2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo taikoma prekybos tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarka, nustatyta susitarimais, kuriais sudaromi arba ketinama sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus (nauja redakcija) (COM(2015)0282 – C8-0154/2015 – 2015/0128(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0282),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0154/2015),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 16 d. Teisės reikalų komiteto laišką Tarptautinės prekybos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8-0010/2016),
A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;
1. priima per pirmąjį svarstymą savo poziciją, perimdamas Komisijos pasiūlymą ir atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. balandžio 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/..., kuriuo taikoma prekybos tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarka, nustatyta susitarimais, kuriais sudaromi ekonominės partnerystės susitarimai arba ketinama juos sudaryti (nauja redakcija)
Žvejybos partnerystės susitarimas su Danija ir Grenlandija: žvejybos galimybės ir finansinis įnašas ***
245k
61k
2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (11634/2015 – C8-0377/2015 – 2015/0152(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11634/2015),
– atsižvelgdamas į Protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, projektą (11633/2015),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 7 dalį (C8–0377/2015),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi bei Biudžeto komitetų nuomones (A8-0067/2016),
1. pritaria Protokolo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Grenlandijos parlamentams ir vyriausybėms.
Europos Sąjungos ir Makao susitarimas. Oro susisiekimo paslaugos ***
237k
62k
2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos ypatingojo administracinio regiono Makao Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo projekto (05255/2014 – C8-0040/2015 – 2012/0015(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05255/2014),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos ypatingojo administracinio regiono Makao Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų projektą (08179/2012),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą (C8-0040/2015),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas bei 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A8-0072/2016),
1. pritaria susitarimo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms bei Kinijos Liaudies Respublikos ypatingojo administracinio regiono Makao Vyriausybei.
PVM minimalus standartinis tarifas *
316k
63k
2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostata dėl pareigos taikyti minimalų standartinį tarifą trukmės (COM(2015)0646 – C8-0009/2016 – 2015/0296(CNS))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2015)0646),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0009/2016),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0063/2016),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. apgailestauja dėl to, kad Komisija taip vėlai paskelbė savo pasiūlymą, nes tai reiškia, kad minimalus standartinis PVM tarifas bus taikomas atgaline data;
3. ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;
4. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
5. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
6. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Komisijos siūlomas tekstas
Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 punktas Direktyva 2006/112/EB 97 straipsnis
Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. standartinis tarifas negali būti mažesnis nei 15 %.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. standartinis tarifas negali būti mažesnis nei 15 %.
Brazilijos Federacinės Respublikos ir Europolo strateginio bendradarbiavimo susitarimas *
245k
64k
2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritariama tam, kad Europos policijos biuras (Europolas) sudarytų Brazilijos Federacinės Respublikos ir Europolo strateginio bendradarbiavimo susitarimą, projekto (13980/2015 – C8-0010/2016 – 2016/0801(CNS))
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kurį Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0010/2016),
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo(1), ypač į jo 23 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/934/TVR dėl įgyvendinimo taisyklių, reglamentuojančių Europolo santykius su partneriais, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis ir įslaptinta informacija, priėmimo(2), visų pirma į jo 5 ir 6 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/935/TVR, kuriuo nustatomas trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašas(3),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir 50 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0070/2016),
1. pritaria Tarybos projektui;
2. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
3. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;
4. ragina Komisiją, įsigaliojus naujam reglamentui dėl Europolo (2013/0091(COD)), įvertinti susitarimo dėl bendradarbiavimo nuostatas; ragina Komisiją pranešti Parlamentui ir Tarybai šio vertinimo rezultatus ir prireikus pateikti rekomendaciją dėl leidimo pradėti tarptautines naujas derybas dėl šio susitarimo;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir Europolui.
– atsižvelgdamas į Leipcigo prokuratūros 2015 m. rugsėjo 25 d. perduotą prašymą atšaukti Hermanno Winklerio imunitetą, kuris susijęs su eismo įvykio ikiteisminiu tyrimu (bylos Nr. 600 AR 3037/15) ir kuris buvo paskelbtas 2015 m. gruodžio 14 d. plenariniame posėdyje,
– atsižvelgdamas į tai, kad Hermann Winkler atsisakė pasinaudoti teise duoti paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,
– atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),
– atsižvelgdamas į Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucijos (vok. Grundgesetz) 46 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0062/2016),
A. kadangi Leipcigo (Vokietija) prokuratūra paprašė atšaukti Europos Parlamento nario Hermanno Winklerio parlamentinį imunitetą, nes pradėta ikiteisminio tyrimo procedūra dėl įtariamos baudžiamosios veikos;
B. kadangi pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai naudojasi savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;
C. kadangi pagal Vokietijos Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalį Bundestago narys be Bundestago sutikimo negali būti traukiamas atsakomybėn dėl baudžiamosios veikos, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą arba suimamas kitą dieną po nusikalstamos veikos įvykdymo;
D. kadangi minėtas prašymas susijęs su sunkaus 2015 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykio, kuriame dalyvavo Hermann Winkler, parengtiniu ikiteisminiu tyrimu;
E. kadangi baudžiamasis procesas nesusijęs su Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį;
F. kadangi, atsižvelgiant į komiteto gautą informaciją, nėra pagrindo manyti, kad baudžiamuoju procesu siekiama pakenkti Parlamento nario politinei veiklai (fumus persecutionis);
G. kadangi įtariama nusikalstama veika akivaizdžiai nesusijusi su Hermanno Winklerio, kaip Europos Parlamento nario, pareigomis;
H. kadangi dėl to patartina atšaukti parlamentinį imunitetą šioje byloje;
1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.
Su žvejyba susiję klausimai Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje
282k
105k
2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl su žvejyba susijusių klausimų tarptautiniame susitarime dėl jūrų biologinės įvairovės nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose (Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija) (2015/2109(INI))
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) ir į du jos įgyvendinimo susitarimus: IX dalies įgyvendinimo susitarimą ir Jungtinių Tautų susitarimą dėl žuvų išteklių (UNFSA),
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl tarptautinės teisiškai privalomos priemonės pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos išteklių naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose parengimo,
– atsižvelgdamas į 2012 m. Rio de Žaneire surengtos Jungtinių Tautų konferencijos darnaus vystymosi klausimais išvadų dokumentą „Ateitis, kurios norime“ (angl. „The Future We Want“),
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų atviros neformalios ad hoc darbo grupės ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvenciją ir Biologinės įvairovės konvencijos šalių priimtus Aičio biologinės įvairovės tikslus, ypač į 6, 10 ir 11 tikslus,
– atsižvelgdamas į Azorų 2009 m. ekologiniu arba biologiniu požiūriu svarbių jūrų rajonų nustatymo ir Biologinės įvairovės konvencijoje nurodytų saugomų jūrų rajonų tarptautiniuose vandenynų vandenyse ir giliavandenių jūrų buveinių reprezentatyvių tinklų kūrimo mokslinius kriterijus ir gaires,
– atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvencijos šalių vykdomą ekologiniu arba biologiniu požiūriu svarbių jūrų rajonų nustatymo procesą, per kurį jau nustatyti 204 rajonai, atitinkantys kriterijus – daug šių rajonų yra nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose;
– atsižvelgdamas į tai, kad ekologiniu arba biologiniu požiūriu svarbūs jūrų rajonai nustatyti Pietų Indijos vandenyne, Rytų tropinės ir vidutinės juostos Ramiajame vandenyne, Šiaurės Ramiajame vandenyne, Pietryčių Atlante, Arkties vandenyne, Šiaurvakarių Atlante, Viduržemio jūroje, Pietvakarių Ramiajame vandenyne, platesniame Karibų regione ir Vakarų vidurio Atlante, o kiti regionai dar nenagrinėti,
– atsižvelgdamas į Rio deklaraciją dėl aplinkos ir vystymosi, „Darbotvarkę 21“, tolesnio „Darbotvarkės 21“ įgyvendinimo programą, pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais įgyvendinimo planą (Johanesburgo deklaraciją dėl darnaus vystymosi ir įgyvendinimo planą),
– atsižvelgdamas į Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 1995 m. spalio mėn. konferencijoje priimtą FAO atsakingos žvejybos elgesio kodeksą ir su juo susijusias priemones, ypač 1995 m. Susitarimą dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkę (priimtą 2015 m., JT GA A/RES/70/1) ir 14-ąjį darnaus vystymosi tikslą išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi,
– atsižvelgdamas į 14-ąjį Jungtinių Tautų darnaus vystymosi programos tikslą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0042/2016),
A. kadangi jūra dengia 71 proc. Žemės paviršiaus ir joje yra 97 proc. planetos vandens; kadangi jūra yra didelės dalies pasaulio biologinės įvairovės, kurios dar daug neištirta, buveinė;
B. kadangi apie 64 proc. jūros, visų pirma atviroji jūra ir giliavandenės jūros dugnas, yra nacionalinei valstybių jurisdikcijai nepriklausantys rajonai ir jiems taikoma tarptautinė teisė;
C. kadangi vandenynai atlieka neatskiriamas funkcijas daugelyje Žemės sistemų, įskaitant klimatą ir oro reiškinius, ir kadangi juose vykdoma labai įvairi žmogaus veikla, tokia kaip žvejyba, energetikos projektai, transportas ir prekyba;
D. kadangi, nustačius saugomus jūrų rajonus, yra apsaugoti mažiau kaip 1 proc. nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų ir kadangi daugumai vandenynų regionų netaikoma jokia valdymo sistema, pagal kurią būtų galima teisiškai nustatyti saugomus jūrų rajonus;
E. kadangi jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir apsauga turėtų būti visos žmonijos rūpestis ir turėtų būti laikomasi atitinkamo požiūrio;
F. kadangi sveikų jūrų buveinių ir tvarių žuvų išteklių išlaikymas yra būtinas siekiant ilgalaikio žuvininkystės tvarumo;
G. kadangi 2014 m. saugomos ekosistemos apėmė 15,2 proc. sausumos ir tik 8,4 proc. jūrų rajonų visame pasaulyje;
H. kadangi klimato kaita ir rūgštėjimas dar labiau padidina neigiamą pernelyg intensyvaus naudojimo, taršos, jūrų šiukšlinimo ir jūrų buveinių bei ekosistemų irimo poveikį;
I. kadangi JT konferencijos darnaus vystymosi klausimais (Rio de Žaneiras, 2012 m.) išvadų dokumente „Ateitis, kurios norime“ pabrėžiama, kad gamtos išteklių apsauga ir valdymas, kuriais grindžiamas ekonominis ir socialinis vystymasis, yra visa apimantys tikslai ir esminiai reikalavimai siekiant darnaus vystymosi;
J. kadangi jūros ir vandenynai suteikia galimybių mėlynosios ekonomikos augimui, kurių dauguma vis dar nepanaudojama, pavyzdžiui, tokiose srityse, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija ir farmacijos produktai, ir šiomis galimybėmis vystymosi tikslais taip pat galėtų naudotis dabartinės besivystančios šalys; kadangi būtina išankstinė jūrų sektoriaus vystymosi ir mėlynosios ekonomikos augimo galimybių sąlyga yra žinių apie jūrines rūšis ir jūrų aplinką plėtotė, batimetrija ir pažeidžiamų jūrų ekosistemų žemėlapių sudarymas;
K. kadangi jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir tausus jos naudojimas yra tiesiogiai susiję su ilgalaikiu darniu vystymusi ir todėl yra socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu svarbūs visoms šalims ir teritorijoms;
L. kadangi esama teisinė nacionalinei jurisdikcijai nepriklausantiems rajonams taikytina sistema, sukurta daugiau kaip prieš 30 metų, grindžiama laisvės naudotis atvira jūra doktrina, turi būti toliau plėtojama siekiant sėkmingai skatinti nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės išsaugojimą ir tausų naudojimą;
M. kadangi per pastaruosius dešimtmečius padaugėjo jūrų aplinkoje vykdomos veiklos rūšių; kadangi pripažįstame įvairių rūšių atviroje jūroje vykdomos veiklos mastą ir poveikį jūrų biologinei įvairovei;
N. kadangi pripažįstame įvairių rūšių atviroje jūroje vykdomos veiklos sąveiką ir kumuliacinį poveikį jūrų biologinei įvairovei ir kadangi įvairių rūšių veikla turi poveikį jūrų biologinei įvairovei;
O. kadangi 2004 m. JT Generalinė Asamblėja įsteigė atvirą neformalią ad hoc darbo grupę, siekdama ištirti ir išnagrinėti nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo klausimus;
P. kadangi 2011 m. darbo grupė rekomendavo inicijuoti procesą, per kurį būtų nustatyti trūkumai ir jų šalinimo būdai, be kita ko, galbūt parengtas daugiašalis susitarimas pagal UNCLOS, ir per kurį būtų sprendžiami ir visi jūrų genetinių išteklių klausimai (įskaitant naudos pasidalijimo klausimus), nustatomos priemonės, pavyzdžiui, rajonų principu grindžiamo valdymo priemonės (įskaitant saugomus jūrų rajonus), poveikio aplinkai vertinimo procesai, sprendžiami pajėgumų didinimo ir jūrų technologijų perdavimo klausimai;
Q. kadangi 2011 m. darbo grupės pirmininkų pateiktose išvadose pripažįstama, jog yra atotrūkis tarp ekologiniu ir biologiniu požiūriu svarbių rajonų nustatymo mokslinio proceso ir faktinio tokių rajonų nustatymo, nes nė vienas pasaulinis forumas tuo metu neturėjo tam oficialių įgaliojimų, o esamiems regioniniams ir sektoriniams forumams kilo teisinių sunkumų tai padaryti;
R. kadangi 2011 m. darbo grupės pirmininkų išvadose pažymėta, kad bendrai pripažįstamos esamos padėties ribotos galimybės ir trūkumai;
S. kadangi 2012 m. birželio mėn. „Rio +20“ išvadų dokumente valstybių ir vyriausybių vadovai, remdamiesi darbo grupės išvadomis, įsipareigojo nedelsdami, kol nepasibaigė 69-a JT Generalinės Asamblėjos sesija, išspręsti nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo problemą, be kita ko, priimti sprendimą dėl tarptautinės priemonės pagal Jūrų teisės konvenciją parengimo;
T. kadangi žvejyba, pati savaime ir drauge su klimato kaita, jūrų tarša ar kitų rūšių žmogaus veikla jūroje, daro didelį poveikį jūrų biomasei ir biologinei įvairovei ir todėl žvejybos poveikį jūrų biologinei įvairovei nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose turėtų išsamiai reglamentuoti visos jūrų išsaugojimo ir valdymo priemonės, kad tokio poveikio būtų išvengta arba jis būtų kuo mažesnis; kadangi, be to, žvejyba yra ne vienintelis žmogaus veiklos sukeliamo vandenynų išteklių mirtingumo veiksnys, todėl tarptautinių veiksmų derėtų imtis ne tik dėl jos;
U. kadangi, be kita ko, mineralinių medžiagų gavyba, gręžiniai ir sausumos plotų panaudojimas urbanistinėms platformoms yra kiti šiandieniniai žvejybos išteklių mirtingumo veiksniai ir ateityje jūrų sektoriaus vystymasis gali nulemti nenumatytus mirtingumo veiksnius, dėl kurių reikia būti budriems;
V. kadangi jūrų biologinė įvairovė jau yra gerokai sumažėjusi; kadangi yra glaudi sąsaja tarp žvejybos galimybių išsaugojimo būsimoms kartoms ir jūrų biologinės įvairovės apsaugos bei jūrų ekosistemų išsaugojimo;
W. kadangi tausūs ir selektyvūs žvejybos būdai yra itin svarbi tvaraus žvejybos išteklių valdymo ir atsitiktinės priegaudos mažinimo priemonė, padedanti išsaugoti jūrų biologinę įvairovę;
X. kadangi, siekiant užtikrinti jūrų biologinės įvairovės išsaugojimą ir tausų išteklių naudojimą, visiems veiklą jūrose vykdantiems subjektams būtina koordinuoti savo veiksmus ir tarpusavyje konsultuotis;
Y. kadangi dėl savo pobūdžio ES atokiausi regionai turi tam tikrų geografinių ir kartais geopolitinių ypatumų ir jiems taikomi specialūs regioninio bendradarbiavimo mechanizmai;
Z. kadangi žvejyba yra labai svarbi veikla, vykdoma tiek nacionalinės jurisdikcijos rajonuose, tiek jai nepriklausančiuose rajonuose;
AA. kadangi ES atlieka pagrindinį vaidmenį pasaulinio jūrų ir vandenynų valdymo srityje ir turi didelę tarptautinę įtaką žuvininkystės srityje, nes, be kita ko, priklauso 17 regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO); kadangi toks lyderės vaidmuo reiškia, kad ES yra atsakinga už tai, kad būtų patvirtinta iniciatyvi politika dėl jūrų biologinės įvairovės apsaugos visame pasaulyje;
AB. kadangi UNFSA, kurioje nustatytos konvencijos šalių teisės ir pareigos, susijusios su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, yra išsamus ir ateities perspektyvas numatantis dokumentas – jo nereikėtų keisti, menkinti ar apeiti ir privalu užtikrinti visapusišką jo įgyvendinimą vykdant tvirtesnio bendradarbiavimo procesus, kuriuos reikėtų nustatyti naujoje tarptautinėje priemonėje;
AC. kadangi, siekiant sudaryti sąlygas tvariai valdyti išteklius visame pasaulyje, reikėtų pasimokyti iš pastarojo meto ES nesutarimų su Farerų salomis ir Islandija;
AD. kadangi kiekviena šalis turi teisę gauti naudos iš savo išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo, kaip nustatyta UNCLOS;
AE. kadangi pripažįstame valstybių pareigą saugoti ir išlaikyti jūrų aplinką, įskaitant retų ir trapių ekosistemų ir pažeidžiamų rūšių, kurių ištekliai išeikvoti, kurioms gresia pavojus ir kurios nyksta, bei kitų formų jūrų gyvųjų išteklių buveinių apsaugą;
AF. kadangi UNFSA nustato atsargumo principo ir ekosistema grindžiamo požiūrio į žuvininkystės valdymą taikymo, vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, tarptautinio bendradarbiavimo per regioninių ir subregioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) veiklą ir susitarimus sistemą; kadangi reikėtų gerinti jos faktinį įgyvendinimą;
AG. kadangi JT GA rezoliucijose 61/105 ir 64/72 valstybės ir RŽVO raginamos patvirtinti įvairias priemones, kuriomis būtų užtikrinama veiksminga giliavandenių jūrų išteklių apsauga ir neleidžiama dugninei žvejybai daryti neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose;
AH. kadangi pripažįstame ir remiame besivystančių valstybių teises ir specifinius reikalavimus, susijusius su pajėgumų didinimu, kad jos galėtų gauti naudos iš išteklių išsaugojimo bei tausaus naudojimo ir vienos valstybės ribas viršijančių bei toli migruojančių žuvų išteklių;
AI. kadangi vykdant su vadinamuoju Kobės procesu susijusius veiksmus pripažįstamos tunų išteklius valdančių RŽVO, kurios jau atliko nepriklausomus veiklos rezultatų vertinimus, jau įdėtos pastangos ir visos RŽVO raginamos reguliariai atlikti tokius vertinimus, viešai paskelbti rezultatus ir visapusiškai įgyvendinti pateiktas rekomendacijas; kadangi tokios institucijos kaip JT Generalinė Asamblėja ir Žuvininkystės komitetas (COFI) taip pat paragino kitas RŽVO imtis panašių veiksmų ir kadangi tokie vertinimai atliekami;
AJ. kadangi RŽVO gali ir kai kurios jau siekia nustatyti saugomus jūrų rajonus, kad būtų išsaugoti ir atkurti tvaraus lygio žuvų ištekliai;
AK. kadangi Biologinės įvairovės konvencija paskatino surengti praktinių seminarų siekiant nustatyti ekologiniu arba biologiniu požiūriu svarbius jūrų rajonus, be kita ko, nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose, seriją ir šių praktinių seminarų rezultatai valdymo konsultacijų tikslais dabar plačiai prieinami Biologinės įvairovės konvencijos interneto svetainėje;
AL. kadangi nepaprastai svarbu rinkti duomenis ir dalytis moksliniais duomenimis ir žiniomis, siekiant priimti teisingus sprendimus, pagrįstus patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis;
AM. kadangi aplinkosauginė jūrų taršos plastiku problema kelia tiesioginę grėsmę jūrų biologinei įvairovei ir kadangi kovos su šia problema mastas ir priemonės tebėra nepakankamai tiriami, taip pat kadangi šios problemos sprendimas gali pasirodyti besąs ekonomiškai naudingas;
AN. kadangi darbo grupė 2015 m. sausio 23 d. dokumente pabrėžė visapusiškos pasaulinės tvarkos, pagal kurią būtų užtikrinamas geresnis nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir valdymas, būtinybę;
AO. kadangi ES aktyviai rengia ir skatina geriausią praktiką, siekdama užtikrinti tausų žuvų išteklių naudojimą, taip pat, vykdydama programas, tokias kaip „Horizontas 2020“, skatina rinkti duomenis, atlikti mokslinius tyrimus, darniai vystytis ir visa tai finansuoja;
AP. kadangi 2015 m. sausio 23 d. darbo grupė pareiškė pritarianti rekomendacijai vadovaujantis konvencija parengti tarptautinę teisiškai privalomą priemonę;
AQ. kadangi 2015 m. birželio 19 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl tarptautinės teisiškai privalomos priemonės pagal UNCLOS dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose parengimo;
1. palankiai vertina JT GA priimtą sprendimą parengti naują tarptautinę teisiškai privalomą priemonę pagal UNCLOS dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose siekiant, be kita ko, pašalinti dabartinius trūkumus; pabrėžia, kad šis procesas nepakenks nei esamoms atitinkamoms priemonėms ir sistemoms, nei atitinkamoms pasaulinėms, regioninėms ar sektorinėms institucijoms (pvz., RŽVO); pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sparčią, tačiau tikrai pagrįstą pažangą šios priemonės rengimo procese ir kad svarbu pasiekti tikslą iki 2017 m. pabaigos priimti galutinį teksto projektą;
2. atkreipia dėmesį į UNCLOS viziją, galimybes ir poveikį geriems ryšiams tarp valstybių ir tausiam išteklių naudojimui, tačiau sykiu pripažįsta, kad dėl naujų iššūkių ir galimybių reikia pakoreguoti nuostatas;
3. pabrėžia vandenynų ir jūrų bei jų išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo svarbą; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę skatinti jūros išteklių įvairovės išsaugojimą ir tausų naudojimą įgyvendinant, be kitų priemonių, modernias ir tvarias jūrų ekosistemų valdymo koncepcijas, vandenynų valdymo principus, valdant jūrų išteklių naudojimą (pavyzdžiui, mineralinių medžiagų gavybą, gręžinius ir pan.) ir žuvininkystę, įskaitant mokslu grindžiamą jūrų valdymą, išteklių lygio, kurį pasiekus užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, atkūrimą ir išlaikymą, ekosistema grindžiamą valdymą ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimą, esamų teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir atsargumo principą;
4. pažymi, kad siekiant iki 2020 m. įveikti jūrų biologinei įvairovei kylančius iššūkius, valstybės narės turės imtis veiksmų, kad įgyvendintų valdymo planus, stebėtų, kaip įgyvendinamos taisyklės, gerintų savo žinių bazę ir stiprintų mokslinių tyrimų tinklus, koordinuotų informaciją apie jūrų biologinę įvairovę;
5. pripažįsta ir remia teigiamą vadovaujamąjį ES ir Komisijos atliekamą vaidmenį, atsižvelgiant į svarbią ES žvejybos pramonės ir rinkos užimamą padėtį ir į tai, kad Europos žuvininkystės politika yra siekiama tvarumo;
6. pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį ES atlieka siekiant užtikrinti tausų gyvųjų jūrų išteklių naudojimą, ypač kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba; pabrėžia, kad neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba iš esmės kelia grėsmę jūrų biologinei įvairovei ir labai trukdo išsaugoti jūrų ekosistemas; pažymi, kad ES teikia pirmenybę kovai su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir kad norint, jog ši kova būtų sėkminga, nepaprastai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas; ragina Maisto ir žemės ūkio organizaciją ir regionines žuvininkystės valdymo organizacijas dėti daugiau pastangų gerinti daugiašalį bendradarbiavimą;
7. atkreipia dėmesį į teigiamą jūros maisto produktų sektoriaus aplinkosauginio ženklinimo poveikį, nes toks ženklinimas sudaro sąlygas vartotojams prisidėti prie išteklių tvarumo ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo, kadangi jie gali pasirinkti produktus remdamiesi informacija;
8. ragina Komisiją labiau skatinti, koordinuoti ir užtikrinti, kad žmogaus veiklos, įskaitant žuvininkystę ir visų rūšių jūros dugno ir vandenynų išteklių panaudojimą, poveikio biologinei įvairovei nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose klausimas būtų veiksmingai išspręstas priimant šį naują tarptautinį susitarimą; todėl pažymi, kad reikia labiau skatinti užtikrinti esamų teisės aktų vykdymą ir parengti reikiamas valdymo priemones, siekiant užtikrinti darną ir nuoseklumą;
9. ragina RŽVO užtikrinti, kad jų rekomendacijų būtų visapusiškai laikomasi, toliau atlikti reguliarius nepriklausomus vertinimus ir užtikrinti, kad tų vertinimų išvados būtų tinkamai įgyvendinamos;
10. primygtinai ragina Komisiją remti ir skatinti holistinį ir visapusišką požiūrį į saugomus jūrų rajonus, nes neįmanoma iš tikrųjų koordinuoti pastangų, susijusių su apsauga, ir bendradarbiauti šiuo klausimu, jei nedalyvauja kiek įmanoma platesnis suinteresuotųjų subjektų, vykdančių įvairias sritis apimančią jūrinę žmogaus veiklą vandenynuose ir jūrose, ratas;
11. skatina ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares siekti, kad nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose būtų taikomos ir įgyvendinamos ekologiniu ir biologiniu požiūriu svarbių jūrų rajonų nuostatos;
12. primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų ir toliau siekiama ir skatinama, priimant naują tarptautinį susitarimą pagal UNCLOS, sukurti institucinį mechanizmą, pagal kurį būtų nustatomos, administruojamos ir taikomos reikalingos nuostatos, susijusios su sujungtų, darnių, veikiančių ir reprezentatyvių saugomų jūrų rajonų tinklų stebėjimu ir užtikrinimu, nes tai pagrindinės priemonės užtikrinti ekologinius ir biologinius ryšius;
13. ragina Komisiją tvarkyti išsamius duomenis apie jūrų biologinę įvairovę Europos regioninėse jūrose; mano, kad būtina įveikti šį iššūkį surinkti tokius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad 80 proc. rūšių ir buveinių, kurioms taikoma Jūrų strategijos pagrindų direktyva, priskiriamos prie nežinomų;
14. ragina ES imtis vadovaujančio vaidmens siekiant kovoti su plastiko tarša jūrose ir finansuoti reikiamus tyrimus pagal mėlynosios ekonomikos priemones;
15. pabrėžia, kad šis naujas tarptautinis susitarimas turėtų užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visiems suinteresuotiesiems subjektams; mano, kad naujas tarptautinis susitarimas taip pat turėtų apimti specifinius besivystančių šalių, ypač mažų salų valstybių, poreikius, susijusius su pajėgumų didinimu, siekiant tarptautinės bendruomenės tikslų, be kita ko, susijusių su saugomais jūrų rajonais;
16. primygtinai ragina Komisiją skatinti tvirtesnį visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant naujų priemonių, dėl kurių deramasi, esamų UNFSA ir FAO priemonių šalis, RŽVO ir kitų sektoriaus institucijų, tokių kaip, be kita ko, Tarptautinė jūros dugno institucija ir Tarptautinė jūrų organizacija, bendradarbiavimą, koordinavimą, skaidrumą ir atskaitomybę;
17. ragina JT bendradarbiauti su valstybėmis siekiant veiksmingiau įgyvendinti esamas taisykles ir prireikus sukurti papildomas taisykles, kurios galėtų netiesiogiai padėti apsaugoti biologinę įvairovę atviroje jūroje ir pagerinti socialines, saugos ir stebėjimo sąlygas, pavyzdžiui, nustatyti pasaulines valdymo priemones, t. y. centralizuotą laivų registracijos priemonę, tokią kaip visuotinis žvejybos laivų registras, kurį dabar rengia FAO, tačiau vengti didinti biurokratinę naštą žvejams;
18. pabrėžia, kad RŽVO įgaliojimai turi apimti ir žvejybos poveikį jūrų biologinei įvairovei nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose;
19. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir skatinti, remiantis naujo tarptautinio susitarimo pagal UNCLOS rengimo įgaliojimais, kad būtų sukurtas institucinis mechanizmas, pagal kurį būtų įgyvendinami išankstiniai veiklos, kuri gali turėti didelį poveikį jūrų aplinkai, poveikio aplinkai vertinimai, kaip reikalaujama pagal UNCLOS 206 straipsnį, įskaitant jūrų išteklių naudojimą, remiantis patikima mokslinių žinių baze, kiek įmanoma, ir kad tai veiklai būtų taikomas nuodugnus aplinkosauginis ir socialinis bei ekonominis stebėjimas;
20. ragina Komisiją, atsižvelgiant į naują tarptautinį susitarimą, siekti, kad būtų pripažinta žala aplinkai jūroje ir nustatyta atsakomybės už tokią žalą seka;
21. primygtinai ragina Komisiją paraginti valstybes, kurios nėra pasirašiusios ar ratifikavusios UNCLOS, tai padaryti;
22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai ir parengiamųjų veiksmų komitetui, atsakingam už būsimo tarptautinio susitarimo teksto rengimą.
Veisliniai gyvūnai ir jų genetinės medžiagos produktai ***I
2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų prekybai Sąjungoje veisliniais gyvūnais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų importui į Sąjungą (COM(2014)0005 – C7-0032/2014 – 2014/0032(COD))
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0032/2014),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 18 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0288/2015),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. mano, kad teisėkūros procedūra 2014/0033(COD) nustojo galioti dėl to, kad Komisijos pasiūlymo COM(2014)0004 turinys buvo įtrauktas į minėtą poziciją;
3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. balandžio 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/... dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai („Gyvūnų veisimo reglamentas“)
Padėtis Viduržemio jūros regione ir poreikis nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją
480k
243k
2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją (2015/2095(INI))
– atsižvelgdamas į 1951 m. Ženevos konvenciją ir jos papildomą protokolą, pirmiausia į teisę nebūti sugrąžintam,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1989 m. Vaiko teisių konvenciją ir 2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl JT Vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(1),
– atsižvelgdamas į 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje ir iš dalies pakeistą 1979 m. Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją,
– atsižvelgdamas į 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmų planas dėl nelydimų nepilnamečių (2010–2014 m.)“ (COM(2010)0213) ir į 2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl nelydimų nepilnamečių padėties ES(2),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pastaruoju metu Viduržemio jūroje įvykusių nelaimių ir ES migracijos ir prieglobsčio politikos(3),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl migracijos ir pabėgėlių Europoje(4),
– atsižvelgdamas į savo diskusijas, 2015 m. surengtas Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete, t. y. į balandžio 14 d. diskusiją dalyvaujant Komisijos nariui D. Avramopoulosui, gegužės 6 d. diskusiją dėl solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo, įskaitant paieškos ir gelbėjimo įsipareigojimus, gegužės 26 d. diskusiją dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis strategijos, birželio 4 d. diskusiją dėl saugių ir teisėtų kelių į ES užtikrinimo prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams ir dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) įgyvendinimo, birželio 25 d. diskusiją dėl kovos su nusikalstamu neteisėtų migrantų gabenimu, prekyba jais ir išnaudojimu darbui, tinkamų teisėtos ekonominės migracijos kanalų vystymo, taip pat sienų valdymo ir vizų politikos, liepos 2 d. diskusiją dėl to, kaip įgyvendinant migracijos ir vystymosi politiką naudojamos vidaus reikalams skirtos lėšos, liepos 6 d. diskusiją dėl pirmojo Komisijos pasiūlymų rinkinio pagal migracijos darbotvarkę, taip pat dėl solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo, įskaitant paieškos ir gelbėjimo įsipareigojimus bei saugių ir teisėtų kelių į ES užtikrinimą prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams, liepos 16 d. diskusiją dalyvaujant ekspertams ES lėšų naudojimo migracijos politikai klausimais, taip pat klausimais, susijusiais su politika ir praktika nelydimų nepilnamečių atžvilgiu bei duomenimis apie juos ES valstybėse narėse ir Norvegijoje, klausimais dėl ES bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos srityje ir dėl naujų galimybių rengti teisės aktus dėl ekonominės migracijos, rugsėjo 22 d. diskusiją dėl antrojo Komisijos pasiūlymų rinkinio įgyvendinant migracijos darbotvarkę, rugsėjo 23 d. diskusiją su nacionalinių parlamentų atstovais dėl migrantų antplūdžio valdymo centrų principo ir migracijos klausimo sprendimo nacionaliniu ir vietos lygmenimis, spalio 19 d. diskusiją dėl kovos su neteisėtu nelegalių migrantų gabenimu, prekyba jais ir išnaudojimu darbui, lapkričio 10 d. diskusiją dėl Komisijos komunikato „Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis“ (COM(2015)0510), lapkričio 19 d. diskusiją dėl ES vidaus ir išorės finansavimo, susijusio su jos migracijos ir prieglobsčio politika, gruodžio 10 d. diskusiją dėl ES bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos srityje, gruodžio 21 d. diskusiją dėl sienų valdymo ir vizų politikos, veiksmingo BEPS įgyvendinimo ir tinkamų teisėtos ekonominės migracijos kanalų vystymo,
– atsižvelgdamas į bendrame Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų ir Vystymosi komitetų posėdyje 2015 m. balandžio 1 d. surengtas diskusijas dėl vystymosi ir migracijos sąsajos, taip pat į bendrame Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų ir Užsienio reikalų komitetų bei Žmogaus teisių pakomitečio posėdyje 2015 m. rugsėjo 15 d. surengtas diskusijas dėl pagarbos žmogaus teisėms atsižvelgiant į migrantų srautus Viduržemio jūroje,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimus dėl jo delegacijų vizitų į Lampedūzą dėl paieškos ir gelbėjimo operacijų (2015 m. rugsėjo mėn.) ir į Tunisą dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityse (2015 m. spalio mėn.), taip pat atsižvelgdamas į Biudžeto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų pranešimą dėl jų bendros delegacijos vizito į Siciliją siekiant rasti būdą išspręsti migracijos spaudimo regione klausimą, visų pirma biudžeto požiūriu (2015 m. liepos mėn.),
– atsižvelgdamas į Komisijos dešimties migracijos iniciatyvų veiksmų planą, pristatytą 2015 m. balandžio 20 d. Liuksemburge vykusiame bendrame Užsienio ir Vidaus reikalų tarybų posėdyje,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“ (COM(2015)0240),
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/778 dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED),
– atsižvelgdamas į Politiniame ir saugumo komitete ES ambasadorių priimtą sprendimą pradėti antrąjį operacijos EUNAVFOR MED), pervadintos operacija „Sophia“, etapą(5) ir atsižvelgdamas į NATO vadovaujamas operacijas Egėjo jūroje,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 9 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2240 (2015),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas (2015–2020 m.)“ (COM(2015)0285),
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl EURODAC reglamento nuostatų, susijusių su įpareigojimu paimti pirštų atspaudus, įgyvendinimo (SWD(2015)0150),
– atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl Perkėlimo į ES programos (C(2015)3560) ir į 2015 m. liepos 20 d. įvykusiame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje pristatytas Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl 20 000 asmenų, kuriems būtina tarptautinė apsauga, perkėlimo pagal daugiašales ir nacionalines programas,
– atsižvelgdamas į Komisijos paaiškinimą dėl migrantų antplūdžio valdymo centrų principo, taip pat į 2016 m. vasario 10 d. padėties Graikijoje ir Italijoje ataskaitas bei 2016 m. kovo 4 d. pažangos Graikijoje ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimą (ES) 2015/1523, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje,
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas krizinis perkėlimo mechanizmas ir iš dalies keičiamas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (COM(2015)0450),
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaromas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2013/32/ES (COM(2015)0452),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES veiksmų grąžinimo srityje planas“ (COM(2015)0453),
– atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją, kurioje apibrėžiamas vadinamasis Grąžinimo vadovas su grąžinimu susijusias užduotis vykdysiančioms valstybių narių kompetentingoms institucijoms (C(2015)6250), ir į jos priedą,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES viešųjų pirkimų taisyklių taikymas ir dabartinė prieglobsčio krizė“ (COM(2015)0454),
– atsižvelgdamas į bendrą Europos Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio komunikatą „Pabėgėlių krizės Europoje sprendimas. ES išorės veiksmų vaidmuo“ (JOIN(2015)0040),
– atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą dėl Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondo stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti įsteigimo (C(2015)7293),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pabėgėlių krizės valdymas. Skubios operatyvinės, biudžeto ir teisinės priemonės pagal Europos migracijos darbotvarkę“ (COM(2015)0490) ir jo priedus,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis“ (COM(2015)0510) ir jo priedus,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos sienų ir pakrančių apsauga ir veiksmingas Europos išorės sienų valdymas“ (COM(2015)0673), į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, Reglamentas (EB) Nr. 863/2007 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (COM(2015)0671), į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos kelionės dokumento neteisėtai ES esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti (COM(2015)0668), į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl atitinkamų duomenų bazių tikrinimo prie išorės sienų sugriežtinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 562/2006 (COM(2015)0670), į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo pagal Tarybos sprendimo (ES) 2015/1523 ir Tarybos sprendimo (ES) 2015/1601, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, 9 straipsnį Švedijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje (COM(2015)0677) ir į Komisijos rekomendaciją dėl kartu su Turkija vykdomos savanoriškos humanitarinio priėmimo programos (C(2015)9490),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėties (COM(2016)0085),
– atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją Graikijos Respublikai dėl skubių priemonių, kurių turi imtis Graikija, kad būtų atnaujintas perdavimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (C(2016)0871),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl 30 proc. prašytojų, priskirtų Austrijai pagal Tarybos sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, perkėlimo Europos Sąjungoje laikino sustabdymo (COM(2016)0080),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Grįžimas prie Šengeno erdvės nuostatų. Veiksmų planas“ (COM(2016)0120),
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Antroji ataskaita dėl Turkijos pažangos vykdant vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus“ (COM(2016)0140) ir kartu pateiktą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0097),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl skubios pagalbos Sąjungoje teikimo (COM(2016)0115) ir būsimą 2016 m. taisomąjį biudžetą Nr. 1, siekiant sukurti šios priemonės biudžeto eilutę,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos išvadas, priimtas per 2015 m. balandžio 23 d. įvykusį jos specialųjį posėdį, 2015 m. birželio 25–26 d. posėdį, 2015 m. rugsėjo 23 d. neoficialų ES valstybių ir vyriausybių vadovų posėdį migracijos klausimais, 2015 m. spalio 15 d. posėdį, 2015 m. gruodžio 17–18 d. posėdį ir 2016 m. vasario 18–19 d. posėdį,
– atsižvelgdamas į Tarybos 2015 m. liepos 20 d. posėdžio išvadas dėl saugių kilmės šalių, 2015 m. liepos 20 d. posėdžio išvadas dėl migracijos, 2015 m. spalio 8 d. posėdžio išvadas dėl grąžinimo politikos ateities, 2015 m. spalio 12 d. posėdžio išvadas dėl migracijos, 2015 m. lapkričio 9 d. posėdžio išvadas dėl priemonių pabėgėlių ir migracijos krizei spręsti, 2015 m. gruodžio 4 d. posėdžio išvadas dėl bepilietybės ir 2016 m. kovo 10 d. posėdžio išvadas dėl neteisėto migrantų įvežimo,
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 14 d. ES pirmininkaujančios valstybės priimtas išvadas,
– atsižvelgdamas į Taryboje 2015 m. liepos 20 d. posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų priimtas išvadas dėl 20 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai būtina tarptautinė apsauga, perkėlimo pagal daugiašales ir nacionalines programas,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 15 d. ES ir Turkijos bendrą veiksmų planą ir 2016 m. vasario 10 d. ir kovo 4 d. jo įgyvendinimo ataskaitas,
– atsižvelgdamas į ES valstybių ir vyriausybių vadovų 2016 m. kovo 7 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į deklaraciją, kurią 2015 m. spalio 8 d. priėmė aukšto lygio konferencija maršruto per rytinę Viduržemio jūros regiono dalį ir Vakarų Balkanus klausimu, taip pat į vadovų pareiškimą dėl Vakarų Balkanų maršrutu einančio pabėgėlių srauto, priimtą per 2015 m. spalio 25 d. susitikimą, bei į 2016 m. vasario 10 d. pažangos ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetoje įvykusiame Europos Sąjungos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais priimtą veiksmų planą ir politinę deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) veiklą ir ataskaitas, visų pirma į jo metinę ataskaitą dėl prieglobsčio padėties Europos Sąjungoje 2014 m. bei mėnesines tendencijas prieglobsčio srityje,
– atsižvelgdamas į agentūros FRONTEX darbą ir ataskaitas, visų pirma į jos 2015 m. metinę rizikos analizę ir Rizikos analizės tinklo ketvirčio ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Europolo darbą ir ataskaitas, visų pirma į jungtinės operatyvinės grupės MARE veiklą ir į Europolo įsteigtą Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centrą (EMSC),
– atsižvelgdamas į Eurojusto darbą ir ataskaitas, visų pirma į jo ataskaitas apie prekybą žmonėmis,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) darbą, metines ataskaitas ir tyrimus, visų pirma į jos atliktus kraštutinio išnaudojimo darbe būdų, taip pat teisėto statuso neturinčių migrantų ir su jais susijusių asmenų kriminalizavimo tyrimus,
– atsižvelgdamas į C teminio skyriaus tyrimus dėl SESV 80 straipsnio įgyvendinimo, dėl naujų metodų, alternatyvių būdų ir priemonių pasinaudoti prieglobsčio suteikimo tvarka tarptautinės apsaugos siekiantiems asmenims, dėl naujų būdų rengti teisės aktus darbo jėgos migracijos į ES srityje, dėl BEPS stiprinimo ir Dublino reglamento alternatyvų, dėl ES bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos srityje, dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo ES, taip pat atsižvelgdamas į D teminio skyriaus tyrimą „ES lėšos migracijos politikai. Veiksmingumo ir gerosios patirties analizė ateičiai“ (angl. EU funds for Migration policies: Analysis of Efficiency and best practice for the future) ir į Išorės politikos GD teminio skyriaus tyrimą „Migrantai Viduržemio jūroje. Žmogaus teisių apsauga“ (angl. Migrants in the Mediterranean: Protecting human rights),
– atsižvelgdamas į Europos migracijos tinklo (EMT) tyrimus, visų pirma į jo tyrimą dėl politikos ir praktikos nelydimų nepilnamečių atžvilgiu bei duomenų apie juos,
– atsižvelgdamas į JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro darbą ir ataskaitas,
– atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais darbą ir ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos darbą, ataskaitas ir rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) darbą ir ataskaitas,
– atsižvelgdamas į JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro darbą ir ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę „Europos migracijos darbotvarkė“, priimtą per 2015 m. gruodžio 3–4 d. vykusią jo 115-ąją plenarinę sesiją,
– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones dėl Europos migracijos darbotvarkės ir į ES kovos su neteisėtu migrantų įvežimu veiksmų plano,
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(6),
– atsižvelgdamas į darbo dokumentą dėl SESV 80 straipsnio dėl solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo, įskaitant paieškos ir gelbėjimo įsipareigojimus,
– atsižvelgdamas į darbo dokumentą dėl kovos su nusikalstamu neteisėtų migrantų įvežimu, prekyba jais ir jų išnaudojimu darbui,
– atsižvelgdamas į darbo dokumentą dėl sienų valdymo ir vizų politikos, įskaitant agentūros FRONTEX ir kitų susijusių agentūrų vaidmenį,
– atsižvelgdamas į darbo dokumentą dėl saugių ir teisėtų kelių prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams į ES užtikrinimo, įskaitant Sąjungos įgyvendinamą perkėlimo į ES politiką ir atitinkamą integracijos politiką,
– atsižvelgdamas į darbo dokumentą dėl tinkamų teisėtos ekonominės migracijos kanalų plėtojimo,
– atsižvelgdamas į darbo dokumentą dėl ES vidaus ir išorės finansavimo, susijusio su jos migracijos ir prieglobsčio politika,
– atsižvelgdamas į darbo dokumentą dėl veiksmingo BEPS įgyvendinimo, įskaitant EASO vaidmenį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8-0066/2016),
A. kadangi 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui pavesta įvertinti įvairias aktualias politikos priemones, parengti rekomendacijas ir apie tai informuoti per plenarinį posėdį pateikiant strateginės iniciatyvos pranešimą;
B. kadangi, remiantis agentūros FRONTEX duomenimis(7), 2015 m. nustatyta 1,83 mln. asmenų, mėginusių neteisėtai kirsti ES išorės sienas – tai precedento neturintis rekordas, palyginti su 282 500 migrantų, į ES atvykusių 2014 m. laikotarpiu; kadangi, remiantis TMO ir UNICEF duomenimis, apie 20 proc. visų jūra atvykstančių migrantų yra vaikai(8);
C. kadangi, remiantis EASO duomenimis(9), 2015 m. ES+(10) pateikta per 1,4 mln. tarptautinės apsaugos prašymų ir nuo balandžio mėn. jų skaičius nuolat augo, o pakartotinių prašymų skaičius tuo pat metu mažėjo; kadangi apie 6 proc. prašymus pateikusių asmenų tvirtino esą nelydimi nepilnamečiai; kadangi 2016 m. vasario mėn. 22 proc. iš jūra į Graikiją atvykusių asmenų buvo moterys ir 40 proc. – vaikai(11);
D. kadangi pagal JT Vaiko teisių konvenciją vaikas – tai bet kuris jaunesnis nei 18 metų amžiaus asmuo;
E. kadangi, remiantis TMO duomenimis, 2015 m. pranešta apie daugiau nei 3 771 Viduržemio jūroje žuvusį arba dingusį asmenį(12); kadangi iki 2016 m. kovo 8 d. pranešta apie 444 Viduržemio jūroje nuskendusius asmenis; kadangi per pirmąsias devynias 2016 m. savaites žuvo 77 vaikai – vidutiniškai daugiau nei vienas per dieną; kadangi, remiantis pastarojo meto Europolo duomenimis, yra dingę mažiausiai 10 000 į Europą atvykusių nelydimų vaikų;
F. kadangi spalio 3-ioji turėtų būti paskelbta diena atminti visiems vyrams, moterims ir vaikams, kurie žuvo mėgindami pabėgti nuo persekiojimo, konflikto ar karo savo šalyje, taip pat vyrams ir moterims, kurie kasdien rizikuoja gyvybe, kad juos išgelbėtų;
G. kadangi kai kurios pasaulio šalys kenčia dėl karo ir smurto bei patiria sudėtinį ypač didelio skurdo, blogėjančios aplinkos būklės ir jaunimo galimybių stokos poveikį, o tai gali paskatinti dar didesnį smurtą ir nesaugumą regione bei lemti tolesnį gyventojų judėjimą;
SESV 80 straipsnis dėl solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo, įskaitant paieškos ir gelbėjimo įsipareigojimus
H. kadangi, remiantis SESV 80 straipsniu, solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principas yra visos Sąjungos sistemos ašis ir juo nustatomas teisinis pagrindas šiems principams įgyvendinti vykdant Sąjungos prieglobsčio, migracijos ir sienų kontrolės politiką;
I. kadangi solidarumas gali būti vidinis ir išorinis; kadangi perkėlimas Europos Sąjungoje, sprendimų dėl prieglobsčio tarpusavio pripažinimas, operatyvinės paramos priemonės, iniciatyvus dabartinio Dublino reglamento ir Laikinos apsaugos direktyvos aiškinimas yra vidaus solidarumo priemonės, kadangi perkėlimas į ES, humanitarinis priėmimas ir paieška bei gelbėjimas jūroje skatina išorės solidarumą, pagaliau kadangi civilinės saugos mechanizmas gali apimti ir viena, ir kita;
J. kadangi 2016 m. kovo 3 d. tik 338 iš 39 600 prieglobsčio prašytojų, laukiančių perkėlimo iš Italijos priėmimo įstaigų į kitas valstybes nares, buvo faktiškai perkelti, o Graikijos atveju faktiškai įvykdyti 322 iš 66 400 numatytų perkėlimų;
Kova su nusikalstamu neteisėtų migrantų įvežimu, prekyba jais ir jų išnaudojimu darbui
K. kadangi neteisėtas migrantų įvežimas, prekyba jais ir jų išnaudojimas darbui yra atskiri teisiniai reiškiniai, su kuriais kovojama taikant atskiras Sąjungos ir tarptautinio lygmens teisines sistemas ir kurie reikalauja tinkamai nukreipto atsako, nors praktiškai visa tai neretai iš dalies ir sutampa; kadangi nusikalstamo migrantų įvežimo ir prekybos jais tinklai gali labai greitai pakeisti veikimo būdą, taigi būtinos greitai pritaikomos atsakomosios priemonės, pagrįstos naujausiais ir tiksliais duomenimis; kadangi pastangos kovoti su nusikalstamu migrantų įvežimu neturėtų neigiamai paveikti humanitarinės pagalbos neteisėtiems migrantams teikėjų;
L. kadangi, kovojant su nusikalstamu migrantų įvežimu, prekyba jais ir jų išnaudojimu darbui, būtinas ir trumpalaikis, ir vidutinės trukmės, ir ilgalaikis atsakas, įskaitant priemones nusikaltėlių tinklams ardyti ir nusikaltėliams patraukti baudžiamojon atsakomybėn, duomenų rinkimą ir analizę, aukų apsaugos ir neteisėtai apsigyvenusių migrantų grąžinimo priemones, taip pat bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir ilgesnio laikotarpio strategijas, skirtas spręsti prekybos žmonėmis aukų ir neteisėtai gabenamų asmenų paklausos problemą, taip pat kovoti su esminėmis migracijos priežastimis, dėl kurių žmonės patenka į nusikaltėlių tarpininkų rankas;
Sienų valdymas ir vizų politika, įskaitant agentūros FRONTEX ir kitų susijusių agentūrų vaidmenį
M. kadangi pagal įprastą teisėkūros procedūrą nagrinėjama nemažai Komisijos pasiūlymų sienų valdymo ir vizų politikos srityje, pirmiausia pasiūlymas dėl reglamento dėl Sąjungos vizų kodekso (nauja redakcija) (2014/0094(COD)), pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo sukuriama kelionių viza (2014/0095(COD)) ir pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma vienoda vizų forma (saugumas) (2015/0134(COD)); kadangi Komisija neseniai ėmėsi naujų pasiūlymų šioje srityje ir jie bus nagrinėjami pagal įprastą teisėkūros procedūrą;
N. kadangi vidaus sienų kontrolės panaikinimas turi eiti išvien su veiksmingu išorės sienų valdymu – nustatant aukštus bendrus standartus, valstybėms narėms veiksmingai keičiantis informacija ir visapusiškai paisant kiekvieno asmens pagrindinių teisių;
O. kadangi Europos Parlamentas yra raginęs agentūrą FRONTEX stiprinti savo pajėgumus, reikalingus galimiems pagrindinių teisių pažeidimo klausimams spręsti – taip pat ir vadovaujantis jos darbo susitarimais, sudarytais su kompetentingomis trečiųjų šalių institucijomis – ir kadangi į Komisijos pasiūlymą dėl naujosios Sąjungos sienų apsaugos agentūros įtrauktas skundų teikimo mechanizmas;
P. kadangi pagal dabartinį Vizų kodeksą valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo įprastų prašymo išduoti vizą priimtinumo kriterijų dėl humanitarinių priežasčių (19 ir 25 straipsniai);
Saugių ir teisėtų kelių prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams į ES užtikrinimas, įskaitant Sąjungos perkėlimo politiką ir susijusią integracijos politiką
Q. kadangi 86 proc. pasaulio pabėgėlių priima nepramoninės šalys; kadangi nusikalstami tinklai ir tarpininkai naudojasi žmonių, kurie mėgina patekti į ES bėgdami nuo persekiojimo arba karo, neviltimi;
R. kadangi saugių ir teisėtų kelių pabėgėliams patekti į ES nėra daug, todėl nemažai jų toliau rizikuoja ir renkasi pavojingus maršrutus; kadangi, užtikrinus naujus saugius ir teisėtus kelius prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams atvykti į ES remiantis galiojančiais teisės aktais ir praktika, Sąjunga ir valstybės narės galėtų susidaryti išsamesnį įspūdį apie apsaugos poreikius ir asmenų srautą į Sąjungą bei pakirsti tarpininkų verslo modelį;
Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis strategija ypatingą dėmesį skiriant regioninėms apsaugos programoms, perkėlimui, grąžinimui ir esminių migracijos priežasčių problemai
S. kadangi ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavimas vystomas naudojant politikos priemones (pvz., regioninius ir dvišalius dialogus, bendras migracijos ir judumo darbotvarkes bei partnerystes judumo srityje), teisines priemones (pvz., straipsnius dėl migracijos visuotiniuose susitarimuose, readmisijos susitarimuose, susitarimuose dėl vizų režimo supaprastinimo ir susitarimuose dėl vizų režimo išimčių) ir operatyvines priemones (pvz., regionines apsaugos programas, regioninės plėtros ir apsaugos programas, agentūros FRONTEX darbo susitarimus ir EASO bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis);
T. kadangi atskiros valstybės narės toliau dvišaliu lygmeniu vysto intensyvius išorės veiksmus migracijos srityje;
U. kadangi Sąjunga suintensyvino savo išorės bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis migracijos ir prieglobsčio srityse, siekdama tinkamai reaguoti į dabartinę pabėgėlių krizę, ir ėmėsi tokių naujų bendradarbiavimo iniciatyvų, kaip ES ir Turkijos bendras veiksmų planas, priimti įsipareigojimai dėl Vakarų Balkanų maršrutų ir Valetos aukščiausiojo lygio susitikime priimtas veiksmų planas;
Tinkamų teisėtos ekonominės migracijos kanalų plėtojimas
V. kadangi prognozuojama, kad iki 2020 m. darbingo amžiaus Sąjungos gyventojų skaičius sumažės 7,5 mln.; kadangi Sąjungos darbo rinkos poreikių prognozės rodo, kad konkrečiose srityse pradeda trūkti arba ateityje trūks darbuotojų; kadangi trečiųjų šalių piliečiai, siekdami, kad būtų pripažinta užsienyje įgyta jų kvalifikacija, susiduria su daugybe sunkumų, todėl dažnai jų kvalifikacija būna pernelyg aukšta palyginti su darbu, kurį jie dirba;
W. kadangi dabartinis Sąjungos požiūris į darbo jėgos migraciją nenuoseklus: daugybėje direktyvų dėmesys skiriamas konkrečių kategorijų darbuotojams ir trečiųjų šalių piliečiams, kuriems tam tikromis sąlygomis leidžiama dirbti; kadangi šis požiūris gali būti būti naudingas tik konkretiems trumpalaikiams poreikiams užtikrinti;
Vidaus reikalams skirtų lėšų, įskaitant skubios pagalbos lėšas, panaudojimo migracijai ir vystymuisi analizė
X. kadangi yra ne viena Sąjungos finansinė priemonė valstybių narių ir trečiųjų šalių veiksmams migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityse finansuoti; kadangi, kalbant konkrečiai, valstybėms narėms skirtos lėšos daugiausia skiriamos naudojantis Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu (PMIF) ir Vidaus saugumo fondu (VSF), tačiau su migracija susijusiai veiklai gali būti naudojama daugybė kitų programų ir fondų; kadangi finansavimas trečiosioms šalims daugiausia skiriamas pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę, tačiau jį administruoja daugybė Komisijos generalinių direktoratų ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT);
Y. kadangi dėl šiuo metu suskaidytų biudžeto eilučių ir atsakomybės gali būti sudėtinga susidaryti visapusišką įspūdį, kaip naudojamos lėšos, ir netgi tiksliai kiekybiškai įvertinti, kiek Sąjunga išleidžia migracijai;
Veiksmingas bendros Europos prieglobsčio sistemos įgyvendinimas, įskaitant Europos prieglobsčio paramos biuro vaidmenį
Z. kadangi bendra Europos prieglobsčio sistema (BEPS) apima bendras taisykles, kuriomis reglamentuojama bendra prieglobsčio politika, vienodas prieglobsčio statusas ir bendros visoje Sąjungoje galiojančios prieglobsčio procedūros; visgi kadangi daugybė įspėjimų, įskaitant Komisijos priimtus sprendimus dėl pažeidimo, rodo, kad nemažai valstybių narių nėra visapusiškai įgyvendinusios BEPS; kadangi įgyvendinimas nepaprastai svarbus norint suderinti nacionalinės teisės aktus ir skatinti valstybių narių solidarumą ir kadangi valstybės narės, norėdamos atitikti pagal bendrą Europos prieglobsčio sistemą reikalaujamus standartus, gali kreiptis į EASO pagalbos; kadangi suderinus priėmimo sąlygas ir prieglobsčio procedūras šalys, kuriose siūlomos geresnės sąlygos, išvengtų įtampos, taigi atsakomybės pasidalijimo požiūriu tai itin svarbu;
AA. kadangi šiuo metu galiojantys Dublino sistemos mechanizmai nebuvo objektyvūs, juos taikant nepavyko nustatyti teisingų atsakomybės už tarptautinės apsaugos prašymus paskirstymo kriterijų ir suteikti galimybės skubiai gauti apsaugą; kadangi sistema praktiškai netaikoma ir dviem Tarybos sprendimais dėl laikino perkėlimo Europos Sąjungoje buvo priimtos aiškios nukrypti leidžiančios nuostatos; kadangi Komisija paskelbė pasiūlymą dėl deramos reglamento „Dublinas III“ peržiūros iki 2016 m. kovo mėn.;
AB. kadangi, vadovaujantis 1951 m. Ženevos konvencijos 3 straipsniu, valstybės narės negali diskriminuoti pabėgėlių dėl jų rasės, religijos ar kilmės šalies;
Dėl solidarumo
1. pažymi, kad solidarumas turi būti principas, kuriuo būtų grindžiama Sąjungos veikla migracijos srityje; pažymi, kad solidarumo principas, nurodytas SESV 80 straipsnyje, apima prieglobsčio, imigracijos ir sienų kontrolės politiką; laikosi nuomonės, kad 80 straipsnis kartu su SESV 77–79 straipsniais yra teisinis pagrindas įgyvendinti solidarumo principą šiose srityse;
Dėl paieškos ir gelbėjimo
2. pradeda prielaida, kad gyvybės gelbėjimas turi būti didžiausias prioritetas, taigi nepaprastai svarbu, kad paieškos ir gelbėjimo operacijų būtų deramai finansuojamos Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis; pažymi, kad padidėjo neteisėtai jūra atvykstančių migrantų skaičius, kad pavojingai daugėja žuvusiųjų jūroje ir kad geresnės Europos atsakomosios priemonės tebėra būtinos;
3. primena, kad gyvybės gelbėjimas yra ne tik solidarizavimosi su žmonėmis, kuriems gresia pavojus, aktas, bet ir teisinis įsipareigojimas pagal tarptautinę teisę: vadovaujantis JT jūrų teisės konvencijos, kurią yra ratifikavusios visos valstybės narės ir pati Sąjunga, 98 straipsniu, pagalba turi būti teikiama visiems nelaimės jūroje ištiktiems asmenims;
4. laikosi nuomonės, kad, norint užkirsti kelią migrantų, kurie žūva mėgindami perplaukti Viduržemio jūrą, skaičiaus didėjimui, Sąjunga turi nuolat energingai ir veiksmingai reaguoti vykdydama paieškos ir gelbėjimo jūroje operacijas;
5. atsižvelgdamas į tai siūlo stiprinti paieškos ir gelbėjimo pajėgumus, o valstybių narių vyriausybės turėtų skirti daugiau išteklių – didesnę finansinę paramą ir praktinę pagalbą – vykdant Sąjungos masto humanitarinę operaciją, kurios tikslas – rasti ir gelbėti pavojuje atsidūrusius migrantus bei jiems padėti, taip pat pristatyti juos į artimiausią saugią vietą;
6. pažymi, jog privačių laivų kapitonams ar nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), kurie išties padeda nelaimės jūroje ištiktiems asmenims, neturėtų grėsti pavojus būti nubaustiems už tai, kad jie teikia tokią pagalbą; mano, kad prekybiniai laivai neturėtų prisiimti valstybių narių ir Sąjungos pareigos vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas;
Dėl kovos su prekyba žmonėmis ir nusikalstamu žmonių gabenimu
7. ragina aiškiai skirti į Sąjungą neteisėtai įvežtus asmenis ir prekybos žmonėmis tikslu į Sąjungą atgabentus asmenis, nes politinės atsakomosios priemonės turi būti ne tik tinkamai integruotos, bet ir tinkamai nukreiptos; pažymi, kad apskritai nusikalstamas migrantų įvežimas apima pagalbą asmeniui šiam siekiant neteisėtai patekti į valstybę narę, o prekyba žmonėmis apima asmens užverbavimą, pervežimą ar priėmimą smurtinėmis, apgaulingomis ar užgauliomis priemonėmis, siekiant jį išnaudoti;
8. laikosi nuomonės, kad bet koks holistinis požiūris į migraciją būtinai turi apimti priemones, kuriomis būtų ardoma nusikaltėlių tinklų, užsiimančių prekyba žmonėmis ir neteisėtu jų gabenimu, veikla;
9. palankiai vertina teigiamą vaidmenį, kurį gelbstint gyvybes jūroje ir ardant nusikalstamus tinklus iki šiol atliko karinių jūrų pajėgų laivai; remia karinių jūrų pajėgų operacijų, pvz., operacijos „Sophia“, tikslus ir akcentuoja būtinybę saugoti gyvybes pabrėždamas, kad migrantų gyvybės apsauga turėtų būti užtikrinta visais operacijos aspektais;
10. pabrėžia, kad karinės operacijos neturėtų būti vyraujantis bet kokio holistinio požiūrio į migraciją aspektas, ir pakartoja, kad operacija „Sophia“ neturi tapti priežastimi Viduržemio jūros regione jau dislokuotoms pajėgoms nukreipti dėmesį nuo gyvybių gelbėjimo jūroje;
Dėl Sąjungos agentūrų vaidmens kovojant su nusikalstamu žmonių gabenimu
11. pažymi, kad įgyvendinant politines atsakomąsias priemones būtina prisitaikyti prie naujausių ir tiksliausių duomenų, nes nusikaltėliai savo veikimo būdą gali pakeisti ir keičia labai greitai; atkreipia dėmesį į teigiamą žingsnį pirmyn – 2015 m. gegužės 27 d. Komisijos priimtą Sąjungos kovos su neteisėtu migrantų įvežimu veiksmų planą (Kovos su neteisėtu įvežimu veiksmų planas), pagal kurį numatyta sukurti Sąjungos agentūrų kontaktinę grupę neteisėto migrantų įvežimo klausimais, siekiant stiprinti jų operatyvinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija;
12. pabrėžia, kad turėtų būti visapusiškai naudojamasi esamomis priemonėmis, pvz., agentūrų rizikos analizėmis; pažymi, kad Sąjungos agentūros ne tik turėtų visapusiškai bendradarbiauti tarpusavyje, bet ir stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis; pažymi, kad labiau koordinuojant pastangas turėtų būti įmanoma rinkti duomenis nacionaliniu lygmeniu ir juos perduoti agentūroms;
Dėl perkėlimo Europos Sąjungoje
13. primena, kad perkėlimo Europos Sąjungoje procesas, t. y. tarptautinės apsaugos prašytojo arba asmens, kuriam suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimas iš vienos valstybės narės į kitą, yra praktinis solidarumo Sąjungoje pavyzdys; taip pat primena, kad Parlamentas nuo 2009 m. ragino parengti privalomą mechanizmą prieglobsčio prašytojams visose valstybėse narėse paskirstyti;
14. pažymi, kad pernai Taryba priėmė du sprendimus dėl laikinų perkėlimo Europos Sąjungoje priemonių (Perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimai)(13) ir kad pagal juos numatytas tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimas iš Graikijos ir Italijos į kitas valstybes nares; pažymi, kad Perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimai yra laikinos nukrypti nuo Dublino reglamento taisyklių leidžiančios nuostatos, tačiau jais nenutraukiamas dabartinių Dublino reglamento taisyklių dėl atsakomybės paskirstymo taikymas;
15. laikosi nuomonės, kad skubių perkėlimo Europos Sąjungoje priemonių nustatymas yra žingsnis teisinga kryptimi, ir ragina valstybes nares kuo greičiau vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su šiomis priemonėmis;
16. primena, kad Perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimų tikslais perkėlimas Europos Sąjungoje apims tik tų šalių piliečius, kurių atveju teigiamų sprendimų suteikti tarptautinę apsaugą Sąjungoje dalis per tris ankstesnius mėnesius, Eurostato duomenimis, sieks 75 proc. arba daugiau; pažymi, kad Perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimai paveiks santykinai nedaug žmonių ir nebus taikomi daugybei iš kitų trečiųjų šalių atvykstančių tarptautinės apsaugos prašytojų – pastarieji negalės būti perkeliami pagal šiuos sprendimus;
17. reiškia susirūpinimą dėl to, kad pagal šiuo metu galiojančius Perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimus pirmoji valstybė narė, į į kurią atvykstama, ir toliau turės nagrinėti sudėtingesnius prašymus suteikti tarptautinę apsaugą (bei apeliacinius skundus), pasirūpinti ilgesnės trukmės priėmimu ir koordinuoti asmenų, kuriems tarptautinė apsauga galiausiai nebus suteikiama, grąžinimą; pakartoja, kad bet kokia nauja BEPS valdymo sistema turi būti pagrįsta solidarumu ir teisingu atsakomybės pasidalijimu;
18. laikosi nuomonės, kad turėtų būti atsižvelgiama ne tik į Perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimuose nustatytus kriterijus, t. y. į valstybės narės BVP, valstybės narės gyventojų skaičių, nedarbo lygį valstybėje narėje ir ankstesnį prieglobsčio prašytojų skaičių valstybėje narėje, bet ir į du kitus kriterijus, t. y. į valstybės narės teritorijos dydį ir valstybės narės gyventojų tankį;
19. mano, kad, perkeliant prieglobsčio prašytoją Europos Sąjungoje, turėtų būti – kiek tik tai įmanoma praktiškai – atsižvelgta į tai, kam jis teikia pirmenybę; pripažįsta, kad tai vienas iš būdų atgrasyti nuo antrinio judėjimo ir skatinti prieglobsčio prašytoją patį pritarti sprendimui dėl perkėlimo, tačiau tai neturėtų sustabdyti perkėlimo Europos Sąjungoje proceso;
Dėl perkėlimo į ES
20. laikosi nuomonės, kad perkėlimas į ES yra viena iš pageidautinų galimybių pabėgėliams ir asmenims, kuriems būtina tarptautinė apsauga, saugiai ir teisėtai patekti į Sąjungą tais atvejais, kai pabėgėliai negali nei grįžti į savo gimtąją šalį, nei užsitikrinti veiksmingos apsaugos ar integruotis priimančiojoje šalyje;
21. taip pat pažymi, kad perkėlimas į ES remiant UNHCR yra nusistovėjusi humanitarinė programa ir naudinga priemonė tvarkingam asmenų, kuriems būtina tarptautinė apsauga, atvykimui į valstybių narių teritoriją valdyti;
22. pažymi, kad, atsižvelgdama į precedento neturinčius migrantų, kuriems pavyko pasiekti Sąjungos išorės sienas ir kurie toliau prie jų plūsta, srautus ir nuolat didėjantį asmenų, prašančių tarptautinės apsaugos, skaičių, Sąjunga turi taikyti įpareigojantį ir privalomą teisinį požiūrį į perkėlimą į ES, kaip nustatyta Komisijos migracijos darbotvarkėje; kad būtų užtikrintas poveikis, rekomenduoja remiantis šiuo požiūriu numatyti į ES perkelti didelį pabėgėlių skaičių atsižvelgiant į bendrą tarptautinės apsaugos Sąjungoje siekiančių pabėgėlių skaičių ir į bendras perkėlimo reikmes, kurias kasmet skelbia UNHCR;
23. pabrėžia, kad būtina nuolatinė Sąjungos masto perkėlimo į ES programa, kurioje privalėtų dalyvauti valstybės narės ir pagal kurią būtų numatyta perkelti didelį pabėgėlių skaičių atsižvelgiant į bendrą tarptautinės apsaugos Sąjungoje siekiančių pabėgėlių skaičių;
Dėl humanitarinio priėmimo
24. pažymi, kad humanitarinis priėmimas gali būti naudojamas kaip papildoma perkėlimo į ES priemonė, siekiant skubiai suteikti apsaugą – dažnai trumpalaikę – pažeidžiamiausiems asmenims, kai kyla tokia būtinybė, pvz., nelydimiems nepilnamečiams, neįgaliems pabėgėliams arba asmenims, kuriems būtina skubi medicininė evakuacija;
25. pabrėžia, kad tol, kol trečiųjų šalių piliečiai negali būti perkeliami į ES, visos valstybės narės turėtų būti skatinamos parengti ir įgyvendinti humanitarinio priėmimo programas;
Dėl humanitarinių vizų
26. pažymi, kad asmenims, kuriems būtina tarptautinė apsauga, humanitarinė viza yra būdas patekti į trečiąją šalį ir pateikti prieglobsčio prašymą; ragina valstybes nares pasinaudoti visomis esamomis galimybėmis, kad kilmės ar tranzito šalyse veikiančiose Sąjungos ambasadose ir konsulatuose būtų išduodamos humanitarinės vizos, pirmiausia pažeidžiamiems asmenims;
27. mano, kad tarptautinės apsaugos siekiantys asmenys turėtų turėti galimybę dėl Europos humanitarinės vizos tiesiogiai kreiptis į bet kurį valstybės narės konsulatą ar ambasadą ir kad atlikus įvertinimą ir išdavus tokią humanitarinę vizą ją gavusiam asmeniui turėtų būti leidžiama atvykti į šią vizą išdavusios valstybės narės teritoriją vieninteliu tikslu – pateikti joje tarptautinės apsaugos prašymą; todėl mano, kad būtina iš dalies pakeisti ES vizų kodeksą, į jį įtraukiant konkretesnes nuostatas dėl humanitarinių vizų;
Dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS)
28. pažymi, jog būtina imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad BEPS taptų išties viena bendra sistema;
29. primena, kad, siekiant gerinti derinimą, absoliučiai būtinas visapusiškas šio dokumentų rinkinio įgyvendinimo įvertinimas (Komisijos įvertinimo ataskaitos), o jį atlikus – skubūs tolesni veiksmai tuo atveju, jei įgyvendinimas kuriose nors valstybėse narėse būtų nepatenkinamas;
30. pažymi, pvz., kad nepriimtini prašymai, tolesni prašymai, pagreitintos ir pasienio procedūros yra specifiniai atvejai, kuriais naujojoje Prieglobsčio procedūrų direktyvos redakcijoje mėginta užtikrinti trapią sistemos veiksmingumo ir prašytojų teisių – ypač pažeidžiamų asmenų – pusiausvyrą, ir pabrėžia, kad tokia pusiausvyra gali būti užtikrinta tik visapusiškai ir tinkamai įgyvendinant teisės aktus;
31. atkreipia ypatingą dėmesį į visų sulaikymo būdų teisminės priežiūros svarbą vadovaujantis teisės aktais dėl imigracijos ir prieglobsčio; primena, jog ir tarptautinėje teisėje, ir Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje reikalaujama, kad valstybės narės svarstytų sulaikymo alternatyvas; ragina valstybes nares teisingai taikyti prieglobsčio suteikimo tvarką ir Priėmimo sąlygų direktyvas galimybės apsilankyti sulaikymo centruose aspektu;
32. primena, kad svarbu mažinti asmenų be pilietybės skaičių, ir ragina valstybes nares nustatyti asmenų be pilietybės nustatymo procedūras bei dalytis gerąja praktika, susijusia patikimų duomenų apie asmenis be pilietybės rinkimu, taip pat su asmenų be pilietybės nustatymo procedūromis;
Dėl reglamento „Dublinas III“ peržiūros
33. pažymi, kad reglamento „Dublinas III“ veikimas(14) sukėlė daug klausimų, susijusių su teisingumu ir solidarumu paskiriant valstybę narę, kuri būtų atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą; pažymi, kad pagal dabartinę sistemą nepakankamai atsižvelgiama į ypatingą migracijos spaudimą, kurį patiria prie Sąjungos išorės sienų esančios valstybės narės; mano, kad valstybės narės turi susitaikyti su užsitęsusiais sunkumais, kurių kyla dėl Dublino reglamento logikos, ir kad Sąjunga turėtų numatyti galimybes užtikrinti ir valstybių narių savitarpio, ir susijusių migrantų solidarumą;
34. pažymi, jog Dublino reglamentu nustatytai sistemai tenkantis spaudimas dėl to, kad į Sąjungą atvyksta vis daugiau migrantų, parodė, kad pagal šiuo metu įgyvendinamą sistemą daugeliu atžvilgiu nepavyko pasiekti dviejų svarbiausių tikslų – nustatyti objektyvių ir teisingų atsakomybės paskirstymo kriterijų ir suteikti galimybės skubiai užsitikrinti tarptautinę apsaugą; pakartoja abejojąs kriterijumi, pagal kurį šiuo metu pirmoji valstybė narė, į kurią atvykstama, tampa atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, ir mano, kad šis kriterijus turėtų būti peržiūrėtas;
35. taip pat pažymi, kad tuo pat metu antrinio judėjimo atvejų skaičius Sąjungoje tebėra didelis; mano, jog akivaizdu, kad nuo pat Dublino sistemos sukūrimo jos tikslas buvo ne atsakomybės padalijimas valstybėms narėms – jos pagrindinis tikslas buvo atsakomybę už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą skubiai priskirti vienai valstybei narei;
36. rekomenduoja kriterijus, kuriais grindžiami Perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimai, tiesiogiai integruoti į standartines Sąjungos taisykles, taikomas paskirstant atsakomybę už tarptautinės apsaugos prašymų tvarkymą; pabrėžia, kad peržiūrint Dublino reglamentą svarbu persvarstyti prašytojo, kuriam akivaizdžiai būtina tarptautinė apsauga, sampratą, nes į šią kategoriją nepatenkančių migrantų ir pabėgėlių atvejus vis tiek turėtų nagrinėti pirmoji valstybė narė, į kurią jie atvyksta;
37. laikosi nuomonės, kad daugiausia prieglobsčio prašymų gaunančias valstybes nares Europos Sąjunga turėtų paremti skirdama proporcingą ir tinkamą finansinę ir techninę pagalbą; mano, kad naudojimosi solidarumo ir atsakomybės padalijimo priemonėmis loginis pagrindas yra BEPS kokybės ir veikimo gerinimas;
38. pažymi, kad viena iš galimybių iš esmės pakeisti Dublino sistemą būtų nustatyti centralizuotą Sąjungos lygmens prašymų surinkimo sistemą – į kiekvieną prieglobsčio prašytoją žiūrint kaip į asmenį, kuris siekia gauti prieglobstį visoje Sąjungoje, o ne konkrečioje valstybėje narėje – ir sukurti centralizuotą atsakomybės už bet kurį prieglobsčio Sąjungoje prašantį asmenį paskirstymo sistemą; mano, kad pagal tokią sistemą kiekvienai valstybei narei galėtų būti numatytos tam tikra viršutinė riba, susijusi su atvykstančių asmenų skaičiumi – gali būti, kad tai padėtų atgrasyti nuo antrinio judėjimo, nes visos valstybės narės visapusiškai dalyvautų taikant centralizuotą sistemą ir nebebūtų individualiai atsakingos už prašytojų paskyrimo į kitas valstybes nares; mano, kad tokios sistemos veikla galėtų būti grindžiama Sąjungos migrantų antplūdžio valdymo centrais, kuriuose būtų nustatoma asmens perkėlimo vieta Sąjungoje; pabrėžia, kad bet kokia nauja atsakomybės paskirstymo sistema turi apimti esmines šeimos vientisumo ir vaiko interesų sampratas;
Dėl abipusio pripažinimo
39. pažymi, kad šiuo metu valstybės narės pripažįsta kitų valstybių narių sprendimus dėl prieglobsčio tik tuomet, jeigu jie yra neigiami; pakartoja, kad, tarpusavyje pripažindamos teigiamus sprendimus dėl prieglobsčio, valstybės narės žengtų logišką žingsnį tinkamo SESV 78 straipsnio 2 dalies a punkto, kuriame raginama sukurti visoje Sąjungoje galiojantį vienodą prieglobsčio statusą trečiųjų šalių piliečiams, įgyvendinimo link;
Dėl Laikinosios apsaugos direktyvos
40. pažymi, kad masinio antplūdžio atveju Komisija, veikdama savo iniciatyva arba išnagrinėjusi valstybės narės prašymą, gali pasiūlyti taikyti Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl laikinosios apsaugos (Laikinosios apsaugos direktyvą)(15); pažymi, kad, norint ją faktiškai taikyti, Taryba turi priimti sprendimą kvalifikuota balsų dauguma; pažymi, jog direktyva turėtų būti taikoma kilus pavojui, kad pagal Sąjungos prieglobsčio sistemą nepavyks išspręsti masinio perkeltųjų asmenų antplūdžio arba tokio antplūdžio grėsmės problemos; tačiau pabrėžia, kad nuo jos priėmimo 2001 m. Laikinosios apsaugos direktyva niekada nebuvo pritaikyta;
41. pažymi, kad Laikinosios apsaugos direktyvoje taip pat numatyta galimybė evakuoti perkeltuosius asmenis iš trečiųjų šalių ir kad tokiai evakuacijai būtų galima panaudoti humanitarinius koridorius bendradarbiaujant su UNHCR, o valstybės narės būtų įpareigotos sudaryti visas sąlygas gauti vizas, jei kiltų tokia būtinybė;
42. mano, kad kai kurių valstybių narių, kurios pirmosios susiduria su migrantų antplūdžiu, prieglobsčio sistemos ir taip aiškiai perkrautos, taigi, remiantis pačios Laikinosios apsaugos direktyvos logika, ji turėtų būti pradėta taikyti; bet kuriuo atveju peržiūrint šią direktyvą ragina aiškiai apibrėžti, kas yra masinis antplūdis; daro išvadą, kad Dublino sistemos peržiūra gali apimti šią Laikinosios apsaugos direktyvos peržiūrą;
Dėl integracijos
43. pažymi, jog nepaprastai svarbu, kad dalyvautų visi visuomenės veikėjai, todėl siūlo stiprinti geriausios patirties mainus šioje srityje paisant valstybių narių kompetencijos integracijos priemonių klausimu; pabrėžia, kad visų teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijos priemonėmis turėtų būti skatinama įtrauktis, o ne izoliacija; pažymi, kad esminį vaidmenį integracijos procesuose atlieka vietos ir regioninės valdžios institucijos, įskaitant miestus;
44. pabrėžia, kad priimančiosios valstybės narės turi teikti pabėgėliams pagalbą ir galimybes integruotis bei kurti gyvenimą naujojoje visuomenėje; pažymi, kad tai turi būtinai apimti būstą, raštingumo lavinimą ir kalbos kursus, kultūrų dialogą, švietimą ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat veiksmingą prieigą prie visuomenės demokratinių struktūrų, kaip nustatyta Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvoje(16); pažymi, kad pabėgėliai, kaip ir Sąjungos piliečiai, priimančioje valstybėje narėje turi teises ir pareigas; todėl pabrėžia, kad integracija – dvipusis procesas ir kad pagarba vertybėms, kuriomis grindžiama Sąjunga, kaip ir pagarba pagrindinėms pabėgėlių teisėms, turi būti sudėtinė integracijos proceso dalis;
45. primena, kad pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 15 straipsnį valstybės narės nustato sąlygas, kuriomis tarptautinės apsaugos prašytojams užtikrinama prieiga prie jų darbo rinkos, tačiau ši prieiga turi būti veiksminga ir suteikiama laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų laiko ribų; supranta, kad, vadovaujantis 15 straipsnio 2 dalimi, dėl priežasčių, susijusių su darbo rinkos politika, valstybės narės gali teikti pirmenybę Sąjungos piliečiams ir valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, piliečiams, taip pat valstybėje narėje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams;
46. laikosi nuomonės, kad jei asmenys, kuriems buvo suteikta tarptautinė apsauga Sąjungoje, gauna pasiūlymą dirbti kitoje valstybėje narėje, o ne toje, kurioje jiems buvo suteikia tarptautinė apsauga, jie turėtų turėti galimybę pasinaudoti tokiu pasiūlymu;
47. pakartoja, kad geresnis užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimas yra vienas iš būdų praktiškai užtikrinti geresnę Sąjungoje jau esančių trečiųjų šalių piliečių integraciją, ir ragina Komisiją pateikti atitinkamus pasiūlymus šiuo klausimu;
48. ragina rengti privačias ir bendruomenines integracijos programas asmenims, kuriuos sutikta perkelti, bendradarbiaujant su valstybių narių ir vietos valdžios institucijomis bei remiantis geriausia jų praktika;
Dėl šeimos vientisumo
49. ragina valstybes nares stengtis, kad šeimos liktų kartu: ilgainiui tai padės užtikrinti geresnes integracijos perspektyvas, nes pagrindinis dėmesys galės būti skiriamas naujo gyvenimo kūrimui, o ne rūpinimuisi šeimos nariais, kurie tebėra nesaugūs;
50. pabrėžia, kad valstybės narės turėtų įveikti visas teisines ir praktines kliūtis ir greičiau priimti sprendimus dėl šeimų susijungimo;
51. laikosi nuomonės, jog svarbu, kad iki iš esmės peržiūrint Dublino reglamentą valstybės narės labiau naudotųsi diskrecinėmis išlygomis siekiant laikytis šeimos vientisumo principo;
Dėl vaikų
52. pabrėžia, jog į Sąjungą atvykstantys vaikai yra pažeidžiamoje padėtyje, ir pakartoja, jog kiekvienas vaikas turi teisę į tai, kad su juo pirmiausia būtų elgiamasi kaip su vaiku; ragina valstybes nares visapusiškai taikyti konkrečias BEPS nuostatas dėl nelydimų nepilnamečių, įskaitant galimybę gauti teisinę pagalbą, globą, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, būstu ir švietimu, teisę kalbėti jiems suprantama kalba ir dalyvauti pokalbiuose su tinkamai apmokytais pareigūnais; pakartoja, kad valstybės narės neturėtų sulaikyti vaikų dėl to, kad jie yra migrantai;
53. primena, kad parama, informacija ir apsauga nelydimiems bei nuo šeimos atskirtiems vaikams turėtų būti užtikrinta atsižvelgiant į jų interesus ir kad nelydimų bei nuo šeimos atskirtų vaikų pateikti prašymai dėl šeimos susijungimo turėtų būti nagrinėjami greičiau;
54. pažymi, kad veiksminga globa ir vaiko interesų paisančios apsaugos sistemos yra itin svarbios užkertant kelią piktnaudžiavimui, aplaidumui ir tėvų priežiūros netekusių vaikų išnaudojimui; pabrėžia, kad svarbu apibrėžti Sąjungos gaires, skirtas globos sistemai, pagal kurią būtų siekiama suteikti deramą paramą ir apsaugą bei užtikrinti vienodą požiūrį į vaikus iš užsienio ir savo šalies vaikus;
55. mano, kad amžius turėtų būti nustatomas ne taip agresyviai, taikant daugiadisciplininį metodą ir saugiai, gerbiant vaiko fizinį neliečiamumą ir žmogaus orumą bei ypatingą dėmesį skiriant mergaitėms, o tai turėtų atlikti nepriklausomi kvalifikuoti specialistai ir ekspertai;
56. ragina valstybes nares rinkti suskirstytus duomenis apie pabėgėlių ir migrantų vaikų padėtį, siekiant gerinti sistemų pajėgumą integruoti pabėgėlių ir migrantų vaikus;
Dėl grąžinimo
57. laikosi nuomonės, jog tinkamas BEPS įgyvendinimas turi apimti saugų asmenų, kurių atveju atlikus individualų jų prašymo suteikti prieglobstį vertinimą nustatoma, kad jie negali pretenduoti į apsaugą Sąjungoje, grąžinimą;
58. pripažįsta, jog atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. 36 proc. trečiųjų šalių piliečių, turėjusių išvykti iš Sąjungos, buvo veiksmingai grąžinti, reikia didinti Sąjungos grąžinimo sistemos veiksmingumą;
59. mano, kad, siekiant didinti readmisijos veiksmingumą ir užtikrinti nuoseklų grąžinimą Europos lygmeniu, turės būti priimti nauji ES readmisijos susitarimai ir pirmenybė turės būti teikiama jiems, o ne dvišaliams valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimams;
60. mano, kad migrantai turi būti grąžinami tik saugiai, visapusiškai laikantis atitinkamų migrantų pagrindinių ir procesinių teisių, ir jei šalis, į kurią jie grąžinami, jiems saugi; atsižvelgdamas į tai primena, kad pirmenybė turėtų būti teikiama savanoriškam grįžimui, o ne priverstiniam grąžinimui;
61. siūlo, kad bet koks valstybių narių bandymas atstumti migrantus, kuriems nebuvo suteikta proga pateikti prašymus suteikti prieglobstį, prieštarauja Sąjungos ir tarptautinei teisei, ir kad Komisija turėtų imtis atitinkamų veiksmų prieš bet kurią valstybę narę, kuri bandytų tai daryti;
Dėl saugių kilmės šalių sąrašo
62. pripažįsta, kad neseniai pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl saugių kilmės šalių Sąjungos sąrašo, kuriuo iš dalies keičiama Prieglobsčio procedūrų direktyva(17); pažymi, kad, jei toks Sąjungos sąrašas taptų privalomas valstybėms narėms, iš principo jis galėtų būti svarbi priemonė prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procesui, įskaitant grąžinimą, palengvinti;
63. apgailestauja dėl dabartinės padėties: valstybės narės taiko skirtingus sąrašus, į kuriuos įtrauktos skirtingos saugios šalys, o tai trikdo vienodą taikymą ir skatina antrinį judėjimą;
64. pabrėžia, jog bet kuriuo atveju – kad ir koks saugių šalių sąrašas būtų taikomas – vis vien turėtų būti laikomasi principo, jog kiekvienas asmuo gali kreiptis dėl to, kad būtų atskirai išnagrinėtas jo tarptautinės apsaugos prašymas;
Dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūrų
65. pažymi, kad 2015 m. rugsėjo mėn. Komisijai teko priimti 40 sprendimų dėl pažeidimų, susijusio su BEPS įgyvendinimu, 19 valstybių narių atžvilgiu – dar 34 panašūs atvejai tebenagrinėjami; pakartoja, kad Parlamentas turėtų būti nuolat visapusiškai informuojamas apie procedūras, kurias Komisija inicijuoja valstybių, neįgyvendinančių arba tinkamai neįgyvendinančių Sąjungos teisės aktų šioje srityje, atžvilgiu;
66. dar kartą pabrėžia, jog nepaprastai svarbu, kad, susitarus dėl Sąjungos teisės aktų ir juos priėmus, valstybės narės laikytųsi duoto žodžio ir įgyvendintų šiuos teisės aktus;
67. taip pat pažymi, kad tinkamai įvertinti tam tikrų BEPS elementų privalumų ir trūkumų neįmanoma, nes nemažai valstybių narių dar nėra visapusiškai įgyvendinusios atitinkamų teisės aktų;
Dėl Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO)
68. kad būtų užtikrintas vienodas BEPS taisyklių taikymas, rekomenduoja EASO ilgainiui padaryti pagrindiniu šios sistemos koordinatoriumi; pakartoja, kad BEPS tampant išties europine sistema, EASO iš valstybių narių ekspertų grupės turi evoliucionuoti į visavertę Sąjungos agentūrą, kuri teiktų operatyvinę paramą valstybėms narėms ir prie išorės sienų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad jam turi būti užtikrintas reikiamas finansavimas ir žmogiškieji ištekliai trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;
69. pažymi, kad 2015 m. EASO biudžetas perkėlimo Europos Sąjungoje ir į ES bei išorės aspekto tikslais siekė vos 30 000 EUR; pakartoja, jog, atsižvelgiant į dabartinius įvykius Viduržemio jūros regione ir į tai, kad EASO nuolat minimas Perkėlimo ES sprendimuose, šis labai mažas biudžetas negali būti vertinamas rimtai; primena, kad trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu turės būti gerokai padidintas EASO biudžetas, žmogiškieji ištekliai ir lėšos, kurias jis skirsto perkėlimo Europos Sąjungoje ir į ES tikslais;
Dėl agentūros FRONTEX ir siūlomų naujų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų
70. atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį teikdama pagalbą visiems laivams ar asmenims, ištiktiems nelaimės jūroje, pastaruoju metu atliko agentūra FRONTEX, ir pripažįsta jos indėlį gelbstint ir išsaugant daugybę gyvybių Viduržemio jūroje vykdant bendras operacijas „Triton“ ir „Poseidon“;
71. kaip supranta, neseniai pasiūlytos Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos turėtų pakeisti agentūrą FRONTEX, o jų pareiga būtų užtikrinti Europos masto integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, siekiant veiksmingai valdyti migraciją ir užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą Sąjungoje, kartu išsaugant laisvą asmenų judėjimą joje; atsižvelgdamas į Sutartis ir jų protokolus pažymi, kad valstybės narės, kurios yra Šengeno susitarimų šalys, tačiau dar nėra tapusios vidaus sienų kontrolės netaikančios Šengeno erdvės narėmis, gali dalyvauti visuose pagal naująjį pasiūlymą numatytuose veiksmuose ir (arba) jais naudotis;
72. nekantriai laukia derybų dėl pasiūlymo teisėkūros institucijose ir tarp jų taikant įprastą teisėkūros procedūrą, kaip nustatyta SESV 294 straipsnyje;
Dėl Šengeno ir išorės sienų valdymo ir saugumo
73. primena, kad sukūrus Šengeno erdvę Sąjunga tapo erdve be vidaus sienų, kad Šengeno erdvės valstybės narės palaipsniui sukūrė bendrą Šengeno erdvės išorės sienų politiką ir kad pagal tokiai sistemai būdingą logiką vidaus sienų kontrolės panaikinimas visuomet turi eiti išvien su kompensacinėmis priemonėmis – Šengeno erdvės išorės sienų stiprinimu ir keitimusi informacija naudojantis Šengeno informacine sistema (SIS);
74. pripažįsta, kad Šengeno erdvės vientisumas ir vidaus sienų kontrolės panaikinimas priklauso nuo to, ar išorės sienos valdomos veiksmingai – visoms valstybėms narėms taikant aukštus bendrus standartus prie išorės sienų ir veiksmingai keičiantis informacija tarpusavyje;
75. sutinka, kad Sąjunga turi sustiprinti savo išorės sienų apsaugą ir toliau vystyti BEPS ir kad būtinos priemonės Šengeno erdvės pajėgumui atremti naujus iššūkius, su kuriais susiduria Europa, stiprinti ir pagrindiniams saugumo ir laisvo asmenų judėjimo principams išsaugoti;
76. pažymi, jog, vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu, patekimas į Šengeno erdvės teritoriją apskritai kontroliuojamos prie išorės sienų, be to, kad patektų į Šengeno erdvę, daugelio trečiųjų šalių piliečiai turi turėti vizą;
77. dar kartą atkreipia dėmesį į UNHCR kreipimąsi, kad pagarba pagrindinėms teisėms ir tarptautiniams įsipareigojimams gali būti užtikrinta tik tuomet, jei imantis veiklos procedūrų ir planų šie įsipareigojimai bus įtraukti į praktiškas ir aiškiais gaires pasienio pareigūnams, įskaitant dirbančius prie sausumos, jūrų ir oro sienų; pažymi, kad būtina dar labiau stiprinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, siekiant reaguoti į įvairialypį poveikį darančius įvykius, kurie paveikia didelę dalį valstybių narių;
78. dar kartą pabrėžia, jog – kaip ir konkrečiai teisės aktų dėl prieglobsčio ir migracijos atveju – norint užtikrinti teisės aktų dėl vidaus ir išorės sienų veiksmingą, itin svarbu, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų priemones, dėl kurių susitarta Sąjungos lygmeniu; pabrėžia, jog nepaprastai svarbu, kad, padidėjus spaudimui, valstybės narės geriau įgyvendintų priemones prie išorės sienų, nes tai padės bent šiek tiek nuraminti dėl saugumo nuogąstaujančius piliečius;
79. pažymi, kad 2015 m. gruodžio 15 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl tikslinės Šengeno sienų kodekso peržiūros, kuriame siūloma vykdyti sistemingą visų Sąjungos (ne tik trečiųjų šalių) piliečių kontrolę prie Šengeno erdvės išorės sienų naudojantis atitinkamomis duomenų bazėmis;
80. mano, kad Šengeno erdvė – vienas svarbiausių Europos integracijos laimėjimų; pažymi, kad dėl konflikto Sirijoje ir kitose regiono šalyse į Sąjungą plūstelėjo rekordinis pabėgėlių ir migrantų skaičius, o tai, savo ruožtu, atskleidė kai kurių Sąjungos išorės sienų valdymo trūkumus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, reaguodamos į šią padėtį, kai kurios valstybės narės nusprendė uždaryti savo vidaus sienas arba nustatyti laikinąją sienų kontrolę, taigi kilo pavojus tinkamam Šengeno erdvės veikimui;
Dėl migrantų antplūdžio valdymo centrų
81. primena, kad, remiantis migrantų antplūdžio valdymo požiūriu, kurį savo Europos migracijos darbotvarkėje išdėstė Komisija, agentūra FRONTEX, EASO, Europolas ir Eurojustas, vykdydami savo atitinkamus įgaliojimus, turi teikti operatyvinę pagalbą valstybėms narėms;
82. pažymi, jog šiuo požiūriu Sąjungos agentūroms reikalingi ištekliai, kad jos galėtų vykdyti joms paskirtas užduotis; primygtinai ragina Sąjungos agentūras ir valstybes nares nuolat visapusiškai informuoti Parlamentą apie darbą migrantų antplūdžio valdymo centruose;
83. pažymi, kad abiejuose Perkėlimo ES sprendimuose numatyta operatyvinė parama migrantų antplūdžio valdymo centruose, kuri Italijai ir Graikijai turi būti teikiama migrantams patikrinti tik jiems atvykus, jų tarptautinės apsaugos prašymams užregistruoti, prašytojams informuoti apie perkėlimą Europos Sąjungoje, asmenų, kurie nesikreipė dėl tarptautinės apsaugos ir kitu atveju negali pasilikti arba kurių prašymai buvo atmesti, grąžinimo operacijoms organizuoti ir visiems pačios perkėlimo Europos Sąjungoje procedūros etapams supaprastinti;
84. ragina migrantų antplūdžio valdymo centrus kurti kuo greičiau, kad šioms valstybėms narėms būtų galima teikti konkrečią operatyvinę pagalbą; ragina skirti techninius ir finansinius išteklius ir paremti pirmąsias atvykimo valstybes nares, pvz., Italiją ir Graikiją, kad visi į Sąjungą atvykstantys migrantai būtų greitai ir veiksmingai užregistruojami ir nukreipiami į kompetentingas institucijas užtikrinant visapusišką pagarbą jų pagrindinėms teisėms; mano, kad greita ir veiksminga Sąjungos parama valstybėms narėms ir tokios paramos priėmimas svarbūs abipusiam pasitikėjimui skatinti;
85. pripažįsta, kad vienas iš pagrindinių migrantų antplūdžio valdymo centrų tikslų yra sudaryti sąlygas Sąjungai greitai suteikti apsaugą ir humanitarinę pagalbą tiems, kuriems ji būtina; pabrėžia, jog ypač būtina pasirūpinti tuo, kad migrantų antplūdžio valdymo centruose migrantai būtų suskirstomi į kategorijas visapusiškai paisant visų migrantų teisių; visgi pripažįsta, kad tinkamas tarptautinės apsaugos prašytojų identifikavimas pirmojo atvykimo į Sąjungą vietoje turėtų padėti palengvinti bendrą reformuotos BEPS veikimą;
Dėl baudžiamosios teisės sprendžiant migracijos klausimus
86. pažymi, jog Komisija savo Kovos su neteisėtu įvežimu veiksmų plane teigia, kad ji svarsto galimybę peržiūrėti Tarybos direktyvą 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis;
87. mano, kad ši peržiūra būtina ir kad ją atliekant turėtų būti svarstoma galimybė taikyti sistemą, pagal kurią prekybos žmonėmis ir nusikalstamo žmonių gabenimo aukos galėtų imtis veiksmų ir padėti vykdant veiksmingą prekiautojų žmonėmis arba nusikalstamo žmonių gabenimo tarpininkų baudžiamąjį persekiojimą nesibaimindamos, jog bus pačios persekiojamos;
88. pažymi, kad Komisija svarsto galimybę peržiūrėti Tarybos direktyvą 2002/90/EB, apibrėžiančią padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi; laikosi nuomonės, kad nė vienas asmuo, teikiantis visokeriopą humanitarinę pagalbą tiems, kuriems ji būtina, neturėtų būti kriminalizuojamas ir kad Sąjungos teisė turėtų atspindėti į šį principą;
89. pabrėžia, kad kitas gyvybiškai svarbus žingsnis ardant nusikalstamo žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklus yra finansinių tyrimų prioritetizavimas, nes, norint susilpninti ir galiausiai išardyti šiuos nusikaltėlių tinklus, be galo svarbu susekti ir konfiskuoti jų pelną; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares greitai ir veiksmingai į nacionalinę teisę perkelti Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą;
90. primena, jog, norint užtikrinti, kad baudžiamosios veikos tyrimai būtų vykdomi veiksmingai, labai svarbu apmokyti specialistus – taip su tyrimais susiję asmenys visapusiškai suprastų reiškinį, su kuriuo siekia kovoti, ir žinotų, kaip jį atpažinti ankstyvuoju etapu;
Dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis
91. pažymi, kad ES visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (VPMJ) prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos ramstis turėtų būti vystomas toliau, labiau įtraukiant trečiąsias šalis; pažymi, kad dabartiniais veiksmais šioje srityje, vykdomais pagal regioninės apsaugos programas arba regioninės plėtros ir apsaugos programas, daugiau dėmesio skiriama gebėjimų kovoti su nusikalstamo žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklais trečiosiose kilmės ir tranzito šalyse ugdymui; taip pat pažymi, kad šių programų perkėlimo į ES komponentas tebėra silpnas; mano, kad gebėjimų ugdymo pastangos ir perkėlimo į ES veiksmai turėtų būti intensyvesni ir vykdomi kartu su daug pabėgėlių priimančiomis trečiosiomis šalimis;
92. pripažįsta, kad VPMJ yra pagrindinė priemonė Sąjungos išorės politikos tikslams migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityse nustatyti; pažymi, kad tai apima įvairias priemones, įskaitant regioninius ir dvišalius dialogus, partnerystes judumo srityje, bendras migracijos ir judumo darbotvarkes, readmisijos susitarimus, susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo ir vizų režimo išimčių, regioninės apsaugos programas ir regioninės plėtros ir apsaugos programas;
93. kaip supranta, išorės aspektas daugiausia turėtų apimti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis kovojant su esminėmis neteisėtų asmenų srautų į Europą priežastimis ir sprendžiant šią problemą; kaip supranta, ypatingas dėmesys ir toliau turėtų būti skiriamas partnerystei ir bendradarbiavimui su pagrindinėmis kilmės, tranzito ir paskirties šalimis, pvz., naudojantis Chartumo ir Rabato procesais, Afrikos ir ES dialogu migracijos ir judumo klausimais, Budapešto ir Prahos procesais;
94. pažymi, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi būti išrankios teikdamos paramą trečiųjų šalių teisėsaugos agentūroms: būtina atsižvelgti į tai, ar esama duomenų apie tų agentūrų įvykdytus migrantų žmogaus teisių pažeidimus;
95. rekomenduoja bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis įvertinti tų šalių prieglobsčio sistemas, jų paramą pabėgėliams ir jų gebėjimą bei pasiryžimą spręsti prekybos žmonėmis ir nusikalstamo žmonių gabenimo į tas šalis ir per jas problemą;
96. ragina Sąjungą padėti trečiosioms šalims kurti jų prieglobsčio sistemas ir integracijos strategijas, kad trečiųjų šalių piliečiai, kuriems būtina tarptautinė apsauga, galėtų dėl apsaugos kreiptis tose šalyse; mano, kad Sąjunga, bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis, turi vadovautis visiems naudingu požiūriu, t. y. požiūriu, kuris būtų naudingas Sąjungai, atitinkamai trečiajai šaliai, taip pat pabėgėliams ir migrantams toje trečiojoje šalyje;
97. primena, jog Sąjunga vykdo aktyvesnį išorės bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis migracijos ir prieglobsčio srityse, kad galėtų tinkamai reaguoti į dabartinę pabėgėlių krizę, ir ėmėsi naujų bendradarbiavimo iniciatyvų, pvz., ES ir Turkijos bendro veiksmų plano; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad visos šalys turi laikytis savo įsipareigojimų, kylančių iš bendro veiksmų plano, įskaitant spręsti pagrindinių priežasčių, dėl kurių Sirijos gyventojai masiškai palieka savo šalį, problemą, intensyvinti bendradarbiavimą teikiant paramą Sirijos piliečiams, kuriems suteikta laikina apsauga, ir juos priimančioms bendruomenėms Turkijoje, ir kad Turkija turi laikytis savo įsipareigojimų užkirsti kelią neteisėtos migracijos srautams iš savo teritorijos į Sąjungą;
Dėl informuotumo didinimo kampanijų
98. pažymi, kad nemažai neteisėtai įvežtų asmenų tam tikru mastu suvokia, kuo rizikuoja leisdamiesi į potencialiai pavojingą kelionę į Europą, tačiau vis tiek nusprendžia vykti, nes, jų įsitikinimu, ši rizika mažesnė už tą, su kuria jiems tektų susidurti, jeigu jie nemigruotų;
99. palankiai vertina tai, kad pagal Kovos su neteisėtu įvežimu veiksmų planą naujosios informuotumo didinimo kampanijos susiejamos su esamų kampanijų vertinimu; rekomenduoja į bet kurią tokią kampaniją įtraukti informaciją apie kriterijus, kuriais remiantis bus nustatomas apsaugos statusas Sąjungoje, nes tokia informacija gali įtikinti nevykti tuos migrantus, kurie rizikuoja leistis į pražūtingą kelionę vien tam, kad būtų grąžinti, jei jiems nebūtų suteikta apsauga;
Dėl esminių priežasčių problemos sprendimo
100. pakartoja, jog Sąjunga turi priimti ilgalaikę strategiją, kad padėtų neutralizuoti emigraciją skatinančius veiksnius trečiosiose šalyse (konfliktus, persekiojimą, etninį valymą, bendro pobūdžio smurtą ar kitus veiksnius, pvz., ypač didelį skurdą, klimato kaitą ar gaivalines nelaimes), dėl kurių žmonės patenka į rankas nusikalstamo žmonių gabenimo tinklams, nes yra įsitikinę, kad tai jų vienintelė galimybė pasiekti Sąjungą;
101. primena, jog JT specialusis pranešėjas migrantų žmogaus teisių klausimais taip pat paragino Sąjungą atverti teisėtos migracijos kelius, kad migrantai galėtų naudotis oficialiais atvykimo ir išvykimo kanalais, o ne nusikalstamo žmonių gabenimo tinklais;
102. pabrėžia, jog pastaruoju metu išaugęs į Sąjungą atvykstančių pabėgėlių skaičius rodo, kad, norint valdyti dabartinį migracijos reiškinį, prevencinių priemonių savaime nepakanka;
103. kaip supranta, ilgainiui būtinas didesnis postūmis sprendžiant geopolitinius klausimus, darančius poveikį esminėms migracijos priežastims, kaip antai karas, skurdas, korupcija, badas, o galimybių stoka reiškia, kad žmonės ir toliau jausis verčiami bėgti į Europą, nebent Sąjunga rastų būdą padėti atstatyti tas šalis; pažymi, jog tai reiškia, kad Komisija ir valstybės narės turi skirti lėšų, siekiant padėti ugdyti gebėjimus trečiosiose šalyse, pvz., skatinant investicijas ir švietimą, stiprinant ir taikant prieglobsčio sistemas, padedant geriau valdyti sienas, taip pat stiprinant teisines ir teismų sistemas jose;
Dėl finansavimo trečiosioms šalims
104. pažymi, kad pagrindinė finansavimo priemonė trečiosioms šalims yra vystomojo bendradarbiavimo priemonė, kuri apima vienintelį Sąjungos visuotinį teminį finansavimą migracijai pagal Visuotinių viešųjų gėrybių ir uždavinių programą, administruojamą Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi (DEVCO) GD; taip pat pažymi, kad, kaip ir valstybėms narėms tiesiogiai skiriamų lėšų atveju, administruojant vystomojo bendradarbiavimo priemonę dalyvauja ir kiti Komisijos generaliniai direktoratai bei Sąjungos įstaigos, pvz., Sąjungos pagalbą kaimyninėms šalims pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę teikia Kaimyninės politikos ir plėtros derybų GD, humanitarinę pagalbą teikia Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos (ECHO) GD, o EIVT administruoja priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos; primena, kad du Migracijos ir vidaus reikalų (HOME) GD administruojami fondai – Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF) ir Vidaus saugumo fondas (VSF) – taip pat apima išorės aspektą, taigi taip užtikrinama nauja suinteresuotoji šalis išorės finansavimo srityje;
105. palankiai vertina neseniai įsteigtą Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą ir tai, kad į jį įsipareigota sumokėti 1,8 mlrd. EUR – tai papildomas trečiųjų šalių finansavimo elementas; ragina valstybes nares toliau remti šį fondą;
106. vadovaudamasis VPMJ rekomenduoja, kad įgyvendinant Sąjungos išorės politiką ir teikiant finansavimą vienodai svarbiais būtų laikomi visi keturi teminiai ramsčiai, pagal kuriuos sprendžiami i) teisėtos migracijos ir judumo, ii) neteisėtos migracijos ir prekybos žmonėmis, iii) tarptautinės apsaugos ir iv) migracijos poveikio vystymuisi klausimai;
Dėl finansavimo skaidrumo
107. pažymi, kad Sąjungos migracijos politika įgyvendinama taikant įvairias politikos priemones, kurių kiekviena turi savo tikslus ir jie nebūtinai turi būti susiję tarpusavyje, taip pat, kad daug susijusių veiklos vykdytojų nepakankamai tarpusavyje derina finansavimą; pabrėžia, kad dėl biudžeto eilučių ir atsakomybės suskaidymo susidaro valdymo struktūra, dėl kurios gali būti sudėtinga išsamiai apžvelgti, kaip paskirstomos ir galiausiai panaudojamos įvairios lėšos; taip pat pabrėžia, kad dėl tokio suskaidymo sunkiau tiksliai įvertinti, kiek iš viso Sąjunga išleidžia migracijos politikos srityje;
108. mano, kad turi būti teikiama tokia išsami Sąjungos finansavimo, susijusio su migracija, tiek pačioje Sąjungoje, tiek už jos ribų, apžvalga, kadangi neatlikus tokios apžvalgos aiškiai trukdoma skaidrumui ir racionaliam politikos formavimui; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad viena galimybė būtų sukurti interneto svetainę, kurioje būtų pateikiama visų Sąjungos finansuojamų projektų, susijusių su migracijos politika, duomenų bazė; pabrėžia, kad reikia garantuoti ir biudžeto eilučių skaidrumą siekiant užtikrinti tinkamą visų Sąjungos migracijos politikos tikslų finansavimą;
109. primena, kad teigiamas ES migracijos fondų poveikis priklauso nuo procesų nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, kuriais užtikrinamas skaidrumas, veiksmingas stebėjimas ir atskaitomybė; mano, kad reikėtų apsvarstyti, kaip padaryti taip, kad stebėjimo ir vertinimo procesai būtų vykdomi nuolat, o ne tik kaip ex post procesai, taip pat mano, kad šiuo atveju reikėtų sustiprinti Audito Rūmų vaidmenį; pažymi, kad reikėtų nustatyti kokybinius ir kiekybinius rodiklius, siekiant nustatyti ES fondų poveikį ir padėti įvertinti, ar šie fondai pasiekė savo tikslus;
Dėl papildomo finansavimo migracijos srityje
110. palankiai vertina tai, jog 2016 m. Sąjungos biudžete numatytas papildomas finansavimas, kad būtų galima pradėti spręsti dabartinio migracijos reiškinio klausimą; pabrėžia, kad didžioji šio finansavimo dalis yra finansavimas pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP), kuri buvo pasiūlyta, o tai reiškia, kad Sąjunga šiuo metu leidžia lėšas, kurias leisti buvo numatyta vėliau;
111. sutinka, kad nors pastarieji biudžeto pasiūlymai ir 2016 m. Sąjungos biudžete numatytas papildomas finansavimas, įskaitant lankstumo priemonės panaudojimą, turėtų būti vertinami palankiai, finansavimas vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu tebekelia susirūpinimą; yra susirūpinęs dėl to, kad padidinus 2016 m. PMIF skirtose biudžeto eilutėse pasiūlytas sumas nebuvo atlikta to fondo 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiui skirtų visuotinių išteklių peržiūra, kaip buvo siūlyta; supranta, kad jei padėtis bus tokia, kaip dabar, PMIF finansavimo lėšos išseks daug anksčiau nei 2020 m.;
112. ragina valstybes nares visapusiškai naudotis fondų, kurie nėra tiesiogiai susiję su migracijos politika, bet kurie gali būti panaudoti veiksmams toje srityje (pvz., integravimo veiksmams) finansuoti, teikiamomis galimybėmis, pvz., Europos socialinio fondo, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, „Horizontas 2020“, Europos regioninės plėtros fondo ir Teisių ir pilietiškumo programos teikiamomis galimybėmis;
113. rekomenduoja, kad pagal DFP peržiūrą, kurią planuojama atlikti 2016 m. pabaigoje, pagal 3 išlaidų kategoriją – Pilietiškumas, laisvė, saugumas ir teisingumas – reikia numatyti daug papildomų naujų išteklių, kad būtų skirtas pakankamas finansavimas atsižvelgiant į migracijos tendencijas ir susijusius finansinius reikalavimus Sąjungos ir valstybių narių prieglobsčio, migracijos ir integracijos politikos srityse;
Dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo
114. pabrėžia, kad veiklos finansavimo užtikrinimas yra itin svarbus NVO kylantis iššūkis, kadangi didžioji dalis finansavimo yra susijusi su projektais; patvirtina, kad turėtų būti skatinamos savanorių ir pilietinės visuomenės iniciatyvos, skirtos pagalbos migrantams teikimui, ir kai įmanoma, jos turėtų būti finansuojamos Komisijos ir valstybių narių lėšomis; ragina valstybes nares ir Komisiją, prireikus ir esant galimybėms, siekti finansuoti projektus, kuriems vadovauja pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios migracijos, integracijos ir prieglobsčio srityse;
115. pakartoja, kad vadovaujantis PMIF nustatytu partnerystės principu turi būti užtikrintas pilietinės visuomenės dalyvavimas vystant Sąjungos veiksmus ir nacionalines programas; siūlo Sąjungos lygmeniu apsvarstyti reguliarių Komisijos ir atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų, dirbančių prieglobsčio, migracijos ir integracijos srityje, konsultacijų galimybę;
Dėl demografinių tendencijų
116. pažymi, kad prieš išaugant migracijos srautams į Sąjungą 2015 m., 2014 m. atlikto EBPO ir Komisijos tyrimo duomenimis, 2013–2020 m. laikotarpiu darbingo amžiaus (15–64 m.) žmonių skaičius Sąjungoje sumažės 7,5 mln. ir kad, į šias prognozes neįtraukus bendros migracijos, sumažėjimas būtų dar didesnis – darbingo amžiaus žmonių skaičius sumažėtų 11,7 mln.;
117. nepaisant to pabrėžia, kad 2015 m. lapkričio mėn. duomenimis, jaunimo nedarbo lygis visose valstybėse narėse siekė 20 proc.;
118. taip pat pažymi, kad, remiantis naujausiomis Eurostato prognozėmis, 65 metų ar vyresnių asmenų dalis, palyginti su 15–64 metų amžiaus asmenų grupe, nuo 2013 m. pradžios iki 2050 m. išaugs nuo 27,5 proc. iki beveik 50 proc.; pažymi, kad tai reikštų, jog dabartinis darbingo amžiaus žmonių ir 65 metų ar vyresnių žmonių santykis, kai vienam 65 metų ar vyresniam asmeniui tenka keturi darbingo amžiaus asmenys, pasikeistų į santykį, kai vienam 65 metų ar vyresniam asmeniui tenka tik du darbingo amžiaus asmenys;
Dėl teisėtos darbo jėgos migracijos
119. teigia, kad teisėtos migracijos valdymo Sąjungos lygmeniu teisinis pagrindas išdėstytas SESV 79 straipsnyje;
120. supranta, kad 79 straipsnio 5 dalyje konkrečiai užtikrinama teisė valstybėms narėms nustatyti priimamų trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių į jų teritoriją iš trečiųjų šalių ieškoti darbo, skaičių;
121. nurodo, kad strategijoje „Europa 2020“ nustatyta, jog siekiant Sąjungos tikslo – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo – reikalinga išsami darbo jėgos migracijos politika ir geresnė migrantų integracija;
122. pažymi, kad esama Sąjungos teisinė sistema, reglamentuojanti trečiųjų šalių piliečių galimybes įsidarbinti Sąjungoje, yra gana nevientisa, kadangi joje daugiausia dėmesio skiriama tam tikroms darbuotojų kategorijoms, o ne apskritai visų darbuotojų migrantų reglamentavimui;
123. laikosi nuomonės, kad ilgainiui Sąjunga turės nustatyti daugiau bendrų taisyklių, kuriomis būtų reglamentuojamas atvykimas ir apsigyvenimas tų trečiųjų šalių piliečių, kurie ieško darbo Sąjungoje, kad užpildytų nustatytas Sąjungos darbo rinkos spragas;
Dėl poreikio gauti geresnius duomenis
124. ragina parengti išsamią Sąjungos darbo rinkos apžvalgą, kadangi tai yra išankstinė sąlyga norint vystyti darbo rinkos politiką; pabrėžia, kad būtina kurti priemones, kuriomis būtų geriau nustatomi ir prognozuojami dabartiniai ir būsimi Sąjungos darbo rinkos poreikiai; atsižvelgdamas į tai siūlo patobulinti ir net sujungti esamas priemones, pvz., Europos profesinio mokymo plėtos centro (CEDEFOP) ar EBPO sukurtas priemones, pasitelkiant tarptautinės statistikos duomenis apie galimą darbo jėgos pasiūlą iš trečiųjų šalių, kad būtų galima susidaryti tikslesnį padėties vaizdą;
125. mano, kad geresni duomenys ir patobulintos šių duomenų analizės priemonės gali padėti politikos formuotojams nustatyti būsimą darbo jėgos migracijos politiką ir kad Sąjunga ir valstybės narės turėtų nustatyti spragas savo darbo rinkose – tai padėtų užpildyti laisvas darbo vietas, kurios kitu atveju liktų neužpildytos;
Dėl išnaudojimo darbe
126. pažymi, kad žmonės darbe gali būti išnaudojami vykdant prekybą žmonėmis, neteisėtą žmonių gabenimą arba (net jei nepadaryta šių nusikaltimų) tokį išnaudojimą gali lemti tai, kad asmenys, kurie išnaudoja neteisėtus migrantus valstybėse narėse, kuriose tokia veikla nėra kriminalizuojama, nėra baudžiami;
127. apgailestauja dėl to, kad nustatyta, jog svarbus didelio darbuotojų išnaudojimo veiksnys, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose yra didžiausia tokio išnaudojimo rizika (žemės ūkio, statybų sektoriai, viešbučiai ir restoranai, namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugos), yra tai, kad darbdaviams, išnaudojantiems neteisėtus migrantus darbe, kyla nedidelis pavojus būti nustatytiems ir (arba) persekiojamiems; rekomenduoja, siekiant išspręsti šią nebaudžiamumo problemą, visų pirma užtikrinti, kad visų rūšių didelis darbuotojų išnaudojimas būtų kriminalizuojamas ir už jį tinkamai baudžiama pagal nacionalinę teisę ir, antra, teigia, kad būtina padidinti darbo inspekcijų rizikos sektoriuose skaičių;
128. atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu daugelis valstybių narių išnaudojimą darbe kriminalizuoja tik tada, jei tai yra prekybos žmonėmis forma, o tai yra didelė spraga tais atvejais, kai išnaudotojai darbe neužsiima prekyba žmonėmis arba jų dalyvavimo negalima įrodyti;
129. pakartoja, kad reikėtų visapusiškai įgyvendinti ir tinkamai praktikoje taikyti specialias procedūras, kuriomis užtikrinamas paprastesnis skundų teikimo procesas, kaip numatyta Direktyvoje 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (Direktyva dėl sankcijų darbdaviams); mano, kad būtina padidinti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiųjų ar neteisėtai į Sąjungą atgabentų asmenų, bendradarbiaujančių ir padedančių vykdyti prekiautojų žmonėmis ir (arba) nusikalstamo žmonių gabenimo tarpininkų baudžiamąjį persekiojimą, apsaugą; siūlo taip pat remti Europos įmonių kovos su prekyba žmonėmis koalicijos sudarymą (kaip svarstoma 2014 m. Kovos su prekyba žmonėmis strategijoje), siekiant sukurti tiekimo grandines, nesusijusias su prekyba žmonėmis;
130. mano, kad galiausiai imantis bet kokių veiksmų, kuriais siekiama panaikinti išnaudojimą darbe, turi būti laikomasi dvejopo požiūrio – vykdyti veiksmingą baudžiamąjį išnaudojančių darbdavių persekiojimą ir apsaugoti aukas nuo tokio išnaudojimo;
Dėl Mėlynosios kortelės direktyvos peržiūros
131. primena, kad Migracijos darbotvarkėje Komisija paskelbė savo ketinimą peržiūrėti Direktyvą dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (Mėlynosios kortelės direktyva), visų pirma svarstant su taikymo sritimi susijusius klausimus (galbūt įtraukiant verslininkus, norinčius investuoti Europoje) ir gerinant judumo ES viduje taisykles;
132. pakartoja, kad Komisijos įgyvendinimo ataskaitoje dėl dabartinės Mėlynosios kortelės direktyvos pabrėžiami jos trūkumai, įskaitant labai mažą suderinimo lygį dėl to, kad valstybėms narėms suteikiama daug veiksmų laisvės ją įgyvendinant, visų pirma dėl valstybių narių teisės turėti analogiškas nacionalines sistemas;
133. be to, mano, kad aišku, jog direktyvoje dėmesys turi būti skiriamas ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir tikslinės aukštos kvalifikacijos reikalaujančioms profesijoms, kurių atveju aiškiai trūksta darbo jėgos; taip pat mano, kad Mėlynosios kortelės direktyvos peržiūra turėtų būti plataus užmojo ir tikslinė, ja taip pat turėtų būti siekiama panaikinti esamos direktyvos nesuderinamumus, visų pirma dėl analogiškų nacionalinių sistemų; rekomenduoja apsvarstyti galimybę peržiūrėti taikymo sritį į ją įtraukiant tuos trečiųjų šalių piliečius, kurie galėtų užpildyti nustatytas spragas Sąjungos darbo rinkose;
o o o
134. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, EASO, FRONTEX, Europolui, Eurojustui, FRA, „eu-LISA“, Europos Tarybai, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.
TMO ir UNICEF informacinis pranešimas apie vaikų migracija į Europą: http://www.iom.int/sites/default/files/press_release/file/IOM-UNICEF-Data-Brief-Refugee-and-Migrant-Crisis-in-Europe-30.11.15.pdf.
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).
2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011 12 20, p. 9).
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).
Metinės 2012–2013 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitos
355k
105k
2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinių 2012–2013 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų (2014/2252(INI))
– atsižvelgdamas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1),
– atsižvelgdamas į praktines priemones, skirtas SESV 294 straipsnio 4 daliai įgyvendinti pasiekus susitarimą per pirmąjį svarstymą, dėl kurių 2011 m. liepos 22 d. susitarė kompetentingos Europos Parlamento ir Tarybos tarnybos,
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją „ES reglamentavimo kokybė, subsidiarumas ir proporcingumas. 19-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros (2011 m.)“(2),
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „18-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas (2010 m.)“(3),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros, subsidiarumo ir proporcingumo principų bei sumanaus reguliavimo(4),
– atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. metinę ataskaitą dėl subsidiarumo ir proporcingumo (COM(2013)0566) ir į Komisijos 2013 m. metinę subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitą (COM(2014)0506),
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 4 d. Tarybos išvadas dėl pažangaus reglamentavimo,
– atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 21 d. Europos Sąjungos parlamentų pranešėjų konferencijos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 27 d., 2013 m. gegužės 17 d., 2013 m. spalio 4 d., 2014 m. birželio 19 d., 2014 m. lapkričio 14 d. du kartus per metus teikiamas Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) ataskaitas „Pokyčiai Europos Sąjungoje: su parlamentine priežiūra susijusios procedūros ir praktika“,
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 14 d. Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti galutinę ataskaitą „Biurokratizmo mažinimas Europoje – palikimas ir perspektyvos“(5),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 ir 132 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0301/2015),
A. kadangi 2012 m. Komisija gavo pagrįstas nuomones dėl 83 pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; kadangi 2012 m. iš viso gauti 292 dokumentai, įskaitant tuos dokumentus, kurie nelaikomi pagrįstomis nuomonėmis;
B. kadangi 2013 m. Komisija gavo pagrįstas nuomones dėl 99 pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; kadangi 2013 m. iš viso gauta 313 dokumentų, įskaitant tuos dokumentus, kurie nelaikomi pagrįstomis nuomonėmis;
C. kadangi 2012 m. nacionaliniai parlamentai paskelbė 12 pagrįstų nuomonių dėl „Monti II“ pasiūlymo(6), kurios sudarė 19 balsų (o 18 balsų yra riba), todėl pirmą kartą buvo pradėta taikyti geltonosios kortelės procedūra, o tai reiškia, kad institucija, kuri pateikė pasiūlymą, turi jį peržiūrėti ir pagrįsti savo sprendimą dėl to, ar pasiūlymą atsiimti, iš dalies pakeisti arba jo nekeisti;
D. kadangi Komisija atsiėmė „Monti II“ pasiūlymą, tačiau pareiškė, kad, jos nuomone, pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą ir kad jis atsiimtas dėl to, kad Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba nepakankamai jį palaikė(7);
E. kadangi 2013 m. nacionaliniai parlamentai paskelbė 13 pagrįstų nuomonių dėl pasiūlymo dėl Europos prokuratūros įsteigimo(8), kurios sudarė 18 balsų, todėl antrą kartą taikyta geltonosios kortelės procedūra;
F. kadangi Komisija padarė išvadą, kad jos pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą ir kad atsiimti arba iš dalies pakeisti pasiūlymą nebuvo būtina; kadangi Komisija pareiškė, kad teisėkūros proceso metu ji tinkamai atsižvelgs į pagrįstas nuomones(9);
G. kadangi keli nacionaliniai parlamentai išreiškė susirūpinimą dėl Komisijos požiūrio, nes, jų nuomone, Komisijos pateiktų įrodymų ir argumentų nepakanka; kadangi Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas surengė diskusijas šia tema;
H. kadangi per vėlesnes derybas su Taryba dėl Europos prokuroro taikymo sritis ir darbo metodika buvo susiaurintos, palyginti su pirminiu pasiūlymu, kuriuo remiantis buvo paskelbtos pagrįstos nuomonės;
I. kadangi Komisija pagal jai suteiktą iniciatyvos teisę privalo užtikrinti, kad ankstyvame politikos formavimo etape būtų tinkamai pasirinkta dėl to, ar reikia siūlyti veiksmą ES lygmeniu ir kaip tai daryti;
J. kadangi Komisija peržiūri poveikio vertinimo procesui taikomas gaires, taip pat persvarsto subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą;
K. kadangi Parlamentas įsteigė savo Poveikio vertinimo skyrių, kuris 2013 m. paskelbė 50 pradinių įvertinimų ir du išsamius Komisijos poveikio vertinimo įvertinimus;
L. kadangi nacionaliniai parlamentai pažymėjo, kad įtraukus daug svarbių deleguotųjų įgaliojimų sunku veiksmingai įvertinti, ar galutinės taisyklės atitiks subsidiarumo principą;
M. kadangi subsidiarumo ir proporcingumo įvertinimas, taip pat poveikio vertinimas atliekami tik teisėkūros proceso pradžioje;
1. atkreipia dėmesį į tai, kad subsidiarumo ir proporcingumo principai yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai;
2. pabrėžia, kad ES kompetencijos įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas subsidiarumo ir proporcingumo principais, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje; palankiai vertina tai, kad 2012–2013 m. ES institucijos ir nacionaliniai parlamentai atidžiai vertino, kaip laikomasi šių dviejų principų;
3. palankiai vertina nacionalinių parlamentų glaudesnį ir aktyvesnį dalyvavimą Europos teisėkūros procesuose pastaraisiais metais, nes jis padidino informuotumą apie principų, kuriais grindžiama ES, įskaitant subsidiarumo ir proporcingumo principus, taikymą tarpinstituciniame kontekste; tačiau pažymi, kad šiame kontekste vis dar reikia vykdyti papildomą darbą; siūlo Komisijai pirmiausia kasmet su kiekvienu nacionaliniu parlamentu diskutuoti, kad būtų stiprinamas Komisijos ir nacionalinių parlamentų dialogas;
4. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad subsidiarumo ir proporcingumo principai yra politikos formavimo pagrindas; todėl pabrėžia, kad svarbu pradedant teisėkūros procesą įvertinti, ar Europos lygmeniu galima geriau pasiekti politikos tikslų nei įgyvendinant nacionalines arba regionines iniciatyvas;
5. atkreipia dėmesį į parlamentų svarbą ir jų teritorinį poveikį bei artumą piliečiams, ir ragina, prireikus, aktyviau taikyti išankstinio perspėjimo sistemą;
6. tačiau pastebi, kad daugumą nacionalinių parlamentų nuomonių pateikė tik keletas nacionalinių parlamentų rūmų; ragina kitus parlamentų rūmus aktyviau dalyvauti diskutuojant apie Europą;
7. pabrėžia, kad Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje ir prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame protokole Nr. 2 įtvirtinti subsidiarumo ir proporcingumo principai yra visuotiniai ir įpareigoja Europos institucijas jų laikytis vykdant Sąjungos suteiktus įgaliojimus, išskyrus vienintelę išimtį – sritis, kurios priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, nes joms subsidiarumo principas netaikomas;
8. mano, kad subsidiarumo principo vertinimo sistema yra itin svarbi Europos ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimui;
9. pažymi, kad Komisijos parengtos metinės ataskaitos yra šiek tiek atsainios, ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę rengti išsamesnes ataskaitas dėl to, kaip formuojant ES politiką laikomasi subsidiarumo ir ypač proporcingumo principų;
10. atkreipia dėmesį į Komisijos 2012 ir 2013 m. metinių ataskaitų metodiką, kai nurodant statistiką nacionalinių parlamentų pateiktos pagrįstos nuomonės dėl pasiūlymų rinkinio klasifikuojamos tik kaip viena pagrįsta nuomonė, o ne kaip pagrįsta nuomonė dėl kiekvieno atskiro pasiūlymo;
11. pažymi, kad, palyginti su 2010 ir 2011 m., apskritai labai padidėjo pagrįstų nuomonių dalis kaip visų pateiktų dokumentų procentinė dalis ir kad 2012 m. pagrįstos nuomonės sudarė 25 proc. visų pateiktų dokumentų, o 2013 m. jos sudarė 30 proc. visų nacionalinių parlamentų pagal Protokolo Nr. 2 procesą pateiktų dokumentų; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į konsultavimąsi su nacionaliniais parlamentais vykstant teisėkūros procesui;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. nacionaliniuose parlamentuose pagal subsidiarumo kontrolės mechanizmą, reaguojant į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves (M. Monti II teisės aktų rinkinys), pirmą kartą buvo panaudota vadinamoji geltonoji kortelė; pažymi, kad nors Komisija ir padarė išvadą, jog subsidiarumo principas pažeistas nebuvo, ji vis tiek pasiūlymą atsiėmė dėl politinės paramos trūkumo; pažymi, kad antrą kartą geltonos kortelės procedūra pradėta 2013 m. dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo; pažymi, kad Komisija padarė išvadą, jog pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, ir nusprendė jo nekeisti;
13. atkreipia dėmesį į tai, kad iš nacionalinių parlamentų pagrįstų nuomonių matyti, jog subsidiarumo ir proporcingumo principai gali būti aiškinami įvairiai; primena, kad pagal ES sutartyse įtvirtintą subsidiarumo principą „tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau“; taip pat primena, kad pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų; ragina nacionalinius parlamentus vertinant pasiūlymų atitikimą subsidiarumo ir proporcingumo principams atidžiai laikytis ES sutarties reikalavimų; primygtinai rekomenduoja nacionaliniams parlamentams ir Europos institucijoms dalyvauti keičiantis nuomonėmis apie subsidiarumo ir proporcingumo vertinimą ir praktika šioje srityje.
14. pažymi, kad nacionalinių parlamentų pateiktos pagrįstos nuomonės pakankamai skiriasi pateiktais argumentais ir savo forma; apgailestauja dėl to, kad nėra bendro modelio ir todėl sunkiau įvertinti, kuriuo pagrindu nacionaliniai parlamentai teikia nuomones;
15. primena ankstesnėse Europos Parlamento ataskaitose išreikštą susirūpinimą dėl atvejų, kai į subsidiarumo principą nebuvo tinkamai atsižvelgta Komisijos parengtame poveikio vertinime; taip pat primena, kad Poveikio vertinimo valdybos (PVV) parengtose metinėse ataskaitose buvo iškeltas šis klausimas; pažymi, kad, PVV vertinimu, daugiau kaip 30 proc. 2012 ir 2013 m. peržiūrėtų poveikio vertinimų pateikta nepatenkinama subsidiarumo principo analizė; reiškia didelį susirūpinimą, kad 2014 m. šis skaičius išaugo iki 50 proc., ir primygtinai ragina Komisiją atliekant poveikio vertinimui taikomų gairių peržiūrą spręsti šį klausimą ir pakeisti šią tendenciją;
16. atkreipia dėmesį į didelę poveikio vertinimo svarbą, nes jis yra priemonė, padedanti priimti sprendimus teisėkūros procese, ir pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai būtina tinkamai apsvarstyti klausimus, susijusius su subsidiarumo ir proporcingumo principais;
17. pabrėžia, kad išsamus poveikio vertinimas, kurį atliekant kruopščiai įvertinama atitiktis subsidiarumo principui, yra labai svarbus siekiant pagerinti piliečių, kurie dažnai laiko subsidiarumo principą vienu pagrindinių demokratinio proceso aspektu, pasitikėjimą; todėl pabrėžia, kad sustiprintos subsidiarumo principo taikymo patikros galėtų būti laikomos svarbia vadinamosios demokratijos stokos mažinimo priemone;
18. pakartoja minėtoje savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliucijoje pateiktą raginimą nacionalinius poveikio vertinimus naudoti papildant Komisijos poveikio vertinimus, dėl kurių reformos dabar diskutuojama, kurie atlikti remiant siūlomus teisės aktus; mano, kad neseniai Parlamento sukurti poveikio vertinimo skyriai teigiamai prisidės prie Komisijos darbo;
19. reiškia nusivylimą Komisijos atsakymu nacionaliniams parlamentams dėl atvejų, kai buvo pradėta taikyti geltonosios kortelės procedūra; mano, jog būtina, kad Komisija išsamiai atsakytų į bet kokį nacionalinių parlamentų išreikštą susirūpinimą ir, be to, atskirai pasisakytų dėl bet kokios paskelbtos nuomonės, nes tai yra dialogo dalis; mano, jog taip pat būtina, kad Komisija atitinkamam Parlamento komitetui arba komitetams išsamiai paaiškintų savo poziciją;
20. pabrėžia, kad geltonosios kortelės procedūra, kuri yra poveikio ES sprendimų priėmimui priemonė, galėtų būti veiksmingai sustiprinta ankstesniais informacijos apie nacionalinių parlamentų pozicijas mainais, todėl ragina nacionalinius parlamentus keistis nuomonėmis apie taikymo sritį ir vertinimo metodus, naudojamus įvertinti, kaip laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;
21. mano, kad politinis dialogas tampa vis svarbesnis siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo; mano, kad politinis dialogas turėtų būti sustiprintas ne tik tais atvejais, kai pradedama taikyti geltonosios arba oranžinės kortelės procedūra, bet ir apskritai; šiuo atžvilgiu palankiai vertina J.-C. Junckerio Komisijos įsipareigojimą išreikšti savo poziciją daugiau nacionalinių parlamentų ir ragina Parlamentą svarstyti galimybę įgyvendinti panašias iniciatyvas; mano, kad pranešėjai galėtų būti skatinami dažniau pasitelkti nacionalinius parlamentus, ypač atsižvelgiant į tai, kad dalyvavimas vaizdo konferencijose ir kiti bendradarbiavimo internetu metodai paprastėja ir tampa veiksmingi;
22. pabrėžia, kad ES institucijos ir nacionaliniai parlamentai turėtų toliau dėti pastangas remdami vadinamąją subsidiarumo kultūrą visoje Europos Sąjungoje; rekomenduoja įgyvendinti dvi konkrečias iniciatyvas, kurios padės šiuo metu geriau atsižvelgti į subsidiarumo principą teisėkūros procese, t. y. sudaryti palankesnes sąlygas labiau įtraukti nacionalinių parlamentų pozicijas, perspektyvas ir kitus pasiūlymus į politinį dialogą, visų pirma atliekant parengiamąjį darbą, pvz., Komisijai rengiant žaliąsias arba baltąsias knygas, ir apsvarstyti galimybę pratęsti konsultavimosi su nacionaliniais parlamentais terminus, dėl kurių susitartų nacionaliniai parlamentai ir Komisija, pagal subsidiarumo principo taikymo patikras, jeigu nacionaliniai parlamentai to prašo dėl laiko trūkumo, remdamiesi pagrįstomis objektyviomis priežastimis, pvz., gaivalinėmis nelaimėmis ir darbo pertraukomis; mano, kad tai būtų galima pasiekti prisiimant politinį įsipareigojimą, dėl kurio pradiniu etapu susitartų institucijos ir nacionaliniai parlamentai, nevilkinant atitinkamo teisės akto priėmimo;
23. jei valstybės narės sutinka pratęsti laikotarpį, kuris pagal Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnį suteikiamas nacionaliniams parlamentams pagrįstai nuomonei pateikti, šis klausimas turėtų būti įtrauktas į kitą Sutarties peržiūrą; toks pratęsimo laikotarpis tada galėtų būti apibrėžtas ir antrinės teisės aktuose;
24. mano, kad svarbu, jog geltonosios kortelės procedūrą parlamentai galėtų lengvai įgyvendinti, taip dar kartą patvirtinant subsidiarumo principą pagal ES sutartis;
25. pažymi, kad per Europos reikalų komitetų konferenciją (COSAC) keletas nacionalinių parlamentų išreiškė norą pasiūlyti pradėti taikyti žaliąją kortelę kaip politinio dialogo tobulinimo priemonę, kuri nacionaliniams parlamentams, pirmiausia užsitikrinus Parlamento paramą, suteiktų galimybę pateikti konstruktyvius pasiūlymus Komisijai apsvarstyti, tinkamai atsižvelgiant į Komisijos iniciatyvos teisę;
26. pažymi, kad pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų gali gerokai pasikeisti institucijoms rengiantis juos priimti; primena, kad atitikties subsidiarumo principui patikra atliekama tik teisėkūros proceso pradžioje, o ne pabaigoje; taip pat primena, kad apskritai poveikio vertinimas parengiamas tik pirminiams teisėkūros proceso etapams, o ne galutiniams; pabrėžia, kad pradėjus priėmimo procedūrą būtinas laikotarpio vidurio vertinimas ir vertinimas teisėkūros proceso pabaigoje, taip tam tikrais atvejais sudarant galimybes perspėti valstybes nares, nesilaikančias subsidiarumo principo;
27. todėl ragina pasibaigus teisėkūros deryboms ir prieš priimant galutinį tekstą atlikti dar vieną subsidiarumo principo taikymo patikrą ir išsamų poveikio vertinimą, kad būtų užtikrinta atitiktis subsidiarumo principui ir atliktas poveikio vertinimas, taip pat ir proporcingumo principo; mano, kad toks apsisprendimo laikotarpis padėtų politikos formuotojams įvertinti, ar teisės aktai atitinka Sąjungos principus, ir padidintų dažnai gana intensyvių derybų rezultatų skaidrumą;
28. atkreipia dėmesį į naujus Komisijos politikos tikslus, susijusius su ES teisės aktų iniciatyviomis ir pasiūlymais, t. y. į: minimalias sąnaudas; naudą piliečiams, verslininkams ir darbuotojams ir nereikalingos administracinės naštos vengimą;
29. mano, kad pagal daugiametę finansinę programą įgyvendinamos programos turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir turėtų jį atitikti įrodant jų pridėtinę vertę valstybėse narėse;
30. prašo Komisijos, laikantis proporcingumo ir subsidiarumo principų, supaprastinti kreipimosi dėl ES lėšų procedūrą siekiant, kad ji būtų veiksmingesnė ir labiau orientuota į rezultatus;
31. pabrėžia savo įsipareigojimą užtikrinti, kad būtų laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų vykdant pranešimų savo iniciatyva vertinimus, ex ante vertinant Komisijos poveikio vertinimus ir nuolat vertinant galimą ES pridėtinę vertę ir nuostolius dėl ES masto veiksmų nebuvimo;
32. konkrečiai atkreipia dėmesį į neseniai vykusias diskusijas dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmo ir Komisijos pasiūlymus pakeisti dabartinį modelį kitu; primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnyje bendra prekybos politika priskiriama prie išimtinės Sąjungos kompetencijos sričių, kurios pagrįstos vienodais principais; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad bendrai prekybos politikai netaikomas subsidiarumo principas;
33. ragina valstybes nares daugiau neblokuoti UNCITRAL konvencijos dėl sutartimis grindžiamo investuotojų ir valstybių arbitražo skaidrumo, kad Komisija galėtų ją pasirašyti visos Sąjungos vardu; apgailestauja dėl dabartinės padėties, nes kai kurios ES valstybės narės prie konvencijos prisijungusios, o kitos – ne; mano, kad šis pavyzdys pabrėžia, jog visiems subjektams reikia daugiau aiškumo kalbant apie išimtinės Sąjungos kompetencijos taikymą tiesioginėms užsienio investicijoms; primena, kad dėl valstybių narių vykdomos skirtingos investicijų apsaugos politikos susidarė dabartinė padėtis, kai ES šalys dalyvauja apie 1 400 dvišalių investicijų susitarimų, kurių skirtingos nuostatos gali lemti skirtingą elgesį su ES investuotojais užsienyje, priklausomai nuo atitinkamos investicijos kilmės;
34. kalbant apie ES finansinę pagalbą kitoms šalims, konkrečiai makrofinansinę paramą, ragina atlikti nuodugnesnius ex ante ir ex post poveikio vertinimus, susijusius su siūlomų priemonių proporcingumu, kad pagalba būtų veiksminga ir išties naudinga mūsų partneriams, kuriems ji būtina; primygtinai pabrėžia, kad būtina nustatyti paramos išmokėjimo sąlygas ir vykdyti tinkamą naudojamų lėšų kontrolę, įskaitant priemones, susijusias su sukčiavimo ir korupcijos prevencija ir kova su jais, ir visapusišką ir išsamų Parlamento atliekamą tikrinimą; ragina tvirčiau integruoti ES išorės priemones, apimančias prekybą, vystymąsi ir užsienio bei saugumo politiką; pabrėžia, kad valstybės narės šiuo klausimu turi prisiimti didesnius įsipareigojimus;
35. pažymi, kad vykstant ES sprendimų dėl prekybos politikos priėmimo procesui nepaprastai svarbu tinkamai konsultuotis, palaikyti dialogą su piliečiais, įmonėms (pirmiausia MVĮ) ir pilietine visuomene bei juos įtraukti;
36. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves (COM(2012)0130).
2013 m. lapkričio 27 d. komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo peržiūrėjimo subsidiarumo principo atžvilgiu pagal Protokolą Nr. 2 (COM(2013)0851).
Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa
371k
125k
2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva“ (2014/2150(INI))
– atsižvelgdamas į Tarpinstitucinius susitarimus dėl geresnės teisėkūros(1),
– atsižvelgdamas į praktines priemones, kurios skirtos SESV 294 straipsnio 4 daliai įgyvendinti pasiekus susitarimą per pirmąjį svarstymą ir dėl kurių 2011 m. liepos 22 d. susitarė kompetentingos Europos Parlamento ir Tarybos tarnybos,
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją „ES reglamentavimo kokybė, subsidiarumas ir proporcingumas. 19-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros (2011 m.)“(2),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens(3),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo ir valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės(4),
– atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „18-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas (2010 m.)“(5),
– atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros, subsidiarumo ir proporcingumo principų bei sumanaus reguliavimo(6),
– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl nepriklausomo poveikio vertinimo užtikrinimo(7),
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 4 d. Tarybos išvadas dėl pažangaus reglamentavimo,
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva“ (COM(2014)0368),
– atsižvelgdamas į ankstesnius Komisijos komunikatus dėl ES reglamentavimo kokybės (COM(2012)0746) ir COM(2013)0685),
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl subsidiarumo ir proporcingumo (19-ąją ataskaitą dėl geresnės teisėkūros 2011 m.) (COM(2012)0373),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pažangus reglamentavimas – atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius“ (COM(2013)0122),
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl MVĮ skirto pažangaus reglamentavimo stebėsenos ir konsultavimosi šiais klausimais (SWD(2013)0060),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“ (COM(2010)0543),
– atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais gaires,
– atsižvelgdamas į Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti 2014 m. liepos 24 d. galutinę ataskaitą „Biurokratijos mažinimas Europoje. Dabartinė padėtis ir perspektyvos“ ir ypač į keturių šios aukšto lygio grupės narių, turinčių patirties darbuotojų gynimo, visuomenės sveikatos, aplinkos ir vartotojų gynimo srityse, atskirąją nuomonę, kuri pateikta priede Nr. 12,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(8),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015)0215);
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio reglamentavimo pasiūlymas“ (COM(2015)0216);
– atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą dėl REFIT platformos sukūrimo (C(2015)3261) ir į Komisijos komunikatą „REFIT platforma. Struktūra ir veikimas“ (C(2015)3260);
– atsižvelgdamas į Europos Komisijos pirmininko sprendimą dėl nepriklausomos Reguliavimo kontrolės valdybos įsteigimo (C(2015)3263), Komisijos komunikatą „Reguliavimo kontrolės valdyba. Tikslas, užduotys ir personalas“ (C(2015)3262) ir Komisijos komunikatą „Aiškinamojo memorandumo struktūra“ (C(2015)3264/2);
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Geresnio reglamentavimo gairės“ (SWD(2015)0111),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0208/2015),
A. kadangi REFIT programa yra viena iš pagrindinių naujosios Komisijos geresnio reglamentavimo strategijos dalių;
B. kadangi REFIT programa siekiama įtvirtinti geresnės teisėkūros procedūrą, supaprastinti ES teisę ir sumažinti administracinę ir (arba) reglamentavimo naštą, taip pat imtis veiksmų siekiant užtikrinti gerą valdymą, kuris būtų paremtas faktais grindžiamu politikos formavimu ir pagal kurį esminį vaidmenį atliktų poveikio vertinimas ir ex post kontrolė;
C. kadangi Komisija, siekdama sustiprinti savo veiklą pagal REFIT programą, sukūrė naują REFIT platformą, sudarytą iš dviejų grupių: vyriausybių atstovų grupės, t. y. kiekvienos valstybės narės viešojo administravimo institucijos aukšto lygio specialistų, ir suinteresuotųjų subjektų grupės, t. y. ne daugiau kaip 20 specialistų, iš kurių du atstovaus Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, o kiti bus ekonomikos sektoriaus, taip pat MVĮ, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai;
D. kadangi naudojant metinę REFIT rezultatų suvestinę galima įvertinti pažangą, padarytą visose politikos srityse, ir kiekvienos Komisijos nurodytos iniciatyvos įgyvendinimo pažangą, įskaitant veiksmus, kurių ėmėsi Parlamentas ir Taryba;
E. kadangi 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros pakeitė dabartinė Lisabonos sutartimi sukurta teisinė sistema;
F. kadangi per pastaruosius metus geresnio reglamentavimo darbotvarkė vis dėlto padėjo gerinti teisėkūros praktiką; kadangi yra sukurta daug ir įvairiai pavadintų šios srities Komisijos iniciatyvų ir programų, pvz., dėl geresnio reglamentavimo, geresnės teisėkūros, pažangaus reglamentavimo, reglamentavimo kokybės, programa pagal principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, dėl kokybės patikros, Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programa, tačiau jos nesuteikia pakankamo aiškumo ir skaidrumo, t. y. neaiškūs jų tikslai ir taikomos priemonės, visų pirma gyventojams, todėl jas būtų geriau sujungti;
G. kadangi Komisija savo 2015 m. gegužės 19 d. Komunikatu „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ nustatė nuoseklų ir visapusišką geresnio reglamentavimo modelį, kuriuo atsižvelgiama į visą politinį teisėkūros ciklą ir reikalaujama tikslingo visų institucijų tarpusavio bendravimo, ir kadangi Parlamentas išsamiai apsvarstys šį komunikatą, kad būtų pasiekti kuo geresni rezultatai Sąjungos piliečiams;
H. kadangi visi ES sutarties 3 straipsnyje nurodyti Sąjungos tikslai yra vienodai svarbūs; kadangi Komisija pabrėžia, jog programoje REFIT neabejojama dabartiniais politikos tikslais, ši programa taip pat nedaro neigiamo poveikio piliečių sveikatai ir saugumui, vartotojams, darbuotojams ar aplinkai;
I. kadangi per antrą 2014 m. pusmetį Komisija surengė viešas konsultacijas dėl savo poveikio vertinimo gairių peržiūros ir konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais gairių;
J. kadangi Komisija, rengdama savo 2015 m. darbo programą, pagrįsdama savo poziciją, kodėl atsiėmė daug nepriimtų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pirmą kartą pritaikė vadinamąjį politinio tęstinumo nebuvimo principą;
K. kadangi 2015 m. darbo programoje Komisija planavo sutelkti savo veiksmus svarbiausiems ekonominiams ir socialiniams uždaviniams spręsti, o jos nauja struktūra siekiama užtikrinti nuoseklesnį politikos požiūrį, tokiu būdu didinant skaidrumą ES, vadinasi, ir priimtinumą piliečiams;
Geresnis reglamentavimas
1. atkreipia dėmesį į Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio sprendimą pavesti pirmajam Komisijos pirmininko pavaduotojui geresnio reglamentavimo atsakomybės sritį, o tai atitinka Parlamento raginimus ir pabrėžia didelę politinę šio klausimo svarbą; tikisi, kad dėl šio paskyrimo Europos lygmeniu bus galima sukurti aukščiausios kokybės teisės aktus, kurie atitiks piliečių ir kitų suinteresuotųjų subjektų lūkesčius, ir užtikrina, kad nekils grėsmės viešosios politikos tikslams, įskaitant vartotojų, aplinkosaugos, socialinius ir sveikatos bei saugos standartus;
2. pabrėžia, kad atsižvelgiant į pernelyg didelį biurokratizmo lygį visoje ES ir į tai, kad reikia supaprastinti teisės aktus, geresnis reglamentavimas turėtų apimti viešojo administravimo visais Europos Sąjungos lygmenimis kultūrą, Sąjungos aktų įgyvendinimą ir taikymą Europos Sąjungos, taip pat nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, siekiant užtikrinti gerą administravimą ir Europai palankų elgesį visais lygmenimis;
3. pabrėžia, kad Komisija turėtų teikti prioritetą tam tikrų priemonių plėtrai ir skirti daugiau dėmesio teisėkūros procedūra priimamų aktų kokybei ir geresniam esamų teisės aktų įgyvendinimui, o ne teisės aktų kiekiui; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad sąnaudos neturėtų būti lemiamas veiksnys ir kad vienintelis tinkamas kriterijus turėtų būti teisės akto kokybė bei tai, kad REFIT programa negali daryti neigiamo poveikio tvarumui ar bet kokiems socialiniams, darbo, aplinkos ir vartotojų standartams;
4. siūlo Komisijai apsvarstyti, ar derėtų, rengiant riboto laikotarpio teisėkūros iniciatyvas, taikyti laikinojo galiojimo išlygas, jei tai nesukelia teisinio netikrumo, ir tam tikrais tinkamais atvejais į teisėkūros priemones įtraukti peržiūros priemones, kad būtų reguliariai iš naujo įvertinamas teisėkūros priemonių aktualumas Europos lygmeniu;
5. pabrėžia, kad Europos standartas paprastai pakeičia 28 nacionalinius standartus, o tai stiprina vidaus rinką ir mažina biurokratiją;
6. palankiai vertina 2015 m. gegužės 19 d. geresnio reglamentavimo priemonių paketą; remia tolesnį Komisijos įsipareigojimą siekti geresnės teisėkūros darbotvarkės; pabrėžia, kad REFIT komunikate numatytas darbas turėtų būti laikomas nuolatiniu procesu, kuriuo užtikrinama, kad Europos lygmeniu galiojantys teisės aktai atitiktų paskirtį, jais būtų siekiama bendro teisės aktų leidėjų tikslo ir patenkinami piliečių, visų pirma darbuotojų, įmonių ir kitų suinteresuotųjų subjektų, lūkesčiai;
7. atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros, kuriame atsižvelgiama į Lisabonos sutartimi ir Parlamento ir Komisijos pagrindų susitarimu nustatytus pokyčius, kuriame įtvirtinta geriausia patirtis teisėkūros planavimo, poveikio vertinimo, sistemingų ES teisės aktų ex post patikrinimų, deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų įgyvendinimo ir tvarkymo procedūrų taikymo srityse, ir atkreipia dėmesį į pasibaigusias derybas;
8. palankiai vertina Komisijos patvirtinimą, kad jos geresnio reglamentavimo strategija nereikš, jog tam tikras politikos sritis reikia mažiau reglamentuoti arba išsižadėti mums svarbių vertybių, kaip antai socialinės ir aplinkos apsaugos ir pagrindinių teisių, įskaitant teisę į sveikatos priežiūrą;
9. pripažįsta, kad Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupė atliko puikų darbą – pateikė Europos Komisijai daug pasiūlymų dėl administracinės naštos mažinimo ir nurodė geriausią patirtį, kaip galima įgyvendinti ES teisės aktus valstybėse narėse mažiausiai biurokratiniu būdu; atkreipia dėmesį į tai, kad keturi Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės nariai nesutiko su kai kuriomis šios grupės galutinėje ataskaitoje dėl administracinės naštos pateiktomis išvadomis ir parengė atskirąją nuomonę; tikisi, kad Komisija atsižvelgs į visiems šioje procedūroje dalyvavusiems suinteresuotiesiems subjektams rūpimus aspektus;
10. pabrėžia socialinio dialogo ir socialinių partnerių savarankiškumo svarbą; pabrėžia, ypač atsižvelgdamas į SESV 9 straipsnį, kad socialiniai partneriai gali, kaip nustatyta SESV 155 straipsnyje, sudaryti susitarimus, kurių pagrindu bendru pasirašiusiųjų šalių prašymu tie susitarimai gali tapti ES teisės aktais; tikisi, kad Komisija gerbs šalių savarankiškumą ir derybose pasiektus susitarimus, taip pat rimtai vertins jiems rūpimus klausimus, ir pabrėžia, kad geresnio reglamentavimo darbotvarkė neturėtų būti pretekstas nekreipti dėmesio į socialinių partnerių pasiektus susitarimus ar juos apeiti, todėl pareiškia, kad atmestų visus socialinių partnerių susitarimų poveikio vertinimus;
11. primena, kad per praėjusią Parlamento kadenciją tarpinstituciniu lygmeniu kilo daug ginčų, ar reikia rinktis įgyvendinimo, ar deleguotuosius aktus; todėl mano, kad svarbu nustatyti konkrečias gaires, kaip buvo prašoma 2014 m. vasario 25 d. priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje;
12. palankiai vertina Komisijos pasiryžimą supaprastinti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir programos „Horizontas 2020“ paramos lėšų administravimą;
Skaidrumas ir konsultavimasis su suinteresuotaisiais subjektais
13. palankiai vertina tai, kad Komisija pripažino svarbų vaidmenį, kuris programoje REFIT tenka konsultavimosi procesui; pabrėžia, kad pagal ES sutarties 11 straipsnio 2 dalį visos ES institucijos privalo palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene; ragina institucijas ypatingą dėmesį skirti privalomam nuolatiniam dialogui su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene;
14. nurodo, kad tik pasiekus didesnį skaidrumą ES veikimas taps veiksmingesnis, o pilietinės visuomenės pasitikėjimas ES padidės;
15. šiuo atveju palankiai vertina tai, jog Komisija pabrėžia, kad dialogas su piliečiais, socialiniais partneriais ir kitais ekonominiais ir pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais padeda užtikrinti skaidrų, tinkamai orientuotą ir darnų ES teisėkūros procesą, ir pritaria Komisijos ketinimui aiškiau parodyti, kaip ji rengia pasiūlymus, pavyzdžiui, teisės aktų tekstus arba komunikatus;
16. pažymi, kad Komisija savo geresnio reglamentavimo strategijoje gerokai daugiau reikšmės skiria viešoms konsultacijoms; atkreipia dėmesį į tai, kad ateityje Komisija skelbs dvylikos savaičių viešas konsultacijas: a) prieš rengiant naujus pasiūlymus dėl teisės aktų, b) vertinant galiojančius teisės aktus ir atliekant jų tinkamumo patikrą ir c) rengiant planus ir atliekant ex ante poveikio vertinimus; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijai priėmus pasiūlymą, ji dar suteiks piliečiams ir suinteresuotosioms šalims galimybę per aštuonias savaites išsakyti savo nuomonę apie tą Komisijos pasiūlymą ir šias pastabas pateiks Tarybai ir Parlamentui;
17. atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad visų suinteresuotųjų šalių konsultacijų procese išsakytos pastabos ir grįžtamosios nuomonės būtų vertinamos proporcingai ir skaidriai, taip pat užtikrinti, kad viešomis konsultacijomis savo tikslais negalėtų piktnaudžiauti pakankamai finansinių ir organizacinių išteklių turintys suinteresuotieji subjektai; ragina Komisiją skelbti savo padarytas konsultacijų išvadas;
18. pažymi, kad poveikio vertinimai skelbiami tik Komisijai priėmus atitinkamą politinę iniciatyvą; mano, kad, siekiant Komisijos sprendimų priėmimo skaidrumo, poveikio vertinimus būtina skelbti ir tuo atveju, kai Komisija nusprendžia neinicijuoti pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;
19. pažymi, kad patariamąjį statusą turintis Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas yra svarbus pilietinės visuomenės atstovas; pažymi, kad taip pat patariamąjį statusą turintis Regionų komitetas yra svarbus ES regionų ir savivaldybių atstovas ir ES teisės aktų įgyvendinimo vertintojas; nurodo, kad pagal galiojančią teisę Parlamentas, Taryba ir Komisija gali iš anksto konsultuotis su abiem patariamaisiais organais visais atvejais, kai Parlamentas ir Taryba nusprendžia, kad tai naudinga; laikosi nuomonės, kad tinkamai iš anksto pasikonsultavus su šiais komitetais dėl konkrečių klausimų ir sumaniai pasinaudojus jų specifine ekspertine informacija būtų galima prisidėti siekiant geresnio reglamentavimo tikslo;
20. mano, kad regionines ir vietos valdžios institucijas reikėtų labiau įtraukti į ES politikos formavimą, visų pirma ankstyvuoju teisės aktų rengimo etapu, pasinaudojant valstybių narių regioniniu ir vietos lygmenimis sukaupta ekspertine informacija ir patirtimi; pažymi, kad visos ES institucijos, vykdydamos savo teisėkūros veiklą, privalo laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų;
21. palankiai vertina Komisijos ketinimą teisėkūros procesui suteikti daugiau skaidrumo ir į visą procesą labiau įtraukti piliečius ir suinteresuotuosius subjektus;
22. palankiai vertina Komisijos sprendimą ateityje prieš valstybių narių balsavimą dėl pozicijos atsakingame komitete skelbti keturių savaičių viešas konsultacijas ir dėl deleguotųjų aktų bei svarbių įgyvendinimo aktų projektų;
23. ragina Komisiją persvarstyti savo vertinimo gaires, sustiprinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir konsultavimąsi su jais ir naudojant kuo labiau tiesioginį metodą, kad ES piliečiai galėtų dalyvauti priimant sprendimus;
24. atkreipia dėmesį į naują Komisijos tvarkomos geresnio reglamentavimo svetainės skiltį „Pasisakyk ir sumažink naštą“ ir ragina gautas pastabas vertinti subalansuotai ir skaidriai ir Komisijoje, ir naujoje REFIT platformoje; vis dėlto mano, kad REFIT grupės procesai ir svarstymai neturėtų būti pernelyg apsunkinantys – tai turėtų būti įstaiga, sugebanti greitai reaguoti ir atlikti išsamesnį darbą Europos teisės aktų priėmimo procese; laikosi nuomonės, kad konsultacijos naudojantis šia Komisijos interneto svetaine, negali pakeisti viešųjų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais;
Poveikio vertinimas ir Europos pridėtinė vertė
25. pažymi, kad poveikio vertinimas yra svarbus įrankis padedant priimti sprendimus visose ES institucijose ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant geresnį reglamentavimą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares kruopščiau vykdyti savo įsipareigojimus vertinti būsimų ir esamų teisės aktų poveikį; vis dėlto pabrėžia, kad tokie vertinimai negali pakeisti politinių vertinimų ir sprendimų ir kad Europos Parlamento narių politinės veiklos laisvė negali būti suvaržyta jokiu aspektu;
26. mano, kad poveikio konkurencingumui vertinimas turėtų sudaryti didelę poveikio vertinimo dalį; mano, kad persvarstytų gairių projekte turėtų būti nustatytos gairės, kurių reikėtų laikytis galutinėje analizėje vertinant ir apsvarstant poveikį konkurencingumui; pritaria dabar galiojančiai prielaidai, kad pasiūlymai, kuriais daromas neigiamas poveikis konkurencingumui, neturėtų būti priimami, nebent būtų pateikiami įrodymai dėl didelės naudos, kurios negalima apskaičiuoti kiekybiškai;
27. mano, kad sprendimams dėl antrinės teisės aktų, kaip ir dėl pirminės teisės aktų, turėtų būti taikomi geresnio reglamentavimo principai; ragina Komisiją, kai įmanoma, prie deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo aktų pridėti poveikio vertinimą, taip pat konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis ir subjektais;
28. mano, kad poveikio vertinimai turi būti išsamūs, kad, visų pirma, turi būti subalansuotai įvertintos pasekmės ekonomikai, socialinei sričiai ir aplinkai ir įvertintas poveikis pagrindinėms piliečių teisėms bei vyrų ir moterų lygybei; pabrėžia, kad sąnaudų ir naudos analizė yra tik vienas iš daugelio kriterijų;
29. atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių, kaip antai Švedijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, veikia nepriklausomos įstaigos, kurios vyriausybėms padeda teisėkūros procesuose, siekiant juntamai ir įrodomai įmonėms ir piliečiams sumažinti administracinę naštą ir su informacijos teikimo prievolėmis susijusias išlaidas; pažymi, kad būtų galima atsižvelgti į jau veikiančių geresnio reglamentavimo įstaigų geriausią praktiką ir patirtį; pažymi, kad Komisijos Poveikio vertinimo valdybą (PVV) pakeitė nepriklausoma Reglamentavimo patikros valdyba (RPV), ir tikisi, kad nepriklausomų ekspertų įtraukimas padarys teigiamą įtaką poveikio vertinimo procesui Komisijoje; vis dėlto, primygtinai ragina užtikrinti, kad Reglamentavimo patikros valdyba teiktų išimtinai tik patariamojo, o ne privalomojo pobūdžio pastabas; pabrėžia, kad poveikio vertinimai turi būti nuoseklūs ir juose turi būti atsižvelgiama į visus pakeitimus, kurie atlikti per tarpžinybinį konsultacijų etapą, ir turėtų būti grindžiami, be kita ko, skaičiavimais, kokias papildomas sąnaudas valstybės narės patirtų, jei nebūtų rastas sprendimas Europos Sąjungos lygmeniu; mano, kad RPV nuomonė turėtų būti pridėta prie galutinio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; siūlo būsimose derybose dėl tarpinstitucinio susitarimo aptarti klausimą, ar Reglamentavimo kontrolės taryba galėtų būti naudinga institucijoms kaip išimtinai patariamasis organas;
30. palankiai vertina tai, kad Tarybos darbo grupės dabar, ankstyvuoju diskusijų dėl tam tikrų teisėkūros procedūra priimamų aktų etapu, rengiasi išnagrinėti atitinkamus Komisijos atliktus poveikio vertinimus pagal orientacinį patikrinimų sąrašą; vis dėlto, apgailestauja, kad Tarybos sekretoriate dar nėra poveikio vertinimo skyriaus, ir mano, kad pirmiau minėtas sprendimas galėtų padėti Tarybai įgyvendinti savo įsipareigojimus vertinant visus esminius Komisijos pasiūlymų pakeitimus;
31. atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas įsteigė savo Poveikio vertinimo ir Europos pridėtinės vertės direktoratą, kuris teiks daugybę ex ante ir ex post poveikio vertinimo paslaugų Parlamento komitetams, vertins dabartinės ir būsimos ES politikos pridėtinę vertę bei politines mokslo ir technologijų sričių galimybes; pažymi, kad remiantis iš Komisijos gauta informacija, Parlamentas atliko maždaug 20 savo pakeitimų Komisijos pasiūlymams poveikio vertinimų; dar kartą primena, kad Parlamento specializuoti komitetai turėtų nuosekliau naudotis jau turimomis poveikio vertinimo priemonėmis, visų pirma tada, kai numatoma atlikti esminius pradinio Komisijos pasiūlymo pakeitimus; vis dėlto pažymi, kad tai neturėtų suvaržyti Europos Parlamento narių veikimo laisvės;
32. pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į visus pagrindinius Sąjungos principus, įskaitant solidarumo ir proporcingumo principą; ragina visas ES institucijas visuomet apsvarstyti trumpalaikį ir ilgalaikį teisės aktų poveikį;
33. pažymi, kad būtų galima geriau išnaudoti „atvėsimo laikotarpį“ pasibaigus deryboms, bet prieš galutinį balsavimą (šiuo metu jis naudojamas teisinei ir lingvistinei peržiūrai), kad būtų atliktas poveikio vertinimas ir patikrintas subsidiarumas;
34. mano, kad visos ES institucijos turėtų parengti bendrą poveikio vertinimams taikomą metodiką; pabrėžia, kad būtina neriboti Parlamento ir Tarybos teisėkūros prerogatyvų keisti Komisijos pasiūlymus;
35. ragina Komisiją rengiant įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus didinti tiek viešų, tiek privačių konsultacijų su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vartotojus, mastą, kad būtų atsižvelgta į tai, kaip geriau padidinti informuotumą apie pasiūlymus pirminiame etape;
MVĮ ir principas „Visų pirma galvokime apie mažuosius“
36. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pritarė idėjai toliau gerinti MVĮ tyrimą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 20 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) sudaro 99 proc. visų ES įmonių ir kad MVĮ yra ekonominės veiklos, augimo ir užimtumo pagrindas; pritaria siūlymui apsvarstyti galimybę MVĮ taikyti priderintus susitarimus ir švelnesnę tvarką atliekant poveikio vertinimą tais atvejais, kai galima įrodyti, kad dėl to nesumažėja teisės aktų veiksmingumas ir kad išimtys ar švelnesnė tvarka neskatina vidaus rinkos susiskaidymo ar nemažina MVĮ galimybių į ją patekti; todėl palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą svarstyti galimybę MVĮ taikyti lankstesnes taisykles, o labai mažoms įmonėms reikalavimų visiškai netaikyti tais atvejais, kai tai įmanoma ir prasminga ir dėl to ne mažiau veiksmingai bus pasiekti siūlomo teisės akto socialiniai, aplinkos ir ekonominiai tikslai;
37. ragina Komisiją nemažinti savo užmojų, mažinant administracinę naštą MVĮ kurti pagrindą kokybiškų darbo vietų kūrimui, ir primygtinai ragina nekelti grėsmės visuomenės gerovės tikslams, įskaitant vartotojams palankius, aplinkosaugos, socialinius ir sveikatos bei saugos standartus, taip pat lyčių lygybės standartus; pabrėžia, kad dėl sumažintos administracinės naštos neturėtų sumažėti užimtumo standartai ar išaugti mažų garantijų darbo sutarčių skaičius ir kad su MVĮ ir labai mažų įmonių darbuotojais turėtų būti elgiamasi taip pat ir jiems turėtų būti taikoma tokia pat aukšto lygio apsauga kaip ir didesnių įmonių darbuotojams;
38. pabrėžia, kad vertinant naujas taisykles dėl jų poveikio MVĮ jokiu būdu neturėtų būti pakenkta darbuotojų teisėms;
39. pabrėžia, kad reikia aiškiau suformuluotų reglamentų, kuriuos būtų galima paprastai įgyvendinti ir kurie padėtų visiems veikėjams veikti laikantis įstatymų; pabrėžia, kad paprastesnis ir pažangesnis reglamentavimas gali sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti nuoseklų teisės aktų perkėlimą ir veiksmingesnį bei labiau suderintą nuostatų taikymą valstybėse narėse;
Ex post vertinimas
40. palankiai vertina tai, kad Komisija į geresnį reglamentavimą įtraukia ex post analizę; pabrėžia, kad siekiant piliečiams ir įmonėms užtikrinti teisinį aiškumą tokią analizę reikėtų atlikti per pakankamą laikotarpį, pageidautina nuo perkėlimo į nacionalinę teisę praėjus keleriems metams; tačiau primena, kad ex post vertinimai niekada neturėtų atstoti Komisijos kaip Sutarčių saugotojos pareigos veiksmingai ir laiku stebėti, kaip valstybės narės taiko Sąjungos teisę ir imtis visų veiksmų, siekiant užtikrinti jos tinkamą taikymą;
41. pabrėžia, kad ES teisėkūros ir įvairių sričių politikos įgyvendinimo ir veiksmingumo vertinimui pagal rezultatus, kurių teisės aktų leidėjas jais siekė, yra svarbūs ex post vertinimas ir politikos veiksmingumo vertinimas;
42. mano, kad atliekant naujų teisės aktų ex post vertinimą reikėtų įtraukti nacionalinius parlamentus, nes tai būtų naudinga rengiant Komisijos ataskaitas ir padėtų išsiaiškinti skirtingas nacionalines problemas, kylančias dėl atskirų teisės aktų ir reglamentų;
ES teisės aktų įgyvendinimas valstybėse narėse
43. pažymi, kad, remiantis Komisija, trečdalį ES teisės aktais sukuriamos reglamentavimo ir administracinės naštos lemia perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės, kurių imasi valstybės narės;
44. pripažįsta, kad direktyvų atveju valstybėms narėms priklauso prerogatyva nuspręsti, ar nacionaliniu lygmeniu nustatyti aukštesnius socialinės srities, aplinkos ir vartotojų apsaugos standartus už ES lygmeniu susitartus minimalius apsaugos standartus, ir džiaugiasi, jei priimami sprendimai taip padaryti; patvirtina, kad tokių aukštesnių standartų nereikėtų laikyti pertekliniu reglamentavimu; vis dėlto, ragina kompetentingas nacionalines valdžios institucijas atsižvelgti į galimas perteklinio reglamentavimo pasekmes, kuriomis sukuriama nebūtina su ES teisės aktais susijusi biurokratinė našta, nes dėl tokios padėties gali būti neteisingai suvokiama ES teisėkūros veikla, o tai savo ruožtu gali didinti euroskepticizmą; siekiant daugiau artumo piliečiams ragina valstybes nares atsisakyti bereikalingų administracinių taisyklių įgyvendinant direktyvas ir reglamentus;
45. skatina Komisiją ir valstybes nares intensyviau keistis geriausia patirtimi, sukaupta įgyvendinant ir taikant ES direktyvas; mano, kad tokie veiksmai paskatintų suinteresuotuosius subjektus ir vietos ir regionines valdžios institucijas padėti nustatyti sunkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant ES politiką vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis;
46. pabrėžia, kad Parlamentas, kaip vienas iš teisės aktų leidėjų, turi žinoti, kokį poveikį ES teisės aktai iš tikrųjų daro juos įgyvendinus; todėl ragina Komisiją suteikti Parlamentui visapusiškas galimybes gauti visus atitinkamus vertinimus, įskaitant surinktus pradinius duomenis ir parengiamuosius dokumentus;
47. ragina Komisiją, atsižvelgiant į rimtas ir įsisenėjusias problemas, kurios kyla įgyvendinat Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, įskaitant konkurencijos iškraipymo problemas, persvarstyti mokslinį šio reglamento pagrindimą ir įvertinti, kiek naudingas ir realistinis jis yra, ir prireikus panaikinti mitybinės sudėties sąvoką; mano, kad Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 tikslai, kaip antai užtikrinti, kad apie maistą pateikiama informacija būtų teisinga ir kad būtų pateikiamos specialios nuorodos apie riebalų, cukraus ir druskos kiekį, jau yra pasiekti Reglamentu (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams;
48. nurodo 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų ir 2011 m. spalio 27 d. Bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų ir ragina Komisiją užtikrinti galimybes Parlamentui susipažinti su šiais aiškinamaisiais dokumentais;
Komisijos nepriimtų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsiėmimas
49. pažymi, kad naujai išrinkta Komisija savo 2015 m. darbo programoje, pirmą kartą pritaikiusi politinio tęstinumo nebuvimo principą, suabejojo dėl šiuo metu nepriimtų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtinumo;
50. pažymi, kad Teisingumo Teismas savo 2015 m. balandžio 14 d. sprendime(9) patvirtino, kad Sąjungos akto pagal įprastą teisėkūros procedūrą priėmimo etapo metu Komisija bet kada gali atsiimti pasiūlymą, kol Taryba nesiėmė veiksmų; todėl, siekdamas užtikrinti tarpinstitucinę pusiausvyrą, ragina Komisiją atsiėmimo atveju pirmiausia pasikonsultuoti su Parlamentu, ypač po pirmojo svarstymo, ir visapusiškai atsižvelgti į jo poziciją; šiuo atveju visų pirma remiasi 2015 m. sausio 15 d. Parlamento rezoliucija;
51. be to, pabrėžia, kad Teisingumo Teismas tame pačiame sprendime atsižvelgia į Tarybos argumentus, kad Komisija tuo atveju, kai teisėkūros procedūra priimamas aktas atsiimamas, privalo paisyti ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatytų kompetencijos priskyrimo, institucinės pusiausvyros ir sąžiningo bendradarbiavimo principų, taip pat ES sutarties 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto demokratiškumo principo;
52. pabrėžia, kad svarbu išvengti teisės aktų dubliavimosi;
o o o
53. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei nacionaliniams parlamentams.
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „2015 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2014)0902),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl bendrosios rinkos valdymo(1) ir į 2013 m. gegužės 8 d. priimtą Komisijos atsakymą dėl tolesnių veiksmų,
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ (COM(2012)0259),
– atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 18 d. Komisijos komunikatą „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva“ (COM(2014)0368),
– atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 7 d. Komisijos komunikatą „Pažangus reglamentavimas – atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius“ (COM(2013)0122),
– atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 4 d. Konkurencingumo tarybos išvadas dėl pažangaus reglamentavimo,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą,(2)
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl SOLVIT(3) ir į 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos priimtą atsakymą dėl tolesnių veiksmų,
– atsižvelgdamas į savo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą mokslinį tyrimą dėl pažangaus bendrosios rinkos reglamentavimo,
– atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio mėn. redakcijos internetinę bendrosios rinkos rezultatų suvestinę,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0278/2015),
A. kadangi bendroji rinka yra viena svarbiausių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Sąjungoje skatinimo priemonių;
B. kadangi, nuo oficialaus bendrosios rinkos sistemos sukūrimo praėjus daugiau kaip 20 metų, ji vis dar nevientisa, ypač todėl, kad valstybės narės nevisapusiškai perkėlė į nacionalinę teisę arba neteisingai įgyvendino ES teisės aktus;
C. kadangi reikia stiprinti bendrosios rinkos valdymą atkreipiant dėmesį į visą politikos ciklą;
D. kadangi būsima vidaus rinkos strategija turėtų būti siekiama gerinti bendrosios rinkos reglamentavimą pasinaudojant patirtimi, įgyta laisvo prekių ir paslaugų judėjimo, bendrosios skaitmeninės rinkos, profesinės kvalifikacijos ir viešųjų pirkimų srityse;
E. kadangi būtent bendros atsakomybės koncepcija turėtų būti grindžiami metodai, kuriais Sąjunga siekia pagerinti bendrosios rinkos reglamentavimą;
F. kadangi atsakomybė už subsidiarumo principo taikymą priklauso ne tik Komisijai, Tarybai ir Parlamentui – tam tikras vaidmuo tenka ir nacionaliniams, o atitinkamais atvejais taip pat regionų parlamentams; kadangi pagal subsidiarumo principą politika turi būti nustatoma tinkamiausiu instituciniu lygmeniu – vietos, regiono, nacionaliniu arba ES;
G. kadangi turime bendrąją prekių rinką, o bendrosios paslaugų rinkos nėra;
H. kadangi, siekiant prisidėti prie konkurencingos reglamentavimo aplinkos mūsų įmonėms kūrimo, augimo ir darbo vietų kūrimo ir vartotojų pasitikėjimo ES teisėkūra didinimo, reikėtų stiprinti, persvarstyti ar aktyviau propaguoti konkrečias priemones;
I. kadangi piliečiai ir įmonės turi mažai žinių ir yra menkai informuoti apie įvairias pagalbos paslaugas, pvz., „Jūsų Europa“ ir SOLVIT;
J. kadangi trūksta tinkamų rodiklių ir duomenų sėkmingam įvairių bendrosios rinkos sričių teisės aktų įgyvendinimui įvertinti;
K. kadangi tokiais rodikliais ir duomenimis būtų galima paaiškinti atitinkamų teisės aktų tikslą ir paskirtį;
L. kadangi skaitmeninės inovacijos vystosi greičiau nei politika ir kadangi verslininkai yra skaitmeninės darbotvarkės varomoji jėga; kadangi itin svarbu, jog kuriamos taisyklės veiktų ir ateityje ir kad jos visada būtų pritaikytos ir skaitmeninei sričiai;
M. kadangi vartotojų teisių ir teisės aktų tinkamas perkėlimas į nacionalinę teisę, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas turi didžiulę reikšmę siekiant Sąjungoje aukšto vartotojų apsaugos lygio;
N. kadangi vienas iš pagrindinių 2015 m. Europos vartotojų aukščiausiojo lygio susitikimo (metinio forumo, kuriame susirenka pagrindiniai Europos ir tarptautinės politikos formuotojai ir suinteresuotieji subjektai) prioritetų buvo geresnis teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas;
I. Įvadas ir bendrieji principai
1. prašo Komisijos įgyvendinant neseniai priimtą vidaus rinkos strategiją atsižvelgti į šioje rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas;
2. mano, kad bendrosios rinkos reglamentavimo gerinimas turėtų būti ir ES institucijų prioritetas, ir jų bendra atsakomybė; laikosi nuomonės, kad geri teisės aktai naudingi piliečiams ir turėtų padėti didinti konkurencingumą, kurti darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą ir MVĮ vystymąsi bei užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir kad tai turi būti daroma taip, kad Europos ekonomika būtų skatinama, o ne žlugdoma;
3. vertina sąvoką „geresnis reglamentavimas“ atsižvelgdamas į visą politikos ciklą, kai visi elementai prisideda prie efektyvaus ir veiksmingo reglamentavimo; todėl mano, kad konkretūs rodikliai, skirti teisės aktų įgyvendinimo sėkmei įvertinti, turėtų būti įtraukti dar į pradinį poveikio vertinimą ir naudojami per visą politikos ciklą, be kita ko, įgyvendinant teisės aktus jiems įsigaliojus;
4. atsižvelgdamas į tai, primena skaidrios ir prieinamos informacijos svarbą; apgailestauja, kad, nors Parlamento dokumentai yra prieinami plačiajai visuomenei, prieiga prie Tarybos dokumentų išlieka ribota;
5. mano, jog subsidiarumo principas turi būti politikos formavimo pagrindas, kad valdant bendrąją rinką būtų pabrėžiama Europos pridėtinė vertė;
6. pažymi, kad su subsidiarumo mechanizmu susiję terminai kartais per trumpi, kad parlamentai turėtų pakankamai laiko išsamiai apsvarstyti įgyvendinimo aspektus, darną su galiojančiais teisės aktais ar kitus praktinius dalykus; todėl mano, kad parlamentai patys galėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį, ypač konsultacijų procedūrose;
7. mano, kad institucijos turėtų imtis bendrų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad rengiant atitinkamus teisės aktus būtų atsižvelgta į proporcingumo principą; be to, mano, kad šiuo procesu turėtų būti siekiama paprastumo, skaidrumo, nuoseklumo ir pagarbos pagrindinėms teisėms;
8. ragina Komisiją ir Tarybą kartu su Parlamentu svarstyti, kaip būtų galima geriausiai užtikrinti, kad paprastinimas vyktų nuolat, nes pastangos šiose srityse duoda naudos vartotojams ir MVĮ;
9. mano, kad reglamentuojant bendrąją rinką derėtų atsižvelgti į naujas galimybes, kurias suteikia skaitmeninė revoliucija ir užtikrinti visapusišką darną su e. valdžios matmeniu;
10. ragina Komisiją stiprinti bendrosios rinkos kaip atskiro Europos semestro proceso ramsčio funkciją, kuri turėtų būti remiama pasitelkiant metinę bendrosios rinkos integravimo ataskaitą kaip įnašą į metinę augimo apžvalgą;
II. Bendrosios rinkos reglamentavimo gerinimo priemonės
Poveikio vertinimas
11. laikosi nuomonės, kad bendrosios rinkos teisės aktais turėtų būti siekiama geresnio bendrosios rinkos veikimo, jie turi būti rengiami pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį ir skatinti konkurencingumą, inovacijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; veiksmingus poveikio vertinimus laiko svarbia priemone, kuria politikos formuotojams pranešama, kaip geriausiai rengti reglamentavimą, kad būtų pasiekti šie tikslai ir jų bendrosios rinkos tikslai, taip pat apie galimą jo sąveikos su galiojančiais teisės aktais poveikį;
12. mano, kad apgailėtina, jog maždaug 40 proc. poveikio vertinimo projektų, kuriuos 2010–2014 m. išnagrinėjo Komisijos Poveikio vertinimo valdyba, buvo laikomi nepakankamai kokybiškais ir grąžinti, kad juos patobulintų;
13. mano, kad norint, jog poveikio vertinimai būtų veiksmingos priemonės, jie turėtų būti rengiami remiantis visapusiška, objektyvia ir išsamia informacija ir faktais, taip pat turėtų apimti visas alternatyvas, kuriomis daromas didelis poveikis arba kurios yra politiškai svarbios; laikosi nuomonės, kad poveikio vertinimai turėtų būti atliekami taip, kad būtų atsižvelgiama ir į tame pačiame sektoriuje galiojančių teisės aktų ex post vertinimą, taip pat atsižvelgiant į naujos teisėkūros iniciatyvos suderinamumą su Europos Sąjungos kitų sričių politika ir bendraisiais tikslais;
14. apgailestauja, kad kartu su pasiūlymų projektais Parlamentui pateiktuose poveikio vertinimuose vis dar aptinkama trūkumų, kaip, pavyzdžiui, savo analizėje dėl poveikio vertinimo, pridėto prie pasiūlymo dėl radijo ryšio įrenginių tiekimo rinkai, pabrėžė Parlamento Ex ante poveikio vertinimo skyrius;
15. mano, kad atliekant poveikio vertinimą turėtų būti atidžiai atsižvelgiama į mokslines rekomendacijas ir ypač pagrindžiama, kaip ir kodėl parengiamaisiais etapais buvo priimti politiniai sprendimai, kurie padės įgyvendinti politinį procesą; be to, mano, kad atliekant poveikio vertinimus turi būti atsižvelgiama į skaitmeninės inovacijos ir raidos tempą bei į poreikį užtikrinti, kad teisės aktai būtų neutralūs technologijų atžvilgiu ir kuo labiau tinkami taikyti ateityje;
16. pažymi, kad nepateikta jokių aiškių gairių, ar galimą REFIT pasiūlymų poveikį reikėtų vertinti kiekybiniu požiūriu; pabrėžia, kad būtina, jog REFIT pasiūlymai būtų tikslingesni, kiekybiniu požiūriu įvertinant galimą kiekvieno pasiūlymo naudą ir sąnaudų santaupas;
17. pažymi, kad prie pasiūlymo pridedamą poveikio vertinimą reikėtų papildyti teisėkūros institucijų priimtų esminių pakeitimų poveikio vertinimais; pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškias ir skaidrias taisykles, kokiomis sąlygomis turėtų būti atliekami tokie papildomi poveikio vertinimai; pavyzdžiui, primena, kad Parlamentas atidžiai įvertino dviejų direktyvų dėl viešųjų pirkimų kai kurių savo pakeitimų galimą poveikį MVĮ; todėl primygtinai ragina Tarybą, kuri nėra atlikusi jokio savo pakeitimų poveikio vertinimo nuo 2007 m., aktyviau dalyvauti;
18. primena, kad atsakomybė už subsidiarumo principo taikymą priklauso ne tik Komisijai, Tarybai ir Parlamentui – tam tikras vaidmuo tenka ir nacionaliniams parlamentams;
19. pažymi, kad tyrime „Pažangus bendrosios rinkos reglamentavimas“, kurį užsakė Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas, siūloma, kad Parlamentas ir Taryba galėtų turėti vertingos informacijos ir prisidėti prie Komisijos poveikio vertinimų; ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip į poveikio vertinimų procesą įtraukti Parlamentą ir Tarybą;
Konsultavimasis
20. primena, kad pagal ES sutarties 11 straipsnio 2 dalį visos ES institucijos privalo palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis, pilietine visuomene ir socialiniais partneriais;
21. mano, kad į konsultacijų etapą visada turėtų būti įtraukta skiltis „standartiškai skaitmeninis“, kuri padėtų Komisijai gerai suprasti naudotojų poreikius ir šios savybės svarbą kuriant paslaugą;
22. pakartoja savo nuomonę, kad konsultavimasis turėtų būti atviras, skaidrus, įtraukus ir išplėstas, kad apimtų įvairių suinteresuotųjų subjektų pateiktas nuomones dėl poveikio vertinimo projektų; mano, kad tai taip pat svarbu ir antrinės teisės aktams, nes jie labai svarbūs bendrosios rinkos reglamentavimo įgyvendinimui ir dėl to jiems turi būti užtikrinamas didesnis skaidrumas ir tikrinimas; mano, kad Sąjungos muitinės kodeksas yra viena iš sričių, kuriose reguliarios konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais galėtų pagerinti antrinės teisės aktų įgyvendinimą;
23. pripažįsta pasiūlymus dėl ilgesnio strateginio programavimo etapo geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinyje, pavyzdžiui, dėl pradinių poveikio vertinimų įtraukimo; vis dėlto mano, kad vis dar stinga bendro Komisijos darbo proceso vaizdo; ragina Komisiją parengti veiksmų planus, kuriuose būtų aiškiau apibrėžiamos tam tikrų sektorių politikos iniciatyvos, ir sudaryti palankesnes sąlygas juos naudoti;
24. mano, kad teisėkūros procesui labai svarbus piliečių ir įmonių indėlis į skirtingas pagalbos tarnybas, pvz., „Jūsų Europa“ ir SOLVIT, todėl ragina Komisiją įvertinti šių tarnybų pateiktus duomenis ir atsižvelgti į juos peržiūrint atitinkamus teisės aktus;
25. mano, kad itin svarbi teisėkūros proceso dalis yra plačios, tinkamos ir subalansuotos konsultacijos; mano, kad skelbiant dokumentus ir įrodymus ir raginant visus suinteresuotuosius subjektus veiksmingai prisidėti prie šios srities politikos plėtojimo aktyviai skatinama diegti naujoves ir stiprinama bendroji rinka, ypač bendrosios skaitmeninės rinkos darbotvarkė;
26. pabrėžia, kad mažos įmonės dažnai neturi laiko ir išteklių reguliariai dalyvauti konsultacijose; mano, kad Komisija turėtų rasti naudotojams patogų ir naujovišką būdą MVĮ ir pradedančioms veiklą įmonėms įtraukti;
27. mano, kad suinteresuotųjų šalių konsultavimui reikėtų taikyti holistinį požiūrį – tai turėtų būti nuolatinis procesas per visą teisėkūros ciklą, o ne atsitiktinis veiksmas; šiuo atžvilgiu dar kartą ragina Komisiją svarstyti galimybę įsteigti Europos suinteresuotųjų subjektų forumą, kuris spręstų geresnio reglamentavimo ir mažesnės biurokratijos klausimus;
28. pabrėžia, kad tokios konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais turi būti kuo platesnės, visų pirma įtraukiant MVĮ, labai mažas įmones ir pilietinės visuomenės organizacijas;
29. mano, kad suteikus galimybę viešąsias konsultacijas vykdyti bet kuria oficialia kalba, pagerinus jų prieinamumą ir suprantamumą būtų pasiektas atitinkamai aktyvesnis dalyvavimas ir skaidresnė prieiga prie konsultacijų proceso;
Įgyvendinimas
30. mano, kad labai svarbu visiškai ir tinkamai įgyvendinti bendrosios rinkos teisės aktus ir kad aiškūs, išsamūs ir daugiamačiai rodikliai yra naudinga veikla, jei siekiama pajusti visą bendrosios rinkos naudą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad įgyvendinimo tikslai ne visada pasiekiami; visų pirma ragina visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti Paslaugų direktyvą; primena, kad išlieka didelių skirtumų tarp valstybių narių ir sektorių;
31. mano, kad, Komisijai siekiant sumažinti savo teisės aktų skaičių, tai leis daugiau dėmesio skirti politikos iniciatyvoms, vadinasi, skirti daugiau laiko nuodugnesniems svarstymams, kurie gali padėti padidinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;
32. pabrėžia atitikties lentelių svarbą siekiant stebėti tinkamą įgyvendinimą; ragina valstybes nares parengti ir paskelbti savo pačių atitikties lenteles;
33. mano, jog apgailėtina, kad, nepaisant Bendrosios rinkos akte Komisija pasiūlyto 0,5 proc. tikslinio rodiklio, kai kurios valstybės narės vis dar atsilieka; pabrėžia, kad svarbūs ne tik oficialūs perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo tikslai, bet ir perkėlimo kokybė, praktinis įgyvendinimas vietoje ir problemos bei iššūkiai, kurių atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams gali kilti kasdieniame gyvenime;
34. mano, kad siekiant išnaudoti visapusiškai funkcionalios bendrosios rinkos pranašumus Komisijai ir parlamentams reikėtų stengtis mokytis iš geriausios praktikos pavyzdžių ir patirties, įgytos įgyvendinant Sąjungos teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad dėl prasto ar nenuoseklaus įgyvendinimo valstybėse narėse nenukentėtų konkrečiuose teisės aktuose numatyti tikslai ir uždaviniai;
35. mano, kad reikėtų daugiau aiškumo dėl perteklinio reglamentavimo ir kad būtinos stipresnės priemonės siekiant nustatyti jo atvejus, dėl kurių žmonės ir įmonės, siekiantys suprasti ir taikyti ES lygmens teisės aktus, susiduria su problemomis ir papildomomis sąnaudomis; ragina valstybes nares įgyvendinimo dokumentuose paaiškinti ir nurodyti, kas yra ES teisė, o kas – nacionaliniai reikalavimai; primena, kad valstybės narės turi galimybę taikyti griežtesnius standartus, jei ES teisėje numatytas tik minimalus derinimas;
Stebėjimas ir problemų sprendimas
36. ragina Komisiją toliau dėti pastangas ir reguliariai atnaujinti reglamentavimo gaires; visų pirma ragina, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu, skubiai atnaujinti 2009 m. gaires dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos taikymo, siekiant užtikrinti, kad jos būtų tinkamos skaitmeniniame amžiuje; apgailestauja dėl to, kad paslaugų kokybė valstybėse narėse labai skiriasi, nes nepakankamai aiškiai nustatomi prioritetai ir trūksta išteklių; todėl, siekiant pagerinti šių priemonių ir paslaugų veikimą, ragina ES lygmeniu nustatyti tvirtesnę valdymo sistemą;
37. mano, kad alternatyvus ginčų sprendimas (AGS) ir elektroninis ginčų sprendimas (EGS) yra labai svarbios priemonės, galinčios pagerinti prekių ir paslaugų bendrąją rinką; pabrėžia, kad jas pasitelkę vartotojai ir prekiautojai galės ekonomiškai efektyviai ir paprastai išspręsti ginčus nesikreipdami į teismą; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą apie šias svarbias priemones;
38. pabrėžia, kad vieno langelio principu veikianti ginčų sprendimo parama, paremta SOLVIT, ECC-Net ir FIN-Net principais, yra ES vidaus rinkos veikimą gerinančios paslaugos; ragina Komisiją skirti išteklių, kad būtų informuojama apie šias priemones ir plėtoti jų tarpusavio papildomumą;
39. labai palankiai vertina tinklą SOLVIT ir sistemą „EU Pilot“, kurie sukurti siekiant, kad Komisijai nereikėtų pradėti pažeidimo tyrimo procedūrų prieš valstybes nares; tačiau mano, kad sistemos „EU Pilot“ teikiamos paslaugos turėtų būti pagerintos pagreitinant atsaką į gautą įspėjimą;
40. mano, kad siekiant, jog Vidaus rinkos informacinė sistema (IMI) taptų pagrindiniu informacijos centru, ji turėtų ir toliau būti integruojama į kitas su bendrąja rinka susijusias priemones; pabrėžia, kad atitiktų principą „tik vieną kartą“, atsižvelgiant į Komisijos neseniai paskelbtas iniciatyvas;
41. mano, kad skaitmeninės platformos, pvz., vieno langelio principu veikiančios platformos, IMI ir Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų programa (ISA2), yra svarbios siekiant pagerinti bendrosios rinkos veikimą suteikiant galimybių lengviau keistis informacija tarp valdžios institucijų valstybėse narėse;
42. yra susirūpinęs dėl menko europiečių informuotumo ir supratimo apie esamas tarnybas, kaip antai „Jūsų Europa“, „Jūsų Europos patarėjas“, Europos užimtumo tarnyba, Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas, vieno langelio principu veikiantys kontaktiniai centrai, SOLVIT, alternatyvus ginčų sprendimas ir elektroninis ginčų sprendimas;
43. mano, kad „Jūsų Europa“, „Jūsų Europos patarėjas“, Europos užimtumo tarnyba, Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas, vieno langelio principu veikiantys kontaktiniai centrai, SOLVIT ir „SOLVIT Plus“, alternatyvus ginčų sprendimas ir elektroninis ginčų sprendimas bei panašios paslaugos yra naudingos ir nebrangios teisminių veiksmų alternatyvos; pažymi, kad tik 4 proc. vartotojų ir įmonių žino apie tokias priemones ir kad šiuo metu šiomis paslaugomis labai menkai naudojamasi; ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant išspręsti šią problemą, dar labiau pagerinti informuotumą apie tokias priemones ir kartu panagrinėti, ar šių priemonių taikymo rezultatai ir jų pateikiami atsakymai tinkami naudotojams; be to, ragina Komisiją siekti geresnio bendradarbiavimo tarp įvairių pagalbos tarnybų, pvz., „Jūsų Europa“ ir SOLVIT, kad būtų didinamas naudotojų pasitenkinimas;
44. prašo Komisijos atlikti nuodugnią šių paslaugų tarpusavio sąveikos analizę ir išnagrinėti galimybę pakeisti juos vieno langelio principu veikiančiu vartotojų informacijos centru, kuris nukreiptų vartotoją naudotis kitomis atitinkamomis priemonėmis;
45. mano, kad ši analizė turėtų užtikrinti geresnę šių tarnybų apibrėžtį siekiant geriau atskirti veiklą ir tokiu būdu išvengti dubliavimosi;
46. ragina Komisiją parengti komunikatą ir mokymo strategiją siekiant užtikrinti didesnį piliečių ir visų dydžių įmonių informuotumą apie pagalbos tarnybas; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja kurti bendrą portalą, skirtą prieigai prie visų pagalbos tarnybų;
47. mano, kad ateityje persvarstant Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) reglamentą turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į poreikį gerinti keitimąsi informacija tarp įvairių bendrosios rinkos priemonių;
48. pabrėžia svarbų Komisijos stebėjimo priemonės „ES koordinuojamos patikrinimo akcijos“ (angl. „EU Sweeps“) vaidmenį, ypač geram bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui;
49. pripažįsta teigiamą vaidmenį „EU Sweeps“ akcijų, kurių Komisija ėmėsi siekdama pagerinti vykdymo užtikrinimą vykdant suderintas patikrinimų akcijas internetinėje aplinkoje; mano, kad „EU Sweeps“ galėtų būti vykdomos ir ne interneto sektoriuje;
50. susirūpinęs pažymi, kad pagal „Jūsų Europa“ pranešimus esama sričių, dėl kurių žmonės, kurie stengiasi naudotis savo teisėmis, nuolat teikia užklausas, pvz., dėl elektroninės prekybos ir kvalifikacijų pripažinimo; mano, kad Komisija, kartu su nacionalinėmis ir regioninėmis institucijomis, turėtų į tai atsakyti siekiant skatinti šių teisių supratimą;
51. mano, kad siekiant susidaryti išsamų vaizdą, kaip bendrosios rinkos teisės aktai iš tikrųjų veikia vartotojus ir įmones, tinkama atlikti kokybinį ir kiekybinį įgyvendinimo vertinimą, o ne tik pateikti plikus skaičius, ar direktyvos buvo formaliai perkeltos, ar ne;
52. ragina Komisiją apsvarstyti, ar būtų galima sukurti išankstinio perspėjimo sistemą, kuri praneštų apie ES teisės aktų įgyvendinimo ar taikymo problemas;
53. mano, kad vykdant sistemingą ES lygmens vartotojų rinkų peržiūrą būtų galima labiau laiku nustatyti atsirandančias tendencijas ir kylančius pavojus vartotojams ir įmonėms; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia visų susijusių suinteresuotųjų asmenų, įskaitant vartotojų organizacijas, atliekamą teigiamą vaidmenį;
54. ragina Komisiją įvertinti produktų kontaktinių centrų, numatytų 2009 m. Abipusio pripažinimo reglamente ir 2011 m. Statybos produktų reglamente, veiklos rezultatus;
Vykdymo užtikrinimas ir rinkos priežiūra
55. pabrėžia, kad būtina užtikrinti glaudesnį bendrosios rinkos valdymo priemonių, gaunančių vartotojų skundų, kad prekiautojai pažeidžia ES teisės aktus, ir nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų bendradarbiavimą, atliekant oficialias procedūras ir gerinant keitimąsi duomenimis;
56. ragina Komisiją rimtai įvertinti įgyvendinimo ir galiausiai pažeidimo tyrimo procedūrų (visų pirma susijusių su bendrosios rinkos teisės aktais) nuoseklumą ir veiksmingumą;
57. mano, jog apgailėtina, kad Parlamento prieiga prie atitinkamos informacijos, susijusios su procesu iki pradedant nagrinėti pažeidimą ir vykdant pažeidimo procedūrą, yra ribota, ir ragina užtikrinti didesnį skaidrumą šioje srityje, tinkamai laikantis konfidencialumo taisyklių;
58. primygtinai ragina Komisiją tinkamu metu ir greičiau taikyti pažeidimo tyrimo procedūras tais atvejais, kai esama įrodymų, kad neįgyvendinami teisės aktai, ir kai nepasiteisino pagrįstos pastangos išspręsti problemas taikant tarpininkavimo ir panašias priemones, pvz., taikant AGS, EGS, vykdant projektą „EU Pilot“, naudojantis SOLVIT arba kitais proceso iki pradedant nagrinėti pažeidimą mechanizmais; pabrėžia, kad valstybės narės vienodai atsakingos už ES teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir kad jos turėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų vykdymo užtikrinimą, siekdamos apsaugoti vartotojų teises ir sukurti vienodas sąlygas verslo įmonėms visoje Europoje;
59. įsipareigoja atlikti savo vaidmenį Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimo srityje, be kita ko, peržiūrėti, kaip įgyvendinami teisės aktai, ir kontroliuoti Komisiją, visų pirma įsipareigodamas dalyvauti Komisijai rengiant metines arba bent išsamesnes darbo programų, konkrečiai susijusių su vykdymo užtikrinimu, ataskaitas;
60. primena, kad savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliucijoje dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos taikymo(4) Parlamentas paprašė Komisijos surinkti ir išnagrinėti duomenis apie valstybių narių taikomas sankcijas ir apie vykdymo užtikrinimo sistemų efektyvumą, visų pirma atsižvelgiant į vykdymo užtikrinimo procedūrų sudėtingumą ir trukmę; ne kartą ragino Komisiją pateikti Parlamentui šių tyrimų rezultatus;
61. mano, kad rinkos priežiūros priemonės turėtų būti naudojamos kartu su bendrosios rinkos priemonėmis, siekiant tvirčiau užtikrinti ES teisės aktų vykdymą;
62. atsižvelgdamas į tai nurodo, kad nacionalinės valdžios institucijos ne visada tinkamai naudojasi Rinkos priežiūros informacine ir ryšių sistema (ICSMS) arba laiku nesiima reikiamų priemonių; ypač pabrėžia, kad būtina pagerinti bylų perdavimą tarp valdžios institucijų;
63. yra susirūpinęs, kad, kaip matyti iš atrankinės analizės, kurią Komisija atliko 2014 m., 60 proc. užbaigtų tyrimų apie produktus atvejų nebuvo pranešta apie kilmės šalį, 32 proc. mašinų produktų tyrimų atvejų nebuvo pridėta rizikos kategorija, o 5 proc. įrašų nebuvo pateikta nuoroda į pažeistą ES reglamentą arba direktyvą; ragina Tarybą ir valstybes nares rimtai apsvarstyti šį klausimą ir informuoti Parlamentą apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi;
Baigiamasis vertinimas ir peržiūra
64. teigiamai vertina reguliarios peržiūros laikotarpį ir tai, kad pagal buvo atliekama sektorių analizė pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), kurios pagrindinis tikslas turėtų būti gerinti ES teisės aktų kokybę ir juos supaprastinti, tuo būdu veiksmingiau pritaikant juos piliečių ir įmonių poreikiams, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms;
65. tačiau mano, kad analizė turėtų būti patobulinta atsižvelgiant į tai, ar iki šiol taikytos teisėkūros priemonės padėjo veiksmingai pasiekti tikslą ir yra suderinamos su dabartiniais politikos tikslais; taip pat pabrėžia REFIT proceso skaidrumo svarbą; šiuo atžvilgiu mano, kad kintamas tikslas sumažinti administracinę ir reguliavimo naštą gali turėti teigiamą poveikį padedant užtikrinti, kad tikslai būtų įgyvendinami kuo efektyviau ir kad žmonės ir įmonės patirtų kuo mažesnes sąnaudas;
66. pažymi, kad dėl bendros reguliavimo naštos bendrosios rinkos dalyviai, visų pirma MVĮ, dažnai susiduria su kliūtimis; todėl teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą išnagrinėti šį klausimą; pabrėžia, kad atliekant tokią analizę turėtų būti siekiama pašalinti patekimo į rinką kliūtis ir visiems rinkos dalyviams užtikrinti sąžiningą konkurenciją;
67. ragina Komisiją pagerinti savo supratimą apie veiksnius, turinčius įtakos politikos tikslų įgyvendinimui, pvz., ES ar nacionaliniu lygmeniu priimtų vienas kitą papildančių ar viena kitai prieštaraujančių politikos krypčių poveikį, bet taip pat ir neveikimo poveikį ir sąnaudas, siekiant pagerinti politikos formavimą ir galiausiai padėti geriau reglamentuoti bendrąją rinką;
68. mano, kad išskirtiniais atvejais galėtų būti svarstoma galimybė taikyti laikino galiojimo ir griežtesnės peržiūros sąlygas, ypač taikomas laikiniems reiškiniams, o institucijos turėtų įsipareigoti nuolat atnaujinti teisės aktus ir juos taikyti tik tada, kai reikia; mano, kad apsaugos priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad esminiai teisės aktai toliau galiotų;
III. Išvada
69. pabrėžia, kad siekis pagerinti bendrosios rinkos reglamentavimą nereiškia nei viso reglamentavimo pašalinimo, nei reglamentavimo užmojo sumažinimo, pvz., aplinkos apsaugos, saugos, saugumo, vartotojų apsaugos ir socialinių standartų srityse – veikiau reikia šalinti nereikalingą reglamentavimą, biurokratizmą ir neigiamą poveikį, kartu pasiekiant politikos tikslų ir sukuriant konkurencingą reglamentavimo aplinką, kuria Europoje būtų remiamas užimtumas ir verslumas;
70. pabrėžia, kad bendroji rinka, kuri per daug neapsunkina arba nežlugdo gamybos, naujovių diegimo ir prekybos, yra priemonė, grąžinsianti atgal į Europa darbo vietas ir ekonomikos augimą, kuris būtų anksčiau perkeltas už Europos ribų;
71. todėl pabrėžia, kad bendra atsakomybė už bendrosios rinkos reglamentavimo gerinimą padės pasiekti bendros naudos: stipri ir gyvybinga bendroji rinka prisidės prie ilgalaikio ES ekonomikos augimo ir taip bus užtikrinta jos piliečių gerovė;
o o o
72. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos (ES) sutarties 2 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(1),
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1093/2012/ES dėl Europos piliečių metų (2013 m.)(2),
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“(3),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(4),
– atsižvelgdamas į Deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių propagavimo pasitelkiant švietimą (Paryžiaus deklaracija), priimtą per neoficialų 2015 m. kovo 17 d. vykusį Europos Sąjungos valstybių švietimo ministrų susitikimą,
– atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(5),
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „2015 m. Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendros ataskaitos projektas“(COM(2015)0408),
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą dėl Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos „Erasmus+“ įgyvendinimo 2016 m. darbo programos patvirtinimo (C(2015)6151),
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28–29 d. Tarybos išvadas dėl besimokančiųjų judumo lyginamojo standarto(6),
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Bendros 2015 m. Tarybos ir Komisijos ataskaitos dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo projektas“(COM(2015)0429),
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatą „ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas. Atnaujintas atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant jiems daugiau galimybių“ (COM(2009)0200),
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.)(7),
– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(8),
– atsižvelgdamas į savo 1992 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl švietimo ir mokymo politikos rengiantis 1993 m.(9),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl iniciatyvų siekiant papildyti nacionalinių mokyklų mokymo programas ir aprūpinti atitinkama mokomąja medžiaga, kuri apimtų europinį aspektą(10),
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo(11),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0021/2016),
A. kadangi švietimas yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir viešoji gėrybė, kuri turėtų būti vienodai prieinama visiems;
B. kadangi pagrindinis švietimo vaidmuo yra ugdyti visapusiškai sąmoningus piliečius, todėl yra daug platesnis nei ES ekonominių tikslų ir nacionalinių strategijų įgyvendinimas;
C. kadangi švietimo tikslai apima asmenų rengimą gyvenimui ir aktyviam pilietiškumui vis sudėtingesnėse, reiklesnėse, daugiakultūrėse ir labiau integruotose visuomenėse;
D. kadangi, kaip rodo 2014 m. Eurobarometro apklausos duomenys, 44 proc. Europos Sąjungos piliečių mano, jog jie nepakankamai supranta, kaip veikia ES, o 52 proc. piliečių mano, kad jų nuomonė ES nesvarbi(12);
E. kadangi tik 42,61 proc. ES piliečių ir tik 27,8 proc. 18–24 metų asmenų balsavo paskutiniuose rinkimuose į Europos Parlamentą, o tai mažiausias dalyvavimas nuo 1979 m.(13);
F. kadangi nepakankamos žinios apie ES ir nepakankamas supratimas apie jos teikiamą konkrečią pridėtinę vertę gali prisidėti prie nuomonės, kad trūksta demokratijos, ir prie valstybėse narėse bei šalyse kandidatėse paplitusio euroskepticizmo; kadangi siekiant panaikinti vis didėjantį ES piliečių nuomonės ir ES institucijų gebėjimo į ją įsiklausyti atotrūkį turi būti mažinamas demokratijos trūkumas;
G. kadangi, 2015 m. specialiojo Eurobarometro Nr. 437 duomenimis, didžioji dauguma europiečių sutinka, kad į mokyklų programas ir vadovėlius turėtų būti įtraukta informacija apie religijos ar tikėjimo, etninės kilmės, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės įvairovę(14);
H. kadangi didesnis informuotumas apie ES politikos priemonių naudą, pvz., laisvą asmenų ir paslaugų judėjimą Sąjungoje, ir ES judumo programos gali prisidėti kuriant priklausymo ES jausmą, bendrumo dvasią ir daugiakultūrių bei daugiataučių visuomenių toleravimą;
I. kadangi sėkmingos švietimo sistemos ir mokymo programos kartu su didesne europiečių įtaka ir dalyvavimu ES politikos sprendimų priėmimo procesuose galėtų paskatinti aktyvesnį domėjimąsi ES reikalais ir supratimo bei priklausymo jausmą ir kartu padėtų mažinti socialinį susiskaldymą, kultūrinę segregaciją ir nepritekliaus jausmą;
J. kadangi dauguma valstybių narių mokymą apie ES įtraukė į savo mokymo programas ir mokytojų rengimo programas, kadangi vis dar tebėra skirtumų tarp valstybių narių;
K. kadangi kai kuriose valstybėse narėse, nors ES temos apskritai dėstomos įvairiais švietimo sistemos lygmenimis per įvairių privalomojo lavinimo dalykų pamokas, jos vis dar sudaro mažą konkretaus mokytojo dėstomos mokymo programos dalį;
L. kadangi mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų ES srities žinias ir gebėjimus reikia toliau ugdyti ir atnaujinti organizuojant pradinį ir tolesnį kvalifikacijos kėlimą ir kadangi švietimo įstaigoms ir mokytojams reikia veiksmingos pagalbos, kuri būtų specialiai pritaikyta ir atitiktų konkrečius jų poreikius;
M. kadangi, Švietimo ir kultūros GD užsakymu bendrovės ICF GHK atlikto tyrimo „Learning Europe at school“(15) duomenimis, rengiant mokytojus dėstyti su ES susijusius dalykus daugiausia dalyvauja aukštojo mokslo sričiai nepriklausančios įstaigos ir asociacijos;
N. kadangi iš 2014 m. Komisijos pateikto programos „Erasmus“ poveikio vertinimo matyti, kad judumas švietimo tikslais ir švietimo internacionalizacija daro teigiamą poveikį ne tik mokymo programoms ir įsidarbinimo galimybėms, bet ir Europos pažinimui, Europos pilietiškumo jausmo ugdymui, palankiam požiūriui į Europą ir rinkėjų dalyvavimui Europos Parlamento rinkimuose;
Europos aspektas švietime
1. pabrėžia, kad Europos aspektas švietime įgyja vis daugiau svarbos – dėstant įvairius dalykus įvairiais lygiais ir pasitelkus skirtingus mokymo būdus; kartu pabrėžia būtinybę šią sąvoką suprasti plačiai, atsižvelgiant į sudėtingą, dinamišką ir įvairialypį jos pobūdį ir pagrindiniu jos elementu laikant mokymąsi apie ES mokyklose;
2. pabrėžia, kad ES aspektas švietime yra svarbiausia sudedamoji dalis, galinti padėti piliečiams geriau suprasti ES ir vėl užmegzti kontaktą, taip pat suteikti daugiau prasmės ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytoms vertybėms ir sutvirtinti ES balsą tarpusavio sąsajomis pagrįstame pasaulyje;
3. pabrėžia, kad reikia suvokti pagrindines Europos Sąjungos vertybes ir skatinti jomis vadovautis; pažymi, kad siekiant abipusio supratimo, taikaus sugyvenimo, tolerancijos, solidarumo ir siekiant suprasti pagrindinius Europos Sąjungos principus labai svarbu žinoti ir suprasti bendrą ES istoriją ir vertybes;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad su ES susiję klausimai, atsižvelgiant į Sąjungos poveikį kasdieniniam piliečių gyvenimui, turėtų būti gausiau ir geriau integruoti į mokymo medžiagą; mano, kad aiškiai su ES susijęs turinys galėtų vertingai papildyti mokymo programas ir prisidėti prie besimokančiųjų asmeninės raidos ir ugdymo;
5. pabrėžia, kad reikia naudoti aktyvius ir dalyvavimu pagrįstus mokymo metodus, kurie būtų pritaikyti besimokančiųjų lygiui, poreikiams ir interesams, ir visapusiškai išnaudoti informacinių ir ryšių technologijų ir žiniasklaidos, įskaitant socialinę žiniasklaidą, teikiamas galimybes;
6. pabrėžia, kad ES aspektas švietime turėtų sudaryti galimybes besimokantiems ne tik įgyti žinių ir puoselėti Europos pilietiškumo jausmą, bet ir ugdyti kritinį mąstymą su ES susijusiais klausimais, be kita ko, suteikiant žinių apie pagrindines ES vertybes, grindžiamas teisinės valstybės principais ir žmogaus teisėmis, ES valdymą ir sprendimų priėmimo procesą ir tai, kokią įtaką tai daro valstybėms narėms bei jų demokratiniam procesui; ragina naudotis Europos jaunimo parlamento vaidmenų žaidimais ir taip padėti vaikams ir studentams suprasti Europos procesus ir didinti jų informuotumą Europos klausimais;
7. atkreipia dėmesį į tai, kad ES formuoja valstybės narės, remdamosi savo išskirtine istorija bei kultūra, ir Sąjungos vystymasis ir toliau neatsiejamai susijęs su jos valstybėmis narėmis; kartu pabrėžia įvairių kultūrų įnašą į Europos šalių visuomenę ir paveldą;
8. pažymi, kad ES poveikis valstybėms narėms yra labai didelis ir kad mokantis apie ES mokyklose reikėtų atsižvelgti ir į valstybių narių vaidmenį vystantis ES, ir į ES poveikį nacionaliniam vystymuisi;
9. pažymi, kad valstybės narės ir ES turi rodyti pavyzdį visiems mokymo ir mokymosi apie ES subjektams – praktiškai vadovautis pagrindinėmis Europos vertybėmis, t. y. socialine įtrauktimi ir Europos bei tarptautiniu solidarumu;
10. primena, kad reikia užtikrinti, padidinti ir plėtoti pradines ir tęstines mokytojų ir pedagogų profesinio vystymosi visą gyvenimą galimybes ir teikti jiems tinkamą paramą ir išteklių, kad būtų galima įtraukti ES aspektą į mokymo programas, visų pirma turint mintyje pilietiškumo ugdymą, taip pat įgyvendinti į besimokančiuosius orientuotas strategijas, pritaikyti savo mokymo metodus besimokančiųjų poreikiams;
11. pabrėžia, kad reikia populiarinti ir skatinti švietimo darbuotojų daugiakalbystę ir tarpkultūrinę kompetenciją, taip pat judumo galimybes, tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi geriausia patirtimi, pavyzdžiui, rengiant Europos lygmens seminarus;
12. pabrėžia universitetų vaidmenį rengiant ir lavinant motyvuotus aukštos kvalifikacijos mokytojus ir švietimo darbuotojus; ragina skatinti ir remti valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama suteikti galimybę rengti specializuotus kvalifikacijos kėlimo kursus universitetuose, atvirus ir prieinamus universitete besimokantiems studentams ir pedagoginę veiklą vykdantiems mokytojams bei švietimo darbuotojams;
13. pabrėžia europinio požiūrio svarbą ir teikiamas galimybes mokant istorijos, kartu nepamirštant valstybių narių kompetencijos šiuo klausimu, nes tam tikri istoriniai įvykiai lėmė Europos idealų ir vertybių atsiradimą; rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms remti istorikų bendrijas ir istorinių tyrimų centrus, siekiant padidinti jų mokslinį indėlį į Europos istoriją ir suteikti jiems svarbesnį vaidmenį nuolat atnaujinant mokytojų žinias;
14. rekomenduoja, kad Europos istorijos namai parengtų specialias visų švietimo įstaigų moksleiviams ir mokytojams bei dėstytojams skirtas programas ir priemones, taip pat organizuotų specialią veiklą, kuri padėtų skleisti žinias apie Europos kūrimą ir jos pagrindines vertybes;
15. ragina nedelsiant visose esamose ir būsimose valstybėse narėse atnaujinti ir sutvirtinti mokymą apie ES pilietybę ir pilietinį ugdymą siekiant besimokantiems pagal jų amžių propaguoti vertybes, suteikti reikiamų žinių, įgūdžių ir gebėjimų ir suteikti jiems galimybę kritiškai mąstyti ir susidaryti informacija tinkamai pagrįstą ir proporcingą nuomonę, naudotis savo demokratinėmis teisėmis ir atsakomybe, įskaitant balsavimo teisę, vertinti įvairovę, skatinti kultūrų ir religijų dialogą ir būti aktyviais bei atsakingais piliečiais;
16. atkreipia dėmesį į tai, kad didesnis mokinių ir tėvų dalyvavimas mokyklų valdyme gali prisidėti prie kovos su diskriminacija ir tvarios dalyvaujamosios demokratijos bei pilietybės stiprinimo ir skatinti įvairių veikėjų tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą; ragina švietimo įstaigas pradėti taikyti demokratinį valdymą ir didinti jo mastą, taip pat labiau įsiklausant į besimokančiųjų atstovybių nuomonę, nes demokratijos reikia išmokti ir ją reikia patirti;
17. pabrėžia, kad reikia stiprinti mokytojų ir besimokančiųjų motyvaciją ir galimybes daugiau sužinoti apie ES sudarant jiems galimybę įgyti tiesioginės patirties, pvz., rengti mokyklines keliones į kitas šalis, apsilankyti ES institucijose, palaikyti ryšius su ES pareigūnais, naudotis mokomosios praktikos galimybėmis studentams ES institucijose ir ugdymo žiniasklaidos srityje priemonėmis, pvz., Europos jaunimo portalu – visapusiškai naudojantis naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis ir atviraisiais švietimo ištekliais;
18. ragina pasinaudoti visomis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis toliau plėtojant tarpvalstybinį mokymą – rengti skaitmeninius kursus ir vaizdo konferencijas, kad studentams būtų paprasčiau susipažinti su kitomis nuomonėmis ir požiūriais į studijuojamus dalykus;
19. pabrėžia, kad užsienio kalbų mokymasis gali atlikti itin svarbų vaidmenį didinant kultūrinį sąmoningumą ir suteikiant piliečiams gebėjimų gyventi ir dirbti vis sudėtingesniame globalizuotame pasaulyje;
20. pabrėžia labai didelę neformaliojo mokymosi ir savišvietos, įskaitant jaunimo darbą, savanorišką veiklą, kartų tarpusavio mokymąsi, šeimos mokymąsi ir suaugusiųjų mokymąsi, taip pat sporto kaip pedagoginės priemonės svarbą vystant socialinius bei pilietinius įgūdžius, gebėjimus ir elgseną ir ugdant atsakingus bei aktyvius Europos piliečius; pabrėžia, kad reikia pripažinti ir patvirtinti šiuos gebėjimus formaliojo mokymo sistemoje ir sukurti artimesnes formaliojo, neformaliojo mokymosi ir savišvietos sąsajas;
21. švietimo politikos srityje rekomenduoja taikyti tarpkultūrinį požiūrį, kad mokyklose būtų sudarytos sąlygos veiksmingai imigrantų integracijai, grindžiamai abipusiu skirtingų kultūrų pažinimu ir bendrų vertybių įtvirtinimu;
Sąjungos vaidmuo
22. skatina Komisiją toliau remti pastangas vystyti ir skatinti ES aspektą švietime ir švietimo srities atstovų judumą ir aktyviai skleisti informaciją pagrindiniams suinteresuotiesiems asmenims ir piliečiams, įskaitant informaciją apie atitinkamas finansavimo galimybes ir atliktus tyrimus bei ataskaitas; atsižvelgdamas į tai, ragina geriau pasinaudoti naujomis ryšių technologijomis ir žiniasklaida, įskaitant socialinę žiniasklaidą;
23. ragina Komisiją sukurti bendrą sistemą ir parengti mokymosi apie ES gaires pateikiant konkrečių pavyzdžių, siekiant skatinti objektyvų kritinį mąstymą apie Europos Sąjungos teikiamą naudą piliečiams, kartu atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją švietimo ir mokymo srityje;
24. prašo Komisijos skatinti tolesnius tyrimus, kaip šiuo metu apie ES mokoma visos Europos mokyklose ir kaip tai atsispindi mokymo programose ir egzaminuose ir ar: a) mokytojai ir švietimo darbuotojai turi pakankamai galimybių naudotis aktualiomis ES programomis ir profesinio ugdymo priemonėmis, mokytis visą gyvenimą ir naudotis keitimosi geriausia patirtimi platformomis ir b) finansuojami veiksmai, kuriais siekiama veiksmingai įtraukti mokymąsi apie ES į mokyklų programas, turi realų poveikį mokykloms;
25. ragina Komisiją remti ir skatinti tinklus, kurie propaguoja mokymąsi apie ES nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir jame dalyvauja, gerosios praktikos mainus tarp šių tinklų Sąjungos lygiu, taip pat nustatyti sritis, kurias būtų galima patobulinti;
26. ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas valstybėms narėms ir šalims kandidatėms keistis geriausia patirtimi įtraukiant ES aspektą į mokymo programas ir kovojant su diskriminacija bei išankstiniu nusistatymu švietimo aplinkoje, be kita ko, vertinant mokymo medžiagą ir kovos su patyčiomis ir diskriminacija politikos priemones;
27. pabrėžia, kad programos „Erasmus+“, „Europa piliečiams“ ir „Kūrybiška Europa“ itin svarbios skatinant švietimą ir mokymąsi, kalbų įgūdžius, aktyvų pilietiškumą, kultūrinį sąmoningumą, kultūrų supratimą ir daugelį kitų vertingų bendrųjų ir universaliųjų gebėjimų; pabrėžia šių programų svarbą stiprinant Europos pilietiškumą ir ragina padidinti bei užtikrinti tinkamą šių programų finansavimą, daugiau dėmesio skiriant jų kokybiniams rezultatams ir geresnei prieigai prie judumo, ypač atsižvelgiant į mokytojų ir kitų ugdytojų, skirtingų ekonominių sluoksnių jaunimo ir pažeidžiamų bei palankių sąlygų neturinčių grupių ir specialių poreikių turinčių asmenų poreikius;
28. primena, kad pagal programą „Erasmus+“ siūlomas platus veiksmų spektras, ir pažymi jos populiarumą bei pripažinimą plačiojoje visuomenėje, ypač dėl studentams suteikiamų judumo galimybių studijų metu; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą apie mažiau žinomas programos „Erasmus+“ dalis, pvz., Europos savanorių tarnybą;
29. palankiai vertina Komisijos programos „Erasmus+“ įgyvendinimo 2016 m. darbo programą ir jos įsipareigojimą imtis konkrečių veiksmų priėmus Paryžiaus deklaraciją, ypač veiksmų, kuriais būtų siekiama padidinti programos „Erasmus+“ poveikį aktyvaus ir demokratinio pilietiškumo, kultūrų dialogo, socialinės įtraukties ir solidarumo skatinimui, įskaitant tvirtesnę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, atliekančioms itin svarbų vaidmenį pilietiškumo lavinimo srityje;
30. ragina Komisiją stiprinti per Jeano Monnet priemonę finansuojamų projektų pedagoginius aspektus ir pritaikyti juos mokyklų reikmėms, kad mokyklos galėtų tiesiogiai teikti paraiškas ir kad projektų finansavimas būtų skirtas ilgesniam laikotarpiui, pvz., trejiems metams, laikantis Jeano Monnet projektų finansavimo modelio; ragina Komisiją suteikti galimybę mokytojų rengimo įstaigoms pasinaudoti Jeano Monnet programomis ir paraginti jas įtraukti šiuos modulius į savo mokymo programas;
31. atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga šiuo metu patiria demokratinio teisėtumo krizę ne tik dėl nepakankamų ES piliečių žinių apie ES mechanizmus, bet ir dėl to, kad jų nuomonės nepaisoma sprendimų priėmimo procesuose; pabrėžia, kad siekdama atgauti savo teisėtumą Sąjunga turi sustabdyti demokratinių struktūrų eroziją ir atkurti ryšius su piliečiais;
32. ragina Komisiją veiksmingai įgyvendinti programą „Europa piliečiams“, kad būtų galima pasiekti demokratinės ir įtraukesnės visuomenės tikslus ir tokiu būdu sustiprinti piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose;
33. ragina Komisiją atidžiai stebėti ES programų poveikį formuojant dalyvių pilietiškumą ir aktyvų piliečių dalyvavimą;
34. prašo Komisijos toliau vystyti ir kuo plačiau propaguoti iniciatyvą „eTwinning“, Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninę platformą (EPALE) ir elektroninę platformą „Mokyklinio ugdymo sąsajos“ (angl. School Education Gateway), toliau remti ir vystyti kitas skaitmenines platformas, pavyzdžiui, platformą „Mokytojų kampelis“, siekiant palengvinti prieigą prie kokybiškos, paprastos naudoti, aktualios ir tinkamos mokymosi medžiagos visomis ES kalbomis;
35. prašo Komisijos sudaryti galimybes dėstantiems švietimo darbuotojams ir ES studijų srityje specializuotiems akademinės bendruomenės nariams kritiškai įvertinti „Mokytojų kampelio“ platformoje pateiktą medžiagą siekiant užtikrinti jos kokybę ir tinkamumą;
36. pabrėžia ES institucijų informacijos biurų vaidmenį ir palankiai vertina jų įsipareigojimą puoselėti santykius su valstybėmis narėmis, nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos švietimo įstaigomis, jaunimo organizacijomis ir žiniasklaida siekiant juos suartinti ir užtikrinti, kad jaunimas suprastų institucijų vaidmenį jų kasdieniame gyvenime;
37. ragina Komisiją, miestus ir vietos bei regioninės valdžios institucijas pradėti atviras bendras diskusijas dėl mokyklų sistemos ir miestų modelių susiejimo, nes taip galima suvokti įvairių požiūrių į šiandieninius Europos tarpkultūrinius santykius poveikį;
38. ragina Komisiją kuo greičiau pateikti rekomendaciją įtraukti mokymą apie ES mokyklose vedant derybas dėl narystės ES su šalimis kandidatėmis;
Valstybių narių vaidmuo
39. ragina valstybes nares remti, persvarstyti ir atnaujinti savo švietimo sistemas ir visų formų bei švietimo lygių (įskaitant profesinį rengimą ir mokymą) ES srities mokymo programas, siekiant sutvirtinti ES aspektą artimai bendradarbiaujant su visais atitinkamais veikėjais ES ir nacionaliniu lygmeniu, kartu aktyviai skatinant regionus ir vietos valdžios institucijas padaryti tą patį, ypač tada, kai jos turi tiesioginę kompetenciją švietimo sistemų klausimais;
40. ragina valstybes nares remti visas galimybes teikti daugiau informacijos apie ES moksleiviams, taip pat mokytojams ir kitiems ugdytojams, pasitelkiant visas formaliojo, neformaliojo mokymo ir savišvietos galimybes, ir visapusiškai pasinaudoti ES finansinėmis priemonėmis, programomis ir iniciatyvomis bei jas papildyti;
41. prašo valstybių narių imtis tolesnių veiksmų siekiant skatinti tarpkultūrines, nediskriminacines ir integracines švietimo ir pilietiškumo vertybes mokyklų ir universitetų mokymo programose;
42. ragina valstybes nares daugiau investuoti į kokybišką švietimą, be kita ko, palaikant glaudesnę partnerystę su privačiuoju sektoriumi, skatinti lygias galimybes visiems, teikti reikiamą paramą švietimo ir mokytojų rengimo įstaigoms ir mokytojams bei kitiems ugdytojams, kad jie galėtų nuo ankstyvo amžiaus įtraukti ES aspektą į mokymo programas ir nuolat jį vystyti, neapsiribodami vien ugdymu mokykloje;
43. ragina valstybes nares užtikrinti vienodą ir integracinę prieigą prie novatoriškų ir kokybiškų formaliojo ir neformaliojo visų besimokančiųjų ugdymo ir suteikti galimybių mokytis visą gyvenimą; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares patvirtinti 2008 m. pasiūlymą dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas – taip švietimo srityje būtų apsisaugoma nuo diskriminacijos šiais pagrindais;
44. ragina valstybes nares įtraukti migrantus, pabėgėlius ir religines bendruomenes į pagarbaus ir galių teikiančio pilietiškumo kūrimo procesus ir užtikrinti jų dalyvavimą pilietiniame ir kultūriniame gyvenime;
45. ragina valstybes nares skatinti kokybiškus mokytojų, kitų švietimo darbuotojų, jaunimo vadovų ir instruktorių ES srities mokymus, be kita ko, sudarant jiems sąlygas dalį šio išsilavinimo įgyti kitoje valstybėje narėje, taip pat užtikrinant jų kompetencijos mokymo apie ES srityje pripažinimą, pvz., sukurti ir populiarinti mokytojams suteikiamą „Euro mokytojo“ ženklelį;
46. mano, kad valstybės narės, vykdydamos konsultacijas ir bendradarbiaudamos su švietimo veikėjais, turėtų ieškoti galimybių keistis idėjomis ir gerosios patirties pavyzdžiais integruojant ES aspektą į švietimo programas, be kita ko, siekdamos suteikti jaunimui daugiau žinių ir padidinti jų supratimą apie ES pilietiškumo ugdymo ir ES institucijų kūrimo procesą ir taip suteikti galimybę jaunimui suvokti Sąjungą kaip neatsiejamą jų gyvenamosios aplinkos dalį, kurią jie gali ir turi formuoti;
47. primygtinai ragina valstybes nares pripažinti ir remti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų, ypač jaunimo organizacijų, darbą, kurį jie atlieka konstruktyviu ir tvariu būdu mažinant takoskyrą tarp ES institucijų ir jos piliečių, taip pat skatinant ir stiprinant dalyvaujamosios ir tiesioginės demokratijos priemones;
o o o
48. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
Standartinė „Eurobarometro Nr. 81“ apklausa. 2014 m. pavasaris. Viešoji nuomonė Europos Sąjungoje. (http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb81/eb81_publ_en.pdf), p. 117 ir 131.
Specialusis Eurobarometro pranešimas Nr. 437 (2015). Diskriminacija ES 2015 m. (http://ec.europa.eu/COMMFrontOffice/PublicOpinion/index.cfm/ResultDoc/download/DocumentKy/68004), p. 100.
Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje
388k
150k
2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje. Mokymosi visą gyvenimą požiūris“ (2015/2257(INI))
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 165 ir 166 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 30 d. Kopenhagos deklaraciją dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje,
– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo(1),
– atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos (ET 2020)(2),
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.)(3),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus +“(4),
– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(5),
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas)(6),
– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją „Iniciatyva „Judus jaunimas“ – besimokančio jaunimo judumo skatinimas“(7),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(8),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(9),
– atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo(10),
– atsižvelgdamas į įvairias įgūdžių pripažinimo priemones, pavyzdžiui, Europos sertifikavimo sistemą, Europos kreditų perkėlimo sistemą (ECTS), Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (ECVET) ir Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų sistemos projektą (ESCO);
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ (COM(2012)0669),
– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 28 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo įgyvendinimo (COM(2014)0030),
– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl kokybės užtikrinimo remiant švietimą ir mokymą,
– atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. už profesinį rengimą ir mokymą atsakingų ministrų deklaraciją dėl naujų vidutinės trukmės laikotarpio siektinų rezultatų PRM srityje 2015–2020 m. laikotarpiu,
– atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių propagavimo pasitelkiant švietimą, priimtą 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje vykusiame neoficialiame ES valstybių narių švietimo ministrų susitikime (8496/15),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0049/2016),
A. kadangi judumas mokymosi ir mokymo tikslais svarbus asmeniniam tobulėjimui, jaunimo socialinei įtraukčiai, kultūrų dialogui, tolerancijai, gebėjimui dirbti tarpkultūrinėje aplinkoje ir aktyviam pilietiškumui, ir kadangi aiškiai įrodyta, kad jis gali padėti gauti kokybišką išsilavinimą ir padidinti įsidarbinimo galimybes;
B. kadangi reikėtų toliau skatinti judumą mokymosi ir mokymo tikslais įgyvendinant tiek dabartines, tiek tęstines ES programas švietimo ir mokymo, užimtumo ir sanglaudos politikos srityse;
C. kadangi 2002 m. už profesinį rengimą ir mokymą (PRM) atsakingi ES valstybių narių ministrai pradėjo vadinamąjį Kopenhagos procesą siekdami stiprinti Europos bendradarbiavimą šioje srityje, kurio tikslas – gerinti PRM rezultatus ir kokybę ir didinti jo patrauklumą Europoje;
D. kadangi Kopenhagos procesas grindžiamas bendrai sutartais prioritetais, kurie nuolat pervarstomi siekiant, be kitų tikslų, sudaryti palankesnes sąlygas judumui ir skatinti mokantis visą gyvenimą naudotis įvairiomis profesinio mokymo galimybėmis;
E. kadangi, remiantis Eurostato duomenimis, 2014 m. nedarbo lygis ES vis dar siekė 10,2 proc., nors ir vyko lėtas atsigavimas; kadangi visoje ES jaunimo nedarbo lygis šiuo metu siekia 22,1 proc., o 55–64 m. amžiaus žmonių dirba tik 51 proc. ir užimtumo lygio lyčių skirtumas vyresnio amžiaus darbuotojų grupėje sudaro 13,6 procentinius punktus;
F. kadangi neformalusis mokymasis bei savišvieta ir profesinis mokymas labai prisideda kovojant su dabartiniais mokymosi visą gyvenimą sunkumais, pavyzdžiui, mokyklos nebaigimu, nepriimtinai dideliu nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių (NEET) skaičiumi ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumu ar gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktimi;
G. kadangi darbo rinkoje išliekantį gebėjimų paklausos ir pasiūlos atotrūkį parodė 2015 m. Komisijos rudens ekonominėje prognozėje užregistruotas didelis laisvų darbo vietų skaičius;
H. kadangi PRM sistemoje įgyjami prastesni kalbiniai įgūdžiai ir reikia imtis konkrečių veiksmų jiems gerinti;
I. kadangi būtina dar kartą patvirtinti politinį įsipareigojimą remti ES veiksmus mokymosi visą gyvenimą ir PRM srityje, visų pirma imantis veiksmų judumo srityje, kuriais daugiausia dėmesio būtų skiriama universaliesiems gebėjimams, pavyzdžiui, prisitaikomumui, smalsumui, mokymuisi mokytis ir tarpasmeniniams ir pilietiniams gebėjimams ugdyti;
J. kadangi dėl nesenų socialinių ir ekonominių pokyčių reikia labiau užtikrinti, kad mokymosi visą gyvenimą ir PRM sistemos būtų ne tik veiksmingesnės, bet ir labiau prieinamos palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms ir asmenims, turintiems specialių poreikių, ir juos labiau įtrauktų; kadangi didinant švietimo prieinamumą neturėtų suprastėti švietimo kokybė;
K. kadangi nuolatinė finansinė parama judumo priemonėms ir veiklai, susijusiai su mokymusi visą gyvenimą ir PRM sistemoje įgyjamomis žiniomis, yra labai svarbi, ypač dabartiniu ekonomikos krizės laikotarpiu;
L. kadangi regioninis ir vietos lygmenys yra itin svarbūs remiant naujų judumo būdų ieškojimo iniciatyvas siekiant užtikrinti PRM skirtų fondų ir programų veiksmingumą, skaidrumą ir kokybę; kadangi regionų ir vietos lygmenimis propaguojamas jaunimo ir stažuotojų judumas PRM srityje turėtų būti koordinuojamas įgyvendinant plataus masto demokratinio ir dalyvaujamojo valdymo procesą, kuriuo siekiama spręsti aktualiausius socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos klausimus, įtraukiant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, pradedančiąsias įmones, vietos bendruomenes ir socialinius partnerius;
M. kadangi verslininkai, prekybos ir pramonės rūmai ir lygiavertės amatų ir žemės ūkio profesinės įstaigos, profesinės sąjungos ir kiti atitinkami socialiniai partneriai turėtų aktyviai dalyvauti planuojant, organizuojant, įgyvendinant ir finansuojant PRM, įskaitant judumą; kadangi planuojant PRM reikėtų atsižvelgti į socialinį aspektą ir įtraukti tokias sritis kaip sąžininga prekyba, socialinis verslumas ir alternatyvūs verslo modeliai, pavyzdžiui, kooperatyvai, ir jis turėtų būti organizuojamas su atitinkamais partneriais iš šių sričių;
N. kadangi, nors jaunimo judumą privalu skatinti siekiant suteikti daugiau galimybių įsidarbinti, jaunimo judumas neturi tapti vieninteliu galimu būdu jaunimo nedarbo problemai spręsti;
Rezultatų įvertinimas ir pagrindinių problemų nustatymas
1. mano, kad švietimas yra pagrindinė žmogaus teisė ir viešoji gėrybė, kurios turi būti visiems vienodai prieinamos; ragina ES ir valstybes nares naikinti visus socialinius ir ekonominius apribojimus, trukdančius visiems vienodai naudotis PRM galimybėmis, įskaitant judumą; pripažįsta, kad reikėtų stiprinti dabartinių judumo PRM srityje programų ir iniciatyvų vaidmenį ir gerinti rezultatus prieinamumo, atvirumo ir įtraukumo srityse, siekiant skatinti formuoti asmeninį požiūrį į švietimą, mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir užtikrinti, kad palankių sąlygų neturinčių asmenų grupės ir žmonės, turintys specialių poreikių, turėtų vienodas galimybes naudotis programos „Erasmus+“ judumo veiksmais; todėl pabrėžia, kad iš imigrantų ir palankių ekonominių sąlygų neturinčių šeimų, iš atokių regionų kilusiems besimokantiems asmenims, neįgaliesiems, specialiųjų poreikių turintiems asmenims reikalingos lanksčios, įvairios ir pritaikytos su mokymu susijusios judumo galimybės kartu atsižvelgiant į lyčių aspektą;
2. patvirtina, kad sprendžiant su judumu ir švietimu susijusius klausimus būtina atsižvelgti į lyčių aspektą ir į daugialypę diskriminaciją patiriančių asmenų, įskaitant neįgaliuosius, LGBTI asmenis ir marginalizuotų bendruomenių atstovus, poreikius; šiuo požiūriu ragina imtis tolesnių priemonių siekiant sudaryti daugiau galimybių programos „Erasmus+“ judumo veiksmais pasinaudoti palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių atstovams ir žmonėms, turintiems specialių poreikių;
3. ragina Komisiją, valstybes nares ir svarbius suinteresuotuosius subjektus padidinti profesinio rengimo ir mokymo programų matomumą, kad būtų pašalintos kultūrinės kliūtys, ir kovoti su motyvacijos, iniciatyvumo ir kalbų mokėjimo stokos reiškiniu visų pirma tose srityse, kurias labiausiai paveikė jaunimo nedarbas; mano, kad galimybę dalyvauti šiose programose reikia suteikti visiems piliečiams, nieko nediskriminuojant; ragina ypatingą dėmesį skirti tikslinėms grupėms, kurioms kyla nedarbo pavojus, pvz., neįgaliesiems; ragina sudaryti sąlygas lengviau gauti PRM paslaugas ir įgyti kvalifikaciją skatinant galimybes pritaikyti pameistrystės kryptį ir mokymosi būdus, taip pat suteikiant mokymosi galimybes nepakankamus pagrindinius įgūdžius turintiems asmenims ir darbuotojams, turintiems žemą arba vidutinį kvalifikacijos lygį; primena, kad sudarant sąlygas naudotis tokiomis galimybėmis turi būti atsižvelgiama į lyčių aspektą, kad judumo programos PRM srityje būtų veiksmingai pristatomos moterų auditorijai; mano, kad šiuo atžvilgiu reikėtų nustatyti plataus užmojo tikslus ir stebėti pažangą;
4. atkreipia dėmesį į lyčių nelygybę mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos (MTIM) švietimo, įgūdžių ir užimtumo srityje visoje ES ir ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įsipareigoti vykdyti programą „Erasmus+“ ir naudoti šį mechanizmą kaip pagrindinę galimybę plėtoti MTIM švietimą, kad būtų lavinami moterų gebėjimai siekti karjeros MTIM srityje ir tokiu būdu būtų sumažintas gebėjimų atotrūkis šioje srityje;
5. atkreipia dėmesį į bendros Europos švietimo erdvės, grindžiamos tvirtu judumo elementu, apimančiu ne tik aukštąjį mokslą, bet ir PRM, kuria bus prisidedama prie stipresnio Europos tapatumo ir didesnio pilietiškumo ugdymo, svarbą;
6. ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas, kad būtų pasiekti 2020 m. Europos švietimo ir mokymo strategijos tikslai; mano, kad toks judumas turi atsižvelgti į tęstinio profesinio rengimo ir mokymo (angl. CVET) aspektą, nes tai yra vienas pagrindinių elementų gerinant ir atnaujinant įgūdžius ir patirtį; pabrėžia, kad mokymasis visą gyvenimą ir PRM yra labai svarbūs siekiant geresnių užimtumo perspektyvų suteikimo ilgalaikiams bedarbiams;
7. mano, kad minėtojo bendradarbiavimo rezultatas turėtų būti reikalavimų persvarstymas siekiant užtikrinti jų tinkamumą trukmės, turinio, kompetencijos ir mokymo rezultatų požiūriu, derinant judumą tiek mokymo centruose, tiek darbo vietoje ir pirmenybę teikiant ilgesniems buvimo užsienyje laikotarpiams (pvz., šešių mėn.), o ne trumpesniems lygiaverčiams laikotarpiams;
8. pažymi, kad „Erasmus+“ ir PRM programoms skirti Europos ištekliai nėra proporcingi galimų šios judumo programos dalyvių skaičiui ir jų poreikiams, taigi ragina valstybes nares skatinti sudaryti dvišalius susitarimus, kuriais būtų papildyti „Erasmus+“ ir PRM programomis skatinama veikla ir taip didinamas Europos jaunimo judumas;
9. pripažįsta svarbų dabartinių judumo programų ir iniciatyvų, pavyzdžiui, programos „Erasmus+“ pirmojo pagrindinio veiksmo, Europaso, Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (angl. ECVET) ir Europos kvalifikacijų sandaros (EKS), vaidmenį ir rezultatus; ragina Komisiją sukurti Europos studento elektroninę kortelę, kuri suteiktų ES studento statusą judumo kontekste ir prieigą prie paslaugų;
10. ragina Komisiją, valstybes nares ir ES agentūras, pavyzdžiui, Europos profesinio mokymo plėtros centrą (angl. Cedefop), imtis veiksmų tobulinti judumo PRM srityje programas, kad jos visiems dalyviams teiktų papildomos naudos, susijusios su kvalifikacija, pripažinimu ir turiniu, ir užtikrinti, kad būtų nustatyti pameistrystės programų kokybės standartai;
11. atkreipia dėmesį į tai, kad judumo iniciatyvomis prisidedama stiprinant ne tik besimokančiųjų pilietines vertybes ir priklausymo Europai jausmą, bet ir gerinant jų akademinius įgūdžius ir galimybes įsidarbinti, tiksliau įgūdžius, susijusius su gebėjimu spręsti problemas, planuoti ir struktūruoti, gebėjimu veikti naujose situacijose, prisitaikyti prie jų ir reaguoti į jas, verslumo ir vadovavimo gebėjimais ir gebėjimais priimti sprendimus ir prisiimti socialinę atsakomybę, užsienio kalbų, bendravimo gebėjimais ir gebėjimais dirbti komandoje, taip pat gebėjimus, susijusius su asmeniniais įgūdžiais, kurie daro poveikį gebėjimui įsidarbinti, pavyzdžiui, pasitikėjimą, motyvaciją, smalsumą, kritinį ir kūrybinį mąstymą, iniciatyvumą ir atkaklumą;
12. atkakliai tvirtina, kad būtina sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti judumo programas pagal programą „Erasmus+“ imantis veiksmų, kuriais siekiama, kad daugiau paraiškų būtų atrinktas, supaprastinant elektroninių priemonių judumui valdyti rengimą ir naudojimą, didinant informuotumą apie judumo programų vertę visose Sąjungos bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo mokyklose, teikiant tikslingesnę informaciją bei organizuojant mokymus programų ir veiksmų naudos gavėjams ir tarpininkams, įskaitant vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų darbuotojus; todėl pabrėžia tinklo European SchoolNet indėlio svarbą; prašo Komisijos palengvinti dabartinę didžiulę ir pernelyg sudėtingą administracinę naštą tiek pareiškėjams, tiek siunčiančiosioms bei priimančiosioms įmonėms ir įstaigoms, dalyvaujančioms įgyvendinant programos „Erasmus+“ projektus – palengvinti ir supaprastinti paraiškų teikimo, registravimo ir ataskaitų teikimo tvarką ir pačius projektus; be to, nurodo, kad pernelyg didelė biurokratinė našta, tenkanti susijusioms mokykloms ir universitetams, yra kliūtis, kuri trukdo įgyvendinti programą;
13. prašo Komisijos parengti veiksmus, kuriais būtų siekiama mažinti organizuojant judumo programas iškylančias kalbines ir kultūrines kliūtis; mano, kad įgyvendinant tokius veiksmus turėtų būti galima įvertinti įgyvendinimo pažangą; pabrėžia, kad veiksmų planais turėtų būti, visų pirma, remiamas pagrindinių priimančios šalies kalbos žinių įgijimas; ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas išnagrinėti konkrečius PRM įstaigų mokytojų ir dėstytojų mokymosi poreikius skatinant keistis gerąją patirtimi ir šį keitimąsi remiant ir suteikti jiems daugiau profesinio tobulėjimo galimybių; pabrėžia, kad svaru kurti bazinį mokymo modelį, pagal kurį būtų teikiama informacija apie pagrindinius paskirties šalies verslo ir darbo kultūros ypatumus, taip pat skatinti bei rengti konkrečias mokymo srities darbuotojų mokymo judumo valdymo klausimais programas;
14. pažymi, kad su PRM susijusios profesijos yra pakankamai lanksčios, kad jas būtų galima praktikuoti visur, ir kad dėl to judumas PRM srityje yra viena iš svarbių priemonių kovojant su nedarbu, nes jis didina tikimybes gauti darbą, padeda mažinti gebėjimų spragas ir sudaro sąlygas darbo jėgos pasiūlai ir paklausai derinti, visų pirma kalbant apie jaunus žmones, suteikiant jiems įgūdžius ir unikalią patirtį, reikalingą norint būti konkurencingiems dabartinėse ES darbo rinkose; mano, kad programa „Erasmus+“ padeda vystyti konkrečius profesinius įgūdžius ir universaliuosius ir perkeliamuosius gebėjimus ir kompetencijas, pvz., verslumo, taip pat suteikia daugiau galimybių dalyvauti gamybos sektoriui, taigi veikia kaip efektyvi darbo rinkos priemonė;
15. pabrėžia su programa „Erasmus+“ ir jos paprogramėmis susijusių prekių ženklų ir logotipo atpažinimo reikšmę ir svarbą; mano, kad šie prekių ženklai pirmiausia turėtų būti vartojami programos „Erasmus+“ publikacijose ir brošiūrose;
16. yra susirūpinęs tuo, kad programą „Erasmus+“ jaunimas suvokia kaip programą, visų pirma skirtą aukštojo mokslo įstaigų studentams; todėl rekomenduoja didesnį dėmesį skirti tam, kad ES, nacionaliniu ir regionų lygmenimis būtų keliamas prestižas su skirtingomis sritimis susijusių paprogramių, įskaitant mokyklinį ugdymą („Comenius“), aukštąjį mokslą („Erasmus“), tarptautinį aukštąjį mokslą („Erasmus Mundus“), profesinį rengimą ir mokymą („Leonardo da Vinci“) ir suaugusiųjų švietimą („Grundtvig“) bei jaunimą („Veiklus jaunimas“) ir sportą;
17. ragina Komisiją, valstybes nares ir valstybines užimtumo tarnybas viešai skelbti informaciją ir didinti informuotumą apie „Erasmus+“ programas ir kitas priemones, skirtas judumui PRM srityje skatinti, visų pirma MVI; mano, kad padidinus šių priemonių veiksmingumą būtų sudarytos sąlygas didesniam žmonių skaičiui pasinaudoti šiomis galimybėmis ir galėtų būti pasiektas judumo tikslas;
18. pabrėžia, kad būtinai turi būti konsultuojamasi su pramonės ir paslaugų sektoriaus atstovais iš privačiojo ir viešojo sektorių, įskaitant gamybos sektorių (ypač su MVĮ ir labai mažomis įmonėmis), ir (arba) jie turi būti įtraukiami formuojant, rengiant, vykdant ir remiant kokybiškas judumo programas PRM srityje; mano, kad renkantis programas reikėtų atsižvelgti į profesines galimybes priimančiose įmonėse ir organizacijose; mano, kad lanksti ir konstruktyvi partnerystė, grindžiama dialogu, bendradarbiavimu ir mainais geriausia patirtimi, kuriuose dalyvauja visi suinteresuotieji subjektai, užtikrins PRM sėkmę ir pridėtinę vertę; laikosi nuomonės, kad mokymo centrai ir įmonės taip pat turėtų keistis žiniomis ir geriausia patirtimi; ragina Komisiją stebėti paklausą ir pasiūlą ES darbo rinkoje, taip pat geografinį ir profesinį judumą, kad būtų galima geriau tenkinti darbo rinkos poreikius; mano, kad tai, viena vertus, padėtų sumažinti siūlomo mokymo ir verslo aplinkos tikrovės, kuri laukia jaunų žmonių, atotrūkį ir, kita vertus, patenkintų rinkos poreikius pridėtinės vertės kūrimo sektoriuose (pvz., skaitmeninės ekonomikos, žaliosios ekonomikos, energetikos, gynybos, priežiūros sektoriuje ir būsto renovacijos sektoriuje);
19. pabrėžia pagrindinius aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant judumo veiksmus ir vertinant jų įgyvendinimą: besimokančiųjų ekonominis gebėjimas dalyvauti judumo programose; studijų, kompetencijos bei kvalifikacijų ir mokymo turinio – kreditų arba sertifikatų – pripažinimas skirtingose šalyse; kalbos žinių lygis; mokymo programų arba studijų organizavimas; studento užsienyje surinktų kreditų ir išlaikytų egzaminų praktinė vertė jam sugrįžus į savo universitetą; teisiniai aspektai; informacija arba motyvacija baigti studijas; orientavimo ir konsultavimo veikla visu judumo laikotarpiu ir asmeninė studento padėtis; todėl ragina Komisiją sustiprinti vertinimo rodiklius ir kriterijus, siekiant sudaryti sąlygas reguliariau tikrinti šių Europos programų veiksmingumą ir suteikti galimybių tobulinti tai, kas būtina;
20. primena, kad šiuo metu tik 1 proc. besikeičiančiose profesinio rengimo programose dalyvaujančių jaunuolių, įskaitant pameistrius, mokydamiesi dalyvauja judumo programose; nurodo, kad būtina sudaryti sąlygas vystyti pameistrių judumą Europos Sąjungoje, kad jiems būtų suteiktos tokios pat galimybės kaip ir aukštojo išsilavinimo siekiantiems studentams; todėl ragina ES parengti Europos pameistrio statutą; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad pameistrystės programomis ir stažuotėmis nebūtų naudojamasi kaip mažų garantijų darbo jėgos šaltiniu, jomis nebūtų pakeičiamos visą darbo laiką dirbančių specialistų pareigos ir būtų užtikrinamos orumą atitinkančios darbo sąlygos ir besimokančiųjų teisės, įskaitant finansines ir su darbo atlyginimu susijusias teises; be to, ragina Komisiją išnagrinėti minėtojo statuto pasekmes, stebėti, kaip įgyvendinamos susijusios priemonės, paskatinti visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant priklausančius Europos pameistrystės aljansui, remtis jos rekomendacijomis siekiant gerinti pameistrystės sąlygas, kokybę ir didinti jos programų prieinamumą ES ir šį klausimą laikyti strateginiu prioritetu;
21. ragina Komisiją pristatyti ir valstybes nares paremti pasiūlymą dėl ES pameistrystės sistemos, kuria būtų užtikrintos pameistrių ir PRM mokinių teisės; pabrėžia teigiamą vaidmenį, kurį vyresnio amžiaus asmenys gali atlikti jaunimo švietimo ir mokymo srityje, siekiant kiek įmanoma padidinti mainus tarp kartų vykdant stažuotes ir kuruojant, taip pat sudarant galimybes patirtimi pagrįstam mokymuisi skirtingų kartų komandose; ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad nebūtų piktnaudžiaujama pagal programą „Erasmus+“ vykdomomis pameistrystėmis ir stažuotėmis, jas paverčiant darbo jėgos sąnaudų mažinimo priemone;
22. teigiamai vertina tai, kad pradedama įgyvendinti bandomuosius projektus, taip pat neseniai patvirtintą Europos pameistrių judumo sistemą, kaip pagrindą tobulinant programą „Erasmus+“, kuria siekiama suteikti daugiau ir geresnių ilgalaikių judumo galimybių profesinio rengimo ir mokymo srityje; primygtinai ragina sukurti ilgalaikių iniciatyvų sistemą, kitaip nei vien į projektus sutelktus veiksmus, kad būtų sukurta nuolatinė ir tvari sistema, kuri veiktų visu pajėgumu, būtų nuspėjama ir ja visoje Europoje būtų skatinamas laisvas įgūdžių judėjimas;
23. pažymi, kad mokyklos nebaigimas yra viena iš išskirtinių problemų, su kuria susiduria judumo tikslinė grupė, ir kad geresnės profesinio lavinimo galimybės lemtų mažesnius metusių mokytis skaičius; todėl pabrėžia, kokie svarbūs švietimo sistemų rezultatai galėtų būti mažinant mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių ir geriau ugdant moksleivių universaliuosius gebėjimus, kurie ilgainiui padės jiems priderinti turimą kvalifikaciją prie darbo rinkos poreikių;
24. pabrėžia būtinybę padėti profesiniame mokyme dalyvaujančiam jaunimui įveikti jiems kylančius sunkumus taikant tam tikras papildomas ir lydimąsias priemones, pavyzdžiui, stiprinant kolektyvinį judumo programų pobūdį, gerinant kuravimo ir pagalbos paslaugas prieš judumo laikotarpį ir per jį, teikiamas gimtosios šalies ir priimančiosios įstaigų, sudarant palankesnes sąlygas susipažinti su aukštos kokybės informacija apie PRM galimybes, teikiant specializuotas orientavimo ir konsultavimo paslaugas ir priemones ir finansuojant visiems dalyviams be kalbos apribojimų teikiamą kalbinę paramą;
25. atkreipia dėmesį į tai, kad galima nustatyti nemažai veiksnių, darančių poveikį pagal VET sistemą besimokančių jaunuolių lūkesčiams, visų pirma socialiniai ir ekonominiai veiksniai, šeimos tipai ir nepakankamos priežiūros (ir kuravimo) priemonės po to, kai baigiama vidurinė mokykla arba besimokant profesinio mokymo kursuose;
26. pabrėžia svarbų judumo mokymosi ir mokymo tikslais vaidmenį sprendžiant socialines ir kultūrines problemas, siekiant suteikti jaunuoliams galimybių kurti savo pačių veiksmų visuomenėje programą; primena, kad ES, visų pirma patvirtinusi strategiją „Europa 2020“, sutelkė pastangas į tikslus trečiąjį šio amžiaus dešimtmetį didinti savo ekonomikos konkurencingumą, kurti darbo vietas ir galiausiai stiprinti savo gebėjimus konkuruoti pasauliniu mastu; šiomis aplinkybėmis pabrėžia svarbų mokslinių tyrimų, inovacijų, skaitmeninės visuomenės ir energijos tvarumo, kaip priemonių didesnei pridėtinei vertei kurti, vaidmenį;
27. pabrėžia ES ir valstybių narių vaidmenį plėtojant ir skatinant aukštos kokybės ir gerai organizuotą PRM sistemą įgyvendinant holistinį požiūrį, pagal kurį ieškoma pusiausvyros tarp teorinio švietimo, orientuoto į konkrečią profesiją, praktinio mokymo ir bendrojo lavinimo – formaliojo švietimo, savišvietos ir neformaliojo švietimo; ragina valstybes nares antrosios pakopos aukštojo mokslo sistemose, pasitelkiant stažuotes ir mokomąją praktiką, įdiegti ir stiprinti dualinio mokymo metodą taip sudarant PRM srities studentams palankesnes sąlygas tvariai integruotis į darbo rinką ir padidinti jų dalyvavimą tarptautinėse judumo programose; primena, kad bendrai PRM kokybės gerinimas bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir valstybinėmis užimtumo tarnybomis yra priemonė socialinės įtraukties problemai spręsti, besimokančiųjų aukštojo mokslo sistemoje skaičiui didinti, studentų pažangumui skatinti ir integracijai į darbo rinką palengvinti, o tai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas judumui mokantis visą gyvenimą;
28. ragina tikslingai iškelti Europos savanorių tarnybos problemas, susijusias su dalyvių draudimu ir patvirtinimu, duomenų bazių valdymu ir pagalba savanoriams, siekiant užkirsti kelią dalyvių skaičiaus mažėjimui;
29. apgailestauja, kad dabartinėje programoje „Erasmus+“ neformalusis mokymasis prarado matomumą ir biudžeto dalį; pabrėžia neformaliojo mokymosi svarbą Europos lygmeniu, ypač dirbant jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms vykdant savanorišką veiklą; ragina neformaliajam mokymuisi ir savišvietai skirti aiškią ir matomą vietą programoje „Erasmus+“; be to, mano, kad reikėtų suteikti galimybę teikti paraiškas dėl didelio masto suaugusiųjų švietimo projektų, kurie būtų valdomi laikantis tokių pačių principų kaip sektoriaus įgūdžių ar žinių sąjungų atveju;
30. pritaria sumanymui plėtoti šiuolaikines technologijas ir infrastruktūrą stiprinant ir modernizuojant nacionalines profesinio lavinimo sistemas, siekiant suteikti daugiau galimybių judėti ir gerinti judumo kokybę; mano, kad norint kovoti su gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktimis, daugiau dėmesio reikėtų skirti inovacijoms ir naujų akademinių ir profesinių gebėjimų ugdymui, skaitmeniniam mokymuisi ir mokymo platformoms, gyvybės technologijoms, inovacinės kultūros paveldo stiprinimo technologijoms ir informacinėms ir ryšių technologijoms; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES ir valstybės narės turėtų parengti veiksmingą strategiją, kuria būtų siekiama suderinti dabartines ir būsimas žiedinės ekonomikos teikiamas galimybes įsidarbinti ir PRM sistemas;
31. pažymi, kad pereinant prie labiau skaitmeninės ekonomikos iš naujo apibrėžiami darbai ir įgūdžiai; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją dirbti kartu su privačiuoju sektoriumi ir darbuotojų perkvalifikavimo tikslais parengti darbuotojų įgūdžių įgijimo ir PRM programas;
Prieinamumas: jaunimo judumo galimybių profesinio mokymo srityje didinimas
32. ragina parengti sistemą, panašią į ankstesnę programą „Leonardo da Vinci“, kuri turėtų būti nurodoma specialiuose kvietimuose dalyvauti konkurse pagal programą „Erasmus+“, kurioje kuo tiksliau ir aiškiau būtų nustatytos VET sistemai priklausančio jaunimo judumo galimybės, visų pirma įgyvendinant valstybės institucijų inicijuotas įvairių platformų kampanijas, kuriose koordinuotai dalyvautų visi suinteresuotieji asmenys, aktyviai dalyvaujantys VET sistemoje ar galintys jai daryti poveikį;
33. ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamai finansinių išteklių judumo programoms remti, atsižvelgiant į galimas finansines kliūtis; rekomenduoja apsvarstyti, kaip būtų galima geriau išaiškinti, kaip įmonės papildo skiriamas išmokas arba kaip būtų galima skirti kitokią paramą; mano, kad reikėtų užtikrinti Europos socialinio fondo (ESF) ir programos „Erasmus+“ papildomumą ir jį stebėti, norint gauti teigiamų rezultatų;
34. ragina užtikrinti geresnę judumui ir švietimui įtakos turinčių ES politikos ir priemonių sąveiką, visų pirma ESF ir programos „Erasmus+“ priemonių tarpusavio papildomumą, taip pat geriau koordinuoti visus veiksmus visais lygmenimis – nacionaliniu, regioniniu ir vietos planavimo lygmenimis;
35. pakartoja, kad reikia įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti struktūrinių fondų, įskaitant ESF, ir kitų programų, kaip antai programos „Erasmus+“, koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis;
36. pabrėžia, kad reikia kompensuoti trūkumus, atsiradusius dėl VET sistemai priklausančių studentų žemesnės socialinės ir ekonominės padėties, taikant įvairias priemones, pavyzdžiui, padidinant Komisijos teikiamų individualių subsidijų sumą, arba didinant valstybių narių ir regioninių bei vietos valdžios institucijų, tarpininkų institucijų ir NVO, nepriklausomai nuo to, ar jos finansuojamos iš savo biudžeto, ar per partnerystes, kuriose dalyvauja įmonės, fondai ir organizacijos, bendradarbiaujantys to regiono ar teritorijos kvalifikavimo ir profesinio mokymo sistemoje, įnašus;
Nuo judumo iki įsidarbinimo galimybių: mokymosi rezultatų, įgūdžių ir gebėjimų patvirtinimas bei pripažinimas
37. pabrėžia, kad naujų įvairių ir kūrybinių idėjų įgijimo užsienyje procesas gali motyvuoti ir skatinti verslumą ir kūrybiškumą; pabrėžia, kad judumo mokymosi ir mokymo tikslais teikiamos galimybės, pavyzdžiui, tarptautinių tinklų kūrimas, taip pat gali daryti teigiamą poveikį galimybėms įsidarbinti, tarptautiniam bendradarbiavimui ir Europos konkurencingumui;
38. mano, kad dabartinės ir būsimos priemonės, kuriomis siekiama kovoti su įgūdžių neatitiktimi, turėtų įtraukti darbdavius, įmones ir vietos bendruomenes, taip pat būti geriau susietos su darbo rinkos pokyčių ir būsimo įgūdžių poreikio prognozėmis;
39. pabrėžia, kad, kaip 2013 m. nustatė Komisijos Jungtinis tyrimų centras, judumą mokymosi tikslais ir būsimą judumą ir pajamas sieja teigiamas ryšys, nes ES ir tarptautinės judumo programos suteikia dalyviams daugiau galimybių įsidarbinti užsienyje; pabrėžia, kad pameistrystės programos ir stažuotės užsienyje padeda gerinti dalyvių kalbinius įgūdžius (2013 m. „Eurobarometro“ duomenimis, tokie įgūdžiai pagerėjo 79 proc. dalyvių)(11);
40. atkreipia dėmesį į judumo visų amžiaus grupių bedarbių ir žmonių, kuriems kyla grėsmė dėl restruktūrizavimo priemonių, perkvalifikavimo programų srityje svarbą;
41. atkreipia dėmesį į įvairias ir nevienodas valstybių narių patvirtinimo bei pripažinimo sistemas, nors per pastarąjį dešimtmetį buvo siekiama jas labiau suartinti; pabrėžia, kad reikia gerinti skirtingų profesinio rengimo ir mokymo sistemų suderinamumą ir palengvinti skirtingų valstybių narių įmonėse ar mokymo centruose įgytų įgūdžių ir gebėjimų patvirtinimą ir pripažinimą, taip pat padidinti programos „Erasmus+“ patrauklumą; ragina valstybes nares gerinti EKS įgyvendinimą(12) ir panaikinti kliūtis; ragina nustatyti Europos standartą, kuris būtų priimtinas ir įgyvendinamas visais lygmenimis (vietos, regioniniu ir nacionaliniu);
42. ragina priimti daugiau priemonių, kuriomis būtų siekiama patvirtinti ir pripažinti mokslo rezultatus, įskaitant įgytus mokantis neformaliai ar savišvieta, visų pirma geriau naudojantis esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, Europasu ir sistema ECVET;
43. primena, kad dėl EKS padaryta didelė pažanga, susijusi su diplomų, kreditų, profesinių įgūdžių pažymėjimų ir įgytos kompetencijos bei meistriškumo pripažinimu PRM srityje; ragina nustatyti konkrečius tikslus, pvz., įgyvendinti visapusiškai veikiančią kreditų perkėlimo ir pripažinimo sistemą remiantis ECVET; skatina parengti bendras PRM kvalifikacijas, kuriomis būtų galima užtikrinti tarptautinį kvalifikacijų pripažinimą;
44. mano, kad glaudžiai bendradarbiaujant visiems svarbiems suinteresuotiesiems subjektams reikia parengti žaląją knygą dėl profesinio rengimo ir mokymo, judumo ir įgūdžių bei kompetencijos pripažinimo Europoje; primena, kad turi būti visapusiškai įgyvendintos visos galiojančios rekomendacijos, susijusios su PRM; pažymi, kad bet koks kompetencijų nepripažinimas daro neigiamą poveikį strategijos „Europa 2020“ užimtumo lygio tikslui ir kenkia Sutartyse įtvirtintam laisvam judėjimui;
45. pritaria tam, kad, siekiant gerinti jaunimo įgūdžius ir mažinti geografinę gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktį ES, būtų skatinamas judumas užimtumo, švietimo, pameistrystės ir stažuočių srityse pagal nacionalines Europos Jaunimo garantijų iniciatyvos programas;
46. pabrėžia Jaunimo garantijų ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos svarbą remiant pameistrystes, stažuotes, PRM, įdarbinimą ir tolesnį išsilavinimą siekiant kvalifikacijos; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šioms programoms būtų skirtas tinkamas finansavimas visam 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui;
47. primygtinai ragina į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas išversti ES įgūdžių panoramos interneto svetainę, kad ji taptų visiems prieinamu informacijos apie Europoje reikalingus įgūdžius šaltiniu;
48. atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą siekiant užtikrinti aukštesnę PRM kokybę daugelyje valstybių narių, remiamų pagal Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinę sistemą (angl. EQAVET); drąsina valstybes nares, kurios šiuo metu pagal EQAVET kuria nacionalines kokybės užtikrinimo sistemas; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų labiau stengtis užtikrinti, kad taikant kokybės užtikrinimo priemones būtų labiau atsižvelgiama į mokymosi rezultatus ir kad pagal jas būtų vertinamas ir remiamas neformalusis mokymasis ir mokymasis darbo vietoje tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes;
49. pabrėžia, kad pameistrystės programos turėtų būti vykdomos vadovaujant kompetentingam prižiūrėtojui;
Siekiant veiksmingesnių, labiau prieinamų ir integruotų judumo programų
50. ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant ir su Europos profesinio mokymo plėtros centru, apibrėžti ir sutvirtinti tarpinių institucijų (tiek teritorinių, tiek sektorinių), dalyvaujančių rengiant, valdant ir tęsiant judumo programas, vaidmenį kartu reikalaujant, kad jos laikytųsi aukščiausių skaidrumo standartų, ir padėti tokias institucijas steigti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;
51. pabrėžia būtinybę, kad šios tarpinės institucijos turėtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad turėtų galimybes organizuoti judumą ir valdyti struktūras, kurios užtikrina dalyvavimą profesinio mokymo mokyklų tinkluose, taip pat suteikti galias ir pajėgumus nacionalinėms asociacijoms steigti ir sudaryti susitarimus judumo programų srityje su partneriais tiek savo šalyje, tiek judumo programose dalyvaujančiose valstybėse narėse;
52. pabrėžia, kad būtina teisiškai apsaugoti užsienyje esančius nepilnamečius;
53. pabrėžia, kad programoje „Erasmus+“ reikėtų skatinti ir išryškinti instruktorių, dėstytojų ir verslininkų poreikiams pritaikytus judumo veiksmus ir (arba) paslaugas;
54. atkreipia dėmesį į tai, kad, norint sudaryti sąlygas mokymo centrams padengti visas išlaidas ir planuoti bei įgyvendinti nuolatinius veiksmus, Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis būtina įgyvendinti nuoseklias, viena kitą papildančias ir tinkamai koordinuojamas bendro finansavimo programas;
55. palankiai vertina tai, kad programa „Erasmus+“ gerokai padidino PRM programose dalyvaujančių asmenų, tarp kurių yra universitetuose arba aukštesniosiose mokyklose nestudijuojantys jaunuoliai, skaičių;
56. remia visas reikalingas papildomas priemones, kuriomis visų pirma siekiama padėti stažuotojams dalyvauti judumo programose ir juos paskatinti tai daryti, vėliau padėti jiems pagal judumo programą įgytus įgūdžius skleisti toliau ir didinti jų atkaklumą siekiant, kad jų praktinė patirtis ir kita įvairi patirtis būtų matoma ir verta dėmesio;
57. mano, kad pameistrystės programų mokymosi rezultatus reikėtų numatyti ir aptarti su pameistriais pagal Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) principus prieš pameistriui pradedant mokymą ir kad baigus mokymą rezultatus reikėtų išvardyti sertifikato priede;
58. pabrėžia, kad šioje srityje labai svarbus kokybiškas mokytojų mokymas ir stebėsena, vertinimas bei kokybės užtikrinimas ir kad pagal judumo programas reikia skatinti integraciją ir toleranciją;
59. pabrėžia ne tik būtinybę visais lygmenimis palaikyti gerus ryšius su verslininkais norint, kad jie dalyvautų pripažįstant judumo sistema pasinaudojusio jaunimo įgytą patirtį, bet ir tai, kaip būtina užtikrinti mokomosios praktikos kokybę, kad studentai galėtų įgyti norimus profesinius įgūdžius;
60. remia visas su programos „Erasmus+“ tikslais suderintas priemones, kurių imasi verslininkai, NVO ar pilietinė visuomenė, vystydami jaunų darbuotojų ar stažuotojų judumo sistemas savo veiklos srityse arba bendraudami ne tik su tokiais Europos tinklams kaip „Eurochambres“, bet ir su pramonės atstovais, pavyzdžiui, prekybos ir pramonės rūmais ir susijusiomis profesinėmis sąjungoms; ragina pripažinti amatų rūmų ir jų mokymo centrų vaidmenį remiant judumą ir labai mažas įmones; mano, kad imantis visų PRM sistemos gerinimo priemonių taip pat reikėtų skirti dėmesį sritims, remiančioms anglies dioksido neišmetančią energetiką ir tvarų judumą;
61. rekomenduoja visiems svarbiems suinteresuotiesiems subjektams parengti bendras strategijas, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas tam, kad daugiau profesinio švietimo ir mokymo stažuotojų ir pameistrių grįžtų namo arba judėtų į kitas Europos dalis, kartu atsižvelgiant į jų pageidavimus – tuo siekiama nukreipti „užsienyje“ įgytas žinias ir darbo patirtį į jų kilmės regionus, kurie susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, arba kitur Europoje ir tokiu būdu mažinti pusiausvyros sutrikimus ir didinti sanglaudą;
62. ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ir veiksmingai įgyvendinti Europos laboratorijų ir inkubatorių tinklą, nes jis yra itin svarbus skatinant mokyklų, universitetų ir įmonių žinių sąjungų kūrimą ir sudarantį galimybes mokytis, įgyti patirties, atnaujinti dėstytojų pasirengimą, atlikti gamybinę praktiką ir kurti naujas įmones;
63. ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir stiprinti Europos mokslinių centrų tinklą (ECSITE), vienijantį mokslinių tyrimų centrus, suteikiančius galimybę pažinti mokslo kultūrą;
64. ragina parengti vieno langelio principu pagrįstą duomenų rinkimo ir ryšių priemonių mechanizmą siekiant teikti patogias ir veiksmingas paslaugas asmenims, norintiems gauti informaciją ir paramą, susijusias su įvairiomis judumo programomis, veikiančiomis ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu;
65. ragina Komisiją pateikti naujausius statistinius duomenis ir atlikti programos „Erasmus+“ ir kitų judumo programų PRM srityje vertinimus ir (arba) tyrimus, jei įmanoma, kad būtų įvertintas jų poveikis derinant darbo patirtį ir siūlomas darbo vietas, kurį parodytų įsidarbinimo lygis, tai pat ragina ištirti, kodėl kai kuriose valstybėse pateikiama daugiau paraiškų į PRM darbo ir studijų vietas užsienyje, ir parengti planą, kad jos aktyviau įsitrauktų; mano, kad į programos „Erasmus+“ vidurio laikotarpio peržiūrą reikėtų įtraukti gautus statistinius duomenis ir vertinimų rezultatus ir į juos atsižvelgti.
66. palankiai vertina už profesinį rengimą ir mokymą atsakingų ministrų išvadas, dėl kurių jie sutarė 2015 m. birželio 22 d. Rygoje ir kuriose siūlomi nauji vidutinės trukmės laikotarpio siektini rezultatai PRM srityje 2015–2020 m. laikotarpiu, ir ragina juos laiku ir kruopščiai įgyvendinti;
67. pabrėžia, kad reikia parodyti judumo pranašumus užimtumo ir įgytų kompetencijų srityje, siekiant atskleisti jų realią naudą ir sumažinti manančiųjų, kad mokymas, grindžiamas visų pirma vien nacionalinėmis kompetencijomis, tėra laiko švaistymas, skaičių;
68. ragina aktyviau skatinti jaunimą ir įmones naudotis tokiomis platformomis kaip „Drop'pin@EURES“, kurios paskirtis yra sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui judėti pameistrystės, stažuočių ir mokymo programų tikslais ir mokytis kalbų elektroniniuose kalbų kursuose, bei didinti jų matomumą;
69. ragina valstybes nares skatinti jaunimą pasinaudoti visomis naujos programos „Erasmus+“ teikiamomis ne tik studijų, bet ir pameistrystės bei stažuočių užsienyje galimybėmis;
70. ragina nustatyti minimalius išmokų dydžius, pritaikytus priklausomai nuo gyvenimo sąlygų, kainų ir išlaidų skirtumų valstybėse narėse; pritaria minčiai, kad valstybės narės turėtų nustatyti priemones, leisiančias prireikus teikti reikalingą ir naudingą paramą, pvz., kalbant apie apgyvendinimą, transportą, ypatingus nepilnamečių poreikius, taip pat parengti studentus prieš išvykstant į kitą šalį, pvz., rengiant profesinio orientavimo sesijas, kalbų mokymus ir konsultuojant apie tarpkultūrinę komunikaciją;
71. prašo peržiūrint ir (arba) persvarstant daugiametę finansinę programą (DFP), vadovautis kriterijais, įskaitant ankstesniu skirtų kovos su nedarbu priemonių veiksmingumą, vertinimą, mažinant didelio poveikio neturėjusius asignavimus; mano, kad toks požiūris ypač svarbus krizės laikotarpiais, pvz., šiuo metu, kai esama nepriimtinų pusiausvyros sutrikimų;
o o o
72. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.
Žr. 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo.
ES vaidmuo tarptautinėse finansų, pinigų ir reguliavimo institucijose ir įstaigose
293k
106k
2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje (2015/2060(INI))
– atsižvelgdamas į lojalaus Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo principą, įtvirtintą Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 4 straipsnio 3 dalyje,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 121 ir 138 straipsnius,
– atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 14 dėl Euro grupės,
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Sąjungos ekonomikos valdymo gerinimo ir stabilumo sistemos stiprinimo, ypač euro zonoje(1),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją „ES kaip pasaulinio masto veikėja: jos vaidmuo daugiašalėse organizacijose“(2),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl pasaulio ekonomikos valdymo(3),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“(4),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo(5),
– atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. ES finansinės priežiūros aukšto lygio grupės pranešimą (toliau – J. de Larosière pranešimas),
– atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. penkių pirmininkų pranešimą, kuriame raginama įtvirtinti išorės atstovavimą euro,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0027/2016),
A. kadangi finansų sistemos stabilumas, kuris turi esminio poveikio veiksmingam išteklių paskirstymui siekiant ekonomikos augimo ir užimtumo, yra pasaulinė viešoji gėrybė;
B. kadangi dėl didėjančios pasaulio ekonomikų tarpusavio priklausomybės būtina pereiti prie vis labiau pasaulinio valdymo;
C. kadangi, jei ES negali reikšti vieningos pozicijos tarptautinėse institucijose ir įstaigose, visos Europos pozicijos turėtų būti derinamos siekiant taip formuoti pasaulinį valdymą, kad jis atitiktų ES sutartyse išdėstytus tikslus ir vertybes;
D. kadangi ES turėtų padėti kurti demokratinę pasaulinių problemų sprendimo sistemą;
E. kadangi bendradarbiaujant pasauliniu lygmeniu gali sunykti atsakomybė ir atsirasti atskaitomybės stoka, silpninanti demokratiją; kadangi nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas neturėtų apsiriboti vien faktų konstatavimo vaidmeniu, bet turėtų būti aktyviai ir visapusiškai įtraukti į visą sprendimų priėmimo procesą;
F. kadangi esamos tarptautinės institucijos ir įstaigos buvo sukurtos įvairiais istoriniais laikotarpiais, kiekvienu atveju reaguojant į konkrečią situaciją, ir kiekviena iš jų turi skirtingas valdymo struktūras ir veiklos sritis; kadangi tai sukūrė sudėtingą struktūrą, kai kuriais atvejais sukėlė užduočių dubliavimą ir nulėmė tai, kad esama sistema gali būti neskaidri ir jai stinga bendro veiksmų derinimo;
G. kadangi Sąjungos institucijoms ir agentūroms, dalyvaujančioms tarptautinėse organizacijose ir įstaigose turėtų būti taikomas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnis ir Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001(6), pagal kuriuos Sąjungos piliečiai turi teisę susipažinti su dokumentais;
H. kadangi Sutartyse numatyta, kad „kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais“ (Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnis); kadangi tokio paties masto skaidrumas turėtų būti taikomas Sąjungos institucijoms ir agentūroms, dalyvaujančioms tarptautinių organizacijų ir forumų veikloje, ypač nustatant taisykles, darančias poveikį ES piliečiams;
I. kadangi tarptautinių ekonomikos organizacijų ir įstaigų(7) teisinių struktūrų bei finansinių ir veikimo procedūrų įvairovė apsunkina bendros priežiūros vykdymą, nors finansinių ir veikimo procedūrų nuoseklumas turi esminės įtakos užtikrinant tarptautiniu mastu vienodas veiklos sąlygas; kadangi Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra plataus profilio ir plačios sudėties tikros (įsteigtos konvencijomis) tarptautinės organizacijos, Didysis dvidešimtukas (G 20), Finansinio stabilumo taryba (angl. FSB) ir Bazelio komitetas yra pavyzdžiai viešųjų neformalių forumų, kurie turi nedaug narių ir kurių veiklą vėl paskatino krizė, o Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. IOSCO), Tarptautinė draudimo priežiūros institucijų asociacija (angl. IAIS), Tarptautinė pensijų priežiūros institucijų organizacija (angl. IOPS) ir Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (angl. IASB) yra specializuotos sektorinės privačios asociacijos, kuriose daugiau ar mažiau dalyvauja atitinkamų sektorių subjektai;
J. kadangi jau esama neformalaus bendravimo tarp Europos Parlamento ir kai kurių iš šių organizacijų ir įstaigų, tačiau jis nėra sistemingas;
K. kadangi skaidrumas svarbus demokratijai, nors turi būti deramai atsižvelgta į poreikį apsaugoti neskelbtiną rinkos informaciją;
L. kadangi krizė paskatino Didįjį dvidešimtuką nustatyti pasaulinių veiksmų darbotvarkę, kurioje teikiama pirmenybė veiksmingoms konkrečioms reformoms, tačiau ilgainiui šios darbotvarkės teisėtumui užtikrinti itin svarbu suformuoti daugiašalę demokratinę struktūrą;
M. kadangi atitinkamai bankų ir rinkų vaidmuo ekonomikos finansavime skiriasi įvairiose valstybėse;
N. kadangi 2008 m. prasidėjusi ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad pasaulyje labai trūksta ekonomikos ir finansų valdymo; kadangi daugeliui makroekonomikos klausimų reikalingas didesnis koordinavimas, ypač mokesčių srityje; kadangi dėl šios priežasties visų suinteresuotųjų subjektų bendras tikslas turėtų būti visapusiškos sistemos, kuria užtikrinamas finansinis stabilumas ir nuoseklumas tarp pasaulinio ir vietos lygmenų, sukūrimas;
O. kadangi naujų ES priežiūros įstaigų steigimas nereiškia, kad automatiškai didinamas ES atstovų skaičius – tai gali turėti nedemokratinio poveikio, pavyzdžiui, atsirastų didesnė blokuojančių mažumų ir įtampa tarp ES partnerių tikimybė;
P. kadangi TVF nusprendė įtraukti ženminbi juanį į TVF specialiųjų skolinimosi teisių valiutų krepšelį; kadangi dėl šios priežasties krepšelyje sumažėjo euro ir svaro svoris, tačiau JAV dolerio svoris nepakito; kadangi tai parodo, kad reikia stiprinti ES poziciją;
1. pabrėžia, kad reikalingas glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas reguliavimo srityje, aktyviai dalyvaujant Europos Parlamentui;
2. yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta nuoseklumo, nes įvairios organizacijos ir įstaigos nesusietos ir skirtingos, ir dėl to, kad vėluojama įgyvendinti taisykles ir gaires, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygmeniu;
3. prašo paaiškinti kiekvienos organizacijos ir įstaigos kompetencijos sritis bei veikimo ir finansavimo (įskaitant savanoriškus įnašus, dovanas ir aukas) procedūras, siekiant užtikrinti sprendimų teisėtumą ir išvengti netinkamo suinteresuotumo;
4. ragina padidinti pasaulinių institucijų politikos priemonių darną ir sustiprinti jų veiksmų derinimą nustatant išsamius demokratinio teisėtumo, skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartus; mano, kad tai, be kita ko, turėtų būti susiję su:
–
ryšiais su visuomene (pavyzdžiui, galimybe visuomenei susipažinti su dokumentais, atviru dialogu su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, privalomų skaidrumo registrų sukūrimu ir bendravimo su lobistais skaidrumo taisyklėmis);
–
vidaus taisyklėmis (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, pagrįsta gebėjimais, patikimu finansų valdymu, interesų konfliktų prevencija);
5. mano, kad nepakankamas atstovavimas mažiausiai išsivysčiusioms šalims daugelyje tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų sukelia disbalansą, dėl kurio gali nebūti tinkamai sprendžiamos problemos, susijusios su nelygybe ir lėšomis neturtingiausioms šalims;
6. mano, kad, neskaitant geografinės atstovavimo nelygybės, taip pat esama tam tikrų grupių (tai visų pirma pilietinės visuomenės, MVĮ, vartotojų ir darbuotojų atstovai), kurių dalyvavimą konsultacijų, susijusių su tarptautinėmis diskusijomis dėl finansų, pinigų ir reguliavimo įstaigų, procese būtų galima padidinti ; mano, kad tos institucijos ir grupės privalo dėti pastangas, kad pagerintų esamą padėtį;
7. laikosi nuomonės, kad ES turėtų racionalizuoti ir oficialiai nustatyti atstovavimą jai daugiašalėse organizacijose ir įstaigose, kad būtų galima padidinti Sąjungos dalyvavimo šiose įstaigose skaidrumą, sąžiningumą ir atskaitomybę bei Sąjungos įtaką ir propaguoti jos teisės aktus, priimtus demokratiniu procesu; be to, mano, kad ES turėtų būti aktyvesnė pasaulyje ateityje užtikrinant G 20 įsipareigojimų prisiėmimą, pavyzdžiui, dėl šešėlinio bankų sektoriaus pertvarkymo, ne biržos išvestinių finansinių priemonių reformų įgyvendinimo bei sisteminės rizikos pašalinimo, taip pat užtikrinant, kad atitinkamos pasaulinės institucijos reaguotų į naujas grėsmes pasaulio ekonomikai;
8. ragina ES subjektus formuojant politiką ES ir tarptautiniu lygmeniu daugiau dėmesio skirti ES finansų sektorių konkurencingumui pasaulyje;
9. primena, kad ES turėtų siekti visateisės narystės tarptautinėse ekonomikos ir finansų institucijose, jei ji dar nebuvo suteikta ir yra tikslinga (pavyzdžiui, EBPO ir TVF); ragina atitinkamas tarptautines ekonomikos ir finansų institucijas padaryti visus reikalingus nuostatų pakeitimus, kad ES galėtų visapusiškai dalyvauti jų veikloje;
10. mano, kad Sąjungai žalingi atvejai, kai valstybės narės arba nacionalinės valdžios institucijos atstovai tarptautinėse organizacijose ar įstaigose laikosi pozicijos, kuri prieštarauja daugumos balsavimu demokratiškai priimtiems ES teisėkūros arba reguliavimo sprendimams; todėl ragina stiprinti šių atstovų veiklos tarpusavio derinimą ir jo veiksmingumą, pavyzdžiui, taikant labiau įpareigojančias priemones;
11. pabrėžia, jog Komisija turėtų būti labiau tiesiogiai atskaitinga piliečiams kaip visos Sąjungos atstovė tarptautinėse įstaigose ir organizacijose ar kaip privačios specializuotos įstaigos stebėtoja; pabrėžia Parlamento vaidmens svarbą šiame procese;
12. mano, kad organizacijų ir susijusių darbo grupių prioritetai turėtų būti paaiškinti ir oficialiai nustatyti; laikosi nuomonės, kad sistemingas bendro sutarimo principo taikymas gali ne tik sulėtinti svarstymus, bet ir „atskiesti“ rekomendacijų turinį ir kad organizacijų sudėtis turi atspindėti jų įvairovę finansų, ekonomikos ir priežiūros modelių atžvilgiu;
13. pabrėžia, kad pasauliniu mastu rengiant reguliavimo, priežiūros ir kitokią finansų sektorių reguliuojančią politiką reikia atlikti ex ante vertinimus; mano, kad tokie vertinimai neturi įtakos politinėms teisėkūros institucijų prerogatyvoms;
14. laikosi nuomonės, kad rekomendacijų įgyvendinimas įvairiose dalyvaujančiose valstybėse išlieka nepakankamas, kad būtų galima sukurti vienodas pasaulines veiklos sąlygas;
15. pažymi, kad FSB šiuo metu dalyvauja rengiant standartus draudimo sektoriuje; pripažįsta, kad IAIS atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėje draudimo politikoje, bet pabrėžia, kad būtų naudingas Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) dalyvavimas, nes būtų daugiau su Europos draudimu susijusių ekspertinių žinių ir būtų užtikrinta, kad pasauliniu lygmeniu parengti standartai neprieštarautų nuostatoms, kurias pirmiausiai suformulavo ES;
16. palankiai vertina EBPO nuveiktą darbą mokesčių klausimais, ypač EBPO ir G 20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (angl. BEPS) projektą; mano, kad įgyvendinimo stebėsena yra naujas spręstinas uždavinys; pabrėžia, kad derėtų tobulinti Komisijos ir valstybių narių, kurios yra Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) narės, veiksmų derinimą, kad būtų atsižvelgta į ES nuomonę;
17. palankiai vertina ECB pirmininko norą ir toliau bendradarbiauti su Parlamentu ECB vaidmens bankininkystėje klausimais, ypač susijusiais su pasaulinių standartus nustatančių institucijų, pavyzdžiui, FSB, veikla;
18. teigiamai vertina euro zonos valstybių, kurios yra Azijos infrastruktūros investicijų banko narės, organizacinio pobūdžio susitarimą dėl to, kad toms euro zonos valstybėms narėms Valdytojų taryboje atstovautų vienas narys;
19. todėl pateikia šiuos pasiūlymus:
—
ragina Komisiją pasinaudoti geriausios esamos ES ir nacionalinio lygmenų praktikos pavyzdžiais, siekiant parengti ES elgesio kodeksą skaidrumo, sąžiningumo ir atskaitomybės srityse, kuris būtų gairės ES atstovų veiklai tarptautinėse organizacijose ir įstaigose; ragina į kodekso rengimo procesą aktyviai įtraukti Parlamentą;
—
ypač pabrėžia savo susirūpinimą dėl šių organizacijų ir įstaigų statuso, finansavimo ir veiklos, jų sąveikos su valdžios institucijomis, suinteresuotaisiais subjektais ir visuomene, jų komunikacijos ir prieigos prie jų dokumentų; pabrėžia, kad reikia užtikrinti deramą interesų pusiausvyrą, įtraukiant nevyriausybines organizacijas, turinčias pakankamai techninės kompetencijos ir finansinių priemonių, siekiant sustiprinti pilietinės visuomenės balsą;
—
ragina ES institucijas ir agentūras, taip pat valstybes nares skatinti kiekvieno Europos atstovo atskaitomybę demokratiškai išrinktoms institucijoms;
—
ragina priimti tarpinstitucinį susitarimą siekiant formalizuoti finansinį dialogą, kuris būtų organizuojamas kartu su Europos Parlamentu, siekiant nustatyti gaires dėl ES pozicijų nustatymo ir darnumo rengiantis svarbioms tarptautinėms deryboms, užtikrinant, kad šios pozicijos būtų aptartos ir žinomos iš anksto, taip pat užtikrinant tolesnių veiksmus, o Komisija turėtų reguliariai teikti ataskaitas apie šių gairių taikymą ir priežiūrą; siūlo, kad būtų kviečiamos dalyvauti ES institucijos, valstybės narės ir, kai tinkama, atitinkamų tarptautinių organizacijų vadovai; mano, kad šio dialogo pobūdis (viešas ar ne viešas) ir dažnumas priklausytų nuo praktinių reikalavimų; laikosi nuomonės, kad taip pat atitinkamais lygmenimis būtinas aktyvus nacionalinių parlamentų dalyvavimas – kontrolė, kokių pozicijų laikosi atitinkamų valstybių narių atstovai;
—
mano, kad šios išsamesnės gairės galėtų būti papildytos aktyviais veiksmais grindžiamomis rezoliucijomis dėl gairių, kurias Parlamentas turėtų priimti reikiamu dažnumu ir kuriose būtų aiškiai išdėstyta Parlamento nuomonę dėl bendrosios politikos krypties;
—
pažymi, kad tose srityse, kuriose Europos Parlamentas yra teisės aktų leidėjas kartu su Taryba, dialogas padėtų nustatyti jų derybų įgaliojimus, suvienodinant ES pozicijas remiantis balsų dauguma priimtais teisės aktais arba vengiant prieštaravimų dar nepriimtiems teisės aktams;
—
ragina Europos atstovus tarptautinėse derybose skirti ypatingą dėmesį tam, kad tarptautiniai reikalavimai ir standartai neprieštarautų priimtiems įpareigojantiems ES teisės aktams ir būtų su jais suderinami, taip pat reikalavimų laikymuisi, siekiant tarptautiniu lygmeniu sukurti vienodas veiklos sąlygas;
—
ragina didinti Komisijos atskaitomybę Europos Parlamentui racionalizuojant procesą, kuriame G 20 susitikimams apibrėžiamos ES pozicijos politikos srityse, susijusiose su užimtumu, energetika, prekyba, vystymusi ir kova su korupcija;
—
primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant pradėti laikytis lojalaus bendradarbiavimo nuostatų;
—
ragina valstybes nares sutikti, kad bankų sąjungos atstovai pagal bendrą priežiūros mechanizmą dalyvautų Bazelio bankininkystės priežiūros komiteto veikloje;
—
ragina Komisiją į savo darbo programą įtraukti ekonomikos ir finansų reguliavimo išorės aspektus, t. y. numatomą darbą tarptautinėse finansų institucijose, taip pat, siekiant padidinti ES vidaus politikos nuoseklumą, sudaryti darbo grupę dėl pasaulio ekonomikos valdymo ir finansų institucijų;
—
atkreipia dėmesį į Komisijos iniciatyvą siekti bendro euro zonos atstovavimo TVF; mano, kad tai turi būti padaryta išsaugant galimybes ilgainiui sukurti vieną Europos Sąjungos grupę;
—
atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sutarties Protokolą Nr. 14 už glaudesnį euro zonos valstybių narių veiklos derinimą atsakinga Euro grupės, kuri yra laikino ir neformalaus pobūdžio, kol euro taps visų Sąjungos valstybių narių valiuta; mano, kad galėtų būti padidintas Euro grupės skaidrumas ir atskaitomybė; pasisako už tai, kad pagal 2012 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją(8), kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl laipsniško bankų, ekonominės, fiskalinės ir politinės sąjungų sukūrimo, būtų ieškoma oficialesnio nuolatinio sprendimo; primena, kad reikia sustiprinti nepriklausomą už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Komisijos nario vaidmenį ir papildyti jį griežtais atskaitomybės Parlamentui ir Tarybai mechanizmais;
—
mano, kad ne tik TVF, bet ir kitais atvejais artimiausiais metais derėtų palaipsniui racionalizuoti atstovavimą ES, visų pirma stiprinant veiksmų derinimą, o vėliau, atlikus įvertinimą, apjungiant ES valstybėms skirtas vietas; mano, kad narystę šiose organizacijose ir įstaigose derėtų paskirti pagal atitinkamas ES institucijų ir Europos priežiūros institucijų (EPI), Tarybos arba Euro grupės ir nacionalinės valdžios institucijų kompetencijos sritis; laikosi nuomonės, kad ES tuo pat metu šių organizacijų ir įstaigų veikloje turėtų dėti pastangas pereiti nuo bendro sutarimo prie svertinio daugumos balsavimo sistemos;
—
pabrėžia, kad Komisija, Taryba arba tam tikrais atvejais Euro grupė privalo stiprinti koordinavimą rengdamos parengiamuosius posėdžius; mano, kad prireikus derėtų sudaryti naujas Tarybos ad hoc darbo grupes remiantis Ekonomikos ir finansų komiteto (EFK), Darbo grupės TVF klausimais (angl. SCIMF), Euro grupės darbo grupės (angl. EWG) ir Ekonominės politikos komiteto (EPK) pavyzdžiais;
—
ragina išsamiai įvertinti klausimą dėl dviejų atskirų vietų, šiuo metu G 20 susitikimuose skirtų Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pirmininkams, siekiant nustatyti, kokiu mastu ši tvarka mažina ES išorinį patikimumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad veikia finansinių paslaugų bendroji rinka; mano, kad, siekiant skatinti atskirai atstovaujamų valstybių narių konvergenciją galimi įvairūs patobulinimai, kurie turėtų padėti užtikrinti veiksmingą veiksmų derinimą prieš susitikimus ir stiprintų ES poziciją susitikimų metu;
—
ragina ES institucijas ir valstybes nares skatinti parengti veiksmų planą siekiant sukurti pasaulinę sutartimi grindžiamą finansų organizaciją, kuri atitiktų J. de Larosière pranešime pasiūlytas nuostatas ir turėtų plačius įgaliojimus teikti rekomendacijas, derėtis dėl minimalių privalomų standartų, taikytų daugiašalius ginčų sprendimo mechanizmus ir, jei reikia, skirtų sankcijas; mano, kad patirtis, įgyta pirmiausiai prekybos sektoriuje dalyvaujant PPO, galėtų būti panaudota siekiant sukurti pirmiau minėtus daugiašalius ginčų sprendimo mechanizmus; pabrėžia, kad siūlomai organizacijai turėtų būti taikomi aukščiausi skaidrumo ir atskaitomybės standartai;
—
laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų turėti plačius įgaliojimus skatinti naujus postūmius propaguojant daugiašališkumą tarptautiniame bendradarbiavime finansų, pinigų ir reguliavimo klausimais;
—
ragina Komisiją užtikrinti, kad bet kokie pasiūlymai dėl ES finansų teisės aktų papildytų pasauliniu lygmeniu vykdomus veiksmus;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
Tarptautinių atsiskaitymų bankas (angl. BIS), Finansinių veiksmų darbo grupė (angl. FATF) ir Pasaulio prekybos organizacija (PPO) taip pat atlieka taisyklių nustatymo funkcijas; Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (angl. UNCTAD) atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant pasaulinį ekonomikos valdymą; Afrikos plėtros bankas (angl. AfDB), Azijos plėtros banko (AsDB), Karibų plėtros bankas (angl. CDB), Vakarų Afrikos plėtros bankas (angl. WADB), Amerikos valstybių plėtros bankas (angl. IDB), Amerikos valstybių investicijų korporacija (angl. IIC), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Europos Tarybos vystymo bankas (angl. CEB), Pasaulio banko grupė, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (angl. IBRD), Tarptautinė plėtros asociacija (angl. IDA), Tarptautinė finansų korporacija (angl. IFC) ir Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (angl. MIGA) remti vystomojo bendradarbiavimo finansavimą.
2012 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Euro grupės pirmininkų ataskaitos „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“ (OL C 419, 2015 12 16, p. 48).
Mažos apimties priekrantės žvejyba nuo žuvininkystės priklausomose vietovėse
321k
145k
2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mažos apimties priekrantės žvejybos inovacijų ir įvairinimo nuo žuvininkystės priklausomuose regionuose (2015/2090(INI))
— atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB,
— atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011,
— atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį dėl priemonių, kurias priimant reikia atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus ir ribotas galimybes,
— atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos(1),
— atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Žinios apie jūras 2020 m. Jūros dugno kartografavimas siekiant skatinti tausią žuvininkystę“(2),
— atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti“ (COM(2014)0254),
— atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą dėl strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ (COM(2010)0546),
— atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB,
— atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl komunikato „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti“ (2015/C 012/15),
— atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 21 d. Regionų komiteto nuomonę dėl komunikato „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti“ (2015/C 019/05),
— atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“ (COM(2012)0494),
— atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),
— atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų mėlynojoje ekonomikoje potencialo išnaudojimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo(3),
— atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Atlanto vandenyno zonai skirtos jūrų strategijos veiksmų planas, kuriuo siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“ (COM(2013)0279),
— atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos žaliąją knygą „Žinios apie jūrą 2020 m. – nuo jūros dugno kartografavimo iki procesų vandenynuose numatymo“ (COM(2012)0473),
— atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 2 d. rezoliuciją „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų sektoriaus augimo, jūrų transporto ir Sąjungos turizmo pagerinimas“(4),
— atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategija“ (COM(2014)0086),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0044/2016),
A. kadangi priekrantės žvejyba sudaro 80 proc. Europos laivyno veiklos, drauge su jūrinių bestuburių žvejyba užtikrina didelį užimtumą pakrančių rajonuose, salose ir atokiausiuose regionuose ir apskritai yra didelio potencialo žvejybos forma socialiniu ir aplinkos požiūriu; kadangi jos įtaka socialiniams, paveldo ir kultūriniams pakrančių ir salų zonų ypatumams yra išskirtinė ir įvairi;
B. kadangi priekrantės ir salų žvejyba dažniausiai yra tradicinė komercinė žvejyba, t. y. gyvenimo būdas ir pagrindinis pragyvenimo bei tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų kūrimo šaltinis, ypač nuo žvejybos priklausomuose rajonuose, kuriems reikia specialių priemonių ir paramos siekiant palengvinti augimą ir vystymąsi;
C. kadangi atskirų valstybių narių ir skirtingų tos pačios valstybės pakrančių regionų priekrantės žvejyba labai skiriasi, kalbant apie jos pagrindinę apibrėžtį ir ypatumus – ateityje šią padėtį reikės ištaisyti ir nuostatas suderinti taikant bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), ir kadangi esama didelių valstybių narių geografinių, klimato, ekosistemų ypatybių bei socialinių ir ekonominių veiksnių skirtumų;
D. kadangi priekrantės žvejybos įvairiose Europos Sąjungos jūrose, tokiose kaip Adrijos jūra ir visa Viduržemio jūra, ypatumai skiriasi nuo žvejybos atvirose Atlanto vandenyno jūrose, įskaitant Prancūzijos Gvianos pakrantes, ir Indijos vandenyno baseine ypatumų;
E. kadangi 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo mažos apimties priekrantės žvejyba apibūdinama kaip žvejyba, vykdoma žvejybos laivais, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie nenaudoja velkamųjų žvejybos įrankių, ir kadangi tai yra vienintelė ES teisės aktuose pateikiama priekrantės žvejybos apibrėžtis;
F. kadangi regionalizavimas yra vienas iš pagrindinių reformuotos BŽP principų, pagal kurį pripažįstama, kad dėl didžiulės Europos žuvininkystės įvairovės centralizuotas valdymas yra netinkamas; kadangi, atsižvelgiant į patį priekrantės ir salų žvejybos pobūdį, regionalizavimas ir necentralizavimo principas šiam sektoriui ir jo bendruomenėms itin svarbus;
G. kadangi Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansuojamoms mažos apimties priekrantės žvejybos operacijoms teikiamos pagalbos intensyvumas didinamas 30 taškų;
H. kadangi 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo valstybėms narėms, kuriose daugiau kaip 1 000 laivų gali būti laikomi mažos apimties priekrantės žvejybos laivais, nurodoma parengti mažos apimties priekrantės žvejybos vystymo, konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planą;
I. kadangi priekrantės žvejyba turėtų būti valdoma pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013, atsižvelgiant į laivynų žvejybos įrankių, geografinių ir klimato sąlygojamų apribojimų, būdų ir žuvų išteklių įvairovę atskirose valstybėse narėse ir kiekviename atskirame žvejybos rajone ir taip prisidedant prie vietos tradicijų ir su žvejyba susijusios veiklos išsaugojimo;
J. kadangi kiekvienai žvejybos zonai būdingos tam tikros ypatybės, todėl keitimasis įvairių zonų informacija ir gerąja patirtimi gali padėti gerokai padidinti teigiamą žvejybos veiklos poveikį aplinkai ir jūrų ekosistemoms ir padėti užtikrinti geresnę visų rūšių pakrantės ir pajūrio zonų žmogiškosios ir ekonominės veiklos sąveiką;
K. kadangi dėl labai išaugusių veiklos sąnaudų, ypač išaugusių kuro kainų, ir dėl sumažėjusios žuvų pirminio pardavimo vertės pajamos iš mažos apimties žvejybos smarkiai mažėja, todėl dažnai tenka didinti žvejybos pastangas;
L. kadangi įvairių kelių pagrindinių tikslinių rūšių išteklių valdymas daugelyje regionų smarkiai apribojo žvejybą ir mažos apimties žvejybos bendruomenes;
M. kadangi vykdant priekrantės žvejybą daugiausia naudojami tradiciniai žvejybos įrankiai ir būdai, pvz., tradicinės tunų gaudyklės, kurių specifinės ypatybės yra suformavusios pakrančių regionų identitetą ir gyvenimo būdą, ir būtina išsaugoti jų naudojimą ir saugoti juos kaip kultūros, istorijos ir tradicijų paveldo elementą;
N. kadangi nepramoninė žvejyba didina pakrančių ir salų bendruomenių perspektyvas, nes stabdo vis didesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, padeda kovoti su senėjimu žuvininkystės sektoriuje ir nedarbu; kadangi vystymasis ir inovacijos gali atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant šiose bendruomenėse kurti darbo vietas; be to, kadangi nepramoninėje žvejyboje tam tikruose rajonuose naudojami senoviniai žvejybos įrankiai ir būdai, kurie labiau tausoja aplinką ir daro mažesnį poveikį ištekliams, kuriems gresia išnykimo pavojus;
O. kadangi nepramoninė, priekrantės ir tradicinė žvejyba nekenkia aplinkai ir yra esminis pakrančių ir salų bendruomenių išsilaikymo, vystymosi ir užimtumo ekonominis pagrindas;
P. kadangi pagal Viduržemio jūros reglamentą velkamųjų įrankių klasifikacija apima ir tralus bei velkamuosius tinklus, nors pagal kitas klasifikacijas, pvz., Maisto ir žemės ūkio organizacijos klasifikaciją, laikoma, kad velkamieji tinklai yra atskira žvejybos įrankių grupė; kadangi su velkamaisiais tralais susijusios nuostatos neturėtų būti taikomos tradiciniams priekrantės velkamiesiems tinklams, kurie naudojami rūšims, kurioms negresia išnykimo pavojus, žvejoti;
Q. kadangi be to, kad kalbama apie žuvininkystės sektoriaus inovacijas ir įvairinimą, reikia atsižvelgti į tai, kad didžiulė žuvininkystės bendruomenė labai priklauso nuo tradicinių ir senovinių žvejybos būdų;
R. kadangi naujoje BŽP pripažįstama nuo žvejybos priklausomų pakrančių ir salų regionų svarba ir kadangi valstybės narės turi ne tik padėti užtikrinti tinkamų standartų nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų pragyvenimo lygį, padėti pasiekti tokį standartą priekrantės žvejybos sektoriuje, skatinti tausią priekrantės žvejybą, žuvininkystės veiklos įvairovę ir didinti šių pakrančių zonų gyventojų pajamas drauge atsižvelgdamos į kultūrinę, socialinę ir ekonominę realybę ir aplinkos veiksnius, bet ir skirti daug dėmesio žvejų mokymui, sveikatai ir saugai jūroje, laikantis SESV 174 straipsnyje numatytų specialios apsaugos nuostatų;
S. kadangi pagal naują Bendros žuvininkystės politikos reglamentą sudaromos lengvatinės prieigos galimybės mažos apimties, priekrantės ir tradicinę žvejybą vykdantiems žvejams 12 jūrmylių zonoje, t. y. opiausioje ES vandenų zonoje, ir kadangi Komisijos atliktame ankstesnio Bendros žuvininkystės politikos reglamento vertinime nustatyta, kad 12 mylių zonos buvo vienas iš nedaugelio sėkmingų ankstesnės valdymo tvarkos aspektų, nes dėl tos tvarkos buvo kilę daug konfliktų su tuos pačius išteklius naudojančiais kitą pakrantės veiklą vykdančiais asmenimis dėl naudojimosi erdve ir ištekliais;
T. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje nustatyta, kad priimant priemones (ypač su žuvininkystės sektoriumi susijusias priemones) turi būti atsižvelgiama į atokiausių regionų ypatumus ir ribotas galimybes, visų pirma į jų geografinę izoliaciją, atokumą ir vandenyno sąlygas, turint omenyje dažnu atveju labai specifines regionines aplinkybes, kuriomis reikalinga savarankiška maisto gamyba;
U. kadangi reikėtų pastebėti, jog dėl atokiausių regionų išskirtinių geografinių ypatybių ir labai didelio atstumo nuo Europos priekrantės žvejyba yra neatskiriama nuo šių regionų ekonominio vystymosi;
V. kadangi atokiausių regionų priekrantės žvejai konkuruoja tiek su žvejybos laivais, plaukiojančiais su ES nepriklausančių šalių vėliavomis, kurie žvejoja tose pačiose žvejybos zonose tas pačias rūšis ir pateikia jas toms pačioms rinkoms, tiek su importuojamais ES nepriklausančių šalių produktais, kurių gamybos veiklos sąnaudos ir jiems taikomi norminiai, sanitariniai bei aplinkosauginiai suvaržymai yra nepalyginami; kadangi dėl to bet kokios pastangos užtikrinti vietos vystymąsi ir savarankišką maisto gamybą žlugtų, jeigu tokie regionai negautų paramos pagal specialią ES politiką;
W. kadangi atokiausiuose regionuose jūrinių rūšių akvakultūra, kaip ir priekrantės žvejyba, prisideda prie ekonominio vystymosi ir vietos aprūpinimo šviežiais produktais;
X. kadangi dauguma pakrančių regionų, ypač Pietų Europos šalių ir salų regionai, išgyvena didelį ekonomikos nuosmukį, dėl kurio mažėja gyventojų ir jie išvyksta, ieškodami galimybių regionuose, kuriuose esama geresnių užimtumo ir išsilavinimo perspektyvų;
Y. kadangi Europos krizė parodė, jog Europai reikia įvairinti savo ekonominę veiklą ir kad svarbu išnagrinėti naujus inovacijų ir žinių modelius, pagal kuriuos būtų galima vietos lygmeniu kurti naujas darbo vietas;
Z. kadangi kai kurie priekrantės žvejybos regionai yra šalia ekonomiškai išsivysčiusių regionų ir turistinių vietovių, tačiau vis tiek negali pasiekti atitinkamo ekonomikos augimo; kadangi jūros išteklių naudojimo intensyvumas tokiuose regionuose jau didėja ir žuvininkystės sektoriaus veikla išstumiama turizmo naudai, nors abu sektoriai yra suderinami ir papildo vienas kitą;
AA. kadangi laivo žurnalas dažnu atveju yra administracinė našta smulkioms priekrantės žvejybos įmonėms, todėl reikėtų lankstesnių nuostatų;
AB. kadangi šis turizmo sektoriaus spaudimas pakrančių zonoms kyla daugiausia dėl tam tikros veiklos, tokios kaip nekontroliuojama mėgėjų žvejyba, dėl kurios kai kuriuose rajonuose išnaudojama daug jūrų išteklių ir sumažėja tradicinių žvejybos rajonų gyventojų verslo galimybės;
AC. kadangi nuo žvejybos priklausomuose rajonuose labai svarbu steigti žuvininkystės vietos veiklos grupes, nes pripažįstama, kad tokios grupės yra naudinga priemonė, suteikianti žuvininkystės veiklos įvairinimo progų ir galimybių, o tai galiausiai lemia bendrą pakrančių ir salų regionų vystymąsi ir socialinę sanglaudą, todėl reikia toliau didinti ekonominius išteklius, kad šios grupės būtų suformuotos ir veiktų atitinkamuose rajonuose;
AD. kadangi ir toliau nekreipiama dėmesio į moteris, užsiimančias jūriniu bestuburių rinkimu, ir kadangi apskritai žuvininkystės sektoriuje moterims nepakankamai atstovaujama;
AE. kadangi į moteris, dirbančias jūrų sektoriuje tinklų pynėjomis, ruošėjomis, krovėjomis ir pakuotojomis, ir toliau neatsižvelgiama kaip į grupę;
AF. kadangi ekonomikos krizė jaučiama ir žuvininkystės sektoriuje, ypač tarp gyventojų grupių, kurioms nedarbas daro didžiausią poveikį, tokių kaip jaunimas ir moterys, ir todėl reikia įvairinimo ir inovacijų, kad padidėtų užimtumas, būtų pasinaudota naujomis galimybėmis, tokiomis kaip mėlynoji ir žalioji plėtra, būtų užkirstas kelias žuvininkystės besivystančiuose ir periferiniuose regionuose išstūmimui ir su juo kovojama; kadangi derėtų skirti ypatingą dėmesį profesiniam mokymui;
AG. kadangi įvairinimas pakrantės ir salų regionuose gali būti atliekamas vykdant veiklą, susijusią su žuvies produktų rinkodara ir skatinimu juos pirkti, gastronomija, turizmu, kultūros, istorijos ir tradicijų paveldu, aplinka ir žaliosios ekonomikos augimu;
AH. kadangi plėtojama mėlynosios ekonomikos koncepcija ir ji gali smarkiai paskatinti augimą ir ekonomikos vystymąsi, taip pat darbo vietų kūrimą, ypač pakrančių ir salų šalyse ir regionuose bei atokiausiuose regionuose;
AI. kadangi pakrančių ir salų bendruomenės yra ypač suinteresuotos mėlynosios ekonomikos koncepcijos įgyvendinimu;
AJ. kadangi vykdant ES iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ pripažinti ir nustatyti trūkumai, kurie riboja mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrą ir užkerta jai kelią, tokie kaip nepakankamos investicijos į mokslą, tinkamų duomenų apie jūras ir vandenynus stoka, nepakankamas finansavimas ir privataus bei viešojo sektorių bendradarbiavimo stoka;
AK. kadangi mėlynosios ekonomikos vystymas prisidėtų prie bendro ekonomikos augimo ir ypač pakrančių, salų ir atokiausiuose regionuose, ir būtent nuo žvejybos priklausomi regionai turi atlikti pagrindinį vaidmenį plėtojant inovacijas ir jie turėtų dalyvauti kiekviename mėlynosios ekonomikos vystymo etape;
AL. kadangi žuvininkystės sektoriuje, kaip ir kituose sektoriuose, aplinka ir ekonomika yra itin susiję dalykai; kadangi dėl to vystant mėlynąją ekonomiką didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas socialinei ekonomikai ir tvariems bei aplinką tausojantiems projektams ir veiklai, kuriais būtų siekiama pradėti vystomąją pakrančių veiklą ir išsaugoti visą jūrų aplinką ir biologinę įvairovę, konkrečiai remiant aplinką tausojančią nepramoninės žvejybos veiklą, kuria skatinama biologinė įvairovė; kadangi šie projektai ir veikla taip pat turi būti tvarūs socialiniu ir ekonominiu požiūriu, kad ir toliau būtų užtikrinamas nepramoninės žvejybos veiklos perspektyvumas;
AM. kadangi mėlynoji ekonomika irgi gali padėti gerinti žvejybos laivų saugą, žvejų darbo sąlygas ir didinti kasdienę gerovę;
AN. kadangi aplinkosaugos ir selektyvumo tikslai keliami visiems vienodai, bet mažiems laivams bus sudėtinga įgyvendinti reikalavimą iškrauti išmetamas žuvis;
AO. kadangi, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos problemas, antropogeninė įtaka, t. y. žmogaus veikla, pakrančių regionuose nepakankamai įvertinta; kadangi įvairios veiklos kumuliacinis poveikis pakrančių regionuose nėra tinkamai pripažintas ar įvertintas; kadangi kai kuriuose rajonuose vykdoma veikla, pvz., jūrų transportas, turizmas, kai kuriuose rajonuose nekontroliuojama ir netausi mėgėjų žvejyba, prekyba iš šios veiklos gautomis rūšimis, brakonieriavimas, žemyninės miestų ir pramonės nuotekos ir kt., ypač veikia žuvininkystės sektorių;
AP. kadangi žinios apie jūrų aplinką, ypač apie jūrų ekosistemos būklę, būtinos siekiant įvertinti įvairios veiklos poveikį aplinkai ir nustatyti tinkamas apsaugos priemones ir stebėjimo programas, turint tikslą skatinti žuvų išteklių atkūrimą, tausų išteklių naudojimą ir inovacijų plėtrą; kadangi duomenys apie jūrų aplinką yra nepakankami ir nepakankamai sistemingi;
AQ. kadangi tam tikruose regionuose neteisėta žvejyba kelia tikrą pavojų nepramoninės priekrantės žvejybos išlikimui ir žuvininkystės išteklių bei biologinės įvairovės išsaugojimui;
AR. kadangi pagal integruotą jūrų politiką vykdant akvakultūros, vandens turizmo ir kitą ekonominę veiklą, susijusią su mėlynuoju augimu, siekiama išspręsti naujas problemas, kurias visoje Europoje patiria jūros, pramonė ir žvejai įvairiose srityse, pradedant nuo aplinkos apsaugos baigiant pakrančių vystymusi;
1. ragina Komisiją pakoreguoti priekrantės, mažos apimties ir tradicinės žvejybos apibrėžtį pagal skirtingų regionų socialines ir ekonomines savybes ir ypatumus, o ne vien tik atsižvelgti į žvejybos laivų matmenis ir galingumą, nes dabartiniai ES teisės aktai yra nepatenkinami; siūlo, siekiant pakoreguoti priekrantės žvejybos apibrėžtį, naudotis regionalizavimo principu kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, atsižvelgiant į kiekvienos žvejybos rūšies ypatumus; siūlo atsižvelgti į tam tikrus orientacinius kriterijus, tokius kaip laivų dydis, naudojami žvejybos įrankiai, žvejybos būdų selektyvumas, žvejybos reisų trukmė ir laivo savininko buvimas laive, tradiciniai verslo modeliai, tuose rajonuose tradicinę veiklą vykdančių nuosavų laivų ir įmonių forma, žvejybos sektoriaus dalyvavimas perdirbimo ir pardavimo veikloje, tikrasis žvejybos veiklos pobūdis ir mastas, ir kitus veiksnius, susijusius su tradicine veikla, įmonių teikiamą paramą ar poveikį vietos bendruomenėms;
2. ragina Komisiją atsižvelgti į mažos apimties priekrantės žvejybos galimybes salų bendruomenėse, kurių pragyvenimas tradiciškai priklauso nuo žvejybos ir kurios visus metus užsiima žvejybos veikla;
3. prašo Komisijos ir valstybių narių palaipsniui didinti nepramoninei žvejybai skiriamas kvotas, siekiant skatinti šią socialiniu ir ekologiniu požiūriu tvarią žvejybą;
4. ragina Komisiją remti novatoriškus projektus ir teisines nuostatas, kurie sudarytų palankesnes sąlygas pakrančių, salų ir atokiausių regionų vystymuisi, atsižvelgiant į socialinės ir ekonominės veiklos įvairovę, kaip būdą skatinti teigiamą išorinį nepramoninį žvejybos poveikį tiek socialinei ir ekonominei sanglaudai, tiek aplinkos apsaugai, teikiant naujų rūšių paramą iš esamų Europos finansavimo lėšų; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti skiriama tiems projektams, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama tvarių darbo vietų kūrimui ir išlaikymui, žvejybos sektoriaus dalyvavimo perdirbimo ir pardavimo veikloje didinimui, verslo modelių, susijusių su socialine ekonomika, skatinimui, trumpų prekybos grandinių skatinimui, naujų technologijų diegimui žvejybos produktų ir paslaugų reklamos ir pardavimo srityje, inovacijoms naujų produktų ir paslaugų plėtros srityje ir tradicinių vaidmenų išlaikymui bei apsaugai;
5. mano, kad persvarstytoje techninių priemonių sistemoje turi būti atsižvelgta į priekrantės žvejybos ypatumus ir leista taikyti tam tikras deramai pagrįstas nukrypti leidžiančias nuostatas, laikantis regionalizavimo principo;
6. ragina Komisiją Europos lygmeniu koordinuoti tyrimą, siekiant įvertinti priekrantės mėgėjų žvejybos poveikį tradicinei žvejybos veiklai, ir nustatyti priemones, kurių reikia siekiant sumažinti priekrantės mėgėjų žvejybą kai kuriuose rajonuose; ragina labiau kontroliuoti šią veiklą, kad būtų išvengta bet kokios žvejybos sektoriaus ir šios praktikos, kuri jau dabar kelia nerimą atokiausiuose regionuose, kuriuose turizmo sektorius labai svarbus, prieštaros;
7. ragina valstybes nares teikti pirmenybę mažos apimties priekrantės žvejybai, kai skiriamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansavimas, ir supaprastinti tokia žvejyba užsiimantiems veiklos vykdytojams taikomas procedūras;
8. primygtinai ragina valdžios institucijas, dalyvaujančias skatinant šią veiklą, užtikrinti, kad inovacijų procesuose dalyvautų visi vietos suinteresuotieji subjektai, verslininkų organizacijos, žuvininkystės ir okeanografinių tyrimų institutai, universitetai, technologijų centrai ir vietos bei regionų institucijos, siekiant, kad projektais būtų vykdomos visapusiškos priemonės, būtų pagerintos finansavimo galimybės ir būtų suteikiama pakankama parama siekiant įvykdyti Europos žuvininkystės fondo nustatytus reikalavimus;
9. ragina Komisiją atsiskaityti Parlamentui už valstybių narių parengtus mažos apimties priekrantės žvejybos vystymo, konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planus, siekiant panaudoti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą;
10. ragina Komisiją įgyvendinti reikiamas paramos įvairioms moterų grupėms jūrų sektoriuje priemones, siekiant skatinti jų dalyvavimą ir užtikrinti jų atstovavimą visose srityse – tiek priimant sprendimus, tiek vykdant žvejybos veiklą;
11. ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių, kad būtų pripažintos ir pagerintos tinklų pynėjomis, ruošėjomis, krovėjomis ir pakuotojomis dirbančių moterų darbo sąlygos;
12. ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir sustiprinti Europos žuvininkystės rajonų tinklo (FARNET), kuris teikia nemažą paramą žuvininkystės vietos veiklos grupėms, vaidmenį;
13. ragina Komisiją, didinant ekonominius išteklius, skatinti žuvininkystės vietos veiklos grupių (ŽVVG) steigimą ir veiklą, nes šios grupės, nuolat ir tiesiogiai remdamos ir teikdamos konsultacijas žuvininkystės sektoriui, skatina žvejybos rajonų darnaus vystymosi ir socialinės įtraukties modelį, ragindamos naujuose verslo projektuose aktyviau dalyvauti jaunimą ir moteris ir prisidėdamos prie inovacijų ir įvairinimo; ragina Komisiją stiprinti kompetentingų institucijų vaidmenį ir funkcijas plėtojant naują novatorišką veiklą ir glaudžiai bendradarbiauti su įvairiais sektoriaus veiklos vykdytojais;
14. ragina Komisiją padėti stiprinti žvejų bendruomenių vaidmenį vietos vystymesi ir vietos žuvininkystės išteklių ir jūrų veiklos valdyme;
15. ragina Komisiją atsižvelgti į ypatingą moterų vaidmenį pakrantės zonų ekonomikoje ir pagal tai imtis atitinkamų veiksmų, kaip jau daroma žemės ūkio sektoriuje; ragina pripažinti pagalbinių darbininkių indėlį į BVP ir ypač svarų moterų įnašą namų ūkiuose, kuriuose darbo pasidalijimas pagal lytį tradiciškai reiškė tai, kad žvejyba buvo tik vyrų veikla; ragina visais lygmenimis profesiniu požiūriu pripažinti tradicinius moterų vaidmenis šiame sektoriuje ir taikyti specialias programas, kuriomis būtų siekiama remti moterų verslumą šiose srityse;
16. ragina Komisiją skatinti ir remti investicijas į žuvininkystės sektoriaus įvairinimą plėtojant papildomą veiklą ir žuvininkystės profesijų daugiafunkciškumą, įskaitant investicijas į laivus, saugos įrangą, mokymus, aplinkos apsaugos paslaugas žuvininkystės sektoriuje, taip pat kultūrinę ir švietimo veiklą, ypač daug dėmesio skiriant aplinkos apsaugai ir tvaraus ekonomikos augimo skatinimui; pabrėžia, kad pagrindinis tikslas turi būti finansuoti tokią veiklą, kuri yra perspektyvi socialiniu, aplinkos ir ekonominiu požiūriu ir kuri padeda kurti darbo vietas, ypač jaunimui ir moterims; pažymi, kad jūrų akvakultūra yra suderinama su priekrantės žvejyba atokiausiuose regionuose ir ją papildo, ir ragina Komisiją remti auginimo ir rūšių selekcijos metodų šiltuose tropikų ir subtropikų vandenyse plėtrą; ragina Komisiją įvertinti moterų vaidmenį nepramoninėje priekrantės žvejyboje ir visose su ja susijusiose veiklose;
17. ragina Komisiją skatinti žvejybos turizmo sektoriaus kūrimąsi ir vystymąsi, siekiant taikyti diferencijuotą verslo strategiją, kuri atitiktų šio sektoriaus potencialą ir veiksmingiausiai patenkintų jo poreikius, siekiant sukurti naujos formos turizmą, pasižymintį kokybe, lankstumu, inovacijomis, žvejybos rajonų istorijos ir kultūros paveldo išsaugojimu, taip pat, be kita ko, aplinkos ir sveikatos apsauga; taip pat ragina Komisiją skatinti ir remti investicijas į žuvininkystės sektorių, susijusias su turizmu, kad būtų sukurti diferencijuoti turizmo pajėgumai: remti su nepramoninės žvejybos produktais susijusią gastronomiją, formuoti atitinkamos krypties žūklės turizmo praktiką, povandeninį ir nardymo turizmą ir pan. ir vykdant šias priemones tvariai naudotis žvejybos paveldu ir konkretaus žvejybos regiono atpažįstamumu;
18. pabrėžia didėjančią vandens sporto veiklos svarbą vietos bendruomenių stiprinimo srityje ypač ne sezono metu, vykdant naują povandeninio, nardymo ar kito vandens sporto, pvz., banglenčių ar gulimųjų banglenčių, veiklą;
19. ragina Komisiją, siekiant paskatinti žvejybos turizmo sektoriaus kūrimąsi ir vystymąsi, aktyviai skatinti ir remti investicijas į žuvininkystės įvairinimą kultūros ir meno srityje (kaip tradicijų paveldo – amatų, muzikos ir šokių – dalį) ir remti investicijas į tradicijų, istorijos ir viso žvejybos paveldo (žvejybos įrankių, būdų, istorinių dokumentų ir kt.) skatinimą atidarant muziejus ir organizuojant parodas, glaudžiai susijusias su priekrantės žvejyba;
20. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę leisti įvairiai naudoti laivus, skirtus žvejybos veiklai, kad, neprarasdami šios paskirties, jie galėtų būti naudojami ir kitokio pobūdžio veiklai, susijusiai su pramogų ir turizmo sektoriumi, tokiai kaip informacinės laivybos dienos, su perdirbimu, švietimu ar gastronomija susijusi veikla ir pan., pagal sistemą, kuri žemės ūkio sektoriuje taikoma ūkiams-mokykloms ar kaimo turizmui;
21. ragina Komisiją ir valstybes nares per valdymo subjektus užtikrinti, kad atitinkama Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų dalis būtų skiriama ir mažos apimties priekrantės žvejybai, ypač atsižvelgiant į jai tenkančius administracinius suvaržymus;
22. ragina Komisiją kurti priemones, kuriomis būtų skatinamas su jūra susijusių specialistų judumas;
23. ragina su tam tikromis sąlygomis padaryti viešai prieinamus mokslinių tyrimų ir projektų, finansuojamų iš viešojo biudžeto, rezultatus, siekiant užtikrinti veiksmingesnį esamų duomenų apie jūras ir vandenynus atskleidimą ir galimybę juos gauti, ir pašalinti dabartines administracines kliūtis, trukdančias ekonomikos augimui ir inovacijų plėtrai;
24. primygtinai ragina Komisiją patobulinti reglamentavimą ir įvesti priemones, pagal kurias būtų prižiūrima, kad mažos apimties žvejybai būtų skiriama teisinga bendrai žvejojamų rūšių kvotų dalis;
25. pabrėžia, kad pagrindinis žvejybos produktas yra pačios žuvys ir kad būtina gerinti įvairius žuvų panaudojimo būdus, įskaitant konservavimą ir žuvų šalutinių produktų naudojimą; ragina Komisiją aktyviai skatinti ir remti investicijas į žuvininkystės įvairinimą – vietos žuvies produktų rinkodarą ir perdirbimą, taip pat vietos platinimo kanalų plėtrą, skatinimą vartoti šiuos produktus sukuriant skiriamuosius vietovės ženklus ir (arba) vietos prekių ženklus šviežiems produktams, taip pat remti vietos įmonių steigimo projektus, kuriais siekiama vykdyti tokią veiklą; pabrėžia, kad toks inovacijų skatinimas turi visų pirma apimti ženklinimo ir spaudų, garantuojančių vietos žuvininkystės produktų kokybę, plėtrą;
26. ragina laivams, kurių ilgis mažesnis nei 12 metrų, taikyti lankstesnes laivo žurnalo nuostatas, ypač susijusias su prievole dokumentus išsiųsti per 48 valandas, nes tai yra sunki administracinė našta; todėl siūlo atleisti laivus, kurie parduoda visą žvejybos laimikį žuvų aukcionuose, nuo šios prievolės, nes būtų galima gauti reikalingą informaciją neužkraunant nebūtinos administracinės naštos;
27. ragina nustatyti saugomus jūrų rajonus, kuriuose būtų skatinami tvarūs žuvininkystės ištekliai ir sudaromos palankesnės sąlygos NNN (neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos) žvejybos kontrolei ir kovai su ja; pabrėžia, kad šiuo klausimu ES turi pateikti atitinkamas gaires, užtikrinti koordinavimą ir paramą valstybėms narėms;
28. ragina tvirtai remti moterų darbą, nes jos atlieka esminį vaidmenį mažos apimties žvejyboje; ypač pabrėžia pagrindines užduotis, kurias moterys atlieka perdirbimo grandinėje, ir jų esminį vaidmenį jūrinių bestuburių žvejybos srityje;
29. pažymi, kad atokiausių regionų priekrantės žvejyba atitinka pagal Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatas pripažįstamos kompensacijų sistemos kriterijus, nes ją vykdant patiriama didelių papildomų išlaidų; ragina Komisiją šią sistemą papildyti atokiausiems regionams skirta specialia priemone, panašia į žemės ūkio srityje taikomą POSEI sistemą;
30. ragina Komisiją remti šviežių nepramoninės žvejybos, jūrinių bestuburių žvejybos ir mažos apimties tvarios ekstensyviosios akvakultūros produktų tiekimą viešojo maitinimo įstaigoms (švietimo įstaigoms, ligoninėms, restoranams ir t. t.);
31. pabrėžia, kad atokiausiems regionams būdingi tam tikri ypatumai dėl to, kad jie yra toli ir yra salos; primena, kad dėl šių ypatumų šių regionų priekrantės žvejai patiria papildomų išlaidų ir kad jas reikėtų visiškai kompensuoti iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų;
32. pažymi, kad atokiausių regionų priekrantės žvejybos laivynus dažnai sudaro gana seni laivai, todėl darosi sunku užtikrinti saugumą laivuose; ragina Komisiją pasiūlyti persvarstyti 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr.°508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, siekiant leisti teikti pagalbą atnaujinti atokiausių regionų mažos apimties priekrantės žvejybos laivus su sąlyga, kad nebūtų didinami pajėgumai;
33. ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti galimybę susipažinti su jūrų ir ekologijos srities duomenimis, siekiant skatinti skaidrumą, inovacijas ir plėtrą, taip pat užtikrinti visų suinteresuotųjų subjektų galimybę susipažinti su moksline informacija, parengta gavus viešąjį bendrąjį finansavimą;
34. pabrėžia, kad vandenynų, pakrančių ir šalia jų esančių rajonų vystymosi, užimtumo, energetikos nepriklausomybės, inovacijų ir tvaraus vystymosi potencialas dar toli gražu neišnaudojamas; mano, kad pripažindama šių pakrančių, salų ir atokiausių regionų atliekamą vaidmenį ir potencialą, ES padidintų jų patrauklumą ir paskatintų jų vystymąsi;
35. reiškia susirūpinimą dėl programos „Horizontas 2020“ taikymo mėlynosios ekonomikos srityje, nes ji – pagrindinė Europos lygmens mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtros programa; remia mėlynosios ekonomikos žinių ir inovacijos bendrijos (ŽIB) sukūrimą pagal programą „Horizontas 2020“, nes vystant tarpvalstybines viešąsias ar privačiąsias partnerystes būtų prisidedama prie veiklos stiprinimo pakrančių regionuose;
36. remia inovacijoms ir mėlynosios ekonomikos augimui skirtų lėšų panaudojimą fundamentiniams moksliniams tyrimams, MTTP, mokymui, įmonių steigimui, aplinkos apsaugai ir novatoriškų produktų ir procesų plėtros rinkoje pradžiai finansuoti;
37. ragina Komisiją teikti paramą, vykdant iniciatyvas, tiesioginiam projektų finansavimo valdymui, kuriame daug dėmesio būtų skiriama priekrantės žuvininkystei ir pakrančių regionų vystymui;
38. pabrėžia aplinkos apsaugos priemonių, tokių kaip poveikio aplinkai vertinimai atskirų projektų atveju ir strateginiai poveikio aplinkai vertinimai strategijų, planų ir programų atveju, svarbą, nes jos prisideda prie tvarios žuvininkystės;
39. pabrėžia integruotos jūrų politikos svarbą nuo žvejybos priklausomų regionų ateičiai ir supranta, kad reikia vis didesnių įsipareigojimų įgyvendinti mėlynosios ekonomikos augimo strategiją; tikslas – teikti ilgalaikę paramą tvariam augimui visuose jūrų ir jūrininkystės sektoriuose, pripažįstant jūrų ir vandenynų, kaip varomųjų veiksnių, kurie padeda kurti darbo vietas ir užtikrinti užimtumą pakrantės regionuose, svarbą;
40. pabrėžia, kad pakrančių ir salų regionai, taip pat atokiausi regionai, yra pagrindiniai inovacijų plėtros subjektai ir kad jie turi dalyvauti kiekviename mėlynosios ekonomikos vystymo etape;
41. pabrėžia, kad labai svarbus Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, nes jis skiria ypatingą dėmesį žuvininkystės sektoriaus įvairinimui ir inovacijoms, siekdamas remti socialiniu ir ekonominiu, taip pat aplinkos požiūriu tvarią, novatorišką, konkurencingą, veiksmingą ir žiniomis grindžiamą žuvininkystę; pritaria tam, kad reikia didinti Europos žuvininkystės fondo 4 krypties finansavimą, siekiant remti žvejybos bendruomenių narius ir gerinti jų pragyvenimo lygio standartus plėtojant naują veiklą; ragina Komisiją kuo greičiau patvirtinti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo regioninių veiksmų planus;
42. pabrėžia, kad svarbu stiprinti vietos bendruomenių ir universitetų ir (arba) technologijų centrų ryšius, nes tai tikrai padės kurti naujus verslo inkubatorius, suteiksiančius galimybių kurti naujas verslo idėjas jūrininkystės sektoriuje;
43. ragina Komisiją aktyviai skatinti projektus, kuriais remiamas inovacijų ir technologinės plėtros didinimas, siekiant sukurti ar įdiegti naujus produktus, įrangą, technologiją, taip pat naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas; ragina Komisiją remti ir skatinti įvairių žvejybos zonų keitimąsi informacija ir dalijimąsi gerąja patirtimi, siekiant paskatinti plėtoti novatoriškus ir tausius žvejybos metodus; taip pat mano, kad į jūrų ir žuvininkystės profesijų mokyklų programas būtina įtraukti verslininkų rengimo ir veiklos įvairinimo modulius;
44. ragina Komisiją skatinti nuo žvejybos priklausomuose regionuose steigti naujas, novatoriškas įmones ir teikti paskatas jūrų sektoriuje imtis verslo ir steigti labai geras sėkmės perspektyvas turinčius startuolius, nes tai padės įvairinti tradicinės priekrantės žvejybos veiklą, kurti naujas darbo vietas ir pritraukti naujų gyventojų ar išlaikyti esamus;
45. ragina Komisiją rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl žvejybos įrankių ir būdų naudojimo taikyti selektyvumo principą, kad būtų atsižvelgiama į tikrąjį tų įrankių ir būdų poveikį nepramoninės žvejybos ištekliams visose atitinkamose zonose; ragina Komisiją užtikrinti, kad kiekvienai teisėkūros iniciatyvai būtų taikomas nuodugnus išankstinis poveikio vertinimas, kuriame būtų atsižvelgiama į kiekvienam žvejybos rajonui būdingus specifinius veiksnius; mano, kad selektyvumo principo netaikymas, kalbant apie naudojamus įrankius ir būdus, daro didelį poveikį jau ir taip marginalizuotų pakrančių ir salų bendruomenių perspektyvumui, nulemdamas tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą ir trukdydamas vystymuisi ir inovacijoms; mano, kad nepramoninei priekrantės žvejybai reikėtų taikyti pozityviąją diskriminaciją; mano, kad toks selektyvumo principo netaikymas, kaip ir pasiūlymas uždrausti dreifuojančiuosius tinklus, rodo, jog Komisija vis dar nėra prisitaikiusi prie decentralizuotos reformuotos BŽP, kurią teisės aktų leidėjai nusprendė patvirtinti; primena Komisijai jos pareigą veikti laikantis regionalizavimo sistemos, kaip numatyta naujajame BŽP reglamente;
46. pažymi, kad priekrančių jūrų ekosistemos yra pažeidžiamos, ir primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją įvertinti bet kokios veiklos, kuri galėtų paveikti žuvų išteklių tvarumą, pvz., jūrų transporto, atliekų, transporto, vandeningojo sluoksnio taršos, gręžimo veiklos arba naujos turizmo infrastruktūros statybos pakrantėje, poveikį aplinkai, laikantis atsargumo principo;
47. pataria Komisijai į pirmą vietą iškelti socialinę ir ekonominę nepramoninės priekrantės žvejybos ir mažos apimties žvejybos svarbą ES, alternatyvių būdų apibrėžti laivyno segmentus priėmimą ir veiklos įvairinimo svarbą nuo žvejybos labai priklausomuose pakrantės regionuose; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu surinkti pakankamai mokslinės informacijos, kuri padėtų veiksmingiau valdyti nepramoninę žvejybą, kad ji taptų tvari biologiniu, socialiniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriu;
48. ragina Komisiją paspartinti socialinių partnerių susitarimo dėl Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. darbo žvejybos sektoriuje konvencijos perkėlimo į atitinkamą ES teisėkūros priemonę procesą;
49. ragina Komisiją, laikantis Viduržemio jūros reglamente ekspertų nustatytos žvejybos įrankių klasifikacijos, atsižvelgti į tralų ir velkamųjų tinklų skirtumus, kad būtų parengtos geriausios nuostatos, siekiant tvaresnio kiekvieno iš šių tipų įrankių naudojimo ir atsižvelgiant į naujausias mokslines rekomendacijas;
50. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų atliktas žuvų išteklių, susijusių su priekrantės žvejyba, būklės vertinimas, ir pabrėžia būtinybę atlikti mažos apimties žvejybos poveikio žuvų ištekliams tyrimą, nepamirštant svarbesniųjų žvejybos metodų, tokių kaip tunų žvejyba, ir atsižvelgiant į tai, kad vykdant priekrantės žvejybą žvejojamos rūšys yra nepaprastai didelės socialinės ir ekonominės svarbos, net jeigu jos sudaro tik nedidelę viso laimikio dalį, tačiau vis tiek yra labai svarbios žvejų išgyvenimui, nes nuo jų priklauso žvejų kasdienės pajamos;
51. reiškia susirūpinimą dėl tradicinių žvejybos būdų ir įgūdžių praradimo dėl nepalankaus reglamentavimo, kuris daro įtaką pakrančių bendruomenėms;
52. ragina Komisiją iš dalies pakeisti techninių žvejybos tinklų specifikacijų nuostatas, pvz., mažiausią akių dydį, tinklo aukštį, atstumą nuo kranto ir gylį, kuriame galima naudoti tinklus, kad būtų užtikrinta proporcingesnė žuvų išteklių žvejyba ir apsaugota biologinė įvairovė;
53. ragina Komisiją iš dalies pakeisti dabartinio reglamento nuostatas, kuriomis nurodomas reikalaujamas atstumas nuo kranto ir gylis, kuriame galima naudoti žvejybos įrankius, ir atsižvelgti į valstybių narių pasienio teritorijų geografinius ypatumus;
54. pabrėžia būtinybę iš dalies pakeisti reglamentą dėl valdymo priemonių, siekiant tvaraus Viduržemio jūros žuvų išteklių naudojimo, taip pat žinomą kaip Viduržemio jūros reglamentas, kuris buvo priimtas 2006 m. ir kuriame nustatomos taisyklės, susijusios su įrankių ir jų naudojimo techninėmis charakteristikomis; mano, kad šis reglamentas turi būti suderintas su naująja BŽP, būtinai atsižvelgiant į tai, kad vandens baseinas valdomas kartu su ES nepriklausančiomis šalimis, o ypač į didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslą;
55. pabrėžia, kad reikia veiksmingo valstybių narių koordinavimo, kad būtų užtikrinta, jog žvejai laiku gautų išsamią informaciją apie galiojančių taisyklių ir visų jų pakeitimų įgyvendinimą;
56. ragina Komisiją, vykdant sanglaudos politiką, skatinti projektus, kurie padės apsaugoti pakrančių ir salų rajonus kaip žvejybos ir jūros tradicijų, kultūros ir istorijos paveldo vietoves;
57. ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti Europos fondus tunų gaudyklių tvarumo sertifikatams subsidijuoti, kad būtų skatinamas šio žvejybos būdo pripažinimas ir indėlis;
58. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
BŽP išorės aspektas, įskaitant žvejybos susitarimus
297k
126k
2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrų taisyklių siekiant taikyti BŽP išorės aspektą, įskaitant žvejybos susitarimus (2015/2091(INI))
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011(2),
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),
– atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. JT jūrų teisės konvenciją,
– atsižvelgdamas į 1995 m. Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su migruojančių tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros bei toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo,
– atsižvelgdamas į 1995 m. spalio mėn. priimtą Maisto ir žemės ūkio organizacijos Atsakingos žvejybos elgesio kodeksą ir į susijusias priemones ir gaires,
– atsižvelgdamas į pažeidžiamų jūrų ekosistemų (angl. VME) sąvoką, kuri atsirado po diskusijų Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JT GA) ir įgavo pagreitį po 2006 m. JT GA rezoliucijos Nr. 61/105 priėmimo, ir į tai, kad VME sudaro zonas, kurioms gali pakenkti žvejybos veikla,
– atsižvelgdamas į 2009 m. Azorų mokslinius kriterijus ir gaires dėl ekologiškai ar biologiškai reikšmingų jūrų zonų (angl. EBSA) nustatymo ir pavyzdinių atvirų vandenynų saugomų jūrų zonų tinklų giliavandenių rūšių žuvų buveinėse pagal Biologinės įvairovės konvenciją (angl. CBD) kūrimo,
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto(3),
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 16 ir 17 d. Tolimojo plaukiojimo laivyno patariamosios tarybos konferencijos išvadas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 m. spalio 20 d. specialiąją ataskaitą „Ar Komisija tinkamai valdo žvejybos partnerystės susitarimus?“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0052/2016),
A. kadangi, remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2014 m. pranešimu „Pasaulio žuvininkystės ir akvakultūros būklė“ (angl. „The State of World Fisheries and Aquaculture“), pereikvojamų žuvų išteklių skaičius iki 2008 m. nuolat didėjo, bet 2011 m. šiek tiek sumažėjo;
B. kadangi ES yra viena iš svarbiausių pagrindinių žuvininkystės sektoriaus lyderių pasaulyje, nuo seno aktyviai vykdančių plačią veiklą visuose pasaulio vandenynuose (laivyno veikla, ES piliečių investicijomis, dvišaliais žuvininkystės susitarimais, atokiausių ES regionų veikla ir ES dalyvavimu visų svarbiausių regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) veikloje), be to, kadangi ES skatina geros praktikos taikymą ir pagarbą žmogaus teisėms;
C. kadangi, siekiant užtikrinti tvarų pasaulio žuvų išteklių valdymą, būtinas daugiašališkumas ir tarptautinis bendradarbiavimas, įskaitant dvišalį; kadangi ES atlieka esminį vaidmenį pasauliniame jūrų ir vandenynų valdyme ir kadangi BŽP turi būti grindžiama plataus užmojo požiūriu, derančiu su vidaus aspektu, numatytu šios srities pagrindų reglamente;
D. kadangi FAO neseniai paskelbė tarptautines savanoriškas gaires dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo (angl. „Voluntary Guidelines for Securing Sustainable Small-Scale Fisheries“), kuriose nustatyti tokios žvejybos, ypač besivystančiose šalyse, tikslai;
E. kadangi ES yra viena iš didžiausių žuvininkystės produktų (ES laivynų sugautų žuvų ir importuotų žuvų) rinkų ir didžiausia šių produktų importuotoja – ES suvartoja 11 proc. pasaulio žuvininkystės produktų (pagal kiekį) ir importuoja 24 proc. žuvininkystės produktų (pagal vertę), nors jai tenka tik 8 proc. pasaulinio laimikio; kadangi ES perdirbimo pramonė yra didelės apimties ir pasižymi stipriu socialiniu aspektu, kurį reikia išsaugoti;
F. kadangi naujosios BŽP išorės aspektas apima tarptautinius susitarimus ir žvejybą teritorijose nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose (angl. ABNJ), kadangi Biologinės įvairovės konvencija ir FAO raginama nustatyti atitinkamai ekologiškai arba biologiškai svarbius jūrų rajonus (angl. EBSA) ir pažeidžiamas jūrų ekosistemas (angl. VME), be to, kadangi saugomi jūrų rajonai yra svarbios ekosistema grindžiamos valdymo priemonės, kaip pripažįsta regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO);
G. kadangi RŽVO kvotos remiasi daugiausia anksčiau sugautu laimikiu, taigi išlaikomos lengvatinės išsivysčiusių šalių galimybės naudotis pasaulio žuvų ištekliais; kadangi kai kurių RŽVO nustatyti paskirstymo kriterijai šiuo metu turi būti naudojami siekiant atsižvelgti į besivystančių pakrančių šalių, kurios nuo seno buvo priklausomos nuo gretimų vandenų žuvininkystės išteklių, žvejybą ir ES privalo toliau to paisyti;
H. kadangi itin svarbu atsižvelgti į šiaurės susitarimų su Norvegija, Islandija ir Farerų salomis ir tausios žvejybos partnerystės susitarimų (TŽPS) su kitomis šalimis skirtumus;
I. kadangi ES turi siekti politikos suderinamumo su vystymosi politika remdamasi SESV 201 straipsnio 1 dalimi, kuria nustatoma, kad „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“;
J. kadangi kai kuriais atvejais nepakanka duomenų apie išteklių būklę ir bendrą vietos ir trečiųjų šalių laivynų sugaunamą kiekį žuvų, kurias ES gaudo trečiųjų šalių vandenyse arba kurios yra skirtos ES rinkai, todėl sunku įvertinti perteklinių išteklių apimtį, kas numatyta daugelyje mišrių susitarimų, kaip reikalaujama pagal JT jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS); kadangi pageidautina padidinti tokios informacijos apimtį ir skaidrumą;
K. kadangi ES turėtų imtis visų galimų priemonių siekdama užtikrinti, kad su trečiosiomis šalimis sudaryti tausios žvejybos susitarimai būtų abipusiškai naudingi ES ir atitinkamoms trečiosioms šalims, įskaitant jų vietos gyventojus ir žvejybos sektorius;
L. kadangi piratavimo problema taip pat turi neigiamų padarinių regionuose, kuriuose žvejybos veiksmai reglamentuojami pagal dvišalius ir daugiašalius žvejybos susitarimus;
1. palankiai vertina tai, kad pirmą kartą į pagrindinį BŽP reglamentą buvo įtrauktas skyrius, skirtas išorės aspektui, įskaitant būtiniausias dvišalių susitarimų sąlygas, pareigą skatinti RŽVO bendradarbiavimą ir jų taikomų priemonių nuoseklumą, vienareikšmišką nuorodą į bendrus standartus tiek ES vidaus, tiek išorės vandenyse, taip pat pareiškimą, kad priemonės turi būti grindžiamos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis;
2. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti žuvininkystės, aplinkos, prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo politikos suderinamumą;
3. pripažįsta, kad svarbu išsaugoti ir didinti galiojančios teisinės sistemos darną ir atitiktį;
4. ragina stiprinti su žuvininkyste susijusių Komisijos įstaigų, būtent Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD, Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD ir Prekybos GD, bendradarbiavimą;
5. pabrėžia, kad ES ir jos partnerių, su kuriomis ES yra sudariusi dvišalius ar kitokius susitarimus, vykdomas ekologiškai, socialiai ir ekonomiškai tvarios žvejybos, grindžiamos skaidrumu ir nevyriausybinių suinteresuotųjų subjektų, ypač specialistų, kurių pragyvenimas priklauso nuo žvejybos, dalyvavimu, propagavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti pakrantės bendruomenių ateitį, jūrų aplinkos apsaugą, vietos pramonės plėtrą, darbo vietas žvejybos, perdirbimo ir prekybos sektoriuose bei žvejybos indėlį į aprūpinimą maistu;
6. pabrėžia, kad svarbu skatinti ekosistemų apsaugą ir išlaikyti didesnio dydžio žuvų išteklių populiacijas, nei jų reikia siekiant sugauti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, nes didesni žuvų ištekliai būtini siekiant sudaryti sąlygas trečiųjų šalių priekrantės žvejybos bendruomenių vystymuisi, vadovaujantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos savanoriškomis gairėmis dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo;
7. pabrėžia, kad reikia remti vietos bendruomenių, kurių svarbiausias pragyvenimo šaltinis yra žvejyba ir su žvejybos pramone susijusi veikla, vystymąsi; pabrėžia, kad reikia remti priemones, kuriomis būtų skatinamas technologijų ir praktinės patirties perdavimas, pajėgumų valdymas, daugiašalės suinteresuotųjų subjektų partnerystės ir kitos žvejybos pramonei naudingos investicijos;
8. primena, kad aplinkos apsaugos standartai, kurie taip pat turi būti taikomi ES išorės žuvininkystei, apima ekosistemomis grindžiamo požiūrio į žuvininkystės valdymą ir atsargos principo taikymą, kad, jei įmanoma, iki 2015 m. arba vėliausiai iki 2020 m. būtų atkurtas arba išsaugotas toks visų naudojamų žuvų išteklių lygis, kuriuo būtų galima užtikrinti didžiausią laimikį;
9. pabrėžia, kad visi BŽP išorės aspekto elementai turi būti grindžiami lygiateisiais ir abipusiškai naudingais ES, jos valstybių narių ir jų pasaulinių partnerių santykiais, nesvarbu, ar jie dvišaliai (pagal TŽPS), ar daugiašaliai (RŽVO); pabrėžia, kad toks lygiateisiškumas turi taip pat atsispindėti ES prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis, laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui reikalavimo;
10. ragina Komisiją į BŽP išorės aspektą įtraukti atokiausių regionų klausimus, įskaitant dvišalius susitarimus, pasirašytus su trečiosiomis šalimis, siekiant užtikrinti, kad jie būtų naudingi vietos žuvininkystės sektoriui atokiausiuose regionuose;
11. pripažįsta Tolimojo plaukiojimo laivyno patariamosios tarybos atliktą darbą rengiant nuomonę dėl persvarstytos BŽP išorės aspekto ir jos įgyvendinimo drauge su suinteresuotais trečiųjų šalių subjektais;
12. tvirtina, kad vykdydama su žuvininkyste susijusią išorės veiklą (žvejybą, perdirbimą, pardavimą) ES turi propaguoti savo aukščiausių ekologinių ir socialinių standartų taikymą ir vykdyti griežtas ir veiksmingas kontrolės ir patikros priemones drauge užtikrindama visų savo veiksmų skaidrumą, kad ES rinkoje būtų užtikrintos sąžiningos konkurencijos sąlygos;
13. pripažįsta, kad BŽP išorės aspektas svarbus kuriant darbo vietas (ES ir už jos ribų) bei užtikrinant žuvies tiekimą į ES rinkas (tam tikromis aplinkybėmis – ir į vietos rinkas) ir kad jis yra priemonė, kurią naudodama ES gali teikti techninę, finansinę ir mokslinę paramą trečiosioms šalims, ypač remiant pažangą mokslinių tyrimų, kontrolės ir priežiūros tvarkos ir uostų infrastruktūros plėtros srityse;
14. palankiai vertina svarbius patobulinimus, kurie buvo atlikti pastaraisiais metais ES vykdomame BŽP išorės aspekto valdyme ir yra susiję su tausios žvejybos partnerystės susitarimais bei jų įgyvendinimu ir dėl kurių ES valstybių narių laivynai dažniausiai yra pažangiausi tolimosios žvejybos laivynai, kuriuose laikomasi aukštų socialinių ir aplinkosaugos standartų; mano, kad ES turėtų tarptautiniu mastu (per RŽVO ir savo TŽPS tinklą) propaguoti tokius aplinkosaugos ir socialinius standartus;
15. pripažįsta, kad ES laivynui nutraukus veikla žvejybos rajone jo žvejybos teisės gali būti perskirstytas kitiems laivynams, kurių taikomi išteklių išsaugojimo, valdymo ir tvarumo standartai gerokai žemesni nei tie, kuriuos skatina naudoti ir gina ES;
16. laikosi nuomonės, kad sektorinė parama žuvininkystės sektoriui TŽPS šalyse partnerėse yra itin svarbi tenkinant jų didėjančius poreikius, susijusius su žuvininkystės valdymu, mokslinių tyrimų pajėgumais, infrastruktūros kūrimu ir priežiūra, žvejybos inspektorių ir įgulos narių mokymu, taip pat didinant žuvies pasiūlą ir prieinamumą, siekiant užtikrinti TŽPS šalių partnerių gyventojų apsirūpinimą maistu, remiant moterų atliekamą darbą žuvininkystės sektoriuje;
17. taigi primygtinai ragina labiau susieti sektorinę paramą, teikiamą pagal žvejybos susitarimus, ir priemones, prieinamas vykdant bendradarbiavimą vystymosi srityje (konkrečiai – Europos plėtros fondo (EPF) priemones), taip pat ragina siekti visiško žuvininkystės projektų finansavimo ir sektorinės paramos naudojimo skaidrumo, kad būtų užtikrintas tinkamas ES lėšų naudojimas;
18. pakartoja, kad reikia geresnės mokslinės informacijos apie išteklių būklę ir duomenų apie laimikį (žvejybos pastangas), susijusių su žvejyba ne ES vandenyse, ypač tam tikrų besivystančių pakrantės valstybių vandenyse, naudojant turimas lėšas iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir EPF;
19. pažymi, kad, remiantis naujausia Audito Rūmų ataskaita dėl žvejybos partnerystės susitarimų (ŽPS), nors vienas iš pagrindinių ŽPS tikslų yra žvejoti tik perteklinius išteklius, tai pasirodė labai sudėtinga taikyti praktiškai „dėl to, kad nėra patikimos informacijos apie žuvų išteklius ir vidaus žvejybos laivynų arba kitų užsienio laivynų, kuriems šalys partnerės taip pat suteikė teises žvejoti, žvejybos pastangas“; šiuo atžvilgiu pabrėžia patikimų mokslinių duomenų ir nepriklausomų ex post vertinimų dėl ŽPS veiksmingumo svarbą;
20. primygtinai ragina ES savo TŽPS ir savo darbu RŽVO skatinti visų užsienio laivynų naudojimosi Afrikos vandenimis ir tunų, smulkių pelaginių rūšių ir priedugnio žuvų žvejybos juose sąlygų suderinimą, kad būtų nustatytos palankios sąlygos tausiai ir atsakingai dirbantiems žvejams;
21. ragina didinti nepriklausomų stebėjimo programų, kuriomis prisidedama prie žuvininkystės stebėjimo ir mokslinių duomenų rinkimo, skaičių;
22. yra įsitikinęs, kad pagal UNCLOS ir JT susitarimą dėl žuvų išteklių privalomas tausus ir teisingas toli migruojančių žuvų išteklių ir kelių valstybių teritorijoje esančių, taip pat bendrų su kitomis šalimis žuvų išteklių naudojimas gali būti užtikrintas tik vykdant regioninio lygmens žuvininkystės valdymą, įskaitant regioninio lygmens stebėjimo programų, tikrinimo (uoste ir jūroje) ir kontrolės sistemas;
23. pažymi, kad esama toli migruojančių žuvų rūšių ir daugelio kitų išteklių regioninio valdymo teisinės sistemos per tunų ir kitas RŽVO, nors kai kurie žvejybos rajonai vis dar nepriklauso RŽVO tinklui, ir primygtinai ragina Komisiją veikti siekiant užtikrinti, kad visi atitinkami žvejybos rajonai būtų kaip įmanoma greičiau valdomi RŽVO;
24. ragina Komisiją skirti didesnį finansavimą RŽVO, kadangi joms tenka pagrindinis vaidmuo kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba;
25. yra susirūpinęs dėl to, kad tam tikrų kitų rūšių žvejyba, ypač bendrų su kitomis šalimis žuvų išteklių, kurių neaptinkama atviroje jūroje, vis dar neturi tinkamo regioninio bendradarbiavimo ir valdymo forumo; mano, kad tai yra rimta problema, ypač kalbant apie smulkias pelagines rūšis Vakarų Afrikoje, atsižvelgiant į jų strateginę svarbą aprūpinimui maistu, kaip pažymėta paskutinėje Tarptautinio jūrų teisės tribunolo patariamojoje nuomonėje(4);
26. primygtinai ragina ES pasinaudoti savo įtaka siekiant užtikrinti, kad visi regioninio masto žvejybos rajonai būtų valdomi RŽVO; primygtinai ragina ES siekti, kad Žvejybos rytų vidurio Atlante komitetas (angl. CECAF) taptu visateise RŽVO, turinčia sprendimų priėmimo įgaliojimus, o ne liktų patariamuoju regioniniu FAO organu žuvininkystės klausimais;
27. yra įsitikinęs, kad kol ES laivynai galės naudoti kitus žuvų išteklius (pvz., priedugnio rūšių), reikia, kad ES skatintų visiems taikomas priemones, kad būtų užtikrinta pramoninės ir smulkiosios žvejybos laivynų darna, kuriai gali prireikti skirstymo į zonas sistemos, kuria sudaromos sąlygos vietos smulkiosios žvejybos sektoriaus apsaugai;
28. ragina atlikti daugiau giliavandenių žuvų rūšių ir buveinių, ypač tų, kurios ypač pažeidžiamos ar labai svarbios ilgalaikiam ekosistemos tvarumui, tyrimų ir labiau jas saugoti;
29. ragina Komisiją skatinti subalansuotai paskirstyti RŽVO suteikiamas žvejybos galimybes, atsižvelgiant į ekologinį ir socialinį poveikį, apsirūpinimo maistu poreikius ir besivystančių šalių siekį išvystyti jų pačių žvejybą; pažymi, kad bet kokiame perskirstyme turi dalyvauti visi tolimosios žvejybos ir nacionaliniai laivynai ir kad jis turi būti pagrįstais tinkamais paskirstymo kriterijais, kuriuos nustatė atitinkamos RŽVO;
30. palankiai vertina pagrindinio reglamento reikalavimą visiems užsienio laivynams, veikiantiems šalyje, su kuria ES yra sudariusi TŽPS, taikyti panašias naudojimosi ištekliais sąlygas, kurios skatintų tausią žvejybą, kaip svarbią priemonę, užtikrinančią, kad kiti tolimojo plaukiojimo laivynai veiktų pagal tuos pačius standartus kaip ir ES užuot juos mažinę; ragina Komisiją ryžtingai taikyti šį reikalavimą;
31. ragina Komisiją pasinaudoti savo TŽPS tinklu i derybomis RŽVO siekiant užtikrinti, kad mūsų šalys partnerės uždraustų visų tolimojo plaukiojimo laivynų prieigą prie neperteklinių išteklių, kaip reikalaujama pagal UNCLOS ir BŽP, ir suteikti lengvatinę prieigą laivynams, taikantiems atitinkamiems regionams ir ištekliams ekologiškai ir socialiai tvariausią praktiką;
32. yra susirūpinęs, kad, jeigu derybos dėl naujojo protokolo užsitęs, nebegaliojant senajam protokolui žvejyba gali būti nutraukta; prašo Komisijos garantuoti veiklos vykdytojų teisinį ir ekonominį saugumą užtikrinant žvejybos tęstinumą laikotarpiu, kai negalios nė vienas protokolas;
33. pripažįsta, kad svarbu su besivystančiomis šalimis kurti platesnio masto sistemą, kuri apimtų ne tik žuvininkystę, bet ir ankstesnes bei tolesnes tiekimo grandinės dalis;
34. ragina ES vengti derybų dėl TŽPS su šalimis, kuriose priimtina korupcija;
35. pripažįsta, kad svarbu su besivystančiomis šalimis kurti platesnio masto sistemą, kurioje žuvininkystė būtų integruota su kitomis su vystymusi susijusiomis sritimis;
36. mano, kad svarbu pasitelkiant diplomatinius kanalus pripažinti žvejybos leidimus;
37. pripažįsta žuvininkystės svarbą besivystančioms šalims, ypač smulkiosios žvejybos svarbą, atsižvelgiant į jos indėlį į apsirūpinimą maistu, vietos ekonomiką bei vyrų ir moterų užimtumą, nesikišant į vaidmenį, kurį atlieka pagal atsakingą ir skaidrią tvarką vykdoma pramoninė žvejyba, užtikrinanti pakrantės teritorijų socialinę ir ekonominę plėtrą ir žuvies produktų tiekimą;
38. pabrėžia, kad ES, vykdydama visų poveikį žuvininkystei besivystančiose šalyse darančių sričių ES politiką (pagalbos, prekybos, žuvininkystės politiką), turi prievolę skatinti besivystančiose šalyse ekologiškai ir socialiai tvarią žuvininkystę;
39. pabrėžia, kad svarbu į visą vertės grandinę – nuo finansavimo iki žuvies produktų perdirbimo ir (arba) pardavimo – įtraukti moteris; mano, kad skatinant moterų prieigą prie šios veiklos sustiprėtų jų ekonominės ir socialinės galios ir todėl būtų atliktas svarbus vaidmuo šalinant lyčių nelygybę; primygtinai ragina ES ir besivystančių šalių santykiuose skirti daugiau dėmesio lygybės srities prioritetams;
40. pabrėžia, kad reikia remiant sektorių skatinti vietos vystymąsi didinant šalių partnerių žvejybos savarankiškumą, ypač stiprinant tvarią akvakultūrą, plėtojant ir išsaugant smulkiąją žvejybą, gerinant mokslines žinias apie žuvies išteklių būklę ir skatinant vietos subjektų privačias iniciatyvas; ragina ES sudarant TŽPS skatinti tinkamą valdymą, ypač gerą iš žuvininkystės sektoriaus gaunamų viešųjų įplaukų bei finansinio atlygio valdymą;
41. mano, kad ES turėtų skatinti trečiąsias šalis, pradedant nuo tų, su kuriomis derasi dėl TŽPS, parengti bendrų ES subjektų ir kitų subjektų įmonių žvejybos, perdirbimo ir pardavimo sektoriuose reglamentavimo sistemą; mano, kad tokia sistema yra geriausia priemonė siekiant užtikrinti, kad bendros įmonės būtų steigiamos ir dirbtų laikydamosi aukštų tvarumo ir skaidrumo standartų, kaip skatinama pagal pertvarkytą BŽP, ir tokiu būdu remiant tausios žvejybos plėtrą besivystančiose šalyse ES subjektams būtų suteikta daugiau teisinio stabilumo;
42. tvirtina, kad skaidrumas, atskaitomybė ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas turi būti laikomi pagrindiniais ES santykių su trečiosiomis šalimis žuvininkystės srityje aspektais;
43. pabrėžia, kad Europos investicijos į trečiųjų šalių žuvininkystę, kurios daromos prisidengiant bendrosiomis įmonėmis, turi būti reglamentuojamos pagal BŽP; pabrėžia, kad ES, sudarydama TŽPS, turėtų skatinti dialogą su šalimis partnerėmis reguliavimo sistemos nustatymo klausimu, siekdama užtikrinti, kad žvejybos, perdirbimo ir pardavimo sektorių bendrosios įmonės, įkurtos kartu su ES ar kitų šalių partneriais, veiktų skaidriai, nesivaržytų su smulkiosios žvejybos sektoriumi ir padėtų siekti atitinkamos šalies vystymosi tikslų;
44. atsižvelgia į Audito Rūmų ataskaitą, kurioje pabrėžiama, jog kai kuriuose naujausiuose protokoluose nustatytų tonažo kvotų nepakankamas išnaudojimas sukelia didelių sąnaudų; todėl ragina Komisiją kiek įmanoma vengti nereikalingų ES biudžeto išlaidų šioje srityje;
45. mano, kad Parlamentas turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį nei pagal dabartinę pritarimo procedūrą, ir reikalauja, kad visais procedūrų, susijusių su ŽPS sudarymu ar jų atnaujinimu, etapais Parlamentui nedelsiant būtų teikiama visa informacija, siekiant didesnio protokolų skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės;
46. pripažįsta, kad BŽP išorės aspektas svarbus kuriant darbo vietas tiek ES, tiek mūsų šalyse partnerėse, įskaitant vietos įgulos įdarbinimą pagal TŽPS; ragina, kad, kai įmanoma, ES laivai pirminiam perdirbimui iškrautų savo sugautas žuvis šalyse partnerėse; ragina į Europos žuvininkystės taisykles (ypač į susijusias su Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 188), taip pat į TŽPS įtraukti darbuotojų ir deramų darbo sąlygų apsaugos priemones, kad būtų užtikrintos tokios pat darbo sąlygos, atlygis, darbuotojų teisių apsauga ir mokymų lygis tiek ES, tiek kitų šalių piliečiams;
47. itin palankiai vertina su Mauritanija sudaryto naujausio protokolo skaidrumo nuostatas, pagal kurias Mauritanija įsipareigoja paviešinti visus susitarimus su valstybėmis ar privačiais subjektais, pagal kuriuos užsienio laivams suteikiama prieiga prie Mauritanijos išskirtinės ekonominės zonos (IEZ), ir primygtinai ragina tokias skaidrumo nuostatas įtraukti į visus TŽPS;
48. taip pat itin palankiai vertina tai, kad protokolu su Mauritanija ES laivynui suteikiama prioritetinė prieiga prie perteklinės žvejybos tos šalies vandenyse, ir ragina Komisiją laikytis šio pavyzdžio derantis dėl protokolų su kitomis trečiosiomis šalimis, atsižvelgiant į aukštus tvarumo reikalavimus, kuriuos turi atitikti ES laivynas;
49. tvirtai ragina Komisiją užtikrinti, kad panašios skaidrumo nuostatos būtų įtrauktos į kitus būsimus protokolus, nes taip būtų labai padidėtų skaidrumo, susijusio su bendromis žvejybos pastangomis ir prieigos sąlygomis; ragina, kad viešai pateikti informaciją apie visų laivynų laivų, kuriems leidžiama žvejoti Mauritanijos vandenyse, visą laimikį ir su prieiga susijusias sąlygas;
50. ragina Komisiją tarptautinėse organizacijose, kuriose ji dalyvauja, skatinti ir kitas trečiąsias šalis skelbti kitų susitarimų, kuriuos jos pasirašo su kitomis valstybėmis ar privačiais subjektais, sąlygas, įskaitant laivų, kuriems leidžiama žvejoti, tapatybės, veiklos ir laimikio duomenis; taip pat ragina trečiąsias šalis laikytis RŽVO rezoliucijų, kuriomis skatinamas žvejybos susitarimų skaidrumas;
51. ragina kitas trečiąsias šalis atsižvelgti į RŽVO rekomendacijas, rezoliucijas ir sprendimus, kuriais skatinamas žvejybos susitarimų skaidrumas atitinkamose IEZ;
52. mano, kad Komisija turėtų kuo greičiau padidinti skaidrumą ir sukurti duomenų bazę, apimančią visus privačius ES laivų savininkų arba jų vardu sudarytus susitarimus su trečiųjų šalių vietos ar regionų valdžios įstaigomis ar institucijomis, susijusius su prieiga prie trečiųjų šalių žvejybos rajonų, įskaitant prieigos sąlygas, leidžiamus laivyno pajėgumus, laivų tapatybės duomenis ir atitinkamą žvejybos veiklą, ir kad ši duomenų bazė, išskyrus jos dalis, susijusias su slapta komercine informacija, turėtų būti viešai prieinama;
53. pažymi, kad laivų savininkai pasirašo privačius, į BŽP taikymo sritį nepatenkančius susitarimus su trečiųjų šalių vyriausybėmis; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijai nėra sistemingai pranešama apie tokius susitarimus; yra sunerimęs dėl to, kad tam tikromis aplinkybėmis tai galėtų paskatinti nesąžiningą konkurenciją su besivystančių šalių vietos žvejų bendruomenėmis, taip pat su ES laivų savininkais, veikiančiais pagal dvišalius susitarimus;
54. mano, kad laivams, žvejojantiems pagal TŽPS nuostatas, tačiau nevykdantiems savo prievolių, pvz., neteikiantiems savo valstybėms narėms ir Komisijai duomenų, kuriuos reikalaujama pateikti pagal jų žvejybos leidimo sąlygas, turėtų būti taikomos sankcijos, numatytos Kontrolės reglamente ir NNN žvejybos reglamente (atitinkamais atvejais, įskaitant žvejybos leidimo neišdavimą);
55. apgailestauja, kad atliekant ankstesnius vadinamojo išorės laivyno dydžio apskaičiavimus buvo naudojamos skirtingos įtrauktinų laivų tipų apibrėžtys, dėl to esamų skaičių negalima palyginti, neįmanoma atlikti laivyno dydžio ir raidos laikui bėgant analizės ir taip smarkiai ribojamas skaidrumas; ragina Komisiją, deramai atsižvelgiant į atitinkamus šiaurės susitarimų ypatumus, parengti išorės laivyno apibrėžtį, kuri apimtų visus ne ES vandenyse veiklą vykdančius laivus, kad būtų galima atlikti palyginimą istoriniu aspektu;
56. pažymi, kad, nepaisant Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (angl. GFCM) vaidmens, ES ir trečiųjų šalių laivynams, žvejojantiems tuose pačiuose žvejybos rajonuose, taikomų taisyklių skirtumai kelia nemažų sunkumų ES žvejams; mano, jog ES turi dėti daugiau pastangų Viduržemio jūros baseine glaudžiau bendradarbiaujant su vietos institucijomis, regioninėmis organizacijomis, mokslo įstaigomis, stebėsenos įstaigomis ir šalių žuvininkystės klasteriais; mano, kad ES turi atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant konfliktus tarp laivų Viduržemio jūros regione, ir prašo Komisijos apsvarstyti galimybę teikti paramą ir pagalbą žvejams, kurie dažnai patiria konfrontacija su trečiųjų šalių laivais, bei glaudžiau bendradarbiauti su šalimis pietinėje Viduržemio jūros pakrantėje;
57. palankiai vertina tai, kad neseniai buvo paskelbti su ES vėliava plaukiojančių laivų, kuriems suteiktas leidimas žvejoti ne ES vandenyse, pavadinimai, ir primygtinai ragina Komisiją savaime skelbti tokią informaciją, įskaitant duomenis apie jų veiklą ir laimikį;
58. pažymi, kad skaidrumas – būtina žvejybos suinteresuotųjų subjektų, ypač specialistų, kurių pragyvenimas priklauso nuo žvejybos, dalyvavimo turint reikiamą informaciją ir konsultavimosi su jais sąlyga; mano, tokios konsultacijos ir dalyvavimas turėtų būti skatinami TŽPS, įskaitant derybas dėl susitarimų ir protokolų ir jų įgyvendinimą, paramos sektoriui paskirstymą ir naudojimą, RŽVO atliekamą darbą ir bendradarbiavimo vystymosi labui projektų taikymą;
59. pažymi, kad pagrindiniame reglamente yra nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad laivai, kurie išbraukiami iš ES registro ir paskui vėl į jį įtraukiami, pateiktų informaciją apie savo veiklą prieš juos vėl įtraukiant į registrą; mano, kad šis reikalavimas turėtų būti sugriežtintas – Komisijai turi būti pateikiama visa informacija apie tai, su kokiomis vėliavomis plaukiojo laivas, ir ji turi būti įtraukta į Bendrijos žvejybos laivyno registro duomenų bazę prieš sutinkant įtraukti laivą į registrą;
60. pripažįsta ES atliktą darbą kovojant su NNN žvejyba, kuri kelia pavojų žuvų ištekliams ir sukuria nesąžiningą konkurenciją su teisėtais žvejais; pripažįsta, kad NNN žvejybos reglamentas padeda skatinti tausią žvejybą visame pasaulyje; mano, kad dėl ES esminio didžiausios pasaulyje žuvų rinkos vaidmens ji pajėgi užsitikrinti paramą kitų valstybių, įskaitant tas, su kuriomis ji sudariusi TŽPS, ir tarptautinių subjektų paramą, kad būtų užtikrintas bendras požiūris ir veiksminga pasaulinė kovos su NNN žvejyba sistema;
61. skatina sukurti bendrą tarptautinės visų tarptautiniuose vandenyse plaukiojančių laivų registravimo sistemą;
62. reikalauja, kad NNN žvejybos reglamentas būtų taikomas griežtai, objektyviai ir skaidriai, nediskriminuojant ir suderintai, siekiant skatinti vienodas veiklos sąlygas laivynams ir šalims, ir ragina Komisiją ir valstybes nares tai padaryti; taip pat mano, kad, siekiant užtikrinti sėkmingą reglamento įgyvendinimą, jis neturi būti priklausomas nuo trumpalaikių ES prekybos politikos interesų ar naudojamas ES subjektų kaip nesąžininga konkurencingumo didinimo priemonė;
63. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę į NNN žvejybos reglamentą įtraukti nuostatas dėl darbo sąlygų;
64. pabrėžia, kad TŽPS taip pat reikėtų užtikrinti visišką jūrų žvejybos produktų atsekamumą;
65. mano, kad dvišaliai ir daugiašaliai prekybos susitarimai, dėl kurių susiderėjo ES, turėtų skatinti sudaryti ekologiškai tvarias ir socialiai teisingas žuvininkystės produktų gamybos atitinkamose trečiosiose šalyse sąlygas taikant tinkamus kiekybinius ir kokybinius patekimo į ES rinką apribojimus, kad nebūtų pakenkta šiuo reglamentu pasiektai pažangai kovojant su NNN žvejyba; taip pat mano, kad šios sąlygos turi būti taikomos visiems žuvies produktams ar žuvininkystės kilmės produktams, parduodamiems Europos rinkoje, ir kad reikia užkirsti kelią į Europos rinką patekti visiems žuvies produktams ar žuvininkystės kilmės produktams, kuriais neužtikrinamas šių sąlygų arba vartotojų apsaugos reikalavimų laikymasis;
66. mano, kad vartotojams turėtų būti aiškios žuvų rinkimo ir dorojimo ekonominės, socialinės ir ekologinės sąlygos;
67. siūlo į dvišalių ir daugiašalių prekybos susitarimų nuostatas įtraukti vienareikšmišką nuorodą į NNN žvejybos reglamentą ir joje išdėstytus standartus; pataria Komisijai pasiūlyti sustabdyti prekybinius santykius su trečiąja šalimi, kuri buvo apibūdinta kaip šalis, nurodyta NNN žvejybos reglamento 31 straipsnyje;
68. primygtinai ragina Komisiją į NNN žvejybos reglamentą įtraukti sistemą, panašią į Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistemą (TRACES), kad būtų galima patikrinti ir sutikrinti duomenis apie laimikių sertifikatus ir laivus, arba nustatyti minimalią tikrintinų importuojamų perdirbtų produktų procentinę dalį;
69. mano, kad svarbu, jog šalys, kurios gavo geltonąją ar raudonąją kortelę, gautų išsamias rekomendacijas ir būtų prižiūrimos jų pastangos;
70. džiaugiasi, kad žvejybos laivai kaip pažeidžiami laivai buvo įtraukti į Operacijos ATALANTA veiklą, ir prašo toliau remti bei saugoti ES laivyno veiklą;
71. mano, kad JT derybose dėl naujo tarptautinio vandenynų valdymo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose reikia siekti sukurti sistemą, kuri leistų tarptautinių jūrų vandenų išteklių tyrimus ir teisingą, tvarų ir atsargų naudojimą, įskaitant tolesnį darbą nustatant biologiškai svarbius jūrų rajonus siekiant sukurti darnų saugomų jūrų rajonų tinklą;
72. primena, kad Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, pareiga užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo išsamaus patikrinimo įsipareigojimų, susijusių su jų laivynų ir piliečių išorės veikla, ir ragina, kad ES atsižvelgtų į neseniai priimtą Tarptautinio jūrų teisės tribunolo patariamąją nuomonę, kurioje ES dvišalių susitarimų kontekste laikoma vėliavos valstybe;
73. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
2015 m. balandžio 2 d. Tarptautinio jūrų teisės tribunolo patariamoji nuomonė, pateikta atsakant į Subregioninės žuvininkystės komisijos (angl. SRFC) pateiktą prašymą: https://www.itlos.org/fileadmin/itlos/documents/cases/case_no.21/advisory_opinion/C21_AdvOp_02.04.pdf