2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (2016/2038(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 4 ir 13 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107, 108, 113, 115 ir 116 straipsnius,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą dėl Specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komiteto (TAXE 2) sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės(1),
– atsižvelgdamas į Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (ICIJ) atskleistus faktus apie Liuksemburge priimtus sprendimus dėl mokesčių ir kitą žalingą praktiką, kurie tapo žinomi kaip „LuxLeaks“,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (ICIJ) atskleistus faktus apie ofšorinių bendrovių naudojimą, kurie tapo žinomi kaip Panamos dokumentai, ir ypač į 2016 m. gegužės 9 d. paskelbtus dokumentus,
– atsižvelgdamas į įvarius G 7, G 8 ir G 20 aukščiausiojo lygio susitikimus tarptautinių mokesčių klausimais, visų pirma į 2016 m. gegužės 26–27 d. Isė-Šimoje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą ir 2016 m. balandžio 14–15 d. Vašingtone vykusio G 20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimo rezultatus,
– atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Adis Abebos veiksmų darbotvarkės,
– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 30 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešimą „G 20 ir EBPO įmonių valdymo principai“,
– atsižvelgdamas į ECOFIN tarybos 2016 m. kovo 8 d. išvadas dėl keitimosi su mokesčiais susijusia informacija apie tarptautinių įmonių veiklos ir Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą, 2015 m. gruodžio 8 d. išvadas dėl įmonių apmokestinimo, mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, 2014 m. gruodžio 9 d. išvadas dėl verslo apmokestinimo ir 1997 m. gruodžio 1 d. išvadas dėl apmokestinimo politikos, taip pat į 2016 m. balandžio 22 d. pranešimą apie ECOFIN tarybos neoficialią diskusiją dėl Panamos dokumentų,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą(2), kuria iš dalies keičiama Administracinio bendradarbiavimo direktyva(3),
– atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias ES Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles(4),
– atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje(5),
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos(6),
– atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. kovo 16 d. patvirtintus bendrus tolesnius veiksmus dėl Parlamento rezoliucijų su rekomendacijomis dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje ir dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo (COM(2016)0198) (pasiūlymas dėl informacijos atskleidimo pagal valstybę),
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinio (apibendrinamasis komunikatas)(7), pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl kovos su mokesčių vengimu(8), pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl Administracinio bendradarbiavimo direktyvos peržiūros(9), rekomendaciją dėl mokesčių sutarčių(10) ir agresyvaus mokesčių planavimo tyrimą(11),
– atsižvelgdamas į 2011 m. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2011)0121) ir į 2012 m. balandžio 19 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo(12),
– atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl verslo apmokestinimo elgesio kodekso(13) ir į reguliarias Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupės ataskaitas Tarybai,
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 22 d. parafuotą ES ir Monako Kunigaikštystės susitarimą dėl mokesčių skaidrumo,
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. pasirašytą ES ir Andoros Kunigaikštystės susitarimą,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 8 d. pasirašytą ES ir San Marino Respublikos susitarimą dėl taupymo pajamų apmokestinimo,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. pasirašytą ES ir Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimą dėl automatinio keitimosi finansinių sąskaitų informacija,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytą ES ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl apmokestinimo siekiant pagerinti mokestinių prievolių vykdymą,
– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 30 d. atnaujintą Džersio ir Jungtinės Karalystės susitarimą ir vadinamąjį „Nuomonės dėl Džersio ir JK dvigubo apmokestinimo susitarimo 2 dalies aiškinimo pakeitimą“,
– atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 20 d. pasirašytą Gernsio ir JK dvigubo apmokestinimo susitarimą, susijusį su keitimusi informacija, kuris iš dalies pakeistas 2009 m. susitarimu ir įsigaliojo 2009 m. lapkričio 27 d.,
– atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 8 d. Parlamento teisėkūros poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu, ir Direktyvos 2013/34/ES nuostatos, susijusios su tam tikrais įmonės valdymo pareiškimo elementais(14),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje(15),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(16),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų(17),
– atsižvelgdamas į įvairius parlamentinius klausymus nacionaliniuose parlamentuose (ypač Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmuose, JAV Senate, Australijos Senate ir Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje ir Senate) dėl mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo ir po jų parengtus pranešimus ta pačia tema,
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Europos Tarybos rekomendaciją CM/Rec(2014) 7 dėl informatorių apsaugos,
– atsižvelgdamas į Antoine'o Deltouro, Raphaëlio Haleto ir Édouardo Perrino, kurie buvo apkaltinti dėl veiksmų paskelbiant vadinamuosius „LuxLeaks“ dokumentus, teismo procesą Liuksemburge,
– atsižvelgdamas į Komisijos sprendimus dėl valstybės pagalbos, susijusios su bendrovėmis „Fiat“(18) ir „Starbucks“(19), ir sprendimus dėl Belgijos perviršinio pelno(20), taip pat sprendimus pradėti tyrimus dėl bendrovėms „McDonald’s“, „Apple“ ir „Amazon“ suteiktos valstybės pagalbos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (TAXE 2) komiteto pranešimą (A8-0223/2016),
Bendri svarstymai, faktai ir skaičiai
A. kadangi iš atskleistos Panamos dokumentų ir „LuxLeaks“ informacijos – ją paviešino Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (ICIJ) – matoma, kad ES ir jos valstybės narės turi skubiai kovoti su mokesčių slėpimu, jų vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu, taip pat siekti glaudesnio bendradarbiavimo ir didesnio skaidrumo, kad būtų atkurtas mokesčių teisingumas, mūsų mokesčių sistemos taptų teisingesnės ir būtų užtikrinta, kad, kai sukuriama vertė, pelno mokesčiai būtų sumokėti, ir siekti tai užtikrinti ne tik valstybėse narėse, bet visame pasaulyje;
B. kadangi, kaip mano Komisija, mokesčių vengimo ir slėpimo mastas per metus siekia iki vieno trilijono EUR(21), o EBPO duomenimis(22) pajamų nuostolis pasaulyje sudaro nuo 4 iki 10 proc. visų įmonių pelno mokesčio pajamų – 2014 m. kainomis tai sudaro nuo 75 iki 180 mlrd. EUR kasmet; kadangi tai tik atsargiausi apskaičiavimai; kadangi neigiamas tokios praktikos poveikis valstybių narių biudžetui ir piliečiams yra akivaizdus ir tai gali žlugdyti pasitikėjimą demokratija; kadangi mokestinis sukčiavimas, mokesčių slėpimas ir agresyvus mokesčių planavimas ardo valstybių narių mokesčių bazę ir dėl to atsiranda mokesčių pajamų nuostolių, silpninama ekonomika ir mąžta vyriausybių gebėjimas teikti viešąsias paslaugas, užtikrinti investicijas ir socialinę apsaugą;
C. kadangi savitarpio kontrolės biudžeto sistemoje nepriimtina, kad ištekliai, kurie turėtų būti sukuriami iš vienoje valstybėje narėje mokėtinų mokesčių, iš tiesų sukuriami kitoje valstybėje narėje pasitelkiant nesąžiningą ir agresyvų mokesčių planavimą;
D. kadangi besivystančioms šalims neproporcingą poveikį daro pelno mokesčio vengimas, dėl kurio kasmet prarandama 100 mlrd. USD(23) mokestinių pajamų, ir dėl to jos netenka galimybės naudoti svarbius išteklius pagrindinėms paslaugoms finansuoti ir tai kenkia ES vystomojo bendradarbiavimo politikai;
E. kadangi atskleidus Panamos dokumentus mums priminta, kad mokesčių vengimo klausimas apima ne vien tarptautines bendroves ir yra glaudžiai susijęs su nusikalstama veikla ir kad turtas, kuriam taikomi lengvatiniai mokesčiai, sudaro maždaug 10 trln. USD;
F. kadangi 2009 m. balandžio mėn. G 20 vadovai ėmėsi veiksmų ir paprašė, kad lengvatinių mokesčių jurisdikcijos pasirašytų bent 12 sutarčių dėl keitimosi informacija, kuriomis siekiama užbaigti bankų paslapties laikotarpį; kadangi ekonomistams kilo rimtų abejonių dėl šių priemonių veiksmingumo ir jie aiškino, kad šios sutartys paskatino banko indėlių perkėlimą iš vienų mokesčių rojų į kitus, tačiau nepaskatino didelio lėšų repatrijavimo(24); kadangi, nepaisant nesenų tarptautinių pastangų didinti finansinį skaidrumą, nėra jokių įrodymų, kad anksčiau, bent iki 2014 m., mažėjo portfelinės investicijos į lengvatinių mokesčių jurisdikcijas; kadangi dar per anksti vertinti, ar patvirtinus automatinį keitimąsi informacija mokesčių klausimais (bendras duomenų teikimo standartas) ši tendencija pasikeis;
G. kadangi, remiantis Tarptautinių atsiskaitymų banko pateikta informacija, lengvatinių mokesčių centruose laikomų tarpvalstybinių indėlių dydis 2008–2015 m. kasmet vidutiniškai augo 2,81 proc., o likusioje pasaulio dalyje – vos 1,24 proc.(25); kadangi svarbiausi lengvatinių mokesčių centrai, kuriuose laikomi užsienio indėliai, yra Kaimanų Salos (663 mlrd. USD), Liuksemburgas (360 mlrd. USD), Šveicarija (137 mlrd. USD), Honkongas (125 mlrd. USD), Singapūras (95 mlrd. USD), Bermuda (77 mlrd. USD), Panama (67 mlrd. USD), Džersis (58 mlrd. USD) ir Bahamos (55 mlrd. USD); kadangi tokiuose Europos mokesčių rojuose, kaip Andora, Gibraltaras, Lichtenšteinas ir Šveicarija, mažėja tarptautinių indėlių arba jie pastaruosius kelerius metus nekinta ir dėl to daroma prielaida, kad lengvatinių mokesčių veikla perkeliama į kitas jurisdikcijas ir lengvatinių mokesčių pramonė restruktūrizuojama dėl didėjančio dvišalių susitarimų dėl informacijos mokesčių klausimais skaičiaus;
H. kadangi remiantis apskaičiavimais manoma, jog 2015 m. investicijų srautai į lengvatinių mokesčių centrus sudarė 72 mlrd. USD(26) ir pastaraisiais metais jie padidėjo išaugus investicijų srautams iš tarptautinių įmonių, įsisteigusių besivystančios ir pereinamosios ekonomikos šalyse, kartais sudarant investicijų plovimo sandorius; kadangi investicijų srautai į specialios paskirties subjektus sudaro didžiąją lengvatinių mokesčių investicijų srautų dalį; kadangi Liuksemburgas buvo pagrindinis su specialios paskirties subjektais susijusių investicijų srautų gavėjas 2015 m., kadangi 2015 m. taip pat buvo itin didelės su specialios paskirties subjektais susijusios įplaukos į Nyderlandus; kadangi nuolat per lengvatinių mokesčių mechanizmus nukreipiami finansiniai srautai rodo, jog reikia sukurti darnesnę Europos ir pasaulio mokesčių ir investicijų politiką;
I. kadangi 2016 m. balandžio mėn. EBPO vėl pavesta sudaryti nebendradarbiaujančių jurisdikcijų juodąjį sąrašą; kadangi Komisija, pripažindama, kad svarbu atsižvelgti ne tik į skaidrumo ir bendradarbiavimo kriterijus, bet ir į žalingus mokesčių režimus, apibrėžė mokesčių rojų nustatymo kriterijus;
J. kadangi mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra pagrindinės darbo vietų kūrėjos Europoje – per pastaruosius penkerius metus jos sukūrė apie 85 proc. visų naujų darbo vietų ES(27); kadangi iš tyrimų(28) rezultatų matoma, kad tarptautinės bendrovės sumoka vidutiniškai 30 proc. mažiau mokesčių nei tik vienoje šalyje veikianti bendrovė; kadangi tai labai iškraipo konkurenciją, Sąjungoje prarandamos darbo vietos, mąžta lygybė ir trukdoma tvariam augimui;
K. kadangi Komisija agresyvų mokesčių planavimą apibrėžė kaip mokestinės prievolės mažinimą pasinaudojant mokesčių sistemos techniniais aspektais arba dviejų ar daugiau mokesčių sistemų neatitikimais; kadangi Komisija pripažįsta, kad agresyvus mokesčių planavimas gali būti vykdomas įvairiomis formomis ir dėl to gali susidaryti padėtis, kai mokesčių teisė taikoma kitaip, nei numatė teisės aktų kūrėjai; kadangi pagrindinės agresyvaus mokesčių planavimo formos apima skolų perkėlimą, nematerialiojo turto ir intelektinės nuosavybės vietos parinkimą, strateginę sandorių kainodarą, pasinaudojimą šalių mokestinės tvarkos neatitikimais ir lengvatinių mokesčių paskolų struktūras; kadangi išklausytos bendrovės specialiajam komitetui iš esmės pakartojo, kad jos sumoka daug mokesčių ir kad jų elgesys teisėtas; kadangi kol kas tik nedidelė dalis bendrovių viešai pripažino, kad pelno mokesčio vengimas – prioritetinis klausimas, kurį reikia spręsti;
L. kadangi beveik trečdalis tarptautinių bendrovių investicijų teikiama per lengvatinių mokesčių priemones; kadangi Komisija pažymi, jog 72 proc. pelno Europos Sąjungoje perkeliama naudojantis sandorių kainodara ir intelektinės nuosavybės mažesnio apmokestinimo vietos parinkimu, ir jog likusios pelno perkėlimo sistemos apima skolos perkėlimą(29);
M. kadangi dvišalėmis mokesčių sutartimis apmokestinimo teisės padalijamos kilmės ir gyvenamosios (ar registracijos) vietos valstybėms; kadangi kilmės šalims dažnai skiriama teisė apmokestinti įmonių aktyviąsias pajamas, jeigu kilmės šalyse yra nuolatinis padalinys, o gyvenamosios (ar registracijos) vietos valstybė gauna pasyviųjų pajamų, pvz., dividendų, honorarų ir palūkanų, apmokestinimo teises; kadangi toks apmokestinimo teisių paskirstymas būtinas norint suprasti agresyvaus mokesčių planavimo sistemas;
N. kadangi apskaitos praktiką sudaro bendrovės finansinės padėties apibūdinimas lyginant pajamas ir sąnaudas, taip pat pelną ir nuostolius tuo kalendoriniu laikotarpiu, kai jie atsiranda, o ne tada, kai atsiranda faktiniai pinigų srautai; kadangi, jei apmokestinamos pajamos perkeliamos iš vienos jurisdikcijos į kitą ir jose taikoma skirtinga apmokestinimo tvarka, atsiranda galimybė pasinaudoti neatitikimais; kadangi, nors honorarų mokėjimas gali būti pateisinamas verslo tikslais nevykdant tinkamo fiskalinio koordinavimo, ir kadangi vienoje valstybėje joms gali būti taikoma palanki apmokestinimo tvarka, o kitose šalyse tai gali sukelti mokesčių bazės eroziją;
O. kadangi 60 proc. viso pasaulio prekybos sudaro grupės vidaus prekyba ir dėl to jai taikoma sandorių kainodaros metodika; kadangi 70 proc. viso pelno perkėlimo vykdoma taikant sandorių kainodarą;
P. kadangi mokesčių politikos konvergencija taip pat turėtų būti derinama su griežtesne kontrole ir aktyvesniais žalingos mokesčių praktikos tyrimais; kadangi Komisija yra pradėjusi naujus oficialius tyrimus, susijusius su tarptautinių įmonių (TĮ) apmokestinimo tvarka; kadangi mokesčių politikos priemonių vertinimas valstybės pagalbos požiūriu yra pastaruoju metu vis didesnę svarbą įgyjantis metodas; kadangi reikia papildomų svarstymų ir priemonių, kad būtų galima geriau suprasti ir spręsti apmokestinimo ir konkurencijos sąveiką ir spręsti su ja susijusius klausimus; kadangi Komisija turi galimybę neatsirinkdama ir nešališkai ištirti visus atvejus, kai įtariama, jog neteisėta valstybės pagalba teikta naudojant lengvatinį mokesčių režimą; kadangi tvirtinant pranešimą A8-0223/2016 Komisija vis dar vykdė kai kuriuos su valstybės pagalba susijusius tyrimus; kadangi tik kelios valstybės narės pradėjo susigrąžinimo procedūras, susijusias su kai kuriomis tarptautinėmis įmonėmis; kadangi tam tikros valstybės narės atliko vidaus mokesčių politikos šalutinio poveikio analizes, kad įvertintų poveikį besivystančioms šalims;
Q. kadangi geriausia kovos su agresyviu mokesčių planavimu priemonė – tinkamai parengti ir tinkamai ir darniai įgyvendinti teisės aktai;
Konkrečių mokesčių jurisdikcijų vaidmuo
R. kadangi Parlamentas surengė susitikimus su Andoros, Lichtenšteino, Monako, Gernsio ir Džersio vyriausybių atstovais; kadangi Kaimanų Salų atstovai dalyvavo tik koordinatorių posėdyje, bet nedalyvavo Specialiojo komiteto surengtame oficialiame klausyme; kadangi Meno Salos atstovai atsisakė susitikti su Specialiuoju komitetu ir tik atsiuntė savo pastabas raštu;
S. kadangi kai kurios konkrečios mokesčių jurisdikcijos aktyviai prisideda rengiant agresyvią mokesčių politiką tarptautinių įmonių, kurios tokiu būdu vengia apmokestinimo, vardu; kadangi kai kuriose jurisdikcijose pelno mokesčio tarifas yra beveik nulis procentų arba lygus nuliui; kadangi dėl skirtingų mokesčių sistemų sudėtingumo atsiranda skaidrumo trūkumas, kuris yra žalingas pasaulio mastu;
T. kadangi visos šios jurisdikcijos įsipareigojo iki 2017 m. pradėti vykdyti automatinį keitimąsi informacija, išskyrus Andorą ir Monaką, kurie tokį keitimąsi informacija turėtų pradėti vykdyti 2018 m.; kadangi svarbu stebėti, ar jau padaryti veiksmingi teisės aktų pakeitimai, kad nuo 2017 m. būtų užtikrintas veiksmingas automatinis keitimasis informacija;
U. kadangi mokesčių slėpimą ir vengimą panaikinti trukdo teisės aktų spragos, neveiksmingas keitimasis informacija ir apskritai kontrolės reikalavimų nesilaikymas, nepakankama informacija apie galutinius gavėjus ir bankų bei įmonių paslapčių saugojimas, kuris vykdomas nepaisant teisės aktų dėl laipsniško banko paslapties panaikinimo; kadangi kai kurie mokesčių agentai finansų sektoriuje naudojasi tokios praktikos neaiškumu agresyvios mokesčių praktikos tikslais; kadangi šalių automatinio keitimosi informacija iniciatyvos, kurios papildo ankstesnes dvišales mokesčių srities konvencijas, numatytos visai neseniai; kadangi, jei nebus užtikrintas efektyvus vykdymas, sistemų trūkumai skatins slėpti mokesčius ir jų vengti;
V. kadangi kai kurios konkrečios mokesčių jurisdikcijos Europos Sąjungoje ir už jos ribų, nepaisant vykdomų pasaulinių iniciatyvų ir to, kad kai kurios iš jų dalyvauja EBPO veikloje, nenori pertvarkyti savo mokesčių sistemų;
W. kadangi po surengtų Andoros, Gernsio, Džersio, Lichtenšteino ir Monako klausymų (žr. 1 priedą) tapo aišku, kad lengvatinio apmokestinimo bendrovių registravimo sąlygos ir informacija, kurią reikia pateikti norint tai padaryti, visose jurisdikcijose skiriasi; kadangi nežinoma, ar kai kurių tokių jurisdikcijų oficialūs mokesčių administratoriai turi visą informaciją apie galutinius patikos fondų, fondų ir bendrovių lėšų gavėjus, arba tokia informacija nerenkama ir viešai neskelbiama; kadangi Andora, Lichtenšteinas, Monakas, San Marinas ir Šveicarija yra pasirašiusios sutartis su ES dėl keitimosi informacija; kadangi Normandijos salos yra pasirašiusios susitarimus su JK ir yra pareiškusios esančios pasirengusios sudaryti panašius susitarimus su kitomis valstybėmis narėmis;
X. kadangi kai kurios jurisdikcijose galiojančiais teisės aktais neužtikrinamas geras valdymas ir tarptautinių standartų laikymasis, atsižvelgiant į galutinius gavėjus, skaidrumą ir bendradarbiavimą;
Y. kadangi kai kurios iš šių jurisdikcijų yra valstybėms narėms priklausančios ar jų asocijuotos teritorijos, todėl, net jei jos yra autonominės, joms iš dalies taikomi nacionalinės ir Europos teisės aktai; kadangi dėl to valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę priimti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta, kad priklausomos ir asocijuotos teritorijos laikytųsi aukščiausių standartų;
Z. kadangi kai kurios valstybės narės turi savo nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašus ir (arba) esmines mokesčių rojų ar lengvatinių mokesčių jurisdikcijų apibrėžtis; kadangi šie sąrašai labai skiriasi – skiriasi tai, kaip nebendradarbiaujančios jurisdikcijos arba mokesčių rojai yra apibrėžiami ar vertinami; kadangi EBPO nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašas nepadeda siekti numatyto tikslo; kadangi Komisija 2015 m. birželio 17 d. mokesčių dokumentų rinkinyje paskelbė nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašą, kuris buvo sudarytas laikantis bendro kriterijaus požiūrio, nustatyto remiantis esamais nacionaliniais sąrašais; kadangi vis dar nesudaryti bendri Sąjungos masto nebendradarbiaujančių jurisdikcijų apibrėžtis ir sąrašas, nors jų skubiai reikia; kadangi nė viename iš šių sąrašų nepateikiami aiškūs, išmatuojami ir išsamūs kriterijai dėl to, kiek slaptos yra tam tikros jurisdikcijos;
Finansų įstaigų vaidmuo TĮG vykdant agresyvų mokesčių planavimą
AA. kadangi, kaip įrodyta „LuxLeaks“ ir Panamos dokumentais, tam tikros finansų įstaigos ir apskaitos įmonės ar advokatų kontoros atliko tarpininkų vaidmenį kuriant sudėtingas teisines struktūras, padedančias tarptautinėms įmonėms naudoti agresyvaus mokesčių planavimo sistemas; kadangi dėl teisinių spragų, neatitikimų, šalių koordinavimo, bendradarbiavimo ir skaidrumo trūkumo sukurta mokesčių slėpimui palanki aplinka; kadangi finansų įstaigos dėl jų turimos informacijos apie finansines sąskaitas ir tikruosius savininkus vis dėlto yra svarbios ir neatsiejamos kovos su mokestiniu sukčiavimu pagalbinės priemonės ir kadangi būtina, kad jos visapusiškai ir veiksmingai bendradarbiautų keisdamosi tokia informacija;
AB. kadangi vykdant šį tyrimą į viešumą iškilo keletas su bankais susijusių mokesčių skandalų; kadangi finansų įstaigos gali naudoti keletą agresyvaus mokesčių planavimo sistemų, kad padėtų savo klientams nuslėpti mokesčius ar jų išvengti; kadangi bankai gali veikti rinkoje savo klientų vardu ir mokesčių įstaigoms pareikšti, kad esą šių sandorių tikrieji savininkai, o klientai dėl to gali nederamai naudotis mokesčių lengvatomis, suteiktomis bankams dėl jų bankų statuso ar registracijos vietos; kadangi bankų (ypač susijusių su investicinės bankininkystės operacijomis) vaidmuo formuojant ir įgyvendinant agresyvų mokesčių planavimą turėtų būti laikomas dvejopu: visų pirma, jie, dažnai naudodami tokius finansinius produktus, kaip paskolos, išvestinės finansinės priemonės, atpirkimo sandoriai ar bet kokios su nuosavu kapitalu susijusios priemonės, parengia agresyvų mokesčių planavimą, kurį gali naudoti klientai; antra, jie patys naudoja agresyvų mokesčių planavimą naudodami savo tarpbankinius ir nuosavus struktūrizuotus finansinius sandorius;
AC. kadangi visi Specialiojo komiteto klausyme dalyvavę bankai oficialiai paneigė, kad pataria savo klientams kokiu nors būdu slėpti mokesčius ar jų vengti, ir paneigė šiuo tikslu palaikantys ryšius su apskaitos įmonėmis ir advokatų kontoromis;
AD. kadangi stambios finansų įstaigos yra įsteigusios didelį skaičių patronuojamųjų įmonių specialiose mokesčių jurisdikcijose arba jurisdikcijose, kuriose pelno mokesčio tarifas yra mažas arba labai mažas, siekdamos išvengti mokesčių savo verslo ar privačių klientų vardu arba savo pačių naudai; kadangi tam tikras skaičius finansų įstaigų neseniai uždarė kai kuriuos savo filialus tose jurisdikcijose; kadangi Jungtinėse Amerikos Valstijose kelios finansų įstaigos patrauktos baudžiamojon atsakomybėn dėl mokestinio sukčiavimo ar pinigų plovimo ir dėl to sumokėtos didelės baudos, tačiau Europos Sąjungoje pradėta labai nedaug baudžiamųjų bylų;
AE. kadangi bankai vykdo veiklą konkurencingoje rinkoje ir yra skatinami propaguoti patrauklias mokesčių sistemas, kad pritrauktų naujų klientų ir teiktų paslaugas turimiems klientams; kadangi bankų darbuotojai dažnai patiria milžinišką spaudimą patvirtinti klientų sutartis, kuriomis leidžiamas mokesčių slėpimas ir vengimas, ir jiems kyla pavojus būti atleistiems, jei jie to nedaro; kadangi kyla interesų konfliktų ir „sukamųjų durų“ reiškinių, susijusių su aukštas pareigas užimančiais bankų ir konsultacinių įmonių darbuotojais ir mokesčių administracijų atstovais; kadangi mokesčių administracijos ne visada turi reikiamą prieigą prie informacijos arba pakankamai priemonių tirti bankų veiklą ir nustatyti mokesčių slėpimo atvejus;
AF. kadangi svarbu pripažinti, jog ne visų kompleksinių struktūrizuotų finansinių sandorių pagrindinis motyvas yra mokesčiai ir kad produktai, kurių pagrindinis motyvas yra mokesčiai, sudaro tik nedidelę bendrų kompleksinių struktūrizuotų finansinių sandorių verslo dalį; kadangi vis dėlto sumos, susijusios su agresyvaus mokesčių planavimo sandoriais, gali būti labai didelės – kartais vienas sandoris apima milijardų eurų dydžio finansavimą ir mokesčių lengvatos vertos šimtų milijonų eurų(30); kadangi mokesčių administracijos yra sunerimusios dėl nepakankamo kompleksinių struktūrizuotų finansinių sandorių, kurie naudojami agresyvaus mokesčių planavimo tikslais, skaidrumo, ypač tais atvejais, kai atskiros šių susitarimų dalys įgyvendinamos skirtingose jurisdikcijose;
AG. kadangi ES kredito įstaigoms jau taikomi Kapitalo reikalavimų direktyvos (CRD IV) viešų ataskaitų pagal atskiras šalis teikimo reikalavimai; kadangi reikėtų pažymėti, kad šiose ataskaitose pagal šalis esama tam tikrų spragų ir kad reikėtų šias spragas šalinti; kadangi nei viena su Specialiuoju komitetu susitikusi finansų įstaiga nepateikė jokių rimtų prieštaravimų dėl informacijos atskleidimo reikalavimų; kadangi kai kurios iš jų aiškiai nurodė, kad pritaria šiam reikalavimui ir pritars tam, kad jis taptų visuotiniu standartu;
AH. kadangi iš viešų ataskaitų pagal šalis, susijusių su tam tikrų finansų įstaigų dokumentais, paaiškėjo, kad labai skiriasi tose pačiose jurisdikcijose bendras tų finansų įstaigų užjūrio jurisdikcijose gautas pelnas, jų veikla, sumokėtų mokesčių sumos ir darbuotojų skaičius; kadangi iš tų pačių ataskaitų taip pat matoma, kad teritorijos, kuriose jos veikia ir turi darbuotojų, ir teritorijos, iš kurių jos gauna pelną, nėra tos pačios;
AI. kadangi bankai ir TĮG, kurie susitiko su Specialiuoju komitetu, išsamiai neatsakė į visus jo narių klausimus, todėl kai kurie iškelti klausimai liko neatsakyti ar netiksliai apibrėžti; kadangi kai kurie iš šių bankų ir TĮG vėliau atsiuntė savo rašytines pastabas (žr. 2 priedą);
Lengvatinis pajamų iš patentų, žinių ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros apmokestinimas
AJ. kadangi su intelektine nuosavybe, patentais, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra (MTTP) susijusios schemos yra plačiai naudojamos Sąjungoje; kadangi TĮG jomis naudojasi, kad dirbtinai sumažintų savo bendras mokestines įmokas; kadangi EBPO Veiksmų plano dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) 5-ame veiksme nurodytas „Pakoreguoto susietumo metodas“; kadangi viena iš Elgesio kodekso grupės užduočių yra analizuoti ir efektyviai stebėti tokios praktikos taikymą valstybėse narėse;
AK. kadangi Elgesio kodekso grupė analizavo Europos pajamų iš patentų tvarką, tačiau specifinės tvarkos analizės iki galo neatliko; kadangi tuo tarpu EBPO BEPS veiksmų plano 5-ame veiksme „Pakoreguoto susietumo metodas“ nurodytas kaip naujas MTTP paskatų teikimo standartas; kadangi valstybės narės Elgesio kodekso grupėje sutarė pakoreguoto susietumo metodą nuo 2015 m. įtraukti į savo nacionalinės teisės aktus; kadangi jos visos taip pat pritaria tam, kad dabartines lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemas reikėtų iki 2021 m. laipsniškai panaikinti; kadangi valstybės narės gerokai vėluoja įgyvendinti pakoreguoto susietumo metodą nacionaliniu lygmeniu;
AL. kadangi keletas Komisijos tyrimų aiškiai parodė, kad sąsaja tarp lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo ir MTTP dažnai yra sutartinė ir (arba) dirbtinė; kadangi dėl šio nenuoseklumo galima daryti prielaidą, kad dažniausiai šios schemos sudaromos ir naudojamos siekiant išvengti mokesčių; kadangi iš MTTP gaunamoms pajamoms taikant mokesčių paskatas, daugiausia lengvatinį pajamų iš patentų apmokestinimą, dažnai labai sumažėja visų vyriausybių, įskaitant ir tų, kurios vykdo tokią politiką, mokestinės pajamos; kadangi reikėtų geriau išnagrinėti, kaip būtų galima Europos Sąjungoje skatinti labai reikalingus MTTP ir inovacijas, nesukuriant žalingos mokesčių praktikos; kadangi EBPO ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat keletą kartų patvirtino nemanantys, kad lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas yra tinkama MTTP skatinimo priemonė;
AM. kadangi pagrindinis lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo vaidmuo žalingos mokesčių praktikos schemose iš pradžių buvo pastebėtas Parlamento ankstesniam Specialiajam komitetui (TAXE 1) vykdant faktų nustatymo misijas Nyderlanduose ir JK, o vėliau tai buvo patvirtinta per jo misiją Kipre; kadangi panašios sistemos egzistuoja ir kitose valstybėse narėse;
AN. kadangi reikia neatidėliotinai spręsti visiškai nesuderinto valstybių narių požiūrio į išorinius mokėjimus klausimą; kadangi pagal dabartinę nesuderintą sistemą kai kuriose valstybėse narėse derinant šaltinio apmokestinimo panaikinimą pagal Palūkanų ir autorinių atlyginimų bei Patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių direktyvas ir dividendų, licencijos mokesčio ir autorinių atlyginimų bei išorinių palūkanų mokėjimo apmokestinimo netaikymą sukuriamos spragos, kuriomis naudojantis pelnas iš bet kurios valstybės narės gali patekti už Sąjungos ribų ir nebūti nė karto apmokestintas;
Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupės, Aukšto lygio darbo grupė apmokestinimo klausimais ir Mokesčių klausimų darbo grupės dokumentai
AO. kadangi Elgesio kodekso grupės įgaliojimai apibrėžti 1997 m. gruodžio 1 d. ECOFIN tarybos išvadose; kadangi Elgesio kodekso grupės dokumentai yra pagrindinis Specialiojo komiteto veiklos informacijos šaltinis (kaip jau išdėstyta 2015 m. lapkričio 25 d. Parlamento rezoliucijoje);
AP. kadangi praėjus vos penkiems mėnesiams nuo Specialiojo komiteto kadencijos pradžios EP nariai Parlamento patalpose vykusiame uždarame posėdyje galėjo susipažinti su kai kuriais Elgesio kodekso grupės posėdžių dokumentais ir protokolais; kadangi, nors buvo pateikta papildomų dokumentų, kai kurie dokumentai ir protokolai vis dar neatskleisti, neprieinami arba jų trūksta; kadangi Komisija neoficialiame posėdyje nurodė, kad ji visus Komisijos parengtus ir turimus dokumentus pateikė Specialiajam komitetui, todėl bet kokie kiti svarbūs Komisijos parengti posėdžių dokumentai, jei juos Komisija kada nors ir turėjo, greičiausiai yra pamesti;
AQ. kadangi valstybės narės nepatenkino pakartotinių Parlamento prašymų atskleisti visus atitinkamus dokumentus; kadangi tai vyksta jau keletą mėnesių; kadangi po Skaidrumo direktyva pagrįsto prašymo šie dokumentai pateikti Amsterdamo universiteto mokslininkams; kadangi šie dokumentai neseniai vis dėlto buvo pateikti, tačiau tik konfidencialiai, ir jų negalima naudoti viešose diskusijose; kadangi skaidrumas ir galimybė susipažinti su informacija yra labai svarbios Parlamento darbo dalys;
AR. kadangi Elgesio kodekso grupė išnagrinėjo konkrečius klausimus, tačiau nesiėmė konkrečių reformų; kadangi, pvz., diskusijos apie sprendimus vyksta mažiausiai nuo 1999 m. ir vis dar kyla sunkumų įgyvendinti sutartas rekomendacijas, net ir įvykus „LuxLeaks“ skandalui; kadangi niekada nebuvo galutinai užbaigtas 2014 m. lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo tvarkos nagrinėjimas ir nepradėtas joks kitas nagrinėjimas, nepaisant valstybių narių vėlavimo įgyvendinti naują pakoreguoto susietumo metodą;
Išorinis matmuo: G 20, EBPO ir JT. Įsipareigojimai ir pasekmės besivystančioms šalims
AS. kadangi EBPO, Jungtinės Tautos ir kitos tarptautinės organizacijos yra kovos su pelno mokesčio bazės erozija suinteresuotosios šalys; kadangi reikia užtikrinti, kad būtų pasauliniu mastu suderinta praktika ir įgyvendinami bendri standartai, pavyzdžiui, EBPO BEPS dokumentų rinkinyje pasiūlyti standartai; kadangi turėtų būti įsteigtas JT lygmens tarpvyriausybinis forumas, kuriame gali dalyvauti daugiau narių nei EBPO ar G 20, kad visoms šalims, įskaitant besivystančias šalis, būtų suteikta galimybė jame dalyvauti lygiomis teisėmis; kadangi 2016 m. balandžio 14–15 d. Vašingtone įvykusiame G 20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikime pakartoti raginimai visoms šalims ir jurisdikcijoms įgyvendinti Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) standartus dėl skaidrumo ir tikrosios juridinių asmenų nuosavybės bei teisinės tvarkos; kadangi kai kurie G 20 nariai paragino automatiškai keistis informacija apie tikrąją nuosavybę ir paprašė FATF ir Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo iki 2016 m. spalio mėn. parengti pirminius pasiūlymus šiuo klausimu;
AT. kadangi, kaip pastebėta faktų nustatymo misijoje JAV, visame pasaulyje trūksta tikrosios nuosavybės skaidrumo ir bendros jos apibrėžties; kadangi skaidrumo trūkumas ypač akivaizdus atsižvelgiant į priedangos įmones ir advokatų kontoras; kadangi JAV šiuo metu rengiasi įgyvendinti EBPO BEPS veiksmų planą;
AU. kadangi besivystančios šalys neįtrauktos į BEPS procesą kaip lygiavertės derybų partnerės ir per šį procesą nerasti veiksmingi skurdžiausių šalių mokesčių problemų sprendimai – to pavyzdys yra pasaulinis mokesčių sutarčių tinklas, kuris dažnai besivystančioms šalims trukdo apmokestinti jų teritorijoje gautą pelną;
AV. kadangi jau vyksta atitinkamų ES ir JAV valdžios institucijų bendradarbiavimas bendrų mokesčių klausimų srityje, o panašaus politinio lygmens bendradarbiavimo, ypač parlamentinio bendradarbiavimo, trūksta;
AW. kadangi planuojama 2016 m. liepos mėn. surengti simpoziumą apmokestinimo tema, kurio tikslas – tvirtas, tvarus ir subalansuotas ekonomikos augimas; kadangi G 20 paragino visas tarptautines organizacijas, įskaitant ES, spręsti atitinkamus uždavinius;
AX. kadangi bendrame Specialiojo komiteto (TAXE 2) ir Vystymosi komiteto klausyme „Agresyvios mokestinės praktikos pasekmės besivystančioms šalims“ įrodyta, kad besivystančios šalys susiduria su panašiomis mokesčių bazės erozijos, pelno perkėlimo, skaidrumo trūkumo, visame pasaulyje besiskiriančių mokesčių sistemų ir nuoseklių ir veiksmingų tarptautinės teisės aktų trūkumo problemomis; kadangi besivystančios šalys kenčia nuo agresyvaus mokesčių planavimo; kadangi besivystančių šalių mokesčių administracijoms trūksta išteklių ir praktinės patirties kovojant su mokesčių slėpimu ir vengimu;
AY. kadangi G 20 nariai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą užtikrinti, kad būtų dedamos visos pastangos siekiant sustiprinti besivystančių šalių ekonomikos pajėgumus ir skatinti išsivysčiusias šalis tvirtai laikytis 2015 m. liepos 27 d. JT posėdyje išdėstytų Adis Abebos mokesčių iniciatyvos principų; kadangi besivystančių šalių nuomonės ir prioritetai yra labai svarbūs siekiant veiksmingo bendro koordinavimo;
AZ. kadangi TVF ir Pasaulio bankas teikia techninę pagalbą, įskaitant priemones besivystančių šalių mokesčių administracijoms tarptautinių mokesčių klausimų srityje, kad būtų pagerintos besivystančių šalių galimybės spręsti mokesčių slėpimo, vengimo ir pinigų plovimo klausimus, ypač susijusius su sandorių kainodara;
BA. kadangi Australijos vyriausybė paskelbė ketinanti pradėti tarptautinių įmonių grupėms, kurios vengia mokesčių, taikyti nukreipto pelno mokestį (DPT), įsigaliosiantį 2017 m. liepos 1 d., taip pat sukurti naują mokesčių inspekcijos darbo grupę;
Parlamento Specialiojo komiteto (TAXE 2) darbas
BB. kadangi daugelis Komisijos pasiūlytų priemonių yra tiesioginiai tolesni veiksmai, susiję su Parlamento 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliucijomis; kadangi Komisija, bent jau iš dalies, pateikė pasiūlymus dėl jose pateiktų svarbių iniciatyvų; kadangi vis dar trūksta kitų labai svarbių priemonių, kurias priimti raginta minėtose rezoliucijose, pvz., valstybės fiskalinės pagalbos sistemos reformos, veiksmingų teisinių informatorių apsaugos priemonių ir priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias paramai patarėjų arba finansų sektoriaus vykdomam agresyviam mokesčių planavimui ir jo skatinimui;
BC. kadangi Parlamento Specialusis sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komitetas (TAXE 1), kurio darbo rezultatas – 2015 m. lapkričio 25 d. didžiąja dauguma priimta rezoliucija, visų pirma išanalizavo ir įvertino poveikį Sąjungai; kadangi 2015 m. gruodžio 16 d. Parlamento rezoliucija priimta panašia didžiąja dauguma; kadangi Komisija pateikė bendrą atsakymą dėl 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliucijų;
BD. kadangi Parlamento Specialusis komitetas (TAXE 2), įsteigtas 2015 m. gruodžio 2 d., surengė 11 posėdžių, kai kurie jų vyko kartu su Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu, Teisės reikalų komitetu ir Vystymosi komitetu, šių posėdžių metu buvo išklausyti už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager, už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys Pierre Moscovici, už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą atsakingas Komisijos narys Jonathan Hill, už finansus atsakingas Nyderlandų valstybės sekretorius Eric Wiebes (atstovaujantis Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei), apmokestinimo ir vystymosi srities specialistai, tarptautinių įmonių atstovai, bankų atstovai ir ES nacionalinių parlamentų nariai; kadangi jis taip pat surengė susitikimus su Andoros, Lichtenšteino, Monako, Gernsio ir Džersio vyriausybių atstovais ir gavo Meno Salos vyriausybės rašytines pastabas (žr. 1 priedą); kadangi jis taip pat surengė faktų nustatymo misiją į JAV (žr. pranešimo A8-0223/2016 6 priedą), siekdamas išnagrinėti konkrečius aspektus, susijusius su jam suteiktais įgaliojimais trečiųjų šalių atžvilgiu, ir misiją į Kiprą (žr. pranešimo A8-0223/2016 5 priedą); kadangi Specialiojo komiteto nariai buvo asmeniškai pakviesti dalyvauti EBPO aukšto lygio tarpparlamentinės grupės TAXE veikloje; kadangi Specialusis komitetas surengė uždarus koordinatorių posėdžius, kuriuose išklausė Kaimanų Salų vyriausybės atstovus, tiriamosios žurnalistikos atstovus ir Komisijos pareigūnus; kadangi visa ši veikla, kurios metu buvo gauta labai naudingos informacijos apie praktiką ir mokesčių sistemas Sąjungoje ir už jos ribų, padėjo išsiaiškinti kai kuriuos rūpimus klausimus, tačiau dar liko neatsakytų klausimų;
BE. kadangi tik 4-ios iš 7-ių tarptautinių įmonių po pirmojo kvietimo sutiko atvykti susitikti su jo nariais (žr. 2 priedą);
BF. kadangi, Komisijai ir Tarybai toliau nepritariant pasiūlymui dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų, Parlamento specialiųjų ir tyrimo komitetų kompetencijos, palyginti su panašiais komitetais valstybių narių parlamentuose ar JAV Kongrese, iki šiol nepakankamos, pvz., teisės iškviesti liudytojus ir dokumentų prieinamumo užtikrinimo požiūriais;
BG. kadangi, kalbant apie mokesčių klausimus, pastaruoju metu Taryba išsamią išankstinę politinę poziciją ne kartą priėmė neatsižvelgusi į Parlamento pozicijos arba jos net nesulaukusi;
Išvados ir rekomendacijos
1. pakartoja savo 2015 m. lapkričio 25 d. ir 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucijose išdėstytas išvadas;
Tolesni Komisijos ir valstybių narių veiksmai
2. apgailestauja, kad 13-oje valstybių narių netaikomos deramos kovos su agresyviu mokesčių planavimu, pagrįstu neapmokestinamų dividendų srautu, taisyklės; taip pat apgailestauja, kad 13 valstybių narių, patenkindamos prašymą sumažinti išskaičiuojamąjį mokestį arba nuo jo atleisti, nepatikrina, ar jį pateikė tikrasis savininkas; taip pat apgailestauja, kad 14 valstybių narių iki šiol netaiko kontroliuojamų užsienio įmonių taisyklių, kad užkirstų kelią agresyviam mokesčių planavimui, ir kad 25 valstybės netaiko taisyklių, reikalingų kovoti su vietos įmonių klasifikavimo neatitikimais mokesčių požiūriu kitoje šalyje; apgailestauja, kad iki šiol nė viena valstybė narė nėra paraginusi uždrausti agresyvaus mokesčių planavimo sistemas;
3. ragina valstybes nares ir Komisiją priimti papildomus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl pelno mokesčio vengimo, kadangi valstybės narės turi galimybių griežtinti savo kovos su piktnaudžiavimu taisykles, būtinas norint kovoti su mokesčių bazės erozija; labai apgailestauja, kad valstybės narės nė vienoje Tarybos darbo grupėje neaptarė Parlamento rekomendacijų;
4. palankiai vertina 2016 m. sausio 28 d. Komisijos paskelbtą Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį, taip pat visus po to pateiktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir komunikatus (žr. pranešimo A8-0223/2016 4 priedą); palankiai vertina Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Administracinio bendradarbiavimo direktyva, priėmimą, kad būtų nustatyta ataskaitų pagal atskiras šalis teikimo mokesčių institucijoms tvarka, taip pat apgailestauja, kad Taryba, prieš priimdama savo poziciją, nelaukė Parlamento pozicijos ir su ja nesusipažino bei nepasirūpino Komisijos dalyvavimu keičiantis informacija; ragina Tarybą priimti vieningą plataus užmojo poziciją dėl Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinio ir užtikrinti, kad Kovos su mokesčių vengimu direktyva būtų viena direktyva, siekiant veiksmingai įgyvendinti EBPO rekomendacijas ir daugiau – taip būtų galima įgyvendinti ES užmojus ir užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą užuot jį susilpninus; labai apgailestauja, kad susilpnėjo dabartinis Tarybos pozicijos projektas – tai pirmiausia lėmė nuostata dėl tęstinumo atskaitant palūkanas – ir kad siauriau traktuojama kontroliuojamosios užsienio bendrovės taisyklė; palankiai vertina iniciatyvą Sąjungos lygmeniu sukurti bendrą nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų apibrėžtį ir sąrašą veiksmingo apmokestinimo išorės strategijoje; pabrėžia, kad šis sąrašas turėtų būti pagrįstas objektyviais, išsamiais ir kiekybiniais kriterijais; pakartoja, kad ateityje turės būti imtasi daugiau privalomų veiksmų, norint veiksmingai ir sistemingai kovoti su BEPS;
5. mano, kad po kelių iš eilės ad hoc taisymų (dėl automatinio keitimosi informacija apie sprendimus dėl mokesčių ir ataskaitų pagal atskiras šalis teikimo) metas parengti naują visos Administracinio bendradarbiavimo direktyvos redakciją – pirmiausia (bet ne tik) siekiant sumažinti ir galiausiai panaikinti šiuo metu taikomas keitimosi informacija išimtis;
6. dar kartą primena savo poziciją, kuria remdamosi tarptautinės bendrovės savo ataskaitose kiekvienai valstybei narei ir trečiajai šaliai, kurioje jos įsikūrusios, turėtų viešai, aiškiai ir suprantamai skelbti įvairią informaciją, įskaitant pelną ar nuostolius prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas, pelno ar nuostolių apmokestinimą, darbuotojų skaičių ir vykdytas operacijas; pabrėžia, jog svarbu, kad ši informacija būtų prieinama visuomenei, galbūt kaip centrinis ES registras;
7. ragina Komisiją iki 2016 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) ir kartu pasiūlyti tinkamą ir teisingą paskirstymo būdą, kad būtų galima visapusiškai spręsti žalingos mokesčių praktikos Sąjungoje problemą, užtikrinti įmonėms aiškumą ir paprastumą bei paskatinti tarpvalstybinę ekonominę veiklą Sąjungoje; mano, kad konsolidavimas – esminis BKPMB aspektas; mano, kad konsolidavimas turėtų būti pradėtas kuo greičiau ir kad bet kokia tarpinė sistema, apimanti tik mokesčių bazės suderinimą ir nuostolių užskaitos sumos mechanizmą, gali būti taikoma tik laikinai; mano, kad vis labiau būtina kuo skubiau įvesti visapusišką privalomą BKPMB; ragina valstybes nares, kai bus pateiktas pasiūlymas dėl BKPMB, skubiai dėl jo susitarti ir po to nedelsiant įgyvendinti teisės aktus; primena valstybėms narėms, kad dėl pelno mokesčio bazės spragų ir neatitikimų ir dėl skirtingos administracinės praktikos gali susidaryti nevienodos sąlygos ir atsirasti nesąžininga konkurencija ES mokesčių srityje;
8. palankiai vertina 2016 m. balandžio 12 d. Komisijos priimtą pasiūlymą dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių, jų patronuojamųjų įmonių ir filialų informacijos, susijusios su pelno mokesčiu ir didesniu įmonių apmokestinimo skaidrumu, atskleidimo; tačiau apgailestauja, kad taikymo sritis, kriterijai ir ribos, kuriuos siūlo Komisija, nesuderinti su anksčiau priimtomis Parlamento pozicijomis, taigi nebūtų veiksmingi;
9. palankiai vertina 2015 m. gruodžio 8 d. Taryboje pasiektą susitarimą dėl automatinio keitimosi informacija apie sprendimus dėl mokesčių; vis dėlto apgailestauja, kad Taryba neatsižvelgė į rekomendacijas, kurias Parlamentas buvo išdėstęs savo 2015 m. spalio 20 d. pranešime dėl Komisijos pradinio pasiūlymo dėl šios priemonės; pabrėžia, kad Komisijai turėtų būti suteikta visapusiška prieiga prie naujos Sąjungos sprendimų dėl mokesčių duomenų bazės; primygtinai atkreipia dėmesį į tai, kad reikalinga visapusiška ir veiksminga visų sprendimų, galinčių daryti tarpvalstybinį poveikį, duomenų bazė; ragina valstybes nares skubiai parengti reikiamą teisės aktų sistemą, kad būtų galima pradėti automatinį keitimąsi informacija apie sprendimus dėl mokesčių;
10. pabrėžia, kad vykdant automatinį keitimąsi informacija teks apdoroti didelį kiekį duomenų, ir ypač pabrėžia, kad su kompiuteriniu duomenų tvarkymu susiję klausimai turi būti derinami – kaip ir žmogiškieji ištekliai, būtini duomenims analizuoti; ragina stiprinti Komisijos vaidmenį atliekant šį darbą; ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti, kaip nacionaliniu lygmeniu įgyvendinama Administracinio bendradarbiavimo direktyva, ir visapusiškai jos laikytis, ypač siekiant nustatyti, kiek valstybių narių prašo informacijos apie mokesčius taikydamos dvišales mokesčių sutartis, o ne šį teisinį pagrindą; ragina valstybes nares stiprinti savo mokesčių institucijas pasirūpinant reikiamais darbuotojų pajėgumais, kad būtų užtikrintas veiksmingas mokestinių pajamų surinkimas ir sprendžiama žalingos mokesčių praktikos problema, nes išteklių trūkumas ir darbuotojų skaičiaus mažinimas – kartu su tinkamų mokymų, techninių priemonių ir įgaliojimų atlikti tyrimą nebuvimu – rimtai trikdo mokesčių institucijų darbą kai kuriose valstybėse narėse; ragina valstybes nares integruoti informaciją, kuria pasikeista su mokesčių administratoriais, taip pat su finansų priežiūros ir reguliavimo institucijomis;
11. palankiai vertina 2016 m. gegužės 12 d. Prancūzijos, Nyderlandų ir JK pranešimą, kad šios valstybės pradės taikyti viešus tikrųjų įmonių savininkų registrus; puikiai vertina Prancūzijos įsipareigojimą sukurti viešą patikos subjektų registrą; pritaria JK įsipareigojimui reikalauti, kad bet kuri ne JK įmonė, įsigyjanti turto šalyje arba sudaranti su valstybe sutartį, deklaruotų savo tikrąjį savininką; ragina visas valstybes nares imtis panašių iniciatyvų;
12. apgailestauja, kad naujasis EBPO visuotinis automatinių informacijos mainų standartas neapima besivystančių šalių pereinamojo laikotarpio ir kad, šiam standartui tapus abipusiam, šalys, kurių pajėgumai sukurti būtiną infrastruktūrą reikalaujamai informacijai rinkti, tvarkyti ir ja dalytis tebėra menki, gali faktiškai likti neįtrauktos;
13. pažymi, jog Bendras sandorių kainodaros forumas į savo 2014–2019 m. darbo programą įtraukė gerosios praktikos vystymą siekiant užtikrinti, kad EBPO gairės šioje srityje atitiktų valstybių narių specifiką; pažymi, kad Komisija stebi šio darbo pažangą;
14. pabrėžia, kad 70 proc. pelno perkeliama taikant sandorių kainodarą ir kad geriausias būdas spręsti šį klausimą yra visapusiškos BKPMB patvirtinimas; nežiūrint į tai, ragina Komisiją pateikti konkretų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl sandorių kainodaros, atsižvelgiant į 2010 m. EBPO sandorių kainodaros gaires tarptautinėms įmonėms ir mokesčių institucijoms; taip pat pabrėžia, kad gali prireikti papildomų pastangų siekiant apriboti su BEPS susijusią riziką tarp ES valstybių narių ir trečiųjų šalių, kurią lemia sandorių kainodaros sistema – pirmiausia nematerialiojo turto kainodara – ir kad turėtų būti aktyviai išnagrinėtos visuotinės įprastų rinkos sąlygų principo alternatyvos ir išbandytos jų galimybės užtikrinti teisingesnę ir veiksmingesnę pasaulinę mokesčių sistemą;
15. palankiai vertina tai, kad už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager sandorių kainodarą priskyrė sričiai, kuriai būtina skirti ypatingą dėmesį svarstant valstybės pagalbos atvejus, nes turima informacijos, jog tai priemonė, kurią tarptautinės įmonės bendrai naudoja mokesčių slėpimo ir vengimo schemoms, pvz., grupių vidaus paskoloms; pažymi, kad šiuo metu nesama gairių su mokesčiais susijusiai valstybės pagalbai identifikuoti ir reguliuoti, nors, kaip žinoma, ši valstybės pagalba yra susirūpinimą kelianti mokesčių vengimo priemonė; ragina Komisiją sukurti gaires ir nustatyti aiškius kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų galima geriau apibrėžti sandorių kainodaros ribas ir, savo ruožtu, geriau vertinti valstybės pagalbos atvejus; pritaria Komisijos tyrimų dėl bendrovių „Starbucks“, „Fiat“ ir „Amazon“ išvadoms; pabrėžia, kad Komisijai turi būti prieinami visi svarbūs duomenys;
16. apgailestauja, kad nemažai išklausytų tarptautinių įmonių griežtai nepasmerkė mokesčių vengimo praktikos ir agresyvaus mokesčių planavimo; pabrėžia, kad tarptautinės įmonės gali lengvai teikti dirbtines grupių vidaus paskolas agresyvaus mokesčių planavimo tikslais; pabrėžia, kad pirmenybę teikiant tokiam skolos finansavimui nukenčia mokesčių mokėtojai ir finansinis stabilumas; todėl ragina valstybes nares savo atitinkamuose įstatymuose dėl mokesčių panaikinti tendencingumą skolos ir turto atžvilgiu;
17. tvirtai pabrėžia, kad informatorių darbas gyvybiškai svarbus atskleidžiant mokesčių slėpimo ir vengimo mastą, taigi ES būtina teisiškai užtikrinti ir stiprinti informatorių apsaugą; pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Taryba ėmėsi darbo šiuo klausimu; mano, jog teismai ir valstybės narės turėtų užtikrinti teisėtų verslo paslapčių apsaugą, tačiau jokiu būdu neturėtų trukdyti, varžyti ar slopinti informatorių ir žurnalistų pastangų dokumentuoti ir atskleisti neteisėtą, netinkamą ar žalingą praktiką, kai akivaizdu, kad tai nepaprastai svarbu viešojo intereso požiūriu; apgailestauja, kad Komisija neplanuoja imtis skubių veiksmų šiuo klausimu, turint galvoje visai neseniai informatorių atskleistą svarbią informaciją, bendrai vadinamą atitinkamai „LuxLeaks“ ir „Panama Papers“;
18. teigiamai vertina tai, kad Komisija pradėjo viešą konsultaciją dėl dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanzimų tobulinimo; pabrėžia, kad, norint didinti sistemų veiksmingumą, itin svarbu nustatyti aiškų ginčų sprendimo procedūrų laikotarpį;
19. palankiai vertina komunikatą dėl veiksmingo apmokestinimo išorės strategijos, kuriame Europos investicijų bankas (EIB) raginamas perkelti gero valdymo reikalavimus į savo sutartis su visais atrinktais finansų tarpininkais; ragina EIB parengti naują atsakingo apmokestinimo politiką, pradedant jo įgyvendinama nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų politikos peržiūra, kuri 2016 m. atliekama palaikant glaudų dialogą su pilietine visuomene; pakartoja, jog EIB turėtų stiprinti savo išsamaus patikrinimo veiklą, kad pagerėtų informacijos apie galutinius paramos gavėjus kokybė ir būtų veiksmingiau užkertamas kelias sandoriams su finansų tarpininkais, turinčiais prastą reputaciją skaidrumo, sukčiavimo, korupcijos, organizuoto nusikalstamumo, pinigų plovimo ir neigiamo poveikio visuomenei ir aplinkai aspektais arba registruotais lengvatinių mokesčių zonose ar mokesčių rojuose, kuriuose vykdomas agresyvus mokesčių planavimas;
20. ragina Komisiją parengti aiškų teisės aktą, kuriame būtų pateiktos ekonominio sandorio turinio, vertės kūrimo ir nuolatinės buveinės apibrėžtys, ypač siekiant spręsti priedangos įmonių problemą;
Juodasis sąrašas, konkrečios sankcijos nebendradarbiaujančioms šalims ir teritorijoms bei išskaičiuojamasis mokestis
21. pažymi, kad iki šiol vienintelė konkreti Komisijos iniciatyva, susijusi su nebendradarbiaujančiomis šalimis ir teritorijomis, įskaitant užjūrio teritorijas, yra veiksmingo apmokestinimo išorės strategija; pažymi, kad EBPO kriterijai nebendradarbiaujančioms šalims ir teritorijoms registruoti iki šiol nebuvo veiksmingi sprendžiant šią problemą ir kaip atgrasomoji priemonė nepasiteisino; pabrėžia, kad kai kurios trečiosios šalys iki šiol saugo neteisėtai įgytą turtą, taigi ES valdžios institucijos jo susigrąžinti negali;
22. ragina Komisiją kuo greičiau parengti bendrą Sąjungos apibrėžtį ir nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą (t. y. juodąjį mokesčių rojų sąrašą), kuris būtų pagrįstas tvirtais, skaidriais ir objektyviais kriterijais ir kurį rengiant būtų atsižvelgiama į tai, ar įgyvendinamos EBPO rekomendacijos, į mokesčių skaidrumo priemones, BEPS veiksmus ir automatinio keitimosi informacija standartus, į tai, ar taikoma žalinga mokesčių praktika, į privalumus atitinkamoje šalyje ar teritorijoje negyvenantiems ar juridiniams asmenims, į tai, ar taikomas ekonominio sandorio turinio reikalavimas, ar atskleidžiama juridinių asmenų organizacinė struktūra (įskaitant patikos subjektus, labdaros organizacijas, fondus ir t. t.) arba valdomas turtas ar teisės, ir teigiamai vertina Komisijos ketinimą pasiekti susitarimą dėl šio sąrašo per ateinančius šešis mėnesius; ragina valstybes nares pritarti šiam susitarimui iki 2016 m. pabaigos; mano, jog prieš įtraukiant į sąrašą turi būti numatyta problemų sprendimo procedūra, pradedant konstruktyviu dialogu su šalimi ir teritorija, kurioje aptikta trūkumų, kad būtų užtikrintas ir prevencinis proceso poveikis; mano, jog turėtų būti parengtas mechanizmas, kad šalis ar teritorija galėtų būti išbraukta iš sąrašo, jei ir kai užtikrinamas sėkmingas reikalavimų vykdymas arba pašalinami ankstesni trūkumai; mano, kad šis vertinimas turėtų apimti ir EBPO nares;
23. ragina sukurti konkrečią Sąjungos reglamentavimo sistemą, būtiną nustatyti sankcijoms prieš nebendradarbiaujančias šalis ir teritorijas, įtrauktas į juodąjį sąrašą, įskaitant galimybę jas peržiūrėti, o kraštutiniu atveju – sustabdyti laisvosios prekybos susitarimus, susitarimus dėl dvigubo apmokestinimo vengimo ir nebeskirti Sąjungos finansavimo; pažymi, kad sankcijų tikslas – užtikrinti atitinkamų šalių ir teritorijų teisės aktų pakeitimus; ragina sankcijas taip pat taikyti įmonėms, bankams, apskaitos ir teisės bendrovėms bei mokesčių konsultantams, kurie, kaip žinoma, buvo įsitraukę į neteisėtą, žalingą ar neleistiną veiklą tose šalyse ar teritorijose arba, kaip žinoma, padėjo vykdyti neteisėtą, žalingą ar neleistiną su pelno mokesčiais susijusią veiklą naudodamiesi teisinėmis priemonėmis tose šalyse ir teritorijose;
24. ragina Komisiją parengti privalomus teisės aktus, kuriais visoms ES institucijoms būtų uždrausta atidaryti banko sąskaitas arba vykdyti veiklą šalyse ar teritorijose, kurios įtrauktos į bendrą Sąjungos nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą;
25. ragina valstybes nares iš naujo derėtis dėl savo dvišalių mokesčių sutarčių su trečiosiomis šalimis naudojantis daugiašale priemone, siekiant įtraukti pakankamai griežtas kovos su piktnaudžiavimu nuostatas ir taip užkirsti kelią palankesnių mokesčių sąlygų ieškojimui, įskaitant apmokestinimo teisių paskirstymą šaltinio ir gyvenamajai šaliai atsižvelgiant į ekonominį sandorio turinį ir tinkamą nuolatinės buveinės apibrėžtį; taip pat pabrėžia, kad šis procesas vyktų gerokai greičiau, jei Komisija turėtų valstybių narių įgaliojimą derėtis dėl tokių mokesčių sutarčių Sąjungos vardu; ragina valstybes nares užtikrinti, kad derantis dėl tokių sutarčių būtų laikomasi sąžiningo požiūrio į besivystančias šalis;
26. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES masto išskaičiuojamojo mokesčio, kurį administruotų valstybės narės, siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje generuojamas pelnas, prieš palikdamas Sąjungą, būtų apmokestintas bent kartą; pažymi, jog tokiame pasiūlyme turėtų būti numatyta kompensavimo sistema, kad būtų apsisaugota nuo dvigubo apmokestinimo; pabrėžia, jog tokia bendra kredito metodu pagrįsta išskaičiuojamojo mokesčio sistema pranaši tuo, kad nuo visiško neapmokestinimo ir BEPS leistų apsisaugoti išvengiant dvigubo apmokestinimo atvejų;
27. apgailestauja, kad Andora ir Monakas įsipareigojo automatiškai keistis informacija ne nuo 2017 m., o nuo 2018 m.; pažymi, kad kai kurios nebendradarbiaujančios šalys ir teritorijos, pvz., Andora, laikosi keitimosi informacija standartų, bet pamažu tampa mažus mokesčius taikančiomis šalimis ir teritorijomis; reiškia susirūpinimą, kad pagal Andoros ir Ispanijos susitarimą dėl dvigubo apmokestinimo šiuo metu neužtikrinamas veiksmingas automatinis keitimasis informacija; ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar veiksmingai vyksta į valstybių narių sutartis, pasirašytas su anksčiau nebendradarbiavusiomis arba šiuo metu nebendradarbiaujančiomis šalimis ir teritorijomis, įtrauktas automatinis keitimasis informacija;
28. mano, kad visiško neapmokestinimo problema, kurią lemia ES valstybių narių ir trečiųjų šalių mokestinės tvarkos neatitikimai įvardijant subjektus, turėtų būti veiksmingai sprendžiama ne tik Komisijos pasiūlymais dėl Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkiniu, bet ir ES teisės aktais;
Lengvatinis pajamų iš patentų, žinių bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) apmokestinimas
29. pažymi, kad iki šiol lengvatinis pajamų iš patentų, žinių ir MTTP apmokestinimas nepasiteisino kaip veiksminga inovacijų Sąjungoje skatinimo priemonė tiek, kiek buvo tikimasi; apgailestauja, kad vietoj to tarptautinės įmonės tokiu apmokestinimu naudojasi pelnui perkelti taikydamos agresyvaus mokesčių planavimo schemas, pvz., puikiai žinomą metodą „double Irish with a Dutch sandwich“; laikosi nuomonės, kad lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas – netinkama ir neveiksminga priemonė ekonomikos tikslams siekti; primygtinai tvirtina, kad MTTP gali būti remiama visapusiškesnėmis politikos priemonėmis, kurioms būtų skatinamos ilgalaikės inovacijos ir nepriklausomi moksliniai tyrimai, bei subsidijomis – pirmenybė turėtų būti teikiama joms, o ne lengvatiniam pajamų iš patentų apmokestinimui, nes tikimybė, kad subsidijos bus panaudotos mokesčių vengimo schemoms, mažesnė; atkreipia dėmesį į tai, kad lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo ir MTTP veiklos ryšys dažnai sutartinis ir kad tarptautinių įmonių veiksmingo mokesčių mokėjimo požiūriu taikant esamus modelius lenktyniaujama dėl žemesnių standartų;
30. apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės – pirmiausia Elgesio kodekso grupės darbo požiūriu – iki šiol neskyrė dėmesio šiam klausimui ir tebeturi nustatyti tinkamą laikotarpį jam išspręsti;
31. ragina Komisiją, siekiant uždrausti piktnaudžiavimą lengvatiniu pajamų iš patentų apmokestinimu mokesčių išvengimo tikslais ir užtikrinti, kad kai juo naudojamasi, jis būtų susijęs su tikrai vykdoma ekonomine veikla, pateikti pasiūlymus dėl privalomų Sąjungos teisės aktų dėl lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo, kurie būtų grindžiami EBPO pakoreguoto susietumo metodu ir kuriuose būtų šalinami šio metodo trūkumai; pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymas turėtų būti taikomas visų naujų valstybėse narėse nustatytų rūšių lengvatiniam pajamų iš patentų apmokestinimui, o visų šiuo metu dar galiojančių rūšių lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas turi būti atitinkamai pakeistas;
32. ragina valstybes nares į Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvą ir Patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių direktyvą įtraukti minimalaus efektyviojo apmokestinimo sąlygą ir užtikrinti, kad Taryba nedarytų jokių išimčių;
Bankai, mokesčių konsultantai ir tarpininkai
33. apgailestauja, kad kai kurie bankai, mokesčių konsultantai, teisės ir apskaitos bendrovės bei jų tarpininkai dalyvauja ir svariai prisideda kuriant agresyvaus mokesčių planavimo schemas savo klientams, taip pat padeda nacionalinėms vyriausybėms kurti jų mokesčių kodeksus ir įstatymus, nes dėl to kyla dideli interesų konfliktai;
34. reiškia susirūpinimą, kad finansų įstaigose ir tarp konsultantų bei advokatų bendrovių trūksta skaidrumo ir tinkamos dokumentacijos, susijusios su mokesčių, finansų ir teisės konsultantų rekomenduojamais konkrečiais įmonių nuosavybės modeliais ir kontrole, kaip pasitvirtino neseniai pasirodžiusioje „Panama Papers“ informacijoje; kad būtų išspręsta priedangos įmonių problema, rekomenduoja stiprinti skaidrumo reikalavimus privačioms įmonėms steigti;
35. reiškia susirūpinimą dėl to, kad nacionalinėse mokesčių institucijose trūksta skaidrumo ir tinkamos dokumentacijos, susijusios su sprendimų dėl sandorių kainų, lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo planų, sprendimų dėl mokesčių ir kitų pasirinktinio įmonių apmokestinimo elementų poveikiu konkurencijai;
36. ragina stiprinti galiojančius konsultavimo mokesčių klausimais sektoriaus elgesio kodeksus, visų pirma siekiant atsižvelgti į galimus interesų konfliktus taip, kad jie būtų aiškiai ir suprantamai atskleisti; ragina Komisiją parengti Sąjungos elgesio kodeksą, kuris būtų taikomas teikiant visas konsultacines paslaugas, kad būtų aiškiai atskleisti galimo interesų konflikto atvejai; mano, jog jis turėtų apimti mokesčių konsultantams skirtas Sąjungos taisykles dėl nesuderinamumo, kad būtų išvengta interesų konfliktų konsultuojant tiek viešąjį, tiek privatųjį sektorius bei kitokių interesų konfliktų;
37. atkreipia dėmesį į pavojų, kurį interesų konfliktai kelia tais atvejais, kai toje pačioje bendrovėje teikiamos teisinių, mokesčių konsultacijų ir audito paslaugos; todėl pabrėžia, kad svarbu šias paslaugas aiškiai atskirti; prašo Komisijos užtikrinti tinkamą teisės aktų, kuriais siekiama užkirsti kelią tokiems konfliktams, stebėseną ir įgyvendinimą ir išnagrinėti, ar būtina peržiūrėti Audito direktyvą (ypač jos 22 straipsnio nuostatas) ir Audito reglamentą (ypač jo 5 straipsnio nuostatas ir jame pateiktą ne audito paslaugos didelės įtakos apibrėžtį);
38. prašo Komisijos ištirti akademinės bendruomenės ir mokesčių konsultavimo srities atstovų tarpusavio ryšius, dėmesio skiriant bent tokiems būtiniausiems klausimams kaip interesų konfliktai;
39. ragina valstybes nares nustatyti veiksmingas, proporcingas atgrasomo pobūdžio sankcijas, įskaitant bendrovių vadovams, susijusiems su mokesčių slėpimu, taikytinas baudžiamąsias sankcijas ir galimybę atimti specialistų ir įmonių veiklos licencijas įrodžius, kad jie dalyvavo kuriant neteisėto mokesčių planavimo ir slėpimo schemas, konsultavo, kaip jomis naudotis arba naudojo jas patys; prašo Komisijos išnagrinėti, ar esama pagrindo taikyti proporcingą finansinę atsakomybę neteisėta mokesčių praktika užsiimantiems mokesčių konsultantams;
40. ragina Komisiją analizuoti galimybę taikyti proporcingą finansinę atsakomybę bankams ir finansų įstaigoms, padedančioms atlikti pervedimus į žinomus mokesčių rojus, kaip apibrėžta būsimajame bendrame Sąjungos mokesčių rojų ir mokesčių srityje nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąraše;
41. ragina Komisiją griežtinti reikalavimus bankams pranešti valstybių narių mokesčių administratoriams apie pervedimus į jurisdikcijas, įtrauktas į bendrą mokesčių rojų ir mokesčių srityje nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų Sąjungos sąrašą, ir iš jų; ragina valstybes nares užtikrinti, kad bankai ir kitos finansų įstaigos teiktų panašią informaciją reguliavimo institucijoms ir mokesčių administratoriams; ragina valstybes nares stiprinti savo mokesčių administratorių gebėjimus tirti mokesčių slėpimo ir vengimo atvejus;
42. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pagal kurį bankai, mokesčių konsultantai ir kiti tarpininkai turėtų privaloma tvarka atskleisti informaciją apie sudėtingas sistemas ir specialias paslaugas, susijusias su jurisdikcijomis, įtrauktomis į bendrą mokesčių rojų ir nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų ES sąrašą, ir skirtas padėti bei leidžiančias klientams lengviau slėpti mokesčius, sukčiauti mokesčių srityje, plauti pinigus ir finansuoti teroristus;
43. ragina Komisiją(31) nustatyti konkrečias bendras būtiniausias kovos su piktnaudžiavimu taisykles, kuriomis būtų siekiama nepripažinti naudos, gautos perkėlus turtą pasinaudojant tam tikrais mokestinės tvarkos neatitikimais(32), nes neretai dėl tokios praktikos pajamos atskaitomos vienoje valstybėje, jų neįtraukiant į mokesčio bazę kitoje, arba sudaromi neleistini užsienio mokesčių kreditų sandoriai;
Informatoriai
44. pakartoja, kad informatoriai atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį atskleidžiant nusižengimus, įskaitant neteisėtą arba neleistiną praktiką; mano, kad tokie informacijos atskleidimo atvejai, atkreipiantys dėmesį į mokesčių slėpimo, mokesčių vengimo ir pinigų plovimo mastą, akivaizdžiai tarnauja viešajam interesui – tai patvirtina neseni „LuxLeaks“ ir „Panama Papers“ atvejai, parodę turto perkėlimo į mažų mokesčių šalis reiškinio mastą; primena, kad galimybė nustatyti mokesčių įstatymų pažeidėjus ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn labai priklauso nuo prieinamų duomenų ir jų kokybės;
45. apgailestauja, kad Komisijos veiksmai apsiriboja pokyčių įvairiose Sąjungos kompetencijos srityse stebėsena ir kad ji neplanuoja imtis jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti; reiškia susirūpinimą, kad dėl tokios nepakankamos apsaugos rizikuojama nepaskelbti naujos atskleistos informacijos, o valstybės narės, savo ruožtu, gali prarasti teisėtas mokestines pajamas; labai apgailestauja, kad Komisija tinkamai neatsakė į raginimus, išdėstytus Parlamento 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliucijos 144 ir 145 dalyse, ir tinkamai neatsižvelgė į Parlamento 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas ir ypač į prašymą iki 2016 m. pabaigos parengti aiškią teisinę sistemą informatoriams ir panašiems asmenims apsaugoti;
46. pakartoja savo raginimą Komisijai kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl aiškios teisinės sistemos siekiant užtikrinti veiksmingą informatorių, taip pat žurnalistų ir kitų su spauda susijusių asmenų, kurie jiems padeda ir talkina, apsaugą; ragina valstybes nares peržiūrėti savo galiojančius teisės aktus dėl informatorių apsaugos ir įtraukti galimybę nekelti baudžiamosios bylos tais atvejais, kai informatoriai veikė siekdami apginti viešąjį interesą; ragina vadovautis geriausiais kai kuriose valstybėse narėse jau galiojančių informatorių apsaugos teisės aktų pavyzdžiais;
Elgesio kodekso grupė ir tarpinstituciniai klausimai
47. apgailestauja, kad, nors ir pirmasis, ir antrasis specialieji Parlamento komitetai (TAXE 1 ir TAXE 2) ne kartą prašė suteikti visapusišką prieigą prie Elgesio kodekso grupės dokumentų ir protokolų, pateikta vos keletas naujų dokumentų, su kuriais EP nariai galėjo susipažinti in camera, ir kad į prašymą buvo atsižvelgta tik praėjus penkiems mėnesiams nuo TAXE 2 įgaliojimų pradžios; pažymi, kad kai kurie iš šių dokumentų turėjo būti paskelbti, kad su visuomenė galėtų su jais susipažinti ir būtų surengta atvira politinė diskusija dėl jų turinio; taip pat pažymi, kad tai, kaip Taryba vykdo šį prašymą, nėra patenkinama;
48. apgailestauja, kad Komisija nesugebėjo išplatinti visų dokumentų įrašų, nors kai kuriuos Elgesio kodekso grupės vidaus posėdžių protokolus ir pateikė; mano, kad, norint įvertinti, ar valstybių narių priemonės atitinka Sutarties nuostatas, saugoti visos informacijos ir dokumentų, susijusių su Elgesio kodekso grupės kompetencijos sritimi, kopijas ir įrašus yra Komisijos pareiga; ragina Komisiją imtis skubių veiksmų šiai situacijai pagerinti ir gauti visus dokumentus; ragina Tarybą ir valstybes nares bendradarbiauti su Komisija šiuo klausimu;
49. ragina valstybes nares didinti Elgesio kodekso grupės darbo metodų skaidrumą ir veiksmingumą, kadangi tai vienas iš veiksnių, trikdančių konkrečią galimą pažangą kovos su žalinga mokesčių praktika srityje; apgailestauja, jog Taryba arba valstybės narės nepateikė keleto Elgesio kodekso grupės posėdžių dokumentų, kurie nepaprastai svarbūs norint, kad Specialusis komitetas tinkamai įgyvendintų įgaliojimus; ragina reguliariai skelbti savo vykdomos priežiūros, kokiu mastu valstybės narės laikosi parengtų rekomendacijų, rezultatus; ragina Elgesio kodekso grupės rengti metinę ataskaitą, kuri būtų prieinama visuomenei ir kurioje būtų įvardijamos ir apibūdinamos žalingiausios mokesčių praktikos, metų laikotarpiu taikytos valstybėse narėse; kaip ir 2015 m., dar kartą ragina Tarybą sukurti mokesčių komitetą politiniu lygmeniu;
50. remdamasis vieša informacija pažymi, kad 1998–2014 m. Elgesio kodekso grupė išnagrinėjo 421 priemonę ir 111 iš jų (26 proc.) pripažino žalingomis, tačiau du trečdaliai šių priemonių buvo išnagrinėti per pirmuosius penkerius šios grupės veiklos metus; pažymi, kad bėgant metams valstybės narės nagrinėjo vis mažiau priemonių – 2014 m. ištirta tik 5 proc. visų priemonių – ir apgailestauja, kad nuo 2012 m. lapkričio mėn. ši grupė nenustatė nė vienos žalingos mokesčių priemonės; daro išvadą, kad per pastarąjį dešimtmetį Elgesio kodekso grupė nedirbo visu pajėgumu ir kad jos valdymą ir įgaliojimus būtina skubiai persvarstyti;
51. kaip ir 2015 m., dar kartą ragina Komisiją atnaujinti 1999 m. parengtą „Simmons & Simmons“ ataskaitą dėl administracinės praktikos, kuri minima Elgesio kodekso grupės 1999 m. ataskaitos (vadinamoji D. Primarolo ataskaita (SN4901/99)) 26 dalyje;
52. pabrėžia, kad, net jei Elgesio kodeksas leido atlikti tam tikrus patobulinimus, savarankiški valstybių narių pranešimai apie galimai žalingas priemones neveiksmingi, žalingų priemonių nustatymo kriterijai pasenę, o vienbalsiškumo principo veiksmingumas priimant sprendimus dėl žalingumo nepasitvirtino; apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės prieštarauja būtinybei reformuoti Elgesio kodekso grupę; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų veiksmų siekiant kuo skubiau reformuoti žalingų priemonių nustatymo kriterijus ir Elgesio kodekso grupės valdymo aspektus (įskaitant sprendimų priėmimo struktūrą, taip pat panaikinimo ir sustabdymo, dėl kurių susitarta, stebėseną, galimo vilkinimo vengimą, sankcijas nesilaikymo atveju), kad būtų užtikrintas didesnis jos skaidrumas ir atskaitomybė visuomenei bei aktyvus Parlamento dalyvavimas ir galimybės jam gauti informacijos; atkreipia dėmesį į trūkumus ir kitą svarbią informaciją, kuri minima 3 priede; be to, pažymi, jog, lyginant Komisijos sudarytą visų Elgesio kodekso grupės oficialiai įvertintų mokesčių režimų sąrašą ir atitinkamus posėdžių dokumentus sprendimo priėmimo metu ir po to, daugeliu atvejų pirmiausia neaišku, kaip sprendimas buvo priimtas, pvz., kodėl mokesčių režimai, kurių atveju būta pagrindo manyti, kad jie žalingi, galiausiai buvo pripažinti nežalingais, ir, antra, kalbant apie atvejus, kai atlikus vertinimą buvo pripažintas žalingumas, ar valstybės narės patenkinamai baigė tolesnes panaikinimo procedūras; todėl pabrėžia, kad valstybės narės nesilaikė Tarybos direktyvose 77/799/EEB ir 2011/16/ES nustatytų įpareigojimų, nes savanoriškai nesikeitė informacija mokesčių klausimais – net ir tada, kai, nepaisant šiomis direktyvomis numatomos veiksmų laisvės, būta akivaizdaus pagrindo manyti, kad kitos valstybės narės gali patirti mokesčių nuostolių arba kad mokesčiams sutaupoma dirbtinai pervedant pelną grupėse; pabrėžia, jog Komisija neatliko savo – Sutarčių sergėtojos – vaidmens, apibrėžto ES sutarties 17 straipsnio 1 dalyje, kadangi nesiėmė veiksmų šiuo klausimu ir nepadarė visko, kas būtina siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus, ypač tuos, kurie nustatyti Tarybos direktyvose 77/799/EEB ir 2011/16/ES, nors įrodymai liudija priešingai;
53. pažymi, kad Specialusis komitetas aiškiai įžvelgia sistemingą kai kurių valstybių narių trukdymą siekti pažangos kovos su mokesčių vengimu srityje; pažymi, kad diskusijos dėl administracinės praktikos (sprendimų) Elgesio kodekso grupėje vyko beveik du dešimtmečius; smerkia tai, kad prieš kylant „LuxLeaks“ skandalui kai kurios valstybės narės vengė tartis dėl keitimosi informacija apie savo sprendimų praktiką ir, nepaisydamos savo įsipareigojimų atskleidus „LuxLeaks“ informaciją, iki šiol nenori savo nacionalinėje teisėje įgyvendinti Elgesio kodekso grupės parengtų pavyzdinių instrukcijų;
54. ragina Komisiją sudaryti sąlygas Parlamentui nuolat, laiku ir reguliariai susipažinti su mokesčių klausimus nagrinėjančių Tarybos darbo grupių, įskaitant Elgesio kodekso grupę verslo apmokestinimo klausimais, Aukšto lygio darbo grupę ir Darbo grupę mokesčių klausimais, posėdžių dokumentais ir protokolais; siūlo Komisijai kaip pavyzdžiu šiuo tikslu naudotis su Parlamentu pasiektu susitarimu dėl galimybės susipažinti su Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) ir (arba) ECB protokolais;
55. jei valstybių narių atsakas būtų nepatenkinamas, ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto – pageidautina pagal SESV 116 ar 352 straipsnį arba tvirtesnio bendradarbiavimo pagrindu – siekiant užtikrinti didesnį Elgesio kodekso grupės veiksmingumą;
56. ragina ES institucijas ir valstybes nares skubiai imtis priemonių prieš mokestinį sukčiavimą, mokesčių slėpimą, mokesčių rojus ir agresyvų mokesčių planavimą tiek paklausos, tiek pasiūlos požiūriu; apgailestauja, kad Taryba ir ypač kai kurios valstybės narės ne vienus metus nesiėmė jokių ryžtingų veiksmų šiais klausimais, ir primena valstybėms narėms apie jų turimą galimybę kurti tvirtesnio bendradarbiavimo sistemas (sudarytas bent iš 9 valstybių narių) siekiant paspartinti veiksmus kovojant su žalinga ir neteisėta mokesčių praktika;
57. ragina Komisijos struktūroje įsteigti naują Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centrą siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų bendrosios rinkos veikimą ir tarptautinių standartų įgyvendinimą; mano, kad šis naujas centras turėtų būti atsakingas už valstybių narių mokesčių politikos vertinimą ir stebėjimą Sąjungos lygiu, užtikrinimą, kad valstybės narės netaiko jokių žalingų mokesčių priemonių, stebėjimą, ar valstybės narės paiso bendro nebendradarbiaujančių jurisdikcijų Sąjungos sąrašo, nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimo užtikrinimą ir jo skatinimą (pvz., mokymai ir keitimasis geriausia patirtimi) ir inicijuoti akademines programas šioje srityje; mano, kad vykdydamas šią veiklą šis centras galėtų padėti išvengti naujų spragų mokesčių sistemoje, kurios atsiranda dėl valstybių narių tarpusavyje nederinamų politikos iniciatyvų, ir kovoti su mokesčių praktika ir standartais, kurie gali suardyti, sutrikdyti ar pažeisti tinkamą bendrosios rinkos veikimą ir loginį pagrindą; mano, kad šis centras taip pat galėtų būti informatorių kontaktinis centras, kai valstybės narės ir nacionaliniai mokesčių administratoriai nesiima veiksmų dėl atskleistų mokesčių slėpimo arba vengimo atvejų arba šiuo klausimu neatlieka atitinkamų tyrimų; mano, kad šis centras galėtų pasinaudoti sutelktomis ekspertinėmis žiniomis Sąjungos ir nacionaliniu lygiu, kad būtų sumažinta našta mokesčių mokėtojams;
Išorės aspektas
58. palankiai vertina tai, kad G 8 ir G 20 lygiu vėl skiriamas dėmesys mokesčių klausimams, kadangi tai turėtų paskatinti naujas rekomendacijas; ragina Komisiją būsimuose G 20 susitikimuose ir ad hoc simpoziumuose laikytis nuoseklios pozicijos Sąjungos vardu; prašo Komisijos reguliariai informuoti Parlamentą apie visus G 20 sprendimų dėl kovos su pelno mokesčio bazės erozija, agresyvaus mokesčių planavimo praktika ir bet kokiu neteisėtu kapitalo judėjimu rezultatus ir galimas pasekmes;
59. ragina Sąjungą, G 20, EBPO ir JT toliau bendradarbiauti propaguojant visuotines gaires, kurios taip pat bus naudingos besivystančioms šalims;
60. palaiko pasiūlymą JT organizacijoje įsteigti pasaulinę įstaigą, turinčią tinkamą įrangą ir pakankamai papildomų išteklių, siekiant užtikrinti, kad visos šalys galėtų vienodomis teisėmis dalyvauti formuojant ir pertvarkant pasaulinę mokesčių politiką; ragina ES ir valstybes nares pradėti dirbti plataus užmojo visuotinio aukščiausiojo lygio susitikimo mokesčių klausimais surengimo klausimu ir siekti įsteigti tokią tarpvyriausybinę įstaigą;
61. ragina, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, surengti tarptautinį forumą ir susitarti dėl griežtesnės ir tikslesnės tikrosios nuosavybės apibrėžties;
62. ragina Komisiją ir valstybes nares, prireikus, atlikti nacionalinės ir ES mokesčių politikos šalutinio poveikio analizę, kad būtų galima įvertinti jos poveikį besivystančioms šalims;
63. pažymi, kad neteisėtas kapitalo išvežimas – pagrindinis besivystančių šalių skolos paaiškinimas, o agresyvus mokesčių planavimas prieštarauja įmonių socialinės atsakomybės principams;
64. ragina Komisiją į visus prekybos ir partnerystės susitarimus įtraukti gero mokesčių valdymo sąlygas, jose visų pirma nurodant reikmę laikytis atitinkamų svarbių EBPO mokesčių srities rekomendacijų (pvz., BEPS iniciatyvos), ir užtikrinti, kad įmonės arba tarpininkai negalėtų piktnaudžiauti prekybos ir partnerystės susitarimais mokesčiams vengti ar slėpti arba iš neteisėtos veiklos gautoms pajamoms išplauti;
65. ragina EBPO ir kitas tarptautines organizacijas pradėti darbą prie didelio užmojo BEPS II, kuris visų pirma turi būti grindžiamas būtiniausiais standartais ir konkrečiais įgyvendinimo tikslais;
66. pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į ES nuomonę, reikėtų geriau koordinuoti Komisijos ir valstybių narių, kurios yra Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) narės, veiksmus; pabrėžia būtinybę nustatyti išsamias įgyvendinimo gaires, visų pirma skirtas besivystančioms šalims, taip pat stebėti naujų žalingų apmokestinimo priemonių raidą;
67. atsižvelgdamas į tai ragina sukurti parlamentinės stebėsenos grupę EBPO lygiu, kuri stebėtų ir tikrintų šios iniciatyvos rengimą ir įgyvendinimą;
68. ragina pradėti struktūrinį Europos Parlamento ir JAV Kongreso dialogą tarptautinių mokesčių klausimais; siūlo sukurti oficialų tarpparlamentinį forumą tokiems klausimams nagrinėti ir šioje srityje pasinaudoti esamu Transatlantiniu teisės aktų leidėjų dialogu; ragina ES ir JAV bendradarbiauti EBPO BEPS projekto įgyvendinimo klausimu; atkreipia dėmesį į tai, kad, įgyvendinant FATCA susitarimą, itin trūksta JAV ir ES veiksmų abipusiškumo; ragina JAV ir ES glaudžiau bendradarbiauti įgyvendinant FATCA susitarimą, kad būtų užtikrinamas abipusiškumas, o visas suinteresuotąsias šalis – aktyviai dalyvauti įgyvendinant šį susitarimą;
69. palankiai vertina 2016 m. balandžio mėn. penkių didžiausių ES valstybių narių pradėtą įgyvendinti bandomąjį mokesčių administratorių automatinio keitimosi informacija apie tikrąją nuosavybę projektą; ragina išplėsti šią iniciatyvą ir užtikrinti, kad ji taptų visuotinio keitimosi informacija standarto, panašaus į taikomą finansinių sąskaitų informacijos mainų standartą, pagrindu, nes tokį ketinimą išreiškė minėtos šalys;
70. ragina, kaip kitą žingsnį suteikiant daugiau galimybių susipažinti su informacija apie tikrąją nuosavybę ir didinant keitimosi tokia informacija veiksmingumą, sudaryti tikrosios nuosavybės viešąjį Sąjungos registrą, kurį sudarytų ir , suderinti prieigos prie tikrosios nuosavybės informacijos standartai, į kurį būtų įtrauktos visos būtinos duomenų apsaugos priemonės ir kuris būtų visuotinės iniciatyvos šiuo klausimu pagrindas; pabrėžia, kad tokių institucijų kaip EBPO ir JT vaidmuo šiuo klausimu yra labai svarbus;
71. prašo parengti studiją dėl galimybių sudaryti visuotinį finansinio turto registrą, kuriame būtų užregistruotas visas asmenų, įmonių ir visų subjektų, pvz., patikos fondų ir fondų, turimas turtas, su kuriuo mokesčių administratoriai galėtų visapusiškai susipažinti ir į kurį būtų įtrauktos atitinkamos šiame registre saugomos informacijos konfidencialumo apsaugos priemonės;
72. pabrėžia, kad reikalingas bendras ir išsamus ES ir JAV požiūris į EBPO standartų įgyvendinimą ir tikrąją nuosavybę; be to, pabrėžia, kad gero mokesčių valdymo sąlygos turėtų būti įtrauktos į visas būsimas prekybos sutartis, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos, sukurta didesnė vertė visai visuomenei ir vykdoma kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, ir užtikrinta, kad transatlantiniai partneriai pirmautų skatindami gerą mokesčių valdymą;
Kitos rekomendacijos
73. ragina visus nacionalinius parlamentus bendradarbiauti siekiant užtikrinti tinkamą valstybių narių mokesčių sistemų kontrolę ir suderinamumą; ragina nacionalinius parlamentus toliau budriai stebėti savo vyriausybių sprendimus šiais klausimais ir įsipareigoti aktyviau dalyvauti tarpparlamentinių forumų mokesčių klausimais darbe;
74. ragina Komisiją, siekiant užtikrinti lygybę prieš Sąjungos teisės aktus, ištirti visus neteisėtos valstybės pagalbos atvejus, į kuriuos buvo atkreiptas jos dėmesys; ragina Komisiją visais atvejais, kai tariama mokestinė nauda laikoma neteisėta valstybės pagalba, atsakyti priimant sprendimus susigrąžinti suteiktą valstybės pagalbą; yra susirūpinęs dėl įtarimų, kad Liuksemburge, siekiant apeiti įpareigojimą dalytis informacija pagal Administracinio bendradarbiavimo direktyvą, galėjo būti priimami žodiniai sprendimai; ragina Komisiją stebėti, ar, Sąjungos lygmeniu padarius pažangą teisėkūros srityje, valstybės narės nekeičia vienos rūšies žalingos praktikos kitos rūšies žalinga praktika, ir apie tai pranešti; ragina Komisiją stebėti padėtį ir pranešti apie visus rinkos iškraipymo dėl konkrečios mokestinės naudos suteikimo atvejus;
75. pabrėžia skaitmeninių veiksmingo mokesčių rinkimo srities sprendimų teikiamas galimybes dalijimosi ekonomikos sąlygomis tiesiogiai iš operacijų rinkti duomenis apie mokesčius ir mažinti bendrą valstybių narių mokesčių administratorių darbo krūvį;
76. pažymi, kad Panamos dokumentų skandalo metu dokumentais patvirtinta, kad įmonės ir privatūs asmenys sistemingai naudojosi priedangos įmonėmis, siekdami nuslėpti apmokestinamąjį turtą ir iš korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo gautas pajamas; palankiai vertina Parlamento sprendimą sudaryti tyrimo komitetą šiam klausimui ištirti ir toliau dirbti mokesčių slėpimo, mokesčių vengimo ir pinigų plovimo klausimais; pabrėžia nepaprastai didelę politinę mokesčių administratorių ir bendrovių, įsivėlusių į apibūdintą praktiką, veiklos būdo analizės svarbą siekiant šalinti teisės aktų spragas;
77. pažymi, kad reikia toliau dirbti siekiant susipažinti su valstybių narių, Komisijos ir Elgesio kodekso grupės dokumentais; dar kartą pabrėžia, kad reikia toliau analizuoti Parlamentui jau pateiktus dokumentus, siekiant tinkamai įvertinti, ar reikia tolesnių politinių veiksmų ir politikos iniciatyvų; ragina būsimąjį tyrimo komitetą tęsti šį darbą ir taikyti kitokį nei Specialiojo komiteto darbo metodą, labiau vadovaujantis apklausų komiteto, kaip, pavyzdžiui, kaip JK Valstybės ataskaitų komitetas, modeliu;
78. ragina Tarybą visapusiškai naudotis konsultavimosi su Parlamentu procedūra, visų pirma prieš pasiekiant politinį susitarimą palaukti Parlamento nuomonės ir siekti atsižvelgti į Parlamento poziciją;
79. įsipareigoja tęsti savo Specialiojo komiteto pradėtą darbą, šalinant kliūtis, kurių jam kilo vykdant savo įgaliojimus, taip pat užtikrinti, kad būtų imtasi reikiamų priemonių atsižvelgiant į jo rekomendacijas; paveda savo kompetentingiems organams nustatyti geriausią institucinę sistemą šiam tikslui pasiekti;
80. ragina savo atsakingą komitetą atsižvelgti į šias rekomendacijas būsimame savo iniciatyva teikiamame teisėkūros pranešime ta pačia tema;
o o o
81. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, nacionaliniams parlamentams, JT, G 20 ir EBPO.
2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 332, 2015 12 18, p. 1).
2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1) dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinys. Tolesnės pastangos užtikrinti veiksmingą apmokestinimą ir didesnį mokesčių skaidrumą ES“ (COM(2016)0023).
Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (COM(2016)0026).
Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (COM(2016)0025).
2016 m. sausio 11 d. Komisijos sprendimas (ES) 2016/1699 dėl Belgijos taikomos valstybės pagalbos sistemos netaikant mokesčių perviršiniam pelnui SA.37667 (2015/C) (ex. 2015/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2015)9837) (OL L260, 2016 9 27, p. 61).
http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-16-1351_en.htm#_ftnref8 ir P. Egger, W. Eggert ir H. Winner (2010), Saving taxes through foreign plant ownership, Journal of International Economics Nr. 81, p. 99–108. K. Finke (2013), Tax Avoidance of German Multinationals and Implications for Tax Revenue Evidence from a Propensity Score Matching Approach, Mimeo.
Komisijos tarnybos išties patvirtino, kad jos 2016 m. sausio 28 d. pasiūlymo dėl Kovos su mokesčių vengimu direktyvos 10 straipsnis „Pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais“ grindžiamas tarpusavio pripažinimo metodu, kuriuo siekiama panaikinti hibridinių subjektų ir mišrių kapitalo priemonių teisinio vertinimo skirtumus, tačiau į jį neįtrauktas turto perkėlimas pasinaudojant šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, kuris nesusijęs su teisiniu neatitikimų vertinimu.
EBPO perkėlimą pasinaudojant šalių mokestinės tvarkos neatitikimais apibrėžia kaip susitarimus, laikomus nuosavybės teisių į turtą perkėlimu mokesčių tikslais vienoje, bet ne kitoje šalyje, dėl kurio paprastai suteikiama užstatu garantuota paskola. Žr. EBPO, 2012 m. kovo mėn. Hybrid Mismatch Arrangements: Tax Policy and Compliance Issues („Pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais priemonė: mokesčių politika ir atitikties problemos“) (http://www.oecd.org).
1 PRIEDAS
ASMENŲ, SU KURIAIS SURENGTI SUSITIKIMAI, SĄRAŠAS (KOMITETŲ POSĖDŽIAI, KOORDINATORIAI IR KOMANDIRUOTĖS)
Data
Kalbėjo
2016 1 11
— Pierre Moscovici, už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas Komisijos narys
2016 2 17
— Pierre Moscovici, už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas Komisijos narys
2016 2 29
Keitimasis nuomonėmis su Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovais.
Dalyvavo už finansus atsakingas Nyderlandų valstybės sekretorius Eric Wiebes.
2016 3 14–15
Keitimasis nuomonėmis su jurisdikcijų atstovais
Rob Gray, Pajamų mokesčių tarnybos direktorius, Gernsis;
Colin Powell, vyriausiojo ministro patarėjas tarptautiniais klausimais, Džersis;
Clàudia Cornella Durany, valstybės sekretorė tarptautinių finansų reikalų klausimais, Andora;
Katja Gey, Tarptautinių finansų reikalų tarnybos direktorė, Lichtenšteinas;
Jean Castellini, finansų ir ekonomikos ministras, Monakas.
Keitimasis nuomonėmis su TĮG
Cathy Kearney, viceprezidentė, atsakinga už operacijas Europoje, „Apple“;
Julia Macrae, EMEIA (Europa, Artimieji Rytai, Indija, Afrika) mokesčių tarnybos vadovė, „Apple“;
Adam Cohen, Ekonomikos politikos tarnybos vadovas (EMEA), „Google“;
Søren Hansen, generalinis direktorius, „Inter-Ikea Group“;
Anders Bylund, Grupės komunikacijos tarnybos vadovas, „Inter-IKEA Group“;
Irene Yates, viceprezidentė, atsakinga už bendrovės pelno mokesčius, „McDonald's“.
Keitimasis nuomonėmis su tiriamosios žurnalistikos atstovais – uždaras posėdis
Véronique Poujol, „Paperjam“;
Markus Becker, „Der Spiegel“.
2016 3 21
Keitimasis nuomonėmis su Europos bankais (I dalis)
Jean-Charles Balat, už finansus atsakingas direktorius, „Crédit Agricole SA“;
Rob Schipper, Pasaulinių mokesčių tarnybos vadovas, ING;
Eva Jigvall, Mokesčių tarnybos vadovė, „Nordea“;
Monica Lopez-Monís, vyriausioji atitikties užtikrinimo pareigūnė ir vyriausioji vykdomoji pirmininko pavaduotoja, „Banco Santander“;
Christopher St. Victor de Pinho, vykdomasis direktorius, Pasaulinių grupės mokesčių tarnybos vadovas, „UBS Group AG“;
Stefano Ceccacci, Grupės mokesčių reikalų tarnybos vadovas, „Unicredit“.
2016 4 4
— Margrethe Vestager, už konkurenciją atsakinga Komisijos narė
Keitimasis nuomonėmis su Europos bankais (II dalis)
Brigitte Bomm, vykdomoji direktorė, Pasaulinių mokesčių tarnybos vadovė, „Deutsche Bank AG“;
Grant Jamieson, Mokesčių tarnybos vadovas, „Royal Bank of Scotland“;
Graeme Johnston, Tarptautinių mokesčių tarnybos vadovas, „Royal Bank of Scotland“.
2016 4 15
Komandiruotė į Kiprą
Ioannis Kasoulides, Užsienio reikalų ministras;
Michael Kammas, generalinis direktorius, Aristio Stylianou, pirmininkas, ir George Appios, pirmininko pavaduotojas, „Association of Cyprus Banks“;
Christos Patsalides, Finansų ministerijos nuolatinis sekretorius;
George Panteli, Mokesčių politikos tarnybos vadovas, Finansų ministerija;
Yannakis Tsangaris, už mokesčius atsakingas Komisijos narys;
Alexander Apostolides, Kipro universitetas;
Maria Krambia-Kapardis, vykdomojo komiteto pirmininkė, „Transparency International“;
Costas Markides, už tarptautinius mokesčius atsakingas valdybos narys, „KPMG Limited“ ir „Cyprus Investment Funds Association“;
Kyriakos Iordanou, generalinis direktorius, Pieris Marcou, Panicos Kaouris, George Markides, „Institute of Certified Public Accountants of Cyprus“;
Christos Karidis, Konfederacijos departamento ekonomikos tyrimų tarnybos vadovas ir sekretorius, „Association of Employed Consumers“;
Nikos Grigoriou, Ekonominės ir socialinės politikos departamento vadovas, „Pan-Cyprian Federation of Labour“.
2016 4 18
Tarpparlamentinis susitikimas tema „Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinys ir kiti ES ir tarptautiniai pokyčiai: nacionalinių parlamentų vykdomas tikrinimas ir demokratinė kontrolė“
Keitimasis nuomonėmis su tiriamosios žurnalistikos atstovais – uždaras posėdis
Wayne Panton, Finansinių paslaugų ministras, Prekyba ir aplinka, Kaimanų Salos
2016 4 20
Bendras ECON, JURI ir TAXE komitetų posėdis
Keitimasis nuomonėmis su Komisijos nariu Jonathanu Hillu, atsakingu už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą
2016 5 2
EBPO parlamentinės grupės mokesčių klausimais aukšto lygio posėdis kartu su Europos Parlamento specialiuoju sprendimų dėl mokesčių komitetu, Paryžius;
Pascal Saint-Amans, EBPO Mokesčių politikos ir administravimo centro direktorius
Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato direktorius
Michèle André, Senato Finansų komiteto pirmininkė
Meg Hillier, Viešosios apskaitos komiteto pirmininkė
2015 5 17–20
Komandiruotė į Jungtines Amerikos Valstijas (Vašingtonas, Kolumbijos apygarda)
David O'Sullivan, ES ambasadorius
Elise Bean, Nuolatinio tyrimų pakomitečio buvęs direktorius ir vyriausiasis juristas
Orrin Grant Hatch, Senato Finansų komiteto pirmininkas, laikinasis Senato pirmininkas
Dr. Charles Boustany, Mokesčių politikos pakomitečio pirmininkas
Sander Levin, kongresmenas, Atstovų Rūmų Mokesčių reikalų komiteto aukšto rango narys
Richard Neal, Mokesčių politikos pakomitečio aukšto rango narys
Earl Blumenauer, Atstovų Rūmų Mokesčių reikalų komiteto narys
Lloyd Doggett, Mokesčių reikalų komiteto narys, Žmogiškųjų išteklių pakomitečio aukšto rango narys (ir galbūt kiti Demokratų partijos nariai)
Anders Aslund, vyresnysis mokslo darbuotojas rezidentas, „Dinu Patriciu Eurasia Center“, „Atlantic Council“
Gianni Di Giovanni, „Eni USA R&M“ pirmininkas, „Eni“
Didžiai gerbiamas Boyden Gray, steigėjas ir partneris, „Boyden Gray& Associates“
Jillian Fitzpatrick, direktorė, Vyriausybiniai reikalai ir viešoji politika , „S&P Global“
Marie Kasparek, direktoriaus padėjėja, Pasaulinė verslo ir ekonomikos programa, „Atlantic Council“
Benjamin Knudsen, stažuotojas, Pasaulinė verslo ir ekonomikos programa, „Atlantic Council“
Jennifer McCloskey, direktorė, Vyriausybiniai reikalai, Informacinių technologijų pramonės taryba
Susan Molinari, viceprezidentė, Viešoji politika ir vyriausybiniai reikalai, „Google“
Andrea Montanino, direktorius, Pasaulinė verslo ir ekonomikos programa, „Atlantic Council“
Álvaro Morales Salto-Weis, stažuotojas, Pasaulinė verslo ir ekononomikos programa, „Atlantic Council“
Didžiai gerbiamas grafas Anthony Wayne, nereziduojantis mokslo darbuotojas, „Atlantic Council“
Alexander Privitera, vyresnysis mokslo darbuotojas, Johns Hopkins universitetas
Bill Rys, direktorius, Federalinės vyriausybės reikalai, „Citigroup“
Pete Scheschuk, vyresnysis viceprezidentas, Mokesčiai, „S&P Global“
Garret Workman, direktorius, Europos reikalai, JAV prekybos rūmai
Caroline D. Ciraolo, už Mokesčių skyrių atsakinga laikina generalinio atornėjaus padėjėja, Teisingumo departamentas
Thomas Sawyer, vyresnysis bylų advokatas tarptautinių mokesčių klausimais
Todd Kostyshak, generalinio atornėjaus padėjėjo patarėjas mokestinių nusikaltimų klausimais, Teisingumo departamentas
Mark J. Mazur, sekretoriaus padėjėjas (mokesčių politikos klausimai), JAV iždo departamentas
Robert Stack, sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas (tarptautinių mokesčių klausimai), JAV iždo departamentas
Scott A. Hodge, „Tax Foundation“ prezidentas
Gavin Ekins, tyrimų ekonomistas, „Tax Foundation“
Stephen J. Entin, vyresnysis mokslo darbuotojas, „Tax Foundation“
Scott Greenberg, analitikas, „Tax Foundation“
John C. Fortier, Demokratijos projekto direktorius, „Bipartisan Policy Center“
Shai Akabas, „Bipartisan Policy Center“ asocijuotasis direktorius, Ekonomikos politikos projektas
Eric Toder, vienas iš direktorių, „Urban-Brookings Tax Policy Center“
Gawain Kripke, Politikos ir tyrimų skyriaus direktorius, „OXFAM America“
Didier Jacobs, vyresnysis ekonomistas, „OXFAM America“
Nick Galass, ekonominės nelygybės tyrimų vadovas, „OXFAM America“
Robbie Silverman, vyresnysis konsultantas, „OXFAM America“
Vicki Perry, Fiskalinių reikalų departamento direktoriaus padėjėja ir Mokesčių politikos skyriaus vadovė, TVF
Ruud De Mooij, Mokesčių politikos skyriaus vadovės pavaduotojas, TVF
Hamish Boland-Rudder, Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo interneto svetainės redaktorius
Jim Brumby, direktorius, Viešosios paslaugos ir rezultatai, „Governance Global Practice“
Marijn Verhoeven, ekonomistas, „Global Practice on Governance“
Guggi Laryea, Europos pilietinė visuomenė ir ryšiai su Europos Parlamentu, Išorės ir vidaus santykių skyriaus vadovas
Rajul Awasthi, „Governance Global Practice“ vyresnysis viešojo sektoriaus specialistas
Xavier Becerra, kongresmenas, Atstovų Rūmų demokratų frakcijos pirmininkas
Ron Kind, kongresmenas, Atstovų Rūmų Mokesčių reikalų komiteto narys
2015 5 24
Bendras TAXE ir DEVE komitetų viešasis klausymas „Agresyvios mokestinės praktikos pasekmės besivystančioms šalims“
Dr. Attiya Waris, Nairobio universiteto Teisės fakulteto docentė
Dr. Manuel Montes, organizacijos „The South Centre“ vyriausiasis konsultantas finansų ir plėtros klausimais
Aurore Chardonnet, organizacijos „Oxfam“ ES politikos patarėja mokesčių ir nelygybės klausimais
Savior Mwambwa, organizacijos „ActionAid International“ kampanijos „Tax Power“ vadovas
Tove Ryding, Europos paskolų ir vystymosi tinklo (EURODAD) Mokesčių teisingumo skyriaus politikos ir propagavimo reikalų administratorė
Prof. Sol Picciotto, Lankasterio universitetas.
2 PRIEDAS
Į KOMITETŲ POSĖDŽIUS PAKVIESTOS TARPTAUTINĖS KORPORACIJOS IR BANKAI
2.1 priedas. Pakviestų TĮG sąrašas
Įmonė
Pakviesti asmenys / atstovai
Padėtis (2016 3 11)
Apple Inc.
Timothy D. Cook
generalinis direktorius
Dalyvavo:
Cathy Kearney, viceprezidentė, atsakinga už operacijas Europoje
Julia Macrae, EMEIA mokesčių tarnybos vadovė
Google Inc.
Nicklas Lundblad
vyresnysis direktorius, atsakingas už viešąją politiką ir ryšius su valdžios institucijomis (EMEA)
Dalyvavo:
Adam Cohen, Ekonomikos politikos tarnybos vadovas (EMEA).
Fiat Chrysler
Automobiles
Sergio Marchionne
generalinis direktorius
Atsisakė dalyvauti 2015 3 11:
„Jums turbūt yra žinoma, kad 2015 m. gruodžio 29 d. pateikėme apeliaciją ES Bendrajam Teismui, užginčydami Komisijos sprendimą, kuriame nurodoma, kad viena iš mūsų bendrovių Liuksemburge gavo valstybės pagalbą. Liuksemburgas taip pat užginčijo šį sprendimą Bendrajame Teisme. Nors mes visiškai neabejojame dėl to, kad negavome jokios valstybės pagalbos Liuksemburge, pažeisdami ES teisės aktus, atsižvelgiant į šias aplinkybes mums nederėtų dalyvauti Specialiojo komiteto posėdyje ar kitaip komentuoti šio klausimo. Nors mes ir toliau teigiamai vertiname minėto komiteto pastangas ir jo norą išgirsti įmonių nuomonę, apgailestaujame, kad negalėsime dalyvauti diskusijoje, kol nebus išspręsta mūsų teisinė byla.“
Inter IKEA Group
Søren Hansen
generalinis direktorius
Dalyvavo:
Søren Hansen, generalinis direktorius;
Anders Bylund, grupės komunikacijos vadovas.
McDonald's Corporation
Irene Yates
viceprezidentė, atsakinga už bendrovės pelno mokesčius
Dalyvavo:
Irene Yates, viceprezidentė, atsakinga už bendrovės pelno mokesčius.
Starbucks Coffee
Įmonė
Kris Engskov
„Starbucks“ prezidentas, atsakingas už Europą, Artimuosius Rytus ir Afriką (EMEA)
Atsisakė dalyvauti 2015 2 23:
„Kadangi bendrovė „Starbucks“ planuoja apskųsti Europos Komisijos 2015 m. spalio 21 d. paskelbtą sprendimą, kuriame nurodoma, kad Amsterdame įsteigtai mūsų kavos skrudinimo gamyklai (Starbucks Manufacturing EMEA BV) Nyderlandai taikė specialų mokestinės naudos režimą, mes negalime priimti Europos Parlamento Specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komiteto kvietimo.
Mes mielai susitiksime, kai tik šis klausimas bus išspręstas ir bendrovė „Starbucks“ bus tikra, kad po apeliacijos Europos Komisijos sprendimas bus panaikintas.
Jei tai naudinga jums renkant informaciją, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad bendrovė „Starbucks“ laikosi visų EBPO taisyklių, gairių ir teisės aktų ir remia jos mokesčių reformos procesą, įskaitant Veiksmų planą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo. Bendrovė „Starbucks“ visame pasaulyje sumokėjo maždaug 33 proc. dydžio efektyvųjį mokesčio tarifą, gerokai didesnį nei vidutinis 18,5 proc. dydžio tarifas, kurį moka kitos didžiosios JAV bendrovės.“
2.2 priedas. Pakviestų bankų sąrašas
Pavadinimas
Pakviesti asmenys / atstovai
Padėtis (2016 4 4)
Crédit Agricole (FR)
Dominique Lefebvre
pirmininkas
Sutiko (2016 3 15) dalyvauti
Jean-Charles Balat
finansų direktorius, „Groupe Crédit Agricole“
Deutsche Bank (DE)
Paul Achleitner
pirmininkas
Sutiko (2016 3 16)
dalyvauti posėdyje
2016 m. balandžio 4 d.
Dalyvavę atstovai
Brigitte Bomm, vykdomoji direktorė ir Pasaulinių mokesčių tarnybos vadovė, „Deutsche Bank“
ING Group (NL)
Ralph Hamers
generalinis direktorius
Sutiko (2016 3 8) dalyvauti
Drs. R. N. J. Schipper
ING Pasaulinių mokesčių tarnybos vadovas.
Nordea (SW)
Casper von Koskull
pirmininkas ir generalinis direktorius
Sutiko (2016 3 9) dalyvauti
Eva Jigvall
Grupės mokesčių tarnybos vadovė, „Nordea“
Royal Bank of Scotland (UK)
Ross McEwan
generalinis direktorius
Sutiko (2016 3 16)
dalyvauti posėdyje
2016 m. balandžio 4 d.
Dalyvavę atstovai
Grant Jamieson, Mokesčių tarnybos vadovas, „Royal Bank of Scotland“;
Graeme Johnston, Tarptautinių mokesčių tarnybos vadovas, „Royal Bank of Scotland“.
Santander (ES)
Ana Patricia Botín,
pirmininkė
Sutiko (2016 3 11) dalyvauti
Monica Lopez-Monis Gallego
vyriausioji atitikties užtikrinimo pareigūnė ir vyriausioji vykdomoji pirmininko pavaduotoja, „Banco Santander“
Antonio H. Garcia del Riego
vykdomasis direktorius,
bendrovės reikalų Europoje direktorius
UBS (CH)
Axel A. Weber
pirmininkas
Sutiko (2016 3 14) dalyvauti
Christopher Pinho
vykdomasis direktorius, Grupės pasaulinių mokesčių tarnybos vadovas
Unicredit (IT)
Giuseppe Vita
pirmininkas
Sutiko (2016 3 8) dalyvauti
Stefano Ceccacci
vyriausiasis mokesčių tarnybos vadovas, UC
Costanza Bufalini
Europos ir reguliavimo reikalų tarnybos vadovė
3 PRIEDAS
ELGESIO KODEKSO DOKUMENTAI
Dokumentas (1)
Data
Rezultatas
Posėdžio dokumentas Nr. 1 1 priedas
2006 m. balandžio mėn. Elgesio kodekso grupės posėdis
Komisija pažymėjo, kad ypač kai kuriuose priklausiniuose ir asocijuotose teritorijose pasiūlyta, be kitų netarifinių priemonių šalinimo veiksmų, nustatyti 0 proc. pelno mokestį arba jį visiškai panaikinti, taigi ne visi Elgesio kodekso grupės pasiūlymai davė nuoseklių arba patenkinamų rezultatų
Posėdžio dokumentas Nr. 1 1 priedas
2006 m. balandžio mėn. Elgesio kodekso grupės posėdis
Komisija pažymėjo, kad Elgesio kodekso grupė, norėdama pasiekti politinius kompromisus, kai kuriuos netarifinių priemonių šalinimo pasiūlymus, kuriuos, atsižvelgiant į kodekso principus, buvo galima lengvai palaikyti nepakankamais, laikė tinkamais
Elgesio kodekso grupės ataskaita Tarybai
2005 m. birželio 7 d.
Aiškiai pažymėta, kad vienu atveju Liuksemburgas nepašalino sutartų netarifinių priemonių
Posėdžio dokumentas Nr. 1 1 priedas
2006 m. balandžio mėn. Elgesio kodekso grupės posėdis
Taryba, nepaisydama šio aiškaus reikalavimų nevykdymo, nesiėmė jokių veiksmų, o Liuksemburgas nepatyrė politinių sunkumų ir nebuvo primygtinai paragintas laikytis kodekso principų ir susitarimų
Posėdžio dokumentas Nr. 1 1 priedas
2006 m. balandžio mėn. Elgesio kodekso grupės posėdis
1999 m. Elgesio kodekso grupėje susitarta neįtraukti laivybos sektoriui palankių režimų, taip pat įvertinti kolektyvinio investavimo subjektus
Posėdžio dokumentas Nr. 1 1 priedas
2006 m. balandžio mėn. Elgesio kodekso grupės posėdis
Keletas valstybių narių atsisakė atskleisti savo nuomonę dėl būsimo Elgesio kodekso grupės darbo: skaidrumo, įgaliojimų, veikimo srities ir būsimo darbo kriterijų Vengrija ir Lietuva išreiškė abejonių dėl Elgesio kodekso kriterijų pakeitimų. Airija ir Lenkija prieštaravo bet kokioms galimybėms išplėsti Elgesio kodekso taikymo sritį ir jį taikyti kitoms apmokestinimo sritims
Posėdžio dokumentas Nr. 2 ir protokolas
2011 m. balandžio 11 d. Elgesio kodekso grupės posėdis
Komisija pateikė keletą pasiūlymų dėl naujų darbo sričių, pavyzdžiui, išplėsti veiklos sritį įtraukiant neatitikimus, emigrantų apmokestinimą, turtingų asmenų apmokestinimą, nekilnojamojo turto investicinių bendrovių ir kolektyvinio investavimo subjektų peržiūrą. Nyderlandai ir Liuksemburgas prieštaravo galimybei išplėsti veiklos sritį įtraukiant neatitikimus, Prancūzija – veiklai, susijusiai su emigrantų, turtingų asmenų ir investicinių fondų apmokestinimu, o Jungtinė Karalystė pritarė pasiūlymui daugiausia dėmesio skirti ne naujoms veiklos sritims, o įmonių apmokestinimui
Protokolas
2013 m. spalio 22 d. ir 2013 m. gegužės mėn. Elgesio kodekso grupės posėdis
Svarbios Gibraltaro mokesčių kodekso nuostatos, dėl kurių diskusijos vyksta bent jau nuo 2011 m. balandžio 11 d. ir vis dar nėra baigtos
Protokolas
2013 m. lapkričio 8 d. Elgesio kodekso grupės posėdis
Meno salos mažmeninei prekybai taikomų mokesčių sistema, nors keletas valstybių narių ir rimtai abejojo nežalingu jos pobūdžiu, paskelbta nežalinga
Protokolas
2013 m. gegužės 29 d., spalio 22 d. ir lapkričio 20 d. Elgesio kodekso grupės posėdis
Kiek tai sietina su lengvatiniu pajamų iš patentų apmokestinimu, Nyderlandai, Liuksemburgas ir kiek mažiau – Belgija prieštaravo pasiūlymui atlikti visa apimantį visų ES lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo režimų vertinimą, nors buvo pagrindo manyti, kad, remiantis Elgesio kodekso kriterijais, nustatyti režimai yra žalingi
Protokolas
2014 m. birželio 3 d. Elgesio kodekso grupės posėdis
Ispanija, Nyderlandai, Liuksemburgas ir Jungtinė Karalystė ne kartą nustatė papildomus sprendimų priėmimo procedūros reikalavimus ir taip toliau vilkino lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo režimų pertvarkos procesą
Vieša ataskaita Tarybai
2015 m. birželio mėn. ECOFIN tarybos posėdis
Nepaisant įsipareigojimų iki 2016 m. birželio 30 d. visapusiškai pritaikyti nacionalinės teisės nuostatas, valstybės narės, perkeldamos pakoreguoto susietumo metodą, dėl kurio ministrai susitarė dar 2014 m. gruodžio mėn., į nacionalinę teisę, padarė labai nedidelę pažangą ir kad kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Italijoje, siekiant iki 2021 m. naudotis itin naudingomis apsauginėmis tęstinumo nuostatomis, po to, kai buvo pasiektas susitarimas dėl pakoreguoto susietumo metodo, nustatytos netgi naujos lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo priemonės, kurios nesuderinamos su pakoreguoto susietumo metodu
Posėdžio protokolas ir posėdžio dokumentas Nr. 3
2010 m. gegužės 25 d. Elgesio kodekso grupės posėdis ir 2012 m. spalio 17 d. Elgesio kodekso grupės posėdis
Sutartų rekomendacijų dėl gaunamų pelno pervedimų rengimo etapu Jungtinė Karalystė prieštaravo bet kokiam suderintam požiūriui
Protokolas
2010 m. gegužės 25 d. Elgesio kodekso grupės posėdis
Nepavyko susitarti dėl jokių tolesnių veiksmų, susijusių su kovos su piktnaudžiavimu pogrupio veikla
Protokolas
2009 m. gegužės 15 d. Elgesio kodekso grupės posėdis
Belgijos ir Nyderlandų pareiškimai, pagal kuriuos šios šalys prieštarauja bet kokiai iniciatyvai, kuria būtų siekiama koordinuoti apsaugos nuo į užsienį išsiunčiamų neapmokestinto pelno pervedimų priemones
Protokolas
2014 m. rugsėjo ir balandžio mėn., 2015 m. balandžio ir liepos mėn. Elgesio kodekso pogrupio posėdis
Valstybės narės 2014 m. rugsėjo mėn. susitarė dėl rekomendacijų dėl naudojimusi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, nepaisant to, kad dėl pakartotinų ir sistemingų tam tikrų valstybių narių iniciatyvų nebuvo įmanoma gerokai anksčiau susitarti dėl šios žalingos praktikos, dėl kurios Elgesio kodekso grupė aktyviai diskutavo bent jau nuo 2008 m., todėl dėl nuolatinio naudojimosi šiomis schemomis agresyvaus mokesčių planavimo tikslais daroma vis didesnė finansinė žala
Protokolas
2009 m. gegužės 15 d. ir birželio29 d. ir 2010 m. gegužės 25 d. Elgesio kodekso grupės posėdis
2010 m. kovo 25 d. ir balandžio 22 d. Kovos su piktnaudžiavimu pogrupio posėdis
Nyderlandai, Liuksemburgas ir Belgija ir kiek mažesniu mastu – Malta ir Estija ilgai vilkino skubius kolektyvinius veiksmus teigdamos, kad Elgesio kodekse apskritai neturėtų būti nagrinėjami pasinaudojimo neatitikimais klausimai
Protokolas
2011 m. rugsėjo 13 d. Elgesio kodekso grupės posėdis
2011 m. balandžio 11 d. ir gegužės 26 d. Elgesio kodekso grupės posėdis
Kiek tai sietina su investiciniais fondais, valstybės narės susitarė nutraukti diskusijas dėl tariamo ir galimo didelio šių schemų žalos lygio
Jungtinės Karalystės, Liuksemburgo ir Nyderlandų iniciatyvos, kuriomis grupei buvo daromas didelis spaudimas šioje srityje nebesiimti tolesnių veiksmų
Posėdžio dokumentas Nr. 2
2010 m. kovo 4 d. Elgesio kodekso grupės posėdis
Kiek tai sietina su administracine praktika, nė viena valstybė narė savaime ir sistemiškai nesikeitė informacija apie savo anksčiau priimtus sprendimus
Posėdžio dokumentas Nr. 4
2012 m. rugsėjo 10 d. Elgesio kodekso grupės posėdis
Praktiškai savaime nesikeičiama jokia informacija apie sprendimus
Tarybos išvados
2015 m. gruodžio mėn. ECOFIN tarybos posėdis
Kiek tai sietina su minimalaus efektyviojo apmokestinimo sąlygomis, valstybės narės nesusitarė dėl Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvos pervarstymo ir užtikrinti, kad dėl bendrojoje rinkoje taikomų lengvatų, kuriomis siekiama užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui, iš tikrųjų nebūtų taikomi nuliniai arba beveik nuliniai mokesčių tarifai, nepaisant to, kad 2011 m. Komisija buvo pateikusi atitinkamą pasiūlymą. Valstybės narės, užuot įsipareigojus greitai imtis efektyvių veiksmų, tik paragino Mokesčių klausimų aukšto lygio darbo grupę išsamiau panagrinėti šį klausimą
Tarybos išvados
2016 m. kovo mėn. ECOFIN tarybos posėdis
Valstybės narės nesusitarė dėl skubiai būtinų Elgesio kodekso grupės reformų ir bet kokį sprendimą dėl reformų atidėjo 2017 m.
(1) Pagrįsta viešai prieinamais dokumentais ir šaltiniais