Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2016 m. balandžio 5 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo ištaisomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (C(2016)01934 – 2016/2639(DEA))

P8_TA(2016)0124 B8-0452/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2016)01934),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 11 d. Komisijos laišką, kuriame Parlamentas prašomas neprieštarauti deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 7 d. Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas(1), ypač į jo 160 straipsnį ir 284 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2016 m. balandžio 13 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi po Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446(2) paskelbimo buvo aptiktos dvi klaidos;

B.  kadangi pirma klaida susijusi su kai kurių Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 136 straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių laikymu deklaruotomis pagal to deleguotojo reglamento 139 straipsnį; kadangi per galutinę to deleguotojo reglamento peržiūrą prieš jį priimant Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 136 straipsnyje išvardytų prekių eilės tvarka buvo pakeista, tačiau per klaidą to deleguotojo reglamento 139 straipsnyje nurodytų prekių nuorodos nebuvo atnaujintos, ir kadangi dėl šios priežasties šios nuorodos turėtų būti pataisytos;

C.  kadangi antra klaida susijusi su Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnio 1 dalimi; kadangi šiuo metu taikomas Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93(3) 233 straipsnio 1 dalies b punktas, pagal kurį numatyta, kad nedaugeliu itin konkrečių atvejų gali būti laikoma, jog prekės, kertančios sieną, yra deklaruotos laikinajam įvežimui, eksportui arba reeksportui, per klaidą nebuvo įtrauktas į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/2446 ir todėl nėra galimybės tam tikras prekes deklaruoti vien tik kertant Sąjungos muitų teritorijos sieną; kadangi dėl šios priežasties reikėtų pataisyti Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnio 1 dalį;

D.  kadangi šios dvi klaidos, jų neištaisius iki 2016 m. gegužės 1 d., kai įsigalios atitinkamos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 nuostatos, darys poveikį prekybos srautams ir darys itin neigiamą poveikį muitinėms ir prekybininkams;

E.  kadangi deleguotasis reglamentas gali įsigalioti tik pasibaigus Parlamento ir Tarybos tikrinimo laikotarpiui, jeigu nei Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš; kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 284 straipsnio 5 dalį nustatytas tikrinimo laikotarpis – du mėnesiai nuo pranešimo dienos, t. y. iki 2016 m. birželio 5 d., ir jis gali būti pratęsiamas dar dviem mėnesiais;

F.  kadangi vis dėlto neatidėliotinos skubos sumetimais Komisija 2016 m. kovo 11 d. paprašė Parlamento iš anksto iki 2016 m. gegužės 1 d. patvirtinti deleguotąjį reglamentą;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 269, 2013 10 10, p. 1. (2) 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1). (3) 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).

2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (05419/1/2016 – C8-0140/2016 – 2012/0011(COD))

P8_TA(2016)0125 A8-0139/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05419/1/2016 – C8-0140/2016),

–  atsižvelgdamas į Belgijos Atstovų Rūmų, Vokietijos Bundesrato, Prancūzijos Senato, Italijos Deputatų Rūmų ir Švedijos Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 7 d.(3) ir 2015 m. lapkričio 19 d.(4) Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomones,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę (COM(2016)0214),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(5) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0011) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0139/2016),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 229, 2012 7 31, p. 90. (2) OL C 391, 2012 12 18, p. 127. (3) OL C 192, 2012 6 30, p. 7. (4) OL C 67, 2016 2 20, p. 13. (5) 2014 m. kovo 12 d. priimti tekstai, P8_TA(2014)0212.

2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (05418/1/2016 – C8-0139/2016 – 2012/0010(COD))

P8_TA(2016)0126 A8-0138/2016

KLAIDŲ IŠTAISYMAI COR01

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05418/1/2016 – C8‑0139/2016),

–  atsižvelgdamas į Vokietijos Bundesrato ir Švedijos Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Regionų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 7 d.(2) ir 2015 m. lapkričio 19 d.(3) Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomones,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę (COM(2016)0213),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(4) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0010) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A8-0138/2016),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 391, 2012 12 18, p. 127. (2) OL C 192, 2012 6 30, p. 7. (3) OL C 67, 2016 2 20, p. 13. (4) 2014 m. kovo 12 d. priimti tekstai, P8_TA(2014)0219.

2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl keleivio duomenų įrašo duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (COM(2011)0032 – C7-0039/2011 – 2011/0023(COD))

P8_TA(2016)0127 A8-0248/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0032),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktą ir 87 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0039/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Bulgarijos Nacionalinio Susirinkimo, Čekijos Senato, Vokietijos Bundesrato, Italijos Senato, Nyderlandų Senato, Austrijos Nacionalrato, Portugalijos Respublikos Asamblėjos ir Rumunijos Senato pateiktas pastabas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projekto,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 25 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12, Digital Rights Ireland ir Seitlinger ir kiti(3),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 188 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7-0150/2013),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 18 d. Pirmininkų sueigos sprendimą dėl nebaigtų 7‑osios Parlamento kadencijos darbų,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto antrą pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8–0248/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. balandžio 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/... dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2016/681.)

(1) OL C 218, 2011 7 23, p. 107. (2) OL C 181, 2011 6 22, p. 24. (3) Teisingumo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimas, Digital Rights Ireland ir Seitlinger ir kt., sujungtos bylos C-293/12 ir C-594/12, ECLI:EU:C:2014:238. (4) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Pakistano, ypač išpuolio Lahore (2016/2644(RSP))

P8_TA(2016)0128 RC-B8-0466/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Pakistano,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 27 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl išpuolio Lahore, Pakistane,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 29 d. ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais Stavroso Lambrinidiso pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 27 d. Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono pareiškimą dėl sprogdinimų Pakistane ir 2016 m. sausio 21 d. pareiškimą dėl išpuolio prieš Bacha Khan universitetą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 28 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pareiškimą dėl išpuolio Lahore, Pakistane,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo religijos ir tikėjimo laisvės klausimais pranešimus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 5 d. JT specialiosios pranešėjos mažumų klausimais Ritos Izsák-Ndiaye pranešimą „Neapykantą kurstančios kalbos ir neapykantos prieš mažumas kurstymas žiniasklaidoje“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 27 d. Nobelio taikos premijos ir Sacharovo premijos laureatės Malalos Yousafzai pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 4 d. JT specialiosios pranešėjos teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais Gabrielos Knaul pranešimą ir 2013 m. vasario 26 d. JT darbo grupės prievartinio ar nesavanoriško dingimo klausimais misijos į Pakistaną ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, persvarstytas 2013 m. balandžio 12 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos išvadas dėl Pakistano,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo mėn. ES ir Pakistano penkerių metų bendradarbiavimo planą, kuriame nustatyti tokie prioritetai kaip geras valdymas ir dialogas dėl žmogaus teisių, taip pat į glaudžiai susijusį 2014 m. kovo 25 d. antrąjį strateginį ES ir Pakistano dialogą,

–  atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2016 m. kovo 27 d. Lahoro Gulshan-e-Iqbal parko žaidimų aikštelėje savižudžio įvykdytas sprogdinimas nusinešė daugiau kaip 73 žmonių gyvybes, o daugiau kaip 300 žmonių buvo sužeista, tarp šių asmenų buvo daug moterų ir vaikų; kadangi teroristinė islamistų grupuotė Jamaat-ul-Ahrar prisiėmė atsakomybę už šį išpuolį, teigdama, kad ji tyčia pasikėsino į krikščionis; tačiau kadangi daugiausia sužeistųjų ir žuvusiųjų buvo musulmonai ir visi jie – Pakistano gyventojai;

B.  kadangi tuo metu, kai įvykdyti teroristiniai išpuoliai, Islamabade vyko smurtinės demonstracijos, kurių metu nuteisto už gubernatoriaus Salmano Taseero nužudymą Mumtazo Qadri rėmėjai reikalavo įvykdyti mirties bausmę Asiai Bibi, kuri buvo apkaltinta šventvagyste ir nuteista mirties bausme ir kurią gynė gubernatorius Salman Taseer; kadangi dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo Qadri laidotuvėse po to, kai jis buvo pakartas, ir jis buvo šlovinamas kaip didvyris, o jo nuotraukos platinamos socialiniuose tinkluose; kadangi Qadri nuteisę teisėjai turėjo bėgti iš šalies dėl grasinimų mirtimi;

C.  kadangi kai kurioms ekstremistinėmis grupuotėms leidžiama nevaržomai plėtoti savo ideologiją ir veiklą, pavyzdžiui, tam tikroms universitetų studentų sąjungoms ir Khatm-e-Nubuwwat teisininkų forumui, kuris, kaip teigiama, yra varomoji jėga, paskatinusi baudžiamąjį persekiojimą už kaltinimus šventvagyste Pakistano teismuose ir užkertanti kelią bet kokioms teisės aktų leidėjų pastangoms reformuoti atitinkamus įstatymus;

D.  kadangi krikščionys ir kitos mažumos yra ne tik persekiojami ekstremistų, bet ir patiria teisinę diskriminaciją, visų pirma pagal Pakistano šventvagystės įstatymus, kurie yra diskriminaciniai ir kuriais dažnai piktnaudžiaujama asmeniniais ir politiniais sumetimais; kadangi pagal šiuos įstatymus ir patiems musulmonams toliau keliami kaltinimai;

E.  kadangi metų metus Pakistano gyventojai, ypač religinių mažumų atstovai, moterys ir vaikai, tampa terorizmo ir islamistų ekstremistų aukomis; kadangi nuo tada, kai buvo priimta paskutinė Parlamento 2015 m. sausio 15 d. rezoliucija dėl Pakistano(2), dėl diskriminacinių įstatymų ir nepakankamo įstatymų taikymo įvyko dešimtys kitų teroristinių ir smurtinių išpuolių prieš religines mažumas;

F.  kadangi kelios teroristinės grupės Pakistane kėsinosi į religines mažumas – Achmadijos musulmonus, krikščionis, induistus, šiitus ir kitaip mąstančius sunitus; kadangi savo 2015 m. metinėje ataskaitoje Pakistano žmogaus teisių komisija nurodė, kad daugeliu atvejų kaltininkai liko nenubausti;

G.  kadangi ekstremistinės grupuotės tebesinaudoja vaikais kaip savižudžiais sprogdintojais; kadangi vyriausybė nesugebėjo priimti teisės akto, kuriuo būtų įsteigta Nacionalinės vaiko teisių komisija – nepriklausoma įstaiga, turinti apsaugoti ir įgyvendinti vaikų teises;

H.  kadangi po 2014 m. gruodžio mėn. žudynių, Talibano sukilėlių įvykdytų mokykloje, po šešerių metų moratoriumo Pakistano vyriausybė vėl įvedė mirties bausmę – iš pradžių tik už teroristinę veiklą, o paskui už visus sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiama mirties bausme; kadangi iki 2015 m. pabaigos Pakistane įvykdytos 326 mirties bausmės – tai didžiausias iki šiol skaičius ir trečias pagal dydį pasaulyje;

I.  kadangi dėl Pakistano karinių ir nevalstybinių ginkluotų grupuočių kovų šalies viduje buvo perkelta daugiau kaip milijonas žmonių;

J.  kadangi Pakistano religinių mažumų atstovės grobiamos, prievarta ištekinamos ir verčiamos priimti islamą, o policija ir civilinės valdžios institucijos dažniausiai tai ignoruoja;

K.  kadangi Pakistanas atlieka svarbų vaidmenį skatinant stabilumą Pietų Azijoje ir todėl turėtų būti pavyzdys stiprinant teisinės valstybės principus ir žmogaus teises;

L.  kadangi ES tebėra visapusiškai įsipareigojusi tęsti dialogą ir bendradarbiauti su Pakistanu pagal penkerių metų bendradarbiavimo planą;

1.  yra labai sukrėstas dėl Lahore 2016 m. kovo 27 d. įvykdyto išpuolio ir griežtai smerkia beprasmiškus smurto aktus, nukreiptus prieš tiek daug nekaltų žmonių;

2.  reiškia gailestį ir gilią užuojautą aukų šeimoms ir solidarizuojasi su Pakistano žmonėmis ir vyriausybe;

3.  pabrėžia, kad išpuolio Lahore autorius būtina patraukti atsakomybėn; ragina Pakistano valdžios institucijas, ypač vietos ir provincijų valdžios institucijas, užtikrinti, kad tokie veiksmai būtų veiksmingai ištiriami ir už juos būtų baudžiama;

4.  reiškia didelį susirūpinimą dėl rimtų ir sistemingų religijos ir tikėjimo laisvės pažeidimų Pakistane; pabrėžia, kad svarbu gerbti pagrindines visų religinių ir etninių mažumų gyvenančių Pakistane teises, kad jos ir toliau galėtų gyventi oriai, lygiateisiškai ir saugiai, ir išpažinti savo religiją visiškai laisvai be jokios prievartos, diskriminacijos, bauginimo ar persekiojimo, laikantis pagrindinių Pakistano principų;

5.  palankiai vertina vyriausybės reformų iniciatyvas, pavyzdžiui, įstatymo, kuriuo baudžiama už vaikų santuokas, projektą ir įstatymą, kuriuo siekiama apsaugoti moteris nuo smurto ir priekabiavimo, atblokuoti „YouTube“ svetainę, sprendimą, kuriuo Holi, Diwali ir Velykų šventės skelbiamos nedarbo dienomis religinėms mažumoms, ir asmenines ministro pirmininko Nawazo Sharifo pastangas apsilankyti hindi religiniame renginyje; ragina vyriausybę toliau stiprinti pastangas siekiant sukurti socialinę aplinką, palankią mažumoms ir minties įvairovei; atsižvelgdamas į tai, primena nacionalinį veiksmų planą, žadėtas ir skubiai reikalingas madrasų reformas, visų pirma vyriausybės veiksmus prieš neapykantą kurstančias kalbas, ir dar neįgyvendintą policijos ir teismų sistemos reformą; atkreipia dėmesį į tai, kad ateityje reikia imtis platesnio užmojo priemonių, visų pirma švietimo srityje (pašalinti neigiamą šališkumą ir išankstinius nusistatymus iš mokymo programų ir vadovėlių), ir persekioti smurto kurstytojus;

6.  palankiai vertina Pakistano vyriausybės įsipareigojimą kovoti su grėsme, kurią kelia religinis ekstremizmas; skatina nuolatinį ES bei valstybių narių ir Pakistano dialogą, užtikrinant žmogaus teisių apsaugą ir jų propagavimą, visų pirma kiek tai susiję su kovos su terorizmu pastangomis ir įgyvendinant saugumo įstatymus;

7.  mano, kad, nors Pandžabe paskelbta karinė operacija yra itin svarbi kovojant su terorizmu, pergalė ideologiniame kare su ekstremizmu, kuri užtikrins tolerantišką ir pažangią ateitį Pakistanui, yra tiek pat svarbi;

8.  ragina Pakistano valdžios institucijas spręsti socialinės ir ekonominės atskirties, taip pat didžiosios dalies krikščionių ir kitų religinių mažumų, kurios gyvena nesaugiai, klausimą;

9.  yra susirūpinęs dėl nuolatinio įstatymų dėl šventvagystės Pakistane taikymo, ir mano, kad dėl to stiprėja religinės netolerancijos klimatas; todėl ragina Pakistano vyriausybę peržiūrėti šiuos teisės aktus ir jų taikymą; ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų tinkamai ir greitai įgyvendintas teisingumas visose bylose dėl šventvagystės; atkreipia dėmesį, be kita ko, į Asijos Bibi atvejį ir primygtinai ragina Aukščiausiąjį Teismą priimti sprendimą šiuo klausimu;

10.  ragina Pakistano valdžios institucijas užtikrinti teismų nepriklausomumą, teisinės valstybės principus ir tinkamą procesą laikantis tarptautinių teismo proceso vykdymo standartų; taip pat ragina Pakistano valdžios institucijas suteikti pakankamą apsaugą visiems bylose dėl šventvagystės dalyvaujantiems asmenims, ypač šalies teisininkams, ir suteikti apsaugą kaltinamiesiems ir jų šeimoms bei bendruomenėms nuo minios smurto, įskaitant tuos, kurie buvo išteisinti, tačiau negali grįžti namo; ragina Pakistano vyriausybę užtikrinti, kad atitinkamos teisinės ir kitos priemonės, taikomos pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę, būtų prieinamos visiems nukentėjusiems nuo smurto ir persekiojimo;

11.  primena, kad visomis aplinkybėmis nuosekliai laikosi neigiamos nuomonės dėl mirties bausmės; su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Pakistane labai padaugėjo mirties bausmės atvejų, be kita ko taikomų nepilnamečiams teisės pažeidėjams, dėl ko tenka labai apgailestauti, ir ragina atnaujinti moratoriumą mirties bausmės taikymui siekiant mirties bausmę Pakistane panaikinti visai;

12.  pabrėžia, kad kovojant su terorizmu ir religiniu ekstremizmu itin svarbu šalinti giliąsias jo priežastis sprendžiant skurdo problemą, užtikrinant religinę toleranciją ir tikėjimo laisvę, vaikų, ypač mergaičių, teisę į švietimą ir saugią galimybę mokytis;

13.  ragina Pakistano vyriausybę pateikti atvirą kvietimą į JT specialiesiems pranešėjams, ypač Specialiajam pranešėjui žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais, Specialiajam pranešėjui neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais ir Specialiajam pranešėjui religijos ir tikėjimo laisvės klausimais, ir visokeriopai remti Nacionalinės žmogaus teisių komisijos darbą;

14.  ragina Pakistano vyriausybę imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad švietimo įstaigos, laisvalaikio centrai ir mažumų bendruomenių susirinkimų vietos tose vietovėse, kuriose vyrauja nesaugumas ir konfliktai, būtų tinkamai apsaugoti ir ragina sumažinti panašių žmogaus teisių pažeidimų ir smurto atvejų pasikartojimo riziką;

15.  ragina visus regiono veikėjus reikšmingai sustiprinti bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje; dar kartą patvirtina, kad besąlygiškas tarptautinis įsipareigojimas kovoti su terorizmu yra labai svarbus, įskaitant kovą su visų formų finansine parama teroristų tinklams ir ideologine indoktrinacija, skatinančia ekstremizmą ir terorizmą;

16.  palankiai vertina tai, kad Pakistanas ratifikavo Vaiko teisių konvenciją ir palankiai vertina priemones, kurių ėmėsi Pakistano valdžios institucijos siekdamos spręsti vaiko teisių klausimus; ragina Pakistaną ratifikuoti Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose ir įsteigti Nacionalinę vaiko teisių komisiją;

17.  ragina Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę Federicą Mogherini, Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją visapusiškai bendradarbiauti siekiant kovoti su terorizmo keliama grėsme ir toliau padėti Pakistano vyriausybei ir jo žmonėms tęsti darbus siekiant išnaikinti terorizmą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę Federicą Mogherini reguliariai informuoti Parlamentą apie abiejų šalių dedamų pastangų pažangą;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT generaliniam sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai, JT Saugumo Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, JT vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui ir Pakistano vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0007.

2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Hondūras: žmogaus teisių gynėjų padėtis“ (2016/2648(RSP))

P8_TA(2016)0129 RC-B8-0469/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir į ES gaires dėl lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, sudarymo projekto(1),

–  atsižvelgdamas į ES rinkimų stebėjimo misijos galutinę ataskaitą dėl 2013 m. Hondūre įvykusių visuotinių rinkimų ir tolesnės 2015 m. misijos išvadas dėl nebaudžiamumo,

–  atsižvelgdamas į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2015–2019 m.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 8 d. Jungtinių Tautų visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas Hondūrui,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo ataskaitą dėl pasaulyje žmogaus teisių gynėjams kylančių pavojų ir žmogaus teisių gynėjų, kurios yra moterys, padėties,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo pareiškimą dėl žmogaus teisių gynėjų padėties Hondūre, paskelbtą Ženevoje 2016 m. kovo 18 d.,

–  atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnį dėl atsargumo priemonių mechanizmo,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl čiabuvių gyventojų ir genčių nepriklausomose šalyse (TDO konvencija Nr. 169),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 17 d. ES misijos vadovų pareiškimą dėl sunkios LGBTI bendruomenės padėties Hondūre,

–  atsižvelgdamas į ES institucijų pareiškimus, įskaitant 2016 m. kovo 3 d. ES delegacijos Hondūre pareiškimą ir 2016 m. kovo 16 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini atstovo spaudai pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į žmogaus teisių nuostatas ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarime ir ES ir Centrinės Amerikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime, galiojančiuose nuo 2013 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi, kaip teigiama keliose JT ataskaitose dėl žmogaus teisių gynėjų, aplinkosaugos aktyvistai, čiabuvių teisių gynėjai, žurnalistai, teisininkai, profesinių sąjungų nariai, valstiečiai, moterų teisių aktyvistai ir LGBTI asmenys bei kiti aktyvistai ir toliau Hondūre patiria prievartą, smurtą, yra savavališkai sulaikomi, jiems grasinama ir jie yra žudomi;

B.  kadangi Hondūro vyriausybė prisiėmė teigiamai vertintinų įsipareigojimų ir inicijavo teisės aktus, kad apsaugotų žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir teisininkus, be kita ko, atidarė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą, užtikrino, kad nacionalinės institucijos atvirai leistų vykti tarptautinėms žmogaus teisių stebėjimo misijoms ir 2015 m. būtų priimtas Žmogaus teisių gynėjų apsaugos įstatymas;

C.  kadangi, nepaisant viso to, Hondūras tapo viena pavojingiausių žmogaus teisių gynėjams šalių regione; kadangi Hondūras yra viena pavojingiausių aplinkosaugos aktyvistams šalių pasaulyje – nuo 2010 iki 2015 m. nužudyti mažiausiai 109 tokie aktyvistai;

D.  kadangi, turimais duomenimis, 2016 m. kovo 3 d. savo namuose nenustatytų asmenų nužudyta iškili aplinkosaugos aktyvistė ir čiabuvių teisių gynėjų lyderė, Hondūro pilietinės gyventojų ir čiabuvių organizacijų tarybos (COPINH) steigėja Berta Cáceres; kadangi jos mirtis sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir visuomenės rūpestį dėl čiabuvių, aplinkosaugos ir žemės teisių aktyvistų Hondūre;

E.  kadangi vos po dviejų savaičių, 2016 m. kovo 16 d., nužudytas taip pat COPINH narys Nelson García; kadangi Hondūro valdžios institucijos greitai ėmėsi veiksmų ir sulaikė įtariamą jo žudiką;

F.  kadangi Meksikos piliečiui Gustavo Castro Soto, vieninteliam B. Cáceres nužudymo liudininkui, kuris pats buvo pašautas, ilgiau kaip mėnesį nebuvo leidžiama išvykti iš šalies tyrimo sumetimais; kadangi 2016 m. balandžio 6 d. jis gavo leidimą palikti šalį;

G.  kadangi Hondūro vyriausybė nedelsdama pasmerkė žiaurų nusikaltimą, paskelbė B. Cáceres nužudymo tyrimą nacionaliniu prioritetu ir informavo visuomenę apie padarytą pažangą; kadangi vyriausybė oficialiai paprašė Amerikos šalių organizacijos bendradarbiauti šio nužudymo tyrime;

H.  kadangi B. Cáceres nuolat grėsė pavojus ir jai buvo paskirtos atsargumo priemonės, kurias nustatė Amerikos šalių žmogaus teisių komisija, tačiau Hondūro valstybė ne kartą jų veiksmingai neįgyvendino; kadangi B. Cáceres yra viena iš 15 žmogaus teisių gynėjų, Hondūre nužudytų nuo 2010 iki 2016 m. nepaisant to, kad jiems buvo paskirtos tos atsargumo priemonės;

I.  kadangi reikėtų atsižvelgti į tai, jog šios naujos žmogžudystės įvyko tuo metu, kai vyksta COPINH ir kitų aktyvistų vadovaujamas taikus, dešimtmetį trunkantis pasipriešinimas Gualkarkės upės hidroelektrinės užtvankos „Agua Zarca“ statybai – šis milžiniškas projektas labai priklauso nuo Europos investuotojų ir technologijų ir ne kartą pranešta, jog statybos vyksta be išankstinių laisvų ir informacija pagrįstų konsultacijų, kuriomis būtų siekiama gauti statybų poveikį patiriančių čiabuvių bendruomenių sutikimą, kaip reikalaujama pagal TDO konvenciją Nr. 169; kadangi Nyderlandų plėtros bankas FMO ir bendrovė „Finnfund“ sustabdė mokėjimus, skirtus užtvankos „Agua Zarca“ projektui, kurio viena pagrindinių oponentų buvo B. Cáceres;

J.  kadangi 2016 m. sausio 24 d. įvykdyta LGBTI teisių gynėjos, transmoters ir asociacijos „Arcoíris“ narės Paolos Barrazos žmogžudystė atkreipia dėmesį į vis didėjantį pavojų LGBTI bendruomenei Hondūre; kadangi jos nužudymas – naujausia mirtis aktyvių LGBTI žmogaus teisių organizacijų narių smurtinių mirčių per pastaruosius 11 mėnesių virtinėje: nužudyti Angy Ferreira, Violeta Rivas, Gloria Carolina Hernández Vásquez (taip pat žinoma kaip Génesis Hernández), Jorge Alberto Castillo, Estefanía Zúñiga, Henry Matamoros ir Josselin Janet Aceituno Suazo; kadangi pranešta, jog Hondūre nuo 1994 m. nužudyti 235 LGBTI asmenys ir tik 48 bylos pasiekė teismą; kadangi šalies žmogaus teisių komisaras iškėlė įtarimų, kad 92 proc. nusikaltimų nebuvo tinkamai tiriami ir todėl bylos neišspręstos;

K.  kadangi 2016 m. kovo 18 d. JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais Michel Forst pareiškė, kad „šis smurto ratas sustos tik tada, kai bus išspręstas nebaudžiamumo klausimas ir tokių išpuolių kaltininkai bus patraukti atsakomybėn“, ir pabrėžė, kad Hondūro valdžios institucijos turi nedelsdamos imtis konkrečių veiksmų, kad užtikrintų visų žmogaus teisių gynėjų ir jų šeimų saugumą šalyje;

L.  kadangi Hondūras šiuo metu vykdo savo baudžiamojo kodekso, kuris turėtų būti pagrįstas tarptautinėmis konvencijomis ir tapti svarbia pažeidžiamų asmenų grupių teisių užtikrinimo priemone, reformą;

M.  kadangi ES ir jos valstybės narės remia teismų sistemos ir žmogaus teisių stiprinimą įvairiomis programomis ir bendradarbiavimo projektais, visų pirma Paramos žmogaus teisėms programa (PADH) ir programa „EuroJusticia“;

N.  kadangi kelios valstybės narės vis dar nėra ratifikavusios ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo, o tai reiškia, kad neįsigaliojo politinio dialogo ramsčio nuostatos; kadangi pagarba demokratijai, teisinės valstybės principui ir abiejų regionų gyventojų žmogaus, pilietinėms ir politinėms teisėms yra esminiai ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo elementai;

1.  kuo griežčiausiai smerkia neseniai įvykdytas Bertos Cáceres, Nelsono Garcíos ir Paolos Barrazos žmogžudystes, taip pat kiekvieną ankstesnį iš kitų žmogaus teisių gynėjų nužudymų Hondūre; reiškia nuoširdžią užuojautą visų tų žmogaus teisių gynėjų šeimoms ir draugams;

2.  reiškia pagarbą Hondūro aplinkosaugos aktyvistės ir lenca tautos lyderės čiabuvės, vienos iš COPINH steigėjų ir koordinatorės B. Cáceres, paskyrusios gyvenimą demokratiškesnės visuomenės šalyje siekiams, atminimui; pabrėžia, kad jos nužudymas ryškiai parodo padėtį šalyje, kurioje įvykdoma nepaprastai daug žmogžudysčių ir tvyro bendras nebaudžiamumas;

3.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad nepaisant Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos nustatytų atsargumo priemonių Hondūro valdžios institucijos nesugebėjo suteikti B. Cáceres tinkamos apsaugos; ragina Hondūro vyriausybę sutelkti visas turimas priemones, siekiant veiksmingai įgyvendinti 92 šiuo metu šalyje galiojančias Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos nustatytas atsargumo priemones, ir neleisti įvykdyti panašių išpuolių prieš kitus aplinkosaugos ir čiabuvių aktyvistus, kuriems gresia pavojus;

4.  ragina skubiai ir nedelsiant atlikti nepriklausomus, objektyvius ir nuodugnius šių ir ankstesnių nužudymų tyrimus, kad jų sumanytojai ir vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn ir nutrauktas nebaudžiamumas; palankiai vertina tai, kad Hondūro vyriausybės prašymu į B. Cáceres nužudymo tyrimą įsitraukė JT žmogaus teisių komisaro ir Amerikos šalių organizacijos atstovai; mano, kad turimos priemonės pagal JT ir Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos sistemą, tokios kaip nepriklausomas tarptautinis tyrimas, kaip prašo nukentėjusieji, galėtų padėti užtikrinti nešališką ir sąžiningą šių žmogžudysčių tyrimą;

5.  reiškia didelį susirūpinimą dėl kraštutinio smurto, ypač prieš LGBTI asmenis ir tuos, kurie gina jų teises, aplinkos; pabrėžia, kad reikia nedelsiant atlikti nuodugnius ir nešališkus aktyvių įvairių LGBTI žmogaus teisių organizacijų narių nužudymų tyrimus;

6.  pabrėžia, kad reikia stiprinti apsaugą nuo diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimų dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės ir parengti gerosios patirties gaires glaudžiai bendradarbiaujant su pilietine visuomene; ragina, kai vykdoma bet kokia baudžiamojo kodekso peržiūra, įtraukti atitinkamas naujas priemones, siekiant užkirsti kelią diskriminacijai ir neapykantos nusikaltimams, ir užtikrinti LGBTI bendruomenės apsaugą;

7.  yra labai susirūpinęs dėl bendros žmogaus teisių padėties Hondūre, tačiau palankiai vertina naujausias teisines reformas ir Hondūro vyriausybės pastangas palengvinti dabartinę žmogaus teisių gynėjų padėtį šalyje; ragina Hondūro valdžios institucijas vykdyti ir visapusiškai plėtoti esamą 2015 m. žmogaus teisių gynėjų apsaugos įstatymą ir užtikrinti, kad atitinkamai bendradarbiaujant su pilietine visuomene nacionalinė žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir teisininkų apsaugos sistema visiškai veiktų ir būtų tinkamai finansuojama; ragina Hondūro vyriausybę visapusiškai įgyvendinti gautas naujausio visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas;

8.  palankiai vertina ES delegacijos Hondūre vadovo Ketilio Karlseno ir jo komandos nuveiktą darbą teikiant paramą Hondūro žmogaus teisių gynėjams; ragina ES delegaciją ir valstybių narių ambasadas bei konsulatus šalyje aktyviai dalyvauti ir stebėti procesus, susijusius su žmogaus teisių gynėjų nužudymų tyrimais, ir dėti dar daugiau pastangų bendradarbiauti su žmogaus teisių gynėjais, kuriems šiuo metu gresia pavojus;

9.  mano, kad Europos investuotojų veikla turi būti paremta griežtų aplinkosaugos ir socialinės apsaugos nuostatų politikos priemonėmis; tvirtai pritaria tam, kad būtų įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai ir aiškūs išsamaus patikrinimo reikalavimai, rizikos valdymo apsaugos priemonės ir prireikus taikomos veiksmingos taisomosios priemonės; palankiai vertina tai, kad tiek FMO, tiek „Finnfund“ viešai pasmerkė Bertos Cáceres nužudymą ir paragino atlikti nuodugnų tyrimą, taip pat tai, kad 2016 m. kovo 16 d., pasirodžius pranešimams apie Nelsono Garcíos nužudymą, abu sustabdė visą savo veiklą;

10.  ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą užtikrinti, kad Europos pagalba neskatintų ir nesudarytų sąlygų plėtros projektams, nebent jie atitinka išankstinių, laisvų ir informacija pagrįstų konsultacijų su čiabuvių bendruomenėmis reikalavimą, yra užtikrinamos prasmingos konsultacijos su visomis poveikį patiriančiomis bendruomenėmis ir taikomos tvirtos žmogaus teisės, darbuotojų teisės ir aplinkos apsaugos priemonės;

11.  ragina valstybes nares, kurios dar to nepadarė, ratifikuoti ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą; primygtinai ragina Tarybą parengti vieningą politiką Hondūro klausimu, įpareigojančią 28 valstybes nares ir ES institucijas užimti tvirtą bendrą poziciją dėl žmogaus teisių vaidmens ES ir Hondūro santykiuose ir visame regione;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, 28 valstybių narių nacionaliniams parlamentams, Hondūro prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Centrinės Amerikos ekonominės integracijos sekretoriatui, Centrinės Amerikos Parlamentui (PARLACEN), Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai (EUROLAT) ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijai.

(1) OL C 434, 2015 12 23, p. 181.

2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Nigerijos (2016/2649(RSP))

P8_TA(2016)0130 RC-B8-0478/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nigerijos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 3 d. prezidento Muhammadu Buhari kreipimąsi į Europos Parlamentą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ankstesnius pareiškimus dėl padėties Nigerijoje,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl padėties Nigerijoje, įskaitant 2015 m. vasario 9 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ankstesnius pareiškimus dėl padėties Nigerijoje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ankstesnius pareiškimus dėl padėties Nigerijoje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Nigerijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministro pareiškimus padarytus 2016 m. kovo 15 d. Briuselyje įvykusiame šeštajame Nigerijos ir ES ministrų dialogo susitikime,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimą įtraukti grupuotę „Boko Haram“ į ES nurodytų teroristinių organizacijų sąrašą, kuris įsigaliojo 2014 m. gegužės 29 d.,

–  atsižvelgdamas į 2007–2013 m. Kotonu susitarimo, kurį Nigerija ratifikavo 2010 m. rugsėjo 27 d., antrąjį persvarstymą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir tikėjimo pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Nigerija ratifikavo 1983 m. birželio 22 d.,

–  atsižvelgdamas į Nigerijos Federacinės Respublikos Konstituciją, ypač į jos nuostatas dėl religijos laisvės apsaugos, išdėstytas IV skyriuje „Teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. surengtų Nigerijos prezidento rinkimų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 29 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimą dėl grupuotės „Boko Haram“ vykdomų pažeidimų ir smurto ir poveikio žmogaus teisėms nukentėjusiose šalyse,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. priimtus JT darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją, kurią Nigerija ratifikavo 1991 m. balandžio 16 d.,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Amnesty International“ pranešimą „Nigerija: vis dar laukia teisingumo, vis dar laukia pokyčių. Vyriausybė šalies šiaurės rytuose privalo teikti pirmenybę atskaitomybei“ (angl. „Nigeria: Still waiting for justice, still waiting for change. Government must prioritise accountability in the north-east“),

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Human Rights Watch“ 2016 m. sausio mėn. ataskaitą dėl Nigerijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Nigerija, turinti gausių išteklių, yra didžiausia Afrikos ekonomika ir joje yra daugiausia gyventojų, o jos kultūra yra labai įvairi; kadangi jai tenka pagrindinis vaidmuo regioninėje ir Afrikos politikoje ir ji yra pagrindinis regioninės integracijos veiksnys Vakarų Afrikos valstybių ekonominėje bendrijoje (VAVEB); tačiau kadangi ji yra viena iš didžiausią nelygybę patiriančių šalių pasaulyje – joje plačiai paplitusi korupcija, kuri ženkliai prisideda prie ekonominio ir socialinio atotrūkio, o jos saugumui grasina smurtinė ekstremistų grupuotė „Boko Haram“;

B.  kadangi dėl daugybę metų vyravusios karinės diktatūros, korupcijos, politinio nestabilumo ir prasto valdymo į šalies infrastruktūrą, švietimą ir socialines paslaugas investuota nepakankamai ir kadangi tai toliau kenkia socialinėms ir ekonominės teisėms Nigerijoje;

C.  kadangi daugiau nei šeši iš dešimt Nigerijos gyventojų gyvena iš mažiau negu 2 USD per dieną; kadangi šis ypač didelis skurdas yra dar didesnis šiaurinėse valstijose, kurios yra mažiausiai išsivysčiusios šalyje; kadangi šis skurdas tiesiogiai prisideda prie socialinės nelygybės, religinio priešiškumo ir regioninio susiskaldymo; kadangi Nigerijos GINI rodiklis smarkiai padidėjo ir 2010 m. pasiekė 48,8;

D.  kadangi organizacija „Transparency International“ 2015 m. korupcijos suvokimo indekse Nigerijai skyrė 136 vietą iš 175; kadangi, remiantis kai kuriais apskaičiavimais, kasmet pavagiama nuo 3 iki 8 mlrd. USD vertės Nigerijos naftos;

E.  kadangi, nepaisant 2015 m. kovo mėn. įvykusio taikaus valdžios perdavimo prezidentui M. Buhari, taikai ir stabilumui Nigerijoje grėsmę kelia išpuolių, nužudymų ir pagrobimų, įvykdytų grupuotės „Boko Haram“, virtinė, ekonomikos silpimas, sukeltas žemų pasaulinių naftos kainų, silpnos politinės institucijos, neišspręsta korupcijos problema ir neišspręsti konfliktai Nigerio deltoje ir Vidurio ruožo regione;

F.  kadangi 2014–2015 m. grupuotė „Boko Haram“ nužudė mažiausiai 8 200 civilių gyventojų; kadangi apskaičiuota, jog buvo perkelta daugiau kaip 2,6 mln. žmonių, o nuo grupuotės „Boko Haram“ sukilėlių nukentėjo daugiau kaip 14,8 mln. žmonių;

G.  kadangi terorizmas yra pasaulinė grėsmė, tačiau pasaulio bendruomenės gebėjimas bendradarbiauti su Nigerijos valdžios institucijomis kovojant su grupuote „Boko Haram“ priklauso nuo naujosios administracijos visapusiško patikimumo, atskaitomybės ir skaidrumo; kadangi vyriausybės nesugebėjimas likviduoti aukščiausiuose sluoksniuose nebaudžiamumo už karo nusikaltimus tebėra viena didžiausių problemų šioje šalyje; kadangi prezidentas M. Buhari pažadėjo pradėti tyrimus šiais klausimais;

H.  kadangi grupuotė „Boko Haram“ siekia sukurti tikrą islamo valstybę Nigerijoje, įskaitant šariato teismus visoje šalyje, ir uždrausti vakarietišką švietimą; kadangi grupuotė „Boko Haram“ gobė moteris ir mergaites, kad jos dalyvautų savižudžių išpuoliuose; kadangi savižudžių sprogdinimo išpuoliai, įskaitant įvykdytus 2016 m. kovo 16 d., vasario 11 d. ir sausio 31 d. šiaurės rytų Nigerijoje, pareikalavo daug gyvybių;

I.  kadangi seksualinė prievarta ir prievarta dėl lyties, taip pat prievarta, nukreipta prieš lesbietes, gėjus, biseksualius, translyčius ir interseksualius (LGBTI) asmenis tebėra paplitusi neramiuose šiaurės rytų Nigerijos regionuose ir kadangi pagrindinių teisių, kaip antai, jaunų merginų ir moterų švietimas, socialinis teisingumas ir sąžiningas valstybinių pajamų paskirstymas visuomenėje, padėtis smarkiai prastėja, kaip ir kova su korupcija;

J.  kadangi 2014 m. balandžio 14–15 d. grupuotė „Boko Haram“ iš šiaurės rytų Nigerijoje esančio Čiboko mokyklos pagrobė apie 270 moksleivių mergaičių ir kadangi dauguma jų tebėra laikomos dingusiomis; kadangi jų konkretus likimas tebėra nežinomas, nors baiminamasi, kad dauguma buvo priverstos arba ištekėti už sukilėlių arba pačios tapti sukilėlėmis, patyrė seksualinį smurtą arba buvo parduotos į vergiją, o ne musulmonės mergaitės buvo priverstos atsiversti į islamą; kadangi grupuotė „Boko Haram“ nuo 2009 m. pagrobė daugiau kaip 2000 moterų ir mergaičių, įskaitant 400 moterų ir mergaičių, kurios buvo pagrobtos 2014 m. lapkričio 24 d. iš Damasako miesto Borno valstijoje;

K.  kadangi 2016 m. balandžio 6 d. Nigerijos kariuomenė paskalbė, kad prieš tris savaites pasidavė bent 800 kovotojų; kadangi nuo 2016 m. vasario 26 d. Nigerijos pajėgos grupuotės „Boko Haram“ teritorijoje kalnuotame regione, esančiame tarp Nigerijos, Čado ir Kamerūno, išlaisvino 11 595 įkaitus;

L.  kadangi pagrobtų moksleivių mergaičių padėtis atskleidė platesnio masto problemas, pvz., reguliarūs išpuoliai prieš mokyklas, mokytojų trūkumas ir skubiai reikalingas tarptautinis finansavimas, siekiant restauruoti ir atstatyti sugriautus pastatus; kadangi švietimo galimybių trūkumas reiškia, kad vaikai nelavinami daugybę metų;

M.  kadangi grupuotės „Boko Haram“ smurtinis ekstremizmas yra vykdomas nesirenkant ir dėl jo smurtinės bangos labai nukentėjo visų tikėjimų ir etninių grupių žmonės; kadangi per paskutinius metus padaugėjo pranešimų apie didėjantį nužudytų krikščionių skaičių Nigerijos šiaurėje;

N.  kadangi Vidurio ruožo regionas kenčia nuo daugybę metų besitęsiančios ekonominės ir politinės įtampos tarp etninių ir religinių bendruomenių, o pastarojo meto smurtą pakurstė klajoklių ir žemdirbių bendruomenių konkurencija dėl valdžios ir galimybių naudotis žeme;

O.  kadangi naftos ir dujų sektoriai Nigerijoje tebėra pagrindiniai pajamų šaltiniai, tačiau šalies ekonominio turto nauda dalijama labai nelygiai; kadangi skurdo ir nedarbo lygis šiaurinėje Nigerijos dalyje yra daug didesnis nei naftos turtingoje pietinėje dalyje; kadangi, Pasaulio banko duomenimis, nuo 1960 m. dėl korupcijos Nigerija neteko 400 mlrd. USD pajamų iš naftos, ir kadangi dar 20 mlrd. USD pajamų iš naftos iš Nigerijos iždo dingo per pastaruosius dvejus metus;

P.  kadangi prezidentūra įsteigė specialiąją tyrimo grupę, kuri tirs kaltinimus saugumo pajėgas pažeidus žmogaus teises, taip pat vykdžius žudymus, kankinus ir rengus priverstinius žmonių dingimus;

Q.  kadangi pasiūlytą teisės aktą šiuo metu nagrinėja Nigerijos Senatas, o teisės aktu siekiama bausti už užgaulių pareiškimų skleidimą per socialinę žiniasklaidą ar vyriausybės ar kitų subjektų kritikavimą spaudoje ir elektroninėje žiniasklaidoje;

1.  palankiai vertina tai, kad po prezidento rinkimų Nigerijoje buvo taikiai perduota valdžia, ir dėl didelių vilčių, susijusių su prezidento M. Buhari ir jo vyriausybės plataus užmojo reformų programa, teigiamai vertina padėtį;

2.  yra labai susirūpinęs dėl didelių socialinių, ekonominių, politinių ir su saugumu susijusių problemų, kurios šiuo metu kyla Nigerijai, ir apgailestauja dėl, kad nėra iš tiesų sprendžiama korupcijos, dešimtmečiais žlugdančios Nigerijos visuomenę, problema;

3.  pripažįsta, kad Nigera turi galimybių tapti ekonominiu ir politiniu centru Afrikoje, tačiau šalies vystymasi stabdo menkas ekonomikos valdymas, silpnos demokratinės institucijos ir itin didelė nelygybė; be to, ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares vykdyti įsipareigojimą teikti įvairią politinę, vystymosi ir humanitarinę pagalbą paramos programoms visais valdymo lygmenimis, kuriomis kovojama su skurdu, jaunimo nedarbu ir moterų galių neturėjimu;

4.  mano, kad kovai su korupcija turi vadovauti Nigerijos valdžios institucijos, taip pat mano, kad to nepadarius ilgus metus vyraus skurdas, nelygybė, pablogės reputacija, sumažės išorės investicijos ir mažės jaunimo gyvenimo galimybės; taip pat siūlo paramą siekiant šio tikslo ir sutraukant korupcinės veiklos ir terorizmo saitus;

5.  teigiamai vertina M. Buhari vyriausybės pastangas stiprinti kovos su korupcija įgaliojimus ir reikalauti, kad visi finansiniai vyriausybės sandoriai būtų atliekami naudojantis viena banko sąskaita, siekiant stebėti išlaidas; ragina ES ir valstybes nares imtis konkrečių priemonių, kad būtų veiksmingai pažaboti neteisėti finansiniai srautai, mokesčių slėpimas ir vengimas, ir pagerinti demokratinį tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių klausimais;

6.  reiškia solidarumą su Nigerijos žmonėmis, kenčiančiais nuo grupuotės „Boko Haram“ vykdomų teroristinių veiksmų, dėl kurių žuvo tūkstančiai žmonių, o persikelti šalies viduje turėjo daugiau nei du milijonai asmenų; primygtinai ragina Nigerijos vyriausybę imtis visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti visų civilių gyventojų apsaugą, laikantis regioninių ir tarptautinių įsipareigojimų dėl žmogaus teisių, taip pat pradedant išsamiai, nepriklausomai ir iš tiesų tirti tokius nusikaltimus;

7.  griežtai smerkia pastaruosius grupuotės „Boko Haram“ įvykdytus smurto aktus ir išpuolius ir ragina federalinę vyriausybę apsaugoti savo gyventojus ir naikinti pagrindines smurto priežastis, visiems piliečiams užtikrinant lygias teises, taip pat sprendžiant nelygybės, derlingos dirbamosios žemės ūkių kontroliavimo, nedarbo ir skurdo problemas; nepritaria bet kokiems Nigerijos karinių pajėgų vykdomiems smurtiniams atsakomiesiems veiksmams pažeidžiant humanitarinę teisę; vis dėlto, palankiai vertina Nigerijos kariuomenės programą „Saugus koridorius“ grupuotės „Boko Haram“ kovotojams reabilituoti;

8.  smerkia nekaltų moterų, vyrų ir vaikų žudynes, prievartavimus, kankinimus, taip pat vaikų verbavimą į kareivius, ir remia Nigerijos žmones, pasiryžusius kovoti su visų formų smurtu savo šalyje;

9.  ragina Nigerijos vyriausybę parengti išsamią pagrindinių terorizmo priežasčių naikinimo strategiją ir, kaip pažadėta, ištirti įrodymus, kad Nigerijos karinės pajėgos galėjo pažeidinėti žmogaus teises; džiaugiasi Abudžos saugumo aukščiausiojo lygmens susitikimu, vyksiančiu 2016 m. gegužės mėn., ir ragina visus suinteresuotuosius subjektus rasti konkrečius ir įgyvendinamus kovos su terorizmu sprendimus, neaukojant pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijai; taip pat pabrėžia, kad, kovojant su grupuotės „Boko Haram“ keliama grėsme, svarbus regioninis bendradarbiavimas;

10.  ragina atlikti tarptautinį tyrimą remiant JT, kad būtų nustatyta trečiųjų šalių atsakomybė organizuojant ir finansuojant teroristines grupuotes regione, tokias kaip „Boko Haram“;

11.  mano, kad antrosios Čibuko moksleivių pagrobimo metinės balandžio 14 d. turėtų iš naujo paskatinti Nigerijos vyriausybę ir tarptautinę bendruomenę užtikrinti besąlygišką jų paleidimą nedelsiant, taip pat 2014 m. lapkričio mėn. iš Damasako miesto pagrobtų 400 moterų ir vaikų bei visų kitų pagrobtų moterų ir vaikų paleidimą;

12.  kreipiasi į valdžios institucijas, kad jos moterims ir mergaitėms užtikrintų nesudėtingas galimybes gauti visapusiškas lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas;

13.  su susirūpinimu atkreipia dėmesį į išpuolius prieš mokyklas šiaurinėje Nigerijos dalyje, o dėl to ribojamos vaikų švietimo galimybės ir kyla grėsmė, kad bus pakurstyta radikalizacija, kurios reikia smurtinėms ekstremistinėms grupuotėms, pvz., grupuotei „Boko Haram“;

14.  pažymi, kad grupuotė „Boko Haram“ rengė išpuolius prieš musulmonus, krikščionis, kitų religijų pasekėjus ir netikinčius žmones jų neskirstydama, ir smerkia smurto antplūdį, taip pat prieš religines institucijas ir maldininkus;

15.  taip pat smerkia išpuolius prieš ūkininkus ir etninius konfliktus tarp galvijų piemenų ir ūkininkų Vidurio ruožo regione, ypač Plato ir Tarabos valstijose, o šiuos išpuolius išskyrė sunkūs žmogaus teisių pažeidimai ir jų metu nuo 2014 m. buvo nužudyti tūkstančiai žmonių;

16.  ragina Nigerijos vyriausybę ir tarptautinius partnerius daugiau investuoti į bendruomenių tarpusavio konfliktų tarp galvijų piemenų ir ūkininkų prevenciją ir sprendimą, remiant bendradarbiavimą, kai vykdomos bendros ekonominės ir gamtos išteklių valdymo iniciatyvos;

17.  ragina prezidentą M. Buhari užtikrinti, kad jo vyriausybė gins Nigerijos gyventojų teisę laisvai išpažinti savo religiją ir visų piliečių teises plačiąja prasme, laikantis šalies įstatymų ir Konstitucijos, taip pat prašo Nigerijos religinių vadovų padėti kovoti su ekstremizmu ir radikalizacija;

18.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares tęsti diplomatines pastangas Nigerijoje, siekiant užtikrinti taiką, saugumą, gerą valdymą ir pagarbą žmogaus teisėms; ragina jas, visų pirma, tęsti politinį dialogą su Nigerija pagal persvarstyto Kotonu susitarimo 8 straipsnį ir, atsižvelgiant į tai, spręsti problemas, susijusias su visuotinėmis žmogaus teisėmis, įskaitant minties, sąžinės, religijos ar įsitikinimų laisvę, teisę į nediskriminavimą bet kokiu pagrindu, kaip numatyta visuotinėse, regioninėse ir nacionalinėse žmogaus teisių priemonėse;

19.  prašo Nigerijos valdžios institucijų atmesti įstatymo, kuriuo siekiama uždrausti paviršutiniškas peticijas ir kitus susijusius klausimus, projektą, kuris šiuo metu nagrinėjamas Nigerijos Senate, nes projektu kenkiama spaudos laisvei ir žodžio laisvei Nigerijoje;

20.  ragina Nigerijos vyriausybę ir regionines valdžios institucijas liautis kriminalizuoti Nigerijos LGBTI bendruomenę ir užtikrinti jų teisę į žodžio laisvę;

21.  ragina Nigerijos vyriausybę imtis skubių priemonių Nigerio deltoje, taip pat veiksmų sustabdyti neteisėtą su nafta susijusią veiklą;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Nigerijos Federacinės Respublikos prezidentui, Afrikos Sąjungos pirmininkui, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, Panafrikos Parlamentui ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos atstovams.

2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo (COM(2013)0813 – C7-0431/2013 – 2013/0402(COD))

P8_TA(2016)0131 A8-0199/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0813),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0431/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8–0199/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. balandžio 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/... dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2016/943.)

(1) OL C 226, 2014 7 16, p. 48.

2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (2016/2019(BUD))

P8_TA(2016)0132 A8-0131/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ypač į jo 36 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto bendro projekto, kurį Taikinimo komitetas patvirtino vykdant biudžetinę procedūrą(6),

–  atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus Biurui pateiktą pranešimą dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų preliminaraus sąmatos projekto rengimo,

–  atsižvelgdamas į pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnio 7 dalį ir 96 straipsnio 1 dalį 2016 m. balandžio 11 d. Biuro parengtą preliminarų sąmatos projektą,

–  atsižvelgdamas į pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 96 straipsnio 2 dalį Biudžeto komiteto parengtą sąmatos projektą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 96 ir 97 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0131/2016),

A.  kadangi šią biudžeto procedūrą, kuri yra ketvirtoji 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos procedūra, naujos kadencijos Parlamentas antrą kartą vykdys visą;

B.  kadangi 2017 m. biudžetas, kaip pasiūlyta generalinio sekretoriaus pranešime, būtų vykdomas toliau įgyvendinant ir intensyvinant institucijos politiką, pagal kurią siekiama didinti veiksmingumą visose srityse, kuriose galima tai padaryti, nedarant žalos Parlamento narių ir darbuotojų darbo aplinkos kokybei;

C.  kadangi generalinis sekretorius pasiūlė 2017 m. biudžete nustatyti šiuos keturis prioritetinius tikslus: saugumas ir kibernetinis saugumas, nukrypti leidžiančios nuostatos dėl airių kalbos laipsniškas panaikinimas, toliau taikomos priemonės siekiant padėti Parlamento nariams vykdyti savo įgaliojimus ir didesnis Parlamento patrauklumas visuomenei ir lankytojams;

D.  kadangi dabartinėmis politinėmis ir su saugumu susijusiomis aplinkybėmis, susidariusiomis dėl teroristinių išpuolių Europoje, vykdant 2017 m. biudžeto procedūrą turėtų būti užtikrintas didesnis Parlamento saugumas ir kibernetinis saugumas;

E.  kadangi generalinis sekretorius Parlamento 2017 m. preliminariame biudžeto sąmatos projekte pasiūlė skirti 1 910 073 000 EUR biudžetą, o tai reiškia iš viso 3,9 proc. daugiau lėšų, palyginti su 2016 m. biudžetu, ir 1,7 proc. šios sumos laikoma įprastomis išlaidomis, ir šis biudžetas sudarytų 19,26 proc. 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) V išlaidų kategorijos lėšų;

F.  kadangi 2017–2022 m. laikotarpiu nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią į airių kalbą neverčiami visi oficialūs dokumentai, bus laipsniškai panaikinta, o tai reiškia, kad visi oficialūs dokumentai bus verčiami ir į airių kalbą, ir siekiant laikytis šio naujo kalbinio reikalavimo pasiūlyta papildomai numatyti 3,7 mln. EUR ypatingųjų išlaidų, kurios sudaro 0,2 proc. bendro lėšų padidėjimo;

G.  kadangi siekiant sustiprinti saugumą ir kibernetinį saugumą reikia skirti 47,6 mln. EUR papildomų ypatingųjų investicijų, kurios sudaro 2,6 proc. bendro padidėjimo;

H.  kadangi nuo 2011 m. infliacijos lygis nuolat mažėjo; kadangi tikrasis infliacijos lygis Parlamento darbo vietose 2015 ir 2016 m. buvo mažesnis nei faktinė jo biudžeto padidėjimo norma;

I.  kadangi beveik 60 proc. biudžeto sudaro su indeksu susietos išlaidos, kurios didžia dalimi susijusios su Parlamento narių ir darbuotojų atlyginimais, patikslintais pagal Tarnybos nuostatus, ir sutartiniais įsipareigojimais, atitinkančiais konkrečių sektorių indeksavimą, kuris paprastai yra didesnis nei standartinis infliacijos lygis;

J.  kadangi Parlamentas savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje dėl Europos Parlamento 2016 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(7) pabrėžė, kad 2016 m. biudžetas turėtų būti realistiškas ir atitikti biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo principus;

K.  kadangi Parlamento kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijos patikimumas didele dalimi priklauso nuo jo gebėjimo valdyti savo paties išlaidas;

L.  džiaugiasi, kad 2015 m. spalio 26 d. Biuras patvirtino naujas Parlamento narių padėjėjams skirtų išmokų valdymo taisykles, sugriežtindamas vietinių padėjėjų sutarčių apmokėjimo reikalavimus, būtent numatydamas, kad ne mažiau kaip 25 proc. išmokų, skirtų Parlamento padėjėjams, lėšų turi būti skirta padengti išlaidoms, susijusioms su akredituotais padėjėjais;

Bendrieji principai

1.  pabrėžia, kad 2017 m. Parlamento biudžeto dalis V išlaidų kategorijoje ir toliau turėtų neviršyti 20 proc.; pažymi, kad 2017 m. preliminaraus biudžeto sąmatos projekto, kaip išdėstyta Biuro 2016 m. kovo 9 d. pozicijoje, lygis atitiko 19,26 proc., o tai yra mažiau nei 2016 m. (19,39 proc.) ir antra mažiausia V išlaidų kategorijos dalis per pastaruosius aštuonerius metus; 2017 m. toliau sumažina savo V išlaidų kategorijos dalį iki 19,17 proc.;

2.  tačiau mano, kad, atsižvelgiant į valstybių narių ekonomikos sulėtėjimą, prognozuojamas 2017 m. infliacijos lygis neturėtų būti laikomas pagrindiniu įprastų išlaidų didinimo kriterijumi;

3.  patvirtina, kad buvo paprašyta numatyti ypatingųjų išlaidų, kurios sudaro 0,2 proc. daugiau lėšų, palyginti su 2016 m. biudžetu, skiriamų laikinų nukrypti leidžiančių priemonių dėl airių kalbos vartojimo, nustatytų 2005 m. birželio 13 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 920/2005(8), laipsniškam panaikinimui;

4.  atkreipia dėmesį į prašymą 2,6 proc. padidinti lėšas saugumui ir kibernetiniam saugumui užtikrinti, o tai būtų daugiau nei dvigubai didesnė išteklių suma, palyginti su 2016 m.; primygtinai ragina generalinį sekretorių skaidriu būdu pateikti Biudžeto komitetui išsamią informaciją apie dabartines ir būsimas saugumo ir kibernetinio saugumo priemones ir suskirstyti jų išlaidas;

5.  patvirtina ypatingųjų išlaidų paketą (47,6 mln. EUR), numatytą saugumo srities investicijoms 2017 m. po to, kai 2016 m. vasario mėn. Biurui buvo pateikta analizė, ir papildytą patikrinimu, atliktu po 2016 m. kovo 22 d. įvykių, ir ypatingųjų išlaidų paketą (3,7 mln. EUR), susijusį su laikinų nukrypti leidžiančių nuostatų dėl airių kalbos vartojimo laipsnišku panaikinimu;

6.  apriboja savo įprastų išlaidų didinimą 2017 m., neatsižvelgiant į du ypatingųjų išlaidų paketus, iki 1,4 proc., palyginti su įprastinėmis 2016 m. biudžeto išlaidomis ir 0,6 proc., palyginti su 2016 m. biudžetu;

7.  nustato, kad bendra jo 2017 m. sąmatos suma yra 1 900 873 000 EUR, o tai sudaro 3,4 proc. didesnę bendrą sumą, palyginti su 2016 m. biudžetu;

8.  pabrėžia, kad Parlamentui reikia numatyti pakankamai išteklių, kurių reikia, kad jis galėtų vykdyti pagrindinę savo teisėkūros ir biudžeto valdymo institucijos funkciją; pabrėžia, kad dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis šie ištekliai turi būti valdomi griežtai, pragmatiškai ir veiksmingai; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors reikia užtikrinti tinkamą Parlamento finansavimo lygį siekiant vykdyti Europos demokratijos procesą, labai skatinamos pastangos ieškoti taupymo būdų ir siekti dar labiau padidinti viešųjų lėšų panaudojimo veiksmingumą;

9.  pabrėžia, kad didžioji Parlamento biudžeto dalis ir jo metinis indeksavimas nekinta dėl teisės aktais nustatytų ar sutartinių prievolių, kurioms Parlamentas per biudžeto procedūrą negali daryti poveikio;

Skaidrumas, prieinamumas ir aiškumas

10.  ragina generalinį sekretorių pateikti pasiūlymą dėl biudžeto paskelbimo plačiajai visuomenei, užtikrinant, kad jis būtų išdėstytas išsamiai, suprantamai ir naudotojui patogiu būdu Parlamento interneto svetainėje siekiant, kad visi piliečiai galėtų įgyti didesnį supratimą apie Parlamento veiklą, prioritetus ir atitinkamus išlaidų modelius; mano, kad visų pirma Parlamento interneto svetainėje galėtų būti paskelbta informacinė grafika, šiuo metu skelbiama intranete;

11.  atsižvelgdamas į biudžeto procesą mano, kad visa aktuali, pakankamai išsami ir suskirstyta informacija turi būti laiku ir suprantamai pateikta Biuro nariams ir Biudžeto komitetui kiekvienu procedūros etapu, kad Biuras, Biudžeto komitetas ir frakcijos galėtų tinkamai apsvarstyti ir priimti sprendimus remdamiesi visapusiška informacija apie Parlamento biudžeto būklę ir poreikius;

12.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti tikslumą ir skaidrumą atsižvelgiant į biudžeto pokyčius kiekvienais metais; laikosi nuomonės, kad, nors tam tikros ypatingosios išlaidos, pvz., numatytos saugumui užtikrinti, 2017 m. biudžete yra pagrįstos, kasmet vis dažniau naudojamos ypatingosios išlaidos kelia problemų biudžeto kontrolės ir stabilumo požiūriu; prašo tiksliau apibrėžti ypatingąsias išlaidas; mano, kad siekiant užtikrinti atskaitomybę ir bendrojo biudžeto duomenų palyginamumą reikėtų atlikti įvertinimą, ar ypatingosios išlaidos neturėtų būti įtrauktos į vienas po kito einančių metų biudžetų procentinio skirtumo skaičiavimo pagrindą;

13.  pakartoja savo raginimą pateikti vidutinės trukmės ir ilgalaikį biudžeto planą, be kita ko, aiškiai atskiriant investicijas ir veiklos išlaidas, susijusias su Parlamento veikimu bei teisės aktais nustatytomis jo prievolėmis (įskaitant nuomą ir įsigijimus), laikantis jo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijos dėl Europos Parlamento 2016 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(9), ir atitinkamai ragina taip pakeisti pateikimą, kad būtų aiškiai atskirtos investicijų ir veiklos išlaidos;

14.  giria Biurą ir Naujovių ir technologinės pagalbos GD (ITEC) už naują Parlamento narių asmeninių puslapių oficialioje Parlamento interneto svetainėje išdėstymą, kuriuo suteikiama daugiau skaidrumo jų darbo kolektyvo sudėties ir statuso klausimu (sukurta nauja antraštė „Padėjėjai“ ir paantraštės „Padėjėjai“, „Akredituoti padėjėjai“, „Akredituoti padėjėjai“ (grupė), „Vietiniai padėjėjai“, „Paslaugų teikėjai“, „Mokėjimų tarpininkai“ ir „Stažuotojai“); prašo generalinio sekretoriaus užtikrinti reikiamą naujų Parlamento narių padėjėjams skirtų išmokų taisyklių, kurias Biuras patvirtino 2015 m. spalio 26 d., įgyvendinimo kontrolę;

15.  ragina bent kartą per penkerius metus sudaryti biudžetą remiantis realiais poreikiais pagal atskirus punktus, o ne koeficientų sistema;

Saugumas ir kibernetinis saugumas

16.  ragina pateikti vidutinės trukmės ir ilgalaikį biudžeto planą, įskaitant aiškią informaciją apie išlaidas, susijusias su saugumu ir kibernetiniu saugumu; be to, atsižvelgiant į pastaruosius įvykius, ragina Biurą atnaujinti bendrojo saugumo koncepciją ir ją kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2016 m. birželio mėn. paskelbti;

17.  laikosi nuomonės, kad kiekviena šios srities priemonė turėtų būti pagrįsta aiškiu Parlamento poreikių vertinimu ir proporcinga kylančiai rizikai; prašo generalinio sekretoriaus ir Biuro prieš Parlamento 2017 m. biudžeto svarstymą laiku pateikti Biudžeto komitetui bendrojo saugumo koncepciją, įskaitant bendrą tikėtinos rizikos ir numatytų saugumo priemonių vertinimą bei alternatyvias galimybes, taip pat pateikti išsamų jų poveikio 2017 m. biudžetui ir tolesniems biudžetams vertinimą, aiškiai atskiriant investicijas ir periodines išlaidas, ir apibrėžti priemones, kurios numatomos siekiant didinti Parlamento patalpų vidaus ir išorės saugumą, taip pat tokių priemonių poveikį 2017 m. biudžetui; ragina pateikti informaciją apie tarpinstitucinio administracinio bendradarbiavimo susitarimų saugumo srityje finansines pasekmes;

18.  prašo generalinio sekretoriaus įvertini, ar reikia persvarstyti esamas (Parlamento narių ir darbuotojų) draudimo sutartis, atsižvelgiant į terorizmo grėsmę, ir prireikus pateikti pasiūlymų dėl galimų trūkumų šalinimo;

19.  laikosi nuomonės, kad saugumo sistemą ne Parlamento patalpose ir toliau turėtų užtikrinti Belgijos valdžios institucijos;

Parama Parlamento narių įgaliojimų vykdymui

20.  atkreipia dėmesį į taikomas priemones, kuriomis siekiama padėti Parlamento nariams vykdyti savo įgaliojimus;

21.  teigiamai vertina Parlamento narių skaitmeninio portalo (e. portalas) išplėtimą, tačiau ragina generalinį sekretorių, atsižvelgiant į bepopierio darbo iniciatyvą, pagerinti dabartinę sistemą, pagal kurią Parlamento nariams siunčiamos popierinės mokėjimo lapelių kopijos, kad iki 2017 m. pabaigos jos būtų galiausiai atsisakyta; laikosi nuomonės, kad e. portale šia numatytąja funkcija elektroniniu būdu turėtų galėti naudotis visi Parlamento nariai ir dėl to būtų sutaupyta daug laiko ir lėšų;

22.  teigiamai vertina vis geresnės kokybės konsultacijas ir tyrimus, teikiamus Parlamento nariams ir komitetams; primena, kad 2013 m. steigiant Europos Parlamento tyrimų tarnybą (EPRS) buvo numatyta EPRS ir teminių skyrių bendradarbiavimo veiksmingumo laikotarpio vidurio peržiūra; todėl prašo generalinio sekretoriaus atlikti tokią peržiūrą ir iki 2016 m. pabaigos pateikti rezultatus Biudžeto komitetui; mano, kad į šią peržiūrą turėtų būti įtraukti pasiūlymai, kaip užtikrinti, kad EPRS teikiama parama būtų geriausiu būdu susieta su raida atitinkamuose teminiuose komitetuose, tuo pat metu atsižvelgiant į atskirų Parlamento narių poreikius, ir nesutaptų su teminių skyrių veikla, taip pat neskatintų konkurencijos tarp tarnybų;

23.  mano, kad turėtų būti įvertinti Parlamento narių poreikiai jų rinkimų apygardose, taip pat atsižvelgiant į rinkimų apygardų skirtumus, siekiant geriau padėti Parlamento nariams vykdyti savo veiklą rinkimų apygardose; laikosi nuomonės, kad mobilios Parlamento narių darbo vietos ir parama rinkimų apygardose turėtų būti grindžiamos realiais poreikiais ir naudojimo vertinimu ir dėl jų Parlamentui neturėtų atsirasti didelių arba periodinių papildomų išlaidų; primygtinai teigia, kad nereikia suteikti jokios aparatinės įrangos, nes bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka yra pakankama siekiant įsigyti pažangiausius prietaisus; abejoja dėl poreikio Parlamento nariams sukurti privačią mobilią darbo vietą, nes neatrodo, kad ši koncepcija būtų suderinama su Parlamento narių ir jų kabinetų veiklos organizavimo būdu;

24.  pritaria, kad informacinių technologijų (IT) priemonės yra svarbios Parlamento nariams siekiant vykdyti savo pareigas; tačiau pakartoja, kad būtina leisti įrengti atvirąją programinę įrangą ir taip sudaryti sąlygas sutaupyti daug su ryšių mokesčiais susijusių išlaidų, taip pat pagerinti Parlamento narių kabinetų darbo srautą, kartu atsižvelgiant į kibernetinį saugumą ir užtikrinant duomenų apsaugą;

25.  prašo, kad visais atvejais įprasta taptų galimybė skaitmeniniu būdu pasirašyti vidaus dokumentus (pvz., formas, rašytinius pareiškimus ir t. t.), kartu užtikrinant patikimumą ir saugumą; prašo įvertinti galimybę pradėti taikyti TAN tikrinimo sistemą Parlamento narių mobiliuosiuose telefonuose; be to, mano, kad reikėtų neskatinti naudoti fakso aparatų ir palaipsniui jų visai atsisakyti konkretaus Parlamento nario sprendimu;

26.  palankiai vertina naują reformą dėl papildomų klausimų raštu, kurią 2015 m. rugsėjo 3 d. patvirtino Konstitucinių reikalų komitetas Biudžeto komitetui paprašius priimant 2016 m. Parlamento biudžetą; prašo generalinio sekretoriaus nustatyti reikiamas įgyvendinimo pagal naują aiškinimą kontrolės priemones; prašo Pirmininkų sueigos atlikti šios naujos klausimų raštu tvarkos, būtent dėl papildomų klausimų, vertinimą, kad būtų nustatyta, kiek lėšų sutaupoma, ir prieš Parlamento biudžeto svarstymą 2016 m. rudenį, ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio mėn., informuoti Biudžeto komitetą apie šio vertinimo rezultatus;

27.  mano, kad tinkama 2017 m. numatyti tiek pat asignavimų pagal išlaidų paketą, susijusį su Parlamento narių padėjėjais, kiek jų buvo numatyta 2016 m., atsižvelgiant į pagal Tarnybos nuostatus taikomą teisiškai privalomą indeksavimą;

28.  laikosi nuomonės, kad dabartinis Parlamento narių parlamentinės veiklos aprašymas, pateiktas Parlamento interneto svetainėje, yra netikslus ir neatspindi tikros Parlamento narių veiklos ir aktyvumo; siūlo atsisakyti šiuo metu naudojamų klasifikuojančių interneto svetainių ir patobulinti informaciją apie atskirų Parlamento narių veiklą, skelbiamą oficialioje Parlamento svetainėje; ypač ragina įvertinti balsavimo paaiškinimų ir vienos minutės kalbų pateikimą, be kita ko, galimybę juos rodyti atskirai nuo kalbų per plenarinius posėdžius, ir įvertinti balsavimo paaiškinimų pridėtinę vertę ir galimas alternatyvas; tikisi, kad atitinkama už šį klausimą atsakinga Biuro darbo grupė pateiks Biudžeto komitetui savo darbotvarkę ir išvadas, kai tik jas gaus;

Parlamento narių išlaidos

29.  pakartoja savo raginimą Biurui nustatyti tikslesnes taisykles, susijusias su atskaitomybe dėl išlaidų, patvirtintų pagal bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką; šios taisyklės galėtų apimti ekonomiškai efektyvias priemones, pvz., Parlamento narių užregistruotų išlaidų skelbimą – tai daro vis daugiau Parlamento narių, kartu galėtų būti numatyta supaprastinta nepanaudotų lėšų sugrąžinimo sistema; pakartoja, kad tokioms priemonėms imtis nereikėtų papildomų Parlamento administracijos darbuotojų;

Pastatų politika

30.  primena, kad 2010 m. Biuro priimta vidutinės trukmės laikotarpio pastatų strategija šiuo metu persvarstoma; apgailestauja dėl to, kad Biuras dar nebaigė svarstyti Parlamento vidutinės trukmės laikotarpio pastatų strategijos; ragina generalinį sekretorių nedelsiant ir ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio mėn., prieš Parlamento biudžeto svarstymą 2016 m. rudenį, pateikti Biudžeto komitetui naują vidutinės trukmės laikotarpio pastatų strategiją;

31.  ragina Biurą pateikti ilgalaikę Parlamento pastatų strategiją; pakartoja, kad ilgalaikės investicijos, kaip antai Parlamento pastatų projektai, turi būti vykdomos apdairiai ir skaidriai; primygtinai reikalauja užtikrinti griežtą išlaidų valdymą, projektų planavimą ir priežiūrą; pakartoja savo raginimą užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą pastatų politikos srityje, remiantis išankstine informacija ir deramai atsižvelgiant į Finansinio reglamento 203 straipsnį; mano, kad formuojant ilgalaikę pastatų strategiją turėtų būti atsižvelgta į ataskaitą dėl Europos istorijos namų vėlavimo ir didesnių išlaidų priežasčių;

32.  ragina biudžete tiksliai atspindėti poziciją dėl Parlamento pastatų; atitinkamai ragina Parlamento galutiniame biudžete aiškiai nurodyti Konrado Adenauerio (KAD) pastato išlaidas ir ateityje į biudžetą įtraukti su nuosavybe susijusias investicijas, kad nebereikėtų atlikti kaupiamųjų perkėlimų;

33.  laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį, jokie kiti Parlamentariumo projektai neturėtų būti pradėti iš anksto nepasikonsultavus su Biudžeto komitetu ir negavus jo patvirtinimo;

34.  todėl nuo 2018 m. siūlo numatyti konkrečią eilutę, skirtą investicijoms į pastatų statybą, kurios finansavimo pagrindą 2018 m. sudarytų lėšos, pasiūlytos 2017 m. kaip ypatingosios išlaidos;

35.  atsižvelgdamas į 2017 m. ypatingas aplinkybes, dėl kurių reikia skirti didelių investicijų į saugumo infrastruktūrą, siūlo panaudoti visas 2017 m. pabaigoje nepanaudotas lėšas, kad būtų apmokėtos KAD pastato statybos išlaidos ir išvengta maksimalių palūkanų normos mokėjimų bankams už paskolas, kurios turėtų būti paimtos statybai finansuoti;

36.  prašo pateikti daugiau informacijos apie esamą projekto, kurį įgyvendinant renovuojamas Paulio-Henri Spaako (PHS) pastatas, padėtį; ragina, kad Biuras pradėtų renovacijos tyrimą ir jį nagrinėtų; tikisi, kad Biuras, nustatydamas renovacijos laikotarpį, atsižvelgs į būtinybę užtikrinti tinkamas ir saugias darbo sąlygas; prašo, kad Biuras, kai tik galės, informuotų Biudžeto komitetą apie visus veiksmus; atsižvelgdamas į tai, ragina Biurą padėti pamatus tam, kad PHS pastatas būtų pertvarkytas į pavyzdinį pažangų pastatą energijos vartojimo efektyvumo požiūriu, ir nedelsiant imtis pastato atnaujinimo;

37.  ragina atsakingus Pirmininko pavaduotojus pateikti Biudžeto komitetui KAD pastato pažangos ataskaitą;

38.  mano, kad išsamiai nagrinėjant sąveikos ir lėšų taupymo galimybes reikėtų ir toliau vykdyti struktūrines ir organizacines reformas, kuriomis siekiama didesnio efektyvumo, aplinkosauginio tvarumo ir veiksmingumo; primena, kad itin daug lėšų galėtų būti sutaupyta, jeigu institucija turėtų tik vieną, o ne tris darbo vietas (Briuselis, Strasbūras ir Liuksemburgas); pabrėžia, kad šis procesas turėtų būti vykdomas nesukeliant grėsmės Parlamento teisėkūros kompetencijai, biudžeto įgaliojimams ir tikrinimo įgaliojimams arba Parlamento narių, padėjėjų ir darbuotojų darbo sąlygų kokybei;

Su darbuotojais susiję klausimai

39.  teigiamai vertina pasiūlymą 2017 m. 60 pareigybių sumažinti etatų planą, laikantis su Taryba pasiekto susitarimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kurį Taikinimo komitetas patvirtino 2015 m. lapkričio 14 d. vykdant biudžeto procedūrą;

40.  primena, kad 5 proc. sumažinto darbuotojų skaičiaus tikslas netaikomas bendram frakcijų darbuotojų skaičiui, laikantis sprendimų, priimtų dėl 2014, 2015 ir 2016 finansinių metų;

41.  pritaria tam, kad reikia numatyti papildomas airių kalbos vertimo raštu ir žodžiu pareigybes; atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją, netaiko šioms naujoms pareigybėms 5 proc. mažinimo tikslo; ragina generalinį sekretorių konsultuotis su Airijai atstovaujančiais Parlamento nariais siekiant galimo airių kalbos vartojimo racionalizavimo, nepakenkiant Parlamento nariams garantuojamoms teisėms;

42.  pritaria tam, kad per visas plenarinių posėdžių diskusijas būtų pradėta naudotis tarptautinės gestų kalbos vertimo žodžiu paslaugomis, kad bent šios diskusijos būtų iš tikrųjų prieinamos visiems ES piliečiams;

43.  teigiamai vertina pažangą, padarytą vertimo raštu ir vertimo žodžiu efektyvumo srityje; pripažįsta vertėjų žodžiu teikiamų paslaugų kokybę ir pridėtinę vertę; ragina generalinį sekretorių ir vertėjų žodžiu atstovus nedelsiant sudaryti tvarų susitarimą, kuriame būtų suderintos kokybiškos darbo sąlygos ir veiksmingas valdymas, kad būtų išvengta pusiausvyros sutrikimo darbo valandų požiūriu ir bendro vertėjų žodžiu nesaugumo jausmo, atsižvelgiant į socialines teises; prašo generalinio sekretoriaus parengti tolesnius racionalizavimo pasiūlymus, pvz., susijusius su didesniu vertimo raštu ir žodžiu pareikalavus kiekiu, ypač turint mintyje Europos Parlamento jungtinių grupių veiklą; mano, kad nuo 2014 m. spalio mėn. nagrinėjimo komitete etapu pateikiamų pakeitimų atžvilgiu taikoma lingvistinio profiliavimo sistema – tai didesnio veiksmingumo, kurį galima užtikrinti ir toliau plėtoti, pavyzdys; laikosi nuomonės, kad vertimas žodžiu ir vertimas raštu – tai pagrindiniai visiems atviros Europos demokratijos elementai, ir atitinkamai ragina neleisti vykdyti reformos, kuria būtų apribota kuo didesnė prieiga prie Parlamento veiklos ir dokumentų kuo įtraukesniu būdu;

44.  ragina Biurą įvertinti ir prireikus persvarstyti stažuotojų statutą reglamentuojančias taisykles, be kita ko, nustatant minimalų atlyginimą ir suderinant su maitinimo paslaugomis susijusius kainų pasiūlymus visiems stažuotojams Parlamento administracijoje ir Parlamento narių kabinetuose, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris ir apsaugotos stažuotojų socialinės teisės;

45.  ragina Biurą persvarstyti komandiruočių išlaidų, susijusių su kelionėmis iš vienos Parlamento darbo vietos į kitą ir atgal, ir akredituotųjų Parlamento narių padėjėjų išlaidų kompensavimą reglamentuojančias taisykles, kad jos būtų suderintos su kitiems darbuotojams taikomomis taisyklėmis;

46.  laikosi nuomonės, jog reikia pradėti taikyti trečią procedūrą siekiant užtikrinti, kad Parlamento nario ir padėjėjo sutartis galėtų būti nutraukta bendru sutikimu;

Vairuotojų paslaugos / judumas

47.  abejoja dėl pasiūlymo dėl vairuotojų paslaugų internalizavimo pakeičiant išorės paslaugų teikėją Parlamento sutartininkais – dėl to iš karto susidarytų maždaug 3,7 mln. EUR papildomų išlaidų; mano, kad gerai parengta išorės sutartis, sudaryta laikantis taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių, kai išorės paslaugų teikėjas aiškiai įpareigojamas prisiimti atsakomybę už saugumą ir patikimumo patikrinimus, taip pat už deramas darbo sąlygas ir užmokestį, turėtų būti laikoma alternatyvia galimybe; pritartų internalizavimui tik tuomet, jeigu jo išlaidos neviršytų išlaidų, susijusių su dabartine sistema, ir jeigu juo vairuotojams būtų užtikrintos deramos darbo sąlygos ir užmokestis, didesnė lyčių pusiausvyra ir ekologiškesnių automobilių naudojimas; prašo prieš priimant sprendimą pateikti išsamią informaciją Biudžeto komitetui;

48.  prašo generalinio sekretoriaus konsultuotis su Belgijos valdžios institucijomis siekiant užtikrinti geras galimybes naudotis nauju tiesioginiu traukinio reisu tarp traukinių stoties Bruxelles-Luxembourg ir Zaventemo oro uosto ir apskritai geriausias naudojimosi sąlygas, kurios galėtų apimti Parlamento narių leidimų pripažinimą vietoj dabartinės laissez passer sistemos;

49.  laikosi nuomonės, kad automobilių parke turėtų būti daugiau išlaidų ir kuro požiūriu efektyvesnių ir saugesnių automobilių; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama mikroautobusų ir autobusų naudojimui važiuojant į oro uostą arba atvažiuojant iš jo pagal nustatytą grafiką; ragina generalinį sekretorių pateikti pranešimą dėl visiško perėjimo prie elektra varomo transporto iki dešimtmečio pabaigos;

50.  prašo generalinio sekretoriaus vesti diskusijas su Parlamento kelionių agentūra; ragina kelionių agentūrą intensyviau vykdyti kainų palyginimus; ragina kelionių agentūrą aktyviai ieškoti pigesnių bilietų juos užsakant ir apskritai siūlyti konkurencingesnes kainas Parlamento nariams ir visų kategorijų darbuotojams, kartu užtikrinant tinkamas bilietų keitimo sąlygas;

Komunikacija

51.  prašo pateikti 2014 m. informavimo ir komunikacijos kampanijos bendros strategijos ir metodo ex post vertinimo rezultatus (planuota vertinimo ataskaitą parengti ne vėliau kaip 2015 m. antrąjį pusmetį);

52.  pakartoja savo raginimą generaliniam sekretoriui, kad reikia pranešti Biudžeto komitetui 2014 m. Parlamento rinkimų kampanijos įvertinimo ir Parlamento komunikacijos priemonių, skirtų plačiajai visuomenei, veiksmingumo rezultatus;

53.  pripažįsta Parlamento informacijos biurų vaidmenį didinant informuotumą apie Parlamento ir apskritai Sąjungos veiklą; mano, kad Parlamento informacijos biurų atžvilgiu reikėtų numatyti veiksmingumo priemones; laikosi nuomonės, kad minėtieji informacijos biurai turėtų, kiek tai įmanoma, veikti tame pačiame pastate kaip ir Komisijos atstovybės ir dalytis su jomis administracinio padalinio paslaugomis; prašo įvertinti informacijos biurų tikslus, užduotis ir veiklos rezultatus ir pagal juos apibrėžti prioritetus;

54.  prašo įvertinti glaudesnio bendradarbiavimo su televizijos kanalu ARTE Strasbūre galimybę siekiant sukurti Europos žiniasklaidos centrą jaunų žurnalistų mokymo tikslais;

55.  ragina generalinį sekretorių pateikti ataskaitą dėl įmonių ir organizacijų, kurioms suteikta teisė patekti į Parlamentą, kad jos galėtų organizuoti forumus apie savo veiklą; ragina generalinį sekretorių išlaikyti įvairių sektorių atstovų ir įvairių tipų organizacijų, kuriems suteikta teisė patekti į Parlamentą, pusiausvyrą;

Kiti klausimai

56.  primygtinai ragina generalinį sekretorių pateikti išsamią ataskaitą apie Parlamento, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendradarbiavimo susitarimų administracinių dalių įgyvendinimą ir ja remiantis parengti galimus susitarimus dėl tolesnio administracinio bendradarbiavimo logistikos, infrastruktūros arba saugumo srityse;

57.  primygtinai ragina generalinį sekretorių pateikti paaiškinimą, kaip šiuo metu valdoma Parlamento sporto salė ir kokios yra šiomis aplinkybėmis dabartinės Parlamento darbuotojų naudojimosi galimybės; be to, prašo pateikti paaiškinimą apie vykstantį ginčą ir pateiktus alternatyvius pasiūlymus, kaip užtikrinti veiksmingą ir ekonomiškai efektyvų sporto salės valdymą ateityje;

58.  laikosi nuomonės, kad galima papildomai sutaupyti išlaidas baldams, nes mano, kad 3 589 832 EUR padidinimas 2016 m. ir panašus padidinimas 2017 m., palyginti su 2 415 168 EUR 2015 m., toli gražu nėra pagrįsti;

59.  teigiamai vertina retesnį ir veiksmingesnį dėžių (pranc. cantines) naudojimą; ragina keliaujant į Strasbūrą dalytis dėžėmis;

60.  prašo generalinio sekretoriaus visapusiškai įgyvendinti Finansinio reglamento nuostatas dėl ekonomiškai efektyvaus žaliojo viešojo pirkimo, laikantis šio reglamento dvasios ir raidės, ir sustiprinti Parlamento viešųjų pirkimų strategiją šiuo požiūriu;

61.  ragina ir toliau siekti taupyti energiją, visų pirma kalbant apie pastatų apšvietimą ir šildymą, nes diskusijos dėl 2016 m. biudžeto parodė, kad šioje srityje dar galima sutaupyti;

62.  ragina labiau skatinti vartoti sveiką ir ekologišką maistą; be to, šiuo požiūriu ragina Biurą įvertinti galimybę teikti sveiką maistą ne tik įvairinant paslaugas, bet ir, visų pirma, teikiant šviežius vaisius ir daržoves prieinamesnėmis kainomis;

o
o   o

63.  patvirtina 2017 finansinių metų sąmatą;

64.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir sąmatą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1. (4) OL L 287, 2013 10 29, p. 15. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0376. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0407. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0172. (8) OL L 156, 2005 6 18, p. 3. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0172.

2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2015 m. ataskaitos dėl Turkijos (2015/2898(RSP))

P8_TA(2016)0133 B8-0442/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2015 m. ataskaitą dėl Turkijos (SWD(2015)0216),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 15 d. Tarybos išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso ir ankstesnes atitinkamas Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES plėtros strategija“ (COM(2015)0611),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystės su Turkijos Respublika programoje (toliau – stojimo partnerystė), ir į ankstesnius 2001 m., 2003 m. ir 2006 m. Tarybos sprendimus dėl stojimo partnerystės,

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą po 2015 m. lapkričio 29 d. ES ir Turkijos aukščiausiojo lygio susitikimo bei ES ir Turkijos veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl armėnų genocido 100-ųjų metinių(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. tarpvyriausybinę konferenciją, per kurią oficialiai pradėtos derybos dėl 17 skyriaus (ekonominė ir pinigų politika),

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos 2009 m. ataskaitos(2), 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Turkijos pažangos ataskaitos(3), 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl 2011 m. Turkijos pažangos ataskaitos(4), 2013 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl 2012 m. Turkijos pažangos ataskaitos(5), 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Turkijoje(6), 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl 2013 m. Turkijos pažangos ataskaitos(7), 2014 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl Turkijos veiksmų, dėl kurių kyla įtampa Kipro Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje(8), 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl žodžio laisvės Turkijoje(9) ir 2015 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl Komisijos pateiktos 2014 m. Turkijos pažangos ataskaitos(10),

–  atsižvelgdamas į savo raginimą Komisijai rezoliucijoje dėl Komisijos pateiktos 2014 m. Turkijos pažangos ataskaitos iš naujo įvertinti, kaip iki šiol buvo vykdomos derybos ir kaip būtų galima pagerinti ir suintensyvinti ES ir Turkijos santykius ir bendradarbiavimą,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 21 d. Europos bendrijos ir jos valstybių narių paskelbtą pareiškimą, pagal kurį įtraukta nuostata, kad visų valstybių narių pripažinimas yra būtinas derybų elementas, taip pat nustatyta, jog reikia, kad Turkija visiškai įgyvendintų Ankaros susitarimo papildomą protokolą, be išankstinių nuostatų ir diskriminacijos pašalindama visas laisvo prekių judėjimo kliūtis,

–  atsižvelgdamas į tai, kad, remiantis 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, visapusiška Kopenhagos kriterijų atitiktis ir ES pajėgumas integruoti naujas nares yra Turkijos stojimo į ES sąlygos,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 46 straipsnį, kuriame teigiama, kad susitariančios šalys įsipareigoja vykdyti galutinius Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimus kiekvienoje byloje, su kuria jos susijusios kaip bylos šalys,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į krizę Sirijoje, pastangas užtikrinti paliaubas ir rasti taikų sprendimą, taip pat į Turkijos įsipareigojimus didinti stabilumą ir propaguoti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis intensyviomis pastangomis, siekiant išspręsti įsisenėjusius dvišalius klausimus, ginčus ir konfliktus su kaimyninėmis šalimis dėl sausumos ir jūrų sienų bei oro erdvės, laikantis JT Chartijos ir vertybių bei principų, kurie sudaro ES pagrindą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad pagarba teisinės valstybės principams, visų pirma, be kita ko, valdžių padalijimo principui, demokratijai, saviraiškos laisvei, žmogaus teisėms, mažumų teisėms ir religijos laisvei, yra esminiai derybų proceso klausimai,

–  atsižvelgdamas į tai, kad patvirtinta 3 mlrd. EUR suma (1 mlrd. EUR skiriama iš ES biudžeto, o likusią dalį suteiks valstybės narės), skirta pabėgėlių krizei Turkijoje valdyti,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuolatinės pranešėjos Turkijos klausimu Kati Piri darbą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2005 m. spalio 3 d. pradėtos stojimo derybos su Turkija ir kadangi šių derybų pradžia yra ilgalaikio proceso, kurio baigties negalima iš anksto numatyti ir kuris grindžiamas teisingomis bei griežtomis sąlygomis ir įsipareigojimu vykdyti reformas, atskaitos taškas;

B.  kadangi ES turėtų išlikti reformų Turkijoje atspara, atsižvelgiant į stojimo derybų ir plėtros proceso galimybes užtikrinti pertvarką;

C.  kadangi, remiantis 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, turėtų būti visapusiškai įvykdyti Kopenhagos kriterijai ir užtikrintas ES integracinis pajėgumas; kadangi Turkija įsipareigojo įvykdyti Kopenhagos kriterijus, imtis tinkamų ir veiksmingų reformų ir palaipsniui suderinti savo teisės aktus su ES teisynu; kadangi šios Turkijos pastangos turėtų būti laikomos jos galimybe stiprinti savo institucijas ir tęsti demokratizavimo bei modernizavimo procesą;

D.  kadangi pagarba teisinės valstybės principams, visų pirma, be kita ko, valdžių padalijimo principui, saviraiškos ir žiniasklaidos laisvei, žmogaus teisėms ir demokratijai, kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, geriems santykiams su kaimyninėmis šalimis, religijos laisvei, asociacijų ir taikių protestų laisvei, mažumų teisėms, moterų teisėms ir kovai su pažeidžiamų grupių, įskaitant romų tautybės asmenis, neįgaliuosius, lesbietes, gėjus, biseksualius, translyčius ir interseksualius (LGBTI) asmenis, diskriminacija, yra esminiai derybų proceso klausimai;

E.  kadangi vertinant pagal politinius kriterijus reformų tempas sulėtėjo ir nemažai pažengta atgal saviraiškos laisvės ir susirinkimų laisvės srityse;

F.  kadangi Turkijoje įkalintų žurnalistų skaičius vis dar vienas didžiausių pasaulyje;

G.  kadangi pagal organizacijos „Freedom House“ spaudos ir žiniasklaidos laisvės indeksą Turkija vis dar priskiriama prie šalių, kuriose nėra laisvos spaudos ir yra tik dalinė interneto laisvė;

H.  kadangi Turkijoje padėtis vidaus ir išorės saugumo srityse sparčiai blogėja;

I.  kadangi Turkijoje įvykdytas ne vienas grupuotei „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL („Da'esh“)) priskiriamas teroristinis išpuolis Dijarbakyre, Suruče, Ankaroje ir Stambule, per kuriuos žuvo iš viso 150 nekaltų asmenų;

J.  kadangi dėl Rusijos vykdomų Alepo ir kitų Sirijos sričių bombardavimų susidarė labai didelis papildomas Turkijoje apsaugos ieškančių pabėgėlių srautas;

K.  kadangi ES ir Turkija susitarė suintensyvinti derybų procesą ir intensyviai bendradarbiauti migracijos srityje;

L.  kadangi Turkijos gyventojai be galo svetingai priėmė didžiulį skaičių tarp jų gyvenančių pabėgėlių; kadangi, remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, Turkija priima didžiausią pasaulyje pabėgėlių skaičių ir apie 2,7 milijonus registruotų pabėgėlių iš Sirijos, Irako ir Afganistano;

M.  kadangi Turkijos valdžios institucijos neleido vėl atidaryti ortodoksų seminarijos Heibeliados saloje;

I.ES ir Turkijos santykių padėtis

1.  atsižvelgdamas į tai, kad Turkijos viduje pažengta atgal demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymosi srityje, yra labai susirūpinęs dėl to, kad per pastaruosius metus bendras reformų Turkijoje tempas sulėtėjo ir kad tam tikrose itin svarbiose srityse, tokiose kaip teismų sistemos nepriklausomumas, susirinkimų laisvė, saviraiškos laisvė, taip pat pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams, esama regreso, dėl kurio Turkija vis labiau tolsta nuo atitikties Kopenhagos kriterijams, kuriuos šalys kandidatės privalo vykdyti;

2.  pabrėžia, kad Turkija yra svarbi strateginė ES partnerė ir kad aktyvios ir patikimos derybos būtų tinkama struktūra, siekiant išnaudoti visas ES ir Turkijos santykių teikiamas galimybes; pažymi, kad ES suintensyvino derybų procesą, ir tikisi, kad pradėjus derybas dėl skyrių bus padaryta konkreti pažanga; atsižvelgdamas į tai, ragina Turkiją pasiekti konkrečios pažangos ir prisiimti tikrus įsipareigojimus; pakartoja savo prašymą Komisijai iš naujo įvertinti, kaip iki šiol vyko derybos ir kaip galėtų būti pagerinti ir suintensyvinti ES ir Turkijos santykiai ir bendradarbiavimas; tvirtai remia struktūrizuotą, intensyvesnį ir atvirą aukšto lygio politinį dialogą pagrindiniais bendrų interesų teminiais klausimais, tokiais kaip migracija, kova su terorizmu, energetika, ekonomika ir prekyba;

3.  mano, kad sprendimas atidėti Komisijos teikiamą 2015 m. pažangos ataskaitą iki tol, kol Turkijoje bus įvykę 2015 m. lapkričio mėn. rinkimai, yra netinkamas, nes tai sudaro įspūdį, kad ES nori nutylėti pagrindinių teisių pažeidimų problemas mainais į Turkijos vyriausybės bendradarbiavimą pabėgėlių klausimu; prašo Komisijos įsipareigoti skelbti metines pažangos ataskaitas pagal konkretų ir nustatytą tvarkaraštį; ragina ir Komisiją, ir Tarybą neignoruoti Turkijos vidaus pokyčių ir nedviprasmiškai pasisakyti už teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių laikymąsi Turkijoje, kaip nustatyta Kopenhagos kriterijuose ir nepaisant kitų interesų;

4.  atkreipia dėmesį į 2015 m. lapkričio 1 d. surengtų parlamento rinkimų rezultatus ir naujos vyriausybės suformavimą; pakartoja savo raginimą sumažinti taikomą 10 proc. minimalų slenkstį rinkimams ir ragina užtikrinti politinių partijų ir rinkiminių kampanijų finansavimo skaidrumą; palankiai vertina aktyvų pilietinės visuomenės savanorių dalyvavimą rinkimuose ir didelį rinkėjų aktyvumą; tačiau smerkia žiniasklaidos bauginimą, priekabiavimą prie jos ir opozicijos partijų diskriminaciją per priešrinkiminę kampaniją, smurto ir bauginimų aplinką, kurioje ypač galima išskirti išpuolius prieš konkrečius kandidatus ir opozicijos partijų būstines, visų pirma Tautų demokratijos partijos (HDP) būstinę, bei ryškią politinę poliarizaciją; palankiai vertina tai, kad po pastarųjų dviejų rinkimų, nepaisant 10 proc. minimalaus slenksčio rinkimams, Turkijos Didysis Nacionalinis Medžlisas tapo įtraukesnis Turkijos mažumų grupėms;

5.  ragina atnaujinti muitų sąjungą ir išplėsti jos taikymo sritį įtraukiant naujus sektorius, įskaitant žemės ūkio produktus, paslaugas ir viešuosius pirkimus; atkreipia dėmesį į tai, kad derybos dėl to turi prasidėti antrąjį 2016 m. pusmetį; primena, kad visas muitų sąjungos teikiamas galimybes bus galima panaudoti tik tada, kai Turkija visapusiškai įgyvendins papildomą protokolą visų valstybių narių atžvilgiu; mano, kad būsimuose ES ir trečiųjų šalių pasirašytuose laisvosios prekybos susitarimuose, visų pirma derybose dėl ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP), turėtų būti atsižvelgta į Turkijos interesus; ragina užtikrinti geresnes asmenų laisvo judėjimo ir didesnes kultūrinių mainų galimybes;

6.  teigiamai vertina tai, kad suintensyvėjo politinis ES ir Turkijos dialogas užsienio ir saugumo politikos srityje, ir tai, kad 2015 m. Turkija labiau prisiderino prie ES pareiškimų ir Tarybos sprendimų; apgailestauja dėl to, kad Turkija neprisiderino prie Tarybos sprendimo dėl Rusijos Federacijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos ir įvykių rytų Ukrainoje, įskaitant ribojamąsias priemones;

7.  pakartoja, kad Turkija turėtų labiau suderinti savo užsienio politiką su ES politika pagal derybų programos nuostatas; mano, kad itin svarbu labiau keistis informacija užsienio politikos klausimais ir, kai tinkama, kviesti Turkijos užsienio reikalų ministrą dalyvauti Užsienio reikalų tarybos posėdžiuose; primena, kad Turkija yra strategiškai svarbi ES energetiniam saugumui, nes yra viena iš pagrindinių tranzito šalių; mano, kad itin svarbu sparčiai plėtoti bendradarbiavimą energetikos srityje ir išplėsti per Turkiją einantį energijos tranzito į Europos Sąjungą koridorių;

8.  pakartoja, jog reikia stiprinti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis, nes jie sudaro pagrindinę derybų programos dalį ir yra esminis plėtros proceso elementas; atsižvelgdamas į tai, ragina Turkiją laikantis JT Chartijos nuostatų ir tarptautinės teisės labiau stengtis išspręsti esamas dvišales problemas, įskaitant neišspręstus teisinius įsipareigojimus ir ginčus su artimiausiomis kaimyninėmis šalimis dėl sausumos ir jūrų sienų bei oro erdvės; ragina Turkijos vyriausybę pasirašyti ir ratifikuoti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS); primygtinai ragina Turkijos vyriausybę nutraukti nuolatinius Graikijos oro erdvės ir teritorinių vandenų pažeidimus, taip pat Turkijos karinių lėktuvų skraidymo virš Graikijos salų praktiką; apgailestauja dėl to, kad Turkijos Didžiojo Nacionalinio Medžliso paskelbta karo su Graikija grėsmė vis dar neatšaukta; primygtinai ragina Turkiją ir Armėniją toliau normalizuoti savo santykius ir užmegzti diplomatinius santykius be išankstinių sąlygų, taip pat ragina atidaryti Turkijos ir Armėnijos sieną, nes tai galėtų pagerinti santykius, ypač kalbant apie tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir ekonominę integraciją;

II.Pagarba teisinės valstybės principams, demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms

9.  mano, kad, laikantis ES įsipareigojimo vadovautis teisinės valstybės principais ir pagrindinėmis vertybėmis, Turkijoje reikia skubiai vykdyti teisminių institucijų ir pagrindinių teisių, taip pat teisingumo, laisvės ir saugumo sričių reformas; ragina ES Tarybą, nepažeidžiant valstybių narių pozicijų, kai tik bus patenkinti oficialios derybų pradžios kriterijai, pasiūlyti pradėti derybas dėl 23 skyriaus (teismų sistema ir pagrindinės teisės) ir 24 skyriaus (teisingumas, laisvė ir saugumas), taip pat užtikrinti, kad reformų procesas Turkijoje būtų grindžiamas ES vertybėmis ir standartais; ragina Turkiją visapusiškai bendradarbiauti su Europos Taryba ir Venecijos komisija teismų sistemos reformų srityje;

10.  apgailestauja dėl didelio Turkijos regreso žodžio laisvės, saviraiškos laisvės ir nuomonės laisvės, reiškiamos internetu ir ne internetu, srityse per praėjusius dvejus metus – dabar Turkija pagal naujausią organizacijos „Žurnalistai be sienų“ paskelbtą pasaulio spaudos laisvės indeksą užima 149-ą vietą tarp 180 šalių; primena, kad, pačių Turkijos valdžios institucijų duomenimis, Turkija – šalis, kurioje įkalintų žurnalistų skaičius yra didžiausias pasaulyje; pakartoja, kad nuomonės, saviraiškos ir žodžio laisvė, įskaitant nepriklausomą žiniasklaidą, yra pagrindinės Europos vertybės; palankiai vertina Konstitucinio Teismo sprendimą, kad buvo pažeistos Cano Dündaro ir Erdemo Gülio teisės; primena, kad jų byla vis dar nagrinėjama teisme (ir prokurorai prašo skirti keleto įkalinimų iki gyvos galvos bausmes), reiškia susirūpinimą dėl sprendimo viso bylos nagrinėjimo metu neleisti dalyvauti visuomenei bei ragina nuodugniai ir objektyviai ištirti šių žurnalistų teiginius dėl ginklų gabenimo į Siriją; smerkia Turkijos prezidento naujausius pareiškimus, nukreiptus prieš Konstitucinį Teismą; ragina nedelsiant išlaisvinti visus įkalintus žurnalistus, o Europos diplomatus ragina toliau atidžiai stebėti visas baudžiamąsias bylas prieš žurnalistus; apgailestauja dėl svarbių vyriausybės pareigūnų asmeninių išpuolių prieš žurnalistus ir oponentus, taip pat dėl to, kad Turkijos vyriausybės lyderių vykdomas valdymas įgyja vis labiau autoritarinę formą; primygtinai ragina Turkiją kovoti su bet kokių formų žurnalistų bauginimu, visų pirma ištiriant visus fizinius išpuolius prieš žurnalistus ir grasinimus jiems, aktyviai užkertant kelią išpuoliams prieš žiniasklaidos priemones, tačiau taip pat išsklaidant politinę įtampą, sukuriančią tokią aplinką, kurioje ribojama žodžio laisvė žiniasklaidoje ir internete;

11.  atkreipia dėmesį į 2016 m. sausio 27 d. organizacijos „Transparency International“ paskelbtą 2015 m. korupcijos suvokimo indeksą, kuris rodo, kad per praėjusius metus korupcija Turkijoje išaugo ir kad Turkija atsidūrė 66-oje vietoje; pabrėžia, jog Turkijos vyriausybė turi siųsti aiškius ir nuoseklius signalus, kad ji iš tikrųjų ketina kovoti su korupcija visais valdžios lygmenimis;

12.  primena, kad kova su korupcija turėtų būti vienas iš Turkijos prioritetų; todėl ragina Turkiją atnaujinti kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą, įsteigti nepriklausomą kovos su korupcija instituciją ir sukaupti patikimą tyrimų, teisminio persekiojimo ir nuosprendžių patirtį, įskaitant aukšto lygio pareigūnų atvejus;

13.  ragina atkurti žiniasklaidos priemonės „Koza İpek Holding“ ir „Feza“ žiniasklaidos grupės nepriklausomumą ir iš direktorių valdybų pašalinti visus vyriausybės atstovus, grąžinti į darbą dešimtis darbuotojų, atleistų už išreikštą nepasitenkinimą tuo, kad žiniasklaidą perėmė vyriausybė, ir panaikinti iškeltus kaltinimus terorizmu;

14.  smerkia smurtinį ir neteisėtą keleto Turkijos laikraščių perėmimą (įskaitant vėliausiai įvykdytą laikraščio „Zaman“ perėmimą) ir išreiškia susirūpinimą dėl „Digiturk“ sprendimo (kaip teigiama, pagrįsto, be kita ko, politiniais motyvais) nutraukti televizijos kanalų transliacijas; ragina Turkijos vyriausybę nutraukti politinį ir ekonominį spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai; griežtai smerkia žodinius ir fizinius išpuolius prieš žurnalistus ir tai, kad prieš juos vis dažniau naudojami šmeižto ir kovos su terorizmu teisės aktai; atkreipia dėmesį į tai, kad blokuojamas tiek internetinės, tiek ne internetinės žurnalistikos turinys bei taikoma interneto svetainių, visų pirmą socialinių tinklų, blokavimo praktika, o dėl to atsirado žurnalistų, bijančių, jog už valdžios kritiką bus imamasi dar didesnių represijų, vidinė cenzūra; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad užblokuota dešimtys tūkstančių interneto svetainių, dėl 2015 m. kovo mėn. priimtų Interneto žiniasklaidos reguliavimo įstatymo pataisų ir dėl Telekomunikacijų direkcijos (turk. TIB), kuri suteikia leidimą per keturias valandas dėl įvairiausių miglotų priežasčių užblokuoti svetainę, galių; yra susirūpinęs dėl to, kad Turkijos palydovinio ryšio paslaugų teikėjas „Turksat“ 2016 m. vasario 26 d. (penktadienį) Ankaros prokuroro, atliekančio tyrimą, ar IMC TV rėmė „teroristinę“ grupę, reikalavimu sustabdė šio kanalo transliacijas; reiškia savo susirūpinimą dėl žiniasklaidos organizacijoms taikomų nepaprastai didelių mokestinių baudų; ragina persvarstyti interneto įstatymą, kad būtų palaikoma aplinka, skatinanti žodžio laisvę internete ir privatumo bei asmens teisių apsaugą; smerkia Turkijos vyriausybės pareigūnų mėginimus įbauginti ir, kai kuriais atvejais, deportuoti keletą užsienio žurnalistų; ragina atlikti nepriklausomą tinklaraščio apie Siriją „Tyliai žudoma Raka“ žurnalistų Naji Jerfo, Ibrahimo Abdelio Qadero ir Fareso Hammadi nužudymo Turkijos teritorijoje tyrimą; taip pat apgailestauja dėl tyrimų, sulaikymų, laisvės atėmimo bausmių ir baudžiamojo pobūdžio baudų už tariamus valstybės vadovo įžeidimus pagal Baudžiamojo kodekso 299 straipsnį; ragina Turkijos vyriausybę spręsti šias problemas kaip skubų ir prioritetinį klausimą, siekiant užtikrinti pliuralizmą pagal tarptautinius standartus; mano, kad vienas svarbiausių bet kokios veiksmingos demokratijos elementų yra atviros viešosios diskusijos;

15.  ragina Turkijos vyriausybę priimti patikimą duomenų apsaugos įstatymą ir įsteigti nepriklausomą duomenų apsaugos instituciją pagal Europos standartus, sudaryti reikiamas sąlygas veiksmingam ir efektyviam tarptautiniam policijos ir teisminiam bendradarbiavimui ir dalijimuisi informacija bei prie jų prisidėti, kad sykiu būtų įvykdyti ir vizų režimo liberalizavimo kriterijai; ragina Turkijos valdžios institucijas aiškiai apibrėžti įstatymo taikymo išimtis, visų pirma susijusias su duomenų apie sveikatą tvarkymu, ir taikyti tokią atrankos procedūrą, kuri užtikrintų duomenų apsaugos institucijos pareigūnų nepriklausomumą;

16.  pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl kovos su terorizmu įstatymo, visų pirma dėl plačios ir pernelyg miglotos terorizmo, organizuoto nusikalstamumo ir propagandos apibrėžties, nes dėl to akivaizdžiai neįmanoma nustatyti, koks yra tikslus tokių nusikaltimų pobūdis; primygtinai tvirtina, kad baudžiamosios teisės ir kovos su terorizmu teisės aktai turi atitikti EŽTT praktiką ir kad Turkijai derėtų visapusiškai jos paisyti ir ją įgyvendinti; ragina Turkiją sukurti politinę ir teisinę aplinką, kurioje teismų sistema galėtų vykdyti savo pareigas nepriklausomai ir nešališkai, be kita ko, ir faktiškai, kad ji netaptų susidorojimo su kitaip manančiais šalies viduje priemone; ragina Turkiją įgyvendinti visus Europos teismų priimtus sprendimus; reiškia susirūpinimą dėl daugybės teisėjų ir prokurorų paskyrimų į kitas pareigas, neprašomų perkėlimų ir atleidimų, nes tai kenkia teismų sistemos nepriklausomumui, nešališkumui ir veiksmingumui, taip pat pagarbai tinkamo proceso ir valdžių padalijimo principams; ragina skubiai užtikrinti, kad būtų atkurtas valdžių padalijimas, ir imtis tikslingų veiksmų, kad būtų užtikrintas visapusiškas teismų sistemos nepriklausomumas; apgailestauja dėl teisingumo priemonių iškraipymų, naudingų tam tikriems politikams – šis reiškinys tapo dažnas Turkijoje po 2013 m. korupcijos skandalo; pabrėžia, jog vykdomosios valdžios vaidmuo ir įtaka Aukščiausioje teisėjų ir prokurorų taryboje turi būti riboti ir jog reikia pakankamų garantijų, kad teisėjai nebūtų perkeliami prieš jų valią;

17.  primena, kad nepaprastas Turkijos ekonomikos augimas per praėjusį dešimtmetį lėmė precedento neturintį augimą būsto ir infrastruktūros sektoriuose dažnu atveju aplinkos apsaugos ir išsaugojimo sąskaita; reiškia ypač didelį susirūpinimą dėl įvairių itin stambių projektų šalyje ir skubiai kreipiasi į vyriausybę, kad ji veiktų atsižvelgdama į poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimus ir tinkamai įtrauktų vietos gyventojus į projekto rengimą, siekiant kiek įmanoma išvengti ilgalaikių neigiamų urbanizacijos, erdvės naudojimo ir aplinkos degradacijos padarinių;

18.  mano, kad iš konstitucinių reformų proceso turėtų išsivystyti pasaulietinė, pliuralistinė, įtrauki ir tolerantiška visuomenė; pabrėžia, kad nauja konstitucija turėtų būti paremta plačiu visų politinių jėgų ir visos visuomenės bendru sutarimu visapusiškai gerbiant mažumų teises, nesvarbu, kokios šių mažumų kultūrinės ar religinės aplinkybės, ir kartu suteikti tvirtą pagrindą užtikrinti pagrindines laisves ir teisinės valstybės principų laikymąsi; primygtinai ragina Turkiją visapusiškai gerbti teisinės valstybės principus ir pagrindines teises ir laisves, visų pirma religinių ir etninių mažumų laisvę; pabrėžia, jog reikia, kad būtų priimti išsamūs kovos su diskriminacija teisės aktai, įskaitant diskriminacijos ir neapykantą kurstančių kalbų dėl etninės kilmės, religijos, lytinės orientacijos, lyties ar lytinės tapatybės draudimą, ir į naują konstituciją įtraukti tokios diskriminacijos draudimą; pabrėžia, kad tai neturėtų trukdyti Turkijai suteikti piliečiams specialių teisių dėl etninės kilmės, religijos arba kalbos, kad jie galėtų išsaugoti savo tapatybę; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant spręsti problemas, su kuriomis susiduria mažumą sudarančios graikų bendruomenės nariai, visų pirma susijusias su švietimo ir nuosavybės teisėmis; primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas imtis teisminių priemonių prieš asmenis ir organizacijas, atsakingus už įvykdytus bet kokios rūšies neapykantos nusikaltimus, įskaitant antisemitizmą, kaip deklaruojama 2013 m. vyriausybės paskelbtame demokratizacijos priemonių rinkinyje; smerkia pasyvią Turkijos vyriausybės poziciją dėl rimtų grasinimų krikščionims ir krikščionių dvasininkams socialiniuose tinkluose; tikisi, kad Turkijos vyriausybė elgsis su kiekvienu Turkijos piliečiu be jokių išankstinių nuostatų dėl jo religinių įsitikinimų; atsižvelgdamas į tai, kad Turkijoje yra didžiausia pasaulyje romų mažumos bendruomenė, ragina Turkiją įgyvendinti konkrečias ir veiksmingas priemones siekiant, kad romų tautybės piliečiai iš tiesų turėtų lygias teises Turkijos visuomenėje, ypatingą dėmesį skiriant romų tautybės vaikų padėčiai ir romų tautybės moterų įtraukčiai;

19.  ragina Turkiją ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su Komisija naujų rengiamų teisės aktų ir esamų įstatymų įgyvendinimo klausimais, siekiant užtikrinti jų suderinamumą su ES teisynu;

20.  pabrėžia būtinybę, paisant Europos vertybių, visapusiškai gerbti teisę į skirtingą gyvenimo būdą, tiek pasaulietinį, tiek pagrįstą tikėjimu, ir užtikrinti valstybės ir religijos atskyrimą;

21.  pabrėžia, kad svarbu tęsti reformas minties, sąžinės ir religijos laisvių srityje ir suteikti galimybę religinėms bendruomenėms įgyti teisinį subjektiškumą, panaikinti visus apribojimus, susijusius su dvasininkų mokymais, skyrimu ir pareigų perėmimu, laikantis atitinkamų EŽTT sprendimų ir Venecijos komisijos rekomendacijų ir panaikinant bet kokios formos religiniais motyvais grindžiamą diskriminaciją ar kliūtis; ragina Turkiją gerbti Ekumeninio patriarchato išskirtinį pobūdį ir svarbą ir pripažinti jo teisinį subjektiškumą; pakartoja, jog reikia leisti vėl atidaryti Chalkės seminariją ir panaikinti visas kliūtis jai tinkamai veikti, taip pat leisti viešai naudoti bažnytinį ekumeninio patriarcho titulą;

22.  ragina Turkijos vyriausybę sustabdyti savo planus statyti Akuju atominę elektrinę; pažymi, kad numatyta statybos vieta yra regione, kuriame gali būti didelių žemės drebėjimų, tad ji kelia didelę grėsmę ne tik Turkijai, bet ir visam Viduržemio jūros regionui; todėl prašo Turkijos vyriausybės prisijungti prie Espo konvencijos, kurią pasirašiusios šalys įsipareigoja pranešti viena kitai apie svarstomus didelius projektus, galinčius turėti didelį neigiamą poveikį aplinkai didelėje teritorijoje nepaisant sienų, ir tarpusavyje dėl jų konsultuotis; prašo Turkijos vyriausybės įtraukti kaimyninių šalių, pvz., Graikijos ir Kipro, vyriausybes arba bent su jomis konsultuotis toliau plėtojant Akuju elektrinės projektą;

23.  yra susirūpinęs dėl to aukšto smurto prieš moteris lygio ir kad nėra įgyvendinamos nacionalinės teisės priemonės, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir jas nuo jo apsaugoti; taip pat primygtinai ragina, kad valdžios institucijos veiksmingai užtikrintų, jog būtų laikomasi esamų įstatymų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje, labai paplitusios problemos tiek kaimo, tiek miesto vietovėse, siekiant spręsti dažnai nepranešamų smurto dėl lyties atvejų problemą, teikti paramos paslaugas ir suteikti pastogę tokio smurto aukoms bei taikyti sankcijas smurtautojams, taip pat didinti socialinį sąmoningumą ir kovoti su tuo, kad visuomenei yra priimtinas smurtas dėl lyties; labai rekomenduoja Turkijos vyriausybei skatinti lyčių lygybę politikos, ekonomikos, socialinėje, kultūros, pilietinėje ir visose kitose srityse;

24.  ragina Turkiją imtis rimtų priemonių LGBTI asmenų teisėms apsaugoti; yra labai susirūpinęs, kad LGBTI asmenims nesuteikiama apsauga nuo smurto veiksmų; todėl pabrėžia esąs nusivylęs dėl to, kad į Neapykantos nusikaltimų įstatymą neįtraukta apsauga nuo neapykantos nusikaltimų dėl lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės; apgailestauja, kad asmenys, padarę neapykantos nusikaltimus prieš LGBTI asmenis, dažnai lieka nenubausti arba jiems skiriama bausmė sušvelninama dėl aukos tariamos neteisėtos provokacijos;

III.Kurdų taikos procesas ir padėtis Turkijos pietryčiuose

25.  reiškia didelį susirūpinimą dėl blogėjančios padėties Turkijos pietryčiuose; primena, kad Turkijos vyriausybės pareiga – ginti visus jos teritorijoje gyvenančius žmones, nepriklausomai nuo jų kultūrinių ar religinių ištakų; pripažįsta teisėtą Turkijos teisę kovoti su terorizmu; tačiau pabrėžia, kad saugumo priemonės turi būti vykdomos paisant teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių; pabrėžia, kad visos saugumo pajėgų operacijos turi būti proporcingos ir neįgauti kolektyvinės bausmės formų; smerkia netinkamą specialiųjų saugumo pajėgų elgesį ir ragina kaltuosius patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina užtikrinti humanitarinės teisės nuostatų laikymąsi, kad visi sužeistieji galėtų gauti priežiūrą, į kurią jie turi teisę;

26.  smerkia tai, kad Kurdistano darbininkų partija (PKK) (ji įtraukta į ES teroristinių organizacijų sąrašą) vėl ėmėsi smurto, ir nemano, kad šis PKK elgesys pateisinamas; pabrėžia, kad neįmanoma išspręsti kurdų klausimo smurtu, ir ragina Turkijos vyriausybę prisiimti atsakomybę ir atnaujinti derybas, kad būtų pasiektas visapusiškas ir tvarus kurdų klausimo sprendimas; ragina PKK sudėti ginklus, atsisakyti teroristinės taktikos ir naudoti taikias ir teisėtas priemones savo lūkesčiams išreikšti; griežtai smerkia išpuolius prieš saugumo pajėgas ir civilius; todėl reiškia didelį susirūpinimą dėl Patriotinio revoliucinio jaunimo judėjimo (YDG-H) kovotojų statomų barikadų ir kasamų apkasų; tačiau primygtina tvirtina, kad turi būti leidžiami taikūs protestai;

27.  ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant panaikinti komendanto valandas, kurios taikomos pažeidžiant Turkijos konstituciją; reiškia itin didelį susirūpinimą dėl padėties Džizrėje ir Sure / Dijarbakyre ir smerkia tai, kad civiliai asmenys žūsta, sužeidžiami ir paliekami be vandens, maisto ir medicininės priežiūros; ragina Turkiją leisti Tarptautiniam Raudonajam Pusmėnuliui sumažinti humanitarinę krizę, kuri plėtojasi Džizrėje ir Dijarbakyre; primygtinai ragina vyriausybę, laikantis EŽTT nustatytų laikinųjų priemonių, leisti sužeistuosius nugabenti į ligoninę ir užtikrinti civiliams galimybę saugiai išvykti iš miestų, kuriuose taikoma komendanto valanda; yra labai susirūpinęs dėl vis didėjančio žuvusių ir sužeistų civilių skaičiaus – šias žūtis reikia nuodugniai ištirti, taip pat yra labai susirūpinęs dėl to, kad apie 400 000 žmonių buvo perkelti šalies viduje; pabrėžia, kad, laikantis žmogaus orumo principų, šeimoms turi būti leidžiama pasiimti gatvėse gulinčius žuvusiuosius ir juos palaidoti; pabrėžia Turkijos vyriausybės atsakomybę užtikrinti žmogaus teisių paisymą ir suteikti saugumą bei galimybę naudotis prekėmis ir paslaugomis visiems civiliams gyventojams Turkijos rajonuose, kuriuose gyventojų daugumą sudaro kurdai ir kuriuose vyksta kovos; prašo Turkijos vyriausybės įgyvendinti oficialią priemonę, pagal kurią būtų teikiama skubi pagalba ir išmokos tiems, kurie buvo priversti bėgti iš namų, tapo bedarbiais ir prarado pragyvenimo šaltinį; apgailestauja dėl sunaikinto istorinio paveldo;

28.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į miestų pertvarkymo ir perkėlimo projektus konfliktų paveiktose zonose, kuriuos neseniai atskleidė Turkijos vyriausybė, ir apgailestauja dėl to, kad buvo priimtas sprendimas dėl plataus masto ekspropriacijos Dijarbakyro provincijos Suro apskrityje, įskaitant savivaldybei priklausančią nuosavybę ir taip pat bažnyčios nuosavybę, nes taip būtų pažeistos religinių mažumų teisės; ragina Turkijos vyriausybę gerbti regiono kultūros išskirtinumą ir susilaikyti nuo tolesnio centralizuotos vietos valdžios struktūros galios didinimo šiame regione; ragina iš naujo persvarstyti sprendimą dėl ekspropriacijos ir rekonstrukcijos planus, užmezgant dialogą ir bendradarbiaujant su apskrities ir miesto savivaldybėmis, taip pat gerbiant gyventojų ir nuosavybės savininkų teises;

29.  yra sunerimęs dėl veiksmų, kuriuos vykdo policijos specialiųjų operacijų pajėgos, vadinamos „Alacho brigadų liūtai“ (grupuotė „Esedullah“), kurios, atrodo, yra atsakingos už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant tyčinį civilių žudymą Turkijos pietryčiuose; reikalauja, kad Turkijos valdžios institucijos atliktų išsamų grupuotės „Alacho brigadų liūtai“ veiksmų tyrimą, patrauktų šių veiksmų vykdytojus atsakomybėn ir nubaustų kaltus dėl žmogaus teisių pažeidimų;

30.  ragina nedelsiant nutraukti ugnį ir atnaujinti taikos procesą, kad būtų pasiektas derybomis grįstas kurdų klausimo sprendimas; pabrėžia pažangos siekiant demokratizacijos ir susitaikymo prioritetą; todėl ragina Turkijos Didžiajame Nacionaliniame Medžlise sukurti specialų komitetą kurdų klausimui spręsti, siekiant prisidėti prie ilgalaikės taikos atkuriant teisingumo jausmą ir užgydant traumas, kurios lengvai galėtų būti panaudojamos politiniais tikslais; ragina ES nedelsiant imtis aktyvaus vaidmens taikos procese; pabrėžia, kad svarbu teikti prioritetą kurdų kilmės asmenų socialinių, kultūrinių ir politinių teisių stiprinimui bei nediskriminavimui; pakartoja savo raginimą Turkijai, kaip Europos Tarybos narei, panaikinti apribojimus Europos Vietos autonomijos chartijai siekiant užtikrinti jos visišką įgyvendinimą visais jos aspektais;

31.  labai apgailestauja dėl daugiau kaip 1 000 akademinės bendruomenės narių, pasirašiusių taikos siekti raginančią peticiją, bauginimo ir persekiojimo; smerkia tai, kad beveik 50 iš jų buvo atleisti arba nušalinti nuo pareigų ir kad dar keturi pasirašiusieji buvo įkalinti; pabrėžia, kad už visą gyvenimą taikai ir žmogaus teisėms paskyrusio teisininko Tahiro Elçi nužudymą atsakingi asmenys turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn; reiškia didelį susirūpinimą dėl teisminių tyrimų, taikomų daugiausia Tautų demokratinės partijos (HDP) nariams, ir vietos merų įkalinimo ir atleidimo, įskaitant 25 pakaitinius merus, taip pat dėl grasinimų daugeliui kurdų politikų;

32.  griežtai smerkia grupuotei ISIL („Da'esh“) priskiriamus teroristinius išpuolius Dijarbakyre, Suruče, Ankaroje ir Stambule; reiškia solidarumą su išpuolių aukomis ir jų šeimomis, taip pat su Turkijos piliečiais, kurie yra pirmosiose kovotojų su ekstremizmu eilėse; taip pat griežtai smerkia 2016 m. vasario 17 d. bombų sprogimus Ankaroje, už kuriuos atsakomybę prisiėmė karinė grupuotė „Kurdistano laisvės vanagai“ (TAK), taip pat 2016 m. kovo 13 d. išpuolį Ankaroje, ir reiškia užuojautą aukų šeimoms ir artimiesiems; pabrėžia, kad svarbu atlikti išsamų šių išpuolių tyrimą siekiant patraukti kaltininkus atsakomybėn; mano, kad glaudesnis Europolo ir Turkijos teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu;

33.  džiaugiasi, kad Turkija dalyvauja Tarptautinės kovos su ISIL koalicijoje ir kad atvėrė savo bazes Jungtinių Amerikos Valstijų ir koalicijos pajėgoms; primygtinai ragina Turkiją elgtis laikantis būtino santūrumo ir visapusiškai bendradarbiaujant su savo Vakarų sąjungininkais;

34.  primygtinai ragina Turkiją ir toliau stiprinti priemones, kurios užkirstų kelią vadinamiesiems užsienio kovotojams, lėšoms arba įrangai pasiekti ISIL („Da'esh“) arba kitas ekstremistines grupuotes per jos teritoriją; yra susirūpinęs, kad Turkijos valdžios institucijos galbūt ėmėsi ne visų galimų priemonių, kad sustabdytų ISIL („Da'esh“) veiksmus ir užkirstų jiems kelią, visų pirma, kad sustabdytų neteisėtą naftos gabenimą per Turkijos sienas; prašo ES padidinti savo pajėgumus keistis informacija ir glaudžiai bendradarbiauti su Turkijos valdžios institucijomis šiuo klausimu, siekiant teikti didesnę paramą kovai su neteisėto žmonių gabenimo tinklais; pažymi, kad esama spragų užsienio kovotojų suėmimo ir Turkijos sienų su Iraku ir Sirija kontrolės srityse;

35.  palankiai vertina Turkijos paramą ir įnašą į susitarimą, pasiektą tarp pagrindinių jėgų, nutraukti karo veiksmus Sirijoje ir suteikti humanitarinę pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia; džiaugiasi dėl to, nes tai svarbus žingsnis siekiant išspręsti Sirijos krizę; pažymi, kad karo veiksmų nutraukimas turėtų būti taikomas visoms konflikto šalims, išskyrus grupuotes, kurias JT Saugumo Taryba paskelbė teroristų organizacijomis; ragina visas šalis sparčiai ir visapusiškai įgyvendinti šiuos įsipareigojimus; pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad Sirijos konflikto negalima išspręsti karinėmis priemonėmis, ir primygtinai pakartoja, kad reikia siekti politinio sprendimo; smerkia Turkijos karinę intervenciją prieš kurdų pajėgas šiaurinėje Sirijos dalyje, nes tai kenkia kovai prieš ISIL („Da'esh“) ir trukdo taikos ir saugumo pastangoms;

IV.ES ir Turkijos bendradarbiavimas pabėgėlių ir migracijos klausimais

36.  pritaria atnaujintam ES ir Turkijos politiniam susitarimui dėl geopolitinių uždavinių, visų pirma dėl pabėgėlių ir migracijos krizės; pripažįsta didelį humanitarinį Turkijos indėlį priimant didžiausią pasaulyje pabėgėlių skaičių; ragina ES ir Turkiją dėti bendras pastangas gerinant ir užtikrinant deramas gyvenimo sąlygas ir pagrindinius pabėgėlių stovyklų pajėgumus, taip pat padėti dirbti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), kad būtų išvengta masinio migrantų išvykimo; ragina ES tęsti darbą su Turkijos vyriausybės pareigūnais siekiant užtikrinti tinkamus migrantų dokumentus; primena, kad Turkija yra viena iš pagrindinių migrantų ir pabėgėlių, vykstančių į ES ne tik iš Sirijos, bet ir iš daugelio kitų valstybių, tranzito šalių; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su Turkija siekiant valdyti pabėgėlių krizę ir užkirsti kelią žūtims jūroje; palankiai vertina NATO stebėjimo misiją Egėjo jūroje;

37.  džiaugiasi, kad 2015 m. lapkričio 29 d. pradėtas taikyti ES ir Turkijos bendras pabėgėlių ir migracijos valdymo veiksmų planas, kuris yra išsamios bendradarbiavimo darbotvarkės, grįstos bendra atsakomybe, abipusiais įsipareigojimais bei jų įgyvendinimu, dalis, ir primygtinai pakartoja, kad reikia nedelsiant jį įgyvendinti; pabrėžia, kad ES ir Turkijos bendradarbiavimas migracijos reikalų srityje neturėtų būti siejamas su derybų proceso kalendoriumi, turiniu ir sąlygomis; mano, kad pabėgėlių krizės perkėlimas į Turkiją nėra patikimas ilgalaikis šios problemos sprendimas; ragina ES valstybes nares būti vieningomis ir padidinti šalių, kurios priims pabėgėlius pagal perkėlimo programą, skaičių, laikantis naštos ir atsakomybės pasidalijimo principo;

38.  pabrėžia, kad trys milijardai eurų ir papildomas finansavimas, skiriami pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, turi būti tinkamai panaudoti, siekiant duoti greitą ir tiesioginę naudą pabėgėliams ir juos priimančioms bendruomenėms įgyvendinant projektus, kuriais siekiama patenkinti maisto, sveikatos priežiūros, higienos ir švietimo poreikius; ragina, kad Parlamentas kaip viena iš teisėkūros institucijų ir biudžeto valdymo institucija būtų visapusiškai įtrauktas į sprendimų priėmimo procesą; ragina greičiau išmokėti pažadėtas lėšas; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su Turkija užtikrinti, kad būtų taikomas mechanizmas, siekiant patikrinti, ar lėšos naudojamos tinkamai minėto tikslo aspektu, kad šis mechanizmas būtų atidžiai stebimas ir kad Komisija reguliariai informuotų Europos Parlamentą apie minėtų lėšų panaudojimą; pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamų asmenų grupėms, tokioms kaip moterys ir vaikai, visų pirma našlaičiai, taip pat religinės mažumos, kaip antai krikščionys ir jazidai; pabrėžia, kad reikia skubiai spręsti smurto dėl lyties ir prievartos prieš moteris ir mergaites migrantams keliaujant per Turkiją problemą;

39.  palankiai vertina neseniai priimtą Turkijos vyriausybės sprendimą atverti savo darbo rinką pabėgėliams iš Sirijos; ragina skubiau imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad visi 700 000 vaikų iš Sirijos gautų išsilavinimą; giria Turkijos vyriausybę už tai, kad pabėgėliams iš Sirijos teikia nemokamas sveikatos ir švietimo paslaugas; apgailestauja, kad neįvykdytas UNHCR prašymas padidinti finansavimą ir kad dėl sumažėjusio finansavimo Pasaulio maisto programa turėjo sumažinti mitybos koeficientą iki 80 proc.; dėkoja Turkijai, kad ji vienašališkai kompensavo šį finansinį trūkumą ir ragina valstybes nares ir ES skirti daugiau lėšų JT agentūroms ir jų partnerėms NVO Turkijoje;

40.  džiaugiasi, kad Turkija iki šiol laikosi atviros sienos politikos Sirijos pabėgėlių atžvilgiu; palankiai vertina tai, kad įsigaliojo naujos Turkijos vizų režimo taisyklės, kurios jau sudarė sąlygas labai sumažinti nelegalių sienos kirtimo atvejų skaičių; vis dėlto pabrėžia, kad, vadovaujantis ES vizų politika, šalims, iš kurių atvyksta daugiausia nelegalių migrantų, turi būti taikoma daug griežtesnės vizų tvarkos politika, siekiant pažaboti migrantų, kuriems nereikia tarptautinės apsaugos, srautus į Europą per Turkiją; pabrėžia, kad Turkijai reikalinga visa įmanoma pagalba griežtinant savo sienų saugumą ir intensyvinant kovą su neteisėtu žmonių gabenimu; ragina Turkiją laikytis visiško nepakantumo politikos ir imtis veiksmingų priemonių siekiant sustabdyti prekeivius žmonėmis ir pabėgėlių srautą į Graikijos salas, lemiantį aštrias humanitarines, politines, socialines ir saugumo problemas Europos Sąjungoje; ragina Turkiją, Bulgariją ir Graikiją labiau bendradarbiauti paieškos ir gelbėjimo operacijų Egėjo jūroje srityje, taip pat ragina FRONTEX pasiūlyti savo paramą Turkijos pakrančių apsaugai ir sustiprinti dvišalį keitimąsi informacija; pripažįsta, kad kovos su nusikalstamu žmonių gabenimu priemonės gali būti veiksmingos tik jeigu kartu bus nustatomi saugūs ir teisėti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų atvykimo į Europos Sąjungą maršrutai;

41.  pabrėžia, kad migracijos į ES stabdymas neturėtų pavirsti pabėgėlių atstūmimu ar neteisėtu sulaikymu; ragina Komisiją, atsižvelgiant į ES ir Turkijos bendrą veiksmų planą, ištirti organizacijos „Amnesty International“ 2016 m. balandžio 1 d. ataskaitoje išdėstytus įtarimus, kad Turkija vykdo priverstinį pabėgėlių iš Sirijos grąžinimą; primygtinai reikalauja, kad visos priverstinio grąžinimo iš Graikijos į Turkiją procedūros turi visapusiškai atitikti tarptautinės ir ES teisės nuostatas, susijusias su galimybe gauti prieglobstį ir tarptautinę apsaugą ir pagrindinių teisių ir procedūrinių garantijų užtikrinimu; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip Turkijos valdžios institucijos įgyvendina susitarimą, ir ar nepažeidžiamas negrąžinimo principas asmenų grįžimo į Turkiją atvejais; pakartoja savo raginimą Turkijos vyriausybei panaikinti 1951 m. Ženevos konvencijos taikymo geografinę išlygą; primygtinai tvirtina, kad itin svarbu nustatyti saugius ir teisėtus maršrutus pabėgėliams, ir primygtinai ragina valstybes nares iš esmės padidinti pastangas juos perkelti; mano, kad neabejotinai būtina rasti politinį Sirijos krizės sprendimą; ragina Turkiją dėti žymiai daugiau pastangų ir rasti politinį sprendimą, visų pirma atsisakyti savo nusistatymo prieš kurdų dalyvavimą Ženevos taikos derybose;

42.  džiaugiasi, kad Turkijos valdžios institucijos ir UNHCR Turkijoje derina savo duomenų bazes, naudojamas registruojant pabėgėlius į vieną registracijos sistemą; mano, kad reikia nedelsiant ištirti techninius būdus pasiekti, kad ši duomenų bazė būtų sąveiki ir suderinta su Europos duomenų baze, naudojama prieglobsčio prašytojams registruoti, „Eurodac“; pabrėžia, jog taip pat svarbu, kad pabėgėliams palikus Turkiją siekiant vykti į Europą, jie būtų išbraukti iš Turkijos duomenų bazės;

43.  pabrėžia, kad ES itin svarbu įgyvendinti readmisijos susitarimą su visomis valstybėmis narėmis, nes tai suteikia galimybę vykdyti veiksmingesnę migrantų, kuriems nereikia tarptautinės apsaugos, grąžinimo politiką; palankiai vertina 2015 m. lapkričio 29 d. ES ir Turkijos aukščiausiojo lygio susitikime pasiektą abiejų šalių politinį susitarimą, kad ES ir Turkijos readmisijos susitarimas būtų pradėtas visiškai taikyti nuo 2016 m. birželio mėn.; ragina visas šalis visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti galiojančius dvišalius readmisijos susitarimus bei užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos grįžusių migrantų pagrindinės teisės;

44.  ragina vyriausybę visapusiškai ir be diskriminacijos laikytis kriterijų, nurodytų vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane, visų valstybių narių atžvilgiu; primena, kad vizų režimo liberalizavimas yra pasiekimais grindžiamas procesas ir kad tik tada, kai bus pasiekti standartai, Turkijos piliečiams bus galima taikyti bevizį kelionių režimą; prašo Komisijos teikti daugiau techninės pagalbos siekiant patenkinti vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano sąlygas;

V.Pažanga derybose dėl Kipro susijungimo

45.  palankiai vertina nemažą pažangą, pasiektą derybose dėl Kipro susijungimo, kurias veda JT; palankiai vertiną 2014 m. vasario 11 d. dviejų vadovų bendrą deklaraciją, kaip susitarimo sudarymo pagrindą; pritarią tam, kad Kipro Respublika taptų dviejų bendruomenių ir dviejų zonų federacija, turinčia vieną aukščiausiąją valdžią, vieną tarptautinį teisės subjekto statusą ir vieną pilietybę, abi bendruomenės ir zonos būtų politiškai lygios ir suteiktų vienodas galimybes visiems gyventojams, iš anksto nesusidarant nuomonės dėl galutinio susitarimo ir laikantis atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų bei tarptautinės teisės nuostatų; palankiai vertina konstruktyvų tiek graikų kilmės kipriečių, tiek turkų kilmės kipriečių salos bendruomenių lyderių požiūrį, jų ryžtą ir nenuilstamas pastangas kuo greičiau surasti teisingą, visapusišką ir perspektyvų sprendimą; pabrėžia dešimtmečius trukusios Kipro problemos sprendimo svarbą visam regionui ir Europai bei Europos Sąjungai; todėl džiaugiasi dėl galimybės surengti naują referendumą dėl susijungimo ir ragina visas šalis prisidėti siekiant teigiamo rezultato;

46.  pabrėžia, kad nesprendžiant Kipro klausimo toliau kenkiama ES ir Turkijos santykių plėtrai, todėl ragina visas susijusias šalis dėti pastangas siekiant išspręsti šį klausimą;

47.  ragina Turkiją vykdyti įsipareigojimą visapusiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti EB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą visų valstybių narių, įskaitant Kipro Respubliką, atžvilgiu, nes įvykdžius šį įsipareigojimą būtų labai pasistūmėta derybų procese;

48.  apgailestauja dėl Turkijos neteisėtų gyvenviečių politikos ir ragina Turkiją susilaikyti nuo tolesnio Turkijos piliečių apgyvendinimo okupuotose Kipro teritorijose, nes tai prieštarauja Ženevos konvencijai ir tarptautinės teisės principams; primygtinai ragina Turkiją nutraukti visus veiksmus, kuriais keičiama salos demografinė pusiausvyra ir trikdomas tolesnis problemos sprendimas;

49.  ragina Turkiją susilaikyti nuo visų veiksmų Kipro Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kurie galėtų lemti įtampą ir krizę labai pažeidžiamame regione ir galėtų daryti neigiamą poveikį deryboms dėl demokratinio sprendimo, kuriuo būtų užbaigta dabartinė nepriimtina pasidalijimo į dvi dalis padėtis; pripažįsta valstybių narių teisę pasirašyti dvišalius ir kitus susitarimus, atsižvelgiant į jų suverenias teises, kad jos galėtų naudotis savo nacionaliniais ištekliais savo išskirtinėse ekonominėse zonose;

50.  palankiai vertina dviejų lyderių susitarimą dėl eilės pasitikėjimo stiprinimo priemonių, įskaitant susitarimą atidaryti du naujus sienos perėjimo punktus ir susitarimą dėl elektros tinklų jungčių; vis dėlto pažymi, kad pasiekta labai mažai ar nepasiekta pažangos mobiliųjų telefonų ryšio tinklų sąveikumo srityje; todėl ragina abi šalis nedelsiant įgyvendinti visas sutartas priemones; ragina ES visapusiškai remti šių problemų sprendimą tiek politiškai, tiek finansiškai; ragina Turkiją aktyviai remti derybų procesą ir teigiamus rezultatus; ragina Turkiją pradėti karinių pajėgų išvedimą iš Kipro ir perduoti užtvertą Famagustos zoną Jungtinėms Tautoms pagal JT ST rezoliuciją Nr. 550 (1984); palankiai vertina tai, kad Be žinios dingusių asmenų paieškos komitetui (kuris vykdo ir dingusių turkų kilmės kipriečių, ir dingusių graikų kilmės kipriečių paiešką) leidžiama patekti į visas atitinkamas vietas, įskaitant karines zonas; vis dėlto primygtinai ragina Turkiją leisti naudotis atitinkamais archyvais, kad kuo labiau padidėtų šio komiteto darbo veiksmingumas;

51.  palankiai vertina Kipro Respublikos prezidento Nikoso Anastasiadeso iniciatyvą padaryti turkų kalbą oficialia ES kalba ir ragina šalis paspartinti šį procesą; pažymi, kad būtina gerai pasirengti ES teisyno įgyvendinimui būsimoje turkų kilmės kipriečių federacinėje valstijoje įsigaliojus susitarimui dėl sprendimo; todėl palankiai vertina tai, kad įsteigtas dviejų bendruomenių ES pasirengimo ad hoc komitetas; ragina ir Europos Parlamentą, ir Komisiją dėti intensyvesnes pastangas bendradarbiauti su turkų kilmės kipriečiais jiems rengiantis visiškai integruotis į ES; ragina Europos Parlamento Pirmininką imtis reikiamų veiksmų, jei būtų pasiekta susitarimo;

o
o   o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0094. (2) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 59. (3) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 98. (4) OL C 257 E, 2013 9 6, p. 38. (5) OL C 45, 2016 2 5, p. 48. (6) OL C 65, 2016 2 19, p. 117. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0235. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0052. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0014. (10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0228.

2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2015 m. ataskaitos dėl Albanijos (2015/2896(RSP))

P8_TA(2016)0134 B8-0440/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Albanijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES perspektyvos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Albanijai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą ir į 2015 m. gruodžio 15 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Albanijos ir ES stabilizacijos ir asociacijos tarybos septintąjį susitikimą, surengtą 2015 m. gegužės 18 d. Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Albanija 2009 m. balandžio 1 d. įstojo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 27 d. Vienoje vykusio Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininko baigiamąją deklaraciją ir pilietinės visuomenės organizacijų rekomendacijas rengiantis 2015 m. Vienos aukščiausiojo lygio susitikimui,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 10 d. Komisijos komunikatą „ES plėtros strategija“ (COM(2015)0611) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Albanijos 2015 m. ataskaita“ (SWD(2015)0213),

–  atsižvelgdamas į bendras išvadas, priimtas per 2015 m. kovo 24 d. Tiranoje vykusį aukšto lygio dialogo penktąjį susitikimą pagrindinių prioritetų klausimu,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 8 d. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos galutinę ataskaitą dėl 2015 m. birželio 21 d. įvykusių vietos rinkimų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 9–10 d. Briuselyje įvykusį devintą ES ir Albanijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto posėdį,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Albanijos,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuolatinio pranešėjo Albanijos klausimu Knuto Fleckensteino darbą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Albanija nuolat daro pažangą siekdama ES narystės;

B.  kadangi (potencialios) šalys kandidatės vertinamos pagal jų nuopelnus ir stojimo tvarkaraštis nustatomas pagal būtinų reformų kokybę;

C.  kadangi vis dar yra problemų, kurias reikia greitai ir veiksmingai išspręsti, kad būtų daroma tolesnė pažanga siekiant ES narystės;

D.  kadangi, norint užtikrinti tolesnę pažangą stojimo į ES procese, būtina nuosekliai patvirtinti ir visapusiškai įgyvendinti penkias svarbiausias prioritetines reformas ir laikytis ilgalaikių politinių įsipareigojimų;

E.  kadangi religijos laisvės, kultūros paveldo apsauga ir turto administravimas laikantis teisinės valstybės principų yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės;

F.  kadangi, norint užtikrinti tolesnę pažangą stojimo į ES procese, būtinas konstruktyvus ir nuolatinis politinių jėgų politinis dialogas su ES susijusių reformų klausimais; kadangi valdančiųjų ir opozicijos garbingas elgesys, konstruktyvus dialogas, bendradarbiavimas ir noras siekti kompromiso yra itin svarbūs siekiant, kad reformų procesas būtų sėkmingas ir tvarus;

G.  kadangi Albanijoje yra politinis konsensusas ir platus visuomenės pritarimas stojimo į ES procesui; kadangi reformų darbotvarkės sėkmė labai priklauso nuo to, ar šalyje bus demokratiška politinė aplinka;

H.  kadangi nuolatinė pažanga, visų pirma teisinės valstybės, teismų reformos, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, viešojo administravimo reformos ir pagrindinių teisių srityse, yra itin svarbi vykdant reformas; kadangi Albanija turi dėti didesnes pastangas vykdyti reformas šiose ir kitose prioritetinėse srityse, kad galėtų pradėti stojimo derybas ir konsoliduoti demokratinę pertvarką; kadangi ES laiko, jog teisinė valstybė yra pamatinis ES plėtros proceso principas, ir, be to, pabrėžia, jog būtina stiprinti ekonomikos valdymą ir viešąjį administravimą visose Vakarų Balkanų šalyse;

1.  palankiai vertina tai, kad Albanija nuolat daro pažangą vykdydama penkias svarbiausias prioritetines reformas, kurios yra būtinos norint pradėti stojimo derybas; ragina vyriausybę, parlamentą ir politines partijas išlaikyti reformų siekius ir sparčiau įgyvendinti reformas; ragina juos sparčiai vykdyti esminę teismų reformą; primygtinai pabrėžia, kad svarbu tinkamai ir laiku įgyvendinti šias reformas;

2.  ragina visas politines partijas dėti daugiau pastangų įsitraukti į konstruktyvesnį ir tikresnį politinį dialogą, kuris sudarytų sąlygas patvirtinti ir įgyvendinti svarbiausias reformas; yra tvirtai įsitikinęs, kad tvarus valdančiųjų ir opozicijos bendradarbiavimas parlamente yra labai svarbus Albanijos stojimo į ES procesui ir siekiams atitikti stojimo kriterijus; ypač pabrėžia, kad labai svarbu laikytis įsipareigojimų kurti demokratinę politinę kultūrą, be kita ko, užtikrinti atvirumą dialogui, deryboms ir kompromisui ir visiškai atsisakyti boikotų ir radikalizmo; palankiai vertina tai, kad įsteigta Nacionalinė Europos integracijos taryba (NEIT), ir jos veiklą – tikimasi, kad ji su ES susijusių reformų procesą padarys įtraukesnį; primygtinai ragina toliau stiprinti parlamento pajėgumus stebėti acquis įgyvendinimą ir laikymąsi;

3.  teigiamai vertina tai, kad tiek valdančiosios, tiek opozicijos partijos konstruktyviai bendradarbiauja ir parlamente vienbalsiai priėmė teisės aktą dėl draudimo skirti ir rinkti kriminalinius nusikaltėlius į valstybines pareigas (vadinamasis dekriminalizavimo įstatymas); palankiai vertina tai, kad parlamente priimti įstatymo įgyvendinamieji aktai, ir ragina sparčiai ir nuodugniai įgyvendinti šių teisės aktų principus ir nuostatas; labai ragina parlamentą parodyti pavyzdį įgyvendinant šiuos teisės aktus, kad padidėtų piliečių ir verslininkų pasitikėjimas politiniais atstovais ir viešosiomis institucijomis;

4.  palankiai vertina Albanijos įsipareigojimą vykdyti visapusišką ir nuodugnią teisingumo sistemos reformą ir labai skatina Albanijos valdžios institucijas skubiai tęsti pasiruošimo šiai esminei reformai darbus, siekiant skatinti piliečių pasitikėjimą teisingumo sistema; palankiai vertina ad hoc parlamentinio teismų reformos komiteto veiklą rengiantis reformai; teigiamai vertina glaudų bendradarbiavimą su Venecijos komisija; skatina toliau laikytis bendradarbiavimo požiūrio, kol reforma bus patvirtinta; ragina visas partijas, kad jos, atsižvelgdamos į Venecijos komisijos rekomendacijas, siektų kompromiso esminių teismų sistemos pokyčių klausimais, susijusiais su, be kita ko, teisėjų ir prokurorų visiška nepriklausomybe ir atskaitomybe bei teismų, ypač Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo, ir Aukščiausiosios teisingumo tarybos nešališkumu;

5.  pabrėžia, kad reikia šalinti dabartinius teismų sistemos veikimo trūkumus, tokius kaip, be kita ko, sistemos priklausomumas nuo kitų valdžios subjektų, politinė įtaka, selektyvus teisingumas ir ribota atsakomybė, aukštas korupcijos lygis, neveiksmingi kontrolės mechanizmai, nepakankami ištekliai, ilga bendra teismo proceso trukmė ir aiškių profesinių teisėjų skyrimo ir paaukštinimo kriterijų stoka; pabrėžia, kad reikia didinti skaidrumą ir įgyvendinti atitinkamas Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijas, pateiktas grupės ketvirtojo vertinimo raundo ataskaitoje dėl teisėjų ir prokurorų korupcijos prevencijos;

6.  rekomenduoja, kad Komisija atidžiai stebėtų teismų reformos pažangą; ragina Komisiją, kai tik Albanija padarys pakankamą pažangą vykdydama šią reformą, pateikti ataskaitą Parlamentui ir Tarybai ir atsižvelgti į šias išvadas ir Albanijos pažangą įgyvendinant penkias prioritetines reformas, kai bus svarstoma, ar rekomenduoti pradėti stojimo derybas;

7.  palankiai vertina tai, kad priimta 2015–2020 m. viešojo administravimo reformos strategija, jos 2015–2017 m. veiksmų planas ir 2014–2020 m. viešųjų finansų valdymo reformos strategija; pabrėžia, jog reikia skaidrios ir profesionalios valstybės tarnybos, kad būtų tarnaujama piliečių interesams, teikiamos geresnės paslaugos piliečiams ir pasirengta veiksmingai vesti stojimo derybas ateityje; atkreipia dėmesį į pastangas, kuriomis siekiama viešąjį administravimą padaryti patogesnį piliečiams; primygtinai ragina vyriausybę toliau stengtis didinti administracinius pajėgumus, užtikrinti politinį viešojo administravimo nešališkumą, kovoti su valstybės tarnautojų korupcija ir gerinti įdarbinimo procedūras, remiantis nuopelnais ir veiklos rezultatais; ragina visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti valstybės tarnybos įstatymą ir naują administracinių procedūrų įstatymą; ragina didinti žmogaus teisių struktūrų, pvz., ombudsmeno institucijos, įgaliojimus, autonomiją, veiksmingumą ir išteklius; ragina skirti pakankamus biudžeto asignavimus dviem naujiems vaikų reikalų ir kankinimų prevencijos komisarams; palankiai vertina tai, kad priimta 2015–2020 m. decentralizacijos strategija ir vietos savivaldos įstatymas, pagal kuriuos didinami vietos valdžios institucijų administraciniai ir finansiniai pajėgumai ir numatomos centrinės ir vietos valdžios institucijų tarpusavio konsultacijos; pažymi, kad reikia aiškiau apibrėžti vietos valdžios institucijų funkcijas ir pareigas ir tęsti glaudų dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus;

8.  tebėra susirūpinęs dėl plačiai paplitusios korupcijos, visų pirma švietimo, sveikatos priežiūros, teismų, viešųjų pirkimų, viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių koncesijų, statybos ir teritorijų planavimo srityse, vietos valdžios institucijose ir valstybės tarnyboje; ragina stiprinti vietos valdžios institucijas; palankiai vertina tai, kad priimta 2015–2020 m. nacionalinė kovos su korupcija strategija ir 2015–2017 m. veiksmų planas; ragina kompetentingas valdžios institucijas atidžiai stebėti ir peržiūrėti pagal planą vykdytinus veiksmus, gerinti tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių visų lygmenų korupcijos bylose rezultatus, tvirtai užtikrinti kovos su korupcija teisės aktų laikymąsi, didinti kovos su korupcija institucijų nepriklausomybę ir stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą; palankiai vertina pasiūlymą priimti įstatymą dėl informatorių apsaugos, didinti politinių partijų finansų skaidrumą ir gerinti tų finansų kontrolę; pabrėžia, jog reikia didinti teisėsaugos institucijų pajėgumus atlikti iniciatyvius ir veiksmingus tyrimus; yra tvirtai įsitikinęs, kad pažanga vykdant teismų reformą taip pat padės iš esmės sustiprinti kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu;

9.  atkreipia dėmesį į vyriausybės įsipareigojimą kovoti su organizuotu nusikalstamumu – atlikta nemažai sėkmingų didelio masto teisėsaugos institucijų operacijų, taip pat bendradarbiaujant su kaimyninių šalių ir ES valstybių narių institucijomis; vis dėlto tebėra susirūpinęs dėl mažo galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių skaičiaus; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti prokuratūros ir policijos bendradarbiavimą ir užtikrinti tolesnių teisminių priemonių veiksmingumą; ragina skirti policijai ir prokuratūrai pakankamai išteklių, siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu; palankiai vertina pastarojo meto operacijas kovojant su narkotikų prekeiviais, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Albanijoje neteisėta prekyba tebėra didelė problema; ragina kompetentingas institucijas dėti daugiau pastangų kovoti su narkotinių medžiagų ir narkotikų gamyba ir prekyba, be kita ko, pagerinti tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą; ragina gerinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą kovos su prekyba žmonėmis srityje, užtikrinti geresnę aukų apsaugą ir jų teisių gynimo galimybę ir pagerinti tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių rezultatus; ragina kompetentingas institucijas dėti daugiau pastangų kovoti su neteisėta ginklų prekyba;

10.  atkreipia dėmesį į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro vertinimą ir rekomendacijas, susijusius su rinkimų procesu, pateiktus po 2015 m. birželio mėn. vietos rinkimų, kai tarptautiniai stebėtojai nustatė tam tikrus trūkumus; pabrėžia, kad 2017 m. parlamento rinkimai bus svarbus Albanijos integracijos į ES proceso patikrinimas; ragina kompetentingas institucijas padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai; palankiai vertina tai, kad 2016 m. sausio mėn. įsteigtas ad hoc parlamentinis rinkimų reformos komitetas, ir ragina veiksmingai įgyvendinti jo rekomendacijas, visų pirma siekiant pasiruošti artėjantiems rinkimams ir juos surengti; yra susirūpinęs dėl bendro rinkimų proceso politizavimo ir ragina kompetentingas valdžios institucijas pašalinti, be kita ko, procedūrinius trūkumus, taip pat išspręsti su rinkimais susijusių ginčų, rinkimų komisijų nepriklausomumo, politinių partijų finansavimo skaidrumo ir veiksmingumo, įtariamo balsų pirkimo ir rinkėjų bauginimo atvejų ir piktnaudžiavimo valstybės ištekliais klausimus, siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą rinkimų procesu; pažymi, kad Centrinė rinkimų komisija turi nustatyti aiškias vidaus taisykles, kuriomis vadovaudamasi ji prižiūrėtų partijų finansus ir atliktų daugiau nei vien formalius politinių partijų pateiktų ataskaitų patikrinimus;

11.  palankiai vertina tai, kad priimta parlamento rezoliucija dėl pilietinės visuomenės vaidmens šalies demokratinio vystymosi procese, ir atkreipia dėmesį į tai, kad gerėja valstybinių institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas ir kad jų atstovai dalyvauja Nacionalinės Europos integracijos tarybos posėdžiuose; palankiai vertina tai, kad priimtos pilietinės visuomenės veiksmų gairės, ir ragina jas sklandžiai įgyvendinti; rekomenduoja institucionalizuoti bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis, kad būtų stiprinama demokratija ir žmogaus teisių bei pilietinių laisvių apsauga, užtikrinant visuomenės dalyvavimą, ir gerinamas sprendimų priėmimo proceso skaidrumas; ragina kompetentingas institucijas sumažinti administracinę naštą pilietinės visuomenės organizacijoms ir persvarstyti mokesčių taisykles ir kitas susijusias nuostatas, kad būtų lengviau gauti privačių rėmėjų lėšų; ragina kompetentingas institucijas skatinti pilietinės visuomenės organizacijas aktyviai dalyvauti rinkimų proceso priežiūros veikloje ir prisidėti prie išsamios ir savalaikės informacijos visuomenei apie stojimo į ES procesą teikimo;

12.  primygtinai ragina Albanijos vyriausybę skirti ypatingą dėmesį jaunimo perspektyvų gerinimui ir investicijoms į švietimo sistemos modernizavimą bei pertvarką, kad būtų didinamos įsidarbinimo galimybės ir profesinės perspektyvos, visų pirma jauniems žmonėms; pabrėžia, jog reikia, kad dabartinė protų nutekėjimo tendencija pasikeistų į protų apykaitą, kuri skatina judumą ir sykiu suteikia daug perspektyvių tinkamos karjeros galimybių Albanijoje; palankiai vertina pasirengimo narystei pagalbos priemonę, skirtą švietimui, užimtumui ir socialinei politikai;

13.  primena savo raginimą kompetentingoms institucijoms užtikrinti teisingumą 2011 m. sausio 21 d. įvykių aukoms;

14.  smerkia netinkamą elgesį su įtariamaisiais policijos nuovadose, tai, kad perpildyti kalėjimai, ir tai, kad nesuteikiama tinkama medicinos priežiūra, o sulaikymo centruose prastos sąlygos;

15.  primena, kad vaiko teisių apsaugos instituciniai mechanizmai tebėra prasti; primygtinai ragina valdžios institucijas pertvarkyti nepilnamečių teisingumo sistemą taip, kad ji atitiktų tarptautinius standartus; ragina gerokai padidinti vaikų apsaugos sistemos finansavimą, visų pirma skirti daugiau lėšų vietos ir regionų lygmens vaikų apsaugos skyriams; apgailestauja, kad kai kuriems vaikų apsaugos skyriams dėl finansinių išteklių stokos teko nutraukti veiklą; primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti vaikų prieigą prie vaikų apsaugos skyrių kaimo vietovėse;

16.  palankiai vertina religinės tolerancijos atmosferą šalyje, gerą religinių bendruomenių bendradarbiavimą ir jų teigiamus santykius su valstybe; ragina visas kompetentingas valdžios institucijas ir religines bendruomenes kartu siekti išlaikyti ir skatinti religijų santarvę;

17.  primena, kad, neskaitant kitų prioritetų, taip pat reikia veiksmingų teisinių ir politinių priemonių, kuriomis būtų sustiprinta žmogaus teisių apsauga, mažumų teisės ir kovos su diskriminacija politika; pažymi, kad romai ir egiptiečiai gyvena sunkiomis sąlygomis ir dažnai patiria socialinę atskirtį ir diskriminaciją; palankiai vertina tai, kad priimtas 2015–2020 m. nacionalinis romų ir egiptiečių integracijos veiksmų planas ir veiksmingiau įgyvendinamos romų įtraukties politikos priemonės; pažymi, kad ir toliau kelia susirūpinimą į mokyklą atvedamų ir mokyklos nebaigusių romų vaikų skaičius ir romų ir egiptiečių gatvės vaikų padėtis, be kita ko, tokių vaikų priverstiniai iškeldinimai be tinkamo proceso ir nesuteikus tinkamo kito būsto; ragina gerinti vaiko teisių apsaugą ir nepilnamečių teisingumo sistemą; palankiai vertina parlamento rezoliuciją dėl lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) bendruomenei priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos; atkreipia dėmesį į tai, kad per 2015 m. birželio mėn. Tiranoje surengtas antrąsias gėjų eitynes neįvyko jokių didesnių incidentų; rekomenduoja iš esamų teisės aktų pašalinti nuostatas, diskriminuojančias translyčius ir interseksualius asmenis; ragina kompetentingas institucijas toliau gerinti aplinką, kalbant apie visų mažumų įtrauktį ir toleranciją joms šalyje, be kita ko, sustiprinti Valstybinio mažumų komiteto vaidmenį;

18.  rekomenduoja atitinkamomis priemonėmis mažinti lyčių nelygybę, lyčių diskriminaciją ir smurtą namų aplinkoje; palankiai vertina 2015 m. balandžio mėn. priimtas Rinkimų kodekso pataisas, kuriose numatoma 50 proc. lyčių kvota kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašuose;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad dar būtina imtis veiksmų užtikrinant nuosavybės teises; primygtinai ragina užbaigti nuosavybės registracijos, restitucijos ir kompensacijų už ją procesą ir veiksmingai įgyvendinti 2012–2020 m. nuosavybės teisių strategiją; atkreipia dėmesį į tai, kad geresnis nuosavybės teisių užtikrinimas teigiamai paveiks vietos ir užsienio investicijas;

20.  dar kartą pabrėžia, kad profesionalus, nepriklausomas ir pliuralistinis visuomeninis transliuotojas ir privati žiniasklaida yra itin svarbūs; yra susirūpinęs dėl plačiai paplitusios žurnalistų savicenzūros – jiems dažnai fiziškai trukdoma informuoti apie tam tikrus įvykius, jie užpuolami, jiems grasinama dėl jų darbo, ir reiškia susirūpinimą dėl tiesioginio kišimosi į redaktorių nepriklausomos veiklos sritį atvejų; į tai atsižvelgdamas, apgailestauja, kad Balkanų regioniniam tyrimų tinklui grasinama iškelti šmeižto bylą už 2015 m. vietos rinkimuose dalyvavusio kandidato į merus kriminalinės praeities tyrimą; ragina imtis priemonių sugriežtinti žurnalistų profesinius ir etinius standartus; ragina paspartinti audiovizualinės žiniasklaidos įstatymo įgyvendinimą; pabrėžia, kad reikia didinti valdančiųjų reklamos žiniasklaidoje skaidrumą ir dėti papildomų pastangų, siekiant užtikrinti Audiovizualinės žiniasklaidos tarnybos ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą; yra susirūpinęs dėl Albanijos visuomeninio radijo ir televizijos transliuotojo generalinio direktoriaus rinkimų procedūrų keitimo; ragina valdančiuosius ir opoziciją užtikrinti tinkamą nacionalinio transliuotojo veikimą – surasti kandidatą į direktoriaus postą, dėl kurio būtų sutariama; pabrėžia, kad reikia užbaigti vėluojantį skaitmeninimo procesą;

21.  pažymi, kad Albanija yra neblogai pasiruošusi plėtoti veikiančią rinkos ekonomiką; palankiai vertina geresnį mokesčių surinkimą ir vyriausybės kovos su neoficialiu darbu kampaniją; pažymi, kad, nors išaugumo užimtumas, yra susirūpinęs dėl aukšto nedarbo lygio, visų pirma kalbant apie jaunimo ir ilgalaikį nedarbą, kuris sudaro daugiau kaip 50 proc. viso nedarbo; primygtinai ragina daugiau dėmesio skirti lygioms galimybėms ir imtis tolesnių priemonių, siekiant didinti moterų užimtumą darbo rinkoje; tebėra susirūpinęs dėl nuolatinių ir didelių trūkumų, susijusių su teisine valstybe, reglamentavimo aplinka, nuosavybės teisių užtikrinimu ir kova su korupcija, nes tokie trūkumai trukdo gerinti verslo aplinką; primygtinai ragina Albaniją vykdyti veiksmingas ekonomines reformas ir taip visapusiškai kovoti su vis dar labai opia didžiulės šešėlinės ekonomikos problema, susijusia su plačiai paplitusia korupcija; primygtinai ragina imtis veiksmų ir šalinti sutarčių vykdymo ir teisinės valstybės principo užtikrinimo trūkumus, spręsti vis dar didelės apimties neoficialios ekonomikos problemą ir pirmenybę skirti fiskalinio konsolidavimo programai ir valstybės skolos mažinimui; primygtinai ragina teikti didesnę paramą vartotojų apsaugos priemonėms;

22.  ragina Albaniją dėti daugiau pastangų siekiant suderinti savo teisę su ES aplinkosaugos teisės aktais ir 27 skyriaus reikalavimais; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Nacionalinės saugomų teritorijų agentūros ir Albanijos pakrantės agentūros įsteigimą;

23.  ragina Albanijos vyriausybę kontroliuoti hidroelektrinių plėtrą aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamose vietovėse, pvz., palei Vjosės upę ir saugomose teritorijose, ir išlaikyti esamų nacionalinių parkų vientisumą; rekomenduoja pagerinti poveikio aplinkai vertinimų kokybę, nes tai leistų atsižvelgti į ES standartus, nustatytus Paukščių ir Buveinių direktyvose bei Vandens pagrindų direktyvoje; ragina Albanijos vyriausybę skatinti visuomenės dalyvavimą ir konsultacijas planuojamų projektų klausimais ir taip pagerinti skaidrumą;

24.  ragina Albaniją atlikti atitinkamus su aplinkos apsauga ir atliekų tvarkymu susijusius įvertinimus ir imtis papildomų priemonių, kuriomis būtų kovojama su netinkamu atliekų laikymu ir šalinimu, o ypač jūrą teršiančiomis atliekomis;

25.  ragina vyriausybę priimti ir įgyvendinti nacionalinę energetikos strategiją; yra susirūpinęs dėl to, kad Albanija Energijos bendrijai nepateikė atsinaujinančiųjų išteklių energijos veiksmų plano ir dėl to buvo pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad Albanija iki Energijos bendrijos nustatytos datos nesuderino savo teisės aktų su 2006 m. Direktyva dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetikos paslaugų; primygtinai ragina vyriausybę dėti daugiau pastangų energetikos vartojimo efektyvumo srityje ir priimti naują teisės aktą dėl energijos vartojimo efektyvumo pastatuose;

26.  giria Albaniją už tai, kad ji išliko konstruktyvi regioninė partnerė ir aktyviai plėtoja regioninį bendradarbiavimą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis – tokie santykiai yra itin svarbūs; teigiamai vertina Albanijos įsipareigojimą prisidėti prie regioninio bendradarbiavimo iniciatyvų, kurios buvo priimtos 2014 m. Berlyne ir 2015 m. Vienoje surengtuose Vakarų Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikimuose; palankiai vertina konstruktyvų Albanijos vaidmenį vykdant susijungimo darbotvarkę; ragina kompetentingas institucijas užtikrinti, kad prieš kitą aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris įvyks Paryžiuje 2016 m., transporto sektoriuje būtų visapusiškai ir sklandžiai įgyvendinti techniniai standartai ir vadinamosios švelniosios priemonės, dėl kurių susitarta 2015 m. Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime Vienoje;

27.  palankiai vertina nuolatinę politinę valią gerinti santykius su Serbija ir ragina Albaniją ir Serbiją imtis tolesnių priemonių, siekiant skatinti stabilumą, bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius regione; atsižvelgdamas į šias pastangas, ragina Albaniją toliau plėtoti Regioninio jaunimo bendradarbiavimo biuro (jo būstinė yra Tiranoje) veiklą, nes jis nepaprastai svarbus tolesniam susitaikymo procesui regione, ypač tarp jaunimo; rekomenduoja valdžios institucijoms paspartinti pagrindinius infrastruktūros statybos projektus, pvz., nutiesti geležinkelio jungtis ir šiuolaikinį greitkelį tarp Tiranos ir Skopjės, kurie yra 8-ojo transporto koridoriaus dalis; giria visapusišką Albanijos pritarimą visoms atitinkamoms su bendra užsienio ir saugumo politika susijusioms deklaracijoms ir Europos Vadovų Tarybos išvadoms, taip pat jos ryžtą prisidėti prie Europos pagalbos ir perkėlimo programų, skirtų Sirijos pabėgėliams; primygtinai ragina vyriausybę dėti tolesnes pastangas siekiant spręsti problemą, susijusią su dideliu akivaizdžiai nepagrįstų prieglobsčio prašymų, pateiktų ES valstybėms narėms, skaičiumi, ir, pasinaudojant padėties po vizų režimo liberalizavimo stebėjimo mechanizmu, imtis ryžtingų veiksmų, siekiant glaudžiau bendradarbiauti ir keistis informacija su ES valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis šalimis; taip pat ragina vyriausybę apsvarstyti tolesnes priemones, kuriomis būtų gerinamos socialinės ir ekonominės gyvenimo sąlygos; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sudaryti ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą ir pritaria tam, kad Albanija būtų į šį sąrašą įtraukta;

28.  palankiai vertina tai, kad vykstant Berlyno procesui įsteigtas Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forumas, kuris suteikia galimybę regiono pilietinės visuomenės atstovams keistis idėjomis, reikšti savo susirūpinimą ir rengti konkrečias rekomendacijas sprendimus priimantiems asmenims, ir ragina šį procesą tęsti per kitą aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris bus surengtas 2016 m. Paryžiuje, ir surengti parengiamuosius seminarus regiono pilietinės visuomenės organizacijoms;

29.  palankiai vertina Albanijos įsipareigojimą kovoti su radikalėjimu ir terorizmu ir tai, kad ji patvirtino atitinkamas saugumo strategijas ir veiksmų planą; palankiai vertina tai, kad į atnaujintą strateginį pagrindą įtraukta kovos su smurtiniu ekstremizmu strategija; yra susirūpinęs dėl to, kad Albanija, kaip ir kitos regiono šalys, susiduria su grįžtančių užsienio kovotojų, islamo radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo reiškiniu; į tai atsižvelgdamas, palankiai vertina priemones, kurių ėmėsi Albanijos vyriausybė, siekdama neleisti užsienio kovotojams prisijungti prie ISIS Irake ir Sirijoje; mano, jog būtina ir toliau įgyvendinti veiksmingą politiką, siekiant išvengti islamo radikalėjimo, kovoti su smurtiniu ekstremizmu, be kita ko, įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas ir religines bendruomenes, užkirsti kelią užsienio teroristų kovotojų srautams ir juos nutraukti, kovoti su terorizmo finansavimu ir parengti specialią teisinės valstybės principais pagrįstą koncepciją žvalgybai ir teisėsaugos tarnyboms bei nuoseklią teisminę politiką pažeidėjų klausimu; be to, rekomenduoja užtikrinti intensyvesnį veiksmingą regioninį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis valstybių narių tarnybomis šiuo klausimu, be kita ko, dėl keitimosi informacija; mano, kad imantis visų šiuo tikslu vykdomų priemonių turėtų būti užtikrinama, kad bus laikomasi žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pagal tarptautinius standartus ir teisės aktus;

30.  apgailestauja, kad dėl to, jog Albanijos delegacijoje stinga bendradarbiavimo ir nepasiekiama kompromisų, šiuo metu Stabilizacijos ir asociacijos parlamentiniame komitete negali vykti jokių veiksmingų diskusijų ir per devintą šio komiteto posėdį nebuvo galima priimti jokių rekomendacijų; ragina stiprinti Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinį komitetą, siekiant užtikrinti teigiamą jo indėlį Albanijos stojimo į ES procese;

31.  prašo Komisijos į savo būsimas ataskaitas įtraukti išsamią informaciją apie paramą, teikiamą Albanijai pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, ir apie priemonių įgyvendinimo veiksmus, visų pirma paramą, skiriamą siekiant padėti įgyvendinti pagrindinius prioritetus ir atitinkamus projektus, turint mintyje Komisijos pareiškimą dėl strateginio dialogo su Europos Parlamentu;

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Albanijos vyriausybei bei parlamentui.

2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bosnijos ir Hercegovinos 2015 m. pažangos ataskaitos (2015/2897(RSP))

P8_TA(2016)0135 B8-0441/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d. Bosnijos ir Hercegovinos paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 21 d. Tarybos sprendimą, kuriuo sudaromas SAS su Bosnija ir Hercegovina,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Vakarų Balkanų ir išvadų priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanų valstybėms. Europos integracijos link“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 16 d., spalio 12 d. ir gruodžio 15 d. Tarybos išvadas dėl Bosnijos ir Hercegovinos,

–  atsižvelgdamas į pirmąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) posėdį, vykusį 2015 m. lapkričio 5–6 d. Sarajeve, ir į ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos tarybos (SAT) bei stabilizacijos ir asociacijos komiteto pirmuosius posėdžius, vykusius atitinkamai 2015 m. gruodžio 11 ir 17 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 27 d. Vienoje vykusio Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininko baigiamąją deklaraciją ir pilietinės visuomenės organizacijų rekomendacijas rengiantis 2015 m. Vienos aukščiausiojo lygio susitikimui,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 10 d. Komisijos komunikatą „ES plėtros strategija“ (COM(2015)0611) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Bosnijos ir Hercegovinos 2015 m. ataskaita“ (SWD(2015)0214),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 29 d. Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo priimtą ir 2015 m. vasario 23 d. Bosnijos ir Hercegovinos Parlamentinės Asamblėjos patvirtintą rašytinį įsipareigojimą siekti integracijos į ES, taip pat į 2015–2018 m. Bosnijos ir Hercegovinos reformų darbotvarkę, kurią 2015 m. liepos mėn. priėmė visi trys vyriausybės lygmenys,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl šalies, įskaitant 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Srebrenicos žudynių metinių minėjimo(2) ir 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl 20-ųjų Deitono taikos susitarimo metinių(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamente vykusią konferenciją „Bosnijos ir Hercegovinos ateitis Europoje praėjus 20 metų po Deitono taikos susitarimo“,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuolatinio pranešėjo Bosnijos ir Hercegovinos klausimu Cristian Dan Pred darbą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES išlieka įsipareigojusi siekti Bosnijos ir Hercegovinos europinės perspektyvos bei jos teritorinio vientisumo, suverenumo ir vieningumo;

B.  kadangi stojimas į ES yra įtraukus procesas, kuriam reikia sutarimo dėl reformų darbotvarkės; kadangi pagrindinis institucinių, ekonominių ir socialinių reformų dėmesys turi būti skiriamas Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams;

C.  kadangi ES inicijavo atnaujintą požiūrį į Bosniją ir Hercegoviną, kad šalis darytų pažangą integracijos į ES procese ir spręstų neišspręstus socialinius bei ekonominius ir teisinės valstybės uždavinius ir taip jai būtų sudarytos galimybės pasirengti būsimai narystei; kadangi pagal šį požiūrį SAS įsigaliojo 2015 m. birželio 1 d.;

D.  kadangi būtinas veiksmingas ES reikalų koordinavimo tarp įvairių vyriausybės lygmenų mechanizmas, kad būtų užtikrinta geresnė sąveika su ES, palengvintas suderinimas su ES teisės aktais, jų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas ir kad Bosnijos ir Hercegovinos paraišką dėl narystės ES vainikuotų sėkmė; kadangi Bosnijos ir Hercegovinos ministrų taryba 2016 m. sausio 26 d. priėmė „Sprendimą dėl Europos integracijos proceso koordinavimo sistemos Bosnijoje ir Hercegovinoje“; kadangi pažanga ES reikalų koordinavimo srityje sudarys sąlygas Bosnijai ir Hercegovinai visapusiškai pasinaudoti ES finansavimu;

E.  kadangi Bosnijoje ir Hercegovinoje tebėra 84 500 šalies viduje perkeltų asmenų, o kaimyninėse šalyse, visoje Europoje ir visame pasaulyje taip pat yra daugybė pabėgėlių iš šios šalies;

F.  kadangi tvirta politinė parama yra itin svarbus veiksnys užtikrinant didesnį šios šalies institucinės sistemos veiksmingumą;

1.  džiaugiasi pirma palankesne Komisijos ataskaita dėl Bosnijos ir Hercegovinos ir pakartoja, kad yra nedviprasmiškai įsipareigojęs dėl Bosnijos ir Hercegovinos europinės perspektyvos; ragina valdžios institucijas pademonstruoti ryžtą vykdant reformas ir darant nuolatinę pažangą integracijos į ES procese; ragina užtikrinti reformų planavimo ir įgyvendinimo proceso skaidrumą; palankiai vertina bendrą valstybės ir teritorinių vienetų veiksmų planą siekiant įgyvendinti 2015–2018 m. reformų darbotvarkę ir ragina jas įgyvendinti darniai, kad šalyje įvyktų tikri , matomi pokyčiai ir būtų pagerintas Bosnijos ir Hercegovinos piliečių gyvenimas;

2.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. vasario 15 d. Bosnija ir Hercegovina pateikė paraišką dėl narystės ES; ragina Tarybą pirma proga išnagrinėti šią paraišką ir nedelsiant perduoti ją Komisijai, kad būtų pradėta ruošti nuomonė;

3.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. sausio 26 d. Bosnijos ir Hercegovinos ministrų taryba priėmė sprendimą dėl ES klausimų koordinavimo mechanizmo sukūrimo, o 2016 m. vasario 9 d. – derybų poziciją dėl SAS pritaikymo Kroatijai įstojus į ES; primena, kad kartu su reikšminga pažanga įgyvendinant reformų darbotvarkę šie elementai yra būtini, kad ES svarstytų paraišką dėl narystės kaip tinkamą; ragina nedelsiant suderinti autonominių vienetų pozicijas dėl priimto ES klausimų koordinavimo mechanizmo ir ragina visas suinteresuotuosius subjektus bendradarbiauti toliau jį tobulinant; ragina skubiai jį įgyvendinti ir konstruktyviai bendradarbiauti ES klausimais; pabrėžia, kad šis mechanizmas yra būtinas siekiant užtikrinti veiksmingą sprendimų priėmimą vykstant stojimo į ES procesui; palankiai vertinta pradines konkrečias konsultacijas parlamentų lygmeniu, siekiant visiškai įgyvendinti koordinavimo mechanizmą, ir labai ragina toliau aktyviai rengti tokius institucinių suinteresuotųjų subjektų susitikimus; dar kartą primygtinai reikalauja pritaikyti pagal SAS suteikiamas prekybos koncesijas; mano, kad visapusiškas SAS įgyvendinimas, įskaitant jo pritaikymą, yra svarbus Bosnijos ir Hercegovinos įsipareigojimo ES elementas ir viena iš būtinų sąlygų, kad ji būtų patvirtinta kandidate į ES nares; rekomenduoja Bosnijai ir Hercegovinai taip pat bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis siekiant pažangos integruojantis į ES;

4.  kartoja, kad būtina tęsti konstitucines, teisines ir politines reformas, kurios padėtų Bosniją ir Hercegoviną pertvarkyti į visapusiškai veiksmingą, įtraukią ir veikiančią valstybę, kuri užtikrintų visų ją sudarančių tautų ir piliečių lygybę ir demokratinį atstovavimą jiems ir užtikrintų, kad visi piliečiai galėtų iškelti savo kandidatūras, turėtų teisę būti renkami ir galėtų eiti visų politinių lygmenų pareigas lygiomis teisėmis ir, nepaisant jų etinės kilmės ir religijos, laikantis ankstesnėje Parlamento rezoliucijoje pateiktų principų, įskaitant Kopenhagos kriterijus, ES acquis, Venecijos komisijos pateiktas rekomendacijas, Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir atitinkamus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimus; ragina valdžios institucijas aktyviai skatinti teisėto atstovavimo, federalizmo, decentralizacijos ir subsidiarumo principus, taip pat Europos vertybes ir Europos perspektyvos svarbą; ragina ES institucijas aktyviai dalyvauti ieškant tvaraus sprendimo, susijusio su Bosnijos ir Hercegovinos konstitucine tvarka;

5.  primygtinai ragina politinius ir religinius lyderius susilaikyti nuo nesantaiką kurstančios nacionalistinės ir separatistinės retorikos, kuri priešina visuomenę, ir tęsti politinį dialogą ir veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti abipusę teisėtų politinių atstovų pagarbą, sutarimą ir bendradarbiavimą ir apsaugoti šios šalies visuomenės įvairovę; ragina visus piliečius pasirinkti susitaikymą ir bendradarbiavimą, nes tai pagrindinės sąlygos siekiant europinės perspektyvos;

6.  pabrėžia svarbų paprastos pilietinės visuomenės vaidmenį taikos kūrimo ir susitaikymo procese, ir ypač jaunų žmonių dalyvavimą kultūrų dialoge ir mainuose, taip pat politinėje srityje; atkreipia dėmesį į tai, kokį svarbų vaidmenį atlieka kultūros veikėjai, menininkai, rašytojai ir mokslininkai skatinant įvairių visuomenės grupių dialogą ir supratimą; ragina Bosnijoje ir Hercegovinoje skatinti švietimą demokratijos, pagrindinių teisių ir pilietybės srityse;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad Serbų Respublikos (SR) prezidentas paskelbė apie SR planuoto referendumo dėl Bosnijos ir Hercegovinos valstybinio lygmens teisminių institucijų atidėjimą; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad šio sprendimo nepatvirtino SR Nacionalinė Asamblėja; ragina apskritai atsisakyti referendumo idėjos, nes jis yra iššūkis šalies sanglaudai, suverenumui ir vientisumui ir kelia grėsmę pastangoms pagerinti visų Bosnijos ir Hercegovinos piliečių socialinę ir ekonominę padėtį ir siekti tolesnės pažangos integruojantis į ES; pabrėžia, kad Bosnijos ir Hercegovinos teismų sistemos trūkumai turėtų būti šalinami bendradarbiaujant, o ne įgyvendinant vienašales iniciatyvas, ir vykdant išplėstą struktūrinį dialogą teisingumo klausimais; primena, kad pagal Deitono susitarimą Serbų Respublika neturi teisės atsiskirti;

8.  yra labai susirūpinęs dėl Serbų Respublikos vidaus reikalų ministro pareiškimų dėl būsimų SR specialiosios policijos pajėgų mokymų Rusijos Federacijoje, glaudesnio bendradarbiavimo, visų pirma keitimosi informacija srityje, ir dėl ketinimų pirkti iš Rusijos karinę įrangą; ragina SR valdžios institucijas nevykdyti nepriklausomos užsienio ir saugumo politikos, kuri gali pakenkti valstybės lygmens politikai;

9.  palankiai vertina tai, kad įsigaliojo SAS ir kad SAPK buvo pirmas bendras juo remiantis įsteigtas organas; labai apgailestauja dėl to, kad jis nesugebėjo patvirtinti darbo tvarkos taisyklių dėl bandymų įtraukti etninio blokavimo nuostatą į SAPK balsavimo taisykles; primena, kad pagal SAS reikalaujama priimti darbo tvarkos taisykles ir to nepadarius bus tiesiogiai pažeistas SAS įgyvendinimas; ragina Bosnijos delegaciją konstruktyviai dirbti šioje srityje siekiant būsimame SAPK posėdyje nedelsiant priimti darbo tvarkos taisykles; palankiai vertina pirmuosius ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos tarybos (SAT) posėdžius, surengtus 2015 m. gruodžio 11 d.;

10.  apgailestauja, kad korupcija, įskaitant korupciją aukščiausiu lygmeniu, išlieka plačiai paplitusi ir kad politiniai įsipareigojimai netapo konkrečiais rezultatais; yra ir toliau susirūpinęs dėl silpnos teisinės ir institucinės kovos su korupcija sistemos, kuri sudaro galimybes nebaudžiamai vykdyti korupcinę veiklą, ir nedidelio galutinių nuosprendžių skaičiaus korupcijos bylose; ragina siekti geresnių aukšto lygio korupcijos bylų, kurių dalyviai – politikai, aukšto lygio pareigūnai ir reguliavimo institucijos ir kurios susijusios su viešaisiais pirkimais ir privatizacija, veiksmingo tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo rezultatų; palankiai vertina tai, kad buvo priimta 2015–2019 m. kovos su korupcija strategija ir veiksmų planas, ir primygtinai ragina skirti pakankamai lėšų jų įgyvendinimui; ragina visos šalies mastu reikšmingai sustiprinti agentūrų tarpusavio bendradarbiavimą; ragina sukurti specialias korupcijos prevencijos ir stebėsenos struktūras ir priimti korupcijos prevencijos politikos dokumentus visais valdžios lygmenimis; primygtinai ragina nedelsiant visapusiškai įgyvendinti Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijas;

11.  pabrėžia, kad deramai veikiantys ir stabilūs teismai yra itin svarbūs siekiant užtikrinti šalyje teisinę valstybę ir Bosnijai ir Hercegovinai toliau daryti pažangą siekiant integracijos į ES; yra susirūpinęs dėl padidėjusio politinių veikėjų spaudimo teismams; teigia, kad būtina skubiai stiprinti teismų nepriklausomumą Bosnijoje ir Hercegovinoje; yra itin susirūpinęs dėl politinio kišimosi į teismo procesus atvejų, skyrimo į postus teisminėse institucijose procedūrų politizavimo, išliekančio suskaidymo į keturias skirtingas teisines sistemas ir efektyvios ir objektyvios teisėjų profesinio vertinimo sistemos trūkumo; palankiai vertina tai, kad buvo atnaujinta 2014–2018 m. teisingumo sektoriaus reformų strategija, ir ragina parengti jos įgyvendinimo veiksmų planą, kuriame daug dėmesio būtų skiriama šalies masto derinimo pastangoms; mano, jog būtina užtikrinti profesionalesnę, nepriklausomą ir atskaitingą teismų sistemą, be kita ko, sistemingai taikant objektyvius atrankos kriterijus; palankiai vertina protokolą, kurį pasirašė teritorinių vienetų ir valstybės lygmens teisingumo ministrai ir kuriuo siekiama valstybės lygmens teisminių institucijų ir Aukštosios teismų ir prokuratūros tarybos reformų; teigiamai vertina tai, kad buvo paskirti ombudsmenai, bet yra susirūpinęs dėl ombudsmeno biuro šiuo metu patiriamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių sunkumų; ragina skubiai priimti įstatymą dėl ombudsmeno reformos;

12.  tebėra susirūpinęs dėl to, kad galimybės gauti teisinę pagalbą yra labai ribotos; primygtinai ragina kompetentingas institucijas priimti įstatymą dėl nemokamos teisinės pagalbos valstybės lygmeniu – šis įstatymas yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti vienodą, veiksmingą ir nediskriminacinę teisę kreiptis į teismą; mano, kad tokio įstatymo įgyvendinimas yra būtinas siekiant sustiprinti piliečių pasitikėjimą teisine valstybe;

13.  griežtai smerkia tebegaliojantį Serbų Respublikos viešosios tvarkos įstatymą, kuriuo silpninamos pagrindinės demokratinės teisės į susirinkimų, asociacijų ir žiniasklaidos laisves; ragina visapusiškai įgyvendinti Laisvės susipažinti su informacija aktą, nes jis iki šiol yra nenuoseklus ir dažnai ribotas užtikrinant teisę į privatumą ir įmonių, sudarančių sutartis su valdžios institucijomis, verslo interesų apsaugą, ir todėl nesuteikia piliečiams veiksmingų apskundimo priemonių atsisakymo suteikti informaciją atvejais; teigiamai vertina tai, kad buvo patvirtinti Bosnijos ir Hercegovinos baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais jo nuostatos dėl kankinimo, priverstinio dingimo ir prievartavimo buvo suderintos su tarptautiniais standartais; ragina valdžios institucijas į baudžiamąjį kodeksą įtraukti baudžiamuosius nusikaltimus, išvardytus tarptautinės Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų papildomame protokole;

14.  mano, kad svarbu gerinti valstybės, teritorinių vienetų ir Brčko apskrities parlamentų bendradarbiavimą ir rengti bendrus jų posėdžius; atkreipia dėmesį į įsipareigojimus, prisiimtus sujungiant parlamentus, ir ragina kuo skubiau įgyvendinti gautas rekomendacijas, taip pat užtikrinti sutartos bendradarbiavimo sistemos veikimą; todėl teigiamai vertina tai, kad buvo pasirašyta „Parlamentų Bosnijoje ir Hercegovinoje bendradarbiavimo su integracijos į ES procesu susijusios veiklos srityje koncepcija“; ragina pagerinti bendrą koordinavimą su kantonų asamblėjomis;

15.  atkreipia dėmesį į Jungtinio parlamentinio saugumo ir gynybos komiteto vaidmenį užtikrinant Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotųjų pajėgų demokratinę kontrolę; yra susirūpinęs dėl to, kad gyventojai nelegaliai laiko daug ginklų, o ginkluotųjų pajėgų žinioje vis dar tebėra didžiulės atsargos šaudmenų ir ginklų; teigiamai vertina ginkluotųjų pajėgų pažangą atsikratant nestabiliausių šaudmenų ir kuriant tvarius likusių atsargų valdymo pajėgumus; primygtinai ragina laikytis visapusiško požiūrio siekiant spręsti likusias problemas, susijusias su šalies išvalymu nuo minų iki 2019 m.; ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę teikti didesnę pagalbą šiai veiklai;

16.  ragina Bosnijos ir Hercegovinos rinkimų įstatymo pakeitimų rengimo darbo grupę užtikrinti, kad įstatymo pakeitimais būtų sukurtas pagrindas tikriems demokratiniams rinkimams, kurie būtų savarankiškumo išraiška; pabrėžia, kad demokratinių rinkimų negalima užtikrinti tol, kol nebus galima nuolat naudotis įvairiausiomis kitomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis nepatiriant diskriminacijos dėl tautybės, išpažįstamos religijos, lyties, politinės ar kitos nuomonės, nuosavybės, kilmės ar kito statuso ir nepatiriant savavališkų ir nepagrįstų suvaržymų;

17.  mano, kad viešojo administravimo suskaidymas, jo politizavimas ir silpnas politikos koordinavimas trukdo institucinėms ir teisėkūros reformoms ir veikia viešųjų paslaugų teikimą piliečiams; ragina visų lygmenų kompetentingas institucijas pagerinti vidutinės trukmės planavimą ir parengti išsamią šalies masto viešojo administravimo reformos strategijos sistemą ir viešųjų finansų valdymo programą laikantis Europos viešojo administravimo principų, kuriuos ES šalims kandidatėms nustatė EBPO ir SIGMA;

18.  pripažįsta, kad žemės ūkis yra Bosnijai ir Hercegovinai itin svarbus ekonomikos sektorius, nes maždaug 20 proc. Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su juo; todėl teigiamai vertina pažangą, padarytą maisto saugos ir veterinarijos politikos srityje, ir Komisijos sprendimą pritarti Bosnijos ir Hercegovinos pieno ir pieno produktų eksportui į ES; ragina dėti daugiau pastangų siekiant suderinti oficialios veterinarinės ir fitosanitarinės kontrolės sistemą su Europos standartais ir sukurti reikalingas institucines struktūras, kurios sudarytų galimybes naudotis Pasirengimo narystei paramos kaimo plėtrai priemone; ragina vyriausybę paremti valstybės lygmens žemės ūkio ministerijos ir atitinkamos vystymosi programos kūrimą;

19.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad nėra pakankamai vyriausybės ir pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) bendradarbiavimo mechanizmų, įskaitant ribotas jų galimybes dalyvauti politiniame dialoge reformų darbotvarkės klausimu; mano, kad itin svarbu didinti pilietinės visuomenės vaidmenį ir užtikrinti piliečių dalyvavimą stojimo į ES procese; pakartoja savo raginimą sukurti ir įgyvendinti skaidrius ir įtraukius viešųjų konsultacijų mechanizmus; ragina visų lygmenų kompetentingas institucijas pagerinti atitinkamą teisinę ir finansinę sistemą, priimti nacionalinę strategiją dėl PVO ir užtikrinti skaidrų viešąjį PVO finansavimą siekiant skatinti labiau dalyvaujamąją ir įtraukią demokratiją šalyje; ragina pilietinės visuomenės organizacijas ir aktyvistus gerokai sustiprinti savo pajėgumus ir struktūras ir bendradarbiauti su tik Bosnijos ir Hercegovinos institucijomis, ES ir tarptautine bendruomene; ragina pirmiau minėtus organus padėti pilietinės visuomenės organizacijoms ir aktyvistams dedant šias pastangas;

20.  pažymi, kad 2014–2016 m. kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija įgyvendinama nekoordinuotai; primygtinai ragina priimti ir įgyvendinti naują kovos su pinigų plovimu strategiją ir veiksmų planą laikantis Pinigų plovimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) rekomendacijų; pabrėžia, kad, kovojant su prekyba narkotikais ir žmonėmis, reikia laikytis į aukas orientuoto požiūrio ir sukurti daug dalykų apimančią išsamią strategiją; ragina ES ir Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas bendradarbiauti siekiant veiksmingai kovoti su prekyba žmonėmis ir užtikrinti nukentėjusiųjų apsaugą; teigiamai vertina tai, kad buvo priimtas 2016–2019 m. kovos su prekyba žmonėmis Bosnijoje ir Hercegovinoje veiksmų planas, ir tai, kad jame didelis dėmesys skiriamas problemoms, susijusioms su darbuotojais migrantais ir priverstinai elgetaujančiais vaikais, ir ragina veiksmingai jį įgyvendinti; tebėra susirūpinęs dėl to, kad Bosnijoje laikoma labai daug nelegalių ginklų, kurie nesunkiai patenka į ES; ragina kompetentingas institucijas sustiprinti pastangas siekiant baudžiamojon atsakomybėn patraukti ginklų prekeivius ir kontrabandininkus ir dėti daugiau pastangų kovojant su nekontroliuojamu ginklų, ypač šaulių ir lengvųjų ginklų, platinimu ir neteisėta prekyba jais, taip pat vykdant glaudesnį regioninį bendradarbiavimą bei Bosnijos ir Hercegovinos ir ES bendradarbiavimą;

21.  ragina valdžios institucijas parengti 2015–2020 m. terorizmo prevencijos ir kovos su juo strategijos įgyvendinimo veiksmų planą; ragina valdžios institucijas stiprinti pastangas siekiant užtikrinti veiksmingesnį šalies masto policijos, žvalgybos ir saugumo tarnybų bendradarbiavimą kovojant su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu; ragina stiprinti Bosnijos ir Hercegovinos kovos su terorizmu pajėgumus; ragina kompetentingas valdžios institucijas dėti daugiau pastangų kovojant su teroristų finansavimu, įskaitant teisinės sistemos, kuri sudarytų sąlygas įšaldyti teroristinių grupuočių turtą, sukūrimą; mano, jog būtina, kad saugumo operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje būtų koordinuojamos ir duomenimis būtų keičiamasi pačioje šalyje; pabrėžia, kad taip pat labai svarbu, jog regioninės saugumo tarnybos bendradarbiautų tarpusavyje, ir ragina toliau bendradarbiauti šiuo klausimu;

22.  pabrėžia, kad Bosnija ir Hercegovina smarkiai nukentėjo nuo užsienio kovotų ir radikalizmo; yra susirūpinęs dėl jaunimo radikalėjimo: daug jaunuolių, palyginti su kitomis regiono šalimis, prisijungė prie grupuotės „Da'esh“; ragina tęsti ir stiprinti kovai su radikalizacija ir terorizmu skirtas priemones; palankiai vertina pastangas stiprinti religijų dialogą, taip pat bendrą politinių ir religinių lyderių pareiškimą, kuriame smerkiamas terorizmas ir smurtinis ekstremizmas; palankiai vertina pirmuosius teismo sprendimus, paskelbtus užsienio kovotojams dėl nusikalstamų veikų: terorizmo veiklos finansavimo, viešo teroristinės veiklos kurstymo ir grupuotės „Da'esh“ organizavimo bei prisijungimo prie jos; ragina kuo skubiau rengti veiksmingas deradikalizavimo programas ir kuo skubiau suteikti geresnes ekonomines perspektyvas Bosnijos ir Hercegovinos jaunimui, laikantis Pozityvios jaunimo Vakarų Balkanuose darbotvarkės, taip užtikrinant, kad jie nesies savęs su radikaliomis ir ekstremistinėmis ideologijomis; skatina dėti pastangas siekiant įtraukti žiniasklaidą, akademinę bendruomenę ir pilietinę visuomenę, kad jos padėtų didinti informuotumą apie rizikos veiksnius, dėl kurių radikalizacija gali virsti smurtiniu ekstremizmu; ragina kurti nacionalinius ir regioninius informacijos apie radikalizaciją tinklus remiantis ES masto Informacijos apie radikalizaciją tinklo geriausia praktika ir priemonėmis; ragina glaudžiau bendradarbiauti su saugumo tarnybomis ES ir kaimyninėse valstybėse, įskaitant keitimąsi informacija; ragina vykdyti policijos operacijas Bosnijoje ir Hercegovinoje, kurias vykdant būtų suimti asmenys, įtariami organizavę, rėmę ir finansavę teroristinę veiklą;

23.  pažymi, kad reikia iš esmės tobulinti teisinę ir institucinę žmogaus teisių stebėsenos sistemą; ragina kurti šalies masto kovos su diskriminacija strategiją bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis; dar kartą primygtinai ragina kovos su diskriminacija įstatyme aiškiai nurodyti, kad lyties tapatybė, seksualinė orientacija, amžius ir negalia yra diskriminacijos priežastys; ragina veiksmingai jį įgyvendinti ir sustiprinti žmogaus teisių ombudsmeno vaidmenį; yra susirūpinęs dėl diskriminacijos prieš neįgalius asmenis darbo rinkoje, švietimo įstaigose, prieigoje prie sveikatos priežiūros ir kituose paslaugų sektoriuose; yra susirūpinęs dėl dėl neapykantą kurstančio smurto, neapykantą kurstančių kalbų ir pranešamo augančio grasinimų LGBTI asmenims skaičiaus; ragina vyriausybę su tuo kovoti, be kita ko, įgyvendinant informuotumo apie LGBTI teises didinimą priemones teisminėse ir teisėsaugos institucijose bei visuomenėje; pažymi, kad padaryta didelė pažanga baigiant romų civilinės metrikacijos procesą, tačiau vis dar yra susirūpinęs dėl nepakankamų veiksmų gerinant jų sveikatos priežiūrą, švietimą ir didinant užimtumą; ragina pirmiausiai valdžios institucijas kovoti su diskriminacija dėl lyties; primygtinai ragina panaikinti mirties bausmės nuostatą Serbų Respublikos teritorinio vieneto konstitucijoje;

24.  apgailestauja, kad nepadaryta pažanga vykdant Sejdić-Finci ir Zornić bylų sprendimus ir primena, kad Bosnija ir Hercegovina dėl to yra pažeidusi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus; dar kartą pabrėžia, kad dėl šių neįvykdytų sprendimų tęsiasi Bosnijos ir Hercegovinos piliečių diskriminacija ir dėl to gali būti trukdoma Bosnijos ir Hercegovinos stojimo į ES procesui;

25.  ragina ryžtingiau ir tinkamiau tirti neapykantos kurstymo ir ekstremistinių ideologijų skleidimo per socialinius tinklus atvejus ir vykdyti baudžiamąjį jų persekiojimą; apgailestauja, kad federacija yra vienintelė teritorija Vakarų Balkanų regione, kurioje neapykantą kurstantys nusikaltimai nėra kontroliuojami baudžiamosios teisės ir ragina įtraukti nuostatą; taip pat ragina įtraukti neapykantą kurstančių kalbų nuostatą į visų dalykų baudžiamosios teisės aktus;

26.  dar kartą primena, kad rinkimų įstatymu ir rinkimų sistema visoms trims šalį sudarančioms tautoms ir visiems kitiems piliečiams turėtų būti suteikiama galimybė laisvai ir nepriklausomai rinkti savo teisėtus politinius institucijų ir valdžios organų atstovus;

27.  pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį ginant ir skatinant mažumų teises šalyje, taip pat puoselėjant darną ir toleranciją visuomenėje bei didinant žmonių supratimą apie įvairovės teikiamą naudą; ragina ateityje įtraukti pilietinę visuomenę sprendžiant etninės atskirties problemas, siekiant priartinti šalį prie narystės ES; taip pat ragina geriau koordinuoti kompetentingų institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų veiksmus siekiant užtikrinti geresnį mažumų įstatymo įgyvendinimą;

28.  palankiai vertina tai, kad buvo priimta 2015–2018 m. Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo įgyvendinimo strategija; ragina kuo skubiau priimti ir pradėti įgyvendinti Stambulo konvencijos įgyvendinimo pagrindų strategiją; yra susirūpinęs dėl valstybės masto visapusiškos teisinės sistemos susijusios su seksualiniais išpuoliais ir tinkamu žalos atlyginimo aukoms mechanizmu; ragina kompetentingas institucijas užtikrinti tinkamą finansavimą ir su saugiais namais susijusių teisės aktų tobulinimą bei sukurti suderintą stebėsenos sistemą ir duomenų rinkimą apie smurto prieš moteris atvejus; taip pat ragina dėti visas pastangas skatinant moterų dalyvavimą politikoje ir darbo rinkoje, gerinti jų socialinę ir ekonominę situaciją, ypač dėl teisės į motinystės atostogas ir socialines išmokas, ir propaguoti, ginti ir stiprinti moterų teises; ragina vyriausybes su pilietinės visuomenės pagalba visais lygmenimis didinti informuotumą šiais klausimais tam, kad moterys naudotųsi teisėje numatyta apsauga;

29.  pabrėžia, kad švietimas yra esminis aspektas kuriant ir skatinant tolerantišką ir įtraukią visuomenę, taip pat skatinant bendradarbiavimą ir sanglaudą nepaisant kultūrinių, religinių ir etninių skirtumų; apgailestaudamas pažymi, kad daroma lėta pažanga sprendžiant vadinamąjį dviejų mokyklų po vienu stogu klausimą ir kitų formų segregacijos ir diskriminacijos mokyklose problemas ir apgailestauja dėl to, kad vis dar nerengiama bendra pagrindinė mokymo programa; ragina priimti konkrečias priemones ir pradėti šalinti švietimo sistemos segregaciją; pabrėžia, kad būtina dėti daug pastangų siekiant pagerinti suskaidytos švietimo sistemos veiksmingumą tuo pačiu užtikrinant teisę turėti lygias galimybes įgyti išsilavinimą visomis Bosnijos ir Hercegovinos kalbomis ir kiekvienos bendruomenės teisę vaikus lavinti jų gimtąja kalba; ragina valdžios institucijas užtikrinti veiksmingą įtraukaus švietimo principų įgyvendinimą, be kita ko, vaikų su negalia atžvilgiu;

30.  palankiai vertina Bosnijos ir Hercegovinos dalyvavimą Vakarų Balkanų švietimo ir mokymo forume, taip pat jos dalyvavimą „Erasmus+“ ir „Western Balkans Youth Window“ programose, visa tai yra labai svarbu kovojant su dideliu jaunimo nedarbo lygiu; taip pat palankiai vertina Bosnijos ir Hercegovinos įsipareigojimą iki 2018 m. dalyvauti EBPO PISA programoje; mano, jog ši programa palankus argumentas derantis dėl švietimo kokybės ir reikiamų reformų; ypač teigiamai vertina visų 13 švietimo ministerijų ir visų su švietimu susijusių agentūrų pareikštą norą prisidėti prie šių bendrų pastangų; ragina Komisiją iš pasirengimo narystei lėšų finansuoti Bosnijos ir Hercegovinos dalyvavimą programoje;

31.  pabrėžia, kad nepriklausomos ir profesionalios žiniasklaidos institucijos yra vienas iš svarbiausių klestinčios demokratinės visuomenės sudedamųjų dalių; todėl reiškia susirūpinimą dėl vėl blogėjančios padėties saviraiškos laisvės srityje, politinio spaudimo ir žurnalistų bauginimo atvejų, įskaitant vietinių ir nacionalinių valdžios institucijų vykdomas neteisėtas finansines ir kitas žiniasklaidos priemonių patikras, taip pat nuolatinės žiniasklaidos poliarizacijos politiniais ir etniniais klausimais, ragina kompetentingas institucijas atlikti nuodugnius išpuolių prieš žurnalistus atvejų tyrimus ir kurti teisinius pagrindus, skirtus saugoti žurnalistus nuo nusikaltimų prieš juos; taip pat ragina imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti ryšių reguliavimo tarnybos politinį, institucinį ir finansinį nepriklausomumą ir skaidrumą žiniasklaidos nuosavybės srityje panaikinant visas teisines spragas, sistemiškai kliudančias žiniasklaidos skaidrumui; pažymi, kad šių priemonių įgyvendinimas yra būtinas siekiant išvengti pernelyg didelės politinės įtakos; ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir transliuoti visomis oficialiomis kalbomis; ragina didinti visuomeninės žiniasklaidos redakcinį nepriklausomumą ir finansinį stabilumą, atsižvelgiant į tai, kad Bosnijos ir Hercegovinos vienybei yra ypač svarbu turėti visuomeninį transliuotoją; yra susirūpinęs dėl to, kad nevykdomas persekiojimas dėl elektroninių atakų prieš žiniasklaidos interneto svetaines;

32.  palankiai vertina tai, kad daroma pažanga mažinant neišnagrinėtų karo nusikaltimų bylų skaičių; atkreipia dėmesį į Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) susirūpinimą dėl nepakankamų tolesnių valstybės prokuratūros veiksmų, susijusių su prašymais baigti nagrinėti karo nusikaltimų bylas; ragina persvarstyti nacionalinę karo nusikaltimų strategiją, užtikrinti efektyvesnį ir geresnį baudžiamąjį persekiojimą už karo metu įvykdytą seksualinį smurtą ir geresnę šio smurto aukų apsaugą; ragini imtis veiksmų, kad būtų užtikrintos jų teisės į veiksmingą kompensavimą;

33.  pažymi, kad imamasi su darniu šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių grįžimu susijusių veiksmų, įskaitant vietos lygmens veiksmus užimtumo, švietimo, socialinės apsaugos, turto grąžinimo ir sveikatos priežiūros vietos lygmeniu srityse; pakartoja, kad svarbu skatinti jų darnų grįžimą į Bosniją ir Hercegoviną, ypač į Serbų Respubliką; ragina visų lygmenų vyriausybę, ginti juos ir paspartinti jų grįžimo procesą nustatant ir įgyvendinant visas būtinas teisėkūros ir administracines priemones; ragina veiksmingai įgyvendinti persvarstytą strategiją, susijusią su Deitono taikos susitarimo VII priedu; ragina Komisiją suteikti tinkamą finansinę paramą ir konsultacijas, nes tai labai padėtų vykdyti šį procesą; pažymi, kad dingusių asmenų skaičius vis dar labai didelis ir ragina kompetentingas institucijas pradėti intensyvų bendradarbiavimą ir stiprinti pastangas, kad būtų surasta 7019 asmenų, kurie vis dar laikomi dingusiais dėl karo; pabrėžia, jog būtina toliau kurti alternatyvų požiūrį į teisingumą, be kita ko, kuriant JT vystymo programos pereinamojo laikotarpio teisingumo strategiją; ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas skirti didelius išteklius atitinkamoms programoms;

34.  pažymi, kad po karo vykęs Bosnijos ir Hercegovinos atkūrimas ir atstatymas iš esmės pavyko ir priartino šalį prie ES, tačiau taikinimo proceso tvarumas vis dar yra problemiškas; dėl to pabrėžia, jog švietimas yra svarbus visuomenės susitaikymui ir tarpusavio supratimui;

35.  palankiai vertina didėjantį registruojamą užimtumą ir pirmuosius veiksmus, kurių imtasi siekiant didinti politikos koordinavimą ir gerinti verslo aplinką; išlieka susirūpinęs dėl valstybės įtakos ekonomikai, viešųjų finansų kokybės, didelės priklausomybės nuo finansavimo tarptautinėmis investicinėmis paskolomis, neaiškios kilmės tarptautinių investicijų ir sunkių darbo rinkos sąlygų; pabrėžia, kad būtina spręsti nuolatinę didelio ilgalaikio nedarbo (27,6 proc.), įskaitant itin didelį jaunimo nedarbą (62,7 proc.), ir didelio masto neoficialios ekonomikos problemą ir pagerinti darbo rinkos veikimą;

36.  palankiai vertina tai, kad abu vienetai priėmė naujus darbo teisės aktus; apgailestauja dėl suvienytos bendros ekonominės erdvės nebuvimo, nes tai kenkia verslo aplinkai; primygtinai ragina toliau gerinti verslo aplinką stiprinant teisinę valstybę, supaprastinant sutarčių vykdymo užtikrinimą ir kovojant su korupcija; apgailestauja dėl to, kad Bosnija ir Hercegovina valstybiniu mastu neišvystė MVĮ strategijos;

37.  pabrėžia būtinybę reformuoti ir suderinti suskaidytas socialinės apsaugos sistemas remiantis piliečių poreikiais tam, kad būtų užtikrinta visiems vienoda priežiūra; pažymi, kad profesinių sąjungų ir darbo teisės, įskaitant sveikatos ir saugos įstatymus, vis dar yra ribotos ir pabrėžia, jog svarbu toliau tobulinti ir derinti šiuos įstatymus visoje šalyje;

38.  ragina šalies mastu priimti transporto, energetikos ir aplinkos sektorių strategijas; pabrėžia, kad šios strategijos reikalingos tam, kad būtų galima visapusiškai panaudoti ES skirtas pasiruošimo narystei lėšas;

39.  palankiai vertina Bosnijos ir Hercegovinos dalyvavimą šešių Vakarų Balkanų šalių iniciatyvoje; pabrėžia dviejų didelių investicinių projektų „Stara Gradiška“ ir „Svilaj“ svarbą, kurie sudarys palankesnes sąlygas prekybai , regionų integracijai ir tvariam augimui; ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad transporto srityje būtų visapusiškai įgyvendinti techniniai standartai ir vadinamosios švelniosios priemonės, dėl kurių susitarta 2015 m. Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime Vienoje (pvz., sienos kirtimo procedūrų suvienodinimas ir supaprastinimas, informacinės sistemos, įmonių išskaidymas ir trečiųjų šalių prieiga prie tinklų) prieš surengiant kitą, 2016 m. Pasaulio banko aukščiausiojo lygio susitikimą Paryžiuje;

40.  primygtinai ragina ilgiau nedelsiant paskelbti gyventojų ir būstų surašymo rezultatus, nes jie gali būti naudingi ekonominiam ir socialiniam planavimui; be to, pabrėžia, kad 2013 m. surašymo duomenys bus reikalingi pildant Bosnijai ir Hercegovinai Komisijos pateiktą klausimyną;

41.  ragina statistikos agentūras Bosnijoje ir Hercegovinoje statistiką suderinti su Eurostato standartais;

42.  yra susirūpinęs dėl blogėjančios padėties informacinės visuomenės srityje; ragina skubiai pereiti prie skaitmeninio transliavimo; ragina įsteigti priežiūros įstaigą, kuri valstybės lygmeniu akredituotų e. prekybos ir e. parašo įstatymus, kurie vis dar nėra įgyvendinami dėl priežiūros įstaigos nebuvimo; ragina atsakingas institucijas paspartinti 2009 metais įsteigto Europos bendrojo pagalbos telefono numerio 112 naudojimo įgyvendinimą;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad prisitaikant prie klimato kaitos buvo imtasi nedaug priemonių ir veiksmų ir kad pradėti pirmieji darbai siekiant kurti gamtos apsaugai skirtą „Natura 2000“ tinklą; ragina kompetentingas institucijas parengti suderintą teisinę aplinkos apsaugos ir klimato politikos sistemą, skirtą ir stiprinti strateginį planavimą ir šių sričių teisės aktų suderinimą su acquis; ragina kompetentingas valdžios institucijas užkirsti kelią per didelei oro taršai ir užtikrinti, kad ji atitiktų ES aplinkosaugos standartus, įskaitant naftos perdirbimo įmonės Bosanski Brode taršą; pakartoja, kad reikia Bosnija ir Hercegovina turi visapusiškai įgyvendinti įsipareigojimus pagal Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo, 1991 m.) ir Strateginio aplinkos vertinimo protokolo (Kijevas, 2003 m.);

44.  ragina Bosnijos ir Hercegovinos vyriausybę reguliuoti ir stebėti hidroelektrinių plėtrą aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamose vietovėse, taip pat saugomose teritorijose ir teritorijose, kurios gali tapti saugomomis, ir išlaikyti esamų nacionalinių parkų, tokių kaip antai Sutjetskos nacionalinis parkas ir Unos nacionalinis parkas, vientisumą; rekomenduoja pagerinti poveikio aplinkai vertinimų kokybę, kad būtų atsižvelgiama į ES standartus, nustatytus Paukščių ir Buveinių direktyvose bei Vandens pagrindų direktyvoje; ragina Bosnijos ir Hercegovinos vyriausybę skatinti visuomenės dalyvavimą ir konsultacijas su vietos bendruomenėmis planuojamų projektų klausimais ir taip padidinti skaidrumą;

45.  sveikina Bosniją ir Hercegoviną dėl to, kad ji 2016 m. perims pirmininkavimą Energijos bendrijai; vis dėlto nerimauja dėl Energijos bendrijos Bosnijai ir Hercegovinai taikomų sankcijų: dar kartą ragina Bosniją ir Hercegoviną imtis priemonių, kad galėtų prisijungti prie kaimyninių šalių energetikos infrastruktūrų ir gerbti visus savo sutartinius įsipareigojimus, numatytus Energijos bendrijos sutartyje;

46.  ypač smerkia viešosios ramybės ir tvarkos įstatymą, priimtą Serbijos Respublikoje 2015 m. vasario mėn., kuris kriminalizuoja socialiniuose tinkluose dedamą informaciją, pažeidžiančią viešąją tvarką, arba kuri yra nepadori, įžeidžianti ar užgauli, – visa tai sudaro sąlygas teisiškai riboti laisvą saviraišką internete ir spaudos laisvę ir gali privesti prie vidinės cenzūros tarp socialinių tinklų vartotojų;

47.  džiaugiasi konstruktyviu ir aktyviu Bosnijos ir Hercegovinos vaidmeniu skatinant regioninį bendradarbiavimą; laikosi nuomonės, kad konkretus bendradarbiavimas visoms šalims svarbiose srityse gali padėti užtikrinti stabilumą Vakarų Balkanuose; palankiai vertina susitarimą dėl sienų su Juodkalnija; ragina ir toliau stengtis siekiant išspręsti esamas dvišales problemas, įskaitant sienų demarkacijos klausimus su Serbija ir Kroatija, ir spręsti tarpvalstybinės aplinkos taršos klausimus; palankiai vertina pirmą bendrą Bosnijos ir Hercegovinos ministrų tarybos ir Serbijos vyriausybės posėdį, kuris vyko 2015 m. lapkričio 4 d. Sarajeve;

48.  palankiai vertina tai, kad suderinimo su BUSP sprendimais procentinė dalis padidėjo nuo 52 iki 62 proc.; atsižvelgdamas į Bosnijos ir Hercegovinos prašymą dėl stojimo į ES, mano, kad užsienio politiką būtina plačiai koordinuoti su ES bendra užsienio ir saugumo politika;

49.  artėjant vietos rinkimams, ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas vykdyti tarptautinių ir vietos stebėtojų bei ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro pateiktas rekomendacijas, siekiant užtikrinti rinkimų proceso patikimumą ir sąžiningumą; ragina valdžios institucijas skubiai kontroliuoti vietos rinkimus Mostare;

50.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei, Tarybai, Komisijai, Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumui, Bosnijos ir Hercegovinos ministrų tarybai, Bosnijos ir Hercegovinos Parlamentinei Asamblėjai ir Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos, Serbų Respublikos vyriausybėms ir parlamentams ir dešimties kantonų vyriausybėms.

(1) OL L 164, 2015 6 30, p. 2. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0276. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0471.

2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su skurdu tikslo siekimo atsižvelgiant į didėjančias namų ūkių išlaidas (2015/2223(INI))

P8_TA(2016)0136 A8-0040/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 3 straipsnį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač į jos 1 straipsnį ir 34 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB(7), ir savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano peržiūros(8),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ (COM(2015)0610),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga“ (COM(2014)0130),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas: Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto nuomones ir į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją(10) šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020) ir į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“(11),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 64/292 dėl žmogaus teisės į vandenį ir tinkamas sanitarines sąlygas(12),

–  atsižvelgdamas į Komisijos bandomąjį projektą, kuriuo siekiama sukurti bendrą orientacinių biudžetų Europoje metodiką,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. UNICEF tyrimų centro „Innocenti“ ataskaitą „Vaikų skurdo įvertinimas. Naujos lyginamosios vaikų skurdo turtingose pasaulio šalyse lentelės“(13),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. UNICEF tyrimų centro „Innocenti“ ataskaitą „Ekonomikos nuosmukio vaikai. Ekonomikos krizės poveikis vaikų gerovei turtingose šalyse“(14),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. rugsėjo mėn. ES užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalgą(15),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. vasario 20 d. socialinių investicijų priemonių paketą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“(16),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 21 d. EBPO ataskaitą „Likime kartu: kodėl mažesnė nelygybė naudinga visiems“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl suderintų Europos veiksmų siekiant užkirsti kelią energijos nepritekliui ir su juo kovoti(17),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl minimalių pajamų Europoje ir skurdo rodiklių(18),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 31 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano(19),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 3 d. Socialinės apsaugos komiteto (SAK) ir Užimtumo komiteto (EMCO) bendrą nuomonę „Strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra“(20),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Socialinės apsaugos komiteto metinę ataskaitą dėl socialinės padėties Europos Sąjungoje (2014 m.)(21),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. tyrimą „Skolinimo padėtis: plėšrių veiksmų sąlygojama kumuliacinė kaina“(22) ir 2008 m. rugpjūčio mėn. tyrimą „ Vargingų namų ūkių krepšelis“(23),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Socialinės apsaugos komiteto nuomonę „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva“(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“(26),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimą (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių 2015 m.(27) ir į savo 2015 m. liepos 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(28),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(29),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje(30),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 4 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl galimybės gauti pagrindines banko paslaugas(31),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl minimalių pajamų vaidmens kovojant su skurdu ir skatinant įtraukties principais grindžiamą visuomenę Europoje(32),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0040/2016),

A.  kadangi 2008–2013 m. žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius Europos Sąjungoje padidėjo nuo 117 iki 122,6 mln.; kadangi 2013 m. 16,7 proc. ES gyventojų grėsė skurdas jau gavus socialines išmokas, 9,6 proc. patyrė didelį materialinį nepriteklių ir 10,7 proc. namų ūkių buvo labai mažo užimtumo; kadangi tokia tendencija neatitinka ES strateginio tikslo, apibrėžto strategijoje „Europa 2020“, pagal kurį siekiama iki 2020 m. sumažinti skurstančių ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų arba asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių bent 20 mln.;

B.  kadangi pagal Eurostato metodiką nustatyta skurdo rizikos riba yra 60 proc. nacionalinės ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos;

C.  kadangi didesnis energijos taupymas ir vartojimo efektyvumas, ypač būstų, padėtų daugeliui namų ūkių išvengti energijos nepritekliaus; kadangi, statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas duomenimis, 10 proc. ES piliečių 2015 m. buvo nesumokėję visos sąskaitų už komunalines paslaugas sumos (37 proc. valstybėje narėje, kurioje padėtis blogiausia), 12 proc. ES piliečių 2014 m. neišgalėjo pakankamai šildyti savo namų (60 proc. valstybėje narėje, kurioje padėtis blogiausia), 16 proc. ES gyventojų 2014 m. gyveno būste su kiauru stogu ir drėgnomis sienomis (33 proc. valstybėje narėje, kurioje padėtis blogiausia);

D.  kadangi ilgalaikių bedarbių skaičius viršija 12 milijonų ir iš jų 62 proc. neturi darbo daugiau kaip dvejus metus iš eilės; kadangi ilgalaikiams bedarbiams labiau gresia skurdas ir socialinė atskirtis;

E.  kadangi Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas ir tęstinė jo veikla yra labai svarbūs, nes šiuo metu vis daugiau europiečių kenčia nuo socialinės krizės;

F.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekdama įveikti socialinę atskirtį ir skurdą, Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu, kad būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos visiems neturintiems pakankamai lėšų;

G.  kadangi kai kuriose valstybėse tam tikrais atvejais būtinųjų prekių ir paslaugų kainos išaugo palyginti greitai ir dėl to padidėjo namų ūkių išlaidos;

H.  kadangi nuolat skurstantys asmenys − dažnai ilgalaikiai bedarbiai arba kartais įsidarbinantys už mažą atlyginimą asmenys, vieniši asmenys, gyvenantys vieni su vaikais, kurie nedirba arba vidutiniškai dirba mažiau valandų negu pagrindinis maitintojas, nuolat įvardijami kaip pažeidžiamiausios grupės;

I.  kadangi iki šiol vis dar nėra nustatytų visiško skurdo rodiklių;

J.  kadangi prastas arba netinkamas būstas labai sumažina galimybes normaliai gyventi; kadangi pažeidžiamų grupių būsto kokybė (įskaitant tinkamą izoliaciją ir kt.) per krizę pablogėjo, nes jie neišgalėjo finansuoti būsto priežiūros; kadangi ilgesnį laiką gyvenant prastos kokybės būste gali pablogėti fizinė sveikata;

K.  kadangi namų ūkių išlaidų, susijusių su būsto, maisto, komunalinių paslaugų (elektros, dujų ir vandens), transporto, medicinos išlaidomis arba išlaidomis, susijusiomis su švietimu, padidėjimas trukdo pasiekti skurdo mažinimo tikslą, nustatytą strategijoje „Europa 2020“;

L.  kadangi pastaraisiais metais pagrindinių ir būtinųjų prekių ir paslaugų kaina daugelyje ES šalių sparčiai išaugo, todėl padidėjo bendrosios namų ūkių išlaidos;

M.  kadangi kartu atsiradę veiksniai – finansų ir ekonominė krizė ir mažėjančios namų ūkių pajamos – lėmė didesnį nedarbą ir socialinę atskirtį ES, ypač labiausiai pažeidžiamų žmonių grupėse, todėl padidėjo socialinės apsaugos tarnyboms tenkanti našta;

N.  kadangi jaunų žmonių nedarbas ES, kuris jau ir taip didesnis nei kitų amžiaus grupių, itin išaugo prasidėjus krizei ir šiuo metu viršija 20 proc. ir tai gali įstumti jaunus žmones į skurdą nuo ankstyvos jaunystės; atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl kai kurių naujausių Europos valstybių periodinių atskaitų dėl vaikų skurdo ir (arba) skurdo rizikos lygio padidėjimo dėl ekonominės krizės; kadangi tai neigiamai veikia teisę į sveikatą, išsilavinimą ir socialinę apsaugą;

O.  kadangi skurdas, kurio lygis valstybėse narėse jau seniai išaugęs, visada turi didžiulį poveikį ekonomikai, trukdo ekonomikos augimui, didina valstybių biudžetų deficitą ir mažina Europos konkurencingumą;

P.  kadangi tinkamo būsto ir šildymo trūkumas daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai, švietimui, socialinei ir užimtumo įtraukčiai, ypač pažeidžiamiausių asmenų; kadangi žmonės kenčia neišgalėdami šildyti savo namų tiek šiaurinėse, tiek pietinėse valstybėse narėse; kadangi ES statistika apie pajamas ir gyvenimo sąlygas rodo, jog kai kuriose valstybėse narėse privačios nuomos sektoriuje pernelyg didelių būsto išlaidų našta (pagal būsto valdos statusą) dažniau tenka nuomininkams – tai galima paaiškinti prasta būsto kokybe ir aukštomis kainomis; kadangi daug šeimų susiduria su sunkumais apmokėti būtinųjų prekių ir paslaugų išlaidas, be kita ko, dėl kylančių energijos kainų;

Q.  kadangi energijos nepriteklius susijęs su bendru skurdu ir jį lemia daug pamatinių sąlygų, įskaitant sveikatos problemas, negalią, nepakankamą pritaikytų pasiūlymų ar internetinių paslaugų prieinamumą, mažas pajamas, namų ūkyje naudojamos šildymo sistemos tipą ir būsto pastatų kokybę bei energinį naudingumą;

R.  kadangi bedarbiai, nepilnos šeimos, mažas pajamas gaunančios šeimos, našliai ar našlės, nuolatiniai ligoniai, pagyvenę žmonės, jaunimas, neįgalieji ir mažumos dažnai yra vienos iš pažeidžiamiausių grupių, kurioms gresia skurdas, ir nukenčia pirmiausia nuo didelių pragyvenimo išlaidų;

S.  kadangi didelis valstybių narių tarpusavio atotrūkis socialinės paramos ir minimalių pajamų srityje reiškia, kad kai kuriose valstybėse narėse socialinė parama sumažina skurdo riziką 60 proc., o kitose – tik 15 proc.; kadangi socialinė parama skurdo riziką ES sumažina vidutiniškai 35 proc.;

T.  kadangi būsimoje Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“) ataskaitoje „Būstas Europoje“ bus vaizdžiai parodyta, kad esant dabartiniam netinkamo būsto lygiui (2011 m. duomenimis), 28 ES valstybių narių ekonomikai tenkančios bendros medicinos išlaidos yra daugiau kaip 170 mlrd. EUR per metus; kadangi jeigu būtų imtasi visų remonto darbų, pirmaisiais metais būtų sutaupyta 8 mlrd. EUR medicinos išlaidų ir tai toliau teiktų vis didesnę naudą ateityje;

U.  kadangi JT patvirtino, jog pagal žmogaus teisę į vandenį ir tinkamas sanitarines sąlygas kiekvienas asmuo turi teisę gauti pakankamą kiekį geros kokybės, saugaus, fiziškai prieinamo, įperkamo ir priimtino vandens asmeniniam ir namų ūkio vartojimui; kadangi pagal kitą JT rekomendaciją tais atvejais, kai už vandenį reikia mokėti, mokėjimams už vandenį neturėtų būti išleidžiama daugiau kaip 3 proc. namų ūkio pajamų; kadangi vandens paslaugų privatizavimas turi neigiamą poveikį skurde gyvenantiems arba jo riziką patiriantiems namų ūkiams;

V.  kadangi energijos nepriteklius tampa vis plačiau paplitusia problema Europoje ir manoma, kad per ateinančius kelerius metus padėtis tikriausiai blogės dėl numatomo energijos kainų augimo ir tuo pačiu metu vykstančio pajamų nelygybės ir bendro skurdo didėjimo, dėl tinkamų šildymo sistemų stygiaus ir apskritai prastos būsto šilumos izoliacijos kokybės, ypač Viduržemio jūros šalyse;

W.  kadangi ES skurde gyvenančių moterų yra 12 mln. daugiau nei vyrų; kadangi prie šios nelygybės prisidedantys veiksniai apima vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumą, didelę moterų, dirbančių mažų garantijų darbą, procentinę dalį ir tai, kad moterys dažnai priverstos būti ekonomiškai neaktyvios, nes vaikų priežiūra yra neįperkama;

X.  kadangi profesiniame gyvenime moterų patiriami vyrų ir moterų darbo užmokesčio, darbo laiko ir darbingo amžiaus trukmės skirtumai daro tiesioginį poveikį jų gyvenimui išėjus į pensiją; kadangi vyresnėms nei 65 m. moterims skurdas arba socialinė atskirtis gresia daug labiau nei to paties amžiaus vyrams, nes moters vidutinės pensinės pajamos šiuo metu yra mažesnės, o dažnai ir gerokai mažesnės, nei vyro;

Y.  kadangi energetikos sąjungoje reikia veiksmingai spręsti energijos nepritekliaus, kurį patiria per 100 milijonų europiečių, klausimą, suteikiant daugiau galimybių pažeidžiamiems vartotojams, didinant labiausiai pažeidžiamų asmenų energijos vartojimo efektyvumą ir plėtojant taisomąsias priemones, kad skurstantieji turėtų galimybių įpirkti energiją;

Z.  kadangi Direktyva 2012/27/ES valstybės narės raginamos parengti programas, kuriomis būtų didinamas informuotumas, informuoti ir konsultuoti asmenis ir namų ūkius apie energijos vartojimo efektyvumą;

AA.  kadangi, atsižvelgiant į tai, kad šeimos skurdo padėtis yra neišskaidoma į atskirus veiksnius, reikia atkreipti dėmesį į energijos aspekto poveikį skurdui;

AB.  kadangi esamų pastatų renovacija nacionaliniu lygmeniu, atliekama siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, turės tiesioginį poveikį energijos sąnaudų mažinimui, ypač mažiau išteklių turinčioms šeimoms, ir paskatins darbo vietų kūrimą;

AC.  kadangi 22 348 834 namų ūkių (maždaug 11 proc. ES gyventojų) daugiau kaip 40 proc. disponuojamų pajamų išleidžia būstui; kadangi per Europos semestrą nustatyta, kad pernelyg didelė būsto išlaidų našta yra „socialinė tendencija, kurią reikia stebėti“; kadangi 21 942 491 namų ūkiui (maždaug 10,8 proc. ES gyventojų) sunku namuose palaikyti tinkamą temperatūrą; kadangi ES ir valstybės narės turėtų skubiai nustatyti, įgyvendinti ir nuolat taikyti politikos priemones, įskaitant būsto pašalpas, kuriomis namų ūkiams būtų padedama padengti būsto išlaidas;

AD.  kadangi energijos rinkos kainos Europoje vienodėja, o perkamoji galia nevienodėja tokiu pačiu tempu;

AE.  kadangi teisė į būstą yra pagrindinė teisė, kurią galima laikyti išankstine būtina sąlyga norint naudotis kitomis pagrindinėmis teisėmis ir turėti galimybę jomis naudotis ir oriai gyventi; kadangi užtikrinti paramą aprūpinant deramu ir tinkamu būstu yra valstybėms narėms tenkanti tarptautinė prievolė, į kurią Sąjunga turi atsižvelgti, nes teisė į būstą ir paramą aprūpinant būstu yra pripažintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnyje, Europos Tarybos patvirtintos Europos socialinės chartijos (pataisytos redakcijos) 30 ir 31 straipsniuose, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje ir daugelyje valstybių narių konstitucijų;

AF.  kadangi didžiausią Europos namų ūkių išlaidų dalį sudaro išlaidos būstui; kadangi su būstu susijusių kainų (žemės, nuosavybės, nuomos, suvartojamos energijos) šuoliai yra nestabilumo ir nerimo priežastis, šis klausimas turi būti priskirtas prie pagrindinių rūpestį keliančių klausimų;

AG.  kadangi būstų nepriteklius ir energijos nepriteklius didesni tose šalyse, kuriose socialinės nuomos būstų procentinė dalis yra mažesnė (t. y. Rytų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalyse);

AH.  kadangi socialinės nuomos būstų procentinė dalis iš visų būstų rodo, kad Vakarų ir Šiaurės šalyse valstybinių socialinių būstų, palyginti su ES vidurkiu, yra daugiau, o Viduržemio jūros regiono ir Rytų Europos šalyse socialinių būstų dalis yra minimali (apie 5 proc.) arba socialinių būstų sektoriaus visiškai nėra; kadangi būstų nepriteklius ir energijos nepriteklius didesni tose šalyse, kuriose socialinės nuomos būstų procentinė dalis yra mažesnė (t. y. Rytų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalyse);

AI.  kadangi, remiantis „Eurofound“ tyrimais, daugeliui mažas pajamas gaunančių žmonių komunalinių sąskaitų įsiskolinimai yra pagrindinio tipo skolos, į kurias kartais neatkreipiama dėmesio;

AJ.  kadangi socialinis būstas atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant strategijoje „Europa 2020“ nustatytą skurdo mažinimo tikslą, nes jis padeda užtikrinti aukštą užimtumo, socialinės įtraukties ir sanglaudos lygį, gerina profesinį judumą ir padeda kovoti su skurdu;

AK.  kadangi „Eurofound“ ataskaitoje „Išmokų prieinamumas: nesinaudojimo mažinimas“ aiškiai pabrėžiama problema, kad socialinės išmokos ir minimalių pajamų sistemos ne visada pasiekia tuos, kurie turi teisę jomis naudotis; kadangi neužtenka tokias sistemas sukurti ir kadangi turėtų būti užtikrinta, kad tie, kurie turi į jas teisę, jomis ir naudotųsi; kadangi reikia taip pat atsižvelgti į lėšas, kurios būtų sutaupytos ilguoju laikotarpiu, jeigu išmokos greitai, praktiškai ir veiksmingai pasiektų tikslinę gyventojų dalį;

AL.  kadangi krizė turėjo padarinių namų ūkiams taikomoms būsto įsigijimo sąlygoms ir investicijoms į socialinius būstus Sąjungoje, kadangi dėl krizės ypač sumažintos investicijoms į socialinius būstus skiriamos viešosios išlaidos ir kadangi todėl valstybės narės ir Sąjunga privalo skubiai imtis veiksmų, kad užtikrintų teisę į deramą būstą už prieinamą kainą;

AM.  kadangi skurdas ir socialinė atskirtis išlieka pagrindinis sveikatai ir gyvenimo sąlygoms, įskaitant tikėtiną gyvenimo trukmę, įtaką darantis socialinis veiksnys, ypač atsižvelgiant į vaikų skurdo poveikį vaikų sveikatai ir gerovei, ir kadangi vis dar išlieka didelis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų, kalbant apie prieinamą galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat pajamas ir turtą, ir jis didėja kai kuriose srityse;

AN.  kadangi 2010 m. gegužės 20 d. Europos Sąjungos Socialinės apsaugos komiteto nuomonėje išreikštas susirūpinimas dėl ekonomikos ir finansų krizės galimų neigiamų padarinių valstybių narių sveikatos srities biudžetams ir piliečių teisei gauti sveikatos priežiūros paslaugas;

AO.  kadangi dabartinė ekonomikos ir finansų krizė gali turėti skaudžių padarinių kelių ES valstybių narių sveikatos priežiūros sektoriams tiek pasiūlos, tiek paklausos atžvilgiu;

AP.  kadangi dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės taikomi apribojimai gali padaryti didelę ilgalaikę žalą valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų finansiniam ir organizaciniam perspektyvumui, todėl jų teritorijoje galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas gali pasidaryti nebelygios;

AQ.  kadangi skurdo ir kitų pažeidžiamumo veiksnių, tokių kaip vaikystė ar senatvė, negalia ar priklausymas mažumoms, derinys kelia dar didesnę sveikatos srities nelygybės riziką ir atvirkščiai – prasta sveikata gali lemti skurdą ir (arba) socialinę atskirtį;

AR.  kadangi, naujausiais Eurostato duomenimis, 21 proc. namų ūkių 28 ES valstybėse narėse neturi prieigos prie interneto ir kadangi 20 proc. 16–74 metų amžiaus asmenų teigia niekada nesinaudoję internetu; kadangi Nyderlanduose yra daugiausia prieigą prie interneto turinčių namų ūkių (95 proc.) palyginti su 54 proc. namų ūkių Bulgarijoje – joje prieigą prie interneto turi mažiausiai namų ūkių;

AS.  kadangi bendroji skaitmeninė rinka yra vienas iš dešimties naujos Komisijos prioritetų ir kadangi ateityje 90 proc. darbo vietų reikės tam tikrų IT įgūdžių; kadangi 59 proc. Sąjungos piliečių turi prieigą prie 4G tinklo, tačiau kaimo vietovėse tokią galimybę turi ne daugiau kaip 15 proc. vartotojų;

AT.  kadangi deramas darbas tebėra geriausias būdas apsisaugoti nuo skurdo ir socialinės atskirties rizikos ir kadangi informacinių ir ryšių technologijų išmanymas ir galimybės jomis naudotis yra neabejotinas pranašumas ieškant darbo;

AU.  kadangi 2010 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 64/292 dėl žmogaus teisės į vandenį ir tinkamas sanitarines sąlygas teisė į saugų ir švarų geriamąjį vandenį pripažįstama kaip pagrindinė teisė, būtina norint visapusiškai naudotis teise į gyvybę ir visomis kitomis žmogaus teisėmis;

AV.  kadangi, siekiant įveikti daugialypę diskriminaciją ir spręsti tokius klausimus kaip būstas, energijos kaina, viešosios paslaugos, darbo vietų garantijos, mažų garantijų darbas ir apmokestinimo politika, dėl tarpsektorinio su lytimi susijusių skurdo aspektų pobūdžio reikia holistinio požiūrio;

AW.  kadangi kovos su skurdu tikslų neįmanoma pasiekti, jeigu nebus įveiktas moterų skurdas, nes lyčių lygybė, ekonominis savarankiškumas ir moterų įgalėjimas būtini siekiant didesnės skurdo mažinimo konvergencijos;

AX.  kadangi, kai renkami duomenys apie skurdą, pragyvenimo išlaidas ir pajamas ir rengiama atitinkama politika remiantis namų ūkiais kaip vienetais, daroma prielaida, kad jie yra vienodi ir kad ištekliai yra vienodai paskirstomi namų ūkio nariams; kadangi iš tikrųjų namų ūkiai yra skirtingi, o ištekliai gali būti paskirstomi nevienodai ir priklausomai nuo lyties, todėl reikia tokio požiūrio į politikos formavimą, kuris būtų grindžiamas individualiomis išlaidomis ir pajamomis;

AY.  kadangi pakankamai šildyti savo būsto negali 17 proc. nepilnų šeimų, daugiausiai vienišų motinų, valdomų namų ūkių, palyginti su vos 10 proc. visų gyventojų; kadangi didmeninės energijos kainos sumažėjo, o mažmeninės – padidėjo, todėl išaugo išlaidos; kadangi, deja, nėra ES mastu nustatytos energijos nepritekliaus apibrėžties, o šis reiškinys neproporcingai veikia moteris;

AZ.  kadangi jaunų moterų nedarbas yra didesnis nei kitų amžiaus grupių moterų ir gali įstumti jaunas moteris į skurdą nuo ankstyvos jaunystės;

BA.  kadangi didėjančios namų ūkių išlaidos ir pernelyg didelės būsto išlaidos yra vienas iš moterų benamystę lemiančių veiksnių, tačiau reikia plačiau ištirti, kokiu mastu ir dėl kokių priežasčių moterys netenka namų arba juos palieka; kadangi namų ūkių ir asmeninis įsiskolinimas yra tiesiogiai susijęs su namų ūkių išlaidomis ir yra vienas pagrindinių skurdą ir socialinę atskirtį lemiančių veiksnių;

Svarbiausios rekomendacijos

Remdamasis šioje rezoliucijoje parengtomis rekomendacijomis:

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai investuoti į kovą su skurdu ir socialine atskirtimi ir patvirtinti integruotą strategiją, kaip kovoti su įvairiomis skurdo apraiškomis, laikantis holistinio požiūrio, pagal kurį būtų susiejama ekonominė, užimtumo, švietimo, užimtumo, energetikos, transporto ir socialinė politika, remiantis gerąja patirtimi;

2.  ragina valstybes nares pasirašyti šildymo atjungimo žiemos metu moratoriumą, siekiant užtikrinti, kad nustatytu žiemos laikotarpiu nė vienam namų ūkiui nebūtų galima nutraukti energijos tiekimo arba kad tie namų ūkiai, kurie jau atsidūrė tokioje padėtyje, vėl būtų prijungti prie šilumos tiekimo sistemos, ir pabrėžia, kad padengti su tuo susijusias išlaidas iš esmės yra viešoji pareiga, nes už socialinę politiką pirmiausia yra atsakingos vyriausybės; ragina valstybes nares įvertinti, kokių reikia priemonių, kad būtų laikomasi Pasaulio sveikatos organizacijos standartų dėl tinkamos būsto temperatūros;

3.  ragina Komisiją atlikti ES minimalių pajamų sistemų poveikio vertinimą ir išnagrinėti, kokių tolesnių veiksmų reikėtų imtis, kad būtų atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės ekonomines ir socialines sąlygas, taip pat įvertinti, ar taikant tas sistemas namų ūkiai gali patenkinti pagrindinius žmogaus poreikius; ragina, siekiant remti socialinę konvergenciją visoje Sąjungoje, Komisiją tuo remiantis įvertinti, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis galima būtų valstybių narių lygmeniu užtikrinti tinkamas minimalias pajamas, laikantis nacionalinės praktikos ir tradicijų ir sykiu paisant valstybių narių ypatumų;

4.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos veiksmingiau, tikslingiau ir atidžiau stebėdamos padėtį naudotų Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus), siekiant kovoti su energijos nepritekliumi, didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis, socialine atskirtimi, būsto netektimi ir nepakankama būsto kokybe; mano, kad Komisija turėtų leisti lanksčiau veikti šioje srityje;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares surengti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl skurdo, ypač didelio skurdo ir socialinės atskirties mažinimo ir galimybės užsitikrinti deramą pragyvenimo lygį;

ES politika, kuria siekiama kovos su skurdu tikslo

6.  apgailestauja, kad padidėjo žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius, nors strategijos „Europa 2020“ tikslas – sumažinti tokių žmonių skaičių bent 20 mln.; taip pat apgailestauja, kad skurdo indeksas rodo pagerėjimą tik kai kuriose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares atnaujinti savo įsipareigojimą siekti skurdo mažinimo tikslo, nes jis vis tolsta;

7.  ragina valstybes nares suteikti kiekvienam žmogui prieinamą tinkamą paramą tiek, kiek reikia, ir teikti įvairių rūšių kompensacijas, būtinas siekiant spręsti skurdo problemą, jeigu per trumpą laikotarpį išlaidų sumažinti neįmanoma; pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti paramos teikimo kriterijus, kuriuos tenkinant galima būtų naudotis tinkamų minimalių pajamų sistema;

8.  ragina valstybes nares persvarstyti ir koreguoti politiką, dėl kurios gali padidėti skurdas;

9.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę tęsti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo veiklą po 2014–2020 m. programavimo laikotarpio, taip pat užtikrinti geresnį koordinavimą su kitais Europos fondais, ypač Europos socialiniu fondu (ESF), ir vykdyti aktyvią užimtumo politiką, siekiant sudaryti sąlygas tiems, kuriems labiausiai reikalinga parama, patekti į darbo rinką, taip pat įvertinti, kokiu mastu programa pasinaudoja labiausiai skurstančių ir pažeidžiamiausių asmenų grupės, tokios kaip jaunos moterys, nepilnos šeimos, neįgalios ir pagyvenusios moterys;

10.  ragina valstybes nares suteikti asociacijoms, kovojančioms su skurdu, didesnes galimybes gauti ES finansavimą iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo nepadidinant administracinės naštos toms asociacijoms, nes joms dažnai trūksta darbuotojų;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares įdiegti priemones, pagal kurias būtų pripažįstami ir neformaliai, o ne tik formaliai, įgyti įgūdžiai;

12.  pabrėžia, kad įgyvendinant tokias iniciatyvas, kaip Jaunimo garantijų iniciatyva, turi būti remiamasi visapusišku regionų, kuriuose jas rengiamasi įgyvendinti, užimtumo struktūros supratimu; todėl reikia pertvarkyti įdarbinimo centrų funkcijas, t. y. kad jie padėtų paslaugų gavėjams, atsižvelgtų į visus jų ypatumus, padėtų tobulinti įgūdžius ir skirtų dėmesį besivystantiems sektoriams – užmegztų tiesioginius ryšius su įmonėmis, siekdami išsiaiškinti, kokių įgūdžių tos įmonės reikalauja iš potencialių darbuotojų;

13.  palankiai vertina Komisijos ketinimą pasiūlyti sukurti Europos socialinių teisių ramstį; primena, kad tokiu ramsčiu reikėtų įgyvendinti SESV 9 straipsnį;

14.  remia Komisijos ketinimą pateikiamomis naujomis priemonėmis užtikrinti Sąjungoje taikomą socialinį AAA reitingą, siekiant gerinti socialinės ir užimtumo politikos veiksmingumą – tos priemonės apima aiškią kovos su socialine atskirtimi, susijusia su lytimi, strategiją;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti, priimti ir įgyvendinti ES sistemą, kuria būtų siekiama mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“, ir kurią sudarytų konkrečios priemonės ir veiksmai, įskaitant kovą su energijos nepritekliumi;

16.  primena Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Suderinti Europos veiksmai siekiant užkirsti kelią energijos nepritekliui ir su juo kovoti“ ir atkreipia dėmesį į jo rekomendaciją „įkurti Europos nepritekliaus observatoriją, kuri didžiausią dėmesį skirtų energijos nepritekliui, kurios veikloje dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai ir kuri padėtų nustatyti europinius energijos nepritekliaus rodiklius (bendradarbiaudama su Eurostatu), įvertinti esamą padėtį, nustatyti gerąją praktiką ir pateikti rekomendacijų, kaip būtų galima geriau užkirsti kelią šiai problemai, ją spręsti ir šioje srityje įtvirtinti Europos solidarumą“; pabrėžia, kad svarbu parengti energijos nepritekliumi susijusius rodiklius ir rinkti duomenis apie namų ūkių vartojimą ir išlaidas, siekiant pateikti patikimą informaciją ir sudaryti sąlygas įrodymais pagrįstam politikos formavimui ir veiksmingam stebėjimui;

17.  mano, kad skurdas ir socialinė atskirtis turi plitimo iš kartos į kartą aspektą, todėl pabrėžia, kad vaikams, gyvenantiems namų ūkiuose, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos, reikia suteikti galimybę gauti išsilavinimą, ir ragina vykdyti politiką, kuria būtų siekiama išvengti mokyklos nebaigimo;

18.  ragina Tarybą ir valstybes nares, atsižvelgiant į didėjantį skurdą, dėti daugiau pastangų padėti žmonėms, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, be kita ko, įtvirtinti aiškų lyčių aspektą, pavyzdžiui, priimant Tarybos rekomendaciją, kad būtų pasiektas strategijoje „Europa 2020“ nustatytas skurdo mažinimo tikslas;

19.  dar kartą pabrėžia moterų ir mergaičių įgalinimo per švietimą, įskaitant formalųjį ir neformalųjį švietimą, svarbą, taip pat švietimo vaidmenį kovojant su lyčių stereotipais ir skurdo stigmatizavimu bei didinant moterų pajamas, kai jos įtraukiamos į tuos sektorius, kuriuose moterims nepakankamai atstovaujama, kaip antai mokslo, technologijų, inžinerijos ir verslo sektorius; ragina Komisiją į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įtraukti moterų profesinio mokymo tikslus;

20.  prašo kiekvienos valstybės narės pateikti išsamią savo skurdo mažinimo plano perspektyvą ir nurodyti, kaip pagal jos strategiją sprendžiami su lytimi susiję skurdo ir socialinės atskirties klausimai;

Skurstančių namų ūkių ištekliai ir pajamos

21.  pabrėžia, kad deramos pajamos yra pagrindinis veiksnys norint oriai gyventi; pabrėžia, kad užimtumas gali būti pagrindinė skurdo panaikinimo priemonė, tačiau svarbu užtikrinti minimalias pajamas, kurių pakaktų, siekiant padėti žmonėms patenkinti pagrindinius poreikius; primena, kad 2013 m. 16,7 proc. gyventojų 28 ES valstybėse narėse grėsė skurdas jau gavus socialines išmokas, o tai reiškia, kad jų disponuojamos pajamos buvo mažesnės už nacionalinę skurdo rizikos ribą, ir kad dirbančiųjų skurdas ir visiškas skurdas tebėra nepriimtinai plačiai paplitę;

22.  ragina Komisiją, kai įgyvendinamas Europos semestras, valstybėms narėms, siekiant skatinti socialinę konvergenciją ir atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės ypatumus, pateikti rekomendacijas dėl politikos, kurią reikėtų vykdyti, ir reformų, kurių reikėtų imtis, siekiant veiksmingai kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi;

23.  primena Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl minimalių pajamų Europoje ir skurdo rodiklių; pažymi, kad nuomonėje pritariama Europos tinkamų minimalių pajamų sistemai, pagal kurią turėtų būti nustatyti bendri standartai ir rodikliai, numatyti įgyvendinimo stebėjimo metodai ir būtų pagerintas suinteresuotųjų subjektų, valstybių narių ir ES institucijų dialogas; mano, tokia sistema turėtų būti sukurta atsižvelgiant į įrodymus ir teises, ją nustatant turėtų būti paisoma kiekvienos valstybės narės socialinės ir ekonominės padėties ir laikomasi subsidiarumo principo;

24.  pabrėžia, kad minimalių pajamų sistemos turėtų apsaugoti namų ūkius nuo didelio materialinio nepritekliaus, padėti išbristi iš jo ir sudaryti sąlygas gauti skurdo ribą viršijančias pajamas; primena, kad nacionalinio lygmens minimalių pajamų sistemos galėtų būti pagrindinės priemonės įgyvendinti SESV 9 straipsnio nuostatas, užtikrinant tinkamą socialinę apsaugą, socialinės atskirties mažinimą, dalyvavimą visuomeninės žmonių sveikatos apsaugos sistemoje ir geresnes lygias galimybes; pritaria Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonei, kad įgyvendinant minimalių pajamų sistemas reikėtų užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir aktyvią darbo rinkos politiką, siekiant padėti bedarbiams grįžti į darbo rinką ir rasti deramą darbą;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti informaciją, rekomendacijas ir pagalbą skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriantiems žmonėms, kad jie priimtų informacija pagrįstus sprendimus dėl energijos vartojimo, taip pat remti nevyriausybinius subjektus, vietos valdžios institucijas, teikiant tikslines energijos srities rekomendacijas ir rengiant energijos srities konsultantus, taip pat įpareigoti energijos tiekėjus į namų ūkių sąskaitas už energiją įtraukti informaciją apie energijos vartojimo mažinimo ir efektyvumo didinimo priemones;

26.  ragina valstybes nares ir Komisiją, kai tikslinga, imtis iniciatyvaus politikos formavimo tinkamo būsto klausimais, siekiant užtikrinti galimybes gauti kokybišką būstą; ragina valstybes nares taikyti pagrįstą nuomos politiką, kai reikalingos skubios socialinės priemonės, ir pabrėžia, kad ją įgyvendinant taip pat turėtų būti vykdomos ilgalaikės būsto ir bendruomenės programos, siekiant didinti įvairioms palankių socialinių sąlygų neturinčioms tikslinėms grupėms skirtą būsto fondą; pabrėžia, kad vis dar reikalingos visoje ES taikytinos veiksmingos priemonės, siekiant išvengti būsto burbulų susidarymo, tokios kaip veiksmingos vartotojų apsaugos būsto paskolų rinkoje nuostatos; skatina vykdyti šios krypties politiką, kuria būtų padedama namų ūkiams finansinių sunkumų metu išsilaikyti pirminėje gyvenamojoje vietoje;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ES piliečių pagrindinę teisę į paramą aprūpinant būstu, kaip būtiną išankstinę žmogaus orumo sąlygą; ragina pripažinti, koks svarbus finansiškai prieinamas nuomojamas būstas kaip priemonė pagerinti būsto prieinamumą mažas pajamas gaunantiems žmonėms, ir primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų pakankamai daug finansiškai prieinamų būstų;

28.  pabrėžia, kad pagyvenusių asmenų skurdas daugelyje valstybių narių yra didelė problema; todėl ragina valstybes nares reformuoti pensijų sistemas, siekiant užtikrinti pakankamą pensinių pajamų lygį ir pensijų sistemų tvarumą bei saugumą;

29.  ragina Komisiją spręsti benamystės, kaip ypač didelio skurdo formos, problemą, ypač imtis priemonių dėl benamių ir šaltuose namuose gyvenančių žmonių mirčių žiemą; ragina valstybes nares iš naujo įvertinti savo pažangą siekiant panaikinti tokių formų ypač didelį skurdą;

30.  ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai nustatyti, įgyvendinti ir nuolat taikyti politikos priemones, kuriomis namų ūkiams būtų padedama padengti būsto išlaidas, be kita ko, teikti būsto išmokas, nes 22 348 834 namų ūkiai (maždaug 11 proc. ES gyventojų) daugiau kaip 40 proc. disponuojamų pajamų išleidžia būstui, o 21 942 491 namų ūkiui (maždaug 10,8 proc. ES gyventojų) sunku palaikyti tinkamą temperatūrą namuose;

31.  primena, kad mažas pajamas gaunantys namų ūkiai ir skurstantys arba skurdo riziką patiriantys namų ūkiai labiau priklauso nuo įperkamų kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo; ragina valstybes nares prisiimti viešąsias išlaidas, reikalingas siekiant teikti kokybiškas ir įperkamas viešąsias paslaugas mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams;

Skurstančių namų ūkių vartojimo išlaidos

32.  palankiai vertina Komisijos veiklą orientacinių biudžetų klausimu, nes tai žingsnis teisinga kryptimi, atsižvelgiant į tai, kad priekyje vis dar laukia iššūkis išspręsti geresnio skurstančių namų ūkių pajamų ir išlaidų subalansavimo problemą remiantis duomenimis grindžiama metodika; pažymi, kad orientaciniai biudžetai, atspindintys namų ūkio išlaidas, galėtų būti naudojami projektuojant paramą, kurią reikia suteikti, ir tikrinant jos tinkamumą; mano, kad tokia priemonė labai praverstų siekiant atgaivinti Sąjungos socialinę sanglaudą, mažinti nelygybę ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslą; pabrėžia, kad skurstančių namų ūkių vartojimo išlaidų mažinimas turės teigiamą poveikį atitinkamiems namų ūkiams, ekonomikai (ypač vietos ekonomikai) ir socialinei sanglaudai;

33.  primena, kad skurstantys namų ūkiai išleidžia didžiausią savo pajamų dalį maistui, būstui ir komunalinėms paslaugoms, todėl ragina Komisiją geriau susieti savo įvairių krypčių politikas, kad būtų kovojama su skurdu, gerinti keitimąsi gerąja patirtimi ir sudaryti sąlygas reguliariam dialogui su skurdą patiriančiaisiais, siekiant užtikrinti, kad šie asmenys galėtų prisidėti vertinant jiems poveikį darančią politiką;

34.  pabrėžia, kad iki šiol nėra energijos nepritekliaus apibrėžties Sąjungos lygmeniu, todėl labai sunku tinkamai įvertinti skurdo šiuo aspektu Sąjungoje problemos sunkumą, priežastis ir pasekmes; ragina Komisiją drauge su suinteresuotaisiais subjektais parengti bendrą energijos nepritekliaus apibrėžtį ir nustatyti veiksnius, didinančius namų ūkių pažeidžiamumą;

35.  ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimus ir pateikti informaciją apie geriausios praktikos pavyzdžius, kaip kovojama su energijos nepritekliumi valstybėse narėse; pabrėžia, kad energija turi būti įperkama visiems Sąjungos piliečiams;

36.  pabrėžia, kad itin svarbu neleisti, jog dar jaunesni žmonės taptų energijos nepritekliaus aukomis ateityje;

37.  pažymi, kad, turimais duomenimis, ekonominis ir finansinis švietimas jauname amžiuje padeda priimti geresnius ekonominius sprendimus vėliau gyvenime, taip pat valdyti išlaidas ir pajamas; rekomenduoja keistis geriausia patirtimi ir skatinti švietimo programas, skirtas pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir marginalizuotoms bendruomenėms priklausančioms moterims ir mergaitėms, patiriančioms skurdą ir socialinę atskirtį;

38.  pabrėžia, kad didelei daliai žmonių, patiriančių energijos nepriteklių, gresia skurdas ir socialinė atskirtis, nes jie neišgali užtikrinti reikiamų pradinių išankstinių investicijų į energijos vartojimo efektyvumo priemones, tokias kaip apšiltinimas ar atsinaujinantys energijos ištekliai; pažymi, kad taip susidaro užburtas ydingas ratas – komunalinių paslaugų sąskaitoms apmokėti nuolat išleidžiama didesnė namų ūkio pajamų dalis, negu būtų reikalinga, o efektyvumo ar energijos stygiaus problemos, be kita ko, nėra sprendžiamos;

39.  ragina Komisiją, Europos lyčių lygybės institutą (EIGE) ir valstybes nares atlikti moterų benamystės ir jos priežasčių bei ją lemiančių veiksnių tyrimą, nes šis reiškinys nėra tinkamai atspindėtas turimuose duomenyse; pažymi, kad kai kurios su lytimi susijusios aplinkybės, į kurias reikėtų atsižvelgti, yra su lytimi susijusi ekonominė priklausomybė, laikinas būstas arba vengimas naudotis socialinėmis paslaugomis;

40.  pritaria iniciatyvai suformuoti rekomendacinį orientacinį biudžetą ir ragina Komisiją jį rengiant įtraukti su lytimi susijusius klausimus, įskaitant namų ūkiuose patiriamą lyčių nelygybę;

41.  mano, kad turi būti atsižvelgta ir į ilgesnę tikėtiną moterų gyvenimo trukmę kaip į galimą pažeidžiamumą ir atskirtį lemiantį veiksnį;

Tikslinis finansavimas ir politika, siekiant įveikti skurdą ir energijos nepriteklių

42.  ragina valstybes nares ir ES mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams teikti mikrokreditus ar beprocentes arba mažų palūkanų paskolas (pvz., per Europos investicijų banką (EIB)), siekiant tiems namų ūkiams padėti padaryti pradines išankstines investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ar energijos vartojimo efektyvumą, pvz., apšiltinimą, saulės energiją ir energiją efektyviai naudojančius prietaisus;

43.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų investicijos tiek į naujus gyvenamuosius namus, tiek į esamų gyvenamųjų būstų pagerinimą būtų pagrįstos energijos vartojimo efektyvumu;

44.  primena, kad tam tikros politikos vykdymas ir Sąjungos lėšų skyrimas skurstančių namų ūkių energijos išlaidoms mažinti, investuojant į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą, gali turėti keliagubą teigiamą poveikį per vidutinės trukmės laikotarpį: būtų pagerinamos atitinkamų asmenų gyvenimo sąlygos ir sveikata, sumažinamos namų ūkių išlaidos, todėl mažiau nukentėtų skurstančių šeimų biudžetas, didinamos vietos investicijos, kuriamos vietinės darbo vietos ir prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ tikslų;

45.  taip pat pabrėžia, kad būtina stebėti, kaip naudojamos lėšos, ir supaprastinti informaciją bei galimybes pasinaudoti šiais ištekliais;

46.  primygtinai pabrėžia, kad kovoti su skurdu svarbu ne tik socialiniu ar politiniu, bet ir ekonominiu požiūriu dėl poveikio vidutinės trukmės laikotarpiu; primygtinai tvirtina, kad Komisija į savo prioritetus turi įtraukti poreikį kovoti su augančia nelygybe, su kuria susiduriame ir kuri labai trukdo augimui ir daro itin neigiamą poveikį sanglaudai ir skurdui;

47.  pabrėžia, kad ES ir valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį siekiant sumažinti namų ūkių išlaidas energijai: ES gali užtikrinti saugų tiekimą, kad būtų apsaugoma nuo didelių kainų svyravimų ir spekuliacijų energijos rinkoje, užtikrinti geresnes jungtis ir didesnį rinkos vientisumą bei tvarias energijos srities investicijas, taip pat didinti investicijas į atsinaujinančiųjų šaltinių energijos mokslinius tyrimus, o valstybės narės gali stiprinti savo politiką, siekdamos remti efektyvų energijos vartojimą būstuose ir skirdamos ypač daug dėmesio prie tinklų neprisijungusiems namų ūkiams, atsidūrusiems skurde ir socialinėje atskirtyje; mano, kad vienas iš Sąjungos prioritetų turėtų būti vartotojų apsauga;

48.  smerkia finansines spekuliacijas, susijusias su gamtos ištekliais ir energijos šaltiniais, ypač su neperkeliamais, tokiais kaip hidroenergija, ir todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, siekiant sumažinti skurstančių šeimų patiriamas energijos išlaidas, pavyzdžiui, pasinaudojant iš atitinkamų mokesčių gautomis pajamomis;

49.  palankiai vertina tai, kad į 2014–2020 m. ESI fondų taikymo sritį įtrauktos investicijos į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius, atsižvelgiant į šių investicijų svarbą mažinant namų ūkių energijos išlaidas; ragina Komisiją ir valstybes nares išnaudoti visas Europos fondų galimybes siekiant kovoti su energijos nepritekliumi; pabrėžia, kad reikėtų šalinti kliūtis, trukdančias veiksmingai pasinaudoti finansavimu, tokias kaip sanglaudos fondų neprieinamumas mažesnėms organizacijoms arba informacijos, ypač apie paraiškos reikalavimus, stoka;

50.  primena, kad norint skirti lėšas paramos gavėjams, kurie dirba su skurstančiais namų ūkiais arba jiems priklauso, reikalingos tam tikros išankstinės sąlygos, kurias labiau atitinka ESI fondai, o mažiau – stambesni fondai, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondas;

51.  ragina valstybes nares ir Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas naudoti kryžminio finansavimo priemones, ypač ESF ir ERPF, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo projektams, skirtiems energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams; atkreipia dėmesį į daugeriopą kelių fondų finansuojamų programų naudą, siekiant spręsti kompleksinius klausimus, pavyzdžiui, susijusius su energijos nepritekliumi;

52.  pabrėžia, kad mažas pajamas gaunančių namų ūkių, tiek nuomininkų, tiek savininkų, būstų kokybė kaimo regionuose dažniausiai būna labai prasta; primena, kad tai prisideda prie vadinamojo užburto rato efekto, kai komunalinės paslaugos kainuoja daug ir nėra lėšų investuoti į energijos išlaidų sumažinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares tikslingiau naudotis iniciatyva LEADER ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) kovojant su energijos nepritekliumi kaimo vietovėse – veiklos programas ir finansavimą pirmiausia nukreipti į tai, kad vietos tinkluose būtų gaminama įvairių atsinaujinančiųjų išteklių energija ir sykiu būtų imamasi energijos vartojimo efektyvumo priemonių, skirtų pastatams, priklausantiems energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams;

53.  primena, kad nuomininkams galimybės gauti energijos vartojimo efektyvumo priemonių finansavimą yra labai mažos, nes jie nėra turto savininkai; primena, kad nuomininkai gali turėti mažiau paskatų investuoti, nes jie iš būsto išsikelia lengviau ir dažniau negu būstų savininkai; palankiai vertina Komisijos bandomąjį projektą „Kuro ir energijos nepriteklius. Krizės poveikio vertinimas ir valstybėse narėse jau vykdomų ir galimų naujų priemonių peržiūra“, kuriuo siekiama spręsti šią problemą; ragina Komisiją, remiantis šio bandomojo projekto rezultatais, parengti nuostatas, pagal kurias būtų galima teikti ES finansavimą energijos vartojimo efektyvumo priemonėms, kurių imasi nuomininkai;

54.  primena valstybėms narėms, kad kiekviena valstybė narė bent 20 proc. visų ESF lėšų turėtų skirti tikslui „skatinti socialinę įtrauktį, kovoti su skurdu ir visų rūšių diskriminacija“ ir kad socialinės įtraukties priemonėms galima pasinaudoti ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu;

55.  pabrėžia, kad suteikus labiausiai skurstantiems namų ūkiams nedidelio masto nebrangių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pvz., saulės energijos plokščių prie elektros tinklo neprijungtiems namams, iš karto palengvėtų tų namų ūkių padėtis ir pagerėtų jų gyvenimo sąlygos;

Socialinių tikslų ir energetikos politikos susiejimas

56.  palankiai vertina tai, kad Europos energetikos politikos teisės aktuose, ypač Direktyvoje 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo ir Direktyvoje 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, pripažįstami energijos vartojimo efektyvumo politikos socialiniai tikslai; apgailestauja, kad valstybės narės neišnaudoja visų atitinkamų Direktyvos 2012/27/ES nuostatų teikiamų galimybių, siekiant skirti lėšas energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams ir socialiniams būstams (7 straipsnio 7 dalis); ragina Komisiją energijos vartojimo efektyvumo dokumentų rinkinio peržiūroje ir poveikio vertinime įvertinti, kaip įgyvendinamos ir taikomos 7 straipsnio 7 dalies ir 5 straipsnio 7 dalies nuostatos; taip pat ragina Komisiją, remiantis šiuo vertinimu, apsvarstyti galimybę sugriežtinti 7 straipsnio, ypač jo 7 dalies, nuostatas, kad valstybės narės būtų skatinamos į savo energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas įtraukti socialinius tikslus;

57.  primena, kad vietos valdžios institucijos taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį skatinant alternatyvias finansavimo priemones, įskaitant kooperatyvų modelius, ir populiarinant kolektyvinio pirkimo susitarimus, kad vartotojai galėtų kartu pateikti savo energijos poreikius ir taip užsitikrintų mažesnes energijos kainas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vietos institucijų vaidmenį mažinant energijos nepriteklių;

58.  ragina valstybes nares laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytų tinkamos būsto temperatūros standartų, teikiant paramą labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, ypač mažiems vaikams, vyresnio amžiaus ir nuolat sergantiems bei neįgaliems asmenims, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir gerovę;

59.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų siekiant kovoti su mažų garantijų darbu, nes jis asmenims neleidžia turėti reguliarių ir saugių pajamų ir taip sudaro kliūtis sėkmingai planuoti biudžetą ir apmokėti namų ūkio sąskaitas;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares visiems suteikti prieinamų, patikimų, tvarių ir modernių galimybių naudotis energija, laikantis JT darnaus vystymosi tikslų;

Būstas ir skurdas

61.  ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti ryžtingas socialinio būsto priemones ir didinti energijos vartojimo efektyvumo investicijas į socialinės nuomos būstą, pasinaudojant Europos fondais; rekomenduoja valstybėms narėms plėsti kokybiškų socialinių būstų pasiūlą, siekiant užtikrinti visiems, o ypač vargingiausiems asmenims, galimybę gauti deramą būstą už prieinamą kainą; ragina valstybes nares labiau išnaudoti turimas galimybes suteikti socialinį būstą, pasinaudojant kitais įstatymuose numatytais būdais; rekomenduoja valstybėms narėms remti vartotojų susivienijimus;

62.  pabrėžia, jog kokybiška ir prieinama vaikų priežiūra labai svarbi, kad tėvai galėtų grįžti į darbą ir padidinti savo pajamas; pabrėžia, kad tai itin svarbu vienišiems tėvams, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų nedelsiant pagerintos vaikų priežiūros paslaugos;

63.  pažymi, kad didėjantis energijos vartojimo efektyvumas, renovacija ir atsinaujinančiųjų išteklių energija yra svarbūs veiksniai kovojant su energijos nepritekliumi; reiškia susirūpinimą dėl to, kad būsto renovacijos politikoje dažnai neatsižvelgiama į pažeidžiamiausius asmenis; primygtinai teigia, kad būsto renovacijos politika visų pirma turi būti nukreipta į skurstančius, ekonominę atskirtį patiriančius ir pažeidžiamus namų ūkius ir ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas tiems, kurie patiria lyčių nelygybę ir daugialypę diskriminaciją;

64.  nurodo svarbų socialinės įmonės ir alternatyvių verslo modelių, kaip antai kooperatyvų ir savitarpio pagalbos fondų, vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas stiprinti socialinę įtrauktį ir ekonominį moterų, ypač marginalizuotose bendruomenėse, įgalinimą ir didinti jų ekonominį nepriklausomumą;

65.  ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir svarstymo procesus, kuriais būtų skatinamas ir palengvinamas asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, ypač moterų ir mergaičių, tiesioginis dalyvavimas formuojant socialinės įtraukties politiką visais lygmenimis;

66.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kad ES būtų panaikintas pasipiktinimą keliantis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, kuris šiuo metu yra 16 proc., o pensijų – net 39 proc., ir pabrėžia, kokia ši priemonė svarbi vienišoms motinoms, kurių namų ūkių išlaidos gali būti tikrai sunki našta;

67.  atkreipia dėmesį į tai, kad vieniši tėvai, kurių dauguma yra moterys, patiria didesnę negu vidutinę skurdo riziką (34 proc.); atkreipia dėmesį, kad svarbus prie šios didesnės rizikos prisidedantys veiksnys yra tai, kad dėl išlaidų vaiko priežiūrai vieniši tėvai arba negali dirbti, arba dirba mažų garantijų, mažai apmokamą darbą; primygtinai ragina valstybes nares imtis veiksmų, kad būtų priimti teisės aktai nustatant tokį minimalų atlyginimą, kurio užtektų būtiniesiems darbuotojų poreikiams patenkinti;

68.  pažymi, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai yra pagrindiniai moterų skurdą lemiantys veiksniai; atkreipia dėmesį į moterų atskirties nuo ekonomikos sektorių, kuriuose tradiciškai dominuoja vyrai, kaip antai technologijų, mokslo, vyresniosios vadovybės ir sprendimų priėmimo, poveikį moterų skurdui ir pernelyg didelę moterų procentinę dalį sektoriuose, kuriuose mokami palyginti maži atlyginimai, kaip antai priežiūros, viešųjų paslaugų, darbo ne visą darbo dieną ir mažai apmokamo mažų garantijų darbo; reiškia susirūpinimą dėl to, kad skurdo feminizaciją iš dalies nulemia ilgalaikės vyrams ir moterims taikomos nevienodos normos, dėl kurių pramonės politikoje ir darbo užmokesčio nustatymo susitarimuose pirmenybė teikiama vyrų dominuojamiems sektoriams, pvz., finansų sektoriui;

69.  ragina valstybes nares ir Komisiją moterų skurdo ir socialinės atskirties problemas spręsti įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis moterų dominuojamuose sektoriuose būtų padedama garantuoti kokybiškas darbo vietas, už kurias mokamas deramą pragyvenimą užtikrinantis atlyginimas; pabrėžia galimą profesinių sąjungų vaidmenį atstovaujant moterims ir jas įgalinant darbo vietose bei kovojant su atskirtimi; ragina valstybes nares siūlyti ir atlikti atlyginimų pagal darbdavius ir sektorius tyrimus, kad būtų galima parodyti nevienodas tą patį darbą atliekančių moterų ir vyrų atlyginimų sistemas ir taip paspartinti vienodo darbo užmokesčio skatinimo procesą;

70.  pabrėžia, kad kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi turi būti taikoma tikslinė politika, kad būtų atsižvelgiama į konkrečias pažeidžiamų visuomenės grupių ir marginalizuotų bendruomenių, patiriančių tam tikrų formų lyčių nelygybę ir daugialypę diskriminaciją, aplinkybes; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau plėtoti politiką, kuria būtų siekiama kovoti su neįgalių, pagyvenusių moterų, pabėgėlių ir migrančių, romų tautybės moterų ir etninėms mažumoms priklausančių bei kaimo vietovėse ir skurstančiuose rajonuose gyvenančių moterų, vienišų motinų ir aukštesniosiose bei aukštosiose mokyklose besimokančių moterų patiriamu skurdu ir socialine atskirtimi;

Skurdas ir sveikatos priežiūros prieinamumas

71.  primena, kad teisė vienodomis sąlygomis gauti kokybišką visapusę sveikatos priežiūrą – tai tarptautiniu mastu, ypač Europos Sąjungoje, pripažinta pagrindinė teisė;

72.  primena, kad galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas, ypač susijusias su paprastu gydymu (pavyzdžiui, dantų ir akių priežiūra) ir prevencinėmis sveikatos priemonėmis, yra dažnai ribota dėl finansinių arba regiono sąlygų (pavyzdžiui, retai apgyvendintose vietovėse);

73.  pabrėžia, kad skurdo ir kitų pažeidžiamumo veiksnių, tokių kaip vaikystė ar senatvė, negalia ar priklausymas mažumoms, derinys kelia dar didesnę sveikatos srities nelygybės riziką ir kad prasta sveikata gali lemti skurdą;

74.  pabrėžia sveikatos ir priežiūros paslaugų svarbą siekiant panaikinti išgalių skirtumus, skatinant socialinę asmenų integraciją ir kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi;

75.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „2012–2020 m. e. sveikatos veiksmų planas. Novatoriška sveikatos priežiūra XXI amžiui“, pagal kurį imamasi papildomų iniciatyvų, pirmiausia siekiant padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sumažinti jų kainas ir užtikrinti vienodesnes galimybes Sąjungos piliečiams;

76.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant įveikti socialinius ir ekonominius skirtumus, nes tai galiausiai sudarytų sąlygas sumažinti kai kuriuos su sveikatos priežiūra susijusius skirtumus; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis visuotinėmis žmogaus orumo, laisvės, lygybės ir solidarumo vertybėmis, ypač daug dėmesio skirti pažeidžiamų grupių, kaip antai skurstančių žmonių, poreikiams;

77.  ragina valstybes nares spręsti nevienodų galimybių naudotis sveikatos priežiūra problemą, kuri daro poveikį žmonių kasdieniam gyvenimui, pvz., stomatologijos arba oftalmologijos srityse;

78.  primygtinai ragina Komisiją padaryti viską, kas įmanoma, kad valstybės narės būtų skatinamos teikti pacientams kompensacijas ir padaryti viską, kas būtina, kad būtų sumažinti galimybių gauti vaistų, kurie yra skirti tokioms ligoms kaip postmenopauzinė osteoporozė ir Alzheimerio liga gydyti ir kurie kai kuriose valstybėse narėse nėra kompensuojami, skirtumai; prašo tai padaryti skubiai;

Informacinės ir ryšių technologijos ir skurdas

79.  apgailestauja dėl to, kad Komisijos paskelbtoje Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje neatsižvelgiama į poreikį užtikrinti visuotines, lygias ir neribotas galimybes visiems, o ypač žmonėms, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, naudotis naujomis skaitmeninėmis technologijomis, rinkomis ir telekomunikacijomis;

80.  ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti strategijas, kuriomis būtų siekiama sumažinti skaitmeninę atskirtį ir sudaryti vienodas galimybes, ypač žmonėms, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, naudotis naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis;

Vanduo ir skurdas

81.  primena, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pripažįsta teisę į švarų ir kokybišką geriamąjį vandenį ir sanitarinius įrenginius kaip žmogaus teisę; tačiau pažymi, kad kai kuriuose regionuose, ypač kaimo ir atokiausiuose regionuose, neužtikrinamos galimybės gauti geriamojo vandens ir daugėja žmonių, kuriems sunku apmokėti sąskaitas už vandenį; ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant padaryti viską, kas įmanoma, kad visi galėtų gauti geriamojo vandens; ragina valstybes nares užtikrinti būtiną vandens tiekimą ir ginti pažeidžiamų namų ūkių žmogaus teises;

82.  todėl ragina valstybes nares padaryti viską, kad visiems gyventojams kuo greičiau būtų užtikrintos galimybės gauti geriamojo vandens;

o
o   o

83.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 169, 2015 7 1, p. 1. (2) OL L 72, 2014 3 12, p. 1. (3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470. (4) OL L 347, 2013 12 20, p. 289. (5) OL L 347, 2013 12 20, p. 320. (6) OL L 257, 2014 8 28, p. 214. (7) OL L 315, 2012 11 14, p. 1. (8) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 66. (9) OL L 153, 2010 6 18, p. 13. (10) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 57. (11) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 57. (12) http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/64/292&Lang=F (13) http://www.unicef-irc.org/publications/pdf/rc10_fre.pdf (14) https://www.unicef.fr/sites/default/files/userfiles/2014_Bilan12_Innocenti.pdf (15) http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=89&newsId=2345&furtherNews=yes. (16) OL C 248, 2011 8 25, p. 130. (17) OL C 341, 2013 11 21, p. 21. (18) OL C 170, 2014 6 5, p. 23. (19) OL C 166, 2011 6 7, p. 18. (20) 2014 m. spalio 3 d. Užimtumo bei Socialinės apsaugos komitetų bendra nuomonė Tarybai, Europos Sąjungos Taryba, 13809/14 SOC 662 EMPL 120 EDUC 297 ECOFIN 876. (21) http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=7744&visible=0. (22) Atsakingo skolinimo centras, Daramas, http://www.responsiblelending.org/state-of-lending/cumulative/, http://www.uvcw.be/no_index/cpas/panier-etude-qualitative.pdf. (23) Ricardo Cherenti, Belgijos visuomenės vietinių socialinės pagalbos centrų federacija, http://www.uvcw.be/no_index/cpas/panier-etude-quantitative.pdf. (24) 2011 m. vasario 15 d. Socialinės apsaugos komiteto nuomonė Tarybai, Europos Sąjungos Taryba, 6491/11, SOC 124. (25) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0294. (26) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0264. (27) OL L 268, 2015 10 15, p. 28. (28) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0261. (29) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0070. (30) OL C 65, 2016 2 19, p. 40. (31) OL C 349 E, 2013 11 29, p. 74. (32) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 8.

2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl privačiojo sektoriaus ir vystymosi (2014/2205(INI))

P8_TA(2016)0137 A8-0043/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Didesnis privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse“ (COM(2014)0263) ir į 2014 m. birželio 23 d. ir 2014 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadas šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė“ (COM(2015)0044),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pasiturimas gyvenimas visiems“ (COM(2013)0092) ir į 2013 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637) ir į 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) 2014 m. pasaulio investicijų ataskaitoje pateiktą Investicijų į Tvaraus vystymosi tikslus (TVT) veiksmų planą(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl vystymosi skatinimo vykdant atsakingą verslo veiklą gavybos pramonės vaidmens besivystančiose šalyse atžvilgiu(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m.(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl vystymosi finansavimo(4) ir ypač į raginimą, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus, privačiame sektoriuje imtis derinimo veiksmų,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl nuosavybės teisių, turto nuosavybės ir gerovės kūrimo vaidmens naikinant skurdą ir skatinant tvarų vystymąsi besivystančiose šalyse(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES dotacijų ir paskolų derinimo išorės bendradarbiavimo srityje platformos veikla nuo jos įsteigimo iki 2014 m. liepos mėn. pabaigos“ (COM(2014)0733),

–  atsižvelgdama į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir 2008 m. rugsėjo 4 d. Akros veiksmų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2014 „Regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti ES išorės politiką, veiksmingumas“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės susitarimą(6), ypač į jo 32 dalį, kurioje nurodoma, kad reikia „pripažinti labai svarbų privačiojo sektoriaus vaidmenį diegiant inovacijas, kuriant gerovę, pajamas ir darbo vietas, sutelkiant šalių vidaus išteklius ir atitinkamai prisidedant prie skurdo mažinimo“,

–  atsižvelgdamas į Bendrą pareiškimą dėl viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo(7) ir į Partnerystę siekiant gerovės(8), užmegztą Pusano aukšto lygio forumo privačiojo sektoriaus skirsnyje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 20–22 d. Rio de Žaneire vykusios Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi konferencijos „Rio+20“ ataskaitą „Ateitis, kurios norime“(9),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus(10),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) visuotinį susitarimą ir į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) dokumentą „Rekomendacijos daugiašalėms įmonėms: tarpusavio papildymas ir individualūs įnašai“(11),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos (IPFSD) programą (2015 m.)(12),

–  atsižvelgdamas į Afrikos plėtros banko grupės 2013–2017 m. privačiojo sektoriaus plėtojimo strategiją „Parama Afrikoje pertvarkant privatųjį sektorių“(13),

–  atsižvelgdamas į TDO trišalę principų deklaraciją dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos(14),

–  atsižvelgdamas į TDO Limos deklaraciją „Integracinio ir darnus pramonės vystymosi link“ (ISID)(15),

–  atsižvelgdamas į TDO padoraus darbo darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnio 2 dalies b punktą, kuriame įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad privačios įmonės, siūlančios visuomeninius objektus ar paslaugas, atsižvelgtų į visus su neįgaliaisiais susijusius aspektus(16),

–  atsižvelgdamas į 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategiją (COM(2011)0681),

–  atsižvelgdamas į vystymosi programą po 2015 m., kurioje privatusis sektorius laikomas pagrindiniu įgyvendinimo partneriu ir svarbiu veiksniu pereinant prie ekologiškos ekonomikos,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Neprivalomas atsakingo žemės ūkio struktūrų valdymo gaires(17),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų bei Tarptautinės prekybos komitetų nuomones (A8–0043/2016),

A.  kadangi viešojo sektoriaus vaidmuo itin svarbus pasiekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT); kadangi privatusis sektorius yra gerovės kūrimo ir ekonominio augimo variklis visose rinkos ekonomikos šalyse ir besivystančiose šalyse jis sukuria 90 proc. darbo vietų ir pajamų; kadangi, kaip teigia Jungtinės Tautos, privatusis sektorius besivystančiose šalyse sudaro 84 proc. BVP ir gali suteikti tvirtą pagrindą vidaus išteklių sutelkimui, lemiančiam mažesnę priklausomybę nuo paramos, jei šis sektorius tinkamai reguliuojamas, laikosi žmogaus teisių principų bei aplinkosaugos standartų ir susietas su konkrečiais ilgalaikiais šalių ekonomikos pagerinimais, darniu vystymusi ir nelygybės mažinimu;

B.  kadangi, anot Jungtinių Tautų vystymo programos žmonių skurdo indekso, 1,2 mlrd. žmonių uždirba mažiau kaip 1,25 JAV dolerio per dieną; kadangi nelygybė didėja ir, kartu su skurdu, yra viena iš didžiausių grėsmių stabilumui pasaulyje;

C.  kadangi esama aiškios koreliacijos tarp stiprios apdirbamosios pramonės vystymosi ir rinkos skurdumo mažinimo (apdirbamosios pramonės pridėtinės vertės vienam gyventojui padidėjimas 1 proc. sumažina skurstančiųjų skaičių beveik 2 proc.);(18)

D.  kadangi reikia investicijų ir numatoma, kad besivystančiose šalyse reikalingos lėšos siekia 2,4 trilijono JAV dolerių daugiau per metus negu išleidžiama dabar; kadangi privatus finansavimas gali papildyti viešą finansavimą, bet negali jo pakeisti;

E.  kadangi Jungtinės Tautos 2012-uosius paskelbė Tarptautiniais kooperatyvų metais, kad pabrėžtų jų vaidmenį užtikrinant vystymąsi, suteikiant žmonėms daugiau galių, įtvirtinant žmogaus orumą ir padedant pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT); kadangi visame pasaulyje kooperatyvų sektorius turi apytikriai 800 mln. narių iš daugiau kaip 100 šalių ir, apytikriais apskaičiavimais, užtikrina per 100 mln. viso pasaulio darbo vietų;

F.  kadangi labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, sudarančios ekonomikos pagrindą visose rinkos ekonomikos šalyse, patiria daug didesnę reguliavimo naštą besivystančiose šalyse nei ES ir dauguma jų veikia neoficialiosios ekonomikos sektoriuje, kurį žlugdo nepastovumas ir kur šioms įmonėms neteikiama teisinė apsauga, jose neužtikrinamos darbininkų teisės ir jos neturi galimybių gauti finansavimą; kadangi, remiantis 2014 m. Pasaulio banko ataskaita „Verslas“, skurdžiausiose šalyse yra didžiausia reguliavimo našta(19);

G.  kadangi industrializacija (ypač plėtojant vietos mažąsias ir vidutinio dydžio įmones bei pramonės įmones (MVĮ / MVPĮ) yra gerovės ir vystymosi variklis;

H.  kadangi 1986 m. JT deklaracijoje dėl teisės į vystymąsi patvirtinta, kad vystymasis – pagrindinė žmogaus teisė; kadangi šioje deklaracijoje įsipareigojama laikytis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, pagal kurį įgyvendinamos visos žmogaus teisės (ekonominės, socialinės, kultūrinės, pilietinės ir politinės); kadangi šioje deklaracijoje taip pat įsipareigojama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą;

I.  kadangi, kaip nurodyta Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) pasiūlyme dėl investavimo į darnaus vystymosi tikslus (privačiojo sektoriaus indėlio skatinimo veiksmų planas(20)), tiesioginės užsienio investicijos (TUI), jei jos tinkamai reguliuojamos ir susietos su konkrečiais šalių partnerių ekonomikos pagerinimais, be kita ko, technologijų perdavimu ir galimybių vietos darbo jėgai, įskaitant moteris ir jaunimą, mokytis sudarymu, gali padėti siekti darnaus vystymosi tikslų;

J.  kadangi importo tarifai yra itin svarbūs užtikrinant valdžios sektoriaus pajamas ir sudarant sąlygas naujoms pramonės šakoms augti besivystančių šalių vidaus rinkose; kadangi importo tarifai, taikomi perdirbtiems žemės ūkio produktams, žemės ūkio ekonomikoje gali sudaryti sąlygas pridėtinei vertei gauti ir darbo vietoms kurti, kartu užtikrinant aprūpinimo maistu saugumą;

K.  kadangi 60 proc. besivystančių šalių darbo vietų užtikrinama neoficialaus sektoriaus labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse ir kadangi 70 proc. šių įmonių negauna finansinių institucijų finansavimo, nors joms šio finansavimo reikia, kad galėtų augti ir kurti darbo vietas;

L.  kadangi 51 iš 100 didžiausių pasaulyje ekonominių subjektų yra bendrovės ir kadangi 500 didžiausių tarptautinių bendrovių sudaro beveik 70 proc. pasaulio prekybos;

M.  kadangi pramoninių šalių vidutinė gamybos pridėtinė vertė vienam gyventojui yra 10 kartų didesnė kaip besivystančių šalių ir 90 kartų didesnė kaip mažiausiai išsivysčiusių šalių(21);

N.  kadangi išsivysčiusių ir besivystančių šalių fiskalinio manevravimo galimybė faktiškai apribota dėl pasaulio investuotojų ir finansų rinkų reikalavimų; kadangi, anot TVF, besivystančioms šalims ypač didelį poveikį daro pelno mokesčio vengimas, nes jų įplaukų didinimas labiau priklausomas nuo įmonių pelno mokesčių nei EBPO šalių; kadangi ES valstybės narės plačiai taiko praktiką, pagal kurią tarptautinėms bendrovėms ir asmenims lengvinamas mokesčių vengimas;

O.  kadangi aukšto lygio komisija, kuri pataria JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui dėl laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės, konsultavosi su 30 šalių 250 įmonių (kurių metinės įplaukos siekia 8 trilijonus JAV dolerių) generaliniais direktoriais ir padarė išvadą, kad tvarumas turi būti įtrauktas į įmonių strategijas tam, kad įmonės galėtų pasinaudoti komercinėmis galimybėmis tvariam ekonomikos augimui siekti; kadangi privačiojo sektoriaus norui prisidėti prie darnios plėtros dažnai trukdo tai, jog nėra aiškių įmonių įsitraukimo į partnerystes su viešuoju sektoriumi modelių; kadangi privatusis sektorius yra potencialus prekių ir paslaugų teikėjas neturtingoms bendruomenėms ir asmenims, nes gali mažinti sąnaudas, didinti prekių ir paslaugų pasirinkimą bei pritaikyti juos konkretiems bendruomenių ir asmenų poreikiams, taip pat prisidėti prie aplinkos ir socialinių apsaugos priemonių bei standartų platinimo;

P.  kadangi, nesant plačiai pripažintos apibrėžties, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes galima apibrėžti kaip daugiašalius suinteresuotųjų subjektų susitarimus, kuriuos sudaro privatūs subjektai, viešosios įstaigos ir pilietinės visuomenės organizacijos, norintys naudojantis bendrais ištekliais ir (arba) žiniomis pasiekti visiems naudingą viešąjį tikslą;

Q.  kadangi Europos vystymosi finansavimo institucijos (angl. EDFI) (15-os dvišalių institucijų, atliekančių svarbų vaidmenį teikiant ilgalaikį finansavimą privačiajam sektoriui besivystančiose ir reformuojančiose ekonomiką šalyse, grupė) siekia investuoti į bendroves, pasižyminčias įvairiu poveikiu vystymuisi, nuo patikimo elektros energijos ir švaraus vandens tiekimo iki MVĮ finansavimo bei galimybių naudotis rinka teikimo smulkiesiems ūkininkams;

R.  kadangi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės išsivysčiusiose šalyse, ypač Europos šalyse ir JAV, yra įprasta veiklos forma, naudojama dešimtmečius, jas dabar plačiai besivystančiose šalyse naudoja pagalbos teikėjai ir jos apytiksliai sudaro 15–20 proc. visų infrastruktūros investicijų;

S.  kadangi 2,5 mlrd. žmonių, kurių daugelis gyvena besivystančiose šalyse ir dauguma jų – moterys ir jaunimas, lieka neįtraukti į verslo bendruomenes, oficialųjį finansinį sektorių ir neturi turto ir žemės nuosavybės įgijimo galimybių; kadangi esama nuolatinio atotrūkio tarp moterų ir vyrų, sudarančio 6–9 procentinius punktus, pagal visas pajamų grupes besivystančiose šalyse; kadangi socialinis dialogas yra svarbi priemonė, kuria remiama lyčių lygybė darbo vietoje ir keičiamas nepakankamo dalyvavimo verslo bendruomenėse besivystančiose šalyse modelis;

T.  kadangi gerai sudarytos ir veiksmingai įgyvendinamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės gali sutelkti ilgalaikius privačiuosius ir viešuosius finansus, kurti technologijų ir verslo modelių naujoves ir apimti integruotus mechanizmus, kad būtų užtikrintas tokių partnerysčių atskaitingumas už vystymosi rezultatus;

U.  kadangi besivystančiose šalyse viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kol kas yra labiausiai išvystytos energetikos, infrastruktūros ir telekomunikacijų sektoriuose, o tokių sektorių, kaip, pavyzdžiui, žemės ūkio, švietimo, ekologiškų technologijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų, sveikatos priežiūros ir nuosavybės teisių, potencialas iš esmės lieka nepanaudotas;

V.  kadangi beveik du trečdaliai Europos investicijų banko (EIB) paskolų Azijos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėms pastaruosius dešimt metų orientuojamos į privačiojo sektoriaus operacijas; kadangi EIB Kotonu investicinė priemonė pripažinta unikaliu rizikos apyvartiniu fondu, skirtu didesnės rizikos investicijoms, kuriomis remiamas privačiojo sektoriaus vystymasis;

W.  kadangi, nors kasmet besivystančių šalių darbo rinką papildo 45 mln. darbo ieškančių asmenų(22), 34 proc. įmonių 41 šalyje pripažįsta, kad negali rasti joms reikalingų darbuotojų;

X.  kadangi atsižvelgiant į Pokyčių darbotvarkę pripažįstama, kad derinimas yra svarbi priemonė siekiant pritraukti papildomų išteklių derinant ES subsidijas su paskolomis ar kapitalu iš viešųjų ir privačiųjų finansuotųjų; kadangi, vis dėlto, Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 16/2014 dėl finansavimo derinimo daroma išvada, kad beveik pusės tikrintų projektų atveju buvo nepakankamai įrodymų manyti, kad paskolos buvo pagrįstos, o daugeliu šių atveju būta įrodymų, kad investicijos būtų buvusios atliktos ir be ES įnašo;

Y.  kadangi gamybos sektorius, užtikrinęs apytikriai 470 mln. pasaulio darbo vietų 2009 m. ir apie pusę milijardo pasaulio darbo vietų 2013 m.(23) , suteikia daug galimybių užimtumui ir gerovės kūrimui, taip pat deramam ir aukštos kvalifikacijos darbui;

Z.  kadangi pasaulio turtas auga ir yra sukoncentruotas mažos turtuolių elito grupės rankose bei manoma, kad turtingiausieji, sudarantys 1 proc. gyventojų, iki 2016 m. valdys daugiau kaip pusę pasaulio turto;

AA.  kadangi teisingas ir progresinis apmokestinimas taikant gerovės ir socialinio teisingumo kriterijus yra itin svarbus mažinant nelygybę naudojantis turto perskirstymo pritaikymu, pagal kurį didesnes pajamas gaunančių piliečių turtas perskirstomas labiausiai skurstantiems šalyje;

Ilgalaikė darbo su privačiuoju sektoriumi strategija

1.  pripažįsta, kad tinkamai reguliuojamos privačiojo sektoriaus investicijos besivystančiose šalyse gali padėti pasiekti JT tūkstantmečio vystymosi tikslų; palankiai vertina 2014 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadas dėl didesnio privačiojo sektoriaus vaidmens vystomojo bendradarbiavimo srityje ir joms pritaria; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą patvirtinti privačiojo sektoriaus tapimą tikru partneriu kartu su kitomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis vystymosi organizacijomis bei įtraukaus verslo modeliais, kaip antai kooperatyvai ir socialinės įmonės, siekiant įtraukaus ir tvaraus vystymosi įgyvendinant JT tvaraus vystymosi tikslus, o tai reiškia, kad privatusis sektorius turi įsipareigoti siekti gero valdymo, skurdo mažinimo ir gerovės kūrimo naudojantis tvariomis investicijomis, taip pat siekti mažinti nelygybę, propaguoti žmogaus teises ir aplinkos apsaugos standartus bei stiprinti vietos ekonomikos pozicijas; pabrėžia, kad visos dalyvaujančios šalys turi visiškai suprasti ir pripažinti skirtingą privačiojo sektoriaus ir viešojo sektoriaus veikėjų vaidmenį;

2.  ragina Komisiją ir toliau aktyviai dalyvauti diskusijoje dėl darbotvarkės iki 2030 m., kartu pripažįstant privačiojo sektoriaus įvairovę ir uždavinius, kuriuos tenka spręsti siekiant mažinti labiausiai marginalizuotų ir sunkiausiai pasiekiamų asmenų skurdą; mano, kad pagal bet kurią politiką, į kurią siekiama įtraukti privatųjį sektorių į vystymąsi, reikia konkrečiai nurodyti, koks privatusis sektorius turimas mintyje;

3.  pabrėžia, kad būsimose partnerystėse pagal darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. būtina daugiausia dėmesio skirti kovai su skurdu ir nelygybe; primena, kad oficiali parama vystymuisi (OPV) turi likti pagrindinė priemonė, skirta visų rūšių skurdui panaikinti ir pagrindiniams socialiniams poreikiams besivystančiose šalyse patenkinti, ir jos negalima pakeisti jokiu privačiu finansavimu; pripažįsta galimybes paskatinti privatų finansavimą skiriant oficialią paramą vystymuisi laikantis skaidrumo, atskaitomybės, atsakomybės, suderinimo su šalies prioritetais ir skolos tvarumo rizikos sąlygų;

4.  ragina skirti daugiau viešųjų investicijų į visiems prieinamas viešąsias paslaugas, visų pirma transporto sektoriuje, prieigos prie geriamojo vandens, sveikatos priežiūros ir švietimo srityse;

5.  mano, kad privatusis ir viešasis sektoriai yra efektyviausi, kai bendradarbiauja siekiant sukurti sveiką aplinką investicijoms ir verslo veiklai ir ekonomikos augimo pagrindus; pabrėžia, kad sudarant visas partnerystes ir susijungimus su privačiuoju sektoriumi turi būti susitelkiama į bendros vertės prioritetus, kurie apima verslo tikslus ir ES vystymosi tikslus, taip pat laikomasi tarptautinių standartų dėl vystymosi efektyvumo; mano, kad jos turi būti bendrai sukurtos ir kartu valdomos su atitinkamomis šalimis partnerėmis, siekiant užtikrinti, kad būtų pasidalinta rizika, atsakomybe ir pelnu, kad šios partnerystės būtų ekonomiškos ir turėtų aiškiai apibrėžtus tikslus, standartines gaires ir aiškią atskaitomybę bei būtų skaidrios;

6.  palankiai vertina užsienio privačiojo sektoriaus investicijų vaidmenį besivystančiose šalyse greitinant vidaus vystymąsi; taip pat pabrėžia, kad svarbu skatinti atsakingą investavimą, kai remiamos vietos rinkos ir padedama mažinti skurdą;

7.  remia Europos vystymosi finansavimo institucijų asociacijos darbą, nes šios institucijos, vykdydamos tiesiogines investicijas į įmones ir netiesiogiai, skirdamos kapitalą vietos komerciniams bankams ir prisidėdamos prie besikuriančios rinkos privačiojo akcinio kapitalo, teikia kapitalą įmonėms besivystančiose šalys, daug dėmesio skirdamos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; primygtinai ragina Komisiją, teikiant finansavimą ir bendradarbiaujant, pirmenybę teikti tokio pobūdžio programoms, nes privatusis sektorius besivystančiose šalyse yra itin svarbus;

8.  ragina parengti veiksmingesnius ES technologijų įmonėms taikytinus skaidrumo ir atskaitomybės standartus, susijusius su technologijų, kuriomis naudojantis gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės, prisidedama prie korupcijos ar imamasi ES saugumo interesams prieštaraujančių veiksmų, eksportu;

9.  pabrėžia, kad ES prekybos, investicijų, saugumo ir vystymosi politikos sritys yra tarpusavyje susijusios ir daro tiesioginį poveikį besivystančioms šalims; primena, kad Lisabonos sutarties 208 straipsnyje nustatytas politikos suderinamumo vystymosi labui principas, pagal kurį reikalaujama atsižvelgti į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims; ragina įvertinti visą prekybos ir investicijų politiką poveikio vystymuisi aspektu, ypač turint mintyje visuotinę prieigą prie prekių ir visuotinės svarbos paslaugų; pabrėžia, kad svarbu gerinti visų būsimų dvišalių prekybos susitarimų skyrius dėl darnaus vystymosi, kad į juos būtų įtrauktos nuostatos dėl privačiajam sektoriui privalomų ataskaitų teikimo sistemų;

10.  pabrėžia, kad reikia išnagrinėti, kaip privatusis sektorius gali būti labiau įtrauktas į Europos kaimynystės politikos vykdymą, siekiant padėti užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą kaimyninėse ES šalyse, pavyzdžiui, dalijantis žiniomis galimybių pasinaudoti kapitalu sudarymo srityje;

11.  ragina Komisiją visų pirma skatinti, remti ir finansuoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir įtraukti privalomus ir viešai prieinamus ex ante poveikio skurdui ir socialinio poveikio vertinimus, kai vystymosi programos įgyvendinamos kartu su privačiuoju sektoriumi;

12.  ragina ES įtraukti oficialias konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis ir bendruomenėmis, kurioms vystymosi projektai darys tiesioginį ar netiesioginį poveikį;

13.  pabrėžia didelį ES pridėtinės vertės potencialą, gaunamą bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi ir glaudžiai koordinuojant veiklą su savo valstybėmis narėmis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kurių daugelis turi dokumentais grįstų bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi rezultatų; pabrėžia, kad visapusiškai veikianti rinkos ekonomika, paremta teisine valstybe, išlieka svarbiu ekonominio ir socialinio vystymosi varikliu ir kad ES vystymosi politika turėtų tai atspindėti;

14.  palankiai vertina „Verslo įtraukimo į Jungtinių Tautų veiklą sistemą“, pagal kurią pabrėžiama, kad tvirtas privatusis sektorius, užtikrinantis ekonomikos augimą, yra labai svarbus darnaus vystymosi tikslų pasiekimui ir kad privatusis sektorius svariai prisideda prie ekonominės, socialinės pažangos ir pažangos aplinkos srityje, kurios pasiekimais dalijamasi;

15.  palankiai vertina privačiojo sektoriaus atstovų įtraukimą į EBPO aukšto lygio forumą pagalbos veiksmingumo klausimais; ypač palankiai vertina šiame forume iškeltas iniciatyvas dėl naujoviškų privačiojo sektoriaus teikiamo vystymosi finansavimo mobilizavimo būdų ir 2011 m. Pusane paskelbtą bendrąjį pareiškimą „Viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo išplėtimas ir didinimas siekiant plataus masto, įtraukaus ir tvaraus augimo“;

16.  palankiai vertina tai, kad nuolatos didėjo nesąlygotosios dvišalės pagalbos dalis, bet išreiškia susirūpinimą dėl oficialių ir neoficialių sąlygotosios pagalbos formų(24); ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinti savo prisiimtą įsipareigojimą pagal Europos konsensusą dėl vystymosi skatinti tolesnį pagalbos, kuri viršija esamas EBPO rekomendacijas, atsiejimą; pabrėžia tolesnės nesąlygotosios pagalbos potencialą ekonomikos augimo srityje, tai būtų naudinga vietos pramonei besivystančiose šalyse; ragina padidinti tikrąją pagalbą ir tvariai sukurti regionines ir (arba) vietos vertės grandines; ragina daugiau galių suteikti vietos veikėjams ir dėmesį skirti tvarių regioninių ir (arba) vietos vertės grandinių kūrimui; pabrėžia vietos ir regioninės atsakomybės, šalių partnerių nacionalinių strategijų ir reformų darbotvarkių svarbą, taip pat pabrėžia vystymosi projektų ir pridėtinės vertės, sukuriamos užtikrinant vietos tiekimo grandines, svarbą; mano, kad vystymosi politika turi atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant pagrindines problemas, kurios yra dabartinių migracijos srautų į ES priežastis;

17.  taip pat pripažįsta visų šalių, ypač besivystančių, teisę nustatyti laikinus kapitalo apribojimus, kad užkirstų kelią ekonominėms krizėms, kurios gali kilti dėl trumpalaikių ir nepastovių privačiųjų finansų srautų; ragina pašalinti šios teisės apribojimus iš visų prekybos ir investicijų susitarimų, įskaitant sudarytų TPO;

18.  pabrėžia, kad, teikdama paramą privačiajam sektoriui, ES turi atsižvelgti į šio sektoriaus galimybę naudotis šia parama, nes didelių gyventojų grupių, kaip antai neįgaliųjų, atskirtis neleidžia gauti paramos privačioms įmonėms, užimančioms nemažą rinkos dalį;

Parama besivystančių šalių vietos privačiajam sektoriui

19.  pabrėžia, kad besivystančiose šalyse mažosioms, vidutinėms ir labai mažoms įmonėms gali tekti daug didesnė reguliavimo našta negu ES ir kad joms trūksta teisinės apsaugos ir nuosavybės teisių, taip pat jos veikia nepastovioje neoficialioje ekonomikos aplinkoje; šiuo atžvilgiu pabrėžia žemės registravimo sistemų svarbą; pabrėžia, kad reikia skatinti vietos privatųjį sektorių besivystančiose šalyse, pvz., sudarant galimybes gauti finansavimą ir skatinant verslumą; ragina Komisiją, kitus paramos teikėjus ir plėtros agentūras padidinti savo paramą siekiant sukurti šalių vidaus MVĮ pajėgumus;

20.  ragina ES skatinti taikyti nacionalines vystymosi strategijas, padėsiančias formuoti privačiojo sektoriaus indėlį į vystymąsi, bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi pagal vystymosi programą, pagal kurią didžiausias dėmesys skiriamas šalių vidaus kooperatyvams, mažosioms ir vidutinėms bei labai mažoms įmonėms, ypač smulkiesiems ūkininkams, nes šios įmonės suteikia daugiausia galimybių plėtoti nešališką vystymąsi šalyse;

21.  pabrėžia, kad reikia padidinti paramą partnerystei su besivystančiomis šalimis siekiant modernizuoti jų reguliavimo sistemas sukuriant palankias sąlygas privačioms iniciatyvoms, užtikrinant paramos įmonėms mechanizmus, tuo pat metu reguliavimo priemonėmis išlaikant tinkamą pusiausvyrą tarp investicijas skatinančios aplinkos kūrimo ir viešųjų interesų gynimo bei aplinkos apsaugos; pažymi, kad reikia skatinti patikimų bankininkystės sistemų ir mokesčių administratorių kūrimą besivystančiose šalyse, pajėgių užtikrinti veiksmingą finansų valdymą ir viešųjų bei privačiųjų fondų valdymą; ragina partnerių vyriausybes pradėti taikyti laikinojo galiojimo išlygą, pagal kurią galima būtų panaikinti perteklines priemones; pažymi, kad turėtų būti atliekami teisės aktų poveikio vertinimai siekiant nustatyti neigiamą darbo vietų kūrimo didėjimą ir grėsmes aplinkos apsaugos standartams;

22.  ragina ES stiprinti besivystančių šalių pajėgumus mobilizuoti šalies vidaus pajamas siekiant kovoti su mokesčių slėpimu, korupcija ir neteisėtu kapitalo judėjimu, ir visų pirma padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabilioms valstybėms, sudarant joms galimybes sukurti veiksmingesnes ir stabilesnes valdymo institucijas, be kita ko, sukuriant teisingas ir veiksmingas mokesčių sistemas; šiuo atžvilgiu ragina ES atnaujinti savo finansinę ir techninę pagalbą besivystančioms šalims siekiant užtikrinti didesnį skaidrumo ir atskaitomybės lygį; ragina ES, jos valstybes nares, visas susijusias organizacijas bei išsivysčiusias ir besivystančias šalis, kurios pasirašė 2011 m. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės susitarimą, įgyvendinti savo įsipareigojimą dėti daugiau pastangų kovojant su korupcija ir neteisėtu kapitalo judėjimu;

23.  ragina DEVCO GD bendradarbiauti su Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD besivystančiose šalyse, vadovaujantis Europos įmonių tinklo modeliu atkartojant mažosioms, vidutinėms ir labai mažoms įmonėms skirtos regioninės paramos struktūras, kurios jau buvo sukurtos ir kurios padėtų šioms įmonėms veikti teisėtai, gauti prieigą prie finansų ir kapitalo, gauti prieigą prie rinkos ir įveikti teisines kliūtis, ir visų pirma remiant šioms įmonėms tarpininkaujančių organizacijų stiprinimą; pabrėžia, kad laikui bėgant tokios struktūros taip pat galėtų tapti vietos ir regionines viešąsias ir privačiąsias partnerystes skatinančiomis priemonėmis srityse, pradedant žemės ūkio verslu, profesiniu mokymu ir baigiant sveikatos apsaugos programomis, būtų stiprinami gebėjimai, žinių ir patirties perdavimas bei kaupiami vietos ir tarptautiniai ištekliai;

24.  pakartoja, jog ES atsakinga už paramą sąžiningai pasaulinei mokesčių sistemai, o tai reiškia, kad reikia veiksmingai nustatyti privalomus reikalavimus tarptautinėms įmonėms teikti viešas ataskaitas pagal šalis, sukurti įmonių, patikos fondų ir panašių juridinių subjektų tikrųjų savininkų viešuosius registrus, užtikrinti automatinį keitimąsi informacija apie mokesčius ir užtikrinti teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą derantis su besivystančiomis šalimis dėl mokesčių ir investicijų sutarčių; taip pat mano, kad vystymosi finansavimo institucijos turėtų investuoti tik į įmones ir fondus, kurie ketina viešai atskleisti savo tikruosius savininkus ir ketina teikti savo finansines ataskaitas pagal šalis;

25.  primena, kad muitų tarifų režimai yra esminis reguliavimo aplinkos, pritaikytos privačiojo sektoriaus, padedančio skurstantiems, vystymuisi ir darbo vietų kūrimui, elementas; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad ekonominės partnerystės susitarimuose įpareigojama sumažinti importo muitų tarifus daugelyje AKR šalių ekonomikos sektorių, nors panaikinus visus muito tarifus ES importui būtų labai sumažintos pajamos iš muitų, kai kurias atvejais sudarančios beveik 15–20 proc. valdžios sektoriaus pajamų; ragina ES suderinti savo prekybos politiką su politikos suderinamumo vystymosi labui principu;

26.  palankiai vertina 500 mln. EUR EIB poveikio finansavimo priemonių paketą (angl. Impact Financing Envelope, IFE) pagal Kotonu investicinę priemonę, kuris EIB suteikia galimybę stiprinti savo bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi rizikingesnėse srityse ir sudėtingesnėmis aplinkybėmis; apgailestauja dėl to, kad sumažintas EIB skolinimo paketas Azijai; pabrėžia, kad visos EIB investicijos pagal Kotonu investicinę priemonę turėtų būti suderintos su šalių nacionalinėmis vystymosi strategijomis, kaip reikalaujama pagal demokratinės atsakomybės principą;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad nestabiliose valstybėse ir šalyse po konfliktų privatusis sektorius patiria didesnes vystymosi kliūtis nei kitose šalyse ir jo atžvilgiu reikia taikyti tikslingesnį požiūrį siekiant pagerinti investavimo aplinką ir pašalinti slopinantį, atgyvenusį verslo reguliavimą, grobuonišką elgesį bei aukštą korupcijos lygį; todėl rekomenduoja, kad Komisija pradėtų dialogą politikos reformos klausimais su šalimis partnerėmis ir privačiuoju sektoriumi, siekiant įveikti didelį vyriausybių ir privačiojo sektoriaus tarpusavio nepasitikėjimą, kurį tradiciškai lemia ekonominės naudos siekimas, favoritizmas ir teisėtumo trūkumas;

28.  ragina Komisiją, valstybes nares ir besivystančias šalis dėti daugiau pastangų, kad moterims būtų suteikta daugiau ekonominių galių, ir nustatyti paramos moterims verslininkėms mechanizmus; pažymi, kad pasiteisino taupymu pagrįstas požiūris į moterų integraciją finansų srityje; rekomenduoja taikyti lyčių aspekto integravimo į visas partnerystės programas principą kartu vykdant moterų, jaunimo, neįgaliųjų ir tikslinių moterų verslą remiančių neformalių investuotojų (vad. verslo angelų) verslumo mokymą; ragina teikti daugiau paramos moterims vietos verslininkėms, kad jos galėtų pasinaudoti privačiojo sektoriaus lemiamu ekonomikos augimu; rekomenduoja, kad priemonės būtų pritaikytos siekiant stebėti procesą, susijusį su ekonominių galių suteikimu moterims, ir pažymi, kad, anot TVF, pajamos vienam gyventojui gerokai išaugtų, jei moterys vienodai su vyrais prisidėtų prie darbo jėgos;

Europos ir tarptautinių įmonių sektoriaus įtraukimas siekiant tvaraus vystymosi

29.  pabrėžia, kad privačiojo sektoriaus potencialas siekiant ilgalaikio tvaraus vystymosi yra susijęs ne tik su jo finansiniais ištekliais, patirtimi ir žiniomis, bet taip pat su vietinių vertės grandinės bei platinimo kanalų įsteigimu, o tai lemia darbo vietų sukūrimą, skurdo ir nelygybės mažinimą, moterų teisių ir galimybių skatinimą, aplinkos tvarumą, didesnę aprėptį ir veiksmingumą, taip pat daugiau galimybių gauti komerciškai prieinamus ir įperkamus produktus, paslaugas ir technologijas; ragina ES dėti pastangas vystymosi srityje, kad būtų įgyvendinti sutarti tarptautiniai standartai, kaip antai JT pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai bei Tarptautinės darbo organizacijos standartai, taip pat dirbti su įmonėmis ir investuotojais siekiant užtikrinti, kad jiems vykdant veiklą besivystančiose šalyse ir jų tiekimo grandinėse būtų visapusiškai laikomasi minėtų pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms;

30.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, kad privatusis sektorius veiksmingai dalyvautų vystymosi procese, labai svarbu vesti socialinį dialogą; pabrėžia besivystančių šalių atsakomybę remti privačiojo sektoriaus darbdavių, darbuotojų ir nacionalinės vyriausybės socialinį dialogą, nes jis padeda tobulinti gerą valdymą ir didinti valstybės stabilumą; visų pirma ragina besivystančias šalis užtikrinti, kad socialinis dialogas būtų vedamas ir gamybos eksportui zonų bei pramoninių centrų klausimais;

31.  pabrėžia, kad privatusis sektorius, ir ypač vietos MVĮ, turi dalyvauti politikos dialoge kartu su kitais vystymosi partneriais, kad būtų skatinamas tarpusavio supratimas ir valdomi lūkesčiai, užtikrinant veiksmingumą ir skaidrumą; todėl pabrėžia svarbų ES delegacijų besivystančiose šalyse kaip tokių dialogų platformos vaidmenį; pabrėžia teigiamą kooperatyvų kaip socialiai įtraukaus vystymosi skatintojų vaidmenį ir jų gebėjimus suteikti galių bendruomenėms kuriant darbo vietas ir pajamas; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojai sukūrė bendrų paslaugų kooperatyvus ir asociacijas, kad padėtų sau dirbti savarankiškai neoficialioje ekonomikos aplinkoje, tuo tarpu kaimo vietovėse taupymo ir paskolų kooperatyvai suteikia galimybę naudotis bankininkystės paslaugomis, kurių nėra daugelyje bendruomenių, ir finansuoti labai mažų ir mažų įmonių kūrimą; pripažįsta, kad privatusis sektorius apima subjektus, pvz., socialines įmones ir sąžiningos prekybos organizacijas, kurių darbe įdiegti socialiniai ir aplinkosaugos principai; ragina Komisiją pripažinti šias pastangas savo darbe apie privačiojo sektoriaus vaidmenį vystymosi srityje;

32.  ragina Komisiją ginti investuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų pasiūlymą paremti privalomas taisykles dėl įmonių teikiamų ataskaitų socialinių, aplinkos ir žmogaus teisių klausimais, vadovaujantis ES Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyva; šios ataskaitos yra vienas iš naujai pasiūlytų JT darnaus vystymosi tikslų;

33.  ragina ES prisidėti stiprinant ir kuriant šalių vidaus privačiojo sektoriaus subjektų, visų pirma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, struktūras, tinklus ir institucijas, atsižvelgiant į jų vaidmenį formuojant nacionalinę ir regioninę politiką;

34.  pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių apribojimų, trukdančių privačiajam sektoriui aktyviau dalyvauti besivystančiose šalyse, atsiranda dėl to, kad dėl silpnų teisinės, institucinės ir fiskalinės sistemų ir vykdymo užtikrinimo gebėjimų nėra finansiškai naudingų projektų, taip pat išteklių investicijoms planuoti ir projektams rengti; ragina teikti didesnę techninę pagalbą šalių partnerių valstybinių įmonių sektoriui siekiant didinti jų pajėgumus prisiimti atsakomybę dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių valdymo ir prisiimti atsakomybę proceso pabaigoje; pabrėžia, kad privatusis sektorius turi numatyti ilgalaikes investicijas dėl grąžos, nes (tai priklauso nuo jų akcijų turėtojų), kitų atveju, jos gali neturėti ilgalaikės vizijos, kurios reikia siekiant grąžos socialiniuose sektoriuose, kurie yra esmingai svarbūs žmogaus socialinei raidai;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad labai padaugėjo privačių investicijų į infrastruktūrą besivystančiose šalyse – nuo 18 mlrd. JAV dolerių 1990 m. iki 150 m. mlrd. JAV dolerių 2013 m.; ragina ir toliau dalyvauti šioje srityje ir pabrėžia, kad negalėjimas naudotis infrastruktūra yra esminė kliūtis privačiojo sektoriaus augimui, kuri kenkia rezultatyvumui ir darbo vietų kūrimui;

36.  pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių (VPSP) potencialą žemės ūkyje pagal aiškiai apibrėžtą teisės aktų sistemą, skirtą nuosavybės teisėms ir žemės naudojimo saugumui užtikrinti, siekiant užkirsti kelią žemės grobimui ir užtikrinti didesnę ir veiksmingesnę žemės ūkio gamybą; palankiai vertina 2014 m. pradėtą vykdyti ES programą, kuria siekiama stiprinti žemės valdymą Afrikos šalyse; rekomenduoja, kad ES ir jos delegacijos atliktų vis didesnį vaidmenį bendradarbiaujant su šalių partnerių vyriausybėmis ir EIB, Tarptautinių žemės ūkio plėtros fondu (IFAD) ir kitais panašiais organais, įtraukiant privatųjį sektorių siekiant plėtoti rinka grįstus žemės ūkio uždavinių sprendimus; pabrėžia, kad reikia nustatyti finansines paskatas siekiat, kad nepatirtų atskirties skurdūs atokiose vietovėse gyvenantys asmenys ir ūkininkai, auginantys pasėlius, kurie nėra didelės komercinės svarbos arba kurie vargiai būtų patrauklūs žemės ūkio verslo partneriams; pabrėžia, kad apsaugos priemonės turėtų apimti socialinės ir aplinkosaugos rizikos vertinimą, konsultacijas su teisėtais poveikį patiriančių bendruomenių atstovais, gaunant šių bendruomenių laisvą išankstinį ir informacija grįstą sutikimą dėl atitinkamų projektų ir teikiant teisinę paramą šioms bendruomenėms, kai jos reikia; prašo Komisijos su projektais derinti stebėsenos procedūras ir susiderėti dėl sutarčių persvarstymo tais atvejais, kai paaiškėja, kad projektais kenkiama vietos gyventojams;

37.  taip pat atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis žemės ūkio srityje, įskaitant žemės grobimą, kuriam reikia užkirsti kelią; pabrėžia, kad svarbu didžiausią dėmesį skirti smulkiesiems ūkininkams, ypač moterims; ragina Komisiją derinti bet kokias viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes žemės ūkio sektoriuje, susijusias su ES pinigais, su visapusėmis priemonėmis, skirtomis apsaugoti smulkiuosius ūkininkus, ganykline gyvulininkyste užsiimančius žmones ir kitus pažeidžiamus žemės naudotojus nuo galimo prieigos prie žemės ir vandens praradimo; pabrėžia, kad apsaugos priemonės turėtų apimti socialinės ir aplinkosaugos rizikos vertinimą, kuris būtų atitinkamo projekto pradžios sąlyga, ir teisinę paramą šioms bendruomenėms, kai jos reikia; rekomenduoja, kad G8 naujojo aljanso projektai būtų pakeisti iniciatyvomis pagal Išsamią Afrikos žemės ūkio vystymosi programą (angl. CAADP); pabrėžia, kad finansinės ir socialinės kompensacijos turi būti privalomas įsipareigojimas ir kad visada reikėtų atsižvelgti į alternatyvius vystymosi planus;

38.  rekomenduoja, kad ES ir toliau remtų atsinaujinančios ir ekologiškos energijos projektus besivystančiose šalyse, visų pirma atokiose kaimo vietovėse; palankiai vertina tai, kad vienas iš EIB poveikio finansavimo priemonių paketo prioritetų (angl. IFE) yra investicijos į energetiką, kurios, plačiai pripažįstama, yra svarbiausias veiksnys siekiant paskatinti ekonomikos augimą Afrikoje; tikisi, kad inovatyvios finansavimo priemonės paskatins privatųjį sektorių investuoti į atsinaujinančiąją energiją, energijos naudojimo efektyvumą ir prieigą prie energijos; taip pat ragina EIB ir Europos vystymosi finansavimo institucijas toliau finansuoti investicijų projektus, kuriais remiamas klimato kaitos padarinių švelninimas ir prisitaikymas prie jos Afrikoje, kaip numatyta ES įsipareigojimuose ir prievolėse pagal Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje (JTBKKK); primena, kad prioritetas turėtų būti teikiamas mažos apimties decentralizuotiems nuo elektros tinklų nepriklausomos atsinaujinančiosios energijos projektams siekiant užtikrinti, kad kaimo regionai turėtų prieigą prie energijos, ir kartu išvengti galimo dėl didelės apimties energetikos infrastruktūros atsirandančio neigiamo socialinio poveikio ir poveikio aplinkai;

39.  ragina ES parengti tvirtą reglamentavimo sistemą, pagrįstą vystymosi veiksmingumo kriterijais, pagal kurią turi veikti privatusis sektorius, be kita ko, skatinant ilgalaikes sutartimis grįstas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; ragina ES skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes tik jei, remiantis ekonominio veiksmingumo analize, nėra kitų, mažiau sąnaudų reikalaujančių ir mažiau rizikingų, galimybių; ragina ES viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių atžvilgiu įgyvendinti veiksmingą apsaugos priemonių politiką, kad būtų užtikrinta pagarba žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises;

40.  palankiai vertina pasiekimus telkiant viešojo ir privačiojo sektorių išteklius siekiant užtikrinti sveikatos priežiūrą ir pagerinti galimybę gauti vaistų, ir siekiant vis labiau išnaudoti technologijų perdavimo besivystančioms šalims potencialą; rekomenduoja, kad ES lengvintų naujų bendradarbiavimo galimybių kūrimą, siekiant daugiau nei galimybės gauti vaistų užtikrinimas, kad būtų siekiama reformuoti neveikiančias sveikatos priežiūros sistemas besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad paramą vietos MVĮ ir mažosioms bei vidutinėms pramonės įmonėms galima sustiprinti ne tik naudojant finansines priemones, bet ir perduodant technologijas, kuriant pajėgumus, darniai plėtojant tiekėjus ir ryšius tarp įmonių;

41.  pabrėžia, kad svarbu panaikinti atotrūkį tarp švietimo sistemų ir esamos darbo rinkos besivystančiose valstybėse narėse; ragina Komisiją skatinti programas ir remti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kurios apima visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, nuo mokyklų, universitetų, mokymo centrų iki privačiojo sektoriaus veikėjų, siekiant sudaryti mokymo ir švietimo, svarbaus rinkai, galimybes; ragina steigti dualinio profesinio mokymo institucijas, kuriose jaunimas, besimokantis pagal profesinės pameistrystės programą, pagal kurią didžiausias dėmesys skiriamas praktiniams profesijos aspektams, galėtų taip pat klausytis ir teorijos paskaitų specializuotose profesinėse mokyklose;

42.  pabrėžia, kad būtina stiprinti vyriausybių kaip reguliuotojų pajėgumų kūrimą, kad būtų galima sėkmingai pasiekti darnios plėtros;

Bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi principai

43.  pabrėžia, kad bendradarbiaujant su įmonių sektoriumi reikia lankstaus požiūrio, pritaikyto ne tik remiantis planuotais rezultatais, bet kartu turint mintyje mastą, kuriuo vietos sąlygos yra palankios privačioms įmonėms ir investicijoms; rekomenduoja mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabilioms valstybėms taikyti diferencijuotą požiūrį; pažymi, kad investicijos ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas pagal darnaus vystymosi tikslų sektorius labai skiriasi skirtingose besivystančiose šalyse; ragina paramos teikėjus didžiąją savo paramos dalį mažiausiai išsivysčiusioms šalims teikti dotacijų būdu;

44.  palankiai vertina Komisijos komunikate dėl privataus sektoriaus ir plėtros nustatytus kriterijus, taikomus teikiant tiesioginę paramą privačiajam sektoriui; ragina nustatyti aiškiai apibrėžtus pagrindus, kuriais vadovaujantis būtų reglamentuojamos visos partnerystės su privačiuoju sektoriumi, tai galėtų būti pasiekta įgyvendinant gaires, kaip antai veiksmus, skirtus labai mažoms įmonėms, strategijas, pagal kurias būtų galima gauti paskolą ir įtraukti į darbo rinką nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupes, moteris ir jaunimą; šiomis priemonėmis būtų užtikrinama, kad laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo, vystymosi veiksmingumo principų ir vystymosi politikos tikslų, visų pirma skurdo ir nelygybės mažinimo tikslų; mano, kad bet koks sprendimas skatinti taikyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes naudojant derinimą besivystančiose šalyse turėtų būti pagrįstas išsamiu šių mechanizmų vertinimu poveikio vystymuisi, atskaitomybei ir skaidrumui aspektais ir praeityje įgyta patirtimi;

45.  yra susirūpinęs, kad ne visuomet yra nustatytos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinamas tikslingas viešųjų finansų panaudojimas; pabrėžia, kad projekto parengiamuoju etapu turi būti sutarta dėl išmatuojamų rezultatyvumo rodiklių, stebėsenos ir vertinimo mechanizmų, kartu užtikrinant, kad investuojant būtų laikomasi tarptautinių žmogaus teisių, socialinių ir aplinkosaugos standartų bei skaidrumo ir kad viešasis sektorius mokėtų sąžiningą savo mokesčių dalį; pabrėžia rizikos vertinimo, skolos tvarumo, skaidrumo ir investicijų apsaugos svarbą; pabrėžia nacionalinių parlamentų ir pilietinės visuomenės oficialaus konsultacinio ir priežiūros vaidmens svarbą užtikrinant visišką atskaitomybę ir skaidrumą; rekomenduoja, kad besivystančioje šalyje, kurioje vykdomas vystymosi projektas, korporacijų piktnaudžiavimo aukoms būtų sudaromos galimybės veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą ir gauti kompensaciją;

46.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad plėtros partnerystėje dalyvaujančios įmonės derintų savo veiklą su darnaus vystymosi tikslais ir laikytųsi įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) principų bei juos gerbtų; tvirtai remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų sklaidą ir įgyvendinimą ES ir už jos ribų ir pabrėžia, jog būtina imtis visų reikiamų politikos ir teisėkūros priemonių, kad būtų užpildytos JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų veiksmingo įgyvendinimo spragos, įskaitant susijusią su galimybe kreiptis į teismą; rekomenduoja, kad visos besivystančiose šalyse dirbančio s įmonės užtikrintų skaidrumo lygį, numatytą EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms, susijusį su pagarba žmogaus teisėms, teigiamu indėliu į socialinę ir ekologinę gerovę besivystančiose šalyse ir bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis partnerėmis; pabrėžia, jog valstybės narės turi parengti nacionalinius planus, pagal kuriuos įgyvendintų JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir visų pirma EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo iš konfliktų zonų ir didelės rizikos regionų grandinių;

47.  pabrėžia, kad, vykdant ES prekybos ir vystymosi politiką, reikia atsižvelgti į besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, politinę ir ekonominę erdvę, kad prireikus būtų išlaikyti svarbūs importo tarifai ir skatinama kurti kvalifikacijos reikalaujančias deramas darbo vietas vietos gamybos ir žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėse, kurios galėtų kurti didesnę nacionalinę pridėtinę vertę, didinti pramonės augimą, eksporto augimą ir įvairinimą, kurie yra pagrindinės ekonominio ir socialinio tobulėjimo sudedamosios dalys; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti taikyti konkrečias priemones, siekiant užtikrinti, kad tarptautinės bendrovės mokėtų mokesčius šalyse, kuriose jos gauna pelną, ir skatinti veiksmingą privataus sektoriaus srities ataskaitų teikimą pagal šalis, taip gerinant nacionalinių išteklių mobilizavimo pajėgumus ir sąžiningą konkurenciją;

48.  ragina ES remti vykstantį JT tarptautinio teisiškai privalomo teisės akto dėl tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių veiklos reglamentavimo atsižvelgiant į žmogaus teisių nuostatas rengimo procesą, nes šiame dokumente bus išdėstytos tarptautinių bendrovių prievolės žmogaus teisių srityje bei bendrovių prievolės valstybėms ir bus nustatytos veiksmingos nukentėjusiųjų teisių gynimo priemonės tais atvejais, kai nacionalinė jurisdikcija aiškiai negali vykdyti veiksmingo tokių bendrovių baudžiamojo persekiojimo;

49.  palankiai vertina Komisijos požiūrį, kad reikia puoselėti TDO padoraus darbo darbotvarkės strateginius ramsčius, kaip būdą, kuriuo sprendžiamos nelygybės ir socialinės atskirties problemos, visų pirma turint mintyje labiausiai marginalizuotus asmenis, įskaitant moteris, vaikus, vyresnio amžiaus ir neįgalius asmenis; pabrėžia, kad įmonės turi remti sąžiningą elgesį su darbuotojais ir užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, socialinę apsaugą ir socialinį dialogą, kartu sudarant sąlygas konstruktyviems darbuotojų, vadovybės ir rangovų;

Tolesni veiksmai. Veiksmai, kurių reikia imtis, kad privatusis sektorius taptų tvariu partneriu įgyvendinant vystymosi politiką

50.  ragina Europos institucijas ir įstaigas parengti aiškią, struktūriškai apibrėžtą, skaidrią ir atskaitingumu grįstą sistemą, taikomą partnerystėms ir sąjungoms su privačiuoju sektoriumi besivystančiose šalyse, ir pabrėžia, kad, kartu su didesniu privačiojo sektoriaus vaidmeniu, svarbu plėtoti tinkamas apsaugos priemones ir institucinius pajėgumus;

51.  ragina ES ir valstybes nares parengti aiškią ir konkrečią strategiją siekiant užtikrinti, kad privačiajame sektoriuje būtų imamasi derinimo su besivystančių šalių nacionalinių vyriausybių ir pilietinės visuomenės vystymosi prioritetais veiksmų;

52.  ragina ES lygmeniu įsteigti sektorių, daugiašales suinteresuotųjų subjektų platformas, kurios sutelktų privatųjį sektorių, pilietinės visuomenės organizacijas, NVO, ekspertų grupes, šalių partnerių vyriausybes, paramos teikėjus, bendradarbiaujančias organizacijas, socialines įmones ir kitus suinteresuotuosius subjektus tam, kad būtų išsklaidytos abejonės ir pasitikėjimo tarp partnerių stoka, taip pat išspręstos problemos, neplanuotai kylančios dėl bendrų vystomosios pagalbos priemonių; šiuo požiūriu pabrėžia svarbų ES delegacijų atitinkamose šalyse kaip tarpininkų tokiuose dialoguose vaidmenį; pažymi, kad Komisijos pasiūlymas stiprinti esamas sistemas, pvz., vystymosi politikos forumą, yra žingsnis teisinga kryptimi;

53.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad Komisijai aiškiai parodytų ES dotacijų suderinto finansavimo projektams pridėtinę vertę finansiniu ir vystymosi aspektais; pritaria Komisijos ketinimui išplėsti derinimo taikymo sritį ir įtraukti ne vien tik infrastruktūrą, bet ir kitas sritis, kaip antai tvarus žemės ūkis, socialiniai sektoriai ir vietos privačiojo sektoriaus plėtra, jei Komisija pateiks įtikinamus argumentus; vis dėlto reikalauja, kad visos derinimo operacijos visiškai atitiktų vystymosi veiksmingumo principus, kaip antai atsakomybė už rezultatus, atskaitomybė ir skaidrumas, užtikrinant, kad šiomis operacijomis būtų siekiama darnaus vystymosi tikslų; ragina Komisiją įvertinti paskolų ir dotacijų derinimo sistemą ir stiprinti savo valdymo pajėgumus, susijusius su derinimo projektais, kaip rekomendavo Audito Rūmai; ragina Komisiją demokratizuoti ES derinimo platformos ir regioninių derinimo priemonių valdymo struktūrą, tinkamai bendradarbiaujant su visais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais vietos lygmeniu, įskaitant šalių partnerių vyriausybes, nacionalinius parlamentus, privataus sektoriaus subjektus, profesines sąjungas ir vietos bendruomenes; ragina Komisiją griežtinti kriterijus, taikomus skiriant pagalbos dotacijas ir nustatant jų sumas, taip pat išsamiai nurodyti kiekvieno savo projekto derinimo pridėtinę vertę;

54.  ragina išplėsti dabartinius EIB išorės skolinimo įgaliojimus norint stiprinti jo vaidmenį siekiant tvaraus vystymosi ir, visų pirma, aktyviau dalyvauti naujos privačiojo sektoriaus strategijos įgyvendinime vykdant derinimą, bendrai finansuojant projektus ir vietos privačiojo sektoriaus plėtrą; be to, ragina užtikrinti daugiau skaidrumo ir atskaitomybės partnerystėse ir projektuose, susijusiuose su EIB; primena, kad pagrindinis EIB finansavimo operacijų, vykdomų taikant Sąjungos EIB paskoloms besivystančiose šalyse suteikiamas garantijas, tikslas turėtų būti mažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą; ragina EIB ir kitas valstybių narių vystymosi finansavimo institucijas užtikrinti, kad įmonės, gaunančios jų paramą, nedalyvautų mokesčių slėpimo veikloje;

55.  ragina Komisiją užtikrinti, kad partnerystės ir paskolos privačiajam sektoriui mažas pajamas gaunančiose šalyse ir nestabiliose valstybėse būtų susietos su tiesioginėmis dotacijomis pilietinės visuomenės organizacijoms ir suderintos su atitinkamų šalių vystymosi prioritetais, kad būtų užtikrintas piliečių dalyvavimas ir būtų inicijuoti procesai, kuriuose dalyvauja daugybė suinteresuotųjų subjektų – pilietinės visuomenės organizacijos, vietos valdžia ir profesinės sąjungos;

56.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visų ES delegacijų nariai būtų apmokyti ir kvalifikuoti darbuotojai, pasirengę aktyviai prisidėti ir įgyvendinti partnerystes su privataus sektoriaus subjektais; atkreipia dėmesį į tai, kad įsipareigojimas paspartinti EIB biurų steigimą toje pačioje vietoje, kaip ES delegacijos, yra žingsnis tinkama linkme; ragina Komisiją taikyti šios srities valstybių narių, į kurių ambasadas privataus sektoriaus subjektai paprastai kreipiasi pirmiausia, geriausią praktiką;

57.  ragina Komisiją labiau įsipareigoti panaudojant savo politinę įtaką bei įgyvendinant politinio dialogo su šalių partnerių vyriausybėms ir vietos valdžios institucijoms galimybes siekti pagerinti sąveiką su privačiuoju sektoriumi ir sudaryti jai palankesnes sąlygas; pabrėžia, kad šalies strategijos dokumentai, nacionalinės orientacinės programos ir parama biudžetui gali būti vertingiausios priemonės inicijuojant verslo aplinkos reformas šalyse partnerėse ir skatinant jų vidaus industrializaciją; rekomenduoja ES pritarti UNCTAD investavimo į darnaus vystymosi tikslus veiksmų planui; atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių rengimas, organizavimas ir įgyvendinimas ir toliau yra ryžtingas ir sudėtingas siekis ir šių partnerysčių sėkmę taip pat priklauso nuo palankių sąlygų, kuriomis jos veikia;

58.  pabrėžia, kad už efektyvius bendrus veiksmus atsakingi ne vien tik paramos teikėjai ir susijusios įmonės, bet ir šalių partnerių vyriausybės; ragina ES stengtis stiprinti šalių partnerių pajėgumų kūrimą siekiant įvertinti, kada įsijungti į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektus; pabrėžia, kad geras valdymas, teisinė valstybė, verslo reformų sistema, kovos su korupcija priemonės, viešųjų finansų valdymas ir veiksmingos viešosios institucijos yra labai svarbios investicijoms, inovacijoms ir privačiojo sektoriaus plėtrai;

59.  ragina daugiau dėmesio skirti pagalbos teikėjų koordinavimui ir bendram programavimui gerinti, taip pat sutelkti dėmesį į išmatuojamus rezultatus ir vystymosi rezultatus tam, kad kuo labiau padidėtų ES vystymosi politikos poveikis ir būtų užtikrinta visiška atskaitomybė už vystymosi išlaidas;

o
o   o

60.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijai (UNCTAD), Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacijai (UNIDO) ir Aukšto lygio komisijai vystymosi po 2015 m. darbotvarkės klausimu.

(1) http://unctad.org/en/PublicationsLibrary/wir2014_en.pdf. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0163. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0059. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0196. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0250. (6) http://www.oecd.org/development/effectiveness/49650173.pdf. (7) http://www.mofa.go.jp/mofaj/annai/honsho/seimu/nakano/pdfs/hlf4_5.pdf. (8) http://www.ifc.org/wps/wcm/connect/topics_ext_content/ifc_external_corporate_site/idg_home/p4p_home. (9) http://www.uncsd2012.org/content/documents/727The%20Future%20We%20Want%2019%20June%201230pm.pdf. (10) http://www.ohchr.org/Documents/Publications/GuidingPrinciplesBusinessHR_EN.pdf. (11) http://www.oecd.org/corporate/mne/34873731.pdf. (12) http://unctad.org/en/PublicationsLibrary/diaepcb2012d5_en.pdf (13) http://www.afdb.org/fileadmin/uploads/afdb/Documents/Policy-Documents/2013-2017_-_Private_Sector_Development_Strategy.pdf. (14) http://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_emp/---emp_ent/---multi/documents/publication/wcms_094386.pdf. (15) http://www.unido.org/fileadmin/Lima_Declaration.pdf (16) http://www.un.org/disabilities/documents/convention/convention_accessible_pdf.pdf (17) http://www.fao.org/nr/tenure/voluntary-guidelines/en/. (18) http://www.unido.org/fileadmin/user_media/Services/PSD/WP4_2014_Industrialisation_and_social_well-being.pdf (19) Pasaulio banko grupė,, Verslas“, 2014: MVĮ reguliavimo suvokimas, 2013 m. spalio 29 d. (20) http://unctad.org/en/PublicationChapters/wir2014ch4_en.pdf (21) http://www.unido.org/fileadmin/user_media/Services/PSD/WP4_2014_Industrialisation_and_social_well-being.pdf (22) „Į užimtumą orientuotos sistemos kūrimas siekiant tvirto, tvaraus ir darnaus ekonomikos augimo“ – „Augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos uždaviniai“, informacinis dokumentas, skirtas TDO–TVF aukšto lygio konferencijai, TDO, 2010 m. (23) https://www.unido.org/fileadmin/user_media/Research_and_Statistics/UNIDO_IDR_2013_main_report.pdf (24) „ActionAid“ (2005 m.): „Tikroji pagalba, pagalbos veiksmingumo užtikrinimo darbotvarkė“, p. 4.