Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 4, 162 straipsnį ir 174–190 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1) (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1084/2006(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB(8),

–  atsižvelgdamas į savo Regioninės plėtros komiteto pranešimą dėl sanglaudos politikos ir mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, skirtų pažangiosios specializacijos (RIS3) iniciatyvai (A8-0159/2016),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ (COM(2016)0359),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 22 d. Komisijos leidinį „Investicijų planas Europai. Naujos Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir Europos strateginių investicijų fondo finansavimo derinimo gairės“,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją „Pažangioji specializacija. Patikimos sanglaudos politikos kompetencijos centrų tinklas“(10),

–  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atokiausių regionų galimybių gerinimo kuriant ES struktūrinių fondų ir kitų Europos Sąjungos programų sąveiką(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus(13),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Moksliniai tyrimai ir inovacijos – atsinaujinusio augimo varomosios jėgos“ (COM(2014)0339),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir su konkurencingumu susijusių programų sinergijos užtikrinimas“ (SWD(2014)0205),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (COM(2010)0553),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 30 d. Regionų komiteto nuomonę „Atotrūkio inovacijų srityje mažinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 20 d. Regionų komiteto nuomonę „Paramos priemonės pradedančiųjų aukštųjų technologijų įmonių ekosistemoms kurti“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi per 2014–2020 m. finansinio programavimo laikotarpį sanglaudos politika ir toliau yra pagrindinė ES priemonė, kuria siekiama ES suartinti su jos piliečiais, aprėpianti visus regionus, siekiant užtikrinti investicijas į realiąją ekonomiką, ir kartu Europos solidarumo išraiška, nes pagal ją didinamas augimas ir klestėjimas ir mažinami ekonominiai, socialiniai ir teritoriniai skirtumai, kurie buvo padidėję dėl ekonomikos ir finansų krizės;

B.  kadangi sanglaudos politika turėtų būti visiškai suderinta su pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ ir parengta remiantis trim jos fondais, Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Europos socialiniu fondu (ESF) ir Sanglaudos fondu (SF), taip pat apskritai suderinta su Bendra strategine programa (BSP), pagal kurią veikia kaimo plėtros fondai, t. y. Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), ir jūrų reikalų ir žuvininkystės sektoriaus fondai, t. y. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF);

C.  kadangi Bendrųjų nuostatų reglamente bendrosios nuostatos parengtos dėl visų penkių fondų (Europos struktūrinių ir investicijų fondų, toliau – ESI fondai), o konkrečios taisyklės, skirtos kiekvienam ESI fondui ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui, nustatytos atskiruose reglamentuose;

D.  kadangi neseniai vykdant sanglaudos politikos reformą nustatyti keli tikslai ir prioritetai sutelkiant dėmesį į konkrečias temas ir kartu numatant tam tikrą lankstumą ir galimybę prisitaikyti prie tam tikrų savybių; be to, kadangi užtikrinamas sustiprintos partnerystės principas ir patikimas daugiapakopis valdymas, aiškiai apibrėžtas požiūris į teritorinę plėtrą, glaudesnė penkių fondų sąveika ir sąveika su kitomis svarbiomis programomis ir iniciatyvomis (pvz., programa „Horizontas 2020“, EaSI, COSME, LIFE, Europos infrastruktūros tinklų priemone, „Erasmus+“ ir NER 300), tolesnis įgyvendinimo taisyklių supaprastinimas, veiksminga stebėsenos ir vertinimo sistema, skaidri veiklos rezultatų stebėjimo sistema, aiškios finansinių priemonių naudojimo taisyklės, patikima valdymo ir kontrolės sistema ir veiksminga finansų valdymo sistema;

E.  kadangi 2015 m. gruodžio 14 d. Komisija priėmė komunikatą dėl ESI fondų indėlio į ES ekonomikos augimo strategiją, Investicijų planą Europai ir Komisijos prioritetus per ateinantį dešimtmetį, kuris faktiškai yra Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnyje numatyta ataskaita apie ESI fondų įgyvendinimą ir į kurį taip pat įtraukiami derybų dėl partnerystės susitarimų su visomis valstybėmis narėmis rezultatai, veiksmų programos ir didžiausi kiekvienai šaliai kylantys sunkumai;

F.  kadangi pagrindinis programos „Horizontas 2020“ ir ESI fondų sinergijos stiprinimo siekis – sukurti prasmingą investavimo strategijų ir intervencijų sąveiką siekiant daryti reikšmingą poveikį ekonomikai, inovacijoms skirtas investicijas į pažangiosios specializacijos prioritetus derinant su pasaulinio masto mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvomis ir taip užtikrinant didesnį fondų poveikį;

1.  pakartoja, kad sanglaudos politikos ryšys su kitomis ES politikos kryptimis, finansavimo programomis ir iniciatyvomis (pvz., programa „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemone, skaitmenine bendrąja rinka, kaimo plėtra, energetikos sąjunga, inovacijų sąjunga ir pavyzdinėmis strategijos „Europa 2020“ iniciatyvomis) sustiprėjo Bendrųjų nuostatų reglamentu sukūrus Bendrą strateginę programą, tad savo priemonėmis ir tikslais, įskaitant miestų darbotvarkę, teritorinę darbotvarkę, investicijas į MVĮ, pažangų augimą ir pažangiosios specializacijos strategijas, galimas viešąsias investicijas siekiant įdiegti naujoviškus sprendimus, be kita ko, aplinkos, energetikos, sveikatos, klimato, skaitmeninimo ir transporto srityse, sanglaudos politika ir toliau iš esmės padeda stiprinti bendrąją rinką ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

2.  pabrėžia, kad pirmiau minėta sąveika numatoma nuo pat strateginio planavimo etapo, tad nuo pat pradžios regionai ir valstybės narės turi priimti strateginius ir planavimo sprendimus, kad nustatytų ir kurtų galimybes, pvz., didinti kompetenciją pažangiosios specializacijos srityse; pabrėžia, kad, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, tokie veiksmai apima informuotumo didinimą, informacijos teikimą (ypač apie 7BP ir programos „Horizontas 2020“ projektų mokslinių tyrimų rezultatus), dalyvavimą komunikacijos kampanijose, egzistuojančių tinklų atvėrimą naujiems dalyviams ir kuo geresnį nacionalinių ryšių palaikymo institucijų ir nacionalinių bei regioninių ESIF politikos rengėjų ir vadovaujančiųjų institucijų ryšių užmezgimą;

3.  akcentuoja, kad regionai ir valstybės narės, norinčios investuoti Europos regioninės plėtros fondo išteklius į mokslinius tyrimus ir inovacijas, privalo parengti pažangiosios specializacijos strategijas dalyvaujant nacionalinėms ar regioninėms vadovaujančiosioms institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams, kaip antai universitetams ir kitoms aukštojo mokslo įstaigoms, sektoriaus atstovams ir socialiniams partneriams verslumo ugdymo procese; primena, kad, atsižvelgiant į tai, jog į pažangiosios specializacijos strategijas turėtų būti įtraukti pirminių etapų veiksmai (gebėjimų stiprinimas, nacionalinių (regioninių) mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos) ir paskesnių etapų veiksmai (mokslinių tyrimų rezultatų diegimas, parama inovacijoms ir patekimas į rinką) pagal programą „Horizontas 2020“, kuri savo ruožtu skatina bendradarbiavimą ES lygmeniu siekiant pašalinti inovacijų diegimo atotrūkį Europoje ir padidinti Sąjungos konkurencingumą pasaulyje, kartu investuojant į pirminių ir paskesnių procesų dalyvių ryšius, atsižvelgiant į kompetencijos sklaidos ir dalyvių skaičiaus didinimo veiksmus, pažangiosios specializacijos metodika turėtų likti pavyzdine sanglaudos politikos po 2020 m. išraiška;

4.  mano, kad įgyvendinant sanglaudos politiką reikia užtikrinti geresnį programavimo orientavimą į rezultatus; pabrėžia, kad, siekiant suteikti daugiau galimybių naudotis ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatais, kurti naujas aukštos kokybės darbo vietas ir išsaugoti esamas, taip pat skatinti žaliąją ekonomiką, būtina skubiai didinti sąveiką su kitomis ES konkurencingumo srities politikos kryptimis, visų pirma mokslinių tyrimų ir plėtros, IRT, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir MVĮ srityse;

5.  pažymi, kad per 2014–2020 m. programavimo laikotarpį pagal sanglaudos politiką finansinėms priemonėms gali atitekti svarbus papildomas vaidmuo, ir primena, kad dotacijas papildančios finansinės priemonės turi sverto poveikį, dėl kurio gali padidėti finansavimo poveikis atnaujinant inovacijas rinkoje, pvz., užtikrinant efektyvų energijos vartojimą, ir skiriant būtiną bendrą finansavimą, gali pagerėti lėšų panaudojimo rodiklis, visų pirma, valstybėse narėse ir regionuose, kuriuose nedideli nacionaliniai bendro finansavimo pajėgumai; tačiau pabrėžia, kad dotacijos ir toliau būtinos tam tikriems projektams, pvz., mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams ir projektams, skiriantiems daugiausia dėmesio visuomenės problemoms; primena, kad dotacijomis ir finansinėmis priemonėmis finansuojama ne tos pačios rūšies veikla ir kad šiomis skirtingomis paramos priemonėmis remiami įvairaus pobūdžio paramos gavėjai ir projektai; pabrėžia, kaip svarbu toliau užtikrinti dotacijų finansavimą pagal būsimas ES programas; atkreipia dėmesį į tai, kad ateityje turi būti palaikoma tinkama dotacijų ir finansinių priemonių pusiausvyra; primena, kad būtina toliau didinti finansinių priemonių atskaitomybę ir skaidrumą ir jas labiau orientuoti į rezultatus;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat atsižvelgti į MVĮ poreikius kuriant ir įgyvendinant ESI fondus ir programą „Horizontas 2020“ ir į jų sąveiką; prašo Komisijos parengti koordinuotus kvietimus teikti pasiūlymus, kad būtų sukuriama daugiau galimybių gauti finansavimą iš daugelio fondų; siūlo išsamiai įvertinti svarbias MVĮ programas, kaip antai COSME, MVĮ skirtą programos „Horizontas 2020“ priemonę ir MVĮ skirtą ESIF komponentą, vertinant ir biudžeto paskirstymą, ir projektų sėkmingumą, administracinę naštą ir įgyvendinimo lengvumą;

7.  konstatuoja, kad siekiant užtikrinti kuo didesnį investicijų poveikį turi būti toliau stiprinama sąveika su kitomis politikos kryptimis ir priemonėmis; šiomis aplinkybėmis primena iš ES biudžeto finansuojamą bandomąjį projektą „Kompetencijos laiptai“ („Stairway to Excellence“, „S2E“), pagal kurį toliau remiami 13 valstybių narių regionai užtikrinant ir išnaudojant ESI fondų sąveiką; ragina užtikrinti, kad valstybės narės galėtų lanksčiai naudoti pažangumo ženklą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu taip pat nustatyti susijusias specializacijos sritis kituose regionuose ir valstybėse narėse siekiant susivienyti su jomis ir geriau pasirengti daugiašalių projektų galimybėms ir užmegzti tarptautinius ryšius;

8.  primena, kad dėl programos „Horizontas 2020“ biudžeto suvaržymų kyla pavojus, kad projektai, įvertinti kaip pažangūs, gali negauti finansavimo; pabrėžia, kad būtina rasti alternatyvų finansavimą; pvz., pažangiems programos „Horizontas 2020“ projektams, naudojant pažangumo ženklą, būtų galima skirti ESI fondų dotacijas;

9.  pažymi, kad esminių programos „Horizontas 2020“ biudžeto dalių įgyvendinimas bus pavestas viešojo sektoriaus partnerystėms ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, nes taip bus sukurta galimybių panaudoti viešųjų partnerysčių valdymo mechanizmus siekiant optimizuoti sąveiką su pažangiosios specializacijos iniciatyvomis (RIS3) ir programomis rengiant metinius darbo planus;

10.  pabrėžia, kad Europos strateginių investicijų fondas turi papildyti ESI fondų ir kitas ES programas, tokias kaip „Horizontas 2020“, ir įprastą Europos investicijų banko veiklą; todėl pažymi, kad ESIF skirtas kitokiems projektams nei tie, kuriems būtų skirta 2,2 mlrd. EUR pagal programą „Horizontas 2020“; pabrėžia, kad reikėtų užtikrinti visišką visų ES priemonių suderinamumą ir sąveiką norint pasiekti pagrindinius strateginius pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus ir išvengti dubliavimosi arba nesuderinamumo įgyvendinant šias priemones arba įvairiais lygmenimis įgyvendinant politiką, kad tos priemonės papildytų nacionalinius ir regioninius fondus ir programas; primena, kad peržiūrint strategiją „Europa 2020“ būtina nustatyti, kokių priemonių reikia, veiksmingai išnaudoti visus turimus išteklius ir pasiekti tikėtinus rezultatus, susijusius su pagrindiniais strateginiais tikslais, atsižvelgiant į tai, kad investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas kiekį, kokybę ir poveikį reikėtų gerinti koordinuotai taikant sanglaudos politikos priemones ir programą „Horizontas 2020“;

11.  ragina Komisiją nuolat stebėti fondų sąveiką ir paskelbti apie ją komunikatą, visų pirma, dėl programos „Horizontas 2020“ ir RIS3 sąveikos, siekiant skleisti geriausios patirties pavyzdžius ir didinti jų poveikį prieš peržiūrint strategiją „Europa 2020“; primena, kad dėl tokios sistemos neturėtų padidėti administracinė našta;

12.  atkreipia dėmesį į Komisijos veiksmus rengiantis galimam Europos inovacijų tarybos steigimui siekiant geriau koordinuoti inovacijų iniciatyvas Europos Sąjungoje; pažymi, kad pagrindinis Europos inovacijų tarybos (EIT) tikslas būtų padėti sumažinti komercializavimo kliūtis Europoje ir pašalinti inovacijų diegimo atotrūkį; pabrėžia, kad EIT veikloje turėtų dalyvauti visi atitinkami suinteresuotieji subjektai ir vykti skaidrios ir sparčios konsultacijos ir sprendimų priėmimo procesai, vengiant dubliavimosi; be to, pabrėžia, kad programos „Horizontas 2020“ biudžetas vėl turėtų būti visiškai tokio pat dydžio, koks buvo prieš įsteigiant ESIF;

13.  pabrėžia programos „Horizontas 2020“ ir ESI fondų ryšį saugumo srityje (būtinybę užtikrinti vienodą IRT infrastruktūros lygį visoje ES); palankiai vertina IRT saugumo struktūrų suderinimą; taip pat siūlo užtikrinti šių fondų sąsają vykstant audito procesams ir ragina Komisiją sukurti aiškų, suderintą ir skaidrų požiūrį į laikotarpį po 2020 m., skiriant ypatingą dėmesį administraciniams ir audito procesams, proporcingumui ir atskaitomybei;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių nacionalinėms ir regioninėms vyriausybėms.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289. (3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470. (4) OL L 347, 2013 12 20, p. 259. (5) OL L 347, 2013 12 20, p. 303. (6) OL L 347, 2013 12 20, p. 281. (7) OL L 347, 2013 12 20, p. 487. (8) OL L 347, 2013 12 20, p. 104. (9) OL C 24, 2016 1 22, p. 2. (10) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0002. (11) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0133. (12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0308. (13) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0419.