Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2016 m. kovo 9 d. - Strasbūras
Neprieštaravimas įgyvendimo priemonei: pilotų mokymo, egzaminavimo ir periodinio tikrinimo reikalavimai, susiję su nustatytų charakteristikų navigacija
 Sieros kiekio sumažinimas tam tikrose skystojo kuro rūšyse ***I
 Prekybos tam tikrais pagrindiniais vaistais nukreipimas į Europos Sąjungą ***I
 ES ir Andoros susitarimas dėl automatinių finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų *
 Naujojo Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) vykdomojo direktoriaus skyrimas
 Procesinės garantijos vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji***I
 2017 m. biudžeto gairės. III skirsnis
 Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros
 Susitarimas su tabako bendrove (PMI susitarimas)

Neprieštaravimas įgyvendimo priemonei: pilotų mokymo, egzaminavimo ir periodinio tikrinimo reikalavimai, susiję su nustatytų charakteristikų navigacija
PDF 247kWORD 65k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti Komisijos reglamento, kuriuo dėl pilotų mokymo, egzaminavimo ir periodinio tikrinimo reikalavimų, susijusių su nustatytų charakteristikų navigacija, iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1178/2011, projektui (D042244/03 – 2016/2545(RPS))
P8_TA(2016)0074B8-0287/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamento projektą (D042244/03),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantį Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB(1), ypač į jo 7 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į minėto reglamento 65 straipsnyje nurodyto komiteto 2015 m. gruodžio 18 d. pateiktą nuomonę,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo pareikšti, jog Parlamentas neprieštaraus reglamento projektui,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 23 d. Transporto ir turizmo komiteto laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(2), 5a straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 4 dalies d punktą ir 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo pareikšta jokių prieštaravimų per Darbo tvarkos taisyklių 150 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą laikotarpį, kuris baigėsi 2016 m. kovo 8 d.,

A.  kadangi Komisijos reglamento projekto tikslas, be kita ko, – vienais metais patęsti piloto mėgėjo licencijos turėtojams taikomą pereinamąjį laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. balandžio mėn.;

B.  kadangi galutinis Parlamento prieštaravimo Komisijos reglamento projektui pateikimo terminas baigsis 2016 m. balandžio 23 d.;

C.  kadangi iki 2016 m. balandžio 8 d. įsigaliojus Komisijos reglamentui būtų užkirstas kelias teisės spragai, susijusiai su keliais tūkstančiais ES piliečių, turinčių Jungtinių Amerikos Valstijų federalinės aviacijos administracijos (FAA) išduotas piloto mėgėjo licencijas;

D.  kadangi, nepakeitus datos, šie pilotai privalės gauti savo FAA išduotų licencijų pripažinimą arba pakeisti jas į ES licencijas, o tai pareikalaus nemažų nacionalinių institucijų ir pačių pilotų išteklių ir laiko;

E.  kadangi Komisija ir Europos aviacijos saugos agentūra nori derėtis dėl supaprastintos procedūros, kurią taikant būtų sudarytos sąlygos ES ir JAV abipusiam tokių piloto licencijų pripažinimui ir pakeitimui, ir kadangi ši nauja procedūra gali būti pradėta taikyti pilotams 2016 m. antrąjį pusmetį;

1.  pareiškia, jog neprieštarauja Komisijos reglamento projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Komisijai ir susipažinti – Tarybai.

(1) OL L 79, 2008 3 19, p. 1.
(2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


Sieros kiekio sumažinimas tam tikrose skystojo kuro rūšyse ***I
PDF 325kWORD 64k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0466 – C8-0107/2014 – 2014/0216(COD))
P8_TA(2016)0075A8-0037/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0466),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0107/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0037/2016),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. kovo 9 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/... dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (kodifikuota redakcija)

P8_TC1-COD(2014)0216


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2016/802.)

(1) OL C 12, 2015 1 15, p. 117.
(2) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


Prekybos tam tikrais pagrindiniais vaistais nukreipimas į Europos Sąjungą ***I
PDF 325kWORD 64k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio siekimą išvengti prekybos tam tikrais pagrindiniais vaistais nukreipimo į Europos Sąjungą (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0319 – C8-0015/2014 – 2014/0165(COD))
P8_TA(2016)0076A8-0038/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0319),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0015/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0038/2016),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. kovo 9 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/..., nustatantį siekimą išvengti prekybos tam tikrais pagrindiniais vaistais nukreipimo į Europos Sąjungą (kodifikuota redakcija)

P8_TC1-COD(2014)0165


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/793.)

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


ES ir Andoros susitarimas dėl automatinių finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų *
PDF 240kWORD 61k
2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės susitarimas, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, sudarymo Europos Sąjungos vardu (COM(2015)0631 – C8-0028/2016 – 2015/0285(NLE))
P8_TA(2016)0077A8-0047/2016

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2015)0631),

–  atsižvelgdamas į Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės susitarimas, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, projektą (15510/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą ir 8 dalies antrą pastraipą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0028/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, 108 straipsnio 7 dalį ir 50 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0047/2016),

1.  pritaria Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas, sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Andoros Kunigaikštystės parlamentams ir vyriausybėms.


Naujojo Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) vykdomojo direktoriaus skyrimas
PDF 243kWORD 62k
2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) vykdomojo direktoriaus skyrimo (C8-0023/2016 – 2016/0902(NLE))
P8_TA(2016)0078A8-0045/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 3 d. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) Priežiūros tarybos pasiūlymą skirti EIOPA vykdomąjį direktorių penkerių metų kadencijai (C8-0023/2016),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas Nr. 2009/79/EB(1), 51 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisykles,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8–0045/2016),

A.  kadangi dabartinio EIOPA vykdomojo direktoriaus kadencija baigiasi 2016 m. kovo 31 d.;

B.  kadangi 2016 m. sausio 28 d. EIOPA Priežiūros taryba, surengus atviros atrankos procedūrą, pasiūlė vykdomuoju direktoriumi penkerių metų kadencijai skirti Faustą Parentę vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 51 straipsnio 2 ir 3 dalimis;

C.  kadangi 2016 m. vasario 23 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su Faustu Parente, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir po to atsakė į komiteto narių pateiktus klausimus;

1.  pritaria, kad Fausto Parente būtų paskirtas EIOPA vykdomuoju direktoriumi;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, EIOPA ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.


Procesinės garantijos vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji***I
PDF 321kWORD 75k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl procesinių garantijų baudžiamosiose bylose įtariamiems ar kaltinamiems vaikams (COM(2013)0822 – C7-0428/2013 – 2013/0408(COD))
P8_TA(2016)0079A8-0020/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0822),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 82 straipsnio 2 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0428/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Nyderlandų Karalystės Antrųjų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0020/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. kovo 9 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/... dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji

P8_TC1-COD(2013)0408


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2016/800.)

(1) OL C 226, 2014 7 16, p. 63.


2017 m. biudžeto gairės. III skirsnis
PDF 368kWORD 130k
2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2017 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija (2016/2004(BUD))
P8_TA(2016)0080A8-0036/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto bendro projekto, kurį Taikinimo komitetas patvirtino vykdant biudžetinę procedūrą(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(5) ir du bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija(6),

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą dėl 2015–2016 m. mokėjimų plano, dėl kurio sutarta 2015 m. gegužės 19 d.(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Europos ekonominę prognozę (2015 m. ruduo)(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. metinę augimo apžvalgą(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių II antraštinės dalies 8 skyrių,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0036/2016),

A.  kadangi 2017 m. biudžetu turėtų būti sudaryta galimybė užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą atsižvelgiant į tai, kad vyksta trapų ekonomikos atsigavimas, kurį apsunkina padėtis naujai susiformavusios rinkos ekonomikos šalyse ir nenuslūgstanti geopolitinė įtampa;

B.  kadangi 2017 m. biudžetui poveikio turės besitęsianti migracijos ir pabėgėlių krizė;

C.  kadangi 2017 m. biudžetas sutampa su daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūra;

D.  kadangi ES, siekdama užtikrinti vidaus paklausos ir užsienio prekybos pusiausvyrą, tampa tam tikru mastu ekonomiškai priklausoma nuo įvykių pasaulyje;

Bendrosios pastabos

1.  pažymi, jog pasitvirtino, kad Sąjungos biudžetas – labai svarbūs ištekliai, naudojami įveikiant dabartines krizes ir reaguojant į poreikius, kurie galbūt nebuvo numatyti per derybas dėl 2014–2020 m. DFP, pvz., susijusius su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF), migracijos ir pabėgėlių krize ar geopolitine įtampa Europos kaimynystėje, nes dėl to kilo daugybė rimtų problemų ir ekstremalios situacijos atvejų, ir tuo tarpu ES ekonominio atsigavimo ir investavimo sparta yra mažesnė, nei leidžia galimybės, ir vis dar esama investicijų trūkumo;

2.  pabrėžia, kad ribota galimybė naudojantis Sąjungos biudžetu įveikti šias krizes šiuo etapu pirmiausia atsiranda todėl, kad taikomos visos turimos priemonės, dėl kurių susitarta per derybas dėl DFP, ir visų pirma specialios priemonės, pvz., lankstumo priemonė; primena, kad Parlamentas atliko lemiamą vaidmenį nustatant šias priemones per derybas dėl DFP; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad, jei krizės toliau gilės, tai ir visapusiško esamų lankstumo nuostatų taikymo nepakaks siekiant išspręsti šią problemą; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Tarybą persvarstyti savo poziciją dėl DFP numatytų specialių priemonių biudžeto sudarymo siekiant sumažinti Sąjungos biudžetui tenkančius suvaržymus; ryšium su tuo pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad specialių priemonių (lankstumo priemonės, ES solidarumo fondo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo) mokėjimai turėtų būti apskaičiuojami viršijant viršutines DFP mokėjimų ribas, kaip tai daroma įsipareigojimų atveju; tikisi, kad šis klausimas bus išspręstas vykdant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

Biudžeto sudarymas atsižvelgiant į ekonomines prognozes ir suderintas su Europos ekonominės politikos koordinavimo semestru

3.  atkreipia dėmesį į Komisijos Europos ekonomikos prognozę (2015 m. ruduo), kurioje nurodoma, kad vyksta nuosaikus atsigavimas, tačiau vis dar iki galo neišnaudojamos ES augimo galimybės; visgi pabrėžia, kad atsigavimą būtina stiprinti plėtojant pagrindinius augimo veiksnius, kad būtų galima paskatinti darbo vietų kūrimą ir vėl pasiekti visišką užimtumą, ir pažymi, kad ilgalaikio ir itin ilgalaikio nedarbo, visų pirma nedarbo Sąjungos neturtingiausiuose regionuose ir jaunimo nedarbo, lygis vis dar kelia susirūpinimą ir kad ES patiria pramonės restruktūrizacijos sunkumų; pažymi, kad dar esama Europos regionų ir valstybių narių ekonominio vystymosi skirtumų, ir atkreipia dėmesį į atotrūkį tarp vargingiausių ir turtingiausių Europos gyventojų; be to, atkreipia dėmesį į iškilusias naujas problemas, kaip antai riziką, kad sulėtės augimas besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse ir pasaulinė prekyba, taip pat ypatingą spaudimą, atsiradusį dėl Kinijos rinkų nepastovumo, būtinybę įveikti migrantų ir pabėgėlių krizę ir besitęsiančią geopolitinę įtampą;

4.  taip pat atkreipia dėmesį į Komisijos 2016 m. metinę augimo apžvalgą; yra tvirtai įsitikinęs, kad investicijų skatinimas, be kita ko, geriau koordinuojant viešųjų ir privačiųjų investicijų didinimą ir daugiausia dėmesio skiriant strategijos „Europa 2020“ tikslams, yra tinkamas politinis atsakas siekiant labiau subalansuotos ekonomikos politikos; mano, kad į šiuos du aspektus turėtų būti atsižvelgta rengiant 2017 m. biudžeto projektą, nes tai turėtų padėti nustatyti prioritetus atsižvelgiant į ekonomines aplinkybes; todėl ragina užtikrinti didesnę Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro ir Sąjungos biudžeto sąsają Sąjungos lygmeniu, nes tai taip pat yra kertinis stabilios euro zonos elementas;

5.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pastangas, dedamas siekiant, kad daugiau Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų būtų naudojama remiant pagrindinius prioritetinius tikslus, nustatytus konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Struktūrinių reformų rėmimo programos parengimo ir primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad lėšos bus naudojamas ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai stiprinti, kaip numatyta Sutarties dėl ES veikimo 174 straipsnyje;

6.  apgailestauja, kad Sąjungos biudžetas pastaraisiais metais papildomai nukentėjo dėl valstybių narių dviveidžio elgesio, nes jos pradėjo laikyti savo indėlį į Sąjungos biudžetą našta ir traktuoti jį kaip koreguojamą kintamąjį; pažymi, kad ES biudžetas, kaip investicijų biudžetas, gali užtikrinti itin didelę pridėtinę vertę, nes juo naudojantis skatinamas augimas, konkurencingumas ir darbo vietų kūrimas valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių įnašai į Sąjungos biudžetą neturi būti laikomi kintamuoju, kuris koreguojamas atsižvelgiant į makroekonomines sąlygas; taip pat primena pridėtinę Sąjungos biudžeto vertę užtikrinant sąveiką ir masto ekonomiją; atkreipia dėmesį į ypatingą izoliuotų ir atokių regionų padėtį;

7.  pažymi, kad ir apgailestauja dėl to, kad dėl vengimo mokėti pelno mokesčius valstybės narės patyrė didžiulių mokestinių nuostolių, todėl buvo sumažintos ir jų įmokos į ES biudžetą; taip pat mano, kad tokia nesąžininga konkurencija mokesčių srityje tam tikrais atvejais reiškia, kad BVP perkeliamas iš vienos valstybės narės į kitą, BNP perkeliamos į ES teritorijai nepriklausančius mokesčių rojus ir taip sumažinamas bendras valstybės narės įnašas į ES biudžetą;

Krizių įveikimas

8.  pažymi, kad pastaraisiais metais Sąjungai teko patirti daugybę krizių ir kad joms įveikti būtinas holistinis sprendimas; atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse patiriama pabėgėlių krizė, kilusi dėl konflikto Sirijoje, dar nėra įveikta; pažymi, kad, staigiai ir labai išaugus į Sąjungą prašyti prieglobsčio keliaujančių pabėgėlių ir migrantų skaičiui, ši krizė sparčiai paaštrėjo 2015 m. ir toliau tęsiasi 2016 m.; pabrėžia, kad tai taip pat turėjo įtakos vidaus krizei; pabrėžia, kad reaguojant į krizę iš Sąjungos biudžeto buvo nedelsiant skirta lėšų ir kad biudžetas turėtų būti itin padidintas, kad būtų galima veiksmingai finansuoti ES politikos priemones, taikomas siekiant įveikti šią krizę, ir kad jis turėtų būti Europos lygmens sprendimo, kaip sureguliuoti šią ekstremaliąją situaciją ateityje, dalis;

9.  pabrėžia, kad 2017 m. ES biudžetui poveikį darys vidaus ir išorės saugumo problemos, kurios taip pat gali įgauti terorizmo grėsmės ar ekstremizmo pavidalą, ir bendros Sąjungos ir valstybių narių darbotvarkės, kuria siekiama užtikrinti ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, įgyvendinimas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia ES biudžeto priemonių, pavyzdžiui, Vidaus saugumo fondo (VSF) svarbą įveikiant svarbiausias problemas, be kita ko, stiprinant prevencines priemones ir tarpvalstybinį operatyvinį bendradarbiavimą;

10.  palankiai vertina tai, kad patvirtintas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), nes jis bus viena iš pagrindinių priemonių didinant ES lygmens investicijas ir padės skatinti darbo vietų kūrimą; su pasitenkinimu pažymi, kad jau patvirtinta daug projektų ir EIF veiksmų ir pastebima ESIF ir programos „Horizontas 2020“ sąveika; ragina Komisiją aktyviai skatinti įvairių ES fondų sąveiką ir sukurti stebėjimo sistemą, kad būtų galima nustatyti ES finansavimo derinimo atvejus; pabrėžia, kad reikia tinkamai taikyti rezultatų suvestinę; ragina valstybes nares ir privačius subjektus visapusiškai pasinaudoti per ESIF teikiamais finansiniais ištekliais; primena, kad Sąjungos biudžetas sudaro investicijų plano pagrindą, nes iš jo skiriama reikalinga 8 mlrd. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma ESIF garantiniam fondui aprūpinti, iš kurios 3,38 mlrd. EUR jau buvo mobilizuoti pagal 2015 m. ir 2016 m. biudžetus; primena, kad šiuo tikslu 2016 m. buvo visiškai išnaudota bendroji įsipareigojimų marža, ir pažymi, kad, kaip nurodyta ESIF finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje, Komisija numato panašų scenarijų 2017 m. biudžeto projekte; pakartoja savo įsipareigojimą per metinę biudžeto procedūrą padidinti lėšas programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei, kad būtų galima kuo labiau kompensuoti lėšų sumažinimą, dėl kurio sutarta per ESIF derybas;

11.  pabrėžia, kad svarbios yra programos „Horizontas 2020“, COSME, MVĮ finansavimo programos, programa „Erasmus +“, taip pat programos ir politikos priemonės, kuriomis remiamas inovacijoms palankios aplinkos kūrimas ir prisidedama prie sėkmingo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į didelį lėšų panaudojimo lygį vykdant iniciatyvos „Horizontas 2020“ programas, tačiau reiškia susirūpinimą dėl labai žemo vidutinio sėkmingo projektų finansavimo rodiklio, kadangi daugybei puikių projektų neskiriama finansavimo; ragina valstybes nares išnagrinėti galimybes perimti tuos programos „Horizontas 2020“ projektus, kurie buvo teigiamai įvertinti, tačiau negali būti bendrai finansuojami, nes nesama galimybių pasinaudoti biudžeto lėšomis; primena svarbų mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios yra Europos ekonomikos pagrindas, vaidmenį; pabrėžia, kad ES biudžetas turėtų padėti toliau gerinti MVĮ galimybes patekti į rinkas ir gauti finansavimą pagal esamas programas, pvz., COSME; pakartoja, kad Sąjungos ateitis priklauso nuo jos gebėjimo kurti inovacijas svarbiausiuose strateginiuose sektoriuose siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą pasaulio ekonomikoje;

12.  mano, kad visų pirma Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI) yra esminis indėlis siekiant Sąjungos prioritetinio su darbo vietomis ir augimu susijusio tikslo; pakartoja savo įsipareigojimą dėl tolesnio šios programos finansavimo siekiant ją plėsti ir taip suteikti didesnei daliai jaunimo, įskaitant į ES atvykstančius jaunus migrantus, galimybių veiksmingai patekti į darbo rinką gaunant geros kokybės darbo, tęstinio mokymosi ar pameistrystės pasiūlymą; apgailestauja, kad derybose dėl 2016 m. ES biudžeto nebuvo skirta naujų įsipareigojimų asignavimų tolesniam JUI finansavimui, nors jaunimo nedarbas ES išlieka itin aukštas; primena, kad šio tikslo būtina siekti kartu tenkinant poreikį skatinti jaunimo judumą, kuris remiamas pagal programą „Erasmus +“; pabrėžia bendro trijų institucijų (Parlamento, Tarybos ir Komisijos) pareiškimo dėl 2016 m. biudžeto svarbą; šiame pareiškime teigiama, „kad „jaunimo nedarbo mažinimas tebėra vienu iš svarbių ir bendrų politinių prioritetų“, ir kad trys institucijos šiuo tikslu „dar kartą patvirtina savo ryžtą kuo veiksmingiau panaudoti turimas biudžeto lėšas šiai problemai spręsti, visų pirma skiriant jas Jaunimo užimtumo iniciatyvai“; pažymi, kad nepaisant to, kad iš pradžių vėluota įgyvendinti šią iniciatyvą ir nuolat buvo delsiama skirti už JUI veiksmų programas atsakingas institucijas daugelyje valstybių narių, dabartiniai įgyvendinimo duomenys rodo visiško lėšų panaudojimo pajėgumus; ragina Komisiją pateikti savo JUI vertinimą ne vėliau kaip 2016 m. balandžio mėn. pabaigoje ir bet kuriuo atveju laiku, kad 2017 m. ES biudžete būtų atsižvelgta į tai, kad programa tęsiama; pabrėžia, kad atliekant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą bus priimtas ilgalaikis sprendimas dėl JUI finansavimo iki 2020 m. pasinaudojant naujais įsipareigojimų asignavimais; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog svarbu, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) parama būtų skiriama ne vyresniems nei 25 m. amžiaus nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams (NEET), kurių skaičius būtų toks kaip ir paramą gaunančių darbuotojų regionuose, kuriuose didelis jaunimo nedarbo lygis;

13.  pabrėžia, kad, remiantis neseniai paskelbta organizacijos „Gelbėkit vaikus“ ataskaita, Europos Sąjungoje šiuo metu 27 mln. vaikų gresia skurdas; primena apie savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją(10), kuriame pasisakė už vaikų garantijų kūrimą, kad būtų galima panaikinti vaikų skurdą, sukurti tinkamą jų asmeninei raidai aplinką ir kad būtų išvengta jų išnaudojimo ir socialinės atskirties; palankiai vertina valstybių narių, kurios neseniai priėmė vaikų skurdo mažinimo strategijas, pastangas, dedamas siekiant sumažinti bendrą skurdo, įskaitant vaikų ir jaunimo skurdą, lygį; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principų; mano, kad švietimas, vaikų priežiūra, sveikatos priežiūros paslaugos, būstas ir saugumas – tai pagrindiniai poreikiai, kuriuos patenkinti turi teisę visi Europos vaikai, įskaitant su pabėgėliais ir migrantais į Europą keliaujančius vaikus;

14.  primena Europos agentūrų svarbą, viena vertus, užtikrinant, kad būtų įgyvendinti Europos teisės aktai ir kartu pasiekta ES politikos tikslų, susijusių su konkurencingumu, augimu ir užimtumu, ir, antra vertus, valdant dabartinę migracijos ir pabėgėlių krizę; todėl primygtinai ragina, kad būtų skirta pakankami žmogiškųjų išteklių ir finansinių lėšų administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, kad agentūros galėtų vykdyti joms pavestas užduotis ir pasiekti kuo geresnių rezultatų; primena, kad dėl migracijos ir pabėgėlių krizės buvo padidintas teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūrų personalas ir išaugo joms skirti asignavimai 2015 m. ir 2016 m. biudžetuose; vis dėlto pabrėžia, kad dar reikės padidinti ir 2017 m. biudžetą, kad šios agentūros galėtų susidoroti su padidėjusiu darbo krūviu ir atlikti papildomas užduotis; be to, ragina Komisiją pateikti atnaujintą ir konsoliduotą informaciją ir vidutinės trukmės ir ilgalaikę su šiomis agentūromis susijusią strategiją;

15.  yra susirūpinęs dėl to, kad vis dar esama socialinės ir ekonominės nelygybės ir patiriama sunkumų siekiant ES su socialine ir ekonomine konvergencija susijusio tikslo; pabrėžia, kad naudojantis Sąjungos biudžetu turėtų būti skatinama konvergencijos, integracijos ir sanglaudos politika, pagrįsta verslumo užtikrinimu ir skatinimu, deramų, kokybiškų ir stabilių darbo vietų kūrimu, tausiu gamtos išteklių naudojimu ir aplinkos apsauga, ir kartu siekiama Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų; yra ypač susirūpinęs dėl mažesnio nei tikėtasi Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) mokėjimų asignavimų panaudojimo lygio;

16.  pripažįsta vaisių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programų svarbą ir siūlo išnagrinėti, kokiu mastu būtų galima padidinti jų finansavimą; primena, kad pastaraisiais metais būta kelių krizių, įskaitant žemės ūkio sektoriaus krizę, kilusią visų pirma dėl Rusijos embargo; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant, kad ES žemės ūkis būtų pritaikytas prie klimato kaitos, apskritai būtų sumažintas žemės ūkio sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir užtikrintas sektoriaus ekonominis gyvybingumas;

17.  pripažįsta, kad, nors siekiant įveikti migracijos ir pabėgėlių krizę mobilizuota daug biudžeto išteklių, kurie buvo paskirstyti 2015 m. ir 2016 m., vis dar nerasta sprendimo, kaip tai padaryti nei Sąjungos viduje, nei išorėje, t. y. pabėgėlių kilmės šalyse; visgi pabrėžia, kad, siekiant įveikti šią krizę, biudžeto lėšų nepakanka ir būtini nemaži papildomi finansiniai ištekliai, nes pabėgėlių ir migrantų skaičiaus didėjimas negali būti laikomas laikinu reiškiniu; pabrėžia, kad ilgalaikius sprendimus turėtų būti siekiama rasti ne tik vykdant metinę biudžeto procedūrą, bet ir atliekant būsimą daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą; primygtinai ragina Komisiją pateikti vidutinės trukmės ir ilgalaikį politinį ir finansinį planą, kaip reaguoti į migracijos krizę ir poveikį 2017 m. biudžetui; pažymi, kad visos ES finansuojamos priemonės turėtų būti laikomos investicijomis, skirtomis pabėgėlių ir migracijos problemoms spręsti; pabrėžia, kad reikia šalinti pagrindines migracijos reiškinio priežastis gerinant gyvenimo sąlygas ir visų pirma užtikrinant geresnį išsilavinimą ir medicinos paslaugas, taip pat labiau remiant investicijas į infrastruktūrą migrantų kilmės šalyse arba šalyse, kuriose jie pirmiausia ieško prieglobsčio; pabrėžia, kad dėl to, jog skiriama lėšų migracijos ir pabėgėlių krizei įveikti, neturėtų būti daroma neigiamos įtakos arba trukdoma kitų svarbių sričių ES politikos įgyvendinimui; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad solidarumas yra pagrindinis ES biudžeto principas; yra susirūpinęs dėl to, kad pabėgėlių krizės metu solidarumas valstybėse narėse pasireiškė nevienodai; pakartoja raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą, kaip ES biudžetas galėtų paskatinti valstybes nares laikytis labiau subalansuoto požiūrio į solidarumą;

18.  reiškia savo didelį susirūpinimą dėl to, kad nesuteikiama tinkama apsauga nelydimiems nepilnamečiams visą kelią iki saugios vietos, ir ragina nuodugniai išnagrinėti 10 000 vaikų dingimo atvejį, apie kurį pranešė Europolas;

19.  pabrėžia, kad svarbu didinti perkėlimo į ES programų, perkėlimo ES viduje procedūrų ir grąžinimo operacijų finansavimą, visų pirma pasinaudojant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu (PMIF), kad būtų galima užtikrinti veiksmingą Europos prieglobsčio ir migracijos politiką kartu vykdant neteisėtos migracijos prevenciją ir ją mažinant; pabrėžia, kad būtina pasinaudojant ES biudžetu ir bendradarbiaujant su Afrikos Sąjunga, Arabų lygą ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru sudaryti galimybes sukurti perkėlimų teritorijas ir saugias zonas Afrikos žemyne ir Artimuosiuose Rytuose;

20.  pažymi, kad buvo įsteigti Europos Sąjungos regioninis patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje, ir Skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti; primygtinai ragina valstybes nares laikytis savo pažadų ir prilyginti savo skiriamus įnašus ES įnašui, kuris siekia 2,3 mlrd. EUR; yra labai susirūpinęs dėl valstybių narių mažų finansinių įnašų; pabrėžia, kad reikės toliau stengtis didinti finansavimą siekiant suteikti humanitarinę pagalbą tranzito keliuose ir įveikti problemas, kurios kyla augant pabėgėlių skaičiui; atkreipia dėmesį į tai, kad stovyklose nebuvo tinkamai finansuojama humanitarinė pagalba, įskaitant sveikatos ir švietimo priemones, ir tai paskatino pabėgėlius leisti į rizikingą kelionę į ES; primena, kad minėti fondai buvo sukurti dėl nepakankamo ES biudžeto lankstumo ir iš jo skiriamo finansavimo; primygtinai pabrėžia, kad veiksmai, kurių imtasi siekiant spręsti migracijos ir pabėgėlių problemą, neturėtų būti vykdomi ES vystymosi politikos kitose srityse sąskaita ir kad visiems ES šios srities veiksmams taip pat turėtų būti taikomos atskaitomybės taisyklės;

21.  pabrėžia, kad valstybės narės dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą neformaliame 2015 m. rugsėjo 23 d. įvykusiame ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime migracijos klausimams aptarti, 2015 m. spalio 15 d. Europos Vadovų Tarybos posėdyje ir 2015 m. lapkričio 11–12 d. aukščiausiojo lygio susitikime Valetoje; mano, kad Tarybos vieši pareiškimai dėl atsako į precedento neturinčią migracijos ir pabėgėlių krizę yra labai svarbūs; tikisi, kad Taryba pateisins lūkesčius, kuriuos sukėlė jos pareiškimai ir sprendimai, visų pirma dėl atitinkamų valstybių narių įnašų, prilygstančių ES biudžeto paramai „Madad“ ir Afrikos patikos fondams, ir dėl visapusiško Komisijos pasiūlymo dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės įgyvendinimo; pripažįsta, kad kai kurios valstybės narės papildomai prisideda vykdant kitas humanitarinės pagalbos programas, pvz., vykdant Pasaulio maisto programą ir Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biurui imantis veiksmų;

22.  palankiai vertina numatytos Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės, kuriai skiriama 3 mlrd. EUR, principą ir tikslus ir primygtinai ragina kiekvieną valstybę narę vykdyti savo politinius įsipareigojimus ir suteikti atitinkamą finansinę paramą Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei; yra tvirtai pasiryžęs taikyti visas politines ir institucines spaudimo priemones, kad užtikrintų, kad valstybės narės vykdys savo įsipareigojimą skirti įnašus Regioniniam patikos fondui Sirijoje, Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondui ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei; tikisi, kad Komisija paaiškins, kaip reikėtų skirti Sąjungos įnašą atsižvelgiant į atitinkamas 2016 m. ir 2017 m. Sąjungos biudžeto viršutines ribas; kritikuoja, kad Taryba ir Komisija Parlamento neįtraukė į priemonės nustatymo ir Sąjungos įnašo mobilizavimo aptarimo procesą, kaip matyti iš Komisijos pareiškimo, kad ji Sąjungos įnašą ketina finansuoti perskirstydama neseniai priimto 2016 m. Sąjungos biudžeto lėšas ir iš anksto pasinaudodama 2017 m. biudžeto maržomis; taip pat pabrėžia, kad reikia padidinti ES išorės veiksmams skiriamų lėšų naudojimo poveikį; ragina Komisiją parengti pasiūlymus, kaip galima padidinti ES išorės finansavimo priemonių sąveiką ir labiau suderinti jų strategines koncepcijas; mano, kad kalbant apie minėtus patikos fondus ir Pabėgėlių rėmimo priemonę, pasakytina, kad jie nėra įtraukiami į ES biudžetą, bet ir nėra į jį neįtraukiami, todėl neužtikrinama pagal Bendrijos metodą įtvirtinta būtina atskaitomybė ir demokratinis procesas, taigi ketina atidžiai stebėti fondų ir priemonės steigimą ir jų naudojimą; pabrėžia, kad minėtais veiksmais akivaizdžiai pažeidžiamos Parlamento, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijų, teisės;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad geopolitinė padėtis rytinėse kaimyninėse šalyse yra tarpi, ir ragina ES teikti didesnę paramą šalims, kurios šiuo metu įgyvendina asociacijos susitarimus, siekiant paspartinti reformas ir užtikrinti, kad būtų stiprinami ES ir atitinkamų šalių santykiai;

Mokėjimai

24.  primena, kad Komisija, reaguodama į krizę (laikotarpio pradžioje Graikijai skirta 2 mlrd. EUR suma, pirmosios migracijos srities iniciatyvos), daugeliu atvejų neprašė 2015 m. ir 2016 m. biudžetuose numatyti papildomų mokėjimų asignavimų, o pasinaudojo jau turimų išteklių perskirstymu; pabrėžia, kad dėl to padidėja našta mokėjimų asignavimams 2016 m. ir vėlesniais metais, todėl gali vėl susidaryti situacija, kai asignavimų nepakaks, kad būtų galima patenkinti faktinius finansinių programų poreikius pagal įvairias išlaidų kategorijas, ir tai tiesiogiai paveiks projektų vadovus ir piliečius; yra susirūpinęs, kad dėl šios padėties ir dėl aplinkybės, kad taip pat vėluota pradėti įgyvendinti programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, vėl susidarys sąlygos, kurioms esant paskutinės DFP laikotarpio pabaigoje buvo pasiektas precedento neturintis neįvykdytų įsipareigojimų lygis ir susikaupė nepriimtinas kiekis neįvykdytų mokėjimų prašymų; primena savo ilgalaikę poziciją, kad nenumatyti mokėjimų poreikiai turėtų būti finansuojami panaudojant naujus asignavimus;

25.  ragina visapusiškai įgyvendinti bendrus pareiškimus dėl mokėjimų, dėl kurių Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė 2015 m. ir 2016 m.; primena įsipareigojimą šiais metais surengti bent tris tarpinstitucinius susitikimus mokėjimų klausimu siekiant apžvelgti mokėjimų panaudojimą ir pakoreguotas prognozes; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pranešė, jog 2015 metų pabaigoje susikaupė 8,2 mlrd. EUR vėluojančių mokėjimų suma, kuri yra beveik perpus mažesnė už tą, kurios ji tikėjosi iš pradžių; ketina šį klausimą iškelti per pirmąjį tarpinstitucinį susitikimą mokėjimų klausimais 2016 m. kovo mėn., kad būtų galima nustatyti šio skirtumo priežastis ir galimą ilgalaikį poveikį mokėjimų prognozėms; tikisi, kad per pirmąjį 2017 m. Sąjungos biudžeto svarstymą Taryba remsis 2016 m. balandžio mėn. posėdyje patvirtintomis sumomis ir visapusiškai į jas atsižvelgs; ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai, kaip sutarta bendrame pareiškime, priimtame vykdant 2016 m. biudžeto procedūrą, ilgalaikes numatomos mokėjimų raidos iki 2014–2020 m. DFP laikotarpio pabaigos prognozes, kad antrojoje DFP laikotarpio pusėje būtų išvengta vėluojančių mokėjimų;

26.  pabrėžia, kad tikimasi, jog Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų panaudojimo sparta išaugs 2017 m., ir įspėja, kad biudžete nebūtų numatyta per mažai mokėjimų asignavimų atsižvelgiant į šį padidėsiantį lėšų panaudojimo lygį; ragina Komisiją biudžeto projekte numatyti reikalingo dydžio mokėjimus; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad vėlai buvo priimtos veiksmų programos ir kad kyla rizika, kad antroje DFP laikotarpio pusėje iš naujo susikaups neapmokėtos sąskaitos; ragina Komisiją aktyviai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir skatina jas dėti visas įmanomas pastangas siekiant skubiai paskirti už programas atsakingas institucijas, nes jų nebuvimas buvo pagrindinė dabartinių vėlavimų priežastis; palankiai vertina tai, kad Komisija pasirengusi glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, jei jos to prašytų, visų pirma, jei reikėtų pakoreguoti veiklos programas, siekiant užtikrinti stipresnę sąveiką tuomet, kai, naudojantis Europos struktūrinių ir investicijų fondais, sprendžiamos vidaus problemos, susijusios su pabėgėlių krize;

Kiti ypač svarbūs klausimai

27.  primena lyčių aspekto integravimo svarbą, nes jis turėtų būti įtraukiamas į Sąjungos politikos priemones kaip horizontalusis principas; ragina Komisiją tinkamai taikyti lyčių aspekto integravimo principą praktikoje rengiant 2017 m. biudžeto projektą;

28.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje 196 Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalims pavyko sutarti dėl visuotinio, privalomo, dinamiško ir diferencijuoto susitarimo siekiant spręsti klimato kaitos problemas; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad nėra aišku, kaip pagalbą teikiančios šalys pasieks tikslą kasmet skirti 100 mlrd. JAV dolerių besivystančioms šalims remti ir, visų pirma, kaip jos susitars dėl bendros metodikos, kaip vykdyti kovos su klimato kaita finansų apskaitą; pažymi, kad šis klausimas turi būti išspręstas prieš prasidedant klimato kaitos konferencijai Marakeše (COP 22), ir tikisi, kad Komisija pateiks konsoliduotą ES reglamentavimo pagrindą, kuris visapusiškai atitiks visus Paryžiuje prisiimtus įsipareigojimus, ir numatys atitinkamą finansavimą 2017 m. biudžeto projekte; primena, kad ES pritarė, kad mažiausiai 20 proc. jos 2014–2020 m. biudžeto, t. y. 180 mlrd. EUR, turėtų būti skirta su klimatu susijusiems veiksmams ir kad ES biudžetą reikia pakoreguoti atsižvelgiant į su klimatu susijusius aspektus; prašo Komisijos toliau siekti, kad ES lėšos būtų naudojamos tvariai ir veiksmingai infrastruktūrai ir tvarioms transporto rūšims remti; ragina Komisiją skubiai įgyvendinti 2015 m. lapkričio 17 d. Tarybos išvadas dėl klimato ir sanglaudos politikos fondų;

29.  palankiai vertina Komisijos pastangas, dėtas rengiant strategiją „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“; ragina Komisiją pademonstruoti pažangą paprastinant ES finansavimą, visų pirma mažinant naštą, kai įgyvendinami ir administruojami ES finansuojami projektai; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas finansinių priemonių veiksmingumui, nes jos pagal Sąjungos finansavimo programas gali būti taikomos svarbioms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, MVĮ, novatoriškoms įmonėms ir labai mažoms įmonėms; taip pat mano, kad didelė atsakomybė tenka ne tik Sąjungos institucijoms, bet ir valstybėms narėms, atsižvelgiant į tai, kad 80 proc. biudžeto panaudojama taikant pasidalijamąjį valdymą; todėl ragina valstybes nares daryti viską, ką gali, kad užtikrintų patikimą finansų valdymą ir kad būtų sumažintas klaidų skaičius ir išvengta vėlavimų įgyvendinant programas, už kurias jos yra atsakingos; pabrėžia, kad būtina daugiau dėmesio skirti tinkamų kiekybinių ir kokybinių našumo rodiklių plėtojimui, kad būtų galima įvertinti veiklos rezultatus ir gauti konkrečią informaciją apie ES lėšų panaudojimo poveikį realiajai ekonomikai; ragina valstybes nares skatinti ir įgyvendinti konkrečias priemones, skirtas aktyviai kovai su korupcija vykdant viešuosius pirkimus ir konkursus;

30.  pakartoja, kad remia tarptautinę mokslinių tyrimų ir inžinerijos programą ITER ir yra įsipareigojęs užtikrinti tinkamą jos finansavimą; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad ši programa gali dar labiau vėluoti ir pareikalauti papildomų išlaidų, ir dėl galimo susijusio poveikio Sąjungos biudžetui; todėl apgailestauja, kad negalėjo įvertinti 2016 m. ITER programos asignavimų dydžio atsižvelgdamas į atnaujintą mokėjimų planą ir tvarkaraštį; tikisi, kad peržiūrėtas planas bus įtrauktas rengiant 2017 m. biudžeto projektą; ragina numatyti tinkamą atskaitomybės mechanizmą, kurį taikant būtų pateikiama aiški tarptautiniam projektui skiriamų finansinių išteklių dydžio apžvalga ir įvertinamas jų naudojimo veiksmingumas;

31.  primena, kad galutiniame susitarime dėl 2014–2020 m. DFP, remiantis DFP reglamento 2 straipsniu, numatyta, kad bus atliekama privaloma 2014–2020 m. DFP peržiūra ir teikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl DFP peržiūros iki 2016 m. pabaigos; pabrėžia, kad atliekant peržiūrą ir (arba) persvarstymą siekiama įvertinti kokybinį ir kiekybinį DFP veikimą ir reaguoti į sisteminius Sąjungos biudžeto trūkumus, taip pat užtikrinti, kad Sąjunga turėtų pakankamai išteklių ir galėtų veiksmingai reaguoti į vidaus ir išorės krizes ir finansuoti naujus politinius prioritetus antrąją dabartinės DFP pusę; pabrėžia, kad Taryba turėtų pateisinti lūkesčius, kuriuos sukėlė Europos Vadovų Tarybos pareiškimai ir sprendimai; todėl pabrėžia, kad Taryba turėtų prisiimti atsakomybę užtikrinant, kad naujoms užduotims ir nenumatytoms aplinkybėms finansuoti būtų skiriami būtini asignavimai, be kito, tuo tikslu persvarstant ir padidinant viršutines DFP ribas; ketina laikytis nuoseklaus požiūrio vedant derybas dėl 2017 m. biudžeto ir DFP peržiūros; labai abejoja, ar siekiant įveikti dabartines krizes finansavimas gali būti skiriamas esant pagal dabartinę DFP numatytiems apribojimams; taip pat pabrėžia, kad DFP peržiūra 2016 m. – tai galimybė pritaikyti joje numatytas priemones ir užtikrinti didesnį jos lankstumą;

32.  pakartoja savo poziciją, kad pritaria būtinai išsamiai Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformai ir didžiausią politinę svarbą teikia Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais, kuri įsteigta remiantis susitarimu dėl 2014–2020 m. DFP, darbui; tikisi, kad Komisija ir Taryba atsižvelgs į galutinius rezultatus, kurių tikimasi sulaukti iki 2016 m. pabaigos, įskaitant visus naujų nuosavų išteklių pasiūlymus; primena, kad pagrindinis nuosavų išteklių reformos siekis – užtikrinti, kad Sąjungos biudžeto įplaukos būtų labiau nepriklausomos, stabilesnės, paprastesnės, sąžiningesnės, tvaresnės ir labiau numatomos, taip pat sumažinti pernelyg didelių išlaidų, patiriamų nacionalinių biudžetų, naštą ir didinti skaidrumą piliečiams nedidinant bendros jų mokesčių naštos; mano, kad, norint turėti visiškai nepriklausomą ES biudžetą, būtina numatyti tikrus nuosavus išteklius;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Audito Rūmams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0407.
(5) OL L 48, 2016 2 24.
(6) Žr. Priedą prie 2015 m. lapkričio 25 d. Parlamento teisėkūros rezoliucijos (priimti tekstai, P8_TA(2015)0407.
(7) Žr. Priedą II prie 2015 m. liepos 8 d. Parlamento teisėkūros rezoliucijos (priimti tekstai, P8_TA(2015)0263.
(8) http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/eeip/pdf/ip011_en.pdf
(9) http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/2016/ags2016_annual_growth_survey.pdf
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0401.


Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros
PDF 372kWORD 102k
Sprendimas
Priedas
Priedas
2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros sudarymo (2016/2005(ACI))
P8_TA(2016)0081A8-0039/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. Pirmininkų sueigos sprendimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros projektą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 295 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio reglamentavimo (COM(2015)0216 ir jo priedus),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(1) (toliau – 2010 m. Pagrindų susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(2) (toliau – 2003 m. Tarpinstitucinis susitarimas),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją „ES reglamentavimo kokybė, subsidiarumas ir proporcingumas. 19-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros (2011 m.)“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2016 m. darbo programos(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 18 ir 19 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 140 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0039/2016),

A.  kadangi Parlamentas ne kartą ragino surengti naujas derybas siekiant persvarstyti 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą, kad būtų atsižvelgta į naujas teisines aplinkybes, atsiradusias įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, konsoliduoti dabartinę geriausią praktiką ir atnaujinti šį susitarimą atsižvelgiant į geresnės teisėkūros darbotvarkę;

B.  kadangi Regionų komitetas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir įvairūs nacionaliniai parlamentai išreiškė savo nuomonę dėl 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikato „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015)0215), pirmiau minėto Komisijos pasiūlymo dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio reglamentavimo arba dėl institucijų pasiekto konsensuso dėl naujojo Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros;

C.  kadangi pirmiau minėtoje 2015 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijoje Parlamentas palankiai įvertino tai, kad pradėtos derybos dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros, ir nustatė keletą prioritetų, visų pirma susijusių su Komisijos rengiamų teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų kokybe, metinių ir daugiamečių programų sudarymu, teisės aktų projektų poveikio vertinimo stiprinimu ir vienodu požiūriu į abi teisėkūros institucijų šakas per visą teisėkūros procesą, turint omenyje galimybes susipažinti su informacija, tinkamas tarpinstitucines konsultacijas, Komisijos atsižvelgimą į Parlamento pasiūlymus ir rekomendacijas bei išsamaus pagrindimo pateikimą kiekvienu atveju, kai ketinama atsiimti pasiūlymą;

D.  kadangi 2015 m. birželio 25 d. oficialiai pradėtos tarpinstitucinės derybos;

E.  kadangi 2015 m. gruodžio 16 d. Pirmininkų sueiga balsų dauguma pritarė 2015 m. gruodžio 8 d. trijų institucijų derybininkų pasiektam preliminariam susitarimui dėl naujojo Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (toliau – naujojo TIS) teksto;

F.  kadangi naujasis TIS turi pakeisti 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą ir 2005 m. lapkričio mėn. Tarpinstitucinį bendrą požiūrį į poveikio vertinimą ir kadangi naujojo TIS priedas turi pakeisti 2011 m. Bendrąjį susitarimą dėl deleguotųjų aktų;

G.  kadangi, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Komisijos pareiškime, kuris pateikiamas šio sprendimo II priede, naujuoju TIS nedaromas poveikis 2010 m. Pagrindų susitarimui;

H.  kadangi vis dėlto dėl naujojo TIS kai kurios 2010 m. Pagrindų susitarimo nuostatos gali tapti neaktualios arba gali reikėti jas atnaujinti;

I.  kadangi pagal naująjį TIS numatytos tolesnės tarpinstitucinės derybos, visų pirma dėl praktinės bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija tvarkos sudarant tarptautinius susitarimus ir dėl SESV 290 ir 291 straipsnių (atitinkamai dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų) taikymo kriterijų;

J.  kadangi dėl naujojo TIS reikės pritaikyti kai kurias Parlamento darbo tvarkos taisyklių nuostatas, kaip antai susijusias su Komisijos darbo programa ir aktų teisinio pagrindo tinkamumo tikrinimu;

K.  kadangi naujajame TIS vienu ar kitu būdu atsižvelgiama į pagrindines problemas, kurias nurodė Parlamento Konstitucinių reikalų komitetas savo 2015 m. balandžio 22 d. dokumente „Konstitucinių reikalų komiteto indėlis formuojant Parlamento poziciją derybose dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros persvarstymo“;

1.  pritaria institucijų pasiektam susitarimui ir mano, kad šis susitarimas – tinkamas pagrindas siekiant nustatyti ir plėtoti naujus, atviresnius ir skaidresnius jų tarpusavio santykius, kad teisėkūra būtų geresnė Sąjungos piliečių labui;

2.  atsižvelgdamas į geresnės teisėkūros siekį, itin apgailestauja dėl to, kad per derybas dėl TIS nebuvo laikomasi įprastos praktikos, t. y. komiteto procedūros Europos Parlamente;

3.  ypač džiaugiasi derybų rezultatais, susijusiais su tarpinstituciniu daugiamečių ir metinių programų sudarymu, Komisijos atsižvelgimu į Parlamento teisėkūros iniciatyvas, taip pat nuostatomis dėl pagrindimo ir konsultacijų, kai ketinama atsiimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; pabrėžia, jog tai, kad susitarta didelį dėmesį skirti Komisijos darbo programai, negali būti suprantama kaip pagrindas apriboti Parlamento teisėkūros įgaliojimus arba iniciatyvos teisę; palankiai vertina tai, kad sutarta dėl tarpinstitucinio keitimosi nuomonėmis tais atvejais, kai ketinama keisti akto teisinį pagrindą, ir pareiškia, kad yra tvirtai pasiryžęs priešintis bet kokiems mėginimams keičiant teisinį pagrindą sumenkinti Europos Parlamento teisėkūros įgaliojimus;

4.  pabrėžia naujojo TIS nuostatos dėl geresnės teisėkūros priemonių (poveikio ir kitų vertinimų, viešųjų konsultacijų ir konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir t. t.) svarbą siekiant užtikrinti išsamia informacija grindžiamą, įtraukų ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą ir teisingą teisės aktų taikymą, kartu pažymėdamas, kad šiomis nuostatomis apsaugomos teisėkūros institucijų prerogatyvos; mano, kad poveikio vertinimai turi būti išsamūs ir subalansuoti ir juos atliekant turėtų būti, inter alia, vertinamos išlaidos, kurias patirs gamintojai, vartotojai, darbuotojai ir administratoriai ir kurios bus patirtos siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą, jei nebus priimtas reikiamas teisės aktas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad su poveikio vertinimais susijusios formuluotėmis visos trys institucijos nepakankamai įpareigojamos savo poveikio vertinimuose atsižvelgti į mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir pateikti konkurencingumo patikrinimo duomenis; pabrėžia, kad visais teisėkūros ciklo etapais svarbu atsižvelgti į MVĮ reikmes ir skirti joms dėmesį; pabrėžia, kad, kaip nurodyta 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Geresnio reglamentavimo gairės“ (SWD(2015)0111), į poveikio vertinimo ataskaitas turi būti įtraukiami poveikio MVĮ vertinimai, ir ragina Komisiją pateikti papildomos informacijos apie tokią praktiką; palankiai vertina tikslą gerinti Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą ir taikymą, inter alia, geriau nustatant nacionalines priemones, kurių nereikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus, perkeliamus į nacionalinę teisę (t. y. perteklinį reglamentavimą), ir, turėdamas omenyje tai, kad valstybės narės gali pasirinkti taikyti aukštesnius standartus, jei pagal Sąjungos teisę nustatomi tik minimalūs standartai, tikisi, kad valstybės narės aiškiai nurodys ir registruos tokias priemones;

5.  pažymi, kad dėl bendrųjų išlaidų, patiriamų taikant teisės aktus, gali kilti didelių sunkumų įmonėms ir asmenims, kuriems Sąjungos taisyklės daro poveikį;

6.  atkreipia dėmesį į 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos pirmininko pirmojo pavaduotojo laišką dėl naujos Reglamentavimo patikros valdybos, kuriai pavesta prižiūrėti Komisijos atliekamų poveikio vertinimų kokybę, veiklos (nors šiai valdybai nesuteikiama teisė vetuoti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, nes tai yra išrinktų institucijų prerogatyva); primena, kad savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliucijoje dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens(5)Parlamentas prašė sustiprinti Reglamentavimo patikros valdybos (anksčiau – Poveikio vertinimo valdyba) nepriklausomumą, visų pirma užtikrinant, kad valdybos nariams nebūtų taikoma politinė kontrolė; šiuo klausimu mano, kad Reglamentavimo patikros valdybos įsteigimas – tai pirmasis sveikintinas žingsnis siekiant užtikrinti jos nepriklausomumą; pabrėžia, kad teisėkūros institucijos gali ir pačios atlikti poveikio vertinimus, jei mano, kad to reikia; pažymi, kad poveikio vertinimai nepakeičia politinio sprendimo priėmimo proceso; be to, pabrėžia, jog pagal naująjį TIS numatytas institucijų tarpusavio keitimasis informacija apie geriausią praktiką ir metodiką, susijusias su poveikio vertinimu, tokiu būdu sudarant galimybę laiku atlikti Reglamentavimo patikros valdybos veiklos peržiūrą, kad būtų galima taikyti bendrą metodiką;

7.  palankiai vertina institucijų susitarimą bendradarbiauti siekiant atnaujinti ir supaprastinti teisės aktus ir keistis nuomonėmis apie juos prieš sudarant galutinę Komisijos darbo programą; pabrėžia metinės naštos apžvalgos, kaip priemonės aiškiai ir skaidriai nustatyti ir stebėti Sąjungos veiksmų rezultatus, svarbą siekiant išvengti pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos ir juos sumažinti; į šias apžvalgas turėtų būti įtraukiamas su MVĮ susijęs sąrašas ir atskiriama našta, kurią siekiama nustatyti konkrečiais Komisijos pasiūlymais ir atskirų valstybių narių aktais; pažymi, kad klausimas, ar tikslinga ir pageidautina konkrečiuose sektoriuose nustatyti tikslus dėl naštos sumažinimo, turėtų būti svarstomas atidžiai ir atskirai kiekvienu konkrečiu atveju, institucijoms glaudžiai bendradarbiaujant, ypatingą dėmesį skiriant teisės aktų kokybei ir nemenkinant atitinkamų Sąjungos standartų; tikisi, kad Komisija reguliariai siūlys panaikinti teisės aktus, jei bus manoma, kad juos reikia panaikinti; šiuo atžvilgiu džiaugiasi, jog visos trys institucijos susitarė, kad atliekant poveikio vertinimą reikėtų vertinti taip pat ir pasiūlymų poveikį administracinei naštai, ypač tenkančiai MVĮ; pripažįsta, kad tinkamais Sąjungos teisės aktais gali būti sumažinta MVĮ tenkanti administracinė našta, jei 28 skirtingi taisyklių rinkiniai bus pakeisti vienu bendru taisyklių, taikomų vidaus rinkoje, rinkiniu;

8.  mano, kad iš esmės rastas subalansuotas sprendimas dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, pagal kurį užtikrinamas skaidrumas ir teisėkūros institucijų lygybė, tačiau pabrėžia, kad reikia skubiai susitarti dėl tinkamų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų apibrėžimo kriterijų ir greitai suderinti visus pagrindinius teisės aktus su Lisabonos sutartimi numatyta teisine sistema;

9.  pripažįsta, kad sutartos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti Parlamento ir Tarybos, kaip teisėkūros institucijų, tarpusavio keitimąsi nuomonėmis ir informacija, yra žingsnis pirmyn; vis dėlto mano, kad tos priemonės turėtų būti plėtojamos toliau, visų pirma kalbant apie abipuses galimybes susipažinti su informacija ir dalyvauti posėdžiuose, kad būtų galima nustatyti iš tiesų lygiavertę teisėkūros institucijų pusiausvyrą ir sudaryti joms vienodas sąlygas per visą teisėkūros procedūrą, be to, užtikrinti, kad būtų laikomasi lojalaus institucijų tarpusavio bendradarbiavimo principo; perspėja, kad sutartas neoficialus keitimasis informacija neturėtų tapti naujų neskaidrių tarpinstitucinių derybų arena;

10.  primena, kad pagal SESV nustatyta įprasta teisėkūros procedūra, apimanti tris svarstymus; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentui ir Tarybai visapusiškai naudojantis savo prerogatyvomis per teisėkūros procedūrą, susitarimas per antrąjį svarstymą turėtų būti standartinė procedūra, o susitarimo per pirmąjį svarstymą procedūra turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai priimamas gerai apsvarstytas ir aiškus sprendimas taikyti tokią procedūrą;

11.  pritaria įsipareigojimui užtikrinti teisėkūros procedūrų skaidrumą, tačiau pabrėžia, kad, norint pasiekti šį tikslą, reikia konkretesnių nuostatų ir priemonių, visų pirma kalbant apie susitarimo per pirmąjį svarstymą procedūros taikymą;

12.  be to, mano, kad turėtų būti geriau naudojamasis nuostatomis dėl politinio dialogo su nacionaliniais parlamentais; atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartimi nacionaliniams parlamentams suteiktas svarbus vaidmuo, ir pabrėžia, kad greta vaidmens, kurį jie atlieka stebėdami, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, jie gali užtikrinti ir užtikrina pozityvų indėlį į politinį dialogą; ragina geriau naudotis esamais subsidiarumo ir proporcingumo mechanizmais, kaip nustatyta Sutartyse; pabrėžia, kad taikant aštuonių savaičių terminą nacionaliniams parlamentams pateikti savo pagrįstas nuomones dėl neatitikties subsidiarumo principui, reikia užtikrinti didesnį lankstumą;

13.  ragina visapusiškai įvertinti naujojo TIS poveikį 2010 m. Pagrindų susitarimui ir kitiems galiojantiems tarpinstituciniams susitarimams, turint omenyje tai, kad būtina apsaugoti Europos Parlamento poziciją ir prerogatyvas ir supaprastinti daugelio susitarimų, reglamentuojančių tarpinstitucinius santykius, struktūrą;

14.  mano, kad šį supaprastinimą reikia atlikti, kai bus parengti visi praktiniai susitarimai dėl viso naujojo TIS įgyvendinimo, nes tuomet institucijos taip pat galės įvertinti, ar reikia suderinimo su naujuoju TIS, atsižvelgiant į iki to laiko įgyvendinant naująjį TIS sukauptą patirtį;

15.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti tinkamą įgyvendinimą ir pasirūpinti, kad būtų laikomasi pagal naująjį TIS prisiimtų įsipareigojimų ir nustatytų terminų;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad aktyviai dalyvaujant visiems Parlamento komitetams, turintiems atitinkamos patirties, ir remiantis jų ekspertinėmis žiniomis visų pirma reikia techniniu ir (arba) politiniu lygmenimis toliau spręsti šiuos klausimus:

   programų sudarymas (2010 m. Pagrindų susitarimo ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių techninė peržiūra);
   aktų teisinio pagrindo patikrinimas (Darbo tvarkos taisyklių peržiūra siekiant įtraukti trišalio keitimosi nuomonėmis tvarką);
   būtinybė įvertinti, kaip Komisija taiko minėtąsias Geresnio reglamentavimo gaires ir ar efektyviai veikia naujai įsteigta Reglamentavimo patikros valdyba, visų pirma siekiant patikrinti, kaip nustatyta 6 dalyje, ar ji veikia nepriklausomai ir ar jos nariams netaikoma politinė kontrolė;
   teisėkūros proceso skaidrumas ir koordinavimas (įskaitant tinkamą pirmojo ir antrojo svarstymo procedūrų taikymą, praktinius susitarimus dėl keitimosi nuomonėmis, dalijimąsi informacija ir tvarkaraščių palyginimą, skaidrumą vykdant trišales derybas, platformų ir priemonių, kuriomis būtų sukurta bendra duomenų bazė, kurioje būtų pateikiama informacija apie teisėkūros procedūra priimamų aktų esamą padėtį, parengimą, informacijos teikimą nacionaliniams parlamentams, taip pat praktinius susitarimus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija vykdant derybas dėl tarptautinių susitarimų ir sudarant tokius susitarimus);
   būtinybė įvertinti Reglamentavimo patikros valdybos nepriklausomumą atliekant jai pavestas stebėjimo užduotis ir teikiant objektyvias konsultacijas dėl atitinkamų poveikio vertinimų ir galimybė imtis tolesnių veiksmų;
   Parlamento lūkesčiai, kad, kaip numatyta pagal atitinkamas naujojo TIS nuostatas, Komisija pateiks pasiūlymų, kuriais, jei įmanoma, būtų nustatomi tikslai kuo skubiau sumažinti naštą pagrindiniuose sektoriuose, kartu užtikrinant, kad būtų pasiekti teisės aktais numatyti tikslai;
   būtinybė užtikrinti naujojo TIS ir bendradarbiavimo susitarimų, susijusių su Sąjungos patariamaisiais organais, suderinamumą veiklos ir teisiniu aspektais;
   deleguotieji ir įgyvendinimo aktai, kaip numatyta Parlamento 2014 m. vasario 25 d. rezoliucijoje dėl tolesnių veiksmų dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo ir valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės(6) (derybos dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų apibrėžimo kriterijų, deleguotųjų aktų registro įsteigimo ir iki įsigaliojant Lisabonos sutarčiai priimtų aktų visiško suderinimo);
   Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas ir taikymas (valstybių narių pranešimų apie direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę ir apie visas nacionalines priemones, kuriomis reikalaujama daugiau nei Sąjungos teisės aktų nuostatomis (t. y. perteklinį reglamentavimą), tikrinimas);

17.  pritaria šio sprendimo I priede pateiktam susitarimo projektui;

18.  pritaria šio sprendimo II priede pateiktam Parlamento ir Komisijos pareiškimui;

19.  prašo savo atsakingo komiteto ištirti, kokiu mastu reikia keisti ar išaiškinti Darbo tvarkos taisykles arba keisti Parlamento praktiką, administracijos darbą ir ryšių su kitomis institucijomis kanalus, kad būtų įgyvendintas naujasis TIS;

20.  paveda Pirmininkui pasirašyti naująjį TIS su Tarybos Pirmininku ir Komisijos Pirmininku ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir jo priedus Tarybai ir Komisijai susipažinti.

I priedas

Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka tarpinstitucinį susitarimą, kuris buvo paskelbtas Oficialiojo leidinio L serijoje 123, 2016 5 12, p. 1.)

II PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR KOMISIJOS PAREIŠKIMAS PRIIMANT TARPINSTITUCINĮ SUSITARIMĄ DĖL GERESNĖS TEISĖKŪROS

Europos Parlamentas ir Komisija mano, kad šis Susitarimas atspindi pusiausvyrą tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos ir jų atitinkamą kompetenciją, kaip nustatyta Sutartyse.

Juo nedaromas poveikis 2010 m. spalio 20 d. Pagrindų susitarimui dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(7).

(1) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.
(2) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0061.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0323.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0069.
(6)Priimti tekstai, P7_TA(2014)0127.
(7) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.


Susitarimas su tabako bendrove (PMI susitarimas)
PDF 342kWORD 83k
2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl susitarimo su tabako bendrove (susitarimas su „Philip Morris International“) (2016/2555(RSP))
P8_TA(2016)0082RC-B8-0312/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 9 d. „Philip Morris International“ bei su ja susijusių įmonių ir Sąjungos bei jos valstybių narių susitarimą dėl kovos su kontrabanda ir klastojimu ir bendrąjį pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB(1),

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvenciją ir Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo, priimtą 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu FCTC/COP5 (1) per penktą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos šalių konferencijos sesiją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 4 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencijos Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo sudarymo Europos Sąjungos vardu, atsižvelgiant į Protokolo nuostatas, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinė dalis (COM(2015)0193),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2004 m. liepos 9 d. „Philip Morris International“ bei su ja susijusių įmonių ir Sąjungos bei jos valstybių narių susitarimo dėl kovos su kontrabanda ir klastojimu ir bendrojo pareiškimo įgyvendinimo patirties techninis vertinimas“ (angl. „Technical assessment of the experience made with the Anti-Contraband and Anti‑Counterfeit Agreement and General Release of 9 July 2004 among Philip Morris International and affiliates, the Union and its Member States“) (SWD(2016)0044),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl Bendrijos, valstybių narių ir koncerno „Philip Morris“ susitarimo dėl kovos su cigarečių kontrabanda poveikio ir tolesnio tyrimo komiteto rekomendacijų dėl Bendrijos tranzito sistemos svarstymo(2),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl susitarimo su tabako bendrove (susitarimas su „Philip Morris International“) (O-000010/2016 – B8-0109/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi ES finansinių interesų gynimas yra vienas svarbiausių Komisijos prioritetų ir kadangi dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais, ypač kontrabandinių ir suklastotų cigarečių kontrabandos, nacionaliniai ir ES biudžetai kasmet netenka, atsargiai vertinant, daugiau kaip 10 milijardų eurų (tiek prarandama valstybės pajamų);

B.  kadangi neteisėta prekyba yra sunkus nusikaltimas, kuris prisideda prie kitos tarptautinės organizuotos nusikalstamos veiklos, įskaitant neteisėtą prekybą žmonėmis, narkotikais ir ginklais, ir kai kuriais atvejais teroristinių grupuočių finansavimo;

C.  kadangi pagrindinis susitarimas su „Philip Morris International“ (PMI) tikslas – sumažinti PMI gaminių kontrabandos dominavimą neteisėtoje ES tabako rinkoje;

D.  kadangi susitarimo su PMI galiojimas baigiasi 2016 m. liepos 9 d.;

E.  kadangi Komisijos atliktame susitarimo su PMI techniniame vertinime daroma išvada, kad šis pagrindinis tikslas veiksmingai pasiektas, tačiau keliama abejonė dėl šio rezultato priežastingumo ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad, apribojus PMI gaminių kontrabandą, neteisėtų gaminių ES rinkoje skaičius apskritai nesumažėjo;

F.  kadangi pagal susitarimą su PMI yra gauta apie 1 mlrd. USD iš metinių mokėjimų ir 68,2 mln. EUR iš konfiskavimo mokėjimų viešųjų finansinių įplaukų, kurias pasidalijo Komisija (apie 10 proc.) ir valstybės narės (apie 90 proc.); kadangi nėra duomenų apie tai, kaip valstybės narės panaudojo pajamas, gautas pagal šį susitarimą;

G.  kadangi nuo šio susitarimo pasirašymo labai pasikeitė teisinė sistema ir neteisėtos prekybos tabako gaminiais rinkos sąlygos, visų pirma padaugėjo cigarečių be prekių ženklo, dažnai vadinamų pigiomis baltomis cigaretėmis, taip pat plečiasi nauja sritis – elektroninėms cigaretėms skirto skysto nikotino pardavimas;

H.  kadangi bylos C-358/14 Lenkija prieš Parlamentą ir Tarybą, C-477/14 Pillbox 38 (UK) Limited ir C-547/14 Philip Morris Brands SARL ir kt., kuriomis ginčijama Direktyva 2014/40/ES, šiuo metu nagrinėjamos Teisingumo Teisme ir, esant anksčiausiai galimybei, susiję tabako gamintojai turėtų atsiimti ieškinius;

I.  kadangi Komisija įsipareigojo ratifikuoti PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo, o tai yra svarbus žingsnis stiprinant kovos su neteisėta prekyba tabako gaminiais teisinę sistemą; kadangi Komisija įsipareigojo pakviesti trečiąsias šalis ratifikuoti Protokolą;

J.  kadangi tabako kontrabanda kenkia ES visuomenės sveikatos politikai ir dėl jos žmonės, įskaitant jaunimą, daug vietų gali su didele neteisėta nuolaida gauti neteisėtų tabako gaminių; kadangi svarbu ne tik tai, kad suklastotos cigaretės neteisėtai gaminamos ir įvežamos, bet ir tai, kad joms pagaminti panaudotos nežinomos sudedamosios dalys, taigi, kyla didelis pavojus sveikatai;

1.  teigiamai vertina PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo ir ragina kuo greičiau užbaigti ratifikavimo procesą;

2.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ratifikuoti Protokolą ir jos įsipareigojimą raginti valstybes nares ir trečiąsias šalis jį ratifikuoti; pažymi, kad Protokolą ratifikavo 15 šalių, įskaitant penkias ES valstybes nares, ir kad ES šiuo metu rengiasi jį ratifikuoti;

3.  ragina Komisiją siekti, kad Protokolas būtų skubiai ratifikuotas; vis dėlto mano, kad susitarimo galiojimo atnaujinimas būtų neigiamą ir priešingą poveikį turintis ženklas trečiosioms šalims, kad ES palaiko nederamus ryšius su tabako pramonės subjektais, nors Protokole aiškiai draudžiami tokie ryšiai;

4.  yra įsitikinęs, kad susitarimo su PMI atnaujinimas gali būti nesuderinamas su ES įsipareigojimais pagal PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, o tai gali padaryti žalos ES, kaip pasaulinio masto lyderės tabako kontrolės srityje, reputacijai;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 5 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo gairėse teigiama, kad esama esminio ir neišsprendžiamo konflikto tarp tabako pramonės subjektų interesų ir visuomenės sveikatos politikos subjektų interesų;

6.  palankiai vertina tai, kad priimta 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (Tabako gaminių direktyva), pabrėžia, kad Tabako gaminių direktyvoje jau numatytas teisinis reikalavimas tabako bendrovėms įdiegti ir taikyti stebėjimo ir sekimo sistemą, kuri turi pradėta taikyti cigarečių ir suktinių tabako gaminių atveju nuo 2019 m. gegužės 20 d., o kitų tabako gaminių atveju nuo 2024 m. gegužės 20 d.;

7.  pabrėžia, jog Komisija turi imtis skubių veiksmų, kad užtikrintų visapusišką Tabako produktų direktyvos perkėlimą į nacionalinę visų valstybių narių teisę; atkreipia dėmesį į tai, kad kelios valstybės narės neoficialiai pranešė Komisijai, kad direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę procesas užbaigtas; ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie esamą padėtį, susijusią su perkėlimu, pasibaigus 2016 m. gegužės 20 d. terminui;

8.  primena, kad 2015 m. gegužės mėn. Komisija pažadėjo kuo greičiau pateikti susitarimo su PMI vertinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija kelis kartus nukėlė vertinimo paskelbimą ir kad galiausiai jis buvo paskelbtas 2016 m. vasario 24 d. – dieną prieš diskusiją šiuo klausimu plenariniame posėdyje Parlamente; laikosi tvirtos nuomonės, kad pavėlavusi jį paskelbti Komisija neįvykdė įsipareigojimo Parlamentui ir piliečiams užtikrinti skaidrumą – tokiu būdu buvo pakenkta Parlamento gebėjimui tinkamu laiku pareikšti savo nuomonę šiuo sudėtingu ir kebliu klausimu;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijos vertinimu, taikant susitarimą su PMI išties pasiektas jo tikslas apriboti PMI kontrabandos gaminių dominavimą neteisėtoje ES tabako rinkoje, kaip parodo 2006–2014 m. maždaug 85 proc. sumažėjęs valstybių narių konfiskuojamų originalių PMI cigarečių kiekis; vis dėlto pažymi, kad Komisija abejoja dėl šio rezultato priežastingumo, ir atkreipia dėmesį į tai, kad, sumažinus PMI kontrabandinių gaminių kiekį, neteisėtų gaminių kiekis ES rinkoje apskritai nesumažėjo; pažymi, kad kontrabandinius stambių gamintojų produktus vis dažniau pakeičia kitokie gaminiai, įskaitant cigaretes be prekių ženklų (vadinamąsias pigias baltas cigaretes), paprastai gaminamas trečiose šalyse;

10.   reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad, kaip pažymima susitarimuose su tabako bendrovėmis, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) biudžetas iš dalies finansuojamas metiniais tabako pramonės mokėjimais, nes dėl to gali kilti tam tikras interesų konfliktas;

11.  pabrėžia, kad pirmą kartą 2004 m. sudarytas susitarimas su PMI buvo naujoviška kovos su neteisėta prekyba tabako gaminiais priemonė, tačiau pabrėžia, kad nuo to laiko rinkos ir reguliavimo aplinka patyrė esminių pokyčių; pabrėžia, kad šiuo susitarimu nesprendžiamas svarbių aspektų, susijusių su esama neteisėta prekyba tabako gaminiais, klausimas, ypač susijęs su didele prekybos vadinamosiomis pigiomis baltomis cigaretėmis dalimi; todėl mano, kad visi į susitarimą su PMI įtraukti elementai bus įtraukti į naują teisinę sistemą, kurią sudaro Tabako produktų direktyva ir PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos Protokolas;

12.  todėl mano, kad susitarimas su PMI neturėtų būti atnaujintas ar išplėstas arba neturėtų būti dėl jo iš naujo deramasi; prašo Komisiją nesiekti jo atnaujinti ar išplėsti arba iš naujo dėl jo derėtis pasibaigus jo galiojimui;

13.  ragina Komisiją ES lygmeniu iki susitarimo su PMI galiojimo pabaigos sukurti visas priemones, būtinas siekiant stebėti ir sekti PMI tabako gaminius, ir imtis teisinių veiksmų dėl bet kokio neteisėto šio gamintojo gaminių konfiskavimo, kol bus pradėtos visapusiškai taikomos visos Tabako produktų direktyvos nuostatos, kad pasibaigus susitarimo su PMI galiojimui iki Tabako gaminių direktyvos ir Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įsigaliojimo nebūtų jokių reglamentavimo spragų;

14.  ragina PMI ir toliau taikyti į dabartinį susitarimą įtrauktas nuostatas dėl stebėjimo ir sekimo bei išsamaus patikrinimo („pažink savo klientą“) – nesvarbu, ar jis būtų pratęstas;

15.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad keturiuose susitarimuose su tabako gamintojais nenagrinėjamas vadinamųjų pigių baltų cigarečių klausimas; todėl ragina Komisiją pateikti veiksmų planą, kuriame būtų nustatytos naujos priemonės, skirtos kuo skubiau spręsti šią problemą;

16.  ragina Komisiją kaip papildomą kovos su prekyba kontrabandinėmis ir suklastotomis prekėmis priemonę pateikti pasiūlymą dėl naujo papildomo reglamento, kuriuo būtų nustatyta stebėjimo ir sekimo sistema ir taikomos išsamaus patikrinimo („pažink savo klientą“) nuostatos, susijusios su tabako pramonėje naudojamu smulkintu žaliaviniu tabaku, filtrais ir popieriumi;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sekretoriatui.

(1) OL L 127, 2014 4 29, p. 1.
(2) OL C 227 E, 2008 9 4, p. 147.

Teisinė informacija - Privatumo politika