlygas parengti tarptautinį Veiklos kosminėje erdvėje elgesio kodeksą, taip siekdama apsaugoti kosmoso infrastruktūrą ir kartu neleisti kosmoso paversti ginklu; mano, kad šiuo tikslu labai svarbu parengti informuotumo apie padėtį kosmose programą; ragina Sąjungą siekti šio tikslo bendradarbiaujant su JT kosminės erdvės taikaus naudojimo komitetu ir kitais atitinkamais partneriais;

23.  primena, kad reikia, jog ES ir NATO glaudžiau bendradarbiautų saugumo ir gynybos srityje; reiškia įsitikinimą, kad ES ir NATO bendradarbiavimas turėtų apimti abiejų subjektų atsparumo didinimo veiksmus, įskaitant bendrus veiksmus su ES kaimyninėmis šalimis, ir investicijas į gynybą; mano, kad bendradarbiavimas kosmoso technologijomis grindžiamų pajėgumų ir paslaugų srityje galėtų atverti galimybes gerinti abiejų sistemų suderinamumą; yra įsitikinęs, kad tai taip pat sustiprintų NATO vaidmenį saugumo ir gynybos politikoje bei bendros gynybos srityje;

24.  tačiau primena, kad ES turi toliau stengtis kuo labiau užtikrinti autonomiją kosmoso ir karinėje srityje; pažymi, kad ilgainiui ES turi priimti savo teisės aktus, kuriais būtų sukurta gynybos sąjunga;

25.  mano, kad kosmoso technologijomis grindžiamų pajėgumų ir paslaugų, skirtų saugumui ir gynybai nuo kibernetinių išpuolių, grasinimų fizine jėga, šiukšlių ar kitų kenksmingų trukdžių, galėtų teikti perspektyvų užtikrinti ES ir NATO bendradarbiavimą, kurio rezultatas būtų reikiama technologinė turto apsaugos infrastruktūra, priešingu atveju galėtų būti išvaistyti mokesčių mokėtojų pinigai – daugiamilijoninės investicijos į Europos kosmoso infrastruktūrą; pripažįsta, kad komerciniai palydoviniai ryšiai ir jų dažnesnis naudojimas kariniais tikslais kelia išpuolio riziką; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę informuoti Parlamentą apie pažangą ES ir NATO bendradarbiavimo srityje;

26.  mano, kad civilinės ES programos kosmoso srityje teikia įvairių pajėgumų ir paslaugų, kuriuos galima naudoti daugelyje sektorių, įskaitant tolesnius sistemų „Copernicus“ ir „Galileo“ vystymo etapus; pabrėžia, kad iš pat pradžių būtina svarstyti visas su saugumu ir gynyba susijusias problemas; mano, kad kosmoso technologijomis grindžiamas informuotumas apie padėtį, apie kosmoso palydovinius reiškinius, taip pat palydovinė komunikacija, elektroninė žvalgyba ir išankstiniai įspėjimai yra tos sritys, kurioms gali praversti aktyvesnis viešojo ir privačiojo sektorių tarpusavio bendradarbiavimas, papildoma ES lygmens parama ir nuolatinės kosmoso, saugumo ir gynybos sričių agentūrų investicijos ir parama tokioms agentūroms;

27.  pažymi, kokia svarbi palydovo „Galileo“ paslauga valstybinėms institucijoms – navigacijai ir karinių sistemų orientavimui; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir ES valstybes nares aktyviau siekti galimo 1967 m. Kosminės erdvės sutarties persvarstymo arba inicijuoti naują reglamentavimo sistemą, kurioje būtų atsižvelgiama į technologinę pažangą, padarytą nuo 1960 m., ir būtų siekiama užkirsti kelią ginklavimosi varžyboms kosmose;

28.  pažymi, kad norint, jog tokios programos būtų sėkmingos, itin svarbu užtikrinti skaidrumą ir veiksmingai didinti europiečių visuomenės informuotumą apie ES kosmoso programų prietaikas, kurios turi tiesioginį poveikį naudotojams, pavyzdžiui, „Galileo“ ir „Copernicus“ paslaugas; mano, kad šiomis programomis būtų galima padidinti BSGP strateginių sprendimų priėmimo ir operacijų rezultatyvumą; ragina nustatyti ir suformuluoti naujų kartų „Galileo“ ir „Copernicus“ sistemų pajėgumų poreikius saugumui ir gynybai užtikrinti;

29.  pažymi, kad pagal „Galileo“ programą teikiamos paslaugos valstybinėms institucijoms, kuriomis gali naudotis tik vyriausybės leidimą turintys naudotojai ir kurios tenkina konfidencialaus pobūdžio reikmes, kai turi būti užtikrintas patvarumas ir visiškas patikimumas; mano, kad būtina toliau plėtoti paslaugų valstybinėms institucijoms pajėgumus naujos kartos programose, siekiant reaguoti į kylančias grėsmes; ragina Komisiją užtikrinti, kad darbo procedūros būtų kuo veiksmingesnės, ypač krizės atveju; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti ir skatinti taikomąsias programas, pagrįstas „Galileo“ pajėgumais, įskaitant reikalingas BSGP, kad būtų pasiekta kuo didesnė socialinė ir ekonominė nauda; taip pat primena, kad reikia stiprinti „Galileo“ infrastruktūros saugumą, įskaitant antžeminį segmentą, ir ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis reikiamų priemonių šiais klausimais;

30.  atkreipia dėmesį į aukštą ES GNSS sistemų saugumo lygį; pabrėžia sėkmingą užduočių, patikėtų Europos GNSS agentūrai, vykdymą, ypač pasitelkus Saugumo akreditavimo valdybą ir „Galileo“ saugumo stebėjimo centrus; atsižvelgdamas į tai ragina ir programai „Copernicus“ panaudoti Europos GNSS agentūros patirtį ir saugumo infrastruktūrą; ragina šį klausimą spręsti vykdant „Galileo“ ir „Copernicus“ laikotarpio vidurio peržiūrą;

31.  visų pirma atkreipia dėmesį į naudojimo poreikį gauti labai didelės raiškos Žemės stebėjimo duomenis pagal programą „Copernicus“ ir ragina Komisiją įvertinti, kaip šį poreikį būtų galima patenkinti laikantis BSGP reikalavimų; atkreipia dėmesį į tokius klausimus, kaip stebėjimas beveik tikruoju laiku ir srautinis vaizdo siuntimas iš kosmoso, ir rekomenduoja Komisijai ištirti, kaip šiais dalykais pasinaudoti, be kita ko, saugumo ir gynybos tikslais; taip pat primena, kad reikia stiprinti „Copernicus“ infrastruktūros saugumą, įskaitant antžeminį segmentą, taip pat duomenų saugumą, ir ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis reikiamų priemonių šiais klausimais; be to, pabrėžia, kad svarbu apsvarstyti, kaip pramonė galėtų dalyvauti „Copernicus“ operacijų valdyme;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerinti palydovinės informacijos sklaidą naudotojams, be kita ko, sukurti reikiamą technologinę infrastruktūrą; pažymi Komisijos komunikate paminėtą faktą, kad 60 proc. Europos palydovuose esančios elektroninės įrangos šiuo metu yra importuota iš JAV; ragina parengti iniciatyvą, pagal kurią, atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtų išsiaiškinta, kaip apsaugoti neskelbtinus ir asmens duomenis;

33.  palankiai vertina atliekamą darbą, kuris užtikrina ES nepriklausomą prieigą prie vyriausybinio palydovinio ryšio (GovSatcom), ir ragina Komisiją ir toliau daryti pažangą šiuo klausimu; primena, kad pirmas žingsnis šiame procese buvo Komisijos ir Europos gynybos agentūros atliktas atitinkamų civilinių ir karinių reikmių nustatymas, ir mano, kad pagal šią iniciatyvą reikėtų grupuoti paklausą ir kad ji būtų suplanuota taip, jog būtų geriausiai patenkintos nustatytos reikmės; ragina Komisiją, remiantis paslaugų gavėjų poreikiais ir reikalavimais, atlikti įvairių galimybių sąnaudų ir naudos įvertinimą:

   įvertinti, kaip komercinės veiklos vykdytojai teikia paslaugas,
   įvertinti, kiek būtų naudinga sistema, grindžiama dabartiniais pajėgumais, į kurią būtų galima integruoti pajėgumus ateityje, arba
   įvertinti, kiek būtų naudinga sukurti naujus pajėgumus, įdiegiant tam skirtą sistemą;

atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją spręsti nuosavybės teisių ir atsakomybės klausimą; pažymi, kad koks bebūtų galutinis sprendimas, bet kokia nauja iniciatyva turėtų būti naudinga visuomenei ir Europos kosmoso sektoriui (gamintojams, veiklos vykdytojams, paleidėjams ir kitų sektoriaus segmentų atstovams); mano, kad GovSatcom taip pat turėtų būti laikomas galimybe paskatinti konkurencingumą ir inovacijas pasinaudojant dvejopos paskirties technologijų plėtra itin konkurencingomis ir dinamiškomis SATCOM rinkos sąlygomis; pabrėžia, kad reikia mažinti priklausomybę nuo ne ES šalių įrangos ir paslaugų tiekėjų;

34.  atkreipia dėmesį į kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) sistemos plėtojimą ir pažymi, kad tai puiki bendradarbiavimo kosmoso srityje iniciatyva ir žingsnis į priekį užtikrinant saugumą kosmose; ragina toliau vystyti nuosavus SST pajėgumus ir laikyti tai Sąjungos prioritetu siekiant apsaugoti ekonomiką, visuomenę ir užtikrinti piliečių saugumą, o kosmoso pajėgumų srityje – siekiant užtikrinti Europos saugumą ir gynybą; mano, kad SST turėtų tapti nuosavą biudžetą turinčia ES programa, kartu užtikrinant, kad dėl to nebūtų sumažintos vykdomiems projektams skirtos lėšos; taip pat mano, kad ES turėtų parengti labiau holistinę informuotumo apie padėtį kosmose (SSA) sistemą, kurios pajėgumai būtų labiau nuspėjami, apimantys kosmoso stebėjimą ir potencialių veiklos kosminėje erdvėje grėsmių ir pavojų analizę ir vertinimą; todėl ragina Komisiją išplėtoti SST parengiant platesnę SSA koncepciją, pagal kurią būtų sprendžiami ir klausimai, susiję su tyčinėmis grėsmėmis kosmoso sistemoms, ir, bendradarbiaujant su EKA, atsižvelgti į kosmoso meteorologinius reiškinius ir arti Žemės skriejančius objektus, taip pat į poreikį sukurti technologines sistemas, kurias pasitelkus būtų galima užkirsti kelią kosmoso šiukšlėms ir jas pašalinti; mano, kad holistinio veiklos kosminėje erdvėje koordinavimo turėtų būti pasiekta nevaržant naudojimosi kosmosu laisvės; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę suteikti privačiajam sektoriui svarbų vaidmenį toliau plėtojant ir prižiūrint nekonfidencialią SST sistemos dalį, kurios pavydžiu galėtų būti dvišalė „Galileo“ valdymo struktūra;

35.  pabrėžia, kad reikia plėtoti politiką ir mokslinių tyrimų pajėgumus, siekiant tiekti būsimas taikomąsias programas ir vystyti konkurencingą Europos sektorių, pajėgų pasiekti komercinės sėkmės remiantis palankiomis ekonominėmis aplinkybėmis; pastebi, kad kosmoso rinkoje didėja privačių subjektų reikšmė; pabrėžia, kaip reikia ir kaip naudinga, kad su kosmoso technologijomis susijusių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir gamybos procesuose dalyvautų mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), ypač tos, kurių veikla aktuali užtikrinant saugumą; ir toliau atsargiai vertina padarinių saugumui ir gynybai turinčių nereguliuojamų privačių iniciatyvų riziką; pabrėžia, kad rizikos ir naudos pusiausvyra kiekviename kosmoso veiklos segmente gali būti skirtinga, todėl ją reikia vertinti kiekvienu konkrečiu atveju, visų pirma atsižvelgiant į jos specifinį pobūdį suverenumo ir strateginės autonomijos atžvilgiu; ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę parengti būtinus tokios rizikos mažinimo mechanizmus;

36.  pabrėžia, kad didesnės pastangos investuoti į kosmoso sritį, kuri yra strateginė, turi daryti poveikį viešajam sektoriui; mano, kad dėl didelių išlaidų, patiriamų kuriant kosmoso programas ir infrastruktūrą, vienintelis būdas užtikrinti, kad šie projektai būtų gyvybingi, yra ryžtingi valdžios institucijų veiksmai, kurie skatina privačias iniciatyvas;

37.  pažymi, kad aptariant būsimą Europos kosmoso programų finansavimą pageidautina nustatyti, kokiais atvejais būtų galima naudotis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina nustatyti teisingas teisines ir strategines sąlygas siekiant dar labiau paskatinti ir paraginti pramonės atstovus toliau plėtoti kosmoso pajėgumus ir vykdyti su jais susijusius mokslinius tyrimus; ragina užtikrinti būtiną finansavimą moksliniams tyrimams, susijusiems su kosmosu anksčiau minėtose srityse; atkreipia dėmesį į programos „Horizontas 2020“ vaidmenį, kurį ji gali atlikti padedant sumažinti ES priklausomumą svarbiausių kosmoso technologijų požiūriu; atsižvelgdamas į tai primena, kad programos „Horizontas 2020“ kosmosui skirta dalis priskiriama prioritetui „Pramonės pirmavimas“, visų pirma konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“; mano, kad todėl programa „Horizontas 2020“ turėtų būti naudojama Europos kosmoso technologinei bazei ir pramoniniams pajėgumams remti; ragina Komisiją pakankamai dėmesio skirti svarbiausioms su saugumu ir gynyba susijusioms kosmoso technologijoms, kai bus vykdoma programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra;

39.  mano, kad ES galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį, kad Europos kosmoso pajėgumai ir paslaugos pasidarytų patikimesni, atsparesni ir atitiktų poreikius; yra įsitikinęs, kad greitojo reagavimo pajėgumus, kuriuos panaudojant būtų pakeičiamos ar atkuriamos pažeistos ar nebeveikiančios kosmoso priemonės ištikus krizei, būtų galima veiksmingai išplėtoti bendradarbiaujant daugeliui valstybių; giria EKA už pastangas parengti informuotumo apie padėtį kosmose programą, pagal kurią būtų aptinkamos ir prognozuojamos kosminės šiukšlės ar palydovų susidūrimai; pabrėžia, kad reikia skubiai mažinti susidūrimo riziką, kylančią dėl daugėjančių palydovų ir kosminių šiukšlių; ragina Komisiją ir Tarybą po 2016 m. toliau finansuoti šiuos pajėgumus; todėl palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl Europos kosmoso stebėjimo ir sekimo sistemos (angl. SST), kuri padės užtikrinti ES nepriklausomumą kosmose; abejoja, ar esama tinkamų valdymo darinių, kurie ginkluoto išpuolio ar kitos didelės saugumo krizės atveju suvaldytų paslaugų valstybinėms institucijoms ir kitus svarbiausius kosmoso infrastruktūros objektus;

40.  ragina Komisiją ir Europos kosmoso, saugumo ir gynybos srities agentūras dėti bendras pastangas parengti baltąją knygą dėl mokymų, reikalingų tam, kad būtų galima naudoti kosmoso technologijomis grindžiamus pajėgumus ir paslaugas, skirtus saugumui ir gynybai, reikalavimų; mano, kad ES ištekliai turėtų būti sutelkti bandomiesiems kursams tose srityse, kuriose valstybės narės ir kompetentingos Europos agentūros yra nustačiusios neatidėliotinus poreikius;

41.  mano, kad tolesnė finansinė ir politinė parama ES paleidimo įrenginių ir daugkartinio naudojimo orbitoje demonstracinio įrenginio programos kūrimui ir naudojimui turi strateginę reikšmę, nes demonstracinis įrenginys yra ekonomiškesnis, suteikia nepriklausomą galimybę patekti į kosmosą ir kosmoso krizių valdymo planą;

42.  reiškia nerimą, kad programų „Copernicus“ ir „Galileo“ išlaidos gerokai viršijo pradinius biudžeto asignavimus; reiškia pritarimą tolesniam ES kosmoso pajėgumų plėtojimui, kartu prašydamas tinkamai valdyti finansinius išteklius;

43.  ragina Kosminės erdvės sutarties neratifikavusias valstybes nares tai padaryti, nes ši sutartis yra svarbi išlaikant teisę kosmose;

44.  palankiai vertina procesus ir planus, siekiant sukurti naujus Europos paleidimo įrenginius „Ariane 6“ ir VEGA, ir mano, kad sukurti šiuos paleidimo įrenginius yra itin svarbu siekiant ilgalaikio Europos kosmoso programų, tinkamų gynybos ir saugumo reikmėms, perspektyvumo ir nepriklausomumo; pritaria tam, jog užtikrinti, kad ES ir toliau būtų lyderė tarp palydovus leidžiančių Europos šalių, turi būti ES strateginis tikslas atsižvelgiant į tai, kad atsiranda naujų konkurentų, gaunančių didelę paramą pagal konkurencingus finansavimo modelius; mano, kad norint pasiekti šį tikslą turi būti padaryti struktūriniai, teisės aktų ir finansavimo pakeitimai, kurių reikia siekiant sudaryti geresnes sąlygas ES lygmeniu rengti novatoriškus ir konkurencingus projektus; be viso kito, skatina inovacijas pakartotinio sudedamųjų dalių naudojimo srityje, nes dėl jų pasiekiama didelė pažanga užtikrinant veiksmingumą, taip pat tvarumą; mano, kad ES turėtų kreipti ypatingą dėmesį į tam tikrų projektų, susijusių su ES savarankiškumu, poveikį, pavyzdžiui, bendradarbiavimą su Rusija tokiose opiose srityse kaip palydovų paleidimas raketomis „Soyuz“;

45.  pažymi, kad nepriklausoma prieiga prie kosmoso yra strategiškai svarbi ir kad reikia tikslinių ES veiksmų, be kita ko, susijusių su saugumu ir gynyba, nes šie pajėgumai sudarytų galimybę Europai gauti prieigą prie kosmoso krizės atveju; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su EKA ir valstybėmis narėmis:

   koordinuoti planuojamus kosmoso projektus ir Europos rinkas, jais dalytis ir keistis, kad Europos pramonė galėtų numatyti paklausą (kartu skatindama darbo vietų kūrimą ir Europoje vykdomą veiklą) ir netgi sukurti vidaus paklausą, t. y. pramonės skatinamą vartojimą,
   remti paleidimo infrastruktūrą bei
   skatinti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, ypač pažangių technologijų tyrimus ir plėtrą, pasitelkiant ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystes;

mano, kad šios pastangos yra būtinos siekiant suteikti Europai galimybę konkuruoti pasaulinėje paleidimo rinkoje; be to, mano, jog ES turi užtikrinti, kad turėtų tvirtą kosmoso technologinę bazę ir būtinus pramoninius pajėgumus, suteikiančius galimybę rengti, plėtoti, paleisti, valdyti ir naudoti kosmoso sistemas, pradedant technologiniu savarankiškumu ir kibernetiniu saugumu ir baigiant su tiekimu susijusiais klausimais;

46.  mano, kad Sąjunga turėtų skatinti visus technologijų ir žinių tiekimo grandinių subjektus atkreipti dėmesį į kosmoso technologijomis grindžiamus pajėgumus ir saugumui bei gynybai aktualias dvejopo naudojimo technologijas ir turėtų skatinti kurti inovatyvias prietaikas ir naujas verslo idėjas šioje srityje, ypač daug dėmesio skirdama mažoms ir vidutinėms įmonėms ir tam, kad šiame sektoriuje būtų plėtojamas verslumas; pažymi, kad siekiant išlaikyti technologinius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą būtinos nuolatinės finansinės investicijos; yra įsitikinęs, kad viešajame sektoriuje reikia skatinti kurti specialius inkubatorius, taip pat finansavimo fondus, pritaikytus naujai įsteigtoms novatoriškoms bendrovėms, kad didelės kosmoso srityje atliekamų tyrimų išlaidos netrukdytų rengti novatoriškų projektų; ragina parengti dvejopo naudojimo technologijų kosmoso sektoriuje naudojimo planą, siekiant prisidėti prie Europos gynybos pramonės plėtros ir didesnės konkurencijos;

47.  pabrėžia, kad reikia remti pastangas stiprinti Europos bendradarbiavimą šiame sektoriuje siekiant įveikti didžiulį susiskaldymą, ypač susijusį su institucijų poreikiu; yra įsitikinęs, kad tik ekonomiškesnė, skaidresnė ir labiau konsoliduota Europos kosmoso pramonė gali būti konkurencinga tarptautiniu mastu; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti papildomumą, Europos kosmoso pramonės politiką privalu toliau formuoti derinant su Europos kosmoso agentūra (EKA);

48.  primena, kad siekiant išlaikyti ir stiprinti Europos saugumą, gynybą ir stabilumą svarbu užkirsti kelią slaptų kosmoso technologijų eksportui į šalis, keliančias pavojų regioniniam ar pasauliniam saugumui ir stabilumui, vykdančias agresyvią užsienio politiką, tiesiogiai ar netiesiogiai remiančias terorizmą ar taikančias represijas savo pačių gyventojams; primygtinai ragina vyriausiąją įgaliotinę, ES valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad eksportuojant slaptas kosmoso technologijas būtų visapusiškai laikomasi aštuonių Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP kriterijų ir Dvejopo naudojimo reglamento (EB) Nr. 428/2009 taisyklių;

49.  pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti ES kosmoso pajėgumus, plėtojant reikiamą sistemos struktūrą ir procedūras, kad būtų užtikrinamas atitinkamo lygmens saugumas, įskaitant duomenų saugumą; ragina Komisiją parengti ir skatinti valdymo modelį kiekvienai sistemai, teikiančiai su saugumu ir gynyba susijusias paslaugas; mano, kad, siekiant teikti integruotas paslaugas galutiniams naudotojams, saugumui ir gynybai skirtus ES kosmoso pajėgumus turėtų valdyti specialus paslaugų koordinavimo centras (valdymo ir kontrolės centras, kaip nurodyta programos „Horizontas 2020“ 2014–2015 m. darbo programoje); mano, kad siekiant išlaidų veiksmingumo šis centras, jei įmanoma, turėtų būti integruotas į vieną iš esamų ES organų, pvz., Europos GNSS agentūrą, ES palydovų centrą arba Europos gynybos agentūrą, atsižvelgiant į pajėgumus, kuriuos šios agentūros jau turi;

50.  mano, kad, ilgainiui sukūrus teisinę sistemą, nuolatinėmis ES lygmens investicijomis į saugumo ir gynybos pajėgumus būtų galima skatinti didesnį ir sistemingesnį Europos bendradarbiavimą gynybos srityje, siekiant užtikrinti svarbiausius pajėgumus; todėl atkreipia dėmesį į 2015 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas; primygtinai ragina Tarybą, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją parengti reikiamą ES lygmens finansavimo programą;

51.  pažymi, kad Europos kosmoso pramonė yra labai koncentruota ir labai vertikaliai integruota – keturios įmonės yra įdarbinusios daugiau kaip 70 proc. visų Europos kosmoso srities darbuotojų, o 90 proc. Europos kosmoso sektoriaus gamybos darbuotojų dirba šešiose šalyse; pabrėžia, kad reikėtų atkreipti dėmesį į gerą aukštų technologijų patentų registravimo istoriją turinčių, tačiau kosmoso srityje mažai veiklos vykdžiusių šalių galimybes, ir ragina vykdyti politikos priemones, kuriomis šios šalys būtų skatinamos dalyvauti Europos kosmoso sektoriuje, be kita ko, naudojantis programos „Horizontas 2020“ priemonėmis;

52.  be to, mano, kad pagal nuoseklią ES politikos programą turėtų būti stiprinami kosmoso technologijų ir paslaugų moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra;

53.  mano, kad ES lygmens baltoji knyga saugumo ir gynybos klausimu galėtų būti tinkama priemonė būsimai ES veiklai kosmoso technologijomis grindžiamų saugumo ir gynybos pajėgumų srityje struktūruoti; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pradėti diskusijas, kaip apibrėžti ES lygmens užmojus iš dalies sutampančiose kosmoso pajėgumų ir saugumo bei gynybos srityse; mano, kad tai taip pat galėtų suteikti galimybių darniai plėtrai visose pajėgumų srityse, susijusiose su taikos palaikymu, konfliktų prevencija ir tarptautinio saugumo didinimu, laikantis Jungtinių Tautų Chartijos principų; ragina Komisiją būsimajame Europos gynybos veiksmų plane bendrais bruožais išdėstyti saugumui ir gynybai naudingus kosmoso srities veiklos planus; kartu pripažįsta su saugumu susijusio tarptautinio bendradarbiavimo kosmoso srityje su patikimais ES partneriais naudą;

54.  primena, kad kosminės šiukšlės yra vis didesnė kosmoso saugumo problema, ir ragina ES remti mokslinius tyrimus ir plėtoti aktyvaus kosminių šiukšlių pašalinimo (angl. ADR) technologijas; ragina ES investuoti į pastangas parengti tarptautinį susitarimą, kuriame būtų numatyta teisinė kosminių šiukšlių apibrėžtis, nustatytos jų pašalinimo taisyklės ir reglamentavimo nuostatos ir būtų aiškiai išdėstyti atsakomybės klausimai; pabrėžia, kad reikalingas geresnis visuotinio informuotumo apie padėtį kosmose mechanizmas, ir ragina Europos informacijos apie padėtį kosmose sistemą susieti su tokiais partneriais kaip JAV, imtis daugiau pasitikėjimo kūrimo priemonių ir keistis informacija su kitais partneriais;

55.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generaliniam sekretoriui, ES kosmoso, saugumo ir gynybos sričių agentūroms ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 122, 2014 4 24, p. 44.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 1.
(3) OL L 158, 2014 5 27, p. 227.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika