Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visas aktualias tarptautines žmogaus teisių sutartis,

–  atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir prie jos pridėtus protokolus, ypač 2000 m. Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja ir 2000 m. Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. JT tarptautinę konvenciją dėl visų migruojančiųjų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į darbą, kurį nuveikė tarptautiniai žmogaus teisių organai, įskaitant JT Specialųjį pranešėją prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, klausimais ir kitus svarbius JT specialiuosius pranešėjus, taip pat visuotinį periodinį vertinimą ir aktualių JT žmogaus teisių sutarčių organų darbą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, klausimais pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro visuotinę ataskaitą dėl prekybos žmonėmis,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. JT pavyzdinį kovos su prekyba žmonėmis įstatymą, kuriuo siekiama padėti šalims persvarstyti ir iš dalies pakeisti galiojančius teisės aktus ir priimti naujus kovos su prekyba žmonėmis teisės aktus,

–  atsižvelgdamas į Rekomenduojamus žmogaus teisių ir kovos su prekyba žmonėmis principus ir gaires, kaip Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro (UNHCHR) ataskaitos priedėlį (E/2002/68/Add. 1) pateiktus Ekonominei ir Socialinei Tarybai,

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kuriais įgyvendinama JT programa „Apsaugoti, gerbti ir padėti“,

–  atsižvelgdamas į JT pagrindinius principus dėl nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų teisės į veiksmingas teisių gynimo priemones,

–  atsižvelgdamas į UNICEF gaires dėl vaikų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo, 1930 m. Konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo 2014 m. protokolą, 1957 m. Konvenciją Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo ir 2014 m. rekomendaciją Nr. 203 dėl priverstinio darbo (papildomas priemones),

–  atsižvelgdamas į 1973 m. konvenciją Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus ir 1999 m. konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. TDO konvenciją Nr. 189 dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams,

–  atsižvelgdamas į TDO ataskaitą „Pelnas ir skurdas. Priverčiamojo darbo ekonomika“ (2014 m.),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. ES išorės aspekto stiprinimo kovos su prekyba žmonėmis srityje veiksmų planą ir dvi jo įgyvendinimo ataskaitas (2011 ir 2012 m.),

–  atsižvelgdamas į Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją 2012–2016 m.,

–  atsižvelgdamas į Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijos 2012–2016 m. įgyvendinimo laikotarpio vidurio ataskaitą (COM(2014)0635),

–  atsižvelgdamas į ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus darbą,

–  atsižvelgdamas į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2015–2019 m.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(1),

–  atsižvelgdamas į ES veiklos lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje sistemą, taikytiną ES išorės santykiuose 2016–2020 m.,

–  atsižvelgdamas į Europolo 2016 m. vasario mėn. ataskaitą „Prekyba žmonėmis Europos Sąjungoje“ (angl. Trafficking in human beings in the EU),

–  atsižvelgdamas į visuotinį požiūrį į migraciją ir judumą (VPMJ),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. priimtą Europos migracijos darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio mėn. Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis,

–  atsižvelgdamas į Kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės (angl. GRETA) veiklos naujausią bendrąją ataskaitą, kurioje bendrais bruožais išdėstomas Europos Tarybos konvencijos dėl kovos su prekyba žmonėmis įgyvendinimas (2014 m.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. pasirašyti parengtą Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonių organais,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje – Žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. Stambulo deklaraciją dėl kovos su prekyba organais ir transplantacijų turizmu,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pagrindinius principus, kaip turi būti laikomasi žmogaus teisių grąžinant nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. tarpvyriausybinės Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) kovos su prekyba pažeidžiamais migrantais ir pagalbos jiems veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. TMO ataskaitą dėl kovos su prekyba žmonėmis ir jų išnaudojimu krizės laikotarpiu,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) konvenciją prieš prekybą žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0205/2016),

A.  kadangi prekyba žmonėmis, kuri taip pat yra organizuotas nusikaltimas, yra viena iš baisiausių žmogaus teisių pažeidimų formų, nes ja žmonės paverčiami prekėmis, ji iš esmės ir nuolat pažeidžia nukentėjusių asmenų orumą ir teises ir daro poveikį ištisoms šeimoms ir bendruomenėms, taip pat specialiai išnaudojamos situacijos, kai žmonės būna pažeidžiami, pavyzdžiui dėl skurdo arba izoliacijos;

B.  kadangi prekyba žmonėmis Jungtinių Tautų Palermo protokolu apibrėžiama kaip asmenų verbavimas, vežimas, perdavimas, slėpimas ar priėmimas grasinant arba panaudojant jėgą ar kitas prievartos priemones arba grobimo, sukčiavimo ar apgaulės būdu, piktnaudžiaujant valdžia ar pasinaudojant pažeidžiamumu arba sumokant ar gaunant mokestį arba naudą kitą asmenį kontroliuojančio asmens sutikimui gauti, kai šios veiklos tikslas yra išnaudojimas; kadangi išnaudojimas, be kitų dalykų, yra kitų asmenų prievartinė prostitucija ar kitos seksualinio išnaudojimo formos, priverčiamasis darbas ar paslaugos, vergija ar į vergiją panaši praktika, įskaitant vaikų vergiją siekiant juos verbuoti kariais, nelaisvė ar organų pašalinimas; kadangi ši niekinga praktika, ypač kai išnaudojami vaikai, yra baisiausia žmonių išnaudojimo forma;

C.  kadangi JT vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos 2 straipsnio a dalyje vaikų pardavimas apibrėžtas kaip „bet koks veiksmas ar sandoris, kai koks nors asmuo ar grupė asmenų perduoda vaiką kitam asmeniui už piniginį ar kokį kitą atlygį“;

D.  kadangi, remiantis naujausia Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) 2014 m. visuotine ataskaita dėl prekybos žmonėmis, 70 proc. nustatytų nukentėjusių asmenų yra moterys ir mergaitės; kadangi nustatyta, kad 79 proc. nukentėjusių nuo seksualinio išnaudojimo buvo moterys, tai atitinka 53 proc. nustatytų išnaudojimo formų dalį visame pasaulyje, o 83 proc. priverčiamojo darbo tikslais išnaudotų asmenų buvo vyrai, tai sudaro 40 proc. išnaudojimo formų dalį visame pasaulyje;

E.  kadangi sudėtingi ir tarpusavyje susiję veiksniai, kaip antai sisteminis ir struktūrinis diskriminavimas, žmogaus teisių pažeidimai, skurdas, nelygybė, korupcija, smurtiniai konfliktai, žemės konfiskavimas, išsilavinimo trūkumas, nedarbas ir prastai veikiantys darbo jėgos migracijos režimai, didina pažeidžiamų asmenų tikimybę patirti išnaudojimą ir smurtą, nes jie turi ribotą pasirinkimą ir išteklius; kadangi pagal Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją (2012–2016 m.) smurtas prieš moteris pripažįstamas svarbiausia prekybos žmonėmis priežastimi;

F.  kadangi prekyba žmonėmis yra nusikaltimas pagrįstas lytimi; kadangi moterys ir mergaitės taip pat sudaro didelę dalį nuo kitų formų prekybos žmonėmis, pvz., priverstinis išnaudojimas namų ūkio ir priežiūros paslaugų, gamybos, maisto, valymo ir kituose sektoriuose, nukentėjusių asmenų;

G.  kadangi prekyba žmonėmis yra viena iš pelningiausių organizuotos nusikalstamos veiklos rūšių pasaulyje, panašiai kaip prekyba nelegaliais narkotikais ir ginklais; kadangi, remiantis naujausiais TDO skaičiavimais, nelegalus metinis pelnas iš priverčiamojo darbo, įskaitant pinigų plovimą, sudaro maždaug 150 mlrd. USD, 90 proc. nukentėjusių asmenų, kaip numatoma, išnaudojama privačiosios ekonomikos sektoriuose ir du trečdaliai pelno gaunama iš seksualinio išnaudojimo komerciniais tikslais, o tai yra pelningiausia išnaudojimo forma;

H.  kadangi prekybą žmonėmis būtina suvokti ir paklausos, ir pelno atžvilgiu, nes moterų išnaudojimą, ypač seksualinių paslaugų tikslais, skatina tokių paslaugų paklausa ir gaunamas pelnas;

I.  kadangi netinkamas teisinės sistemos, susijusios su prekyba žmonėmis, įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu ir atitinkamos teisinės sistemos stoka trečiosiose šalyse yra viena iš didžiausių kliūčių, trukdanti kovoti su prekyba žmonėmis;

J.  kadangi nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų teisė kreiptis į teismą daugeliu atvejų yra problemiška, o blogiausiu atveju paprasčiausiai nesuteikiama; kadangi korupcija ir pajėgumų trūkumas tebėra didelė policijos ir teisminių institucijų daugelyje šalių problema;

K.  kadangi, Europolo duomenimis, vis didesnė prieiga prie interneto pasaulyje leidžia prekybai žmonėmis labiau klestėti interneto aplinkoje; kadangi tai skatina naujus aukų verbavimo ir išnaudojimo būdus;

L.  kadangi neteisėtas migrantų gabenimas ir prekyba žmonėmis tarpusavyje susiję; kadangi neteisėtai žmones gabenančių asmenų tinklai, inter alia, naudojasi internetu, kad reklamuotų savo paslaugas galimiems migrantams;

M.  kadangi prekyba žmonėmis ir neteisėtas žmonių gabenimas nėra laikini, greitai praeinantys reiškiniai ir ateinančiais metais jų apimtys gali net didėti, nes konflikto zonos, represiniai režimai ar ekonominė padėtis įvairiose pasaulio vietose – tai gera dirva prekiautojų žmonėmis ir neteisėtai žmones gabenančių asmenų nusikalstamai veikai;

N.  kadangi dėl nelegalios migracijos srautų auga prekybos žmonėmis rizika, nes, būdami pažeidžiami ir keliaudami nelegaliai, neteisėti migrantai ypač rizikuoja nukentėti nuo prekybos žmonėmis; kadangi prekybos žmonėmis tinklų taikinys tarp šių migrantų yra nelydimi nepilnamečiai, kurie sudaro didelę į Europą atvykstančių migrantų dalį;

O.  kadangi prekyba žmonėmis yra regioninė ir pasaulinė problema, su kuria ne visada galima kovoti tik nacionaliniu lygmeniu;

P.  kadangi, apytikriais pasaulinio vergijos indekso duomenimis, visame pasaulyje į modernią vergiją yra pakliuvę apie 35,8 mln. asmenų, tai reiškia, kad prekyba žmonėmis yra endeminis reiškinys ir daro poveikį visiems pasaulio regionams;

Q.  kadangi ankstesnės ir besiformuojančios prekybos žmonėmis tendencijos įvairiuose regionuose ir paregionių viduje labai skiriasi;

R.  kadangi prekyba žmonėmis nėra reiškinys, būdingas tik mažiau išsivysčiusiomis laikomoms šalims, bet taip pat labiau paslėpta forma gali būti sutinkamas išsivysčiusiose šalyse;

S.  kadangi, TDO duomenimis, Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui tenka 56 proc. apytikrio nuo priverčiamojo darbo, įskaitant seksualinio išnaudojimo tikslais, nukentėjusių asmenų skaičiaus visame pasaulyje – tai kitus pasaulio regionus smarkiai pranokstanti dalis;

T.  kadangi, apytikriais duomenimis, visame pasaulyje ginkluotuose konfliktuose dalyvauja 300 000 vaikų; kadangi prekyba vaikais Afrikoje siekiant juos paversti kariais yra didžiausia pasaulyje;

U.  kadangi Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose 95 proc. nustatytų nukentėjusių asmenų yra suaugusieji; kadangi Artimųjų Rytų šalys daugiausia yra darbuotojų migrantų kelionės tikslo šalys, kuriose vadinamąja Kafala rėmimo sistema darbuotojai susaistomi su konkrečiu darbdaviu ir taip sukuriamos sąlygos jais piktnaudžiauti ir juos išnaudoti darbe, kartais prilygstančios priverčiamajam darbui;

V.  kadangi ES rytinėse kaimyninėse šalyse seksualinis išnaudojimas yra pagrindinė pranešimuose nurodomos prekybos žmonėmis priežastis; kadangi dėl sisteminės diskriminacijos ir rasizmo romų bendruomenės – tiek moterų, tiek vyrų – yra itin pažeidžiamos prekybos žmonėmis įvairiais tikslais atžvilgiu;

W.  kadangi valstybių narių, Europolo, taip pat nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų kilmės ir tranzito šalių bendradarbiavimas yra esminė priemonė norint kovoti su prekybos žmonėmis tinklais;

X.  kadangi ES nustatė tam tikras prioritetines šalis ir regionus, kuriuose siekiama toliau stiprinti ir integruoti bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis;

Y.  kadangi 2010 m. siekdama pagerinti ES institucijų, agentūrų ir valstybių narių, taip pat ES nepriklausančių šalių ir tarptautinių veikėjų veiksmų koordinavimą ir nuoseklumą Komisija paskyrė ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių;

Pasaulinės prekybos žmonėmis tendencijos

1.  smerkia ir aiškiai atmeta prekybą žmonėmis – tai auganti žmonijos kančių pramonė, daranti gilų ir ilgalaikį poveikį visų šalių visuomenei ir ekonomikai;

2.  pabrėžia, kad prekyba žmonėmis – tai šiuolaikinės vergovės rūšis ir sunkus nusikaltimas, kuriuo padaromas vienas iš sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų, ji negali būti priimtina visuomenėms, kurios grindžiamos pagarba žmogaus teisėms, įskaitant lyčių lygybę; taip pat mano, kad prekyba žmonėmis turi būti vertinama holistiškai, dėmesio skiriant ne tik seksualiniam išnaudojimui, bet ir priverstiniam darbui, prekybai organais, priverstiniam elgetavimui, priverstinėms santuokoms, vaikams kariams ir prekybai kūdikiais;

3.  primena, kad prekyba žmonėmis yra pasaulinio pobūdžio tarpvalstybinis nusikaltimas ir kad taikant bet kokias priemones, kuriomis siekiama su ja kovoti, turėtų būti atsižvelgta į pagrindines priežastis ir pasaulines tendencijas; šiuo klausimu pabrėžia, kad svarbu laikytis nuoseklaus požiūrio, susijusio su ES kovos su prekyba žmonėmis politikos vidaus ir išorės aspektais;

4.  pripažįsta, kad prekyba žmonėmis, kaip organizuotas nusikalstamumas, vykdoma tiek už išorės, tiek tarp vidaus sienų, todėl būtini tvirti vidaus įstatymai dėl kovos su prekyba žmonėmis ir šalių bendradarbiavimas;

5.  apgailestauja, kad daugelyje viso pasaulio šalių nuolat trūksta tinkamų teisės aktų, kuriais būtų kriminalizuojama prekyba žmonėmis ir su ja būtų veiksmingai kovojama;

6.  be to, apgailestauja dėl to, kad esamas didelis atotrūkis tarp galiojančių teisės aktų ir jų įgyvendinimo, įskaitant, viena vertus, ribotas arba nesamas nukentėjusių asmenų galimybes kreiptis į teismą ir, kita vertus, nepakankamą baudžiamąjį kaltininkų persekiojimą;

7.  ypač apgailestauja dėl to, kad nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų nustatoma gerokai mažiau už apytikrį su prekyba žmonėmis susijusių asmenų skaičių, o baudžiamojo persekiojimo atvejų tebėra labai mažai; tebėra labai susirūpinęs, kad daug nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų paliekami be pakankamos paramos, apsaugos ir nesiimama priemonių jų pagrindinėms teisėms apginti;

8.  primena, kad nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys šalyje, kurioje jie išnaudojami, dažnai būna „nepastebimi žmonės“; kad jie patiria sunkumų dėl kultūrų ir kalbų įvairovės ir kad dėl to jiems dar sunkiau pranešti apie nusikaltimus, nuo kurių jie nukentėjo; smerkia tai, kad tam tikrų pažeidžiamų kategorijų nukentėjusiems asmenims, pavyzdžiui, moterims ir vaikams, šie sunkumai yra dar didesni;

9.  pabrėžia, kad seksualinių paslaugų paklausa išsivysčiusiose šalyse skatina prekybą žmonėmis iš besivystančių šalių, todėl žmonės, ypač moterys ir mergaitės, atsiduria nesaugioje padėtyje; ragina valstybes nares laikyti nusikaltimu naudojimąsi nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų paslaugomis tai žinant;

10.  primena, kad tarptautinės nusikalstamos grupuotės – slapta arba nukentėjusiems asmenims, suklaidintiems apgaulingais pažadais, pritarus – gabena juos į turtingesnius regionus, ypač seksualiniais tikslais, ir jų sąrašo pirmose vietose vyrauja Europos šalys, turinčios turtingesnių klientų;

11.  smerkia tai, kad pagal Europolo personalo skyriaus vadovo pranešimą spaudai Europoje dingo daugiau kaip 10 000 nelydimų pabėgėlių ir migrantų vaikų; atkreipia ES ir valstybių narių dėmesį į tai, kad daugelis iš šių minėto įspūdingo skaičiaus vaikų buvo įtraukti į prekybą žmonėmis seksualinėms paslaugoms teikti, elgetų gaujas, neteisėtą ir pelningą organų transplantacijos rinką ar prekybą vergais;

12.  pabrėžia, kad itin svarbu prekybos žmonėmis sąvoką atskirti nuo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną sąvokos; nors pastebi, kad neteisėtas žmonių gabenimas sieną taip pat yra nusikaltėlių tinklų ir organizuoto nusikalstamumo veiklos sritis, kuri gali tapti prekyba žmonėmis, pabrėžia, kad į šiuos du reiškinius reikia reaguoti skirtingomis teisinėmis ir praktinėmis priemonėmis, jų atžvilgiu valstybės turi skirtingų pareigų; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares mokyti darbuotojus, atsakingus už migrantų ir (arba) prieglobsčio prašytojų priėmimą ir tapatybės nustatymą, bet kuriuo etapu, naudojant specialias informuotumo didinimo programas, skirtas teisingai atskirti neteisėtą žmonių gabenimą nuo prekybos žmonėmis, visų pirma, nustatyti ir apsaugoti vaikus, nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis, ir nelydimus nepilnamečius, kuriems gresia prekybos žmonėmis pavojus;

13.  primena, kad migrantai sutinka būti neteisėtai gabenami, kol pasiekia tikslą, o nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys išnaudojami taikant prievartą, apgaulę ir smurtą ir galimybės duoti sutikimą neturi; pabrėžia, jog šie du reiškiniai gali sutapti, nes esama pavojaus, kad pabėgėlius ir migrantus į ES gabenančios nusikaltėlių grupuotės gali priverstinai juos išnaudoti kaip nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis, ypač kai tai susiję su nelydimais nepilnamečiams ir moterims, kurios keliauja vienos; primygtinai ragina kompetentingas valstybių narių institucijas atkreipti dėmesį į šį sutapimą vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą bei teisėsaugos veiksmus;

14.  pažymi, kad nusikaltėlių tinklai, siekdami užverbuoti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis, vis dažniau naudojasi internetu ir socialiniais tinklais; todėl ragina ES ir valstybes nares kovojant su prekyba žmonėmis pakankamai investuoti į technologijas ir ekspertines žinias, kad būtų galima nustatyti ir susekti nusikaltėlių tinklų netinkamo interneto naudojimo atvejus siekiant verbuoti nukentėjusius asmenis ir siūlyti paslaugas, kuriomis siekiama juos išnaudoti, ir kovoti su šiuo netinkamu naudojimu;

15.  pripažįsta, kad informacinės ir ryšių technologijos vykdant prekybą žmonėmis yra svarbios ir atlieka tam tikrą vaidmenį ir kad, nors technologijos naudojamos nukentėjusių asmenų verbavimui ir išnaudojimui palengvinti, tačiau jas taip pat galima naudoti kaip prekybos žmonėmis prevencijos priemonę; mano, kad daugiau mokslinių tyrimų turėtų skirti dėmesį vaidmeniui, kurį informacinės ir ryšių technologijos atlieka vykdant prekybą žmonėmis;

16.  ragina Komisiją įvertinti interneto naudojimą vykdant prekybą žmonėmis, ypač seksualinį išnaudojimą pasitelkiant internetą; prašo, kad Europolas, pasitelkdamas ES internetinės informacijos žymėjimo padalinį (ES IRU), sustiprintų kovą su prekyba žmonėmis internetu, siekiant nustatyti su prekyba žmonėmis susijusią internetinę medžiagą, apie ją pranešti ir ją pašalinti;

17.  prašo Komisijos savo bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis pritaikyti taip, kad būtų atsižvelgta į naujas aplinkybes – prekybą žmonėmis internetu; ragina Komisiją ir Europolą apsvarstyti ES kovos su kibernetiniais nusikaltimais organų (ypač Europolo sistemoje) ir šios srities trečiųjų valstybių įstaigų bendradarbiavimo galimybes; taip pat prašo Komisijos apsvarstyti galimybę vykdyti bet kokį naudingą bendradarbiavimą su interneto paslaugų teikėjais siekiant nustatyti su prekyba žmonėmis internetu susijusį turinį ir su šiuo turiniu kovoti; ragina Komisiją nuolat tinkamai informuoti Parlamentą;

Prekybos žmonėmis ekonomika

18.  smerkia tai, kad prekyba žmonėmis yra labai pelningas verslas ir kad didžioji šios nusikalstamos veiklos pajamų dalis reinvestuojama į pasaulinę ekonomiką ir finansų sistemą; smerkia tai, kad labiausiai struktūrizuota ir galingiausia tarptautinė nusikalstama organizacija užsiima prekyba žmonėmis ir sukūrė tikrą tarptautinį ir sudėtinį nusikaltėlių tinklą; ragina visas valstybes ir atitinkamus subjektus imtis veiksmų šioje srityje siekiant, kad iš „mažos rizikos ir didelio pelningumo“ veiklos prekyba žmonėmis taptų „didelės rizikos ir mažo pelningumo“ veikla;

19.  mano, kad finansiniai tyrimai, per kuriuos atsekamas, konfiskuojamas ir susigrąžinamas nusikalstamu būdu įgytas turtas, ir kovos su pinigų plovimu veiksmai atlieka itin svarbų vaidmenį kovojant su prekyba žmonėmis; primena, kad reikia daugiau duomenų ir daugiau dėmesio skirti pinigų plovimo veiklai; apgailestauja dėl to, kad priemonės, skirtos rinkti, analizuoti finansinę informaciją ir ja keistis siekiant remti baudžiamąjį tyrimą prekybos žmonėmis atvejais, vis dar yra ribotos ir dažnai sukelia keblumų visiškai integruojant finansinius tyrimus į prekybos žmonėmis bylas; ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą, koordinavimą ir keitimąsi informacija su trečiosiomis šalimis, siekiant lokalizuoti ir konfiskuoti ta nusikalstama veikla įgytą turtą; ragina konfiskuotą turtą naudoti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims remti ir jų patirtai žalai atlyginti;

20.  ragina vyriausybes tvirtai kovoti su prie prekybos žmonėmis prisidedančia korupcija ir nustatyti bei panaikinti viešojo sektoriaus dalyvavimą arba bendrininkavimą vykdant prekybą žmonėmis, be kita ko, užtikrinant, kad asmenys, dirbantys viešajame sektoriuje, būtų mokomi atpažinti tokius atvejus ir turėtų vidaus gaires, padedančias jiems kovoti su įtartinais atvejais;

21.  primena, kad su įdarbinimu susijęs piktnaudžiavimas klesti daugelyje šalių ir regionų ir nepriklauso nuo šalies, kurioje jis vykdomas; pažymi, kad toks išnaudojimas yra artimai susijęs su prekyba žmonėmis – įdarbinimo agentūros tiesiogiai dalyvauja vykdant prekybą žmonėmis apgaudamos arba įdarbindamos juos prievarta arba sukurdamos sąlygas būti išnaudojamiems darbe reikalaudamos aukštų įdarbinimo mokesčių, todėl visų pirma migrantai ir žemos kvalifikacijos darbininkai tampa finansiniu požiūriu pažeidžiami arba priklausomi;

22.  ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, siekiant ištirti visus prekybos žmonėmis etapus, įskaitant verbavimo etapą, pagerinti keitimąsi informacija ir iniciatyviai vykdyti operacijas, (finansinius) tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą; ragina visas valstybes gerinti įdarbinimo agentūrų priežiūrą ir jų veiklos reguliavimą;

23.  mano, kad jokio pagrįsto sutikimo negali būti tuo atveju, kai trečiosios šalies pilietis išvežamas iš savo šalies ir atgabenamas į ES (arba kai vienos ES valstybės narės pilietis atvežamas į kitą valstybę narę) prostitucijai, bet kurio kito pobūdžio seksualiniam išnaudojimui ar priverstiniam darbui;

24.  mano, kad vyriausybės turėtų skatinti įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogą ir partnerystes, siekiant suburti įmones, kovos su prekyba žmonėmis ekspertus ir NVO ir vykdyti bendrus veiksmus kovojant su prekyba žmonėmis, taip pat užtikrinti, kad būtų gerbiamos darbuotojų teisės, įskaitant pagrindines darbo teises; ragina vyriausybes imtis teisinių priemonių, kuriomis būtų garantuojamas skaidrumas ir tiekimo grandinės produktų atsekamumas, o įmones ragina geriau atskleisti savo pastangas panaikinti prekybą žmonėmis savo tiekimo grandinėse; ragina ES ir valstybes nares aktyviai skatinti nacionalines ir tarptautines bendroves užtikrinti, kad visoje jų produktų tiekimo grandinėje nebūtų išnaudojimo ir priversti jas atsakyti už prekybą žmonėmis visoje jų tiekimo grandinėje, apimančioje ir susijusias įmones bei subrangovus;

25.  ragina ES ir valstybes nares konstruktyviai įsitraukti į neribotos sudėties tarpvyriausybinės darbo grupės derybas dėl siekio parengti tarptautinį teisiškai privalomą su žmogaus teisėmis susijusį aktą dėl tarpvalstybinių bendrovių ir kitų verslo įmonių ir įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;

Įvairios išnaudojimo formos

26.  ragina ES ir valstybes dėti visas pastangas kovojant su priverčiamuoju darbu ES pramonės įmonėse užsienyje ir trečiosiose šalyse – taikyti darbo standartus, užtikrinti jų vykdymą, padėti vyriausybėms priimti naujus darbo įstatymus, kuriuose būtų numatyti būtinieji darbuotojų, įskaitant užsieniečius, apsaugos standartai, ir priversti trečiosiose šalyse veikiančias ES bendroves laikytis šių standartų kaip būtinos sąlygos; primygtinai ragina vyriausybes užtikrinti darbo įstatymų vykdymą, sąžiningą elgesį su visais darbuotojais, garantuoti tas pačias teises visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar kilmės, ir panaikinti korupciją; ragina toliau bendradarbiauti tarptautiniu mastu siekiant stiprinti darbo jėgos migracijos politiką ir parengti bei įgyvendinti geresnį įdarbinimo agentūrų reglamentavimą;

27.  ragina visame pasaulyje visais etapais vis griežčiau laikytis TDO pagrindinių darbo ir aplinkosaugos standartų, be kita ko, stiprinant socialinės apsaugos ir darbo inspekcijų vykdomus tikrinimus; be to, ragina ratifikuoti ir įgyvendinti 2011 m. TDO konvenciją Nr. 189 dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams, perkelti jos nuostatas į nacionalinę teisę ir jas taikyti diplomatų namuose dirbantiems namų ūkio darbuotojams;

28.  pabrėžia, kad dėl akivaizdaus prekybos žmonėmis seksualiniais tikslais ir prostitucijos ryšio būtina parengti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias prostitucijos paklausai;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugumoje valstybių narių nuo prievartinės prostitucijos nukentėjusiems asmenims sunku gauti psichologines paslaugas, todėl joms tenka beveik visiškai pasikliauti labdaros organizacijų pagalba; todėl ragina labiau remti tokias organizacijas ir ragina valstybes nares pašalinti prieigos prie psichologinės pagalbos kliūtis;

30.  pabrėžia, kad priverstinė santuoka gali būti laikoma prekybos žmonėmis forma, jei joje esama nukentėjusių asmenų išnaudojimo elemento, ir ragina visas valstybes nares įtraukti šį aspektą į savo prekybos žmonėmis apibrėžtį; pabrėžia, kad išnaudojimas gali būti seksualinis (vedybinis prievartavimas, priverstinė prostitucija ir pornografija) arba ekonominis (darbas namuose ir priverstinis elgetavimas) ir kad priverstinė santuoka gali būti pagrindinis prekybos žmonėmis tikslas (parduoti nukentėjusį asmenį kaip žmoną arba sudaryti santuoką naudojant prievartą); primena, kad priverstinė santuoka gali būti tarpvalstybinio pobūdžio; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad už migraciją atsakingos nacionalinės institucijos būtų tinkamai apmokomos apie priverstinių santuokų problemą, patenkančią į prekybos žmonėmis sferą; ragina Komisiją taip pat stiprinti geriausios praktikos pavyzdžių mainus šioje srityje;

31.  smerkia prekybą žmonėmis prievartinės surogatinės motinystės tikslais, nes tai moterų teisių ir vaiko teisių pažeidimas; pažymi, kad tokį poreikį skatina išsivysčiusios šalys ir nuo jo nukenčia dažniausiai besivystančiose šalyse gyvenantys pažeidžiami ir vargingi žmonės, ir prašo valstybes nares atkreipti dėmesį į jų pačių varžančios politikos reprodukcijos srityje padarinius;

32.  primygtinai ragina atskirai įvardyti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius vaikus ir visą laiką labiausiai atsižvelgti į jų interesus, teises ir poreikius; ragina trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu teikti deramą teisinę, fizinę, psichologinę ir kitokią paramą bei apsaugą ir imtis priemonių, kad prireikus būtų sudaromos geresnės šeimų susijungimo sąlygos, būtų geriausiai tenkinami vaikų interesai ir gerbiamos jų teisės bei orumas ar imamasi tinkamų priežiūros priemonių;

33.  primena, kad prekyba vaikais dažnai yra susijusi su seksualiniu išnaudojimu, prostitucija, priverstiniu darbu ar neteisėtu organų paėmimu ir prekyba jais, ir pabrėžia, kad jokiu būdu negali būti laikomas galiojančiu nuo prekybos žmonėmis nukentėjusio vaiko sutikimas dirbti ar teikti paslaugas; apgailestauja dėl to, kad teisėsaugos pareigūnai, sistemingai neieškodami prekybos žmonėmis ženklų, kad nustatytų nukentėjusius asmenis, dažnai laiko vaikus, kuriems kyla pavojus, pažeidėjais ar neteisėtais migrantais;

34.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad nelydimų nepilnamečių atveju būtų geriau ir aktyviau nustatomi nuo prekybos žmonėmis nukentėję vaikai, visų pirma sienos perėjimo punktuose ir priėmimo centruose, taip pat būtų sustiprintas tarpdisciplininis bendradarbiavimas siekiant užtikrinti veiksmingą vaikų interesų apsaugą; mano, kad būtina stiprinti globos sistemas valstybėse narėse siekiant užtikrinti, kad nelydimi ir atskirti vaikai nepatektų į organizuotų prekiautojų žmonėmis organizacijų rankas;

35.  ragina stiprinti nacionalines vaikų globos sistemas Europoje įgyvendinant ES kovos su prekyba žmonėmis strategiją, pagal kurią pripažįstamas nepaprastai svarbus vaidmuo, kurį atlieka globėjai apsaugant vaikus nuo žalos;

36.  primygtinai ragina ES toliau dėti pastangas kovojant su vaikų kareivių reiškiniu, visų pirma remti trečiųjų valstybių vyriausybių pastangas duodant atkirtį šiam reiškiniui ir remti vietoje veikiančias pilietinės visuomenės grupes, siekti nustatyti priemones, kuriomis ateityje būtų užkirstas kelias vaikų karių verbavimui ir naudojimui ginkluotuose konfliktuose, remti teisės aktų dėl vaiko apsaugos, be kita ko, vaikų verbavimo kriminalizavimo, rengimą ir mobilizuoti išteklius, kad būtų stiprinamas atsparumas ir vaikams saugi aplinka; ragina ES primygtinai raginti trečiąsias šalis ratifikuoti ir įgyvendinti atitinkamus tarptautinius standartus, įskaitant JT Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose;

37.  pabrėžia, kad vaikai ir neįgalieji turėtų būti laikomi pažeidžiamais nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiais asmenimis; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys gali įgyti negalią dėl prekiautojų žmonėmis vykdomo išnaudojimo, ir atvirkščiai – asmuo, turintis negalią, gali patraukti prekiautojų žmonėmis dėmesį dėl šio pažeidžiamumo;

38.  teigiamai vertina tai, kad Direktyvoje 2011/36/ES priverčiamasis elgetavimas pripažįstamas viena iš prekybos žmonėmis formų; primygtinai ragina valstybes nares suderinti nacionalinės teisės aktus, o trečiųjų šalių vyriausybes – priimti teisines nuostatas ir užtikrinti jų vykdymą; smerkia bet kokį priverčiamojo elgetavimo aukų traukimą baudžiamojon atsakomybėn ir ragina sudaryti galimybes gauti būstą ir darbą; primygtinai tvirtina, kad reikia rengti policijos ir kitų pareigūnų mokymus apie tinkamą identifikavimą ir nukreipimą, kad būtų užtikrinta pakankama pagalba priverčiamojo elgetavimo aukoms; pabrėžia, kad daug nukentėjusių asmenų yra kilę iš skurdžios ir marginalizuotos aplinkos; ragina, jog taikant prevencines priemones dėmesys būtų skiriamas tam, kad būtų mažinamas rizikos grupių pažeidžiamumas, pradedant pagrindinėmis struktūromis, pvz., švietimo ar integravimo į darbo rinką, ir kad būtų didinamas prieglobsčio ir vietų, kuriose teikiama pagalba pažeidžiamiems asmenims, skaičius;

39.  pabrėžia, jog pagal JT Palermo protokolą reikalaujama, kad priverstinis darbas būtų kriminalizuojamas kaip neteisėtos prekybos žmonėmis forma; primygtinai ragina vyriausybes užtikrinti teisės aktų vykdymą ir kad asmenys, kurie iš jo pelnosi, būtų nubausti;

40.  atkreipia dėmesį į naują prekybos žmonėmis formą – žmonėmis prekiaujama už išpirką taikant žiaurius kankinimus; pažymi, kad ši nauja žmonių pavertimo prekėmis forma pasižymi turto prievartavimu, mušimu ir seksualine prievarta kaip priemone priversti šeimos narius ir giminaičius, gyvenančius ES ir už jos ribų, sumokėti skolas;

41.  smerkia prekybą žmogaus organais, audiniais ir ląstelėmis, įskaitant neteisėtą prekybą reprodukcinėmis ląstelėmis (kiaušinėliais, sperma), embrionų audiniais ir ląstelėmis ir suaugusiųjų bei embrionų kamieninėmis ląstelėmis;

42.  pabrėžia, kad, organizacijos „Global Financial Integrity“ ataskaitos duomenimis, prekyba žmogaus organais yra viena iš dešimties pelningiausių pasaulyje neteisėtų veiklų, kurią vykdant per metus uždirbama nuo 600 mln. iki 1,2 mlrd. JAV dolerių ir kuri apima daugybę šalių; taip pat pabrėžia, kad, Jungtinių Tautų duomenimis, nukentėjusiais asmenimis gali tapti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau itin pažeidžiami yra migrantai, benamiai ir neraštingi žmonės;

43.  pabrėžia, kad ekonomikos stagnacija, spragos teisės aktuose ir teisėsaugos trūkumai besivystančiose šalyse kartu su didėjančia globalizacija ir pažangesnėmis ryšių technologijomis sudaro puikias sąlygas nusikalstamam neteisėtos prekybos organais verslui; atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominių galimybių trūkumas verčia žmones ieškoti tokių alternatyvų, kurias kitomis aplinkybėmis jie laikytų pavojingomis ar smerktinomis, o tuo tarpu dėl nepakankamos teisėsaugos neteisėti prekiautojai gali veiklą vykdyti nebijodami persekiojimo;

44.  pabrėžia, kad žmogaus organų, audinių ir ląstelių pirkimas yra neteisėtas; pažymi, kad itin sunkioje padėtyje atsiduria žmonės, neteisėtai gabenami siekiant išimti jų organus, ir kad dažnai nukentėję asmenys nesuvokia ilgalaikių ir sekinančių organo išėmimo ir pooperacinės priežiūros stokos pasekmių sveikatai, taip pat psichologinio operacijos poveikio; ragina imtis tikslingesnių informuotumo didinimo iniciatyvų siekiant plačiau informuoti apie žalą, susijusią su organų pardavimu, ypač skurdžiausiai gyvenančius ir labiausiai pažeidžiamus žmones, kurie organo pardavimą gali vertinti kaip deramą galimybę pagerinti ekonominę padėtį;

45.  ragina Komisiją pasmerkti visų rūšių prekybą žmonėmis organų pašalinimo tikslais ir priimti aiškų požiūrį į nelegalią prekybą organais, audiniais ir ląstelėmis; ragina ES skatinti Europos medicinos asociacijas ir organų persodinimo organizacijas parengti sveikatos priežiūros specialistams ir organų persodinimo centrams skirtą elgesio kodeksą, kuriame būtų apibrėžtas transplantato gavimo užsienyje būdas ir priežiūros po persodinimo procedūra; pažymi, kad pasaulio skurdžiausioms bendruomenėms priklausantiems piliečiams kyla didžiausias pavojus tapti neteisėtos prekybos organais aukomis;

46.  ragina ratifikuoti ir įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonių organais; prašo ES raginti trečiųjų šalių vyriausybes imtis teisinių veiksmų prieš sveikatos priežiūros specialistus, ligonines ir privačias klinikas, veikiančius neteisėtoje ir pelningoje organų transplantacijų rinkoje;

47.  ragina valstybes nares skatinti dėti daugiau pastangų, kad medicinos darbuotojų bendruomenė įtrauktų į aktyvesnę kovą su šia neteisėtos prekybos forma, didinant informuotumą su neteisėta prekyba susijusiais klausimais ir teikiant privalomus mokymus;

48.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti prevenciją ir taikyti daug sektorių ir sričių apimantį požiūrį kovojant su neteisėtu žmogaus organų įsigijimu, įskaitant prekybą žmonėmis siekiant išimti jų organus, kuri virto pasaulinio masto problema; ragina imtis tikslingesnių informuotumo didinimo iniciatyvų siekiant plačiau informuoti apie žalą, susijusią su organų pardavimu, geriau informuoti nukentėjusius ir galinčius nukentėti asmenis, ypač skurdžiausiai gyvenančius ir nelygybės ir skurdo atžvilgiu labiausiai pažeidžiamus žmones, kurie organo pardavimą gali vertinti kaip deramą galimybę pagerinti ekonominę padėtį, apie pavojus fizinei ir psichinei sveikatai; pabrėžia, kad informuotumo didinimo kampanijos turėtų būti privaloma Europos kaimynystės politikos (EKP) ir ES vystomojo bendradarbiavimo dalis;

49.  pažymi svarbų gydytojų, slaugytojų, socialinių darbuotojų ir kitų medicinos srities specialistų, kurie yra vieninteliai specialistai, su kuriais susisiekia nukentėję asmenys dar būdami nelaisvėje, vaidmenį užkertant kelią prekybai žmonėmis; yra susirūpinęs dėl to, kad šiuo metu tai yra nepanaudota galimybė imtis veiksmų; pažymi, kad būtina mokyti medicinos darbuotojų bendruomenę atpažinti prekybos žmonėmis įspėjamuosius ženklus ir supažindinti su pranešimų teikimo procedūromis, kad jie galėtų geriau padėti nukentėjusiems asmenims, taip pat nustatyti griežtas baudas už bet kokį dalyvavimą neteisėtoje prekyboje organais;

50.  ragina įvairiose šalyse sukurti numanomo sutikimo programas ar schemas, pagal kurias piliečiai, vykdydami tam tikras administracines procedūras, galėtų pasirinkti tiesiogiai prisijungti prie organų donorų registro ‒ tokiu būdu sumažėtų pacientų priklausomybė nuo juodosios rinkos, tuo pat metu didėtų organų pasiūla ir mažėtų transplantacijos išlaidos ir medicininio turizmo poreikis;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis „transplantacijos turizmo“ prevencijos priemonių, priimant priemones, kuriomis būtų didinamas teisėtai įgytų organų prieinamumas siekiant stiprinti neteisėto organų įsigijimo prevenciją, ir sukurti skaidrią persodintų organų atsekamumo sistemą užtikrinant donorų anonimiškumą; ragina Komisiją parengti gaires siekiant paskatinti ES valstybių narių dalyvavimą bendradarbiavimu grindžiamose partnerystėse, pavyzdžiui, „Eurotransplant“ ir „Scandiatransplant“.

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, trūksta mokslinių duomenų apie prekybą žmonėmis ir sveikatą, ypač psichinę ir psichologinę sveikatą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai nukentėjusių ir išgyvenusių asmenų poreikiai nepakankamai įvertinami; todėl ragina Komisiją ir atitinkamas valstybių narių valdžios institucijas sukurti stebėsenos sistemą ir skleisti informaciją apie prekybos žmonėmis padarinius ir su fizine bei psichologine sveikata susijusius nukentėjusių asmenų poreikius;

Nukentėjusių asmenų teisės, įskaitant teisę į teisinę gynybą

53.  ragina ES ir jos valstybes nares laikytis žmogaus teisėmis pagrįsto ir į nukentėjusius asmenis orientuoto požiūrio ir, imantis visų kovos su prekyba žmonėmis, jos prevencijos ir nukentėjusių asmenų apsaugos veiksmų, didžiausią dėmesį skirti nukentėjusiems asmenims ir pažeidžiamoms gyventojų grupėms;

54.  smerkia nerimą keliantį valstybės įsipareigojimų atotrūkį nuo jų praktinio įgyvendinimo ginant nukentėjusių asmenų teises; teigiamai vertina Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai; tikisi, kad valstybės narės tinkamai perkels šią direktyvą, kurios nustatyta įgyvendinimo data buvo 2015 m. lapkričio 16 d.; ragina valstybes, įskaitant kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalis, suteikti galimybę arba sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti taisomosiomis priemonėmis, kurios būtų sąžiningos, pakankamos ir tinkamos visiems asmenims, taip pat ne piliečiams, kuriais buvo prekiaujama atitinkamose jų teritorijose ir kuriems taikomos atitinkamos jų jurisdikcijų nuostatos;

55.  primena, jog siekiant, kad nukentėję asmenys galėtų pasinaudoti jiems teisiškai priklausančiomis teisėmis, labai svarbu greitai ir tiksliai juos nustatyti; primygtinai ragina imtis priemonių siekiant stiprinti gebėjimus, ypač migracijos, saugumo ir sienų kontrolės tarnybų gebėjimus, susijusius su nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų tapatybės nustatymu;

56.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) keistis geriausia praktika su trečiosiomis šalimis, pirma, siekiant apmokyti policijos institucijų ir pagalbos darbuotojus, kad jie suprastų, kaip geriausia užmegzti ryšį su nukentėjusiu asmeniu, ir, antra, siekiant taikyti jo individualaus vertinimo principą, kad būtų nustatyti jo specialūs poreikiai, jam reikalinga pagalba ir apsauga;

57.  pabrėžia, kad svarbus SESV 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tarpusavio pripažinimo principas; ragina Komisiją, valstybes nares ir ES agentūras stiprinti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų statusą tarpusavyje užtikrinant visapusišką teisminių ir administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus dėl nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų apsaugos priemonių, pripažinimą – tai reiškia, kad vienoje valstybėje narėje nustatytas nukentėjusio asmens statusas taikytinas visoje Europos Sąjungoje, taigi nukentėję asmenys (arba jiems atstovaujančios asociacijos) turėtų būti remiami ir jiems turėtų būti padedama, jei jiems keliaujant Sąjungoje jų statusas nepripažįstamas;

58.  primygtinai ragina atsakomosiomis baudžiamojo teisingumo priemonėmis užtikrinti nukentėjusių asmenų teisę kreiptis į teismą ir galimybę gauti informaciją apie savo teises; ragina visas valstybes laikytis savo tarptautinio įsipareigojimo ginti jų jurisdikcijoje esančių nukentėjusių asmenų teises, užtikrinti jiems visapusišką paramą, taip pat teikiant psichologinę paramą, neatsižvelgiant į jų norą bendradarbiauti baudžiamajame procese;

59.  dar kartą patvirtina, kad nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys turi teisę į veiksmingą teisinę gynybą, įskaitant teisę kreiptis į teismą, teisę į teisinės tapatybės ir pilietybės pripažinimą, turto grąžinimą, tinkamą žalos atlyginimą, medicinos ir psichologinę priežiūrą, teisines bei socialines paslaugas ir ilgalaikę pagalbą (re)integruojantis, įskaitant ekonominę pagalbą;

60.  pabrėžia, kokia svarbi yra visuotinė galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir užtikrinti lytinę bei reprodukcinę sveikatą, ši galimybė ypač svarbi nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims, galintiems kentėti dėl daugelio fizinių ir psichologinių problemų, kurias tiesiogiai lėmė jų išnaudojimas; ragina valstybes nares sukurti lengvai prieinamas sveikatos priežiūros ir tolesnės priežiūros paslaugas, skirtas nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims;

61.  ragina valstybes nares, kuriose buvo išnaudojami nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys, pasirūpinti tinkamu, reikiamu ir individualiais poreikiais grindžiamu gydymu atsižvelgiant į lytį, skiriant ypatingą dėmesį asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais;

62.  pažymi, kad neįgaliesiems arba asmenims, kurie tampa neįgaliaisiais vykdant prekybą žmonėmis, turi būti suteikta papildoma apsauga nuo išnaudojimo, ir ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad teikiant pagalbą tokiems nustatytiems nukentėjusiems asmenims būtų tinkamai atsižvelgiama į jų konkrečius poreikius;

63.  pabrėžia, kad būtina vėl integruoti į visuomenę nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis ir užtikrinti jų teisę į apsaugą; ragina valstybes nares kurti ir stiprinti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims paramą ir prieglobstį teikiančių centrų tinklus ir užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos nukentėjusiems asmenims suprantama kalba, taip pat užtikrinti jiems prieigą prie švietimo; ragina labiau bendradarbiauti užtikrinant socialinę įtrauktį ir teikti pagalbą dedant bendras NVO, tarptautinių organizacijų, vyriausybinių organų ir agentūrų kelionės tikslo ir kilmės šalyse pastangas, ypač tais atvejais, kai nukentėję asmenys grįžta į savo gimtąsias šalis;

64.  pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų, kurie liudija teisme prieš prekiautojus žmonėmis, saugumą;

65.  reikalauja nukentėjusiems asmenims skirti ypatingą dėmesį baudžiamajame procese; ragina kompetentingas institucijas nesulaikyti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų ir nesukelti jiems rizikos būti nubaustiems už prekybos žmonėmis aplinkybėmis jų, kaip nukentėjusių asmenų, padarytus nusikaltimus, ypač kalbant apie prostituciją ar kitų formų seksualinį išnaudojimą arba priverčiamąjį darbą; ragina valstybes laikytis nekriminalizavimo principo;

66.  ragina valstybes nares taikyti teisines priemones, kuriomis sudaromos palankesnės galimybės nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims kreiptis į valdžios institucijas nekeliant pavojaus jų saugumui ir jų, kaip nukentėjusių asmenų, teisėms;

67.  ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti Direktyvą 2011/36/ES, ypač jos 8 straipsnį, ir visas reikiamas teisines sistemas kovos su prekyba žmonėmis srityje; primygtinai ragina Komisiją imtis teisinių veiksmų prieš valstybes nares, kurios minėtųjų priemonių neįgyvendina, ir kuo greičiau paskelbti įgyvendinimo ataskaitą, kuri turėjo būti paskelbta 2015 m. balandžio mėn.;

68.  ragina vyriausybes sukurti užkardas tarp imigracijos institucijų ir darbo inspekcijų, kad nukentėję asmenys būtų skatinami teikti skundus, ir užtikrinti, jog nustačius prekybos žmonėmis atvejus jie nebijotų, kad imigracijos institucijos prieš juos imsis veiksmų;

69.  ragina valstybes nares nustatyti, kad jų piliečių sąmoningas naudojimasis bet kokiomis paslaugomis, net jeigu jomis naudojamasi ne valstybėse narėse arba ne Sąjungoje, kurias teikia nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys, įskaitant prostituciją ar kitokio pobūdžio seksualinį išnaudojimą, priverstinį darbą ar paslaugas, įskaitant elgetavimą, vergovę ar į vergovę panašią praktiką, nepakeliamai sunkų darbą arba išnaudojimą nusikalstamoms veikoms ar organams išimti, būtų laikomas nusikalstama veika;

70.  mano, kad jeigu pabėgėliu, prieglobsčio prašytoju, humanitarinės vizos turėtoju ar asmeniu, kuriam būtina tarptautinė apsauga yra nuo prekybos žmonėmis nukentėjęs asmuo, tai turėtų būti laikoma pažeidžiamumo veiksniu; ragina valstybes nares užtikrinti, kad teisėsaugos tarnybos ir prieglobsčio institucijos bendradarbiautų siekdamos padėti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims, kuriems būtina tarptautinė apsauga, pateikti prašymus dėl apsaugos; dar kartą patvirtina, kad kovos su prekyba žmonėmis priemonės neturėtų neigiamai veikti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų, migrantų, pabėgėlių ir asmenų, kuriems būtina tarptautinė apsauga, teisių;

71.  ragina valstybes nares įdiegti priemones, pritaikytas atsižvelgiant į lytį, siekiant pagerinti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų tapatybės nustatymą vykdant prieglobsčio prašymo ir grąžinimo procedūras, vykdyti išsamesnę ir susistemintą lyčių aspektu dokumentaciją ir užtikrinti, kad šiems asmenims būtų pasiūlytos galimybės gauti tinkamą paramą;

72.  primena valstybėms narėms, kad Direktyva 2011/36/ES nepažeidžia negrąžinimo principo pagal 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso;

73.  ragina valstybes nares užtikrinti prieglobsčio prašytojams, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, tokias pačias teises, kurios suteikiamos kitiems nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims;

74.  pažymi, kad, pasak Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO), migrantų ir pabėgėlių grąžinimas neišvengiamai kelia su saugumu susijusį pakartotinės prekybos žmonėmis pavojų, kurį reikia nustatyti, vertinti ir mažinti, nes pavojus, su kuriuo susiduria nuo prekybos žmonėmis nukentėję migrantai ir kurį kelia jų išnaudotojai, dažnai padidėja, jei migrantams pavyksta pabėgti, susisiekti su teisėsaugos pareigūnais arba jei jie liudijo teisme(2);

75.  ragina ES ir jos valstybes nares kovą su prekyba žmonėmis padaryti matomesnę visuomenei ypač dėmesį skiriant oro uostams, traukinių stotims, autobusams, mokykloms, universitetams ir darbo vietoms; ragina ES ir valstybes nares didinti savo tarnautojų informuotumą apie ES gaires dėl prekybos žmonėmis aukų nustatymo, taip pat apie Komisijos leidinį apie prekybos žmonėmis aukų ES teises ir ragina aktyviai jais naudotis;

76.  ragina ES skirti tikslinį finansavimą vietos nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), kad jos nustatytų ir remtų nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis, taip pat didintų gyventojų, kurie yra pažeidžiami išnaudojimo ir prekybos žmonėmis požiūriu, informuotumą; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina žiniasklaidos vaidmenį, nes ji gali padėti didinti informuotumą ir informuoti apie riziką;

Regioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas kovos su prekyba žmonėmis srityje

77.  yra susirūpinęs dėl to, kad tarptautinio bendradarbiavimo kovos su prekyba žmonėmis atvejais lygis nepakankamas, ypač kai tai susiję su kilmės šalimis ir tranzito šalimis, o tai kelia didelių kliūčių siekiant veiksmingai kovoti su prekyba žmonėmis; ragina skatinti koordinavimą, bendradarbiavimą ir sistemingą keitimąsi informacija siekiant ištirti tarpvalstybinę prekybą žmonėmis ir su ja kovoti – gausiau teikti finansinę ir techninę pagalbą, stiprinti tarpvalstybinius ryšius, bendradarbiavimą ir stiprinti gebėjimus vyriausybių ir teisėsaugos lygmenimis, į tai įtraukiant sienos apsaugos pareigūnus, imigracijos ir prieglobsčio prašymus nagrinėjančius pareigūnus, baudžiamosios veikos tyrėjus, paramos nukentėjusiems asmenims agentūras, pilietinės visuomenės ir JT agentūras, be kita ko, padedant nustatyti ir apsaugoti nukentėjusius asmenis ir aptarti būdus, kaip bendrauti su JT Palermo protokolo nepasirašiusiomis kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalimis; ragina ES parengti regioninį požiūrį, sutelkiant dėmesį į „kontrabandos kelius“, siekiant pasiūlyti konkrečius atsakymus skirtus skirtinguose regionuose vykdomam išnaudojimo tipui; be to pabrėžia kovos su prekyba žmonėmis profesionalų tarptautinių mainų programų naudą;

78.  ragina Komisiją, kompetentingas ES agentūras ir valstybes nares teisėsaugos ir sienų apsaugos tarnybose dirbantiems darbuotojams parengti mokymus lyčių klausimais tam, kad būtų galima geriau nustatyti nuo prekybos žmonėmis, visų pirma prekybos seksualinio išnaudojimo tikslais, nukentėjusius asmenis ir jiems padėti;

79.  primygtinai tvirtina, kad ES turi stiprinti valstybių narių ir trečiųjų šalių – ypač nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų kilmės ir tranzito šalių – policijos ir teisminį bendradarbiavimą, siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis, ją tirti ir vykdyti su ja susijusį baudžiamąjį persekiojimą, visų pirma padedant Europolui ir Eurojustui, įskaitant keitimąsi informacija – pirmiausia apie žinomus prekybos maršrutus – dalyvavimą jungtinių tyrimų grupių veikloje ir kovoje su asmenų prekybai žmonėmis verbavimu internete ir kitomis skaitmeninėmis priemonėmis; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės sistemingai keistųsi duomenimis ir kad svarbus jų indėlis į Europolo duomenų bazes „Focal Point Phoenix“ ir „Focal Point Twins“; ragina užtikrinti didesnį Europolo ir Interpolo bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis ir primena, kad keičiantis duomenimis tarp valstybių narių ir su trečiosiomis valstybėmis turėtų būti visapusiškai laikomasi ES duomenų apsaugos standartų; ragina valstybes nares rinkti daugiau palyginamų duomenų apie kovą su prekyba žmonėmis ir gerinti keitimąsi duomenimis tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis;

80.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti savo teisėsaugos ir policijos agentūroms būtiną personalą ir išteklius, kad informaciją jos taip pat galėtų gauti iš šeimų ar kitų šaltinių, keistis šia informacija su atitinkamomis Europos ir nacionalinės valdžios institucijomis, taip pat tinkamai ją tvarkyti ir analizuoti;

81.  pabrėžia, kad kovojant su prekyba žmonėmis tranzito šalys turi lemiamą reikšmę, nes nukentėjusių asmenų išnaudojimas šiuo etapu dar būna neprasidėjęs; pabrėžia, jog svarbu pasienio policijos pareigūnams teikti papildomą mokymą, kad jie pagerintų gebėjimus nustatyti tokius atvejus;

82.  pabrėžia, kad su tarpvalstybine darbuotojų migracija susiję daug iššūkių, ypač tai, kad kyla rizika, jog iš migrantų bus atimamas teisėtas statusas ir būtiniausios pagrindinės teisės; ragina ES ir tarptautiniu lygmeniu parengti tarpvalstybinės darbuotojų migracijos mechanizmus, siekiant padidinti ir oficialiai įtvirtinti teisėtą migraciją;

83.  pripažįsta ES pastangas siekiant sukurti oficialius tarpvalstybinės darbuotojų migracijos kanalus, kuriems būtų skirta daugiau dėmesio, ir ragina dėti nuoseklesnes ir didesnes pastangas šiuo tikslu; pabrėžia, kad oficiali darbuotojų migracija yra viena iš priemonių, teikianti galimybių užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir gelbėti gyvybes;

84.  primygtinai ragina ES stiprinti bendradarbiavimą su NVO ir kitomis atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, taip pat užtikrinti tinkamą finansavimą ir koordinuotą pagalbą, siekiant gausiau keistis geriausia patirtimi, aktyviau rengti ir įgyvendinti politikos priemones ir vykdyti daugiau mokslinių tyrimų, įtraukiant ir vietos subjektus, ir ypač dėmesį sutelkiant į nukentėjusių asmenų galimybę kreiptis į teismą ir nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą;

85.  primena, kad pagal Direktyvą 2011/36/ES valstybės narės turėtų skatinti pilietinės visuomenės organizacijas ir glaudžiai su jomis bendradarbiauti, ypač rengiant politikos formavimo iniciatyvas, informacines ir informuotumo didinimo kampanijas, mokslinių tyrimų ir švietimo programas bei mokymus, taip pat stebint kovos su prekyba žmonėmis priemones ir vertinant jų poveikį; be to, pažymi, kad NVO taip pat turėtų padėti ankstyvo nukentėjusių asmenų nustatymo, pagalbos ir paramos jiems srityje; tvirtina, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad NVO būtų apsaugotos nuo atsakomųjų veiksmų, grasinimų ir bauginimo, be to, joms turėtų būti taikoma išimtis dėl baudžiamojo persekiojimo, jei jos padeda nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims, neturintiems teisėto statuso;

86.  ragina ES, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę ypatingą dėmesį skirti problemų, kurias kelia prekyba žmonėmis krizių aplinkybėmis, pvz., per gaivalines nelaimes ir ginkluotus konfliktus, prevencijai ir kovai su jomis, kad būtų mažinama nukentėjusių asmenų priklausomybė nuo prekiautojų žmonėmis ir kitų nusikalstamų tinklų; pabrėžia, kad apsauga turi būti užtikrinta visiems, kurie turi į ją teisę pagal tarptautines ir regionines konvencijas;

87.  atkreipia dėmesį į tai, kad asmenys, dėl staigių ar progresuojančių su klimatu susijusių permainų, neigiamai paveikusių jų gyvenimus ar gyvenimo sąlygas, priversti palikti įprastus namus, susiduria su dideliu pavojumi nukentėti nuo prekybos žmonėmis; pabrėžia, kad toks su klimato kaita susijęs žmonių judumas turi reikšmingą ekonominį aspektą, nes žmonės gali netekti pragyvenimo šaltinio ar gali sumažėti šeimos pajamos, taigi kyla tiesioginė grėsmė, kad jie gali nukentėti nuo priverčiamojo darbo ar vergovės;

ES politika išorės veiksmų srityje prekybos žmonėmis klausimais

88.  pripažįsta ir remia ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus, kurio pareigybė buvo įsteigta siekiant pagerinti ES institucijų, agentūrų, valstybių narių, taip pat trečiųjų šalių ir tarptautinių veikėjų koordinavimą ir darną, darbą ir ragina koordinatorių toliau plėtoti konkrečius bendrus veiksmus ir priemones tarp ES, valstybių narių, trečiųjų šalių ir tarptautinių veikėjų, siekiant nustatyti nuoseklesnį ir veiksmingesnį bendradarbiavimą kuriant sistemas, kuriomis nustatomi ir apsaugomi nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys ir jiems teikiama pagalba, gerinama prekybos žmonėmis prevencija, siekiama sustiprinti baudžiamąjį prekeivių persekiojimą ir sukurti tinklą, kuris galėtų padėti spręsti kylančias problemas;

89.  primygtinai ragina ES dėti reikiamas pastangas tarptautiniu lygmeniu siekiant užkirsti kelią prekybai vergais ir ją uždrausti, palaipsniui ir kuo greičiau visiškai panaikinti visų formų vergiją;

90.  mano, kad prekybos žmonėmis prevencijos strategijose būtina atsižvelgti į šį reiškinį padedančius vykdyti veiksnius ir pagrindines jo priežastis bei aplinkybes, taip pat laikytis integruoto požiūrio, kuris suartintų visus veikėjus, įgaliojimus ir perspektyvas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu; laikosi nuomonės, kad prevencijos strategijos turėtų apimti kovą su skurdu, priespauda, nepagarba žmogaus teisėms, ginkluotais konfliktais ir ekonomine bei socialine nelygybe ir turėtų siekti sumažinti potencialių nukentėjusių asmenų pažeidžiamumą, mažinti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų paslaugų teikiamų paslaugų paklausą, kuri gali būti laikoma viena iš pagrindinių priežasčių, didinti visuomenės švietimą ir panaikinti valstybės pareigūnų korupciją; be to, ragina visas valstybes veiksmingai įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Palermo protokolą;

91.  ragina visas valstybes nares ratifikuoti visas atitinkamas tarptautines priemones, susitarimus ir teisinius įsipareigojimus, įskaitant Stambulo konvenciją, ir labiau stengtis, kad kova su prekyba žmonėmis būtų veiksmingesnė, labiau koordinuota ir nuoseklesnė; skatina ES paraginti ratifikuoti visus atitinkamus tarptautinius dokumentus;

92.  ragina ES atstovus vykdant visų lygių dialogą su trečiųjų šalių kolegomis, įgyvendinant bendradarbiavimo programas ir dalyvaujant daugiašaliuose bei regioniniuose forumuose, taip pat darant viešus pareiškimus ypatingą dėmesį skirti prekybai žmonėmis;

93.  ragina ES persvarstyti kovai su prekyba žmonėmis skirtas savo pagalbos programas, kad finansavimas taptų tikslingesnis ir kad kova su prekyba žmonėmis būtų atskira bendradarbiavimo sritis; atsižvelgdamas į tai, skatina didinti išteklius tarnyboms, sprendžiančioms prekybos žmonėmis klausimus ES institucijose; primygtinai ragina Komisiją nuolat iš naujo įvertinti savo prioritetinių šalių sąrašą, įskaitant ir atrankos kriterijus, siekiant užtikrinti, kad jie atspindėtų tikrovę konkrečiose vietovėse ir būtų lankstesni ir lengviau pritaikomi prie kintančių aplinkybių ir naujų tendencijų;

94.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinant kovos su prekyba žmonėmis teisines priemones, taip pat išplėtoti prekybos žmonėmis apibrėžtį, įtraukiant į ją nuorodas į naujus prekybos žmonėmis būdus;

95.  ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinti veiksmus, susijusius su kova su prekyba žmonėmis, numatytus dabartiniame ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir laikantis ES kovos su prekyba žmonėmis strategijos;

96.  ragina Komisiją įvertinti būtinybę peržiūrėti būsimosios Europos prokuratūros įgaliojimus, kad ją įsteigus ji būtų įgaliota kovoti su prekyba žmonėmis;

97.  ragina ES kovos su prekyba žmonėmis politiką padaryti veiksmingesnę labiau ją integruojant į platesnio masto ES saugumo, moterų ir vyrų lygybės, ekonomikos augimo, kibernetinio saugumo, migracijos ir išorės santykių strategijas;

98.  ragina visas ES institucijas ir valstybes nares laikytis nuoseklios vidaus ir išorės politikos ES santykiuose su visomis trečiosiomis šalimis sutelkiant dėmesį į žmogaus teises, vadovaujantis pagrindinėmis Sąjungos vertybėmis, ir visų pirma panaudojant ekonominius ir prekybos santykius kaip poveikio priemones;

99.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad žmogaus teisės, lyčių lygybė ir kova su prekyba žmonėmis ir toliau būtų svarbiausi ES vystymosi politikos ir partnerystės su trečiosiomis šalimis aspektai; ragina Komisiją, rengiant naujas vystymosi politikos priemones ir peržiūrint esamas politikos priemones, nustatyti priemones, kuriose atsižvelgiama į lyčių aspektą;

100.  pabrėžia, kad moterims ir mergaitėms suteikus daugiau ekonominių ir socialinių galių sumažėtų jų pažeidžiamumas tapti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiais asmenimis, ir ragina Komisiją tęsti tikslinius veiksmus, pagal kuriuos lyčių lygybės aspektas įtraukiamas į visas vystymosi operacijas ir užtikrinama, kad jis kartu su moterų teisėmis išliktų darbotvarkėje vykstant politiniam dialogui su trečiosiomis šalimis;

101.  pabrėžia darnaus vystymosi tikslų, visų pirma darnaus vystymosi tikslo Nr. 5.2, kuriuo raginama panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites viešose ir privačiose srityse, taip pat prekybą žmonėmis ir seksualinį bei kitų rūšių išnaudojimą, svarbą;

102.  ragina ES remti trečiųjų šalių pastangas nustatyti daugiau nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų, teikti jiems paramą ir vėl integruoti į visuomenę, vykdyti aktyvesnį baudžiamąjį persekiojimą už prekybą žmonėmis, priimti ir įgyvendinti tinkamus teisės aktus, su tarptautiniais standartais suderinti teisines apibrėžtis, procedūras ir bendradarbiavimą;

103.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad teisėsaugos pareigūnams, įskaitant dirbančius tokiose agentūrose, kaip „Frontex“, Europolas ir EASO, taip pat kitiems pareigūnams, kurie gali susidurti su nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiais asmenimis arba galinčiais nukentėti asmenimis, būtų rengiami tinkami mokymai ir jie galėtų nagrinėti prekybos žmonėmis atvejus taikydami integruotą tarpsektorinį požiūrį, ypač daug dėmesio skiriant specialiems moterų, vaikų ir kitoms pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų, pvz., romų ir pabėgėlių, poreikiams ir būdams skatinti ir visapusiškai apsaugoti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis bei kitus, kad jie praneštų apie prekiautojus žmonėmis;

104.  mano, kad nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys iš trečiųjų šalių tinkle turi būti nustatomi kuo ankstesniu etapu ir kad didesnės pastangos turi būti dedamos pasienyje, siekiant nukentėjusius asmenis nustatyti jiems atvykstant į ES; ragina valstybes nares bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis tobulinant esamas gaires, kuriomis remdamiesi konsulinės tarnybos ir pasieniečiai galėtų nustatyti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis, ir šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbu keistis geriausia praktika, ypač susijusia su pasienyje vykdomais pokalbiais; taip pat pabrėžia, kad sienų ir pakrančių apsaugos pareigūnams būtina prieiga prie Europolo duomenų bazių;

105.  ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis siekiant kovoti su visų formų prekyba žmonėmis, ypatingą dėmesį skiriant prekybos žmonėmis lyčių aspektui tam, kad būtų tikslingai kovojama su vaikų santuokomis, moterų ir mergaičių seksualiniu išnaudojimu ir sekso turizmu; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) vykdyti aktyvesnę Chartumo proceso veiklą ir padidinti konkrečių įgyvendinamų projektų skaičių ir įtraukti daugiau aktyviai dalyvaujančių šalių.

106.  prašo Komisijos, Europos Vadovų Tarybos ir EIVT derybose su trečiosiomis šalimis dėl tarptautinių, readmisijos ir bendradarbiavimo susitarimų akcentuoti, kad trečiosios šalys turi veiksmingai kovoti su prekyba žmonėmis, aktyviau traukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėlius ir stiprinti nukentėjusių asmenų apsaugą;

107.  ragina ES sutelkti pastangas į kovą su prekyba žmonėmis ir kontrabanda; primygtinai ragina ES ir valstybes nares atkreipti dėmesį į tai, kad reikia nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius asmenis atskirti nuo pabėgėlių ir migrantų arba nuo kitų nuo pažeidimų ir prievartos neteisėtai juos gabenant per valstybės sieną nukentėjusių asmenų;

108.  pabrėžia parengiamųjų darbų ir tarptautinių civilinių policijos misijų mokymų, taip pat diplomatų, ryšių palaikymo pareigūnų ir konsulinių ir vystomojo bendradarbiavimo pareigūnų mokymų būtinumą siekiant pagerinti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų nustatymą; mano, kad šių grupių mokymai yra būtini, nes jie dažnai yra pirmieji nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų kontaktiniai asmenys, ir mano, kad reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad šie pareigūnai turėtų prieigą prie tinkamos medžiagos, skirtos asmenims, kuriems kyla grėsmė nukentėti nuo prekybos žmonėmis, informuoti;

109.  primena, kad 2015 m. spalio 7 d. pradėjus Europos Sąjungos karinės operacijos Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED, dar vadinama operacija „Sofija“) antrą etapą, sudarytos sąlygos konkrečiai kovoti su prekyba žmonėmis duodant leidimą atviroje jūroje vykdyti įsilaipinimą į laivus ir valtis, jų apieškojimą, konfiskavimą ir nukreipimą, jeigu įtariama, kad jie naudojami prekybai žmonėmis; mano, kad iki šiol Italijos teisėsauga yra sulaikiusi 48 įtariamus neteisėtai žmones gabenančius asmenis ir prekiautojus; ragina ES tęsti ir intensyviau vykdyti savo operacijas Viduržemio jūroje;

110.  ragina ES rasti apčiuopiamų sprendimų, kaip migrantams ir pabėgėliams suteikti teisėtų, nuo išnaudojimo apsaugotų ir saugių būdų patekti į ES; primena valstybėms narėms ir ES, kad jos turi laikytis tarptautinės teisės, įskaitant ir negrąžinimo principą, taikydamos visas savo politikos kryptis, ypač susijusias su migracija; primena, kad priimančioji valstybė ir kilmės šalis nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims turėtų užtikrinti saugų savanorišką grąžinimą, o tais atvejais, kai tokia repatriacija keltų pavojų jų ar jų šeimos saugumui – pasiūlyti teisėtas alternatyvas; yra įsitikinęs, kad priimančioji šalis ir kilmės šalis turi užtikrinti reikiamas saugumo ir reintegracijos sąlygas, kai nuo nukentėjęs asmuo grįžta;

111.  ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis Jungtinių Tautų Chartijos ir prieglobsčio teisės principų.

112.  ragina ES skatinti programas, kuriomis remiama migrantų ir pabėgėlių integracija įtraukiant pagrindinius veikėjus iš trečiųjų šalių, taip pat kultūros tarpininkus, nes tai būtų naudinga didinant bendruomenių informuotumo apie prekybos žmonėmis lygį ir siekiant padaryti jas labiau atsparesnes organizuoto nusikalstamumo skverbimuisi;

113.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas siekiant apsaugoti ir rasti visus pabėgėlius ar migrantus, visų pirma vaikus, kurie dingo atvykę į Europą;

114.  palankiai vertina Europolo veiksmus, visų pirma pasitelkiant ryšių punktą „Twins“, siekiant nustatyti asmenis, vykstančius į trečiąsias valstybes vaikų išnaudojimo tikslais; ragina valstybes nares bendradarbiauti su Europolu – užtikrinti, kad būtų sistemingai ir sparčiai keičiamasi duomenimis;

115.  primena, kad prieš sudarydama vizų režimo liberalizavimo susitarimą Komisija privalo įvertinti atitinkamos trečiosios valstybės keliamą riziką, visų pirma, neteisėtos migracijos srityje; pabrėžia, kad prekybos žmonėmis tinklai gali naudotis ir legaliais migracijos keliais; todėl prašo Komisijos veiksmingą atitinkamų trečiųjų valstybių bendradarbiavimą kovos su prekyba žmonėmis srityje įtraukti į kriterijus, kuriuos reikia tenkinti norint sudaryti vizų režimo liberalizavimo susitarimą;

116.  pabrėžia, kad ES reikia įpareigojančio ir privalomo teisėkūros požiūrio į perkėlimą į ES, kaip nustatyta Komisijos migracijos darbotvarkėje; pažymi, kad humanitarinis priėmimas gali būti naudojamas kaip papildoma perkėlimo į ES priemonė, siekiant skubiai suteikti – dažnai laikiną – apsaugą pažeidžiamiausiems asmenims, kai kyla tokia būtinybė, pvz., nelydimiems nepilnamečiams, neįgaliems pabėgėliams arba asmenims, kuriems būtina skubi medicininė evakuacija;

117.  ragina ES dalytis informacija su trečiosiomis šalimis kuriant standartizuotą sistemą, skirtą kokybiniams ir kiekybiniams prekybos žmonėmis duomenims rinkti ir analizuoti, siekiant ES ir trečiosiose šalyse sukurti bendrą ar bent palyginamą šabloną, skirtą duomenims, susijusiems su visais žmonėmis aspektais, rinkti ir analizuoti; primygtinai pabrėžia, kad būtina skirti pakankamai lėšų duomenų rinkimui ir moksliniams tyrimams prekybos žmonėmis srityje;

118.  ragina ES parengti naują kovos su prekyba žmonėmis strategiją, kuri bus įgyvendinama po 2016 m., kurioje bus tvirtesnis ir labiau susitelkta į išorės aspektą ir kurioje dar didesnė pirmenybė bus teikiama partnerystės darinių su ES nepriklausančių kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalių pilietine visuomene, vyriausybėmis ir privačiuoju sektoriumi kūrimui ir finansiniams bei ekonominiams prekybos žmonėmis aspektams;

o
o   o

119.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) ir ES delegacijoms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470. (2) Žr. Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ataskaitos „Kova su prekyba žmonėmis ir pagalba pažeidžiamiems migrantams. Metinė 2011 m. veiklos ataskaita“ (angl. „Counter Trafficking and Assistance to Vulnerable Migrants Annual Report of Activities 2011“) 23 psl.