Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9, 151, 152 straipsnius, 153 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 173 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14, 27 ir 30 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo(1),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į ES sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „Restruktūrizavimas ir užimtumas. Skatinti užimtumą numatant restruktūrizavimo pasekmes ir reaguojant į jas: Europos Sąjungos vaidmuo“ (COM(2005)0120) ir į 2005 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010)0682),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos komunikatą „Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema“ (COM(2013)0882),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. savo rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Ekologiško augimo darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“ (SWD(2012)0092),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014)0014),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012) 0582) ir į 20 proc. reindustrializacijos tikslą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. savo rezoliuciją dėl tvarios Europos netauriųjų metalų pramonės plėtros(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 9 d. savo rezoliuciją dėl Europos geležinkelio tiekimo pramonės konkurencingumo(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi šiuo metu ypač svarbu užtikrinti įvairių ES politikos sričių nuoseklumą, kad būtų galima apibrėžti šiuolaikinę pramonės politiką, visų pirma atsižvelgiant į bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus;

B.  kadangi 2016 m. rugsėjo 2 d. bendrovė „Caterpillar“ paskelbė restruktūrizacijos iš esmės planą visame pasaulyje; kadangi pagal šį planą buvo priversta užsidaryti Gosli gamykla, todėl atleista 2 500 tiesiogiai gamykloje dirbusių darbuotojų ir kilo pavojus apie 4 000 subrangovų darbo vietų;

C.  kadangi 2013–2015 m. sumažinus gamybos sąnaudas gamyklos produkcija tapo patrauklesnė negu gaminiai, atvežami iš ES nepriklausančių šalių; kadangi neatsižvelgdama į tai bendrovė „Caterpillar“ nusprendė uždaryti šią gamyklą ir perkelti gamybą į kitas gamyklas, kuriose vadovaujamasi žemesniais socialiniais ir aplinkosauginiais standartais nei taikomi ES pramonėje;

D.  kadangi, atsižvelgdama į šio atvejo svarbą ir ES aspektą, Komisija nusprendė sukurti specialios paskirties grupę, kuri suburtų kompetentingas tarnybas ir atliktų tarpininkės funkciją bendrovei „Caterpillar“ vykdant uždarymo procedūras;

E.  kadangi restruktūrizacijos poveikį patiria ne tik šios dvi gamyklos; kadangi numatoma atleisti darbuotojų bendrovės „Alstom“ gamyklose Ispanijoje ir Italijoje, taip pat bendrovės „Caterpillar“ gamykloje Šiaurės Airijoje;

F.  kadangi geležinkelio pramonė yra pagrindinis Europos industrializacijos ramstis ir jos istorija apima daugiau kaip 175 metų laikotarpį; kadangi numatoma, kad prieinamų tarptautinės geležinkelio pramonės tiekimo rinkų metinio augimo rodiklis iki 2019 m. pasieks 2,8 proc.; kadangi visoje ES geležinkelio tiekimo pramonėje tiesiogiai dirba 400 000 darbuotojų, kurių daugelis dirba MVĮ; kadangi siekiant ES klimato apsaugos ir energetikos tikslų reikia pereiti prie geležinkelių, o tam būtina stipri ir novatoriška Europos geležinkelio tiekimo pramonė;

G.  kadangi 65 proc. įmonių išlaidų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje padengia gamybos pramonė ir kadangi būtina stiprinti mūsų pramonės pagrindą, kad ES būtų išlaikytos žinios ir praktinė patirtis; kadangi skaitmeninei plėtrai – J. C. Junkerio plane nurodytam prioritetui – būtinas stiprus technologinis pagrindas;

H.  kadangi Europos pramonės veikla (tokia, kokia vykdoma bendrovių „Alstom“ ir „Caterpillar“ gamyklose) sukuria didelę pridėtinę vertę ir pasižymi pripažintomis ekspertinėmis žiniomis; kadangi dabar ši pagrindinė ir strateginė ES pramonė susiduria su didele pasauline konkurencija iš šalių, kurios mažiau kainuojančius produktus eksportuoja į Europos rinką ir vykdo agresyvią bei greitos plėtros politiką visuose žemynuose, dažnai naudodamosi savo vyriausybių politine ir finansine parama;

I.  kadangi Komisija, atsižvelgdama į pastarojo meto bendrovės „Alstom“ atvejį, atliks 15 metų laikotarpio (iki 2030 m.) perspektyvinį ES geležinkelių pramonės plėtros tyrimą, įtraukiant įvairius ES valstybių narių aplinkos tikslų scenarijus, kartu su įvairių scenarijų poveikio darbo vietoms, profesijoms ir įgūdžiams tyrimu; kadangi Komisija turi nelaukdama imtis tolesnių veiksmų, susijusių su rekomendacijomis, išdėstytomis Parlamento rezoliucijoje dėl ES geležinkelio tiekimo pramonės, siekiant išsaugoti saugias ir tvarias darbo vietas ir įtraukų ekonomikos augimą; kadangi tolesni veiksmai turėtų būti skatinami palaikant nuolatinį dialogą su suinteresuotosiomis šalimis ir apimti visus rezoliucijos skyrius;

J.  kadangi Komisija įsipareigojo 2013 m. pateikti išsamią ataskaitą apie kokybės sistemos įgyvendinimą; kadangi Parlamentas yra pateikęs Komisijai prašymą pasikonsultavus su atitinkamais socialiniais partneriais pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo;

K.  kadangi Europos pramonė turi išlaikyti savo konkurencingumą ir gebėjimus investuoti Europoje, kadangi ji taip pat susiduria su socialiniais ir aplinkosaugos iššūkiais ir turi juos spręsti ir kartu toliau rodyti pasauliui pavyzdį socialinės atsakomybės ar aplinkosaugos srityse;

L.  kadangi kai kurios įmonės įgyvendina strategijas, orientuotas tik į trumpalaikį finansinį pelną, todėl gali būti daromas neigiamas poveikis inovacijoms, investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, užimtumui ir gebėjimų atnaujinimui;

M.  kadangi ambicinga inovacijų politika, palanki aukštos kokybės, novatoriškų, efektyvų energijos vartojimą užtikrinančių produktų gamybai ir skatinanti tvarius procesus, sudarys galimybes ES būti savarankiškai pasaulyje, kuriame vis stiprėja konkurencija;

N.  kadangi pastaraisiais metais prekyba statybų mašinomis ES patyrė didelių sutrikimų – tai siejama ne tik su sumažėjusiomis viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis, bet ir su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis išaugus žaliavų kainoms;

O.  kadangi norint vykdyti sąžiningą prekybą pramoninėmis prekėmis būtina paisyti darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos principų; kadangi investicijos į atsinaujinančiąją energiją ir efektyvų energijos vartojimą yra svarbiausias investicijų į pramonines prekes variklis, galintis paskatinti teigiamus pokyčius; kadangi inovacijos, investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, užimtumas ir gebėjimų atnaujinimas – tai būtini tvaraus ekonomikos augimo elementai;

P.  kadangi pasitvirtino faktas, kad gamybos inovacijos daro teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui visais pramonės ekonomikos ciklo etapais; kadangi darbuotojų dalyvavimas taikant inovacijų priemones ir apibrėžiant strategijas gali reikšti svarbų indėlį užtikrinant ekonominę sėkmę;

Q.  kadangi Europos pramonės strategijoje svarbus vaidmuo tenka pažangesniam ir tvaresniam plieno sektoriui, kuris gamina aukštos vertės technologijų produktus, paiso darbuotojų ir gamyklų apylinkėse gyvenančių žmonių sveikatos ir laikosi griežtų aplinkosaugos standartų;

R.  kadangi, turint omenyje praktinės patirties ir kvalifikuotų darbuotojų praradimą, Europa turi išsaugoti savo pramoninį pajėgumą, kad užsitikrintų šių poreikių tenkinimą nepriklausydama nuo trečiųjų šalių gamintojų;

1.  reiškia didelį solidarumą ir paramą visiems bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ darbuotojams ir jų šeimos nariams bei susijusiems subrangovams ir apgailestauja dėl neigiamų padarinių, kuriuos šie uždarymai turės vietos ekonomikai ir bendruomenėms; ragina taikyti priemones šiems darbuotojams ir vietos ekonomikai remti bei padėti regionams įveikti šią sunkią ekonominę ir socialinę padėtį;

2.  yra įsitikinęs, kad ES konkurencingumo ir tvarumo požiūriu ES pramonė turėtų būti laikoma strategine vertybe; pabrėžia, kad tik turėdama stiprią ir atsparią pramonę ir į ateitį orientuotą pramonės politiką ES galės spręsti įvairius iššūkius ateityje, įskaitant pramonės reindustrializaciją, perėjimą prie tvarumo ir kokybiškų darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi geriau numatyti socialinę ir ekonominę situaciją ir užtikrinti mūsų pramonės tinklo konkurencingumą;

3.  primena, kad Europa yra socialinė rinkos ekonomika, kurios tikslas – tvarus ir įtraukus ekonomikos augimas; apgailestauja, kad nėra tikros ES pramonės politikos, kurią vykdant būtų galima taip pat apsaugoti ES darbuotojus; todėl ragina Komisiją parengti veiksmingą ilgalaikę Europos pramonės strategiją siekiant 20 proc. pramonės bendro vidaus produkto augimo tikslo, kaip išdėstyta strategijoje „Europa 2020“;

4.  primygtinai ragina valstybes nares, pasitelkus teisės aktus arba kolektyvines sutartis, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą, tinkamas darbo sąlygas ir deramus atlyginimus, kad žmonės galėtų oriai gyventi, taip pat, turint omenyje darbuotojų atleidimo atvejus, pasirūpinti veiksminga apsauga nuo neteisėto atleidimo iš darbo;

5.  primena, jog ekonomikos krizė Europoje parodė, kad daugiausia į inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, energijos vartojimo efektyvumą, žiedinę ekonomiką ir t. t. investuojančios įmonės yra atspariausios; atsižvelgdamas į tai akcentuoja neigiamą viešųjų ir privačių investicijų mažinimo ir silpstančio vidaus vartojimo poveikį; siekiant skatinti augimą abu šie elementai turėtų būti stiprinami;

6.  mano, kad įgyvendinant bet kokią ES reindustrializacijos politiką būtina mažinti įmonių administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi sąnaudas ir panaikinti nereikalingus teisės aktus, tuo pat metu toliau užtikrinant aukštus vartotojų, darbuotojų, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus;

7.  ragina šią ES pramonės politiką pagrįsti aiškiais tikslais ir rodikliais (įskaitant plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo, išteklių valdymo ir kovos su klimato kaita tikslus), taip pat gyvavimo ciklo bei žiedinės ekonomikos požiūriu; pabrėžia, kad ši politika turėtų apimti pažangų pasiūlos ir paklausos valdymo priemonių, kuriomis siekiama perorientuoti ekonomiką ES viduje, suteikti jai daugiau atsparumo ir mažinti jos priklausomybę nuo išteklių, rinkinį; atkreipia dėmesį į tai, kad ši politika turėtų nukreipti investicijas į kūrybingumą, įgūdžius, inovacijas ir tvarias technologijas ir skatinti Europos pramonės bazės modernizavimą pasitelkiant į pridėtinės vertės grandinę orientuotą politiką, kuri apimtų pagrindines pramonės šakas bei jų regionų ir vietos suinteresuotuosius subjektus; mano, kad toks požiūris galėtų būti ekonomiškai naudingas Europos pramonei ir visai Europos ekonomikai;

8.  pabrėžia, kad daugelį metų vykdoma intervencinė politika siekiant paremti bankus ir kapitalo rinkas ES nepadarė jokio poveikio darbo vietoms ir nepagerino ekonominių perspektyvų; mano, kad viešoji intervencija turėtų būti perorientuota – turėtų būti atsisakyta pernelyg didelio pasiūlos skatinimo ir vietoj to įgyvendinama suderinta politika, kuria būtų siekiama skatinti paklausą, šiuo tikslu pasitelkiant fiskalines priemones ir užtikrinant darbo užmokesčio didėjimą;

Prekybos politika – itin svarbus elementas siekiant užtikrinti vienodas sąlygas

9.  pabrėžia, kad įvairiuose ekonomikos sektoriuose ES yra iš esmės atvira konkurentams iš trečiųjų valstybių, tačiau trečiosios valstybės yra nustačiusios tam tikrų kliūčių, dėl kurių diskriminuojamos Europos įmonės; pabrėžia, kad konkurentai iš trečiųjų šalių, ypač Kinijos, sparčiai ir agresyviai plečia veiklą Europoje ir kituose pasaulio regionuose, dažnai gaudami tvirtą politinę ir finansinę savo kilmės šalies paramą; pabrėžia, kad dėl tokios praktikos gali susidaryti nesąžininga konkurencija ir kilti grėsmė darbo vietoms Europoje; pabrėžia, kad Kinija netenkina ES nustatytų penkių kriterijų, kuriais apibrėžiamas rinkos ekonomikos statusas;

10.  primygtinai ragina Komisiją kurti tokią ES prekybos politiką, kuri būtų suderinama su ES pramonės tikslais ir kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į būtinybę apsaugoti darbo vietas ES pramonėje, taigi nebūtų vykdomi nauji perkėlimai ir tolesnė deindustrializacija; ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas Europos ir ne Europos rinkos dalyviams, tokiu būdu visiems užtikrinant sąžiningą konkurenciją;

11.  primena, jog reikia greitai pasiekti susitarimą dėl reglamentų dėl prekybos apsaugos priemonių persvarstymo, kad jie būtų ženkliai sustiprinti ir juos taikant būtų galima operatyviau ir veiksmingiau reaguoti; prašo Komisijos atsižvelgti į tai, kokį socialinį ir ekonominį poveikį ES pramonės sektorių konkurencingumui galėtų turėti valstybės valdomos ekonomikos šalių ir kitų ne rinkos ekonomikos šalių pripažinimas rinkos ekonomikos šalimis;

12.  pabrėžia, jog būtina užkirsti kelią tam, kad ES prekybos politika būtų skatinami antikonkurenciniai veiksmai, įskaitant aplinkosauginį dempingą ir ypač dempingo praktiką, kai teikiami pigūs ir prastos kokybės produktai, kurie kelia pavojų Europos standartams ir daro neigiamą poveikį ES įsisteigusioms pramonės šakoms; ragina Komisiją apsvarstyti pasienio koregavimo mechanizmus, kad rengiant politiką, kuria siekiama įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir išvengti aplinkosauginio dempingo, darbuotojų išnaudojimo ir nesąžiningos konkurencijos, būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti tyrimus, susijusius su komercinėmis derybomis, šiuo tikslu taikant regioninį ir sektoriais grindžiamą požiūrį; šie tyrimai turėtų padėti geriau suprasti poveikį užimtumui ir Europos pramonės sektoriams;

14.  atkreipia dėmesį pastarojo meto bendrovių tendenciją grąžinti gamybą ir paslaugas į Europą ir dėl to atsirandančias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip ES gali sukurti palankią aplinką, padėsiančią įmonėms pasinaudoti šio grąžinimo teikiamomis galimybėmis;

Konkurencijos politika – ES pramonės sektoriams itin svarbus elementas

15.  prašo Komisijos parengti į išorę orientuotą konkurencingą Europos sistemą, siekiant pritraukti ir išsaugoti privačias investicijas, palaikyti stiprias ES vertės grandines, kurti kokybiškas darbo vietas, siekiant apčiuopiamos naudos ES piliečiams;

16.  taip pat pažymi, kad valstybės pagalbos taisykles būtina geriau pritaikyti siekiant inovacijų ir tvarumo tikslų ir skatinti aukšto lygio užimtumą ir puoselėti socialinės politikos sritis, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnio nuostatomis;

17.  pabrėžia, kad ES pramonei tenka konkuruoti pasauliniu mastu, todėl ryžtingai ragina Komisiją nedelsiant orientuotis į šią pasaulio rinką apibrėžiant geografines rinkas savo analizėje ir savo analizėje neapsiriboti tik nacionalinėmis rinkomis ar vidaus rinka, tokiu būdu leidžiant ES įmonėms kurti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) partnerystes arba strateginius aljansus; todėl ragina pertvarkyti didžiausius Europos gamintojus ir taip sudaryti galimybę susiformuoti pakankamą kritinę masę turintiems subjektams, galintiems konkuruoti tarptautiniu mastu;

Viešieji pirkimai – priemonė, kurią būtina tobulinti

18.  prašo Komisijos tinkamiau įgyvendinti ES reglamentus dėl viešųjų pirkimų; primena, kad, vadovaujantis ES nuostatomis, leidžiama atmesti pasiūlymus, kuriuose nurodytos neįprastai mažos kainos, arba jei didesnė nei 50 proc. jų vertės dalis įgyvendinama už ES ribų;

19.  mano, kad viešiesiems pirkimams ir ekologiniam ženklinimui tenka svarbus vaidmuo diegiant tvarius produktus, paslaugas ir inovacijas, taip pat Europoje kuriant tvirtą pramonės pagrindą; prašo suderinti valstybių narių ir Komisijos pastangų ir užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos savo pirkimų sprendimus, grindžia ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo principu;

Geresnis ES lėšų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir investicijų panaudojimas – būdas skatinti naująją pramonės politiką

20.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti Sąjungos nuoseklios ir visapusiškos pramonės politikos strategiją, kurios tikslas – Europos reindustrializacija ir pagal kurią, be kita ko, orientuojamasi į skaitmeninimą (visų pirma pažangiųjų technologijų ir robotų technikos integracija į pramonės vertės grandines), tvarumą, energijos vartojimo efektyvumą ir remiamasi tinkamais ištekliais; šiuo tikslu ragina padidinti valstybių narių bendradarbiavimą ir konvergenciją fiskalinėje, socialinėje ir biudžeto srityse, kad būtų galima lengviau kurti bendrus pramonės projektus; mano, kad Europos reguliavimo sistema turėtų sudaryti sąlygas pramonės įmonėms prisitaikyti prie atitinkamų pokyčių ir imtis išankstinių veiksmų siekiant prisidėti prie darbo vietų kūrimo, augimo ir regionų konvergencijos;

21.  ragina Komisiją bendradarbiauti su įvairiais pramonės sektoriais, kad būtų užtikrintas kuo geriausias Europos struktūrinių ir investicijų fondų, o konkrečiau – Regioninės plėtros fondo (RPF), lėšų panaudojimas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams remti regioniniu lygmeniu;

22.  mano, kad ES lėšos suteikia puikią galimybę finansuoti tvarias investicijas į energetikos ir viešojo transporto infrastruktūrą ir pažangų informacinių ir ryšių technologijų diegimą; ragina gerinti įvairių kriterijų, ypač užimtumo, aplinkos ir socialinius kriterijų, taikymą ES lėšų naudojimui ir visoms finansinėms priemonėms, administruojamoms per Europos investicijų banką;

23.  ragina įgyvendinti ES pažangiosios specializacijos darbotvarkę ir teikti pirmenybę moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP) tuose sektoriuose, kuriuose ES galėtų pirmauti; ragina parengti konkrečias priemones, kad ES ir valstybės narės sutelktų MTTP pastangas ir sudarytų sąlygas rezultatų panaudojimui vietos ekonomikoje; mano, kad mokslinių tyrimų ir pramonės sąsajos itin svarbios skatinant ES pramonės konkurencingumą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti ir skatinti intensyvesnį mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir įmonių bendradarbiavimą; ragina gerinti mokslinių tyrimų aplinką didinant mokslinių tyrimų ir inovacijų biudžetą ir geriau susiejant įvairias ES ir nacionalines finansavimo programas;

24.  ragina Komisiją ir Europos investicijų banką skirti ypatingą dėmesį tiems regionams, kuriuos labiausiai paveikė deindustrializacija ir nedelsiant skirti daugiau paramos projektams šiuose regionuose, užtikrinant, kad parama skiriama perspektyviems ir aukštos kokybės projektams; mano, kad reikėtų toliau nagrinėti vis strategiškiau ir tikslingiau vykdomo Europos investicijų banko skolinimo inovacijų ir pramonės pertvarkymo projektams, ypač gamybos ir susijusių paslaugų srityse, galimybes; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnes galimybes ES įmonėms gauti finansavimą, visų pirma MVĮ ir labai mažoms įmonėms, taip paskatinant jų gebėjimus rengti projektus ir teikti joms geresnes konsultacines paslaugas ir techninę pagalbą;

25.  prašo Komisijos, koordinuojant su valstybėmis narėmis, išnagrinėti atvejus, kai ekonominis pertvarkymas galėtų būti leidžiamas, kartu užtikrinant, kad įmonės visapusiškai vykdytų savo įsipareigojimus aplinkos apsaugos srityje, laikytųsi aplinkos apsaugos teisės nuostatų ir aukštų aplinkosaugos standartų; prašo įmonių per pagrįstą laiką išvalyti uždarytas veiklos vietas ir vietos valdžios organams sukurti palankias sąlygas šioms vietoms atkurti;

26.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sudaryti geresnes sąlygas keistis geriausia patirtimi tarp valstybių narių, kaip geriausiai spręsti uždaromų bendrovių klausimus, skatinant jas išnagrinėti teisės nuostatose išdėstytus pavyzdžius, siekiant, kiek tai įmanoma, ieškoti pirkėjo arba bandyti parduoti veiklos vietą, kad būtų galima išlaikyti gamyklų veiklą, nors jų pirminiai savininkai jau nusprendė nutraukti gamybos veiklą;

27.  mano, kad mokesčių vengimui, be kita ko, materialaus ir nematerialaus turto ar paslaugų perleidimo tarp įmonių netinkamomis kainomis (sandorių kainomis) turėtų būti užkirstas kelias, ir tai taip pat vyksta dėl to, kad Europos mastu fiskaliniais ir prekybos klausimais trūksta koordinavimo; ragina padidinti valstybių narių bendradarbiavimą ir konvergenciją fiskalinėje, socialinėje ir biudžeto srityse;

Socialiniu požiūriu atsakingas restruktūrizavimas ir kokybiškų darbo vietų kūrimas į ateitį orientuotuose sektoriuose

28.  palankiai vertina kai kurių vietos valdžios institucijų iniciatyvą kartu su socialiniais partneriais, pvz., kaip įmonės „Alstom“ atveju, skatinti eksperimentinius projektus, skirtus darbuotojams ir įmonėms, atsidūrusiems restruktūrizavimo procese, siekiant užtikrinti profesines karjeras vykdant profesinį mokymą ir veiksmus, kad būtų išlaikytos kokybiškos darbo vietos;

29.  pabrėžia, kad labai svarbu vystyti techninius gebėjimus, visų pirma gamybos sektoriuje; pabrėžia, kaip svarbu skatinti kvalifikuotus techninius darbuotojus; mano, kad svarbu suteikti mūsų esamai darbo jėgai tinkamų galimybių įgyti žiedinei ekonomikai reikalingų naujų gebėjimų, norint kuo daugiau išnaudoti visas žaliosios ekonomikos teikiamas galimybes kurti naujas darbo vietas; primena, kad kvalifikuota darbo jėga yra svarbi gamybos gyvybingumui; pabrėžia geresnės švietimo sistemų, universitetų ir darbo rinkos sąveikos skatinimo svarbą, įskaitant darbo vietos poveikį ir bendradarbiavimą su įmonėmis, kuriant novatoriškus klasterius;

30.  ragina visas atitinkamas institucijas užtikrinti, kad visos dalyvaujančios šalys visiškai laikosi Europos teisė aktų dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimo, ypač restruktūrizavimo laikotarpiu, ir taip pat užtikrinti aplinkos apsaugą ir saugą darbe;

31.  pabrėžia, kad bendrovės turi laikytis savo teisinių pareigų, nustatytų pagal Europos ir nacionalinę teisę, pirmenybę skirti darbuotojų informavimui ir konsultavimui ir socialinių partnerių pasiūlytoms galimybėms;

32.  mano, jog suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti paaiškintas ir pagrįstas bet kuris restruktūrizavimo procesas, įskaitant, prireikus, numatytų priemonių, skirtų tikslams pasiekti, ir kitų galimybių pasirinkimo pagrindimą; ragina plėtoti socialinį dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais, skirtą aptarti visus įmanomus restruktūrizavimo atvejus;

33.  pabrėžia tvirto, visų lygių socialinio dialogo, pagrįsto tarpusavio pasitikėjimu ir bendra atsakomybe, svarbą, nes tai yra viena geriausių priemonių ieškant bendrų sprendimų ir perspektyvų ir iš anksto numatant restruktūrizavimo procesus, vykdant jų prevenciją ir juos valdant;

34.  pabrėžia, kad restruktūrizavimo metu svarbu apsaugoti atitinkamų darbuotojų sveikatą ir darbo sąlygas, socialinę apsaugą, perkvalifikavimą ir jų grąžinimą į darbo rinką;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad restruktūrizavimas turi daug didesnį poveikį ne tik vienai pačiai bendrovei, bet ir nenumatytą poveikį bendruomenėms ir ekonominei ir socialinei valstybių narių struktūrai;

36.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus, konsultuotis su socialiniais partneriais dėl teisės aktų, kuriais reglamentuojamas kolektyvinis atleidimas iš darbo;

37.  apgailestauja dėl to, kad palaipsniui didėja finansų rinkų vaidmuo realiojoje ekonomikoje, didžiausią dėmesį skiriant trumpalaikei finansinei perspektyvai, o ne tam, kad būtų išsaugota novatoriška pramonės sandara, galinti užtikrinti tvarias ir kokybiškas darbo vietas ir ilgalaikę naudą visuomenei; apgailestauja, kad šis požiūris gamybos sektoriuje nulėmė daug prarastų darbo vietų; ragina Komisiją konsultuotis su socialiniais partneriais dėl galimybės persvarstyti esamus teisės aktus dėl kolektyvinio atleidimo, atsižvelgiant į aspektus, susijusius su bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejais, visų pirma užtikrinant visų darbuotojų ir subrangovų dalyvavimą procedūroje ir numatant veiksmingas priemones, kad būtų galima išvengti neteisėto kolektyvinio atleidimo, nepagrįsto realiomis ekonominėmis priežastimis, įskaitant galimybę taikyti sankcijas, pvz., sustabdyti prieigą prie ES finansuojamų programų arba prašyti grąžinti suteiktą viešąją pagalbą;

38.  ragina Komisijos darbo grupę ištirti, kaip vyksta konsultacijų procedūra su Europos darbų taryba (EDT); ragina Komisiją atsižvelgiant į šį tyrimą, apsvarstyti, ar reikia persvarstyti EDT direktyvą;

39.  pažymi, kad EGF yra itin svarbi ES priemonė globalizacijos amžiuje, siekiant remti valstybes nares, vykdančias darbuotojų profesinio perkvalifikavimo politiką, ir atkuriančias regiono ekonominę struktūrą dėl darbuotojų, kurie patiria neigiamus globalizacijos arba ekonomikos krizės padarinius; primena apie 2016 m. rugsėjo 15 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės išdėstytų rekomendacijų svarbą(7);

40.  vis dėlto pabrėžia, kad EGF yra priemonė, kuri pasitelkiama tik darbuotojų atleidimo atveju, ir kad valstybėms narėms ir ES būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų sukurta tinkama ekonominė ir teisinė aplinka, siekiant padidinti konkurencingumą ir sukurti ilgalaikes tvarias darbo vietas;

41.  ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie savo strategiją, kad pagrindiniams Europos pramonės sektoriams, konkrečiai – geležinkelių tiekėjų sektoriui ir mašinų gamybos sektoriui, būtų sukurta palanki rinkos aplinka, taip pat informuoti apie tai, ką Komisija ketina daryti, kad išlaikytų kokybišką užimtumą, praktines žinias ir investicijas Europoje;

42.  pažymi, kad restruktūrizavimo atvejais jaunesni ir vyresni darbuotojai atleidžiami dažniau nei kitų amžiaus grupių darbuotojai; pabrėžia, kad tais atvejais, kai atleidžiami darbuotojai, darbdaviai privalo laikytis nediskriminavimo teisės aktų, ypač kiek tai susiję su diskriminacija dėl amžiaus;

43.  pabrėžia, kad perėjimas prie ekologiškos ekonomikos suteikia didelių galimybių kurti vietines darbo vietas, kurių negalima perkelti, ir srityse, kurių negalima perkelti į užsienį; pažymi, kad esama tvirtų įrodymų, jog, atsižvelgiant į visus aspektus, perėjimas prie žaliosios ekonomikos darys teigiamą poveikį užimtumui, nes tvariai ekonominei veiklai, pavyzdžiui, energijos taupymui ar ekologiniam ūkininkavimui, vykdyti reikia daugiau darbo išteklių negu jos pakeičiamai veiklai, be to, ji galėtų suteikti galimybių regionams patiems patenkinti daugiau savo poreikių;

o
o   o

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1) OL L 225, 1998 8 12, p. 16. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 855. (3) OL C 440, 2015 12 30, p. 23. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0032. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0460. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0280. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0361.