2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos dėl Alpių regiono (2015/2324(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 192 straipsnį, 265 straipsnio 5 dalį ir 174 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 28 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos (COM(2015)0366) ir į prie jo pridedamus veiksmų planą bei patvirtinamąjį analitinį dokumentą (SWD(2015)0147),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1) (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(2),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas(3),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 19 ir 20 d. Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos(4),
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos Sąjungos makroregioninės Alpių regiono strategijos“(5),
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl ES makroregioninių strategijų vystymo: šiuo metu taikoma praktika ir ateities perspektyvos, ypač Viduržemio jūros regione(6),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ES Alpių makroregioninės strategijos vystymo(7),
– atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. gegužės 20 d. ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl makroregioninių strategijų valdymo (COM(2014)0284),
– atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į tvarų augimą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (COM(2011)0017),
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo,
– atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo,
– atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą 2005/370/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu (Orhuso konvenciją),
– atsižvelgdamas į įžanginę konferenciją dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos, surengtą Brdo mieste (Slovėnija) 2016 m. sausio 25 ir 26 d.,
– atsižvelgdamas į suinteresuotųjų subjektų konferenciją dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos, surengtą Insbruke 2014 m. rugsėjo 17 d.,
– atsižvelgdamas į suinteresuotųjų subjektų konferenciją dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos, surengtą Milane 2014 m. gruodžio 1 ir 2 d.,
– atsižvelgdamas į 1996 m. vasario 26 d. Tarybos sprendimą 96/191/EB dėl Konvencijos dėl Alpių apsaugos (Alpių konvencijos) patvirtinimo,
– atsižvelgdamas į Komisijos apibendrinamąją ataskaitą apie viešąsias konsultacijas dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos,
– atsižvelgdamas į suinteresuotųjų šalių nuomones, pateiktas „Politinėje rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos“, kuri buvo priimta Grenoblyje 2013 m. spalio 18 d.,
– atsižvelgdamas į 2015 m. sausio mėn. Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) paskelbtą tyrimą „Naujas makroregionų vaidmuo užtikrinant Europos teritorinį bendradarbiavimą“,
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 1 d. Komisijos baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ (COM(2009)0147),
– atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. Inovacijų Sąjungos veiklos rezultatų suvestinę,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM(2013)0249),
– atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos gaires „Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir su konkurencingumu susijusių programų sinergijos užtikrinimas“,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos, Transporto ir turizmo bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetų nuomones (A8–0226/2016),
A. kadangi, siekiant skatinti bendrą darnią plėtrą, visoje ES turėtų būti stiprinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;
B. kadangi makroregioninės strategijos šiuo metu yra pagrindinė priemonė siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslo; kadangi šios strategijos remiamos taikant „trijų NE“ principą (t. y. nereikia naujų teisės aktų, naujo finansavimo ir naujų institucijų);
C. kadangi Alpių makroregioninė strategija galėtų padėti sustabdyti ekonomikos nuosmukį, nes būtų investuojama į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir remiamas verslas, atsižvelgiant į konkrečius regiono ypatumus ir turtą;
D. kadangi makroregioninėmis strategijomis turėtų būti siekiama geriau įgyvendinti bendrus skirtingų regionų tikslus taikant neprivalomą suderintą požiūrį, dėl kurio nereikės kurti papildomo reglamento;
E. kadangi klimato kaita Alpių regione vyksta sparčiau negu vidutiniškai pasaulyje, todėl ten dažnesnės gaivalinės nelaimės, pavyzdžiui, lavinos ir potvyniai;
F. kadangi makroregioninės strategijos tikslas – nustatyti išteklius ir išnaudoti regionų bendros plėtros potencialą;
G. kadangi makroregioninės strategijos yra daugiapakopio valdymo modelis, pagal kurį suinteresuotųjų šalių, atstovaujančių vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, dalyvavimas yra labai svarbus siekiant, kad strategijos būtų sėkmingos; kadangi reikėtų skatinti skirtingų makroregionų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant pagerinti jų politikos suderinamumą Europos tikslų atžvilgiu;
H. kadangi makroregioninės strategijos gali padėti kurti tarpvalstybines strategijas ir tarptautinius projektus, kuriais siekiama kurti visam regionui naudingus bendradarbiavimo tinklus;
I. kadangi Alpių regiono tapatumas ir kultūros paveldas, visų pirma liaudies kultūra ir papročiai, yra ypač saugotini;
J. kadangi tvirtas „iš apačios į viršų“ požiūris, kurį pradėjo taikyti Alpių teritorijos regionai, lėmė tai, kad buvo parengta Europos Sąjungos Alpių regiono strategija (EUSALP), kurios tikslas – veiksmingai spręsti visam Alpių regionui bendras problemas;
K. kadangi Alpių regionas atlieka svarbų vaidmenį siekiant valstybių narių ekonominės plėtros ir šalia esančioms miesto vietovėms ir priemiesčiams teikia daug ekosistemos paslaugų;
L. kadangi Alpių regiono makrostrategija turės įtakos 80 mln. žmonių, gyvenančių 48 regionuose septyniose valstybėse, iš kurių penkios yra ES valstybės narės (Austrija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Slovėnija), o dvi – ES nepriklausančios šalys (Lichtenšteinas ir Šveicarija);
M. kadangi ES Alpių regiono strategijoje būtina suderinti aplinkos tvarumą ir ekonomikos vystymąsi natūralioje gamtinėje aplinkoje, kuri taip pat yra svarbi turistų traukos vieta;
N. kadangi gyventojų skaičiaus mažėjimas yra pagrindinė kai kurių Alpių regiono vietovių problema ir dauguma Alpių regiono gyventojų negali išgyventi tik iš turizmo Alpių regione, todėl reikia toliau plėtoti žemės ūkį, miškininkystę ir kitas aplinką tausojančios pramonės šakas ir paslaugas;
O. kadangi į strategiją įtraukti regionai labai skiriasi, todėl būtina koordinuoti politikos priemones ir sektorius skirtinguose (horizontaliai) ir pavieniuose regionuose (vertikaliai);
P. kadangi Alpių regionas išsiskiria unikaliomis geografinėmis ir gamtos ypatybėmis, yra tranzitinis jungiamasis makroregionas, turintis didelių vystymosi galimybių; kadangi, nepaisant to, jam reikia rasti specifinių aplinkosaugos, demografinių, transporto, turizmo, energetikos, sezoniškumo ir veiklos įvairiarūšiškumo problemų sprendimų, o koordinuotas teritorinis planavimas galėtų pasiekti geresnių rezultatų ir suteikti pridėtinės vertės Alpių ir Alpių prieškalnių vietovių teritorinei sanglaudai;
Q. kadangi Alpių regionas yra Europos „vandens bokštas“, o vasarą Alpės padengia iki 90 proc. iš prieškalnių vietovių vandens poreikių; kadangi vandens ištekliai svarbūs hidroenergijos gamybai, žemės ūkio paskirties žemės drėkinimui, tvariam miškų tvarkymui, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimui bei geriamojo vandens tiekimui; kadangi svarbiausia išsaugoti vandens kokybę ir žemą vandens lygį Alpių upėse bei rasti tinkamą pusiausvyrą tarp vietos gyventojų interesų ir aplinkos poreikių;
R. kadangi Alpių regionas išraižytas valstybių sienų ir su jomis susijusių kliūčių panaikinimas yra pagrindinė bendradarbiavimo šiame regione, laisvo asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimo, o kartu – ekonominės, socialinės ir ekologinės sąveikos sąlyga; kadangi Alpių regiono strategija taip pat teikia galimybę stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, susieti ir sujungti į tinklą žmones ir ekonominę veiklą, o kartu – pašalinti sienas ir dėl jų susidariusias kliūtis;
S. kadangi Komisija savo komunikate dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Alpių regiono pabrėžia poreikį sumažinti transporto per Alpes poveikį siekiant išsaugoti Alpių aplinkos paveldą ir strategijos įgyvendinimo svarbą norint užtikrinti vietos gyventojams sveikesnę ir geriau išsaugotą gyvenamąja aplinką;
T. kadangi laisvas asmenų judėjimas yra viena pagrindinių teisių ir būtina sąlyga siekiant ekonominės, socialinės, teritorinės ir aplinkosauginės sanglaudos tikslų, ypač pasienio regionuose, kad būtų galima pasiekti tvarų konkurencingumą ir užtikrinti vienodas užimtumo galimybes;
U. kadangi į ES strategiją dėl Alpių regiono įtrauktos kalnuotos vietovės – jos yra svarbiausios, – Alpių prieškalnių vietovės ir metropolinės zonos, kurios yra tarpusavyje susijusios glaudžiais sąveikos ir funkciniais ryšiais ir kurios visos daro įtaką ekonominei, socialinei ir aplinkosaugos plėtrai;
V. kadangi šis regionas, kur išsaugotos ekosistemos ir jos paslaugos, gali būti pagrindas daugeliui ekonominės veiklos rūšių plėtoti, ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkiui, miškininkystei, turizmui ir energetikai, atsižvelgiant į šio regiono kultūros ir gamtos paveldą;
W. atsižvelgdamas į tai, kad Europos Sąjungos Alpių regiono strategija kaip pirma kalnų regiono makroregioninė strategija gali tapti pavyzdžiu ir įkvėpimu kitiems ES kalnų regionams;
X. kadangi anksčiau įgyvendintos ES makroregioninės strategijos parodė, kad tokio pobūdžio bendradarbiavimo susitarimas yra sėkmingas, ir suteikė naudingos patirties rengiant naujas makroregionines strategijas;
Bendros pastabos ir valdymas
1. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos ir prie jo pridedamą veiksmų planą; mano, kad tai yra žingsnis pirmyn siekiant regiono vystymosi, kaip numatyta pagal strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslą; pažymi, kad Strategija ir veiksmų planas gali atlikti svarbų vaidmenį, siekiant užkirsti kelią gyventojų skaičiaus mažėjimui regione, ypač kiek tai susiję su jaunimo išvykimu;
2. pabrėžia vertingą patirtį, įgytą įgyvendinant Alpių konvenciją, kuria išlaikoma ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos interesų pusiausvyra; ragina dalyvaujančias šalis laikytis pasiektų susitarimų ir išlaikyti aukšto lygio įsipareigojimus siekti darnaus vystymosi ir užtikrinti Alpių apsaugą;
3. palankiai vertina tai, kad strategijai remti Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) siūlo potencialiai reikšmingų išteklių, įvairiausių priemonių ir galimybių; ragina stiprinti sinergiją, skatinant veiksmų koordinavimą ir savitarpio papildomumą su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ir su kitais fondais bei priemonėmis, susijusiais su strategijos ramsčiais, visų pirma programa „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, programa LIFE, MVĮ skirta programa COSME, Interreg Alpių erdvės programa ir Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), dėl kurių Komisija turėtų išnagrinėti konkrečių konkursų, sutelktų į konkrečias Alpių regiono problemas, galimą pridėtinę vertę;
4. ragina Komisiją ir nacionalines, regionines ir vietos įstaigas, atsakingas už ESI fondų programų rengimą, valdymą ir įgyvendinimą, atkreipti dėmesį į makroregioninių projektų ir veiksmų svarbą; tikisi, kad koordinuojant šias ES politikos kryptis, programas ir strategijas, kurioms Alpėse tenka tam tikras vaidmuo, suaktyvės bendra veikla ir ragina Komisiją, siekiant išvengti dubliavimo ir padidinti papildomumą ir pridėtinę vertę, atidžiai išnagrinėti, kaip minėtos programos taikomos praktiškai; be to, ragina Komisiją užtikrinti ES piliečiams ir valstybių narių institucijoms nesudėtingą prieigą prie susijusių dokumentų siekiant užtikrinti visišką numatytos procedūros skaidrumą;
5. pakartoja „trijų NE“ principo svarbą, nes makroregionai yra sistemos, kuriamos remiantis pridėtine bendradarbiavimo iniciatyvų ir įvairių ES finansavimo priemonių sąveikumo verte;
6. ragina kompetentingas valstybių narių ir dalyvaujančių regionų valdžios institucijas kiek įmanoma suderinti nacionalinę ir regioninę politiką bei finansavimo taisykles su ES strategijos dėl Alpių regiono veiksmais bei tikslais, taip pat ragina pritaikyti savo priimtas veiklos programas siekiant užtikrinti, kad pagal EUSALP strategiją būsimi projektai būtų nedelsiant įgyvendinami ir kad vadovaujančiosios institucijos, įgyvendindamos veiklos programas, deramai atsižvelgtų į EUSALP prioritetus (pvz., specialiais konkursais, papildomais taškais arba skiriant biudžeto lėšų); ragina toliau plėtoti makroregioninį požiūrį, atsižvelgiant į galimą sanglaudos politikos reformą po 2020 m., ir pabrėžia integruotų makroregioninių projektų ir priemonių svarbą;
7. ragina EIB, bendradarbiaujant su Komisija, išnagrinėti galimybę sukurti Alpių regionui skirtą investavimo platformą, kurioje būtų sudarytos sąlygos sutelkti iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių skiriamą finansavimą; ragina sukurti regionui dujotiekio projektą, kuris pritrauktų investuotojus; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją, Europos investicijų banką (EIB) ir dalyvaujančias šalis visapusiškai pasinaudoti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) siūlomomis projektų finansavimo galimybėmis regione, siekiant skatinti darnų vystymąsi, ekonomikos augimą ir užimtumą makroregioniniu lygmeniu;
8. pabrėžia, kad reikia rengti tinkamas informavimo kampanijas ES Alpių regiono strategijos tema, ir ragina valstybes nares užtikrinti pakankamai aukštą strategijos prestižą ir kad apie jos tikslus bei laimėjimus būtų tinkamai pranešama visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, tarpvalstybinį ir tarptautinį lygmenis; ragina keistis geriausia ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo patirtimi, ypač gamtos ir kultūrinio paveldo valdymo srityje, siekiant sukurti tvaraus turizmo galimybes;
9. ragina makroregioniniu lygmeniu įsteigti pagalbinę ES strategijos dėl Alpių regiono valdymo institucijoms skirtą struktūrą, bendradarbiaujant ir susitariant su Komisija, valstybėmis narėmis ir regionais; be to, teigiamai vertina tai, kad Parlamento atstovai dalyvauja strategijos valdymo organuose, taip pat mano, kad Parlamentas turėtų dalyvauti vykdant strategijos įgyvendinimo stebėseną;
10. ragina Komisiją atlikti aktyvų vaidmenį įgyvendinant EUSALP; mano, kad Komisija, vadovaudamasi subsidiarumo ir proporcingumo principais, turėtų dalyvauti bendro valdymo pagrindu drauge su valstybėmis narėmis ir regionais visais projektų, vykdomų laikantis strategijos, planavimo bei įgyvendinimo etapais, be kita ko ir tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas vietos ir regionų suinteresuotųjų subjektų iš valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių ir pilietinei visuomenei atstovaujančių organizacijų, susijusių su makroregiono klausimais, dalyvavimas ir deramas veiklos koordinavimas su kitomis ES remiamomis strategijomis ir finansavimo susitarimais;
11. ragina, kad EUSALP įgyvendinimą vertintų Komisija, taikydama objektyvius kriterijus ir išmatuojamus rodiklius;
12. remia strateginį planavimą miesto ir kaimo vietovėse Alpių regione, siekiant skatinti kurti tinklus ir bendrus tikslus pagal nuoseklią, suderintą ir integruotą politikos sistemą (pvz., susijusią su atsinaujinančiųjų išteklių energija, gerove, logistika, verslu ir socialinėmis inovacijomis); ragina kaupti geriausią patirtį, pvz., tvaraus turizmo tarp regionų srityje, taip pat ja keistis su kitomis esamomis makroregioninėmis strategijomis;
13. reikalauja, kad vykstant sprendimų priėmimo procedūroms vietos ir regionų valdžios institucijos, sudarydamos partnerystę su vietos ir regionų pilietine visuomene, atliktų pagrindinį vaidmenį valdymo įstaigose ir Strategijos veiklos, techninėse ir vykdomosiose įstaigose, visapusiškai atsižvelgiant į subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principus;
14. mano, kad investicijos turėtų būti sutelktos, siekiant visiems regiono gyventojams užtikrinti vienodas ir veiksmingas galimybes naudotis sveikatos priežiūra, pirmosios pagalbos punktais ir skubia pagalba, visų pirma kaimo vietovėse, stengiantis išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo;
15. ragina Komisiją kas dvejus metus Parlamentui ir Tarybai teikti ES strategijos dėl Alpių regiono įgyvendinimo ataskaitą, grindžiamą objektyviais kriterijus ir išmatuojamais rodikliais, siekiant įvertinti, kaip strategija veikia ir kokia jos pridėtinė vertė skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, mažinant skirtumus ir siekiant darnaus vystymosi;
16. ragina dalyvaujančias šalis toliau stengtis įvairinti energijos tiekimo šaltinius atsižvelgiant į aplinką; atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti esamos hidroelektrinių infrastruktūros, kuri buvo pastatyta labai seniai, tvarumą, konkurencingumą ir modernizavimą, kartu atsižvelgiant į hidroelektrinių infrastruktūros poveikį aplinkai ir geologijai, taip pat skatinant mažąsias hidroelektrines ( (mini-, mikro- ir piko-hidroelektrines); pabrėžia, kad integruotas vandens išteklių valdymas ir apsauga – tai vienas iš pagrindinių tvaraus Alpių regiono vystymosi veiksnių, o todėl vietos gyventojams turėtų būti suteikta galimybė plėtoti hidroelektrines ir naudotis taip sukuriama pridėtine verte; ragina dalyvaujančias šalis padėti sukurti tinkamai veikiančius tinklus šiame makroregione siekiant užtikrinti tiekimo saugumą, o taip pat įsteigti struktūras siekiant keistis geros praktikos pavyzdžiais ir stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą;
17. pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti socialinį aspektą, siekiant užtikrinti, kad būtų plėtojamas augimo modelis, galintis užtikrinti tvarų augimą, socialinę įtrauktį ir socialinę apsaugą visiems, ypač pasienio regionuose; šiame kontekste pabrėžia, kad svarbu nustatyti prioritetus ir imtis priemonių prieš visas diskriminacijos formas;
18. primena, kad visose ES teritorijose reikia užtikrinti visuotinės galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis principą, ypač švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir judumo srityse, ypatingą dėmesį skiriant neįgalių asmenų poreikiams; pabrėžia, jog reikia, kad dalyvaujančios šalys skatintų priimti Alpių regionui skirtus alternatyvius ir novatoriškus sprendimus, susijusius su viešųjų paslaugų teikimu, taip pat konkrečiu atveju tinkamiausius sprendimus, pritaikytus prie vietos ir regiono poreikių; šiomis aplinkybėmis ragina dalyvaujančias šalis kurti paskatas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms steigti; tačiau primena kokybiškų viešųjų paslaugų prieinamumo visiems ir įperkamumo principus;
19. yra susirūpinęs dėl blogėjančios ekosistemų būklės ir gaivalinių nelaimių rizikos tam tikrose Alpių regiono vietovėse; pabrėžia, kad būtina visapusiškai taikyti gaivalinių nelaimių rizikos valdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas; pabrėžia, kad reaguojant į tarpvalstybinę taršą reikia kurti ir įgyvendinti bendrus nenumatytų atvejų planus; ragina steigti bendras greitojo reagavimo komandas nuo gaivalinių nelaimių (nuošliaužų, griūčių ir potvynių) nukentėjusiuose turizmo regionuose; šiame kontekste pažymi, kad reikia labiau skatinti naudoti ES civilinės saugos mechanizmą;
Darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir inovacijos
20. pripažįsta, kad Alpių regionai – tai aplinkos paveldas, kurį reikia išsaugoti, nes jie turi milžinišką gamtinių kraštovaizdžių rezervą, ypatingą ekosistemų įvairovę, kuri aprėpia nuo kalnų iki lygumų ir netgi iki Viduržemio jūros pakrančių, tokiu būdu sudaroma ekonominė zonai ir biosfera, pagrįsta žmonių ir gamtos sambūviu; taigi pabrėžia, kad, siekiant kurti integruotus turizmo produktus reikia vykdyti aktyvų ir sąveika grindžiamą bendradarbiavimą, susiejant ūkininkavimą ir kitų rūšių ekonominę veiklą saugomose teritorijose (tinklo „Natura 2000“ teritorijose, nacionaliniuose parkuose ir pan.), taip pat pabrėžia, kad svarbu išlaikyti ir apsaugoti unikalias buveines kalnuotuose regionuose;
21. atkreipia dėmesį į strategijos atveriamas galimybes plėtoti darbo rinką, kurioje yra dideli važinėjimo į darbą kitoje šalyje srautai; mano, kad darbo jėgos kvalifikacijos kėlimas ir naujų darbo vietų kūrimas žaliojoje ekonomikoje turėtų būti vieni iš Alpių strategijos investicijų prioritetų; tačiau pabrėžia, kad MVĮ – labai dažnai šeimos įmonės, pvz., nedideli ūkiai ar perdirbimo įmonės, veikiančios turizmo, prekybos, amatų ir gamybos srityse, integruotai ir tvariai sudaro Alpių regiono ekonominės veiklos pagrindą, o taip pat yra Alpių gyvenamosios ir kultūrinės erdvės bei gamtinės aplinkos ramstis ir svarbus užimtumo šaltinis; pabrėžia, kad reikia toliau įvairinti ekonominę veiklą ir suteikti daugiau užimtumo galimybių Alpių regione;
22. pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti investicijoms į skaitmenines infrastruktūras, ir kad svarbu užtikrinti greitą ir veiksmingą prieigą prie sparčiojo interneto, o per internetą prie skaitmeninių bei elektroninių paslaugų, pvz., elektroninės prekybos, naudojimosi skaitmeninės rinkos kanalais ir nuotolinio darbo, taip pat kitų galimybių žmonėms, kurie gyvena nuo didmiesčių nutolusiose vietovėse, kur įmanoma skatinant įprasto fizinio keliavimo alternatyvas;
23. mano, kad naujovės ir naujųjų technologijų naudojimas pagrindinėse ekonomikos srityse, skatinami pažangiosios specializacijos strategijų ir finansuojami iš esamų ES finansavimo šaltinių (pvz., ERPF, ESF, COSME, „Horizontas 2020“ ar „Erasmus +“), galėtų padėti kurti kokybiškas darbo vietas strateginės svarbos sektoriuose, pvz., gyvosios gamtos mokslų, bioekonomikos, energetikos, ekologiškų produktų, naujųjų medžiagų ir e. paslaugų sektoriuose; primena, kad svarbu teikti tvirtą paramą MVĮ, o tai savo ruožtu galėtų pakeisti gyventojų skaičiaus mažėjimo tendenciją, pastebimą kai kuriose Alpių regiono vietovėse ir teritorijose;
24. ragina Alpių regiono valstybių narių ir regionų kompetentingas institucijas konsultuotis su Komisija, siekiant įvertinti galimybę kitu programavimo laikotarpiu įgyvendinti Bendrą programą (SESV 185 straipsnio pagrindu), skirtą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos integracijai Alpių regione skatinti, remiantis nuoseklių Europos vertės grandinių, susietų su pažangios specializacijos strategijomis, sistema;
25. ragina viešųjų ir privačiųjų įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų telkimą ir bendradarbiavimą, siekiant skatinti inovacijas ir sudaryti sąlygas pasinaudoti Alpių regiono ir Alpių prieškalnių vietovių sąveika; mano, kad, siekiant užtikrinti veiksmingesnes ir naudingesnes investicijas, numatyti veiksmai turėtų būti grindžiami nacionalinėmis ir regioninėmis pažangiosios regioninės specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijomis;
26. pripažįsta, kaip svarbu įgyvendinant EUSALP kurti asociacijoms ir institucijoms, taip pat kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms labai mažoms įmonėms ir MVĮ skirtus projektus dėl jų vaidmens skatinant investicijas, augimą, inovacijas bei užimtumą, taip pat dėl jų itin svarbaus vaidmens saugant ir puoselėjant kultūrų bei kalbų įvairovę;
27. pabrėžia, kad Alpėms skirta makroregionine strategija turėtų ne tik suteikti galimybių išsaugoti, išlaikyti ir, kai tinkama, pritaikyti tradicinės ekonominės veiklos, kaip antai žemės ūkio, miškininkystės ir amatų, formas, bet ir skatinti naujoves ir kurti naujas iniciatyvas šioje srityje, pvz., pasitelkiant ES „InnovFin“ priemonę; pabrėžia, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms reikia suteikti galimybių lengviau gauti paramą ir finansavimą, turint omenyje jų vaidmenį kuriant darbo vietas;
28. pabrėžia, kad, norint užtikrinti tolesnę turizmo plėtrą platesniame regione, regionų bendradarbiavimas, visų pirma tarpvalstybinis, yra labai svarbus; skatina formuoti esamu gamtos ir kultūros paveldu, tvarumu ir inovacijomis pagrįstas turizmo strategijas; atkreipia dėmesį į įvairių Alpių regiono tradicijų ir papročių, kuriuos reikėtų propaguoti ir kurių įvairovę reikėtų palaikyti, socialiniu, kultūrinius ir ekonominius aspektus;
29. pažymi, kad plėšriųjų paukščių ir mėsėdžių gyvūnų populiacijos valdymas ir reintrodukcija į Alpių regionus yra vykdoma nacionaliniu ir vietiniu lygmenimis, nors šios rūšys nepaiso administracinių ribų, o migracija iš esmės yra tarpvalstybinis reiškinys; tačiau, siekiant išvengti susidūrimų dėl šios reintrodukcijos, ragina valstybes nares geriau koordinuoti įvairių valdžios institucijų veiklą ir geriau keistis informacija, taip pat reikia sukaupti daugiau geriausios patirties, siekiant sustiprinti ūkinių gyvūnų ir ganomų gyvūnų apsaugą ir valdymą vykdant Alpių regiono strategiją ir Alpių konvencijos platformos „Stambieji plėšrūnai, laukiniai kanopiniai ir visuomenė“ veiklą;
30. pritaria, kad reikia įvairinti turizmo pasiūlą kuriant naujus, prie regiono sąlygų pritaikytus ir regiono išteklius naudojančius pasiūlymus – tai galėtų būti, pvz., teminiai parkai ir maršrutai turistams, maisto ir vyno turizmas, kultūros, sveikatos, švietimo ir sporto turizmas, siekiant prailginti turizmo sezoną, kartu mažinant infrastruktūros apkrovą, ir pasiekti, kad turizmo sektoriuje užimtumas būtų užtikrinamas ištisus metus, taip pat skatinti kaimo turizmą siekiant sudominti lankytojus užsiimti kaimo ir su laukine gyvūnija susijusia veikla viešbučiuose už didelių turistinių centrų ribų ir didinti turistų lankomų vietų konkurencingumą ir tvarumą; pritaria tam, kad reikia skatinti naują turizmo veiklą, kuri yra geriau pritaikyta prie klimato kaitos ir aplinkos apsaugos; taip pat pabrėžia, kad reikia remti ir gerinti gelbėjimo paslaugų kalnuose koordinavimą,
31. remia priemones, kuriomis mažinama transporto infrastruktūros apkrova, tai – mokinių atostogų, o kartu – su jomis susijusių suaugusiųjų atostogų laikotarpių išskirstymas, pažangiųjų kelių mokesčių sistemų kūrimas, turizmo paslaugų teikėjų paskatos labiausiai keliautojų apkrautais laikotarpiais ir piko valandomis;
32. primena, kad ekonomikos požiūriu svarbu skatinti tvaraus turizmo veiklą visame Alpių regione, įskaitant prie ežerų esančius kurortus ir mineralinių vandenų kurortinius miestelius; taip pat ragina valstybes nares skatinti naudoti dviračius keliaujant traukiniu arba naudojantis įvairiarūšėmis transporto paslaugomis; atkreipia dėmesį, remdamasis geriausia praktika, į turizmo platformas, sukurtas įgyvendinant projektus, iš dalies finansuojamus iš ES biudžeto;
33. pažymi, kad tam pačiam asmeniui per metų ciklą dažnai tenka vykdyti skirtingą veiklą, o kartais ir tarpvalstybiniu mastu; ragina Komisiją, valstybes nares ir regiono bei vietos valdžios institucijas skatinti profesinio mokymo – tiek pirminio, tiek tęstinio – įstaigų bendradarbiavimą; pabrėžia galimą tarpvalstybinei pameistrystei skirtos programos „Erasmus +“ naudą;
Judumas ir transporto jungtys
34. pabrėžia, kad svarbu gerinti transporto ir energetikos jungtis tarp dalyvaujančių šalių, įskaitant vietos, regionų ir tarpvalstybinio transporto ir įvairiarūšio transporto jungtis su žemyno gilumoje esančiomis vietovėmis (įskaitant stambias miestų aglomeracijas), taip pat siekiant paskatinti regiono vystymąsi, pagerinti jo gyventojų gyvenimo kokybę ir pritraukti naujų gyventojų, tuo pat metu įvertinant, ar esami tinklai gali būti atnaujinti ir (arba) išplėsti siekiant bendro tikslo – geriau įgyvendinti TEN-T tinklus; pabrėžia pažangiosios infrastruktūros kūrimo svarbą; mano, kad naujos statybos infrastruktūros objektai turi tapti tikrais „technologijų koridoriais“, kuriuose būtų kuriama visa atskira infrastruktūra, t. y. elektros perdavimo linijos, telefono linijos, plačiajuosčio ryšio ir ultraplačiajuosčio ryšio linijos, dujotiekiai, šviesolaidiniai tinklai, vandentiekio vamzdynai ir t. t.;
35. ragina ateityje formuojant ir įgyvendinant Alpių transporto ir aplinkos politiką laikytis holistinio požiūrio; šiomis aplinkybėmis pabrėžia būtinybę pirmenybę teikti perėjimui nuo kelių transporto prie geležinkelių, ypač vežant krovinius ir prašo Komisijos remti tokį perėjimą; taip pat šiame kontekste ragina naudoti iš kelių infrastruktūros mokesčių gautas pajamas tam, kad būtų paskatintas veiksmingo ir aplinką tausojančio keleivių ir krovinių transporto geležinkeliais naudojimas ir jo plėtojimas, taip pat naudoti minėtas pajamas triukšmo ir aplinkos teršimo mažinimo tikslais ir atkreipia dėmesį į galimus projektus, pavyzdžiui, eismo valdymo, technologinių inovacijų, sąveikumo ir kitose srityse; be to, ragina plėsti Alpių regione esamą infrastruktūrą, įskaitant kokybiškas įvairiarūšes sąveikias vežimo sistemas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti susisiekimą ir prieinamumą visiems regiono gyventojams;
36. pabrėžia, kad svarbu sujungti transporto maršrutus su kitomis Europos dalimis, taip pat užtikrinti jungtis su transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridoriais, kuo veiksmingiau naudojantis jau įdiegta infrastruktūra; primena, kad kalnuota vietovė vis dar yra kliūtis ES piliečiams suartėti ir kad Sąjunga yra įsipareigojusi skirti daugiau lėšų tarpvalstybinei transporto infrastruktūrai; taigi ragina dalyvaujančias šalis sutelkti savo pastangas į papildomų tvarių ir įtraukių projektų planavimą bei įgyvendinimą, kartu jungiant ir plėtojant esamą TEN-T tinklą;
37. atkreipia dėmesį į tai, kad kalnuotose vietovėse bei tarp kalnuotų vietovių ir gretimų teritorijų trūksta veiksmingų neteršiančių jungčių; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas švariam, mažai anglies dioksido išskiriančiam ir geresniam susisiekimui, visų pirma naudojantis geležinkelių tinklais, regiono ir vietos lygmeniu siekiant šiose vietovėse sustiprinti sanglaudą ir pagerinti gyvenimo kokybę; skatina ir remia apgyvendinimą Alpių regione;
38. ragina makroregioninėje strategijoje dalyvaujančias valstybes nares atsižvelgti į iš kitų valstybių atvykstančių darbuotojų specifines darbo sąlygas ir parengti sutartis Alpių makroregiono pasienio darbuotojams;
39. remia novatoriškų vietinio transporto formų plėtojimą esant paklausai, pvz., pažangiosios eismo informacijos, eismo valdymo, transporto telematikos ir įvairiarūšio vežimo sistemos, taip pat atsižvelgiant į galimybes paskirstyti veiklą tarp regionų šioje srityje;
40. pabrėžia, kad kalnų vietovėse trūksta veiksmingų skaitmeninių ryšių; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas geresniam susisiekimui regionų ir vietos lygmeniu siekiant šiose vietovėse pagerinti gyvenimo kokybę, skatinti vystyti naują veiklą, kurti darbo vietas ir skatinti persikėlimą;
41. pabrėžia viešųjų investicijų svarbą kalnų vietovėse siekiant kovoti su rinkos negebėjimu šiose vietovėse užtikrinti skaitmeninį ryšį; pabrėžia sklandaus ir visuotinio taip pat kalnų regionų aprūpinimo plačiajuosčiu internetu reikšmę, siekiant ilguoju laikotarpiu užtikrinti atokių gyvenviečių ir ekonominių zonų gyvybingumą; ragina Komisiją šiuo klausimu pasiūlyti konkrečių sprendimų;
Aplinka, biologinė įvairovė, klimato kaita ir energija
42. pabrėžia biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą Alpių regione; ragina dėti bendras pastangas siekiant pradėti taikyti novatoriškas priemones aplinkai apsaugoti ir išlaikyti, taip pat ragina atidžiai ištirti didelių plėšrūnų vaidmenį ir prireikus imtis koreguojamųjų priemonių, kartu visiškai laikantis Sąjungos acquis dėl aplinkos, biologinės įvairovės, dirvožemio ir vandens apsaugos; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad visos galimos priemonės būtų taikomos vengiant jau įgyvendinamų teisėkūros iniciatyvų dubliavimosi;
43. pabrėžia, kad Alpių makroregionas suteikia daug galimybių ieškant inovatyvių sprendimų, kurie galėtų paversti jį unikalia žiedinės ekonomikos bandymų laboratorija; vykstant 2017 m. Sąjungos biudžeto sudarymo procedūrai pateiks bandomąjį projektą, kuriame būtų išnagrinėtos šio regiono teikiamos galimybės kurti konkrečias su žiedine ekonomika susijusias strategijas, pvz., gamybos, vartojimo ir atliekų tvarkymo srityse;
44. pabrėžia, kad svarbu skatinti savarankišką energijos gamybą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir remti efektyviausių atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimą regione, pradedant hidroenergija, saulės ir vėjo energija, baigiant geotermine energija, taip pat remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos formų, kurios galėtų tikti Alpių regionui, plėtojimą; atkreipia dėmesį į šildymo sektoriuje naudojamų skirtingų degimo rūšių poveikį oro kokybei; pritaria tvariam medienos naudojimui nemažinant esamo miškų ploto, nes tai svarbu kalnų ekosistemos pusiausvyrai ir apsaugai nuo griūčių, nuošliaužų bei potvynių užtikrinti;
45. pabrėžia, kad reikia skubiai kurti naujas strategijas, kuriomis būtų siekiama mažinti oro taršą, kuri kelia nerimą dėl visuomenės sveikatos, taip pat klimato kaitą, visų pirma labiau pramoninėse ir tankiau apgyvendintose makroregiono zonose, kartu taip pat nustatant esamus taršos šaltinius ir atidžiai stebint teršalų išmetimą; atitinkamai ragina valstybes nares pradėti taikyti tvaraus transporto politikos priemones, kurios atitiktų Paryžiaus COP21 tikslus, ir remti ekosistemos paslaugų išsaugojimą ir išlaikymą visame Alpių makroregione;
46. pabrėžia energijos perdavimo infrastruktūros svarbą ir palaiko pažangiąsias energijos skirstymo, laikymo ir perdavimo sistemas bei pagal TEN-E tinklą vykdomas investicijas į energetikos infrastruktūrą, skirtą elektros ir dujų gamybai ir perdavimui, įgyvendinant konkrečius projektus, nurodytus Energijos bendrijai aktualių projektų (angl. PECI) sąraše; pabrėžia, kad, siekiant sumažinti priklausomybę nuo importo, svarbu išnaudoti vietos, visų pirma atsinaujinančiuosius, energijos išteklius; ragina skatinti decentralizuotą ir (arba)savarankišką energijos gamybą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą visuose sektoriuose;
47. primygtinai ragina dalyvaujančias šalis bendrai dėti pastangas įgyvendinant erdvės planavimą ir integruotą teritorinį valdymą, įtraukiant įvairius suinteresuotuosius regiono subjektus (nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas, mokslinių tyrimų bendruomenę, nevyriausybines organizacijas ir kt.);
48. ragina toliau stiprinti bendradarbiavimą ir veiklą, atliktą pagal Pasaulio ledynų stebėjimo tarnybos sistemą, atsižvelgiant į naujausius sprendimus, priimtus Paryžiuje vykusioje COP 21 konferencijoje, ir vėliau taikomą strategiją;
49. yra susirūpinęs tuo, kad klimato kaita ir kylančios temperatūros kelia didelį pavojų dideliame aukštyje gyvenančių rūšių išgyvenimui ir kad tirpstantys ledynai taip pat kelia susirūpinimą, nes tai daro didelį poveikį požeminio vandens telkiniams; aktyviai ragina sukurti visa apimantį tarpvalstybinį kovos su ledynų tirpimu ir klimato kaita visoje Alpių grandinėje planą;
50. ragina dalyvaujančias šalis toliau dėti pastangas siekiant paįvairinti energijos tiekimo šaltinius ir derinant energijos gamybos šaltinius plėtoti turimus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pavyzdžiui, saulės ir vėjo energiją; atkreipia dėmesį į hidroelektrinių tvarumą ir konkurencingumą; ragina dalyvaujančias šalis padėti sukurti tinkamai veikiančius elektros energijos infrastruktūros tinklus šiame makroregione;
51. pabrėžia, kad įvairinant energijos tiekimo šaltinius bus ne tik užtikrinamas didesnis šio makroregiono energetinis saugumas, bet ir padidės konkurencija, o tai bus labai naudinga ekonominei šio regiono plėtrai;
o o o
52. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir EUSALP dalyvaujančių šalių (Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos, Lichtenšteino, Austrijos, Vokietijos ir Slovėnijos) vyriausybėms ir nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.