Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2282(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0162/2016

Pateikti tekstai :

A8-0162/2016

Debatai :

PV 12/09/2016 - 19
CRE 12/09/2016 - 19

Balsavimas :

PV 13/09/2016 - 4.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0335

Priimti tekstai
PDF 346kWORD 120k
Antradienis, 2016 m. rugsėjo 13 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
MVĮ konkurencingumo didinimas
P8_TA(2016)0335A8-0162/2016

2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendrųjų nuostatų reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nurodyto teminio tikslo didinti MVĮ konkurencingumą įgyvendinimodo (2015/2282(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Bendrųjų nuostatų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 9 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodytas teminis tikslas didinti MVĮ konkurencingumą,

–  atsižvelgdamas į Bendrųjų nuostatų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnį dėl finansinių priemonių, kurioms remti gali būti naudojami Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos dalyvavimo bendroje kelių valstybių narių mokslinių tyrimų ir plėtros programoje, skirtoje mokslinius tyrimus vykdančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms remti(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu atliekant komercinius sandorius,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl MVĮ ekologiškai tvaraus augimo galimybių(3),

–   atsižvelgdamas į Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME),

–  atsižvelgdamas į „Eurobarometro“ tyrimą dėl MVĮ, efektyvaus išteklių naudojimo ir vadinamųjų žaliųjų rinkų („Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 381), taip pat į „Eurobarometro“ tyrimą dėl valstybės paramos vaidmens inovacijų komercializacijoje („Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 394),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 4 d. rezoliuciją „Siekis gerinti MVĮ aplinką Europoje. Smulkiojo verslo aktas“(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

–  atsižvelgdamas į Europos mažųjų įmonių chartiją, priimtą per 2000 m. birželio 19–20 d. Feiroje vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl praktinių aspektų, susijusių su Europos Sąjungos MVĮ skirtos finansinės paramos priemonių persvarstymu būsimu programavimo laikotarpiu(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją „Pažangioji specializacija. Patikimos sanglaudos politikos kompetencijos centrų tinklas“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“(8),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžties(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Moksliniai tyrimai ir inovacijos – atsinaujinusio augimo varomosios jėgos“ (COM(2014)0339),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“ (COM(2011)0642),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą „Smulkusis verslas dideliame pasaulyje – nauja partnerystė, kuria MVĮ padedama pasinaudoti pasaulinėmis galimybėmis“ (COM(2011)0702),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011)0803),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (COM(2010)0553),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 30 d. Regionų komiteto nuomonę „Atotrūkio inovacijų srityje mažinimas“(10),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 7 d. Regionų komiteto nuomonę „Paramos priemonės pradedančiųjų aukštųjų technologijų įmonių ekosistemoms kurti“(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0162/2016),

A.  kadangi sanglaudos politika yra pagrindinė priemonė investuoti į augimą ir darbo vietų kūrimą ES, ir biudžetas, jai skirtas iki 2020 m., viršija 350 mlrd. EUR; kadangi pagal sanglaudos politiką numatytoms investicijoms davus rezultatų būtų galima skatinti esamą ir būsimą valstybių narių regionų augimą;

B.  kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės daugelyje valstybių narių išaugo skurdas ir socialinė atskirtis, taip pat ilgalaikis nedarbas, jaunimo nedarbas ir socialinė nelygybė, taigi MVĮ gali atlikti reikalingą svarbų vaidmenį skatinant Europos atsigavimą;

C.  kadangi 23 mln. ES veikiančių MVĮ, sudarančių apie 99 proc. visų įmonių, iš esmės prisideda prie ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos, inovacijų skatinimo ir aukštos kokybės darbo vietų kūrimo: jos užtikrina per 100 mln. darbo vietų, t. y. sukuria 2 iš 3 privačiojo sektoriaus darbo vietų, o užimtumo augimo lygis jose dukart viršija stambesnių įmonių rodiklį; kadangi tik 13 proc. Europos MVĮ yra susijusios su komercine veikla ir investicijomis pasaulio rinkose;

D.  kadangi Europos MVĮ labai įvairios ir apima daugybę labai mažų vietos įmonių, neretai veiklą vykdančių tradiciniuose sektoriuose, taip pat naujus startuolius, kurių daugėja, ir sparčiai augančias inovacines įmones bei socialinės ekonomikos įmones, orientuotas į konkrečius tikslus ir grupes; kadangi taikant šiuos verslo modelius susiduriama su skirtingomis problemomis ir, savo ruožtu, skirtingomis reikmėmis; kadangi, norint MVĮ sudaryti palankesnes sąlygas kreditui gauti, nepaprastai svarbu supaprastinti ES, nacionalinės ir regioninės teisės aktus;

E.  kadangi MVĮ puikiai prisitaiko prie pokyčių ir geba žengti koja kojon su technologine pažanga;

F.  kadangi mikrokreditai, daugiausia skirti labai smulkiems verslininkams ir palankių sąlygų neturintiems asmenims, pageidaujantiems pradėti dirbti savarankiškai, atlieka lemiamą vaidmenį įveikiant kliūtis, su kuriomis susiduriama siekiant pasinaudoti tradicinėmis banko paslaugomis, ir kadangi Bendrieji veiksmai mikrofinansų įstaigoms Europoje remti (JASMINE) ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptis gali būti svari parama gerinant galimybes gauti finansavimą – taip pat ir socialinėms įmonėms;

G.  kadangi 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinant sanglaudos politiką MVĮ paremti buvo skirta 70 mlrd. EUR – tai leido MVĮ sukurti per 263 000 darbo vietų – ir MVĮ galėjo atsinaujinti vis labiau taikydamos informacines ir ryšių technologijas (IRT), prieigos įgūdžius, inovacijas ar modernizuodamos darbo praktiką;

H.  kadangi pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio sanglaudos politiką MVĮ bus remiamos toliau – 2007–2013 m. paramą padvigubinant iki 140 mlrd. EUR;

I.  kadangi, norint pasiekti sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ tikslus, ypač svarbus teminis tikslas didinti MVĮ konkurencingumą (teminis tikslas Nr. 3) – vienas iš teminių tikslų, kuriam skiriama didžiausia procentinė viso finansavimo dalis (13,9 proc.);

J.  kadangi MVĮ, kurios galėtų pretenduoti į ESI fondų pagalbą, nes jos veikia konkurencingoje aplinkoje ir turi įveikti įvairiausias kliūtis, įskaitant susijusias su grynųjų pinigų srautu, ypač neigiamai veikia sudėtingos ir nepastovios taisyklės bei susijusi biurokratinė našta, o ypač tai, kad administracinės išlaidos visiškai neproporcingos skiriamo finansavimo, paraiškų finansavimui gauti nagrinėjimo trukmės ir avansinių lėšų būtinybės požiūriu;

K.  kadangi paramos telkimo pagal temas principo įtraukimas į 2014–2020 m. sanglaudos politikos programavimą buvo veiksminga priemonė veiklos programoms kurti, daugiau dėmesio skiriant investavimo prioritetams, kad numačius pakankamus išteklius būtų užtikrintas realus poveikis;

L.  kadangi Bendrųjų nuostatų reglamento 14, 16 ir 29 straipsniuose numatyti partnerystės susitarimai ir veiklos programos yra strateginės priemonės investicijoms valstybėse narėse ir regionuose nukreipti;

M.  kadangi MVĮ užtikrins, kad iki 2020 m. pramoninė gamyba sudarytų bent 20 proc. valstybių narių BVP;

N.  kadangi šiuo metu tik nedidelė dalis Europos MVĮ yra pajėgios identifikuoti tarptautinės prekybos, prekybos susitarimų ir pasaulinių vertės grandinių teikiamas galimybes bei jomis pasinaudoti, o per trejus pastaruosius metus tik 13 proc. Europos MVĮ veikė tarptautiniu lygmeniu už ES ribų;

O.  kadangi MVĮ tarptautinimo procesas turėtų būti grindžiamas įmonių socialine atsakomybe, pagarba žmogaus ir darbuotojų teisėms bei paties aukščiausio lygio aplinkos apsauga, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir padaugėtų kokybiškų darbo vietų;

1.  pažymi, kad, paramą telkiant pagal temas, veiklos programos buvo labiau pritaikytos prie konkretaus skaičiaus strateginių tikslų, ypač susijusių su MVĮ, įskaitant labai mažas įmones, potencialu stiprinti augimą ir kurti aukštos kokybės darbo vietas; mano, kad MVĮ yra Europos ekonomikos varomoji jėga ir kad jos ypač svarbios sėkmingai sanglaudos politikai užtikrinti, tačiau susiduria su daugybe iššūkių dėl savo dydžio; todėl rekomenduoja toliau stiprinti MVĮ numatytą ESI fondų paramą;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į MVĮ projektų pridėtinę vertę tradicinių sektorių vystymo ir inovacijų požiūriu, nes tai skatintų ne tik kurti darbo vietas, bet ir išsaugoti vietos ir regioninio verslo specifiką, kartu laikantis tvarumo principų; pabrėžia, kad taip pat būtina atsižvelgti į tokių sektorių kontekstą ir nepažeisti trapios tradicinėmis žiniomis grindžiamų gamybos metodų ir inovacijų pusiausvyros; pažymi, jog MVĮ atlieka svarbų vaidmenį paslaugų sektoriuje, išgyvenančiame didžiulius pokyčius dėl skaitmeninimo, taigi mano, kad IRT naudojimo įgūdžių spragų klausimas turėtų būti sprendžiamas daugiau dėmesio skiriant atitinkamam mokymui ir švietimui;

3.  pabrėžia, kad apskritai būtini mechanizmai, kurie padėtų supaprastinti verslo aplinką ir pagreitinti naujų įmonių steigimo procesą pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), siekiant paremti MVĮ konkurencingumą ir ESI fondų pagalbos įsisavinimą; taip pat pabrėžia, kad būtina vykdyti ex ante sąlygas;

4.  prašo Komisijos įgyvendinant teminį tikslą Nr. 3 atsižvelgti į žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje numatytus principus, siekiant puoselėti tvaresnį ekonomikos augimą ir kurti aukštos kokybės darbo vietas MVĮ, ypatingą dėmesį skiriant žaliųjų darbo vietų skatinimui; šiuo klausimu mano, kad svarbu toliau dėti pastangas vadinamam žaliajam MVĮ konkurencingumui skatinti, gerinant galimybes gauti finansavimą, išsamiau informuojant, supaprastinant teisės aktus, ribojant biurokratinę naštą ir stiprinant žaliųjų įmonių kultūrą; be to, pažymi, kad ekologiškesnė vertės grandinė, apimanti atnaujinamąją gamybą, remontą, techninę priežiūrą, perdirbimą ir ekologinį projektavimą, gali suteikti puikių verslo galimybių daugeliui MVĮ, tačiau turi būti pašalintos arba sumažintos teisinės, institucinės ir techninės kliūtys;

5.  primena, kad problemas, su kuriomis susiduria MVĮ, iš dalies lemia dėl valstybių narių įgyvendinamos griežtos taupymo politikos sumažėjusi paklausa;

6.  ragina valstybes nares ir regionines valdžios institucijas svarstyti galimybę pasinaudoti finansinių priemonių galimybėmis; pabrėžia, kad būtina užtikrinti tokių finansinių priemonių ir MVĮ iniciatyvinės programos, kuria siekiama finansiškai paremti MVĮ, skaidrumą, atskaitomybę ir priežiūrą; pabrėžia, kad finansinėmis priemonėmis visada turėtų būti naudojamasi nuosekliai vadovaujantis sanglaudos politikos tikslais ir kad turėtų būti teikiama tinkama techninė ir administracinė parama;

7.  ragina užtikrinti paprastesnes ir mažiau reguliuojamas galimybes gauti kreditą, atsižvelgiant į konkrečias labai mažų įmonių ir startuolių bei regionų, kuriuose jie veikia, savybes; apgailestauja, kad investuotojai ir bankai dažnai nenoriai finansuoja įmones jų veiklos pradžios ir ankstyvosios plėtros etapais ir kad daugeliui MVĮ, ypač smulkiems startuoliams, sunku gauti prieigą prie išorės finansavimo; todėl prašo Komisijos, valstybių narių ir regioninių valdžios institucijų ypatingą dėmesį skirti geresnei labai mažų įmonių ir startuolių, kurie pageidauja plėstis, prieigai prie finansavimo; pažymi, kad būtina suvienodinti MVĮ ir stambesnių bendrovių finansavimo palūkanų normas;

8.  mano, kad mažos Europos įmonės linkusios pasikliauti tokiais finansavimo šaltiniais, kaip bankai, ir neturi visos informacijos apie esamus papildomus finansavimo šaltinius ar jų finansavimo alternatyvas; pažymi, kad Komisija, atsižvelgdama į rinkų susiskaidymą, yra pasiūliusi seriją iniciatyvų, pvz., kapitalo rinkų sąjungą, kuriomis siekiama įvairinti finansavimo šaltinius, palengvinti laisvą kapitalo judėjimą ir pagerinti prieigą prie finansų – ypač MVĮ;

9.  pažymi, kad stokojama finansinėmis priemonėmis pasiekto poveikio ir rezultatų įrodymų, taip pat kad tų finansinių priemonių ir pagrindinių ES tikslų bei prioritetų ryšys yra netvirtas; ragina Komisiją dar labiau gerinti dotacijų užtikrinimą, užuot pirmiausia skatinus naudotis finansinėmis priemonėmis;

10.  pažymi, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu MVĮ nepakankamai tokių lėšų įsisavino dėl keleto priežasčių, pvz., dėl ekonomikos krizės poveikio, sudėtingo struktūrinių fondų valdymo ir administracinės naštos, taip pat dėl ribotos prieigos prie MVĮ finansavimo ir sudėtingo paramos schemų įgyvendinimo; perspėja, kad, norint išvengti tų pačių problemų pasikartojimo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, būtina spręsti esminių menko įsisavinimo lygio priežasčių klausimą ir kad kai kurioms MVĮ kliūtis pateikti paraiškas prieinamoms lėšoms gauti buvo pernelyg didelė biurokratinė našta; apgailestauja dėl to, kad esami ESI fondų veiksmingumo ir realaus poveikio MVĮ tyrimai pernelyg bendro pobūdžio ir neužbaigti, ir prašo Komisijos nedelsiant parengti šios problemos įvertinimą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bei pateikti jį Parlamentui; pabrėžia, kad prastas administracinis pajėgumas gali sutrukdyti sėkmingai ir laiku įgyvendinti teminį tikslą Nr. 3;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija vis daugiau dėmesio skiria geram valdymui ir aukštos kokybės viešosioms paslaugoms; primena, jog svarbu, kad MVĮ taikytų skaidrią, nuoseklią ir naujovišką viešųjų pirkimų sistemą; todėl primygtinai ragina kaip galima labiau šalinti kliūtis, su kuriomis MVĮ susiduria teikdamos pasiūlymus dėl sutarčių, panaikinti bereikalingą administracinę naštą, stengtis nekelti papildomų reikalavimų nacionaliniu lygmeniu ir įgyvendinti galiojančias teisės aktų sistemos nuostatas, siekiant kuo greičiau išspręsti viešus ginčus dėl pirkimų; teigiamai vertina Direktyvą 2014/24/ES ir Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (EBVPD), kuriuos taikant turėtų gerokai sumažėti įmonėms, pirmiausia MVĮ, tenkanti administracinė našta; pabrėžia, kad būtina toliau griežtai taikyti klaidų vengimo ir kovos su sukčiavimu priemones neužkraunant papildomos administracinės naštos ir supaprastinti administracines procedūras siekiant apsisaugoti nuo klaidų; ragina perkančiąsias organizacijas, pageidaujančias grupuoti sutartis, pasirūpinti, kad MVĮ nebūtų išstumtos iš proceso vien dėl galutinės partijos masto, nes stambesnių sutarčių atveju gali būti taikomi sudėtingesni kriterijai;

12.  pakartoja savo raginimą užtikrinti didesnį skaidrumą ir aktyvesnį visų susijusių regioninių ir vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės suinteresuotųjų šalių, verslininkų ir kitų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą, ypač apibrėžiant reikalavimus, susijusius su kvietimais teikti pasiūlymus dėl projektų, kad būtų labiau atsižvelgiama į galutinių paramos gavėjų poreikius; todėl pabrėžia, kad būtina faktiškai įgyvendinti partnerystės principą ir jo laikytis – taip pat ir partnerystės susitarimų bei veiklos programų kūrimo, rengimo ir įgyvendinimo etapais, kaip išsamiai paaiškinta Bendrųjų nuostatų reglamente ir partnerystės elgesio kodekse; su susirūpinimu pažymi, kad nemažai MVĮ organizacijų valstybėse narėse realiai nėra įtraukiamos ir dažnai tik informuojamos su jomis tinkamai nepasikonsultavus; ragina organizacijas, atstovaujančias į ateitį orientuotiems, tvariems ir ekologiniu požiūriu naujoviškiems ekonomikos sektoriams, taikyti partnerystės principą, o Komisiją ir valstybes nares – įgalėti jas panaudojant techninę pagalbą ir ugdant gebėjimus;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnį visos ES investicijų politikos, skirtos MVĮ, koordinavimą ir didesnį nuoseklumą; pažymi, kad stiprinant ESI fondų finansavimo ir kitų politikos bei finansinių priemonių, skirtų MVĮ, sąveiką bus užtikrintas maksimalus investicijų poveikis; teigiamai vertina planą palengvinti prieigą prie ESI fondų pradedant taikyti pažangumo ženklą projektams, kurie buvo puikiai įvertinti, tačiau nėra finansuojami pagal programą „Horizontas 2020“; ragina valstybes nares kartu su susijusiomis socialinėmis ir ekonominėmis suinteresuotosiomis šalimis sukurti pagal vieno langelio principą veikiantį regioninio lygmens kontaktinį punktą ir taip viešinti jau vykdomus projektus arba konsoliduotą įvairių MVĮ skirtų ES finansinių priemonių, taip pat administracinės paramos rengiant ir įgyvendinant projektus platformą;

14.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį įgyvendinant pagal teminį tikslą Nr. 3 numatytus siekius apskritai galėtų atlikti integruotos teritorinės investicijos (ITI), bendruomenės inicijuota vietos plėtros strategija, makroregioninės strategijos ir Europos teritorinis bendradarbiavimas, turint galvoje, kad kai kurie projektai gali būti susiję su pasienio zonomis, apimančiomis keletą regionų ir valstybių, ir juos įgyvendinant gali būti vystoma naujoviška vietos praktika;

15.  pažymi, kad, remiantis pirmuoju Komisijos paskelbtu įvertinimu, palyginti su ankstesniais programavimo laikotarpiais gerokai padidėjo sumos, skirtos MVĮ paremti; pabrėžia, kad ESI fondai, ypač veiksmų programos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai remti, pagal kurias galėtų būti numatytos perspektyvios ir naudotojams patogios finansavimo sistemos, galėtų padėti MVĮ tapti pajėgesnėms teikti patento paraiškas Europos patentų tarnybai;

16.  apgailestauja, kad einamuoju programavimo laikotarpiu vėluojama įgyvendinti sanglaudos politiką; pažymi, kad MVĮ finansavimas būtinas skubiai ir, nors visos veiklos programos šiuo metu patvirtintos, pats įgyvendinimo etapas tebėra labai ankstyvos stadijos; pažymi, jog vėluojant atsiranda sanglaudos politikos įgyvendinimo spragos, ir ragina Komisiją parengti priemones, kad tokie vėlavimo atvejai būtų greičiau išsprendžiami;

17.  prašo Komisijos paraginti greičiau įgyvendinti sanglaudos politiką, pirmiausia rengti projektus, kurie pasižymėtų tvaraus augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo potencialu, taip pat skirti dėmesio projektams, pradedamiems kaimo vietovėse siekiant kurti naujas paslaugas ir vengti kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo, ir stebėti, kaip tai vyksta; ragina Komisiją nustatant tinkamumo kriterijus atsižvelgti į projektų ekonominę ir socialinę pridėtinę vertę bei jų poveikį aplinkai;

18.  atkreipia ypatingą dėmesį į Parlamento vaidmenį vykdant į rezultatus orientuoto sanglaudos politikos įgyvendinimo priežiūrą; ragina Komisiją kuo ankstesniu etapu nustatyti ir apriboti kliūtis, dėl kurių MVĮ ir startuoliai negali veiksmingai panaudoti lėšų, nustatyti galimą ESI fondų tarpusavio sąveiką, taip pat ESI fondų ir kitų MVĮ svarbių fondų sąveiką bei parengti konkrečias rekomendacijas dėl veiksmų ir gairių, kuriomis būtų siekiama dar labiau supaprastinti, stebėti ir vertinti tokių finansinių priemonių naudojimą; pažymi, kad šiame sektoriuje susiduriama su vis didesniais sunkumais, ypač atokiausiuose regionuose, taip pat vietovėse, kur menkas privačias investicijas lemia prasta svarbiausios infrastruktūros kokybė;

19.  pabrėžia, kad būtinas struktūrinis Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo dialogas, siekiant pagerinti ir palengvinti MVĮ galimybes pasinaudoti įvairiais finansavimo šaltiniais;

20.  pabrėžia, kad pagrindinės kliūtys, trukdančios MVĮ visapusiškai pasinaudoti ESI fondų pagalba, apima administracinę naštą, didelį pagalbos schemų skaičių, sudėtingas taisykles ir procedūras, vėlavimą pradėti taikyti vykdomuosius aktus ir perteklinio reglamentavimo riziką; todėl prašo aukšto lygio grupės supaprastinimo klausimais pateikti konkrečius pasiūlymus (taip pat ir atsižvelgiant į geresnio reglamentavimo strategiją), mažinti administracinę naštą ir supaprastinti procedūras, susijusias su MVĮ vykdomu ESI fondų administravimu, ypatingą dėmesį skiriant reikalavimams, susijusiems su auditu, valdymo lankstumu, rizikos ir tarpiniu vertinimu, kontrolės sistema, taip pat kompetencijos taisyklių ir kitos ES politikos laikymusi; prašo užtikrinti, kad taikant tokias supaprastinimo priemones būtų laikomasi Europos iniciatyvoje „Small Business Act“ išdėstytų taisyklių „tik kartą“ ir „visų pirma galvokime apie mažuosius“, taip pat jas rengti ir įgyvendinti įvairiais lygmenimis, bendradarbiaujant su įvairių kategorijų MVĮ atstovais; ragina aukšto lygio grupę apie savo veiklos rezultatus nuolat informuoti Parlamento Regioninės plėtros komitetą, taip pat ragina Komisiją klausimus, kuriuos nagrinėja aukšto lygio grupė, aptarti su valstybių narių atstovais;

21.  ragina Komisiją apibrėžti nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis teikiamos valstybės pagalbos sąlygas, kuriomis nebūtų diskriminuojamos MVĮ ir kurios atitiktų sanglaudos politikos paramos įmonėms nuostatas, taip pat visapusiškai pasinaudoti pagalbos schemomis, grindžiamomis Bendruoju bendrosios išimties reglamentu, kad sumažėtų administracijoms ir paramos gavėjams tenkanti administracinė našta ir būtų geriau įsisavinama ESI fondų pagalba, ir tuo pačiu paaiškinti, kaip susijusios MVĮ taikomos ESI fondų taisyklės ir valstybės pagalbos taisyklės;

22.  prašo Komisijos paraginti valstybes nares keistis duomenimis, žiniomis ir geriausia praktika šioje srityje, užtikrinant tinkamą atskaitomybę ir motyvuojant jas paremti projektus, kuriems būdingas aukštas darbo vietų kūrimo potencialas;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai rasti ilgalaikį sprendimą dėl susikaupusių neatliktų mokėjimų, susijusių su regionine politika, ir tinkamai taikyti Pavėluotų mokėjimų direktyvą (2011/7/ES), siekiant užtikrinti, kad MVĮ, kaip projekto partnerės, dėl vėluojančių mokėjimų neprarastų susidomėjimo dalyvauti paramos programose ir projektuose einamuoju programavimo laikotarpiu; taip pat pažymi, kad nuosekliau laikantis šios direktyvos, kurioje, inter alia, reikalaujama, kad valdžios institucijos mokėjimus už savo įsigyjamas prekes ir paslaugas atliktų per 30 dienų, būtų prisidėta prie MVĮ stabilizavimui ir augimui reikiamų sąlygų kūrimo;

24.  pabrėžia, kad pažangiosios specializacijos strategijos yra nepaprastai svarbi priemonė inovacijoms ir teminių tikslų pritaikomumui užtikrinti, nors pagal teminį tikslą Nr. 3 jų, kaip ex ante sąlygos, oficialiai nereikalaujama, ir kartu pabrėžia, kad šios strategijos turėtų būti nukreiptos ne tik į mokslo ir technologijų vadovaujamas, bet ir mokslu nepagrįstas inovacijas; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie pažangiosios specializacijos strategijų, skirtų nacionalinio ir (arba) regioninio lygmens MVĮ, rezultatus; atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvieno regiono patvirtintos pažangiosios specializacijos strategijos ir atitinkama teritorinė ekonomika turėtų derėti, ir į sunkumus pažangiąją specializaciją įgyvendinant ne miesto vietovėse, kurios gali neturėti reikiamos pagalbinės infrastruktūros; teigiamai vertina ex ante sąlygą, susijusią su teminiame tiksle Nr. 3 minima Europos iniciatyva „Small Business Act“, ir ragina imtis reikiamų veiksmų bei paspartinti pagal šią iniciatyvą užsibrėžtų tikslų siekį; remia Europos verslaus regiono apdovanojimą, kurios tikslas – rasti ir apdovanoti ES regionus, įgyvendinančius puikias, į ateitį orientuotas verslo strategijas, pagal kurias taikoma dešimt Europos iniciatyvos „Small Business Act“ principų;

25.  ragina valdymo institucijas atsižvelgti į atskirų teritorijų savybes ir konkrečias kompetencijas bei ypatingą dėmesį skirti toms teritorijoms, kurios nukenčia dėl nepakankamo išsivystymo, gyventojų skaičiaus mažėjimo ir aukšto nedarbo lygio, siekiant skatinti ir tradicinius, ir naujoviškus ekonomikos sektorius; ragina Komisiją parengti specialias programas, kurios apimtų visus MVĮ svarbius tvaraus, pažangaus ir įtraukaus augimo elementus; primena apie egzistuojančią lyčių nelygybę – ji minima ir Europos iniciatyvoje „Small Business Act“ – ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad moterų dalyvavimas steigiant įmones ir joms vadovaujant tebėra menkas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti specialių strategijų, skirtų jaunimo ir moterų verslumui paremti, įgyvendinimą žaliojo ekonomikos augimo kontekste, kaip būdą ekonomikos ir užimtumo augimą, socialinę įtrauktį ir profesionalumą suderinti su aplinkosauginiu tvarumu;

26.  prašo Komisijos neviršijant esamo biudžeto sukurti dalyvaujamojo pobūdžio platformą, kad būtų skleidžiama informacija apie MVĮ projektų, 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais vykdytų ir naudojantis Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) parama, rezultatus, įskaitant gerosios praktikos pavyzdžius;

27.  pažymi, jog Komisijos parengtame pažangiajame inovacijų paslaugų vadove pabrėžiama viešosios paramos strategijų, kurios rengiamos konsultuojantis su regioninio lygmens socialinėmis ir ekonominėmis suinteresuotosiomis šalimis, svarbą užtikrinant MVĮ palankią aplinką ir padedant joms išsaugoti konkurencingą poziciją pasaulinėje vertės grandinėje;

28.  atkreipia ypatingą dėmesį į MVĮ iššūkius ir galimybes, susijusius su jų prisitaikymu prie sprendimų, neseniai priimtų 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje (COP 21), ir jų vykdymu;

29.  mano, kad tinkamas MVĮ veiklos rėmimas ir paskatos ją vykdyti gali suteikti inovatyvių galimybių integruoti pabėgėlius ir migrantus;

30.  pabrėžia, kad MVĮ yra pagrindinis užimtumo šaltinis ES, taigi įmonių steigimas turėtų būti skatinamas puoselėjant verslumo įgūdžius ir verslumą įtraukiant į mokyklų lavinimo programas, kaip pažymima Europos iniciatyvoje „Small Business Act“, taip pat kad nepaprastai svarbūs tinkamas išsilavinimas ir parama verslui – ypač mikrokreditų schemų požiūriu – taigi būtinas specialus ugdymas, kad jaunimas būtų pasirengęs žaliajai ekonomikai;

31.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir valdymo institucijomis skatinti kurti ekosistemą, kurią sudarytų universitetai, mokslinių tyrimų centrai, socialinės ir ekonominės suinteresuotosios šalys ir viešosios institucijos, siekiant lavinti verslumo įgūdžius, kartu raginti valdymo institucijas panaudoti turimas lėšas, numatytas techninei pagalbai, įskaitant naujovišką IRT naudojimą MVĮ; atsižvelgdamas į tai taip pat pažymi, kad pagal teminį tikslą Nr. 11 teikiama techninė pagalba turi būti skirta visiems Bendrųjų nuostatų reglamento 5 straipsnyje nurodytiems partneriams; todėl ragina užtikrinti, kad teritorinėms MVĮ organizacijoms būtų prieinami pagal teminį tikslą Nr. 11 numatyti ištekliai ir gebėjimų ugdymo priemonės;

32.  pabrėžia, kad tik apie 25 proc. ES veikiančių MVĮ vykdo eksporto veiklą ES ir kad MVĮ tarptautinimas yra procesas, kurį būtina remti ir vietos lygmeniu; todėl ragina Komisiją labiau naudoti ESI fondus siekiant padėti MVĮ išnaudoti atsirandančias galimybes ir atremti tarptautinės prekybos iššūkius, tuo pat metu padėti joms spręsti prisitaikymo išlaidų ir neigiamo padidėjusios tarptautinės konkurencijos poveikio klausimus;

33.  ragina Komisiją rengiant sanglaudos politiką laikotarpiui po 2020 m. padidinti finansavimą MVĮ konkurencingumui stiprinti;

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0364.
(2) OL C 24, 2016 1 22, p. 2.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0198.
(4) OL C 21 E, 2010 1 28, p. 1.
(5) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 7.
(6) OL C 68 E, 2014 3 7, p. 40.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0002.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0308.
(9) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.
(10) OL C 218, 2013 7 30, p. 12.
(11) OL C 415, 2014 11 20, p. 5.

Teisinė informacija - Privatumo politika